2009R0302 — LT — 23.06.2012 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 302/2009 2009 m. balandžio 6 d. (OL L 096, 15.4.2009, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 500/2012 2012 m. birželio 13 d. |
L 157 |
1 |
16.6.2012 |
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 302/2009
2009 m. balandžio 6 d.
dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),
kadangi:|
(1) |
Bendrija nuo 1997 m. lapkričio 14 d. yra Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos konvencijos ( 2 ) (toliau – konvencija) Susitariančioji Šalis. |
|
(2) |
2008 m. lapkričio mėn. įvykusiame 16-ajame neeiliniame Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) susitikime buvo priimta Rekomendacija 08-05 parengti naują rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą, kuris būtų taikomas iki 2022 m. ir kuriuo būtų pakeistas 2006 m. priimtas išteklių atkūrimo planas. |
|
(3) |
Siekiant atkurti paprastųjų tunų išteklius, naujame TATAK parengtame išteklių atkūrimo plane numatyta 2007–2011 m. laipsniškai mažinti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį, apriboti žvejybą tam tikruose rajonuose ir nustatytais laikotarpiais, nustatyti naują verslinį paprastųjų tunų dydį, su sportinės ir pramoginės žūklės veikla susijusias priemones, žvejybos bei auginimo pajėgumų priemones, griežtesnės kontrolės priemones ir įdiegti TATAK parengtą Jungtinio tarptautinio inspektavimo sistemą, kad būtų užtikrintas išteklių atkūrimo plano veiksmingumas. |
|
(4) |
Todėl būtina įgyvendinti naująjį TATAK parengtą išteklių atkūrimo planą priimant prieš pagrindinio žvejybos sezono pradžią įsigalioti turėsiantį reglamentą, kuriuo nustatomas išteklių atkūrimo planas, numatytas 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką ( 3 ) 5 straipsnyje. |
|
(5) |
2006 m. TATAK parengtas išteklių atkūrimo planas į Bendrijos teisę įtrauktas 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1559/2007, nustatančiu daugiametį paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planą ( 4 ). Kad TATAK galėtų priimti naują paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą, reikia iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus ( 5 ), ir panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007 bei jį pakeisti šiuo reglamentu. |
|
(6) |
Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas skubus, svarbu taikyti Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, I(3) dalyje nurodyto šešių savaičių laikotarpio išimtį, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I
SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas, taikymo sritis ir tikslas
Šiame reglamente nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias ►M1 Sąjunga ◄ taikys daugiametį Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) rekomenduojamą paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) išteklių atkūrimo planą.
Šis reglamentas taikomas rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų ištekliams.
Laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2022 m. pabaigos galiojančio išteklių atkūrimo plano tikslas – pasiekti biomasę, atitinkančią didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį ne mažesne nei 60 % tikimybe.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
a) |
KSŠ –konvencijos Susitariančiosios Šalys ir konvencijos nepasirašiusios bendradarbiaujančios šalys, subjektai arba žvejybos subjektai; |
|
b) |
žvejybos laivas –bet kuris laivas, kuris komerciniais tikslais naudojamas arba yra skirtas naudoti su paprastųjų tunų išteklių naudojimu susijusiai veiklai, įskaitant žūklės laivus, žuvų perdirbimo laivus, aprūpinimo laivus, vilkikus, perkrovimo operacijoms naudojamus laivus ir transportinius laivus, įrengtus tunų produktams transportuoti, ir pagalbinius laivus, išskyrus konteinervežius; |
|
c) |
žūklės laivas –bet kuris laivas, naudojamas komercinei paprastųjų tunų žvejybai; |
|
d) |
„pagalbinis laivas“ –laivas, naudojamas negyviems (neperdirbtiems) paprastiesiems tunams transportuoti iš varžos arba tunų gaudyklės į paskirtąjį uostą arba perdirbimo laivą; |
|
e) |
perdirbimo laivas –laivas, kuriame prieš supakuojant žuvininkystės produktus atliekama viena arba daugiau iš šių operacijų: filė gamyba arba pjaustymas gabalais, šaldymas ir (arba) perdirbimas; |
|
f) |
žvejyba aktyviaisiais žvejybos įrankiais –paprastųjų tunų žvejyba naudojantis bet kuriuo žūklės laivu tam tikru žvejybos sezonu; |
|
g) |
jungtinė žvejybos operacija –bet kuri dviejų arba daugiau su skirtingų KSŠ arba skirtingų valstybių narių ar tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančių žūklės laivų atliekama operacija, kai vieno žūklės laivo sužvejotas kiekis priskiriamas kitam žūklės laivui arba laivams pagal sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo formulę; |
|
h) |
perkėlimo operacijos – tai: i) bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš žūklės laivo tinklo į transportavimo varžą; ii) bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vienos transportavimo varžos į kitą; iii) bet kuris varžos su paprastaisiais tunais perkėlimas iš vieno vilkiko į kitą; iv) bet kuris negyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš transportavimo varžos į pagalbinį laivą; v) bet kuris perkėlimas iš paprastųjų tunų žuvininkystės ūkio arba tunų gaudyklės į perdirbimo laivą, transportinį laivą arba bet kuris varžos, kurioje yra paprastųjų tunų, perkėlimas iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą; vi) bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš gaudyklės į transportavimo varžą; |
|
i) |
tunų gaudyklė –statomasis prie dugno tvirtinamas žvejybos įrankis su nukreipiamuoju tinklu, kuriuo žuvys nukreipiamos į aptvarą; |
|
j) |
perkėlimas į varžas –paprastųjų tunų perkėlimas iš transportavimo varžos į tukinimo ir auginimo varžas; |
|
k) |
tukinimas –trumpalaikis (paprastai nuo dviejų iki šešių mėnesių) paprastųjų tunų laikymas varžose siekiant, kad juose susikauptų daugiau riebalų; |
|
l) |
auginimas –paprastųjų tunų laikymas varžose ilgiau nei šešis mėnesius siekiant padidinti biomasę; |
|
m) |
perkrovimas –visų paprastųjų tunų arba bet kokio jų kiekio perkrovimas iš vieno žvejybos laivo į kitą; |
|
n) |
sportinė žūklė –nekomercinė žūklė, kurios dalyviai yra nacionalinės sporto organizacijos nariai arba kuriems išduota nacionalinė sporto licencija; |
|
o) |
pramoginė žūklė –nekomercinė žūklė, kurios dalyviai nėra nacionalinės sporto organizacijos nariai arba kuriems neišduota nacionalinė sporto licencija; |
|
p) |
II užduotis –TATAK „Praktiniame statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų imčių ėmimo vadove“ (trečias leidimas, TATAK, 1990 m.) nustatyta II užduotis; |
|
q) |
atsakinga valstybė narė ir už … atsakinga valstybė narė –vėliavos valstybė narė arba valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse yra tunų gaudyklė ar žuvininkystės ūkis, arba, jei žuvininkystės ūkis ar tunų gaudyklė yra atviroje jūroje, valstybė narė, kurioje įsisteigęs tunų gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatorius. |
3 straipsnis
Laivų ilgis
Visi šiame reglamente nurodyti laivų ilgiai laikomi visu laivo ilgiu.
II
SKYRIUS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
4 straipsnis
Su žvejybos galimybėmis susijusios sąlygos
1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos žūklės laivų ir tunų gaudyklių žvejybos pastangos atitiktų tos valstybės narės paprastųjų tunų žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje.
2. Kiekviena valstybė narė parengia rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus žvejojančių žūklės laivų ir tunų gaudyklių metinį žvejybos planą.
3. Metiniame žvejybos plane visų pirma:
a) nurodomi ilgesni nei 24 m žūklės laivai, įtraukti į 14 straipsnyje nurodytą sąrašą, ir individualios jiems skirtos kvotos bei būdas, kurį taikant paskirstytos kvotos, bei individualių kvotų laikymosi užtikrinimo priemonė;
b) trumpesnių nei 24 m žūklės laivų ir gaudyklių atveju nurodomos bent gamintojų organizacijoms arba laivų, žvejojančių panašiais įrankiais, grupėms skirtos kvotos.
4. Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. valstybės narės Komisijai perduoda preliminariuosius metinius kitų metų žvejybos planus. Komisija surenka preliminariuosius metinius nacionalinius žvejybos planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos planą, kuris perduodamas TATAK sekretoriatui, kad TATAK jį patvirtintų.
Kasmet ne vėliau kaip iki sausio 31 d. valstybės narės galutinį metinį žvejybos planą perduoda Komisijai. Komisija surenka galutinius metinius nacionalinius žvejybos planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos planą, kuris kasmet iki kovo 1 d. perduodamas TATAK sekretoriatui.
5. Apie visus paskesnius metinio žvejybos plano arba konkretaus paskirtos kvotos valdymo būdo pakeitimus Komisijai pranešama ne vėliau nei likus 13 dienų iki veiklos, atitinkančios tą pakeitimą, vykdymo pradžios. Komisija informaciją apie tokius pakeitimus TATAK sekretoriatui perduoda ne vėliau nei likus 10 dienų iki veiklos, atitinkančios tą pakeitimą, vykdymo pradžios.
6. Laivo vėliavos valstybė narė imasi veiksmų pagal šią dalį, jei su jos vėliava plaukiojantis laivas:
a) neįvykdė 20 straipsnyje nurodyto ataskaitų teikimo reikalavimo;
b) padarė 33 straipsnyje nurodytą pažeidimą.
Laivo vėliavos valstybė narė užtikrina, kad fizinis patikrinimas vyktų jos uostuose jai kontroliuojant arba kad jį vykdytų jos paskirtas asmuo, kai laivas yra ne viename iš jos uostų.
Laivo vėliavos valstybė narė atšaukia leidimą žvejoti paprastuosius tunus ir gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos nurodytą uostą, kai laikoma, kad individuali kvota išnaudota.
7. Kasmet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. valstybės narės praneša Komisijai apie savo metinių žvejybos planų įgyvendinimą tais metais. Tuose pranešimuose nurodoma:
a) rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus aktyviais žvejybos įrankiais žvejojančių žūklės laivų sąrašas;
b) kiekvieno žūklės laivo sužvejotas kiekis; ir
c) visas kiekvieno žūklės laivo rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje vykdytos žvejybos dienų skaičius.
Komisija iki kiekvienų metų spalio 15 d. šiuos pranešimus perduoda TATAK sekretoriatui.
Atsižvelgiant į tai, kad žvejybos sezonai tam tikriems žvejybos įrankiams pasibaigia spalio 15 d., valstybės narės gali Komisijai vėliau pateikti papildomą informaciją apie šią žvejybą.
8. Privatūs valstybės narės ir KSŠ piliečių komerciniai susitarimai, pagal kuriuos su tos valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu būtų žvejojami KSŠ paskirtos kvotos paprastieji tunai, sudaromi gavus atitinkamos valstybės narės, kuri apie tuos susitarimus praneša Komisijai, leidimą ir TATAK komisijos leidimą.
9. Kasmet iki kovo 1 d. valstybės narės atsiunčia Komisijai informaciją apie visus privačius valstybės narės piliečių ir KSŠ komercinius susitarimus.
10. 9 dalyje nurodytą informaciją sudaro:
a) visų su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kuriems leista pagal privatų komercinį susitarimą žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, sąrašas;
b) Bendrijos laivyno registro numeris (BLR), apibrėžtas 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro ( 6 ) I priede;
c) privačių komercinių susitarimų trukmė;
d) atitinkamos valstybės narės sutikimas, kad būtų sudarytas privatus susitarimas;
e) atitinkamos KSŠ pavadinimas.
11. Komisija 9 dalyje nurodytą informaciją nedelsdama atsiunčia TATAK sekretoriatui.
▼M1 —————
13. ►M1 Sąjungos ◄ žvejybos laivų frachtavimas paprastiesiems tunams žvejoti rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiamas nuo 2010 m.
▼M1 —————
15. Kiekviena valstybė narė iki 7 straipsnio 5 dalyje nurodyto žvejybos sezono pradžios paskiria specialiąją pramoginės ir sportinės žūklės kvotą ir apie ją praneša Komisijai.
III
SKYRIUS
PAJĖGUMŲ PRIEMONĖS
5 straipsnis
Žvejybos pajėgumų priemonės
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos žvejybos pajėgumai atitiktų jos kvotą.
2. Su valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie gali žvejoti paprastuosius tunus, juos laikyti laive, perkrauti, transportuoti ar iškrauti, skaičius ir visa atitinkama bendroji talpa yra ne didesni nei su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. žvejojo paprastuosius tunus, juos laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškrovė, skaičius ir visa atitinkama bendroji talpa. Šis ribojimas žūklės laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą, o kitiems žvejybos laivams – pagal laivo tipą.
3. Kad būtų laikomasi 2 dalies, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kurie nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. žvejojo paprastuosius tunus, juos laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškrovė, skaičių ir visą atitinkamą bendrąją talpą. Šis ribojimas žūklės laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą, o kitiems žvejybos laivams – pagal laivo tipą.
4. Valstybės narės, vykdančios paprastųjų tunų žvejybą rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, gaudyklių skaičius yra ne didesnis nei gaudyklių, kurioms ta valstybė narė iki 2008 m. liepos 1 d. suteikė leidimą, skaičius.
5. Kad būtų laikomasi 4 dalies, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato gaudyklių, kurioms kiekviena valstybė narė suteikė leidimą iki 2008 m. liepos 1 d., skaičių.
6. 2 ir 4 dalyse nurodytų žvejybos pajėgumų sustabdymas gali būti netaikomas valstybei narei, kuri įrodo, kad ji turi didinti žvejybos pajėgumus, kad visiškai išnaudotų savo kvotą.
7. Nedarant poveikio 6 daliai, 2 ir 4 dalyse ir 9 straipsnyje nurodyti žvejybos pajėgumai sumažinami, kad:
a) iki 2010 m. pradžios kiekviena valstybė narė bent 25 % sumažintų savo žvejybos pajėgumų ir žvejybos pajėgumų, atitinkančių jos kvotą, skirtumą;
b) iki 2011 m. pradžios kiekviena valstybė narė bent 75 % sumažintų savo žvejybos pajėgumų ir žvejybos pajėgumų, atitinkančių jos kvotą, skirtumą;
c) iki 2012 m. pradžios kiekviena valstybė narė bent 95 % sumažintų savo žvejybos pajėgumų ir žvejybos pajėgumų, atitinkančių jos kvotą, skirtumą;
d) iki 2013 m. pradžios kiekviena valstybė narė 100 % sumažintų savo žvejybos pajėgumų ir žvejybos pajėgumų, atitinkančių jos kvotą, skirtumą.
Apskaičiuojant, kiek turi būti mažinami žvejybos pajėgumai, atsižvelgiama į tam tikrų kategorijų laivų sužvejojamų žuvų kiekį, laikantis 2009 m. TATAK metiniame susitikime patvirtintos metodologijos.
Šis reikalavimas mažinti žvejybos pajėgumus netaikomas valstybei narei, kuri įrodo, kad jos žvejybos pajėgumai atitinka jos kvotą.
8. Kad būtų laikomasi 7 dalies, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kuriems gali būti leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, juos laikyti laive, perkrauti, transportuoti ar iškrauti, skaičių ir visą bendrąją talpą.
9. Kiekviena valstybė narė parengia 2010–2013 m. žvejybos pajėgumų valdymo planą. Tas planas pateikiamas Komisijai iki 2009 m. rugpjūčio 15 d., ir jame pateikiama 2, 4, 6 ir 7 dalyse nurodyta informacija. Be to, plane pateikiama išsami informacija apie kitus būdus, kuriais valstybė narė šalina pernelyg didelius pajėgumus, o ne tik laivų atidavimą į laužą. Prireikus planas kasmet peržiūrimas ir pateikiamas Komisijai iki kiekvienų metų rugpjūčio 15 d.
Komisija surenka nacionalinius valdymo planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos pajėgumų valdymo planą, kuris perduodamas TATAK svarstyti ir tvirtinti.
6 straipsnis
Auginimo ir tukinimo pajėgumų priemonės
1. Valstybės narės paprastųjų tunų auginimo ir tukinimo pajėgumai yra ne didesni nei tos valstybės narės žuvininkystės ūkių, kurie nuo 2008 m. liepos 1 d. buvo registruoti TATAK žuvininkystės ūkių registre arba kuriems suteiktas leidimas ir apie kuriuos pranešta TATAK, paprastųjų tunų auginimo ir tukinimo pajėgumų.
2. Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybės narės žuvininkystės ūkius, kiekis 2010 m. yra ne didesnis nei perkeltų paprastųjų tunų kiekis, kurį tos valstybės narės žuvininkystės ūkiai 2005, 2006, 2007 arba 2008 m. užregistravo Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje.
3. Kiekviena valstybė narė 2 dalyje nurodytą didžiausią laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybės narės žuvininkystės ūkius, kiekį paskirsto savo žuvininkystės ūkiams.
4. Kad būtų laikomasi 1 ir 2 dalių, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato kiekvienos valstybės narės paprastųjų tunų auginimo ir tukinimo pajėgumus ir didžiausią laisvėje sužvejojamų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybės narės žuvininkystės ūkius, kiekį, kurį kiekviena valstybė narė gali paskirstyti savo žuvininkystės ūkiams.
5. Kiekviena valstybė narė, kurioje auginami arba tukinami paprastieji tunai, parengia 2010–2013 m. tunų auginimo ir tukinimo pajėgumų valdymo planą. Tas planas pateikiamas Komisijai iki 2009 m. rugpjūčio 15 d., ir jame pateikiama 1–3 dalyse nurodyta informacija. Komisija 2010–2013 m. Bendrijos tunų auginimo ir tukinimo pajėgumų valdymo planą iki 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikia TATAK.
IV
SKYRIUS
TECHNINĖS PRIEMONĖS
7 straipsnis
Žvejybos draudimo laikotarpis
1. Paprastuosius tunus ilgesniais nei 24 m pelaginėmis ūdomis žvejojančiais žūklės laivais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d., išskyrus žvejybos rajoną, kuris apibrėžiamas taip: į vakarus nuo 10o vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 42o šiaurės platumos; jame paprastųjų tunų žvejyba draudžiama nuo vasario 1 d. iki liepos 31 d.
2. Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo birželio 15 d. iki gegužės 15 d.
3. Paprastuosius tunus kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.
4. Paprastuosius tunus pelaginiais tralais žvejojančiais traleriais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.
5. Poilsinė ir sportinė paprastųjų tunų žūklė rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.
▼M1 —————
8 straipsnis
Lėktuvų naudojimas
Draudžiama naudoti lėktuvus arba sraigtasparnius paprastiesiems tunams ieškoti.
9 straipsnis
Verslinis dydis ir specialiosios tam tikrų rūšių žvejybos priemonės
1. Verslinis rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų dydis yra 30 kg arba 115 cm.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies ir nepažeidžiant 11 straipsnio, verslinis paprastųjų tunų dydis – 8 kg arba 75 cm – taikomas:
a) rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais žvejojamiems paprastiesiems tunams;
b) Adrijos jūroje žvejojamiems paprastiesiems tunams, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose;
c) Viduržemio jūros pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais, naudojant kartines ūdas, ilgąsias ūdas ir rankines ūdas, žvejojančių laivų sužvejotiems paprastiesiems tunams, kurie pateikiami švieži.
3. Kad būtų laikomasi 2 dalies a punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato didžiausią kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje žvejoti paprastuosius tunus, skaičių. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų skaičius lygus Bendrijos žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2006 m., skaičiui.
4. Kad būtų laikomasi 2 dalies b punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato didžiausią žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais Adrijos jūroje žvejoti paprastuosius tunus, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, skaičių. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, žūklės laivų skaičius lygus ►M1 Sąjungos ◄ žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiui.
5. Kad būtų laikomasi 2 dalies c punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato didžiausią kartinėmis ūdomis, ilgosiomis ūdomis ir rankinėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais Viduržemio jūroje žvejoti paprastuosius tunus, skaičių. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, žūklės laivų skaičius lygus ►M1 Sąjungos ◄ žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiui.
6. Komisija 3, 4 ir 5 dalyse nurodytą žūklės laivų skaičių perduoda TATAK sekretoriatui iki kiekvienų metų sausio 30 d.
7. Kad būtų laikomasi 2 dalies a, b ir c punktų, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, valstybėms narėms paskirsto žūklės laivų skaičių, nustatytą pagal 3, 4 ir 5 dalis.
8. Kad būtų laikomasi 2 dalies a punkto, 3 dalyje nurodytiems leidimus turintiems žūklės laivams paskirstoma ne daugiau kaip 7 % ►M1 Sąjungos ◄ paprastųjų tunų, kurių verslinis dydis 8–30 kg arba 75–115 cm, kvotos; nukrypstant nuo 2 dalies, trumpesniems nei 17 m kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams leidžiama sužvejoti ne daugiau kaip 100 tonų paprastųjų tunų, kurie sveria ne mažiau kaip 6,4 kg arba yra ne mažesni nei 70 cm. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, Taryba nusprendžia, kaip ►M1 Sąjungos ◄ kvota paskirstoma valstybėms narėms.
9. Kad būtų laikomasi 2 dalies b punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nusprendžia, kaip didžiausia ►M1 Sąjungos ◄ kvota paskirstoma valstybėms narėms.
10. Kad būtų laikomasi 2 dalies c punkto, 5 dalyje nurodytiems leidimus turintiems žūklės laivams paskirstoma ne daugiau kaip 2 % ►M1 Sąjungos ◄ paprastųjų tunų, kurių verslinis dydis 8–30 kg arba 75–115 cm, kvotos. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, Taryba nusprendžia, kaip ►M1 Sąjungos ◄ kvota paskirstoma valstybėms narėms.
11. I priede pateiktos papildomos specialiosios sąlygos, taikomos rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais sužvejotiems paprastiesiems tunams, Adrijos jūroje sužvejotiems paprastiesiems tunams, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, ir Viduržemio jūros pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais, naudojant kartines ūdas, ilgąsias ūdas ir rankines ūdas, žvejojančių laivų sužvejotiems paprastiesiems tunams, kurie pateikiami švieži.
12. Visiems aktyviaisiais žvejybos įrankiais paprastuosius tunus žvejojantiems žūklės laivams leidžiama atsitiktinai sužvejoti ne daugiau kaip 5 % paprastųjų tunų, kurių svoris nuo 10 kg ar 80 cm ir iki 30 kg.
13. 12 dalyje nurodyta procentinė dalis apskaičiuojama pagal visą atsitiktinai sužvejotų paprastųjų tunų skaičių visame šių žūklės laivų sužvejotų ir iškrautų žuvų kiekyje arba pagal procentais išreikštą svorio ekvivalentą.
14. Atsitiktinai sužvejotas kiekis išskaičiuojamas iš vėliavos valstybės narės kvotos. Išmesti į jūrą negyvas žuvis, kurios yra 12 dalyje nurodyto atsitiktinai sužvejotų žuvų kiekio dalis, draudžiama; tos žuvys išskaičiuojamos iš vėliavos valstybės narės kvotos.
15. Atsitiktinai sužvejotiems paprastiesiems tunams taikomi 17, 18, 21 ir 23 straipsniai.
10 straipsnis
Gyvų paprastųjų tunų imčių ėmimo planas
1. Kiekviena valstybė narė parengia imčių ėmimo programą, kad būtų nustatytas sužvejotas kiekvienos dydžio kategorijos paprastųjų tunų kiekis.
2. Imtį iš varžų siekiant nustatyti žuvų dydį sudaro 100 žuvų, paimtų iš 100 tonų gyvų žuvų, arba 10 % viso varžose laikomų žuvų skaičiaus. Imtis žuvų dydžiui nustatyti, jeigu dydis nustatomas atsižvelgiant į žuvų ilgį ar svorį, imama išaugintas žuvis paimant žuvininkystės ūkyje, o jeigu tai yra vežant negyvas žuvis imama imtis, – pagal TATAK nustatytą metodą, kuris naudojamas pranešant duomenis, kuriuos reikia pateikti vykdant II užduotį.
3. Parengiami papildomi metodai ir imtys, skirtos ilgiau nei metus auginamoms žuvims.
4. Imtys imamos atsitiktinės atrankos būdu, ir žuvys paimamos iš visų varžų. Kasmet atliekamo imčių ėmimo duomenys Komisijai pateikiami iki kitų metų gegužės 31 d.
11 straipsnis
Priegauda
1. ►M1 Sąjungos ◄ žūklės laivams, kurie nežvejoja paprastųjų tunų aktyviaisiais žvejybos įrankiais, neleidžiama laive laikyti paprastųjų tunų kiekio, viršijančio 5 % viso laive laikomo sužvejotų žuvų svorio ir (arba) skaičiaus.
2. Priegauda išskaičiuojama iš vėliavos valstybės narės kvotos. Draudžiama išmesti į jūrą negyvas žuvis, kurios yra 1 dalyje nurodytos priegaudos dalis, laikotarpiu, kai leidžiama paprastųjų tunų žvejyba; tos žuvys išskaičiuojamos iš vėliavos valstybės narės kvotos.
3. Paprastųjų tunų priegaudai taikomi 17, 18, 21, 23 ir 34 straipsniai.
12 straipsnis
Pramoginė žūklė
1. Kiekviena valstybė narė pramoginę žūklę vykdantiems laivams išduoda žvejybos leidimus.
2. Vykdant pramoginę žūklę per kiekvieną reisą draudžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti daugiau nei vieną paprastąjį tuną.
3. Draudžiama parduoti paprastuosius tunus, sužvejotus vykdant pramoginę žūklę, išskyrus atvejus, kai jie parduodami labdaros tikslais.
4. Kiekviena valstybė narė renka pramoginės žūklės metu sužvejotų paprastųjų tunų kiekio duomenis ir kasmet iki birželio 30 d. perduoda praėjusių metų duomenis Komisijai. Komisija tą informaciją persiunčia TATAK Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.
5. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių kuo geriau užtikrinti, kad vykdant pramoginę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.
13 straipsnis
Sportinė žūklė
1. Kiekviena valstybė narė reguliuoja sportinę žūklę, visų pirma sportinę žūklę vykdantiems laivams išduoda žvejybos leidimus.
2. Draudžiama parduoti paprastuosius tunus, sužvejotus sportinės žūklės varžybose, išskyrus atvejus, kai jie parduodami labdaros tikslais.
3. Kiekviena valstybė narė renka sportinės žūklės metu sužvejotų paprastųjų tunų kiekio duomenis ir kasmet iki birželio 30 d. perduoda praėjusių metų duomenis Komisijai. Komisija tą informaciją persiunčia TATAK Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.
4. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių kuo geriau užtikrinti, kad vykdant sportinę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.
V
SKYRIUS
KONTROLĖS PRIEMONĖS
14 straipsnis
Laivų registrai
1. Ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki 7 straipsnyje nurodytų žvejybos sezonų pradžios kiekviena valstybė narė Komisijai elektroniniu būdu atsiunčia šią informaciją TATAK reikalaujamų duomenų ir informacijos teikimo gairėse nurodyta forma:
a) visų su jos vėliava plaukiojančių žūklės laivų, kuriems išdavus specialųjį žvejybos leidimą leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, sąrašą;
b) visų kitų su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų (išskyrus žūklės laivus), kuriems leidžiama dalyvauti rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų žvejybos veikloje, sąrašą.
Kalendoriniais metais žvejybos laivas įtraukiamas tik į vieną iš šioje dalyje nurodytų sąrašų.
2. Atgaline data pateikiama informacija nepriimama. Paskesni 1 dalyje nurodytų sąrašų pakeitimai kalendoriniais metais galimi tik tais atvejais, kai žvejybos laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti žvejybos veikloje dėl teisėtų veiklos priežasčių arba force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir nurodo:
a) išsamius duomenis apie žvejybos laivą (-us), kuriuo (-iais) bus pakeistas 1 dalyje nurodytas laivas; taip pat
b) išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus svarbius įrodymus bei informaciją.
3. Komisija 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją siunčia TATAK sekretoriatui, kad šie laivai galėtų būti įtraukti į TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, registrą arba TATAK visų kitų žvejybos laivų (išskyrus žūklės laivus), kuriems leidžiama dalyvauti paprastųjų tunų žvejybos veikloje, registrą.
4. Nepažeisdami 11 straipsnio, ►M1 Sąjungos ◄ žvejybos laivai, neįtraukti į TATAK registrus, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje nežvejoja paprastųjų tunų, nelaiko jų laive, neperkrauna, netransportuoja, neperkelia, neperdirba ir neiškrauna į krantą.
5. Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8a straipsnio 2, 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis.
15 straipsnis
Tunų gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, registras
1. Kasmet iki vasario 15 d. kiekviena valstybė narė elektroninėmis priemonėmis Komisijai atsiunčia visų tunų gaudyklių, kuriomis žvejoti paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje išduotas specialusis žvejybos leidimas, sąrašą. Į sąrašą įrašomi gaudyklių pavadinimai ir registravimo numeriai.
2. Komisija minėtą sąrašą perduoda TATAK sekretoriatui, kad tas tunų gaudykles būtų galima įtraukti į TATAK tunų gaudyklių, kurioms leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, registrą.
3. ►M1 Sąjungos ◄ tunų gaudyklėmis, neįtrauktomis į TATAK registrą, neleidžiama rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastųjų tunų, jų laikyti, perkelti arba iškrauti į krantą.
4. Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8a straipsnio 2, 4, 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis.
16 straipsnis
Informacija apie žvejybos veiklą
1. Kasmet iki vasario 15 d. kiekviena valstybė narė perduoda Komisijai į 14 straipsnyje nurodytą TATAK registrą įtrauktų žūklės laivų, kurie praėjusiais žvejybos metais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejojo paprastuosius tunus, sąrašą.
2. Kiekviena valstybė narė Komisijai perduoda visą informaciją, susijusią su laivais, kuriems netaikoma 1 dalis, tačiau kurie, kaip žinoma ar manoma, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejojo paprastuosius tunus.
3. Komisija TATAK sekretoriatui perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją kasmet iki kovo 1 d., taip pat perduoda antroje dalyje nurodytą informaciją.
17 straipsnis
Paskirtieji uostai
1. Valstybės narės paskiria paprastiesiems tunams iškrauti arba perkrauti naudotiną vietą arba netoli kranto esančią vietą (paskirtieji uostai), kurioje leidžiama atlikti paprastųjų tunų iškrovimo arba perkrovimo operacijas.
Kad uostas būtų laikomas paskirtuoju, uosto valstybė narė nurodo leidžiamą iškrovimo ir perkrovimo laiką bei vietas. Uosto valstybė narė užtikrina, kad visada iškraunant ir perkraunant paprastuosius tunus ir visose jų iškrovimo bei perkrovimo vietose dalyvautų inspektoriai.
2. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. Komisijai perduoda paskirtųjų uostų sąrašą. Kasmet iki kovo 1 d. Komisija šią informaciją atsiunčia TATAK sekretoriatui.
3. Draudžiama, išskyrus KSŠ ir valstybių narių paskirtuose uostuose, iš žvejybos laivų iškrauti ar perkrauti bet kokį rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekį pagal 1 ir 2 dalis.
18 straipsnis
Duomenų registravimo reikalavimai
1. ES žūklės laivo kapitonas turi laikytis ne tik 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis ( 7 ), 14, 15, 23 ir 24 straipsnių, bet ir, jei taikoma, į laivo žurnalą įrašyti šio reglamento II priede nurodytą informaciją.
2. ►M1 Sąjungos ◄ žūklės laivo, dalyvaujančio jungtinėje žvejybos operacijoje, kapitonas į laivo žurnalą įrašo šią papildomą informaciją:
a) žūklės laivo, iš kurio žuvys perkeliamos į varžas, atveju:
i) laivo pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį;
ii) žuvų sužvejojimo ir perkėlimo datą bei laiką;
iii) vietą, kurioje žuvys sužvejotos ir perkeliamos (ilguma ir platuma);
iv) į laivą paimtų ir į varžas perkeltų žuvų kiekį;
v) sužvejotų žuvų kiekį, palyginti su individualia laivo kvota;
vi) vilkiko pavadinimą ir jo TATAK numerį;
b) kitų žūklės laivų, kurie nedalyvauja žuvų perkėlimo operacijoje, atveju:
i) laivų pavadinimus ir tarptautinius radijo šaukinius;
ii) žuvų sužvejojimo ir perkėlimo datą bei laiką;
iii) vietą, kurioje žuvys sužvejotos ir perkeliamos (ilguma ir platuma);
iv) kad joks sužvejotų žuvų kiekis nebuvo paimtas į laivą ar perkeltas į varžas;
v) sužvejotų žuvų kiekį, palyginti su individualia laivų kvota;
vi) a punkte nurodyto žūklės laivo pavadinimą ir TATAK numerį;
vii) vilkiko pavadinimą ir jo TATAK numerį.
19 straipsnis
Jungtinės žvejybos operacijos
1. Vykdyti bet kurias jungtines paprastųjų tunų žvejybos operacijas leidžiama tik gavus atitinkamos (-ų) vėliavos valstybės (-ių) sutikimą. Kad gautų leidimą, kiekvienas žvejybos laivas yra įrengtas paprastiesiems tunams žvejoti ir turi individualią kvotą.
Neleidžiama vykdyti jungtinių žvejybos operacijų su kitomis KSŠ.
2. Gavusi leidimo paraišką, kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad iš jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių laivų gautų šią informaciją:
a) trukmė;
b) dalyvaujančių operatorių tapatybė;
c) individualios laivų kvotos;
d) susijusio sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo žvejybos laivams formulė; ir
e) informacija apie paskirties ūkius, kuriuose tukinami arba auginami paprastieji tunai.
3. Kiekviena valstybė narė V priede nustatytos formos informaciją, nurodytą 2 dalyje, Komisijai perduoda ne vėliau kaip likus 15 dienų iki operacijos pradžios. Komisija tą informaciją TATAK sekretoriatui ir kitų jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių žvejybos laivų vėliavos valstybei persiunčia ne vėliau kaip likus 10 dienų iki operacijos pradžios.
20 straipsnis
Sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos
1. Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių žūklės laivų ar kitų žūklės laivų, ilgesnių nei 24 m, aktyviaisiais įrankiais žvejojančių paprastuosius tunus, kapitonai elektroninėmis arba kitokiomis priemonėmis savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms kasdien siunčia IV priede nustatytos formos ar lygiavertės formos sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodoma bent jau informacija apie TATAK registracijos numerį, laivo pavadinimą, laikotarpio pradžią ir pabaigą, sužvejotų žuvų kiekį (įskaitant svorį ir vienetų skaičių) (taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota) ir datą bei vietą (platuma ir ilguma), kurioje žuvys sužvejotos.
2. 1 dalyje nenurodytų žūklės laivų kapitonai savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms kas savaitę siunčia IV priede nustatytos formos ar lygiavertės formos sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodoma bent jau informacija apie TATAK registracijos numerį, laivo pavadinimą, laikotarpio pradžią ir pabaigą, sužvejotų žuvų kiekį (įskaitant svorį ir vienetų skaičių) (taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota) ir datą bei vietą (platuma ir ilguma), kurioje žuvys sužvejotos. Iki praėjusios savaitės sekmadienio vidurnakčio (Grinvičo laiku) sužvejotų žuvų kiekio ataskaita perduodama ne vėliau kaip iki pirmadienio vidurdienio. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie dienų jūroje, kurias nuo žvejybos pradžios arba paskutinės savaitinės ataskaitos pateikimo laivas buvo rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, skaičių.
3. Kiekviena valstybė narė, gavusi 1 ir 2 dalyse nurodytas sužvejotų žuvų kiekio ataskaitas, IV priede nustatyta forma nedelsdama persiunčia jas elektroniniu būdu Komisijai ir užtikrina, kad Komisijai būtų siunčiamos visų žvejojančių laivų savaitinės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos elektroniniu būdu. Komisija tą IV priede nustatytos formos informaciją kiekvieną savaitę persiunčia TATAK sekretoriatui.
4. Valstybės narės iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos Komisijai praneša apie su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų per ankstesnį mėnesį rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekius, kurie buvo iškrauti, perkrauti, sužvejoti gaudyklėmis arba perkelti į varžas. Komisija tą informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui.
21 straipsnis
Iškrovimas
1. Nukrypdamas nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 7 straipsnio, ►M1 Sąjungos ◄ žvejybos laivo, nurodyto šio Reglamento 14 straipsnyje, kapitonas arba jo atstovas valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais ar žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra ketina naudotis, kompetentingai institucijai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša šią informaciją:
a) numatomą atvykimo į uostą laiką;
b) apytikriai apskaičiuotą laive laikomą paprastųjų tunų kiekį;
c) informaciją apie geografinį rajoną, kuriame sužvejotos žuvys.
2. Uosto valstybės narės institucijos registruoja visus išankstinius pranešimus einamaisiais metais.
3. Uosto valstybės narės institucijos duomenis apie į krantą iškrautą žuvų kiekį per 48 valandas nuo žuvų iškrovimo pabaigos perduoda žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijoms.
4. Po kiekvieno reiso per 48 valandas nuo žuvų iškrovimo ►M1 Sąjungos ◄ žūklės laivų kapitonai valstybės narės arba KSŠ, kur iškrautos žuvys, kompetentingoms institucijoms ir savo vėliavos valstybei narei pateikia iškrovimo deklaraciją. Už deklaracijos, kurioje nurodomas bent jau iškrautų paprastųjų tunų kiekis ir jų sužvejojimo vieta, tikslumą atsakingas leidimą turinčio žūklės laivo kapitonas. Visas iškrautas sužvejotų žuvų kiekis pasveriamas, o ne apskaičiuojamas apytikriai.
22 straipsnis
Perkėlimo operacijos
1. Prieš bet kurią perkėlimo operaciją žūklės laivo ar vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar tunų gaudyklės, kurioje atliekamas atitinkamas perkėlimas, operatorius atitinkamos atsakingos vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia išankstinį pranešimą apie perkėlimą, kuriame nurodo:
a) žūklės laivo, žuvininkystės ūkio ar tunų gaudyklės pavadinimą ir TATAK registro numerį;
b) numatomą perkėlimo laiką;
c) apytikriai apskaičiuotą paprastųjų tunų, kurie bus perkelti, kiekį;
d) vietos, kurioje bus perkeltos žuvys, koordinates (platumą ir ilgumą) ir galimus nustatyti varžų numerius;
e) vilkiko, iš kurio bus perkeltos žuvys, pavadinimą, velkamų varžų skaičių ir, jei tinkama, TATAK registro numerį;
f) paprastųjų tunų paskirties uostą, žuvininkystės ūkį ar varžą.
2. Atsakingos valstybės narės institucijos nusprendžia, ar išduoti leidimą atlikti kiekvieną perkėlimo operaciją. Šiuo tikslu kiekvienai perkėlimo operacijai suteikiamas unikalus atpažinties numeris, apie kurį atitinkamai pranešama žvejybos laivo kapitonui, tunų gaudyklės operatoriui ar žuvininkystės ūkio operatoriui. Jei leidimas išduodamas, šį numerį sudaro trijų raidžių KSŠ kodas, keturi skaitmenys, nurodantys metus, ir trys raidės, nurodančios leidimą (AUT), po kurių nurodomi eilės numeriai. Jei leidimą išduoti atsisakoma, numerį sudaro trys KSŠ kodo raidės, keturi skaitmenys, nurodantys metus, ir trys raidės, nurodančios atsisakymą išduoti leidimą (NEG), po kurių nurodomi eilės numeriai. Perkėlimo operacijos nepradedamos be išankstinio leidimo.
Už žūklės laivą, vilkiką, žuvininkystės ūkį ar tunų gaudyklę atitinkamai atsakinga valstybė narė per 48 valandas nuo išankstinio pranešimo apie perkėlimą pateikimo išduoda leidimą atlikti perkėlimą arba atsisako jį išduoti. Valstybė narė nesuteikia leidimo atlikti perkėlimą, jei, gavusi išankstinį pranešimą apie perkėlimą, ji mano, kad:
a) žūklės laivas ar tunų gaudyklė, kurie, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, neturi pakankamos kvotos;
b) apie žuvų kiekį žūklės laivas ar tunų gaudyklės operatorius tinkamai nepranešė arba negavo leidimo tą kiekį perkelti į varžas, ir į jį nebuvo atsižvelgta naudojant taikytiną kvotą;
c) žūklės laivui, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, leidimas žvejoti paprastuosius tunus nesuteiktas arba
d) vilkikas, į kurį, kaip deklaruota, perkeltos žuvys, neregistruotas 14 straipsnio 3 dalyje nurodytame TATAK visų kitų žvejybos laivų (išskyrus žūklės laivus), kuriems leidžiama vykdyti su paprastųjų tunų žvejyba susijusią veiklą, registre, arba jame neįrengta laivų stebėjimo sistema (LSS).
3. Jei leidimas atlikti perkėlimą neišduodamas:
a) už žūklės laivą atsakinga valstybė narė pateikia nurodymą paleisti žuvis ir žūklės laivo kapitoną informuoja, kad leidimas perkelti žuvis nesuteikiamas ir kad žuvys turi būti paleistos į jūrą;
b) atitinkamai žūklės laivo kapitonas, žuvininkystės ūkio operatorius ar tunų gaudyklės operatorius paleidžia žuvis į jūrą;
c) paprastųjų tunų paleidimas į jūrą filmuojamas vaizdo kamera ir jį stebi TATAK regioninis stebėtojas, kuris parengia ataskaitą ir pateikia ją kartu su vaizdo įrašu TATAK sekretoriatui.
4. Perkėlimo operacijos pabaigoje žūklės laivo ar vilkiko kapitonas, tunų gaudyklės operatorius ar žuvininkystės ūkio operatorius užpildo ir atsakingos valstybės narės kompetentingoms institucijoms perduoda VIIIa priede nustatytos formos TATAK perkėlimo deklaraciją.
Perkėlimo deklaracijas numeruoja už laivą, žuvininkystės ūkį ar tunų gaudyklę, iš kurių žuvys perkeliamos, atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos. Numeravimo sistemą sudaro 3 raidžių KSŠ kodas, po kurio seka keturi skaitmenys, nurodantys metus, ir trys eilės numeriai, po kurių nurodomos trys raidės ITD (KSŠ-20**/xxx/ITD).
Perkeliant žuvis pateikiamas perkėlimo deklaracijos originalas. Deklaracijos kopiją saugo žūklės laivo kapitonas, tunų gaudyklės operatorius, vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio operatorius.
5. Perkėlimo operacijas atliekančių laivų (įskaitant vilkikus) kapitonai savo laivo žurnale kasdien registruoja perkeltų žuvų svorį ir skaičių, taip pat žūklės laivo pavadinimą, vėliavą ir TATAK registro numerį, bet kokių kitų susijusių laivų pavadinimą ir jų TATAK registro numerį, perkėlimo datą bei vietą ir paskirties žuvininkystės ūkį. Laivo žurnale nurodomi išsamūs visų per žvejybos sezoną atliktų perkėlimų duomenys. Jis laikomas laive ir bet kuriuo metu yra prieinamas kontrolės tikslais.
6. Atsakingos valstybės narės suteiktas leidimas perkelti žuvis nereiškia, kad suteiktas leidimas atlikti žuvų perkėlimo į varžas operaciją.
7. Žūklės laivo kapitonas, žuvininkystės ūkio operatorius ar tunų gaudyklės operatorius, kuris perkelia paprastuosius tunus, užtikrina, kad žuvų perkėlimo operacijos būtų stebimos vandenyje esančia vaizdo kamera.
Kiekvienas perkėlimo vaizdo įrašas padaromas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius perduodamas regioniniam stebėtojui, o kitas – KSŠ stebėtojui arba atitinkamai nacionaliniam stebėtojui, esančiam vilkike. KSŠ arba nacionaliniam stebėtojui perduodamas egzempliorius pateikiamas kartu su perkėlimo deklaracija ir sužvejotomis žuvimis, su kuriomis jis susijęs. Kiekvieno vaizdo įrašo, kuriame nuolat rodomas laikas ir data, pradžioje arba pabaigoje parodomas TATAK perkėlimo deklaracijos numeris. Valstybės narės Komisijai paprašius pateikia vaizdo įrašų kopijas TATAK Mokslo komitetui.
8. Kaip nurodyta VII priede nustatytoje TATAK regioninėje stebėtojų programoje, žūklės laive esantis TATAK regioninis stebėtojas registruoja vykdomas žuvų perkėlimo operacijas ir rengia jų ataskaitą, tikrina žuvų perkėlimo operacijose dalyvaujančio žūklės laivo buvimo vietą, stebi, kaip perkeliamos žuvys, vertina perkeltų žuvų kiekį ir tikrina 2 dalyje nurodyto išankstinio perkėlimo leidimo bei 4 dalyje nurodytos TATAK perkėlimo deklaracijos įrašus.
Jei regioninio stebėtojo pateiktas sužvejotų žuvų kiekio įvertis bent 10 % didesnis nei žūklės laivo kapitono deklaruotas skaičius ir (arba) vidutinis svoris, už žūklės laivą atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą, kuris užbaigiamas iki perkėlimo į varžas žuvininkystės ūkyje. Kol nėra šio tyrimo rezultatų, perkelti į varžas neleidžiama, o dokumento apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį sužvejoto kiekio skirsnis nepatvirtinamas.
9. TATAK regioniniai stebėtojai pasirašo TATAK perkėlimo deklaraciją aiškiai parašydami savo vardą bei pavardę ir TATAK numerį. Jie patikrina, ar TATAK perkėlimo deklaracija tinkamai užpildyta ir perduota vilkiko kapitonui.
Baigęs žuvų perkėlimą į žvejybos laivą tunų gaudyklės operatorius užpildo ir savo valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia IV priede nustatytos formos TATAK perkėlimo deklaraciją.
10. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl perkėlimo operacijų pagal šio straipsnio 2 ir 7 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
23 straipsnis
Perkrovimas
1. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 straipsnio, draudžiama rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje perkrauti paprastuosius tunus.
2. Prieš įplaukiant į bet kurį uostą, priimančio žvejybos laivo kapitonas arba atstovas valstybės, kurios uostu jis ketina naudotis, kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto atvykimo į uostą laiko pateikia šią informaciją:
a) numatomą atvykimo datą, laiką ir uostą;
b) apytikriai apskaičiuotą laive laikomų paprastųjų tunų kiekį ir informaciją apie geografinį rajoną, kuriame jie buvo sužvejoti;
c) žvejybos laivo, iš kurio bus perkrautos žuvys, pavadinimą ir TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, registro numerį arba TATAK kitų žvejybos laivų, kuriems leidžiama dalyvauti žvejybos veikloje rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, registro numerį;
d) žvejybos laivo, į kurį bus perkrautos žuvys, pavadinimą ir TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, registro numerį arba TATAK kitų žvejybos laivų, kuriems leidžiama dalyvauti žvejybos veikloje rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, registro numerį;
e) paprastųjų tunų, kurie bus perkrauti, kiekį tonomis ir geografinį rajoną, kuriame jie sužvejoti.
3. Žvejybos laivams neleidžiama perkrauti žuvų, jeigu jie iš anksto nėra gavę savo vėliavos valstybės leidimo.
4. Žvejybos laivo, iš kurio bus perkrautos žuvys, kapitonas prieš perkrovimą savo vėliavos valstybei praneša:
a) paprastųjų tunų, kurie bus perkrauti, kiekį;
b) perkrovimo datą ir uostą, kuriame bus perkrautos žuvys;
c) žvejybos laivo, į kurį bus perkrautos žuvys, pavadinimą, registracijos numerį bei vėliavą ir TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, registro numerį arba TATAK kitų žvejybos laivų, kuriems leidžiama dalyvauti paprastųjų tunų žvejybos veikloje rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, registro numerį;
d) geografinį rajoną, kuriame sužvejoti paprastieji tunai.
5. Valstybės narės, kurios uoste perkraunamos žuvys, kompetentinga institucija:
a) inspektuoja atplaukusį žvejybos laivą, į kurį bus perkrautos žuvys, ir patikrina jo krovinį bei su perkrovimo operacija susijusius dokumentus;
b) per 48 valandas nuo perkrovimo pabaigos žvejybos laivo, iš kurio perkrautos žuvys, vėliavos valstybės institucijai nusiunčia duomenis apie perkrovimo operaciją.
6. ►M1 Sąjungos ◄ žvejybos laivų kapitonai užpildo TATAK perkrovimo deklaraciją ir ją perduoda valstybės narės, su kurios vėliava laivai plaukioja, kompetentingoms institucijoms. III priede nustatytos formos deklaracija perduodama ne vėliau kaip per 48 valandas nuo uoste atlikto perkrovimo dienos.
24 straipsnis
Žuvų perkėlimo į varžas operacijos
1. Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė per savaitę nuo žuvų perkėlimo į varžas operacijos pabaigos valstybei narei arba KSŠ, su kurios vėliava plaukiojantys laivai sužvejojo tunus, ir Komisijai pateikia stebėtojo patvirtintą žuvų perkėlimo į varžas ataskaitą. Komisija tą informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui. Šioje ataskaitoje pateikiama žuvų perkėlimo į varžas deklaracijoje nurodyta informacija, kaip išdėstyta TATAK rekomendacijoje 06–07 dėl paprastųjų tunų auginimo.
2. Prieš pradedant bet kurią perkėlimo į varžas operaciją, už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija už žūklės laivą atsakingai valstybei narei arba žūklės laivo vėliavos KSŠ praneša apie į varžas perkeltų žuvų, kurias sužvejojo su jos vėliava plaukiojantys žūklės laivai, kiekį.
3. Už žūklės laivą atsakinga valstybė narė nurodo už žuvininkystės ūkį atsakingai valstybei narei ar KSŠ konfiskuoti sužvejotas žuvis ir jas paleisti į jūrą 22 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, jei, gavusi 2 dalyje nurodytą informaciją, ji mano, kad:
a) žūklės laivas, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, neturėjo pakankamos į varžą perkeltų paprastųjų tunų žvejybos kvotos;
b) apie žuvų kiekį žūklės laivas tinkamai nepranešė ir į jį nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant taikytiną kvotą;
c) žūklės laivui, kuris, kaip deklaruota, sužvejojo žuvų, leidimas žvejoti paprastuosius tunus nesuteiktas.
4. Perkėlimo į varžas operacija nepradedama be išankstinio žūklės laivo vėliavos KSŠ arba už žūklės laivą atsakingos valstybės narės leidimo.
Paprastieji tunai į varžas perkeliami iki liepos 31 d., išskyrus atvejus, kai už žuvis gaunantį žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė ar KSŠ nurodo pagrįstas priežastis, įskaitant force majeure. Šios priežastys nurodomos pateikiant perkėlimo į varžas ataskaitą.
5. Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad neleistų į varžas auginti arba tukinti perkelti paprastųjų tunų, su kuriais nepateikiami TATAK reikalaujami dokumentai, įskaitant nurodytuosius šiame reglamente ir 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 640/2010, kuriuo sudaroma sužvejotų paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) kiekio dokumentavimo programa ( 8 ). Tokie dokumentai turi būti tikslūs, visiškai užpildyti ir patvirtinti.
6. Atitinkamai atsakinga valstybė narė arba atsakinga KSŠ per 48 valandas nuo 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo išduoda leidimą perkelti žuvis į varžas arba jo neišduoda. Jei leidimas perkelti žuvis į varžas neišduodamas, už žūklės laivą atsakinga valstybė narė ar KSŠ už vilkiką atsakingai valstybei narei ar KSŠ ir (arba) atitinkamai už žuvininkystės ūkį atsakingai valstybei narei ar KSŠ pagal 22 straipsnio 3 dalį pateikia nurodymą paleisti žuvis.
7. Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad perkėlimo į varžas operacijos būtų stebimos vandenyje esančia vaizdo kamera.
Atliekamas vienas kiekvienos perkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašas. Kiekvieno vaizdo įrašo, kuriame nuolat rodomas laikas ir data, pradžioje arba pabaigoje parodomas TATAK perkėlimo deklaracijos numeris.
8. Jei regioninio stebėtojo pateiktas kiekio įvertis ir žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktas kiekio įvertis skiriasi daugiau kaip 10 % pagal vidutinį svorį arba skaičių, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė, bendradarbiaudama su žūklės laivo vėliavos valstybe, inicijuoja tyrimą. Kol nėra šio tyrimo rezultatų, žuvys neimamos, o dokumento apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį auginimo skirsnis nepatvirtinamas.
Jei tyrimas neužbaigiamas per 10 darbo dienų arba jei tyrimo rezultatai rodo, kad paprastųjų tunų skaičius ar vidutinis svoris daugiau kaip 10 % didesnis nei žuvininkystės ūkio operatoriaus deklaruotas skaičius ar vidutinis svoris, vėliavos KSŠ arba už žūklės laivą atsakinga valstybė narė pateikia nurodymą paleisti tą žuvų skaičių ar svorį, kuriuo viršijamas deklaruotasis.
Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad žuvininkystės ūkio operatorius nurodymą paleisti žuvis įvykdytų per 48 valandas nuo regioninio stebėtojo atvykimo. Žuvys paleidžiamos laikantis 22 straipsnio 3 dalies.
Jei galutinis įvertis perkeliant žuvis į varžas žuvininkystės ūkyje yra didesnis nei galutinis įvertis per pirmą perkėlimą iš žūklės laivo, už žūklės laivą atsakinga valstybė narė arba KSŠ nusprendžia dėl galutinio kvotos panaudojimo, kuris patvirtinamas atitinkamame (-uose) dokumente (-uose) apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį.
9. Valstybės narės inicijuoja bandomuosius tyrimus, kuriais siekiama nustatyti, kaip geriau vertinti paprastųjų tunų skaičių ir svorį sužvejojimo ir perkėlimo į varžas metu, įskaitant tokius būdus kaip stereoskopinių sistemų naudojimas, ir praneša tų tyrimų rezultatus TATAK Mokslo komitetui. Perkėlimo į varžas metu parengiama imčių ėmimo programa ir (arba) alternatyvi programa siekiant pagerinti į varžas perkeliamų žuvų skaičiavimą ir jų svorio vertinimą.
10. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl perkėlimo į varžas operacijų pagal šio straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
25 straipsnis
Laivų stebėjimo sistema
1. Šio reglamento 2 straipsnio b punkte nurodytiems žvejybos laivams taikomas 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2244/2003, nustatantis išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų ( 9 ). Be to, valstybės narės užtikrina, kad visuose su jų vėliava plaukiojančiuose vilkikuose, neatsižvelgiant į jų ilgį, būtų įrengtas ir veiktų palydovinio ryšio siųstuvas ir stebėjimo įranga pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 3–16 straipsnius.
Į 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, registrą įrašyti žvejybos laivai pradeda LSS duomenis siųsti TATAK bent jau prieš 15 dienų iki žvejybos sezono pradžios ir toliau juos siunčia ne trumpiau kaip 15 dienų po žvejybos sezono pabaigos, nebent Komisijai iš anksto atsiunčiamas prašymas išbraukti laivą iš TATAK laivų registro.
Kontrolės tikslais žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, atliekamas LLS duomenų siuntimas nenutraukiamas ir laivams esant uoste, nebent taikoma pranešimų apie įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo sistema.
Į 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą TATAK visų kitų žvejybos laivų (išskyrus žūklės laivus), kuriems leidžiama vykdyti su paprastųjų tunų žvejyba susijusią veiklą, registrą įrašyti žvejybos laivai LSS duomenis TATAK siunčia visą leidimo galiojimo laikotarpį.
2. Valstybės narės užtikrina, kad jų žuvininkystės stebėjimo centrai realiuoju laiku duomenų teikimo formatu „https“ Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų iš žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava, gautus LSS pranešimus. Komisija šiuos pranešimus elektroniniu būdu nusiunčia TATAK sekretoriatui.
3. Valstybės narės užtikrina, kad:
a) pranešimai, gauti iš žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava, Komisijai būtų siunčiami bent kas dvi valandas, jei tie laivai dalyvauja žvejybos veikloje rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje;
b) įvykus techniniams sutrikimams, iš žvejybos laivų, žvejojančių su jų vėliava, gauti pranešimai Komisijai būtų persiųsti per 24 valandas nuo tų pranešimų gavimo žuvininkystės stebėjimo centruose;
c) Komisijai persiųsti pranešimai būtų numeruojami eilės tvarka (nurodant unikalųjį atpažinties kodą), siekiant išvengti kartotinio siuntimo;
d) Komisijai persiunčiami pranešimai atitiktų VIII priede nurodytą duomenų siuntimo formatą.
4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visi jų inspektavimo laivams atsiųsti pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik atliekant inspektavimo jūroje operacijas.
26 straipsnis
Tunų gaudyklėmis vykdomos veiklos registravimas ir ataskaitos
1. Duomenys apie sužvejotą žuvų kiekį registruojami ir elektroninėmis ar kitokiomis priemonėmis perduodami už atitinkamą tunų gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau nei per 48 valandas nuo kiekvienos tunų gaudyklėmis vykdytos žvejybos operacijos pabaigos. Kartu su šiais duomenimis pateikiama išsami informacija apie tunų gaudyklėse likusio žuvų kiekio įvertį.
2. Kiekviena valstybė narė, gavusi 1 dalyje nurodytus duomenis, elektroninėmis priemonėmis juos persiunčia Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui.
3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl tunų gaudyklėmis vykdomos veiklos registravimo ir ataskaitų teikimo pagal šio straipsnio 1 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
27 straipsnis
Kontrolė uoste arba žuvininkystės ūkyje
1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visi į TATAK laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, registrą įtraukti žūklės laivai, į paskirtuosius uostus įplaukiantys iškrauti rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotus paprastuosius tunus ir (arba) juos perkrauti, būtų tikrinami uoste.
2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių visoms jų jurisdikcijai priklausančiuose paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkiuose atliekamoms žuvų perkėlimo į varžas operacijoms kontroliuoti.
3. Jei paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkiai yra atviroje jūroje, 2 dalis mutatis mutandis taikoma valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę už paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkius atsakingi fiziniai ar juridiniai asmenys.
28 straipsnis
Kryžminis patikrinimas
1. Valstybės narės tikrina, įskaitant inspektavimo atskaitų, stebėtojų ataskaitų ir LSS duomenų panaudojimą, ar buvo pateikti laivų žurnalai ir atitinkamą į tų žvejybos laivų žurnalus, perkėlimo ir (arba) perkrovimo dokumentus ir dokumentus apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį įrašytą informaciją.
2. Valstybės narės atlieka kryžminius visų iškrautų, perkrautų arba į varžas perkeltų kiekvienos rūšies žuvų kiekių, įrašytų žvejybos laivo žurnale arba perkrovimo deklaracijoje, ir kiekių, įrašytų iškrovimo deklaracijoje arba žuvų perkėlimo į varžas deklaracijoje, taip pat bet kokiuose susijusiuose dokumentuose (pvz., sąskaitose faktūrose ir (arba) pardavimo pažymose), patikrinimus.
29 straipsnis
TATAK jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema
1. TATAK ketvirtajame eiliniame susitikime (1975 m. lapkričio mėn. Madride) priimta, TATAK 16-ajame neeiliniame susitikime pakeista ir šio reglamento VI priede pateikta jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema taikoma ►M1 Sąjungoje ◄ .
2. Valstybės narės, kurių žvejybos laivams leidžiama rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastuosius tunus, paskiria inspektorius ir pagal tą sistemą atlieka inspektavimus jūroje.
Jei vienu metu konvencijos rajone paprastųjų tunų žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip 15 valstybės narės žvejybos laivų, tos valstybės narės inspektavimo laivas dislokuojamas konvencijos rajone visu laikotarpiu, kai tie laivai ten vykdo veiklą, kad galėtų atlikti kontrolę ir patikrinimus jūroje. Laikoma, kad šis įpareigojimas vykdomas, jei valstybės narės bendradarbiauja dislokuodamos inspektavimo laivą arba jei ES inspektavimo laivas dislokuojamas konvencijos rajone.
3. Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti ►M1 Sąjungos ◄ inspektorius dalyvauti įgyvendinant tą sistemą.
4. Komisija arba jos paskirta įstaiga ►M1 Sąjungos ◄ vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Ji kartu su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis tuo tikslu gali parengti jungtines inspektavimo programas, kurias įgyvendindama ►M1 Sąjunga ◄ galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal tą sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai žvejoja paprastuosius tunus, patvirtina reikiamas priemones, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti šias programas, visų pirma atsižvelgiant į reikalingus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius ir laikotarpius, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, bei šių išteklių naudojimo geografinius rajonus.
5. Valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 1 d. praneša Komisijai inspektorių vardus bei pavardes ir nurodo inspektavimo laivus, kuriuos kitais metais jos ketina skirti sistemai įgyvendinti. Remdamasi šia informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia perspektyvinį planą, pagal kurį ►M1 Sąjunga ◄ kiekvienais metais dalyvaus įgyvendinant sistemą; Komisija tą planą nusiunčia TATAK sekretoriatui ir valstybėms narėms.
30 straipsnis
Nacionalinė stebėtojų programa
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad paprastuosius tunus žvejojančiuose laivuose nacionalinių stebėtojų veiklos procentinis lygis siektų bent:
a) 100 % gaubiamaisiais tinklais žvejojančių jos žūklės laivų, kurių ilgis 24 m arba mažesnis, 2011 m.;
b) 100 % gaubiamaisiais tinklais žvejojančių jos žūklės laivų, kurių ilgis 20 m arba mažesnis, 2012 m.;
c) 20 % pelaginiais tralais žvejojančių jos tralerių (ilgesnių nei 15 m);
d) 20 % ilgosiomis ūdomis žvejojančių jos laivų (ilgesnių nei 15 m);
e) 20 % kartinėmis ūdomis žvejojančių jos laivų (ilgesnių nei 15 m);
f) 100 % jos tunų gaudyklių per paprastųjų tunų paėmimo iš tunų gaudyklių operacijas;
g) 100 % jos vilkikų.
2. Iki to laiko, kai TATAK pradės įgyvendinti 31 straipsnyje nurodytą regioninę stebėtojų programą, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nacionalinis stebėtojas dalyvautų:
a) visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose žūklės laivuose, ilgesniuose nei 24 m;
b) visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose žūklės laivuose, kai vykdomos jungtinės žvejybos operacijos, nepaisant laivų ilgio. Nacionalinis stebėtojas dalyvauja žvejojimo operacijos metu.
3. Stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:
a) stebėti, ar žūklės laivas atitinka šio reglamento reikalavimus;
b) registruoti žvejybos veiklą ir rengti jos ataskaitą, nurodant, inter alia, šiuos duomenis:
i) sužvejotų žuvų (įskaitant priegaudą) kiekį, į kurį taip pat įskaičiuojamas kiekvienos rūšies žuvų, pvz., laive laikomų arba išmestų negyvų arba gyvų žuvų, kiekis;
ii) rajono, kuriame sužvejotos žuvys, platumą ir ilgumą;
iii) žvejybos pastangų apimtį (pvz., kiek kartų panaudoti žvejybos įrankiai, kabliukų skaičių), kaip nurodyta skirtingiems žvejybos įrankiams TATAK praktiniame vadove;
iv) žuvų sužvejojimo datą;
c) stebėti bei apytikriai apskaičiuoti sužvejotų žuvų kiekį ir tikrinti į laivo žurnalą įrašytus duomenis;
d) nustatyti ir registruoti laivus, kurie žvejodami galbūt nesilaiko TATAK nustatytų išsaugojimo priemonių.
Be to, stebėtojas, atsižvelgdamas į TATAK nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto nurodymus, vykdo mokslinį darbą, pavyzdžiui, renka duomenis pagal TATAK apibrėžtos II užduoties reikalavimus, jeigu to prašo TATAK.
4. Įgyvendindamos šį su stebėtojais susijusį reikalavimą, valstybės narės:
a) užtikrina, kad būtų kaupiami laiko ir erdviniai duomenys, siekdamos garantuoti, kad Komisijai būtų pateikiami tikslūs ir tinkami duomenys bei informacija apie sužvejotų žuvų kiekį, pastangas ir kitus mokslinius bei valdymo aspektus, atsižvelgiant į laivynų bei žuvininkystės charakteristikas;
b) užtikrina, kad būtų naudojami patikimi duomenų rinkimo protokolai;
c) užtikrina, kad stebėtojai, prieš juos skiriant atlikti užduotį, būtų tinkamos kvalifikacijos ir patvirtinti;
d) užtikrina, kad konvencijos rajone žvejojantiems laivams būtų kuo mažiau trukdoma atlikti operacijas.
5. Iki to laiko, kai TATAK pradės įgyvendinti 31 straipsnyje nurodytą regioninę stebėtojų programą, kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkis, užtikrina, kad stebėtojas dalyvautų kiekvieną kartą varžos operacijose ir paimant iš žuvininkystės ūkio visas sužvejotas žuvis.
31 straipsnis
TATAK regioninė stebėtojų programa
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad TATAK regioninis stebėtojas būtų:
a) visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, ilgesniuose nei 24 m, per visą 2011 m. žvejybos sezoną;
b) visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, ilgesniuose nei 20 m, per visą 2012 m. žvejybos sezoną;
c) nuo 2013 m. – visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, neatsižvelgiant į jų ilgį, per visą žvejybos sezoną.
a, b ir c punktuose nurodytiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kuriuose nėra TATAK regioninio stebėtojo, žvejoti paprastųjų tunų ar dalyvauti jų žvejybos veikloje neleidžiama.
2. Kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkis, užtikrina, kad TATAK stebėtojas dalyvautų kiekvieną kartą varžos operacijose ir paimant iš žuvininkystės ūkio visas sužvejotas žuvis.
TATAK stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:
a) stebėti, ar auginant žuvis laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4a, 4b ir 4c straipsnių reikalavimų, ir kontroliuoti, kad minėtų reikalavimų būtų laikomasi;
b) tvirtinti 24 straipsnyje nurodytą žuvų perkėlimo į varžas ataskaitą;
c) atsižvelgiant į TATAK nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto nurodymus vykdyti mokslinį darbą, pavyzdžiui, imti imtis, kaip reikalauja TATAK;
d) TATAK stebėtojams leidžiama komunikuoti su laivo bei žuvininkystės ūkio personalu ir prieiti prie žvejybos įrankių, varžų bei įrenginių;
be to:
e) kad TATAK stebėtojai galėtų vykdyti VII priedo 4 dalyje nurodytas pareigas, paprašius, jiems leidžiama prieiti prie toliau nurodytų įrenginių, jeigu tokių yra jiems priskirtuose laivuose:
i) satelitinės navigacijos įrangos;
ii) radiolokacinio vaizdo ekranų, jei jie naudojami;
iii) elektroninių ryšio priemonių;
f) TATAK stebėtojams užtikrinami visi patogumai, įskaitant būstą, maistą ir tinkamas sanitarines sąlygas, kurie užtikrinami laivo įgulai;
g) TATAK stebėtojams suteikiama reikiama vieta ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje kanceliariniam darbui atlikti ir atitinkama vieta ant denio stebėtojo pareigoms atlikti; ir
h) vėliavos valstybės narės užtikrina, kad kapitonai, įgula, žuvininkystės ūkių ir laivų savininkai, TATAK stebėtojams vykdant pareigas, jiems netrukdytų, jų nebaugintų, nesikištų į jų veiklą, neduotų ar nebandytų jiems duoti kyšių.
Jei paprastieji tunai paimami iš varžos ir parduodami kaip švieži produktai, TATAK regioninis stebėtojas, stebintis tunų paėmimą, gali būti už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės pilietis.
3. Visas išlaidas, patirtas TATAK stebėtojams vykdant veiklą, apmoka valstybės narės. Šias išlaidas valstybės narės gali pavesti apmokėti žuvininkystės ūkių operatoriams ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų savininkams.
4. VII priede išdėstyta TATAK regioninė stebėtojų programa taikoma ►M1 Sąjungoje ◄ .
32 straipsnis
Naudojimasis vaizdo įrašais
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad TATAK inspektoriams ir stebėtojams būtų prieinami 22 straipsnio 6 dalyje ir 22 straipsnio 7 dalyje nurodyti vaizdo įrašai.
2. Kiekviena už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad Sąjungos inspektoriams ir stebėtojams būtų prieinami 22 straipsnio 7 dalyje ir 24 straipsnio 7 dalyje nurodyti vaizdo įrašai.
3. Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų išvengta originalaus vaizdo įrašo pakeitimo kitu, redagavimo ar manipuliavimo juo.
33 straipsnis
Vykdymas
1. Valstybės narės imasi vykdymo užtikrinimo priemonių, kurios su jos vėliava plaukiojančiam laivui taikomos tuo atveju, jeigu remiantis valstybių narių įstatymais nustatoma, kad laivas nesilaiko 4, 7, 8, 9, 17, 18, 19, 20, 21 ir 23 straipsnių nuostatų. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir remiantis valstybių narių įstatymais, vykdymo užtikrinimo priemonės visų pirma gali būti šios:
a) baudos;
b) neteisėtų žvejybos įrankių ir neteisėtai sužvejotų žuvų konfiskavimas;
c) laivo areštas;
d) žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas;
e) prireikus, žvejybos kvotos sumažinimas arba panaikinimas.
2. Kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų žuvininkystės ūkis, tam ūkiui taiko vykdymo užtikrinimo priemones, jeigu remiantis tos valstybės įstatymais nustatoma, kad minėtas ūkis nesilaiko šio reglamento 24 straipsnio ir 31 straipsnio 2 dalies nuostatų ir Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4a, 4b ir 4c straipsnių nuostatų. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir remiantis nacionaliniais įstatymais, vykdymo užtikrinimo priemonės visų pirma gali būti šios:
a) baudos;
b) laikinas pašalinimas iš žuvų tukinimo ūkių registro arba pašalinimas iš jo visam laikui;
c) draudimas paprastųjų tunų kiekius perkelti į varžas arba juos parduoti.
33a straipsnis
Inspektavimo planų perdavimas
Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. valstybės narės Komisijai perduoda kitų metų inspektavimo planus. Komisija surenka nacionalinius inspektavimo planus ir įtraukia juos į Sąjungos inspektavimo planą, kuris perduodamas TATAK sekretoriatui, kad TATAK jį patvirtintų.
34 straipsnis
Rinkos priemonės
1. Draudžiama rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų prekyba, iškrovimas, importas, eksportas, perkėlimas į varžas tukinti ar auginti, reeksportas ir perkrovimas Sąjungoje nepateikiant tikslių, visiškai užpildytų ir patvirtintų dokumentų, kurių reikalaujama šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES) Nr. 640/2010.
2. Draudžiama ►M1 Sąjungoje ◄ prekiauti rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastaisiais tunais, juos importuoti, iškrauti, perkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, perdirbti, eksportuoti, pakartotinai eksportuoti bei perkrauti, jeigu juos sužvejojo vėliavos valstybės žvejybos laivai, kuriems pagal TATAK išteklių valdymo ir išsaugojimo priemones neskirta rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų kvota, nenustatyti sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai arba žvejybos pastangos, jeigu tų laivų vėliavos valstybė jau išnaudojo žvejybos galimybes ar individualias kvotas. Remdamasi TATAK sekretoriato gauta informacija, Komisija visoms valstybėms narėms praneša apie tai, kad vienos iš KSŠ kvota yra išeikvota.
3. Draudžiama ►M1 Sąjungoje ◄ prekiauti, importuoti, iškrauti, perdirbti ir eksportuoti paprastuosius tunus iš tukinimo arba auginimo ūkių, neatitinkančių TATAK rekomendacijos 06-07 dėl paprastųjų tunų auginimo reikalavimų.
35 straipsnis
Perskaičiavimo koeficientai
Apskaičiuojant lygiavertį suapvalintą perdirbtų paprastųjų tunų svorį taikomi TATAK nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto nustatyti perskaičiavimo koeficientai.
36 straipsnis
Tukinamų arba auginamų tunų augimo koeficientai
Valstybės narės nustato joms priklausančiose varžose tukinamų arba auginamų paprastųjų tunų augimo koeficientus ir iki 2009 m. rugsėjo 15 d. Komisijai praneša naudojamus koeficientus ir metodiką. Komisija tą informaciją persiunčia TATAK sekretoriatui ir TATAK nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.
37 straipsnis
Vertinimas
Kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. Komisijai pateikia išsamią reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Komisija iki kiekvienų metų spalio 15 d. TATAK sekretoriatui pateikia išsamią TATAK rekomendacijos 08-05 įgyvendinimo ataskaitą.
38 straipsnis
Finansavimas
Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsniu, daugiametis rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas laikomas išteklių atkūrimo planu.
38a straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
VI
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1559/2007 panaikinimas
1. Reglamentas (EB) Nr. 1559/2007 yra panaikinamas.
2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal IX priede pateiktą atitikties lentelę.
40 straipsnis
Reglamentų (EB) Nr. 43/2009 ir (EB) Nr. 1936/2001 pakeitimai
1. Reglamento (EB) Nr. 43/2009 92 ir 93 straipsniai išbraukiami.
2. Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4a straipsnio 5 dalis ir 6 dalis su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 869/2004 ( 10 ), išbraukiamos.
41 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Papildomos specialiosios sąlygos
Papildomos specialiosios sąlygos, taikomos rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams, paprastuosius tunus Adrijos jūroje auginimo tikslais žvejojantiems laivams ir Viduržemio jūros pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais (naudojant kartines ūdas, ilgąsias ūdas ir rankines ūdas) žuvis, kurios pateikiamos šviežios, žvejojantiems laivams.
a) Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad žūklės laivai, kuriems išduoti specialieji žvejybos leidimai, būtų įrašyti į sąrašą, kuriame nurodomas tų laivų pavadinimas ir Bendrijos laivyno registro (BLR) numeris, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede. Valstybės narės specialųjį žvejybos leidimą išduoda tik tada, jei laivas įrašytas į TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos įrankiais, registrą.
b) Kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų sausio 15 d. Komisijai elektroniniu būdu atsiunčia a punkte nurodytą sąrašą ir visus vėlesnius jo pakeitimus.
c) Vėlesni pakeitimai priimami tik tada, jei žūklės laivui, apie kurį pranešta, dėl teisėtų priežasčių arba force majeure aplinkybių uždrausta dalyvauti žvejyboje. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė apie tai nedelsdama informuoja Komisiją, nurodydama:
i) išsamius duomenis apie laivą, kuriuo ketinama pakeisti 3 dalyje nurodytą žūklės laivą;
ii) išsamiai išdėstytas priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas, ir visus papildomus susijusius įrodymus ar informaciją.
Komisija pakeitimus nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui.
a) Draudžiama iš 1 dalyje nurodytų žūklės laivų iškrauti ir (arba) perkrauti bet kokį sužvejotų paprastųjų tunų kiekį uostuose, kurie nėra valstybių narių arba KSŠ paskirtieji uostai.
b) Valstybės narės nurodo iškrovimui naudojamą vietą arba netoli kranto esančią vietą (nurodytieji uostai), kurioje leidžiamos paprastųjų tunų iškrovimo arba perkrovimo operacijos.
c) Kad uostas būtų laikomas paskirtuoju uostu, jo valstybė narė nurodo leidžiamą iškrovimo ir perkrovimo laiką bei vietas. Uosto valstybė narė užtikrina, kad visada iškraunant ir perkraunant paprastuosius tunus ir visose jų iškrovimo bei perkrovimo vietose dalyvautų inspektoriai.
d) Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 15 d. perduoda Komisijai paskirtųjų uostų sąrašą. Komisija iki kiekvienų metų kovo 1 d. šią informaciją nusiunčia TATAK sekretoriatui.
3. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad inspektavimas uoste būtų atliekamas kiekvieną kartą iškraunant žuvis.
4. Kiekviena valstybė narė įgyvendina ataskaitų apie sužvejotų žuvų kiekius teikimo tvarką, kuria užtikrinama veiksminga kiekvienam žūklės laivui skirtos kvotos panaudojimo stebėsena.
5. Žūklės laivo kapitonas užtikrina, kad bet koks paskirtajame uoste iškrautas paprastųjų tunų kiekis būtų pasvertas prieš juos pirmą kartą parduodant arba prieš juos iš iškrovimo uosto išvežant į kitą vietą.
6. Sužvejotų paprastųjų tunų neleidžiama teikti mažmeninei prekybai (nesvarbu, koks pardavimo būdas galėtų būti pasirinktas), kad jie būtų parduoti galutiniam vartotojui, jeigu atitinkamu žymeniu arba etikete nenurodoma:
a) žuvų rūšis ir naudotas žvejybos įrankis;
b) rajonas, kuriame sužvejotos žuvys, ir žuvų sužvejojimo data.
7. Valstybės narės, kurių laivams, žvejojantiems kartinėmis, ilgosiomis, rankinėmis ir velkamosiomis ūdomis, leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, nustato šiuos reikalavimus dėl prie žuvies uodegos prisegamo įsago:
a) visi paprastieji tunai prie žuvies uodegos prisegamais įsagais ženklinami nedelsiant, juos tik iškrovus;
b) kiekviename prie žuvies uodegos prisegamame įsage nurodomas unikalusis atpažinties numeris, kuris įrašomas į paprastiesiems tunams skirtus statistinius dokumentus ir užrašomas ant visų pakuočių, kuriose yra tunų.
II PRIEDAS
Laivų žurnalams taikomi reikalavimai
Būtiniausi laivų žurnalams taikomi reikalavimai:
1) laivo žurnalo puslapiai turi būti sunumeruoti;
2) laivo žurnalas turi būti pildomas kasdien (vidurnaktį) arba prieš atplaukiant į uostą;
3) laivo žurnalas pildomas, jei atliekamas patikrinimas jūroje;
4) viena laivo žurnalo lapų kopija turi būti prisegama prie laivo žurnalo;
5) laive turi būti laikomi visi laivo žurnalai, kuriuose aprašyta laivo per vienerius metus įvykdyta veikla.
Būtiniausia standartinė laivo žurnaluose pateikiama informacija:
1) kapitono vardas, pavardė ir adresas;
2) uostai, iš kurių buvo išplaukta, bei išplaukimo datos ir uostai, į kuriuos buvo įplaukta, bei įplaukimo datos;
3) laivo pavadinimas, registro numeris, TATAK numeris ir Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) numeris (jeigu jis suteiktas). Jei vykdomos jungtinės žvejybos operacijos, nurodomi visų tose operacijose dalyvaujančių laivų pavadinimai, registro numeriai, TATAK numeriai ir TJO numeriai (jeigu jie suteikti);
4) žvejybos įrankiai:
a) tipas pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) kodą;
b) matmenys (pvz., ilgis, tinklinio audeklo akies dydis, kabliukų skaičius);
5) operacijų jūroje, atliktų naudojantis viena ūda (mažiausiai) per vieną reiso dieną, duomenys, nurodant:
a) veiklą (pvz., žvejyba, navigacija);
b) buvimo vietą: kasdien tiksliai nurodoma (laipsniais ir minutėmis) laivo buvimo vieta, užregistruota atliekant kiekvieną žvejybos operaciją arba vidurdienį, jeigu tą dieną nebuvo žvejojama;
c) duomenys apie sužvejotų žuvų kiekius;
6) žuvų rūšys:
a) pagal MŽŪO kodą;
b) pateikiant suapvalintą per dieną sužvejotų žuvų svorį (kg);
7) laivo kapitono parašas;
8) stebėtojo parašas (jei stebėtojas dalyvavo);
9) svorio nustatymo priemonės: apytikris apskaičiavimas, svėrimas laive;
10) į laivo žurnalą įrašomas lygiavertis gyvasis žuvų svoris ir nurodomi perskaičiavimo koeficientai, kurie buvo naudoti svoriui apskaičiuoti.
Būtiniausia informacija, pateikiama žuvis iškraunant, perkraunant ir (arba) perkeliant:
1) uostas, kuriame žuvys iškrautos, perkrautos ir (arba) perkeltos, ir šių operacijų atlikimo datos;
2) produktai:
a) pateikimas;
b) žuvų arba dėžių skaičius ir kiekis (kg);
3) laivo kapitono arba laivo atstovo parašas.
III PRIEDAS
IV PRIEDAS
Sužvejoto žuvų kiekio ataskaitos forma
|
Vėliava |
TATAK numeris |
Laivo pavadinimas |
Ataskaitos pradžios data |
Ataskaitos pabaigos data |
Ataskaitos laikotarpis (dienomis) |
Žuvų sužvejojimo data |
Žuvų sužvejojimo vieta |
Sužvejotų žuvų |
Priskirtas svoris (kg), jei atliekama jungtinė žvejybos operacija |
|||
|
Platuma |
Ilguma |
Svoris (kg) |
Vienetų skaičius |
Vidutinis svoris (kg) |
||||||||
V PRIEDAS
Jungtinė žvejybos operacija
|
Vėliavos valstybė |
Laivo pavadinimas |
TATAK Nr. |
Operacijos trukmė |
Operatorių tapatybė |
Individuali laivo kvota |
Sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo kiekvienam laivui formulė |
Žuvys, skirtos vežti į tukinimo ir auginimo ūkius |
|
|
KSŠ |
TATAK Nr. |
|||||||
Data …
Vėliavos valstybės patvirtinimas …
VI PRIEDAS
TATAK jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema
TATAK ketvirtajame eiliniame susitikime (1975 m. lapkričio mėn. Madride) ir 2008 m. metiniame susitikime Marakeše susitarė, kad:
Vadovaudamasi konvencijos IX straipsnio 3 dalimi, TATAK komisija rekomenduoja, kad, siekiant užtikrinti konvencijos ir joje nustatytų priemonių taikymą, būtų nustatytos šios nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse taikomos tarptautinės kontrolės priemonės:
I. SUNKŪS PAŽEIDIMAI
1. Įgyvendinant toliau nurodytas procedūras, sunkiais pažeidimais laikomi šie Komisijos patvirtintų TATAK išsaugojimo ir valdymo priemonių nuostatų pažeidimai:
a) žvejyba be vėliavos KSŠ išduotos licencijos, specialiojo leidimo ar žvejybos leidimo;
b) užregistruota nepakankamai informacijos apie sužvejotų žuvų kiekį ir nepakankamai su tuo kiekiu susijusių duomenų, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Komisijos nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus, arba užregistruota neteisinga informacija apie sužvejotų žuvų kiekį ir neteisingi su tuo kiekiu susiję duomenys;
c) žvejyba rajone, kuriame žvejoti uždrausta;
d) žvejyba sezonu, kuriuo žvejoti uždrausta;
e) tyčinis tam tikrų rūšių žuvų sužvejojimas arba laikymas laive, pažeidžiant galiojančias TATAK priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;
f) sunkus pagal TATAK taisykles taikomų sužvejojamo žuvų kiekio apribojimų arba kvotų pažeidimas;
g) uždraustų žvejybos įrankių naudojimas;
h) žvejybos laivo žymenų, atpažinties ar registracijos duomenų falsifikavimas arba tyčinis slėpimas;
i) su pažeidimo tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, klastojimas ar naikinimas;
j) daugkartiniai pažeidimai, į kuriuos bendrai atsižvelgiant galima spręsti, kad visiškai nepaisoma pagal TATAK taisykles taikomų priemonių;
k) įgalioto inspektoriaus arba stebėtojo užpuolimas, priešinimasis jiems, jų bauginimas, seksualinis priekabiavimas prie jų, kišimasis į jų veiklą, kliudymas, jų veiklos gaišinimas;
l) tyčinis LSS klastojimas arba gadinimas;
m) kiti TATAK nustatyti pažeidimai, nurodyti atnaujintoje šios tvarkos versijoje ir išplatinti;
n) žvejyba naudojantis lėktuvais, kuriais ieškoma žuvų;
o) palydovinio ryšio stebėjimo sistemos veikimo trukdymas ir (arba) dalyvavimas žvejybos veikloje be laivų stebėjimo sistemos;
p) žuvų perkėlimas, kurį atlikus neužpildoma perkėlimo deklaracija;
q) perkrovimas jūroje.
2. Jei įgalioti inspektoriai, patekę į žvejybos laivą ir atlikę jame inspektavimą, nustato, kad laivo vykdoma veikla arba susidariusios aplinkybės gali būti vertinamos kaip 1 dalyje apibūdintas sunkus pažeidimas, inspektavimo laivų vėliavos valstybės institucijos nedelsdamos apie tai tiesiogiai ir per TATAK sekretoriatą praneša žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijoms. Tokiais atvejais, inspektoriai, jei įmanoma, apie tai taip pat informuoja kompetentingas žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijas, apie kurias pranešta TATAK komisijai, ir visus žinomus netoli inspektavimo rajono esančius žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivus.
TATAK inspektoriai atliktus inspektavimus ir visus nustatytus pažeidimus registruoja žvejybos laivo žurnale.
3. Vėliavos valstybė, kuri yra KSŠ, užtikrina, kad po šio priedo 2 dalyje nurodyto inspektavimo atitinkamas žvejybos laivas nutrauktų visą vykdomą žvejybos veiklą. Vėliavos valstybė, kuri yra KSŠ, pareikalauja, kad žvejybos laivas ►M1 per 72 valandas ◄ plauktų į jos paskirtą uostą, kuriame bus pradėtas tyrimas.
Jei laivas neiškviečiamas į uostą, KSŠ privalo laiku pateikti tinkamą paaiškinimą vykdomajam sekretoriui, kuris, gavęs prašymą, jį pateikia kitoms Susitariančiosioms Šalims.
II. INSPEKTAVIMAS
4. Inspektavimą atlieka Susitariančiųjų vyriausybių žuvininkystės kontrolės tarnybų inspektoriai. Atitinkamų vyriausybių tuo tikslu paskirtų inspektorių vardai ir pavardės pranešamos TATAK komisijai.
5. Laivai, kuriuose dirba inspektoriai, plaukia su specialia TATAK komisijos patvirtinta vėliava arba gairele, kad būtų žinoma, jog inspektorius atlieka tarptautinį inspektavimą. Atsiradus galimybei, TATAK komisijai pranešami laivų, kurie šiuo metu naudojami minėtai veiklai vykdyti ir kurie gali būti specialieji inspektavimo laivai arba žvejybos laivai, pavadinimai.
6. Kiekvienas inspektorius su savimi turi šio priedo 17 dalyje nurodytos formos vėliavos valstybės institucijų išduotą tapatybės dokumentą, kuriuo jam suteikiami įgaliojimai veikti pagal TATAK komisijos patvirtintas nuostatas. Šis tapatybės dokumentas galioja mažiausiai penkerius metus.
7. Atsižvelgiant į nuostatas, dėl kurių susitarta pagal šio priedo 12 dalį, laivas, kuriuo konvencijos rajone, nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, žvejojami tunai arba tunams giminingos žuvys, sustoja, kai laivas, kuriame yra inspektorius, atitinkamu Tarptautinio signalų sąvado signalu jam perduoda signalą, išskyrus atvejus, kai laivas tuo metu atlieka žvejybos operacijas; tokiu atveju jis nedelsdamas sustoja užbaigęs tokias operacijas. Laivo kapitonas leidžia inspektoriui, kurį gali lydėti kviestinis, įlipti į laivą ir parūpina trapą. Kapitonas sudaro galimybes inspektoriui patikrinti sužvejotų žuvų kiekį, žvejybos įrankius ir bet kokius susijusius dokumentus taip, kaip inspektorius manys esant reikalinga, kad būtų nustatyta, ar laikomasi atitinkamo laivo vėliavos valstybei nustatytų galiojančių TATAK komisijos rekomendacijų; inspektorius taip pat gali prašyti pateikti bet kokius paaiškinimus, kurie laikomi būtinais.
Inspektorių grupę sudaro ne daugiau kaip du TATAK inspektoriai, nebent, atsižvelgiant į aplinkybes, inspektorių reikia daugiau. Padėjėjas inspektorių grupę gali lydėti tik mokymosi tikslais.
8. Inspektorius, įlipęs į laivą, pateikia 6 dalyje apibūdintą dokumentą. Inspektavimas atliekamas taip, kad laivo veikla būtų kuo mažiau trikdoma, kad nebūtų sukelta nepatogumų ir kad nepablogėtų žuvų kokybė. Inspektorius pateikia tik tokius klausimus, kurie padėtų įsitikinti, ar laikomasi atitinkamo laivo vėliavos valstybei taikomų galiojančių TATAK komisijos rekomendacijų. Inspektorius, atlikdamas patikrinimą, laivo kapitono gali prašyti bet kokios reikalingos pagalbos. Inspektorius pagal TATAK komisijos patvirtintą formą parengia inspektavimo ataskaitą. Inspektorius ataskaitą pasirašo dalyvaujant laivo kapitonui, kuriam suteikiama teisė į ataskaitą įrašyti bet kokias pastabas, kurios, kapitono manymu, yra tinkamos; tokias pastabas jis turi patvirtinti parašu. Ataskaitos kopijos pateikiamos laivo kapitonui ir inspektoriaus vyriausybei, kuri kopijas perduoda atitinkamoms laivo vėliavos valstybės institucijoms ir TATAK komisijai. Jeigu nustatoma, kad rekomendacijų nebuvo laikomasi, inspektorius, jei įmanoma, apie tai turėtų taip pat informuoti kompetentingas vėliavos valstybės institucijas, apie kurias pranešta TATAK komisijai, ir visus netoli inspektavimo rajono esančius vėliavos valstybės inspektavimo laivus.
9. Pasipriešinimą inspektoriui arba atsisakymą paklusti jo nurodymams laivo vėliavos valstybė vertina panašiai, kaip ji vertintų pasipriešinimą savo inspektoriui arba atsisakymą paklusti savo inspektoriaus nurodymams.
10. Inspektorius pareigas eina pagal šias nuostatas, atsižvelgdamas į šioje rekomendacijoje nustatytas taisykles, tačiau inspektoriaus veiklą kontroliuoja jo nacionalinės institucijos ir jis yra atskaitingas toms institucijoms.
11. Taikydamos šias nuostatas, Susitariančiosios vyriausybės svarsto užsienio šalių inspektorių ataskaitas ir pagal jas imasi veiksmų, atsižvelgdamos į nacionalinių inspektorių ataskaitoms taikomus nacionalinius teisės aktus. Šios dalies nuostatomis Susitariančioji vyriausybė neįpareigojama užsienio šalių inspektoriaus ataskaitai suteikti svaresnę įrodomąją galią nei ji turėtų inspektoriaus šalyje. Susitariančiosios vyriausybės bendradarbiauja, siekdamos palengvinti teisminius arba kitus procesus, kurie galėtų būti pradėti atsižvelgiant į pagal šias nuostatas parengtą inspektoriaus ataskaitą.
a) Susitariančiosios vyriausybės TATAK komisijai iki kiekvienų metų kovo 1 d. praneša apie parengtinius planus kitais metais dalyvauti įgyvendinant minėtas nuostatas, o TATAK komisija Susitariančiosioms vyriausybėms gali siūlyti koordinuoti nacionalines šios srities operacijas, įskaitant inspektorių ir laivų, kuriuose yra inspektorius, skaičių.
b) Šioje rekomendacijoje nustatytų nuostatų laikosi ir dalyvavimo planus įgyvendina visos Susitariančiosios vyriausybės, jeigu jos nesusitaria kitaip; apie tokį susitarimą pranešama TATAK komisijai:
tačiau bet kurios dvi Susitariančiosios vyriausybės nutraukia sistemos įgyvendinimą, jei kuri nors iš jų apie tai pranešė TATAK komisijai, dar nesudarius susitarimo.
a) Žvejybos įrankiai inspektuojami laikantis parajonyje, kuriame atliekamas inspektavimas, galiojančių taisyklių. Inspektorius šioje ataskaitoje nurodo pažeidimo pobūdį;
b) Inspektoriai turi įgaliojimus inspektuoti visus naudojamus žvejybos įrankius arba sudėtus ant denio ir parengtus naudoti žvejybos įrankius.
14. Inspektorius visus patikrintus žvejybos įrankius, neatitinkančius atitinkamo laivo vėliavos valstybei taikomų galiojančių TATAK komisijos rekomendacijų, ženklina TATAK komisijos patvirtinto pavyzdžio ženklu ir apie šį faktą įrašo įrašą ataskaitoje.
15. Inspektoriui žvejybos įrankius leidžiama fotografuoti taip, kad būtų matomi tie žvejybos įrankių požymiai, kurie, inspektoriaus nuomone, neatitinka galiojančių taisyklių, ir tokie nufotografuoti objektai turėtų būti išvardyti ataskaitoje, o nuotraukų kopijos pridėtos prie vėliavos valstybei siunčiamos ataskaitos kopijos.
16. Atsižvelgiant į TATAK komisijos nustatytus apribojimus, inspektoriui suteikiami įgaliojimai tikrinti sužvejotas žuvis ir įvertinti, ar laikomasi TATAK komisijos rekomendacijų. Inspektorius išvadas kuo greičiau pateikia laivo, kuriame atliktas inspektavimas, vėliavos valstybės institucijoms (Dvejų metų ataskaita, 1974–1975 m., II dalis).
17. Siūlomas naujas inspektorių tapatybės kortelės pavyzdys:
VII PRIEDAS
Regioninė stebėtojų programa
STEBĖTOJŲ SKYRIMAS
▼M1 —————
2. Stebėtojų užduotims atlikti reikalinga kvalifikacija:
a) pakankama patirtis, kad galėtų atpažinti žuvų rūšis ir žvejybos įrankius;
b) pakankamos TATAK išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių žinios, patvirtintos valstybių narių išduotu sertifikatu, atitinkančiu TATAK mokymo gaires;
c) gebėjimas stebėti ir tiksliai registruoti duomenis;
d) pakankamos stebimo laivo vėliavos valstybės arba stebimo žuvininkystės ūkio valstybės kalbos žinios.
STEBĖTOJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI
3. Stebėtojai:
a) yra išklausę techninio mokymo kursus, kaip reikalaujama pagal TATAK nustatytas gaires;
b) yra vienos iš valstybių narių piliečiai;
c) sugeba atlikti užduotis, išdėstytas šio priedo 4 dalyje;
d) yra įtraukti į TATAK laikomą stebėtojų sąrašą;
e) neturi finansinių interesų, susijusių su paprastųjų tunų žvejyba, ir nesiekia gauti iš jos naudos.
STEBĖTOJŲ UŽDUOTYS
4. Stebėtojų užduotys visų pirma yra šios:
a) gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose dirbantiems stebėtojams – stebėti, ar tokiais tinklais žvejojantis laivas nepažeidžia taikomų TATAK patvirtintų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Stebėtojai visų pirma:
i) registruoja duomenis apie įvykdytą žvejybos veiklą ir teikia ataskaitas apie ją;
ii) stebi bei apytikriai apskaičiuoja sužvejotų žuvų kiekį ir tikrina į laivo žurnalą įrašytus įrašus;
iii) kasdien parengia ataskaitą apie gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo atliktą žuvų perkėlimo veiklą;
iv) nustato ir registruoja laivus, kurie žvejodami galbūt nesilaiko TATAK nustatytų išteklių išsaugojimo priemonių;
v) registruoja duomenis apie žuvų perkėlimo veiklą ir teikia ataskaitas apie ją;
vi) tikrina žuvų perkėlimo veikloje dalyvaujančio laivo buvimo vietą;
vii) stebi ir vertina perkeltus produktus, įskaitant stebėjimą ir vertinimą naudojantis vaizdo įrašais;
viii) tikrina ir registruoja atitinkamo žvejybos laivo pavadinimą bei jo TATAK numerį;
ix) remdamasi Mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto (MTSK) nurodymais vykdo mokslinę veiklą, pvz., renka II užduoties duomenis, jei to reikalauja Komisija;
b) žuvininkystės ūkiuose dirbantiems stebėtojams – stebėti, ar ūkyje vykdoma veikla yra suderinama su atitinkamomis TATAK patvirtintomis išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis. Stebėtojai visų pirma:
i) tikrina perkėlimo deklaracijoje ir perkėlimo į varžas deklaracijoje pateiktus duomenis, įskaitant tikrinimą naudojantis vaizdo įrašais;
ii) tvirtina perkėlimo deklaracijoje ir perkėlimo į varžas deklaracijoje pateiktus duomenis;
iii) kasdien parengia ataskaitą apie žuvininkystės ūkyje atliktą žuvų perkėlimo veiklą;
iv) pasirašo perkėlimo deklaraciją ir perkėlimo į varžas deklaraciją;
v) remdamasi MTSK nurodymais vykdo mokslinę veiklą, pvz., ima ėminius, jei to reikalauja Komisija;
c) rengia bendrąsias ataskaitas, kuriose pateikiama remiantis šia dalimi surinkta informacija, ir suteikia kapitonui ir žuvininkystės ūkio operatoriui galimybę į ataskaitas įtraukti bet kokią susijusią informaciją;
d) per 20 dienų nuo stebėjimo laikotarpio pabaigos pateikia sekretoriatui pirmiau minėtą bendrąją ataskaitą;
e) atlieka bet kurias kitas Komisijos nustatytas funkcijas.
5. Stebėtojai visą informaciją, susijusią su gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir žuvininkystės ūkiuose atliktomis žvejybos ir žuvų perkėlimo operacijomis, laiko konfidencialia ir su šiuo reikalavimu, kuris yra skyrimo stebėtoju sąlyga, sutinka raštu.
6. Stebėtojai laikosi valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso laivas arba žuvininkystės ūkis, į kuriuos jie paskirti, teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
7. Stebėtojai laikosi hierarchijos ir visuotinių elgesio taisyklių, taikomų visam laivo arba žuvininkystės ūkio personalui, jei šios taisyklės yra suderinamos su šioje programoje nustatytomis stebėtojų pareigomis ir 31 straipsnyje nustatytais laivo bei žuvininkystės ūkio personalo įsipareigojimais.
VIII PRIEDAS
Laivų stebėjimo sistemos pranešimų siuntimo formatas
|
Duomenų elementas |
Laukelio kodas |
Privaloma/Neprivaloma |
Tipas |
Turinys |
Apibrėžtis |
|
Registravimo pradžia |
SR |
P |
Išsamūs duomenys apie sistemą; nurodoma įrašo pradžia |
||
|
Adresas |
AD |
P |
Char*3 |
ISO-3166 adresas |
Išsamūs duomenys apie pranešimą; paskirties vieta; jei Komisija – nurodoma „EEB“ |
|
Iš |
FR |
P |
Char*3 |
ISO-3166 adresas |
Išsamūs duomenys apie pranešimą; pranešimą perduodančios Susitariančiosios Šalies ISO-3 kodas |
|
Eilės numeris |
SQ |
N |
Num*6 |
NNNNNN |
Išsamūs duomenys apie pranešimą; pranešimo eilės numeris einamaisiais metais |
|
Pranešimo tipas |
TM |
P |
Char*3 |
Kodas |
Išsamūs duomenys apie pranešimą; pranešimo tipas, „POS“ – pranešimas apie buvimo vietą, kurį LSS ar kitomis priemonėmis turi perduoti laivai, kurių palydovinio sekimo įrenginys sugedęs |
|
Radijo šaukinys |
RC |
N (1) |
Char*7 |
Tarptautinio signalų sąvado (angl. IRCS) kodas |
Išsamūs laivo registracijos duomenys; laivo tarptautinis radijo šaukinys |
|
Reiso numeris |
TN |
N |
Num*3 |
NNN |
Išsamūs duomenys apie veiklą; žvejybos reiso eilės numeris einamaisiais metais |
|
Laivo pavadinimas |
NA |
N |
Char*30 |
Išsamūs laivo registracijos duomenys; laivo pavadinimas |
|
|
Susitariančiosios Šalies vidaus kodas |
IR |
N (1) |
Char*12 |
ISO-3166 + kodas |
Išsamūs laivo registracijos duomenys; unikalusis Susitariančiosios Šalies laivo numeris, kurį sudaro vėliavos valstybės ISO-3 kodas ir kodas (BLR numeris) |
|
Išorės registravimo numeris |
XR |
N (1) |
Char*14 |
Ant laivo šono nurodytas numeris; jei jo nėra – TJO numeris |
|
|
Platuma (dešimtainėje sistemoje) |
LT |
P |
Char*7 |
+/-DD.ddd |
Išsamūs duomenys apie veiklą; buvimo vieta duomenų perdavimo metu |
|
Ilguma (dešimtainėje sistemoje) |
LG |
P |
Char*8 |
+/-DDD.ddd |
Išsamūs duomenys apie veiklą; buvimo vieta duomenų perdavimo metu |
|
Kursas |
CO |
P |
Char*3 |
360° skalė |
Laivo kursas |
|
Greitis |
SP |
P |
Char*3 |
Mazgai * 10 |
Laivo greitis |
|
Laisvas tekstas |
MS |
N |
Char*255 |
Pavojaus atvejai |
Pranešimas apie pavojaus atvejus |
|
Data |
DA |
P |
Num*8 |
MMMMMMDD |
Išsamūs duomenys apie pranešimą; perdavimo data |
|
Laikas |
TI |
P |
Num*4 |
VVMM |
Išsamūs duomenys apie pranešimą; perdavimo laikas |
|
Registravimo pabaiga |
ER |
P |
Išsamūs duomenys apie sistemą; nurodoma įrašo pabaiga |
||
|
(1) Privaloma nurodyti bent vieną iš šių laukelio kodų: RC, IR arba XR. |
|||||
Bandomosios sistemos pranešimo, nusiųsto protokolu „Trackwell protocol“, pavyzdys (httpsgwt)
https://fides.ec.europa.eu/httpsgwt.index.php?application=CYP&method=send&message=//SR//AD/EEC//FR/CYP//SQ/28285//TM/POS//RC/ZWXS//TN/001//NA/LA GROSSE POULE//IR/CYP000000123//XR/ZZ-0604//LT/+47.612//LG/-47.528//CO/280//SP/23//MS/SWITCHING on VMS//DA/20080307//TI//ER//
VIIIa PRIEDAS
IX PRIEDAS
Atitikties lentelė
|
Reglamentas (EB) Nr. 1559/2007 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnis |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis |
|
3 straipsnis |
|
|
4 straipsnis |
4 straipsnis |
|
5 straipsnis |
7 straipsnis |
|
6 straipsnis |
8 straipsnis |
|
7 straipsnis |
9 straipsnis |
|
8 straipsnis |
10 straipsnis |
|
9 straipsnis |
11 straipsnis |
|
10 straipsnis |
12 straipsnis |
|
11 straipsnis |
13 straipsnis |
|
12 straipsnis |
14 straipsnis |
|
13 straipsnis |
15 straipsnis |
|
14 straipsnis |
17 straipsnis |
|
15 straipsnis |
18 straipsnis |
|
16 straipsnis |
19 straipsnis |
|
17 straipsnis |
20 straipsnis |
|
18 straipsnis |
21 straipsnis |
|
19 straipsnis |
23 straipsnis |
|
20 straipsnis |
24 straipsnis |
|
21 straipsnis |
26 straipsnis |
|
22 straipsnis |
27 straipsnis |
|
23 straipsnis |
28 straipsnis |
|
24 straipsnis |
29 straipsnis |
|
25 straipsnis |
30 straipsnis |
|
26 straipsnis |
33 straipsnis |
|
27 straipsnis |
34 straipsnis |
|
28 straipsnis |
35 straipsnis |
|
29 straipsnis |
38 straipsnis |
( 1 ) 2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 2 ) OL L 162, 1986 6 18, p. 33.
( 3 ) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
( 4 ) OL L 340, 2007 12 22, p. 8.
( 5 ) OL L 22, 2009 1 26, p. 1.
( 6 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 25.
( 7 ) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
( 8 ) OL L 194, 2010 7 24, p. 1.
( 9 ) OL L 333, 2003 12 20, p. 17.
( 10 ) OL L 162, 2004 4 30, p. 8.