2009R0250 — LT — 21.07.2015 — 003.002

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

iš dalies keičiamas:

pataisytas:

▼B

▼C1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 250/2009

2009 m. kovo 11 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 295/2008 nuostatos dėl rodiklių apibrėžčių, duomenų perdavimo techninio formato, dvigubo rezultatų pateikimo pagal NACE 1.1 red. bei NACE 2 red. reikalavimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo verslo struktūros statistikai

▼B

(Tekstas svarbus EEE)

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 295/2008 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti rodikliai apibrėžti šio reglamento I priede.

Kai šiose apibrėžtyse daroma nuoroda į įmonių finansinę atskaitomybę, tokia nuoroda laikoma nuoroda į pozicijas, nustatytas Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių ( 5 ) 9 straipsnyje (balansas), 23 straipsnyje (pelno (nuostolio) ataskaita) arba 43 straipsnyje (aiškinamasis raštas), taip pat į pozicijas, nustatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 1725/2003 ( 6 ) priede.

2 straipsnis

Duomenų perdavimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 295/2008 techninis formatas nustatytas šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Kompetentingos nacionalinės institucijos (nacionalinės statistikos tarnybos ir valdžios institucijos, prižiūrinčios tam tikras finansų įstaigas) siunčia Komisijai (Eurostatui) pagal šį reglamentą perduodamus duomenis ir metaduomenis elektronine forma. Perdavimo formatas atitinka Komisijos (Eurostato) nustatytus tinkamus keitimosi duomenimis standartus. Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į bendrą duomenų prieigą, kurią prižiūri Komisija (Eurostatas).

Valstybės narės įgyvendina keitimosi duomenimis standartus ir Komisijos (Eurostato) pateiktas gaires laikydamosi šio reglamento reikalavimų.

4 straipsnis

Reikalavimai dėl dvigubo rezultatų pateikimo, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I priedo 9 skirsnio 2 punkte, nustatyti šio reglamento III priede.

5 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 295/2008 nuostatų, kaip nurodyta to reglamento I priedo 11 skirsnyje, II priedo 10 skirsnyje, III priedo 9 skirsnyje, VIII priedo 8 skirsnyje ir IX priedo 13 skirsnyje, taikomos, kaip nurodyta šio reglamento IV priede.

6 straipsnis

Reglamentai (EB) Nr. 2700/98 ir (EB) Nr. 2702/98 panaikinami.

Tačiau jie toliau taikomi ataskaitinių metų iki 2007 m. ir įskaitant 2007 m. duomenų rinkimui, rengimui ir perdavimui.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

I PRIEDAS

RODIKLIŲ APIBRĖŽTYS

▼M2

Apibrėžtis:

Rinkos įmonių, kuriose bet kuriuo metu per nustatytą t ataskaitinį laikotarpį dirbo bent vienas darbuotojas, skaičius.

Apibrėžtis:

Rinkos įmonių, kurios bet kuriuo metu per nustatytą t ataskaitinį laikotarpį įdarbino bent vieną darbuotoją, skaičius. Tai gali būti susiję su įmonių steigimu, kaip apibrėžta 11 92 0 , taip pat su įmonėmis, apibrėžtomis 11 91 0 , jeigu įmonės veikė ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, bet per du ankstesnius ataskaitinius laikotarpius jose nedirbo nė vieno darbuotojo.

Apibrėžtis:

Rinkos įmonių, kuriose nuo bet kurio momento per nustatytą t ataskaitinį laikotarpį darbuotojų nebebuvo, bet kuriose anksčiau per nustatytą t ataskaitinį laikotarpį dirbo bent vienas darbuotojas, skaičius.

Tai gali būti susiję su įmonių, kuriose dirbo bent vienas darbuotojas, likvidavimu, kaip apibrėžta 11 93 0 , ir kartu su įmonėmis, apibrėžtomis 11 01 0 , jeigu įmonės vis dar veikia, bet nuo bet kurio momento per nustatytą t ataskaitinį laikotarpį ir du kitus ataskaitinius laikotarpius – t + 1 ir t + 2 – darbuotojų nebeturi.

Tokios pačios nuostatos taikomos, jeigu paskutinio darbuotojo darbo sutartis netenka galios t laikotarpiu gruodžio 31 d.

Apibrėžtis:

Rinkos įmonių, kuriose bet kuriuo momentu kiekvienais metais nuo pirmojo darbuotojo įdarbinimo metų (nuo t – 1 iki t – 5) dirbo bent vienas darbuotojas iki nustatyto t ataskaitinio laikotarpio, skaičius.

Visos įmonės, kurios per t įdarbino pirmąjį darbuotoją, apibrėžiamos kaip rodiklyje 11 02 0 .

Įmonė taip pat laikoma tebeveikiančia, jeigu susijęs (–ę) juridinis (–iai) vienetas (–ai) nustoja veikti, bet jų veiklą perėmė naujas juridinis vienetas, specialiai įsteigtas perimti tos įmonės gamybos veiksnius (= veikla tęsiama perėmus).

▼B

Apibrėžtis

Verslo registre, pakoreguotame atsižvelgiant į klaidas, ypač į kadravimo klaidas, atitinkamoje grupėje įregistruotų rinkos įmonių, kaip apibrėžta Tarybos reglamente Nr. 696/93 ( 7 ), skaičius. Čia reikėtų nurodyti tik veiklą vykdančius vienetus, kurie bet kuriuo metu ataskaitiniu laikotarpiu turėjo apyvartą arba darbuotojų. Laikinai arba iš viso veiklos nevykdantys vienetai neįtraukiami. Šie statistiniai duomenys turėtų apimti visus vienetus, kurie veikia bent jau dalį ataskaitinio laikotarpio. Jie taip pat apima vietinius vienetus (filialus), kurie nėra atskiri juridiniai asmenys ir kurie priklauso nuo užsienio įmonių, išskyrus veiklos rūšis, kurias apima Reglamento Nr. 295/2008 V priedas. Rengiant statistinius duomenis apie Reglamento (EB) Nr. 295/2008 V priedo 3 skirsnyje apibrėžtas veiklos rūšis, šis rodiklis apima tik įmones, įsteigtas pagal duomenis teikiančios valstybės teisę, ir įmonių, kurių buveinė yra Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių teritorijose, filialus. Perdraudimo įmonių, kurių buveinė yra Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių teritorijoje, filialai neįtraukiami. Rengiant statistinius duomenis apie Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VII priedo 3 skirsnyje apibrėžtas veiklos rūšis, šis rodiklis taip pat apima pensijų fondus, kurie nesamdo darbuotojų. Į šį rodiklį taip pat įtraukiami pensijų fondai, kurie nėra įsteigti kaip juridiniai asmenys ir kuriuos administruoja pensijų fondų valdymo įmonės, draudimo įmonės arba kitos finansų įstaigos (tačiau jie neįtraukiami į šių įstaigų metinę finansinę atskaitomybę). Tačiau į šį rodiklį neįtraukiamas pensijų fondų, kurie nėra įsteigti atskirai nuo remiančiųjų įmonių ar verslo, skaičius (t. y. nesavarankiški pensijų fondai ar apskaitoje numatytų rezervų sistema, darbdavio paprastai administruojami kaip pagalbinė veikla).

Apibrėžtis

Įmonių skaičius (žr. kintamąjį 11 11 0 ) suskirstomas pagal juridinį statusą.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Įmonių skaičius pagal juridinį statusą – tai įmonių skaičiaus (11 11 0 ) tolesnis suskirstymas.

Apibrėžtis

Įmonių skaičius (žr. kintamąjį 11 11 0 ) pagal bendros pasirašytų įmokų sumos dydžio kategorijas.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Įmonių skaičius pagal bendros pasirašytų įmokų sumos dydžio kategorijas – tai įmonių skaičiaus (11 11 0 ) tolesnis suskirstymas.

Apibrėžtis

Įmonių skaičius (žr. kintamąjį 11 11 0 ) pagal techninių atidėjinių dydžio kategorijas.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Įmonių skaičius pagal techninių atidėjinių dydžio kategorijas – tai įmonių skaičiaus (11 11 0 ) tolesnis suskirstymas.

Apibrėžtis

Patronuojančioji įmonė – įmonė, kaip apibrėžta 1983 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 83/349/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės ( 8 ) 1 ir 2 straipsniuose, taip pat bet kuri įmonė, kuri, atitinkamos priežiūros institucijos nuomone, daro veiksmingą ir vyraujantį poveikį kredito įstaigai.

Naudojamas šis geografinis patronuojančiųjų įmonių suskirstymas: patronuojančioji įmonė, esanti buveinės valstybės narės teritorijoje (gali būti tariama, kad stebima įmonė kontroliuojama nacionaliniu lygmeniu), patronuojančioji įmonė, esanti kitose valstybėse (tariama, kad stebima įmonė kontroliuojama iš kitos valstybės). Kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje nei duomenis teikiančioje valstybėje, filialai, neturi patronuojančiosios įmonės. Šios įmonės čia neįtraukiamos. Pirmenybė teikiama pagrindinio kontroliuojančio institucinio vieneto, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 716/2007 ( 9 ), sampratai, kurios turėtų būti kiek galima tiksliau laikomasi.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Įmonių skaičius pagal patronuojančiosios įmonės buveinę – tai įmonių skaičiaus (11 11 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Patronuojančioji įmonė – įmonė, kaip apibrėžta 1983 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 83/349/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės, 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kuri įmonė, kuri, atitinkamos priežiūros institucijos nuomone, daro veiksmingą ir vyraujantį poveikį draudimo įmonei.

Naudojamas šis geografinis patronuojančiųjų įmonių suskirstymas: patronuojančioji įmonė, esanti buveinės valstybės narės teritorijoje (gali būti tariama, kad stebima įmonė kontroliuojama nacionaliniu lygmeniu), patronuojančioji įmonė, esanti kitose valstybėse (tariama, kad stebima įmonė kontroliuojama iš kitos valstybės). Savidraudos draugijos ir draudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių teritorijose, filialai neturi patronuojančiosios įmonės, todėl šios įmonės čia neįtraukiamos. Pirmenybė teikiama pagrindinio kontroliuojančio institucinio vieneto, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 716/2007, sampratai, kurios turėtų būti kiek galima tiksliau laikomasi.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Įmonių skaičius pagal valstybę, kurioje yra patronuojančioji įmonė – tai įmonių skaičiaus (11 11 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Įmonių skaičius (žr. kintamąjį 11 11 0 ) suskirstomas pagal balanso bendros sumos dydžio kategorijas. Atsižvelgiama į balanso bendrą sumą ataskaitinių metų pabaigoje (žr. kintamąjį 43 30 0 ).

Ryšys su kitais kintamaisiais

Įmonių skaičius pagal balanso bendros sumos dydžio kategorijas – tai įmonių skaičiaus (11 11 0 ) tolesnis suskirstymas.

Apibrėžtis

Įmonių skaičius (žr. kintamąjį 11 11 0 ) suskirstomas pagal kredito įstaigų kategorijas taip: bankai, turintys veiklos licenciją, specializuotos kreditus teikiančios įstaigos, kitos kredito įstaigos.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Įmonių skaičius pagal kredito įstaigų kategorijas – tai įmonių skaičiaus (11 11 0 ) tolesnis suskirstymas.

Apibrėžtis

Įmonių skaičius, kaip apibrėžta pagal kintamąjį 11 11 0 , suskirstytas pagal investicijų dydį; tai investicijos, kurias apima kintamasis 48 10 0 arba 48 10 4 , t. y. bendros investicijos rinkos kainomis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Įmonių skaičiaus pagal investicijų dydį (11 11 8 ) kintamasis – tai įmonių skaičiaus (11 11 0 ) kintamojo tolesnis suskirstymas.

Apibrėžtis

Įmonių skaičius, kaip apibrėžta pagal kintamąjį 11 11 0 , suskirstytas pagal dalyvių dydžio kategorijas; šie dalyviai apibrėžiami pagal dalyvių skaičiaus (48 70 0 ) kintamąjį.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Įmonių skaičiaus pagal dalyvių dydžio kategorijas (11 11 9 ) kintamasis – tai įmonių skaičiaus (11 11 0 ) kintamojo tolesnis suskirstymas.

Apibrėžtis

Šis kintamasis apima įmonių, kurių apskaitoje numatomi rezervai, skirti išmokėti pensijas jų darbuotojams, skaičių. Nesavarankiško pensijų fondo administravimas yra šių įmonių pagalbinė veikla.

Apibrėžtis

Verslo registre, pakoreguotame atsižvelgiant į klaidas, ypač į kadravimo klaidas, atitinkamoje grupėje įregistruotų vietinių vienetų, kaip apibrėžta Tarybos reglamente Nr. 696/93, skaičius. Vietiniai vienetai turi būti įtraukti net ir tuo atveju, jeigu neturi apmokamų darbuotojų. Šie statistiniai duomenys turėtų apimti visus vienetus, kurie veikia bent jau dalį ataskaitinio laikotarpio.

Apibrėžtis

Verslo registre, pakoreguotame atsižvelgiant į klaidas, ypač į kadravimo klaidas, atitinkamoje grupėje įregistruotų vienetų pagal veiklos rūšį, kaip apibrėžta Tarybos reglamente Nr. 696/93, skaičius, arba įvertis, jeigu tokia vieneto rūšis neįregistruota. Šie statistiniai duomenys turėtų apimti visus vienetus, kurie veikia bent jau dalį ataskaitinio laikotarpio.

Apibrėžtis

Filialas, kaip apibrėžta 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/49/EEB (Trečiosios ne gyvybės draudimo direktyvos) ( 10 ) 1 straipsnyje ir 1992 m. lapkričio 10 d. Tarybos direktyvos 92/96/EEB (Trečiosios gyvybės draudimo direktyvos) ( 11 ) 1 straipsnyje. Naudojamas šis geografinis filialų, esančių kitose valstybėse, skaičiaus suskirstymas: kiekviena atskira kita valstybė narė, kitos Europos ekonominei erdvei priklausančios valstybės, Šveicarija, JAV, Japonija, kitos trečiosios šalys (kitos pasaulio valstybės).

Apibrėžtis

Filialo apibrėžtis pateikta 1989 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 89/646/EEB ( 12 ) 1 straipsnyje ir išsamiai išdėstyta Komisijos komunikate dėl laisvės teikti paslaugas ir visuotinės gerovės interesų Antrojoje bankininkystės direktyvoje (95/C 291/06).

Naudojamas šis geografinis filialų, esančių kitose valstybėse, skaičiaus suskirstymas: Šveicarija, JAV, Japonija, trečiosios šalys (kitos pasaulio valstybės).

Apibrėžtis

Patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta 1983 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 83/349/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės 1 ir 2 straipsniuose. Įtraukiamos visos įmonės, kurios priskiriamos prie finansinių paslaugų įmonių (kaip apibrėžta kredito įstaigų statistikos metodologinių rekomendacijų 1.3 skyriuje).

Apibrėžtis

Šis kintamasis apima visą pensijų sistemų, kurias administruoja pensijų fondai, skaičių. Pensijų sistema grindžiama sutartimi, paprastai sudaryta socialinių partnerių, kurioje nustatytos pensijų išmokos ir jų mokėjimo sąlygos.

Apibrėžtis

Rinkos įmonių, kurios bet kuriuo metu per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį turėjo apyvartą arba darbuotojų, skaičius.

Apibrėžtis

Verslo registre, pakoreguotame atsižvelgiant į klaidas, atitinkamoje grupėje įregistruotų įsteigtų rinkos įmonių skaičius. Įsteigimas – tai gamybos veiksnių derinio sukūrimas, taikant apribojimą, jog su šiuo įvykiu nėra susijusios jokios kitos įmonės. Į atvejus, kai įmonės įtraukiamos į verslo registro grupę dėl įmonių susijungimo, padalijimo, atsiskyrimo arba restruktūrizavimo, čia neatsižvelgiama. Taip pat neįtraukiami ir atvejai, kai įmonės įrašomos į pogrupį tik dėl veiklos rūšies pasikeitimo.

Apibrėžtis

Verslo registre, pakoreguotame atsižvelgiant į klaidas, atitinkamoje grupėje įregistruotų likviduotų rinkos įmonių skaičius. Likvidavimas – tai gamybos veiksnių derinio likvidavimas, taikant apribojimą, jog su šiuo įvykiu nėra susijusios jokios kitos įmonės. Į atvejus, kai įmonės išregistruojamos iš verslo registro grupės dėl įmonių susijungimo, perėmimo, padalijimo arba restruktūrizavimo, čia neatsižvelgiama. Taip pat neįtraukiami ir atvejai, kai įmonės išregistruojamos iš pogrupio tik dėl veiklos rūšies pakeitimo.

Apibrėžtis

Įmonė išlieka, kaip nurodyta šiuose rodikliuose, jeigu yra veikianti darbuotojų ir (arba) apyvartos atžvilgiu įsteigimo ir paskesniais metais. Galima išskirti dviejų rūšių išlikimą:

▼M2

Apibrėžtis:

Rinkos įmonių, kuriose t – 3 laikotarpiu dirba bent 10 darbuotojų ir kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičiaus augimas viršija 10 % per metus, per trejų metų laikotarpį (nuo t – 3 iki t). Neįtraukiamos įmonės, apibrėžtos 11 92 0 , t – 3 laikotarpiu.

▼B

Apibrėžtis

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV ir VIII priedų 3 skirsniuose, išskyrus veiklos rūšis, priskiriamas NACE 2 red. K sekcijai, apyvartą sudaro ataskaitinio laikotarpio metu stebimo vieneto į sąskaitas faktūras įtrauktos sumos, kurios turi atitikti prekių pardavimą rinkoje arba tretiesiems asmenims suteiktas paslaugas. Prekių pardavimas apima įmonės pagamintas prekes, taip pat mažmenininko įsigytas prekes arba žemę ir kitą turtą, laikomą perparduoti (jeigu žemė ir kitas turtas iš pradžių įsigytas investiciniais tikslais, jis neturėtų būti įtrauktas į apyvartą). Teikiant paslaugas, įmonė paprastai per sutartą laikotarpį atlieka sutartyje sutartą užduotį. Įplaukos iš ilgalaikių sutarčių (pvz., statybos sutarčių) turėtų būti įtraukiamos atsižvelgiant į sutarties įvykdymo etapą, o ne taikant užbaigtų sutarčių metodą. Prekės, pagamintos savo vartojimui arba investicijoms, neturėtų būti įtraukiamos į apyvartą.

Į apyvartą įeina visi prekėms ir paslaugoms, kurias vienetas įrašo į sąskaitas faktūras, taikomi muitai ir mokesčiai, išskyrus pridėtinės vertės tipo mokesčius (PVM). Įmonė renka PVM etapais, ir juos visiškai padengia galutinis pirkėjas.

Į apyvartą taip pat įeina kiti kliento mokėtini mokesčiai (vežimo, pakavimo ir kt.), net jei šie mokesčiai sąskaitoje faktūroje išvardyti atskirai. Turi būti išskaityti kainų sumažinimai, grąžinamos sumos ir nuolaidos bei sugrąžintos pakuotės vertė.

Į apyvartą neįtraukiamos pajamos, kurios įmonių finansinėje atskaitomybėje priskiriamos prie kitų veiklos pajamų, finansinių ir ypatingųjų pajamų pagal 4-ąją atskaitomybės direktyvą, ir įplaukos, gaunamos kitiems naudojant įmonės turtą, iš kurio gaunamos palūkanos, autorinis atlyginimas ir dividendai bei kitos pajamos pagal TAS/TFAS. Neįtraukiamos ir iš valdžios institucijų arba Europos Sąjungos institucijų gautos subsidijos veiklai.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 V priedo 3 skirsnyje, šį rodiklį atitinka straipsnis „Bendra pasirašytų įmokų suma“. Šis rodiklis apibrėžtas Direktyvos 91/674/EEB ( 13 ) 35 straipsnyje. Pastaba dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 1 punkto a papunktis, skirtas ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 1 punkto a papunktis, skirtas gyvybės draudimo veiklai.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VII priedo 3 skirsnyje, šį rodiklį atitinka straipsnis „Bendros pensijų įmokos“. Šis rodiklis apima visas finansiniais metais pagal pensijų sutartis mokėtinas pensijų įmokas, kaip antai visos privalomos įmokos, kitos periodinės įmokos, savanoriškos papildomos įmokos, gaunami pervedimai, kitos įmokos.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV ir VIII priedų 3 skirsniuose, išskyrus veiklos rūšis, priskiriamas NACE 2 red. K sekcijai:

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Apyvarta, kaip statistiniais tikslais apibrėžta pirmiau, apima šią atskaitomybės poziciją:

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ( 14 )ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Apyvarta, kaip statistiniais tikslais apibrėžta pirmiau, apima šias atskaitomybės pozicijas:

Ryšys su kitais kintamaisiais

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV ir VIII priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai:

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 V priedo 3 skirsnyje, bendra pasirašytų įmokų suma (12 11 0 ) apskaičiuojama taip:

Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma (12 11 1 ),

Bendra pasirašytų įmokų suma naudojama apskaičiuojant bendrą uždirbtų įmokų sumą (32 11 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VII priedo 3 skirsnyje, apyvarta (Bendros pensijų įmokos) apskaičiuojama taip:

Iš dalyvių gautinos pensijų įmokos (48 00 1 ),

arba:

Pensijų įmokos į nustatyto dydžio išmokų sistemas (48 00 5 ),

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VIII priedo 3 skirsnyje, apyvarta toliau suskirstoma pagal produktus ir kliento nuolatinę gyvenamąją vietą.

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 35 straipsnis. Taikoma tik tiesioginio draudimo įmokoms.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 1 punkto a papunktis, skirtas ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 1 punkto a papunktis, skirtas gyvybės draudimo veiklai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma (12 11 1 )

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 35 straipsnis – bendra prisiimto perdraudimo įmokų suma, pasirašytos įmokos, įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitos techninę dalį. Taikoma tik prisiimto perdraudimo pasirašytoms įmokoms.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 1 punkto a papunktis, skirtas ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 1 punkto a papunktis, skirtas gyvybės draudimo veiklai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma (12 11 1 )

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 35 straipsnis – bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, individualios įmokos, įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitos techninę dalį.

Pastaba

Dėl individualių įmokų suskirstymo: Direktyvos 91/674/EEB 63 straipsnis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, individualios įmokos (12 11 3 )

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 35 straipsnis – bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, įmokos pagal grupines sutartis, įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitos techninę dalį.

Pastaba

Dėl įmokų pagal grupines sutartis suskirstymo: Direktyvos 91/674/EEB 63 straipsnis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, individualios įmokos (12 11 3 )

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 35 straipsnis – bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, periodinės įmokos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitos techninę dalį.

Pastaba

Dėl periodinių įmokų suskirstymo: Direktyvos 91/674/EEB 63 straipsnis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, periodinės įmokos (12 11 5 )

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 35 straipsnis – bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, vienkartinės įmokos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitos techninę dalį.

Pastaba

Dėl vienkartinių įmokų suskirstymo: Direktyvos 91/674/EEB 63 straipsnis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, periodinės įmokos (12 11 5 )

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 35 straipsnis – bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, įmokos pagal sutartis be priemokų įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitos techninę dalį.

Pastaba

Dėl įmokų pagal sutartis be priemokų suskirstymo: Direktyvos 91/674/EEB 63 straipsnis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, įmokos pagal sutartis be priemokų (12 11 7 )

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 35 straipsnis – bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, įmokos pagal sutartis su priemokomis įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitos techninę dalį.

Pastaba

Dėl įmokų pagal sutartis su priemokomis suskirstymo: Direktyvos 91/674/EEB 63 straipsnis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, įmokos pagal sutartis be priemokų (12 11 7 )

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 35 straipsnis – bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, įmokos pagal sutartis, kai investavimo rizika tenka draudėjams, įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitos techninę dalį.

Pastaba

Dėl įmokų pagal sutartis, kai investavimo rizika tenka draudėjams, suskirstymo: Direktyvos 91/674/EEB 63 straipsnis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma, įmokos pagal sutartis be priemokų (12 11 7 )

Apibrėžtis

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai:

Produkcijos vertė parodo vieneto faktiškai pagamintos produkcijos kiekį, atsižvelgiant į pardavimą, įskaitant atsargų pokyčius ir prekių bei paslaugų perpardavimą.

Produkcijos vertė apibrėžiama kaip apyvarta arba įplaukos iš prekių pardavimo ir paslaugų teikimo, pridedant arba atimant pagamintų prekių, nebaigtos gamybos, prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti, atsargų pokyčius, atimant prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti, pirkimą (taikoma tik prekėms ir paslaugoms, parduotoms per ataskaitinį laikotarpį, ir neįskaitant perparduoti įsigytų prekių sandėliavimo ir vežimo sąnaudų), pridedant kapitalizuotą produkciją, pridedant kitas (įprastinės ir ypatingosios veiklos) pajamas (išskyrus subsidijas). Į produkcijos vertę neįtraukiamos pajamos ir sąnaudos, kurios įmonių finansinėje atskaitomybėje priskiriamos finansinėms pajamoms ir sąnaudoms arba palūkanų ir dividendų pavidalo įplaukoms. Į perparduoti skirtų prekių ir paslaugų pirkimą įeina paslaugų, skirtų perparduoti tokios pat būklės trečiosioms šalims, pirkimas.

Rengiant statistinius duomenis apie NACE 2 red. 65.1 ir 65.2 grupėse nustatytas veiklos rūšis, produkcijos vertė apibrėžiama kaip bendra uždirbtų įmokų suma plius visos pajamos iš investicijų portfelio, plius kitos teikiamos paslaugos minus bendra išmokų sąnaudų suma, išskyrus žalos valdymo išlaidas, plius kapitalo prieaugis ir atidėjiniai.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VI priedo 3 skirsnyje, produkcijos vertė apibrėžiama kaip gautinos palūkanos ir panašios pajamos minus mokėtinos palūkanos ir panašios išlaidos plius gautini komisiniai, plius pajamos iš akcijų ir kitų kintamųjų pajamų vertybinių popierių, plius grynasis pelnas (nuostolis) iš finansinių operacijų, plius kitos veiklos pajamos.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VII priedo 3 skirsnyje, produkcijos vertė apibrėžiama kaip apyvarta minus mokėtinos draudimo įmokos, plius pajamos iš investicijų, plius kitos pajamos, plius gautinos draudimo išmokos, minus bendros išlaidos pensijoms, minus grynasis techninių atidėjinių pokytis.

NACE 2 red. 64.11 klasės įmonėms (centriniams bankams) produkcijos vertė apibrėžiama kaip gautinos palūkanos ir panašios pajamos, minus mokėtinos palūkanos ir panašios išlaidos, plius gautini komisiniai, plius pajamos iš akcijų ir kitų kintamųjų pajamų vertybinių popierių, plius grynasis pelnas (nuostolis) iš finansinių operacijų, plius kitos veiklos pajamos.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai:

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Produkcijos vertės komponentai įrašomi tokiose atskaitomybės pozicijose:

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Produkcijos vertės komponentai įrašomi tokiose atskaitomybės pozicijose (sąnaudų paskirties metodas):

Produkcijos vertės komponentai įrašomi tokiose atskaitomybės pozicijose (sąnaudų pobūdžio metodas):

Ryšys su kitais kintamaisiais

Rengiant duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai, produkcijos vertę sudaro:

Apyvarta (12 11 0 ),

Produkcijos vertė naudojama apskaičiuojant pridėtinę vertę faktorinėmis kainomis (12 15 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Rengiant statistinius duomenis apie NACE 2 red. 65.1 ir 65.2 grupėse nurodytas veiklos rūšis, produkcijos vertė apskaičiuojama taip:

Gyvybės draudimui:

Bendra pasirašytų įmokų suma (12 11 0 ),

Ne gyvybės draudimui ir perdraudimui:

Bendra pasirašytų įmokų suma (12 11 0 )

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VI priedo 3 skirsnyje, produkcijos vertė apskaičiuojama taip:

Gautinos palūkanos ir panašios pajamos (42 11 0 )

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VII priedo 3 skirsnyje, produkcijos vertė apskaičiuojama taip:

Apyvarta (12 11 0 ),

Apibrėžtis

Atitinka pirkimo ir perpardavimo neperdirbant veiklos pelningumą. Apskaičiuojama pagal apyvartą, prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti tokios pat būklės, pirkimą bei atsargų pokyčius.

Į apyvartą, prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti, pirkimą ir atsargų pokyčius įeina paslaugų, skirtų teikti tokios pat būklės trečiosioms šalims, pardavimas, pirkimas ir atsargų pokyčiai.

Taip pat vadinama bendrąja prekybos marža.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai:

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Šių duomenų įmonių finansinėje atskaitomybėje negalima pateikti atskirai. Atskaitomybėje jie sudaro grynosios apyvartos ir žaliavų bei medžiagų dalį pagal Ketvirtąją atskaitomybės direktyvą (78/660).

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Šių duomenų įmonių finansinėje atskaitomybėje negalima pateikti atskirai. Taikant sąnaudų pobūdžio metodą, jie yra įplaukų ir panaudotų žaliavų bei medžiagų dalis. Taikant sąnaudų paskirties metodą, jie yra įplaukų ir pardavimo sąnaudų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendrąją maržą, gautą iš prekių perpardavimo, sudaro:

Pirkimo ir perpardavimo veiklos apyvarta (18 16 0 )

Apibrėžtis

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai, pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis – tai bendrosios pajamos iš gamybinės veiklos, patikslintos atsižvelgiant į veiklos subsidijas ir netiesioginius mokesčius.

Ji gali būti apskaičiuojama pagal apyvartą, plius kapitalizuota produkcija, plius kitos veiklos pajamos (įskaitant veiklos subsidijas), plius arba minus atsargų pokyčiai, minus prekių ir paslaugų pirkimas, minus kiti su apyvarta susiję, bet neišskaitytini produktų mokesčiai, minus su gamyba susiję muitai ir mokesčiai. Su produkcija susiję muitai ir mokesčiai – tai privalomi neatlygintiniai mokėjimai, kuriuos grynaisiais pinigais arba natūra nustato valdžios sektorius arba Europos Sąjungos institucijos už prekių ir paslaugų gamybą ir importą, darbo jėgos įdarbinimą, žemės, pastatų nuosavybę arba naudojimą arba kitą gamyboje naudojamą turtą, neatsižvelgiant į pagamintų arba parduotų prekių ir paslaugų kiekį arba vertę. Kitaip ją galima apskaičiuoti pagal bendrąjį likutinį perteklių pridėjus personalo išlaikymo sąnaudas.

Į pridėtinę vertę neįtraukiamos įmonių finansinėje atskaitomybėje finansinėms pajamoms ir sąnaudoms pagal Ketvirtąją atskaitomybės direktyvą (78/660) priskiriamos pajamos ir sąnaudos. Į pridėtinę vertę neįtraukiamos pajamos ir sąnaudos, klasifikuojamos kaip palūkanų pajamos, pajamos iš dividendų, užsienio valiutos keitimo pelnas skolinantis užsienio valiuta, susijęs su palūkanų sąnaudomis, pelnas iš išpirkimo ir skolos sumokėjimo, pelnas arba finansinės sąnaudos pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1725/2003.

Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apskaičiuojama kaip „bendroji“, nes vertės patikslinimai (pvz., nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimo nuostoliai) neatimami.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, nustatytas NACE 2 red. 65.1 ir 65.2 grupėse, pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apibrėžiama kaip produkcijos vertė minus bendra gautų perdraudimo paslaugų vertė, minus komisiniai, minus kitos išorinės išlaidos už įsigytas prekes bei paslaugas.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VI priedo 3 skirsnyje, pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apibrėžiama kaip produkcijos vertė minus prekių ir paslaugų pirkimas.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VII priedo 3 skirsnyje, pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apibrėžiama kaip produkcijos vertė minus prekių ir paslaugų pirkimas.

NACE 2 red. 64.11 klasės įmonėms pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apibrėžiama kaip produkcijos vertė minus prekių ir paslaugų pirkimas.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai:

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Pridėtinę vertę faktorinėmis kainomis galima tiesiogiai apskaičiuoti pagal tokias apskaitos pozicijas:

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Pridėtinę vertę faktorinėmis kainomis galima tiesiogiai apskaičiuoti pagal tokias apskaitos pozicijas taikant sąnaudų pobūdžio metodą:

Įplaukos (atėmus įplaukas iš palūkanų ir dividendų, jeigu įtraukti į įplaukas)

Pridėtinę vertę faktorinėmis kainomis galima tiesiogiai apskaičiuoti pagal tokias apskaitos pozicijas taikant sąnaudų paskirties metodą:

Įplaukos (atėmus įplaukas iš palūkanų ir dividendų, jeigu įtraukti į įplaukas)

Ryšys su kitais kintamaisiais

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai.

Pridėtinę vertę faktorinėmis kainomis sudaro:

Apyvarta (12 11 0 )

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, nustatytas NACE 2 red. 65.1 ir 65.2 grupėse, pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apskaičiuojama taip:

Produkcijos vertė (12 12 0 ),

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VI priedo 3 skirsnyje, pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apskaičiuojama taip:

Produkcijos vertė (12 12 0 ),

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VII priedo 3 skirsnyje, pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apskaičiuojama taip:

Produkcijos vertė (12 12 0 ),

Apibrėžtis

Bendrasis likutinis perteklius – pelnas, gautas iš gamybinės veiklos, apmokėjus darbo jėgos faktorines sąnaudas. Jį galima apskaičiuoti pagal pridėtinę vertę faktorinėmis kainomis atėmus personalo išlaikymo sąnaudas. Tai vieneto turimas likutis, iš kurio jis gali atsiskaityti su nuosavų lėšų teikėjais ir skolintojais, sumokėti mokesčius ir galų gale finansuoti visas arba dalį savo investicijų.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai:

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Bendrasis likutinis perteklius gali būti apskaičiuotas pagal tokias apskaitos pozicijas:

Grynoji apyvarta

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Bendrąjį likutinį perteklių galima tiesiogiai apskaičiuoti pagal tokias apskaitos pozicijas taikant sąnaudų pobūdžio metodą:

Bendrąjį likutinį perteklių galima tiesiogiai apskaičiuoti pagal tokias apskaitos pozicijas taikant sąnaudų paskirties metodą:

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendrąjį likutinį perteklių sudaro:

Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis (12 15 0 )

Apibrėžtis

Prekių ir paslaugų pirkimus sudaro visos prekės ir paslaugos, pirktos per ataskaitinį laikotarpį perparduoti arba vartoti gamyboje, išskyrus gamybos priemones, kurių vartojimas registruojamas kaip pagrindinio kapitalo vartojimas. Atitinkamos prekės ir paslaugos gali būti perparduotos su kokiais nors pakeitimais arba be jų, visiškai sunaudotos gamyboje arba, galiausiai, kaupiamos.

Į šiuos pirkimus įeina medžiagos, kurios tiesiogiai naudojamos prekėms gaminti (žaliavos, tarpiniai produktai, komponentai), kartu su nekapitalizuotais smulkiais įrankiais ir įrenginiais. Į juos taip pat įeina pagalbinės medžiagos (tepalai, vanduo, pakuotė, medžiagos priežiūrai ir remontui, biuro reikmenys) ir energetikos produktai. Į šį kintamąjį taip pat įeina vieneto gaminamoms gamybos priemonėms reikalingų medžiagų pirkimas.

Per ataskaitinį laikotarpį apmokėtos paslaugos taip pat įtraukiamos, nepaisant to, ar jos yra pramoninės, ar nepramoninės. Į šį skaičių įeina mokėjimai už visą darbą, kurį vieneto vardu atliko trečiosios šalys, įskaitant einamąjį remontą ir priežiūrą, įrengimo darbus ir techninius tyrimus. Už gamybos priemonių įrengimą sumokėtos sumos ir kapitalizuotų prekių vertė neįtraukiama.

Taip pat įtraukiami mokėjimai už nepramonines paslaugas, kaip antai teisinės išlaidos ir apskaitos išlaidos, mokesčiai už patentus ir licencijas (jeigu jie nekapitalizuoti), draudimo įmokos, akcininkų susirinkimų ir valdymo organų susirinkimų išlaidos, įmokos verslo ir profesinėms asociacijoms, pašto, telefono, elektroninių ryšių, telegrafo ir fakso mokesčiai, prekių ir personalo vežimo išlaidos, reklamos išlaidos, komisiniai (jeigu jie neįtraukti į darbo užmokestį), nuoma, banko mokesčiai (išskyrus palūkanų mokėjimą) ir visos kitos trečiųjų šalių teikiamos verslo paslaugos. Įtraukiamos paslaugos, kurias vienetas pakeičia ir kapitalizuoja kaip kapitalizuotą produkciją.

Į prekių ir paslaugų pirkimus neįtraukiamos išlaidos, klasifikuojamos kaip finansinės išlaidos arba kaip palūkanų ir dividendų pavidalo įplaukos.

Prekių ir paslaugų pirkimai vertinami pagal pirkimo kainą, t. y. kainą, kurią pirkėjas faktiškai sumoka už produktus, įskaitant visus mokesčius be pirktiems produktams taikomų subsidijų, tačiau išskyrus pridėtinės vertės tipo mokesčius.

Dėl to visi kiti produktų mokesčiai ir muitai iš prekių ir paslaugų pirkimo vertės neišskaitomi. Vertinant šiuos pirkimus į gamybos mokesčius galima neatsižvelgti.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai, išlaidos, kurios įmonių finansinėje atskaitomybėje priskiriamos prie finansinių išlaidų, į prekių ir paslaugų pirkimus neįtraukiamos.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, nustatytas NACE 2 red. 65.1 ir 65.2 grupėse, prekių ir paslaugų pirkimai apibrėžiami kaip bendra gautų perdraudimo paslaugų vertė plius bendra komisinių suma, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 91/674 64 straipsnyje, plius visos kitos išorinės išlaidos už įsigytas prekes ir paslaugas (išskyrus personalo išlaikymo sąnaudas).

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VI priedo 3 skirsnyje, prekių ir paslaugų pirkimai apibrėžiami kaip mokėtini komisiniai plius kitos administracinės išlaidos, plius kitos veiklos sąnaudos.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai:

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Prekių ir paslaugų pirkimai gali būti apskaičiuoti pagal šias apskaitos pozicijas:

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Prekių ir paslaugų pirkimai gali būti apskaičiuoti pagal šias apskaitos pozicijas taikant sąnaudų pobūdžio metodą:

Prekių ir paslaugų pirkimai gali būti apskaičiuoti pagal šias apskaitos pozicijas taikant sąnaudų paskirties metodą:

Ryšys su kitais kintamaisiais

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai, prekių ir paslaugų pirkimai naudojami apskaičiuojant pridėtinę vertę faktorinėmis kainomis (12 15 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Daug straipsnių, įeinančių į prekių ir paslaugų pirkimus, nurodomi atskirai.

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, nustatytas NACE 2 red. 65.1 ir 65.2 grupėse, prekių ir paslaugų pirkimai apskaičiuojami taip:

Gyvybės draudimui:

Perdraudimo likutis (32 18 0 ),

Ne gyvybės draudimui ir perdraudimui:

Perdraudimo likutis (32 18 0 ),

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VI priedo 3 skirsnyje, prekių ir paslaugų pirkimai apskaičiuojami taip:

Mokėtini komisiniai (42 15 0 ),

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VII priedo 3 skirsnyje, prekių ir paslaugų pirkimų (13 11 0 ) kintamasis naudojamas apskaičiuojant bendrų veiklos išlaidų (48 06 0 ) kintamąjį.

Apibrėžtis

Pirkimas perparduoti – prekių, skirtų perparduoti trečiosioms šalims, pirkimas neperdirbant. Į jį taip pat įeina paslaugų pirkimas, kur į sąskaitas faktūras įtraukia paslaugų bendrovės, t. y. tos, kurių apyvartą sudaro ne tik komisiniai, mokami agentūroms už paslaugų sandorį (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto agentų), bet taip pat ir faktinė su paslaugų sandoriu susijusi suma, pavyzdžiui, kelionių agentų transporto pirkimas. Prekių ir paslaugų, kurios parduodamos trečiosioms šalims už komisinius, vertė neįtraukiama, nes komisinius gaunantis agentas šių prekių neperka ir neparduoda.

Jeigu čia priskiriamos perpardavimo paslaugos, tokios paslaugos yra paslaugų teikimo veiklos, teisės pasinaudoti iš anksto numatytomis paslaugomis arba fizinės pagalbos paslaugomis rezultatas. Prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti tokios pat būklės, pirkimai įvertinami pagal pirkimo kainą, išskyrus išskaitytiną PVM ir kitus išskaitytinus tiesiogiai su apyvarta susijusius mokesčius. Todėl visi kiti produktų mokesčiai ir muitai neįskaitomi įvertinant prekių ir paslaugų pirkimus.

Įvertinant šiuos pirkimus, į gamybos mokesčius galima neatsižvelgti.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai:

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti tokios pat būklės, pirkimai įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomi atskirai. Jos sudaro dalį:

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti tokios pat būklės, pirkimai įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomi atskirai. Jos sudaro šių apskaitos pozicijų dalį taikant sąnaudų pobūdžio metodą:

Prekių ir paslaugų, skirtų perparduoti tokios pat būklės, pirkimas įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomas atskirai. Jos sudaro šių apskaitos pozicijų dalį taikant sąnaudų paskirties metodą:

Ryšys su kitais kintamaisiais

Prekių ir paslaugų pirkimų (13 11 0 ) dalis

Apibrėžtis

Į šį skaičių įeina mokėjimai laikino užimtumo agentūroms ir panašioms organizacijoms, kurios ribotiems laikotarpiams teikia darbininkus klientų įmonėms siekiant papildyti arba laikinai pakeisti kliento darbo jėgą, kai parūpinti asmenys yra laikinosios pagalbos paslaugų vieneto darbuotojai. Tačiau šios agentūros ir organizacijos neužtikrina tiesioginės savo darbuotojų priežiūros klientų darbo vietose. Įtraukiami tik mokėjimai už aprūpinimą personalu, kuris nesusijęs su konkrečių pramoninių arba kitų nepramoninių paslaugų teikimu.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 I–IV priedų 3 skirsniuose, išskyrus įmones, kurių veikla priskiriama NACE 2 red. K sekcijai:

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Per agentūrą samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomas atskirai. Jis yra kitų išorinių sąnaudų ir kitos veiklos sąnaudų dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Per agentūrą samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomas atskirai. Jis yra kitų sąnaudų pozicijos dalis arba panaudotų žaliavų ir medžiagų pozicijos dalis (tam tikrais atvejais, kai per agentūrą samdomi darbuotojai susiję su gamybine veikla) taikant sąnaudų pobūdžio metodą.

Per agentūrą samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomas atskirai. Jis yra šių pozicijų dalis taikant sąnaudų paskirties metodą: pardavimo sąnaudos, paskirstymo išlaidos, administracinės išlaidos ir (arba) kitos sąnaudos.

Rengiant statistinius duomenis apie NACE 2 red. 65.1 ir 65.2 grupių veiklos rūšis:

Per agentūrą samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomas atskirai, kaip apibūdinta Tarybos direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio III dalies 16 punkte.

Rengiant statistinius duomenis apie NACE 2 red. 64.19 ir 64.92 klasių kredito įstaigų veiklos rūšis:

Per agentūrą samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas kitų administracinių išlaidų straipsnyje negali būti nurodomas atskirai, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 27 straipsnio 8 punkto b papunktyje ir 28 straipsnio A dalies 4 punkto b papunktyje.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Prekių ir paslaugų pirkimų (13 11 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Atsargų pokytis (teigiamas arba neigiamas) – atsargų vertės ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje skirtumas. Atsargų pokytis gali būti skaičiuojamas pagal atsargų papildymo vertę, atėmus išėmimų vertę ir prekių atsargų pasikartojančių nuostolių vertę. Atsargos įrašomos pirkimo kainomis be PVM, jeigu perkamos iš kito vieneto, kitais atvejais – gamybos kainomis.

Atsargos (ir jų pokytis) gali būti suskirstomos taip:

Įtraukiamos vieneto pagamintų, bet dar neparduotų gatavų arba gaminamų produktų atsargos. Šiems produktams priskiriama vieneto nebaigta gamyba, net ir tuo atveju, jeigu atitinkami produktai priklauso trečiosioms šalims. Trečiosioms šalims priklausantys vieneto turimi produktai neįtraukiami.

Įtraukiamos prekių ir paslaugų, perkamų tik perparduoti tokios pat būklės, atsargos. Neįtraukiamos trečiosioms šalims komisinių pagrindu teikiamų prekių ir paslaugų atsargos. Perparduoti pirkti ir paslaugų įmonėse laikomi produktai gali būti prekės (pramoniniai įrenginiai galutinio įvykdymo inžinerinių sutarčių atveju arba pastatai teritorijos užstatymo atveju ir kt.) ir paslaugos (teisės naudotis reklamos plotu, transportu, apgyvendinimo patalpomis ir kt.).

Jeigu paslaugos kaupiamos, jas sudaro paslaugų teikimo veiklos, teisės pasinaudoti iš anksto numatytomis paslaugomis arba fizinės pagalbos paslaugomis rezultatas.

Taip pat įtraukiamos žaliavų ir pagalbinių medžiagų atsargos, tarpiniai produktai, komponentai, energija, nekapitalizuoti smulkūs įrankiai ir paslaugos, kurios priklauso vienetui.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Prekių ir paslaugų atsargų pokytis gali būti apskaičiuotas pagal šias pozicijas:

Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos atsargų pokyčiai

Žaliavų ir medžiagų dalis

Kitų išorinių sąnaudų dalis

Kitos veiklos sąnaudų dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Prekių ir paslaugų atsargų pokytis gali būti apskaičiuotas pagal šias pelno (nuostolio) ataskaitos pozicijas taikant sąnaudų pobūdžio metodą:

Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos atsargų pokyčiai

Panaudotų žaliavų ir medžiagų dalis

Kitų sąnaudų dalis.

Prekių ir paslaugų atsargų pokytis gali būti apskaičiuotas pagal šias pelno (nuostolio) ataskaitos pozicijas taikant sąnaudų paskirties metodą:

Pardavimo sąnaudų dalis

Paskirstymo išlaidų dalis

Administracinių išlaidų dalis

Kitų sąnaudų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apibrėžtis

Šis kintamasis apibrėžiamas kaip atsargų pirkimo kainomis pokytis be PVM nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki pabaigos. Atsargų pokytis gali būti skaičiuojamas pagal produktų, pirktų perparduoti, įtraukimo į atsargas vertę, atėmus išėmimų vertę ir prekių atsargų pasikartojančių nuostolių vertę.

Į šias atsargas įeina prekės ir paslaugos, perkamos tik perparduoti tokios pat būklės. Neįtraukiamos trečiosioms šalims komisinių pagrindu teikiamų prekių ir paslaugų atsargos.

Perparduoti pirkti ir paslaugų įmonėse laikomi produktai gali būti prekės (pramoniniai įrenginiai galutinio įvykdymo inžinerinių sutarčių atveju arba pastatai teritorijos užstatymo atveju ir kt.) ir paslaugos (teisės naudotis reklamos plotu, transportu, apgyvendinimo patalpomis ir kt.).

Jeigu paslaugos kaupiamos, jas sudaro paslaugų teikimo veiklos, teisės pasinaudoti iš anksto numatytomis paslaugomis arba fizinės pagalbos paslaugomis rezultatas.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Prekių ir paslaugų, perkamų perparduoti tokios pat būklės, atsargų pokytis įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomas atskirai. Tai yra žaliavų ir medžiagų, kitų išorinių sąnaudų bei kitos veiklos sąnaudų dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Prekių ir paslaugų, perkamų perparduoti tokios pat būklės, atsargų pokytis įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomas atskirai. Pelno (nuostolio) ataskaitoje taikant sąnaudų pobūdžio metodą tai yra panaudotų žaliavų bei medžiagų ir kitų sąnaudų dalis.

Prekių ir paslaugų, perkamų perparduoti tokios pat būklės, atsargų pokytis įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomas atskirai. Pelno (nuostolio) ataskaitoje taikant sąnaudų paskirties metodą tai yra pardavimo sąnaudų ir kitų sąnaudų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apibrėžtis

Šis kintamasis apibrėžiamas kaip vieneto pagamintų, bet dar neparduotų gatavų arba gaminamų produktų atsargų vertės pokytis nuo pirmos iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

Šiems produktams priskiriama vieneto nebaigta gamybą, net ir tuo atveju, jeigu atitinkami produktai priklauso trečiosioms šalims. Trečiosioms šalims priklausantys vieneto turimi produktai neįtraukiami.

Atsargos įvertinamos pagal gamybos sąnaudas prieš atliekant vertės patikslinimus (kaip antai nusidėvėjimas).

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos atsargų pokytis įmonių finansinėje atskaitomybėje įrašomas pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos atsargų pokyčių pozicijoje.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos atsargų pokytis pelno (nuostolio) ataskaitoje taikant sąnaudų pobūdžio metodą įrašomas pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos atsargų pokyčių pozicijoje.

Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos atsargų pokytis pelno (nuostolio) ataskaitoje taikant sąnaudų paskirties metodą yra pardavimo sąnaudų pozicijos dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apibrėžtis

Personalo išlaikymo sąnaudos apibrėžiamos kaip visas užmokestis grynaisiais pinigais arba natūra, kurį darbdavys moka darbuotojui (nuolatiniams ir laikiniems darbuotojams bei namudininkams) už per ataskaitinį laikotarpį atliktą darbą. Į personalo išlaikymo sąnaudas taip pat įeina vieneto išskaitomi mokesčiai ir darbuotojų socialinio draudimo įmokos, taip pat darbdavio privalomo ir savanoriško socialinio draudimo įmokos.

Personalo išlaikymo sąnaudas sudaro:

Įtraukiamas visas per ataskaitinį laikotarpį išmokėtas užmokestis, neatsižvelgiant į tai, ar jis mokamas pagal darbo laiką, produkciją arba pagamintus vienetus, ir neatsižvelgiant į tai, ar jis mokamas reguliariai. Įtraukiamos visos piniginės dovanos, premijos už darbą bei darbo rezultatus, priemokos, „tryliktasis“ atlyginimas (ir panašios nustatyto dydžio premijos), išeitinės išmokos, būsto, transporto, pragyvenimo ir šeimos pašalpos, komisiniai atlyginimai, nario mokesčiai, mokėjimai už viršvalandžius, naktinį darbą ir kt., taip pat mokesčiai, socialinio draudimo įmokos ir kitos darbdavio iš atlyginimo išskaitytos darbuotojų mokamos sumos.

Taip pat įtraukiamos darbdavio socialinio draudimo sąnaudos. Pastarąsias sudaro socialinio draudimo įmokos pagal pensijų sistemas, taip pat pagal ligos, motinystės, neįgalumo, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, šeimos pašalpų bei kitas sistemas. Tokios išlaidos įtraukiamos, neatsižvelgiant į tai, ar jos numatytos įstatymo, kolektyvinio susitarimo, sutarties ar yra savanoriško pobūdžio.

Į personalo išlaikymo sąnaudas neįtraukiamas per agentūrą samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Personalo išlaikymo sąnaudas galima tiesiogiai apskaičiuoti pagal šias apskaitos pozicijas:

Reglamentas dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Personalo išlaikymo sąnaudos gali būti tiesiogiai apskaičiuotos pagal pelno (nuostolio) ataskaitos išmokų darbuotojams sąnaudų poziciją taikant sąnaudų pobūdžio metodą.

Be pelno (nuostolio) ataskaitos, taikant sąnaudų paskirties metodą, išmokų darbuotojams sąnaudos atskleidžiamos papildomai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Personalo išlaikymo sąnaudas sudaro:

Darbo užmokestis (13 32 0 )

Personalo išlaikymo sąnaudos naudojamos apskaičiuojant bendrąjį likutinį perteklių (12 17 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Apibrėžtis

Darbo užmokestis apibrėžiamas kaip „visiems į mokėjimo žiniaraštį įtrauktiems asmenims (įskaitant namudininkus) už per ataskaitinį laikotarpį atliktą darbą grynaisiais pinigais arba natūra mokamas užmokestis“, neatsižvelgiant į tai, ar jis mokamas pagal darbo laiką, produkciją arba pagamintus vienetus, ir neatsižvelgiant į tai, ar jis mokamas reguliariai.

Darbo užmokestis apima darbuotojo mokamų socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčių ir kitas sumas, net jei darbdavys faktiškai jas išskaito ir pats jas už darbuotojus moka atitinkamoms socialinio draudimo sistemoms, mokesčių administravimo institucijoms ir kt. Į darbo užmokestį neįtraukiamos darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos.

Darbo užmokesčiui priskiriamos visos darbuotojų gautos piniginės dovanos, premijos, priemokos, „tryliktieji“ atlyginimai, išeitinės išmokos, būsto, transporto, pragyvenimo ir šeimos pašalpos, arbatpinigiai, komisiniai atlyginimai, nario mokesčiai ir kt., taip pat mokesčiai, socialinio draudimo įmokos ir kitos darbdavio iš atlyginimo išskaitytos darbuotojų mokamos sumos. Darbo užmokestis, kurį ir toliau moka darbdavys ligos, nelaimingo atsitikimo darbe, motinystės atostogų arba sutrumpinto darbo laiko atveju gali būti įrašomas čia arba įtraukiamas į socialinio draudimo sąnaudas, atsižvelgiant į vieneto apskaitos tvarką.

Į darbo užmokestį neįtraukiamas per agentūrą samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Darbo užmokestis įrašomas įmonių finansinės atskaitomybės darbo užmokesčio pozicijoje.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Pelno (nuostolio) ataskaitoje taikant sąnaudų pobūdžio metodą darbo užmokestis yra išmokų darbuotojams sąnaudų pozicijos dalis.

Darbo užmokestis yra išmokų darbuotojams sąnaudų pozicijos, kuri, be pelno (nuostolio) ataskaitos, taikant sąnaudų paskirties metodą, atskleidžiama papildomai, dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Darbo užmokestis naudojamas apskaičiuojant personalo išlaikymo sąnaudas (13 31 0 ).

Apibrėžtis

Darbdavio socialinio draudimo sąnaudos yra suma, lygi socialinio draudimo įmokų, kurias moka darbdaviai, kad užtikrintų savo darbuotojams teisę į socialines išmokas, vertei.

Į darbdavio socialinio draudimo sąnaudas įeina darbdavio socialinio draudimo įmokos pagal pensijų sistemas, taip pat pagal ligos, motinystės, neįgalumo, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, šeimos pašalpų bei kitas sistemas.

Įtraukiamos sąnaudos visiems darbuotojams, įskaitant namudininkus ir praktikantus.

Įtraukiami mokesčiai pagal visas sistemas, neatsižvelgiant į tai, ar jie numatyti įstatymo, kolektyvinio susitarimo, sutarties ar yra savanoriško pobūdžio. Darbo užmokestis, kurį darbdavys ir toliau moka ligos, nelaimingo atsitikimo darbe, motinystės atostogų arba sutrumpinto darbo laiko atveju, gali būti įrašomas čia arba įtraukiamas į darbo užmokestį, atsižvelgiant į vieneto apskaitos tvarką.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Socialinio draudimo sąnaudos įrašomos įmonių finansinės atskaitomybės socialinio draudimo sąnaudų pozicijoje.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Pelno (nuostolio) ataskaitoje taikant sąnaudų pobūdžio metodą socialinio draudimo sąnaudos yra išmokų darbuotojams sąnaudų pozicijos dalis.

Socialinio draudimo sąnaudos yra išmokų darbuotojams sąnaudų pozicijos, kuri, be pelno (nuostolio) ataskaitos, taikant sąnaudų paskirties metodą, atskleidžiama papildomai, dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Socialinio draudimo sąnaudos naudojamos apskaičiuojant personalo išlaikymo sąnaudas (13 31 0 ).

Apibrėžtis

Į ilgalaikės prekių nuomos mokesčius įeina visi mokesčiai, susiję su materialiojo turto nuoma ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

Veiklos nuoma – tokia nuoma, kuria nuomininkui neperduodama visa rizika ir atlygiai, susiję su teisėta nuosavybe. Pagal veiklos nuomą nuomininkas įgyja teisę ilgalaikio naudojimo prekę naudoti tam tikrą laikotarpį, kuris gali būti ilgas arba trumpas, ir nebūtinai turi būti nustatomas iš anksto. Kai veiklos nuomos terminas baigiasi, nuomotojas tikisi savo prekę atgauti beveik tokios pat būklės, kokios ji buvo išnuomojant, išskyrus įprastą nusidėvėjimą. Taigi, nuomos laikotarpis neapima viso prekės ekonominio naudingumo laikotarpio arba didesnės jo dalies. Mokėjimai už prekių veiklos nuomą susiję su materialiojo turto, kuriuo vienetas gali naudotis pagal šias sutartis, naudojimo sąnaudomis.

Jeigu nuomotojas perduoda nuomininkui visą riziką ir atlygius, susijusius su nuosavybe, nuoma de facto, nors ir ne de jure, yra finansinė. Pagal finansinę nuomą nuomos laikotarpis apima visą ilgalaikio naudojimo prekės ekonominio naudingumo laikotarpį arba didžiąją jo dalį. Finansinės nuomos termino pabaigoje nuomininkas dažnai turi galimybę įsigyti prekę už nominalią kainą. Nuomotojas neprivalo turėti jokios patirties dėl aptariamos prekės. Jis neteikia nuomininkui jokių remonto, priežiūros arba pakeitimo paslaugų. Paprastai prekę pasirenka nuomotojas, ir gamintojas arba pardavėjas tiesiogiai ją jam pristato. Taigi nuomotojui tenka tik finansinis vaidmuo. Visi mokėjimai, susiję su finansine nuoma, neturėtų būti įtraukiami į 13 41 1 kintamąjį. Aptariamos prekės pirkimo kaina turėtų būti įtraukta į bendrąsias investicijas prekės įsigijimo metu.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Ilgalaikės prekių nuomos ir veiklos nuomos mokesčiai įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomi atskirai. Jie yra kitų išorinių sąnaudų ir kitos veiklos sąnaudų dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Ilgalaikės prekių nuomos ir veiklos nuomos mokesčiai įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomi atskirai. Taikant sąnaudų pobūdžio metodą, pelno (nuostolio) ataskaitoje jie yra kitų sąnaudų dalis.

Ilgalaikės prekių nuomos ir veiklos nuomos mokesčiai įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomi atskirai. Taikant sąnaudų paskirties metodą, pelno (nuostolio) ataskaitoje jie yra kitų sąnaudų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Prekių ir paslaugų pirkimų (13 11 0 ) dalis

Apibrėžtis

Investicijos į visą materialųjį turtą per ataskaitinį laikotarpį. Įtraukiamos naujos ir esamos materialios gamybos priemonės, pirktos iš trečiųjų šalių, įgytos pagal finansinės nuomos sutartį (t. y. teisė naudoti ilgalaikio naudojimo prekę už nuomos mokesčius per ilgą, iš anksto nustatytą terminą) arba pagamintos savo reikmėms (t. y. materialių pagrindinių priemonių kapitalizuota produkcija), kurių naudingo eksploatavimo laikas yra ilgesnis kaip vieneri metai, įskaitant negaminamą materialųjį turtą, kaip antai žemė. Produkcijos, kuri gali būti kapitalizuota, naudingo eksploatavimo laiką galima pailginti, atsižvelgiant į įmonės apskaitos tvarką, jeigu pastaroji numato ilgesnį numatomo eksploatavimo laiką nei pirmiau nurodyti vieneri metai.

Visos investicijos įvertinamos prieš vertės patikslinimus (t. y. bendrai) ir prieš pajamų iš pardavimo išskaitymą. Pirktos prekės įvertinamos pagal pirkimo kainą, t. y. įtraukiami transporto ir įrengimo mokesčiai, rinkliavos, mokesčiai ir kitos nuosavybės perdavimo išlaidos. Finansinės nuomos būdu įsigytų prekių vertė atitinka prekės rinkos kainą, tik jeigu prekė nupirkta įgijimo metais. Ši vertė iš esmės yra nurodoma sutartyje arba gali būti nustatyta susumuojant dalines įmokas, kurios atitinka kapitalo apmokėjimą. Palūkanų mokėjimus atitinkančios dalinės įmokos neįtraukiamos. Savo reikmėms pagamintos materialiosios prekės įvertinamos pagal gamybos sąnaudas. Neįtraukiamos prekės, įgytos dėl restruktūrizavimo (kaip antai susijungimai, perėmimai, padalijimai ir atsiskyrimai). Nekapitalizuojamų smulkių įrankių pirkimas įtraukiamas į einamąsias išlaidas.

Taip pat įtraukiami visi papildymai, pakeitimai, patobulinimai ir atnaujinimai, kurie pailgina gamybos priemonių eksploatavimo laiką arba padidina jų gamybinį pajėgumą.

Neįtraukiamos einamosios priežiūros išlaidos ir pagal nuomojimo ir veiklos nuomos sutartis naudojamų gamybos priemonių vertė ir einamosios išlaidos. Metiniai mokėjimai už turtą, įsigytą finansinės nuomos būdu, neturėtų būti įtraukiami. Neįtraukiamos investicijos į nematerialųjį ir finansinį turtą.

Finansinei nuomai būdinga tai, kad nuomotojas perduoda nuomininkui visą su nuosavybe susijusią riziką ir atlygius de facto, nors ne de jure. Nuomos laikotarpis apima visą ilgalaikio naudojimo prekės ekonominio naudingumo laikotarpį arba didžiąją jo dalį. Finansinės nuomos laikotarpio pabaigoje nuomininkas dažnai turi galimybę įsigyti prekę už nominalią kainą. Nuomotojui tenka tik finansinis vaidmuo.

Įtraukiant į apskaitą investicijas, jeigu sąskaitos faktūros išrašymas, prekės pristatymas, apmokėjimas ir jos panaudojimas pirmą kartą gali būti atliekamas skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais, siūlomas toks metodas:

Investicijos įrašomos tada, kai nuosavybė perduodama investicijas naudoti ketinančiam vienetui. Kai prekės perkamos finansinės nuomos būdu, ši vertė įrašoma tada, kai prekė pristatoma nuomininkui. Kapitalizuota produkcija įtraukiama į apskaitą tada, kai ji pagaminama. Kalbant apie investicijų, padarytų aiškiai apibrėžtais etapais, įtraukimą į apskaitą, kiekviena investicijų dalis turėtų būti įrašoma tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo ji padaryta.

Praktiškai tai gali būti neįmanoma, o įmonės apskaitos praktika gali reikšti, kad reikia naudoti toliau nurodytus šio metodo aproksimacijos būdus:

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Investicijos į balansą neįrašomos. Tačiau viso ilgalaikio turto papildymai, pardavimas ir pervedimai, taip pat šio turto vertės patikslinimai pateikiami balanse arba aiškinamajame rašte.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Materialusis turtas įrašomas į įmonių finansinės atskaitomybės ilgalaikio turto – materialiojo turto poziciją. Finansinės nuomos būdu įgyto materialiojo turto vertė Ketvirtojoje finansinės atskaitomybės direktyvoje nenurodyta. Tačiau kai kurių šalių apskaitos standartai leidžia kapitalizuoti šias prekes balanse.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Materialusis turtas įrašomas į įmonių finansinės atskaitomybės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių poziciją. Informacija apie finansinę nuomą įmonės finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikta atskirai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendrąsias investicijas į materialųjį turtą sudaro:

Bendrosios investicijos į žemę (15 12 0 )

Bendrosios investicijos į materialųjį turtą gali būti didesnės kaip 15 12 0 + 15 13 0 + 15 14 0 + 15 15 0 kintamųjų suma, nes yra tokių turto straipsnių kaip meno kūriniai, miškai, vaismedžių sodai, galvijai ir kt., kurių negalima priskirti prie jokios materialiojo turto kategorijos.

Apibrėžtis

Į šį kintamąjį įeina žemė, požeminiai telkiniai, miškai ir vidaus vandenys. Jeigu žemė perkama kartu su joje esančiais pastatais, ir abiejų komponentų vertės negalima atskirti, bendra suma įrašoma į šią poziciją, jeigu nustatoma, kad žemės vertė viršija joje esančių pastatų vertę. Jeigu nustatoma, kad esančių pastatų vertė yra didesnė už žemės vertę, bendra suma įrašoma į bendrąsias investicijas į esamus pastatus ir statinius (15 13 0 ). Taip pat čia įtraukiama žemė, kuri tikrai pagerinta ją išlyginant, nutiesiant vamzdžius arba nutiesiant takus ar kelius. Neįtraukiama žemė, įgyta dėl restruktūrizavimo (kaip antai susijungimai, perėmimai, padalijimai ir atsiskyrimai).

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Investicijos į balansą neįrašomos. Tačiau viso ilgalaikio turto papildymai, pardavimas ir pervedimai, taip pat šio turto vertės patikslinimai pateikiami balanse arba aiškinamajame rašte.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Materialiojo turto, kuris įtraukiamas į įmonių finansinės atskaitomybės ilgalaikio turto – materialiojo turto – žemės ir pastatų poziciją, sąraše žemė nepateikiama atskirai. Čia neturėtų būti įtraukta dalis, susijusi su pastatais. Mokėjimų pagal sąskaitą ir materialiojo turto statybos laikotarpiu dalį reikėtų įtraukti, jeigu ji yra susijusi su žeme.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Bendrosios investicijos į žemę įmonių finansinėje atskaitomybėje nepateikiamos atskirai, jos įtraukiamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių poziciją.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendrųjų investicijų į materialųjį turtą (15 11 0 ) dalis

Apibrėžtis

Investicijos apima esamų pastatų (kurie buvo naudoti anksčiau) ir statinių, įsigytų per ataskaitinį laikotarpį, vertę. Jeigu žemė perkama su joje esančiais pastatais, ir abiejų komponentų vertės negalima atskirti, bendra suma įrašoma į šią poziciją, jeigu nustatoma, kad esamų pastatų vertė viršija žemės vertę. Jeigu nustatoma, kad žemės vertė yra didesnė už esančių pastatų vertę, bendra suma įrašoma į bendrąsias investicijas į žemę (15 12 0 ). Neįtraukiamas niekada nenaudotų naujų pastatų pirkimas. Neįtraukiami esami pastatai ir statiniai, įsigyti dėl restruktūrizavimo (kaip antai susijungimai, perėmimai, padalijimai ir atsiskyrimai).

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Investicijos į balansą neįrašomos. Tačiau viso ilgalaikio turto papildymai, pardavimas ir pervedimai, taip pat šio turto vertės patikslinimai pateikiami balanse arba aiškinamajame rašte.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Materialiojo turto, kuris įtraukiamas į įmonių finansinės atskaitomybės ilgalaikio turto – materialiojo turto – žemės ir pastatų poziciją, sąraše bendrosios investicijos į turimus pastatus ir statinius nepateikiamos atskirai. Čia neturėtų būti įtrauktos su žeme ir statyba bei pastatų pakeitimais susijusios dalys. Mokėjimų pagal sąskaitą ir materialiojo turto statybos laikotarpiu dalį reikėtų įtraukti, jeigu ji yra susijusi su esamais pastatais ir statiniais.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Bendrosios investicijos į esamus pastatus ir statinius įmonių finansinėje atskaitomybėje nepateikiamos atskirai, jos įtraukiamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių poziciją.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendrųjų investicijų į materialųjį turtą (15 11 0 ) dalis

Apibrėžtis

Šis kintamasis apima ataskaitinio laikotarpio išlaidas statybai ar pastatų pertvarkymui. Įtraukiamas niekada nenaudotų naujų pastatų pirkimas. Taip pat įtraukiami visi papildymai, pakeitimai, patobulinimai ir atnaujinimai, kurie pailgina pastatų eksploatavimo laiką arba padidina jų gamybinį pajėgumą.

Į šiuos duomenis įeina tokie nuolatiniai įrenginiai, kaip vandens tiekimo, centrinio šildymo, oro kondicionavimo, apšvietimo ir kt., taip pat statybos išlaidos, susijusios su naftos šuliniais (gręžiniais), veikiančiomis kasyklomis, vamzdynais, elektros perdavimo linijomis, dujotiekiais, geležinkeliais, uostų įrenginiais, keliais, tiltais, viadukais, drenažu ir kitais sklypo pagerinimais. Neįtraukiamos einamosios priežiūros sąnaudos.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Investicijos į balansą neįrašomos. Tačiau viso ilgalaikio turto papildymai, pardavimas ir pervedimai, taip pat šio turto vertės patikslinimai pateikiami balanse arba aiškinamajame rašte.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Materialiojo turto, kuris įtraukiamas į įmonių finansinę atskaitomybę ilgalaikio turto – materialiojo turto – žemės ir pastatų pozicijoje, sąraše bendrosios investicijos į pastatų statybą ir pakeitimus nepateikiamos atskirai. Čia neturėtų būti įtrauktos su žeme ir esamais pastatais bei statiniais susijusios dalys. Mokėjimų pagal sąskaitą ir materialiojo turto statybos laikotarpiu dalį reikėtų įtraukti, jeigu ji yra susijusi su pastatų statyba ir pakeitimais.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Bendrosios investicijos į pastatų statybą ir pakeitimus įmonių finansinėje atskaitomybėje nepateikiamos atskirai, jos įtraukiamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių poziciją.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendrųjų investicijų į materialųjį turtą (15 11 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Šis kintamasis apima per ataskaitinį laikotarpį įsigytas naujas arba naudotas mašinas (biuro įrangą ir kt.), patalpose naudojamas specialiąsias transporto priemones, kitas mašinas ir įrenginius, visas ne patalpose naudojamas transporto priemones ir laivus, t. y. automobilius, komercines transporto priemones ir sunkvežimius, taip pat visų rūšių specialiąsias transporto priemones, laivus, geležinkelio vagonus ir kt. Neįtraukiamos mašinos ir įrenginiai, įsigyti dėl restruktūrizavimo (kaip antai susijungimai, perėmimai, padalijimai, atsiskyrimai). Taip pat įtraukiami visi papildymai, pakeitimai, patobulinimai ir atnaujinimai, kurie pailgina eksploatavimo laiką arba padidina minėto materialiojo turto gamybinį pajėgumą. Einamosios priežiūros sąnaudos neįtraukiamos.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Investicijos į balansą neįrašomos. Tačiau viso ilgalaikio turto papildymai, pardavimas ir pervedimai, taip pat šio turto vertės patikslinimai pateikiami balanse arba aiškinamajame rašte.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Bendrosios investicijos į mašinas ir įrenginius įtraukiamos į materialiojo turto sąrašą, pateikiamą įmonių finansinės atskaitomybės ilgalaikio turto – materialiojo turto – mašinų ir įrenginių, kitos įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių pozicijoje. Mokėjimų pagal sąskaitą ir materialiojo turto statybos laikotarpiu dalį reikėtų įtraukti, jeigu ji yra susijusi su mašinomis ir įrenginiais.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Bendrosios investicijos į mašinas ir įrenginius įmonių finansinėje atskaitomybėje nepateikiamos atskirai, jos įtraukiamos į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių poziciją. Mokėjimų pagal sąskaitą ir materialiojo turto statybos laikotarpiu dalį reikėtų įtraukti, jeigu ji yra susijusi su mašinomis ir įrenginiais.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendrųjų investicijų į materialųjį turtą (15 11 0 ) dalis

Apibrėžtis

Į parduotą materialųjį turtą įeina trečiosioms šalims parduotų esamų materialiųjų gamybos priemonių vertė. Materialiosios gamybos priemonės įvertinamos pagal faktiškai gautą kainą (be PVM), o ne pagal buhalterinę vertę, atskaičius visas pardavėjo patirtas išlaidas, susijusias su nuosavybės perdavimu. Vertės patikslinimai ir perdavimas, išskyrus pardavimą, neįtraukiami.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Parduotas investicinis turtas į balansą neįtraukiamas. Tačiau viso ilgalaikio turto papildymai, pardavimas ir pervedimai pateikiami balanse arba aiškinamajame rašte.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Materialusis investicinis turtas – tai turtas, įrašomas įmonių finansinės atskaitomybės ilgalaikio turto – materialiojo turto pozicijoje.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Materialusis investicinis turtas – tai turtas, įrašytas įmonių finansinės atskaitomybės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių pozicijoje.

Apibrėžtis

Investicijos į koncesijas, patentus, licencijas, prekių ženklus ir panašias teises pripažįstamos nematerialiuoju turtu tada ir tik tada, jei tikėtina, kad įmonė gaus su šiuo turtu susijusios būsimos ekonominės naudos ir turto savikaina gali būti patikimai nustatyta. Šis reikalavimas taikomas nepaisant to, ar nematerialusis turtas įsigytas iš kitų šalių, ar sukurtas viduje.

Koncesija – tai veikla, vykdoma pagal sutartį ar licenciją, susijusią su tam tikru išimtinumo laipsniu plėtojant veiklą tam tikroje geografinėje srityje. Pvz., sporto arenose ar viešuosiuose parkuose gali būti koncesijos pagrindu veikiančių kioskų; koncesijos pagrindu gali būti valdomos ir viešosios paslaugos, pvz., vandens tiekimas. Koncesijos turėtojas – koncesininkas – veikia kaip nepriklausomas verslininkas ir moka subjektui, galinčiam suteikti išimtinių teisių į plotą ar patalpą, nustatyto dydžio mokestį ir (arba) įplaukų ar pelno procentinę dalį. Pagal koncesiją koncesininkui gali būti perduota teisė naudoti tam tikrą esamą infrastruktūrą, kuri reikalinga veiklai vykdyti (pvz., vandens tiekimo sistema mieste).

Patentas – tai pramoninio turto nuosavybės teisės dokumentas, suteikiantis jo savininkui išimtinę teisę komerciškai naudoti išradimą ribotoje teritorijoje ir ribotą laiką. Patentas suteikia jo savininkui teisę neleisti kitiems, be kita ko, gaminti, naudoti ar parduoti tokį išradimą be leidimo. Mainais už išimtinę teisę naudoti išradimą skelbiamos techninės jo detalės. Išradimo patentabilumo reikalavimai – naujumas, išradimo lygis ir pramoninis pritaikomumas.

Licencijos davėjas gali suteikti intelektinės nuosavybės licenciją ką nors daryti (pvz., kopijuoti programinę įrangą ar naudoti patentuotą išradimą) nesibaiminant licencijos davėjo kaltinimų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu. Licencija intelektinei nuosavybei paprastai turi kelias sudedamąsias dalis, įskaitant terminą, teritoriją, atnaujinimą ir kitus apribojimus, kurie laikomi itin svarbiais licencijos davėjui.

Prekės ženklas – tai atskirtinis ženklas, kuris gali būti pavaizduotas grafiškai. Prekės ženklas – tai konkurencinė priemonė, būdas gamybos ir kitų veiklos rūšių įmonėms pritraukti pirkėjų ir juos išlaikyti atskiriant savo prekes ir paslaugas nuo konkurentų prekių ir paslaugų.

Prekės ženklas naudojamas produktui ar paslaugai atskirti. Prekių ženklai gali būti dvimačiai ar trimačiai, gali būti sudaryti iš žodžių, vaizdų, spalvų ir (arba) garsų ir t. t.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Investicijos į balansą neįrašomos. Tačiau viso ilgalaikio turto papildymai, pardavimas ir pervedimai, taip pat šio turto vertės patikslinimai pateikiami balanse arba aiškinamajame rašte.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės – tai turtas, įrašomas įmonių finansinės atskaitomybės ilgalaikio turto – nematerialiojo turto pozicijoje.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės – tai turtas, įrašomas įmonių finansinės atskaitomybės nematerialiojo turto pozicijoje.

Apibrėžtis

Investicijos į programinės įrangos pirkimą pripažįstamos nematerialiuoju turtu tada ir tik tada, jeigu tikėtina, kad įmonė ateityje gaus ekonominės naudos, siejamos su šiuo turtu, ir turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Jeigu programinės įrangos pirkimas neatitinka šių sąlygų, jo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tų išlaidų susidarymo metu ir įtraukiamos į prekių ir paslaugų pirkimų (13 11 0 ) kintamojo vertę.

Investicijas į programinės įrangos pirkimą sudaro jos pirkimo kaina, įskaitant importo mokesčius ir negrąžinamus pirkimo mokesčius, ir bet kokios išlaidos, tiesiogiai priskiriamos programinės įrangos paruošimui numatomam naudojimui. Tiesiogiai priskirtinos išlaidos, pvz., apima mokėjimus specialistams už jos įdiegimą. Skaičiuojant kainą, prekybos nuolaidos ir kitos lengvatos atimamos.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Investicijos į balansą neįrašomos. Tačiau viso ilgalaikio turto papildymai, pardavimas ir pervedimai, taip pat šio turto vertės patikslinimai pateikiami balanse arba aiškinamajame rašte.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Investicijos į programinę įrangą įrašomos įmonių finansinės atskaitomybės ilgalaikio turto – nematerialiojo turto pozicijoje.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Investicijos į programinę įrangą – tai turtas, įrašomas įmonių finansinės atskaitomybės nematerialiojo turto pozicijoje.

▼M2

Apibrėžtis:

Dirbančių asmenų skaičius apibrėžiamas kaip rodiklyje 16 91 0 . Visos veikiančios įmonės, kuriose bet kuriuo momentu per t dirbo bent vienas darbuotojas, apibrėžiamos kaip rodiklyje 11 01 0 .

Apibrėžtis:

Darbuotojų skaičius apibrėžiamas kaip rodiklyje 16 91 1 . Visos veikiančios įmonės, kuriose bet kuriuo momentu per t dirbo bent vienas darbuotojas, apibrėžiamos kaip rodiklyje 11 01 0 .

Apibrėžtis:

Dirbančių asmenų skaičius apibrėžiamas kaip rodiklyje 16 91 0 . Visos įmonės, kurios per t įdarbino pirmąjį darbuotoją, apibrėžiamos kaip rodiklyje 11 02 0 .

Apibrėžtis:

Darbuotojų skaičius apibrėžiamas kaip rodiklyje 16 91 1 . Visos įmonės, kurios per t įdarbino pirmąjį darbuotoją, apibrėžiamos kaip rodiklyje 11 02 0 .

Apibrėžtis:

Dirbančių asmenų skaičius apibrėžiamas kaip rodiklyje 16 91 0 . Visos įmonės, kuriose nuo bet kurio momento per t darbuotojų nebebuvo, apibrėžiamos kaip rodiklyje 11 03 0 .

Apibrėžtis:

Darbuotojų skaičius apibrėžiamas kaip rodiklyje 16 91 1 . Visos įmonės, kuriose bet kuriuo momentu per t darbuotojų nebebuvo, apibrėžiamos kaip rodiklyje 11 03 0 .

Apibrėžtis:

Dirbančių asmenų skaičius apibrėžiamas kaip rodiklyje 16 91 0 . Visos įmonės, kurios bet kuriuo momentu nuo t–1 iki t–5 įdarbino pirmąjį darbuotoją ir kuriose taip pat bet kuriuo momentu per t dirbo bent vienas darbuotojas, apibrėžiamos kaip rodikliuose 11 04 1 –11 04 5 .

Apibrėžtis:

Dirbančių asmenų skaičius apibrėžiamas kaip rodiklyje 16 91 0 . Visos įmonės, kurios bet kuriuo momentu nuo t – 1 iki t – 5 įdarbino pirmąjį darbuotoją ir kuriose taip pat per t dirbo bent vienas darbuotojas, apibrėžiamos kaip rodikliuose 11 04 1 –11 04 5 .

▼B

Apibrėžtis

Dirbančių asmenų skaičius – visi asmenys, kurie nuolat dirba stebimame vienete (įskaitant dirbančius savininkus, nuolat vienete dirbančius partnerius ir nuolat vienete dirbančius neapmokamus šeimos narius), taip pat ne vienete dirbantys, bet jam priklausantys ir jo apmokami asmenys (pvz., prekybos atstovai, pristatantis personalas, remonto ir priežiūros grupės). Čia priskiriami trumpą laikotarpį nedirbantys asmenys (pvz., dėl ligos, išėję atostogų arba specialių atostogų) bei streikuojantieji, bet ne neapibrėžtą laikotarpį nedirbantys asmenys. Taip pat priklauso ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, kurie tokiais laikomi pagal atitinkamos šalies įstatymus, ir kurie yra įtraukti į mokėjimo žiniaraštį, taip pat į mokėjimo žiniaraštį įtraukti sezoniniai darbuotojai, praktikantai ir namudininkai.

Į dirbančių asmenų skaičių neįeina darbo jėga, kuria vienetą aprūpina kitos įmonės, kitų įmonių vardu stebimame vienete remonto ir priežiūros darbus atliekantys asmenys bei privalomąją karinę tarnybą atliekantys asmenys.

Neapmokami šeimos nariai – asmenys, kurie gyvena su vieneto savininku ir nuolat dirba vienete, tačiau neturi sudarę darbo sutarties ir už savo atliekamą darbą negauna pastovaus užmokesčio. Tai taikoma tik tiems asmenims, kurių pagrindinė veikla nėra įtraukta į kito vieneto mokėjimo žiniaraštį.

Dirbančių asmenų skaičius – darbo vietų skaičius, apskaičiuojamas kaip metinis vidurkis naudojant bent kiekvieno metų ketvirčio duomenis, išskyrus atvejus, kai rengiami statistiniai duomenys apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 V, VI ir VII priedų 3 skirsniuose, kurioms šis rodiklis gali būti apskaičiuojamas remiantis ilgesnių laikotarpių duomenimis.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Dirbančių asmenų skaičius įrašomas aiškinamajame rašte (43 straipsnio 9 dalis).

Ryšys su kitais kintamaisiais

Dirbančių asmenų skaičių galima suskirstyti į darbuotojus (16 13 0 ) ir dirbančius asmenis, kuriems nemokamas darbo užmokestis (16 12 0 ).

Apibrėžtis

Dirbančių asmenų skaičius (žr. kintamąjį 16 11 0 ) suskirstomas pagal kredito įstaigų kategorijas: bankai, turintys veiklos licenciją, specializuotos kreditus teikiančios įstaigos, kitos kredito įstaigos. Šis suskirstymas leidžia priskirti kredito įstaigų kategorijas atitinkamoms NACE 2 red. klasėms.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Dirbančių asmenų skaičius pagal kredito įstaigų kategorijas – tai dirbančių asmenų skaičiaus (16 11 0 ) tolesnis suskirstymas.

Apibrėžtis

Dirbančių moteriškosios lyties asmenų skaičius (žr. kintamąjį 16 11 0 ).

Ryšys su kitais kintamaisiais

Dirbančių moterų skaičius – tai dirbančių asmenų skaičiaus (16 11 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Dirbančių asmenų, kuriems nemokamas darbo užmokestis, skaičius – tai asmenys, kurie nuolat dirba stebimame vienete ir negauna užmokesčio alga, atlyginimu, honoraru, piniginėmis dovanomis, užmokesčiu už pagamintus vienetus arba užmokesčiu natūra (neapmokami dirbantys šeimos nariai, dirbantys savininkai, negaunantys užmokesčio alga, atlyginimu ir t. t.).

Ryšys su kitais kintamaisiais

Dirbančių asmenų, kuriems nemokamas darbo užmokestis, skaičius (16 12 0 ) apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp dirbančių asmenų skaičiaus (16 11 0 ) ir darbuotojų skaičiaus (16 13 0 ).

Apibrėžtis

Darbuotojų skaičius – tai darbdaviui dirbantys asmenys, kurie yra sudarę darbo sutartį ir gauna užmokestį alga, atlyginimu, honoraru, piniginėmis dovanomis, užmokesčiu už pagamintus vienetus arba užmokesčiu natūra. (Čia turėtų būti įtraukti visi asmenys, užmokestis kuriems įmonės pelno (nuostolio) ataskaitoje įrašomas personalo išlaikymo sąnaudų pozicijoje, net jei tam tikrais atvejais nėra sudarytos darbo sutarties.)

Darbdavio ir darbuotojo santykiai susiformuoja sudarius formalią arba neformalią įmonės ir darbuotojo sutartį, kurią paprastai abi šalys sudaro savanoriškai ir pagal kurią asmuo įmonėje dirba už užmokestį grynaisiais pinigais arba natūra.

Darbuotojas laikomas iš konkretaus vieneto uždirbančiu algą arba atlyginimą, jei jis arba ji iš šio vieneto gauna algą arba atlyginimą, neatsižvelgiant į tai, kur padarytas darbas (gamybos vienete arba už jo ribų). Laikino užimtumo agentūros siųstas darbuotojas laikomas laikino užimtumo agentūros darbuotoju, o ne vieneto (kliento), kuriame jis dirba, darbuotoju.

Darbuotojais visų pirma laikomi tokie asmenys:

Į darbuotojų skaičių įtraukiami ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, sezoniniai darbuotojai, streikuojantys arba trumpalaikes atostogas turintys asmenys, tačiau neįtraukiami ilgalaikes atostogas turintys asmenys.

Į darbuotojų skaičių neįtraukiami savanoriškai dirbantys darbuotojai.

Darbuotojų skaičius nustatomas taip pat, kaip ir dirbančių asmenų skaičius, tai yra kaip darbo vietų skaičius, ir apskaičiuojamas kaip metinis vidurkis naudojant bent kiekvieno metų ketvirčio duomenis, išskyrus atvejus, kai rengiami statistiniai duomenys apie veiklos rūšis, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 295/2008 VI priedo 3 skirsnyje, kurioms šis rodiklis gali būti apskaičiuojamas remiantis ilgesnių laikotarpių duomenimis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Dirbančių asmenų skaičiaus (16 11 0 ) dalis

Apibrėžtis

Moteriškosios lyties darbuotojų skaičius (žr. kintamąjį 16 13 0 ).

Ryšys su kitais kintamaisiais

Moterų darbuotojų skaičius – tai darbuotojų skaičiaus (16 13 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais (angl. FTE).

Duomenis apie asmenis, kurie dirba trumpiau negu standartinį visus metus ir visą darbo dieną dirbančio darbuotojo darbo laiką, reikėtų išreikšti visos dienos ekvivalentais, atsižvelgiant į visus metus ir visą darbo dieną vienete dirbančio darbuotojo darbo laiką. Tai bendras dirbtų valandų skaičius, padalytas iš per metus visą darbo dieną dirbtų darbų vidutinio valandų skaičiaus toje ekonominėje teritorijoje. Visos darbo dienos trukmė ilgainiui keitėsi ir yra skirtinga, atsižvelgiant į įvairias ekonominės veiklos rūšis, todėl kiekvienoje tokioje grupėje turi būti taikomi metodai, kuriais nustatomos vidutinės proporcijos ir valandų vidurkis, kurį turi dirbti dirbantys mažiau nei visą darbo dieną. Kiekvienoje grupėje pirmiausia apskaičiuojama normalios darbo savaitės trukmė. Jeigu įmanoma, kiekvienoje ekonominės veiklos rūšyje kiekviena grupė apibrėžiama pagal lytį ir (arba) darbo pobūdį. Valandų skaičius, dėl kurio susitarta su darbdaviu ir kuris įrašytas sutartyje, ir yra tas kriterijus, kuriuo vadovaujamasi nustatant tuos skaičius. Visos darbo dienos ekvivalentas apskaičiuojamas atskirai kiekvienai darbo grupei, o tada sudedamas.

Prie šios kategorijos priskiriami asmenys, kurie dirba trumpesnę nei įprastą darbo dieną, mažesnį nei įprastą darbo dienų skaičių per savaitę arba mažesnį nei įprastą savaičių/mėnesių skaičių per metus. Perskaičiavimą reikėtų atlikti pagal dirbtų valandų, dienų, savaičių arba mėnesių skaičių.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Išreiškiant darbuotojų skaičių (16 13 0 ) visos darbo dienos ekvivalentais gali būti naudojamas darbuotojų dirbtų valandų skaičius (16 15 0 ).

Apibrėžtis

Visos darbuotojų dirbtos valandos – tai bendras per ataskaitinį laikotarpį stebimojo vieneto produkcijai pagaminti faktiškai dirbtų valandų skaičius.

Į šį kintamąjį neįeina apmokėtos, bet faktiškai nedirbtos valandos, kaip antai metinės atostogos, šventės ir nedarbingumo atostogos. Į minėtas valandas taip pat neįeina pietų pertraukos ir kelionės į darbą ir iš darbo.

Įtraukiamos per įprastą darbo laiką faktiškai dirbtos valandos; papildomai dirbti viršvalandžiai; laikas, kuris praleidžiamas darbo vietoje atliekant tokias užduotis kaip darbo vietos paruošimas, ir trumpo poilsio darbo vietoje laikas.

Jeigu tikslus faktiškai dirbtų valandų skaičius nežinomas, jį galima nustatyti pagal teorinį darbo valandų skaičių ir nebuvimo darbe trukmės vidurkį (liga, motinystės atostogos ir kt.).

Ryšys su kitais kintamaisiais

Darbuotojų dirbtų valandų skaičius gali būti naudojamas darbuotojų skaičiui (16 13 0 ) išreikšti darbuotojų skaičiumi, išreikštu visos darbo dienos ekvivalentais (16 14 0 ).

Apibrėžtis

Dirbančių asmenų skaičius – visi asmenys, kurie nuolat dirba stebimame vienete (įskaitant dirbančius savininkus, nuolat vienete dirbančius partnerius ir nuolat vienete dirbančius neapmokamus šeimos narius), taip pat ne vienete dirbantys, bet jam priklausantys ir jo apmokami asmenys (pvz., prekybos atstovai, pristatantis personalas, remonto ir priežiūros grupės). Čia priskiriami trumpą laikotarpį nedirbantys asmenys (pvz., dėl ligos, išėję atostogų arba specialių atostogų) bei streikuojantieji, bet ne neapibrėžtą laikotarpį nedirbantys asmenys. Taip pat priklauso ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, kurie tokiais laikomi pagal atitinkamos šalies įstatymus ir kurie yra įtraukti į mokėjimo žiniaraštį, taip pat į mokėjimo žiniaraštį įtraukti sezoniniai darbuotojai, praktikantai ir namudininkai.

Į dirbančių asmenų skaičių neįeina darbo jėga, kuria vienetą aprūpina kitos įmonės, kitų įmonių vardu stebimame vienete remonto ir priežiūros darbus atliekantys asmenys bei privalomąją karinę tarnybą atliekantys asmenys.

Neapmokami šeimos nariai – asmenys, kurie gyvena su vieneto savininku ir nuolat dirba vienete, tačiau neturi sudarę darbo sutarties ir už savo atliekamą darbą negauna pastovaus užmokesčio. Tai taikoma tik tiems asmenims, kurių pagrindinė veikla nėra įtraukta į kito vieneto mokėjimo žiniaraštį.

Apibrėžtis

Darbuotojų skaičius – darbdaviui dirbantys asmenys, kurie yra sudarę darbo sutartį bei gauna užmokestį alga, atlyginimu, honoraru, piniginėmis dovanomis, užmokesčiu už pagamintus vienetus arba užmokesčiu natūra.

Darbdavio ir darbuotojo santykiai susiformuoja sudarius formalią arba neformalią įmonės ir darbuotojo sutartį, kurią paprastai abi šalys sudaro savanoriškai ir pagal kurią asmuo įmonėje dirba už užmokestį grynaisiais pinigais arba natūra.

Darbuotojas yra laikomas iš konkretaus vieneto uždirbančiu algą arba atlyginimą, jei jis arba ji iš šio vieneto gauna algą arba atlyginimą, neatsižvelgiant į tai, kur yra padarytas darbas (gamybos vienete arba už jo ribų). Laikino užimtumo agentūros siųstas darbuotojas yra laikomas laikino užimtumo agentūros darbuotoju, o ne vieneto (kliento), kuriame jis dirba, darbuotoju.

Darbuotojais visų pirma laikomi tokie asmenys:

Į darbuotojų skaičių įtraukiami ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, sezoniniai darbuotojai, streikuojantys arba trumpalaikių atostogų išėję asmenys, tačiau neįtraukiami ilgalaikių atostogų išėję asmenys.

Į darbuotojų skaičių neįtraukiami savanoriškai dirbantys darbuotojai.

Darbuotojų skaičius nustatomas taip pat, kaip ir dirbančių asmenų skaičius, tai yra kaip darbo vietų skaičius, ir apskaičiuojamas kaip metinis vidurkis.

Apibrėžtis

Dirbančiųjų asmenų skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 16 91 0 . Įsteigtų įmonių skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 11 92 0 .

Apibrėžtis

Darbuotojų skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 16 91 1 . Įsteigtų įmonių skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 11 92 0 .

Apibrėžtis

Dirbančiųjų asmenų skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 16 91 0 . Likviduotų įmonių skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 11 93 0 .

Apibrėžtis

Darbuotojų skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 16 91 1 . Likviduotų įmonių skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 11 93 0 .

Apibrėžtis

Dirbančiųjų asmenų skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 16 91 0 . Įsteigtų įmonių skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 11 92 0 . Išlikusių įmonių skaičius apibrėžiamas kaip kintamuosiuose 11 94 1 –11 94 5 .

Apibrėžtis

Dirbančiųjų asmenų skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 16 91 0 . Įsteigtų įmonių skaičius apibrėžiamas kaip kintamajame 11 92 0 . Išlikusių įmonių skaičius apibrėžiamas kaip kintamuosiuose 11 94 1 –11 94 5 .

▼M2

Apibrėžtis:

Darbuotojų skaičius apibrėžiamas kaip rodiklyje 16 91 1 . Visos sparčiai augančios įmonės, vertinamos pagal užimtumo kriterijų, apibrėžiamos kaip rodiklyje 11 96 0 .

▼B

Apibrėžtis

Tai yra bendras įmonės valdomų ir jai nuosavybės teise priklausančių arba jos nuomojamų mažmeninių parduotuvių skaičius. Parduotuvės apibrėžiamos kaip nuolatinės prekybos patalpos, į kurias klientai ateina pirkti. Mažmeninės parduotuvės turi būti priskiriamos NACE 2 red. 47.1–47.7 grupėms.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Vietinių vienetų skaičiaus (11 21 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Prekybos plotas reiškia skirtą prekybai ir prekėms išdėstyti apskaičiuotą įmonės patalpos dalies grindų plotą (m2), t. y.:

Į prekybos plotą neįeina kabinetai, prekių laikymo ir paruošimo kambariai, dirbtuvės, laiptai, rūbinės ir kitos patogumams skirtos patalpos.

Apibrėžtis

NACE 2 red. A–F sekcijoms priskiriamos veiklos apyvartos dalis.

Apyvarta, gauta perpardavus prekes ir paslaugas, perkamas perparduoti tokios pat būklės, neįtraukiama.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir pramoninės veiklos apyvarta įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodoma atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Grynosios apyvartos dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Įplaukų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apyvartos (12 11 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Pagrindinės vieneto veiklos apyvartos dalis. Pagrindinė vieneto veikla nustatoma pagal taisykles, išdėstytas 1993 m. kovo 15 d. Tarybos reglamente Nr. 696/93 dėl statistinių vienetų.

Įtraukiama prekių ir paslaugų pardavimo pagal subrangos sutartis apyvarta. Prekių ir paslaugų, perkamų perparduoti tokios pat būklės, perpardavimo apyvarta neįtraukiama.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Pagrindinės veiklos, priskiriamos NACE 2 red. 3 ženklų lygiui, apyvarta įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodoma atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Grynosios apyvartos dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Įplaukų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apyvartos (12 11 0 ) dalis.

Apibrėžtis

NACE 2 red. B–F sekcijoms priskiriamos veiklos apyvartos dalis.

Įtraukiama prekių ir paslaugų pardavimo pagal subrangos sutartis apyvarta. Prekių ir paslaugų, perkamų perparduoti tokios pat būklės, perpardavimo apyvarta neįtraukiama.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Pramoninės veiklos apyvarta įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodoma atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Grynosios apyvartos dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Įplaukų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apyvartos (12 11 0 ) dalis.

Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir pramoninės veiklos apyvartos (18 10 0 ) dalis.

Apibrėžtis

NACE 2 red. B–E sekcijoms priskiriamos veiklos apyvartos dalis.

Įtraukiama prekių ir paslaugų pardavimo pagal subrangos sutartis apyvarta. Prekių ir paslaugų, perkamų perparduoti tokios pat būklės, perpardavimo apyvarta neįtraukiama.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Pramoninės veiklos, išskyrus statybos darbus, apyvarta įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodoma atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Grynosios apyvartos dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Įplaukų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apyvartos (12 11 0 ) dalis.

Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir pramoninės veiklos apyvartos (18 10 0 ) dalis.

Pramoninės veiklos apyvartos (18 12 0 ) dalis.

Apibrėžtis

NACE 2 red. F sekcijai priskiriamos veiklos apyvartos dalis.

Įtraukiama prekių ir paslaugų pardavimo pagal subrangos sutartis apyvarta. Prekių ir paslaugų, pirktų perparduoti tokios pat būklės, perpardavimo apyvarta neįtraukiama.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Statybos darbų apyvarta įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodoma atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Grynosios apyvartos dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Įplaukų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apyvartos (12 11 0 ) dalis.

Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir pramoninės veiklos apyvartos (18 10 0 ) dalis.

Pramoninės veiklos apyvartos (18 12 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Pajamos iš visų teikiamų paslaugų (banko ir draudimo paslaugų, verslo ir asmeninių paslaugų).

Šis kintamasis apima pagrindinės arba nepagrindinės paslaugų veiklos apyvartą; kai kurias paslaugas gali teikti pramoniniai vienetai. Tokia veikla priskiriama NACE 2 red. H–N ir P–S sekcijoms, taip pat G sekcijos techninės priežiūros ir remonto grupėms 45.2 ir 45.4.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Paslaugų veiklos apyvarta įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodoma atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Grynosios apyvartos dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Įplaukų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apyvartos (12 11 0 ) dalis

Apibrėžtis

Vieneto pirkimo ir perpardavimo prekybinės veiklos ir vieneto tarpininkavimo veiklos apyvartos dalis. Tai atitinka prekių, kurias vienetas pirko savo vardu ir savo reikmėms ir perpardavė tokios pat būklės arba jas paženklinęs etiketėmis, įpakavęs ir suvyniojęs, kaip paprastai daroma paskirstomosios prekybos įmonėse, pardavimą, taip pat komisinį pirkimą ir pardavimą, atliktus trečiųjų šalių vardu ir jų naudai, ir panašią veiklą.

Perpardavimą galima suskirstyti į:

Šios veiklos rūšys priskiriamos NACE 2 red. G sekcijai (išskyrus techninės priežiūros ir remonto grupes 45.2 ir 45.4).

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Prekybinės ir tarpininkavimo veiklos apyvarta įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodoma atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Grynosios apyvartos dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Įplaukų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apyvartos (12 11 0 ) dalis

Apibrėžtis

Suskirstytina apyvartos dalis – vieneto pirkimo ir perpardavimo prekybinės veiklos ir vieneto tarpininkavimo veiklos apyvarta (kaip apibrėžta pagal kintamąjį 18 16 0 ).

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Apyvartos suskirstymas pagal produktus įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomas atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Grynosios apyvartos dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Įplaukų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Visų produktų apyvartos suma turi atitikti pirkimo, perpardavimo ir tarpininkavimo veiklos apyvartą (18 16 0 ).

Apibrėžtis

Veiklos, priskiriamos NACE 2 red. F sekcijai ir susijusios su statiniais, kurie Statinių pagal tipą klasifikatoriuje (CC) priskiriami prie pastatų, apyvartos dalis.

Įtraukiama prekių ir paslaugų pardavimo pagal subrangos sutartis apyvarta. Prekių ir paslaugų, perkamų perparduoti tokios pat būklės, perpardavimo apyvarta neįtraukiama.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Pastatų statybos darbų apyvarta įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodoma atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Grynosios apyvartos dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Įplaukų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apyvartos (12 11 0 ) dalis

Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir pramoninės veiklos apyvartos (18 10 0 ) dalis.

Pramoninės veiklos apyvartos (18 12 0 ) dalis.

Statybos darbų apyvartos (18 12 2 ) dalis.

Apibrėžtis

Veiklos, priskiriamos NACE 2 red. F sekcijai ir susijusios su statyba, kuri statinių pagal tipą klasifikatoriuje (CC) priskiriama prie inžinerinių statinių statybos, apyvartos dalis.

Įtraukiama prekių ir paslaugų pardavimo pagal subrangos sutartis apyvarta. Prekių ir paslaugų, perkamų perparduoti tokios pat būklės, perpardavimo apyvarta neįtraukiama.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Inžinerinių statinių statybos apyvarta įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodoma atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Grynosios apyvartos dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Įplaukų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apyvartos (12 11 0 ) dalis.

Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir pramoninės veiklos apyvartos (18 10 0 ) dalis.

Pramoninės veiklos apyvartos (18 12 0 ) dalis.

Statybos darbų apyvartos dalis (18 12 2 ) dalis.

Apibrėžtis

Energetikos produktų pirkimas per ataskaitinį laikotarpį turėtų būti įtraukiamas į šį kintamąjį tik tuo atveju, kai jie perkami kaip kuras. Energetikos produktai, perkami kaip žaliava arba perparduoti jų neperdirbant, neturėtų būti įtraukiami. Šis skaičius turėtų būti išreikštas tiktai verte.

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Energetikos produktų pirkimas įmonių finansinėje atskaitomybėje negali būti nurodomas atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Žaliavų ir medžiagų dalis.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Taikant sąnaudų pobūdžio metodą, tai panaudotų žaliavų ir medžiagų dalis.

Taikant sąnaudų paskirties metodą, tai pardavimo sąnaudų, paskirstymo išlaidų ir administracinių išlaidų dalis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Prekių ir paslaugų pirkimo (13 11 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Kapitalo išlaidos metodams, technologijoms, procesams arba įrangai, skirtai surinkti ir pašalinti taršą ir teršalus (pvz., oro teršalus, nuotekas ar kietąsias atliekas) jiems susidarius, taršos pasklidimui išvengti ir lygiui nustatyti, taip pat apdoroti bei pašalinti teršalus, atsiradusius dėl įmonės gamybinės veiklos.

Tai išlaidų suma šiose aplinkos apsaugos srityse: aplinkos oro ir klimato apsaugos, nuotekų tvarkymo, atliekų tvarkymo ir kitos aplinkos apsaugos veiklos. Kitai aplinkos apsaugos veiklai priskiriama dirvožemio, gruntinio ir paviršinio vandens apsauga ir valymas, triukšmo ir vibracijos mažinimas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, radiacinė sauga, moksliniai tyrimai ir plėtra, bendras aplinkos administravimas ir vadyba, švietimas, mokymas ir informavimas, veikla, kurios išlaidos neskaidomos, ir kitur nepriskirta veikla.

Čia įtraukiamos:

Šių kapitalo išlaidų pagrindinis tikslas ar paskirtis – aplinkos apsauga ir tokios bendros išlaidos turėtų būti įrašomos.

Išlaidos turėtų būti įrašomos įskaitant bet kokį sąnaudų padengimą, susijusį su tinkamų parduoti šalutinių produktų gamyba ir pardavimu, sutaupytomis lėšomis arba gautomis subsidijomis.

Įsigytos prekės įvertinamos pirkimo kaina, neįtraukiant išskaitytino PVM ir kitų išskaitytinų mokesčių, tiesiogiai susijusių su apyvarta.

Neįtraukiama:

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Apibrėžtis pagrįsta apskaitos standartais, kuriuos įmonė taiko tvarkydama savo buhalterinę apskaitą, laikydamasi ES apskaitos standartų, t. y. tokios išlaidos, kurios gali būti laikomos turtu.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai gali būti įsigyjami saugos ar aplinkosaugos sumetimais. Tokio nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių įsigijimas, nors ir tiesiogiai nedidinantis ekonominės naudos iš kurio nors turimo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių būsimais laikotarpiais, gali būti būtinas, kad įmonė būsimais laikotarpiais gautų ekonominės naudos iš kito savo turto. Tokiu atveju šis nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai turi būti pripažįstami turtu, nes suteikia įmonei galimybę būsimais laikotarpiais iš susijusio turto gauti ekonominės naudos, kuri viršytų tą naudą, kurią įmonė galėtų gauti, jei tas turtas nebūtų įsigytas. Tačiau toks turtas pripažįstamas tik tiek, kiek gaunama šio turto ir su juo susijusio turto apskaitinė vertė neviršija šio turto ir su juo susijusio turto bendros atsiperkamosios vertės. Pavyzdžiui, chemikalų gamintojas gali būti priverstas taikyti tam tikrus naujus cheminio apdorojimo procesus tam, kad būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų dėl pavojingų chemikalų gamybos ir saugojimo. Susiję gamyklos patobulinimai pripažįstami turtu tiek, kiek jie atsiperka, nes be jų įmonė negali gaminti ir parduoti chemikalų.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendros investicijos į aplinkos apsaugą – tai kintamųjų 21 11 0 ir 21 12 0 suma. Bendros aplinkos apsaugos išlaidos – kintamųjų 21 11 0 , 21 12 0 ir 21 14 0 suma.

Rodiklių dalis:

15 11 0 Bendrosios investicijos į materialųjį turtą

Apibrėžtis

Kapitalo išlaidos naujiems metodams, technologijoms, procesams, įrangai (ar jų dalims), skirtiems taršai išvengti ar sumažinti teršalų kiekį jų susidarymo vietoje (pvz., oro teršalai, nuotekos ar kietosios atliekos), taip sumažinant poveikį aplinkai, kuris yra susijęs su teršalų išsiskyrimu ir (arba) teršiančia veikla, arba esančių metodų, technologijų, procesų, įrangos (ar jų dalių) pritaikymui.

Tai išlaidų suma šiose aplinkos apsaugos srityse: aplinkos oro ir klimato apsaugos, nuotekų tvarkymo, atliekų tvarkymo ir kitos aplinkos apsaugos veiklos. Kitai aplinkos apsaugos veiklai priskiriama dirvožemio, gruntinio ir paviršinio vandens apsauga ir valymas, triukšmo ir vibracijos mažinimas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, radiacinė sauga, moksliniai tyrimai ir plėtra, bendras aplinkos administravimas ir vadyba, švietimas, mokymas ir informavimas, veikla, kurios išlaidos neskaidomos, ir kitur nepriskirta veikla.

Čia įtraukiamos:

Ši dalis atitinka papildomas investicijas dėl kapitalo išlaidų, kurios būtų patirtos, jeigu būtų neatsižvelgta į priežastis, susijusias su aplinkos apsauga. Todėl palyginimo alternatyvą atitinka pigiausia alternatyva, kuria gali pasinaudoti bendrovė su panašiomis funkcijomis ir rodikliais, išskyrus tuos, kurie yra susiję su aplinkos apsauga.

Tais atvejais, kai pasirinkta galimybė yra standartinė technologija ir nėra pigesnės, aplinkosaugos požiūriu mažiau naudingos alternatyvos, kuria gali pasinaudoti bendrovė, tokia priemonė iš esmės nėra aplinkos apsaugos veikla ir išlaidos neįrašomos.

Išlaidos turėtų būti įrašomos įskaitant bet kokį sąnaudų padengimą, susijusį su tinkamų parduoti šalutinių produktų gamyba ir pardavimu, sutaupytomis lėšomis arba gautomis subsidijomis.

Įsigytos prekės įvertinamos pirkimo kaina, neįtraukiant išskaitytino PVM ir kitų išskaitytinų mokesčių, tiesiogiai susijusių su apyvarta.

Neįtraukiama:

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Apibrėžtis pagrįsta apskaitos standartais, kuriuos įmonė taiko tvarkydama savo buhalterinę apskaitą, laikydamasi ES apskaitos standartų, t. y. tokios išlaidos, kurios gali būti laikomos turtu.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai gali būti įsigyjami saugos ar aplinkosaugos sumetimais. Tokio nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių įsigijimas, nors ir tiesiogiai nedidinantis ekonominės naudos iš kurio nors turimo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių būsimais laikotarpiais, gali būti būtinas, kad įmonė būsimais laikotarpiais gautų ekonominės naudos iš kito savo turto. Tokiu atveju šis nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai turi būti pripažįstami turtu, nes suteikia įmonei galimybę būsimais laikotarpiais iš susijusio turto gauti ekonominės naudos, kuri viršytų tą naudą, kurią įmonė galėtų gauti, jei tas turtas nebūtų įsigytas. Tačiau toks turtas pripažįstamas tik tiek, kiek gaunama šio turto ir su juo susijusio turto apskaitinė vertė neviršija šio turto ir su juo susijusio turto bendros atsiperkamosios vertės. Pavyzdžiui, chemikalų gamintojas gali būti priverstas taikyti tam tikrus naujus cheminio apdorojimo procesus tam, kad būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų dėl pavojingų chemikalų gamybos ir saugojimo. Susiję gamyklos patobulinimai pripažįstami turtu tiek, kiek jie atsiperka, nes be jų įmonė negali gaminti ir parduoti chemikalų.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendros investicijos į aplinkos apsaugą – kintamųjų 21 11 0 ir 21 12 0 suma. Bendros aplinkos apsaugos išlaidos – kintamųjų 21 11 0 , 21 12 0 ir 21 14 0 suma.

Rodiklių dalis:

15 11 0 Bendrosios investicijos į materialųjį turtą

Apibrėžtis

Bendros einamosios išlaidos aplinkos apsaugai – išlaidos, susijusios su veiklos, technologijos, proceso, įrangos (ar jų dalių), skirtų teršalams ir taršai (pvz., oro teršalams, nuotekoms ar kietosioms atliekoms) ar bet kurio kito aplinkos alinimo dėl įmonės gamybinės veiklos išvengti, sumažinti, apdoroti ar pašalinti, vykdymu ir palaikymu.

Tai išlaidų suma šiose aplinkos apsaugos srityse: aplinkos oro ir klimato apsaugos, nuotekų tvarkymo, atliekų tvarkymo ir kitos aplinkos apsaugos veiklos. Prie kitos aplinkos apsaugos veiklos priskiriama dirvožemio, gruntinio ir paviršinio vandens apsauga ir valymas, triukšmo ir vibracijos mažinimas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, radiacinė sauga, moksliniai tyrimai ir plėtra, bendras aplinkos administravimas ir vadyba, švietimas, mokymas ir informavimas, veikla, kurios išlaidos neskaidomos, ir kitur nepriskirta veikla.

Bendros einamosios išlaidos aplinkos apsaugai turėtų būti įrašomos įskaitant bet kokį sąnaudų padengimą, susijusį su tinkamų parduoti šalutinių produktų gamyba ir pardavimu, sutaupytomis lėšomis arba gautomis subsidijomis.

Einamosios išlaidos yra „vidaus išlaidų“ ir „aplinkos apsaugos paslaugų pirkimo“ suma:

Įsigytos prekės ir paslaugos įvertinamos pirkimo kaina, neįtraukiant išskaitytino PVM ir kitų išskaitytinų mokesčių, tiesiogiai susijusių su apyvarta. Darbo išlaidos apima priskaičiuotą darbo užmokestį, įskaitant darbdavių mokesčius ir socialinio draudimo sąnaudas, bet neįtraukiant bendrų pridėtinių išlaidų.

Neįtraukiama:

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Einamųjų išlaidų apibrėžimas grindžiamas apskaitos standartais, kuriuos įmonė taiko tvarkydama savo buhalterinę apskaitą, laikydamasi ES apskaitos standartų, t. y. einamosios išlaidos apima visas nekapitalizuotas išlaidas, kurios įrašomos į pelno (nuostolio) ataskaitą.

Tai yra aplinkos apsaugos veiklai skirtų žaliavų bei medžiagų pirkimo, darbo sąnaudų, viešųjų mokesčių bei rinkliavų, išorinių paslaugų išlaidų, nuomos ir lizingo mokesčių suma.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendros investicijos į aplinkos apsaugą – kintamųjų 21 11 0 ir 21 12 0 suma. Bendros aplinkos apsaugos išlaidos – kintamųjų 21 11 0 , 21 12 0 ir 21 14 0 suma.

Rodiklių dalis:

13 11 0 Prekių ir paslaugų pirkimai

13 31 0 Personalo išlaikymo sąnaudos

Apibrėžtis

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas II priedo 3 skirsnyje, mokėjimai subrangovams – tai vieneto mokėjimai trečiosioms šalims už gautas pramonines prekes ir suteiktas paslaugas, kurios sudaro dėl subrangos sutarties atsirandančių santykių dalį:

Dvi įmonės yra susijusios subrangos sutarties santykiais, kai vienu metu įvykdomos A ir B punktuose nurodytos sąlygos:

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas IV priedo 3 skirsnyje, mokėjimai subrangovams – tai vieneto mokėjimai trečiosioms šalims už atliktus statybos darbus, kurie sudaro dėl subrangos sutarties atsirandančių santykių dalį.

Dvi įmonės yra susijusios subrangos sutarties santykiais, kai vienu metu įvykdomos A, B, C ir D punktuose nurodytos sąlygos:

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Mokėjimai subrangovams įmonių finansinėje atskaitomybėje nebūtinai nurodomi atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Juos galima įtraukti į kitas išorines sąnaudas ir kitos veiklos sąnaudas.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Taikant sąnaudų pobūdžio metodą, pelno (nuostolio) ataskaitoje jie gali būti įtraukti į kitas sąnaudas.

Taikant sąnaudų paskirties metodą, pelno (nuostolio) ataskaitoje jie gali būti įtraukti į kitas sąnaudas.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Prekių ir paslaugų pirkimų (13 11 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Rengiant statistinius duomenis apie veiklos rūšis, apibrėžtas IV priedo 3 skirsnyje, pajamos iš subrangos darbų – tai vieneto trečiajai šaliai pagal santykius, atsirandančius dėl subrangos sutarties, atliktų statybos darbų apyvarta.

Dvi įmonės yra susijusios subrangos sutarties santykiais, kai vienu metu įvykdomos A, B, C ir D punktuose nurodytos sąlygos:

Ryšys su įmonių finansine atskaitomybe

Pajamos iš subrangos darbų įmonių finansinėje atskaitomybėje nebūtinai nurodomos atskirai.

Ketvirtoji finansinės atskaitomybės direktyva: Tarybos direktyva 78/660/EEB

Įtraukiamos į grynąją apyvartą.

Reglamentai dėl TAS: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003

Taikant sąnaudų pobūdžio metodą, pelno (nuostolio) ataskaitoje įtraukiamos į įplaukas.

Taikant sąnaudų paskirties metodą, pelno (nuostolio) ataskaitoje įtraukiamos į įplaukas.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Apyvartos (12 11 0 ) dalis.

Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir pramoninės veiklos apyvartos (18 10 0 ) dalis.

Pramoninės veiklos apyvartos (18 12 0 ) dalis.

Statybos darbų apyvartos (18 12 2 ) dalis.

Pastatų statybos darbų apyvartos (18 31 0 ) arba inžinerinių statinių statybos apyvartos (18 32 0 ) dalis.

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 25 ir 37 straipsniai – bendras perkeltų įmokų techninio atidėjinio pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitų techninę dalį.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 1 punkto c papunktis, skirtas ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 1 punkto c papunktis, skirtas gyvybės draudimo veiklai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendras perkeltų įmokų techninio atidėjinio pokytis naudojamas apskaičiuojant bendrą uždirbtų įmokų sumą, taip pat apskaičiuojant techninės dalies likutį (32 17 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Apibrėžtis

Bendra pasirašytų įmokų suma (žr. kintamąjį 12 11 0 ) pagal įmonės juridinį statusą skirstoma taip: ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės, savidraudos draugijos, draudimo įmonių, kurių buveinė yra Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių teritorijose, filialai, kitos įmonės.

Pastaba

Perdraudimo įmonių, kurių buveinė yra Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių teritorijose, filialai neįrašomi.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra pasirašytų įmokų suma, suskirstyta pagal įmonės juridinį statusą – tai bendros pasirašytų įmokų sumos (12 11 0 ) tolesnis suskirstymas.

Apibrėžtis

Remiantis kintamojo 11 11 5 suskirstymu, bendra tiesioginio draudimo pasirašytų įmokų suma skirstoma į tą dalį, kuri susijusi su įmonėmis, kontroliuojamomis nacionaliniu lygmeniu, ir tą dalį, kuri susijusi su įmonėmis, kontroliuojamomis iš kitų valstybių.

Apibrėžtis

Remiantis kintamojo 11 11 5 suskirstymu, bendra prisiimto perdraudimo įmokų suma, pasirašytos įmokos, skirstomos į tą dalį, kuri susijusi su įmonėmis, kontroliuojamomis nacionaliniu lygmeniu, ir tą dalį, kuri susijusi su įmonėmis, kontroliuojamomis iš kitų valstybių.

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 42 ir 43 straipsniai: paskirstytas investicijų pelnas, perkeltas iš netechninės dalies, įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitų techninę dalį.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 2 punktas. Šie duomenys bus renkami pagal įvairius pajamų iš investicijų paskirstymo techninėje ir netechninėje dalyje metodus. Valstybės, kurios naudojasi Direktyvos 91/674/EEB 42 straipsnio 4 dalyje nurodytomis galimybėmis, gali pakeisti šį ataskaitos straipsnį kitais straipsniais, remdamosi minėto straipsnio nuostatomis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Paskirstytas investicijų pelnas, perkeltas iš netechninės dalies, naudojamas apskaičiuojant techninės dalies likutį (32 17 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 38 straipsnis: bendra draudimo išmokų suma įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitų techninę dalį.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 4 punkto a papunkčio aa pastraipa, skirta ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 5 punkto a papunkčio aa pastraipa, skirta gyvybės draudimo veiklai. Taikoma per finansinius metus išmokėtai bendrai draudimo išmokų sumai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra draudimo išmokų suma naudojama apskaičiuojant bendrą išmokų sąnaudų sumą, taip pat apskaičiuojant techninės dalies likutį (32 17 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 38 straipsnis: bendra išmokų suma einamaisiais ataskaitiniais metais patirtai žalai padengti įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitų techninę dalį.

Pastaba

Taikoma per finansinius metus išmokėtai bendrai išmokų sumai einamaisiais ataskaitiniais metais patirtai žalai padengti.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra išmokų suma einamaisiais ataskaitiniais metais patirtai žalai padengti – tai bendros draudimo išmokų sumos (32 13 1 ) kintamojo dalis.

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 38 straipsnis: bendras numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitų techninę dalį.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 4 punkto b papunkčio aa pastraipa, skirta ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 5 punkto b papunkčio aa pastraipa, skirta gyvybės draudimo veiklai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendras numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio pokytis naudojamas apskaičiuojant bendrą išmokų sąnaudų sumą, taip pat apskaičiuojant techninės dalies likutį (32 17 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Apibrėžtis

Šis kintamasis yra įsigijimo sąnaudų, atidėtų įsigijimo sąnaudų ir administracinių sąnaudų suma.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 7 punkto a, b ir c papunkčiai, skirti ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 8 punkto a, b ir c papunkčiai, skirti gyvybės draudimo veiklai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra veiklos sąnaudų suma naudojama apskaičiuojant techninės dalies likutį (32 17 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 30 straipsnis: nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjinio pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitų techninę dalį.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 9 punktas, skirtas ne gyvybės draudimo veiklai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjinio pokytis naudojamas apskaičiuojant techninės dalies likutį (32 17 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Apibrėžtis

Šis kintamasis – kitų techninių pajamų likutis, bendra suma, kitų techninių atidėjinių pokyčiai, nepateikti kitose pozicijose, draudimo įmokų priemokos ir grąžinimai, bendra suma ir kitos techninės sąnaudos, bendra suma.

Jeigu šio straipsnio bendros ir grynosios sumos skirtumas nedidelis, minėtas straipsnis gali būti pakeistas kitu straipsniu „Kiti techninės dalies straipsniai, grynoji suma“. Šiuo atveju minėtas kintamasis – tai kitų techninių pajamų likutis, grynoji suma (32 16 1 ), kitų techninių atidėjinių grynieji pokyčiai, nepateikti kitose pozicijose (32 16 2 ), draudimo įmokų priemokos ir grąžinimai, grynoji suma (32 16 3 ) ir kitos techninės sąnaudos, grynoji suma (32 16 4 ). Jeigu valstybės narės naudoja grynąją sumą, tai būtina nurodyti.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Bendra kitų techninės dalies straipsnių suma naudojama apskaičiuojant techninės dalies likutį (32 17 0 ), kitus suvestinius rodiklius ir likučius.

Apibrėžtis

Grynosios techninės pajamos, nepateiktos kitose pozicijose.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 3 punktas, skirtas ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 4 punktas, skirtas gyvybės draudimo veiklai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Grynoji kitų techninių pajamų suma naudojama apskaičiuojant bendrą kitų techninės dalies straipsnių sumą (32 16 0 ).

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 26 straipsnis: kitų techninių atidėjinių grynieji pokyčiai, nepateikti kitose pozicijose, įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitų techninę dalį.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 5 punktas, skirtas ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 6 punkto b papunktis, skirtas gyvybės draudimo veiklai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Kitų techninių atidėjinių grynieji pokyčiai, nepateikti kitose pozicijose, naudojami apskaičiuojant bendrą kitų techninės dalies straipsnių sumą (32 16 0 ).

Apibrėžtis

Tarybos direktyvos 91/674/EEB 29 ir 39 straipsniai: draudimo įmokų priemokos ir grąžinimai, grynoji suma įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitų techninę dalį.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 6 punktas, skirtas ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 7 punktas, skirtas gyvybės draudimo veiklai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Draudimo įmokų priemokos ir grąžinimai, grynoji suma naudojami apskaičiuojant bendrą kitų techninės dalies straipsnių sumą (32 16 0 ).

Apibrėžtis

Grynosios techninės sąnaudos, nepateiktos kitose pozicijose.

Pastaba

Dėl pelno (nuostolio) ataskaitos (techninės dalies) išdėstymo: Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 8 punktas, skirtas ne gyvybės draudimo veiklai, ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 11 punktas, skirtas gyvybės draudimo veiklai.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Kitos techninės sąnaudos, grynoji suma naudojamos apskaičiuojant bendrą kitų techninės dalies straipsnių sumą (32 16 0 ).

Apibrėžtis

Pelno (nuostolio) ataskaitos techninės dalies likutis.

Pastaba

Bendra suma, atitinkanti Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio I dalies 10 punkte (techninė dalis, ne gyvybės draudimo veikla) nurodytą bendrą sumą ir Direktyvos 91/674/EEB 34 straipsnio II dalies 13 punkte (gyvybės draudimo veikla) nurodytą bendrą sumą.

Ryšys su kitais kintamaisiais

I bendra suma ne gyvybės draudimo veiklai apskaičiuojama taip:

Jeigu „kitų techninės dalies straipsnių“ (32 16 0 ) duomenys įrašomi tik grynąja reikšme, ši grynoji suma naudojama apskaičiuojant I bendrą sumą: techninės dalies likutį.

I bendra suma gyvybės draudimo veiklai apskaičiuojama taip:

Jeigu „kitų techninės dalies straipsnių“ (32 16 0 ) duomenys įrašomi tik grynąja reikšme, ši grynoji suma naudojama apskaičiuojant I bendrą sumą: techninės dalies likutį.

I bendra suma (= techninės dalies likutis) naudojama apskaičiuojant II bendrą sumą (= grynąjį techninės dalies likutį) (32 19 0 ).

Apibrėžtis

Pelno (nuostolio) ataskaitos techninės dalies perdraudimo likutis.

Pastaba

Direktyvos 91/674/EEB 63 straipsnis.

Ryšys su kitais kintamaisiais

Šis kintamasis apskaičiuojamas taip:

Perdraudikų dalis bendroje pasirašytų įmokų sumoje (32 18 1 )

Perdraudimo likutis naudojamas apskaičiuojant II bendrą sumą (= grynąjį techninės dalies likutį) (32 19 0 ) (+/-).