Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

Nuo dienos, kai Parlamento nariai pradeda eiti pareigas, iki paskutinės mėnesio, kurį baigia eiti pareigas, dienos jie turi teisę gauti Statuto 10 straipsnyje numatytą atlyginimą.

Atlyginimo, kurį Parlamento narys gauna už įgaliojimų vykdymą kitame parlamente tuo pačiu metu, kai vykdo įgaliojimus Europos Parlamente, suma išskaitoma iš Statuto 10 straipsnyje numatyto atlyginimo.

1 dalyje minimas kitas parlamentas – bet kurioje valstybėje narėje įsteigtas ir kompetenciją leisti teisės aktus turintis parlamentas, kuriam netaikoma Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise ( 1 ) 7 straipsnio 2 dalis.

Atlyginimas apskaičiuojamas remiantis abiejų atlyginimų suma iki mokesčių atskaitymo.

Parlamento nariai savo finansinių interesų deklaracijoje privalo nurodyti visus įgaliojimus, minimus 1 dalyje, ir visus tuo pagrindu gaunamus atlyginimus.

Remiantis Statuto 18 straipsniu ir pagal analogiją vadovaujantis Bendrijų institucijų bendru sutarimu priimtomis taisyklėmis ( 2 ) ir jų bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis ( 3 ), teisę gauti kompensaciją už du trečdalius sveikatos priežiūros išlaidų, išlaidų nėštumo arba vaiko gimimo atvejais turi šie asmenys:

▼M5

Parlamento nariai ir buvę Parlamento nariai, gaunantys pereinamojo laikotarpio pašalpą pagal Statuto 13 straipsnį arba pensiją pagal Statuto 14 ir 15 straipsnius už savo patirtas išlaidas ir už:

sutuoktinių arba nuolatinių santuokos neįregistravusių partnerių, kaip apibrėžta 58 straipsnio 2 dalyje, patirtas išlaidas, ir

ii)

išlaikomų vaikų, kaip apibrėžta 58 straipsnio 3 dalyje, iki to laiko, kol jiems sukaks 21 metai arba ilgiausiai kol jiems sukaks 25 metai, jei jie, pasirinkę dienines studijas, studijuoja arba siekia įgyti profesinių žinių, arba netaikant amžiaus ribos, jei jie serga sunkia liga arba turi negalią, kas užkerta kelią jiems patiems patenkinti savo poreikius, patirtas išlaidas,

jei sutuoktiniai, nuolatiniai santuokos neįregistravę partneriai ir išlaikomi vaikai pagal jokias kitas teisines nuostatas arba taisykles neturi teisės gauti tokio paties pobūdžio ir tokio paties dydžio išmokų, kaip Parlamento nariai ar buvę Parlamento nariai;

▼M1

Asmenys, turintys teisę gauti našlių pensiją pagal Statuto 17 straipsnį.

Asmenys, nurodyti a ir b punktuose, gali laisvai rinktis savo gydytojus ir ligonines ar klinikas, kaip nustatyta minėtųjų taisyklių 19 straipsnio 1 dalyje.

1 dalyje numatytos kompensacijos mokamos iš Europos Parlamento biudžeto. Taikomos 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas ( 4 ), 72 straipsnio 3 ir 4 dalys ir minėtųjų taisyklių 20 straipsnio 6 dalis.

Pagal minėtųjų taisyklių 30 straipsnį avansas gali būti mokamas tik tada, kai tiesiogiai kompensuojamos stacionaraus gydymo išlaidos. Išlaidų dalis, kurią turi sumokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pritaikius kompensavimo schemą grąžinama Europos Parlamentui 30 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis sąlygomis.

Parlamento nariai ir buvę Parlamento nariai, gaunantys pagal Statuto 13 straipsnį nustatytą pereinamojo laikotarpio pašalpą arba pensiją pagal Statuto 14 ir 15 straipsnius, gali atsisakyti teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, kaip nustatyta 1 dalyje; šis atsisakymas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po prašymo pateikimo dienos. Tokiu atveju jie turi teisę gauti du trečdalius sveikatos priežiūros draudimo įnašo kompensacijos, jei bendra kompensuojama suma neviršija 400 EUR per mėnesį.

Bet kuris Parlamento narys ar buvęs Parlamento narys, kuris pagal 4 dalį atsisako teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, negali susigrąžinti 1 dalyje nustatytos teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, kol nuo tos dienos nepraėjo dvylika mėnesių. Taip pat bet kuris vėlesnis pokytis, nesvarbu ar susijęs su teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją susigrąžinimu, kaip nustatyta 1 dalyje, ar su šios teisės atsisakymu, gali būti atliktas ne anksčiau kaip praėjus dvylikos mėnesių laikotarpiui.

Kiekvienais metais Biuras gali padidinti 4 dalyje numatytą sumą iki tiek, kiek per metus padidėjo vidutinė suma, kuri kiekvienam gavėjui kompensuojama pagal Europos Bendrijų pareigūnų bendrosios sveikatos draudimo sistemą.

Šis straipsnis taip pat taikomas buvusiems Parlamento nariams, gaunantiems 45 straipsnyje nurodytą pereinamojo laikotarpio pašalpą laikotarpiu nuo pirmos dienos, kai jie nustoja eiti savo pareigas, iki dienos, nuo kurios jie turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio pašalpą.

Šis straipsnis taip pat taikomas buvusiems Parlamento nariams, gaunantiems 49 straipsnyje nurodytą senatvės pensiją, laikotarpiu nuo pirmos dienos, kai jie nustoja vykdyti įgaliojimus, iki dienos, nuo kurios jie turi teisę gauti pensiją, jei iki to laiko, kai jie nustojo vykdyti įgaliojimus, tenkinamos 49 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

Prašymai kompensuoti išlaidas teikiami atsakingai Parlamento tarnybai arba tiesiogiai Komisijos atsiskaitymų biurui: užpildoma bendra forma ir pateikiami patvirtinamieji dokumentai.

Kompensacijų sistemos finansavimas ir išlaidų apskaičiavimo tvarka numatyta Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimo susitarime, remiantis Statuto ir bendros Europos Bendrijų institucijų sveikatos draudimo sistemos nuostatomis. Parlamento vardu šį susitarimą pasirašo Pirmininkas pasikonsultavęs su kvestoriais.

Nepažeidžiant 72 straipsnio, bet kokį ginčą dėl šio skyriaus aiškinimo konkrečiu atveju sprendžia generalinis sekretorius, kuris priima sprendimą gavęs bendros Europos Bendrijų institucijų sveikatos draudimo sistemos valdymo komiteto nuomonę ir pasikonsultavęs su kvestoriais.

Parlamento nariai draudimo sutartyse numatytomis sąlygomis turi teisę gauti:

draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kurie gali įvykti Parlamento nariams vykdant savo įgaliojimus;

draudimą nuo Parlamento narių asmeninių daiktų ir turto vagystės ir praradimo, įvykstančio vykdant įgaliojimus.

2/3 draudimo įmokų mokama iš Parlamento biudžeto, o 1/3 – moka Parlamento nariai. Kiekvieno Parlamento nario įnašas išskaitomas tiesiogiai iš Statuto 10 straipsnyje numatyto atlyginimo.

Šis straipsnis taikomas Parlamento nariams nuo jų įgaliojimų vykdymo pradžios, jeigu jie aiškiai raštu generaliniam sekretoriui nepraneša, kad atsisako draudimo. Tais atvejais, kai tai aktualu, Parlamento nariai netenka teisės į draudimą paskutinę mėnesio, kurį pranešė apie atsisakymą, dieną.

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polise numatomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kurie gali įvykti Parlamento nariams visame pasaulyje jų įgaliojimų vykdymo metu.

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polise numatoma, kad:

ištikus mirčiai: 5 metinių atlyginimų, numatytų Statuto 10 straipsnyje, suma išmokama šiems asmenims:

—

mirusio Parlamento nario sutuoktiniui ir vaikams pagal paveldėjimo teisės nuostatas, taikomas Parlamento nariui; sutuoktiniui mokėtina suma negali būti mažesnė nei 25 % nuo visos sumos,

—

kitiems žemutinės giminystės linijos įpėdiniams pagal paveldėjimo teisės nuostatas, taikomas Parlamento nariui, jeigu nėra pirmiau nurodytų asmenų,

—

kitiems aukštutinės giminystės linijos įpėdiniams pagal paveldėjimo teisės nuostatas, taikomas Parlamento nariui, jeigu nėra asmenų, nurodytų bet kuriame iš pirmesnių dviejų punktų,

—

Parlamentui, jei nėra pirmesniuose trijuose punktuose nurodytų asmenų;

visiško ir nuolatinio neįgalumo atveju: atitinkamam asmeniui išmokama 8 metinių atlyginimų, numatytų Statuto 10 straipsnyje, suma;

dalinio nuolatinio neįgalumo atveju: atitinkamam asmeniui išmokama b punkte nustatytos sumos dalis, apskaičiuojama pagal schemą, numatytą bendru Bendrijų institucijų sutarimu priimtose taisyklėse ( 5 ), nurodytose Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 73 straipsnio 1 dalyje.

2 dalies c punkte numatytos taisyklės mutatis mutandis taikomos Parlamento nariams. Nariams netaikomos profesines ligas bei anuitetą reglamentuojančios nuostatos ir visos nuostatos, kurių taikymas neatskiriamas nuo pareigūnų statuso. Taikoma 72 straipsnyje numatyta skundų pateikimo tvarka.

Skiriančiosios institucijos įgaliojimus, apibrėžtus minėtosiose taisyklėse, Parlamento narių atžvilgiu vykdo Parlamento Pirmininkas.

Nuolatinio visiško ar dalinio neįgalumo pripažinimas pagal šį straipsnį ir minėtąsias taisykles neturi jokio poveikio Statuto 15 straipsnio taikymui ir atvirkščiai.

Be to, pagal 2 dalies c punkte numatytose taisyklėse nustatytą tvarką kompensuojamos sveikatos priežiūros, farmacinės, stacionaraus gydymo, chirurginės pagalbos, protezavimo, radiografijos, masažo, ortopedijos, gydymo įstaigų sąskaitų faktūrų bei transporto išlaidos ir visos panašios išlaidos, susidariusios dėl nelaimingo atsitikimo. Tačiau šios išlaidos dengiamos papildoma tvarka ir tik tuomet, kai atitinkamas asmuo pasinaudojo visomis išlaidų, kurios dengiamos pagal sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą reglamentuojančias nuostatas, numatytas Statuto 18 straipsnyje, kompensavimo teisėmis.

Draudimo nuo asmeninių daiktų ir turto vagystės ir praradimo polise numatoma, kad:

draudimas galioja visame pasaulyje;

didžiausia draudimo suma yra 5 000 EUR kiekvienos vagystės ar praradimo atveju;

jei Parlamento narys gauna išmoką, jis moka 50 EUR išskaitą (franšizę);

draudimo objektai – asmeniniai daiktai ir turtas;

daikto ar turto, už kurį mokama kompensacija, kainai taikomas nusidėvėjimo procentas.

Draudimas nuo vagystės ir praradimo ne Parlamento patalpose galioja tik tuo atveju, jei atitinkamas Parlamento narys tuo metu buvo išvykęs į tarnybinę kelionę. Kai vagystė įvyksta Parlamento patalpose, draudimas galioja, jei daiktai ar turtas buvo laikomi saugioje vietoje.

Didžiausia kompensuojama suma įvykus policijoje registruotai pinigų vagystei ar praradimui ne Parlamento patalpose – 250 EUR, jeigu be pavogtų arba pamestų pinigų buvo pamesti arba pavogti ir kiti asmeniniai daiktai ar turtas. Draudimas negalioja, jeigu pinigai pavagiami arba prarandami Parlamento patalpose.

Jeigu dėl vežėjo kaltės daugiau nei dvylika valandų prarandamas arba pametamas bagažas tarnybinės Parlamento nario kelionės metu, kai jis vyksta ne į savo gyvenamąją vietą, asmeniniai daiktai ar turtas, kurį Parlamento narys turi pirkti ar nuomoti, draudžiami suma iki 500 EUR.

Apie asmeninių daiktų ir turto vagystę ar praradimą ne Parlamento patalpose Parlamento narys privalo pranešti policijai. Jei vagystė įvyksta Parlamento patalpose, apie tai pranešama Saugos skyriui.

Apie vagystę arba praradimą būtina per aštuonias dienas pranešti generaliniam sekretoriui. Kartu su pranešimu pateikiama prarasto ar pavogto daikto pirkimo sąskaita faktūra arba, jei jos nėra, prarasto daikto pakaito sąskaita faktūra, jeigu šio daikto vertė didesnė nei 700 EUR.

Šiuo draudimu nedraudžiama nuo vagystės ar praradimo, jei Parlamento narys apsidraudęs nuo jų privačiu draudimu.

Parlamento nariai turi teisę gauti kompensaciją už iš tikrųjų patirtas:

kelionės į Parlamento darbo vietas ir iš jų arba į 3 dalyje nurodytų jo oficialių organų posėdžių vietas išlaidas (toliau – įprastos kelionės išlaidos);

kelionės, susijusios su jų pareigų vykdymu ne valstybėje narėje, kurioje jie išrinkti, išlaidas 22 straipsnyje numatytomis sąlygomis (toliau – papildomos kelionės išlaidos);

kelionės į valstybę narę, kurioje jie išrinkti, išlaidas 23 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

Įprastomis kelionės išlaidomis taip pat laikomos kelionės išlaidos, kurias Parlamento nariai patiria vykdami į specialiąsias komandiruotes, į kurias vykti leido Pirmininkas, Biuras arba Pirmininkų sueiga.

2a.

Įprastomis kelionės išlaidomis taip pat laikomos kelionės išlaidos, kurias komitetų arba pakomitečių pirmininkai patiria vykdami į Tarybos posėdžius.

Oficialūs Parlamento organai – tai Parlamento darbo tvarkos taisyklių I antraštinės dalies 3 skyriuje nurodyti Parlamento organai, taip pat Parlamento komitetai, tarpparlamentinės ir kitos delegacijos, sudarytos vadovaujantis minėtosiomis Darbo tvarkos taisyklėmis, frakcijos ir kiti organai, kuriuos leido įsteigti Biuras ar Pirmininkų sueiga.

Kelionės išlaidos kompensuojamos, kai yra patvirtinimas apie Parlamento nario dalyvavimą ir kai pateikiami reikiami kelionės dokumentai bei, jei reikia, kiti 14 straipsnyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai.

Parlamento nariai patvirtina, kad dalyvauja, pasirašydami dalyvių sąraše, esančiame plenarinių posėdžių salėje arba kitoje posėdžių salėje, arba centriniame registre Biuro nustatytomis darbo valandomis. Parlamento nario dalyvavimo elektroninis patvirtinimas gali būti naudojamas vietoje jo asmeninio parašo.

Išimties tvarka Parlamento nariai gali įrodyti, kad dalyvavo, pateikdami kitus dokumentus, kuriais objektyviai patvirtinama, kad jie buvo posėdžio vietoje įprastomis posėdžių valandomis. Tokia teise galima pasinaudoti ne daugiau kaip penkis kartus per pusę Parlamento kadencijos.

Parlamento narių ar kitų asmenų pareiškimai nelaikomi dalyvavimą patvirtinančiais dokumentais pagal 1 ir 2 dalių nuostatas. Tačiau 10 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 2 dalyje numatytais atvejais dalyvavimas patvirtinamas Parlamento narių pareiškimais.

Kartu su kelionės išlaidų kompensavimo prašymu pateikiami patvirtinamieji dokumentai, pagal kuriuos galima nustatyti sumokėtą kainą, atstumą, klasę, kelionės datą ir laiką, t. y.:

▼M18

vardiniai bilietai ir visos įlaipinimo kortelės arba elektroniniai tokių bilietų panaudojimo įrodymai, jei buvo keliaujama lėktuvu;

▼B

visi kelionės dokumentai, jei buvo keliaujama traukiniu ar laivu.

Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, jei keliaujama automobiliu, Parlamento nariai pateikia pareiškimą, kuriame nurodomas kelionėje naudotos transporto priemonės numeris ir, kai keliaujama valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas, nuvažiuotas atstumas, taip pat išvykimo ir atvykimo vieta arba, jei pasirenkama keliauti automobiliu, – kilometražas kelionės pradžioje ir pabaigoje. Jei vykstama į ilgesnę kaip 800 km kelionę, su minėtu pareiškimu pateikiami patvirtinamieji dokumentai, pagal kuriuos galima nustatyti kelionės datą (pvz., degalų pirkimo išvykimo vietoje ar kelionės metu čekis, kelių mokesčio čekis, automobilio nuomos sutartis ar sąskaita faktūra ir kt.).

Visada būtina pateikti patvirtinamuosius kelionių iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kelionės datą.

Už sezoninius bilietus arba vardinius abonementus, suteikiančius asmeniui teisę į mažesnį kelių mokestį, gali būti kompensuojama avansu. Pasibaigus sezoninio bilieto arba abonemento galiojimo laikotarpiui, sureguliuojama avansu išmokėta suma.

Parlamento nariai, kurie perka bilietus Parlamento kelionių agentūroje, gali tik savo atsakomybe ir pasirašę gavimo patvirtinimą prašyti, kad atsakinga tarnyba sumokėtų už juos tiesiogiai kelionių agentūrai. Tokiais atvejais atsakinga tarnyba gali 1 dalyje išvardytus patvirtinamuosius dokumentus gauti iš kelionių agentūros rezervavimo sistemos.

Kartu su prašymu kompensuoti kelionės išlaidas pateikiami šie patvirtinamieji dokumentai:

Kelionės išlaidos kompensuojamos atsižvelgiant į iš tiesų patirtas išlaidas neviršijant:

Į 10 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas keliones vykstama tik siekiant dalyvauti oficialioje veikloje, kuri vyksta Parlamento darbo kalendoriuje šiam tikslui numatytomis dienomis.

Į 10 straipsnio 2 dalyje numatytas keliones vykstama tik dienomis, nustatytomis atsakingo organo, kuris įgaliotas suteikti leidimus vykti į kelionę.

Kelionės į Parlamento darbo arba posėdžio vietą išlaidų kompensacija apskaičiuoja pagal tiesiausią maršrutą nuo Parlamento nario gyvenamosios vietos, kaip nurodyta 2 dalyje, arba valstybės narės, kurioje jis išrinktas, sostinės iki darbo arba posėdžio vietos.

Gyvenamoji vieta – tai įprasta Bendrijos teritorijoje esanti Parlamento nario gyvenamoji vieta, kurioje jis iš tiesų nuolat gyvena, nepažeidžiant jo, kaip Parlamento nario, pareigų. Parlamento narys praneša apie savo gyvenamąją vietą atsakingai tarnybai.

Tiesiausias maršrutas nustatomas atsižvelgiant į:

artimiausią nuo Parlamento nario išvykimo vietos oro uostą, kuriame galima įsigyti 15 straipsnyje nurodytos kainos lėktuvo bilietą, ir atstumą nuo šio oro uosto iki paskirties vietos, jei keliaujama lėktuvu;

artimiausią nuo Parlamento nario išvykimo vietos geležinkelio stotį ir į atstumą nuo šios stoties iki paskirties vietos, jei keliaujama traukiniu;

atstumą nuo Parlamento nario išvykimo vietos iki paskirties vietos, jei keliaujama automobiliu arba laivu.

Kai Parlamento narys pradeda eiti pareigas arba pakeičia gyvenamąją vietą, jam turi būti pranešta, iki kurio oro uosto ir iki kurios stoties pagal šias Įgyvendinimo taisykles skaičiuojamas atstumas, taip pat kuris maršrutas laikomas tiesiausiu, t. y. trumpiausiu.

Parlamento narys, pateikdamas priežastis, gali bet kuriuo metu raštu pasiūlyti atsakingai tarnybai kitą maršrutą, kuriuo vykstant sutaupoma laiko arba kuris yra daug patogesnis, jei kelionės juo kaina nėra didesnė kaip 20 proc. Jei šiam maršrutui pritariama, juo pakeičiamas tiesiausias maršrutas, kaip apibrėžta pagal 3 dalį.

Jei maršrutui nepritariama arba jei vykstant Parlamento nario pasiūlytu maršrutu kelionės kaina padidėja daugiau kaip 20 proc., klausimas perduodamas Generaliniam Sekretoriui, kuris, prieš priimdamas sprendimą, gali konsultuotis su kvestoriais.

Jei kelionė vyksta su pertrauka, kelionės išlaidos kompensuojamos nuo paskutinės išvykimo vietos. Kelionės pertrauka laikomas bet koks daugiau nei vieną naktį trunkantis sustojimas, neįskaitant šeštadienių, sekmadienių ir valstybinių švenčių, kurį daro Parlamento narys, vykdamas įprastu maršrutu į vieną iš Parlamento darbo vietų ar iš jos arba į posėdžio vietą ar iš jos.

Jei išvykimo arba atvykimo vieta nesutampa su Parlamento nario gyvenamąja vieta arba valstybės narės, kurioje jis išrinktas, sostine, kelionės išlaidos kompensuojamos iki tokios sumos, kokią Parlamento narys būtų sumokėjęs, jei būtų vykęs į savo gyvenamąją vietą arba iš jos tiesiausiu, t. y. trumpiausiu maršrutu.

Kai keliaujama iš darbo vietų ir (arba) posėdžių vietų į darbo vietas ir (arba) posėdžių vietas, mutatis mutandis taikomos 3 ir 7 dalys.

Įgyvendinimo priemonėse naudojami tarifai atnaujinami nuolat ir mažiausiai du kartus per metus.

Parlamento nariai turi teisę į vienos kelionės per Parlamento darbo savaitę į abi puses nuo jų gyvenamosios vietos arba valstybės narės, kurioje jie išrinkti, sostinės iki darbo arba posėdžio vietos (toliau – pagrindinė kelionė) išlaidų kompensaciją.

Išskyrus kelionės savaitėmis, Parlamento veiklos kalendoriuje skirtomis veiklai ne įprastinėse darbo vietose, Europos Parlamento nariai turi teisę į kompensaciją už vieną grįžtamąją kelionę Parlamento darbo savaitės viduryje nuo darbo arba posėdžio vietos iki jų gyvenamosios vietos arba kitos išvykimo vietos valstybėje narėje, kurioje jie buvo išrinkti (toliau – tarpinės kelionės).

Teisė į tarpinės kelionės išlaidų kompensaciją nepriklauso nuo teisės gauti 10 straipsnio 1 dalies c punkte numatytų kelionių valstybėje narėje, kurioje išrinktas Parlamento narys, išlaidų kompensaciją.

Kelionės išlaidos neapmokamos, jei buvo keliauta Parlamento suteikta transporto priemone.

Parlamento nariai, negalintys naudotis tarnybiniu automobiliu, turi teisę, pateikę patvirtinamuosius dokumentus, gauti kompensaciją už taksi išlaidas, patirtas keliaujant nuo oro uosto arba atvykimo ar išvykimo geležinkelio stoties iki jų darbo vietos ar susirinkimo vietos. Taisykles, reglamentuojančias taksi išlaidų kompensavimą ir didžiausias kompensuojamas sumas, priima Biuras.

Parlamento nariai, vykdami į kelionę Europos Sąjungoje, turi teisę gauti išmoką už kelionės atstumą, kuri skirta visoms su kelione susijusioms išlaidoms padengti. Tokia teise galima pasinaudoti tik tada, jei vykstama į pagrindinę kelionę, kuri apibrėžta 18 straipsnio 1 dalyje.

Teisė į išmokas už kelionės atstumą ir trukmę nesuteikiama, jei vykstama į 10 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytas keliones arba 18 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. Papildoma išmoka už kelionės atstumą ir trukmę nesuteikiama 17 straipsnio 6 dalyje numatytos arba bet kokios kitos kelionės pertraukos atveju.

Išmokų už kelionės atstumą ir trukmę sumos:

kai vykstama į Parlamento darbo vietas, nustatoma suma visai Parlamento nario kadencijai nuo jos pradžios, kuri peržiūrima tik pasikeitus adresui, bet nepriklauso nuo to, ar keičiasi kelionės maršrutas;

kai vykstama į oficialių organų posėdžių vietas, pagal 10 straipsnio 1 dalies a punktą, 2 dalį ir 2a dalį šios sumos nustatomos kiekvienai kelionei atskirai.

Jei papildomos Parlamento nario patirtos kelionės išlaidos yra didesnės už išmoką už kelionės atstumą, jis, pateikęs patvirtinamuosius dokumentus, gali prašyti padengti skirtumą.

Trumpiausias laikas, kurį būtina išbūti Parlamento darbo arba posėdžio vietoje, norint gauti išmokas už kelionės atstumą ir trukmę, yra 4 valandos.

Išmoka už kelionės atstumą apskaičiuojama taip:

▼M20

už pirmuosius 50 km – 23,96 EUR;

▼M15

už maršruto dalį nuo 51 iki 250 km – 0,13 EUR/km;

▼M19

už maršruto dalį nuo 251 iki 1 000 km – 0,07 EUR;

▼B

už maršruto dalį, viršijančią 1 000 km, – 0,03 EUR/km.

Sumos apskaičiuojamos pagal trumpiausią atvykimo į darbo vietą arba parvykimo iš jos maršrutą iš Parlamento nario gyvenamosios vietos miesto centro į posėdžio vietą.

Jei nėra galimybės apskaičiuoti kelionės išlaidų skaičiavimo pagrindu laikant kelionę traukiniu arba jei sunku nustatyti jos kainą, kelionės išlaidos apskaičiuojamos skaičiavimo pagrindu laikant keliones automobiliu.

Išmoka už kelionės trukmę apskaičiuojama taip:

už kelionę, iš viso trukusią 2–4 valandas – aštuntadalis išmokos, numatytos 24 straipsnyje;

už kelionę, iš viso trukusią 4–6 valandas – ketvirtadalis išmokos, numatytos 24 straipsnyje;

už kelionę, iš viso trukusią daugiau kaip 6 valandas, neįskaitant nakties, – pusė išmokos, numatytos 24 straipsnyje;

▼M1

jei kelionė trunka ilgiau nei 6 valandas ir jos metu dėl deramai pagrįstų priežasčių nakvojama: visa 24 straipsnyje numatyta išmoka, kai pateikiami patvirtinamieji dokumentai.

▼B

Kelionės trukmė apskaičiuojama taip:

kai keliaujama lėktuvu, traukiniu arba laivu:

—

kelionės nuo Parlamento nario gyvenamosios vietos iki oro uosto geležinkelio stoties važiuojant 60 km/h greičiu trukmė,

—

kelionės lėktuvu, traukiniu, ar laivu trukmė pagal tvarkaraštį,

—

1 valanda įlaipinat į lėktuvą arba išvykstant traukiniui ar laivui, 30 minučių išlaipinant arba atvykstant,

—

30 minučių – nuvykti iš oro uosto arba geležinkelio stoties į Parlamentą Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre (iš Entzheimo oro uosto).

Biuras nustato kelionės į Strasbūrą per kitus oro uostus trukmę atsižvelgdamas į esamas transporto priemones;

kai keliaujama automobiliu: kelionės nuo Parlamento nario gyvenamosios vietos iki darbo arba posėdžio vietos važiuojant 70 km/h greičiu trukmė.

Nuostatos, reglamentuojančios papildomas keliones ir keliones valstybėje narėje, kurioje išrinktas Parlamento narys

Didžiausia kompensuojama metinė kelionės išlaidų, patiriamų 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais, suma – 4 517 EUR.

Remiantis tuo, Parlamento nariai taip pat turi teisę, pateikę sąskaitų faktūrų originalus, prašyti padengti taksi, automobilio nuomos, viešbučio ir kitas susijusias išlaidas, patirtas jų oficialios veiklos laikotarpiu. Ši teisė taip pat taikoma vieną dieną iki oficialios veiklos pradžios ir vieną dieną jai pasibaigus.

2a.

Kai Parlamento narys vyksta į vieną iš Parlamento darbo vietų tą savaitę, kai nevyksta jokia oficiali Europos Parlamento veikla, papildomų kelionės išlaidų kompensavimas apima tik kelionės išlaidas, įskaitant kelionės taksi išlaidas, laikantis Biuro patvirtintose Europos Parlamento narių naudojimosi tarnybiniais automobiliais taisyklėse nustatytų ribų, ir viešbučio išlaidas.

2b.

Prie prašymų atlyginti išlaidas už keliones, kai vykstama dalyvauti veikloje Parlamento nario ar Europos Parlamento frakcijos kvietimu, turi būti pridedami patvirtinamieji dokumentai, rodantys, kad kelionė buvo susijusi su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu.

2c.

Parlamento nariai gali derinti įprastas keliones su papildomomis kelionėmis.

Jei visos papildomos kelionės vyksta Europos Sąjungos viduje, toji kelionės dalis, kuri prasideda arba baigiasi vienoje iš Parlamento darbo vietų arba posėdžio vietoje, kompensuojama pagal 10 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą tvarką.

Jei dalis papildomos kelionės vyksta už Europos Sąjungos ribų, papildomos išlaidos, patirtos dėl to, kad Parlamento narys dėl šios papildomos kelionės nevyko tiesiausiu maršrutu, padengiamos iš jo papildomos kelionių išmokos, kaip nurodyta 1 dalyje.

2d.

Parlamento nariai gali derinti papildomą kelionę su neoficialia papildoma veikla, nedidindami kompensuotinų kelionės ir gyvenimo išlaidų.

2e.

Veikla, dėl kurios vykstama į papildomą kelionę, nesuteikia teisės gauti kitokios formos viešo ar privataus patirtų išlaidų kompensavimo.

Didžiausia kompensuojama metinė kelionės išlaidų, kurias iš tikrųjų patiria komitetų arba pakomitečių pirmininkai, vykdami į konferencijas ar renginius Europos tema, susijusius su jų komitetų ar pakomitečių veiklos sritimi ir turinčius parlamentinį aspektą, suma – 4 517 EUR. Norint dalyvauti tokiuose renginiuose, būtina gauti išankstinį Parlamento pirmininko leidimą, kuris išduodamas patikrinus, ar yra lėšų atsižvelgiant į pirmiau nurodytą didžiausią sumą.

Komiteto ar pakomitečio pirmininkas gali raštu leisti vienam iš savo pavaduotojų arba, jei tai neįmanoma, vienam iš komiteto ar pakomitečio narių pakeisti jį tokioje konferencijoje ar renginyje.

Kompensuojant šias išlaidas taikomos tos pačios sąlygos, kurios taikomos kompensuojant papildomos kelionės išlaidas.

►M1 1. ◄

Kelionės valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas, išlaidos, numatytos 10 straipsnio 1 dalies c punkte, gali būti kompensuojamos per vienus kalendorinius metus tik:

už 24 keliones (į abi puses) lėktuvu, traukiniu ar laivu; Parlamento nariai, išrinkti žemyninėje Prancūzijos dalyje, gali vykti į užjūrio departamentus ir regionus, užjūrio teritorijas, Naująją Kaledoniją ir Prancūzijos Pietų ir Antarkties sritis ne daugiau kaip du kartus;

keliaujant automobiliu – už bendrą atstumą, ne ilgesnį kaip:

24 000 km

Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Švedijoje arba Jungtinėje Karalystėje išrinktiems Parlamento nariams,

16 000 km

Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Airijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Portugalijoje arba Slovakijoje išrinktiems Parlamento nariams,

▼M8

8 000 km

Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Kroatijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose arba Slovėnijoje išrinktiems Parlamento nariams.

1a.

Parlamento nariui, išnaudojusiam 1 dalies a punkte nustatytą kelionės išlaidų lėktuvu, traukiniu ar laivu normą, pateikus rašytinį prašymą, 1 dalies b punkte nurodyta kelionės automobiliu išmoka gali būti panaudota išmokai kelionėms lėktuvu, traukiniu ar laivu, kelionę į vieną pusę prilyginant 2 % ilgiausio leidžiamo atstumo iki valstybės narės, kurioje išrinktas atitinkamas Parlamento narys.

Ši taisyklė mutatis mutandis taikoma bet kuriam savo kelionių automobiliu išlaidų normą išnaudojusiam Parlamento nariui.

Kelionės išlaidos, patiriamos mieste naudojantis viešuoju transportu (įskaitant taksi), kompensuojamos remiantis įprastais patvirtinamaisiais transporto priemonių, kuriomis buvo naudojamasi, dokumentais. Kompensuojama suma dalijama iš sumos, mokėtinos už kilometrą kelionių automobiliu atvejais, o rezultatas atimamas iš kilometrų skaičiaus, kaip nurodyta 1 dalies b punkte.

Jei Parlamento narys, kurio gyvenamoji vieta, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalyje, yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis išrinktas, vyksta vykdyti Parlamento nario įgaliojimų iš savo gyvenamosios vietos į valstybę narę, kurioje jis buvo išrinktas, pagal 1 dalies a ir b punktus laikoma, kad kelionės vyksta valstybėje narėje, kurioje narys buvo išrinktas.

Parlamento nariai turi teisę gauti dienpinigius už kiekvieną buvimo dieną:

darbo arba posėdžio vietoje, jei dalyvavimas patvirtinamas pagal 12 straipsnio nuostatas, kai vykstama į kelionę, kurios išlaidos dengiamos pagal įprastų kelionės išlaidų kompensavimo nuostatas;

nacionalinio parlamento komiteto ar kito organo posėdyje, rengiamame ne Parlamento nario gyvenamojoje vietoje, kai pateikiama atitinkamo komiteto arba organo išduota pažyma apie dalyvavimą.

Tomis savaitėmis, kurios numatytos Parlamento išorinei veiklai, Parlamento nariai turi teisę ne daugiau kaip tris dienas gauti dienpinigius, išskyrus atvejus, kai dienpinigiai mokami pagal a ir b punktuose apibrėžtą tvarką, ir konkrečius 2009 m. spalio 19 d Biuro nurodytus atvejus.

Kai oficiali veikla vykdoma Sąjungos teritorijoje, Parlamento nariams skiriama vienkartinė 324 EUR išmoka.

Kai oficiali veikla vykdoma ne Bendrijos teritorijoje, Parlamento nariams:

skiriama vienkartinė išmoka, lygi pusei 2 dalyje numatytos sumos, už laikotarpį nuo paskutinio patogaus skrydžio prieš posėdį išvykimo laiko iki pirmo patogaus skrydžio po posėdžio atvykimo laiko arba prireikus – nuo specialaus Parlamento užsakomojo skrydžio išvykimo ir atvykimo laiko. Ilgesni nei 12 valandų laikotarpiai skaičiuojami kaip visa diena. Ilgesnei nei 6 valandų laikotarpiai skaičiuojami kaip pusė dienos;

kompensuojamos posėdžio vietoje pagrįstai patirtos apgyvendinimo išlaidos, įskaitant pusryčius, jei pateikiami sąskaitų faktūrų originalai;

▼M6

ba)

kompensuojami mokesčiai už vizas ir su tuo susijusios išlaidos, jei pateikiami patvirtinamieji dokumentai;

▼M5

išimtinėmis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis kompensuojamos pagrįstai kelionės metu patirtos gyvenimo išlaidos.

▼B

Jei pateikiamos viešbučio dviviečio kambario sąskaitos faktūros, kompensuojama ne daugiau kaip 85 % visos sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos.

Jei Parlamento narys darbo vietoje būna trumpiau nei 4 valandas ir jei kelionė į abi puses vyksta tą pačią dieną, mokama pusė dienpinigių sumos.

Parlamento nariai turi teisę gauti vienkartinę išmoką, skirtą kompensuoti bendroms išlaidoms, kurios susijusios su jų, kaip Europos Parlamento narių, veikla. Parlamento nariai neturi teisės naudoti išmokos, skirtos bendroms išlaidoms kompensuoti, veiklai, kurios išlaidos kompensuojamos mokant kitas išmokas pagal šias Įgyvendinimo taisykles arba kitas Parlamento nuostatas, išskyrus tuos atvejus, kai Parlamento nariai išnaudoja numatytas tų išmokų sumas.

Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka mokama per visą Parlamento nario įgaliojimų vykdymo laiką.

25 straipsnyje numatytos mėnesinės išmokos dydis – 4 576 EUR.

Parlamento nariams, kurie pradeda vykdyti savo įgaliojimus po penkioliktos mėnesio dienos, tą mėnesį mokama pusė numatytos išmokos sumos.

Pusė minėtosios išmokos sumos taip pat mokama dar tris mėnesius nuo mėnesio, kai Parlamento narys baigia vykdyti įgaliojimus, jei šis narys dirbo bent šešis mėnesius ir jei jis nėra pakartotinai išrinktas dar vienai kadencijai.

Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka mokama tiesiogiai Parlamento nariams.

Mokant bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, dengiamos tokios išlaidos, kaip:

—

biuro veiklos ir išlaikymo išlaidos,

—

kanceliariniai reikmenys ir dokumentavimas,

—

biuro įrangos išlaidos,

—

atstovavimo išlaidos,

—

administracinės išlaidos.

Biuras patvirtina nebaigtinį išlaidų, kurios gali būti kompensuojamos mokant bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, sąrašą.

Parlamento narys, kuris 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir šio straipsnio 2 bei 2a dalyse nurodytos tarnybinės kelionės metu suserga sunkia liga, patiria nelaimingą atsitikimą arba kuriam nenumatytos aplinkybės sutrukdo tinkamai atlikti kelionę, turi teisę gauti Parlamento pagalbą. Ta pagalba apima repatriacijos organizavimą ir atsakomybės prisiėmimą dėl su tuo susijusių išlaidų apmokėjimo. Parlamento narys arba prireikus jo atstovas gali prašyti organizuoti repatriaciją į vieną iš Parlamento darbo vietų arba nario gyvenamąją vietą.

Jei tokios tarnybinės kelionės metu Parlamento narys miršta, gali būti kompensuojamos ir būtinos velionio transportavimo į gyvenamąją vietą išlaidos.

Parlamentas apsidraudžia, kad įvykdytų savo įsipareigojimus dėl pagalbos. 1 ir 2 dalyse nurodytos Parlamento narių teisės įgyvendinamos draudimo polise numatytomis sąlygomis.

Draudimo polisas apima, inter alia, išlaidas dėl šios pagalbos:

—

pagalba sunkiai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui ar mirus Parlamento nariui,

—

pagalba ir pirmalaikė kelionė atgal įvykus gaivalinei nelaimei ar dideliems viešosios tvarkos pažeidimams, sunkiai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui ar mirus Parlamento nario šeimos nariui,

—

logistinė ir administracinė pagalba praradus dokumentus arba įvykus dokumentų vagystei,

—

pagalba Parlamento nariui prieš jį pradėto teismo proceso metu,

—

papildomas gyvybės ir netekto darbingumo draudimas (nesumokėtas likutis).

Generalinio sekretoriaus siūlymu kvestoriai, gavę Parlamento gydytojo nuomonę, gali leisti Europos Parlamentui prisiimti kai kurias būtinas išlaidas, susijusias su pagalbos Parlamento nariui, turinčiam didelę negalią, teikimu, kad pastarasis galėtų vykdyti savo įgaliojimus. Parlamento gydytojas turi reguliariai patvirtinti neįgalumo (netekto darbingumo) lygį ir siūlomos pagalbos, kurią gaudamas Parlamento narys gali atlikti savo pareigas, pagrįstumą. Kvestorių leidime nurodoma pagalbos teikimo tvarka ir leidimo galiojimo trukmė.

24 straipsnyje numatyta dienpinigių suma sumažinama 50 % už kiekvieną dieną, jei Parlamento narys nedalyvauja daugiau nei pusėje vardinių balsavimų, vykstančių Strasbūro sesijos antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį arba Briuselio sesijos antrąją dieną.

Parlamento narys, kuris per parlamentinius metus (nuo rugsėjo 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) praleido mažiausiai pusę sesijų dienų, grąžina Parlamentui 50 % per tuos metus gautos bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos, numatytos 25 straipsnyje.

Pirmininkas gali pateisinti 2 dalyje minimą nedalyvavimą, jeigu Parlamento narys sirgo, turėjo rimtų šeimyninių priežasčių arba buvo išvykęs į komandiruotę, susijusią su jo įgaliojimais Parlamente. Patvirtinamieji dokumentai turi būti pateikti kvestoriams ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nebuvimo laikotarpio pradžios.

Kūdikio besilaukianti Parlamento narė atleidžiama nuo dalyvavimo oficialiuose Parlamento posėdžiuose tris mėnesius iki kūdikio gimimo. Ji turi pateikti gydytojo pažymą apie numanomą gimdymo laiką. Po gimdymo Parlamento narė atleidžiama nuo dalyvavimo oficialiuose posėdžiuose šešis mėnesius. Ji turi pateikti kūdikio gimimo liudijimo kopiją.

Parlamento nariai, kurie pagal Darbo tvarkos taisyklių 146 straipsnį buvo pašalinti iš posėdžių salės, šio pašalinimo laikotarpiu negauna dienpinigių, numatytų 24 straipsnyje.

Nariai praranda teisę į dienpinigius Parlamento darbo tvarkos taisyklių 147 straipsnyje numatytais atvejais.

Parlamento nariai turi teisę naudotis savo nuožiūra pasirinkto asmeninio personalo paslaugomis. Parlamentas kompensuoja iš tikrųjų patirtas išlaidas, kurios visos susijusios tik su vieno ar kelių padėjėjų įdarbinimu arba naudojimusi paslaugomis pagal šias įgyvendinimo taisykles ir Biuro nustatyta tvarka.

Gali būti dengiamos tik išlaidos, susijusios su būtinomis personalo paslaugomis ir tiesiogiai susijusios su Parlamento narių įgaliojimų vykdymu. Šios išlaidos jokiais atvejais negali apimti išlaidų, susijusių su privačiu Parlamento nario gyvenimu.

Išlaidos kompensuojamos visu Parlamento nario įgaliojimų vykdymo laikotarpiu. Gali būti kompensuojamos tik išlaidos, patirtos ne anksčiau kaip likus 30 dienų iki prašymo kompensuoti pateikimo dienos, šiame skyriuje nustatyta tvarka.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. didžiausia mėnesio suma, skiriama 34 straipsnyje nurodyto viso asmeninio personalo išlaidoms padengti, – 25 620 EUR.

Jei Parlamento narys nepradeda vykdyti savo įgaliojimų pirmą mėnesio dieną arba nebaigia jų vykdyti paskutinę mėnesio dieną, to mėnesio Parlamento nario išlaidų padėjėjo paslaugoms kompensacijos suma apskaičiuojama atitinkamai.

Nepanaudota 4 dalyje nurodytos mėnesio sumos dalis, kuri buvo sukaupta finansinių metų pabaigoje, perkeliama į kitus finansinius metus, neviršijant minėtojoje dalyje nurodytos didžiausios mėnesio sumos.

Parlamento nariai naudojasi paslaugomis:

kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 5a straipsnyje nurodytų akredituotų Parlamento nario padėjėjų; ir

fizinių asmenų, padedančių Parlamento nariams valstybėje narėje, kurioje jie išrinkti, ir šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis sudariusių su nariais darbo arba paslaugų sutartis, pagal taikomą nacionalinę teisę (toliau – vietiniai padėjėjai).

Keli Parlamento nariai raštišku susitarimu gali sudaryti grupę, kad galėtų kartu įdarbinti vieną ar kelis padėjėjus, nurodytus 1 dalyje, ar vieną ar kelis stažuotojus arba naudotis jo (jų) paslaugomis. Tokiu atveju atitinkami Parlamento nariai iš savo grupės paskiria Parlamento narį ar narius, kurį (kuriuos) įgalioja grupės vardu pasirašyti sutartis arba pateikti prašymą dėl įdarbinimo.

Parlamento nariai pateikia atsakingai tarnybai rašytinį pareiškimą, kuriame nustatomos atitinkamos dalys, išskaičiuotinos iš 33 straipsnio 4 dalyje numatytos sumos.

Akredituotiems Parlamento narių padėjėjams 35–42 straipsniai netaikomi.

Išlaidos, susijusios su susitarimais dėl stažuotės, nustatytos pagal Biuro tvarką, taip pat gali būti kompensuojamos.

Parlamento nariai, vadovaudamiesi šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis, taip pat gali pasitelkti paslaugas teikiančius fizinius arba juridinius asmenis, kai būtinos vienkartinės ir aiškiai nustatytos paslaugos, tiesiogiai susijusios su jų, kaip Parlamento narių, įgaliojimų vykdymu.

Teikiamos paslaugos negali apimti aprūpinimo darbuotojais paslaugų, išskyrus laikinąsias paslaugų teikėjų paslaugas, kai tokių paslaugų teikimas yra profesinė paslaugų teikėjų veikla, jie teikia tokias paslaugas reguliariai ir turi leidimą tai daryti, vadovaujantis nacionaline teise.

Biuras tvirtina Parlamento nario padėjėjo paslaugoms skirtų išlaidų, kurios gali būti kompensuojamos, sąrašą.

Padėjėjų ir stažuotojų vardai ir pavardės, taip pat paslaugų teikėjų ir mokėjimų tarpininkų vardai ir pavardės arba pavadinimai per visą jų sutarties galiojimo laikotarpį skelbiami Europos Parlamento interneto svetainėje kartu su Parlamento nario arba narių, kuriam (kuriems) šie asmenys padeda, vardu (-ais) ir pavarde (-ėmis).

Tie padėjėjai, stažuotojai, paslaugų teikėjai ir mokėjimų tarpininkai, tinkamai pagrįstais atvejais siekdami užtikrinti savo saugumą, gali pateikti rašytinį prašymą neskelbti jų vardo ir pavardės arba įmonės pavadinimo Europos Parlamento interneto svetainėje. Generalinis sekretorius sprendžia, ar tokį prašymą patenkinti.

Parlamento nario su akredituotais padėjėjais sudarytų bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu galiojančių sutarčių negali būti daugiau kaip trys, nepriklausomai nuo tose sutartyse numatytos darbo trukmės. Šis skaičius gali būti padidintas iki keturių, jeigu Parlamento pirmininkas aiškiai suteikė išimtį ir atsakinga tarnyba patikrinusi nustatė, kad atitinkamas Parlamento narys turi pakankamo dydžio biuro patalpas, kurios atitinka Parlamento pastatų naudojimui taikomus standartus, taip pat atsižvelgiant į galimų stažuotojų skaičių.

10.

Ne mažiau kaip 25 proc. 33 straipsnio 4 dalyje nustatytos sumos skiriama posėdžių išlaidoms, numatytoms Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų VII antraštinėje dalyje, padengti. Todėl visos Parlamento narių padėjėjų išlaidos, kurios nėra numatytos Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų VII antraštinėje dalyje, kartu sudėjus negali būti didesnės kaip 75 proc. 33 straipsnio 4 dalyje numatytos sumos.

Be to, išlaidos, susijusios su 34 straipsnyje nurodytų paslaugų teikimu, negali būti didesnės kaip 25 proc. 33 straipsnio 4 dalyje numatytos sumos.

Ši didžiausia kompensuojama suma apskaičiuojama sudedant visas pagal 33 straipsnio 4 dalį nustatytų mėnesinių išmokų sumas už finansinius metus, pridedant nepanaudotą likutį, proporcingai perkeltą į kitus finansinius metus pagal 33 straipsnio 6 dalį.

11.

Parlamentas kompensuoja vietinių padėjėjų išlaidas, skirtas darbo užmokesčiui neatskaičius mokesčių arba atlyginimui be PVM, neviršijant didžiausios per mėnesį kompensuojamos sumos, kurią pagal 12 dalį nustato Biuras. Didžiausią kompensuojamą sumą Biuras gali kasmet koreguoti. Taikytina didžiausia kompensuojama suma skelbiama Parlamento interneto svetainėje.

12.

Didžiausia kompensuojama suma yra tris kartus didesnė už orientacinę sumą. Orientacinė suma lygi vienai dvyliktajai Eurostato paskelbtos valstybės narės, kurioje išrinktas atitinkamas Parlamento narys, visą darbo dieną dirbančių asmenų vidutinio metinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių sumos.

Vis dėlto, tokiu būdu apskaičiuota didžiausia kompensuojama suma negali būti mažesnė už 6 lygio akredituoto Parlamento nario padėjėjo bazinį atlyginimą arba didesnė už 19 lygio akredituoto Parlamento nario padėjėjo bazinį atlyginimą.

Premijos kompensuojamos tik neviršijant pirmiau nurodytos didžiausios kompensuojamos sumos, skaičiuojamos metams.

Didžiausia kompensuojama suma proporcingai sumažinama, jeigu vietinis padėjėjas dirba ne visą darbo dieną arba jeigu vietinis padėjėjas dirba ne visą mėnesį.

Finansinės pasekmės, jei nustatoma, kad priekabiauta prie akredituoto Parlamento nario padėjėjo

Kai, pasibaigus rungimosi principu grindžiamai skundų dėl priekabiavimo nagrinėjimo vidaus procedūrai, Parlamento pirmininkas nustato, kad Parlamento narys psichologiškai arba seksualiai priekabiavo prie akredituoto padėjėjo, Parlamentas, nukrypdamas nuo šių Įgyvendinimo taisyklių 33 straipsnio, iš to Parlamento nario išlaidų padėjėjo paslaugoms kompensacijos išskaičiuoja visas to akredituoto padėjėjo sutartyje numatytas pinigines sumas, mokėtinas tam padėjėjui, visų pirma padėjėjo atlyginimą, o Parlamento narys nebetenka teisės naudotis to padėjėjo paslaugomis.

Visas Parlamento nario ar narių grupės sudaromas darbo ar paslaugų sutartis, taip pat susitarimus dėl stažuotės su stažuotojais, dirbančiais valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas, privalo tvarkyti mokėjimų tarpininkai, įsisteigę bet kurioje valstybėje narėje.

Mokėjimų tarpininko paslaugas privalo teikti fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi teisę bet kurioje valstybėje narėje imtis veiklos, susijusios su darbo arba paslaugų sutarčių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų klausimais ( 6 ), remiantis nacionalinės teisės aktais.

Parlamento narys sudaro atskirą sutartį su savo nuožiūra pasirinktu mokėjimų tarpininku, atitinkančiu 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Pagal 1 dalį patirtos išlaidos už mokėjimų tarpininkų paslaugas dengiamos iš 33 straipsnio 4 dalyje numatytos sumos ir neįskaičiuojamos į 34 straipsnio 10 dalyje nustatytą didžiausią išlaidų už paslaugas sumą.

Mokėjimų tarpininkams mokamas atlyginimas be PVM negali būti didesnis kaip 10 proc. vietiniams padėjėjams, paslaugų teikėjams ir stažuotojams mokamo darbo užmokesčio, atlyginimo ir išmokų, už kurių mokėjimą jie yra atsakingi, sumos ir negali būti didesnis kaip 4 proc. 33 straipsnio 4 dalyje numatytos sumos.

Didžiausia mokėjimų tarpininkams mokamo atlyginimo suma peržiūrima taikant kaupimo principą per kalendorinius metus, proporcingai jų sutarties galiojimo laikotarpiui.

Parlamento nario ir mokėjimų tarpininko sutartis sudaroma remiantis Biuro patvirtinta tipine sutartimi.

Tipinėje sutartyje, remiantis šio skyriaus nuostatomis, nustatoma mokėjimo tvarka pagal 1 dalyje numatytas sutartis, mokėjimų tarpininko atlyginimas ir atsakomybė.

Mokėjimų tarpininkas užtikrina, kad tinkamai taikomi nacionalinės ir Bendrijos teisės aktai, ypač socialinio draudimo ir mokestinių prievolių, susijusių su jo tvarkomomis sutartimis, klausimais.

Atlyginimas mokėjimų tarpininkui mokamas tada, kai pateikiamos atitinkamos sąskaitos faktūros.

Parlamento nariai pateikia mokėjimų tarpininkui visus dokumentus ir informaciją, kurių jam reikia, kad būtų užtikrintas šiam mokėjimų tarpininkui patikėtų sutarčių teisėtumas ir tinkamas tvarkymas, ypač informaciją ir dokumentus, numatytus 37 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 1 dalies a punkte, 40 straipsnyje, 41 straipsnio 1 dalies a punkte ir 42 straipsnyje.

Parlamentas sumoka mokėjimų tarpininkui reikiamas sumas už šiam mokėjimų tarpininkui patikėtų sutarčių, įskaitant susitarimus dėl stažuotės, vykdymą, kai jis pateikia reikiamus patvirtinamuosius dokumentus.

Parlamento nariui pateikus prašymą Parlamentas išimties tvarka Parlamento nario vardu sumoka darbo užmokestį, iš kurio atskaityti mokesčiai, tiesiogiai padėjėjams, su kuriais Parlamento narys yra sudaręs darbo sutartį. Mokėjimų tarpininkas nedelsdamas praneša atsakingai tarnybai apie mokėtinas socialinio draudimo įmokų ir mokesčių sumas ir parengia algalapius.

Kai to reikia pagal aplinkybes, Parlamentas gali pagal darbo sutartį ir Parlamento nariui pateikus prašymą sumokėti 4 ir 5 dalyse numatyto mokėjimo avansą.

Avansai taip pat gali būti naudojami siekiant padengti išlaidas, susijusias su trumpomis vietos padėjėjų kelionėmis. Tokiu atveju jiems išmokama fiksuoto dydžio suma, neviršijanti 100 EUR per mėnesį vienam padėjėjui. Jei patirtos išlaidos viršija numatytą didžiausią sumą, mokėjimų tarpininkai kartą per ketvirtį pateikia patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos. Išimties atvejais vietoj šių dokumentų gali būti pateiktas pareiškimas.

Už tokių avansų tinkamą įforminimą visiškai atsako mokėjimų tarpininkas; avansai įforminami vadovaujantis šiomis įgyvendinimo taisyklėmis ir taikomos nacionalinės teisės aktais.

Pagal 34 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2, 4 ir 5 dalis prašymus kompensuoti Parlamento nario išlaidas padėjėjo paslaugoms, kuriuose nurodomi gavėjai ir mokėtinos sumos, atsakingai tarnybai turi pateikti Parlamento narys arba jo mokėjimų tarpininkas, o prašymus turi pasirašyti visi reikalingi Parlamento nariai ir, išskyrus 36 straipsnio 5a dalies b punkte numatytą atvejį, mokėjimų tarpininkas. Kartu su prašymu pateikiami patvirtinamieji dokumentai, nurodyti 38 straipsnyje, kai sudaryta darbo sutartis, ir nurodyti 41 straipsnyje, kai sudaryta paslaugų sutartis.

Parlamento narys nedelsdamas praneša mokėjimų tarpininkui ir atsakingai tarnybai apie bet kokius sutartinių santykių ir nurodymų dėl mokėjimų pakeitimus ir perduoda jiems sutarties pakeitimus.

Mokėjimų tarpininkas nedelsdamas perduoda atsakingai tarnybai šią informaciją ir atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus.

Visų pirma siekiant, kad išlaidos ir mokamas avansas būtų tinkamai įforminti, mokėjimų tarpininkai ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po atitinkamų Parlamento finansinių metų, kovo 31 d. pateikia atsakingai tarnybai išklotines, kuriose nurodomos išlaidos, patirtos mokant kiekvieno įdarbinto vietinio padėjėjo darbo užmokestį, mokesčius, darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir kitas kompensuotinas išlaidas. Be to, jie pateikia įrodymą, kad konkretus vietinis padėjėjas priklauso socialinio draudimo sistemai, nurodo, kad Parlamento narys yra darbdavys, ir pateikia draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe liudijimą, jeigu toks draudimas privalomas pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus. Jie taip pat patvirtina, kad įvykdytos visos pagal taikomą nacionalinę teisę numatytos prievolės.

Jeigu nutraukiama mokėjimų tarpininko ir Parlamento nario sutartis arba baigiasi Parlamento nario įgaliojimų vykdymo laikotarpis, šios prievolės turi būti vykdomos ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Pirmojoje pastraipoje nurodytos išklotinės rengiamos vadovaujantis Parlamento nustatyta tvarka.

Patikrinusi 1 dalyje nurodytą išklotinę, atsakinga tarnyba siunčia mokėjimų tarpininkams pranešimą (kopiją – Parlamento nariui), kuriame konstatuojama, ar mokėjimai atlikti tvarkingai ar ne, ir prireikus nurodoma, kokius trūkstamus dokumentus būtina pateikti.

Jeigu tokiame pranešime nurodoma, kad mokėjimai netvarkingi, jiems įforminti reikalingi dokumentai pateikiami atsakingai tarnybai per vieną mėnesį nuo pranešimo dienos. Jeigu to nepadaroma, Parlamentas taiko 67 ir 68 straipsnius.

Mokėjimų tarpininkai pagal taikomą nacionalinę teisę nustatytu laikotarpiu ir ne mažiau kaip vienus metus nuo atitinkamos Parlamento kadencijos pabaigos privalo turėti mokėjimų išklotinių registracijos žurnalą, kuriame fiksuojamos visos išmokėtos darbo užmokesčio sumos, išskaityti mokesčiai ir darbdavio bei darbuotojo socialinio draudimo įmokos. Jei sutartis su mokėjimų tarpininku baigia galioti nepasibaigus Parlamento nario įgaliojimų vykdymo laikotarpiui, būtina nedelsiant pateikti patvirtintą mokėjimų išklotinių registracijos žurnalo kopiją naujam Parlamento nario pasirinktam mokėjimų tarpininkui, kaip nurodyta 35 straipsnio 3 dalyje.

Padėjėjai nesiima jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti padėjėjo ir Parlamento nario, kuriam jie padeda, ar Parlamento interesų konfliktą. Jie nedelsdami informuoja atitinkamą Parlamento narį apie ketinimą užsiimti kokia nors atlyginama ar neatlyginama su jų darbu nesusijusia veikla arba kandidatuoti rinkimuose.

Jų gyvenamoji vieta turi būti nuo darbo vietos atstumu, suderinamu su tinkamu jų pareigų atlikimu.

Parlamento narys nedelsdamas informuoja atsakingą tarnybą apie visus darbo sąlygų pasikeitimus, kurie turi poveikio Parlamento nario išlaidoms padėjėjo paslaugoms, ir apie padėjėjų planus užsiimti su jų darbu nesusijusia veikla arba kandidatuoti rinkimuose. Parlamento narys privalo užtikrinti, kad su darbu nesusijusi veikla ir kandidatavimas rinkimuose nekliudytų padėjėjams atlikti pareigų ir neprieštarautų Sąjungos finansiniams interesams. Atsakinga tarnyba gali pareikalauti įrodyti, ko imtasi siekiant tai užtikrinti atitinkamų padėjėjų atveju.

Kandidatuoti rinkimuose ketinantys vietiniai padėjėjai privalo laikytis nacionalinės teisės aktų dėl rinkimų kampanijų. Bent jau oficialios kampanijos laikotarpiui padėjėjai turi pasiimti metines arba nemokamas atostogas. Jeigu jie išrenkami, su jais susijusios kompensacijos nebemokamos, nebent jie gali pateikti įrodymų, kad jiems suteikti įgaliojimai dera su jų, kaip Parlamento narių padėjėjų, pareigų atlikimu.

Į Parlamento narių ir padėjėjų sudarytas sutartis turi būti įtrauktos 2 ir 4 dalyse nustatytos pareigos.

Nukrypstant nuo 33 straipsnio 3 dalies, gali būti kompensuojamos papildomos išlaidos, patiriamos tada, kai nutraukiama Parlamento nario ir vietinio padėjėjo darbo sutartis, nes Parlamento narys baigia vykdyti savo įgaliojimus, jei tokios išlaidos numatomos taikytinos nacionalinės teisės aktuose, įskaitant kolektyvines sutartis.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei:

Parlamento narys iš karto išrenkamas kitai kadencijai;

Parlamento narys vykdė savo įgaliojimus mažiau nei šešis mėnesius;

Parlamento narys neįvykdė teisės aktuose numatytų prievolių, susijusių su darbo sutarties nutraukimu, įskaitant laiku iki jo įgaliojimų pabaigos pateiktą pranešimą apie atleidimą iš darbo, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimų pabaigos nebuvo įmanoma numatyti;

atitinkamas padėjėjas gauna kitą atlyginimą iš bet kurios Bendrijos institucijos arba yra įdarbintas kito Parlamento nario ar narių grupės tam pačiam laikotarpiui;

atitinkamos išlaidos, nenumatytos teisės aktų arba sutarties nuostatose, susidarė dėl specialaus šalių susitarimo arba sprendimo skirti premiją, kai nutraukiama darbo sutartis.

Per tris mėnesius nuo atitinkamo Parlamento nario įgaliojimų vykdymo laikotarpio pabaigos mokėjimų tarpininkas pateikia atsakingai tarnybai prašymą kompensuoti 1 dalyje minėtas išlaidas, kurį turi pasirašyti ir Parlamento narys, ir nurodo šio mokėjimo teisinį pagrindą.

Jei pagal taikytinos nacionalinės darbo teisės aktus Parlamento nariai privalo išlaidoms, įeinančioms į 1 dalies taikymo sritį, išleisti sumą, kuri daugiau nei tris kartus didesnė už 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą sumą, šios išlaidos gali būti kompensuojamos išimties tvarka, pateikus reikiamus kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų patvirtintus tinkamai parengtus dokumentus. Prašymas kompensuoti išlaidas pateikiamas pagal 3 dalyje numatytą tvarką.

Parlamento nariai, siekdami padengti su darbo sutarties nutraukimu susijusias išlaidas, kurios negali būti padengiamos pagal 1–4 dalis, gali pavesti savo mokėjimų tarpininkui atidėti dalį 33 straipsnio 4 dalyje nurodytų lėšų ir perkelti jas į kitus finansinius metus, jei laikomasi šių sąlygų:

Parlamento narys pateikė atitinkamus įrodomuosius rašytinius dokumentus, kad su darbo sutartimi susijusiame sektoriuje už Europos Parlamento ribų ir Europos Parlamento nariui nedarant jokios įtakos esama nusistovėjusios praktikos, pagal kurią mokamos išeitinės pašalpos viršija įstatymuose numatytą minimalią pašalpą;

dėl išeitinės pašalpos, atitinkančios a punkte nurodytą praktiką, buvo susitarta vietos padėjėjo darbo sutartyje. Suma, dėl kurios buvo susitarta, jokiu atveju negali viršyti vieno mėnesio darbo užmokesčio sumos už kiekvienus dirbtus darbo metus;

kiekvienam darbuotojui atidėta suma deklaruojama kasmet įforminant išlaidas pagal 39 straipsnyje nustatytą procedūrą. Mokėjimų tarpininkas atidaro atskirą banko sąskaitą šioms lėšoms kaupti ir kiekvienais metais pateikia banko ataskaitą, kad būtų galima įforminti išlaidas. Kiekvienais finansiniais metais mokėjimų tarpininkas gali atidėti tik tokią sumą, kuri atitinka darbo laikotarpius, kurie prasideda atitinkamos Parlamento kadencijos metu ir tęsiasi iki atitinkamų finansinių metų pabaigos arba jeigu sutartis pasibaigia tais metais – iki sutarties pabaigos. Palūkanos už atidėtas sumas deklaruojamos metinio išlaidų įforminimo procedūros metu. Bet koks perviršis arba nepanaudotos lėšos grąžinamos Parlamentui kasmet ir pasibaigus atitinkamai darbo sutarčiai.

Išskyrus vienkartines paslaugas, kurių kaina neviršija 500 EUR su PVM, prašymas kompensuoti išlaidas turi būti pateikiamas dar nesudarius paslaugų teikimo sutarties ir jame turi būti pateikiama:

sutarties, kurią Parlamento narys ketina sudaryti su paslaugų teikėju, sąmata ir projektas, kuriame aiškiai apibrėžtas paslaugų, kurios bus teikiamos, pobūdis;

jeigu paslaugos kainuoja daugiau kaip 60 000 EUR su PVM, pagrindimas, kodėl pasirinktas atitinkamas konkurso dalyvis: dalyvis turi būti pateikęs ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš bent trijų konkurso dalyvių, kurie turi būti visiškai nepriklausomi paslaugų teikėjai, atsižvelgiant ne tik į kainą, bet ir į pasiūlymo kokybę ir socialinius aspektus; ši riba taikoma sudedant visas sumas, jeigu sudaromos kelios sutartys iš eilės dėl panašių paslaugų su tuo pačiu paslaugų teikėju;

jeigu paslaugų teikėjas yra juridinis asmuo, dokumento, patvirtinančio jo įrašymą į verslo registrą, arba lygiaverčio dokumento kopija drauge su įsteigimo dokumentais arba, jeigu paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, 38 straipsnio d–f punktuose išvardyti dokumentai, taip pat (išskyrus vienkartinių paslaugų sutartis) to straipsnio g punkte nurodytas dokumentas;

jeigu paslaugų teikėjas yra juridinis asmuo, pareiškimas dėl interesų konflikto nebuvimo, kuriuo patvirtinama, kad nė vienas asmuo, susijęs su paslaugų teikimu, nėra padėjėjas, kaip apibrėžta 34 straipsnyje, arba bet kokios kitos 43 straipsnio d dalyje nurodytos kategorijos darbuotojas.

Išlaidos suteiktoms paslaugoms kompensuojamos, kai Parlamento narys pateikia atsakingai tarnybai išsamią sąskaitą faktūrą, kurioje nurodomos paslaugų teikėjo iš tiesų suteiktos paslaugos, ir su juo sudarytos sutarties kopiją. Prie sąskaitos faktūros pridedamas Parlamento nario patvirtinimas, kad paslauga iš tiesų suteikta. Atsakingai tarnybai paprašius, Parlamento narys taip pat pateikia pagrindinius patvirtinamuosius dokumentus.

Jeigu paslaugoms iš dalies arba visiškai netaikomas PVM, atsakinga tarnyba gali pareikalauti, kad mokėjimų tarpininkas patvirtintų, jog esama teisinio pagrindo netaikyti PVM.

Kai vietinis (-ė) padėjėjas (-a), su kuriuo (-a) sudaryta darbo sutartis, dėl motinystės atostogų arba dėl sunkios ligos neina savo pareigų ilgiau kaip tris mėnesius, be 33 straipsnio 4 dalyje minimos sumos papildomai gali būti kompensuojama ta dalis su jos (jo) pakeitimu nuo trečiojo jos (jo) nedarbo mėnesio susijusių išlaidų, kurios nepadengiamos pagal atitinkamos valstybės socialinio draudimo sistemą darbuotojui (-ai) mokamomis išmokomis. Mokėjimų tarpininkas pateikia atsakingai tarnybai prašymą kompensuoti šias išlaidas, kurį pasirašo ir Parlamento narys.

Sumos, mokamos pagal šio skyriaus nuostatas, negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai skirtos:

Biuras nustato taisykles, reglamentuojančias Parlamento narių prieigą prie Parlamento vidinių paslaugų ir aprūpinimą įranga ir priemonėmis, ypač:

—

naudojimąsi tarnybiniais automobiliais,

—

parlamento narių biurų įrangos skyrimą,

—

kompiuterinės ir telekomunikacijų įrangos skyrimą,

—

raštinės reikmenų skyrimą,

—

parlamento narių ir frakcijų naudojimąsi patalpomis, kurios jiems skirtos Parlamento informacijos biuruose,

—

institutui, asociacijai ar fondui padovanoto arba palikto Parlamento narių archyvinio paveldo tvarkymą,

—

tvarką, pagal kurią Parlamento nariai, kurių įgaliojimai baigiasi EP kadencijos metu, gali iš Briuselyje ir Strasbūre esančių kabinetų iškraustyti savo asmeninius daiktus ir pervežti juos į savo kilmės šalį,

—

naudojimąsi tarnybiniais dviračiais,

—

parlamento nariams skirtų kalbos ir kompiuterių kursų rengimą,

—

naudojimąsi medicinos tarnybos paslaugomis.

Biuras taip pat gali priimti nuostatas, pagal kurias buvusiems Parlamento pirmininkams jų, kaip Parlamento narių, įgaliojimų vykdymo metu ir buvusiems Parlamento nariams gali būti suteiktos galimybės naudotis Parlamento infrastruktūra.

Nuo pirmos kito mėnesio, einančio po įgaliojimų vykdymo pabaigos mėnesio, dienos buvę Parlamento nariai turi teisę gauti Statuto 13 straipsnyje numatytą pereinamojo laikotarpio pašalpą.

Buvę Parlamento nariai turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio pašalpą. Jeigu jie vykdo įgaliojimus kitame parlamente arba eina pareigas valstybės tarnyboje, atlyginimas, į kurį jie turi teisę už tai, atskaičiuojamas iš pereinamojo laikotarpio pašalpos.

Pereinamojo laikotarpio pašalpai mutatis mutandis taikoma 2 straipsnio 3 dalis.

Pagal šį straipsnį kitas parlamentas – bet koks teisėkūros įgaliojimus turintis parlamentas, įsteigtas valstybėje narėje.

Pagal šį straipsnį valstybės tarnyba – bet kurių iš šių pareigų vykdymas:

▼B

renkamų atlyginamų pareigų, į kurias įeina valdžios funkcijų vykdymas,

valstybės ar regiono vyriausybės nario,

▼M12

vyresniojo pareigūno, vykdančio valdžios funkcijas, Sąjungos institucijos pareigūno ar nario.

▼B

Jei buvęs Parlamento narys tuo pat metu turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio pašalpą ir Statuto 14 ar 15 straipsniuose numatytą senatvės ar netekto darbingumo pensiją, jam taikoma ta sistema, kurią jis pasirenka. Savo sprendimą buvęs Parlamento narys turi pranešti generaliniam sekretoriui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo savo įgaliojimų pabaigos. Šis sprendimas neatšaukiamas.

Jei buvęs Parlamento narys pasirenka pereinamojo laikotarpio pašalpą, jam sustabdomas senatvės arba netekto darbingumo pensijos mokėjimas pereinamojo laikotarpio pašalpos mokėjimo laiku.

Tam. kad buvusiam Parlamento nariui būtų skirta pereinamojo laikotarpio pašalpa, jis privalo generaliniam sekretoriui pateikti prašymą skirti šią pašalpą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo savo įgaliojimų vykdymo pabaigos datos kartu su rašytiniu pareiškimu, kuriame nurodo, ar jis eina kokias nors 46 straipsnyje nurodytas pareigas.

Jei taikoma 47 straipsnio 1 dalis, pareiškimas pateikiamas kartu su ten nurodytu sprendimu.

Jei pasikeičia tam tikros sąlygos, pagal kurias buvo skirta pereinamojo laikotarpio pašalpa ir dėl kurių gali atsirasti šios teisės pasikeitimų, būtina nedelsiant pranešti apie tai generaliniam sekretoriui. Jei kyla abejonių, generalinis sekretorius gali paprašyti suinteresuotąjį asmenį pateikti savo pastabas.

Jei remdamasis faktais, kuriuos galima patikrinti visuomenei prieinamuose šaltiniuose, generalinis sektorius sužino, kad buvęs Parlamento narys vykdo bet kurias 46 straipsnyje numatytas pareigas, jis sustabdo pereinamosios pašalpos mokėjimą ir praneša apie tai atitinkamam Parlamento nariui.

Buvęs Parlamento narys gali bet kada atsisakyti teisės į pereinamojo laikotarpio pašalpą. Apie savo sprendimą jis privalo pranešti generaliniam sekretoriui.

Parlamento nariai, kurie vykdė savo įgaliojimus ne mažiau kaip vienus metus, turi teisę, pasibaigus įgaliojimų vykdymo laikui, gauti senatvės pensiją iki gyvos galvos nuo pirmos mėnesio, einančio po mėnesio, kurį jiems sukako 63 metai, dienos.

Buvę Parlamento nariai arba jų teisiniai atstovai pateikia prašymus išmokėti senatvės pensiją per šešis mėnesius nuo teisės atsiradimo, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus. Tam terminui pasibaigus, pirmoji mėnesio, kurį buvo gautas prašymas, diena laikoma senatvės pensijos mokėjimo pradžios data.

Senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas, jei nariai yra pakartotinai išrenkami į Parlamentą. Teisės į pensiją, kurią Parlamento nariai įgyja naujų įgaliojimų vykdymo laikotarpiu, pridedamos prie teisių į pensiją, įgytų iki tol, kol buvo pakartotinai išrinkti. Senatvės pensija pradedama vėl mokėti tada, kai Parlamento narys baigia vykdyti įgaliojimus Parlamente.

Kai tas pats Parlamento narys vykdo įgaliojimus su pertrauka, skaičiuojant senatvės pensiją sudedami visų įgaliojimų vykdymo laikotarpiai.

Senatvės pensijos, kurią Parlamento narys gauna už kitame parlamente vykdytus įgaliojimus, kai tuo pačiu metu vykdė įgaliojimus ir Europos Parlamente, suma išskaitoma iš numatytos senatvės pensijos.

1 dalyje minėtas kitas parlamentas – tai parlamentas, apibrėžtas 2 straipsnio 2 dalyje.

Pensija apskaičiuojama remiantis abiejų pensijų suma iki mokesčių atskaitymo.

Buvę Parlamento nariai, kurie vykdė įgaliojimus kitame parlamente, tuo pačiu metu vykdydami įgaliojimus ir Europos Parlamente, praneša, kokią senatvės pensiją jie turi teisę gauti už kitame parlamente vykdytus įgaliojimus.

Parlamento narys, kuriam pagal 55 straipsnyje numatytą tvarką pripažintas visiškas neįgalumas, dėl kurio jis negali eiti savo pareigų, ir kuris dėl šios priežasties atsisako mandato, turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją nuo mandato atsisakymo įsigaliojimo dienos, išskyrus 3 dalies nuostatose nurodytus atvejus.

Parlamento narys praranda teisę į netekto darbingumo pensiją, jei jis nepraneša apie mandato atsisakymą per tris mėnesius nuo sprendimo, kuriame nustatomas neįgalumas, oficialaus perdavimo nariui dienos.

Teisė gauti netekto darbingumo pensiją įgyjama pasibaigus kadencijai, kurios metu atsirado neįgalumas:

jei Parlamento narys negali atsisakyti mandato dėl savo neįgalumo;

jei sprendimas, kuriame nustatomas neįgalumas, buvo priimtas pasibaigus kadencijai, kurios metu buvo pradėta taikyti šiame straipsnyje numatyta tvarka;

jei 2 dalyje numatytas terminas dar nėra pasibaigęs.

Netekto darbingumo pensijos sumą sudaro po 3,5 % nuo Statuto 10 straipsnyje numatyto atlyginimo už kiekvienus visus įgaliojimų vykdymo metus ir po vieną dvyliktąją nuo šios sumos – už kiekvieną visą vėlesnį mėnesį, tačiau visa suma negali būti mažesnė kaip 35 % ir didesnė kaip 70 % buvusio atlyginimo.

Senatvės pensijos apskaičiavimo taisyklės mutatis mutandis taikomos skaičiuojant netekto darbingumo pensiją.

Netekto darbingumo pensijos, kurią Parlamento narys gauna už kitame parlamente vykdytus įgaliojimus, kai tuo pačiu metu vykdė įgaliojimus ir Europos Parlamente, suma išskaitoma iš netekto darbingumo pensijos.

1 dalyje minimas kitas parlamentas – tai parlamentas, apibrėžtas 2 straipsnio 2 dalyje.

Buvę Parlamento nariai, kurie vykdė įgaliojimus kitame parlamente, tuo pačiu metu vykdydami įgaliojimus ir Europos Parlamente, praneša, kokią netekto darbingumo pensiją jie turi teisę gauti už kitame parlamente vykdytus įgaliojimus.

Jei buvę Parlamento nariai tuo pat metu turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją ir senatvės pensiją, jiems skiriama senatvės pensija. Tačiau senatvės pensijos suma negali būti mažesnė už netekto darbingumo pensijos sumą.

Parlamento narys arba teisinis jo atstovas pateikia Parlamento Pirmininkui prašymą nustatyti neįgalumą kartu su gydytojo pažyma ir nurodo gydytojo, kuris jam atstovaus 56 straipsnyje numatytoje Neįgalumą nustatančioje komisijoje, pavardę.

56 straipsnyje numatyta Neįgalumą nustatanti komisija, vadovaudamasi Parlamento suteiktais įgaliojimais, per tris mėnesius nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius sušaukia šią komisiją, pateikia pagrįstą medicininę ataskaitą, kurioje įvertinama, ar įvykdytos 51 straipsnyje numatytos sąlygos. Išimtiniais atvejais generalinis sekretorius gali pratęsti šį terminą.

Neįgalumą nustatančios komisijos teikimu Parlamento Pirmininkas patvirtina, kad nustatytas neįgalumas, ir praneša apie šį sprendimą atitinkam Parlamento nariui bei ragina atsisakyti mandato. Jei priimamas neigiamas sprendimas, Pirmininkas informuoja Parlamento narį apie galimus sprendimo apskundimo būdus.

Neįgalumą nustatančią komisiją sudaro trys paskirti gydytojai:

—

pirmasis – atitinkamo nario paskirtas gydytojas,

—

antrasis – Parlamento paskirtas gydytojas,

—

trečiasis – minėtų gydytojų bendru susitarimu paskirtas gydytojas.

Jei per du mėnesius nuo antrojo gydytojo paskyrimo dienos nesusitariama dėl trečiojo gydytojo paskyrimo, Parlamento iniciatyva jį paskiria Europos Bendrijų Teisingumo Teismo Pirmininkas.

Neįgalumą nustatančios komisijos veiklos išlaidas, įskaitant kelionės išlaidas, dengia Parlamentas.

Parlamento narys gali pateikti Neįgalumą nustatančiai komisijai visas gydančio gydytojo ar bet kurių kitų medikų, su kuriais yra konsultavęsis, išvadas ir pažymas.

Neįgalumą nustatančios komisijos darbas yra konfidencialus.

Buvę Parlamento nariai, nebeatitinkantys 51 straipsnio sąlygų, netenka teisės gauti netekto darbingumo pensiją.

Kol buvusiam Parlamento nariui nėra sukakę 63 metų, Parlamentas gali reikalauti, kad buvusį Parlamento narį kas penkerius metus apžiūrėtų paskirtas gydytojas, siekiant patikrinti, kad šis narys vis dar atitinka sąlygas, būtinas netekto darbingumo pensijai gauti.

Ši apžiūra taip pat gali būti atliekama iki 2 dalyje nurodyto termino, būtent tuo atveju, kai Parlamentas sužino, kad buvęs Parlamento narys eina atlyginamas pareigas. Prireikus ši padėtis įvertinama remiantis faktais, kuriuos galima patikrinti visuomenei prieinamuose šaltiniuose, kiekvienu atveju atsižvelgiant į aplinkybes ir atlikus tyrimą, kuriam vykstant abi šalys gali pateikti savo argumentus ir atsakyti į kitos šalies argumentus.

Apžiūrą atlikusio gydytojo teikimu Neįgalumą nustatanti komisija gali nustatyti, kad buvusio Parlamento nario sveikatos būklė pagerėjo ir jis nebeatitinka 51 straipsnyje numatytų sąlygų.

Sprendimą nebeskirti netekto darbingumo pensijos priima Parlamento Pirmininkas remdamasis Neįgalumą nustatančios komisijos išvadomis. Mutatis mutandis taikomi 55 ir 56 straipsniai. Jei Parlamento narys nepaskyrė jokio gydytojo, kuris jam atstovautų Neįgalumą nustatančioje komisijoje, taikoma 56 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

Našliai ir vaikai, kurie buvo išlaikomi Parlamento nario arba buvusio nario, kuris tuo metu, kai mirė, turėjo arba buvo įgyjąs teisę gauti senatvės arba netekto darbingumo pensiją, turi teisę gauti atitinkamai našlių ir našlaičių pensiją.

Pagal šio skyriaus nuostatas santuokos neįregistravusiems partneriams taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir sutuoktiniams, jeigu pora pateikia valstybės narės ar valstybės narės bet kokios kompetentingos valdžios institucijos oficialiu pripažintą dokumentą, kuriuo patvirtinamas santuokos neįregistravusių partnerių statusas.

Išlaikomas vaikas – tai Parlamento nario arba jo sutuoktinio santuokinis ar nesantuokinis vaikas arba įvaikis, kurį faktiškai išlaiko Parlamento narys arba buvęs narys. Išlaikomu vaiku taip pat laikomas negimęs vaikas ir vaikas, kurio įvaikinimo procedūrą yra pradėjęs Parlamento narys arba buvęs narys ir kurio įvaikinimo procedūra baigiama po Parlamento nario mirties.

Didžiausia našlių ir našlaičių pensijos suma negali būti didesnė nei senatvės pensijos, į kurią būtų turėjęs teisę Parlamento narys pasibaigus kadencijai, suma, atsižvelgiant į laikotarpį nuo Parlamento nario mirties dienos iki kadencijos pabaigos.

Buvusių Parlamento narių atveju didžiausia našlių ir našlaičių pensijos suma negali būti didesnė nei senatvės pensijos, į kurią būtų turėjęs teisę buvęs Parlamento narys pasibaigus kadencijai, suma.

Našlio (-ės) pensiją sudaro 60 % 1 arba 2 dalyje nurodytos sumos ir ne mažiau kaip 30 % Statuto 10 straipsnyje numatyto atlyginimo, net jei pastaroji suma yra didesnė už 1 ir 2 dalyse nurodytas sumas.

Teisė gauti našlių pensiją našliui (-ei) nesuteikiama, jei jis (ji) sudaro naują santuoką. Našlys (-ė) praranda teisę gauti šią pensiją, jeigu konkrečiu atveju atsižvelgus į specialias aplinkybes nelieka pagrįstų abejonių, kad santuoka buvo sudaryta tik siekiant gauti šią pensiją. Prireikus ši padėtis įvertinama remiantis faktais, kuriuos galima patikrinti visuomenei prieinamuose šaltiniuose, konkrečiu atveju atsižvelgiant į aplinkybes ir atlikus tyrimą, kuriam vykstant abi šalys gali pateikti savo argumentus ir atsakyti į kitos šalies argumentus.

Našlaičių pensijos, skirtos išlaikomiems vaikams, sumą sudaro 20 % 1 arba 2 dalyje nurodytos sumos.

Jei yra daugiau nei du vaikai, didžiausia našlaičių pensijos suma, kokia gali būti skirta, lygiomis dalimis paskirstoma turintiems teisę ją gauti našlaičiams.

Prireikus didžiausia mokėtina pensijos suma paskirstoma našliui (-ei) ir išlaikomiems vaikams pagal procentinį santykį, nustatytą 3, 4 ir 5 dalyse.

Našlių ar našlaičių pensija mirusiojo artimiesiems skiriama nuo pirmos kito kalendorinio mėnesio, einančio po Parlamento nario mirties mėnesio, dienos.

Teisės gauti našlių pensiją netenkama pasibaigus tam kalendoriniam mėnesiui, kurį miršta pensijos gavėjas.

Teisės gauti našlaičių pensiją netenkama pasibaigus tam mėnesiui, kurį vaikui sukanka 21 metai.

Tačiau teisė gauti pensiją išlaikoma tol, kol vaikas studijuoja arba siekia profesinio išsilavinimo, bet ne ilgiau kaip iki to mėnesio, kurį vaikui sukanka 25 metai, pabaigos.

Našlaičių pensija ir toliau mokama, jei vaikas dėl ligos ar negalios negali savęs išlaikyti. Šią ligą arba negalią turi pripažinti Parlamento gydytojas. Pensijos gavėjas gali ginčyti gydytojo sprendimą prašydamas surengti Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 II priedo 3 skirsnyje numatyto komiteto, sudaromo pagal Neįgalumą nustatančios komisijos sudarymo tvarką numatytą, posėdį.

Šios teisės netenkama, jei vaikas vėl gali save išlaikyti. Tuo tikslu Parlamentas gali reikalauti, kad vaiką kas penkerius metus apžiūrėtų paskirtas gydytojas, siekiant patikrinti, kad šis vaikas vis dar atitinka sąlygas, būtinas pensijai gauti.

Taikant šias įgyvendinimo taisykles ir teikiant pagal jas mokėjimo prašymus laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ( 7 ) ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 ( 8 ) nuostatų.

Kai šiose įgyvendinimo taisyklėse numatyta sudaryti Parlamento ir trečiųjų asmenų sutartis, leidimus duodantis pareigūnas turi teisę jas pasirašyti.

Pagal šias įgyvendinimo taisykles mokamos sumos, remiantis I antraštinės dalies 4, 5 ir 6 skyriaus nuostatomis, yra skirtos finansuoti tik veiklai, susijusiai su Parlamento narių įgaliojimų vykdymu, ir iš jų negali būti dengiamos asmeninės išlaidos arba finansuojama politinio pobūdžio parama ar dovanos.

1a.

Su biudžeto įgyvendinimu susiję Parlamento nariai nesiima jokių veiksmų, dėl kurių gali kilti jų pačių interesų konfliktas su Sąjungos finansiniais interesais.

Interesų konfliktas kyla, kai Parlamento narių veiksmams netinkamą poveikį daro priežastys, susijusios su šeima, emociniais ryšiais, ekonominiais interesais ar bet kokiais kitais su gavėju turimais bendrais interesais.

Parlamento nariai privalo grąžinti Parlamentui nepanaudotas lėšas, išskyrus tuos atvejus, kai jos išmokamos vienkartine suma.

Mokėjimai pagal šias įgyvendinimo taisykles atliekami pervedant atitinkamas sumas pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje ( 9 ) nuostatas. Parlamentas sumoka mokėtojui taikomus mokesčius. Visus kitus mokesčius sumoka gavėjas.

Mokėjimai atliekami eurais, jei gavėjas, išrinktas arba turintis gyvenamąją vietą euro zonai nepriklausančioje valstybėje narėje, neprašo atlikti visų mokėjimų arba jų dalies tos valstybės narės valiuta.

Keičiant eurą ir bet kurią kitą valiutą taikomas mėnesinis euro apskaitos kursas, nustatytas remiantis 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiu finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles ( 10 ).

Nukrypstant nuo 3 dalies, kai kompensuojamos Parlamento nario išlaidos padėjėjo paslaugoms, keičiant eurą ir bet kurią kitą valiutą taikomas ankstesnių metų gruodžio mėnesio euro mėnesinis apskaitos kursas, kai kadencijos metu didžiausia Parlamento nariui skiriama suma nacionaline valiuta, pritaikius metinį indeksavimą ir padidinus sumą, jeigu taip nusprendė Biuras, nėra mažesnė už praėjusiais metais išmokėtą sumą.

Tik pradėjęs eiti savo pareigas, Parlamento narys praneša atsakingai Parlamento tarnybai savo vardu atidarytos vienos ar kelių banko sąskaitų, į kurias bus pervedama Statuto 10 straipsnyje numatytas atlyginimas, kitos išmokos ir kitų išlaidų kompensacijos, duomenis (IBAN numerį, BIC (SWIFT) kodą ir banko adresą).

Jei Parlamento narys, buvęs narys ar jo įpėdiniai nenurodo kitaip, į sąskaitą, kuri atidaryta Statuto 10 straipsnyje numatytam atlyginimui pervesti, pervedamos ir pereinamojo laikotarpio pašalpos bei pensijos.

Visi mokėjimai kitiems asmenims, išskyrus Parlamento narį, atliekami tik iš anksto gavus gavėjo banko išduotą dokumentą, kuriame patvirtinama, kad gavėjas yra sąskaitos, į kurią turi būti atliktas pervedimas, turėtojas, ir kuriame nurodomas sąskaitos IBAN numeris, BIC (SWIFT) kodas ir banko adresas.

Dėl mokėjimų už padėjėjo paslaugas Parlamento narys nurodo savo darbuotojo banko sąskaitos duomenis mokėjimų tarpininkui arba 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – atsakingai tarnybai. Darbuotojas atidaro banko sąskaitą valstybėje narėje, kurioje jis vykdo pagrindinę veiklą. Mokėjimai atliekami ta valiuta, kokia nustatytas darbuotojo darbo užmokestis arba atlyginimas.

Statuto 10 straipsnyje numatytas einamojo mėnesio atlyginimas, pereinamojo laikotarpio pašalpa ir pensijos mokama to mėnesio 15 dieną. Einamojo mėnesio bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka mokama to mėnesio 1 dieną.

Einamojo mėnesio mokėjimai už padėjėjo paslaugas atliekami mokėjimų tarpininkui arba 36 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais – atsakingai tarnybai to mėnesio 15 dieną.

Atliekant šiuos mokėjimus atsižvelgiama į Parlamento nario nurodymus, pateiktus iki ankstesnio mėnesio 25 dienos.

Kitos išlaidos kompensuojamos tada, kai pateikiami šiose įgyvendinimo taisyklėse numatyti reikiami dokumentai.

Galutinis terminas pateikti šiose įgyvendinimo taisyklėse numatytus reikiamus dokumentus yra toks:

dėl kelionės išlaidų ir dienpinigių – ne vėliau kaip kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais prasidėjo atitinkama kelionė, spalio 31 d.;

dėl Parlamento nario išlaidų padėjėjo paslaugoms ir kitų išlaidų – iki taikomose nuostatose numatyto termino ir ne vėliau kaip biudžetinių metų, už kuriuos prašoma kompensuoti išlaidas, gruodžio 7 d.

Generalinis sekretorius gali nustatyti specialią avansų mokėjimo tvarką, taikomą kompensuojant įprastas kelionės ir gyvenimo išlaidas.

Jei prarandami reikiami patvirtinamieji dokumentai, Parlamento nariai turi pateikti pareiškimą apie praradimą kartu su alternatyviais patvirtinamaisiais dokumentais, atitinkančiais šiose Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Jei Parlamento narys arba mokėjimų tarpininkas nevykdo šiose įgyvendinimo taisyklėse arba pagal 35 straipsnį sudarytoje sutartyje numatytų pareigų, leidimus duodantis pareigūnas nurodo sustabdyti visos atitinkamos išmokos arba jos dalies mokėjimą, tinkamai atsižvelgdamas į galimus trečiųjų šalių teisėtus interesus, tokį laikotarpį, kurio reikia tam, kad Parlamento narys ar mokėjimų tarpininkas įvykdytų savo pareigas arba būtų įvertinta galimybė taikyti 68 straipsnį.

Prieš priimant tokį sprendimą Parlamento narys arba mokėjimų tarpininkas informuojamas raštu ir per mėnesį privalo įvykdyti šiose įgyvendinimo taisyklėse arba sutarties nuostatose numatytus reikalavimus. Laiško kopija siunčiama kvestoriams ir prireikus visiems atitinkamiems tretiesiems asmenims.

Pagal šias įgyvendinimo taisykles neteisingai išmokėtos lėšos turi būti grąžintos. Generalinis sekretorius duoda nurodymus dėl šių lėšų susigrąžinimo iš atitinkamo Parlamento nario.

Visi sprendimai dėl lėšų susigrąžinimo priimami užtikrinant, kad Parlamento narys galėtų iš tikrųjų vykdyti savo pareigas ir sklandžiai vyktų Parlamento darbas. Prieš priimant sprendimą, išklausoma nario nuomonė.

Šis straipsnis taip pat taikomas buvusiems Parlamento nariams ir tretiesiems asmenims.

Biuras gali kasmet indeksuoti 15 straipsnio c punkte, 20 straipsnyje, 22 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 24 straipsnio 2 dalyje ir 26 straipsnio 2 dalyje numatytas sumas iki didžiausios sumos, lygios Eurostato paskelbto ankstesnių metų spalio mėnesio Europos Sąjungos metiniam infliacijos lygiui.

Jei reikia, 33 straipsnio 4 dalyje numatytą sumą kasmet Biuras indeksuoja pagal jungtinį indeksą, kurį susitarimu su valstybių narių nacionalinėmis statistikos tarnybomis nustatė Eurostatas, vadovaudamasis Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 65 straipsniu. Šis indeksavimas atliekamas atgaline data nuo metų, kuriais taikomas atitinkamas indeksas, liepos mėnesio.

Parlamento nariams Statuto 12 straipsnyje numatytomis sąlygomis taikomas 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, nustatantis apmokestinimo Europos Bendrijų naudai sąlygas ir tvarką ( 11 ).

Statuto 10 straipsnyje numatytas atlyginimas, pereinamojo laikotarpio pašalpa arba senatvės pensija gali būti areštuotos (ne daugiau kaip trečdalis atitinkamos išmokos), jei yra priimtas teismo arba atsakingos valdymo institucijos sprendimas.

Generalinis sekretorius duoda nurodymus vykdyti tokį sprendimą ir užtikrina, kad Parlamento narys galėtų iš tiesų vykdyti savo pareigas ir sklandžiai vyktų Parlamento darbas. Prieš tai išklausoma atitinkamo Parlamento nario nuomonė.

Jei Parlamento narys mano, kad kompetentingos tarnybos jam netinkamai taikė šias Įgyvendinimo taisykles, jis gali pateikti rašytinį skundą generaliniam sekretoriui.

Generalinio sekretoriaus sprendime dėl skundo pateikiamos priežastys, kuriomis grindžiamas sprendimas.

Generalinio sekretoriaus sprendimui nepritariantis Parlamento narys gali per du mėnesius po to, kai pranešama apie generalinio sekretoriaus sprendimą, prašyti, kad klausimas būtų perduotas nagrinėti kvestoriams, kurie priima sprendimą, pasikonsultavę su generaliniu sekretoriumi.

Jei skundų nagrinėjimo procedūros šalis nepritaria kvestorių priimtam sprendimui, ji gali per du mėnesius po to, kai pranešama apie šį sprendimą, prašyti, kad klausimas būtų perduotas nagrinėti Biurui, kuris priima galutinį sprendimą.

Šis straipsnis taip pat taikomas Parlamento nario teisių perėmėjui, taip pat buvusiems Parlamento nariams ir jų teisių perėmėjams.

Kai Įgyvendinimo taisyklėse kalbama apie prašymų kompensuoti ar padengti išlaidas pateikimą, tokius prašymus galima teikti elektronine forma naudojant skaitmeninį parašą.

Kai pagal šias Įgyvendinimo taisykles reikalaujama pateikti patvirtinamuosius dokumentus, galima pateikti skenuotas tokių dokumentų kopijas, jei Parlamento narys garbingai pareiškia, kad pateikti dokumentai atitinka originalus.

Kad būtų galima patikrinti, ar nuskenuotos patvirtinamųjų dokumentų kopijos sutampa su originalais, Parlamento nariai originalus saugo iki kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais pateiktas prašymas kompensuoti ar padengti išlaidas, gruodžio 31 d.

Siekiant užtikrinti, kad skenuotos patvirtinamųjų dokumentų kopijos atitiktų originalus, atitinkamos Parlamento tarnybos įgyvendina atrankinės kontrolės sistemą.

Išskyrus IV antraštinės dalies pereinamojo laikotarpio nuostatose nurodytus atvejus, IKIM taisyklės netenka galios Statuto įsigaliojimo dieną.

Našlių pensija, netekto darbingumo pensija, išlaikomiems vaikams mokama papildoma netekto darbingumo pensija ir senatvės pensija, kurios buvo skirtos vadovaujantis IKIM taisyklių I, II ir III priedais, ir toliau mokamos remiantis šiais priedais asmenims, kurie gaudavo šias pensijas iki Statuto įsigaliojimo dienos.

Jei buvęs Parlamento narys, gaudavęs netekto darbingumo pensiją, mirė po 2009 m. liepos 14 d., našlių pensija mokama jo (jos) sutuoktiniams, nuolatiniams santuokos neįregistravusiems partneriams arba išlaikomiems vaikams, vadovaujantis IKIM I priede nustatytomis sąlygomis.

Išlieka teisės į senatvės pensiją, pagal minėtąjį II priedą įgytos iki Statuto įsigaliojimo dienos. Asmenys, įgiję teises pagal šią pensijų sistemą, gauna pensiją, apskaičiuojamą atsižvelgiant į jų teises, įgytas pagal minėtąjį III priedą, kai jie atitinka atitinkamos valstybės narės teisės aktuose šiuo klausimu numatytas sąlygas ir kai pateikia minėtojo III priedo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą.

Papildoma pensija, į kurią buvę Parlamento nariai arba kiti gavėjai įgijo teises pagal IKIM taisyklių VII priedo 1, 3 ir 4 straipsnius iki 2019 m. sausio 1 d., toliau mokama pagal tą priedą, koks buvo taikomas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bet kokia papildoma pensija, į kurią teisės dar neįgytos 2019 m. sausio 1 d., nustatoma ir mokama pagal IKIM taisyklių VII priedo 1 ir 2 straipsnius laikantis šių sąlygų ir leidžiančių nukrypti nuostatų:

2a.

Kitiems gavėjams pagal IKIM taisyklių VII priedo 3 ir 4 straipsnius mokėtinai papildomai (savanoriškai) pensijai, į kurią teisės dar neįgytos 2019 m. sausio 1 d., taikomas specialusis mokestis, sudarantis 5 proc. mokėtinos pensijos nominalios sumos. Mokestis tiesiogiai pervedamas Papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo fondui.

Įsigaliojus Statutui, toliau gali kaupti naują pensiją remiantis minėtuoju VII priedu 2009 metais išrinkti Parlamento nariai:

kurie buvo ankstesnės kadencijos nariai; ir

kurie jau įgijo arba buvo beįgyją teises į papildomą pensiją; ir

kurių atžvilgiu valstybė narė, kurioje jie išrinkti, priėmė, vadovaudamasi Statuto 29 straipsniu, kitokias nuostatas nei Statute įtvirtintos nuostatos, arba kurie pagal Statuto 25 straipsnį patys pasirinko savo šalies sistemą; ir

kurie neturi teisės gauti šalies arba ES pensijos, susijusios su jų, kaip Europos Parlamento narių, įgaliojimų vykdymu.

Parlamento narių įmokos į papildomos pensijos fondą mokamos iš jų privačių lėšų.

Pereinamojo laikotarpio pašalpa, skirta vadovaujantis IKIM taisyklių V priedu, ir toliau mokama remiantis šiuo priedu asmenims, kurie gaudavo šią pašalpą iki Statuto įsigaliojimo dienos.

Parlamento nariams, kurie šeštosios kadencijos pabaigoje galutinai baigia vykdyti savo įgaliojimus, skiriama minėtajame V priede numatyta pereinamojo laikotarpio pašalpa.

Pagal Statuto 13 straipsnį skaičiuojant Parlamento narių, kurie gauna Statuto 10 straipsnyje numatytą atlyginimą ir baigia vykdyti savo įgaliojimus po Statuto įsigaliojimo dienos, pereinamojo laikotarpio pašalpą atsižvelgiama į iki tos dienos trukusį laikotarpį, kuriuo jie vykdė savo įgaliojimus.

Tačiau 3 dalyje nurodyti Parlamento nariai gali prašyti, kad pereinamojo laikotarpio pašalpos dalis už laikotarpį, kuriuo jie vykdė įgaliojimus, iki Statuto įsigaliojimo dienos būtų skaičiuojama taikant IKIM taisyklių V priede numatytas nuostatas. Įgaliojimų vykdymo laikotarpis, į kurį atsižvelgiama skaičiuojant minėtosios pašalpos dalį, išskaičiuojamas iš didžiausios Statuto 13 straipsnio 2 dalyje numatytos trukmės laikotarpio.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos sutartims su vietiniais padėjėjais ir mokėjimų tarpininkais

34 ir 35 straipsnių nuostatos, iš dalies pakeistos 2015 m. spalio 26 d. Biuro sprendimu, dėl padėjėjų skaičiaus ir padėjėjų bei mokėjimų tarpininkų darbo užmokesčio neturi poveikio vis dar galiojančioms sutartims, jeigu prašymai kompensuoti pagal tas sutartis susidariusias išlaidas pateikti atsakingai tarnybai iki 2015 m. spalio 27 d.

1 dalyje nurodytos rūšies sutartys gali būti atnaujintos ar pakeistos tik pagal I antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatas.

IKIM taisyklių 19 straipsnio 2 dalyje numatyta gyvybės draudimo poliso pratęsimo, pakeitimo arba sumokėtų įmokų grąžinimo tvarka, kai Parlamento narys baigia eiti savo pareigas, taikoma remiantis draudimo polise nustatytomis sąlygomis visiems įgaliojimus vykdantiems Parlamento nariams iki šeštosios kadencijos pabaigos, jeigu draudimo įmokos buvo mokėtos ne trumpiau kaip dvejus metus.

Remiantis IKIM taisyklių 21b straipsniu skirtos išmokos ir toliau mokamos pagal šį straipsnį 2009 m. pakartotinai išrinktiems Parlamento nariams, kuriems jos buvo suteiktos.

Laikotarpiu po Statuto įsigaliojimo dienos 2009 m. pakartotinai išrinktiems Parlamento nariams, kurie pagal Statuto 25 straipsnį pasinaudojo savo teise rinktis, atlyginimas, pereinamojo laikotarpio pašalpa, senatvės, netekto darbingumo ir našlių pensijos mokamos tik nacionalinės teisės aktuose numatytomis sąlygomis ir tik iš atitinkamos valstybės narės biudžeto.

Be to, ankstesnėje pastraipoje nurodyti Parlamento nariai gali prašyti, kad Europos Parlamentas mokėtų pereinamojo laikotarpio pašalpą už laikotarpį, kuriuo jie vykdė įgaliojimus, iki Statuto įsigaliojimo dienos pagal IKIM taisyklių V priede numatytas nuostatas.

Ši tvarka tai pat taikoma Parlamento nariams, kuriems pagal Statuto 29 straipsnį valstybė narė, kurioje jie buvo išrinkti, nustatė kitas taisykles, nei įtvirtintos Statute.

Nukrypstant nuo 7 straipsnio 2 dalies, Parlamento narių, kurių atžvilgiu valstybė narė, kurioje jie išrinkti, priėmė, vadovaudamasi Statuto 29 straipsniu, kitokias nuostatas, nei įtvirtintos Statute, arba kurie pagal Statuto 25 straipsnį patys pasirinko savo šalies sistemą, trečdalis draudimo įmokos, kurią turi mokėti Parlamento nariai, mokamas tiesiogiai ir individualiai iš asmeninės sąskaitos.

Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies, buvę Parlamento nariai, gaunantys pensiją pagal nacionalinę sistemą pritaikius Statuto 25 arba 29 straipsnį, turi teisę gauti kompensaciją už du trečdalius sveikatos priežiūros išlaidų, išlaidų nėštumo arba vaiko gimimo atveju šios įgyvendinimo taisyklėse numatytomis sąlygomis, jei jie neturi pirminio sveikatos draudimo.

Buvę Parlamento nariai, gaunantys pensiją pagal nacionalinę sistemą pritaikius Statuto 25 arba 29 straipsnius ir sergantys sunkia pripažinta liga, turi teisę gauti kompensaciją už sveikatos priežiūros išlaidas, patirtas tęsiant taikomą gydymą, šiose Įgyvendinimo taisyklėse numatytomis sąlygomis, jei:

sunkią ligą sukėlė įvykis, kuris atsitiko Parlamento nariui vykdant įgaliojimus ir dėl kurio Parlamento narys nebegalėjo toliau jų vykdyti,

Parlamentas šią ligą pripažino sunkia liga Parlamento nariui vykdant įgaliojimus, ir

ligos gydymas buvo pradėtas Parlamento nariui vykdant įgaliojimus.

Jei buvęs Parlamento narys turi pirminį sveikatos draudimą, ši teisė yra papildoma, t. y. galioja tik dėl tų išlaidų, kurios nepadengiamos pagal pirminį draudimą.

Pereinamojo laikotarpio tvarka, taikoma sveikatos priežiūros išlaidų kompensacijos atsisakymui

Parlamento nariams, kurie pagal 3 straipsnio 4 dalį ne vėliau kaip 2011 m. kovo 15 d. atsisako teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, išmokama kompensacija minėtoje dalyje nurodytomis sąlygomis atgaline data nuo 2009 m. liepos 14 d. arba nuo pirmo mėnesio, einančio po dienos, kada buvo išmokėta paskutinė sveikatos priežiūros išlaidų kompensacija remiantis 3 straipsnio 1 dalimi.

( 2 ) Bendrosios taisyklės dėl Europos Bendrijų pareigūnų sveikatos draudimo, patvirtintos visų institucijų (bendrą institucijų susitarimą 2005 m. lapkričio 24 d. patvirtino Europos Bendrijų Teisingumo Teismo Pirmininkas) ir nurodytos 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones, 72 straipsnyje (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

( 3 ) Komisijos 2007 m. liepos 2 d. sprendimas, nustatantis bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, susijusias su sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimu.

( 5 ) Bendrosios taisyklės dėl Europos Bendrijų pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, patvirtintos visų institucijų, kurių bendrą sutarimą patvirtino Europos Bendrijų Teisingumo Teismo Pirmininkas 2005 m. gruodžio 13 d.

( 6 ) Jei paaiškėja, kad pagal 3 dalies a arba c punktą Parlamento nario pasirinktas mokėjimų tarpininkas gali tvarkyti tik darbo sutartis, Parlamento narys gali, jei reikia, prašyti leisti naudotis 3 dalies b punkte nurodyto mokėjimų tarpininko paslaugomis, kad būtų tvarkomos paslaugų sutartys.

( 7 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

( 8 ) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2009 m. lapkričio 11 d. ir 23 d., 2009 m. gruodžio 14 d., 2010 m. balandžio 19 d. ir 2010 liepos 5 d. 2010/C 180/01	C 180	1	6.7.2010
►M2	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2010 m. liepos 5 d. ir spalio 18 d. 2010/C 283/04	C 283	9	20.10.2010
►M3	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2010 m. gruodžio 13 d. 2010/C 340/06	C 340	6	15.12.2010
M4	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2010 m. gruodžio 13 d. ir 2011 m. vasario 14 d. 2011/C 49/02	C 49	2	16.2.2011
►M5	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2011 m. kovo 23 d. 2011/C 93/03	C 93	2	25.3.2011
►M6	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2011 m. kovo 23 d. ir lapkričio 14 d. 2011/C 335/07	C 335	12	16.11.2011
►M7	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2012 m. gruodžio 12 d. 2012/C 390/07	C 390	4	18.12.2012
►M8	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2013 m. liepos 1 d. 2013/C 194/02	C 194	6	5.7.2013
M9	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2014 m. birželio 16 d. 2014/C 200/02	C 200	56	28.6.2014
►M10	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2014 m. rugsėjo 15 d. 2014/C 340/04	C 340	3	30.9.2014
►M11	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS, 2014 m. gruodžio 15 d. 2014/C 466/01	C 466	1	30.12.2014
►M12	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2015 m. spalio 26 d. 2015/C 397/03	C 397	2	28.11.2015
M13	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2015 m. gruodžio 14 d. 2015/C 435/03	C 435	6	24.12.2015
M14	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2016 m. gruodžio 12 d. 2016/C 484/06	C 484	19	24.12.2016
►M15	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2017 m. gruodžio 11 d. 2017/C 445/02	C 445	8	28.12.2017
►M16	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. liepos 2 d. 2018/C 250/03	C 250	2	17.7.2018
►M17	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2018 m. gruodžio 10 d. 2018/C 466/02	C 466	8	28.12.2018
►M18	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2019 m. liepos 1 d. 2019/C 235/03	C 235	3	12.7.2019
►M19	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2019 m. gruodžio 16 d. 2019/C 431/09	C 431	9	23.12.2019
►M20	EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS 2020 m. gruodžio 16 d. 2020/C 444/01	C 444	1	22.12.2020

EUROPOS PARLAMENTO NARIŲ STATUTO ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS
I ANTRAŠTINĖ DALIS –	PARLAMENTO NARIO ĮGALIOJIMŲ VYKDYMAS
Skyriai:
1.	Parlamento nario atlyginimas
2.	Sveikatos priežiūros išlaidos
3.	Draudimas nuo rizikos, susijusios su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu
4.	Išlaidų kompensavimas
5.	Naudojimasis asmeninio personalo paslaugomis
6.	Aprūpinimas įranga ir priemonėmis
II ANTRAŠTINĖ DALIS –	PARLAMENTO NARIO ĮGALIOJIMŲ PABAIGA
Skyriai:
1.	Pereinamojo laikotarpio pašalpa
2.	Senatvės pensija
3.	Netekto darbingumo (invalidumo) pensija
4.	Našlių ir našlaičių pensija
III ANTRAŠTINĖ DALIS –	BENDROSIOS IR GALUTINĖS NUOSTATOS
Skyriai:
1.	Mokėjimo sąlygos
2.	Įforminimas ir neteisingai išmokėtų lėšų susigrąžinimas
3.	Kitos bendrosios finansinės nuostatos
4.	Baigiamosios nuostatos
IV ANTRAŠTINĖ DALIS –	PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS