Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),

kadangi:

(1)	1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje ( 2 ) buvo keletą kartų iš esmės pakeistas ( 3 ). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas sprendimas turėtų būti kodifikuotas.

(2)	Sutarties I priedo sąraše išvardyti gyvūnai ir gyvūniniai produktai. Dauguma gyventojų, kurie verčiasi žemės ūkiu, gauna didžiąją dalį pajamų augindami galvijus ir tiekdami rinkai gyvūninius produktus.

(3)	Racionali to sektoriaus plėtra ir jo produktyvumo didinimas gali būti pasiekti veterinarinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti ir gerinti visuomenės ir gyvūnų sveikatą Bendrijoje.

(4)	Siekiant šio tikslo būtina, kad Bendrija suteiktų pagalbą veiksmams, kurių buvo imamasi ir bus imtasi ateityje.

(5)	Bendrija turėtų kuo skubiau finansiškai prisidėti prie sunkių infekcinių ligų protrūkių likvidavimo rėmimo.

(6)	Naudojant reikiamas kontrolės priemones, taip pat būtina užkirsti kelią ir sumažinti sergamumą zoonozėmis, kurios kelia grėsmę žmonių sveikatai.

(7)

Atsižvelgiant į 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvos 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl vandens gyvūnų tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės ( 4 ) priėmimą, Bendrijos finansinė pagalba taip pat turėtų būti teikiama valstybių narių vykdomoms likvidavimo priemonėms siekiant įveikti kitas akvakultūros gyvūnų ligas, laikantis Bendrijos gyvūnų sveikatos kontrolės nuostatų.

(8)	Skiriant Bendrijos finansinę pagalbą akvakultūros gyvūnų ligų kontroliavimo tikslais, turėtų būti atliekamas patikrinimas, ar laikomasi Direktyvoje 2006/88/EB nustatytų kontrolės nuostatų, pagal tokią pačią tvarką, kaip ir sausumos gyvūnų tam tikrų ligų atvejais, patikrinimo ir kontrolės tvarkos.

(9)	Vidaus rinkos egzistavimas reikalauja kontrolės strategijos, numatančios suderintą iš trečiųjų šalių įvežamų produktų kontrolės sistemą. Reikėtų palengvinti tokios strategijos įgyvendinimą numatant Bendrijos finansinę pagalbą šios strategijos inicijavimui ir sukūrimui.

(10)

Derinant esminius visuomenės sveikatos apsaugos ir gyvūnų sveikatos saugos bei gyvūnų saugos reikalavimus numatoma įsteigti Bendrijos koordinacines ir etalonines laboratorijas ir imtis techninių bei mokslinių veiksmų. Tikslinga numatyti Bendrijos finansinį įnašą. Turėtų būti sukurta duomenų bazė reikiamai informacijai kaupti, saugoti ir platinti, ypač gyvūnų saugos srityje.

(11)

Informacijos rinkimas yra būtinas, siekiant geriau rengti ir įgyvendinti teisės aktus gyvūnų sveikatos ir maisto saugos srityse. Be to, jaučiamas neatidėliotinas poreikis kuo plačiau visoje Bendrijoje skleisti informaciją, susijusią su teisės aktais gyvūnų sveikatos ir maisto saugos srityse. Todėl pageidautina gyvūnų sveikatos ir gyvūninių produktų saugos aspektus įtraukti į informavimo politikos gyvūnų apsaugos srityje finansavimą.

(12)

Bendrijos priemonėms tam tikrų gyvūnų ligų likvidavimui gali būti teikiama Bendrijos finansinė pagalba. Kadangi atitinkamos nuostatos apima nuostatas, numatytas 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvoje 77/391/EEB, nustatančioje Bendrijos priemones dėl galvijų bruceliozės, tuberkuliozės ir leukozės likvidavimo ( 5 ), 1982 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 82/400/EEB, iš dalies pakeičiančioje Direktyvą 77/391/EEB ir pateikiančioje papildomą Bendrijos priemonę galvijų bruceliozei, tuberkuliozei ir leukozei likviduoti ( 6 ), 1980 m. lapkričio 11 d. Tarybos sprendime 80/1096/EEB, nustatančiame Bendrijos finansines priemones klasikiniam kiaulių marui likviduoti ( 7 ), ir 1989 m. liepos 24 d. Tarybos sprendime 89/455/EEB, nustatančiame Bendrijos priemones sukurti bandomuosius projektus pasiutligei kontroliuoti, siekiant jos likvidavimo arba prevencijos ( 8 ). Reikėtų, kad Bendrijos finansinę pagalbą pirmiau nurodytų ligų likvidavimui ir toliau reglamentuotų atitinkamai ligai taikomas sprendimas.

(13)

Turėtų būti numatyta Bendrijos finansinė priemonė tam tikrų gyvūnų ligų likvidavimui, kontrolei ir stebėsenai. Visos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos gyvūnų ligų ir zoonozių, kurios reikalauja privalomų Bendrijos biudžeto išlaidų, likvidavimui ir kontrolei, turėtų būti priskirtos vienam skyriui.

(14)	Reikėtų, kad Komisija tiesiogiai tvarkytų išlaidas, susijusias su finansavimu pagal šio sprendimo sąlygas, atsižvelgiant į tų išlaidų pobūdį.

(15)	Priemonės, kurių reikia šiam sprendimui įgyvendinti, turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 9 ),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

Šiame sprendime nustatytos procedūros, reglamentuojančios Bendrijos finansinio įnašo teikimą:

Šis sprendimas neturi įtakos valstybėms narėms suteiktai galimybei gauti didesnį nei 50 % finansinį Bendrijos įnašą pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ( 10 ).

1. Šis straipsnis taikomas tokiu atveju, jeigu valstybės narės teritorijoje atsiranda tokios ligos:

2. Ligoms likviduoti valstybės narės gauna Bendrijos finansinį įnašą tik tuo atveju, jeigu ūkis, kilus bet kokiam įtarimui, nedelsiant bent jau izoliuojamas, o po to, oficialiai ligą patvirtinus:

3. Atitinkama valstybė narė Bendrijos finansinę paramą taip pat gali gauti tuo atveju, jei, kilus vienos iš 1 dalyje išvardytų ligų protrūkiui, dvi ar kelios valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja kontroliuodamos epidemiją, visų pirma atlikdamos epidemiologinius tyrimus bei įgyvendindamos ligos stebėjimo priemones. Nepažeidžiant priemonių, numatytų pagal bendro rinkų organizavimo principus, sprendimas dėl atitinkamo Bendrijos finansinio įnašo priimamas 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4. Šios valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, taikytas pagal Bendrijos teisės aktus dėl informavimo, ligų likvidavimą ir rezultatus. 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas (toliau – Komitetas) nedelsdamas ištiria padėtį. Sprendimas dėl konkretaus Bendrijos finansinio įnašo priimamas 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nepažeidžiant priemonių, nustatytų bendrai organizuojant atitinkamas rinkas.

5. Jeigu, atsižvelgiant į padėties Bendrijoje pokyčius, laikoma būtina ir toliau taikyti 2 dalyje ir 4 straipsnyje numatytas priemones, 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti priimtas naujas sprendimas dėl Bendrijos finansinio įnašo, kuris gali viršyti 50 % dydį, nustatytą 6 dalies pirmoje įtraukoje. Priėmus tokį sprendimą, gali būti imamasi bet kokių priemonių, visų pirma tų, kurios nėra paminėtos šio straipsnio 2 dalyje, kurių atitinkama valstybė narė turi imtis siekdama užtikrinti, kad sprendimai būtų sėkmingai įgyvendinti.

6. Nepažeidžiant rinkos paramos priemonių, kurių turi būti imtasi bendrai organizuojant rinkas, Bendrijos finansinį įnašą, kuris prireikus teikiamas dalimis, sudaro:

1. Šis straipsnis ir 3 straipsnio 4 bei 5 dalys taikomos tuo atveju, jeigu valstybės narės teritorijoje atsiranda paukščių gripo atvejų.

2. Atitinkama valstybė narė gauna Bendrijos finansinę paramą, skirtą paukščių gripui išnaikinti, jeigu ji visiškai ir veiksmingai įgyvendino 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ( 11 ) numatytas minimalias kontrolės priemones pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir jeigu, sunaikinus ligai imlių rūšių gyvūnus, kurie buvo paveikti ligos, užsikrėtę ja arba buvo įtariama, kad jie gali būti paveikti arba užsikrėtę, gyvūnų savininkams buvo greitai išmokėtos atitinkamos kompensacijos.

Valstybės narės gali skirti lėšas iš veiklos programų, sudarytų remiantis 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo ( 12 ) 17 straipsniu, šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje išvardytoms akvakultūros gyvūnų egzotinėms ligoms likviduoti pagal šio sprendimo 3 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytą tvarką, su sąlyga, kad laikomasi Direktyvos 2006/88/EB V skyriaus 3 skirsnyje nustatytų būtiniausių kontrolės ir likvidavimo priemonių.

1. 3 straipsnis taikomas tada, kai Bendrijoje atsiranda kontrolės būtinybė dėl didelio pavojaus sveikatai, kurį kelia 3 straipsnio 1 dalyje išvardytos ligos, net ir tuo atveju, jei ligos plitimo teritorijoje vykdoma likvidavimo programa pagal 27 straipsnį.

2. 3 straipsnis taikomas, jei kurioje nors valstybėje narėje kyla Niukaslio liga.

Tačiau vakcinos tiekimui arba vakcinacijai nesuteikiamas Bendrijos finansinis įnašas, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija, laikydamasi 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, priima sprendimą, leidžiantį atlikti vakcinaciją ribotoje teritorijoje tam tikromis sąlygomis ir tam tikrą laiką.

3. 3 straipsnio nuostatos, išskyrus 2 dalies ketvirtą įtrauką ir 6 dalies antrą įtrauką, taikomos kilus 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozinių veiksnių stebėsenos ( 13 ) nurodytai zoonozei, jei tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai. Šios sąlygos laikomasi priėmus šio sprendimo 3 straipsnio 4 dalyje numatytą sprendimą.

1. 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija valstybės narės prašymu į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą gali įtraukti bet kokią egzotinę ligą, kurią būtina deklaruoti ir kuri gali kelti pavojų Bendrijai.

2. Laikantis 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, 3 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas, atsižvelgiant į padėties raidą, gali būti papildytas kitomis ligomis, apie kurias būtina pranešti pagal 1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje ( 14 ), ir tomis ligomis, kuriomis gali užsikrėsti akvakultūros gyvūnai. Sąrašas gali būti iš dalies keičiamas arba trumpinamas, atsižvelgiant į pažangą, pasiektą naudojantis Bendrijos lygiu nustatytomis priemonėmis tam tikroms ligoms kontroliuoti.

3. 3 straipsnio 2 dalis gali būti papildyta arba iš dalies keičiama 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, visų pirma atsižvelgiant į naujas ligas, įrašomas į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, įgytą patirtį, arba patvirtinus Bendrijos nuostatas dėl ligų kontrolės.

1. Jeigu valstybei narei tiesiogiai kyla pavojus dėl vienos iš ligų, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 14 straipsnio 1 dalyje arba I priede, atsiradimo arba plitimo trečiosios šalies arba kitos valstybės narės teritorijoje, ji praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie apsaugos priemones, kurias ji ketina patvirtinti.

2. Susidariusią padėtį kuo skubiau ištiria Komitetas. 40 straipsnio 2 dalyje straipsnyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta patvirtinti bet kokias konkrečiai padėčiai skirtas priemones, visų pirma steigti profilaktines vakcinacijos zonas, bei suteikti finansinį Bendrijos įnašą priemonėms, kurios laikomos ypač reikalingomis, kad veiksmai būtų sėkmingi.

3. Priimant 2 dalyje minimą sprendimą, numatomos išlaidos, kurios gali būti apmokamos, ir Bendrijos finansinio įnašo dydis.

1. Valstybės narės prašymu Bendrija gali priimti sprendimą, nurodantį valstybėms narėms kaupti biologinių produktų atsargas, skirtas kontroliuoti ligas, minimas 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje (vakcinas, standartizuotus virusų serotipus, diagnostinius serumus) ir šio sprendimo 14 straipsnio 1 dalyje, nepažeidžiant sprendimo, numatyto 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvos 2003/85/EB dėl Bendrijos priemonių snukio ir nagų ligos kontrolei ( 15 ) 69 straipsnio 1 dalyje.

2. 1 dalyje minimi veiksmai ir jų įgyvendinimo taisyklės, ypač susijusios su tokių atsargų parinkimu, gamyba, laikymu, vežimu ir panaudojimu, taip pat Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

1. Jeigu trečiojoje šalyje gyvūnai suserga viena iš 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje arba 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų ligų arba ji plinta ir kelia grėsmę Bendrijai, Bendrija gali paremti šių ligų kontrolės priemones tiekdama vakciną arba finansuodama vakcinos įsigijimą.

2. 1 dalyje minimi veiksmai, jų įgyvendinimo taisyklės, juos reglamentuojančios sąlygos ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

1. Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, atlieka patikrinimus vietoje ir įsitikina, ar yra taikomos patvirtintos veterinarijos priemonės.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad 1 dalyje nurodyti patikrinimai vyktų sklandžiai, ir visų pirma užtikrina, kad ekspertams būtų suteikta visa informacija bei dokumentai, būtini įvertinti, ar priemonės yra taikomos.

3. Bendros šio straipsnio taikymo taisyklės, visų pirma nustatančios 1 dalyje minimų patikrinimų dažnumą ir jų metodus, yra tvirtinamos, veterinarijos ekspertai skiriami ir tvarka, kurios jie turi laikytis rengdami ataskaitas, nustatoma 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Asignavimai, būtini šiame skirsnyje minimoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

Bendrijos finansinis įnašas nesuteikiamas, jeigu bendra priemonės suma yra mažesnė nei 10 000 EUR.

1. Šis straipsnis taikomas valstybės narės teritorijoje kilus snukio ir nagų ligai.

2. Tokia valstybė narė gauna finansinį Bendrijos įnašą snukio ir nagų ligai likviduoti, bet tik tokiu atveju, jei bus skubiai imamasi 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ir taikomos atitinkamos Direktyvos 2003/85/EB nuostatos.

4. Nepažeidžiant priemonių, kurių bendrai organizuojant rinką turi būti imtasi rinkai paremti, specialusis finansinis įnašas pagal šį sprendimą sudaro 60 % išlaidų, kurias valstybė narė sumoka:

Komisija 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka apibrėžia kitas šios dalies c punkte minimas priemones, kurios galėtų atitikti finansavimo iš to paties Bendrijos įnašo reikalavimus, ir atvejus, kuriais taikomas šios dalies a punkto v papunktis.

5. Pirmą kartą, bet ne vėliau kaip po 45 dienų gavus oficialų patvirtinimą apie pirmąjį snukio ir nagų ligos protrūkį, ir vėliau atsižvelgiant į jo eigą, padėtį dar kartą ištiria komitetas. Tokio patikrinimo metu įvertinama veterinarinė būklė ir jau patirtų arba numatomų išlaidų sąmata. Po tokio patikrinimo, laikantis 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali būti priimtas naujas sprendimas dėl finansinio Bendrijos įnašo, kuris gali viršyti 4 dalyje nustatytą 60 % ribą. Toks sprendimas turi numatyti reikalavimus atitinkančias išlaidas ir finansinio Bendrijos įnašo dydį. Be to, priimant tokį sprendimą, gali būti numatomos visos priemonės, ypač nepaminėtos šio straipsnio 2 dalyje, kurių valstybė narė turi imtis, norėdama užtikrinti atitinkamų veiksmų sėkmę.

Bet kuriai priemonei, Bendrijos pripažintai tinkama kampanijai prieš snukio ir nagų ligą vykdyti už Bendrijos ribų, visų pirma toms, kurių imamasi pagal 8 ir 10 straipsnius, gali būti suteiktas Bendrijos finansinis įnašas.

Priemonės ir 15 straipsnyje minimų priemonių įgyvendinimo taisyklės, jas reglamentuojančios sąlygos ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Bendrijos pagalba gali būti teikiama 1991 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimu 91/666/EEB, nustatančiu Bendrijos vakcinų nuo snukio ir nagų ligos rezervus ( 16 ), įsteigtiems Bendrijos vakcinų nuo snukio ir nagų ligos rezervams kaupti.

Bendrijos dalyvavimas ir tokiam dalyvavimui taikomos sąlygos nustatomos 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Asignavimai, būtini 15, 16 ir 17 straipsniuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

Jeigu dėl didelio snukio ir nagų ligos protrūkio išlaidos, nurodytos šiame skirsnyje, būtų didesnės negu asignavimai, nustatyti pagal pirmąją pastraipą, Komisija imsis būtinų priemonių pagal savo įgaliojimus arba pateiks biudžeto valdymo institucijai reikiamus pasiūlymus, kad būtų garantuota, jog vykdomi 14 straipsnyje nurodyti finansiniai įsipareigojimai.

Informavimo politika gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos srityje

Bendrija skiria finansinį įnašą informavimo politikos suformavimui gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir gyvūninių produktų saugos srityje, be kita ko:

19 straipsnyje minimos priemonės, jų įgyvendinimo taisyklės ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Asignavimai, būtini šiame skirsnyje minimoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

Bendrija gali įgyvendinti technines ir mokslines priemones, kurios yra reikalingos rengiant Bendrijos veterinarijos teisės aktus ir plėtojant švietimą ar mokymą veterinarijos srityje, arba padėti jas įgyvendinti valstybėms narėms arba tarptautinėms organizacijoms.

22 straipsnyje minimos priemonės, jų įgyvendinimo tvarka ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Asignavimai, būtini šiame skirsnyje numatytoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

Nepažeidžiant 28 straipsnio 1 dalies nuostatų Bendrijos finansinis dalyvavimas likviduojant galvijų bruceliozę, tuberkuliozę ir leukozę nustatomas Direktyva 77/391/EEB ir Direktyva 82/400/EEB.

1. Bendrijos finansinis įnašas klasikiniam kiaulių marui likviduoti nustatomas Sprendimu 80/1096/EEB.

2. Bendrijos finansinis įnašas avių bruceliozei likviduoti nustatomas 1990 m. gegužės 21 d. Tarybos sprendimu 90/242/EEB, nustatančiu Bendrijos finansinę priemonę avių ir ožkų bruceliozei likviduoti ( 17 ).

1. Siekiant atlyginti valstybių narių išlaidas, patirtas finansuojant I priede išvardytų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos nacionalines programas (toliau – programos), nustatoma Bendrijos finansinė priemonė.

I priede pateiktas sąrašas gali būti iš dalies keičiamas 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, visų pirma atsižvelgiant į kylančias gyvūnų ligas, keliančias pavojų gyvūnų ir netiesiogiai – visuomenės sveikatai, arba atsižvelgiant į naujus epidemiologinius ar mokslinius įrodymus.

2. Kiekvienais metais ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai kitais metais prasidedančias metines arba daugiametes programas, kurioms jos nori gauti Bendrijos finansinę paramą.

Po balandžio 30 d. pateiktos programos neatitinka finansavimo kitais metais reikalavimų.

Išsamūs kriterijai, įskaitant kriterijus, su kurias susijusi daugiau nei viena valstybė narė, tvirtinami 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Kiekvienoje valstybės narės pateikiamoje daugiametėje programoje pateikiama informacija, kurios reikalaujama pagal šioje dalyje nurodytus kriterijus, apie kiekvienus programos trukmės metus.

3. Komisija gali prireikus paraginti valstybę narę pateikti daugiametę programą arba pratęsti pateiktos metinės programos trukmę, jeigu manoma, kad daugiametis programavimas yra būtinas siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį konkrečios ligos likvidavimą, kontrolę ir stebėseną, visų pirma atsižvelgiant į galimas grėsmes gyvūnų ir netiesiogiai – visuomenės sveikatai.

Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali koordinuoti regionines programas, kuriose dalyvauja daugiau nei viena valstybė narė.

4. Komisija įvertina valstybių narių pateiktas programas veterinariniu ir finansiniu požiūriu.

Valstybės narės Komisijai pateikia būtiną papildomą informaciją, kurios jai reikia programai įvertinti.

Visos su programomis susijusios informacijos rinkimo laikotarpis baigiasi kiekvienų metų rugsėjo 15 d.

5. Kiekvienais metais vėliausiai iki lapkričio 30 d. 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka patvirtinama:

7. Valstybės narės pateikia Komisijai tokias kiekvienos patvirtintos programos ataskaitas:

8. Paraiškos dėl mokėjimo, susijusios su valstybės narės praėjusiais metais patirtomis išlaidomis atitinkamai programai, yra pateikiamos Komisijai ne vėliau kaip iki balandžio 30 d.

Pavėluotai pateiktų paraiškų dėl mokėjimo atveju Bendrijos finansinė parama tų metų birželio 1 d. sumažinama 25 %, rugpjūčio 1 d. – 50 %, rugsėjo 1 d. – 75 %, o spalio 1 d. – 100 %.

Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 30 d. Komisija nusprendžia dėl Bendrijos išmokos, atsižvelgdama į valstybės narės pagal 7 dalį pateiktas technines ir finansines ataskaitas.

9. Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su kompetentinga institucija, gali atlikti patikrinimus vietoje tuomet, kai tai būtina siekiant užtikrinti vienodą šio sprendimo taikymą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių ( 18 ), 45 straipsnį.

Atliekant tokius patikrinimus, Komisijos ekspertams gali padėti ekspertų grupė, sudaryta 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

10. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

11. Valstybės narės gali skirti lėšas iš veiklos programų, parengtų remiantis Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 17 straipsniu, šio sprendimo I priede nurodytoms akvakultūros gyvūnų ligoms likviduoti.

Tos lėšos skiriamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiuos patikslinimus:

Liga likviduojama vadovaujantis Direktyvos 2006/88/EB 38 straipsnio 1 dalimi, arba pagal ligos likvidavimo programą.

12. Programoms, kurias Kroatija turi įgyvendinti 2013 m., 2 dalyje nurodyta balandžio 30 d., 4 dalyje nurodyta rugsėjo 15 d. ir 5 dalyje nurodyta lapkričio 30 d. netaikomos.

1. Neatsižvelgiant į 25, 26 ir 27 straipsnius, Bendrijos įnašo dydį tuose straipsniuose minimų ligų programoms finansuoti nustato Komisija 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kuris sudaro 50 % visų valstybės narės išlaidų, mokant kaip kompensaciją savininkams už galvijus, paskerstus dėl konkrečios ligos.

2. Valstybės narės prašymu Komisija Komitete dar kartą įvertina padėtį, susidariusią dėl ligų, kurioms taikomi 25, 26 ir 27 straipsniai. Tokio pakartotinio patikrinimo metu yra dar kartą įvertinama veterinarinė būklė ir jau patirtų arba numatomų išlaidų sąmata. Po tokio patikrinimo bet kuris naujas sprendimas dėl Bendrijos finansinio įnašo, kuris gali viršyti 50 % valstybės narės išlaidų savininkams už gyvūnus, paskerstus dėl konkrečios ligos, priimamas 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Priėmus tokį sprendimą, gali būti patvirtintos bet kokios priemonės, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė siekdama užtikrinti atitinkamų veiksmų sėkmę.

Su bendru programų finansavimu susiję Bendrijos biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi kasmet. Su daugiamečių programų išlaidomis susiję įsipareigojimai tvirtinami pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ( 19 ) 76 straipsnio 3 dalį. Daugiamečių programų atveju pirmasis biudžetinis įsipareigojimas patvirtinamas patvirtinus programas. Kiekvieną tolesnį įsipareigojimą Komisija tvirtina remdamasi sprendimu skirti paramą pagal šio sprendimo 27 straipsnio 5 dalį.

1. Bendrijos pagalbą gali gauti bet kuri koordinacinė arba etaloninė laboratorija, paskirta pagal Bendrijos veterinarijos teisės aktus ir atliekanti juose numatytus darbus bei atitinkanti jų reikalavimus.

2. 1 dalyje minimos pagalbos teikimo priemonės, jai taikytinos sąlygos ir jos dydis yra nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Asignavimai, būtini šiame skirsnyje minimoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

1. Visos valstybės narės sudaro veterinarijos sektoriaus darbuotojų mainų programą.

2. Komitete šias mainų programas kartu su valstybėmis narėmis koordinuoja Komisija.

3. Atitinkama valstybė narė imasi visų būtinų priemonių tokiai mainų programai įgyvendinti.

4. Komitetas, remdamasis valstybių narių ataskaitomis, kasmet tikrina, kaip yra įgyvendinamos specialistų mainų programos.

5. Valstybės narės įgytą patirtį panaudoja tokioms mainų programoms tobulinti ir plėtoti.

6. Siekiant, kad mainų programos būtų įgyvendinamos sklandžiai, Bendrijos finansinė pagalba gali būti skirta 34 straipsnio 1 dalyje minimiems tolesniems mokymo kursams remti. Bendrijos finansinio įnašo dydis ir jį reglamentuojančios sąlygos yra nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

32 straipsnio 6 ir 7 dalys taikomos toms programoms, kurios sudarytos remiantis 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatančia gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ( 20 ) ir 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatančia principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą ( 21 ), siekiant organizuoti iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinius patikrinimus prie išorės sienų.

1. Komisija tiesiogiai arba per kompetentingas nacionalines institucijas gali valstybėse narėse organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus arba darbuotojų susitikimus, ypač tų, kurie atsakingi už veterinarinius patikrinimus, minimus 33 straipsnyje.

Jeigu tokie kvalifikacijos kėlimo kursai arba susitikimai yra organizuojami, jie kompetentingų institucijų prašymu ir Komisijai sutikus organizuojami asmenims iš tų trečiųjų šalių, kurios su Bendrija sudarė bendradarbiavimo veterinarinių patikrinimų srityje sutartis, ir veterinarijos absolventams, kad šie pratęstų mokslus, susijusius su Bendrijos taisyklėmis.

2. 1 dalyje numatytų priemonių organizavimą ir Bendrijos finansinio įnašo dydį nustato Komisija 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

1. Siekdama sukurti vidaus rinką, Bendrija gali finansiškai paremti sistemas, skirtas gyvūnų ženklinimui ir pranešimui apie ligas pagal teisės aktus, susijusius su Bendrijos vidaus prekybos gyvais gyvūnais veterinariniais patikrinimais.

2. 1 dalyje numatytų priemonių organizavimą ir Bendrijos finansinio įnašo dydį nustato Komisija, pasikonsultavusi su Komitetu.

1. Bendrijos finansinė parama gali būti skiriama veterinarinių procedūrų kompiuterizavimui, kurios susijusios su:

2. Finansavimo pagal 1 dalį organizacinės priemonės ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

1. Jeigu valstybė narė, įgyvendinanti kontrolės strategiją, kurią lemia vidaus rinkos gyvais gyvūnais ir gyvūniniais produktais veikimas, susiduria su personalo arba infrastruktūros kūrimo sunkumais dėl struktūrinių arba geografinių priežasčių, ji pereinamuoju laikotarpiu gali gauti iš Bendrijos finansinę paramą, kuri yra palaipsniui mažinama.

2. Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai nacionalinę kontrolės sistemos tobulinimo programą ir reikiamus finansinius dokumentus.

Asignavimai, būtini šiame skirsnyje numatytoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

Išlaidas, finansuojamas šiame sprendime nustatytomis sąlygomis, tiesiogiai tvarko Komisija, laikydamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 148 straipsnio 2 dalies.

1. Komisijai padeda 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras ( 22 ), 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3. Kai daroma nuoroda šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Kas ketverius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie gyvūnų sveikatos padėtį ir išlaidų įgyvendinimo programoms efektyvumą įvairiose valstybėse narėse, įskaitant informaciją apie patvirtintus kriterijus.

Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

PANAIKINAMAS SPRENDIMAS IR JO VĖLESNI PAKEITIMAI

Tarybos sprendimas 90/424/EEB (OL L 224, 1990 8 18, p. 19).
Tarybos sprendimas 91/133/EEB (OL L 66, 1991 3 13, p. 18).
Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3763/91 (OL L 356, 1991 12 24, p. 1).	Tik 10 straipsnio 1 dalis
Tarybos sprendimas 92/337/EEB (OL L 187, 1992 7 7, p. 45).
Tarybos sprendimas 92/438/EEB (OL L 243, 1992 8 25, p. 27).	Tik 11 straipsnis
Tarybos direktyva 92/117/EEB (OL L 62, 1993 3 15, p. 38).	Tik 9 straipsnio 2 dalis
Tarybos direktyva 92/119/EEB (OL L 62, 1993 3 15, p. 69).	Tik 23 straipsnio 2 dalis
Tarybos sprendimas 93/439/EEB (OL L 203, 1993 8 13, p. 34).
Tarybos sprendimas 94/77/EB (OL L 36, 1994 2 8, p. 15).
Tarybos sprendimas 94/370/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 31).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 (OL L 160, 1999 6 26, p. 103).	Tik 17 straipsnis
Tarybos sprendimas 2001/12/EB (OL L 3, 2001 1 6, p. 27).
Tarybos sprendimas 2001/572/EB (OL L 203, 2001 7 28, p. 16).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).	Tik III priedo 9 punktas
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB (OL L 325, 2003 12 12, p. 31).	Tik 16 straipsnis
Tarybos sprendimas 2006/53/EB (OL L 29, 2006 2 2, p. 37).
Tarybos sprendimas 2006/782/EB (OL L 328, 2006 11 24, p. 57).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).	Tik nuorodos į Sprendimą 90/424/EEB 1 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje ir Priedo 5 dalies B skyriaus I skirsnio 3 punkte
Tarybos sprendimas 2006/965/EB (OL L 397, 2006 12 30, p. 22).	Tik 1 straipsnis
Komisijos sprendimas 2008/685/EB (OL L 224, 2008 8 22, p. 11).

ATITIKTIES LENTELĖ

Sprendimas 90/424/EEB	Šis sprendimas
1 ir 2 straipsniai	1 ir 2 straipsniai
3 straipsnio 1 ir 2 dalys	3 straipsnio 1 ir 2 dalys
3 straipsnio 2a dalis	3 straipsnio 3 dalis
3 straipsnio 3 dalis	3 straipsnio 4 dalis
3 straipsnio 4 dalis	3 straipsnio 5 dalis
3 straipsnio 5 dalis	3 straipsnio 6 dalis
3a straipsnis	4 straipsnis
3b straipsnis	5 straipsnis
4 straipsnis	6 straipsnis
5 straipsnis	7 straipsnis
6 straipsnis	8 straipsnis
7 straipsnis	9 straipsnis
8 straipsnis	10 straipsnis
9 straipsnis	11 straipsnis
10 straipsnis	12 straipsnis
10a straipsnis	13 straipsnis
11 straipsnio 1–5 dalys	14 straipsnio 1–5 dalys
11 straipsnio 6 dalis	—
12 straipsnis	15 straipsnis
13 straipsnis	16 straipsnis
14 straipsnis	17 straipsnis
15 straipsnis	18 straipsnis
16 straipsnis	19 straipsnis
17 straipsnis	20 straipsnis
18 straipsnis	21 straipsnis
19 straipsnis	22 straipsnis
20 straipsnis	23 straipsnis
21 straipsnis	24 straipsnis
22 straipsnio 1 dalis	25 straipsnis
22 straipsnio 2 dalis	—
23 straipsnio 1 dalis	26 straipsnio 1 dalis
23 straipsnio 2 dalis	—
23 straipsnio 3 dalis	26 straipsnio 2 dalis
23 straipsnio 4 dalis	—
24 straipsnis	27 straipsnis
25 straipsnio 1 ir 2 dalys	28 straipsnio 1 ir 2 dalys
25 straipsnio 3 dalis	—
25 straipsnio 4 dalis	—
26 straipsnis	29 straipsnis
27 straipsnis	30 straipsnis
28 straipsnis	31 straipsnis
34 straipsnis	32 straipsnis
35 straipsnis	33 straipsnis
36 straipsnis	34 straipsnis
37 straipsnis	35 straipsnis
37a straipsnis	36 straipsnis
38 straipsnis	37 straipsnis
39 straipsnis	38 straipsnis
40a straipsnis	39 straipsnis
41 straipsnio 1 dalis	40 straipsnio 1 dalis
41 straipsnio 2 dalis	40 straipsnio 2 dalis
42 straipsnio 1 dalis	—
42 straipsnio 2 dalis	40 straipsnio 3 dalis
41 straipsnio 3 dalis	40 straipsnio 4 dalis
43 straipsnio 1 dalis	—
43 straipsnio 2 dalis	—
43a straipsnis	41 straipsnis
—	42 straipsnis
44 straipsnis	43 straipsnis
Priedas	I priedas
—	II priedas
—	III priedas

( 1 ) 2008 m. gruodžio 16 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 517/2013 2013 m. gegužės 13 d.	L 158	1	10.6.2013