2008R1099 — LT — 21.05.2014 — 003.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1099/2008 2008 m. spalio 22 d. dėl energetikos statistikos (Tekstas svarbus EEE) (OL L 304, 14.11.2008, p.1)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
M1	Komisijos reglamentas (ES) Nr. 844/2010 2010 m. rugsėjo 20 d.	L 258	1	30.9.2010
►M2	Komisijos reglamentas (ES) Nr. 147/2013 2013 m. vasario 13 d.	L 50	1	22.2.2013
►M3	Komisijos reglamentas (ES) Nr. 431/2014 2014 m. balandžio 24 d.	L 131	1	1.5.2014

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1099/2008

2008 m. spalio 22 d.

dėl energetikos statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 1 ),

kadangi:

(1)	Siekiant stebėti įgyvendinamos energetikos politikos poveikį ir rezultatus, Bendrijai reikia laiku turėti tikslius duomenis apie energijos kiekius, jos formą, šaltinius, gamybą, tiekimą, transformavimą ir sunaudojimą.

(2)	Energetikos statistikoje tradiciškai pagrindinis dėmesys buvo skiriamas energijos pasiūlai ir iškastiniams energijos šaltiniams. Ateityje reikės daugiau žinių ir atidesnės stebėsenos galutinio energijos naudojimo, atsinaujinančios energijos ir branduolinės energijos srityse.

(3)

Kad būtų galima įvertinti energijos naudojimo poveikį aplinkai, visų pirma kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, svarbu turėti tikslią naujausią informaciją apie energetiką. Šios informacijos reikalaujama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo ( 2 ).

(4)

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje ( 3 ) ir 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje ( 4 ) valstybių narių reikalaujama teikti kiekybinius energetikos duomenis. Siekiant vykdyti šiose direktyvose numatytų tikslų siekimo stebėseną, reikalingi išsamūs naujausi energetikos duomenys.

(5)

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo ( 5 ), 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų ( 6 ) ir 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/32/EB, nustatančioje ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ( 7 ), reikalaujama, kad valstybės narės teiktų kiekybinius energijos naudojimo duomenis. Siekiant stebėti tose direktyvose nustatytų tikslų siekimo pažangą, reikalingi išsamūs naujausi energetikos duomenys bei glaudesnė energetikos duomenų ir susijusių statistinių apklausų, pvz., gyventojų ir būstų surašymų, taip pat duomenų apie transportą, sąsaja.

(6)

Komisijos žaliosiose knygose – 2005 m. birželio 22 d. dėl energijos naudojimo efektyvumo ir 2006 m. kovo 8 d. dėl Europos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos, aptariamos ES energetikos politikos kryptys, kurioms įgyvendinti reikia ES energetikos statistinių duomenų, įskaitant siekį įkurti Europos energijos rinkos observatoriją.

(7)	Viešai prieinamam energetikos prognozių modeliui, kurį savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos strategijos ( 8 ) ragino sukurti Europos Parlamentas, parengti būtini išsamūs naujausi duomenys apie energetiką.

(8)	Ateinančiais metais reikėtų skirti daugiau dėmesio svarbiausių kuro rūšių tiekimo saugumui, be to, siekiant numatyti ES veiksmus galimų tiekimo krizių atveju ir juos koordinuoti, reikalingi tikslesni ir laiku pateikiami duomenys ES lygmeniu.

(9)	Dėl energetikos rinkos liberalizavimo ir vis sudėtingesnės jos sandaros vis sunkiau laiku gauti patikimus energetikos duomenis, ypač dėl to, kad nėra tokių duomenų teikimą reglamentuojančios teisinės bazės.

(10)

Siekiant, kad naudojant energetikos statistikos sistemą būtų palengvinamas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politinių sprendimų priėmimas ir būtų skatinamos viešos diskusijos dalyvaujant piliečiams, turi būti užtikrinamas šios sistemos skaidrumas, lankstumas, plėtros galimybės ir duomenų palyginamumas. Taigi netrukus turėtų būti įtraukta branduolinės energetikos statistika ir pateikti išsamesni duomenys apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip pat svarstant energijos naudojimo efektyvumą būtų labai naudinga išsami statistika apie būstą ir transportą.

(11)	Bendrijos statistikos rengimas reglamentuojamas 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ( 9 ) išdėstytomis taisyklėmis.

(12)

Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų, būtent, sukurti bendros palyginamųjų energetikos statistinių duomenų rengimo, perdavimo, vertinimo ir platinimo Bendrijoje sistemos, ir juos būtų galima lengviau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali nustatyti priemones remdamasi subsidiarumo principu, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje išdėstytą proporcingumo principą šiomis priemonėmis nesiekiama daugiau nei yra būtina tam tikslui pasiekti.

(13)

Rengdamos ir platindamos Bendrijos statistinius duomenis pagal šį reglamentą, nacionalinės ir Bendrijos statistikos institucijos turėtų atsižvelgti į Europos statistikos praktikos kodekse, kurį 2005 m. vasario 24 d. priėmė Statistikos programų komitetas, įsteigtas Tarybos sprendimu 89/382/EEB, Euratomas ( 10 ), ir kuris buvo pridėtas prie Komisijos rekomendacijos dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, vientisumo ir atskaitomybės, išdėstytus principus.

(14)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 11 ).

(15)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai keisti duomenų šaltinių, nacionalinės statistikos ir taikomų paaiškinimų ir sąvokų apibrėžimų bei perdavimo susitarimų sąrašą, o taip pat sudaryti ir keisti metinę branduolinės energijos statistiką, kai ji įtraukta, keisti atsinaujinančios energijos statistiką, kai ji įtraukta, ir sudaryti ir keisti galutinio energijos naudojimo statistiką. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jas papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(16)

Būtina nustatyti tai, kad Komisija galėtų leisti valstybėms narėms taikyti išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas renkant tuos energetikos duomenis, dėl kurių respondentams tektų per didelė našta. Išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas turėtų būti leista taikyti tik gavus pagrindimą, kuriame aiškiai aptariama esama padėtis ir naštos dydis. Jų galiojimo laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis.

(17)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatoma bendra palyginamosios energetikos statistikos rengimo, perdavimo, vertinimo ir platinimo Bendrijoje sistema.

2. Šis reglamentas taikomas susijusiems su energetikos produktais statistiniams duomenims ir jų suvestiniams rodikliams Bendrijoje.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente vartojami tokie apibrėžimai:

a) Bendrijos statistiniai duomenys – Bendrijos statistiniai duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio pirmojoje įtraukoje;

b) statistinių duomenų rengimas – statistinių duomenų rengimas, kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio antrojoje įtraukoje;

c) Komisija (Eurostatas) – Bendrijos institucija, kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio ketvirtojoje įtraukoje;

d) energetikos produktai – tai degusis kuras, šiluma, atsinaujinanti energija, elektros energija arba bet kokia kita energijos forma;

e) suvestiniai rodikliai – tai nacionaliniu lygiu sukaupti duomenys apie energetikos produktų perdirbimą ar naudojimą, būtent, apie gamybą, prekybą, atsargas, transformavimą, sunaudojimą, ir struktūriniai energetikos sistemos ypatumai, tokie kaip elektros gamybos instaliuotoji galia arba naftos produktų gamybos pajėgumas;

f) duomenų kokybė – toliau išvardyti statistikos kokybės aspektai: reikalingumas, tikslumas, savalaikiškumas ir punktualumas, prieinamumas ir aiškumas, palyginamumas, suderinamumas ir išsamumas.

3 straipsnis

Duomenų šaltiniai

1. Taikydamos sumažintos naštos respondentams ir administravimo supaprastinimo principus, valstybės narės iš toliau nurodytų šaltinių renka su energetikos produktais susijusius duomenis ir jų suvestinius rodiklius Bendrijoje:

a) specialūs statistiniai tyrimai, skirti pirminės ir transformuotos energijos gamintojams ir prekiautojams, energetikos produktų platintojams, transportuotojams, importuotojams ir eksportuotojams;

b) kiti statistiniai tyrimai, skirti galutinės energijos vartotojams apdirbamosios gamybos, transporto ir kituose sektoriuose, įskaitant namų ūkius;

c) kitos statistinio vertinimo procedūros arba kiti šaltiniai, įskaitant administracinius šaltinius, pvz., elektros ir dujų rinkas prižiūrinčias institucijas.

2. Valstybės narės nustato išsamias taisykles dėl nacionalinei statistikai (kaip nurodyta 4 straipsnyje) reikalingų įmonių ir iš kitų šaltinių teikiamų duomenų perdavimo.

3. Duomenų šaltinių sąrašas gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4 straipsnis

Suvestiniai rodikliai, energetikos produktai ir nacionalinių statistinių duomenų perdavimo dažnumas

1. Teiktini nacionaliniai statistiniai duomenys nurodomi prieduose. Jie perduodami tokiu dažnumu:

a) kasmet, energetikos statistiniai duomenys B priede;

b) kas mėnesį, energetikos statistiniai duomenys C priede;

c) trumpalaikiai, kas mėnesį, energetikos statistiniai duomenys D priede.

2. Naudojamų techninio pobūdžio terminų paaiškinimai ar apibrėžimai pateikiami atskiruose prieduose, taip pat A priede (Terminų paaiškinimai).

3. Teiktini duomenys ir jų paaiškinimai arba apibrėžimai gali būti keičiami 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

5 straipsnis

Perdavimas ir platinimas

1. Komisijai (Eurostatui) valstybės narės teikia 4 straipsnyje nurodytus nacionalinius statistinius duomenis.

2. Prieduose išdėstoma jų perdavimo tvarka, įskaitant taikomus terminus, nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas ir išimtis.

3. Nacionalinių statistinių duomenų perdavimo procedūra gali būti keičiama 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4. Gavusi tinkamai pagrįstą valstybės narės prašymą, Komisija, laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, gali leisti taikyti papildomas išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas dėl tų nacionalinių statistinių duomenų, kuriuos renkant respondentams tektų pernelyg didelė našta.

5. Komisija (Eurostatas) skelbia metinę energetikos statistiką ne vėliau kaip antrųjų metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, sausio 31 d.

6 straipsnis

Kokybės įvertinimas ir ataskaitos

1. Valstybės narės užtikrina perduotų duomenų kokybę.

2. Turi būti imamasi visų įmanomų pastangų siekiant užtikrinti pagal B priedą teikiamų energetikos duomenų ir pagal 2005 m. vasario 10 d. Komisijos sprendimą Nr. 2005/166/EB, nustatantį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo taisykles ( 12 ), teikiamų duomenų suderinamumą.

3. Taikant šį reglamentą perduodamų duomenų kokybė vertinama atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a) „reikalingumą“, reiškiantį statistikos atitikties esamiems ir galimiems vartotojų poreikiams laipsnį;

b) „tikslumą“, reiškiantį įverčių artumą nežinomoms tikrosioms reikšmėms;

c) „savalaikiškumą“, reiškiantį trukmę tarp galimybės pasinaudoti informacija momento ir įvykio ar reiškinio, kurį ši informacija apibūdina;

d) „punktualumą“, reiškiantį trukmę nuo duomenų paskelbimo datos iki datos, kada jie turėjo būti pateikti;

e) „prieinamumą“ ir „aiškumą“, reiškiančius sąlygas ir būdus, leidžiančius vartotojui gauti, naudoti ir aiškinti duomenis;

f) „palyginamumą“, reiškiantį galimybę palyginti statistinę informaciją laiko ir geografiniu aspektu, įvertinant taikomų sąvokų, metodų ir (arba) procedūrų skirtumus ir jų poveikį;

g) „suderinamumą“, reiškiantį galimybę duomenis jungti arba sieti įvairiais būdais ir įvairioms reikmėms.

4. Kas penkeri metai valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) ataskaitą, kurioje aptariama perduotų duomenų kokybė ir metodikos pokyčiai (jei jų buvo).

5. Per šešis mėnesius nuo Komisijos (Eurostato) prašymo gavimo dienos, ir siekiant leisti jai įvertinti perduotų duomenų kokybę, valstybės narės siunčia Komisijai (Eurostatui) ataskaitą, kurioje pateikiama bet kokia svarbi informacija, susijusi su šio reglamento įgyvendinimu.

7 straipsnis

Atskaitos laikotarpis ir teikimo dažnumas

Valstybės narės renka visus šiame reglamente nurodytus duomenis nuo kalendorinių metų po šio reglamento priėmimo pradžios ir nuo to laiko perduoda šiuos duomenis 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu dažnumu.

8 straipsnis

Metinė branduolinės energetikos statistika

Komisija (Eurostatas) bendradarbiaudama su ES branduolinės energetikos sektoriumi nustato metinius branduolinės energetikos statistikos duomenis, kurie skelbiami ir platinami nuo 2009 m. – pirmųjų atskaitinių metų, be kita ko, prireikus laikantis konfidencialumo, taip pat vengiant duomenų rinkimo dubliavimo, tuo pat metu užtikrinant žemas statistikos parengimo sąnaudas ir pagrįstą duomenų pateikimo naštą.

Sprendimas, kokius metinius branduolinės energetikos statistikos duomenis rinkti, priimamas ir gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

9 straipsnis

Atsinaujinančios energijos statistika ir galutinio energijos naudojimo statistika

1. Siekdama pagerinti atsinaujinančios energijos ir galutinio energijos naudojimo statistinių duomenų kokybę ir užtikrindama, kad jie būtų palyginami, aiškūs, išsamūs ir lankstūs, Komisija (Eurostatas) bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis:

a) peržiūri atsinaujinančios energijos statistinių duomenų rinkimo metodiką, siekiant, kad kasmet mažiausiomis sąnaudomis būtų parengiami papildomi, tinkami ir išsamūs statistiniai duomenys apie kiekvieną atsinaujinančios energijos šaltinį. Komisija (Eurostatas) parengtus statistinius duomenis pristato ir platina nuo 2010 m. (ataskaitinių metų);

b) peržiūri ir nustato nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu naudojamą statistikos duomenų apie galutinį energijos naudojimą parengimo metodiką (aptariant šaltinius, kintamuosius, kokybę, sąnaudas), remdamasi esamos padėties įvertinimu, atliktais tyrimais ir bandomaisiais galimybių tyrimais bei būsima naudos ir sąnaudų analize, be to, siekiant nustatyti rodiklius, kuriais būtų aprašomas galutinės energijos pasiskirstymas pagal sektorius ir pagrindinius naudojimo būdus, taip pat siekiant nuo 2012 m. (ataskaitinių metų) pamažu įtraukti šiuos naujus rodiklius į statistiką, įvertina bandomųjų tyrimų ir naudos ir sąnaudų analizės rezultatus.

2. Sprendimas, kokius atsinaujinančios energijos statistikos duomenis rinkti, gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Sprendimas, kokius galutinio energijos naudojimo statistikos duomenis rinkti, priimamas ir gali būti keičiamas 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

10 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos toliau išvardytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jas papildant, patvirtinamos 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka:

a) duomenų šaltinių sąrašo pakeitimai (3 straipsnio 3 dalis);

b) nacionalinių statistinių duomenų ir jų paaiškinimų arba apibrėžimų pakeitimai (4 straipsnio 3 dalis);

c) perdavimo procedūros pakeitimai (5 straipsnio 3 dalis);

d) metinės branduolinės energijos statistikos sudarymas ir keitimas (8 straipsnio 2 dalis);

e) atsinaujinančios energijos statistikos keitimas (9 straipsnio 2 dalis);

f) galutinio energijos naudojimo statistikos sudarymas ir keitimas (9 straipsnio 3 dalis).

2. Papildomos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos (5 straipsnio 4 dalis) nustatomos laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

3. Dėmesį reikėtų skirti principui, kad papildomos išlaidos ir ataskaitų teikimo našta neviršytų pagrįstų ribų.

11 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Statistikos programų komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniuose išdėstyta reguliavimo tvarka, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas – trys mėnesiai.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M3

A PRIEDAS

TERMINŲ PAAIŠKINIMAI

Šiame priede pateikiami kituose prieduose vartojamų terminų paaiškinimai arba apibrėžtys.

1. GEOGRAFINĖS PASTABOS

Toliau nurodytos geografinės apibrėžtys taikomos tik teikiant statistinius duomenis:

— Australija, išskyrus užjūrio teritorijas,

— Danija, išskyrus Farerų salas ir Grenlandiją,

— Prancūzija, įskaitant Monaką, tačiau išskyrus Prancūzijos užjūrio teritorijas: Gvadelupą, Martiniką, Gvianą, Reunjoną, Sen Pjerą ir Mikeloną, Naująją Kaledoniją, Prancūzijos Polineziją, Volisą ir Futūną, Majotą,

— Italija, įskaitant San Mariną ir Vatikaną,

— Japonija, įskaitant Okinavą,

— Nyderlandai, išskyrus Surinamą ir Olandijos Antilus,

— Portugalija, įskaitant Azorus ir Madeirą,

— Ispanija, įskaitant Kanarų salas, Balearų salas bei Seutą ir Melilją,

— Šveicarija, išskyrus Lichtenšteiną,

— Jungtinės Valstijos: 50 valstijų, Kolumbijos apygarda, JAV Mergelių salos, Puerto Rikas ir Guamas.

2. SUVESTINIAI RODIKLIAI

Gamintojai klasifikuojami pagal gamybos tikslą:

—	gamintojai, pagrindinė veikla : privačios ir valstybei priklausančios įmonės, kurių pagrindinė veikla – elektros energijos ir (arba) šilumos, skirtos parduoti trečiosioms šalims, gamyba;

—	gamintojai, savoms reikmėms : privačios ir valstybei priklausančios įmonės, gaminančios elektros energiją ir (arba) šilumą visiškai arba iš dalies savo pačių reikmėms, ir ši veikla tik palaiko jų pirminę veiklą.

Pastaba. Įsigaliojus patikslintam NACE klasifikatoriui Komisija gali toliau aiškinti terminus pagal 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, papildydama atitinkamomis NACE nuorodomis.

2.1. Tiekimo ir transformavimo sektoriai

Išgauto ar pagaminto kuro kiekis, apskaičiuotas pašalinus inertinę medžiagą. Įtraukiamas gamintojo gamybos metu (pvz., šildymui ar įrangos ir pagalbinių įrenginių eksploatavimui) suvartoto kuro kiekis ir kitiems gamintojams tiekiama energija transformavimui ar kitoms reikmėms.

Vietos gamyba reiškia: gamyba iš susijusios valstybės išteklių.

Geografinės apibrėžtys nurodomos skiltyje „Geografinės pastabos“.

Jei kitaip nenurodyta, „importas“ siejamas su pirmine kilmės šalimi (šalis, kurioje energetikos produktas buvo pagamintas) ir skirtas naudoti kitoje šalyje, o „eksportas“ – su pagaminto energetikos produkto galutinio vartojimo šalimi.

Kiekis laikomas importuotu arba eksportuotu, kai kertamos šalies politinės sienos, neatsižvelgiant į tai, ar atliktas muitinis įforminimas.

Jei negalima nurodyti kilmės arba paskirties šalies, galima naudoti skiltį „Kita“.

Gali atsirasti statistinių skirtumų, jei remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, turimi tik viso importo ir eksporto duomenys, o geografinis suskirstymas pagrįstas skirtingu tyrimu, šaltiniu ar sąvoka. Tokiu atveju skirtumai įrašomi skiltyje „Kita“.

Į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie naudojami tarptautinei laivybai, pristatyto kuro kiekis. Tarptautinė laivyba gali būti vykdoma jūroje, vidaus ežeruose ir vandens keliuose, taip pat pakrantės vandenyse. Neįtraukiami:

— vartojimas vidaus laivybos laivuose. Skirstymas į vidaus ar tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava arba valstybe, kuriai jis priklauso;

— vartojimas žvejybos laivuose,

— vartojimas karinėse pajėgose.

Šalies teritorijoje turimų atsargų lygio metų pradžioje ir atsargų lygio metų pabaigoje skirtumas.

Apskaičiuotoji vertė, apibrėžiama kaip:

vietos gamyba + iš kitų šaltinių + importas – eksportas – tarptautinis jūrinis bunkeriavimas + atsargų pasikeitimai.

Galutinio suvartojimo sektorių tyrimuose faktiškai nustatytas kiekis.

Apskaičiuotoji vertė, apibrėžiama kaip:

apskaičiuotas bendrasis suvartojimas – faktinis bendrasis suvartojimas.

Galutinių vartotojų atsargų pasikeitimai įtraukiami, kai jų negalima nurodyti skiltyje „Atsargų pasikeitimai“.

Turėtų būti nurodytos bet kokių didesnių skirtumų priežastys.

Elektros energijai gaminti sunaudoto kuro kiekis.

Kuras, naudojamas bent vieną bendros šilumos ir elektros energijos (CHP) gamybos bloką turinčiose įmonėse, turi būti nurodomas skiltyje „Bendros šilumos ir elektros energijos (CHP) gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės“.

Elektros energijai ir šilumai gaminti sunaudoto kuro kiekis.

Šilumai gaminti sunaudoto kuro kiekis.

Elektros energijai gaminti sunaudoto kuro kiekis.

Kuras, naudojamas bent vieną bendros šilumos ir elektros energijos (CHP) gamybos bloką turinčiose įmonėse, įrašomas skiltyje „Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės“.

Kuro kiekis, atitinkantis pagamintos elektros energijos ir parduotos šilumos kiekį.

Kuro kiekis, atitinkantis parduotos šilumos kiekį.

Kurui gaminti sunaudotas kiekis.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudoto kuro kiekis turėtų būti nurodomas ne čia, o kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

Kokso krosnyse sunaudotas kiekis.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudoto kuro kiekis turėtų būti nurodomas ne čia, o kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

Lignito, sunaudoto rusvųjų anglių briketams (BKB) gaminti, kiekis arba durpių, sunaudotų durpių briketams (PB) gaminti, kiekis.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudoto kuro kiekis turėtų būti nurodomas ne čia, o kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

Dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose dujoms gaminti sunaudotas kiekis.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis neturėtų būti įtraukiamas čia, o pateikiamas kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

Aukštakrosnėse transformuojamų koksinių akmens anglių ir (arba) bituminių akmens anglių (paprastai vadinamų PCI) ir kokso krosnių kokso kiekis.

Šildymui ir aukštakrosnių eksploatavimui sunaudoto kuro kiekis (pvz., aukštakrosnių dujų) turėtų būti nurodomas ne čia, o kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

Sintetinei alyvai gaminti sunaudoto kuro kiekis.

Naftos produktams gaminti sunaudotas kiekis.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudoto kuro kiekis turėtų būti nurodomas ne čia, o kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

Kitur nenurodytai transformavimo veiklai sunaudotas kiekis. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti pateikti paaiškinimai.

2.2. Energetikos sektorius ir galutinis suvartojimas

Energetikos pramonėje gavybai (kasybai, naftos ir dujų gavybai) arba transformavimo veiklą vykdančioms įmonėms eksploatuoti sunaudoto kuro kiekis. Atitinka NACE 05, 06, 08.92, 07.21, 09.1, 19 ir 35 skyrius.

Neįtraukiamas į kitą energijos formą transformuoto kuro kiekis (jis turėtų būti nurodomas transformavimo sektoriuje) arba kuro, sunaudoto naftos, dujų ir anglies suspensijos vamzdynams eksploatuoti, kiekis (jis turėtų būti nurodomas transporto sektoriuje).

Įtraukiama atominiam branduolio dalijimuisi ir branduolių sintezei skirtų cheminių medžiagų gamyba ir šių procesų produktai.

Elektros energijos, bendros šilumos ir elektros energijos (CHP) ir šilumos gamybos įmonėse kaip energija sunaudotas kiekis.

Kaip energija anglių gavybai ir sodrinimui anglių kasybos pramonėje sunaudotas kiekis.

Sudegintos šachtų viršuje esančiose elektrinėse anglys turėtų būti nurodomos transformavimo sektoriuje.

Kaip energija akmens anglių briketų gamyklose sunaudotas kiekis.

Kaip energija kokso gamyklose sunaudotas kiekis.

Kaip energija rusvųjų anglių briketų (BKP) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklose sunaudotas kiekis.

Kaip energija dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose sunaudotas kiekis.

Kaip energija aukštakrosnėse sunaudotas kiekis.

Kaip energija akmens anglių skystinimo gamyklose sunaudotas kiekis.

Kaip energija naftos perdirbimo gamyklose sunaudotas kiekis.

Kaip kuras naftos ir dujų gavybai ir gamtinių dujų perdirbimo įmonėse sunaudotas kiekis.

Neįtraukiami vamzdynų nuostoliai (nurodomi kaip paskirstymo nuostoliai) ir vamzdynams eksploatuoti sunaudotos energijos kiekis (nurodomas transporto sektoriuje).

Apibrėžiamas (skaičiuojamas) kaip:

= sunaudota ne energetikos reikmėms + galutinis energijos suvartojimas (pramonė + transportas + kiti sektoriai)

Neįtraukiamas transformavimui pristatytas kiekis, energijos gamybos pramonėje sunaudotas kiekis ir paskirstymo nuostoliai.

Kaip žaliavos įvairiuose sektoriuose naudojami energetikos produktai, t. y. nenaudojami kaip kuras ar netransformuojami į kitą kurą.

2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija

Bendrasis energijos suvartojimas pramonės, transporto ir kituose sektoriuose.

Šie duomenys susiję su pramonės įmonės pirminei veiklai sunaudoto kuro kiekiu.

Tik šilumos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įmonėms: tik pačioje įmonėje sunaudojamai šilumai gaminti sunaudoto kuro kiekis. Parduodamos šilumos gamybai ir elektros energijos gamybai sunaudoto kuro kiekis turėtų būti nurodomas atitinkamame transformavimo sektoriuje.

Geležis ir plienas: NACE 24.1, 24.2, 24.3, 24.51 ir 24.52 skyriai.

Chemijos ir naftos chemijos pramonės šakos; NACE 20 ir 21 skyriai.

Spalvotųjų metalų pramonė; NACE 24.4, 24.53 ir 24.54 skyriai.

Stiklo, keramikos, cemento ir kitų statybinių medžiagų gamybos pramonės šakos; NACE 23 skyrius.

Su transporto priemonėse naudojamos įrangos gamyba susijusios pramonės šakos; NACE 29 ir 30 skyriai.

Metalo gaminiai, mašinos ir įranga, išskyrus transporto įrangą; NACE 25 ir 26, 27 ir 28 skyriai.

NACE 07 (išskyrus 07.21), 08 (išskyrus 08.92) ir 09.9 skyriai; neįtraukiamos energijos gamybos pramonės šakos.

Maisto produktai, gėrimai ir tabakas: NACE 10, 11 ir 12 skyriai.

Įtraukiama įrašytų laikmenų gamyba; NACE 17 ir 18 skyriai.

Mediena ir medienos gaminiai (išskyrus plaušieną ir popierių): NACE 16 skyrius.

Statyba: NACE 41, 42 ir 43 skyriai.

Tekstilė ir oda: NACE 13, 14 ir 15 skyriai.

Pirmesniuose sektoriuose nenurodytas suvartojimas.

Vykdant visų rūšių transporto veiklą sunaudota energija, neatsižvelgiant į ekonomikos sektorių, kuriame vykdoma veikla; NACE 49, 50 ir 51 skyriai.

Visas suvartojimas traukinių eismui, įskaitant pramoninius geležinkelius; NACE 49.1 ir 49.2 skyriai.

Į su bet kurios šalies vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie nenaudojami tarptautinei laivybai, pristatytas kiekis (žr. skiltį „Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas“). Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava ar valstybe, kuriai jis priklauso. NACE 50 skyrius.

Kelių transporto priemonių suvartotas kiekis.

Įtraukiamas žemės ūkio transporto priemonių keliuose suvartotas kuras ir kelių transporto priemonių tepalai.

Neįtraukiama stacionarių variklių naudojama energija (žr. skiltį „Kiti sektoriai“), traktorių ne greitkeliuose naudojama energija (žr. skiltį „Žemės ūkis“), kelių transporto priemonių karinėms reikmėms naudojama energija (žr. skiltį„ Kiti sektoriai – kitur nenurodyta“), kelių dangai naudojamas bitumas ir statybvietėse naudojamų variklių sunaudota energija (žr. skiltį „Pramonės subsektorius – statyba“). NACE 49.3 ir 49.4 skyriai.

Kaip energija vamzdynams, kuriais transportuojamos dujos, skysčiai, suspensijos ir kitos prekės, eksploatuoti suvartotas kiekis; NACE 49.5 skyrius.

Įtraukiama siurblinėms ir vamzdynų priežiūrai suvartota energija.

Neįtraukiama gamtinių arba pagamintų dujų, karšto vandens ar garo iš platintojo galutiniams naudotojams skirstymui vamzdynais suvartota energija (nurodoma energetikos sektoriuje), galutiniam energijos tiekimui namų ūkiams, pramoniniams, komerciniams ir kitiems vartotojams suvartota energija (įtraukiama į komercines ir (arba) viešąsias paslaugas) ir nuostoliai, patirti transportuojant iš platintojo galutiniams naudotojams (nurodomi kaip skirstymo nuostoliai).

Tarptautinei aviacijai naudojamiems orlaiviams pristatyto aviacinio kuro kiekis. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamus orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo vietomis, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė. NACE 51 skyriaus dalis.

Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonių suvartotas kuras (nurodomas skiltyje „Transporto sektorius – kitur nenurodyta“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (nurodomas skiltyje „Kiti sektoriai – kitur nenurodyta“).

Vidaus aviacijai naudojamiems orlaiviams (komerciniams, privatiems, žemės ūkio paskirties ir kt.) pristatyto aviacinio kuro kiekis. NACE 51 skyriaus dalis.

Įtraukiamas ne skraidymui, pvz., stendiniam variklių bandymui, suvartotas kuras. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamus orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo vietomis, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė.

Kitur nenurodytoms transporto veiklos rūšims vykdyti sunaudotas kiekis.

Įtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonių suvartotas kuras ir uostuose laivų krautuvų, įvairių rūšių kranų suvartotas kuras.

Nurodoma tai, kas nurodyta antraštinėje dalyje.

Konkrečiai nepaminėti arba energetikos, pramonės ar transporto sritims nepriklausantys sektoriai.

Valstybiniame ir privačiame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų suvartotas kuras.

NACE 33, 36, 37, 38, 39, 45, 46, 47, 52, 53, 55, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 84, 85, 86, 87, 88, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96 ir 99 skyriai.

Nurodomas visų namų ūkių, įskaitant„ namų ūkius, samdančius namų ūkio darbininkus“, suvartotas kuras. NACE 97 ir 98 skyriai.

Šiam sektoriui apibūdinti vartojamų terminų apibrėžtys.

namų ūkis – vienas gyvenantis asmuo arba grupė kartu tame pačiame asmeniniame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis. Taigi, namų ūkių sektorius, taip pat vadinamas gyvenamuoju sektoriumi, yra visi šalies namų ūkiai kartu.

Prie šio sektoriaus nereikėtų priskirti kolektyvinių gyvenamųjų būstų: nuolatinių (pvz., kalėjimai) ar laikinų (pvz., ligoninės) – jų suvartojimo duomenis reikėtų traukti į paslaugų sektorių. Bet kokiai transporto veiklai suvartotos energijos duomenis reikėtų traukti į transporto sektorių, ne į namų ūkių sektorių.

Su namų ūkių vykdoma didelio masto ekonomine veikla susijusio energijos suvartojimo duomenų taip pat nereikėtų traukti į bendrą namų ūkių energijos suvartojimą. Tai gali būti žemės ūkio veikla nedideliuose ūkiuose ir kita ekonominė veikla, vykdoma namų ūkio gyvenamajame būste; tokia veikla turėtų būti įtraukta į atitinkamą sektorių.

energijos suvartojimas būsto vidaus erdvei šildyti.

energijos suvartojimas būstui vėsinti kondicionavimo sistema ir (arba) įrenginiu.

Ventiliatoriai, orapūtės ir kiti prie kondicionavimo sistemos neprijungti prietaisai įtraukiami ne į šią skiltį, o į apšvietimo ir elektros prietaisų skiltį.

energijos suvartojimas vandeniui, naudojamam praustis, maudytis, valyti ar kitoms su maisto gaminimu nesusijusioms reikmėms, šildyti.

Baseinų vandens šildymas neįtraukiamas (priskiriama kitoms reikmėms).

energijos suvartojimas valgiui ruošti.

Papildomi įrenginiai (mikrobangų krosnelės, arbatiniai, kavinukai ir pan.) neįtraukiami; šie įrenginiai turėtų būti įtraukti į apšvietimo ir elektros prietaisų skiltį.

elektros naudojimas apšvietimo ir bet kokiems kitiems būsto elektros prietaisams, neįtrauktiems į kitų reikmių skiltį.

bet koks kitas namų ūkių energijos suvartojimas, pvz., lauko ir kitai veiklai, nepriskirtai prie ankstesnių kategorijų, suvartojama energija (pvz., žoliapjūvės, baseinų šildymas, lauko šildytuvai, lauko kepsninės, pirtys ir pan.).

Naudotojų, priskiriamų žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektoriams, suvartotas kuras. NACE 01 ir 02 skyriai.

Vidaus vandens, pakrantės ir tolimajai žvejybai pristatytas kuras. Žvejyba turėtų aprėpti į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie šalyje papildė kuro atsargas, pristatytą kurą ir žvejybos pramonėje sunaudotą energiją. NACE 03 skyrius.

Šiai kategorijai priskiriama kitur nenurodyta veikla. Jai priklauso karinėms reikmėms mobiliųjų ir stacionariųjų priemonių suvartotas kuras (pvz., laivuose, orlaiviuose, keliuose ir kareivinėse naudojama energija), neatsižvelgiant į tai, ar kuras pristatytas tos ar kitos šalies ginkluotosioms pajėgoms. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti pateikti paaiškinimai.

3. KITI TERMINAI

Šios santrumpos reiškia:

—	TML : tetrametilšvinas;

—	TEL : tetraetilšvinas;

—	KVT : konkreti virimo temperatūra;

—	LPG : suskystintos naftos dujos;

—	NGL : gamtiniai dujų kondensatai;

—	SGD : suskystintos gamtinės dujos;

—	CNG : suslėgtos gamtinės dujos.

B PRIEDAS

METINĖ ENERGETIKOS STATISTIKA

Šiame priede apibūdinama kasmet renkamų energetikos statistinių duomenų aprėptis, matavimo vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnis, terminas ir perdavimo būdai.

Jei šiame priede terminai nepaaiškinti, taikomas A priedas.

1. KIETASIS IŠKASTINIS KURAS IR PAGAMINTOS DUJOS

1.1. Susiję energetikos produktai

Jei kitaip nenurodyta, renkami visų toliau išvardytų energetikos produktų duomenys.

Energetikos produktas	Apibrėžtis
1. Antracitas	Daugiausia anglies turinčios akmens anglys, naudojamos pramonės ir gyventojų reikmėms. Paprastai jo sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis neviršija 10 %, o anglies kiekis didelis (nustatytas anglies kiekis apie 90 %). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.
2. Koksinės akmens anglys	Bituminės akmens anglys, kurių kokybė yra tokia, kad galima pagaminti aukštakrosnėse naudoti tinkamą koksą. Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.
3. Kitos bituminės akmens anglys (dujinės akmens anglys)	Garui gaminti naudojamos akmens anglys; įtraukiamos visos bituminės akmens anglys, kurios nepriskiriamos nei prie koksinių akmens anglių, nei prie antracito. Joms būdingas didesnis nei antracito lakiųjų medžiagų kiekis (daugiau kaip 10 %) ir mažesnis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis mažiau kaip 90 %). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai. Jei bituminės akmens anglys naudojamos kokso krosnyse, jos turėtų būti nurodomos kaip koksinės akmens anglys.
4. Subbituminės akmens anglys	Nesukepančiosios anglys, kurių viršutinis šilumingumas yra nuo 20 000 kJ/kg iki 24 000 kJ/kg ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis didesnis kaip 31 %, skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.
5. Lignitas	Nesukepančiosios anglys, kurių viršutinis šilumingumas yra mažesnis kaip 20 000 kJ/kg ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis didesnis kaip 31 %, skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.
6. Akmens anglių briketai	Sudėtinis kuras, pagamintas iš antracito dalelių, pridėjus rišamąją medžiagą. Todėl pagamintų akmens anglių briketų kiekis gali būti šiek tiek didesnis nei faktiškai transformavimo proceso metu sunaudotų anglių kiekis.
7. Kokso krosnių koksas	Kietas produktas, gautas aukštoje temperatūroje karbonizuojant akmens anglį, daugiausia koksinę akmens anglį, kuriam būdingas nedidelis drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekis. Kokso krosnių koksas daugiausia naudojamas geležies ir plieno pramonėje kaip energijos šaltinis ir cheminė medžiaga. Šiai kategorijai priskiriamas smulkusis koksas ir liejyklų koksas. Į šią kategoriją turėtų būti įtrauktas puskoksis (kietas produktas, gautas karbonizuojant anglį žemoje temperatūroje). Puskoksis naudojamas kaip buitinis kuras arba pačioje transformavimo gamykloje. Į šią antraštinę dalį taip pat įtraukiamas iš lignito pagamintas koksas, smulkusis koksas ir puskoksis.
8. Dujinis koksas	Šalutinis antracito produktas, naudojamas dujų gamyklose miesto dujoms gaminti. Dujinis koksas naudojamas šildymui.
9. Akmens anglių degutas	Gaunamas bituminių akmens anglių destrukcinio distiliavimo proceso metu. Akmens anglių degutas yra skystas šalutinis akmens anglių distiliavimo produktas koksui gauti kokso krosnyse, dar gali būti gaminamas iš rusvųjų anglių (žemos temperatūros degutas). Akmens anglių degutas gali būti toliau distiliuojamas įvairiems organiniams produktams (pvz., benzenui, toluenui, naftalenui), kurie paprastai nurodomi kaip žaliava naftos chemijos pramonei, gauti.
10. BKB (rusvųjų anglių briketai)	BKB yra sudėtinis kuras iš lignito arba subbituminių anglių, pagamintas briketuojant esant aukštam slėgiui be rišamosios medžiagos, įskaitant džiovinto lignito daleles ir dulkes.
11. Dujų gamyklų dujos	Visų rūšių dujos, pagamintos komunalinėse ar privačiose įmonėse, kurių pagrindinis tikslas – gaminti, transportuoti ir skirstyti dujas. Priskiriamos dujos, gautos karbonizuojant (įskaitant kokso krosnyse pagamintas dujas ir į dujų įmones perduotas dujas), visiškai dujinant prisodrinus arba neprisodrinus naftos produktais (LPG, mazuto distiliavimo likutis ir kt.), taip pat gautos perdirbimo metu ar paprasčiausiai sumaišius dujas ir (arba) orą; nurodomos eilutėse „Iš kitų šaltinių“. Transformavimo sektoriuje nurodomas dujų gamyklų dujų kiekis, perduotas gaminti gamtines dujas su priedais, kurios bus skirstomos ir naudojamos per gamtinių dujų tinklą. Kitų akmens anglių dujų (t. y. kokso krosnių dujų, aukštakrosnių dujų ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujų) gamyba turėtų būti nurodoma su šiomis dujomis susijusiose skiltyse, o ne kaip dujų gamyklose pagamintos dujos. Į dujų gamybos įmones perduotos akmens anglių dujos turėtų būti nurodomos (jų skiltyje) transformavimo sektoriuje, dujų gamybos įmonių eilutėje. Bendrasis dujų gamyklų dujų kiekis, gautas perdavus kitas akmens anglių dujas, turėtų būti nurodomas dujų gamyklų dujų gamybos eilutėje.
12. Koksavimo dujos	Gaunamos kaip kokso krosnių kokso gamybos šalutinis produktas geležies ir plieno gamybai.
13. Aukštakrosnių dujos	Gaminamos deginant koksą aukštakrosnėse geležies ir plieno pramonėje. Regeneruojamos ir naudojamos kaip kuras iš dalies pačioje gamykloje ir iš dalies kituose plieno pramonės procesuose arba įrenginiuose, pritaikytuose jas deginti. Kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis viršutiniu šilumingumu.
14. Kitos regeneruotos dujos	Plieno gamybos deguoninėje aukštakrosnėje šalutinis produktas, regeneruotas išleidimo iš aukštakrosnės metu. Šios dujos taip pat vadinamos konvertuojamomis dujomis, LD dujomis arba BOS dujomis. Grąžintojo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis viršutiniu šilumingumu. Taip pat įtraukiamos prieš tai nenurodytos pagamintos dujos, pvz., kietųjų anglinių medžiagų degiosios dujos, gautos pirmiau neaprašytų gamybos ir cheminių procesų metu.
15. Durpės	Degios, minkštos, akytos arba suslėgtos augalinės kilmės nuosėdos, kurių sudėtyje yra daug vandens (iki 90 % neperdirbus), lengvai pjaustomos, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Neįtraukiamos ne energetikos tikslams naudojamos durpės. Nustatant šią apibrėžtį nedaroma poveikio atsinaujinančiųjų energijos išteklių apibrėžčiai Direktyvoje 2009/28/EB ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės 2006 m. patvirtintoms Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairėms.
16. Durpių produktai	Įvairūs produktai, pvz., durpių briketai, tiesiogiai arba netiesiogiai gauti iš veleninių durpių ir trupininių durpių.
17. Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis	Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis yra nuosėdinės uolienos, kurių sudėtyje yra kerogeno pavidalo organinės medžiagos. Kerogenas – vaškinė medžiaga, kurios sudėtyje daug angliavandenilių, laikoma naftos prekursoriumi. Naftinguosius skalūnus galima deginti tiesiogiai arba perdirbti šildant ir gauti skalūnų alyvą. Skystinant gauta skalūnų alyva ir kiti produktai turėtų būti nurodomi metiniame naftos klausimyne prie „Kitų angliavandenilių“.

1.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

Jei šiame priede terminai nepaaiškinti, taikomas A priedas.

1.2.1. Tiekimo ir transformavimo sektoriai

1. Gamyba

1.1.	Iš jos: požeminė Taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui.

1.2.	Iš jos: paviršinė Taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui.

2. Iš kitų šaltinių

Sudaro:

— regeneruotos suspensijos, antrarūšiai produktai ir kiti žemos kokybės akmens anglių produktai, kurių negalima skirstyti pagal anglių tipą. Įtraukiamos iš susikaupusių atliekų ir kitų atliekų talpyklų gautos anglys;

— patiekto kuro, kurio gamyba nurodyta kituose kuro energijos balansuose, tačiau kurio suvartojimas bus nurodytas anglių energijos balanse, kiekis.

2.1.

Iš jų: iš naftos produktų

Netaikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, durpėms, durpių produktams ir naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

Pvz., kokso krosnims skirtose koksinėse akmens anglyse esantis naftos kokso priedas.

2.2.

Iš jų: iš gamtinių dujų

Pvz., tiesioginiam galutiniam vartojimui skirtų dujų gamyklų dujų sudėtyje esančios gamtinės dujos.

2.3.

Iš jų: iš atsinaujinančiųjų išteklių

Pvz., pramoninės atliekos, kaip rišamoji medžiaga gaminant akmens anglių briketus.

3. Importas

4. Eksportas

5. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

6. Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

7. Bendrasis suvartojimas

8. Statistiniai skirtumai

9. Visas transformavimo sektorius

Pirminiam arba antriniam energijos keitimui (pvz., akmens anglių į elektros energiją, kokso krosnių dujų į elektros energiją) sunaudoto kuro arba kuro, sunaudoto transformavimui į išvestinius energetikos produktus (pvz., koksinių akmens anglių į koksą), kiekis.

9.1.	Iš jo: elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

9.2.	Iš jo: bendros šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

9.3.	Iš jo: šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

9.4.	Iš jo: elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

9.5.	Iš jo: bendros šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

9.6.	Iš jo: šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

9.7.	Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

9.8.	Iš jo: kokso krosnys

9.9.	Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

9.10.

Iš jo: dujų gamyklos

9.11.

Iš jo: aukštakrosnės

Aukštakrosnėse transformuojamų koksinių akmens anglių ir (arba) bituminių akmens anglių (paprastai vadinamų PCI) ir kokso krosnių kokso kiekis. Aukštakrosnių šildymui ir eksploatavimui sunaudoto kuro kiekis (pvz., aukštakrosnių dujų) turėtų būti nurodomas ne čia, o kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

9.12.

Iš jo: akmens anglių skystinimas

Skystinant gauta skalūnų alyva ir kiti produktai turėtų būti nurodomi vadovaujantis šio priedo 4 dalimi.

9.13.

Iš jo: sumaišytoms gamtinėms dujoms

Su gamtinėmis dujomis sumaišytų akmens anglių dujų kiekis.

9.14.

Iš jo: kitur nenurodyta – transformavimas

1.2.2. Energetikos sektorius

1. Visas energetikos sektorius

1.1.	Iš jo: elektros energijos, bendros šilumos ir elektros energijos ir šilumos įmonės

1.2.	Iš jo: akmens anglių šachtos

1.3.	Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.4.	Iš jo: kokso krosnys

1.5.	Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.6.	Iš jo: dujų gamyklos

1.7.	Iš jo: aukštakrosnės

1.8.	Iš jo: naftos perdirbimo gamyklos

1.9.	Iš jo: akmens anglių skystinimas

1.10.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

2. Paskirstymo nuostoliai

Nuostoliai dėl transportavimo ir paskirstymo, taip pat pagamintų dujų deglo deginimo.

3. Galutinis suvartojimas (iš viso)

4. Sunaudota ne energetikos reikmėms (iš viso)

4.1.

Iš jo: pramonės, transformavimo ir energetikos sektoriai

Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose pramonės, transformavimo ir energetikos subsektoriuose, pvz., metanoliui arba amoniakui gaminti naudojamos akmens anglys.

4.1.1.

Iš 4.1, iš jo: naftos chemijos sektoriuje

Naudojimas ne energetikos reikmėms, pvz., akmens anglių kaip žaliavos naudojimas trąšoms arba kitiems naftos chemijos produktams gaminti.

4.2.	Iš jo: transporto sektorius Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose transporto subsektoriuose.

4.3.	Iš jo: kiti sektoriai Naudojimas ne energetikos reikmėms šiuose sektoriuose: komercinių ir viešųjų paslaugų, gyvenamajame, žemės ūkio ir kituose kitur nenurodytuose sektoriuose.

1.2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija

1. Galutinis energijos suvartojimas

2. Pramonės sektorius

2.1.	Iš jo: geležies ir plieno

2.2.	Iš jo: chemijos ir naftos chemijos

2.3.	Iš jo: spalvotųjų metalų

2.4.	Iš jo: nemetalų mineralų

2.5.	Iš jo: transporto įrangos

2.6.	Iš jo: mašinų

2.7.	Iš jo: kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.	Iš jo: maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.	Iš jo: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: medienos ir medienos gaminių

2.11.

Iš jo: statybos

2.12.

Iš jo: tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

3. Transporto sektorius

3.1.	Iš jo: geležinkeliai

3.2.	Iš jo: vidaus laivyba

3.3.	Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

4. Kiti sektoriai

4.1.	Iš jų: komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: gyvenamųjų būstų

4.2.1.

Gyvenamieji būstai, iš jų: patalpų šildymas

4.2.2.

Gyvenamieji būstai, iš jų: patalpų vėsinimas

4.2.3.

Gyvenamieji būstai, iš jų: vandens šildymas

4.2.4.

Gyvenamieji būstai, iš jų: maisto gaminimas

4.2.5.

Gyvenamieji būstai, iš jų: kitos reikmės

4.3.	Iš jų: žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

4.4.	Iš jų: žvejyba

4.5.	Iš jų: kitur nenurodyta – kita

1.2.4. Importas ir eksportas

Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį.

Taikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, akmens anglių briketams, kokso krosnių koksui, akmens anglių degutui, BKB, durpėms, durpių produktams, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

1.3. Šilumingumas

Taikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, akmens anglių briketams, kokso krosnių koksui, dujiniam koksui, akmens anglių degutui, BKB, durpėms, durpių produktams, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

Turi būti nurodyti šių pagrindinių suvestinių rodiklių viršutinis šilumingumas ir žemutinis šilumingumas.

1. Gamyba

2. Importas

3. Eksportas

4. Sunaudota kokso krosnyse

5. Sunaudota aukštakrosnėse

6. Sunaudota elektros energijos, bendros elektros energijos ir šilumos, ir šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonėse

7. Sunaudota pramonėje

8. Kitoms reikmėms

1.4. Matavimo vienetai

1. Energijos kiekis

103 tonų

Išimtis: dujos (dujų gamyklų dujos, kokso krosnių dujos, aukštakrosnių dujos, kitos regeneruotos dujos) matuojamos tiesiogiai energijos kiekiu ir todėl taikomas matavimo vienetas yra TJ (remiantis viršutiniu šilumingumu).

2. Šilumingumas

MJ/t

1.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

2. GAMTINĖS DUJOS

2.1. Susiję energetikos produktai

Renkami gamtinių dujų – požeminiuose telkiniuose esančių dujų (skystu ar dujų pavidalu), kurias daugiausia sudaro metanas, – duomenys.

Joms priskiriamos tiek pagrindinės dujos, randamos telkiniuose, kuriuose gaunami tik dujų formos angliavandeniliai (angl. non-associated gas), tiek šalutinės dujos (angl. associated gas), kurios gaunamos kartu su žalia nafta, taip pat iš akmens anglių kasyklų arba iš akmens anglių klodų gaunamas metanas.

Nepriskiriamos anaerobiniu būdu skaidant biomasę gaunamos dujos (pvz., komunalinių įmonių arba nuotekų dujos) ir dujų gamyklų dujos.

2.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

2.2.1. Tiekimo ir transformavimo sektoriai

Pagal toliau išvardytus suvestinius rodiklius nurodomas tiek tūrio, tiek energijos vienetais išreikštas kiekis, įskaitant viršutinį ir žemutinį šilumingumą.

1. Vietos gamyba

Visa sausa tinkama parduoti produkcija šalies teritorijoje, įskaitant jūroje išgaunamą produkciją. Produkcija išgryninus ir pašalinus NGL (gamtinių dujų kondensatus) ir sierą.

Neįtraukiami gavybos nuostoliai ir papildytų, išleistų arba deglo sudegintų dujų kiekis.

Įtraukiamas gamtinių dujų pramonėje sunaudotas kiekis; kiekis, sunaudotas dujų gavyboje, vamzdynų sistemose ir perdirbimo įmonėse.

1.1.	Iš jos: šalutinės dujos Kartu su žalia nafta gautos gamtinės dujos.

1.2.	Iš jos: pagrindinės dujos Gamtinės dujos, randamos telkiniuose, kuriuose gaunami tik dujų formos angliavandeniliai.

1.3.	Iš jos: akmens anglių kasyklų dujos Akmens anglių kasyklose arba iš akmens anglių klodų gautas metanas, vamzdynais tiekiamas į paviršių ir naudojamas akmens anglių kasyklose arba vamzdynais perduodamas vartotojams.

2. Iš kitų šaltinių

Kuras, maišomas su gamtinėmis dujomis ir naudojamas mišinio pavidalu.

2.1.	Iš jų: iš naftos produktų LPG kokybei, pvz., entalpijai, gerinti.

2.2.	Iš jų: iš akmens anglių. Pagamintos dujos, skirtos maišyti su gamtinėmis dujomis.

2.3.	Iš jų: iš atsinaujinančiųjų išteklių. Biodujos, skirtos maišyti su gamtinėmis dujomis.

3. Importas

4. Eksportas

5. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

6. Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

7. Bendrasis suvartojimas

8. Statistiniai skirtumai

Netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą.

9. Regeneruojamosios dujos: laikotarpio pradžios ir laikotarpio pabaigos atsargos

Dujų, paruoštų tiekti per įleidimo ir išleidimo ciklą, kiekis. Šie duomenys susiję su specialiose saugyklose laikomomis regeneruojamosiomis gamtinėmis dujomis (neatsinaujinantys dujų ir (arba) naftos telkiniai, vandeningasis sluoksnis, druskų ir mišriosios kavernos ir kt.) ir saugyklose laikomomis suskystintomis gamtinėmis dujomis. Pasyviosios dujos neturėtų būti įtraukiamos.

Netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą.

10. Išleistos dujos

Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje į orą išleistų dujų tūris.

Netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą.

11. Deglo sudegintos dujos

Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje deglo sudegintų dujų tūris.

Netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą.

12. Visas transformavimo sektorius

Pirminiam arba antriniam energijos keitimui (pvz., gamtinių dujų į elektros energiją) sunaudoto kuro arba kuro, sunaudoto transformavimui į išvestinius energetikos produktus (pvz., gamtinių dujų į metanolį), kiekis.

12.1.

Iš jo: elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

12.2.

Iš jo: elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

12.3.

Iš jo: bendros šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

12.4.

Iš jo: bendros šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

12.5.

Iš jo: šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

12.6.

Iš jo: šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

12.7.

Iš jo: dujų gamyklos

12.8.

Iš jo: kokso krosnys

12.9.

Iš jo: aukštakrosnės

12.10.

Iš jo: dujų keitimas į skysčius

Kaip žaliavos keitimui į skysčius naudojamų gamtinių dujų kiekis, pvz., metanolio gamybos procese naudojamo kuro, skirto transformuoti į metanolį, kiekis.

12.11.

Iš jo: konkrečiai nenurodyta – transformavimas

2.2.2. Energetikos sektorius

1. Visas energetikos sektorius

1.1.	Iš jo: akmens anglių šachtos

1.2.	Iš jo: naftos ir dujų gavyba

1.3.	Iš jo: tiekimas naftos perdirbimo gamykloms

1.4.	Iš jo: kokso krosnys

1.5.	Iš jo: aukštakrosnės

1.6.	Iš jo: dujų gamyklos

1.7.	Iš jo: elektros energijos, bendros šilumos ir elektros energijos ir šilumos gamybos įmonės

1.8.	Iš jo: skystinimas (LNG) arba dujinimas

1.9.	Iš jo: dujų vertimas į skysčius

1.10.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

2. Paskirstymo ir transportavimo nuostoliai

2.2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija

Gamtinių dujų vartojimo duomenys nurodomi atskirai energetikos reikmėms ir (jei taikytina) ne energetikos reikmėms, visų šių suvestinių rodiklių atžvilgiu.

1. Galutinis suvartojimas (iš viso)

Šioje antraštinėje dalyje atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir naudojimas ne energetikos reikmėms.

2. Transporto sektorius

2.1.

Iš jo: kelių transportas

Įtraukiamos ir CNG, ir biodujos.

2.1.1.

Iš jo: kelių transporto suvartotų biodujų dalis

2.2.	Iš jo: vamzdyninis transportas

2.3.	Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

3. Pramonės sektorius

3.1.	Iš jo: geležies ir plieno

3.2.	Iš jo: chemijos ir naftos chemijos

3.3.	Iš jo: spalvotųjų metalų

3.4.	Iš jo: nemetalų mineralų

3.5.	Iš jo: transporto įranga

3.6.	Iš jo: mašinos

3.7.	Iš jo: kasyba ir karjerų eksploatavimas

3.8.	Iš jo: maisto produktų, gėrimų ir tabako

3.9.	Iš jo: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

3.10.

Iš jo: medienos ir medienos gaminių

3.11.

Iš jo: statybos

3.12.

Iš jo: tekstilės ir odos

3.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

4. Kiti sektoriai

4.1.	Iš jų: komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: gyvenamųjų būstų

4.2.1.

Gyvenamieji būstai, iš jų: patalpų šildymas

4.2.2.

Gyvenamieji būstai, iš jų: patalpų vėsinimas

4.2.3.

Gyvenamieji būstai, iš jų: vandens šildymas

4.2.4.

Gyvenamieji būstai, iš jų: maisto gaminimas

4.2.5.

Gyvenamieji būstai, iš jų: kitos reikmės

4.3.	Iš jų: žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

4.4.	Iš jų: žvejyba

4.5.	Iš jų: kitur nenurodyta – kita

2.2.4. Importas ir eksportas

Nurodomas tiek visas gamtinių dujų kiekis, tiek LNG (suskystintų gamtinių dujų) dalis; importui – pagal kilmės šalį, eksportui – pagal paskirties šalį.

2.2.5. Dujų saugojimo talpyklos

1. Pavadinimas

Saugojimo talpyklos vietovės pavadinimas

2. Tipas

Saugyklos tipas, pvz., neatsinaujinantis dujų telkinys, druskų kaverna ir kt.

3. Saugojimo pajėgumas

Bendras dujų saugojimo pajėgumas, be pasyviųjų dujų. Pasyviosios dujos – bendras dujų, kurias reikia turėti kaip nuolatines atsargas siekiant palaikyti reikalingą požeminių saugojimo talpyklų slėgį ir tiekimo lygį išleidimo ciklo metu, kiekis.

4. Maksimalus išleidimas

Didžiausias greitis, kuriuo dujos gali būti išleidžiamos iš atitinkamos saugyklos; t. y. didžiausias dujų išleidimo pajėgumas.

2.3. Matavimo vienetai

1. Energijos kiekis	Jei kitaip nenurodyta, gamtinių dujų kiekis nurodomas pagal jų energijos kiekį, t. y. TJ, remiantis viršutiniu šilumingumu. Jei reikia pateikti fizinį kiekį, matavimo vienetas yra 106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101,325 kPa).
2. Šilumingumas	kJ/m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101,325 kPa).
3. Talpyklų saugojimo pajėgumas	106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101,325 kPa).
4. Maksimalus išleidimas	106 m3 per dieną, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101,325 kPa).

2.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

3. ELEKTROS ENERGIJA IR ŠILUMA

3.1. Susiję energetikos produktai

Ši dalis skirta šilumai ir elektros energijai.

3.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

Jei šioje dalyje terminai nepaaiškinti, taikomas A priedas. 1, 2, 4 ir 5 dalyse nurodytos apibrėžtys ir vienetai taikomi energetikos produktams, priskiriamiems kietajam kurui ir pagamintoms dujoms, gamtinėms dujos, naftai ir naftos produktams, taip pat atsinaujinančiajai energijai ir iš atliekų gaminamai energijai.

3.2.1. Tiekimo ir transformavimo sektoriai

Toliau nurodomos apibrėžtys taikomos šioje dalyje nurodytiems elektros energijos ir šilumos suvestiniams rodikliams:

—	bendroji elektros energijos gamyba : visų susijusių generatorinių agregatų (įskaitant hidroakumuliacinius) pagamintos elektros energijos, apskaičiuojamos pagrindinių generatorių išėjimo gnybtuose, suma,

—

bendroji šilumos gamyba : visa įrenginio pagaminta šiluma, įskaitant įrenginio pagalbiniuose įtaisuose, kuriuose naudojamas karštas skystis, sunaudotą šilumą (patalpų šildymui, skystojo kuro šildymui ir kt.) ir prarastą kiekį įrenginio ir (arba) tinklo šilumokaičiuose, taip pat cheminių procesų metu gautą ir kaip pirminę energiją naudojamą šilumą,

—	grynoji elektros energijos gamyba : bendroji elektros energijos gamyba, atėmus pagalbiniuose įtaisuose absorbuotą energiją ir pagrindiniuose transformatoriuose prarastą kiekį,

—	grynoji šilumos gamyba : į paskirstymo sistemą patiekta šiluma, nustatyta remiantis išeinamojo ir grįžtamojo srautų matavimais.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti nurodomi atskirai pagrindinės veiklos įmonių ir gamintojų savo reikmėms atžvilgiu. Šių dviejų rūšių gamintojų bendroji ir grynoji elektros energijos ir šilumos gamyba, jei taikytina, turi būti nurodoma atskirai tik elektros energijos įmonių, bendros šilumos ir elektros energijos įmonių ir tik šilumos įmonių atžvilgiu pagal šiuos suvestinius rodiklius.

1. Visa gamyba

1.1.	Iš jos: branduolinė energija

1.2.

Iš jos: hidroenergija

1.2.1.

Iš jos: dalis hidroenergijos, gaunamos iš hidroakumuliacijos

1.3.	Iš jos: geoterminė energija

1.4.	Iš jos: saulės energija

1.5.	Iš jos: potvynių, bangų, vandenyno energija

1.6.	Iš jos: vėjo energija

1.7.	Iš jos: deginant degųjį kurą gauta energija Galintis užsidegti arba degti kuras, t. y. kuras, kuriam reaguojant su deguonimi labai pakyla temperatūra ir kuris tiesiogiai deginamas elektros energijai ir (arba) šilumai gaminti.

1.8.	Iš jos: šilumos siurblių gaminama energija Šilumos siurblių pagaminta šiluma, tik jei šiluma parduodama trečiosioms šalims (t. y. jei gamyba vyksta transformavimo sektoriuje).

1.9.	Iš jos: elektrinių katilų gaminama energija Elektriniuose katiluose pagamintos šilumos kiekis, kai pagaminta šiluma parduodama trečiosioms šalims.

1.10.

Iš jos: cheminių procesų metu gaunama šiluma

Procesų, kurie vyksta nenaudojant energijos, kaip antai cheminė reakcija, metu gauta šiluma.

Neįtraukiama procesų, kurie vyksta naudojant energiją, metu gauta panaudotoji šiluma; ji turėtų būti nurodoma kaip iš atitinkamo kuro pagaminta šiluma.

1.11.

Iš jos: kiti šaltiniai (nurodyti)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti nurodomi kaip bendrieji duomenys; atskirai elektros energijai ir šilumai, jei taikytina. Toliau esančios lentelės pirmųjų trijų suvestinių rodiklių kiekis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis pagal pirmiau pateiktą lentelę nurodytomis vertėmis ir turėtų jas atitikti.

1. Bendroji gamyba (iš viso)

2. Kiekvienoje įmonėje sunaudota savoms reikmėms

3. Grynoji gamyba (iš viso)

4. Importas

Taip pat žr. paaiškinimą 5 eilutėje „Eksportas“.

5. Eksportas

Elektros energija laikoma importuota arba eksportuota, kai kertamos šalies politinės sienos neatsižvelgiant į tai, ar atliktas muitinis įforminimas. Jei elektros energija per bet kurią šalį siunčiama tranzitu, jos kiekis turėtų būti nurodomas tiek kaip importas, tiek kaip eksportas.

6. Sunaudota šilumos siurbliams

7. Sunaudota elektriniams garo katilams

8. Sunaudota hidroakumuliacijai

9. Sunaudota elektros energijos gamybai

10. Patiekta energija

Elektros energija: grynosios elektros energijos produkcijos, kurią patiekė visos šalies įmonės, suma, atėmus tuo pačiu metu šilumos siurbliams, elektriniams garo katilams, pumpavimui sunaudotą kiekį ir atėmus arba pridėjus eksportuotą į užsienį arba importuotą iš užsienio kiekį.

Šiluma: visų šalies įmonių pardavimui skirtos grynosios šilumos produkcijos suma, atėmus elektros energijai gaminti sunaudotą šilumą ir atėmus arba pridėjus eksportuotą į užsienį arba importuotą iš užsienio kiekį.

11. Perdavimo ir paskirstymo nuostoliai

Visi nuostoliai dėl elektros energijos ir šilumos transportavimo ir paskirstymo.

Elektros energijos atveju įtraukiami transformatoriuose, kurie nėra laikomi elektros energijos jėgainių sudedamąja dalimi, patirti nuostoliai.

12. Suvartota iš viso (apskaičiuota vertė)

13. Statistinis skirtumas

14. Suvartota iš viso (faktinė vertė)

Iš toliau esančioje lentelėje pateiktų degiųjų medžiagų pagaminta elektros energija, parduota šiluma ir sunaudotas kuro kiekis, įskaitant visą atitinkamą energiją, turi būti nurodomi atskirai pagrindinės veiklos įmonių ir gamintojų savoms reikmėms atžvilgiu. Šių dviejų rūšių gamintojų elektros energijos ir šilumos gamyba turi būti pateikiama atskirai (tik) elektros energijos gamybos įmonių, mišrių šilumos ir elektros energijos gamybos įmonių ir (tik) šilumos gamybos įmonių atžvilgiu.

1. Kietasis kuras ir pagamintos dujos:

1.1. Antracitas

1.2. Koksinės akmens anglys

1.3. Kitos bituminės akmens anglys

1.4. Subbituminės akmens anglys

1.5. Lignitas

1.6. Durpės

1.7. Akmens anglių briketai

1.8. Kokso krosnių koksas

1.9. Dujinis koksas

1.10. Akmens anglių degutas

1.11. BKB (rusvųjų anglių briketai)

1.12. Dujų gamyklų dujos

1.13. Koksavimo dujos

1.14. Aukštakrosnių dujos

1.15. Kitos regeneruotos dujos

1.16. Durpių produktai

1.17. Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis

2. Nafta ir naftos produktai:

2.1. Žalia nafta

2.2. NGL

2.3. Naftos perdirbimo gamyklų dujos

2.4. SND

2.5. Pirminis benzinas

2.6. Žibaliniai reaktyviniai degalai

2.7. Kitas žibalas

2.8. Gazolis ir (arba) dyzelinas (distiliacinė alyva)

2.9. Skystasis kuras (mazutas)

2.10. Bitumas (įskaitant orimulsiją)

2.11. Naftos koksas

2.12. Kiti naftos produktai

3. Gamtinės dujos

4. Atsinaujinančioji energija ir energija iš atliekų

4.1. Pramoninės atliekos (neatsinaujinančiosios)

4.2. Komunalinės atliekos (atsinaujinančiosios)

4.3. Komunalinės atliekos (neatsinaujinančiosios)

4.4. Kietasis biokuras

4.5. Biodujos

4.6. Biodyzelinas

4.7. Kiti skystieji biodegalai

3.2.2. Elektros energijos ir šilumos vartojimas energetikos sektoriuje

1. Visas energetikos sektorius

Neįtraukiamas kiekvienos įmonės savoms reikmėms suvartotos energijos kiekis, taip pat hidroakumuliacijai, šilumos siurbliams ir elektriniams katilams suvartotos energijos kiekis.

1.1.	Iš jo: akmens anglių šachtos

1.2.	Iš jo: naftos ir dujų gavyba

1.3.	Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.4.	Iš jo: kokso krosnys

1.5.	Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.6.	Iš jo: dujų gamyklos

1.7.	Iš jo: aukštakrosnės

1.8.	Iš jo: naftos perdirbimo gamyklos

1.9.	Iš jo: branduolinė energetika

1.10.

Iš jo: akmens anglių skystinimo gamyklos

1.11.

Iš jo: skystinimo (LNG) ir (arba) pakartotinio dujinimo gamyklos

1.12.

Iš jo: dujinimo gamyklos (biodujų)

1.13.

Iš jo: dujų keitimas į skysčius

1.14.

Iš jo: medžio anglių gamybos įmonės

1.15.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

3.2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija

1. Pramonės sektorius

1.1.	Iš jo: geležies ir plieno

1.2.	Iš jo: chemijos ir naftos chemijos

1.3.	Iš jo: spalvotųjų metalų

1.4.	Iš jo: nemetalų mineralų

1.5.	Iš jo: transporto įranga

1.6.	Iš jo: mašinos

1.7.	Iš jo: kasyba ir karjerų eksploatavimas

1.8.	Iš jo: maisto produktų, gėrimų ir tabako

1.9.	Iš jo: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

1.10.

Iš jo: medienos ir medienos gaminių

1.11.

Iš jo: statybos

1.12.

Iš jo: tekstilės ir odos

1.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

2. Transporto sektorius

2.1.	Iš jo: geležinkeliai

2.2.	Iš jo: vamzdyninis transportas

2.3.	Iš jo: keliai

2.4.	Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

3. Gyvenamųjų būstų sektorius

3.1.	Gyvenamieji būstai, iš jų: patalpų šildymas

3.2.	Gyvenamieji būstai, iš jų: patalpų vėsinimas

3.3.	Gyvenamieji būstai, iš jų: vandens šildymas

3.4.	Gyvenamieji būstai, iš jų: maisto gaminimas

3.5.	Gyvenamieji būstai, iš jų: apšvietimo ir elektros prietaisai Taikoma tik elektros energijai.

3.6.	Gyvenamieji būstai, iš jų: kitos reikmės

4. Komercinės ir viešosios paslaugos

5. Žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

6. Žvejyba

7. Kitur nenurodyta – kita

3.2.4. Importas ir eksportas

Elektros energijos ir šilumos importo ir eksporto kiekis pagal šalis.

3.2.5. Gamintojų savoms reikmėms grynoji elektros energijos gamyba ir grynoji šilumos gamyba

Nurodoma elektros energijos ir šilumos gamybos savoms reikmėms gamintojų grynoji elektros energijos gamyba ir grynoji šilumos gamyba atskirai bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įmonių, (tik) elektros energijos gamybos įmonių ir (tik) šilumos gamybos įmonių atžvilgiu pagal toliau išvardytas gamyklas ar veiklos rūšis.

1. Visas energetikos sektorius

1.1.	Iš jo: akmens anglių šachtos

1.2.	Iš jo: naftos ir dujų gavyba

1.3.	Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.4.	Iš jo: kokso krosnys

1.5.	Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.6.	Iš jo: dujų gamyklos

1.7.	Iš jo: aukštakrosnės

1.8.	Iš jo: naftos perdirbimo gamyklos

1.9.	Iš jo: akmens anglių skystinimo gamyklos

1.10.

Iš jo: skystinimo (LNG) ir (arba) pakartotinio dujinimo gamyklos

1.11.

Iš jo: dujinimo gamyklos (biodujų)

1.12.

Iš jo: dujų keitimas į skysčius

1.13.

Iš jo: medžio anglių gamybos įmonės

1.14.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

2. Transporto sektorius

2.1.	Iš jo: geležinkeliai

2.2.	Iš jo: vamzdyninis transportas

2.3.	Iš jo: keliai

2.4.	Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

3. Visi kiti sektoriai: atitinka papunkčio „3.2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija“ suvestinių rodiklių sąrašą.

3.3. Elektros energijos ir šilumos gamybos struktūriniai duomenys

3.3.1. Grynoji didžiausia elektros energijos galia ir didžiausia apkrova

Galią reikėtų nurodyti atitinkamų ataskaitinių metų gruodžio 31 d.

Įtraukiama tiek (tik) elektros energijos įmonių, tiek bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įmonių elektros energijos galia.

Grynoji didžiausia elektros energijos galia – kiekvienos jėgainės grynosios didžiausios elektros energijos galios per nurodytą jų įrangos eksploatavimo laikotarpį suma. Šių duomenų rinkimo tikslais laikoma, kad įranga eksploatuojama nuolat – 15 ar daugiau valandų per parą. Grynoji didžiausia galia – didžiausia galia darant prielaidą, kad tai vienintelė turima galia, kurią jėgainės įrenginiams veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti (išleidimo į tinklą vietoje). Didžiausia apkrova apibrėžiama kaip didžiausia šalies tinkle ar tinkluose absorbuotos ar patiektos energijos vertė.

Grynoji didžiausia elektros energijos galia turi būti nurodoma tiek pagrindinės veiklos gamintojų, tiek gamintojų savoms reikmėms atžvilgiu.

1. Iš viso

2. Branduolinė energija

3. Hidroenergija

3.1.	Iš jos: mišrios gamyklos

3.2.	Iš jos: tik hidroakumuliacinės

4. Geoterminė energija

5. Saulės fotovoltų energija

6. Saulės šiluminė energija

7. Potvynių, bangų, vandenyno energija

8. Vėjo energija

9. Deginant degųjį kurą gauta energija

9.1.	Iš jos: garo

9.2.	Iš jos: vidaus degimo

9.3.	Iš jos: dujų turbinų

9.4.	Iš jos: kombinuotojo ciklo

9.5.	Iš jos: kita Konkrečiai nurodyti, jei bus teikiami duomenys.

Toliau nurodyta informacija apie didžiausią apkrovą turi būti nurodoma tinklo atžvilgiu.

10. Didžiausia apkrova

11. Galia piko metu

12. Didžiausios apkrovos data ir laikas

3.3.2. Grynoji didžiausia elektros energijos, gautos iš degiojo kuro, galia

Grynoji didžiausia elektros energijos, gautos iš degiojo kuro, galia turi būti nurodoma tiek pagrindinės veiklos gamintojų, tiek gamintojų savoms reikmėms atžvilgiu, taip pat atskirai pagal įmonės tipą (atsižvelgiant į tai, ar joje naudojamas vienos ar kelių rūšių kuras), kaip nurodyta tolesnėje lentelėje. Įmonių, kuriose naudojamas įvairių rūšių kuras, atžvilgiu kiekvienu atveju turi būti nurodoma, kurios rūšies kuras yra pagrindinis ir kurių rūšių kuras yra pakaitinis.

1. Naudojamas vienos rūšies kuras

1.1. Naudojamos akmens anglys arba anglių produktai

Įtraukiamos kokso krosnių dujos, aukštakrosnių dujos ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujos

1.2. Naudojamas skystasis kuras

Įtraukiamos naftos perdirbimo gamyklų dujos.

1.3. Naudojamos gamtinės dujos

Įtraukiamos dujų gamyklų dujos.

1.4. Naudojamos durpės

1.5. Naudojamos degiosios atsinaujinančiosios medžiagos ir atliekos

2. Naudojamas kelių rūšių kuras (kietasis ir skystasis)

3. Naudojamas kelių rūšių kuras (kietasis ir gamtinės dujos)

4. Naudojamas kelių rūšių kuras (skystasis ir gamtinės dujos)

5. Naudojamas kelių rūšių kuras (skystasis, kietasis ir gamtinės dujos)

Sistemoms, kuriose naudojamas kelių rūšių kuras, priskiriami tik tie įrenginiai, kuriuose nuolatos gali būti deginamas daugiau nei vienos rūšies kuras. Jėgainės su atskirais blokais, kuriuose deginamas skirtingų rūšių kuras, turėtų būti skaidomos į atitinkamas kategorijas pagal vienos rūšies kurą.

3.4. Branduolinės energijos duomenys

Turi būti pateikti toliau nurodyti duomenys apie civiliniam naudojimui skirtą branduolinę energiją.

1.	Sodrinimo pajėgumai Veikiančių sodrinimo įrenginių (urano izotopų atskyrimas) metiniai sodrinimo pajėgumai.
2.	Nenaudoto kuro elementų gamybos pajėgumai Metiniai kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumai. Mišriojo oksidinio (MOX) kuro gamybos įrenginiai neįtraukiami.
3.	MOX kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumai Metiniai MOX kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumai. MOX kuro sudėtyje yra plutonio ir urano mišinio (mišriojo oksido).
4.	Nenaudoto kuro elementų gamyba Paruošto nenaudoto kuro elementų gamyba branduolinio kuro gamybos įrenginiuose. Kuro strypai ir kiti tarpiniai produktai neįtraukiami. Tai pat neįtraukiami gamybos įrenginiai, kuriuose gaminamas MOX kuras.
5.	MOX kuro elementų gamyba Paruošto nenaudoto kuro elementų gamyba MOX kuro gamybos įrenginiuose. Kuro strypai ir kiti tarpiniai produktai neįtraukiami.
6.	Branduolinės šilumos gamyba Bendrasis branduoliniuose reaktoriuose pagamintos šilumos kiekis, skirtas elektrai gaminti ar kitaip naudingai panaudoti šilumą.
7.	Vidutinis per metus sudegintų visam laikui pašalintų apšvitintų kuro elementų kiekis Apskaičiuotas vidutinis sudegintų per ataskaitinius metus iš branduolinių reaktorių visam laikui pašalintų kuro elementų kiekis. Iš branduolinių reaktorių laikinai pašalinti kuro elementai, kurie vėliau greičiausiai bus vėl pakrauti į reaktorius, neįtraukiami.
8.	Urano ir plutonio gamyba perdirbimo gamyklose Perdirbimo gamyklose per ataskaitinius metus pagamintas uranas ir plutonis.
9.	Perdirbimo (urano ir plutonio) gamyklų pajėgumai Metiniai urano ir plutonio perdirbimo pajėgumai.

3.5. Matavimo vienetai

1. Energijos kiekis

Elektros energija: GWh.

Šiluma: TJ.

Kietasis kuras ir pagamintos dujos: taikomi šio priedo 1 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Gamtinės dujos: taikomi šio priedo 2 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Nafta ir naftos produktai: taikomi šio priedo 4 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Atsinaujinančioji energija ir atliekos: taikomi šio priedo 5 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Uranas ir plutonis: tSM (tonos sunkiųjų metalų).

2. Pajėgumas

Elektros energijos gamybos pajėgumas: MWe.

Šilumos gamybos pajėgumas: MWt.

Sodrinimo pajėgumas (urano izotopų atskyrimas): tSDV (tonos separavimo darbo vienetų).

Branduolinių reaktorių kuro elementų gamybos pajėgumas: tSM (tonos sunkiųjų metalų).

3.6. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Prancūzijai taikoma leidžianti nukrypti nuostata dėl su šiluma susijusių suvestinių rodiklių pateikimo. Ši leidžianti nukrypti nuostata nustos galioti, kai tik Prancūzija galės pateikti šiuos duomenis, tačiau jokiu būdu negalios ilgiau nei 4 metus po šio reglamento įsigaliojimo.

4. NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI

4.1. Susiję energetikos produktai

Jei kitaip nenurodyta, renkami visų toliau išvardytų energetikos produktų duomenys.

Energetikos produktas	Apibrėžtis
1. Žalia nafta	Žalia nafta yra natūralios kilmės mineralinė nafta, kurios sudėtyje yra angliavandenilių ir šalutinių priemaišų (pvz., sieros). Esant normaliai paviršiaus temperatūrai ir slėgiui ji yra skystos būsenos, o jos fizinės savybės (tankis, klampa ir pan.) yra labai nepastovios. Šiai kategorijai priklauso kondensatas, gautas iš šalutinių (angl. associated) arba pagrindinių (angl. non-associated) dujų ir sumaišytas su komercinės žalios naftos srove.
2. NGL	NGL yra skysti arba suskystinti angliavandeniliai, gauti iš gamtinių dujų atskyrimo įrenginiuose arba dujų apdorojimo įmonėse. Gamtiniams dujų kondensatams priklauso (paprastasis ir izo-) etanas, propanas, butanas, (izo-) pentanas ir pentan plus formos (kartais vadinami natūraliuoju benzinu arba gamyklų kondensatu).
3. Naftos perdirbimo gamyklų žaliava	Naftos perdirbimo gamyklų žaliava yra apdorota nafta, skirta tolesniam perdirbimui (pvz., tiesioginės distiliacijos mazutas (gaunamas tiesioginiu naftos distiliavimu) arba vakuuminis gazolis), išskyrus kompaundavimą. Toliau apdorojant ji bus perdirbta į vieną arba daugiau sudedamųjų dalių ir (arba) galutinių produktų. Ši apibrėžtis taip pat taikoma iš naftos chemijos pramonės į naftos perdirbimo pramonę sugrąžintai žaliavai (pvz., pirolizės benzinas, C4 frakcijos, gazolis ir mazuto frakcijos).
4. Priedai ir (arba) oksigenatai	Priedai yra neangliavandeniliniai cheminiai junginiai, pridedami arba kompaunduojami su produktu, siekiant pakeisti degalų savybes (oktaninį skaičių, cetaninį skaičių, šalimo savybes ir pan.): — oksigenatai, pvz., alkoholiai (metanolis, etanolis), eteriai (pvz., metilo ir tretinio butilo eteris (MTBE), etilo ir tretinio butilo eteris (ETBE), tretinis pentil-metilo eteris (TAME)), — esteriai (pvz., rapsų aliejus arba dimetilesteris ir pan.), — cheminiai junginiai (pvz., TML, TEL ir detergentai). Pastaba. Šioje kategorijoje nurodytų priedų ir (arba) oksigenatų (alkoholių, eterių, esterių ir kitų cheminių junginių) kiekis turėtų būti susietas su kompaudavimui su degalais arba degalų naudojimui skirtu kiekiu.
4.1. Iš jų: biodegalai	Biobenzinas ir biodyzelinas. Taikomos 5 dalies „Atsinaujinančioji energija ir energija iš atliekų“ apibrėžtys. Šioje kategorijoje nurodytų skystųjų biodegalų kiekis atitinka biodegalų, o ne bendrąjį skysčių, su kuriais maišomi biodegalai, tūrį. Nepriskiriama jokia prekyba biodegalais, kurie nebuvo maišyti su transporto degalais (t. y. grynieji biodegalai); jie turėtų būti nurodomi 5 dalyje. Biodegalai, kuriais prekiaujama kaip transporto degalų dalimi, turėtų būti nurodomi atitinkamo produkto skiltyje, nurodant biodegalų dalį.
5. Kiti Angliavandeniliai	Sintetinė žalia nafta iš bitumingojo smėlio, skalūnų alyvos ir pan., anglies skystinimo skysčiai (žr. 1 dalį), gamtinių dujų virsmo į benziną metu gauti skysčiai (žr. 2 dalį), vandenilis ir emulsinė alyva (pvz., orimulsija). Nepriskiriama naftingųjų skalūnų gamyba, kuriai taikoma 1 dalis. Skalūnų alyvos (antrinis produktas) gamyba turi būti nurodyta skilties „Iš kitų šaltinių“ kategorijoje „Kiti angliavandeniliai“.
6. Naftos perdirbimo dujos (nesuskystintos)	Naftos perdirbimo dujų kategorijai priklauso įvairios nekondensuojamos dujos, kurias daugiausiai sudaro vandenilis, metanas, etanas ir alkenai, gauti naftos perdirbimo gamyklose distiliuojant žalią naftą arba apdorojant naftos produktus (pvz., krekingo metu). Taip pat priskiriamos dujos, grąžinamos iš naftos chemijos pramonės.
7. Etanas	Natūralios dujinės būsenos linijinis angliavandenilis (C2H6), gautas iš gamtinių dujų ir naftos perdirbimo dujų srovių.
8. LPG	LPG yra lengvi parafininiai angliavandeniliai, gauti naftos perdirbimo metu, žalios naftos stabilizavimo ir gamtinių dujų perdirbimo įmonėse. Juos dažniausiai sudaro propanas (C3H8) ir butanas (C4Hl0) arba jų mišinys. Jų sudėtyje taip pat gali būti propeno, buteno, izopropeno ir metilpropeno. LPG paprastai skystinami slėgiu transportavimui arba sandėliavimui.
9. Pirminis benzinas	Pirminis benzinas yra žaliava, skirta naftos chemijos pramonei (pvz., etileno arba aromatinių angliavandenilių gamybai) arba benzino gamybai riformuojant arba izomerizuojant naftos perdirbimo gamykloje. Pirminiame benzine medžiaga susidaro 30–210 °C distiliacijos intervale arba šio intervalo dalyje.
10. Automobilinis benzinas	Automobilinį benziną sudaro lengvų angliavandenilių mišinys distiliuojant 35°–215 °C temperatūroje. Jis naudojamas kaip degalai sausumoje naudojamuose kibirkštinio uždegimo varikliuose. Automobiliniame benzine gali būti priedų, oksigenatų ir oktaninį skaičių didinančių kuro priedų, įskaitant švino junginius, pvz., TEL ir TML. Priskiriamos automobilinio benzino kompaundavimo sudedamosios dalys (išskyrus priedus ir (arba) oksigenatus), pvz., alkilatai, izomeratas, riformingo benzinas (reformatas), krekingo benzinas, skirti naudoti kaip prekinis automobilinis benzinas.
10.1. Iš jo: biobenzinas	Taikomos 5 dalies „Atsinaujinančioji energija ir energija iš atliekų“ apibrėžtys.
11. Aviacinis benzinas	Specialiai aviaciniams stūmokliniams varikliams paruoštas automobilinis benzinas, kurio oktaninis skaičius tinka varikliui, stingimo temperatūra – 60 °C, o distiliacijos intervalas nuo 30 °C iki 180 °C.
12. Benzininiai reaktyviniai degalai (pirminio benzino tipo reaktyviniai degalai arba JP4)	Priskiriamos visos lengvųjų angliavandenilių alyvos, naudojamos aviacijos turbinų jėgainėse, distiliuojant 100 °–250 °C temperatūroje. Jos gaunamos kompaunduojant žibalą ir benziną arba pirminį benziną taip, kad aromatinių angliavandenilių turinys neviršytų 25 % tūrio, o garų slėgis būtų nuo 13,7 kPa iki 20,6 kPa.
13. Žibaliniai reaktyviniai degalai	Aviacijos turbinų jėgainėse naudojamas distiliatas. Jam būdingos tos pačios distiliacijos ypatybės, t. y. 150–300 °C temperatūra (paprastai neviršijant 250 °C), o pliūpsnio temperatūra tokia pat kaip žibalo. Be to, jis turi ypatingų savybių (pvz., stingimo temperatūra), kurias nustato Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Priskiriamos žibalo kompaundavimo sudedamosios dalys.
13.1. Reaktyviniai biodegalai	Skysti biodegalai, gauti iš biomasės ir maišomi su reaktyviniu žibalu arba jį pakeičiantys.
14. Kitas žibalas	Rafinuotos naftos distiliatas, naudojamas ne orlaivių transporto sektoriuose. Jis distiliuojamas 150–300 °C temperatūroje.
15. Gazolis ir (arba) dyzelinas (distiliacinė alyva)	Dujos ir (arba) dyzelinas pirmiausiai naudojami kaip tarpinis distiliatas, distiliuojamas 180°–380 °C temperatūroje. Priskiriamos kompaundavimo sudedamosios dalys. Atsižvelgiant į paskirtį skiriamos kelios markės.
15.1. Iš jo: kelių transporto dyzelis	Kelių transporto dyzelinas, naudojamas slėginio uždegimo varikliuose (automobilių, sunkvežimių ir pan.), kuris paprastai yra mažai sieringas.
15.1.1. Iš 15.1, iš jo: biodyzelinas	Taikomos 5 dalies „Atsinaujinančioji energija ir energija iš atliekų“ apibrėžtys.
15.2 Iš jo: kūrenimui skirtas ir kitas gazolis	Lengvos kūrenti skirtos pramoninės ir komercinės alyvos, laivų varikliuose ir geležinkelių transporto naudojamas dyzelis, kitas gazolis, įskaitant sunkiuosius gazolius, kurie distiliuojami 380–540 °C temperatūroje ir naudojami kaip naftos chemijos žaliava.
16. Mazutas	Visas likęs (sunkusis) mazutas (įskaitant gautą maišymo metu). Kinematinė klampa 80 °C temperatūroje viršija 10 cSt. Pliūpsnio temperatūra visada viršija 50 °C, o tankis yra visada didesnis nei 0,90 kg/l.
16.1. Iš jo: mažai sieringas	Skystasis kuras (mazutas), kuriame sieros mažiau nei 1 %.
16.2. Iš jo: sieringas	Skystasis kuras (mazutas), kuriame sieros ne mažiau kaip 1 %.
17. Vaitspiritas ir SBP	Rafinuoti distiliaciniai tarpiniai produktai, kurių distiliacija vyksta pirminio benzino arba žibalo lygmenyje. Skaidomi į: pramoninį spiritą (SBP): lengvąsias alyvas, distiliuojamas 30 °–200 °C temperatūroje. Priklausomai nuo distiliacijos intervalo nutraukimo pozicijos, skiriamos 7 arba 8 pramoninio spirito markės. Markės nustatomos pagal temperatūros skirtumus (kuri neviršija 60 °C) nuo 5 % iki 90 % tūrio distiliacijos taškų; vaitspiritą: pramoninį spiritą, kurio pliūpsnio temperatūra viršija 30 °C. Vaitspirito distiliacijos intervalas yra 135°–200 °C.
18. Tepalai	Iš distiliato šalutinių produktų gauti angliavandeniliai, dažniausiai naudojami guolių paviršių trinčiai mažinti. Įtraukiamos visos prekinės tepamosios alyvos markės, pradedant šeivine alyva ir baigiant cilindrine alyva, ir visos kitos, naudojamos plastiškuosiuose tepaluose, variklinėje alyvoje ir visose tepalams naudojamos bazinės alyvos markėse.
19. Bitumas	Kietas, pusiau kietas arba klampus koloidinės struktūros angliavandenilis, tarp rudos ir juodos spalvos, gaunamas kaip likutis žalios naftos distiliacijos metu, distiliuojant naftos likučius iš atmosferinės distiliacijos vakuuminiu būdu. Bitumas dažnai vadinamas asfaltu ir dažniausiai naudojamas keliams tiesti ir stogams dengti. Įtraukiamas pseudoverdantysis ir susmulkintas bitumas.
20. Parafinas	Sotieji alifatiniai angliavandeniliai. Šie parafinai yra tepamosios alyvos deparafinavimo metu gauti likučiai. Jie yra kristalinės struktūros, kuri maždaug atitinka markę. Jų pagrindinės savybės yra tokios: bespalviai, bekvapiai ir permatomi, o lydosi aukštesnėje nei 45 °C temperatūroje.
21. Naftos koksas	Juodos spalvos kietas šalutinis produktas, dažniausiai gaunamas atliekant naftos išvestinės žaliavos, vakuumo likučių, deguto ir pikio krekingą arba koksavimą uždelsto arba skystojo koksavimo metu. Jį daugiausiai sudaro anglis (90–95 %) ir mažas pelenų kiekis. Naudojamas plieno pramonėje kaip žaliava kokso krosnyse, kurui, elektrodų ir chemikalų gamybai. Dvi pagrindinės rūšys – „žaliasis koksas“ ir „degtas koksas“. Įtraukiamas „katalizavimo koksas“, kuris nusėda ant katalizatoriaus rafinavimo metu; šis koksas negali būti naudojamas antrą kartą ir paprastai sudeginamas kaip gamyklos kuras.
22. Kiti produktai	Visi anksčiau atskirai nepaminėti produktai, pvz., degutas ir siera. Įtraukiami aromatiniai angliavandeniliai (pvz., BTX arba benzenas, toluenas ir ksilenas) ir alkenai (pvz., propenas), gaminami naftos perdirbimo gamyklose.

4.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

4.2.1. Žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavos, priedų ir kitų angliavandenilių tiekimas

Ši lentelė taikoma tik žaliai naftai, gamtiniams dujų kondensatams, naftos perdirbimo gamyklų žaliavai, priedams ir (arba) oksigenatams (ir jų bioatitikmenims) ir kitiems angliavandeniliams.

1. Vietos gamyba

Netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai ir biodegalams.

Iš kitų šaltinių: priedai, biodegalai ir kiti angliavandeniliai, kurių gamyba buvo įtraukta į kitus kuro balansus.

Netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

2.1.	Iš jų: iš akmens anglių Įtraukiami akmens anglių skystinimo gamyklose gauti skysčiai ir kokso krosnyse gauti skysčiai.

2.2.	Iš jų: iš gamtinių dujų Gamtinių dujų kaip žaliavos gali reikėti sintetinio benzino gamyboje. Dujų kiekis, reikalingas metanolio gamybai, nurodomas pagal 2 dalį, o metanolio gavimas nurodomas šioje dalyje.

2.3.	Iš jų: iš atsinaujinančiųjų išteklių Įtraukiami biodegalai, skirti kompaunduoti su transporto degalais. Gamyba nurodoma 5 dalyje, o kompaundavimui skirtas kiekis nurodomas čia.

3.	Naftos chemijos sektoriaus grąžintas kiekis Gatavi arba pusiau gatavi produktai, kuriuos galutiniai vartotojai grąžina į naftos perdirbimo gamyklas perdirbti, kompaunduoti arba parduoti. Tai paprastai šalutiniai naftos chemijos gamybos produktai. Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

4.	Perkelti produktai Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams. Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

Importas ir eksportas

Įtraukiama pagal perdirbimo sutartis importuojama arba eksportuojama žalia nafta ir produktai (t. y. perdirbimas kreditan). Žalios naftos ir NGL kilmė nurodoma pagal pirminę kilmės šalį; naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir gatavi produktai nurodomi pagal paskutinę išsiuntimo šalį.

Įtraukiami visi dujų skysčiai (pvz., LPG), gauti importuotų suskystintų gamtinių dujų ir naftos chemijos pramonės tiesiogiai importuotų arba eksportuotų naftos produktų pakartotinio dujinimo metu.

Pastaba. Visa prekyba biodegalais, kurie nesumaišyti su transporto degalais (t. y. grynieji biodegalai), turi būti nurodyta klausimyne, skirtame atsinaujinančiajai energijai.

Laisvojoje zonoje perdirbimui importuotos naftos reeksportas turėtų būti įtraukiamas kaip produkto eksportas iš perdirbimo šalies į galutinės paskirties šalį.

6.	Tiesioginis naudojimas Žalia nafta, NGL, priedai ir oksigenatai (ir jų dalis – biodegalai) bei kiti angliavandeniliai, naudojami tiesiogiai be apdorojimo naftos perdirbimo gamyklose. Įtraukiama žalia nafta, deginama elektros gamybai.

7.	Atsargų pasikeitimai Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

8.	Apskaičiuota naftos perdirbimo gamyklų apkrova Apskaičiuotas pradėto rafinuoti produkto kiekis (iš viso). Apibrėžiamas kaip: vietos gamyba + iš kitų šaltinių + pramonės grąžintas kiekis + perkelti produktai + importas – eksportas – tiesioginis naudojimas + atsargų pasikeitimai.

9.	Statistiniai skirtumai Apibrėžiami kaip apskaičiuotos ir faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos skirtumas.

10.	Faktinė naftos perdirbimo gamyklų apkrova Kiekis, skaičiuojamas kaip į naftos perdirbimo gamyklas patiektas kiekis

11.	Naftos perdirbimo gamyklų nuostoliai Faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos ir bendrosios (bruto) produkcijos skirtumas. Nuostolių gali atsirasti dėl garinimo distiliuojant. Nurodyti nuostoliai yra teigiami. Papildymai gali būti tūrio, bet ne svorio atžvilgiu.

12.

Ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos atsargos, esančios šalies teritorijoje (iš viso)

Visos šalies teritorijoje esančios atsargos, įskaitant valdžios sektoriaus, pagrindinių vartotojų ir už atsargų laikymą atsakingų organizacijų laikomas atsargas, atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos, laisvojoje zonoje laikomos atsargos ir kitiems laikomos atsargos pagal dvišalius Vyriausybių susitarimus arba ne. „Pradžia“ ir „pabaiga“ atitinka pirmąją ir paskutiniąją ataskaitinio laikotarpio dieną.

13.	Žemutinis šilumingumas Gamyba, importas bei eksportas ir bendrasis vidurkis.

4.2.2. Naftos produktų tiekimas

Ši lentelė taikoma tik gataviems produktams (naftos perdirbimo dujoms, etanui, LPG, pirminiam benzinui, automobiliniam benzinui ir atitinkamam biobenzinui, aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams, žibaliniams reaktyviniams degalams ir atitinkamiems biodegalams, kitam žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui, skystajam kurui (mazutui) (sieringam ir mažai sieringam), vaitspiritui ir SBP, tepalams, bitumui, parafinui, naftos koksui ir kitiems produktams). Tiesioginiam deginimui naudojama žalia nafta ir NGL turėtų būti priskiriami prie gatavų produktų pristatymo ir produktų perkėlimo.

1. Pirminio produkto gavimas

Įtraukiamas vietinės arba importuotos žalios naftos (įskaitant kondensatą) ir vietinio NGL, naudojamo tiesiogiai neperdirbus naftos perdirbimo gamykloje, kiekis ir naftos chemijos pramonės grąžintas kiekis, kuris (nors ir nepirminis kuras) naudojamas tiesiogiai.

2. Bendroji naftos perdirbimo gamyklų produkcija

Pagaminta gatavų produktų perdirbimo arba kompaundavimo gamykloje.

Neįtraukiami naftos perdirbimo nuostoliai, tačiau įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklų kuras.

3. Perdirbti produktai

Gatavi produktai, kurie kartą pristatyti galutiniam vartotojui, patenka į rinką antrą kartą (pvz., naudoti, o po to perdirbti tepalai). Šis kiekis turėtų būti atskiriamas nuo chemijos pramonės grąžinto kiekio.

4. Naftos perdirbimo gamyklų kuras

Naftos perdirbimo gamyklų veikimui naudojami naftos produktai.

Neįtraukiami naftos bendrovių naudojami produktai, kurie nėra skirti rafinavimui, pvz., bunkeriai arba naftos cisternos.

Įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklose naudojamas kuras, skirtas parduodamai elektrai ir šilumai gaminti.

4.1.	Iš jo: naudojamas elektros gamybai Naftos perdirbimo gamyklų įrenginių elektrai gaminti naudojamas kiekis.

4.2.	Iš jo: naudojamas CHP gamybai Naftos perdirbimo gamyklų CHP įrenginių naudojamas kiekis.

4.3.	Iš jo: naudojamas šilumai gauti Naftos perdirbimo gamyklose šilumai gauti naudojamas kiekis.

5. Importas ir eksportas

6. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

7. Produktų perkėlimai

Dėl pakitusių specifikacijų arba sumaišius su kitu produktu perklasifikuotas kiekis.

Neigiamas vieno produkto įrašas kompensuojamas teigiamu įrašu (arba keliais įrašais) vienam arba keliems produktams arba atvirkščiai; galutinis grynasis rezultatas turėtų būti lygus nuliui.

8. Perkelti produktai

Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams.

9. Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

10. Apskaičiuotas bendrasis vidaus pristatymas

Apibrėžiamas kaip:

pirminio produkto gavimas + bendroji naftos perdirbimo gamyklų produkcija + perdirbti produktai – naftos perdirbimo gamyklų kuras + importas – eksportas – tarptautinis jūrinis bunkeriavimas + produktų perkėlimas – perkelti produktai + atsargų pasikeitimai.

11. Statistinis skirtumas

Apibrėžiamas kaip apskaičiuoto ir faktinio bendrojo vidaus pristatymo skirtumas.

12. Faktinis bendrasis vidaus pristatymas

Faktinis gatavų naftos produktų pristatymas iš pirminių šaltinių (pvz., naftos perdirbimo gamyklų, maišymo įrenginių ir pan.) vidaus rinkai.

Šie duomenys gali skirtis nuo apskaičiuotų duomenų dėl, pvz., taikymo srities skirtumų ir (arba) skirtingų ataskaitų sistemų apibrėžčių skirtumų.

12.1.

Iš jo: bendrasis pristatymas naftos chemijos sektoriui

Naftos chemijos sektoriui pristatomo kuro kiekis.

12.2.

Iš jo: energijos naudojimas naftos chemijos sektoriuje

Naftos, naudojamos kaip kuras naftos chemijos procesams, pvz. krekingui vandens garais, kiekis.

12.3.

Iš jo: naudojimas ne energetikos reikmėms naftos chemijos sektoriuje

Naftos chemijos sektoriuje naudojamos naftos, skirtos etileno, propeno, buteno, sintezės dujų, aromatinių angliavandenilių, butadieno ir kitų angliavandenilio pagrindą turinčių žaliavų gamybai krekingo vandens garais, aromatinių angliavandenilių gamyklų procesų ir garų riformingo metu, kiekis. Neįtraukiamas naftos, naudojamos kaip kuras, kiekis.

13. Naftos chemijos sektoriaus į naftos perdirbimo gamyklas grąžintas kiekis

14. Ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos atsargų kiekis

15. Komunalinių įmonių atsargų pasikeitimai

Komunalinių įmonių turimų atsargų, kurios nėra įtrauktos į kitur nurodytas dalis „Atsargų kiekis“ ir „Atsargų pasikeitimai“, pasikeitimai. Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

Įtraukiama tiesioginiam deginimui naudojama žalia nafta ir NGL (jei taikoma).

16. Žemutinis bendrojo vidaus pristatymo šilumingumas

4.2.3. Bendrasis vidaus pristatymas pagal sektorių

Tolesnėse lentelėse toliau nurodyti suvestiniai rodikliai taikomi žaliai naftai, gamtiniams dujų kondensatams, naftos perdirbimo dujoms, etanui, LPG, pirminiam benzinui, automobiliniam benzinui ir atitinkamam biobenzinui, aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams, žibaliniams reaktyviniams degalams ir atitinkamiems biodegalams, kitam žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui (ir jo kelių transporto dyzeliui, kūrenimui naudojamam ir kitam gazoliui, biodyzelinui ir ne biogazoliui ir (arba) ne biodyzelinui), visam mazutui (įskaitant mažai sieringą ir sieringą), vaitspiritui ir SBP, tepalams, bitumui, parafinui, naftos koksui ir kitiems produktams.

Nurodomi tiek energetikos, tiek ne energetikos reikmėms naudojami kiekiai ir jų visa suma.

1. Visas transformavimo sektorius

Kuro, naudojamo pirminiam arba antriniam energijos keitimui, kiekis (iš viso)

1.1.	Iš jo: elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.2.	Iš jo: elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.3.	Iš jo: bendros šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.4.	Iš jo: bendros šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.5.	Iš jo: šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.6.	Iš jo: šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.7.	Iš jo: dujų gamyklos ir (arba) dujinimo įmonės

1.8.	Iš jo: gamtinės dujos su priedais

1.9.	Iš jo: kokso krosnys

1.10.

Iš jo: aukštakrosnės

1.11.

Iš jo: naftos chemijos pramonė

1.12.

Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – transformavimas

2. Visas energetikos sektorius

Kiekis, energetikos sektoriuje naudojamas kaip energija (iš viso)

2.1.	Iš jo: akmens anglių šachtos

2.2.	Iš jo: naftos ir dujų gavyba

2.3.	Iš jo: kokso krosnys

2.4.	Iš jo: aukštakrosnės

2.5.	Iš jo: dujų gamyklos

2.6.	Iš jo: elektrinės Elektros energija, bendros šilumos ir elektros energijos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės.

2.7.	Iš jo: kitur nenurodyta – energija

3. Paskirstymo nuostoliai

Už naftos perdirbimo gamyklų ribų patirti nuostoliai dėl transporto ir pristatymo.

Įtraukiami vamzdynų nuostoliai.

4. Galutinis energijos suvartojimas

5. Pramonės sektorius

5.1.	Iš jo: geležies ir plieno

5.2.	Iš jo: chemijos ir naftos chemijos

5.3.	Iš jo: spalvotųjų metalų

5.4.	Iš jo: nemetalų mineralų

5.5.	Iš jo: transporto įrangos

5.6.	Iš jo: mašinų

5.7.	Iš jo: kasyba ir karjerų eksploatavimo

5.8.	Iš jo: maisto produktų, gėrimų ir tabako

5.9.	Iš jo: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

5.10.

Iš jo: medienos ir medienos gaminių

5.11.

Iš jo: statybos

5.12.

Iš jo: tekstilės ir odos

5.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

6. Transporto sektorius

6.1.	Iš jo: tarptautinė aviacija

6.2.	Iš jo: vidaus aviacija

6.3.	Iš jo: keliai

6.4.	Iš jo: geležinkeliai

6.5.	Iš jo: vidaus laivyba

6.6.	Iš jo: vamzdyninis transportas

6.7.	Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

7. Kiti sektoriai

7.1.	Iš jų: komercinės ir viešosios paslaugos

7.2.

Iš jų: gyvenamųjų būstų

7.2.1.

Gyvenamieji būstai, iš jų: patalpų šildymas

7.2.2.

Gyvenamieji būstai, iš jų: patalpų vėsinimas

7.2.3.

Gyvenamieji būstai, iš jų: vandens šildymas

7.2.4.

Gyvenamieji būstai, iš jų: maisto gaminimas

7.2.5.

Gyvenamieji būstai, iš jų: kitos reikmės

7.3.	Iš jų: žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

7.4.	Iš jų: žvejyba

7.5.	Iš jų: kitur nenurodyta – kita

8. Sunaudota ne energetikos reikmėms (iš viso)

Kiekis, naudojamas kaip žaliava skirtinguose sektoriuose, tačiau nenaudojamas kaip kuras arba netransformuojamas į kitą kurą. Šis kiekis įtraukiamas į pirmiau išvardytus suvestinius rodiklius.

8.1.	Iš jo: transformavimo sektorius

8.2	Iš jo: energetikos sektorius

8.3	Iš jo: transporto sektorius

8.4

Iš jo: pramonės sektorius

8.4.1.

Pramonės sektorius, iš jo: chemijos (įskaitant naftos chemijos)

8.5	Iš jo: kiti sektoriai

4.2.4. Importas ir eksportas

Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taip pat žiūrėti 4.2.1 dalies suvestinio rodiklio Nr. 5 įrašus.

4.3. Matavimo vienetai

1. Energijos kiekis	103 tonų
2. Šilumingumas	MJ/t

4.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Kipras atleidžiamas nuo prievolės pateikti 4.2.3 dalies 7 punkto („Kiti sektoriai“) ir 8 punkto („Sunaudota ne energetikos reikmėms (iš viso)“) suvestinius rodiklius; taikomos tik bendrosios vertės.

5. ATSINAUJINANČIOJI ENERGIJA IR ENERGIJA IŠ ATLIEKŲ

5.1. Susiję energetikos produktai

Jei kitaip nenurodyta, renkami visų toliau išvardytų energetikos produktų duomenys.

Energetikos produktas	Apibrėžtis
1. Hidroenergija	Potencinė ir kinetinė vandens energija, hidroelektrinėse paversta į elektrą. Turi būti įtraukiama hidroakumuliacija. Turi būti nurodoma mažesnio nei 1 MW, nuo 1 iki 10 MW ir ne mažesnio nei 10 MW galingumo jėgainių ir hidroakumuliacijos gamyba.
2. Geoterminė energija	Energija, gaunama iš žemės plutos išskiriamos šilumos, paprastai karšto vandens arba garų pavidalo. Šios energijos gamyba pagrįsta gręžinyje gaunamo skysčio entalpijos ir pabaigoje išmetamo skysčio skirtumu. Ji naudojama tinkamose vietose: — elektros gamybai, naudojant sausus garus arba aukštos entalpijos sūrymą po išgarinimo; — tiesiogiai kaip šiluma rajono šildymui, žemės ūkyje ir pan.
3. Saulės energija	Saulės spinduliai naudojami vandeniui kaitinti ir elektrai gaminti. Tokiai energijai priskiriama šiluma, kuri patenka į šilumos perdavimo terpę, t. y. iš saulės spinduliavimo energijos atėmus optinius ir kolektorių nuostolius. Neįtraukiama pasyvi saulės energija, tiesiogiai naudojama gyvenamiesiems pastatams ar kitiems statiniams šildyti, vėsinti ar apšviesti.
3.1. Iš jos: saulės fotovoltų energija	Saulės šviesa, paversta į elektrą, naudojant saulės baterijos elementus, paprastai pagamintus iš puslaidininkių medžiagos, kuri šviesoje gamina elektrą.
3.2. Iš jos: saulės šiluminė energija	Saulės spindulių šiluma; sudedamosios dalys gali būti: a) saulės termofikacinės energijos elektrinės arba b) namuose arba sezoniniam baseinų šildymui naudojamo karšto vandens gamybos įranga (pvz., plokštieji saulės energijos kolektoriai, daugiausiai termosifonų tipo).
4. Potvynių, bangų ir vandenyno energija	Mechaninė energija, kuri kyla potvynių, bangavimo metu arba atsiranda iš vandenyno srovių ir naudojama elektrai gaminti.
5. Vėjo energija	Kinetinė vėjo energija, vėjo turbinose paverčiama į elektrą.
6. Pramoninių atliekų (neatsinaujinančiųjų) energija	Nurodomos pramoninės neatsinaujinančiosios atliekos (skysčiai arba kietos medžiagos), tiesiogiai deginamos elektrai ir (arba) šilumai gauti. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu. Atsinaujinančiosios pramoninės atliekos turėtų būti nurodomos „Kietos biomasės“, „Biodujų ir (arba) skystųjų biodegalų“ kategorijose.
7. Komunalinės atliekos	Namų, ligoninių ir tretinio sektoriaus atliekos, sudegintos specialiuose įrenginiuose, pagal žemutinį šilumingumą.
7.1. Iš jų: atsinaujinančiosios	Biologinės kilmės komunalinių atliekų dalis.
7.2. Iš jų: neatsinaujinančiosios	Komunalinių nebiologinės kilmės atliekų dalis.
8. Kietasis biokuras	Taikoma biologinės kilmės, organinei, neiškastinei medžiagai, kuri gali būti naudojama kaip kuras šildymui arba elektrai gaminti. Jį sudaro:
8.1. Iš jo: medžio anglys	Medžio ir kitų augalinės kilmės medžiagų destrukcinio distiliavimo ir pirolizės metu gautos kietosios atliekos.
9. Biodujos	Dujos, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra metanas ir anglies dioksidas, gaunami biomasę skaidant anaerobiniu būdu.
10. Skystieji biodegalai	Šioje kategorijoje nurodytų skystųjų biodegalų kiekis turėtų atitikti biodegalų, o ne bendrąjį skysčių, su kuriais maišomi biodegalai, tūrį. Konkrečiais skystųjų biodegalų importo ir eksporto atvejais nurodomas tik tas parduotas kiekis, kuris nebuvo kompaunduojamas su transporto degalais (t. y. jų grynuoju pavidalu); prekyba skystaisiais biodegalais, maišytais su transporto degalais, turėtų būti nurodyta 4 dalyje, kurioje nurodomi naftos duomenys. Taikoma toliau nurodytiems skystiesiems biodegalams.
10.1. Iš jų: biobenzinas	Šiai kategorijai priklauso bioetanolis (etanolis, gaunamas iš biomasės ir (arba) biologiškai skylančios atliekų frakcijos), biometanolis (metanolis, gaunamas iš biomasės ir (arba) biologiškai skylančios atliekų frakcijos), bioETBE (etil-tercijo-butil-eteris, gaunamas bioetanolio pagrindu; bioETBE tūrio procentas, kuris skaičiuojamas kaip biodegalai, yra 47 %) ir bioMTBE (metil-tercijo-butil-eteris, gaunamas biometanolo pagrindu: bioMTBE tūrio procentas, kuris skaičiuojamas kaip biodegalai, yra 36 %).
10.1.1. Biobenzinas, iš jo: bioetanolis	Iš biomasės ir (arba) biologiškai skaidžios atliekų dalies gautas etanolis.
10.2. Iš jų: biodyzelinas	Šiai kategorijai priklauso biodyzelinas (dyzelino kokybės metil-esteris, gaunamas iš augalinio arba gyvūninio aliejaus), biodimetileteris (dimetileteris, gaminamas iš biomasės), Fišerio-Tropšo biodyzelinas (Fišerio-Tropšo biodyzelinas, gaminamas iš biomasės), šaltai išspausta bioalyva (alyva, gaminama iš aliejinių augalų sėklų, apdorojant tik mechaniškai) ir visi kiti skystieji biodegalai, kuriais papildomas arba su kuriais kompaunduojamas transportinis dyzelinas, arba kurie tiesiogiai naudojami kaip transportinis dyzelinas.
10.3. Reaktyviniai biodegalai	Skystieji biodegalai, gauti iš biomasės ir maišomi su reaktyviniu žibalu arba jį pakeičiantys.
10.4. Kiti skystieji biodegalai	Skystieji biodegalai, naudojami tiesiogiai kaip degalai, nepriskiriami biologiniam automobiliniam benzinui arba biodyzelinui.

5.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

5.2.1. Bendroji elektros energijos ir šilumos gamyba

Kai taikoma, turi būti atskirai nurodoma elektros energija ir šiluma, gaunama iš 5.1 dalyje nurodytų energetikos produktų (išskyrus medžio anglis, biobenziną ir reaktyvinius biodegalus):

— pagrindinės veiklos įmonėms ir gamintojams savo reikmėms;

— tik elektros energijos įmonėms, tik šilumos įmonėms ir bendros šilumos ir elektros energijos (CHP) įmonėms.

Šis reikalavimas netaikomas medžio anglims. Skystųjų biodegalų atveju jis netaikomas biobenzinui ir reaktyviniams biodegalams. Hidroenergijos atveju duomenys turi būti suskirstyti pagal įrenginius, kurių elektros produkcija yra iki 1 MW, nuo 1 iki 10 MW ir didesnė nei 10 MW.

5.2.2. Tiekimo ir transformavimo sektoriai

5.1 dalyje nurodytų energetikos produktų (išskyrus hidroenergiją, saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją), naudojamų „Tiekimo ir transformavimo“ sektoriuje, kiekis turi būti nurodytas pagal šiuos suvestinius rodiklius.

1. Gamyba

2. Importas

3. Eksportas

4. Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

5. Bendrasis suvartojimas

6. Statistiniai skirtumai

7. Visas transformavimo sektorius

Atsinaujinančiųjų išteklių ir atliekų kiekis, naudojamas pirminei energijai paversti į antrinę (pvz., sąvartyno dujos paverčiamos elektra) arba naudojami išvestiniams energetikos produktams gauti (pvz., biodujoms, skirtoms maišyti su gamtinėmis dujomis).

7.1.	Iš jo: elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.2.	Iš jo: bendros šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.3.	Iš jo: šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.4.	Iš jo: elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.5.	Iš jo: bendros šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.6.	Iš jo: šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.7.	Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos Atsinaujinančiųjų išteklių ir atliekų, naudojamų kuro briketų gamybai, kiekis. Atsinaujinantieji ištekliai ir atliekos, naudojami šildymui ir įrangos eksploatavimui, turi būti nurodomi kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

7.8.	Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos Atsinaujinančiųjų išteklių ir atliekų, naudojamų BKB gamybai, kiekis. Atsinaujinantieji ištekliai ir atliekos, naudojami šildymui ir įrangos eksploatavimui, turi būti nurodomi kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

7.9.	Iš jo: dujų gamyklų dujos Atsinaujinančiųjų išteklių ir atliekų, naudojamų dujų gamyklos dujų gamybai, kiekis. Atsinaujinantieji ištekliai ir atliekos, naudojami šildymui ir įrangos eksploatavimui, turi būti nurodomi kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

7.10.

Iš jo: aukštakrosnės

Atsinaujinančiosios energijos (pvz., iš medžio anglies), transformuotos aukštakrosnėse, kiekis.

Šildymui ir įrangos eksploatavimui sunaudotas kiekis turėtų būti rašomas ne čia, o kaip suvartojimas energetikos sektoriuje.

7.11.

Iš jo: gamtinių dujų maišymo įrenginiai

Biodujų, maišomų su gamtinėmis dujomis ir įleidžiamų į gamtinių dujų tinklą, kiekis.

7.12.

Iš jo: maišymas su automobiliniu benzinu, dyzelinu, žibalu

Skystųjų biodegalų, kurie nėra pristatomi galutiniams vartotojams, o naudojami kartu su kitais naftai skirtame klausimyne nurodytais naftos produktais, kiekis.

7.13.

Iš jo: medžio anglių gamybos įmonės

Medžio anglių gamybai naudojamos medienos kiekis.

7.14.

Iš jo: kitur nenurodyta – transformavimas

5.2.3. Energetikos sektorius

5.1 dalyje nurodytų energetikos produktų (išskyrus hidroenergijos, saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją), naudojamų energetikos sektoriuje arba skirtų galutiniam suvartojimui, kiekis turi būti nurodytas pagal šiuos suvestinius rodiklius.

1. Visas energetikos sektorius

Atsinaujinančioji energija ir atliekos, naudojamos energetikos pramonėje transformavimo veiklai palaikyti. Pvz., šildymui, apšvietimui arba siurblių ir (arba) kompresorių eksploatavimui naudojama atsinaujinančioji energija ir atliekos.

Atsinaujinančiosios energijos ir atliekų kiekis, transformuotas į kitą energijos formą, turėtų būti nurodytas transformavimo sektoriuje.

1.1.	Iš jo: dujinimo gamyklos

1.2.	Iš jo: valstybinės elektros, CHP ir šilumos gamybos įmonės

1.3.	Iš jo: akmens anglių šachtos

1.4.	Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.5.	Iš jo: kokso krosnys

1.6.	Iš jo: naftos perdirbimo gamyklos

1.7.	Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.8.	Iš jo: dujų gamyklų dujos

1.9.	Iš jo: aukštakrosnės

1.10.

Iš jo: medžio anglių gamybos įmonės

1.11.

Iš jo: kitur nenurodyta

2. Paskirstymo nuostoliai

Visi nuostoliai, patirti dėl transportavimo ir paskirstymo.

5.2.4. Galutinis energijos naudojimas

5.1 dalyje nurodytų energetikos produktų (išskyrus hidroenergiją, saulės fotovoltų, potvynių, bangų, vandenyno ir vėjo energiją) kiekis turi būti nurodytas pagal šiuos suvestinius rodiklius.

1. Galutinis energijos suvartojimas

2. Pramonės sektorius

2.1.	Iš jo: geležies ir plieno

2.2.	Iš jo: chemijos ir naftos chemijos

2.3.	Iš jo: spalvotųjų metalų

2.4.	Iš jo: nemetalų mineralų

2.5.	Iš jo: transporto įrangos

2.6.	Iš jo: mašinos

2.7.	Iš jo: kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8.	Iš jo: maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.	Iš jo: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: medienos ir medienos gaminių

2.11.

Iš jo: statybos

2.12.

Iš jo: tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

3. Transporto sektorius

3.1.	Iš jo: geležinkeliai

3.2.	Iš jo: keliai

3.3.	Iš jo: vidaus laivyba

3.4.	Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

4. Kiti sektoriai

4.1.	Iš jų: komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: gyvenamųjų būstų

4.2.1.

Gyvenamieji būstai, iš jų: patalpų šildymas

4.2.2.

Gyvenamieji būstai, iš jų: patalpų vėsinimas

4.2.3.

Gyvenamieji būstai, iš jų: vandens šildymas

4.2.4.

Gyvenamieji būstai, iš jų: maisto gaminimas

4.2.5.

Gyvenamieji būstai, iš jų: kitos reikmės

4.3.	Iš jų: žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

4.4.	Iš jų: žvejyba

4.5.	Iš jų: kitur nenurodyta – kita

5.2.5. Techninė įrenginių charakteristika

Jei taikoma, ataskaitinių metų pabaigoje turi būti nurodyti šie elektros gamybos pajėgumai.

1. Hidroenergija

Turi būti nurodoma mažesnio nei 1 MW, nuo 1 iki 10 MW ir ne mažesnio nei 10 MW galingumo jėgainių ir tik hidroakumuliacijos, taip pat visų dydžių kartu, pajėgumas. Turėtų būti nurodytas tikslus jėgainių dydis, neįskaitant hidroakumuliacijos.

2. Geoterminė energija

3. Saulės fotovoltų energija

4. Saulės šiluminė energija

5. Potvynių, bangų ir vandenyno energija

6. Vėjo energija

7. Pramoninių atliekų (neatsinaujinančiųjų) energija

8. Komunalinės atliekos

9. Kietasis biokuras

10. Biodujos

11. Biodyzelinas

12. Kiti skystieji biodegalai

Turi būti nurodytas bendrasis įrengtų saulės energijos kolektorių plotas.

Turi būti nurodyti šių biodegalų gamybos pajėgumai.

1. Biobenzinas

2. Biodyzelinas

3. Reaktyviniai biodegalai

4. Kiti skystieji biodegalai

5.2.6. Importas ir eksportas

Turi būti nurodomas šių produktų importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį.

1. Biobenzinas

1.1.	Iš jo: bioetanolis

2. Reaktyviniai biodegalai

3. Biodyzelinas

4. Kiti skystieji biodegalai

5. Medienos granulės

5.2.7. Kietojo biokuro ir biodujų gamyba

Turi būti nurodyta šių produktų gamyba.

1. Kietasis biokuras (išskyrus medžio anglis)

1.1.

Iš jo: malkinė mediena, medienos likučiai ir šalutiniai produktai

1.1.1.

Iš malkinės medienos, medienos likučių ir šalutinių produktų: medienos granulės

1.2.	Iš jo: sulfatinės išviros

1.3.	Iš jo: cukranendrių išspaudos

1.4.	Iš jo: gyvūninės atliekos

1.5.	Iš jo: kitos augalinės medžiagos ir likučiai

2. Anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos

2.1.	Iš jų: sąvartynų dujos

2.2.	Iš jų: kanalizacijos dumblo dujos

2.3.	Iš jų: kitos anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos

3. Šiluminių procesų biodujos

5.3. Šilumingumas

Turi būti nurodytas šių produktų vidutinis žemutinis šilumingumas.

1. Biobenzinas

2. Bioetanolis

3. Biodyzelinas

4. Reaktyviniai biodegalai

5. Kiti skystieji biodegalai

6. Medžio anglys

5.4. Matavimo vienetai

1. Elektros gamyba	MWh
2. Šilumos gamyba	TJ.
3. Atsinaujinantieji energetikos produktai	Biobenzinas, biodyzelinas ir kiti skystieji biodegalai: tonos. Medžio anglys: 1 000 t. Visi kiti: TJ (remiantis žemutiniu šilumingumu).
4. Saulės energijos kolektorių plotas	1 000 m2
5. Įmonės pajėgumai	Biodegalai: tonų per metus. Visi kiti: MWe.
6. Šilumingumas	kJ/kg (žemutinis šilumingumas).

5.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

6. TAIKOMOS NUOSTATOS

Kaip nurodyta visose pirmesnėse dalyse, duomenims rinkti taikomos toliau išvardijamos nuostatos.

1.	Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.).

2.	Dažnis: kiekvienais metais.

3.	Duomenų pateikimo terminas Kitų metų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos lapkričio 30 d.

4.	Perdavimo forma ir metodas Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą tinkamą keitimosi duomenimis standartą. Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą.

▼M2

C PRIEDAS

ENERGETIKOS MĖNESINĖ STATISTIKA

Šiame priede apibūdinama kas mėnesį renkamų energetikos statistinių duomenų aprėptis, vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnis, terminas ir perdavimo būdai.

Jei šiame priede terminai nepaaiškinti, taikomas A priedas.

1. KIETASIS KURAS

1.1. Susiję energetikos produktai

Jei kitaip nenurodyta, renkami visų toliau išvardytų energetikos produktų duomenys.

Energetikos produktas	Apibrėžtis
1. Antracitas	Antracitas yra akmens anglys, kurių viršutinis šilumingumas lygus arba didesnis nei 20 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai, o vidutinis atsitiktinis vitrinito atspindžio faktorius yra bent 0,6 %.
2. Lignitas	Nesukepančiosios anglys, kurių viršutinis šilumingumas yra mažesnis kaip 20 000 kJ/kg ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis yra didesnis kaip 31 %, skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.
3. Durpės	Degios, minkštos, akytos arba suslėgtos iškastinės augalinės kilmės nuosėdos, kurių sudėtyje daug vandens (iki 90 % neperdirbus), lengvai pjaustomos, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Ne energetikos tikslams naudojamos durpės neturėtų būti įtraukiamos. Įtraukiamos trupininės durpės.
4. Akmens anglių briketai	Sudėtinis kuras, pagamintas iš antracito dalelių, pridėjus rišamąją medžiagą.
5. BKB (rusvųjų anglių briketai)	BKB yra sudėtinis kuras iš lignito arba subbituminių anglių, pagamintas briketuojant esant aukštam slėgiui be rišamosios medžiagos, įskaitant džiovinto lignito daleles ir dulkes.
6. Koksas	Kietas produktas, gautas aukštoje temperatūroje karbonizuojant akmens anglį, daugiausia koksinę akmens anglį, kuriam būdingas nedidelis drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekis. Kokso krosnių koksas daugiausia naudojamas geležies ir plieno pramonėje kaip energijos šaltinis ir cheminė medžiaga. Šiai kategorijai priskiriamas smulkusis koksas ir liejyklų koksas. Į šią kategoriją turėtų būti įtrauktas puskoksis (kietas produktas, gautas karbonizuojant anglį žemoje temperatūroje). Puskoksis yra naudojamas kaip buitinis kuras arba pačioje transformavimo gamykloje. Į šią antraštinę dalį taip pat įtraukiami iš lignito pagamintas koksas, smulkusis koksas, dujinis koksas ir puskoksis.

1.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

Jei šiame priede terminai nepaaiškinti, taikomas A priedas.

1.2.1. Tiekimo sektorius

Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai taikomi antracitui, lignitui ir durpėms.

1. Gamyba

2. Regeneruoti produktai (taikoma tik antracitui).

Kasyklose regeneruotos suspensijos ir atliekų krūvos skalūnai.

3. Importas (iš viso)

4. Eksportas (iš viso)

5. Atsargos:

— laikotarpio pradžia,

— laikotarpio pabaiga,

— atsargų pasikeitimai.

Šie kiekiai laikomi kasyklose ir importuotojų.

Neįtraukiamos vartotojų atsargos (t. y. elektrinėse ir kokso gamyklose laikomos atsargos), išskyrus vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, laikomas atsargas.

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

6.	Apskaičiuotas vidaus pristatymas Apskaičiuotas produktų, kurie buvo pristatyti vidaus vartojimui, kiekis (iš viso). Apibrėžiamas kaip: .

7.	Statistinis skirtumas Apskaičiuotas vidaus pristatymas atėmus faktinį vidaus pristatymą. Taikoma tik antracitui.

Faktinis pristatymas į vidaus rinką

Vidaus rinkai pristatytas kiekis. Prilygsta pristatymo skirtingiems vartotojams atvejų skaičiui (iš viso). Gali atsirasti skirtumas tarp apskaičiuoto ir faktinio pristatymo.

Taikoma tik antracitui.

8.1.	Iš jo: pristatymas gamykloms (pagrindinė veikla)

8.2.	Iš jo: pristatymas kokso gamykloms

8.3.	Iš jo: pristatymas akmens anglių briketų gamykloms Akmens anglių briketų gamyklose (kasyklų ir nepriklausomų) transformacijai naudojamas kiekis.

8.4.	Iš jo: pristatymas visai pramonei

8.5.	Iš jo: kitas pristatymas (paslaugos, namų ūkiai ir pan.) Namų ūkiams (įskaitant akmens anglių kasyklų ir susijusių gamyklų darbuotojams skiriamas anglis) ir paslaugoms (administracijai, parduotuvėms ir pan.) ir kitur nenurodytiems sektoriams skirto kuro kiekis.

Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai taikomi koksui, akmens anglių briketams ir rusvųjų anglių briketams.

Gamyba

2.	Importas (iš viso)

3.	Eksportas (iš viso)

Atsargos:

— laikotarpio pradžia,

— laikotarpio pabaiga,

— atsargų pasikeitimai.

Kokso gamyklose (kokso) ir akmens anglių briketų gamyklose (kuro briketų) laikomi kiekiai.

Neįtraukiamos vartotojų atsargos, išskyrus vartotojų, kurie importuoja tiesiogiai, laikomas atsargas.

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

5.	Apskaičiuotas vidaus pristatymas Apskaičiuotas produktų, kurie buvo pristatyti vidaus vartojimui, kiekis (iš viso). Apibrėžiamas kaip: .

6.	Pristatymas geležies ir plieno pramonei (taikoma tik koksui)

1.2.2. Importas

Turi būti nurodomas antracito importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį.

1.3. Matavimo vienetai

Visas produktų kiekis nurodomas 103 t.

1.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

2. ELEKTROS ENERGIJA

2.1. Susiję energetikos produktai

Ši dalis skirta elektros energijai.

2.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Pateikiamas toliau nurodytų suvestinių rodiklių sąrašas.

2.2.1. Gamybos sektorius

Šie suvestiniai rodikliai turi būti nurodomi bendruoju ir grynuoju kiekiais.

1. Elektros energijos gamyba (iš viso)

1.1.	Iš jos: branduolinė energija

1.2.

Iš jos: hidroenergija

1.2.1.

Iš 1.2, iš jos: dalis hidroenergijos, gaunamos iš hidroakumuliacijos

1.3.	Iš jos: geoterminė energija

1.4.	Iš jos: tradicinė šiluminė energija

1.5.	Iš jos: vėjo energija

Taip pat privaloma nurodyti šios elektros energijos kiekį.

2. Importas

2.1.	Iš jo: ES vidaus importas

3. Eksportas

3.1.	Iš jo: ES išorės eksportas

4. Naudojama hidroakumuliacijai

5. Naudojama vidaus rinkai

Apskaičiuojama kaip:

Kuro naudojimui pagrindinės veiklos įmonėse taikomi toliau nurodyti suvestiniai rodikliai (lignito apibrėžtis pateikiama B priede, antracito – C priede).

6. Kuro, naudojamo pagrindinės veiklos įmonėse, kiekis (iš viso).

Bendrasis kuro, naudojamo elektros energijos gamybai, taip pat tik trečiosioms šalims parduodamos šilumos gamybai, kiekis.

6.1.	Iš jo: antracitas

6.2.	Iš jo: lignitas

6.3.	Iš jo: naftos produktai

6.4.	Iš jo: gamtinės dujos

6.5.	Iš jo: išvestinės dujos (gamykloje pagamintos dujos)

6.6.	Iš jo: kitas kuras

2.2.2. Pagrindinės veiklos gamintojų kuro atsargos

Pagrindinės veiklos gamintojai yra komunalinės įmonės, kurios elektros energijos gamybai naudoja kurą. Privaloma nurodyti toliau išvardytas ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargas (ataskaitinio mėnesio pabaigos atsargas).

1. Antracitas

2. Lignitas

3. Naftos produktai

2.3. Matavimo vienetai

1. Energijos kiekis

Elektros energija: GWh.

Antracitas, lignitas ir naftos produktai: tiek 103 t, tiek TJ, remiantis žemutiniu šilumingumu.

Gamtinės dujos ir išvestinės dujos: TJ remiantis viršutiniu šilumingumu.

Kiti degalai: TJ remiantis žemutiniu šilumingumu.

Branduolinė šiluma: TJ.

2. Atsargos

103 t

2.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

3. NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI

3.1. Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, renkami visų toliau išvardytų energetikos produktų, kuriems tinka B priedo 4 dalies apibrėžtys, duomenys: žalia nafta, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliava, kiti angliavandeniliai, naftos perdirbimo dujos (nesuskystintos), etanas, LPG, pirminis benzinas, automobilinis benzinas, aviacinis benzinas, benzininiai reaktyviniai degalai (pirminio benzino tipo reaktyviniai degalai arba JP4), žibaliniai reaktyviniai degalai, kitas žibalas, gazolis ir (arba) dyzelinas (distiliacinė alyva), transportinis dyzelinas, kūrenimui skirtas ir kitas gazolis, mazutas (sieringas ir mažai sieringas), vaitspiritas ir SBP, tepalai, bitumas, parafinas ir naftos koksas.

Kai taikoma, automobilinis benzinas turi būti nurodomas dviejose kategorijose, būtent kaip biobenzinas ir ne biobenzinas; reaktyviniai degalai taip pat turi būti nurodomi dviejose kategorijose, būtent kaip reaktyviniai biodegalai ir reaktyviniai ne biodegalai; gazolis ir (arba) dyzelinas turi būti nurodomi keturiose kategorijose, būtent kaip kelių transporto dyzelis, šildymui skirtas ir kitas gazolis, biodyzelinas ir ne biogazolis ir (arba) ne biodyzelinas.

Skiltyje „Kiti produktai“ nurodomas ne tik B priedo 4 dalies apibrėžtis atitinkantis kiekis, bet ir vaitspirito ir SBP, tepalų, bitumo ir parafino kiekis; šie produktai negali būti nurodyti atskirai.

3.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

3.2.1. Tiekimo sektorius

Toliau nurodoma lentelė taikoma tik žaliai naftai, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavai, priedams ir (arba) oksigenatams, biodegalams ir kitiems angliavandeniliams.

1. Vietos gamyba

Netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

2. Iš kitų šaltinių

Priedas, biodegalai ir kiti angliavandeniliai, kurių gamyba buvo įtraukta kituose degalų balansuose.

Netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

3. Naftos chemijos sektoriaus grąžintas kiekis

Gatavi arba pusiau gatavi produktai, kuriuos galutiniai vartotojai grąžina į naftos perdirbimo gamyklas perdirbti, kompaunduoti arba parduoti. Tai paprastai šalutiniai naftos chemijos gamybos produktai. Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

4. Pervesti produktai

Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams.

Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

5. Importas ir eksportas

Pastaba. Prekyba biodegalais, kurie nesumaišyti su transporto degalais (t. y. grynieji biodegalai), turėtų būti nurodyta klausimyne, skirtame atsinaujinančiajai energijai.

6. Tiesioginis naudojimas

Žalia nafta, NGL ir kiti angliavandeniliai, naudojami tiesiogiai, neperdirbus naftos perdirbimo gamyklose.

Įtraukiama žalia nafta, deginama elektros gamybai.

7. Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius.

8. Apskaičiuota naftos perdirbimo gamyklų apkrova

Apskaičiuotas pradėto rafinuoti produkto kiekis (iš viso). Apibrėžiamas kaip:

9. Statistiniai skirtumai

Apibrėžiami kaip apskaičiuotos ir faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos skirtumas.

10. Faktinė naftos perdirbimo gamyklų apkrova

Kiekis, skaičiuojamas kaip į naftos perdirbimo gamyklas patiektas kiekis

11. Naftos perdirbimo gamyklų nuostoliai

Faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos ir bendrosios (bruto) produkcijos skirtumas. Nuostolių gali atsirasti dėl garinimo distiliuojant. Nurodyti nuostoliai yra teigiami. Papildymai gali būti tūrio, bet ne svorio atžvilgiu.

Toliau pateikta lentelė netaikoma nei naftos perdirbimo gamyklų žaliavai, nei priedams ir (arba) oksigenatams.

1. Pirminio produkto gavimas

2. Bendroji naftos perdirbimo gamyklų produkcija

Pagaminta gatavų produktų perdirbimo arba kompaundavimo gamykloje.

Neįtraukiami naftos perdirbimo nuostoliai, tačiau įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklų kuras.

3. Perdirbti produktai

Gatavi produktai, kurie kartą pristatyti galutiniam vartotojui, patenka į rinką antrą kartą (pvz., naudoti, o paskui perdirbti tepalai). Šis kiekis turėtų būti atskiriamas nuo chemijos pramonės grąžinto kiekio.

4. Naftos perdirbimo gamyklų kuras

Naftos perdirbimo gamyklų veikimui naudojami naftos produktai.

Neįtraukiami naftos bendrovių naudojami produktai, kurie nėra skirti rafinavimui, pvz., bunkeriai arba naftos cisternos.

Įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklose naudojamas kuras, skirtas parduodamai elektrai ir šilumai gaminti.

5. Importas ir eksportas

6. Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

7. Produktų pervedimai

Dėl pakitusių specifikacijų arba sumaišius su kitu produktu perklasifikuotas kiekis.

8. Pervesti produktai

Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams.

9. Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius.

10. Apskaičiuotas bendrasis vidaus pristatymas

Apibrėžiamas kaip:

11. Statistinis skirtumas

Apibrėžiamas kaip apskaičiuoto ir faktinio bendrojo vidaus pristatymo skirtumas.

12. Faktinis bendrasis vidaus pristatymas

Faktinis gatavų naftos produktų pristatymas iš pirminių šaltinių (pvz., naftos perdirbimo gamyklų, maišymo įrenginių ir pan.) vidaus rinkai.

Šie duomenys gali skirtis nuo apskaičiuotų duomenų dėl, pvz., taikymo srities skirtumų ir (arba) skirtingų ataskaitų sistemų apibrėžčių skirtumų.

12.1.

Iš jo: pristatymas tarptautinei civilinei aviacijai

12.2.

Iš jo: pristatymas gamykloms (pagrindinė veikla)

12.3.

Iš jo: automobilių suskystintų naftos dujų (LPG) pristatymas

12.4.

Iš jo: pristatymas (bruto) naftos chemijos sektoriui

13. Grąžinimas iš naftos chemijos sektoriaus į naftos perdirbimo gamyklas

14. Vidaus pristatymas (grynasis, iš viso)

3.2.2. Atsargos

Privaloma nurodyti toliau pateiktų visų energetikos produktų, įskaitant priedus ir (arba) oksigenatus, bet išskyrus naftos perdirbimo dujas, ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos atsargas.

1. Šalies teritorijoje turimos atsargos

Atsargos, laikomos šiose vietose: naftos perdirbimo gamyklų cisternose, laivų krovinių terminaluose, vamzdynų cisternose, baržose ir pakrančių tanklaiviuose (kai išvykimo uostas ir atvykimo uostas yra toje pačioje šalyje), valstybės narės uosto tanklaiviuose (jei jų krovinys iškraunamas uoste), žemyniniuose laivų bunkeriuose. Neįtraukiamos naftos atsargos, laikomos vamzdynuose, geležinkelių cisternose, automobilinėse cisternose, jūrų laivų bunkeriuose, degalinėse, mažmeninėse parduotuvėse ir jūros bunkeriuose.

2. Kitoms šalims laikomos atsargos pagal dvišalius Vyriausybių susitarimus

Šalies teritorijoje turimos atsargos, kurios priklauso kitai šaliai, garantuojant teisę jomis naudotis pagal atitinkamų Vyriausybių susitarimus.

3. Atsargos, kurių užsienio paskirties šalis yra žinoma

Į 2 punktą neįtrauktos šalies teritorijos atsargos, kurios priklauso kitai šaliai ir yra jai skirtos. Šios atsargos gali būti laisvojoje zonoje arba už jos ribų.

4. Kitos atsargos, laikomos laisvojoje zonoje

Įtraukiamos atsargos, kurios nėra nurodytos 2 arba 3 punktuose, nepriklausomai nuo to, ar atliktas muitinis įforminimas.

5. Pagrindinių vartotojų laikomos atsargos

Įtraukiamos atsargos, kurias kontroliuoja valdžios sektorius. Ši apibrėžtis netaikoma kitoms vartotojų atsargoms.

6. Uostuose esančiuose arba prisišvartavusiuose atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos

Atsargos, nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas muitinis įforminimas. Šiai kategorijai nepriklauso atvirose jūrose esančių laivų atsargos.

Įtraukiama pakrančių tanklaiviuose laikoma nafta, jei tanklaivių išvykimo ir atvykimo uostai yra toje pačioje šalyje. Jei atvykstantys laivai iškrauna krovinį ne viename uoste, nurodyti tik tą kiekį, kuris buvo iškrautas duomenis teikiančioje šalyje.

7. Šalies teritorijoje valdžios sektoriaus laikomos atsargos

Įtraukiamos šalies teritorijoje valdžios sektoriaus laikomos nekarinės atsargos, kurios priklauso valdžios sektoriui ir yra jo kontroliuojamos ir laikomos išskirtinai nenumatytiems atvejams.

Neįtraukiamos valstybinių naftos bendrovių arba elektros įmonių atsargos arba pagal valdžios sektoriaus užsakymą naftos bendrovių tiesiogiai laikomos atsargos.

8. Atsargų laikymo organizacijų šalies teritorijoje laikomos atsargos

Valstybinių ir privačių bendrovių, įsteigtų laikyti atsargas tik nenumatytiems atvejams, laikomos atsargos.

Neįtraukiamos privačiose bendrovėse laikomos privalomosios atsargos.

9. Visos kitos atsargos, laikomos šalies teritorijoje

Visos kitos atsargos, kurios atitinka 1 punkto sąlygas.

10. Užsienyje pagal dvišalius Vyriausybių susitarimus laikomos atsargos

Duomenis teikiančiai šaliai priklausančios, tačiau kitoje šalyje laikomos atsargos, garantuojant teisę jomis naudotis pagal atitinkamų Vyriausybių susitarimus.

10.1.

Iš jų: valdžios sektoriaus atsargos

10.2.

Iš jų: atsargų laikymo organizacijos atsargos

10.3.

Iš jų: kitos atsargos

11. Užsienyje laikomos atsargos, kurios galutinai skirtos importo atsargoms

Į 10 kategoriją neįtrauktos atsargos, kurios priklauso duomenis teikiančiai valstybei, tačiau iki importo laikomos kitoje valstybėje.

12. Kitos atsargos laikomos laisvojoje zonoje

Kitos atsargos šalies teritorijoje, kurios nėra įtrauktos į minėtas kategorijas.

13. Vamzdynų užpildas

Vamzdynuose esanti nafta (žalia nafta ir naftos produktai), būtina srovei vamzdynuose palaikyti.

Be to, privaloma pateikti pagal atitinkamas šalis suskirstyto kiekio duomenis:

— kitoms šalims pagal oficialius susitarimus laikomos ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos, pagal gavėją,

— kitoms šalims laikomos ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos pagal oficialius susitarimus, iš jų – pateikiamos pagal reikalavimą, pagal gavėją,

— ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos, kurių užsienio paskirties šalis žinoma, pagal gavėją,

— užsienyje pagal oficialius susitarimus laikomos ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos, pagal vietovę,

— kitoms šalims pagal oficialius susitarimus laikomos ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos, iš jų – pateikiamos pagal reikalavimą, pagal vietovę,

— užsienyje laikomos ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos, kurių galutinė paskirtis – importas į duomenis teikiančią šalį, pagal vietovę.

Atsargos ataskaitinio laikotarpio pradžioje reiškia paskutinės mėnesio prieš ataskaitinį mėnesį dienos atsargas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos reiškia paskutinės ataskaitinio mėnesio dienos atsargas.

3.2.3. Importas ir eksportas

Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį.

3.3. Matavimo vienetai

Energijos kiekis: 103 t.

3.4. Geografinės pastabos

Tik teikiant statistikos duomenis A priedo 1 dalies paaiškinimai taikomi su šiomis konkrečiomis išimtimis:

1. Danija, įskaitant Farerų salas ir Grenlandiją;

2. Šveicarija, įskaitant Lichtenšteiną.

3.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

4. GAMTINĖS DUJOS

4.1. Susiję energetikos produktai

Gamtinės dujos apibūdinamos B priedo 2 dalyje.

4.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

4.2.1. Tiekimo sektorius

1. Vietos gamyba

Visa sausa tinkama parduoti produkcija šalies teritorijoje, įskaitant jūroje išgaunamą produkciją. Produkcija vertinama išgryninus ir pašalinus NGL (gamtinių dujų kondensatus) ir sierą.

Neįtraukiami gavybos nuostoliai ir papildytų, išleistų arba deglo sudegintų dujų kiekis.

Įtraukiamas gamtinių dujų pramonėje sunaudotas kiekis; kiekis, sunaudotas dujų gavyboje, vamzdynų sistemose ir perdirbimo įmonėse.

2. Importas

3. Eksportas

4. Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius.

5. Apskaičiuotas bendrasis vidaus pristatymas

Apibrėžiamas kaip:

6. Statistinis skirtumas

Apibrėžiamas kaip apskaičiuoto ir faktinio bendrojo vidaus pristatymo skirtumas.

7. Faktinis bendrasis vidaus pristatymas

Įtraukiamos dujų pramonėje šildymui ir įrangos eksploatavimui naudojamos dujos (t. y. naudojimas dujų gavyboje, vamzdynų sistemoje ir perdirbimo gamyklose) ir paskirstymo nuostoliai.

8. Šalies teritorijoje turimų atsargų lygis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir atsargų lygis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Specialiose saugyklose laikomas kiekis (neatsinaujinantys dujų ir (arba) naftos telkiniai, vandeningasis sluoksnis, druskų ir mišriosios kavernos ir kt.), taip pat suskystintų gamtinių dujų laikymas. Atsargos ataskaitinio laikotarpio pradžioje reiškia paskutinės mėnesio prieš ataskaitinį mėnesį dienos atsargas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigos atsargos reiškia paskutinės ataskaitinio mėnesio dienos atsargas.

9. Gamtinių dujų pramonės naudojimas savo reikmėms ir nuostoliai

Savo reikmėms dujų pramonėje šildymui ir įrangos eksploatavimui naudojamų dujų kiekis (t. y. naudojimas dujų gavyboje, vamzdynų sistemoje ir perdirbimo gamyklose).

Įtraukiami paskirstymo nuostoliai.

4.2.2. Importas ir eksportas

Priešingai nei nurodyta A priedo apibrėžtyse, šiuo atveju importas ir eksportas turi būti nurodomi pagal kaimyninę šalį.

4.3. Matavimo vienetai

Kiekis turi būti nurodomas dviem matų vienetais:

— fizinis kiekis (106 m3), darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas

— (15 °C, 101,325 kPa),

— energijos kiekis, t. y. TJ, grindžiamas viršutiniu šilumingumu.

4.4. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

5. TAIKOMOS NUOSTATOS

Kaip nurodyta visose pirmesnėse dalyse, duomenims rinkti taikomos šios nuostatos.

1. Ataskaitinis laikotarpis:

kalendorinis mėnuo.

2. Dažnis:

kas mėnesį.

3. Duomenų pateikimo terminas

Visi 3 dalyje („Nafta ir naftos produktai“) ir 4 dalyje („Gamtinės dujos“) apibūdinti duomenys: per 55 dienas po ataskaitinio mėnesio pabaigos.

Visi kiti duomenys: per tris mėnesius po ataskaitinio mėnesio pabaigos.

4. Perdavimo forma ir metodas

Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą tinkamą keitimosi duomenimis standartą.

Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą.

D PRIEDAS

TRUMPOJO LAIKOTARPIO MĖNESINĖ STATISTIKA

Šiame priede apibūdinama trumpojo laikotarpio kas mėnesį renkamų statistinių duomenų aprėptis, vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnis, terminas ir perdavimo būdai.

Jei šiame priede terminai nepaaiškinti, taikomas A priedas.

1. GAMTINĖS DUJOS

1.1. Susiję energetikos produktai

Ši dalis skirta tik gamtinėms dujoms. Gamtinės dujos apibūdinamos B priedo 2 dalyje.

1.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Pateikiamas toliau nurodytų suvestinių rodiklių sąrašas.

1. Gamyba

2. Importas

3. Eksportas

4. Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius.

5. Tiekimas

Apskaičiuojamas kaip:

6. Atsargos mėnesio pabaigoje

1.3. Matavimo vienetai

Gamtinių dujų kiekis turi būti nurodomas TJ, remiantis viršutiniu šilumingumu.

1.4. Kitos taikomos nuostatos

1. Ataskaitinis laikotarpis

Kalendorinis mėnuo.

2. Dažnis

Kas mėnesį.

3. Duomenų pateikimo terminas

Per 1 mėnesį po ataskaitinio mėnesio pabaigos.

4. Perdavimo forma ir metodas

Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą tinkamą keitimosi duomenimis standartą.

Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą.

1.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Vokietijai iki 2014 m. rugsėjo 30 d. taikoma leidžianti nukrypti nuostata dėl šių duomenų rinkimo.

2. ELEKTROS ENERGIJA

2.1. Susiję energetikos produktai

Ši dalis skirta tik elektros energijai.

2.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Pateikiamas toliau nurodytų suvestinių rodiklių sąrašas.

1. Elektros energijos gamyba (iš viso)

Bendrasis pagamintos elektros energijos kiekis (iš viso).

Įtraukiamas elektros energijos suvartojimas elektrinių savoms reikmėms.

2. Importas

3. Eksportas

4. Bendrasis elektros energijos tiekimas

Apskaičiuojamas kaip:

2.3. Matavimo vienetai

Energijos kiekis turi būti išreikštas GWh.

2.4. Kitos taikomos nuostatos

1. Ataskaitinis laikotarpis

Kalendorinis mėnuo.

2. Dažnis

Kas mėnesį.

3. Duomenų pateikimo terminas

Per 1 mėnesį po ataskaitinio mėnesio pabaigos.

4. Perdavimo forma ir metodas

Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą tinkamą keitimosi duomenimis standartą.

Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą.

2.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Vokietija atleidžiama nuo prievolės rinkti šiuos duomenis.

3. NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI

Šis duomenų rinkimas dar žinomas kaip „JODI klausimynas“.

3.1. Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, renkami visų toliau išvardytų energetikos produktų, kuriems tinka B priedo 4 dalies apibrėžtys, duomenys: žalia nafta, LPG, benzinas (kurį sudaro automobilinis benzinas ir aviacinis benzinas), žibalas (kurį sudaro žibaliniai reaktyviniai degalai ir kitas žibalas), gazolis ir (arba) dyzelinas ir skystasis kuras (mazutas) (sieringas ir mažai sieringas).

Be to, taip pat renkami „naftos kiekio (iš viso)“ (visų šių produktų, išskyrus žalią naftą, suma) duomenys, taip pat turi būti įtraukiami kiti naftos produktai, kaip antai naftos perdirbimo gamyklų dujos, etanas, pirminis benzinas, naftos koksas, vaitspiritas ir SBP, parafinas, bitumas, tepalai ir kiti.

3.2. Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei kitaip nenurodyta, šis suvestinių rodiklių sąrašas teikiamas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

3.2.1. Tiekimo sektorius

Ši lentelė taikoma tik žaliai naftai.

1. Gamyba

2. Importas

3. Eksportas

4. Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

5. Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius.

6. Naftos perdirbimo gamyklų apkrova

Faktinis naftos perdirbimo gamyklų našumas.

Toliau pateikta lentelė taikoma žaliai naftai, LPG, benzinui, žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui, mazutui ir naftos kiekiui (iš viso).

1. Perdirbimo gamyklų produkcija

Bendroji produkcija, įskaitant naftos perdirbimo gamyklų kurą

2. Importas

3. Eksportas

4. Atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

5. Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip teigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius.

6. Paklausa

Pristatymo arba pardavimo vidaus rinkai (vidaus vartojimas), perdirbimo gamyklų degalų, tarptautinio laivyno ir aviacijos bunkerių kuro suma. Į naftos kiekio (iš viso) paklausą įtraukiama žalia nafta.

3.3. Matavimo vienetai

Energijos kiekis: 103 t.

3.4. Kitos taikomos nuostatos

1. Ataskaitinis laikotarpis

Kalendorinis mėnuo.

2. Dažnis

Kas mėnesį.

3. Duomenų pateikimo terminas

Per 25 dienas po ataskaitinio mėnesio pabaigos.

4. Perdavimo forma ir metodas

Perdavimo forma turi atitikti Eurostato nurodytą tinkamą keitimosi duomenimis standartą.

Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą.

3.5. Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

( 1 ) 2008 m. kovo 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimas.

( 2 ) OL L 49, 2004 2 19, p. 1.

( 3 ) OL L 283, 2001 10 27, p. 33.

( 4 ) OL L 52, 2004 2 21, p. 50.

( 5 ) OL L 1, 2003 1 4, p. 65.

( 6 ) OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

( 7 ) OL L 191, 2005 7 22, p. 29.

( 8 ) OL C 317 E, 2006 12 23, p. 876.

( 9 ) OL L 52, 1997 2 22, p. 1.

( 10 ) OL L 181, 1989 6 28, p. 47.

( 11 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 12 ) OL L 55, 2005 3 1, p. 57.