Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001

Šis reglamentas nustato technines apsaugos priemones, susijusias su I priede išvardytų labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių sugavimu bei iškrovimu ir priegaudų sugavimu.

Nepažeidžiant 9 straipsnio, šis reglamentas taikomas su valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems Bendrijoje registruotiems laivams (toliau – Bendrijos žvejybos laivai).

2) Tunai ir susijusios rūšys, numatytos ICCAT – II priede išvardytos rūšys.

3) Delfinų mirtingumo limitas – Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos ( 1 ) V straipsnyje nustatytas limitas.

4) Laisvalaikio žvejyba – gyvųjų vandens išteklių žvejyba pramogų ar sporto tikslais.

5) Apsupamieji tinklai – tinklai, kuriais žuvys sugaunamos jas apsupant iš abiejų pusių ir iš apačios; jie gali būti su sutraukiamuoju lynu ir be jo.

6) Gaubiamieji tinklai – bet koks apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama tinklo dugnu per keliolika žiedų išilgai gruntlynio perkištu sutraukiamuoju lynu. Gaubiamieji tinklai gali būti naudojami smulkiųjų ar stambiųjų pelaginių rūšių žuvims arba priedugnio rūšių žuvims žvejoti.

7) Ūdos – žvejybos įranga, susidedanti iš pagrindinės ūdos su ant šoninių ūdų (prailginimų) pritvirtintais kabliukais, kurios ilgis ir kabliukų išdėstymo intervalas priklauso nuo žvejojamų žuvų rūšies. Jos gali būti naudojamos vertikaliai arba horizontaliai vandens paviršiui; gali būti naudojamos ant dugno ar priedugnyje (giluminės ūdos) arba vidutiniame gylyje ar negiliai nuo vandens paviršiaus (paviršinės ūdos).

8) Kabliukai – lenkti ir aštrūs plieninės vielos elementai, paprastai su užkarpa. Kabliuko smaigalys gali būti tiesus ar net palenktas į šoną ir išlenktas. Likusioji kabliuko dalis gali būti įvairaus ilgio ir formos, jos skerspjūvis gali būti apvalus (įprastas) ar paplokščias (kaltas). Visas kabliuko ilgis yra jo tiesiosios dalies ilgis nuo tos vietos, kurioje jis tvirtinamas prie ūdos ir kuri paprastai yra akutės formos, iki aukščiausio kabliuko išlinkimo taško. Kabliuko plotis yra didžiausias horizontalus atstumas nuo išorinės tiesiosios dalies iki išorinės užkarpos dalies.

9) Žuvų telkimo įtaisai (ŽTĮ) – jūros paviršiuje plūduriuojantys įrenginiai, kuriais siekiama pritraukti žuvis.

10) Tunų žvejybos laivai su kartinėmis ūdomis – laivai, kuriuose yra įranga, skirta tunams žvejoti kartinėmis ūdomis.

Visi Indijos vandenyno vandenys, kuriems taikomas Susitarimas dėl IOTC įsteigimo, kaip apibrėžta jo 2 straipsnyje.

Visi Ramiojo vandenyno rytinės dalies vandenys, kaip apibrėžta Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos 3 straipsnyje.

Visi Ramiojo vandenyno vakarinės ir centrinės dalies vandenys, kaip apibrėžta WCPFC konvencijos 3 straipsnyje.

1. Žvejyba seineriais su gaubiamaisiais tinklais ir tunų žvejybos laivais su kartinėmis ūdomis draudžiama nuo lapkričio 1 iki 30 d. šioje zonoje:

2. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. valstybės narės Komisijai pateikia šios priemonės įgyvendinimo ataskaitą kartu su pažeidimų (jei buvo), padarytų Bendrijos žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava ir baudžiamų jų kompetentingų institucijų, sąrašu.

Dryžuotųjų tunų, didžiaakių tunų ir gelsvapelekių tunų žvejyba tam tikruose Portugalijai priklausančiuose vandenyse

Laivuose draudžiama turėti bet kokį kiekį dryžuotuojų tunų, didžiaakių tunų ar gelsvapelekių tunų, sugautų gaubiamaisiais tinklais Portugalijos suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ICES (Tarptautinė jūrų tyrimo taryba) X parajonyje į šiaurę nuo 36°30′ šiaurės platumos ar CECAF (Rytų Centrinio Atlanto žvejybos komitetas) zonose į šiaurę nuo 31° šiaurės platumos ir į rytus nuo 17°30′ vakarų ilgumos, bei gaudyti tas rūšis šiose zonose, naudojant pirmiau nurodytą įrangą.

1. Laikoma, kad tam tikros rūšies žuvys yra per mažos, jei jų dydis yra mažesnis už IV priede nurodytą atitinkamos rūšies mažiausią dydį.

2. Atsižvelgiant į ICCAT rekomendacijas, kurios yra privalomos Bendrijai, ir laikantis 30 straipsnyje nustatytos tvarkos, IV priede nustatyti dydžiai gali būti pakeisti.

1. Draudžiama 1 zonoje sugautas IV priede išvardytų rūšių per mažas žuvis laikyti laive ar perkrauti, iškrauti, gabenti, sandėliuoti, išdėlioti ar siūlyti pirkti, pardavinėti jas ar jomis prekiauti. Tokių rūšių žuvys nedelsiant paleidžiamos atgal į jūrą.

2. Draudžiama IV priede išvardytų rūšių per mažas 1 zonoje pagautas žuvis, kurių kilmės vieta yra trečiosios šalys, išleisti į laisvą apyvartą ar prekiauti jomis Bendrijoje.

1. Visų rūšių žuvų, išskyrus buriažuvinių, ilgis matuojamas nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsiskyrimo.

2. Buriažuvinių dydis matuojamas nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išssiskyrimo.

1. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato didesnių kaip 24 metrų ilgio Bendrijos žvejybos laivų, kurių pagrindinė žvejojama rūšis 1 zonoje yra didžiaakiai tunai, skaičių ir bendrą pajėgumą, išreikštą bendrąja talpa (GT). Jie nustatomi:

a) pagal 1991–1992 m. laikotarpiu 1 zonoje didžiaakius tunus kaip pagrindinę rūšį žvejojusių Bendrijos žvejybos laivų vidutinį skaičių ir pajėgumą, išreikštą GT, ir

b) vadovaujantis Bendrijos laivų, žvejojusių didžiaakius tunus 2005 m. skaičiaus, apie kurį buvo pranešta ICCAT 2005 m. birželio 30 d., apribojimu.

2. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus kaip pagrindinę rūšį žvejojančių Bendrijos žvejybos laivų skaičių. Laivų skaičius nustatomas pagal 1993–1995 m. laikotarpiu Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus kaip pagrindinę rūšį žvejojusių Bendrijos žvejybos laivų vidutinį skaičių.

3. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba valstybėms narėms paskirsto:

4. Kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų gegužės 15 d. įprastinėmis duomenų perdavimo priemonėmis Komisijai perduoda:

a) su jos vėliava plaukiojančių ilgesnių kaip 24 metrai laivų, žvejojančių didžiaakius tunus, skaičių;

b) su jos vėliava plaukiojančių laivų, žvejojančių ilgapelekius tunus Šiaurės Atlante, skaičių.

Kasmet iki gegužės 31 d. Komisija šią informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

5. 4 dalyje numatytuose sąrašuose nurodomas laivyno vidaus registro numeris, laivui paskirtas laikantis 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro ( 2 ) I priedo ir naudojamos įrangos tipas.

Valstybės narės skatina vienasiūlių šarnyrinių kaspininių lynų naudojimą, kad būtų galima lengvai išlaisvinti gyvas mėlynąsias marlinas ir baltąsias marlinas.

1. Valstybės narės skatina atsitiktinai sužvejotų gyvų ryklių, ypač jauniklių, paleidimą į vandenį.

2. Valstybės narės skatina mažinti ryklių išmetimą tobulinant žvejybos įrangos selektyvumą.

Valstybės narės skatina atsitiktinai sužvejotų gyvų jūros vėžlių paleidimą į vandenį.

1. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, kad Viduržemio jūroje būtų uždrausta sportinė ir pramoginė tunų ir susijusių rūšių žvejyba velkamaisiais tinklais, apsupamaisiais tinklais, gaubiamaisiais tinklais, dragomis, žiauniniais tinklais, sieniniais tinklais ir ūdomis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų prekiaujama tunais ir susijusių rūšių žuvimis, sužvejotomis Viduržemio jūroje sportinės ir pramoginės žvejybos metu.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. valstybės narės Komisijai atsiunčia šio skyriaus įgyvendinimo ataskaitą.

1. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato ilgesnių nei 24 metrai Bendrijos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti 2 zonoje, skaičių. Laivų skaičius nustatomas pagal Bendrijos žvejybos laivų, įregistruotų 2003 m. IOTC laivų registre, skaičių. Laivų skaičiaus apribojimas turi atitikti bendrą bendrąją talpą (GT). Keičiant laivus, bendra talpa neturi būti viršyta.

2. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba valstybėms narėms paskirsto laivų skaičių, nustatytą pagal šio straipsnio 1 dalį.

1. Valstybės narės deda visas pastangas, kad būtų skatinamas atsitiktinai sužvejotų gyvų ryklių, ypač jauniklių, paleidimas į vandenį.

1. Valstybės narės, visų pirma taikydamos 2, 3 ir 4 dalyje numatytas priemones, deda visas pastangas, kad būtų sumažintas žvejybos poveikis jūros vėžliams.

a) tinkamas elgesys su atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotais (kabliukais ar tinklais) jūros vėžliais, įskaitant jų gaivinimą ar greitą paleidimą;

b) laive turi būti įranga, skirta atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotiems jūros vėžliams paleisti.

b) tobulinami ir taikomi tinkamos įrangos, skirtos mažinti kaip priegauda sužvejojamų jūros vėžlių kiekį, techniniai duomenys;

c) patvirtinamos visos reikalingos priemonės, kad į tinklus patekę ar sužvejoti jūros vėžliai būtų paleisti;

d) patvirtinamos visos priemonės, reikalingos stebėti žuvų telkimo įrenginius (ŽTĮ), į kuriuos galėtų patekti jūros vėžliai, patekusius jūros vėžlius išlaisvinti ir pašalinti nenaudojamus ŽTĮ.

a) tobulinamos ir imamos naudoti tokios kabliukų formų kombinacijos ir jauko rūšys, tokio gylio ir konstrukcijos tinklai bei tokia žvejybos praktika, kad būtų kiek įmanoma sumažintas atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotų jūros vėžlių skaičius ir jų mirtingumas;

b) laive turi būti įranga, reikalinga atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotiems jūros vėžliams paleisti, įskaitant įrankius vėžliams atkabinti ar lynams ir laimikiui iš tinklo perkrauti naudojamiems tinklams nupjauti.

1. Draudžiama naudoti pagalbinius laivus siekiant teikti paramą laivams, žvejojantiems žuvų telkimo įrenginių pagalba.

1. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato Bendrijos seinerių, kuriems leidžiama žvejoti 3 zonoje, skaičių. Laivų skaičius nustatomas pagal Bendrijos žvejybos seinerių, kurie 2002 m. birželio 28 d. buvo įregistruoti IATCC registre, skaičių.

2. Kasmet iki gruodžio 10 d. valstybės narės pateikia Komisijai su jų vėliavomis plaukiojančių laivų, ketinančių žvejoti tunus 3 zonoje, sąrašą. Laivai, neįtraukti į šį sąrašą, laikomi neaktyviais ir einamaisiais metais žvejoti jiems neleidžiama.

3. Šiuose sąrašuose nurodomas laivyno vidaus registro numeris, laivui paskirtas pagal Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priedą, ir naudojamos įrangos tipas.

3 zonoje žvejojant gelsvapelekius tunus, gaubiamaisiais tinklais apsupti delfinų grupes ar būrius leidžiama tik Bendrijos žvejybos laivams, žvejojantiems laikantis Susitarime dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos nustatytų sąlygų, kuriems paskirtas delfinų mirtingumo limitas (DML).

a) sąrašą su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių keliamoji galia didesnė kaip 363 metrinių tonų (400 neto tonų), padavusių paraiškas dėl DML visam kitų metų laikotarpiui;

b) sąrašą su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių keliamoji galia didesnė kaip 363 metrinių tonų (400 neto tonų), padavusių paraiškas dėl DML kitų metų pirmam arba antram ketvirčiui;

c) dėl kiekvieno laivo, kuris pateikia paraišką dėl DML – pažymą, patvirtinančią, kad laive yra visi būtini delfinų apsaugos įranga ir priemonės bei kad laivo kapitonas išklausė patvirtintą delfinų gelbėjimo ir paleidimo mokymo kursą;

d) sąrašą su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurie kitais metais turėtų žvejoti toje zonoje.

1. Valstybės narės užtikrina, kad paraiškos dėl DML atitiktų Susitarime dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos nustatytas sąlygas ir IATTC patvirtintas apsaugos priemones.

2. Komisija patikrina sąrašus, siekdama įsitikinti, kad jie atitinka Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos nuostatas ir IATTC patvirtintas apsaugos priemones, ir perduoda juos IATTC direktoriui. Patikrinimo metu nustačius, kad prašymas neatitinka šioje dalyje nurodytų sąlygų, Komisija nedelsdama praneša atitinkamai valstybei narei, kad ji negali prašymo ar jo dalies perduoti IATTC direktoriui, ir nurodo priežastis.

3. Komisija kiekvienai valstybei narei nurodo bendrą DML, kuris turi būti paskirstytas su jos vėliava plaukiojantiems laivams.

4. Kiekviena valstybė narė kasmet iki sausio 15 d. išsiunčia Komisijai informaciją apie DML paskirstymą su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams.

5. Komisija kasmet iki vasario 1 d. išsiunčia IATTC direktoriui sąrašą ir duomenis apie DML paskirstymą Bendrijos žvejybos laivams.

1. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia kiek įmanoma mažiau sužalotus visus jūros vėžlius, ryklius, dryžuotuosius tunus, vėjažuves, rajas, doradas ir kitų nepagrindinių rūšių žuvis.

2. Žvejai skatinami tobulinti būdus ir priemones, kurie sudaro palankias sąlygas tokiems gyvūnams greitai ir saugiai paleisti, bei jais naudotis.

1. Pastebėjus tinkle jūros vėžlį, dedamos visos reikalingos pastangos jį išgelbėti, prieš jam įsipainiojant į tinklą, taip pat, jei būtina, pasinaudojant greitaeigiu kateriu.

2. Jeigu vėžlys yra įsipainiojęs tinkle, tinklo vyniojimas sustabdomas, vos tik vėžlys iškyla iš vandens, ir tęsiamas tik tada, kai vėžlys išpainiojamas iš tinklo ir paleidžiamas.

3. Jeigu vėžlys užkeliamas į laivą, prieš paleidžiant vėžlį į vandenį imamasi visų reikiamų būdų, skirtų padėti jam atsigauti.

4. Tunus žvejojantiems laivams draudžiama į jūrą išmesti druskos maišus ar kitas plastiko šiukšles.

5. Jei įmanoma, į žuvų telkimo įrenginius ir kitą žvejybos įrangą patekę jūros vėžliai paleidžiami.

Valstybės narės imasi priemonių atliekų išmetimui, į jūrą išmetamų žuvų kiekiui, pamestoje ar paliktoje žvejybos įrangoje sugaunamam laimikiui, teršimui iš žvejybos laivų, nepagrindinių rūšių žuvų ir gyvūnų sugavimui ir padariniams susijusioms ar priklausomoms rūšims, ypač toms, kurioms gresia išnykimas, kiek įmanoma sumažinti.

1. Gaubiamaisiais tinklais apsupti jūros žinduolių būrius arba jų grupes draudžiama.

2. 1 dalis taikoma visiems Bendrijos žvejybos laivams išskyrus 23 straipsnyje nurodytus laivus.

Priemonės, kurių turi būti imtasi pagal 6 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, patvirtinamos laikantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

— Rykliai: Hexanchus griseus; Cetorhinus maximus; Alopiidae Rhincodon typus; Carcharhinide; Sphyrnidae; Isuridae; Lamnidae

— Banginių būrio gyvūnai (banginiai ir jūrų kiaulės): Physeteridae; Balenidae; Eschrichtiidae; Monodontidae; Ziphiidae; Delphinidae.

( 2 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 25. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL L 341, 2006 12 7, p. 26).

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1559/2007 2007 m. gruodžio 17 d.	L 340	8	22.12.2007
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2107 2017 m. lapkričio 15 d.	L 315	1	30.11.2017