Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93, nustatantį Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų ( 1 ), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 466/2001, nustatantis didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius ( 2 ), buvo keletą kartų iš esmės keistas. Didžiausias leistinas tam tikrų teršalų koncentracijas reikia dar kartą iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į naują informaciją ir Maisto kodekso (Codex Alimentarius) pakeitimus. Kartu, jei būtina, reikia patikslinti tekstą, todėl Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 reikia pakeisti kitu.

(2)	Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, svarbiausia neleisti, kad teršalai viršytų toksikologiškai leistinas koncentracijas.

(3)	Atsižvelgiant į valstybių narių įstatymų skirtumus ir dėl to galimą konkurencijos iškraipymo riziką, kai kuriems teršalams būtina nustatyti Bendrijos priemones, kurios užtikrintų rinkos vienovę laikantis proporcingumo principo.

(4)

Didžiausios leistinos koncentracijos turi būti nustatomos taip griežtai, kad racionaliai būtų įmanoma jas pasiekti taikant gerą žemės ūkio, žuvininkystės ir gamybos praktiką ir atsižvelgiant į su maisto produktų vartojimu susijusį pavojų. Teršalų, kurie yra laikomi genotoksiniais kancerogenais, atveju arba tais atvejais, kai gyventojams arba lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms šiuo metu daromas poveikis yra arti leistinos normos ribos arba šią normą viršija, turi būti nustatomi racionaliai įmanomi kuo mažesni didžiausios leistinos koncentracijos (ALARA) dydžiai. Toks požiūris užtikrina, kad maisto verslo subjektai, siekdami apsaugoti visuomenės sveikatą, imasi priemonių, kurios kiek įmanoma labiau apsaugotų nuo taršos ir ją sumažintų. Be to, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamos grupės – kūdikių ir mažų vaikų – sveikatą, reikia nustatyti mažiausius didžiausių leistinų koncentracijų dydžius, kurie pasiekiami taikant griežtą kūdikių ir mažų vaikų maisto gamybai naudojamų žaliavų atranką. Reikėtų griežtai atrinkti ir žaliavas, kurios yra naudojamos kai kurių specifinių maisto produktų, tokių kaip tiesiogiai žmonėms vartoti skirtų sėlenų, gamybai.

(5)

Tam, kad didžiausias leistinas koncentracijas būtų galima taikyti džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir sudėtiniams maisto produktams, kuriems nebuvo nustatytos jokios konkrečios Bendrijos didžiausios leistinos koncentracijos, maisto verslo subjektai konkrečius koncentravimo ir skiedimo koeficientus turėtų nurodyti kartu su pasiūlytą koeficientų pagrindžiančiais atitinkamais eksperimentiniais duomenimis.

(6)	Siekiant užtikrinti veiksmingą visuomenės sveikatos apsaugą, produktai, kuriuose esantis teršalų kiekis viršija didžiausias leistinas koncentracijas, neturi būti pateikiami į rinką nei tokie, kokie yra, nei sumaišius juos su kitais maisto produktais arba kaip kitų maisto produktų sudėtinė dalis.

(7)

Pripažinta, kad rūšiavimas arba kiti fiziniai apdorojimo būdai leidžia sumažinti aflatoksinų koncentraciją žemės riešutų, riešutų, džiovintų vaisių ir kukurūzų siuntose. Norint sumažinti poveikį prekybai, reikėtų leisti, kad produktuose, kurie nėra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba nėra naudojami kaip maisto produktų sudėtinės dalys, būtų didesnė aflatoksinų koncentracija. Tokiais atvejais didžiausios leistinos aflatoksinų koncentracijos turi būti nustatomos atsižvelgiant į minėtų apdorojimo būdų, kurie aflatoksinų koncentraciją žemės riešutuose, riešutuose, džiovintuose vaisiuose ir kukurūzuose sumažina iki mažesnės nei tiesiogiai žmonėms vartoti skirtiems produktams arba produktams, kurie yra naudojami kaip sudėtinė maisto produkto dalis, nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos, veiksmingumą.

(8)	Tam, kad būtų veiksmingai laikomasi didžiausių leistinų tam tikrų teršalų tam tikruose maisto produktuose koncentracijų, reikia tokiems atvejams nustatyti tinkamas ženklinimo etiketėmis nuostatas.

(9)

Dėl kai kurioms valstybėms narėms būdingų klimato sąlygų yra sunku užtikrinti, kad nebūtų viršijamos didžiausios leistinos teršalų šviežiose salotose ir šviežiuose špinatuose koncentracijos. Tokioms valstybėms narėms turi būti leista laikinai nedrausti pardavinėti savo teritorijose užaugintų ir jose vartoti skirtų šviežių salotų ir šviežių špinatų, kuriuose esanti nitratų koncentracija viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Šiose valstybėse narėse įsisteigę salotų ir špinatų augintojai turėtų pamažu keisti savo ūkininkavimo metodus ir taikyti tos valstybės narės rekomenduojamą gerą žemės ūkio praktiką.

(10)

Kai kurių Baltijos jūros regiono kilmės žuvų rūšių sukauptų dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija gali būti didelė. Didelė dalis šių Baltijos jūros regiono žuvų rūšių neatitiks nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų ir todėl nebus vartojamos maistui. Kai kurie požymiai rodo, kad žuvų nebevartojimas maistui gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai Baltijos jūros regione.

(11)

Siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai, Švedijoje ir Suomijoje yra sukurta sistema, padedanti šiose šalyse nustatytas lengvai pažeidžiamų gyventojų grupes visapusiškai informuoti apie mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regiono žuvies vartojimo apribojimais. Dėl šios priežasties Suomijai ir Švedijai reikia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kuri leistų laikinai į rinką pateikti kai kurių Baltijos jūros regiono kilmės žuvų rūšis, skirtas vartoti šių šalių teritorijose, kuriose dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos yra didesnės, nei nustatyta šiame reglamente. Siekiant užtikrinti, kad žuvimi ir žuvies produktais, kurie neatitinka nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų, nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse, turi būti įgyvendinamos būtinos priemonės. Kiekvienais metais Suomija ir Švedija praneša Komisijai savo atliekamos dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijų Baltijos jūros regiono kilmės žuvyse stebėsenos rezultatus ir informuoja apie priemones dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikiui žmonėms sumažinti.

(12)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodų didžiausių leistinų koncentracijų, kompetentingos valdžios institucijos visoje Bendrijoje turi taikyti tuos pačius mėginių ėmimo kriterijus ir tuos pačius analizės atlikimo kriterijus. Be to, svarbu, kad analitiniai rezultatai būtų pranešami ir aiškinami vienodai. Šiame reglamente nurodytos mėginių ėmimo ir analizės priemonės nustato vienodas pranešimų pateikimo ir aiškinimo taisykles.

(13)	Dėl tam tikrų teršalų, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turi stebėti ir pranešti apie jų koncentracijas, taip pat pranešti apie pasiektą pažangą, taikant prevencines priemones. Tai leis Komisijai įvertinti būtinybę keisti esamas arba nustatyti papildomas priemones.

(14)	Visos Bendrijoje nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos gali būti iš naujo peržiūrėtos, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą bei geros žemės ūkio, žuvininkystės ir gamybos praktikos tobulėjimą.

(15)	Sėlenos ir gemalai gali būti parduodami tiesiogiai žmonėms vartoti, todėl reikia nustatyti didžiausią juose leistiną deoksinivalenolio ir zearalenono koncentraciją.

(16)	Maisto kodekse neseniai buvo nustatyta didžiausia leistina žuvyje sukaupto švino koncentracija, kuriai pritarė Bendrija. Dėl šios priežasties reikia atitinkamai pakeisti šiuo metu galiojančią švino koncentraciją žuvyje nustatančią nuostatą.

(17)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimus ( 3 ), nustato gyvūninius maisto produktus, todėl, remiantis nurodytame reglamente vartojama terminija, kai kuriais atvejais reikia iš dalies pakeisti kai kuriuos įrašus apie gyvūninius maisto produktus.

(18)	Būtina nustatyti, kad didžiausios leistinos teršalų koncentracijos nėra taikomos maisto produktams, kurie buvo teisėtai pateikti į Bendrijos rinką iki šių didžiausių leistinų koncentracijų taikymo dienos.

(19)

Dėl nitratų: didžiausias žmonių suvartojamų nitratų šaltinis yra daržovės. Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) savo 1995 m. rugsėjo 22 d. nuomonėje ( 4 ) pareiškė, kad bendras suvartojamų nitratų kiekis paprastai yra daug mažesnis nei priimtina paros norma (PPN), kuri yra 3,65 mg/kg kūno svorio. Tačiau rekomenduojama ir toliau stengtis mažinti nitratų, suvartojamų su maistu ir vandeniu, poveikį.

(20)	Kadangi didžiausią įtaką nitratų kiekiui tam tikrose daržovėse, tokiose kaip salotos ir špinatai, turi klimato sąlygos, atsižvelgiant į sezoną, turėtų būti nustatomi skirtingi didžiausių leistinų nitratų koncentracijų dydžiai.

(21)

Dėl aflatoksinų, SCF savo 1994 m. rugsėjo 23 d. nuomonėje pareiškė, kad aflatoksinai yra genotoksiniai kancerogenai ( 5 ). Remiantis šia nuomone, reikia apriboti bendrą aflatoksinų koncentraciją maiste (aflatoksino junginiai B1, B2, G1 ir G2) ir vieno aflatoksino B1 koncentraciją, kadangi aflatoksinas B1 neabejotinai yra pats toksiškiausias junginys. Svarstant galimybę sumažinti dabartinę didžiausią leistiną kūdikių ir mažų vaikų maiste esančio aflatoksino M1, koncentraciją, reikia atsižvelgti į analitinių procedūrų tobulėjimą.

(22)

1998 m. rugsėjo 17 d. SCF priėmė nuomonę dėl ochratoksino A (OTA) ( 6 ). Bendrijos gyventojų OTA suvartojimo su maistu vertinimas ( 7 ) buvo atliktas remiantis 1993 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 1993/5/EEB dėl valstybių narių pagalbos Komisijai ir dėl jų bendradarbiavimo moksliškai nagrinėjant su maistu susijusius klausimus ( 8 ) (SCOOP). Komisijos prašymu 2006 m. balandžio 4 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), remdamasi nauja moksline informacija, priėmė atnaujintą mokslinę nuomonę dėl ochratoksino A maiste ( 9 ) ir nustatė 120 ng/kg kūno svorio ochratoksino A leistiną savaitės normą (LSN).

(23)

Remiantis šiomis nuomonėmis, reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas grūduose, grūdų produktuose, džiovintose vynuogėse, skrudintose kavos pupelėse, vyne, vynuogių sultyse ir kūdikių bei mažų vaikų maiste, kuriuos vartojant žmonėms daromas didelis OTA poveikis arba dėl kurių poveikis yra daromas pažeidžiamoms vartotojų grupėms, tokioms kaip vaikai.

(24)

Būtinybė nustatyti didžiausią leistiną OTA koncentraciją maisto produktuose, būtent džiovintuose vaisiuose, išskyrus džiovintas vynuoges, kakavoje ir kakavos produktuose, prieskoniuose, mėsos produktuose, žaliose kavos pupelėse, aluje bei paprastojo saldymedžio šaknyse, ir peržiūrėti galiojančias didžiausias leistinas koncentracijas, ypač OTA koncentracijas, džiovintose vynuogėse ir vynuogių sultyse, bus svarstoma, atsižvelgiant į naujausią EFSA mokslinę nuomonę.

(25)	Dėl patulino SCF 2000 m. kovo 8 d. posėdyje patvirtino 0,4 μg/kg kūno svorio patulino laikiną didžiausią leistiną paros normą (LDLPN) ( 10 ).

(26)	Remiantis Direktyva 1993/5/EEB, 2001 m. buvo įvykdyta SCOOP užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo patulino normos vertinimas“ ( 11 ).

(27)

Remiantis šiuo vertinimu ir atsižvelgiant į LDLPN, reikia nustatyti didžiausias leistinas patulino kai kuriuose maisto produktuose koncentracijas, kad būtų galima apsaugoti vartotojus nuo nepageidautinos taršos. Šias didžiausias leistinas koncentracijas reikia peržiūrėti ir, jei būtina, sumažinti, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą bei 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos rekomendacijos 2003/598/EB dėl obuolių sulčių ir obuolių sulčių, kaip sudedamosios kitų gėrimų dalies, taršos patulinu mažinimo ir prevencijos ( 12 ) įgyvendinimą.

(28)

Dėl Fusarium toksinų SCF priėmė keletą nuomonių: 1999 m. gruodžio mėn. įvertino deoksinivalenolį ( 13 ) ir nustatė 1 μg/kg kūno svorio leistiną paros normą (LPN), 2000 m. birželio mėn. įvertino zearalenoną ( 14 ) ir nustatė 0,2 μg/kg kūno svorio laikiną LPN, 2000 m. spalio mėn. (atnaujinta 2003 m. balandžio mėn.) ( 15 ) įvertino fumonizinus ( 16 ) ir nustatė 2 μg/kg kūno svorio LPN, 2000 m. spalio mėn. įvertino nivalenolį ( 17 ) ir nustatė 0,7 μg/kg kūno svorio laikiną LPN, 2001 m. gegužės mėn. įvertino toksinus T-2 ir HT-2 ( 18 ) ir nustatė 0,06 μg/kg kūno svorio bendrą laikiną LPN ir 2002 m. vasario mėn. įvertino richotecenų grupę ( 19 ).

(29)	Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2003 m. rugsėjo mėn. buvo atlikta ir įforminta SCOOP užduotis „Duomenų apie Fusarium toksinų paplitimą maiste rinkimas ir šių toksinų, kuriuos ES valstybių narių gyventojai gauna su maistu, suvartojimo įvertinimas“ ( 20 ).

(30)

Remiantis mokslinėmis nuomonėmis ir vartojimo su maistu vertinimu, reikia nustatyti didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono ir fumonizinų koncentracijas. Kalbant apie fumonizinus, naujausio derliaus stebėsenos ir kontrolės rezultatai rodo, kad kukurūzai ir kukurūzų produktai gali būti labai užteršti fumonizinais, todėl būtina imtis priemonių, siekiant išvengti, kad tokie per daug užteršti kukurūzai ir kukurūzų produktai nepatektų į maisto grandinę.

(31)

Apskaičiuotas suvartojamas toksinų T-2 ir HT-2 kiekis rodo, kad šių toksinų koncentracija gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Todėl būtina sukurti patikimą ir jautrų analizės metodą, surinkti daugiau toksinų T-2 ir HT-2 paplitimo duomenų ir atlikti daugiau tyrimų (mokslinių tyrimų), susijusių su veiksniais, lemiančiais toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose ir grūdų produktuose, ypač avižose ir avižų produktuose, ir tam reikia teikti pirmenybę.

(32)

3-acetil deoksinivalenoliui, 15-acetil deoksinivalenoliui ir fumonizinui B3 nebūtina nustatyti konkrečių priemonių, nes priemonės, nustatytos deoksinivalenoliui ir fumonizinams B1 ir B2, taip pat apsaugos žmones nuo nepageidautino 3-acetil deoksinivalenolio, 15-acetil deoksinivalenolio ir fumonizino B3 poveikio. Tą patį galima pasakyti apie nivalenolį, kuris tam tikru mastu gali būti aptinkamas kartu su deoksinivalenoliu. Be to, apskaičiuotas nivalenolio poveikis žmogui yra daug mažesnis už laikiną LPN. Kalbant apie kitus trichotecenus, aptartus minėtoje SCOOP užduotyje, būtent 3-acetil deoksinivalenolį, 15-acetil deoksinivalenolį, fuzarenoną-X, T2-triolį, diacetoksiscirpenolį, neosolaniolį, monoacetoksiscirpenolį ir verukolį, negausi turima informacija rodo, kad jie nėra plačiai paplitę ir aptinkama koncentracija paprastai būna nedidelė.

(33)

Didžiausią įtaką Fusarium toksino kiekiui augimo, o ypač žydėjimo, metu turi klimato sąlygos. Tačiau gera žemės ūkio praktika, kuria vadovaujantis rizikos veiksniai sumažinami iki minimumo, tam tikru mastu gali padėti išvengti užteršimo Fusarium grybeliais. 2006 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos rekomendacija 2006/583/EB dėl Fusarium toksinų kiekio grūduose ir grūdų produktuose sumažinimo ir prevencijos ( 21 ) nustato bendrus grūdų taršos Fusarium toksinais (zearalenonu, fumonizinu ir trichotecenais) kiekių mažinimo ir prevencijos principus, kurie bus įgyvendinami kuriant šiais principais pagrįstus nacionalinius praktikos kodeksus.

(34)

Reikia nustatyti didžiausias leistinas Fusarium toksinų koncentracijas neperdirbtuose grūduose, pateiktuose į rinką pirmojo etapo perdirbimui. Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami pirmojo etapo perdirbimui, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis. Lukštenimas yra laikomas pirmojo etapo perdirbimu.

(35)

Kadangi neperdirbtus grūdus valant ir perdirbant pašalintų Fusarium toksinų kiekis gali būti įvairus, reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas galutiniam vartotojui skirtuose grūdų produktuose ir iš grūdų gaminamose pagrindinėse maisto sudedamosiose dalyse, kad, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, būtų priimti įgyvendinimą užtikrinantys teisės aktai.

(36)

Dėl kukurūzų dar nėra tiksliai žinomi visi veiksniai, susiję su Fusarium toksinų, ypač zearalenono ir fumonizinų B1 ir B2, susidarymu. Todėl skiriama laiko tam, kad grūdų sektoriaus maisto verslo subjektai galėtų atlikti šių mikotoksinų susidarymo šaltinių tyrimus ir nustatyti valdymo priemones, kurių reikia imtis, siekiant, kiek tai pagrįstai įmanoma, užkirsti kelią mikotoksinų susidarymui. Siūloma nuo 2007 m. taikyti didžiausias leistinas koncentracijas, nustatytas atsižvelgiant į turimus paplitimo duomenis, jei, remiantis nauja informacija apie toksinų paplitimą ir susidarymą, iki to laiko nebus nustatytos konkrečios didžiausios leistinos koncentracijos.

(37)	Atsižvelgiant į tai, kad ryžių užterštumo Fusarium toksinais lygis yra žemas, didžiausių leistinų koncentracijų ryžiams ar ryžių produktams nustatyti nesiūloma.

(38)

Iki 2008 m. liepos 1 d. reikia priimti sprendimą dėl didžiausių leistinų deoksinivalenolio, zearalenono, fumonizinų B1 ir B2 koncentracijų peržiūrėjimo ir tikslingumo nustatyti didžiausią leistiną toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose bei grūdų produktuose, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių apie šiuos toksinus maiste raidą.

(39)

Dėl švino SCF 1992 m. birželio 19 d. priėmė nuomonę ( 22 ), kurioje pritarė 1986 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlytai 25 μg/kg kūno svorio švino laikinai leistinai savaitės normai (LLSN). SCF savo nuomonėje padarė išvadą, kad tikriausiai dėl vidutinės švino koncentracijos maisto produktuose nebūtina nedelsiant susirūpinti.

(40)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. SCOOP 3.2.11 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo arseno, kadmio, švino ir gyvsidabrio vertinimas“ buvo atlikta 2004 m. ( 23 ). Atsižvelgiant į šį vertinimą ir SCF pateiktą nuomonę, reikia imtis priemonių, kurios kiek įmanoma labiau sumažintų švino kiekį maiste.

(41)

Dėl kadmio SCF savo 1995 m. birželio 2 d. nuomonėje ( 24 ) patvirtino 7 μg/kg kūno svorio kadmio LLSN ir rekomendavo dėti daugiau pastangų su maistu gaunamo kadmio poveikiui sumažinti, kadangi žmogaus vartojami maisto produktai yra pagrindinis gaunamo kadmio šaltinis. Su maistu patenkančio kadmio poveikis buvo įvertintas SCOOP 3.2.11 užduotyje. Atsižvelgiant į šį vertinimą ir SCF pareikštą nuomonę, reikia imtis priemonių, kurios kiek įmanoma labiau sumažintų kadmio kiekį maiste.

(42)

Dėl gyvsidabrio 2004 m. vasario 24 d. EFSA priėmė nuomonę dėl gyvsidabrio ir metilo gyvsidabrio maiste ( 25 ) ir patvirtino 1,6 μg/kg kūno svorio laikiną leistiną savaitės normą. Metilo gyvsidabris yra didžiausią rūpestį kelianti cheminė forma, kuri gali sudaryti daugiau kaip 90 % viso žuvyje ir jūros produktuose sukaupto gyvsidabrio. EFSA, atsižvelgdama į SCOOP 3.2.11 užduoties rezultatus, padarė išvadą, kad maisto produktuose, išskyrus žuvį ir jūros produktus, esanti gyvsidabrio koncentracija nekelia didelio susirūpinimo. Visuose šiuose maisto produktuose esančios gyvsidabrio formos dažniausiai yra ne metilo gyvsidabris, todėl yra laikomos mažai pavojingomis.

(43)

Šalia didžiausių leistinų metilo gyvsidabrio koncentracijų nustatymo, tikslingas vartotojų informavimas būtų tinkamiausias būdas labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms apsaugoti. Šiuo tikslu Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato tinklavietėje ( 26 ) pateikiamas informacinis pranešimas apie metilo gyvsidabrį žuvyje ir žuvies produktuose. Keletas valstybių narių taip pat paskelbė savo gyventojams aktualią informaciją šiuo klausimu.

(44)	Dėl neorganinio alavo SCF savo 2001 m. gruodžio 12 d. nuomonėje ( 27 ) padarė išvadą, kad 150 mg/kg neorganinio alavo koncentracija konservuotuose gėrimuose ir 250 mg/kg neorganinio alavo koncentracija kituose konservuotuose maisto produktuose kai kuriems asmenims gali suerzinti skrandį.

(45)

Norint apsaugoti visuomenės sveikatą nuo tokio pavojaus, reikia nustatyti didžiausias leistinas neorganinio alavo koncentracijas konservuotame maiste ir gėrimuose. Kol bus gauti duomenys dėl kūdikių ir mažų vaikų jautrumo maisto produktuose esančiam neorganiniam alavui, atsargumo dėlei būtina apsaugoti šios pažeidžiamos gyventojų grupės sveikatą ir nustatyti mažesnius didžiausių leistinų koncentracijų dydžius.

(46)	Dėl 3-monochlorpropan-1,2-diolio (3-MCPD), 2001 m. gegužės 30 d. SCF priėmė mokslinę nuomonę dėl maiste esančio 3-MCPD ( 28 ), kuria, remdamasis nauja moksline informacija, atnaujino savo 1994 m. gruodžio 16 d. nuomonę ( 29 ) ir nustatė 2 μg/kg kūno svorio 3-MCPD leistiną paros normą (LPN).

(47)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. birželio mėn. buvo atlikta ir įforminta SCOOP užduotis „Duomenų apie 3-MCPD ir susijusių medžiagų koncentracijas maiste rinkimas ir palyginimas“ ( 30 ). Pagrindinis suvartojamo 3-MCPD šaltinis yra sojų padažas ir jo turintys produktai. Kai kuriose šalyse 3-MCPD daug daugiau suvartojama kartu su kitais dideliais kiekiais vartojamais maisto produktais, pavyzdžiui, duona ir makaronais, greičiausiai ne todėl, kad šiuose produktuose būtų didelė 3-MCPD koncentracija, o todėl, kad jie vartojami dideliais kiekiais.

(48)

Taigi didžiausios leistinos 3-MCPD koncentracijos hidrolizuotame augaliniame baltyme (HVP) ir sojų padaže turi būti nustatomos atsižvelgiant į su šio maisto vartojimu susijusį pavojų. Tam, kad būtų įmanoma apsvarstyti būtinybę nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas papildomiems maisto produktams, valstybių narių prašoma ištirti kituose maisto produktuose aptinkamą 3-MCPD.

(49)

Dėl dioksinų ir PCB SCF 2001 m. gegužės 30 d. priėmė nuomonę dėl maiste aptinkamų dioksinų ir dioksinų tipo PCB ( 31 ), atnaujinančią jo 2000 m. lapkričio 22 d. nuomonę ( 32 ), kuri nustatė 14 pg Pasaulinės sveikatos organizacijos toksiškumo ekvivalentais išreikštą (PSO-TEQ)/kg kūno svorio dioksinų ir dioksinų tipo PCB leistiną savaitės normą (LSN).

(50)

Šiame reglamente vartojama sąvoka „dioksinai“ apima 75 giminingų polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminingų polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) junginių grupę, iš kurių 17 junginių yra toksiški. Polichlorinti bifenilai (PCB) – tai 209 skirtingų giminingų junginių grupė, kuriai priklausančius junginius pagal toksines savybes galima suskirstyti į dvi grupes. Dvylikos junginių toksinės savybės yra panašios į dioksinų savybes ir todėl šie junginiai dažnai vadinami dioksinų tipo PCB. Kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo – jų toksikologinis profilis yra kitoks.

(51)

Kiekvieno giminingo dioksinų junginio arba dioksinų tipo PCB toksiškumo lygis yra skirtingas. Siekiant įvertinti bendrą šių skirtingų junginių toksiškumą, rizikos vertinimui ir priežiūros kontrolei palengvinti buvo pradėta taikyti toksinio ekvivalentiškumo faktorių (TEF) sąvoka. Tai reiškia, kad analitiniai rezultatai, susiję su visais pavieniais toksiškais dioksinais ir dioksinų tipo PCB giminingais junginiais, išreiškiami kiekybiniu vienetu – TCDD toksiškumo ekvivalentu (TEQ).

(52)	Poveikio vertinimas, atsižvelgiant į 2000 m. birželio mėn. įformintą SCOOP užduotį „ES valstybių narių gyventojų suvartojamų su maistu dioksinų ir dioksinų tipo PCB vertinimas“ ( 33 ), rodo, kad daug Bendrijos gyventojų šių medžiagų su maistu suvartoja daugiau nei leistina savaitės norma.

(53)

Toksikologiniu požiūriu, nustatyta didžiausia koncentracija turėtų būti taikoma tiek dioksinams, tiek dioksinų tipo PCB, tačiau dėl labai neišsamių duomenų apie dioksinų tipo PCB paplitimą didžiausios leistinos koncentracijos dydžiai 2001 m. buvo nustatyti tik dioksinams, bet ne dioksinų tipo PCB. Kadangi nuo 2001 m. buvo gauta daugiau informacijos apie dioksinų tipo PCB paplitimą, 2006 m. buvo nustatyta didžiausia leistina dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija, nes toksikologiniu požiūriu tai buvo pats tinkamiausias metodas. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, pereinamuoju laikotarpiu kartu su nustatytais dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos dydžiais turėtų būti ir toliau taikomos didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos. Maisto produktai šiuo pereinamuoju laikotarpiu turi atitikti didžiausias leistinas dioksinų koncentracijas ir didžiausias leistinas dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijas. Bus svarstoma galimybė iki 2008 m. gruodžio 31 d. atsisakyti atskirai dioksinams nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

(54)

Siekiant skatinti iniciatyvų požiūrį į dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekio mažinimą maisto produktuose ir pašaruose, 2006 m. vasario 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2006/88/EB dėl dioksinų, furanų ir PCB pašaruose bei maisto produktuose sumažinimo ( 34 ) buvo nustatytos veikimo koncentracijos. Šios veikimo koncentracijos yra priemonės, leidžiančios kompetentingoms institucijoms ir ūkio subjektams atkreipti dėmesį į atvejus, kai būtina nustatyti taršos šaltinį ir imtis priemonių taršai sumažinti arba panaikinti. Kadangi dioksinų ir dioksinų tipo PCB šaltiniai yra skirtingi, dioksinams ir dioksinų tipo PCB yra nustatomos atskiros veikimo koncentracijos. Vadovaujantis šiuo iniciatyviu požiūriu, reikia aktyviai mažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose bei pašaruose ir per nustatytą laikotarpį persvarstyti didžiausios leistinos koncentracijos dydžius, siekiant nustatyti mažesnius dydžius. Todėl bus svarstoma galimybė iki 2008 m. gruodžio 31 d. labai sumažinti didžiausias leistinas dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijas.

(55)

Ūkio subjektai turi stengtis padidinti savo gebėjimus pašalinti dioksinus, furanus ir dioksinų tipo PCB iš jūros gyvūnų taukų. Daug mažesni koncentracijos dydžiai, kuriuos reikės apsvarstyti iki 2008 m. gruodžio 31 d., turės būti grindžiami veiksmingiausiomis taršos mažinimo procedūrų techninėmis galimybėmis.

(56)

Kalbant apie galimybes iki 2008 m. gruodžio 31 d. nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas kituose maisto produktuose, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas būtinybei nustatyti specialų mažesnį didžiausios leistinos dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose dydį, atsižvelgiant į stebėsenos duomenis, surinktus įgyvendinant 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. dioksinų ir dioksinų tipo PCB kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose stebėsenos programas.

(57)

Dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA), SCF savo 2002 m. gruodžio 4 d. nuomonėje ( 35 ) padarė išvadą, kad dalis policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) yra genotoksiniai kancerogenai. 2005 m. Jungtinis MŽŪO/PSO maisto priedų ekspertų komitetas (JECFA) atliko PAA rizikos vertinimą ir apskaičiavo PAA poveikio ribinius dydžius (MOE), kuriais grindžiamas patarimas dėl junginių, kurie yra ir genotoksiniai, ir kancerogeniniai ( 36 ).

(58)

Remiantis SCF, benzo(a)pirenas, įskaitant benz(a)antraceną, benzo(b)fluoranteną, benzo(j)fluoranteną, benzo(k)fluoranteną, benzo(g,h,i)perileną, chrizeną, ciklopenta(c,d)pireną, dibenz(a,h)antraceną, dibenzo(a,e)pireną, dibenzo(a,h)pireną, dibenzo(a,i)pireną, dibenzo(a,l)pireną, indeno(1,2,3,-cd)pireną ir 5-metilchrizeną, gali būti naudojamas kaip kancerogeninių PAA paplitimo maisto produktuose ir poveikio jiems rodiklis. Reikėtų atlikti tolesnę šių PAA santykinių kiekių maisto produktuose analizę, kad apie tai būtų žinoma vėliau peržiūrint benzo(a)pireno, kaip rodiklio, tolesnio taikymo tinkamumą. Be to, benzo(c)fluoreno analizė turi būti atliekama remiantis JECFA rekomendacija.

(59)	PAA gali užteršti maisto produktus rūkymo, kaitinimo ir džiovinimo procesų metu, kai sudaromos sąlygos tiesioginiam maisto sąlyčiui su degimo produktais. Be to, maistas, ypač žuvis ir žuvininkystės produktai, gali užsiteršti PAA dėl aplinkos užterštumo.

(60)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. buvo atlikta konkreti SCOOP užduotis „Duomenų apie PAA paplitimą maiste rinkimas“ ( 37 ). Didelės jų koncentracijos buvo rastos džiovintuose vaisiuose, alyvuogių išspaudų aliejuje, rūkytoje žuvyje, vynuogių kauliukų aliejuje, rūkytuose mėsos gaminiuose, šviežiuose moliuskuose, prieskoniuose (padažuose) ir pagarduose.

(61)

Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, reikia nustatyti didžiausias benzo(a)pireno koncentracijas tam tikruose maisto produktuose, kurių sudėtyje yra riebalų ir aliejų, ir produktuose, kurie džiovinimo ar rūkymo procesų metu gali smarkiai užsiteršti. Taip pat reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas maisto produktuose, ypač žuvyje ir žuvininkystės produktuose, tokiais atvejais, kai aukštas užteršimo lygis gali susidaryti dėl aplinkos užterštumo, pavyzdžiui, naftai išsiliejus į jūrą.

(62)

Kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui džiovintuose vaisiuose ir maisto papilduose, buvo rasta benzo(a)pireno, tačiau turimų duomenų nepakanka, kad būtų nustatyti racionaliai pagrįsti koncentracijos dydžiai. Siekiant aiškiai nustatyti racionaliai įmanomas koncentracijas šiuose maisto produktuose, reikia atlikti tolesnį tyrimą. Kol kas turėtų būti taikomos atitinkamoms sudedamosioms dalims, pavyzdžiui, maisto papilduose naudojamiems aliejams ir riebalams, nustatytos didžiausios leistinos benzo(a)pireno koncentracijos.

(63)	Atsižvelgiant į mokslo ir technologijos pažangą dėl benzo(a)pireno ir kitų kancerogeninių PAA paplitimo maisto produktuose, iki 2007 m. balandžio 1 d. reikia peržiūrėti didžiausias leistinas PAA koncentracijas kakavos svieste.

(64)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1. Priede išvardyti maisto produktai nėra pateikiami į rinką, jei juose esančio priede nurodyto teršalo koncentracija viršija priede nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją.

2. Priede nurodytos didžiausios leistinos koncentracijos taikomos susijusių maisto produktų valgomajai daliai, nebent priede yra nurodyta kitaip.

1. Taikant džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems arba sudėtiniams maisto produktams priede nustatytas didžiausias leistinas teršalų koncentracijas, yra atsižvelgiama į:

2. Kompetentingai institucijai atliekant oficialią kontrolę, maisto verslo subjektas nurodo ir pagrindžia konkrečius koncentravimo ar skiedimo koeficientus susijusiems džiovinimo, skiedimo, perdirbimo ir (arba) maišymo procesams arba džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams.

Jeigu maisto verslo subjektas nenurodo reikiamo koncentravimo ar skiedimo koeficiento arba jeigu, kompetentingos institucijos nuomone, koeficientas nėra tinkamas atsižvelgiant į pateiktą pagrindimą, ta institucija, remdamasi turima informacija ir siekdama užtikrinti didžiausią žmonių sveikatos apsaugos lygį, pati nustato šį koeficientą.

3. 1 ir 2 dalys taikomos tais atvejais, kai tokiems džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems arba sudėtiniams maisto produktams nėra nustatytos konkrečios Bendrijos didžiausios leistinos koncentracijos.

4. Kadangi Bendrijos teisės aktuose nėra nustatytos konkrečios didžiausios leistinos teršalų koncentracijos maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, valstybės narės gali nustatyti griežtesnes ribas.

1. Maisto produktus, kurie neatitinka priede nustatytų didžiausių leistinų taršos koncentracijų, draudžiama naudoti kaip maisto sudedamąsias dalis.

2. Maisto produktus, kurie atitinka priede nustatytas didžiausias leistinas taršos koncentracijas, draudžiama maišyti su šias didžiausias leistinas koncentracijas viršijančiais produktais.

3. Maisto produktus, kurie turi būti rūšiuojami arba fiziškai apdorojami, siekiant sumažinti taršos lygį, draudžiama maišyti su maisto produktais, kurie yra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, arba maišyti su maisto produktais, kuriuos ketinama naudoti kaip maisto sudedamąsias dalis.

4. Maisto produktus, kuriuose yra priedo 2 dalyje nurodytų teršalų (mikotoksinų), draudžiama sąmoningai detoksikuoti, juos chemiškai apdorojant.

Žemės riešutams, kitoms aliejinių augalų sėkloms, riešutams, džiovintiems vaisiams, ryžiams ir kukurūzams taikomos specialiosios nuostatos

Priedo 2.1.5, 2.1.6, 2.1.7, 2.1.8, 2.1.10 ir 2.1.11 punktuose nustatytos atitinkamos didžiausios leidžiamosios aflatoksinų koncentracijos neatitinkantys žemės riešutai, kitos aliejinių augalų sėklos, riešutai, džiovinti vaisiai, ryžiai ir kukurūzai gali būti pateikiami į rinką, jeigu šie maisto produktai:

Žemės riešutams, kitoms aliejinių augalų sėkloms, jų antriniams produktams ir grūdams taikomos specialiosios nuostatos

Kiekvieno atskiro maišo, dėžės ir t. t. etiketėje ir lydimojo dokumento originale turi būti aiškiai nurodoma paskirtis. Šiame lydimajame dokumente turi būti aiški sąsaja su siunta – nurodytas siuntos identifikavimo kodas, kuris yra užrašytas ant kiekvieno atskiro siuntos maišo, dėžės ir t. t. Be to, lydimajame dokumente nurodyta siuntos gavėjo veikla neturi prieštarauti produktų naudojimo paskirčiai.

Jeigu nėra aiškiai nurodoma, kad produktai nėra skirti žmonėms vartoti, visiems į rinką pateiktiems žemės riešutams, kitoms aliejinių augalų sėkloms ir jų antriniams produktams ir grūdams taikoma priedo 2.1.5 ir 2.1.11 punktuose nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija.

Dėl išimties žemės riešutams ir kitoms aliejinių augalų sėkloms, skirtoms aliejui spausti, ir dėl priedo 2.1.1 punkte nustatytos didžiausios leidžiamosios koncentracijos taikymo, išimtis taikoma tik siuntoms, kurios yra ženklinamos aiškiai nurodant jų paskirtį ir pateikiant nuorodą „produktas skirtas rafinuotam augaliniam aliejui gaminti“. Nuoroda pateikiama kiekvieno atskiro maišo, dėžės ir t. t. etiketėje ir lydimajame (-uosiuose) dokumente (-uose). Galutinė paskirties vieta turi būti aliejaus spaudimo gamykla.

Jeigu salotų etiketėje nėra pažymėta, kad jos buvo auginamos uždengtos (apsaugotos salotos), taikomos priede lauke augintoms salotoms (lauke augintos salotos) nustatytos didžiausios leistinos taršos koncentracijos.

4. Nukrypdamos nuo 1 straipsnio nuostatų, Suomija, Švedija ir Latvija gali leisti tiekti rinkai jų teritorijoje vartoti skirtas Baltijos jūros regiono kilmės lašišas (Salmo salar) ir jų produktus, kuriuose dioksinų ir (arba) dioksinų tipo ir (arba) ne dioksinų tipo PCB koncentracija viršija priedo 5.3 punkte nustatytus dydžius, jeigu šiose šalyse yra sukurta sistema, kuria užtikrinama, kad, siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai, vartotojai būtų informuojami apie visas mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regiono laisvėje sužvejotų lašišų ir jų produktų vartojimo apribojimais tam tikroms lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Suomija, Švedija ir Latvija ir toliau taiko priemones, būtinas užtikrinti, kad priedo 5.3 punkto neatitinkančiomis laisvėje sužvejotomis lašišomis ir jų produktais nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse.

Suomija, Švedija ir Latvija Komisijai kasmet teiks priemonių, kurių jos ėmėsi tam tikroms lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms informuoti apie visas mitybos rekomendacijas ir užtikrinti, kad laisvėje sužvejotomis lašišomis ir jų produktais, neatitinkančiais didžiausios leidžiamosios koncentracijos, nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse, ataskaitas. Be to, jos pateikia įrodymų, kad tos priemonės yra veiksmingos.

5. Nukrypdamos nuo 1 straipsnio nuostatų, Suomija ir Švedija gali leisti tiekti rinkai jų teritorijoje vartoti skirtas Baltijos jūros regiono kilmės laisvėje sužvejotas didesnes negu 17 cm silkes (Clupea harengus), laisvėje sužvejotus šalvius (Salvelinus spp.), laisvėje sužvejotas upines nėges (Lampetra fluviatilis) ir laisvėje sužvejotus šlakius (Salmo trutta) ir jų produktus, kuriuose dioksinų ir (arba) dioksinų tipo ir (arba) ne dioksinų tipo PCB koncentracija viršija priedo 5.3 punkte nustatytus dydžius, jeigu šiose šalyse yra sukurta sistema, kuria užtikrinama, kad, siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai, vartotojai būtų informuojami apie visas mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regione laisvėje sužvejotų didesnių negu 17 cm silkių, laisvėje sužvejotų šalvių, laisvėje sužvejotų upinių nėgių ir laisvėje sužvejotų šlakių ir jų produktų vartojimo apribojimais tam tikroms lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Suomija ir Švedija ir toliau taiko priemones, būtinas užtikrinti, kad priedo 5.3 punkto neatitinkančiomis laisvėje sužvejotomis didesnėmis negu 17 cm silkėmis, laisvėje sužvejotais šalviais, laisvėje sužvejotomis upinėmis nėgėmis ir laisvėje sužvejotais šlakiais ir jų produktais nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse.

Suomija ir Švedija Komisijai kasmet teiks priemonių, kurių jos ėmėsi tam tikroms lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms veiksmingai informuoti ir užtikrinti, kad žuvimis ir jų produktais, neatitinkančiais didžiausios leidžiamosios koncentracijos, nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse, ataskaitas. Be to, jos pateikia įrodymų, kad tos priemonės yra veiksmingos.

Vykdant oficialią priede nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų kontrolę, mėginių ėmimas ir analizė atliekami remiantis Komisijos reglamentais (EB) Nr. 1882/2006 ( 38 ), (EB) Nr. 401/2006 ( 39 ), (EB) Nr. 1883/2006 ( 40 ) ir Komisijos direktyvomis 2001/22/EB ( 41 ), 2004/16/EB ( 42 ) ir 2005/10/EB ( 43 ).

1. Valstybės narės atlieka nitratų koncentracijos daržovėse, kuriose gali būti didelė teršalo koncentracija, ypač žalialapėse daržovėse, stebėseną ir reguliariai perduoda EMST jos rezultatus.

2. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys kiekvienais metais pateikia Komisijai atliktų tyrimų rezultatus ir informaciją apie padarytą pažangą taikant prevencines priemones, kad būtų galima išvengti užteršimo ochratoksinu A, deoksinivalenoliu, zearalenonu, fumonizinu B1 ir B2, toksinais T-2 ir HT-2. Komisija informaciją apie šiuos rezultatus pateikia valstybėms narėms. Susiję duomenys apie paplitimą teikiami EMST.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai išvadas dėl aflatoksinų pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1152/2009 ( 44 ). Valstybės narės turėtų pateikti EMST išvadas dėl furano, etilkarbamato, alkilintų perfluorjunginių ir akrilamido pagal Komisijos rekomendacijas 2007/196/EB ( 45 ), 2010/133/ES ( 46 ), 2010/161/ES ( 47 ), 2010/307/ES ( 48 ).

4. Valstybių narių renkami duomenys apie teršalų paplitimą, prireikus, taip pat teikiami EMST.

Šis reglamentas netaikomas produktams, kurie buvo pateikti rinkai iki a–f punktuose nurodytų datų, laikantis nuo atitinkamos datos taikomų nuostatų:

Įrodyti, kada produktai buvo pateikti į rinką, privalo maisto verslo subjektas.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Didžiausios leistinos tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijos (48)

2 dalis. Mikotoksinai

Maisto produktai (1)		Didžiausia leistina koncentracija (μg/kg)
▼M5
2.1.	Aflatoksinai	B1	B1, B2, G1 ir G2 suma	M1
2.1.1.	Žemės riešutai ir kitos aliejinių augalų sėklos (38), kurios prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis, turi būti rūšiuojamos arba kitaip fiziškai apdorojamos, išskyrus — žemės riešutus ir kitas aliejinių augalų sėklas, skirtas rafinuotam augaliniam aliejui spausti	8,0 (5)	15,0 (5)	—
2.1.2.	Migdolai, pistacijos ir abrikosų branduoliai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis, turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami	12,0 (5)	15,0 (5)	—
2.1.3.	Lazdynų riešutai ir bertoletijos, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis, turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami	8,0 (5)	15,0 (5)
2.1.4.	Riešutai, kiti nei 2.1.2. ir 2.1.3. punktuose išvardyti riešutai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis, turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami	5,0 (5)	10,0 (5)	—
2.1.5.	Žemės riešutai, kitos aliejinių augalų sėklos (38) ir iš jų pagaminti perdirbti produktai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba naudoti kaip maisto produktų sudedamąsias dalis, išskyrus — rafinuoti skirtą nevalytą augalinį aliejų — rafinuotą augalinį aliejų	2,0 (5)	4,0 (5)	—
2.1.6.	Migdolai, pistacijos ir abrikosų branduoliai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba naudoti kaip maisto produktų sudedamąsias dalis (39)	8,0 (5)	10,0 (5)	—
2.1.7.	Lazdynų riešutai ir bertoletijos, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba naudoti kaip maisto produktų sudedamąsias dalis (39)	5,0 (5)	10,0 (5)
2.1.8.	Riešutai, kiti nei 2.1.6. ir 2.1.7. punktuose išvardyti riešutai ir iš jų pagaminti perdirbti produktai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba naudoti kaip maisto produktų sudedamąsias dalis	2,0 (5)	4,0 (5)	—
▼M12
2.1.9.	Džiovinti vaisiai, išskyrus džiovintas figas, kurie prieš žmonėms juos vartojant arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami	5,0	10,0	—
2.1.10.	Džiovinti vaisiai, išskyrus džiovintas figas, ir perdirbti jų produktai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba naudoti kaip maisto produktų sudedamąsias dalis	2,0	4,0	—
▼M5
2.1.11.	Visi grūdai ir visi grūdų antriniai produktai, įskaitant perdirbtus grūdų produktus, išskyrus 2.1.12, 2.1.15 ir 2.1.17 punktuose išvardytus maisto produktus	2,0	4,0	—
2.1.12.	Kukurūzai ir ryžiai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis, turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami	5,0	10,0	—
2.1.13.	Žalias pienas (6), termiškai apdorotas pienas ir pienas, skirtas pieno pagrindo produktams gaminti	—	—	0,050
2.1.14.	Šios prieskonių rūšys: Capsicum spp. (paprikos) (džiovinti jų vaisiai, sveiki arba malti, įskaitant aitriąsias paprikas, aitriųjų paprikų miltelius, vienametes paprikas ir paprikas) Piper spp. (pipirai) (jų vaisiai, įskaitant baltuosius ir juoduosius pipirus) Myristica fragrans (kvapieji muskatai) Zingiber officinale (tikrasis imbieras) Curcuma longa (dažinė ciberžolė) Prieskonių mišiniai, kuriuose yra vienas ar daugiau pirmiau nurodytų prieskonių	5,0	10,0	—
2.1.15.	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3) (7)	0,10	—	—
2.1.16.	Pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai, įskaitant pradinius pieno mišinius kūdikiams ir tolesnio maitinimo pieno mišinius (4) (8)	—	—	0,025
2.1.17.	Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai (9) (10)	0,10	—	0,025
▼M12
2.1.18.	Džiovintos figos	6,0	10,0	—
▼B
2.2	Ochratoksinas A
2.2.1	Neperdirbti grūdai	5,0
▼M11
2.2.2	Visi neperdirbtų grūdų produktai, įskaitant perdirbtus grūdų produktus ir grūdus, skirtus tiesiogiai žmonėms vartoti, išskyrus 2.2.9, 2.2.10 ir 2.2.13 punktuose išvardytus maisto produktus	3,0
▼B
2.2.3	Džiovintos vynuogės (Currants veislės razinos, razinos ir Sultana veislės razinos)	10,0
2.2.4	Skrudintos kavos pupelės ir maltos skrudintos kavos pupelės, išskyrus tirpią kavą	5,0
2.2.5	Tirpi kava	10,0
2.2.6	Vynas (įskaitant putojantį vyną, išskyrus likerinį vyną ir vyną, kurio alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 % tūrio) ir vaisių vynas (11)	2,0 (12)
2.2.7	Aromatintas vynas, aromatinto vyno gėrimai ir aromatinto vyno produktų kokteiliai (13)	2,0 (12)
2.2.8	Vynuogių sultys, atgamintos koncentruotos vynuogių sultys, vynuogių nektaras, vynuogių misa ir atgaminta koncentruota vynuogių misa, skirta tiesiogiai žmonėms vartoti (14)	2,0 (12)
2.2.9	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3), (7)	0,50
2.2.10	Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietinio maisto produktai (9), (10)	0,50
▼M11
2.2.11	Prieskoniai, įskaitant džiovintus prieskonius
	Piper spp (pipirai) (jų vaisiai, įskaitant baltuosius ir juoduosius pipirus) Myristica fragrans (kvapieji muskatai) Zingiber officinale (tikrasis imbieras) Curcuma longa (ciberžolė)	15 μg/kg
	Capsicum spp. (džiovinti jų vaisiai, sveiki arba malti, įskaitant aitriąsias paprikas, aitriųjų paprikų miltelius, vienametes paprikas ir paprikas)	iki 2014 12 31 – 30 μg/kg nuo 2015 1 1 – 15 μg/kg
	Prieskonių mišiniai, kuriuose yra vienas ar daugiau nurodytų prieskonių	15 μg/kg
▼M4
2.2.12.	Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra, Glycyrrhiza inflate ir kitos veislės)
2.2.12.1.	Paprastojo saldymedžio šaknis, vaistažolių arbatos sudedamoji dalis	20 μg/kg
2.2.12.2.	Paprastojo saldymedžio ekstraktas (40), naudojamas maiste, ypač gėrimuose ir konditerijos gaminiuose	80 μg/kg
▼M11
2.2.13.	Kviečių glitimas, kuris nėra tiesiogiai parduodamas vartotojui	8,0
▼B
2.3	Patulinas
2.3.1	Vaisių sultys, atgamintos koncentruotos vaisių sultys ir vaisių nektaras (14)	50
2.3.2	Spirituoti gėrimai (15), sidras ir kiti fermentuoti gėrimai, pagaminti iš obuolių arba kurių sudėtyje yra obuolių sulčių	50
2.3.3	Kieti obuolių produktai, įskaitant obuolių kompotą, obuolių tyrę, skirti tiesiogiai vartoti, išskyrus 2.3.4 ir 2.3.5 punktuose išvardytus maisto produktus	25
2.3.4	Obuolių sultys ir kieti obuolių produktai, įskaitant obuolių kompotą ir obuolių tyrę, kūdikiams ir mažiems vaikams (16), paženklinti etiketėmis ir parduodami kaip kūdikių ar mažų vaikų maistas (4)	10,0
2.3.5	Kitas kūdikių maistas, išskyrus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus perdirbtus grūdinius maisto produktus (3), (4)	10,0
▼M1
2.4	Deoksinivalenolis (17)
2.4.1	Neperdirbti grūdai, (18) (19) išskyrus kietuosius kviečius, avižas ir kukurūzus	1 250
2.4.2	Neperdirbti kietieji kviečiai ir avižos (18) (19)	1 750
2.4.3	Neperdirbti kukurūzai (18), išskyrus neperdirbtus kukurūzus, skirtus perdirbti drėgnojo smulkinimo būdu (35)	1 750 (20)
2.4.4	Grūdai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, grūdų miltai, sėlenos ir gemalai, kaip galutinis produktas, parduodamas tiesiogiai žmonėms vartoti, išskyrus 2.4.7, 2.4.8 ir 2.4.9 punktuose išvardytus maisto produktus	750
2.4.5	Makaronai (sausi) (21)	750
2.4.6	Duona (įskaitant mažus kepyklos gaminius), pyragaičiai, sausainiai, javainių užkandžiai ir javainiai	500
2.4.7	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3) (7)	200
2.4.8	Kukurūzų smulkinimo frakcijos, kurių dalelių dydis daugiau kaip 500 mikronų ir kurios priskiriamos KN 1103 13 arba 1103 20 40 pozicijoms, ir kiti kukurūzų smulkinimo produktai, kurių dalelių dydis daugiau kaip 500 mikronų ir kurie nenaudojami tiesiogiai žmonėms vartoti, priskiriami KN 1904 10 10 pozicijai.	750 (20)
2.4.9	Kukurūzų smulkinimo frakcijos, kurių dalelių dydis mažesnis arba lygus 500 mikronų ir kurios priskiriamos KN 1102 20 pozicijai, ir kiti kukurūzų smulkinimo produktai, kurių dalelių dydis mažesnis arba lygus 500 mikronų ir kurie nenaudojami tiesiogiai žmonėms vartoti, priskiriami KN 1904 10 10 pozicijai.	1 250 (20)
2.5	Zearalenonas (17)
2.5.1	Neperdirbti grūdai, (18) (19) išskyrus kukurūzus	100
2.5.2	Neperdirbt kukurūzai (18), išskyrus neperdirbtus kukurūzus, skirtus perdirbti drėgnojo smulkinimo būdu (35)	350 (20)
2.5.3	Grūdai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, grūdų miltai, sėlenos ir gemalai, kaip galutinis produktas, parduodamas tiesiogiai žmonėms vartoti, išskyrus 2.5.6, 2.5.7, 2.5.8, 2.5.9 ir 2.5.10 punktuose išvardytus maisto produktus	75
2.5.4	Rafinuotas kukurūzų aliejus	400 (20)
2.5.5	Duona (įskaitant mažus kepyklos gaminius), pyragaičiai, sausainiai, javainių užkandžiai ir javainiai, išskyrus kukurūzų užkandžius ir kukurūzų dribsnius	50
2.5.6	Kukurūzai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, Kukurūziniai užkandžiai ir kukurūzų dribsniai	100 (20)
2.5.7	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai (išskyrus perdirbtus kukurūzų maisto produktus) ir kūdikių maistas (3) (7)	20
2.5.8	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti kukurūzų maisto produktai (3) (7)	20 (20)
2.5.9	Kukurūzų smulkinimo frakcijos, kurių dalelių dydis daugiau kaip 500 mikronų ir kurios priskiriamos KN 1103 13 arba 1103 20 40 pozicijoms, ir kiti kukurūzų smulkinimo produktai, kurių dalelių dydis daugiau kaip 500 mikronų ir kurie nenaudojami tiesiogiai žmonėms vartoti, priskiriami KN 1904 10 10 pozicijai.	200 (20)
2.5.10	Kukurūzų smulkinimo frakcijos, kurių dalelių dydis mažesnis arba lygus 500 mikronų ir kurios priskiriamos KN 1102 20 pozicijai, ir kiti kukurūzų smulkinimo produktai, kurių dalelių dydis mažesnis arba lygus 500 mikronų ir kurie nenaudojami tiesiogiai žmonėms vartoti, priskiriami KN 1904 10 10 pozicijai.	300 (20)
2.6	Fumonizinai	B1 ir B2 suma
2.6.1	Neperdirbti kukurūzai (18), išskyrus neperdirbtus kukurūzus, skirtus perdirbti drėgnojo smulkinimo būdu (35)	4 000 (22)
2.6.2	Kukurūzai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, kukurūziniai maisto produktai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, išskyrus 2.6.3 ir 2.6.4 punktuose išvardytus maisto produktus	1 000 (22)
2.6.3	Kukurūzų dribsniai ir kukurūziniai užkandžiai	800 (22)
2.6.4	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti kukurūzų produktai ir kūdikių maistas (3) (7)	200 (22)
2.6.5	Kukurūzų smulkinimo frakcijos, kurių dalelių dydis daugiau kaip 500 mikronų ir kurios priskiriamos KN 1103 13 arba 1103 20 40 pozicijoms, ir kiti kukurūzų smulkinimo produktai, kurių dalelių dydis daugiau kaip 500 mikronų ir kurie nenaudojami tiesiogiai žmonėms vartoti, priskiriami KN 1904 10 10 pozicijai.	1 400 (22)
2.6.6	Kukurūzų smulkinimo frakcijos, kurių dalelių dydis mažesnis arba lygus 500 mikronų ir kurios priskiriamos KN 1102 20 pozicijai, ir kiti kukurūzų smulkinimo produktai, kurių dalelių dydis mažesnis arba lygus 500 mikronų ir kurie nenaudojami tiesiogiai žmonėms vartoti, priskiriami KN 1904 10 10 pozicijai.	2 000 (22)
▼B
2.7	Toksinai T-2 ir HT-2 (17)	Toksinų T-2 ir HT-2 suma
2.7.1	Neperdirbti grūdai (18) ir grūdų produktai
▼M14
2.8	Citrininas
2.8.1	Maisto papildai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra raudonosiomis mielėmis Monascus purpureus fermentuoti ryžiai	2 000 (47)
▼B

3 dalis. Metalai

Maisto produktai (1)		Didžiausia leistina koncentracija (mg/kg drėgno produkto svorio)
3.1	Švinas
3.1.1	Žalias pienas (6), termiškai apdorotas pienas ir pienas, skirtas pieno pagrindo produktams gaminti	0,020
3.1.2	Mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniai vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams (4), ►M3 (8) ◄	0,020
3.1.3	Galvijiena (išskyrus subproduktus), aviena, kiauliena ir paukštiena (6)	0,10
3.1.4	Galvijienos, avienos, kiaulienos ir paukštienos subproduktai (6)	0,50
3.1.5	Žuvų raumenų mėsa (23), (24)	0,30
▼M6
3.1.6	Vėžiagyviai (25): galūnių ir pilvo raumenų mėsa (42). Jei tai krabai ir į krabus panašūs vėžiagyviai (Brachyura ir Anomura) – galūnių raumenų mėsa	0,50
▼B
3.1.7	Dvigeldžiai moliuskai (25)	1,5
3.1.8	Galvakojai moliuskai (be vidaus organų) (25)	1,0
▼M6
3.1.9	Ankštinės daržovės (26), grūdai ir ankštiniai augalai	0,20
3.1.10	Daržovės, išskyrus kopūstines ir lapines daržoves, šviežias prieskonines žoles, grybus ir jūros dumblius (26). Bulvėms taikoma nuskustoms bulvėms nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija	0,10
3.1.11	Kopūstinės, lapinės daržovės (41) ir šie grybai (26): Agaricus bisporus (pievagrybiai), Pleurotus ostreatus (gluosninės kreivabudės), Lentinula edodes (šiitake grybai)	0,30
▼B
3.1.12	Vaisiai, išskyrus uogas ir smulkius vaisius (26)	0,10
3.1.13	Uogos ir smulkūs vaisiai (26)	0,20
3.1.14	Aliejai ir riebalai, įskaitant pieno riebalus	0,10
3.1.15	Vaisių sultys, atgamintos koncentruotos vaisių sultys ir vaisių nektarai (14)	0,050
3.1.16	Vynas (įskaitant putojantį vyną, išskyrus likerinį vyną), sidras, kriaušių ir vaisių vynas (11)	0,20 (27)
3.1.17	Aromatizuotas vynas, aromatizuoto vyno gėrimai ir aromatizuoto vyno kokteiliai (13)	0,20 (27)
▼M3
3.1.18	Maisto papildai (37)	3,0
▼M3
3.2	Kadmis
3.2.1	Galvijiena (išskyrus subproduktus), aviena, kiauliena ir paukštiena (6)	0,050
3.2.2	Arkliena, išskyrus subproduktus (6)	0,20
3.2.3	Galvijų, avių, kiaulių, paukščių ir arklių kepenys (6)	0,50
3.2.4	Galvijų, avių, kiaulių, paukščių ir arklių inkstai (6)	1,0
3.2.5	Žuvų, išskyrus 3.2.6, 3.2.7 ir 3.2.8 punktuose išvardytas rūšis, raumenų mėsa (23) (24)	0,050
3.2.6	Šių žuvų raumenų mėsa (23) (24): atlantinių pelamidžių (Sarda sarda), snapasnukių sargų (Diplodus vulgaris), europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla), kefalių (Chelon labrosus), paprastųjų stauridžių (Trachurus rūšys), karališkųjų luvarių (Luvarus imperialis), skumbrių (Scomber rūšys), europinių sardinių (Sardina pilchardus), Sardinops rūšies sardinių (Sardinops rūšys), tunų (Thunnus rūšys, Euthynnus rūšys, Katsuwonus pelamis), paprastųjų jūrų liežuvėlių (Dicologoglossa cuneata).	0,10
3.2.7	Šių žuvų raumenų mėsa (23) (24): bullet tunų (Auxis rūšys)	0,20
3.2.8	Šių žuvų raumenų mėsa (23) (24): europinių ančiuvių (Engraulis rūšys) durklažuvių (Xiphias gladius)	0,30
▼M6
3.2.9	Vėžiagyviai (25): galūnių ir pilvo raumenų mėsa (42). Jei tai krabai ir į krabus panašūs vėžiagyviai (Brachyura ir Anomura) – galūnių raumenų mėsa	0,50
▼M3
3.2.10	Dvigeldžiai moliuskai (25)	1,0
3.2.11	Galvakojai moliuskai (be vidaus organų) (25)	1,0
3.2.12	Grūdai, išskyrus sėlenas, gemalus, kviečių grūdus ir ryžius	0,10
3.2.13	Sėlenos, gemalai, kviečių grūdai ir ryžiai	0,20
3.2.14	Sojų pupelės	0,20
▼M6
3.2.15	Daržovės ir vaisiai, išskyrus lapines daržoves, šviežias prieskonines žoles, lapines kopūstines daržoves, grybus, stiebines daržoves, šakniavaisius, gumbavaisius ir jūros dumblius (26)	0,050
3.2.16	Stiebinės daržovės, šakniavaisiai, gumbavaisiai, išskyrus gumbinius salierus (26). Bulvėms taikoma nuskustoms bulvėms nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija	0,10
3.2.17	Lapinės daržovės, šviežios prieskoninės žolės, kopūstinės lapinės daržovės, gumbiniai salierai ir šie grybai (26): Agaricus bisporus (pievagrybiai), Pleurotus ostreatus (gluosninės kreivabudės), Lentinula edodes (šiitake grybai)	0,20
▼M3
3.2.18	Grybai, išskyrus 3.2.17 punkte nurodytus grybus (26)	1,0
▼M3
3.2.19	Maisto papildai (37), išskyrus 3.2.20 punkte nurodytus maisto papildus	1,0
▼M6
3.2.20	Maisto papildai (37) vien tik arba daugiausia iš džiovintų jūros dumblių, jūros dumblių antrinių produktų arba džiovintų dvigeldžių moliuskų	3,0
▼B
3.3	Gyvsidabris
▼M6
3.3.1	Žuvininkystės produktai (25) ir žuvų, išskyrus 3.3.2 punkte nurodytas rūšis, raumenų mėsa (23) (24). Didžiausia leidžiamoji koncentracija vėžiagyviuose taikoma galūnių ir pilvo raumenų mėsai (42). Jei tai krabai ir į krabus panašūs vėžiagyviai Brachyura and Anomura) – taikoma galūnių raumenų mėsai	0,50
▼M3
3.3.2	Šių žuvų raumenų mėsa (23) (24): jūrų velnių (Lophius rūšys) atlantinių vilkžuvių (Anarhichas lupus) atlantinių pelamidžių (Sarda sarda) europinių upinių ungurių (Anguilla rūšys) karališkųjų, atlantinių pjūklapilvių (didžiagalvių islandinių) beriksų, viduržemio pjūklapilvių (didžiagalvių) beriksų (Hoplostethus rūšys) bukasnukių ilgauodegių grenadierių (Coryphaenoides rupestris) atlantinių paltusų (Hippoglossus hippoglossus) afrikinių kongrijų (Genypterus capensis) marlinų (Makaira rūšys) megrimų (Lepidorhombus rūšys) paprastųjų barzdočių (Mullus rūšys) juodųjų kongrijų (Genypterus blacodes) lydekų (Esox lucius) vienspalvių bonitų (Orcynopsis unicolor) mažųjų stintmenkių (Trisopterus minutus) Portugalijos baltaakių dygliaryklių (Centroscymnus coelolepis) rajų (Raja rūšys) jūrų ešerių (Sebastes marinus, S. mentella, S. viviparus) buriažuvių (Istiophorus platypterus) uodeguotųjų kalavijų (Lepidopus caudatus, Aphanopus carbo) vaivorykštinių karosų (pangos), raudonųjų pagelų (Pagellus rūšys) ryklių (visų rūšių) pilkųjų taukinių skumbrių, taukinių skumbrių, paprastųjų gyvatinių skumbrių (Lepidocybium flavobrunneum, Ruvettus pretiosus, Gempylus serpens) eršketų (Acipenser species) durklažuvių (Xiphias gladius) tunų (Thunnus rūšys, Euthynnus rūšys, Katsuwonus pelamis)	1,0
▼M3
3.3.3	Maisto papildai (37)	0,10
▼B
3.4	Alavas (neorganinis)
3.4.1	Konservuoti maisto produktai, išskyrus gėrimus	200
3.4.2	Konservuoti gėrimai, įskaitant vaisių ir daržovių sultis	100
3.4.3	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirtas konservuotas kūdikių maistas ir konservuoti perdirbti grūdiniai maisto produktai, išskyrus sausus ir miltelių pavidalo produktus (3), (28)	50
3.4.4	Konservuoti mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniai vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams (įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams), išskyrus sausus ir miltelių pavidalo produktus ►M3 (8) ◄ , (28)	50
3.4.5	Konservuoti tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai (9), (28), išskyrus sausus ir miltelių pavidalo produktus	50

5 dalis. Dioksinai ir PCB (30)

Maisto produktai		Didžiausia leidžiamoji koncentracija
Maisto produktai		Dioksinų suma (PSO-PCDD/F-TEQ) (31)	Dioksinų ir dioksinų tipo pcb suma (PSO-PCDD/F-PCB-TEQ) (31)	PCB 28, PCB52, PCB101, PCB138, PCB153 ir PCB180 suma (ICES – 6) (31)
5.1	Mėsa ir mėsos produktai (išskyrus valgomuosius subproduktus), pagaminti iš (6):
	— galvijų ir avių,	2,0 pg/g riebalų (32)	4,0 pg/g riebalų (32)	40 ng/g riebalų (32)
	— naminių paukščių,	1,75 pg/g riebalų (32)	3,0 pg/g riebalų (32)	40 ng/g riebalų (32)
	— kiaulių	1,0 pg/g riebalų (32)	1,25 pg/g riebalų (32)	40 ng/g riebalų (32)
▼M13
5.2	5.1 punkte nurodytų sausumos gyvūnų kepenys, išskyrus avis ir jų šalutinių produktų gaminius	0,30 pg/g drėgno svorio	0,50 pg/g drėgno svorio	3,0 ng/g drėgno svorio
	Avių kepenys ir jų šalutinių produktų gaminiai	1,25 pg/g drėgno svorio	2,00 pg/g drėgno svorio	3,0 ng/g drėgno svorio
▼M9
5.3	Žuvų raumenų mėsa, žuvininkystės produktai ir jų gaminiai (24), (33), išskyrus — laisvėje sužvejotus ungurius, — laisvėje sužvejotas gėlavandenes žuvis, išskyrus gėlame vandenyje sužvejotas diadromines žuvis, — žuvų kepenis ir jų šalutinių produktų gaminius, — jūros gyvūnų taukus. Didžiausia leidžiamoji koncentracija vėžiagyviuose taikoma galūnių ir pilvo raumenų mėsai (42). Jei tai krabai ir į krabus panašūs vėžiagyviai (Brachyura ir Anomura) – taikoma galūnių raumenų mėsai	3,5 pg/g drėgno produkto svorio	6,5 pg/g drėgno produkto svorio	75 ng/g drėgno produkto svorio
5.4	Laisvėje sužvejotų gėlavandenių žuvų, išskyrus gėlame vandenyje sužvejotas diadromines žuvis, raumenų mėsa ir jos gaminiai (24)	3,5 pg/g drėgno produkto svorio	6,5 pg/g drėgno produkto svorio	125 ng/g drėgno produkto svorio
5.5	Laisvėje sužvejotų ungurių (Anguilla anguilla) raumenų mėsa ir jų gaminiai	3,5 pg/g drėgno produkto svorio	10,0 pg/g drėgno produkto svorio	300 ng/g drėgno produkto svorio
5.6	Žuvų kepenys ir jų šalutinių produktų gaminiai, išskyrus 5.7 punkte nurodytus jūros gyvūnų taukus	—	20,0 pg/g drėgno produkto svorio (36)	200 ng/g drėgno produkto svorio (36)
5.7	Jūros gyvūnų taukai (žuvų kūno taukai, žuvų kepenų taukai ir kitų jūros organizmų taukai, skirti maistui)	1,75 pg/g riebalų	6,0 pg/g riebalų	200 ng/g riebalų
5.8	Žalias pienas (6) ir pieno produktai (6), įskaitant sviesto riebalus	2,5 pg/g riebalų (32)	5,5 pg/g riebalų (32)	40 ng/g riebalų (32)
5.9	Vištų kiaušiniai ir kiaušinių gaminiai (6)	2,5 pg/g riebalų (32)	5,0 pg/g riebalų (32)	40 ng/g riebalų (32)
5.10	Šių gyvūnų riebalai:
	— galvijų ir avių,	2,5 pg/g riebalų	4,0 pg/g riebalų	40 ng/g riebalų
	— naminių paukščių,	1,75 pg/g riebalų	3,0 pg/g riebalų	40 ng/g riebalų
	— kiaulių	1,0 pg/g riebalų	1,25 pg/g riebalų	40 ng/g riebalų
5.11	Sumaišyti gyvūnų riebalai	1,5 pg/g riebalų	2,50 pg/g riebalų	40 ng/g riebalų
5.12	Augalinis aliejus ir riebalai	0,75 pg/g riebalų	1,25 pg/g riebalų	40 ng/g riebalų
5.13	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti maisto produktai (4)	0,1 pg/g drėgno produkto svorio	0,2 pg/g drėgno produkto svorio	1,0 ng/g drėgno produkto svorio

(1) Kalbant apie vaisius, daržoves ir grūdus, nuoroda yra daroma į atitinkamai kategorijai priskiriamus maisto produktus, kaip apibrėžia 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 178/2006 (OL L 29, 2006 2 2, p. 3). Tai reiškia, inter alia, kad grikiai (Fagopyrum sp) yra priskiriami „grūdams“, o grikių produktai – „grūdų produktams“. ►M3 Didžiausia leistina koncentracija vaisiuose netaikytina medžių riešutams. ◄

(2) Didžiausios leistinos koncentracijos nėra taikomos šviežiems špinatams, kurie turi būti perdirbami ir kurie iš lauko dideliais kiekiais yra vežami tiesiai į perdirbimo įmonę.

(3) ►M6 Šioje kategorijoje išvardyti maisto produktai, kaip apibrėžta 2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvoje 2006/125/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 339, 2006 12 6, p. 16). ◄

(4) Didžiausia leistina koncentracija taikoma vartoti paruoštiems produktams (parduodamiems kaip tokiems arba paruoštiems pagal gamintojo instrukcijas).

(5) ►M5 Didžiausia leidžiamoji koncentracija taikoma žemės riešutų ir riešutų valgomajai daliai. Jei tiriami negliaudyti žemės riešutai ir riešutai, apskaičiuojant aflatoksino koncentraciją laikoma, kad visi teršalai, išskyrus bertoletijų atveju, yra valgomojoje dalyje. ◄

(6) Šios kategorijos maisto produktai yra apibrėžti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 226, 2004 6 25, p. 22).

(7) Didžiausia leistina koncentracija taikoma sausajai medžiagai. Sausoji medžiaga nustatoma remiantis Reglamentu (EB) Nr. 401/2006.

(8) Šios kategorijos maisto papildai apibrėžti Komisijos direktyvoje 2006/141/EB (OL L 401, 2006 12 30, p. 1).

(9) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1999 m. kovo 25 d. Komisijos direktyvoje 1999/21/EB dėl specialios medicininės paskirties dietinių maisto produktų (OL L 91, 1999 4 7, p. 29).

(10) Didžiausia leistina koncentracija, kalbant apie pieno ir pieno produktus, nurodoma paruoštiems vartoti produktams (kuriais prekiaujama kaip tokiais arba produktams, paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas), o kalbant apie kitus produktus, išskyrus pieną ir pieno produktus, – sausajai medžiagai. Sausoji medžiaga nustatoma remiantis Reglamentu (EB) Nr. 401/2006.

(11) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999 7 14, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos (OL L 157, 2005 6 21, p. 29).

(12) Didžiausia leistina koncentracija taikoma produktams, pagamintiems iš 2005 m. derliaus.

(13) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1601/91, nustatančiame bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos. Didžiausia leistina ochratoksino A koncentracija šiuose gėrimuose priklauso nuo vyno ir (arba) vynuogių misos proporcijos galutiniame produkte.

(14) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų (OL L 10, 2002 1 12, p. 58).

(15) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1576/89, nustatančiame bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (OL L 160, 1989 6 12, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos.

(16) ►M6 Kūdikiai ir maži vaikai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/141/EB (OL L 401, 2006 12 30, p. 1) ir Direktyvoje 2006/125/EB. ◄

(17) Taikant 2.4, 2.5 ir 2.7 punktuose nustatytas didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono, toksinų T-2 ir HT-2 koncentracijas, ryžiai nepriskiriami „grūdams“, o ryžių produktai nepriskiriami „grūdų produktams“.

(18) Didžiausia leistina koncentracija yra taikoma neperdirbtiems grūdams, pateiktiems į rinką pirmojo etapo perdirbimui. „Pirmojo etapo perdirbimas“ reiškia bet kokį fizinį ar terminį grūdų apdorojimą, išskyrus džiovinimą. Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami „pirmojo etapo perdirbimui“, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis ir po valymo bei rūšiavimo visas grūdas lieka nepažeistas. Taikant integruotas gamybos ir perdirbimo sistemas, didžiausia leistina koncentracija taikoma neperdirbtiems grūdams, jeigu jie yra skirti pirmojo etapo perdirbimui.

(19) Didžiausia leistina koncentracija nuo 2005–2006 prekybos metų taikoma grūdams, išaugintiems ir perimtiems remiantis 2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 824/2000, nustatančiu intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (OL L 100, 2000 4 20, p. 31), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1068/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 65).

(21) Makaronai (sausi) reiškia makaronus, kuriuose esantis vanduo sudaro apytikriai 12 %.

(22) Didžiausia leistina koncentracija pradedama taikyti nuo 2007 m. spalio 1 d.

(23) Šiai kategorijai priklauso žuvys, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 (OL L 17, 2000 1 21, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos steigimo sutarčių pakeitimais (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), 1 straipsnyje esančio sąrašo a punkte nurodytoje kategorijoje, išskyrus KN 0302 70 00 kodu pažymėtas žuvų kepenis. Džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams taikoma 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis.

(24) Jei žuvis valgoma visa, didžiausia leistina koncentracija taikoma visai žuviai.

(25) Maisto produktai (rūšys nurodytos ties atitinkamu pavadinimu), atitinkamai priklausantys Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnyje esančio sąrašo c ir f punktuose nurodytoms kategorijoms. Džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams taikoma 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis.

(26) Didžiausia leistina koncentracija taikoma nuplautų vaisių ar daržovių atskirtoms valgomoms dalims.

(27) Didžiausia leistina koncentracija taikoma produktams, pagamintiems iš 2001 m. derliaus.

(29) Didžiausia leistina koncentracija taikoma skystam produktui, kuriame sausosios medžiagos kiekis sudaro 40 %, o tai atitinka 50 μg/kg sausųjų medžiagų didžiausią leistiną koncentraciją. Koncentraciją reikia proporcingai tikslinti, atsižvelgiant į produktų sausosios medžiagos kiekį.

(30) ►M9 Dioksinai (polichlorintųjų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintųjų dibenzofuranų (PCDF) suma, išreikšta Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO toksinio ekvivalentiškumo faktorius (PSO-TEF), ir dioksinų bei dioksinų tipo PCB suma (PCDD, PCDF ir polichlorintų bifenilų (PCB) suma, išreikšta PSO toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF). PSO TEF, skirti žmonėms keliamai rizikai vertinti, pagrįsti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinės cheminės saugos programos (IPCS) specialistų posėdžio, surengto 2005 m. birželio mėn. Ženevoje, išvadomis (Martin van den Berg et al., The 2005 World Health Organization Re-evaluation of Human and Mammalian Toxic Equivalency Factors for Dioxins and Dioxin-like Compounds. Toxicological Sciences 93(2), 223–241 (2006))

Vartojamos santrumpos: T – tetra; Pe – penta; Hx – heksa; Hp – hepta; O – okta; CDD – chlordibenzodioksinas; CDF – chlordibenzofuranas; CB – chlorbifenilas.

(31) Viršutinės ribinės koncentracijos: viršutinės ribinės koncentracijos apskaičiuojamos darant prielaidą, kad visi skirtingų giminingų junginių dydžiai, mažesni už kiekybinio nustatymo ribą, yra lygūs kiekybinio nustatymo ribai.

(32) ►M9 Didžiausia leidžiamoji koncentracija riebaluose netaikoma maisto produktams, kuriuose riebalų yra mažiau negu 2 % Maisto produktuose, kuriuose riebalų mažiau negu 2 %, didžiausia leidžiamoji koncentracija produkte – koncentracija, atitinkanti didžiausią leidžiamąją koncentraciją maiste, kuriame riebalų yra 2 %, apskaičiuojama remiantis didžiausia leidžiamąja koncentracija riebaluose taikant šią formulę:

didžiausia leidžiamoji koncentracija produkte tais atvejais, kai maisto produktuose yra mažiau negu 2 % riebalų, yra lygi didžiausiai leidžiamajai koncentracijai to maisto produkto riebaluose, padaugintai iš 0,02.

(33) Šiai kategorijai priklauso maisto produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo a, b, c, e ir f punktuose nurodytose kategorijose, išskyrus 5.11 punkte nurodytas žuvų kepenis.

(34) Maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo b, c ir f punktuose nurodytose kategorijose.

(35) Išimtis taikoma tik kukurūzams, kurių paskirtis yra aiškiai, t. y. ženklinant, nurodyta, kad jie skirti naudoti tik drėgnojo smulkinimo procese (krakmolo gamybai).

(36) Konservuotos žuvies kepenyse esantis didžiausias leistinas kiekis taikomas visam valgomajam konservų dėžutės turiniui.

(38) Aliejinių augalų sėklos, kurioms priskiriami KN kodai 1201, 1202, 1203, 1204, 1205, 1206, 1207 ir antriniai produktai, kuriems priskiriamas KN kodas 1208; melionų sėkloms priskiriamas KN kodas ex12 07 99.

(39) Jei jų antriniai (perdirbti) produktai yra pagaminti vien tik arba beveik vien tik iš nurodytų riešutų, nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija atitinkamuose riešutuose taip pat taikoma antriniams (perdirbtiems) produktams. Kitais atvejais antriniams (perdirbtiems) produktams taikoma 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis.

(40) Didžiausia leistina koncentracija taikoma gautam grynam ir neskiestam ekstraktui; 1 kg ekstrakto gaunamas iš 3–4 kg saldymedžio šaknies.

(41) Didžiausia leidžiamoji koncentracija lapinėse daržovėse netaikoma šviežioms prieskoninėms žolėms (kurių klasifikacinis KN kodas yra 0256000, ir kurios nurodytos Reglamento (EB) Nr. 396/2005 I priede).

(43) Apatinė ribinė koncentracija apskaičiuojama darant prielaidą, kad visi keturių medžiagų dydžiai, mažesni už kiekybinio nustatymo ribą, yra lygūs nuliui.

(44) Termiškai apdorojama mėsa ir mėsos gaminiai, kuriuose gali susiformuoti PAA, t. y. skirti kepti ant grotelių ir kepsninėse.

(45) Konservuotų produktų atveju tiriamas visas konservų dėžutės turinys. Viso sudėtinio produkto didžiausios leidžiamosios koncentracijos atveju taikomi 2 straipsnio 1 dalies c punktas ir 2 straipsnio 2 dalis.

(46) Didžiausia leistina koncentracija netaikoma maistui, kai gali būti įrodyta, kad didesnė nei 2,5 mg/kg melamino koncentracija jame atsirado dėl leidžiamo naudoti insekticido ciromazino. Melamino koncentracija neviršija ciromazino koncentracijos.

(47) Didžiausia leidžiamoji koncentracija turi būti peržiūrėta iki 2016 m. sausio 1 d. atsižvelgiant į informaciją apie citrinino, esančio kituose maisto produktuose, daromą poveikį ir į naujausią informaciją apie citrinino toksiškumą, visų pirma kiek tai susiję su kancerogeniškumu ir genotoksiškumu.

( 1 ) OL L 37, 1993 2 13, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

( 2 ) OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 199/2006 (OL L 32, 2006 2 4, p. 32).

( 3 ) OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1662/2006 (OL L 320, 2006 11 18, p. 1).

( 4 ) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 38-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl nitratų ir nitrito, p. 1–33, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_38.pdf

( 5 ) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 35-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl aflatoksinų, ochratoksino A ir patulino, p. 45–50, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_35.pdf

( 6 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl ochratoksino A (pareikšta 1998 m. rugsėjo 17 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out14_en.html

( 7 ) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.7 užduotis „ES valstybių narių gyventojų ochratoksino A suvartojimo su maistu įvertinimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/task_3-2-7_en.pdf

( 9 ) EMST mokslinės grupės nuomonė dėl teršalų maisto grandinėje, kurios Komisija prašė dėl ochratoksino A maiste. http://www.efsa.europa.eu/etc/medialib/efsa/science/contam/contam_opinions/1521.Par.0001.File.dat/contam_op_ej365_ochratoxin_a_food_en1.pdf

( 10 ) 2000 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusio 120-ojo Maisto mokslinio komiteto susirinkimo protokolas. Pranešimas apie patuliną. http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out55_en.pdf

( 11 ) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.8 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo patulino vertinimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/3.2.8_en.pdf

( 13 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 1 dalis: deoksinivalenolis (DON) (pareiškta 1999 m. gruodžio 2 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out44_en.pdf

( 14 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 2 dalis: zearalenonas (ZEA) (pareikšta 2000 m. birželio 22 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out65_en.pdf

( 15 ) Atnaujinta Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl fumonizinų B1, B2 ir B3 (pareikšta 2003 m. balandžio 4 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out185_en.pdf

( 16 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 3 dalis: fumonizinas B1 (FB1) (pareikšta 2000 m. spalio 17 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out73_en.pdf

( 17 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 4 dalis: nivalenolis (pareikšta 2000 m. spalio 19 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out74_en.pdf

( 18 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 5 dalis: toksinai T-2 ir HT-2 (priimta 2001 m. gegužės 30 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out88_en.pdf

( 19 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 6 dalis: toksino T-2, toksino HT-2, nivalenolio ir deoksinivalenolio grupės vertinimas (priimta 2002 m. vasario 26 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out123_en.pdf

( 20 ) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.10 užduotis „Duomenų apie Fusarium toksinų paplitimą maiste rinkimas ir ES valstybių narių gyventojų suvartojimo su maistu vertinimas“. http://ec.europa.eu/food/fs/scoop/task3210.pdf

( 22 ) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 32-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste ir gėrimuose esančio švino keliamo galimo pavojus sveikatai, p. 7–8, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_32.pdf

( 23 ) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.11 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo arseno, kadmio, švino ir gyvsidabrio vertinimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/scoop_3-2-11_heavy_metals_report_en.pdf

( 24 ) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 36-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl kadmio, p. 67–70, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_36.pdf

( 25 ) Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslinės grupės dėl teršalų maisto grandinėje nuomonė, kurios Komisija prašė, dėl gyvsidabrio ir metilo gyvsidabrio maiste (priimta 2004 m. vasario 24 d.) http://www.efsa.eu.int/science/contam/contam_opinions/259/opinion_contam_01_en1.pdf

( 26 ) http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/information_note_mercury-fish_12-05-04.pdf

( 27 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl konservuotame maiste esančio alavo keliamo didelio pavojaus (priimta 2001 m. gruodžio 12 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out110_en.pdf

( 28 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl 3-monochlorpropano-1,2-diolio (3-MCPD), atnaujinanti SCF 1994 m. priimtą nuomonę (priimta 2001 m. gegužės 30 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out91_en.pdf

( 29 ) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 36-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl 3-monochlorpropano-1,2-diolio (3-MCPD), p. 31–34, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_36.pdf

( 30 ) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.9 užduotis „Duomenų apie 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir susijusių medžiagų koncentraciją maisto produktuose rinkimas ir lyginimas“, 256 p. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/scoop_3-2-9_final_report_chloropropanols_en.pdf

( 31 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste esančių dioksinų ir dioksinų tipo PCB keliamo pavojaus vertinimo. Atnaujinta versija grindžiama nauja moksline informacija, kuri buvo gauta po 2000 m. lapkričio 22 d. SCF nuomonės šiuo klausimu priėmimo (priimta 2001 m. gegužės 30 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out90_en.pdf

( 32 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste esančių dioksinų ir dioksinų tipo PCB keliamo pavojaus vertinimo (priimta 2000 m. lapkričio 22 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out78_en.pdf

( 33 ) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.5 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamų dioksinų ir susijusių PCB vertinimas“. http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/library/pub/pub08_en.pdf

( 35 ) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių keliamo pavojaus žmonių sveikatai (pareikšta 2002 m. gruodžio 4 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out153_en.pdf

( 36 ) 2005 m. vasario 8–17 d. Romoje vykęs 64-asis susirinkimas, Jungtinio MŽŪO/PSO maisto priedų ekspertų komiteto ataskaita „Tam tikrų maiste esančių teršalų vertinimas“, p. 1–6 ir p. 61–81.

WHO Technical Report Series, No. 930, 2006 – http://whqlibdoc.who.int/trs/WHO_TRS_930_eng.pdf

( 37 ) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.12 užduotis „Duomenų apie policiklinių aromatinių angliavandenilių paplitimą maiste rinkimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/scoop_3-2-12_final_report_pah_en.pdf

( 41 ) OL L 77, 2001 3 16, p. 14. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/4/EB (OL L 19, 2005 1 21, p. 50).

( 49 ) Kalbant apie vaisius, daržoves ir grūdus, nuoroda yra daroma į atitinkamai kategorijai priskiriamus maisto produktus, kaip apibrėžia 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 178/2006 (OL L 29, 2006 2 2, p. 3). Tai reiškia, inter alia, kad grikiai (Fagopyrum sp) yra priskiriami „grūdams“, o grikių produktai – „grūdų produktams“. ►M3 Didžiausia leistina koncentracija vaisiuose netaikytina medžių riešutams. ◄

( 50 ) Didžiausios leistinos koncentracijos nėra taikomos šviežiems špinatams, kurie turi būti perdirbami ir kurie iš lauko dideliais kiekiais yra vežami tiesiai į perdirbimo įmonę.

( 51 ) Šioje kategorijoje išvardyti maisto produktai, kaip apibrėžta 2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvoje 2006/125/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 339, 2006 12 6, p. 16).

Šioje kategorijoje išvardyti maisto produktai, kaip apibrėžta 2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvoje 2006/125/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 339, 2006 12 6, p. 16).

( 52 ) Didžiausia leistina koncentracija taikoma vartoti paruoštiems produktams (parduodamiems kaip tokiems arba paruoštiems pagal gamintojo instrukcijas).

( 53 ) ►M5 Didžiausia leidžiamoji koncentracija taikoma žemės riešutų ir riešutų valgomajai daliai. Jei tiriami negliaudyti žemės riešutai ir riešutai, apskaičiuojant aflatoksino koncentraciją laikoma, kad visi teršalai, išskyrus bertoletijų atveju, yra valgomojoje dalyje. ◄

( 54 ) Šios kategorijos maisto produktai yra apibrėžti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 226, 2004 6 25, p. 22).

( 55 ) Didžiausia leistina koncentracija taikoma sausajai medžiagai. Sausoji medžiaga nustatoma remiantis Reglamentu (EB) Nr. 401/2006.

( 56 ) Šios kategorijos maisto papildai apibrėžti Komisijos direktyvoje 2006/141/EB (OL L 401, 2006 12 30, p. 1).

( 57 ) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1999 m. kovo 25 d. Komisijos direktyvoje 1999/21/EB dėl specialios medicininės paskirties dietinių maisto produktų (OL L 91, 1999 4 7, p. 29).

( 58 ) Didžiausia leistina koncentracija, kalbant apie pieno ir pieno produktus, nurodoma paruoštiems vartoti produktams (kuriais prekiaujama kaip tokiais arba produktams, paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas), o kalbant apie kitus produktus, išskyrus pieną ir pieno produktus, – sausajai medžiagai. Sausoji medžiaga nustatoma remiantis Reglamentu (EB) Nr. 401/2006.

( 59 ) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999 7 14, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos (OL L 157, 2005 6 21, p. 29).

( 60 ) Didžiausia leistina koncentracija taikoma produktams, pagamintiems iš 2005 m. derliaus.

( 61 ) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1601/91, nustatančiame bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos. Didžiausia leistina ochratoksino A koncentracija šiuose gėrimuose priklauso nuo vyno ir (arba) vynuogių misos proporcijos galutiniame produkte.

( 62 ) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų (OL L 10, 2002 1 12, p. 58).

( 63 ) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1576/89, nustatančiame bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (OL L 160, 1989 6 12, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos.

( 64 ) Kūdikiai ir maži vaikai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/141/EB (OL L 401, 2006 12 30, p. 1) ir Direktyvoje 2006/125/EB.

Kūdikiai ir maži vaikai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/141/EB (OL L 401, 2006 12 30, p. 1) ir Direktyvoje 2006/125/EB.

( 65 ) Taikant 2.4, 2.5 ir 2.7 punktuose nustatytas didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono, toksinų T-2 ir HT-2 koncentracijas, ryžiai nepriskiriami „grūdams“, o ryžių produktai nepriskiriami „grūdų produktams“.

( 66 ) Didžiausia leistina koncentracija yra taikoma neperdirbtiems grūdams, pateiktiems į rinką pirmojo etapo perdirbimui. „Pirmojo etapo perdirbimas“ reiškia bet kokį fizinį ar terminį grūdų apdorojimą, išskyrus džiovinimą. Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami „pirmojo etapo perdirbimui“, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis ir po valymo bei rūšiavimo visas grūdas lieka nepažeistas. Taikant integruotas gamybos ir perdirbimo sistemas, didžiausia leistina koncentracija taikoma neperdirbtiems grūdams, jeigu jie yra skirti pirmojo etapo perdirbimui.

( 67 ) Didžiausia leistina koncentracija nuo 2005–2006 prekybos metų taikoma grūdams, išaugintiems ir perimtiems remiantis 2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 824/2000, nustatančiu intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (OL L 100, 2000 4 20, p. 31), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1068/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 65).

( 69 ) Makaronai (sausi) reiškia makaronus, kuriuose esantis vanduo sudaro apytikriai 12 %.

( 70 ) Didžiausia leistina koncentracija pradedama taikyti nuo 2007 m. spalio 1 d.

( 71 ) Šiai kategorijai priklauso žuvys, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 (OL L 17, 2000 1 21, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos steigimo sutarčių pakeitimais (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), 1 straipsnyje esančio sąrašo a punkte nurodytoje kategorijoje, išskyrus KN 0302 70 00 kodu pažymėtas žuvų kepenis. Džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams taikoma 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis.

( 72 ) Jei žuvis valgoma visa, didžiausia leistina koncentracija taikoma visai žuviai.

( 73 ) Maisto produktai (rūšys nurodytos ties atitinkamu pavadinimu), atitinkamai priklausantys Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnyje esančio sąrašo c ir f punktuose nurodytoms kategorijoms. Džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams taikoma 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis.

( 74 ) Didžiausia leistina koncentracija taikoma nuplautų vaisių ar daržovių atskirtoms valgomoms dalims.

( 75 ) Didžiausia leistina koncentracija taikoma produktams, pagamintiems iš 2001 m. derliaus.

( 77 ) Didžiausia leistina koncentracija taikoma skystam produktui, kuriame sausosios medžiagos kiekis sudaro 40 %, o tai atitinka 50 μg/kg sausųjų medžiagų didžiausią leistiną koncentraciją. Koncentraciją reikia proporcingai tikslinti, atsižvelgiant į produktų sausosios medžiagos kiekį.

( 78 ) Dioksinai (polichlorintųjų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintųjų dibenzofuranų (PCDF) suma, išreikšta Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO toksinio ekvivalentiškumo faktorius (PSO-TEF), ir dioksinų bei dioksinų tipo PCB suma (PCDD, PCDF ir polichlorintų bifenilų (PCB) suma, išreikšta PSO toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF). PSO TEF, skirti žmonėms keliamai rizikai vertinti, pagrįsti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinės cheminės saugos programos (IPCS) specialistų posėdžio, surengto 2005 m. birželio mėn. Ženevoje, išvadomis (Martin van den Berg et al., The 2005 World Health Organization Re-evaluation of Human and Mammalian Toxic Equivalency Factors for Dioxins and Dioxin-like Compounds. Toxicological Sciences 93(2), 223–241 (2006))

Dioksinai (polichlorintųjų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintųjų dibenzofuranų (PCDF) suma, išreikšta Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO toksinio ekvivalentiškumo faktorius (PSO-TEF), ir dioksinų bei dioksinų tipo PCB suma (PCDD, PCDF ir polichlorintų bifenilų (PCB) suma, išreikšta PSO toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF). PSO TEF, skirti žmonėms keliamai rizikai vertinti, pagrįsti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinės cheminės saugos programos (IPCS) specialistų posėdžio, surengto 2005 m. birželio mėn. Ženevoje, išvadomis (

The 2005 World Health Organization Re-evaluation of Human and Mammalian Toxic Equivalency Factors for Dioxins and Dioxin-like Compounds. Toxicological Sciences 93(2), 223–241 (2006)

Vartojamos santrumpos: T – tetra; Pe – penta; Hx – heksa; Hp – hepta; O – okta; CDD – chlordibenzodioksinas; CDF – chlordibenzofuranas; CB – chlorbifenilas.

( 79 ) Viršutinės ribinės koncentracijos: viršutinės ribinės koncentracijos apskaičiuojamos darant prielaidą, kad visi skirtingų giminingų junginių dydžiai, mažesni už kiekybinio nustatymo ribą, yra lygūs kiekybinio nustatymo ribai.

( 80 ) Didžiausia leidžiamoji koncentracija riebaluose netaikoma maisto produktams, kuriuose riebalų yra mažiau negu 2 % Maisto produktuose, kuriuose riebalų mažiau negu 2 %, didžiausia leidžiamoji koncentracija produkte – koncentracija, atitinkanti didžiausią leidžiamąją koncentraciją maiste, kuriame riebalų yra 2 %, apskaičiuojama remiantis didžiausia leidžiamąja koncentracija riebaluose taikant šią formulę:

Didžiausia leidžiamoji koncentracija riebaluose netaikoma maisto produktams, kuriuose riebalų yra mažiau negu 2 % Maisto produktuose, kuriuose riebalų mažiau negu 2 %, didžiausia leidžiamoji koncentracija produkte – koncentracija, atitinkanti didžiausią leidžiamąją koncentraciją maiste, kuriame riebalų yra 2 %, apskaičiuojama remiantis didžiausia leidžiamąja koncentracija riebaluose taikant šią formulę:

( 81 ) Šiai kategorijai priklauso maisto produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo a, b, c, e ir f punktuose nurodytose kategorijose, išskyrus 5.11 punkte nurodytas žuvų kepenis.

( 82 ) Maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo b, c ir f punktuose nurodytose kategorijose.

( 83 ) Išimtis taikoma tik kukurūzams, kurių paskirtis yra aiškiai, t. y. ženklinant, nurodyta, kad jie skirti naudoti tik drėgnojo smulkinimo procese (krakmolo gamybai).

( 84 ) Konservuotos žuvies kepenyse esantis didžiausias leistinas kiekis taikomas visam valgomajam konservų dėžutės turiniui.

( 86 ) Aliejinių augalų sėklos, kurioms priskiriami KN kodai 1201, 1202, 1203, 1204, 1205, 1206, 1207 ir antriniai produktai, kuriems priskiriamas KN kodas 1208; melionų sėkloms priskiriamas KN kodas ex12 07 99.

( 87 ) Jei jų antriniai (perdirbti) produktai yra pagaminti vien tik arba beveik vien tik iš nurodytų riešutų, nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija atitinkamuose riešutuose taip pat taikoma antriniams (perdirbtiems) produktams. Kitais atvejais antriniams (perdirbtiems) produktams taikoma 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis.

( 88 ) Didžiausia leistina koncentracija taikoma gautam grynam ir neskiestam ekstraktui; 1 kg ekstrakto gaunamas iš 3–4 kg saldymedžio šaknies.

( 89 ) Didžiausia leidžiamoji koncentracija lapinėse daržovėse netaikoma šviežioms prieskoninėms žolėms (kurių klasifikacinis KN kodas yra 0256000, ir kurios nurodytos Reglamento (EB) Nr. 396/2005 I priede).

( 91 ) Apatinė ribinė koncentracija apskaičiuojama darant prielaidą, kad visi keturių medžiagų dydžiai, mažesni už kiekybinio nustatymo ribą, yra lygūs nuliui.

( 92 ) Termiškai apdorojama mėsa ir mėsos gaminiai, kuriuose gali susiformuoti PAA, t. y. skirti kepti ant grotelių ir kepsninėse.

( 93 ) Konservuotų produktų atveju tiriamas visas konservų dėžutės turinys. Viso sudėtinio produkto didžiausios leidžiamosios koncentracijos atveju taikomi 2 straipsnio 1 dalies c punktas ir 2 straipsnio 2 dalis.

( 94 ) Didžiausia leistina koncentracija netaikoma maistui, kai gali būti įrodyta, kad didesnė nei 2,5 mg/kg melamino koncentracija jame atsirado dėl leidžiamo naudoti insekticido ciromazino. Melamino koncentracija neviršija ciromazino koncentracijos.

( 95 ) Didžiausia leidžiamoji koncentracija turi būti peržiūrėta iki 2016 m. sausio 1 d. atsižvelgiant į informaciją apie citrinino, esančio kituose maisto produktuose, daromą poveikį ir į naujausią informaciją apie citrinino toksiškumą, visų pirma kiek tai susiję su kancerogeniškumu ir genotoksiškumu.

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1126/2007 2007 m. rugsėjo 28 d.	L 255	14	29.9.2007
►M2	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 565/2008 2008 m. birželio 18 d.	L 160	20	19.6.2008
►M3	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 629/2008 2008 m. liepos 2 d.	L 173	6	3.7.2008
►M4	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 105/2010 2010 m. vasario 5 d.	L 35	7	6.2.2010
►M5	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 165/2010 2010 m. vasario 26 d.	L 50	8	27.2.2010
►M6	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 420/2011 2011 m. balandžio 29 d.	L 111	3	30.4.2011
►M7	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 835/2011 2011 m. rugpjūčio 19 d.	L 215	4	20.8.2011
►M8	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1258/2011 2011 m. gruodžio 2 d.	L 320	15	3.12.2011
►M9	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1259/2011 2011 m. gruodžio 2 d.	L 320	18	3.12.2011
M10	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 219/2012 2012 m. kovo 14 d.	L 75	5	15.3.2012
►M11	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 594/2012 2012 m. liepos 5 d.	L 176	43	6.7.2012
►M12	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1058/2012 2012 m. lapkričio 12 d.	L 313	14	13.11.2012
►M13	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1067/2013 2013 m. spalio 30 d.	L 289	56	31.10.2013
►M14	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 212/2014 2014 m. kovo 6 d.	L 67	3	7.3.2014

Maisto produktai (1)		Didžiausia leidžiamoji koncentracija (mg NO3/kg)
1.1.	Švieži špinatai (Spinacia oleracea) (2)		3 500
1.2.	Konservuoti, giliai užšaldyti arba užšaldyti špinatai		2 000
1.3.	Šviežios salotos (Lactuca sativa L.) (apsaugotos ir lauke augintos salotos), išskyrus nurodytas 1.4 punkte	Išaugintos spalio 1 d. – kovo 31 d.:
		uždengtos auginamos salotos	5 000
		lauke auginamos salotos	4 000
		Išaugintos balandžio 1 d. – rugsėjo 30 d.:
		uždengtos auginamos salotos	4 000
		lauke auginamos salotos	3 000
1.4.	Gūžinės salotos	uždengtos auginamos salotos	2 500
1.4.	Gūžinės salotos	lauke auginamos salotos	2 000
1.5.	Sėjamosios gražgarstės (Eruca sativa, Diplotaxis sp, Brassica tenuifolia, Sisymbrium tenuifolium)	Išaugintos spalio 1 d. – kovo 31 d.:	7 000
1.5.		Išaugintos balandžio 1 d. – rugsėjo 30 d.:	6 000
1.6.	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3) (4)		200
▼B

Maisto produktai		Didžiausia leidžiamoji koncentracija (μg/kg)
6.1	Benzo(a)pirenas, benz(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas ir chrizenas	Benz(a)pirenas	Susumuoti benzo(a)pirenas, benz(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas ir chrizenas (43)
6.1.1	Aliejai ir riebalai (išskyrus kakavos sviestą ir kokosų aliejų), skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba vartojami kaip maisto produktų sudedamosios dalys	2,0	10,0
6.1.2	Kakavos pupelės ir antriniai produktai	5,0 μg/kg riebalų nuo 2013 04 01	35,0 μg/kg riebalų nuo 2013 04 01 iki 2015 03 31 30,0 μg/kg riebalų nuo 2015 04 01
6.1.3	Kokosų aliejus skirtas tiesiogiai žmonėms vartoti arba vartojamas kaip maisto produktų sudedamoji dalis	2,0	20,0
6.1.4	Rūkyta mėsa ir rūkytos mėsos gaminiai	5,0 iki 2014 08 31 2,0 nuo 2014 09 01	30,0 nuo 2012 09 01 iki 2014 08 31 12,0 nuo 2014 09 01
6.1.5	Rūkytos žuvies raumenų mėsa ir rūkyti žuvininkystės produktai (24) (34), išskyrus 6.1.6 ir 6.1.7 punktuose nurodytus žuvininkystės produktus. Didžiausia leidžiamoji koncentracija rūkytuose vėžiagyviuose taikoma galūnių ir pilvo raumenų mėsai (42). Jei tai rūkyti krabai ir į krabus panašūs vėžiagyviai (Brachyura ir Anomura) – taikoma galūnių raumenų mėsai.	5,0 iki 2014 08 31 2,0 nuo 2014 09 01	30,0 nuo 2012 09 01 iki 2014 08 31 12,0 nuo 2014 09 01
6.1.6	Rūkyti šprotai ir konservuoti rūkyti šprotai (24) (45) (sprattus sprattus), dvigeldžiai moliuskai (švieži, atšaldyti ar sušaldyti) (25), termiškai apdorota mėsa ir termiškai apdorotos mėsos produktai (44), parduodami galutiniam vartotojui	5,0	30,0
6.1.7	Dvigeldžiai moliuskai (34) (rūkyti)	6,0	35,0
6.1.8	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3) (28)	1,0	1,0
6.1.9	Pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai kūdikiams, įskaitant pieno mišinius kūdikiams iki papildomo maitinimo įvedimo ir tolesnio maitinimo pieno mišinius (8) (28)	1,0	1,0
6.1.10	Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai (9) (28)	1,0	1,0

Maisto produktai		Didžiausia leistina koncentracija (mg/kg)
7.1.	Melaminas
7.1.1.	Maistas, išskyrus pradinius mišinius kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinius kūdikiams (46)	2,5
7.1.2.	Pradinių mišinių kūdikiams milteliai ir tolesnio maitinimo mišinių kūdikiams milteliai	1

Giminingas junginys	TEF vertė
Dibenzo-p-dioksinai (PCDDs)
2,3,7,8-TCDD	1
1,2,3,7,8-PeCDD	1
1,2,3,4,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDD	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDD	0,01
OCDD	0,0003
Dibenzofuranai (PCDF)
2,3,7,8-TCDF	0,1
1,2,3,7,8-PeCDF	0,03
2,3,4,7,8-PeCDF	0,3
1,2,3,4,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDF	0,1
2,3,4, 6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDF	0,01
1,2,3,4,7,8,9-HpCDF	0,01
OCDF:	0,0003
Dioksinų tipo PCB: ne orto PCB + mono-orto PCB
Ne orto PCB
PCB 77	0,0001
PCB 81	0,0003
PCB 126	0,1
PCB 169	0,03
Mono orto PCB
PCB 105	0,00003
PCB 114	0,00003
PCB 118	0,00003
PCB 123	0,00003
PCB 156	0,00003
PCB 157	0,00003
PCB 167	0,00003
PCB 189	0,00003