02006R0051 — LT — 30.12.2006 — 003.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 51/2006 2005 m. gruodžio 22 d. (OL L 016 2006.1.20, p. 1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 898/2006 2006 m. birželio 19 d. |
L 167 |
16 |
20.6.2006 |
|
|
L 173 |
1 |
27.6.2006 |
||
|
L 16 |
200 |
20.1.2006 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1259/2006 2006 m. rugpjūčio 11 d. |
L 229 |
3 |
23.8.2006 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1262/2006 2006 m. rugpjūčio 23 d. |
L 230 |
4 |
24.8.2006 |
|
|
L 296 |
1 |
26.10.2006 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1642/2006 2006 m. lapkričio 7 d. |
L 308 |
5 |
8.11.2006 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1782/2006 2006 m. lapkričio 20 d. |
L 345 |
10 |
8.12.2006 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2017/2006 2006 m. gruodžio 20 d. |
L 384 |
44 |
29.12.2006 |
|
pataisytas:
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 51/2006
2005 m. gruodžio 22 d.
nustatantis 2006 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
1 straipsnis
Dalykas
Šis reglamentas 2005 m. nustato tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir specialias tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygas.
Šis reglamentas nustato tam tikras pastangų ribas ir susijusias sąlygas 2007 m. sausio mėn. bei tam tikriems Antarkties ištekliams – žvejybos galimybes ir specialias sąlygas IE priede nurodytiems laikotarpiams.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Jeigu nenustatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:
a) Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai); ir
b) su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantiems ir įregistruotiems tose šalyse (toliau –trečiosios šalies žvejybos laivai) žvejybos laivams Bendrijos vandenyse (toliau –Bendrijos vandenys).
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą ir atitinkamai valstybei narei suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybei narei, kurios vandenyse atliekami tie tyrimai, buvo pranešta iš anksto.
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente, be Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatytųjų, taikomi šie sąvokų apibrėžimai:
a) „bendras leistinas sugavimas“ – tai kiekis, kurį kasmet galima sužvejoti iš kiekvieno išteklio.
b) „kvota“ – tai Bendrijai, valstybėms narėms arba trečiosioms šalims paskirto BLS nustatyta dalis;
c) „tarptautiniai vandenys“ – tai jokios valstybės suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausantys vandenys;
d) „ŽŠVAO reguliuojamas rajonas“ – tai pakrantės valstybių suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausanti ŠŽVAO (Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija) konvencijos rajono dalis;
e) „Skagerako sąsiauris“ – tai rajonas, vakaruose apribotas nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio brėžiama linija, o pietuose – nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio brėžiama linija, ir iš šio taško – iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos;
f) „Kategato sąsiauris“ – tai rajonas, šiaurėje apribotas linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio, ir iš šio taško iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos, o pietuose – nuo Hasenore iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Moved iki Kullen brėžiama linija;
g) „Kadžiož įlanka“ – tai TJTT IXa pokvadratis, į rytus nuo 7o23'48'' vakarų ilgumos.
4 straipsnis
Žvejybos zonos
Šiame reglamente naudojamos toliau pateikti zonos sąvokos apibrėžimai:
a) Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 apibrėžtos TJTT (Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos) zonos. Jeigu prie zonos sąvokos apibrėžimo pridedami žodžiai „EB vandenys“, toks apibrėžimas laikytinas nuoroda tik į tos zonos EB vandenis;
b) 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/95 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus ( 25 ) apibrėžtos ŽRCAK zonos arba JTO MŽŪO pagrindinė 34 žvejybos zona;
c) 1993 m. birželio 30 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2018/93 dėl šiaurės vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių, statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo ( 26 )nustatytos ŽŠVAO zonos;
d) Reglamente (EB) Nr. 601/2004 nustatytos Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (KAJGIA) zonos.
II SKYRIUS
BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS
5 straipsnis
Sužvejotų žuvų kiekių apribojimai ir paskirstymas
1. Bendrijos laivams Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse taikomi sužvejotų žuvų kiekių apribojimai ir tų apribojimų paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra pateiktos I priede.
2. Bendrijos laivams, laikantis 10, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų sąlygų ir neviršijant I priede nurodytos kvotos, šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jan Mayeno salą.
3. Komisija nedelsdama sustabdo ančiuvių žvejybos veiklą VIII parajonyje, jei ŽMTEK duomenimis neršto išteklių biomasė neršto metu 2006 m. yra mažiau nei 28 000 tonų.
4. Komisija nustato galutinius sužvejotų smiltinių ungurių apribojimus TJTT IIa (EB vandenys), IIIa kvadratuose ir IV parajonyje (EB vandenys) pagal IID priedo 6 punkte nustatytas taisykles.
5. Komisija nustato, kad V, XIV zonose (Grenlandijos vandenys) Bendrijai leidžiama sužvejoti 7,7 % stintenėms taikomo BLS (kai bus nustatytas stintenėms skirtas BLS).
6. Sužvejotus jūrų velnių išteklių kiekių IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys), Vb (EB vandenys), VI, XII ir XIV zonose apribojimus Komisija gali peržiūrėti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ŽMTEK pateikus duomenų apie sugavimų vienetuose pastangas, kurie buvo surinkti per 2006 m. pirmąjį ketvirtį, analizę.
7. Sužvejotų Esmarko menkučių kiekių IIa (EB vandenys), IIIa ir IV (EB vandenys) zonose bei bretlingių išteklių kiekių IIa (EB vandenys) ir IV (EB vandenys) zonose apribojimus Komisija gali peržiūrėti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, atsižvelgdama į 2006 m. pirmoje pusėje surinktą mokslinę informaciją.
8. Bendrijos laivams visuose Bendrijos ir Bendrijai nepriklausančiuose vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti šias rūšis:
— milžinryklius (Cetorhinus maximus),
— baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias).
6 straipsnis
Specialios paskirstymų nuostatos
1. Valstybėms narėms I priede numatytos bendrosios žvejybos galimybės paskirstomos nepažeidžiant:
a) bendrųjų žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;
b) paskirtų sužvejoti išteklių perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį;
c) papildomai iškrautų žuvų kiekių, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;
d) kiekių, kurių panaudojimas atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;
e) pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį atliktų išskaitymų.
2. Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2007 m., panaudojimą Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalis, nukrypstant nuo minėto reglamento, taikoma visiems ištekliams, kuriems buvo nustatytas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.
7 straipsnis
Žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos
1. Nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos, nustatyti:
— IIA priede, taikomi valdant tam tikrus Kategato ir Skagerako sąsiaurių, IV parajonio ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa, VIa, VIIa ir VIId kvadratų išteklius;
— IIB priede, taikomi valdant jūrų lydekų ir omarų išteklius TJTT VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadžio įlanką;
— IIC priede, taikomi valdant jūrų liežuvių išteklius TJTT VIIe kvadrate;
— (EB vandenys), IIIa kvadrate ir IV parajonyje.
2. Nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 31 d. 1 dalyje minimiems ištekliams toliau taikoma žvejybos pastanga ir susijusios sąlygos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 27/2005 IVa, IVb, IVc ir V prieduose.
3. Laivai, naudojantys IIA priedo 4 punkte, IIB ir IIC priedų 3 punktuose nustatytų tipų žvejybos įrankius ir žvejojantys IIA priedo 2 punkte, IIB ir IIC priedų 1 punktuose nurodytuose rajonuose, turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotą specialų žvejybos leidimą, kaip numatyta šiuose prieduose.
4. Komisija galutinę žvejybos pastangą, 2006 m. taikomą smiltinukų žvejybos rajonams TJTT IIa (EB vandenys), IIIa kvadratuose ir IV parajonyje nustato laikydamasi IID priedo 6 punkte pateiktų taisyklių.
5. Valstybės narės užtikrina, kad žvejoti giliavandenių rūšių žuvis leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatų–dienomis, per kurias leidžiama nebūti uoste, lygiai 2006 m. neviršytų daugiau nei 80 % metinės vidutinės žvejybos pastangos lygio, kurią atitinkamos valstybės narės laivai naudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo leidimus žvejoti giliavandenių rūšių žuvis ir per kuriuos buvo žvejojamos ►C1 Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose išvardytos ◄ giliavandenių rūšių žuvys. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, kurių metu sugaunama daugiau nei 100 kg giliavandenių rūšių žuvų, išskyrus didžiąsias sidabražuves.
8 straipsnis
Sužvejotų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos
1. Išteklių, kurių leidžiamas sužvejoti kiekis yra apribotas, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tada, jeigu:
a) žuvis sužvejoja kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išeikvota; arba
b) žuvis sužvejota iš Bendrijos dalies segmento, kuris kvotomis nebuvo paskirstytas valstybėms narėms, ir ta dalis nebuvo išeikvota.
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tada, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar Bendrijos dalis yra išeikvota:
a) toliau išvardytų rūšių žuvis, išskyrus Atlanto silkes ir skumbres, jeigu:
i) jos tinklais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis buvo mažesnis nei 32 mm pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 straipsnį, buvo sužvejotos pramaišiui su kitų rūšių žuvimis, ir
ii) sužvejoti žuvų kiekiai nebuvo išrūšiuoti nei laive, nei iškraunant;
arba
b) skumbres, jeigu
i) jeigu jos sužvejotos pramaišiui su stauridėmis arba sardinėmis,
ii) jos nesudaro daugiau nei 10 % laive laikomo bendro skumbrių, stauridžių ir sardinių svorio ir,
iii) sužvejoti žuvų kiekiai nebuvo išrūšiuoti nei laive, nei iškraunant.
3. Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnio 1 dalies netaikoma Atlanto silkėms, sužvejotoms TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose.
4. Visi iškrauti žuvų kiekiai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalį sužvejotus žuvų kiekius.
5. Jeigu leidžiami sužvejoti Atlanto silkių kiekiai, valstybei narei skirti TJTT II (EB vandenys), IV parajoniuose ir IIIa bei VIId pokvadračiuose, yra išnaudoti, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje bei veiklą vykdantiems tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami sužvejotų žuvų kiekių apribojimai, žvejybos laivams draudžiama iškrauti neišrūšiuotas žuvis, kurios yra pramaišiui su Atlanto silkėmis.
6. Procentinė priegaudos dalis nustatoma ir priegaudos žuvys naudojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius.
9 straipsnis
Neišrūšiuotų žuvų kiekių iškrovimas TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose
1. Valstybės narės pasirūpina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų žuvų kiekių, sužvejotų TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose, pagal rūšis kontrolę.
2. Neišrūšiuotus sužvejotų žuvų kiekius TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose galima iškrauti tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriose taikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.
10 straipsnis
Naudojimosi galimybės apribojimai
Jokiems Bendrijos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje, per 12 jūrmylių nuo Norvegijos bazinės linijos. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti ne arčiau kaip per 4 jūrmyles nuo Norvegijos bazinės linijos.
Islandijos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse Bendrijos laivams leidžiama žvejoti rajone, kuris apibrėžiamas tiesiomis linijomis paeiliui jungiant toliau nurodytas koordinates:
Pietvakarių rajonas
1. 63° 12’ šiaurės platumos ir 23° 05’ vakarų ilgumos per 62° 00’ šiaurės platumos ir 26° 00’ vakarų ilgumos
2. 62° 58’ šiaurės platumos ir 22° 25’ vakarų ilgumos
3. 63° 06’ šiaurės platumos ir 21° 30’ vakarų ilgumos
4. 63° 03’ šiaurės platumos ir 21° 00’ vakarų ilgumos, nuo čia iki 180° 00’ pietų platumos
Pietryčių rajonas
1. 63° 14’ šiaurės platumos ir 10° 40’ vakarų ilgumos
2. 63° 14’ šiaurės platumos ir 11° 23’ vakarų ilgumos
3. 63° 35’ šiaurės platumos ir 12° 21’ vakarų ilgumos
4. 64° 00’ šiaurės platumos ir 12° 30’ vakarų ilgumos
5. 63° 53’ šiaurės platumos ir 13° 30’ vakarų ilgumos
6. 63° 36’ šiaurės platumos ir 14° 30’ vakarų ilgumos
7. 63° 10’ šiaurės platumos ir 17° 00’ vakarų ilgumos, nuo čia iki 180° 00’ pietų platumos.
11 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės
Bendrijos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.
III SKYRIUS
SUŽVEJOTO ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS TREČIOSIOS ŠALIES LAIVAMS
12 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės
Trečiųjų šalių žvejybos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.
13 straipsnis
Leidimas
1. Su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Norvegijos, Surinamo, Trinidado ir Tobago arba Venesuelos vėliava plaukiojantiems laivams ir Farerų salose registruotiems laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse laikantis I priede nustatytų sužvejojamų žuvų kiekių apribojimų ir 14, 15, 16 bei 19–25 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.
2. Trečiųjų šalių žvejybiniams laivams visuose Bendrijos vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti šių rūšių žuvis:
— milžinryklius (Cetorhinus maximus)
— baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias).
14 straipsnis
Geografiniai apribojimai
1. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios į jūros pusę yra už 12 jūrmylių nuo valstybių narių bazinės linijos TJTT IV parajonyje, Kategato sąsiauryje ir Atlanto vandenyne, į šiaurę nuo 43o 00'šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną.
2. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava, Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už 4 jūrmylių nuo Danijos ir Švedijos bazinės linijos jūros link.
3. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliavomis, leidžiama žvejoti tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra 12 jūrmylių nuo Prancūzijos Gajanos departamento bazinės linijos.
15 straipsnis
Plaukimas per Bendrijos vandenis
Trečiosios šalies žvejybos laivai, plaukiantys per Bendrijos vandenis, tinklus sukrauna pagal toliau nustatytas sąlygas, kad tų tinklų nebūtų įmanoma lengvai naudoti, t. y.:
a) tinklai, gramzdikliai ir panašūs prietaisai turi būti atkabinti nuo jų tralų kėtoklių ir velkamųjų ir ištraukimo lynų ir virvių,
b) denyje sukrauti tinklai turi būti patikimai pritvirtinti prie kokios nors anstato dalies.
16 straipsnis
Sužvejotų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos
Išteklių, kuriems nustatyti sužvejojamų žuvų kiekių apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tų žuvų kiekių nesužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios šalies žvejybos laivai.
IV SKYRIUS
LICENCIJŲ IŠDAVIMO BENDRIJOS LAIVAMS TVARKA
17 straipsnis
Licencijos ir susijusios sąlygos
1. Nepaisant Reglamente (EB) Nr. 1627/94 nustatytų žvejybos licencijų ir specialių žvejybos leidimų bendrų taisyklių, Bendrijos laivams trečiųjų šalių vandenyse žvejoti leidžiama tik turint tos trečiosios šalies valdžios institucijų išduotą leidimą.
2. Tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse žvejojantiems šiems Bendrijos laivams:
a) laivams, kurių talpa yra 200 registrinių tonų arba mažesnė; arba
b) laivams, maistui žvejojantiems žuvis, išskyrus skumbres; arba
c) Švedijos laivams pagal nusistovėjusią praktiką.
3. Nustatoma, kad didžiausias licencijų skaičius ir kitos susijusios sąlygos turi būti tokios, kokios nurodytos IV priedo I dalyje. Komisija šiuos prašymus perduoda atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms.
4. Jeigu viena valstybė narė perleidžia kvotą kitai valstybei narei (apsikeitimas) IV priedo I dalyje nustatytuose žvejybos rajonuose, kartu perleidžiamos atitinkamos licencijos ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neturi būti viršijamas kiekvienam žvejybos rajonui IV priedo I dalyje nustatytas bendras licencijų skaičius.
5. Bendrijos laivai turi atitikti išsaugojimo ir kontrolės priemones bei visas kitas toje zonoje, kurioje laivai žvejoja, taikomas nuostatas.
18 straipsnis
Farerų salos
Bendrijos laivai, turintys licenciją Farerų salų vandenyse vykdyti specialiąją tik vienos rūšies žuvų žvejybą, gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų valdžios institucijoms.
V SKYRIUS
LICENCIJŲ IŠDAVIMO TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS TVARKA
19 straipsnis
Įpareigojimas turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą
1. Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28b straipsnio, mažesnio nei 200 registrinių tonų talpos su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams dėl įpareigojimo turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą taikoma išlyga.
2. Licencija ir specialus žvejybos leidimas laikomas laive. Tačiau Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems žvejybos laivams taikoma išlyga dėl pirmiau minėto įpareigojimo.
3. Trečiosios šalies laivai, kuriems leidimas žvejoti buvo išduotas 2005 m. gruodžio 31 d., tebegali žvejoti nuo 2006 m. sausio 1 d., kol Komisijai bus įteiktas leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašas, kurį tvirtina Komisija.
20 straipsnis
Paraiška licencijai arba specialiam žvejybos leidimui gauti
Su paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti trečiosios šalies valdžios institucija Komisijai pateikia šią informaciją:
a) laivo pavadinimą;
b) registravimo numerį;
c) išorinio identifikavimo raides ir skaičius;
d) registravimo uostą;
e) savininko arba frachtuotojo pavadinimą ir adresą;
f) registrinę laivo talpą ir didžiausią laivo ilgį;
g) variklio galią;
h) radijo šaukinį ir radijo dažnį;
i) numatomą žvejybos būdą;
j) numatomą žvejybos rajoną;
k) žuvų rūšis, kurias žvejoti yra skirtas laivas;
l) laikotarpį, kuriam prašoma išduoti licenciją.
21 straipsnis
Licencijų skaičius
Licencijų skaičius ir specialios susijusios sąlygos nustatomos tokios, kaip numatyta IV priedo II dalyje.
22 straipsnis
Paskelbimas negaliojančiu ir panaikinimas
1. Licencijas ir specialius žvejybos leidimus galima paskelbti negaliojančiais, siekiant, kad būtų galima išduoti naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Toks paskelbimas negaliojančiu įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai įsigalioja nuo jų išdavimo dienos.
2. Licencijos arba specialūs žvejybos leidimai visiškai arba iš dalies panaikinami prieš jų galiojimo pabaigą, jeigu I priede nustatyta atitinkamo ištekliaus kvota išeikvojama.
3. Licencijos ir specialūs žvejybos leidimai panaikinami, jeigu nesilaikoma šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.
23 straipsnis
Atitinkamų taisyklių nesilaikymas
1. Kiekvienam trečiosios šalies žvejybos laivui, kuris nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, licencija ir specialus žvejybos leidimas neišduodamas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.
2. Komisija atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms perduoda laivų, kuriems neišduodamas leidimas žvejoti Bendrijos žvejybos zonoje kitą mėnesį ar mėnesius dėl tam tikrų taisyklių pažeidimų, pavadinimus ir technines charakteristikas.
24 straipsnis
Licencijos turėtojo įsipareigojimai
1. Trečiosios šalies laivai turi atitikti išsaugojimo ir kontrolės priemones bei kitas nuostatas, reglamentuojančias Bendrijos laivų žvejybą toje zonoje, kurioje jie žvejoja, ypač ►M3 Reglamentų (EEB) Nr. 1381/87, (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 1434/98, ir (EB) Nr. 2187/2005 ( 27 ). ◄
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose trečiųjų šalių žvejybos laivuose turi būti vedamas laivo žurnalas, į kurį įrašoma V priedo I dalyje nustatyta informacija.
3. Trečiosios šalies žvejybos laivai, išskyrus TJTT IIIa kvadrate žvejojančius su Norvegijos vėliava plaukiojančius laivus, VI priede nustatytą informaciją Komisijai siunčia pagal tame priede nustatytas taisykles.
25 straipsnis
Specialios nuostatos dėl Prancūzijos Gajanos departamento
1. Licencijos žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodamos atitinkamo trečiosios šalies žvejybos laivo savininkui įsipareigojus leisti į žvejybos laivą atvykti stebėtojui, jeigu tokio atvykimo paprašytų Komisija.
2. Kiekvieno trečiosios šalies žvejybos laivo, turinčio licenciją Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejoti pelekines žuvis arba tunus, kapitonas po kiekvieno reiso iškraudamas sužvejotų žuvų kiekius Prancūzijos valdžios institucijoms pateikia deklaraciją, kurioje nurodo sužvejotų ir nuo paskutinės deklaracijos pateikimo laive laikytų krevečių kiekį. Ši deklaracija turi atitikti IV priedo III dalyje nustatytą pavyzdį. Laivo kapitonas atsakingas už deklaracijos tikslumą. Prancūzijos valdžios institucijos imasi visų tinkamų priemonių deklaracijų tikslumui nustatyti, ypač jas patikrinant pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą laivo žurnalą. Patikrintą deklaraciją pasirašo kompetentingas pareigūnas. Iki kiekvieno mėnesio pabaigos Prancūzijos valdžios institucijos nusiunčia Komisijai visas ankstesnio mėnesio deklaracijas.
3. Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejojančiuose trečiosios šalies žvejybos laivuose turi būti vedamas V priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantis laivo žurnalas. To laivo žurnalo kopija per 30 dienų nuo paskutinės kiekvieno žvejybos reiso dienos per Prancūzijos valdžios institucijas nusiunčiama Komisijai.
4. Jeigu Komisija mėnesį negauna pranešimo apie licenciją žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse turintį trečiosios šalies žvejybos laivą, jo licencija panaikinama.
VI SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL ŽŠVAO REGULIUOJAMAME RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ
1 SKIRSNIS
Bendrijos dalyvavimas
26 straipsnis
Laivų sąrašas
1. Tik didesnės nei 50 registrinių tonų talpos Bendrijos laivams, kuriems jų registravimo valstybė narė yra išdavusi specialius žvejybos leidimus ir kurie įrašyti į ŽŠVAO laivų registrą, tuose leidimuose nustatytomis sąlygomis ŽŠVAO reguliuojamame rajone leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti žvejybos išteklius.
2. Kiekviena valstybė narė, iki kiekvieno naujo laivo įplaukimo į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną likus bent 15 dienų, Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitomos formos pranešimą apie laivų, plaukiojančių su jos vėliava ir Bendrijoje registruotų bei turinčių leidimą žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone, sąrašo visus pakeitimus. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiama:
a) laivo identifikavimo numeris kaip apibrėžta 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivų registro I priede ( 28 );
b) tarptautinis radijo šaukinys;
c) laivo frachtuotojas, jeigu būtina;
d) laivo tipas.
4. Apie su valstybės narės vėliava laikinai plaukiojančius laivus (laivo frachtavimo be įgulos sutartis) pateikiamoje informacijoje nurodoma:
a) diena, nuo kurios laivui leidžiama plaukioti su valstybės narės vėliava;
b) diena, nuo kurios valstybė narė laivui išduoda leidimą žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone;
c) valstybės, kurioje laivas yra registruotas arba anksčiau buvo registruotas, pavadinimas ir diena, nuo kurios tas laivas nustojo plaukioti su tos valstybės narės vėliava;
d) laivo pavadinimas;
e) oficialus registravimo numeris, kurį laivui paskyrė kompetentingos nacionalinės institucijos;
f) laivo registravimo uostas po perkėlimo;
g) laivo savininko arba frachtuotojo pavadinimas;
h) pareiškimas, kad kapitonui buvo įteikta ŽŠVAO reguliuojamame rajone galiojančių reglamentų kopija;
i) pagrindinės žuvų rūšys, kurias laivas gali žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone;
j) parajoniai, kuriuose laivas galėtų žvejoti.
2 SKIRSNIS
Techninės priemonės
27 straipsnis
Tinklo akies kraštinės ilgis
1. Specialiajai VII priede nurodytų priedugnio rūšių žuvų žvejybai draudžiama naudoti tralus, kurių bet kokios dalies tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 130 mm. Minėtą tinklinio audeklo akies kraštinės ilgį, jeigu vykdoma specializuota trumpačiuopiklių kalmarų (Illex illecebrosus) žvejyba, galima sumažinti iki 60 mm. Vykdant specializuotą rajų (Rajidae) žvejybą pirmiau minėtas tralo maišo tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis didinamas bent iki 280 mm, o visose kitose tralo vietose – iki 220 mm.
2. Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai naudoja tinklus, kurių akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 40 mm.
28 straipsnis
Prie tinklų tvirtinamos priemonės
1. Visas priemones arba įtaisus, išskyrus aprašytuosius šiame straipsnyje, kurie užstoja tinklo akis arba mažina jų dydį, naudoti draudžiama.
2. Prie apatinės tralo maišo dalies, kad tralas būtų mažiau apgadinamas arba apsaugomas nuo sugadinimo, galima tvirtinti brezentą, tinklinį audeklą arba bet kokią kitą medžiagą.
3. Įtaisus galima pritvirtinti prie viršutinės tralo maišo dalies, jeigu jie neužstoja tinklinio audeklo akių. Galima naudoti tik VIII priede išvardytus tralo maišo viršutinio arba šoninio tinklinio audeklo gabalo užmovus.
4. Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai turi naudoti rūšiuojamuosius tinklelius arba groteles, tarp kurių strypelių yra ne didesnis nei 22 mm atstumas. Laivai, krevetes žvejojantys 3L kvadrate, taip pat privalo turėti ne trumpesnes nei 72 cm jungiamąsias grandines, aprašytas IX priede.
29 straipsnis
Priegaudos
1. Žvejybos laivai negali vykdyti specialiosios tų rūšių žuvų, kurių priegaudai nustatyti apribojimai, žvejybos. Specialioji žuvų rūšių žvejyba vykdoma tada, jeigu tų rūšių žuvų svoris kiekvienos žvejybos operacijos metu sudaro didžiausią procentinę sugautų žuvų kiekio dalį.
2. Žuvų rūšių, kurioms Bendrija ŽŠVAO reguliuojamo rajono dalyje nenustatė kvotų ir kurios toje dalyje buvo sužvejotos specialiosios žvejybos būdais, jokios žuvų rūšies priegaudos neturi būti didesnės nei 2 500 kg arba 10 % viso laive laikomų žuvų svorio, priklausomai nuo to, kuris skaičius yra didesnis. Tačiau ŽŠVAO reguliuojamo rajono dalyje, kurioje specialioji tam tikrų žuvų rūšių žvejyba yra uždrausta arba kurių „kitos“ kvotos buvo visiškai išnaudotos, visų ID priede išvardytų žuvų rūšių priegaudos neturi būti didesnės nei 1 250 kg arba atitinkamai 5 %.
3. Kiekvieną kartą, jeigu rūšių, kurių priegauda yra ribojama, žuvų sužvejotas kiekis bet kokios žvejybos operacijos metu viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, laivai nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles. Jeigu bendri rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sužvejotų žuvų kiekiai bet kokios vėlesnės žvejybos operacijos metu viršija pirmiau minėtus apribojimus, laivai nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos vėl nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles ir į ją negrįžti bent 48 valandas.
4. Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai tuo atveju, jeigu bendra visų žuvų rūšių priegauda bet kokios žvejybos operacijos 3M kvadrate metu viršija 5 %, o 3L kvadrate – 2,5 % sužvejotų krevečių svorio, nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos laivai nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles.
5. Skaičiuojant priedugnio žuvų priegaudos lygį, sužvejotas krevečių kiekis neturi būti naudojamas.
30 straipsnis
Verslinis žuvų dydis
1. ŽŠVAO reguliuojamame rajone sužvejotų žuvų, kurios yra mažesnės už X priede nustatytąjį dydį, negalima perdirbti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, tačiau jas nedelsiant būtina paleisti į jūrą.
2. Jeigu sužvejotų žuvų, kurios yra mažesnės už nustatytąjį dydį, kurio reikalaujama pagal X priedą, kiekis viršija 10 % bendro sužvejoto žuvų kiekio, laivas žvejybą gali tęsti nuo ankstesnės žvejybos operacijos bet kokios vietos tik nuplaukęs bent penkias jūrmyles. Visos už X priede nustatytąjį dydį mažesnės perdirbtos žuvys, kurioms taikomi verslinio dydžio reikalavimai, laikomos gautomis iš mažesnių nei nustatytas verslinis dydis žuvų.
3 SKIRSNIS
Kontrolės priemonės
31 straipsnis
Produkto ženklinimas ir laikymas atskirose vietose
1. Visos perdirbtos žuvys, sužvejotos ŽŠVAO reguliuojamame rajone, turi būti paženklintos taip, kad būtų galima identifikuoti 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo ( 29 ) 1 straipsnyje nurodytų visų rūšių žuvis ir produktų kategorijas. Žuvys taip pat paženklinamos, kad jos buvo sužvejotos ŽŠVAO reguliuojamame rajone.
2. Visos krevetės, sužvejotos 3L kvadrate, ir visi juodieji otai, sužvejoti 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose, paženklinami, kad jie sužvejoti minėtose atitinkamose zonose.
3. Atsižvelgiant į teisinę saugą ir laivo kapitono atsakomybę už laivo navigaciją, taikomos šios nuostatos:
— Vienos rūšies sužvejotos žuvys turi būti laikomos aiškiai atskirtos nuo kitos rūšies sužvejotų žuvų. Visi žuvų, sužvejotų ŽŠVAO reguliuojamame rajone, kiekiai turi būti laikomi atskirai nuo žuvų, kurios buvo sužvejotos kitame rajone, kiekių;
— Sužvejotus žuvų kiekius galima laikyti keliose triumo vietose, tačiau kiekvienoje triumo dalyje, kurioje sukraunamos žuvys, jos turi būti laikomos patikimai atskirtas plastiku, klijuota fanera, tinklais ir t.t. nuo kitų rūšių sužvejotų žuvų kiekių.
32 straipsnis
Žvejybos ir gamybos laivo žurnalai bei laikymo planas
1. Laivų kapitonai turi ne tik laikytis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatų, bet ir į laivo žurnalą įrašyti XI priede nustatytą informaciją.
2. Visos valstybės narės iki kiekvieno mėnesio 15 d. kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai praneša per ankstesnį mėnesį iškrautus XII priede nustatytų išteklių kiekius bei nurodo visą informaciją, kuri buvo gauta pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 ir 12 straipsnius.
3. Bendrijos laivo, jeigu jame yra sužvejotų IC priede išvardytų rūšių žuvų, kapitonai turi turėti:
a) gamybos žurnalą, kuriame pateikiami suvestiniai gamybos duomenys pagal laive laikomų rūšių žuvis (produkto svoris nurodomas kilogramais);
b) laikymo planą, kuriame nurodoma skirtingų rūšių žuvų laikymo vieta triume.
4. Žvejybos operacijų žurnalas ir laikymo planas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, atnaujinamas kasdien, duomenis apie vakarykštę dieną įrašant nuo 00.00 valandų koordinuotojo pasaulio laiko (UTC) iki 24.00 valandų koordinuotojo pasaulio laiko (UTC), ir turi būti laikomas laive tol, kol iš laivo neiškraunamas visas krovinys.
5. Kapitonas turi suteikti būtiną pagalbą, kad gamybos žurnale įrašytus kiekius ir laive laikomus perdirbtus produktus būtų galima patikrinti.
6. Valstybės narės kas dvejus metus patikrina ir patvirtina visų Bendrijos laivų, kuriems leidimas žvejoti išduotas pagal 26 straipsnio 1 dalį, krovinių patalpų planų teisingumą. Kapitonas užtikrina, kad minėtą sertifikavimą patvirtinantis pažymėjimas būtų laikomas laive ir pateikiamas tikrinančiam pareigūnui, jeigu jis paprašytų.
33 straipsnis
Tinklų laikymas
1. Laivai, vykdydami specialiąją VII priede išvardytų vienos arba daugiau rūšių žuvų žvejybą, negali turėti laive tinklų, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis būtų mažesnis nei nustatytasis 27 straipsnyje.
2. Tačiau Bendrijos laivuose, jeigu per tą patį žvejybos reisą jie žvejoja ne ŽŠVAO reguliuojamame, o kituose rajonuose, galima laikyti tinklus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis būtų mažesnis nei nustatytasis 27 straipsnyje, jeigu tie tinklai yra patikimai surišti ir sukrauti bei jų negalima nedelsiant panaudoti. Minėti tinklai turi būti:
a) atkabinti nuo kėtoklių ir velkamųjų ir ištraukimo lynų bei virvių; ir
b) jeigu tinklai laikomi denyje arba virš jo, jie turi būti patikimai pritvirtinti prie antstato dalies.
34 straipsnis
Perkrovimas
1. Bendrijos laivai ŽŠVAO reguliuojamame rajone negali vykdyti perkrovimo operacijų, jeigu joms vykdyti iš anksto nėra gavę savo kompetentingų institucijų leidimo.
2. Bendrijos laivai neturi dalyvauti perkrovimo operacijose, per kurias iš Bendrijos laivų žuvis būtų perkraunama į prie konvencijos neprisijungusios šalies laivą, pastebėtą žvejybos veiklą vykdant ŽŠVAO reguliuojamame rajone arba kurio ši veikla buvo nustatyta kaip nors kitaip, ar tokiose operacijose, per kurias į Bendrijos laivą būtų perkraunama žuvis iš pirmiau minėto prie konvencijos neprisijungusios šalies laivo.
3. Bendrijos laivai apie kiekvieną perkrovimą, kuris atliekamas ŽŠVAO reguliuojamame rajone, praneša savo kompetentingoms institucijoms. Laivai, iš kurių perkraunamos žuvys, minėtą pranešimą perduoda bent prieš dvidešimt keturias valandas iki perkrovimo pradžios, o laivai, į kuriuos žuvys buvo perkrautos – ne vėliau nei po valandos nuo perkrovimo.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiamas numatytas žuvies iškrovimo arba pakrovimo laikas, geografinė padėtis, kurioje atliekamos minėtos operacijos, suapvalintas bendras kiekvienos rūšies iškrautinų ar pakrautinų žuvų svoris (kilogramais) ir pakrovimo–iškrovimo operacijoje dalyvaujančių laivų šaukiniai.
5. Laivas, į kurį pakraunamos žuvys, praneša ne tik apie visą laive laikomą sužvejotų žuvų kiekį ir visą žuvų, kurios turi būti iškrautos, svorį, bet taip pat ir uosto, kuriame numatoma iškrauti žuvis pavadinimą bei numatomą iškrovimo laiką, bent prieš 24 valandas iki kiekvieno iškrovimo.
6. Valstybės narės šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas ataskaitas nedelsdamos perduoda Komisijai, kuri jas tuojau pat perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.
35 straipsnis
Frachtavimo susitarimų su Bendrijos laivais sudarymas
1. Valstybės narės gali sutikti, kad su jų vėliava plaukiojančiais ir turinčiais leidimą žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone laivais būtų sudaromi frachtavimo susitarimai dėl visiško arba dalinio kitai ŽŠVAO Konvencijos susitariančiajai šaliai paskirtos kvotos ir (arba) tai šaliai suteiktų žvejybos dienų panaudojimo. Frachtavimo susitarimų neleidžiama sudaryti su laivais, kurių atžvilgiu ŽŠVAO arba bet kokia kita regioninė žvejybos organizacija yra nustačiusi, kad jie vykdė neteisėtą, nereglamentuotą arba tokią žvejybos veiklą, apie kurią nepranešė.
2. Valstybė narė frachtavimo susitarimo sudarymo dieną toliau nurodytą informaciją perduoda Komisijai, kuri tą informaciją perduoda ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui:
a) savo pritarimą frachtavimo susitarimui;
b) žuvų rūšis, kurioms taikomas frachtavimo susitarimas, ir bendrąsias žvejybos galimybes, kurios buvo paskirtos frachtavimo susitarimu;
c) frachtavimo susitarimo galiojimo trukmę;
d) laivo frachtuotojo vardą ir pavardę;
e) susitariančiąją šalį, kuri dėl laivo sudarė frachtavimo susitarimą;
f) praneša apie veiksmus, kurių ėmėsi valstybė narė, siekdama užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai, dėl kurių buvo sudaryti frachtavimo susitarimai, per visą frachtavimo susitarimo galiojimo laikotarpį atitiktų ŽŠVAO rajone nustatytas išsaugojimo ir įgyvendinimo priemones.
3. Laivo įregistravimo valstybė narė, nustojus galioti frachtavimo susitarimui, apie jo pabaigą praneša Komisijai, kuri nedelsdama apie frachtavimo susitarimo galiojimo pabaigą praneša ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui.
4. Laivo įregistravimo valstybė narė turi užtikrinti, kad:
a) per frachtavimo susitarimo galiojimo laikotarpį laivui nebūtų leidžiama žvejoti žuvų kiekių, kurie laivo įregistravimo valstybei narei buvo paskirti kaip bendrosios žvejybos galimybės;
b) laivui per tą patį laikotarpį nebūtų leidžiama žvejoti pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą;
c) laivas per visą frachtavimo susitarimo galiojimo laikotarpį atitiktų ŽŠVAO rajone nustatytas išsaugojimo ir įgyvendinimo priemones;
d) visi pagal susitarimus, apie kuriuos buvo pranešta, sužvejotų žuvų ir priegaudų kiekiai pagal frachtavimo susitarimą žvejojančiame laive į žvejybos žurnalą būtų įrašyti atskirai nuo kitų duomenų apie sužvejotus žuvų kiekius.
5. Valstybės narės apie visus sužvejotų žuvų ir priegaudų kiekius, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalies d punkte, Komisijai praneša atskirai nuo kitų nacionalinių duomenų apie sužvejotus kiekius. Komisija minėtus duomenis nedelsdama perduoda ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui.
36 straipsnis
Žvejybos pastangos kontrolė
1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos laivų žvejybos pastanga atitiktų tos valstybės narės bendrąsias žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis ŽŠVAO reguliuojamame rajone.
2. Valstybės narės savo laivų, kurie tam tikrų rūšių žuvis žvejoja ŽŠVAO reguliuojamame rajone, žvejybos planą Komisijai perduoda ne vėliau nei 2006 m. sausio 31 d. arba po to laiko – bent 30 dienų iki minėtos veiklos pradžios. Žvejybos plane inter alia nurodomas laivas arba laivai, kurie žvejos minėtuose rajonuose, ir planuojamų žvejybos dienų, kurias tie laivai išbus ŽŠVAO reguliuojamame rajone, skaičius.
3. Rekomenduojama, kad valstybės narės Komisijai praneštų apie numatytą jų laivų veiklą kituose rajonuose.
4. Žvejybos planas – tai bendra žvejybos pastanga, taikoma ŽŠVAO reguliuojamame rajone atsižvelgiant į bendrųjų žvejybos galimybių, kuriomis gali naudotis pranešimą teikianti valstybė, apimtį.
5. Valstybės narės ne vėliau nei 2006 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie jų žvejybos planų įgyvendinimą. Tose ataskaitose nurodomas ŽŠVAO reguliuojamame rajone žvejybos veiklą iš tikrųjų vykdančių laivų skaičius, kiekvieno laivo sužvejotų žuvų kiekis ir visas dienų, kurias kiekvienas laivas žvejojo tame rajone, skaičius. Ataskaita apie laivų, krevetes žvejojančių 3M ir 3L kvadratuose, veiklą pateikiama atskirai apie kiekvieną kvadratą.
4 SKIRSNIS
Specialūs duomenų rinkimo reikalavimai
37 straipsnis
Duomenų rinkimas
1. Valstybės narės, rinkdamos duomenis apie toliau nurodytuose rajonuose žvejojančius savo laivus, įgyvendina, jeigu įmanoma, specialius duomenų rinkimo reikalavimus:
|
Rajonas |
1 koordinatė |
2 koordinatė |
3 koordinatė |
4 koordinatė |
|
Orphan Knoll |
50.00.30 47.00.30 |
51.00.30 45.00.30 |
51.00.30 47.00.30 |
50.00.30 45.00.30 |
|
Corners Seamount |
35.00.00 48.00.00 |
36.00.00 48.00.00 |
36.00.00 52.00.00 |
35.00.00 52.00.00 |
|
Newfoundland Seamounts |
43.29.00 43.20.00 |
44.00.00 43.20.00 |
44.00.00 46.40.00 |
43.29.00 46.40.00 |
|
New England Seamounts |
35.00.00 57.00.00 |
39.00.00 57.00.00 |
39.00.00 64.00.00 |
35.00.00 64.00.00 |
2. Pagal šio skirsnio 1 dalį rinktini duomenys renkami atskirai apie kiekvieną žvejybos operaciją ir, kiek įmanoma, juose turi būti nurodama:
a) sužvejotų žuvų rūšių skaičius ir kiekvienos sužvejotos rūšies žuvų svoris;
b) žuvų dažnumas pagal ilgį;
c) otolitai;
d) žvejybos įrankio naudojimo padėtis, geografinė ilguma ir platuma;
e) žvejybos įrankis;
f) žvejybos įrankio naudojimo gylis;
g) dienos metas;
h) žvejybos įrankio naudojimo trukmė;
i) vilkimo pradžia (aktyviųjų žvejybos įrankių);
j) kitų imčių ėmimas biologinėms ypatybėms nustatyti, pvz., subrendimas, jeigu įmanoma.
3. Pagal šio skirsnio 1 dalį surinkti duomenys perduodami valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios po kiekvieno žvejybos reiso tuos duomenis nedelsdamos perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.
5 SKIRSNIS
Specialios nuostatos dėl šiaurinių krevečių
38 straipsnis
Šiaurinių krevečių žvejybos rajonai
Kiekviena valstybė narė Komisijai kasdien praneša apie šiaurinių krevečių (Pandalus borealis) kiekius, kuriuos ŽŠVAO reguliuojamo rajono 3L kvadrate sužvejoja su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti laivai. Bet kokia žvejybos veikla turi būti vykdoma didesniame nei 200 metrų gylyje ir bet kada vienu metu valstybė narė leidžia žvejoti tik vienam laivui.
6 SKIRSNIS
Specialios nuostatos del jūrų ešeriu
39 straipsnis
Jūrų ešerių žvejyba
1. Bendrijos laivo, ŽŠVAO reguliuojamo rajono kvadrato 2 parajonyje ir ŽŠVAO reguliuojamo rajono IF, 3K bei 3M kvadratuose žvejojančio jūrų ešerius, kapitonas valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba kurioje jis registruotas, kompetentingoms institucijoms praneša pirmiau minėtose zonose per dviejų savaičių laikotarpį, pasibaigiantį ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, sužvejotus jūrų ešerių kiekius.
Jeigu suvestinis sužvejotų žuvų kiekis sudaro 50 % BLS, pranešama kiekvienos savaitės pirmadienį.
2. Valstybės narės Komisijai kiekvieną antrą antradienį iki vidurdienio praneša per dvi savaites, pasibaigiančias ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, ŽŠVAO reguliuojamo rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose su tų valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais ir jų teritorijoje registruotais laivais sužvejotus jūrų ešerių kiekius.
Jeigu suvestinis sužvejotų žuvų kiekis sudaro 50 % BLS, pranešama kiekvieną savaitę.
VII SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS KAJGIA RAJONE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS
1 SKIRSNIS
Apribojimai ir su informacija apie laivą susiję reikalavimai
40 straipsnis
Draudimai ir sužvejotų žuvų kiekio apribojimai
1. XIII priede nustatytų žuvų rūšių specialioji žvejyba draudžiama tame priede nurodytose zonose ir ten pat nustatytais laikotarpiais.
2. Naujai ir bandomajai žvejybai, vykdomai XIV priede nustatytose parajoniuose, taikomi tame priede nustatyti sužvejotų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai.
41 straipsnis
Informacijos apie laivus, turinčius leidimą žvejoti KAJGIA rajone, reikalavimai
1. Be informacijos reikalavimų, nustatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnio 2 dalyje ir taikomų specialų žvejybos leidimą turintiems laivams, valstybės narės nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijai pateikia šiuos kiekvieno pirmiau minėto laivo duomenis:
a) laivo numerį, kurį jam suteikė Tarptautinė jūrų organizacija (toliau – TJO)(jeigu jis buvo suteiktas);
b) ankstesnę laivo registravimo valstybę narę (jeigu yra);
c) tarptautinį laivo šaukinį;
d) laivo(-ų) savininko(-ų) ir tikrojo(-ųjų- savininko(-ų) pavadinimą ir adresą, jeigu žinomas;
e) laivo tipą;
f) laivo pastatymo vietą ir datą;
g) ilgį;
h) spalvotą laivo fotografiją, kuri turi būti sudaryta iš:
i) ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivo dešiniojo borto fotografijos, kurioje būtų matyti visas borto ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės;
ii) ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivo kairiojo borto fotografijos, kurioje būtų matyti visas borto ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės;
iii) ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivapriekio fotografijos, padarytos tiesiogiai iš laivagalio;
i) priemones, kurių buvo imtasi užtikrinant, kad laive įmontuotas palydovinės kontrolės prietaiso veikimas būtų apsaugotas nuo klastojimo.
2. Valstybės narės nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. dienos Komisijai taip pat perduoda, kiek įmanoma tą padaryti, toliau nurodytą informaciją apie laivus, turinčius leidimą žvejoti KAJGIA rajone:
a) operatoriaus pavadinimą ir adresą, jeigu jis skiriasi nuo laivo savininko(-ų) pavadinimo ir adreso;
b) kapitono ir, jeigu būtina, laivo žvejybos operacijų tvarkytojo, pavardę bei pilietybę;
c) žvejybos metodo arba metodų tipą;
d) laivo plotį (m);
e) registrinę laivo talpą;
f) laivo ryšio įrangos tipai ir jų skaičius (INMARSAT A, B ir C skaičiai);
g) įprastą laivo įgulą;
h) pagrindinio variklio arba variklių galią (kW);
i) krovumą (tonomis), žuvų triumų skaičių ir jų talpą (m3);
j) bet kokią kitą informaciją (pvz., laivo atsparumo ledo apkrovai klasę), kuri laikoma tinkama.
2 SKIRSNIS
Bandomosios žvejybos rajonai
42 straipsnis
Dalyvavimas bandomojoje žvejyboje
1. Plaukiojantys su Ispanijos vėliava ir Ispanijoje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos KAJGIA buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 straipsnio nuostatas, JTO MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtinuose 58.4.1, 58.4.2, 58.4.3a kvadratuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtiname 58.4.3b kvadrate gali dalyvauti bandomojoje Dissostichus spp. žvejyboje, kuri vykdoma ilgosiomis ūdomis.
2. 58.4.3a ir 58.4.3b kvadratuose vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau nei vienam žvejybos laivui.
3. Bendro sužvejotų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratuose ir bendro sužvejotų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimų pasiskirstymas kiekviename pagal mažus tiriamuosius plotus (toliau – MTP) nustatytas XIV priede. Žvejyba bet kokiame MTP nutraukiama, jeigu užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam sužvejotų žuvų kiekio apribojimui, ir žvejyba tame MTP neatnaujinama per likusį sezono laiką.
4. Žvejojama kiek galima didesniame plote ir įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti reikalinga informacija ir kad sužvejojamas žuvų kiekis bei žvejybos pastanga nebūtų pernelyg sutelkta vienoje vietoje. Tačiau 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti didesniame nei 550 m gylyje.
43 straipsnis
Pranešimų teikimo tvarka
Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 42 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatoma pranešimo teikimo apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą tvarka:
a) Reglamento (EB) Nr. 601/2004 12 straipsnyje nustatyta penkių dienų pranešimo apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą tvarka, išskyrus tuo atveju, jeigu valstybės narės Komisijai ataskaitas apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą turi įteikti ne vėliau nei dvi darbo dienos nuo kiekvieno ataskaitos laikotarpio pabaigos, kai reikalinga skubiai perduoti informaciją KAJGIA. Ataskaitos apie 88.1 ir 88.2 parajonius ir 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratus pateikiamos pagal MTP.
b) Reglamento (EB) Nr. 601/2004 13 straipsnyje nustatyta mėnesinė tikslių duomenų apie sugavimą ir žvejybos pastangą pranešimo tvarka;
c) pranešama apie bendrą į jūrą išmetamų Dissostichus eleginoides ir Dissostichus mawsoni skaičių ir jų svorį, įskaitant žuvis, kurių raumens struktūrai būdingas defektas.
44 straipsnis
Specialūs reikalavimai
1. 42 straipsnyje nurodyta bandomoji žvejyba turi būti vykdoma pagal 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 600/2004, nustatančio tam tikras technines priemones, taikytinas žvejybos veiklai Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos taikymo zonoje ( 30 ) 8 straipsnį, atsižvelgiant į priemones, kurių imamasi atsitiktinei jūros paukščių žūčiai, kai žvejojama ilgosiomis ūdomis, sumažinti. Be minėtų priemonių:
a) tuose žvejybos rajonuose draudžiama išmesti žuvų atliekas;
b) laivams, 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose dalyvaujantiems bandomojoje žvejyboje, kuriai taikomi KAJGIA protokolai (A, B arba C), nustatantys pasvarų naudojimo su ilgąja ūda reikalavimus, taikoma išlyga dėl naktinio ūdos pastatymo nurodymų; tačiau laivai, į kurių žvejybos įrankius pakliūna iš viso trys jūrų paukščiai, nedelsdami ima taikyti naktinio ūdos pastatymo reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 8 straipsnį;
c) laivai 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.3a bei 58.4.3b kvadratuose dalyvaujantys bandomojoje žvejyboje, per kurią į tos žvejybos įrankius pakliūna iš viso trys jūrų paukščiai, nedelsdami nutraukia žvejybą ir tiems laivams per likusią 2005/06 metų sezono dalį neleidžiama žvejoti ne įprasto žvejybos sezono metu.
2. JTO MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bandomojoje žvejyboje dalyvaujantiems žvejybos laivams taikomi šie papildomi reikalavimai:
a) laivams draudžiama išmesti:
i) naftos arba degalų produktus, ar naftos likučius į jūrą, išskyrus MARPOL 73/78 (Tarptautinė teršimo prevencijos iš laivų konvencija) I priede numatytus atvejus;
ii) šiukšles;
iii) maisto atliekas, kurių nebuvo galima išmesti per ne didesnes nei 25 mm angas turintį tinklelį;
iv) paukštieną ar jos dalis (įskaitant kiaušinių lukštus);
v) nuotekų 12 jūrmylių atstumu nuo kranto arba šelfo ledyno, arba jeigu laivas plaukia mažesniu nei 4 mazgų greičiu; arba
vi) deginimo pelenus.
b) į 88.1 ir 88.2 parajonius draudžiama vežti gyvus naminius paukščius arba bet kokius kitus gyvus paukščius, o visus išdorotus naminius paukščius, kurie nebuvo suvartoti, privaloma išvežti iš 88.1 ir 88.2 parajonių;
c) 88.1 ir 88.2 parajoniuose žvejoti Dissostichus spp. draudžiama 10 jūrmylių atstumu nuo Balleny salų.
45 straipsnis
Žvejybos operacijų sąvokos apibrėžimas
1. Šiame skirsnyje žvejybos operacija – tai vienos arba daugiau ūdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.
2. Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinio tiriamojo darbo reikmėms:
a) kiekviena mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdoma žvejybos operacija nuo ankstesnės operacijos vietos turi būti nutolusi ne mažesniu nei 5 jūrmylės atstumu (atstumas turi būti matuojamas nuo kiekvienos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomos žvejybos operacijos vietos geografinio vidurio);
b) kiekvienai žvejybos operacijai naudojama bent 3 500 kabliukų, tačiau ne daugiau nei 10 000 kabliukų; šį skaičių gali sudaryti toje pačioje vietoje pastatytų kelių ūdų kabliukai;
c) kiekviena žvejybos operacija, kuriai naudojama ilgoji ūda, trunka ne trumpiau nei šešias valandas (trukmė pradedama skaičiuoti pastačius ūdą, o baigiama – ėmus traukti ją iš vandens).
46 straipsnis
Mokslinio tiriamojo darbo planai
Žvejybos laivai, dalyvaujantys 42 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti JTO ŽŪMO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina mokslinio tiriamojo darbo planus. Mokslinio tiriamojo darbo planas įgyvendinamas taip:
a) pirmą kartą įplaukus į MTP, pirmos 10 žvejybos operacijų – „pirma grupė“ – turi būti „žvejybos operacijos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms“, atitinkančios 45 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;
b) kitos 10 žvejybos operacijų arba 10 tonų sužvejotos žuvies, naudojamas tas kritinis lygis, kuris užtikrinamas pirmiau, laikomos „antra grupe“. Antros grupės žvejybos operacijas kapitono nuožiūra galima vykdyti kaip dalį įprastos bandomosios žvejybos. Tačiau, jeigu tos antros grupės operacijos atitinka 45 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas taip pat galima laikyti mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomomis žvejybos operacijomis;
c) užbaigus pirmos ir antros grupės žvejybos operacijas, jeigu kapitonas pageidauja tebežvejoti MTP, laivas vykdo „trečios grupės operacijas“, kurias užbaigus, kartu su pirmos ir antros grupės operacijomis, iš viso turi būti įvykdyta 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų. Trečia žvejybos operacijų grupė vykdoma per tą patį įplaukimą į MTP, per kurį buvo įvykdytos pirmos ir antros grupės žvejybos operacijos;
d) laivas, užbaigęs 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, gali toliau žvejoti MTP;
e) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir A, B, C, E bei G mažuose tiriamuose plotuose, jeigu žvejoti tinkamo jūros dugno rajonas yra mažesnis nei 15 000 km2, netaikomos šio straipsnio b, c ir d punktų nuostatos ir, užbaigęs 10 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, laivas gali toliau žvejoti MTP.
47 straipsnis
Duomenų rinkimo planai
1. Žvejybos laivai, dalyvaujantys 42 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti JTO ŽŪMO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Minėti planai apima šiuos duomenis:
a) kiekvienos žvejybos operacijai naudojamos ūdos galo vieta ir gylis ties ūdos galu;
b) statymo, ūdos buvimo vandenyje ir jos ištraukimo trukmė;
c) paviršiuje prarastų žuvų skaičius ir rūšys;
d) užmestų kabliukų skaičius;
e) masalo tipas;
f) užkibo žuvų ( %);
g) kabliuko tipas; ir
h) jūros ir debesuotumo sąlygos bei mėnulio fazė statant ūdą.
2. Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną žvejybos operaciją; ypač visos žuvys, kurių per žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms buvo sugauta ne daugiau nei 100, turi būti išmatuotos ir bent 30 žuvų paimta biologiniam tyrimui. Jeigu sugaunama daugiau nei 100 žuvų, taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.
48 straipsnis
Ženklinimo įsagais programa
Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 42 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, įgyvendina šią ženklinimo įsagais programą:
a) Dissostichus spp. gyvūnai ženklinami įsagais ir paleidžiami pagal KAJGIA Ženklinimo įsagais protokolą: per visą sezoną iš kiekvienos sužvejotos gyvūnų svorio tonos įsagu ženklinamas ir paleidžiamas vienas gyvūnas. Laivai baigia įgyvendinti šią programą paženklinę įsagais 500 gyvūnų arba išplaukia iš žvejybos rajono įsagu paženklinę vieną gyvūną iš sužvejotos gyvūnų svorio tonos;
b) programa turėtų būti skiriama visų dydžių gyvūnams, siekiant, kad būtų laikomasi ženklinimo įsagais reikalavimų, t.y. iš sužvejoto gyvūnų svorio tonos įsagu ženklinamas vienas gyvūnas. Visiems paleidžiamiems gyvūnams turėtų būti pritvirtinami du įsagai ir gyvūnai turi būti paleidžiami kuo didesniame plote;
c) visuose įsaguose turi būti aiškiai įspaustas unikalusis serijos numeris ir grąžinimo adresas, kad būtų galima nustatyti įsagų kilmę, jeigu įsagais paženklinti gyvūnai vėl būtų sugauti;
d) visi antrą kartą sugauti įsagais paženklinti gyvūnai (t. y. sugauta žuvis, turinti anksčiau įsegtą įsagą) neturi būti paleidžiami; šis reikalavimas galioja sužvejojus žuvį, kuri buvo ne per seniausiai paleista;
e) visi antrą kartą su įsagais sužvejoti gyvūnai turėtų būti ištirti biologiškai (ilgis, svoris, lytis, gonadų būklė), jeigu įmanoma, padaroma elektroninė jų fotografija, išimami otolitai ir išsegamas įsagas;
f) visi susiję duomenys apie įsagus ir bet kokie duomenys, surinkti apie sužvejotas žuvis su įsagais, elektroninėmis KAJGIA laikmenomis perduodami KAJGIA per tris mėnesius nuo laivo išplaukimo iš pirmiau minėtų žvejybos rajonų;
g) visi susiję duomenys apie įsagus, bet kokie duomenys, surinkti apie sužvejotas žuvis su įsagais ir iš tų žuvų su įsagais atrinktas imties žuvis, elektroninėmis KAJGIA laikmenomis taip pat turėtų būti perduodami atitinkamoms duomenų apie įsagus saugykloms kaip išsamiai numatyta KAJGIA Ženklinimo įsagais protokole.
49 straipsnis
Moksliniai stebėtojai
Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 42 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje ir žvejybos sezono metu vykdydamas bet kokią žvejybos veiklą, turi turėti bent du mokslinius stebėtojus, iš kurių vienas yra paskirtas pagal Tarptautinę KAJGIA mokslinių stebėjimų programą.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
50 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį siųsdamos duomenis Komisijai apie sužvejotus žuvų kiekius, kurie buvo iškrauti, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.
51 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.
Jeigu KAJGIA rajono plote BLS yra nustatomas laikotarpiams, prasidedantiems prieš 2006 m. sausio 1 d., 40 straipsnis taikomas nuo atitinkamo BLS laikotarpių taikymo pradžios.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA SUŽVEJOTU ŽUVU KIEKIU APRIBOJIMAI, BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMI SUŽVEJOTU ŽUVU KIEKIU APRIBOJIMAI IR TRECIUJU ŠALIU ŽVEJYBOS LAIVAMS EC VANDENYSE TAIKOMI SUŽVEJOTU ŽUVU KIEKIU APRIBOJIMAI PAGAL ŽUVU RUŠIS IR RAJONUS (GYVOJO SVORIO TONOMIS, IŠSKYRUS TUO ATVEJU, JEIGU NURODYTA KITAIP)
Visi šiame priede nustatyti sužvejotų žuvų kiekių sugavimo šio reglamento 5 straipsnio tikslams laikomi kvotomis ir dėl to jiems taikomos Reglamente (EB) Nr. 22847/93 nustatytos taisyklės, ypač jo 14 ir 15 straipsniai.
Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi atsižvelgiant į lotyniškus abėcėles tvarka išdėstytus rūšių pavadinimus. Bendrinių ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė šiame reglamente pateikiama toliau.
|
Mokslinis pavadiniams |
3 raidžių kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Ammodytidae |
SAN |
Smiltinukas |
|
Anarhichas lupus |
CAT |
Atlanto vilkžuvė |
|
Aphanopus carbo |
BSF |
Juodoji juostažuvė |
|
Argentina silus |
ARU |
Didžioji sidabražuvė |
|
Beryx spp. |
ALF |
Alfonsinos |
|
Boreogadus saida |
POC |
Poliarinė menkutė |
|
Brosme brosme |
USK |
Didžiadantė menkė |
|
Centrophorus squamosus |
GUQ |
Pilkasis trumpadyglis ryklys |
|
Centroscymnus coelolepis |
CYO |
Portugalijos baltaakis ryklys |
|
Cetorhinus maximus |
BSK |
Milžinryklis |
|
Chaenocephalus aceratus |
SSI |
Krokodilinė ledžuvė |
|
Champsocephalus gunnari |
ANI |
Ledjūrio skumbrė |
|
Channichthys rhinoceratus |
LIC |
Paprastoji raganosė ledžuvė |
|
Chionoecetes spp. |
PCR |
Šiaurinis krabas voras |
|
Clupea harengus |
HER |
Atlanto silkė |
|
Coryphaenoides rupestris |
RNG |
Bukažiotė ilgauodegė |
|
Dalatias licha |
SCK |
Šokoladinis dygliaryklis |
|
Deania calcea |
DCA |
Smailiasnukis ryklys |
|
Dissostichus eleginoides |
TOP |
Patagonijos dantžuvė |
|
Engraulis encrasicolus |
ANE |
Ančiuvis |
|
Etmopterus princeps |
ETR |
Naktinis juodasis dygliaryklis |
|
Etmopterus pusillus |
ETP |
Lygiaodis juodasis ryklys |
|
Etmopterus spinax |
ETX |
Naktinis juodasis dygliaryklys |
|
Euphausia superba |
KRI |
Krilis |
|
Gadus morhua |
COD |
Menkė |
|
Galeorhinus galeus |
GAG |
Paprastasis sriubinis ryklys |
|
Germo alalunga |
ALB |
Ilgapelekis tunas |
|
Glyptocephalus cynoglossus |
WIT |
Raudonoji plekšnė |
|
Gobionotothen gibberifrons |
NOG |
Antarktinis grundalas |
|
Hippoglossoides platessoides |
PLA |
Amerikinė jūrų plekšnė |
|
Hippoglossus hippoglossus |
HAL |
Atlanto otas |
|
Hoplostethus Atlantous |
ORY |
Atlantinis didžiagalvis |
|
Illex illecebrosus |
SQI |
Trumpačiuopiklis kalmaras |
|
Lamna nasus |
POR |
Silkinis ryklys |
|
Lampanyctus achirus |
LAC |
Šviečiantys ančiuviai |
|
Lepidonotothen squamifrons |
NOS |
Pilkoji nototenija |
|
Lepidorhombus spp. |
LEZ |
Otiniai |
|
Limanda ferruginea |
YEL |
Geltonuodegė plekšnė |
|
Limanda limanda |
DAB |
Paprastoji limanda |
|
Lophiidae |
ANF |
Jūrų velnias |
|
Macrourus berglax |
RHG |
Šiaurinė ilgauodegė |
|
Macrourus spp. |
GRV |
Ilgauodegės |
|
Makaira nigricans |
BUM |
Mėlynasis merlinas |
|
Mallotus villosus |
CAP |
Stintenės |
|
Martialia hyadesi |
SQS |
Kalmarai |
|
Melanogrammus aeglefinus |
HAD |
Juodadėmė menkė |
|
Merlangius merlangus |
WHG |
Merlangas |
|
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinė jūrų lydeka |
|
Micromesistius poutassou |
WHB |
Putasu |
|
Microstomus kitt |
LEM |
Mažažiotė plekšnė |
|
Molva dypterigia |
BLI |
Dvipelekė jūrų lydeka |
|
Molva macrophthalmus |
SLI |
Didžiaakė menkė |
|
Molva molva |
LIN |
Jūrų lydeka |
|
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginis omaras |
|
Notothenia rossii |
NOR |
Kergeleno nototenija |
|
Pagellus bogaraveo |
SBR |
Rausvasis jūrų karosas |
|
Pandalus borealis |
PRA |
Šiaurinė krevetė |
|
Paralomis spp. |
PAI |
Krabas |
|
Penaeus spp. |
PEN |
„Penaeus“ krevetės |
|
Phycis spp. |
FOX |
Siūlauodegė menkė |
|
Platichthys flesus |
FLX |
Europinė upinė plekšnė |
|
Pleuronectes platessa |
PLE |
Jūrų plekšnė |
|
Pleuronectiformes |
FLX |
Plekšniažuvės |
|
Pollachius pollachius |
POL |
Sidabrinė saida |
|
Pollachius virens |
POK |
Ledjūrio menkė |
|
Psetta maxima |
TUR |
Otas |
|
Pseudochaenichthus georgianus |
SGI |
Tamsioji ledžuvė |
|
Rajidae |
SRX-RAJ |
Rajožuvės |
|
Reinhardtius hippoglossoides |
GHL |
Juodasis otas |
|
Salmo salar |
SAL |
Atlanto lašiša |
|
Scomber scombrus |
MAC |
Skumbrė |
|
Scopthalmus rhombus |
BLL |
Rombas |
|
Sebastes spp. |
RED |
Jūrų ešerys |
|
Solea solea |
SOL |
Jūrų liežuvis |
|
Solea spp. |
SOX |
Jūrų liežuviai |
|
Squalus acanthias |
DGS |
Spygliuotasis ryklys |
|
Tetrapturus alba |
WHM |
Baltasis marlinas |
|
Thunnus alalunga |
ALB |
Ilgapelekis tunas |
|
Thunnus albacares |
YFT |
Geltonpelekis tunas |
|
Thunnus obesus |
BET |
Didžiaakis tunas |
|
Thunnus thynnus |
BFT |
Paprastasis tunas |
|
Trachurus spp. |
JAX |
Stauridė |
|
Trisopterus esmarki |
NOP |
Esmarko menkutė |
|
Urophycis tenuis |
HKW |
Baltoji jūrų vėgėlė |
|
Xiphias gladius |
SWO |
Durklažuvė |
IA PRIEDAS
SKAGERAKO, KATEGATO SĄSIAURIAI, ŠIAURĖS JŪRA IR VAKARINĖ BENDRIJOS VANDENŲ DALIS TJTT Vb (EB vandenys), VI, VII, VII, IX, X rajonai, ŽRCAK (EB vandenys) ir Prancūzijos Gajana
|
Žuvų rūšys: Smiltinukas Ammodytidae |
Zona: IV (Norvegijos vandenys) SAN/04-N. |
|
|
Danija |
0 (1) |
|
|
Jungtinė Karalystė |
0 (1) |
|
|
EB |
0 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Bus peržiūrėta 2006 m. |
||
| Žuvų rūšys: Smiltinukas Ammodytidae |
Zona: IIa (EB vandenys) (1), IIIa, IV (EB vandenys) (1) SAN/2A3A4. |
|
|
Danija |
282 989 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Jungtinė Karalystė |
6 186 |
|
|
Visos valstybės narės |
10 825 (2) |
|
|
EB |
300 000 |
|
|
Norvegija |
||
|
BLS |
300 000 |
|
|
(1) Išskyrus vandenis, esančius 6 mylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinių linijų prie Šetlando, Fero salos ir Foulos. (2) Išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę. (3) Turi būti sužvejota Šiaurės jūroje. (4) Bus peržiūrėta 2006 m. |
||
|
Žuvų rūšys: Didžioji sidabražuvė Argentina silus |
Zona: EB ir I bei II rajonų tarptautiniai vandenys ARU/1/2. |
|
|
Vokietija |
31 |
|
|
Prancūzija |
10 |
|
|
Nyderlandai |
25 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
50 |
|
|
EB |
116 |
Mokslinėmis rekomendaciomis nepagrįstas BLS Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Didžioji sidabražuvė Argentina silus |
Zona: EB ir III bei IV rajonų tarptautiniai vandenys ARU/3/4. |
|
|
Danija |
1 180 |
|
|
Vokietija |
12 |
|
|
Prancūzija |
8 |
|
|
Airija |
8 |
|
|
Nyderlandai |
55 |
|
|
Švedija |
46 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
21 |
|
|
EB |
1 331 |
Mokslinėmis rekomendaciomis nepagrįstas BLS Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Didžioji sidabražuvė Argentina silus |
Zona: EB ir V, VI bei VII rajonų tarptautiniai vandenys ARU/567. |
|
|
Vokietija |
405 |
|
|
Prancūzija |
9 |
|
|
Airija |
375 |
|
|
Nyderlandai |
4 225 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
297 |
|
|
EB |
5 310 |
Mokslinėmis rekomendaciomis nepagrįstas BLS Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Didžiadantė menkė Brosme brosme |
Zona: EB vandenų IIa, IV, Vb, VI, VII zonos LIN/2A47-C |
|
|
EB |
Nenustatomas (1) |
|
|
Norvegija |
|
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2270/2004. (2) Iš kurių Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinės kitų rūšių žuvų priegaudos. Tačiau šį šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis kitų rūšių žuvų sugavimas Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose neturi būti didenis nei 3 000 tonų. (3) Įskaitant jūrų lydekas. Norvegijai skirta 6 800 tonų jūrų lydekos ir 4 000 tonų didžiadantės menkės kvota, iš kurių ne daugiau nei 2 000 tonų galima iškeisti ir kurią tik ilgosiomis ūdomis leidžiama sužvejoti Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose. |
||
|
Žuvų rūšys: Didžiadantė menkė Brosme brosme |
Zona: IV (Norvegijos vandenys) USK/04-N. |
|
|
Belgija |
1 |
|
|
Danija |
191 |
|
|
Vokietija |
1 |
|
|
Prancūzija |
1 |
|
|
Nyderlandai |
1 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
5 |
|
|
EB |
200 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
▼M8 —————
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė (1) Clupea harengus |
Zona: IIIa HER/.03A. |
|
|
Danija |
34 052 |
|
|
Vokietija |
545 |
|
|
Švedija |
35 620 |
|
|
EB |
70 217 |
|
|
Farerų salos |
500 (2) |
|
|
BLS |
81 600 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Atlanto silkių, žvejybos rajonuose suvežjotų tinklais, kurių akies kraštinės ilgis yra 32 mm arba didesnis, iškrauti kieki. (2) Turi būti sužvejota Skagerako sąsiauryje. Apsiribojama vakaruose nuo Hanstholm švyturio iki Lindesnes švyturio ir pietuose nuo Skagen švyturio iki Tistlarna švyturio bei nuo šios teritorijos iki artimiausios Švedijos pakrantės. |
||
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė (1) Clupea harengus |
Zona: IV į šiaurę nuo 53°30‘ šiaurės platumos HER/.04A.,04B |
|||||
|
Danija |
76 348 |
|
||||
|
Vokietija |
47 836 |
|
||||
|
Prancūzija |
22 769 |
|
||||
|
Nyderlandai |
57 938 |
|
||||
|
Švedija |
4 627 |
|
||||
|
Jungtinė Karalystė |
63 333 |
|
||||
|
EB |
272 851 |
|
||||
|
Norvegija |
50 000 (2) |
|
||||
|
BLS |
454 751 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||
|
(1) Atlanto silkių, žvejybos rajonuose suvežjotų tinklais, kurių akies kraštinės ilgis yra 32 mm arba didesnis, iškrauti kieki. Valstybės narės Komisijai turi pranešti apie jų iškrautus Atlanto silkių kiekius atskirai iš TJTT IVa ir IVb kvadratų. (2) Galima sužvejoti EB vandenyse. Sužvejoti žuvų kiekiai, sužvejoti naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuoti iš BLS Norvegijos dalies. Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
||||||
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė Clupea harengus |
Zona: Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos HER/04-N. |
|
|
Švedija |
963 (1) |
|
|
EB |
963 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
(1) Menkės, juodadėmės menkės, sidabrinės saidos ir merlango bei ledjūrio menkės priegaudos įskaičiuojamos į šių žuvų rūšių kvotą. |
||
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė (1) Clupea harengus |
Zona: IIIa HER/03A-BC |
|
|
Danija |
17 547 |
|
|
Vokietija |
156 |
|
|
Švedija |
2 825 |
|
|
EB |
20 528 |
|
|
BLS |
20 528 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Atlanto silkių, žvejybos rajonuose suvežjotų tinklais, kurių akies kraštinės ilgis yra 32 mm arba mažesnis, iškrauti kieki. |
||
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkės (1) Clupea harengus |
Zona: IIa (EB vandenys), IV, VIId HER/2A47DX |
|
|
Belgija |
211 |
|
|
Danija |
40 684 |
|
|
Vokietija |
211 |
|
|
Prancūzija |
211 |
|
|
Nyderlandai |
211 |
|
|
Švedija |
199 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
773 |
|
|
EB |
42 500 |
|
|
BLS |
42 500 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Atlanto silkių, žvejybos rajonuose suvežjotų tinklais, kurių akies kraštinės ilgis yra 32 mm arba mažesnis, iškrauti kieki. |
||
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė (1) Clupea harengus// |
Zona: IVc (2), VIId HER/4CXB7D |
|
|
Belgija |
9 122 (3) |
|
|
Danija |
1 088 (3) |
|
|
Vokietija |
682 (3) |
|
|
Prancūzija |
12 347 (3) |
|
|
Nyderlandai |
21 998 (3) |
|
|
Jungtinė Karalystė |
4 786 (3) |
|
|
EB |
50 023 |
|
|
BLS |
454 751 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Atlanto silkių, žvejybos rajonuose suvežjotų tinklais, kurių akies kraštinės ilgis yra 32 mm arba didesnis, iškrauti kieki. (2) Išskyrus Blakvoterio išteklį: nuoroda daroma į Temzės žiočių jūros regiono, esančio zonoje, kuri apibrėžiama linija iš Landguard kyšulio (51°56' šiaurės platumos, 1°19.1' rytų ilgumos) vedama tiesiai į pietus iki 51°33' šiaurė platumos ir iš čia – tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės, Atlanto silkės išteklius. (3) Ne daugiau nei 50% šios kvotos galima perleisti į TJTT IVb kvadratą. Tačiau, apie šį perleidimą iš anksto turi būti pranešta Komisijai (HER*04B). |
||
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė Clupea harengus |
Zona: Vb, VIaN (1) (EB vandenys), VIb HER/5B6ANB |
|
|
Vokietija |
3 727 |
|
|
Prancūzija |
705 |
|
|
Airija |
5 036 |
|
|
Nyderlandai |
3 727 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
20 145 |
|
|
EB |
33 340 |
|
|
Farerų salos |
660 (2) |
|
|
BLS |
34 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Nuoroda daroma į Atlanto silkės išteklius TJTT VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°00‘ šiaurės platumos ir tą VIa kvadrato dalį, kuri yra į rytus nuo 07°00‘ vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 55°00‘ šiaurės platumos, išskyrus Clyde. (2) Šią kvotą galima sužvejoti tik VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos. |
||
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė Clupea harengus |
Zona: VIaS (1),VIIbc HER/6AS7BC |
|
|
Airija |
14 000 |
|
|
Nyderlandai |
1 400 |
|
|
EB |
15 400 |
|
|
BLS |
15 400 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Nuoroda daroma į Atlanto silkės išteklius TJJT VIa kvadrate, į pietus nuo 56°00‘ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07°00‘ vakarų ilgumos. |
||
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė Clupea harengus |
Zona: VIa Clyde (1) HER/06ACL. |
|
|
Jungtinė Karalystė |
800 |
|
|
EB |
800 |
|
|
BLS |
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Clyde išteklis: nuoroda daroma į Atlanto silkės išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, iš Kintyre kyšulio brėžiamos į Corsewall punktą. |
||
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė Clupea harengus |
Zona: VIIa (1) HER/07A/MM |
|
|
Airija |
1 250 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
3 550 |
|
|
EB |
4 800 |
|
|
BLS |
4 800 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1)
VIIa kvadratas sumažinamas prie VIIg,h,j,k kvadratų pridedamu rajonu, kuris apibrėžiamas: — šiaurėje iki 52° 30‘ šiaurės platumos — pietuose 52° 00‘ šiaurės platumos — vakaruose Airijos pakrante — rytuose Jungtinės Karalystės pakrante. |
||
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė Clupea harengus |
Zona: VIIe,f HER/7EF. |
|
|
Prancūzija |
500 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
500 |
|
|
EB |
1 000 |
|
|
BLS |
1 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Atlanto silkė Clupea harengus |
Zona: VIIg,h,j,k (1) HER/7G-K. |
|
|
Vokietija |
123 |
|
|
Prancūzija |
682 |
|
|
Airija |
9 549 |
|
|
Nyderlandai |
682 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
14 |
|
|
EB |
11 050 |
|
|
BLS |
11 050 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1)
VIIg,h,j,k kvadratai padidinami, prie jų pridedant rajoną, kuris apibrėžiamas — šiaurėje iki 52° 30‘ šiaurės platumos — pietuose 52° 00‘ šiaurės platumos — vakaruose Airijos pakrante, — rytuose Jungtinės Karalystės pakrante. |
||
|
Žuvų rūšys: Ančiuvis Engraulis encrasicolus |
Zona: VIII ANE/08. |
|
|
Ispanija |
4 500 (1) |
|
|
Prancūzija |
500 (1) |
|
|
EB |
5 000 (1) |
|
|
BLS |
5 000 (1) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Negalima žvejoti iki 2006 m. kovo 1 d. BLS gali būti peržiūrimas, atsižvelgiant į naujas mokslines rekomendacijas 2006 m. |
||
|
Žuvų rūšys: Ančiuvis Engraulis encrasicolus |
Zona: IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) ANE/9/3411 |
|
|
Ispanija |
3 826 |
|
|
Portugalija |
4 174 |
|
|
EB |
8 000 |
|
|
BLS |
8 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: Skagerako sąsiauris COD/03AN. |
|
|
Belgija |
8 |
|
|
Danija |
2 652 |
|
|
Vokietija |
66 |
|
|
Nyderlandai |
17 |
|
|
Švedija |
464 |
|
|
EB |
3 207 |
|
|
BLS |
3 315 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: Kategato sąsiauris COD/03AS. |
|
|
Danija |
524 |
|
|
Vokietija |
11 |
|
|
Švedija |
315 |
|
|
EB |
850 |
|
|
BLS |
850 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: IIa (EB vandenys), IV COD/2AC4. |
|||||
|
Belgija |
686 |
|
||||
|
Danija |
3 940 |
|
||||
|
Vokietija |
2 498 |
|
||||
|
Prancūzija |
847 |
|
||||
|
Nyderlandai |
2 226 |
|
||||
|
Švedija |
26 |
|
||||
|
Jungtinė Karalystė |
9 037 |
|
||||
|
EB |
19 260 |
|
||||
|
Norvegija |
3 945 (1) |
|
||||
|
BLS |
23 205 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||
|
(1) Galima sužvejoti EB vandenyse. Sužvejoti žuvų kiekiai, sužvejoti naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuoti iš BLS Norvegijos dalies. Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
||||||
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos COD/04-N. |
|
|
Švedija |
382 |
|
|
EB |
382 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV COD/561214 |
|||||||||||||||
|
Belgija |
1 |
|
||||||||||||||
|
Vokietija |
9 |
|
||||||||||||||
|
Prancūzija |
97 |
|
||||||||||||||
|
Airija |
138 |
|
||||||||||||||
|
Jungtinė Karalystė |
368 |
|
||||||||||||||
|
EB |
613 |
|
||||||||||||||
|
BLS |
613 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||
|
Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
||||||||||||||||
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: VIIa COD/07A. |
|
|
Belgija |
24 |
|
|
Prancūzija |
67 |
|
|
Airija |
1 204 |
|
|
Nyderlandai |
6 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
527 |
|
|
EB |
1 828 |
|
|
BLS |
1 828 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: VIIb-k, VIII, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) COD/7X7A34 |
|
|
Belgija |
236 |
|
|
Prancūzija |
4 053 |
|
|
Airija |
818 |
|
|
Nyderlandai |
34 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
439 |
|
|
EB |
5 580 |
|
|
BLS |
5 580 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Otinės Lepidorhombus spp. |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) LEZ/2AC4-C |
|
|
Belgija |
5 |
|
|
Danija |
4 |
|
|
Vokietija |
4 |
|
|
Prancūzija |
28 |
|
|
Nyderlandai |
22 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 677 |
|
|
EB |
1 740 |
|
|
BLS |
1 740 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Otinės Lepidorhombus spp. |
Zona: Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV LEZ/561214 |
|
|
Ispanija |
327 |
|
|
Prancūzija |
1 277 |
|
|
Airija |
373 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
903 |
|
|
EB |
2 880 |
|
|
BLS |
2 880 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Otinė Lepidorhombus spp. |
Zona: VII LEZ/07. |
|
|
Belgija |
494 |
|
|
Ispanija |
5 490 |
|
|
Prancūzija |
6 663 |
|
|
Airija |
3 029 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
2 624 |
|
|
EB |
18 300 |
|
|
BLS |
18 300 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Otinė Lepidorhombus spp. |
Zona: VIIIabde LEZ/8ABDE. |
|
|
Ispanija |
1 176 |
|
|
Prancūzija |
949 |
|
|
EB |
2 125 |
|
|
BLS |
2 125 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Otinė Lepidorhombus spp. |
Zona: VIIIc, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) LEZ/8C3411 |
|
|
Ispanija |
1 171 |
|
|
Prancūzija |
59 |
|
|
Portugalija |
39 |
|
|
EB |
1 269 |
|
|
BLS |
1 269 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Paprajtoji limanda ir Europinė upinė plekšnė Limanda limanda ir Platichthys flesus |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) D/F/2AC4-C |
|
|
Belgija |
466 |
|
|
Danija |
1 752 |
|
|
Vokietija |
2 627 |
|
|
Prancūzija |
182 |
|
|
Nyderlandai |
10 594 |
|
|
Švedija |
6 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 473 |
|
|
EB |
17 100 |
|
|
BLS |
17 100 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų velnias Lophiidae |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) ANF/2AC4-C |
|
|
Belgija |
365 |
|
|
Danija |
804 |
|
|
Vokietija |
393 |
|
|
Prancūzija |
75 |
|
|
Nyderlandai |
276 |
|
|
Švedija |
9 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
8 392 |
|
|
EB |
10 314 (1) |
|
|
BLS |
10 314 (1) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Pirminis BLS. Galutinis BLS bus nustatytas per pirmą 2006 m. pusmetį atsižvelgiant į naują mokslinę rekomendaciją. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų velnias Lophiidae |
Zona: IV (Norvegijos vandenys) ANF/04-N. |
|
|
Belgija |
53 |
|
|
Danija |
1 343 |
|
|
Vokietija |
21 |
|
|
Nyderlandai |
19 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
314 |
|
|
EB |
1 750 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
►C1
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų velnias Lophiidae |
Zona: Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV ANF/561214 |
|
|
Belgija |
168 |
|
|
Vokietija |
192 |
|
|
Ispanija |
180 |
|
|
Prancūzija |
2 073 |
|
|
Airija |
469 |
|
|
Nyderlandai |
162 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 442 |
|
|
EB |
4 686 (1) |
|
|
BLS |
4 686 (1) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Pirminis BLS: Galutinis BLS bus nustatytas per pirmą 2006 m. pusmetį atsižvelgiant į naują mokslinę rekomendaciją. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų velnias Lophiidae |
Zona: VII ANF/07. |
|
|
Belgija |
2 445 (1) |
|
|
Vokietija |
273 (1) |
|
|
Ispanija |
971 (1) |
|
|
Prancūzija |
15 688 (1) |
|
|
Airija |
2 005 (1) |
|
|
Nyderlandai |
317 (1) |
|
|
Jungtinė Karalystė |
4 757 (1) |
|
|
EB |
26 456 (1) |
|
|
BLS |
26 456 (1) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Iš jų 5% gali būti sugauti VIII a, b, d, e zonose. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų velnias Lophiidae |
Zona: VIIIa,b,d,e ANF/8ABDE. |
|
|
Ispanija |
1 137 |
|
|
Prancūzija |
6 325 |
|
|
EB |
7 462 |
|
|
BLS |
7 462 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų velnias Lophiidae |
Zona: VIIIc, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) ANF/8C3411 |
|
|
Ispanija |
1 629 |
|
|
Prancūzija |
2 |
|
|
Portugalija |
324 |
|
|
EB |
1 955 |
|
|
BLS |
1 955 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: IIIa, IIIbcd (EB vandenys) NEP/3A/BCD |
|
|
Belgija |
15 |
|
|
Danija |
2 468 |
|
|
Vokietija |
157 |
|
|
Nyderlandai |
3 |
|
|
Švedija |
292 |
|
|
EB |
2 935 (1) |
|
|
BLS |
3 189 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Išskyrus apskaičiuotą 120 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms. |
||
|
Žuvų rūšys: Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: IIa (EB vandenys), IV HAD/2AC4. |
|||||
|
Belgija |
472 |
|
||||
|
Danija |
3 248 |
|
||||
|
Vokietija |
2 067 |
|
||||
|
Prancūzija |
3 602 |
|
||||
|
Nyderlandai |
354 |
|
||||
|
Švedija |
229 |
|
||||
|
Jungtinė Karalystė |
34 574 |
|
||||
|
EB |
44 546 (1) |
|
||||
|
Norvegija |
7 016 |
|
||||
|
BLS |
51 850 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||
|
(1) Išskyrus apskaičiuotą 289 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms. Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
||||||
|
Žuvų rūšys: Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: Norvegijos vandenys, į pietus nuo 62° šiaurės platumos HAD/04-N. |
|
|
Švedija |
707 |
|
|
EB |
707 |
|
|
BLS |
nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: VIb, XII, XIV HAD/6B1214 |
|
|
Belgija |
1 |
|
|
Vokietija |
2 |
|
|
Prancūzija |
66 |
|
|
Airija |
47 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
481 |
|
|
EB |
597 |
|
|
BLS |
597 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: Vb, VIa (EB vandenys), HAD/5BC6A. |
|
|
Belgija |
18 |
|
|
Vokietija |
21 |
|
|
Prancūzija |
862 |
|
|
Airija |
615 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
6 294 |
|
|
EB |
7 810 |
|
|
BLS |
7 810 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: VII , VIII, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) HAD/7/3411 |
|||||||||||||
|
Belgija |
128 |
|
||||||||||||
|
Prancūzija |
7 680 |
|
||||||||||||
|
Airija |
2 560 |
|
||||||||||||
|
Jungtinė Karalystė |
1 152 |
|
||||||||||||
|
EB |
11 520 |
|
||||||||||||
|
BLS |
11 520 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||
|
Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti kvadrate:
Valstybės narės, Komisijai pranešdamos apie savo kvotų išnaudojimą, nurodo VIIa sužvejotus kiekius. VIIa kvadrate sužvejotus juodadėmių menkių kiekius iškrauti draudžiama, jeigu iškraunama daugiau nei 1 275 tonų. |
||||||||||||||
|
Žuvų rūšys: Merlangas Merlangius merlangus |
Zona: IIIa WHG/03A. |
|
|
Danija |
819 |
|
|
Nyderlandai |
3 |
|
|
Švedija |
88 |
|
|
EB |
910 (1) |
|
|
BLS |
1 500 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Išskyrus apskaičiuotą 563 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms. |
||
|
Žuvų rūšys: |
Merlangai Merlangius merlangus |
Zona: |
IIa (EB vandenys), IV WHG/2AC4. |
|||||
|
Belgija |
594 |
|
|
|||||
|
Danija |
2 568 |
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|||||
|
Vokietija |
668 |
|
|
|||||
|
Prancūzija |
3 860 |
|
|
|||||
|
Nyderlandai |
1 484 |
|
|
|||||
|
Švedija |
3 |
|
|
|||||
|
Jungtinė Karalystė |
10 243 |
|
|
|||||
|
EB |
19 420 |
|
||||||
|
Norvegija |
2 380 |
|
||||||
|
BLS |
23 800 |
|
|
|||||
|
(1) Išskyrus apskaičiuotą 2 000 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms. (2) Galima sužvejoti EB vandenyse. Sužvejoti žuvų kiekiai, sužvejoti naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuoti iš BLS Norvegijos dalies. Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų, nurodytose zonose galima sužvejoti toliau išvardytų kiekių neviršijančius kiekius.
|
||||||||
|
Žuvų rūšys: Merlangas Merlangius merlangus |
Zona: Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV WHG/561214 |
|
|
Vokietija |
8 |
|
|
Prancūzija |
166 |
|
|
Airija |
406 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
780 |
|
|
EB |
1 360 |
|
|
BLS |
1 360 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Merlangas Merlangius merlangus |
Zona: VIIa WHG/07A. |
|
|
Belgija |
1 |
|
|
Prancūzija |
15 |
|
|
Airija |
252 |
|
|
Nyderlandai |
0 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
169 |
|
|
EB |
437 |
|
|
BLS |
437 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Merlangas Merlangius merlangus |
Zona: VIIb-k WHG/7X7A. |
|
|
Belgija |
195 |
|
|
Prancūzija |
11 964 |
|
|
Airija |
5 544 |
|
|
Nyderlandai |
97 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
2 140 |
|
|
EB |
19 940 |
|
|
BLS |
19 940 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Merlangas Merlangius merlangus |
Zona: VIII WHG/08. |
|
|
Ispanija |
1 440 |
|
|
Prancūzija |
2 160 |
|
|
EB |
3 600 |
|
|
BLS |
3 600 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Merlangas Merlangius merlangus |
Zona: IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) WHG/9/3411 |
|
|
Portugalija |
653 |
|
|
EB |
653 |
|
|
BLS |
653 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Merlangas ir sidabrines saida Merlangius merlangus ir Pollachius pollachius |
Zona: Norvegijos vandenys, į pietus nuo 62° šiaurės platumos W/P/04-N. |
|
|
Švedija |
190 |
|
|
EB |
190 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Europinė jūrų lydeka Merluccius merluccius |
Zona: IIIa, IIIbcd (EB vandenys) HKE/3A/BCD |
|
|
Danija |
1 219 |
|
|
Švedija |
104 |
|
|
EB |
1 323 |
|
|
BLS |
1 323 (1) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Neviršijant Europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių BLS visų 43 900 tonų. |
||
|
Žuvų rūšys: Europinė jūrų lydeka Merluccius merluccius |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) HKE/2AC4-C |
|
|
Belgija |
22 |
|
|
Danija |
891 |
|
|
Vokietija |
102 |
|
|
Prancūzija |
197 |
|
|
Nyderlandai |
51 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
278 |
|
|
EB |
1 541 |
|
|
BLS |
1 541 (1) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Neviršijant Europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių BLS visų 43 900 tonų. |
||
|
Žuvų rūšys: Europinė jūrų lydeka Merluccius merluccius |
Zona: Vb (EB vandenys), VI, VII, XII, XIV HKE/571214 |
|||||||||||||||||
|
Belgija |
226 |
|
||||||||||||||||
|
Ispanija |
7 257 |
|
||||||||||||||||
|
Prancūzija |
11 206 |
|
||||||||||||||||
|
Airija |
1 358 |
|
||||||||||||||||
|
Nyderlandai |
146 |
|
||||||||||||||||
|
Jungtinė Karalystė |
4 424 |
|
||||||||||||||||
|
EB |
24 617 |
|
||||||||||||||||
|
BLS |
24 617 (1) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||||
|
(1) Neviršijant Europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių BLS visų 43 900 tonų. Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
||||||||||||||||||
|
Žuvų rūšys: Europinė jūrų lydeka Merluccius merluccius |
Zona: VIIIa,b,d,e HKE/8ABDE. |
|||||||||||||
|
Belgija |
7 |
|
||||||||||||
|
Ispanija |
5 052 |
|
||||||||||||
|
Prancūzija |
11 345 |
|
||||||||||||
|
Nyderlandai |
15 |
|
||||||||||||
|
EB |
16 419 |
|
||||||||||||
|
BLS |
16 419 (1) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||
|
(1) Neviršijant Europinės jūrų lydekos šiaurinių išteklių BLS visų 43 900 tonų. Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
||||||||||||||
|
Žuvų rūšys: Europinė jūrų lydeka Merluccius merluccius |
Zona: VIIIc, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) HKE/8C3411 |
|
|
Ispanija |
4 263 |
|
|
Prancūzija |
409 |
|
|
Portugalija |
1 989 |
|
|
EB |
6 661 |
|
|
BLS |
6 661 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Putasu Micromesistius poutassou |
Zona: IV (Norvegijos vandenys) WHB/04-N. |
|
|
Danija |
18 050 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
950 |
|
|
EB |
19 000 |
|
|
BLS |
2 000 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. ►C1Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. ◄ |
| Rūšys: Putasu Micromesistius poutassou |
Zona: I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII a b d e, XII ir XIV (EB ir tarptautiniai vandenys) WHB/1 X 14 |
|
|
Danija |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
|
Vokietija |
||
|
Ispanija |
||
|
Prancūzija |
||
|
Airija |
||
|
Nyderlandai |
||
|
Portugalija |
||
|
Švedija |
||
|
Jungtinė Karalystė |
||
|
EB |
||
|
Norvegija |
||
|
Farerų salos |
||
|
BLS |
2 000 000 |
|
|
(1) Galima sužvejoti EB vandenų II, IVa, VIa rajonuose į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos, VIb, VII rajonuose, į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos. (2) Iš kurių ne daugiau nei 500 tonų gali sudaryti sidabražuvės (Argentina spp.). (3) Putasu sugavimuose neišvengiamai gali būti ir sidabražuvių (Argentina spp.). (4) Galima sužvejoti EB vandenų VIa rajone, į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos, ir VIb, VII rajonuose, į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos. (5) Iš kurių ne daugiau kaip 61 % gali būti sužvejojama Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jan Mayeno salą. (6) Iš kurių ne daugiau kaip 2,9 % galima sužvejoti Farerų vandenyse, Vb zonoje. |
||
| Rūšys: Putasu Micromesistius poutassou |
Zona: EB vandenų II, IVa (2), VIa (3), VIb, VII (4) zonos WHB/24A567 |
|
|
Farerų salos |
10 000 (1) |
|
|
BLS |
2 000 000 |
|
|
(1) Turi būti apskaičiuojama pagal Pakrančių valstybių susitarime Farerų saloms nustatytus sugavimų apribojimus. (2) IVa zonoje turi būti sužvejojama ne daugiau kaip 2 500 tonų. (3) Į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos. (4) Į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos. |
||
|
Žuvų rūšys: Micromesistius poutassou Micromesistius poutassou |
Zona: VIIIc, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) WHB/8C3411 |
|
|
Ispanija |
46 795 (1) |
|
|
Portugalija |
11 699 (1) |
|
|
EB |
58 494 (1) |
|
|
BLS |
2 000 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Iš kurių ne daugiau nei 61 % galima sužvejoti Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jan Mayeno salą. |
||
|
Žuvų rūšys: Putasu Micromesistius poutassou |
Zona: II, IVa (2), V, VI (3), VII (4) EB vandenys WHB/24A567 |
|
|
Norvegija |
320 189 (1) |
|
|
BLS |
2 000 000 |
|
|
(1) Skaičiuojama pagal Norvegijos sugavimo kiekius, nustatytus pagal pakrantės valstybių susitarimą. (2) Sugavimas IVa zonoje negali viršyti 80 047 tonų. (3) Į šiaurę nuo 56°30' šiaurės platumos. (4) Į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos. |
||
|
Žuvų rūšys: Mažažiotė plekšnė ir raudonoji plekšnė Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) L/W/2AC4-C |
|
|
Belgija |
334 |
|
|
Danija |
921 |
|
|
Vokietija |
118 |
|
|
Prancūzija |
252 |
|
|
Nyderlandai |
767 |
|
|
Švedija |
10 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
3 773 |
|
|
EB |
6 175 |
|
|
BLS |
6 175 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Dvipelekė jūrų lydeka Molva dypterigia |
Zona: IIa, IV, Vb, VI, VII (EB vandenys) BLI/2A47-C |
|
|
EB |
Nenustatomas (1) |
|
|
Norvegija |
200 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
(1) Nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2270/2004. |
||
|
Žuvų rūšys: Dvipelekė jūrų lydeka Molva dypterigia |
Zona: VIa zonos EB vandenys (į šiaurę nuo 56° 30‘ šiaurės platumos), VIb BLI/6AN6B. |
|
|
Farerų salos |
400 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
(1) Turi būti sužvejota tralu, bukažiotės ilgauodegės ir juodosios juostažuvės priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų lydeka Molva molva |
Zona: I bei II rajonų EB ir tarptautiniai vandenys LIN/1/2. |
|
|
Danija |
10 |
|
|
Vokietija |
10 |
|
|
Prancūzija |
10 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
10 |
|
|
Kitos (1) |
5 |
|
|
EB |
45 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Tik priegaudoms. Naudojantis šia kvota neleidžiama vykdyti specialiosios žvejybos. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų lydeka Molva molva |
Zona: III (EB vandenys) LIN/03. |
|
|
Belgija |
10 |
|
|
Danija |
76 |
|
|
Vokietija |
10 |
|
|
Švedija |
30 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
10 |
|
|
EB |
136 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų lydeka Molva molva |
Zona: IV (EB vandenys) LIN/04. |
|
|
Belgija |
25 |
|
|
Danija |
397 |
|
|
Vokietija |
246 |
|
|
Prancūzija |
221 |
|
|
Nyderlandai |
8 |
|
|
Švedija |
17 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
3 052 |
|
|
EB |
3 966 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų lydeka Molva molva |
Zona: V (EB ir tarptautiniai vandenys) LIN/05. |
|
|
Belgija |
12 |
|
|
Danija |
9 |
|
|
Vokietija |
9 |
|
|
Prancūzija |
9 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
9 |
|
|
EB |
48 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų lydeka Molva molva |
Zona: EB ir tarptautiniai VI, VII,VIII, IX, X, XII, XIV rajonų vandenys LIN/6X14. |
|
|
Belgija |
56 |
|
|
Danija |
10 |
|
|
Vokietija |
204 |
|
|
Ispanija |
4 124 |
|
|
Prancūzija |
4 397 |
|
|
Airija |
1 102 |
|
|
Portugalija |
10 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
5 063 |
|
|
EB |
14 966 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų lydeka Molva molva |
Zona: EB vandenų IIa, IV, Vb, VI, VII zonos LIN/2A47-C |
|
|
EB |
Nenustatoma (1) |
|
|
Norvegija |
|
|
|
Farerų salos |
|
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2270/2004. (2) Iš kurių VI bei VII parajoniuose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinės kitų rūšių žuvų priegaudos. Tačiau šį šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis VI ir VII parajoniuose neturi viršyti pm tonų. (3) Įskaitant didžiadantę menkę. Norvegijai skirta pm tonų jūrų lydekos ir pm tonų didžiadantės menkės kvota, iš kurių ne daugiau nei pm tonų galima iškeisti ir kurią tik ilgosiomis ūdomis leidžiama sužvejoti TJTT Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose. (4) Įskaitant dvipelekes jūrų lydekas ir didžiadantes menkes. Galima tik ilgosiomis ūdomis galima sužvejoti VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos) ir VIb. (5) Iš kurių VI parajonyje kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 20% atsitiktinės kitų rūšių žuvų priegaudos. Tačiau šį šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis VI parajonyje parajonyje neturi viršyti pm tonų. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų lydeka Molva molva |
Zona: IV (Norvegijos vandenys) LIN/04-N. |
|
|
Belgija |
7 |
|
|
Danija |
878 |
|
|
Vokietija |
25 |
|
|
Prancūzija |
10 |
|
|
Nyderlandai |
1 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
79 |
|
|
EB |
1 000 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: IIIa (EB vandenys), IIIbcd (EB vandenys) NEP/3A/BCD |
|
|
Danija |
3 800 |
|
|
Vokietija |
11 |
|
|
Švedija |
1 359 |
|
|
EB |
5 170 |
|
|
BLS |
5 170 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) NEP/2AC4-C |
|
|
Belgija |
1 472 |
|
|
Danija |
1 472 |
|
|
Vokietija |
22 |
|
|
Prancūzija |
43 |
|
|
Nyderlandai |
758 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
24 380 |
|
|
EB |
28 147 |
|
|
BLS |
28 147 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: IV (Norvegijos vandenys) NEP/04-N. |
|
|
Danija |
1 230 |
|
|
Vokietija |
1 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
69 |
|
|
EB |
1 300 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: Vb (EB vandenys), VI NEP/5BC6. |
|
|
Ispanija |
36 |
|
|
Prancūzija |
143 |
|
|
Airija |
239 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
17 257 |
|
|
EB |
17 675 |
|
|
BLS |
17 675 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: VII NEP/07. |
|
|
Ispanija |
1 290 |
|
|
Prancūzija |
5 228 |
|
|
Airija |
7 928 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
7 052 |
|
|
EB |
21 498 |
|
|
BLS |
21 498 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: VIIIa,b,d,e NEP/8ABDE. |
|
|
Ispanija |
242 |
|
|
Prancūzija |
3 788 |
|
|
EB |
4 030 |
|
|
BLS |
4 030 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: VIIIc NEP/08C. |
|
|
Ispanija |
140 |
|
|
Prancūzija |
6 |
|
|
EB |
146 |
|
|
BLS |
146 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) NEP/9/3411 |
|
|
Ispanija |
122 |
|
|
Portugalija |
364 |
|
|
EB |
486 |
|
|
BLS |
486 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Šiaurinė krevetė Pandalus borealis |
Zona: IIIa PRA/03A. |
|
|
Danija |
3 887 |
|
|
Švedija |
2 094 |
|
|
EB |
5 981 |
|
|
BLS |
11 200 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Šiaurinė krevetė Pandalus borealis |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) PRA/2AC4-C |
|
|
Danija |
3 700 |
|
|
Nyderlandai |
35 |
|
|
Švedija |
149 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 096 |
|
|
EB |
4 980 |
|
|
BLS |
4 980 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Šiaurinė krevetė Pandalus borealis |
pm Norvegijos vandenys, į pietus nuo 62° šiaurės platumos PRA/04-N. |
|
|
Danija |
900 |
|
|
Švedija |
158 (1) |
|
|
EB |
1 058 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Menkės, juodadėmės menkės, sidabrinės saidos ir merlango bei ledjūrio menkės priegaudos įskaičiuojamos į šių žuvų rūšių kvotą. |
||
|
Žuvų rūšys: „Penaeus“ krevetės Penaeus spp |
Zona: Prancūzijos Gajana PEN/FGU. |
|
|
Prancūzija |
4 000 (1) |
|
|
EB |
4 000 (1) |
|
|
Barbadosas |
24 (1) |
|
|
Gajana |
24 (1) |
|
|
Surinamas |
0 (1) |
|
|
Trinidadas ir Tobago |
60 (1) |
|
|
BLS |
4 108 (1) |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Žvejoti Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis krevetes draudžiama mažesniame nei 30 m gylyje. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: Skagerako sąsiauris PLE/03AN. |
|
|
Belgija |
46 |
|
|
Danija |
5 979 |
|
|
Vokietija |
31 |
|
|
Nyderlandai |
1 150 |
|
|
Švedija |
320 |
|
|
EB |
7 526 |
|
|
BLS |
7 680 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: Kategato sąsiauris PLE/03AS. |
|
|
Danija |
1 709 |
|
|
Vokietija |
19 |
|
|
Švedija |
192 |
|
|
EB |
1 920 |
|
|
BLS |
1 920 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: IIa (EB vandenys), IV PLE/2AC4. |
|||||
|
Belgija |
3 435 |
|
||||
|
Danija |
11 164 |
|
||||
|
Vokietija |
3 220 |
|
||||
|
Prancūzija |
644 |
|
||||
|
Nyderlandai |
21 470 |
|
||||
|
Jungtinė Karalystė |
15 887 |
|
||||
|
EB |
55 820 |
|
||||
|
Norvegija |
1 621 |
|
||||
|
BLS |
57 441 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||
|
Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
||||||
|
Žuvų rūšys: Jūrų plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV PLE/561214 |
|
|
Prancūzija |
22 |
|
|
Airija |
287 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
477 |
|
|
EB |
786 |
|
|
BLS |
786 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: VIIa PLE/07A. |
|
|
Belgija |
41 (1) |
|
|
Prancūzija |
18 (1) |
|
|
Airija |
1 051 (1) |
|
|
Nyderlandai |
13 (1) |
|
|
Jungtinė Karalystė |
485 (1) |
|
|
EB |
1 608 (1) |
|
|
BLS |
1 608 (1) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. galima sužvejoti 15 % daugiau. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: VIIb,c PLE/7BC. |
|
|
Prancūzija |
29 |
|
|
Airija |
115 |
|
|
EB |
144 |
|
|
BLS |
144 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: VIId,e PLE/7DE. |
|
|
Belgija |
843 |
|
|
Prancūzija |
2 810 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 498 |
|
|
EB |
5 151 |
|
|
BLS |
5 151 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: VIIf,g PLE/7FG. |
|
|
Belgija |
118 |
|
|
Prancūzija |
213 |
|
|
Airija |
33 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
112 |
|
|
EB |
476 |
|
|
BLS |
476 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: VIIh,j,k PLE/7HJK. |
|
|
Belgija |
25 |
|
|
Prancūzija |
50 |
|
|
Airija |
172 |
|
|
Nyderlandai |
99 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
50 |
|
|
EB |
396 |
|
|
BLS |
396 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: VIII, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) PLE/8/3411 |
|
|
Ispanija |
75 |
|
|
Prancūzija |
298 |
|
|
Portugalija |
75 |
|
|
EB |
448 |
|
|
BLS |
448 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Sidabrinė saida Pollachius pollachius |
Zona: Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV POL/561214 |
|
|
Ispanija |
6 |
|
|
Prancūzija |
216 |
|
|
Airija |
63 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
165 |
|
|
EB |
450 |
|
|
BLS |
450 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Sidabrinė saida Pollachius pollachius |
Zona: VII POL/07. |
|
|
Belgija |
476 |
|
|
Ispanija |
29 |
|
|
Prancūzija |
10 959 |
|
|
Airija |
1 168 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
2 668 |
|
|
EB |
15 300 |
|
|
BLS |
15 300 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Sidabrinė saida Pollachius pollachius |
Zona: VIIIa,b,d,e POL/8ABDE. |
|
|
Ispanija |
286 |
|
|
Prancūzija |
1 394 |
|
|
EB |
1 680 |
|
|
BLS |
1 680 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Sidabrinė saida Pollachius pollachius |
Zona: VIIIc POL/08C. |
|
|
Ispanija |
236 |
|
|
Prancūzija |
26 |
|
|
EB |
262 |
|
|
BLS |
262 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Sidabrinė saida Pollachius pollachius |
Zona: IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) POL/9/3411 |
|
|
Ispanija |
278 |
|
|
Portugalija |
10 |
|
|
EB |
288 |
|
|
BLS |
288 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: IIa (EB vandenys), IIIa, IIIbcd (EB vandenys), IV POK/2A34. |
|
|
Belgija |
43 |
|
|
Danija |
5 111 |
|
|
Vokietija |
12 906 |
|
|
Prancūzija |
30 374 |
|
|
Nyderlandai |
129 |
|
|
Švedija |
702 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
9 895 |
|
|
EB |
59 160 |
|
|
Norvegija |
64 090 (1) |
|
|
BLS |
123 250 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Galima sužvejoti tik IV rajone (EB vandenys) ir IIIa rajone. Sužvejoti žuvų kiekiai, sužvejoti naudojantis šia kvota, turi būti išskaičiuoti iš BLS Norvegijos dalies. |
||
|
Žuvų rūšys: Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos POK/04-N. |
|
|
Švedija |
880 |
|
|
EB |
880 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV POK/561214 |
|
|
Vokietija |
798 |
|
|
Prancūzija |
7 930 |
|
|
Airija |
467 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
3 592 |
|
|
EB |
12 787 |
|
|
BLS |
12 787 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: VII , VIII, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) POK/7X1034 |
|
|
Belgija |
12 |
|
|
Prancūzija |
2 666 |
|
|
Airija |
1 333 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
727 |
|
|
EB |
4 738 |
|
|
BLS |
4 738 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Paprastasis otas ir rombas Psetta maxima ir Scopthalmus rhombus |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) T/B/2AC4-C |
|
|
Belgija |
317 |
|
|
Danija |
677 |
|
|
Vokietija |
173 |
|
|
Prancūzija |
82 |
|
|
Nyderlandai |
2 401 |
|
|
Švedija |
5 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
668 |
|
|
EB |
4 323 |
|
|
BLS |
4 323 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Rajožuvė Rajidae |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) SRX/2AC4-C |
|
|
Belgija |
461 |
|
|
Danija |
18 |
|
|
Vokietija |
23 |
|
|
Prancūzija |
72 |
|
|
Nyderlandai |
393 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 770 |
|
|
EB |
2 737 |
|
|
BLS |
2 737 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Juodasis otas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: IIa (EB vandenys), IV, VI (EB ir tarptautiniai vandenys) GHL/2A-C46 |
|
|
Danija |
8 |
|
|
Vokietija |
14 |
|
|
Estija |
8 |
|
|
Ispanija |
8 |
|
|
Prancūzija |
130 |
|
|
Airija |
8 |
|
|
Lietuva |
8 |
|
|
Lenkija |
8 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
510 |
|
|
EB |
1 052 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Iš kurių 350 tonų skiriama Norvegijai ir turi būti sužvejota IIa kvadrato ir VI rajono EB vandenyse. Žvejoti VI rajone leidžiama tik ilgosiomis ūdomis. |
||
|
Žuvų rūšys: Mackerel Skumbrė Scomber scombrus |
Zona: IIa (EB vandenys), IIIa, IIIb,c,d (EB vandenys), IV MAC/2A34. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Belgija |
154 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Danija |
12 287 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Vokietija |
160 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Prancūzija |
483 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Nyderlandai |
487 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Švedija |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Jungtinė Karalystė |
451 |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
EB |
17 621 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Norvegija |
30 178 (3) |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
BLS |
415 824 (4) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(1) Įskaitant 275 tonų, kurios turi būti sužvejotos TJTT IV (MAC/*04N-) parajonio Norvegijos vandenyse. (2) Žvejojant Norvegijos vandenyse menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių saidų ir merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių žuvų rūšių kvotą. (3) Turi būti išskaičiuota iš Norvegijos BLS dalies (patekimo kvota). Šią kvotą galima sužvejoti tik IVa kvadrate, išskyrus 3 000 tonų, kurias galima sužvejoti IIIa kvadrate. (4) BLS, dėl kurio šiauriniame rajone susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos. Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Žuvų rūšys: Skumbrė Scomber scombrus |
Zona: IIa (ne EB vandenys), Vb (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys), VI, VII, VIIIa, b,d,e, XII, XIV |
|
|
Vokietija |
14 369 |
|
|
Ispanija |
20 |
|
|
Estija |
119 |
|
|
Prancūzija |
9 580 |
|
|
Airija |
47 894 |
|
|
Latvija |
88 |
|
|
Lietuva |
88 |
|
|
Nyderlandai |
20 954 |
|
|
Lenkija |
1 012 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
131 713 |
|
|
EB |
225 837 |
|
|
Norvegija |
9 000 (1) |
|
|
Farerų salos |
3 496 (2) |
|
|
BLS |
415 824 (3) |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Galima žvejoti tik IIa, VIa (į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos), IVa, VIId, e, f, h. (2) Iš kurių 1 055 tonų galima sužvejoti TJTT IVa rajone, į šiaurę nuo 590 šiaurės platumos (EB zona), nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2 908 tonų iš Farerų salų kvotos galima sužvejoti TJTT VIa kvadrate (į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos) per metus ir (arba) TJTT VIIe, f, h kvadratuose ir (arba) TJTT IVa kvadrate. (3) BLS, dėl kurio šiauriniame rajone susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos. Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.. |
||
|
Žuvų rūšys: Skumbrė Scomber scombrus |
Zona: VIIIc, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) MAC/8C3411 |
|||||||||
|
Ispanija |
21 574 (1) |
|
||||||||
|
Prancūzija |
143 (1) |
|
||||||||
|
Portugalija |
4 459 (1) |
|
||||||||
|
EB |
26 176 |
|
||||||||
|
BLS |
26 176 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
||||||||
|
(1) Kiekius, kuriais leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, ne daugiau nei 25 % duodančios valstybės narės kvotos, galima sužvejoti TJTT VIIIa,b,d (MAC/*8ABD.) rajone. Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
||||||||||
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: IIIa, IIIbcd (EB vandenys) SOL/3A/BCD |
|
|
Danija |
755 |
|
|
Vokietija |
44 |
|
|
Nyderlandai |
73 |
|
|
Švedija |
28 |
|
|
EB |
900 |
|
|
BLS |
900 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: II, IV (EB vandenys) SOL/24. |
|
|
Belgija |
1 456 |
|
|
Danija |
666 |
|
|
Vokietija |
1 165 |
|
|
Prancūzija |
291 |
|
|
Nyderlandai |
13 143 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
749 |
|
|
EB |
17 470 |
|
|
Norvegija |
200 |
|
|
BLS |
17 670 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV SOL/561214 |
|
|
Airija |
54 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
14 |
|
|
EB |
68 |
|
|
BLS |
68 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: VIIa SOL/07A. |
|
|
Belgija |
474 |
|
|
Prancūzija |
6 |
|
|
Airija |
117 |
|
|
Nyderlandai |
150 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
213 |
|
|
EB |
960 |
|
|
BLS |
960 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: VIIb,c SOL/7BC. |
|
|
Prancūzija |
10 |
|
|
Airija |
54 |
|
|
EB |
64 |
|
|
BLS |
64 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: VIId SOL/07D. |
|
|
Belgija |
1 540 |
|
|
Prancūzija |
3 080 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 100 |
|
|
EB |
5 720 |
|
|
BLS |
5 720 |
►C1
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS ◄Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: VIIe SOL/07E. |
|
|
Belgija |
33 |
|
|
Prancūzija |
354 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
553 |
|
|
EB |
940 |
|
|
BLS |
940 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: VIIf,g SOL/7FG. |
|
|
Belgija |
594 |
|
|
Prancūzija |
59 |
|
|
Airija |
30 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
267 |
|
|
EB |
950 |
|
|
BLS |
950 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: VIIh,j,k SOL/7HJK. |
|
|
Belgija |
54 |
|
|
Prancūzija |
108 |
|
|
Airija |
293 |
|
|
Nyderlandai |
87 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
108 |
|
|
EB |
650 |
|
|
BLS |
650 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: VIIIa,b SOL/8AB. |
|
|
Belgija |
50 |
|
|
Ispanija |
9 |
|
|
Prancūzija |
3 722 |
|
|
Nyderlandai |
279 |
|
|
EB |
4 060 |
|
|
BLS |
4 060 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų liežuviai Solea spp. |
Zona: VIIIc,d,e, IX, X, ŽRCAK 34.1.1 (EB vandenys) SOX/8CDE34 |
|
|
Ispanija |
458 |
|
|
Portugalija |
758 |
|
|
EB |
1 216 |
|
|
BLS |
1 216 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.. |
|
Žuvų rūšys: Bretlingis Sprattus sprattus |
Zona: IIIa SPR/03A. |
|
|
Danija |
34 843 |
|
|
Vokietija |
73 |
|
|
Švedija |
13 184 |
|
|
EB |
48 100 |
|
|
BLS |
52 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Sprattus sprattus |
Zona: SPR/2AC4-C |
|
|
Belgija |
1 787 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Danija |
141 464 |
|
|
Vokietija |
1 787 |
|
|
Prancūzija |
1 787 |
|
|
Nyderlandai |
1 787 |
|
|
Švedija |
1 330 (1) |
|
|
Jungtinė Karalystė |
5 898 |
|
|
EB |
155 840 |
|
|
Norvegija |
10 000 (2) |
|
|
Farerų salos |
9 160 (3) |
|
|
BLS |
175 000 |
|
|
(1) Įskaitant smiltinukus. (2) Galima sužvejoti tik IV parajonyje (EB vandenys). (3) Šį kiekį galima sužvejoti IV ir 56° 30' N VIa šiaurinėje dalyje. Į kvotą įskaičiuota ne didesnė nei 1 832 tonų Atlanto silkių priegauda. Jei ši priegaudos kvota išnaudojama, Farerų salų žvejybos laivams, naudojantiems tinklus, kurių akys mažesnės nei 32 mm, draudžiama žvejoti Bendrijos vandenyse. Bet kokia putasu priegauda turi būti įskaičiuota į putasu kvotą, kuri nustatyta VIa, VIb ir VII žvejybos rajonams. |
||
|
Žuvų rūšys: Bretlingis Sprattus sprattus |
Zona: VIIde SPR/7DE. |
|
|
Belgija |
31 |
|
|
Danija |
1 997 |
|
|
Vokietija |
31 |
|
|
Prancūzija |
430 |
|
|
Nyderlandai |
430 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
3 226 |
|
|
EB |
6 144 |
|
|
BLS |
6 144 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Spygliuotasis ryklys Squalus acanthias |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) DGS/2AC4-C |
|
|
Belgija |
16 |
|
|
Danija |
93 |
|
|
Vokietija |
17 |
|
|
Prancūzija |
30 |
|
|
Nyderlandai |
26 |
|
|
Švedija |
1 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
778 |
|
|
EB |
691 |
|
|
Norvegija |
90 (1) |
|
|
BLS |
1 051 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Įskaitant paprastojo sriubinio ryklio, naktinio juodojo dygliaryklio, smailasnukio ryklio, pilkojo trumpadyglio ryklio, naktinio juodojo dygliaryklio, lygiaodžio juodojo ryklio ir Portugalijos baltaakio ryklio sužvejotus kiekius, kurie sužvejoti ilgąja ūda. Šią kvotą galima sužvejoti tik TJTT IV, VI ir VII parajoniuose. |
||
|
Žuvų rūšys: Stauridė Trachurus spp. |
Zona: IIa (EB vandenys), IV (EB vandenys) JAX/2AC4-C |
|
|
Belgija |
64 |
|
|
Danija |
27 784 |
|
|
Vokietija |
2 095 |
|
|
Prancūzija |
44 |
|
|
Airija |
1 612 |
|
|
Nyderlandai |
4 507 |
|
|
Švedija |
750 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
4 101 |
|
|
EB |
40 957 |
|
|
Norvegija |
1 600 (1) |
|
|
Farerų salos |
713 (2) |
|
|
BLS |
42 727 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Galima sužvejoti tik IV parajonyje (EB vandenys). (2) Neviršijant bendros 3 000 tonų kvotos TJTT IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos ir VII e,f,h parajoniuose. |
||
|
Žuvų rūšys: Stauridė Trachurus spp. |
Zona: ►C1 Vb (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys), VI, VII, ◄ VIIIa,b,d,e, XII, XIV JAX/578/14 |
|
|
Danija |
12 273 |
|
|
Vokietija |
9 809 |
|
|
Ispanija |
13 396 |
|
|
Prancūzija |
6 482 |
|
|
Airija |
31 934 |
|
|
Nyderlandai |
46 801 |
|
|
Portugalija |
1 296 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
13 266 |
|
|
EB |
135 257 |
|
|
Farerų salos |
|
|
|
BLS |
137 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Šią kvotą galima sužvejoti tik TJTT IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos ir VII e,f,h parajoniuose. (2) Neviršijant bendros 3 000 tonų kvotos TJTT IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30‘ šiaurės platumos ir VII e,f,h parajoniuose. |
||
|
Žuvų rūšys: Stauridė Trachurus spp. |
Zona: VIIIc, IX JAX/8C9. |
|
|
Ispanija |
29 587 (1) |
|
|
Prancūzija |
377 (1) |
|
|
Portugalija |
25 036 (1) |
|
|
EB |
55 000 |
|
|
BLS |
55 000 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Iš kurių ne daugiau nei 5 % sudaro 12–14 cm stauridės, nepaisant Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant, kad būtų kontroliuojamas šis kiekis, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 koeficientas. |
||
|
Žuvų rūšys: Stauridė Trachurus spp. |
Zona: X, CECAF (1) JAX/X34PRT |
|
|
Portugalija |
3 200 (2) |
|
|
EB |
3 200 |
|
|
BLS |
3 200 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.// Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Vandenys prie Azorų salų, priklausantys Portugalijos suverenitetui arba jurisdikcijai. (2) Iš kuriu ne daugiau nei 5 % sudaro 12-14 cm staurides, nepaisant Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant, kad butu kontroliuojamas šis kiekis, iškrautu žuvu svoriui taikomas 1,2 koeficientas. |
||
|
Žuvų rūšys: Stauridė Trachurus spp. |
Zona: ŽRCAK (EB vandenys) (1) JAX/341PRT |
|
|
Portugalija |
1 280 (2) |
|
|
EB |
1 280 |
|
|
BLS |
1 280 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Vandenys prie Madeiros, priklausantys Portugalijos suverenitetui arba jurisdikcijai. (2) Iš kuriu ne daugiau nei 5 % sudaro 12-14 cm staurides, nepaisant Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant, kad butu kontroliuojamas šis kiekis, iškrautu žuvu svoriui taikomas 1,2 koeficientas. |
||
|
Žuvų rūšys: Stauridė Trachurus spp. |
Zona: ŽRCAK (EB vandenys) (1) JAX/341SPN |
|
|
Ispanija |
1 280 |
|
|
EB |
1 280 |
|
|
BLS |
1 280 |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Vandenys prie Kanarų salų, priklausantys Ispanijos suverenitetui arba jurisdikcijai. |
||
|
Žuvų rūšys: Trisopterus esmarki |
Zona: NOP/2A3A4. |
|
|
Danija |
70 185 |
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Vokietija |
13 |
|
|
Nyderlandai |
52 |
|
|
EB |
70 250 |
|
|
Norvegija |
1 000 (1) |
|
|
BLS |
Netaikoma |
|
|
(1) Šią kvotą galima sužvejoti tik VI a kvadrate, į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos. |
||
|
Žuvų rūšys: Esmarko menkutė Trisopterus esmarki |
Zona: IV (Norvegijos vandenys) NOP/04-N. |
|
|
Danija |
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
|
|
|
EB |
|
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Įskaitant neatskiriamai sumaišytas staurides. (2) Tik kaip priegauda. |
||
|
Žuvų rūšys: Ne maistui sužvejotos žuvys |
Zona: IV (Norvegijos vandenys) I/F/04-N. |
|
|
Švedija |
|
|
|
EB |
800 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
(1) Menkės, juodadėmės menkės, sidabrinės saidos ir merlango bei ledjūrio menkės priegaudos įskaičiuojamos į šių žuvų rūšių kvotą. (2) Iš kurių ne daugiau nei 400 tonų stauridžių. |
||
|
Žuvų rūšys: Kombinuota kvota |
Zona: EB vandenų Vb, VI, VII zonos R/G/5B67-C |
|
|
EB |
Nenustatomas |
|
|
Norvegija |
140 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
(1) Sužvejotos tik ilgosiomis ūdomis, įskaitant ilgauodeges menkes, Mora mora ir didžiąsias siūlauodeges menkes. |
||
|
Žuvų rūšys: Kitos žuvų rūšys |
Zona: IV (Norvegijos vandenys) OTH/04-N. |
|
|
Belgija |
38 |
|
|
Danija |
3 500 |
|
|
Vokietija |
395 |
|
|
Prancūzija |
162 |
|
|
Nyderlandai |
280 |
|
|
Švedija |
Nenustatomas (1) |
|
|
Jungtinė Karalystė |
2 625 |
|
|
EB |
7 000 (2) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Kvotą „Kitos žuvų rūšys“ įprastu lygiu Norvegija skyrė Švedijai. (2) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai galima kreiptis dėl išimčių. |
||
|
Žuvų rūšys: Kitos žuvų rūšys |
Zona: IIa, IV, VIa zonu EB vandenys, į šiaurę nuo 56° 30‘ šiaurės platumos. OTH/2A46AN |
|
|
EB |
Nenustatomas |
|
|
Norvegija |
|
|
|
Farerų salos |
400 (2) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
(1) Apribojama IIa ir IV rajonais. Apima žvejybos rajonus, kurie specialiai nebuvo paminėti. (2) Apribota baltųjų žuvų priegauda IV ir VIa rajonuose. (3) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai galima kreiptis dėl išimčių. |
||
IB PRIEDAS
ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTO IR GRENLANDIJOS
TJTT I, II, IIIa, IV, V, XII, XIV rajonai ir ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)
|
Žuvų rūšys: Šiaurinis krabas voras Chionoecetes spp. |
Zona: ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys) PCR/ N01GRN |
|
|
Airija |
125 |
|
|
Ispanija |
875 |
|
|
EB |
1 000 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Bukažiotė ilgauodegė Coryphaenoides rupestris |
Zona: ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys) RNG/N01GRN |
|
|
Vokietija |
0 |
|
|
EB |
192 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Iš kurių 192 tonų skiriama Norvegijai. |
||
|
Žuvų rūšys: Bukažiotė ilgauodegė Coryphaenoides rupestris |
Zona: V, XIV (Grenlandijos vandenys) RNG/514GRN |
|
|
Vokietija |
0 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
EB |
285 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLS. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Iš kurių 285 tonų skiriama Norvegijai. |
||
| Žuvų rūšys: Silkės Clupea harengus |
Zona: EB ir I bei II zonų tarptautiniai vandenys HER/1/2 |
|||||||||||||||||||||||||||
|
Belgija |
22 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Danija |
21 243 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Vokietija |
3 720 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Ispanija |
70 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Prancūzija |
917 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Airija |
5 499 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Nyderlandai |
7 602 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Lenkija |
1 075 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Portugalija |
70 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Suomija |
329 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Švedija |
7 872 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Jungtinė Karalystė |
13 581 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
EB |
62 000 |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Farerų salos |
6 196 (1) |
|
||||||||||||||||||||||||||
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, tačiau taikoma to reglamento 5 straipsnio 2 dalis.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
(1) Galima sužvejoti EB vandenyse. Specialios sąlygos Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiose zonose:
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: I, II (Norvegijos vandenys) COD/1N2AB. |
|
|
Vokietija |
2 286 |
|
|
Graikija |
283 |
|
|
Ispanija |
2 550 |
|
|
Airija |
283 |
|
|
Prancūzija |
2 098 |
|
|
Portugalija |
2 550 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
8 869 |
|
|
EB |
18 920 |
|
|
BLS |
457 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: ŽŠVAO 0,1 (įskaitant V, XIV (Grenlandijos vandenys)) COD/N01514 |
|
|
Vokietija |
0 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
EB |
0 |
|
|
BLS |
0 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: I, II b COD/1/2B. |
|
|
Vokietija |
3 023 |
|
|
Ispanija |
7 814 |
|
|
Prancūzija |
1 290 |
|
|
Lenkija |
1 417 |
|
|
Portugalija |
1 650 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 936 |
|
|
Visos valstybės narės |
100 (1) |
|
|
EB |
17 229 (2) |
|
|
BLS |
457 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę. (2) Skiriant menkių išteklio, kurio žuvis Bendrijai leidžiama žvejoti Špicbergeno ir Lokių salų rajone, dalį griežtai laikomasi 1920 m. Paryžiaus sutartyje nustatytų teisių ir įpareigojimų. |
||
|
Žuvų rūšys: Menkės ir juodadėmės menkės Gadus morhua ir Melanogrammus aeglefinus |
Zona: Vb (Farerų salų vandenys) C/H/05B-F. |
|
|
Vokietija |
10 |
|
|
Prancūzija |
60 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
430 |
|
|
EB |
500 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Atlanto otas Hippoglossus hippoglossus |
Zona: V, XIV (Grenlandijos vandenys) HAL/514GRN |
|
|
Portugalija |
800 |
|
|
EB |
|
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Iš kurių 200 tonų turi būta sužvejota tik ilgosiomis ūdomis, skiriama Norvegijai. (2) Jeigu menkes žvejojant tralu ir žvejojant jūrų ešerius Atlanto oto priegauda būtų tokia, kad galėtų būti viršijama ši kvota, Grenlandijos valdžios institucijos priima sprendimus, jog Bendrija menkių ir jūrų ešerių žvejybą vis dėl to galėtų vykdyti tol, kol nebus išnaudotos atitinkamos kvotos. |
||
|
Žuvų rūšys: Atlanto otas Hippoglossus hippoglossus |
Zona: ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys) HAL/N01GRN |
|
|
EB |
|
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
(1) Iš kurių 200 tonų turi būta sužvejota tik ilgosiomis ūdomis, skiriama Norvegijai. (2) Jeigu menkes žvejojant tralu ir žvejojant jūrų ešerius Atlanto oto priegauda būtų tokia, kad galėtų būti viršijama ši kvota, Grenlandijos valdžios institucijos priima sprendimus, jog Bendrija menkių ir jūrų ešerių žvejybą vis dėl to galėtų vykdyti tol, kol nebus išnaudotos atitinkamos kvotos. |
||
|
Žuvų rūšys: Stintenės Mallotus villosus |
Zona: IIb CAP/02B. |
|
|
EB |
0 |
|
|
BLS |
0 |
|
|
Žuvų rūšys: |
Stintenės Mallotus villosus |
Zona: |
V, XIV (Grenlandijos vandenys) CAP/514GRN |
|
|
Visos valstybės narės |
0 |
|
|
|
|
EB |
16 170 |
|
||
|
BLS |
Nenustatomas |
|
||
|
(1) Iš kurių 16 170 tonų skirta Islandijai. (2) Turi būti sužvejota iki 2006 m. balandžio 30 d. |
||||
|
Žuvų rūšys: Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: I, II (Norvegijos vandenys) HAD/1N2AB. |
|
|
Vokietija |
591 |
|
|
Prancūzija |
355 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 814 |
|
|
EB |
2 760 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Putasu Micromesistius poutassou |
Zona: I, II (Norvegijos vandenys) WHB/1/2-N. |
|
|
Vokietija |
500 |
|
|
Prancūzija |
500 |
|
|
EB |
1 000 |
|
|
BLS |
2 000 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Putasu Micromesistius poutassou |
Zona: Vb (Farerų salų vandenys) WHB/05B-F. |
|
|
Danija |
7 040 |
|
|
Vokietija |
480 |
|
|
Prancūzija |
768 |
|
|
Nyderlandai |
672 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
7 040 |
|
|
EB |
16 000 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų lydeka ir Dvipelekė jūrų lydeka Molva molva ir Molva dypterigia |
Zona: Vb (Farerų salų vandenys) B/L/05B-F. |
|
|
Vokietija |
898 (1) |
|
|
Prancūzija |
1 992 (1) |
|
|
Jungtinė Karalystė |
175 (1) |
|
|
EB |
3 065 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Ne didesnė nei 1 080 tonų bukažiotės ilgauodegės ir juodosios juostažuvės priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą. |
||
|
Žuvų rūšys: Šiaurinė krevetė Pandalus borealis |
Zona: V, XIV (Grenlandijos vandenys) PRA/514GRN |
|
|
Danija |
887 |
|
|
Prancūzija |
887 |
|
|
EB |
5 675 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Iš kurių 2 750 tonų skiriama Norvegijai ir 1 150 tonų Farerų saloms. |
||
|
Žuvų rūšys: Šiaurinė krevetė Pandalus borealis |
Zona: ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys) PRA/ N01GRN |
|
|
Danija |
2 000 |
|
|
Prancūzija |
2 000 |
|
|
EB |
4 000 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: I, II (Norvegijos vandenys) POK/1N2AB. |
|
|
Vokietija |
2 880 |
|
|
Prancūzija |
463 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
257 |
|
|
EB |
3 600 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: I, II (Tarptautiniai vandenys ) POK/1/2INT |
|
|
EB |
0 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
Žuvų rūšys: Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: Vb (Farerų salų vandenys) POK/05B-F. |
|
|
Belgija |
56 |
|
|
Vokietija |
347 |
|
|
Prancūzija |
1 691 |
|
|
Nyderlandai |
56 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
650 |
|
|
EB |
2 800 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Juodasis otas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: I, II (Norvegijos vandenys) GHL/1N2AB. |
|
|
Vokietija |
37 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
37 |
|
|
EB |
75 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Juodasis otas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: I, II (Tarptautiniai vandenys ) GHL/1/2INT |
|
|
EB |
0 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
Žuvų rūšys: Juodasis otas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: V, XIV (Grenlandijos vandenys) GHL/514GRN |
|
|
Vokietija |
5 154 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
271 |
|
|
EB |
6 300 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Iš kurių 800 tonų skiriama Norvegijai ir 75 tonų Farerų saloms. |
||
|
Žuvų rūšys: Juodasis otas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: ŽŠVAO 0,1 (Grenlandijos vandenys) GHL/N01GRN |
|
|
Vokietija |
550 |
|
|
EB |
1 500 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Iš kurių 800 tonų skiriama Norvegijai ir 150 tonų Farerų saloms. |
||
|
Žuvų rūšys: Skumbrė Scomber scombrus |
Zona: IIa (Norvegijos vandenys) MAC/02A-N. |
|
|
Danija |
9 000 (1) |
|
|
EB |
9 000 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Taip pat galima sužvejoti IV parajonyje (Norvegijos vandenys) ir IIa kvadrate (tarptautiniai vandenys)(MAC/*4N-2A). |
||
|
Žuvų rūšys: Skumbrė Scomber scombrus |
Zona: Vb (Farerų salų vandenys) MAC/05B-F. |
|
|
Danija |
2 908 (1) |
|
|
EB |
2 908 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Galima sužvejoti IVa rajone (EB vandenys) (MAC/*04A.). |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų ešerys Sebastes spp. |
RED/51214. |
|
|
Estija |
|
|
|
Vokietija |
|
|
|
Ispanija |
|
|
|
Prancūzija |
|
|
|
Airija |
|
|
|
Latvija |
|
|
|
Nyderlandai |
|
|
|
Lenkija |
|
|
|
Portugalija |
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
|
|
|
EB |
9 463 (2) |
|
|
BLS |
62 416 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) EB vandenys ir tarptautiniai vandenys. (2) Galima sužvejoti ŽŠVAO reguliuojamo rajono 2 parajonyje, IF ir3K kvadratuose, tačiau įskaičiuojama į V, XII, XIV rajonų kvotą, jeigu bendra kvota yra 15 675 tonų (RED/*N1F3K). (3) Ne daugiau kaip 80 % kvotos gali būti išnaudojama iki 2006 m. liepos 1 d. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų ešerys Sebastes spp. |
Zona: I, II (Norvegijos vandenys) RED/1N2AB. |
|
|
Vokietija |
766 (1) |
|
|
Ispanija |
95 (1) |
|
|
Prancūzija |
84 (1) |
|
|
Portugalija |
405 (1) |
|
|
Jungtinė Karalystė |
150 (1) |
|
|
EB |
1 500 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Tik kaip priegauda. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų ešerys Sebastes spp. |
Zona: V, XIV (Grenlandijos vandenys) RED/514GRN |
|
|
Vokietija |
9 356 |
|
|
Prancūzija |
47 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
66 |
|
|
EB |
|
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Galima sužvejoti pelaginiu tralu. Apie žvejojant dugniniu tralu ir pelaginiu tralu sužvejotus žuvų kiekius privaloma pranešti atskirai. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje. (2) 3 500 tonų turi būti sužvejota pelaginiu tralu ir jos skiriamos Norvegijai. (3) 260 tonų skiriama Farerų saloms. Apie žvejojant dugniniu tralu ir pelaginiu tralu sužvejotus žuvų kiekius privaloma pranešti atskirai. |
||
|
Žuvų rūšys: |
Jūrų ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
Va (Islandijos vandenys) RED/05A-IS |
|
|
Belgija |
100 |
|
||
|
Vokietija |
1 690 |
|
||
|
Prancūzija |
50 |
|
||
|
Jungtinė Karalystė |
1 160 |
|
||
|
EB |
3 000 |
|
||
|
BLS |
Nenustatomas |
|
||
|
(1) Įskaitant neišvengiamą priegaudą (menkei ši nuostata netaikoma). (2) Turi būti sužvejota nuo liepos iki gruodžio mėn. |
||||
|
Žuvų rūšys: Jūrų ešerys Sebastes spp. |
Zona: Vb (Farerų salų vandenys) RED/05B-F. |
|
|
Belgija |
21 |
|
|
Vokietija |
2 761 |
|
|
Prancūzija |
186 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
32 |
|
|
EB |
3 000 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Priegaudos |
Zona: ŽŠVAO 0, 1 (Grenlandijos vandenys) XBC/ N01GRN |
|
|
EB |
2 000 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
(1) Daroma nuoroda į suvestinę menkių, Atlanto vilkžuvių, rajų, jūrų lydekų ir didžiadančių menkių priegaudą. Menkių priegaudos kiekis neturi būti didesnis nei 100 tonų. Galima sužvejoti vakarinėje arba rytinėje dalyje. |
||
|
Žuvų rūšys: Kitos žuvų rūšys (1) |
Zona: I, II (Norvegijos vandenys) OTH/1N2AB. |
|
|
Vokietija |
150 (1) |
|
|
Prancūzija |
60 (1) |
|
|
Jungtinė Karalystė |
240 (1) |
|
|
EB |
450 (1) |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Tik kaip priegauda. |
||
|
Žuvų rūšys: Kitos žuvų rūšys (1) |
Zona: Vb (Farerų salų vandenys) OTH/05B-F. |
|
|
Vokietija |
305 |
|
|
Prancūzija |
275 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
180 |
|
|
EB |
760 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Išskyrus komercinės vertės neturinčias žuvų rūšis. |
||
|
Žuvų rūšys: Plekšninės žuvys |
Zona: Vb (Farerų salų vandenys) FLX/05B-F. |
|
|
Vokietija |
81 |
|
|
Prancūzija |
63 |
|
|
Jungtinė Karalystė |
306 |
|
|
EB |
450 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
IC PRIEDAS
ŽŠVAO RAJONO ŠIAURĖS VAKARŲ
ATLANTO parajonis
Kiekvienas BLS ir susijusios sąlygos buvo priimtos laikantis ŽŠVAO reikalavimų.
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: ŽŠVAO 2J3KL COD/N2J3KL |
|
|
EB |
0 (1) |
|
|
BLS |
0 (1) |
|
|
(1) Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles. |
||
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: ŽŠVAO 3NO COD/N3NO. |
|
|
EB |
0 (1) |
|
|
BLS |
0 (1) |
|
|
(1) Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles. |
||
|
Žuvų rūšys: Menkė Gadus morhua |
Zona: ŽŠVAO 3M COD/N3M. |
|
|
EB |
0 (1) |
|
|
BLS |
0 (1) |
|
|
(1) Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles. |
||
|
Žuvų rūšys: Raudonoji plekšnė Glyptocephalus cynoglossus |
Zona: ŽŠVAO 2J3KL WIT/N2J3KL |
|
|
EB |
0 (1) |
|
|
BLS |
0 (1) |
|
|
(1) Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles. |
||
|
Žuvų rūšys: Raudonoji plekšnė Glyptocephalus cynoglossus |
Zona: ŽŠVAO 3NO WIT/N3NO. |
|
|
EB |
0 (1) |
|
|
BLS |
0 (1) |
|
|
(1) Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles. |
||
|
Žuvų rūšys: Amerikinė jūrų plekšnė Hippoglossoides platessoides |
Zona: ŽŠVAO 3M PLA/N3M. |
|
|
EB |
0 (1) |
|
|
BLS |
0 (1) |
|
|
(1) Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles. |
||
|
Žuvų rūšys: Amerikinė jūrų plekšnė Hippoglossoides platessoides |
Zona: ŽŠVAO 3LNO PLA/N3LNO. |
|
|
EB |
0 (1) |
|
|
BLS |
0 (1) |
|
|
(1) Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles. |
||
|
Žuvų rūšys: Trumpačiuopiklis kalmaras Illex illecebrosus |
Zona: ŽŠVAO 3 ir 4 subzonos SQI/N34. |
|
|
Estija |
128 (2) |
|
|
Latvija |
128 (2) |
|
|
Lietuva |
128 (2) |
|
|
Lenkija |
227 (2) |
|
|
EB |
|
|
|
BLS |
34 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Jeigu nenurodoma Bendrijos dalis, 29 467 tonas gali sužvejoti Kanada ir EB valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. (2) Turi būti sužvejota nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. |
||
|
Žuvų rūšys: Geltonuodegė plekšnė Limanda ferruginea |
Zona: ŽŠVAO 3LNO YEL/N3LNO. |
|
|
Estija |
pm |
|
|
Latvija |
pm |
|
|
Lietuva |
pm |
|
|
Lenkija |
pm |
|
|
EB |
|
|
|
BLS |
15 000 |
|
|
(1) Nors Bendrija gali sužvejoti 76 tonas, nuspręsta, kad ta kvota mažinama iki 0. Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, kurios bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles. (2) Apie sužvejotų žuvų kiekius, kurie buvo sužvejoti laivais ir naudojant šią kvotą, pranešama valstybei narei ir per Komisiją pranešimas per 48 valandas perduodamas ŽŠVAO atsakingam sekretoriui. |
||
|
Žuvų rūšys: Stintenės Mallotus villosus |
Zona: ŽŠVAO 3NO CAP/N3NO. |
|
|
EB |
0 (1) |
|
|
BLS |
0 (1) |
|
|
(1) Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, kurios bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles. |
||
|
Žuvų rūšys: Šiaurinė krevetė Pandalus borealis |
Zona: ŽŠVAO 3L (1) PRA/N3L. |
|
|
Estija |
245 (2) |
|
|
Latvija |
245 (2) |
|
|
Lietuva |
245 (2) |
|
|
Lenkija |
245 (2) |
|
|
EB |
|
|
|
BLS |
22 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Be kvadrato, apibrėžto šiomis koordinatėmis: (2) Turi būti sužvejota nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d., nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 14 d. ir nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d. (3) Visos valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. |
||
|
Žuvų rūšys: Šiaurinė krevetė Pandalus borealis |
Zona: ŽŠVAO 3M (1) PRA/N3M. |
|
|
BLS |
pm (2) |
|
|
(1) Laivai šiuos išteklius taip pat gali žvejoti 3L kvadrato zonoje, apibrėžtoje šiomis koordinatėmis: (2) Nenustatomas Žvejyba valdoma apribojant žvejybos pastangą. Atitinkamos valstybės narės šią žvejybą vykdantiems savo laivams išduoda specialius žvejybos leidimus ir apie tuos leidimus praneša Komisijai prieš laivui pradedant žvejybą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94. Nukrypstant nuo minėto reglamento 8 straipsnio, leidimai įsigalioja tik tada, jeigu Komisija nepateikė prieštaravimo per penkias darbo dienas nuo pranešimo. |
||
|
Žuvų rūšys: Juodasis otas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: ŽŠVAO 3LMNO GHL/N3LMNO |
|
|
Estija |
371 |
|
|
Vokietija |
378 |
|
|
Latvija |
52 |
|
|
Lietuva |
26 |
|
|
Ispanija |
5 072 |
|
|
Portugalija |
2 139 |
|
|
EB |
8 038 |
|
|
BLS |
13 079 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Raja Rajidae |
Zona: ŽŠVAO 3LNO SRX/N3LNO. |
|
|
Ispanija |
6 561 |
|
|
Portugalija |
1 274 |
|
|
Estija |
546 |
|
|
Lietuva |
119 |
|
|
EB |
8 500 |
|
|
BLS |
13 500 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų ešerys Sebastes spp. |
Zona: ŽŠVAO 3LN RED/N3LN. |
|
|
EB |
0 (1) |
|
|
BLS |
0 (1) |
|
|
(1) Šių žuvų rūšių specialioji žvejyba nebus vykdoma, jos bus sužvejojamos tik kaip priegauda pagal 29 straipsnyje nustatytas taisykles. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų ešerys Sebastes spp. |
Zona: ŽŠVAO 3M RED/N3M. |
|
|
Estija |
1 571 (1) |
|
|
Vokietija |
513 (1) |
|
|
Ispanija |
233 (1) |
|
|
Latvija |
1 571 (1) |
|
|
Lietuva |
1 571 (1) |
|
|
Portugalija |
2 354 (1) |
|
|
EB |
7 813 (1) |
|
|
BLS |
5 000 (1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Naudojant šią kvotą galioja nuostata, numatanti prievolę laikytis 5 000 tonų BLS, nustatyto šiam ištekliui. Išnaudojus BLS, nutraukiama specialioji šio išteklio žvejyba nepaisant sužvejotų žuvų kiekio lygio. |
||
|
Žuvų rūšys: Jūrų ešerys Sebastes spp. |
Zona: ŽŠVAO 3O RED/N3O. |
|
|
Ispanija |
1 771 |
|
|
Portugalija |
5 229 |
|
|
EB |
7 000 |
|
|
BLS |
20 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Jūrų ešerys Sebastes spp. |
Zona: ŽŠVAO 2 parajonis, IF ir 3K kvadratai RED/N1F3K. |
|
|
Latvija |
364 |
|
|
Lietuva |
3 019 |
|
|
BLS |
3 383 |
|
|
Žuvų rūšys: Baltoji jūrų vėgėlė Urophycis tenuis |
Zona: ŽŠVAO 3NO HKW/N3NO. |
|
|
Ispanija |
2 165 |
|
|
Portugalija |
2 835 |
|
|
EB |
5 000 |
|
|
BLS |
8 500 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
ID PRIEDAS
TOLI MIGRUOJANČIOS ŽUVYS – Visi rajonai
BLS šiame rajone buvo nustatytas dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pavyzdžiui, Tarptautinei Atlanto tunų apsaugos komisijai (ICCAT) ir Amerikos tropikų tuno komisijai (IATT).
|
Žuvų rūšys: Paprastasis tunas Thunnus thynnus |
Zona: Atlanto vandenynas, į rytus nuo 45o vakarų ilgumos ir ir Viduržemio jūra BFT/AE045W |
|
|
Kipras |
|
|
|
Graikija |
323 |
|
|
Ispanija |
6 266 |
|
|
Prancūzija |
6 182 |
|
|
Italija |
4 880 |
|
|
Malta |
|
|
|
Portugalija |
590 |
|
|
Visos valstybės narės |
60 (2) |
|
|
EB |
18 301 |
|
|
BLS |
32 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Kipras ir Malta gali žvejoti pagal TATAK kvotą „Kitos žuvys“ pagal TATAK Atitikties lenteles, priimtas 2003 m. TATAK metiniame susirinkime.. (2) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją, ir tik kaip priegaudą. |
||
|
Žuvų rūšys: Durklažuvė Xiphias gladius |
Zona: Atlanto vandenynas, į šiaurę nuo 5o šiaurės platumos SWO/AN05N |
|
|
Ispanija |
5 565 |
|
|
Portugalija |
1 010 |
|
|
Visos valstybės narės |
185,5 (1) |
|
|
EB |
6 760,5 |
|
|
BLS |
14 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis |
|
(1) Išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, ir tik kaip priegaudą. |
||
|
Žuvų rūšys: Durklažuvė Xiphias gladius |
Zona: Atlanto vandenynas, į pietus nuo 5o šiaurės platumos SWO/AS05N |
|
|
Ispanija |
5 422,8 |
|
|
Portugalija |
357,2 |
|
|
EB |
5 780 |
|
|
BLS |
16 055 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Ilgapelekis tunas Germo alalunga |
Zona: Atlanto vandenynas, į šiaurę nuo 5o šiaurės platumos ALB/AN05N |
|
|
Airija |
|
|
|
Ispanija |
|
|
|
Prancūzija |
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
|
|
|
Portugalija |
|
|
|
EB |
|
|
|
BLS |
34 500 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
(1) Draudžiama naudoti bet kokius žiauninius tinklaičius, inkarinius žiauninius tinklaičius, sieninius tinklus ir vertikaliuosius tinklaičius. (2) Nustatoma, kad Bendrijos laivų, ilgapelekius tunus žvejojančių kaip pagrindinę žuvų rūšį, skaičius pagal Reglamento (EB) Nr. 973/2001 10 straipsnio 1 dalį turi būti 1 253 . (3) Didžiausio skaičiaus žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava ir turinčių leidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 973/2001 10 straipsnio 4 dalį ilgapelekius tunus žvejoti kaip pagrindinę žuvų rūšį, paskirstymas tarp valstybių narių: |
||
|
Žuvų rūšys: Ilgapelekis tunas Germo alalunga |
Zona: Atlanto vandenynas, į pietus nuo 5o šiaurės platumos ALB/AS05N |
|
|
Ispanija |
943,7 |
|
|
Prancūzija |
311 |
|
|
Portugalija |
660 |
|
|
EB |
1 914,7 |
|
|
BLS |
30 915 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis |
|
Žuvų rūšys: Didiaakis tunas Thunnus obesus |
Zona: Atlanto vandenynas BET/ATLANT |
|
|
Ispanija |
24 616,1 |
|
|
Prancūzija |
11 018,3 |
|
|
Portugalija |
10 873,3 |
|
|
EB |
46 507,7 |
|
|
BLS |
90 000 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis. |
|
Žuvų rūšys: Mėlynasis merlinas Makaira nigricans |
Zona: Atlanto vandenynas BUM/ATLANT |
|
|
EB |
103 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
|
Žuvų rūšys: Baltasis marlinas Tetrapturus alba |
Zona: Atlanto vandenynas WHM/ATLANT |
|
|
EB |
46,5 |
|
|
BLS |
Nenustatomas |
|
IE PRIEDAS
ANTARKTIS
KAJGIA rajonas
Pagal KAJGIA priimtas kiekvienas šis BLS neskiriamas KAJGIA šalims ir dėl to Bendrijos dalis nėra nustatoma. Sužvejotus žuvų kiekius kontroliuoja KAJGIA sekretoriatas, kuris praneša, kada turėtų būti nutraukta žvejyba išnaudojus BLS.
|
Žuvų rūšys: Krokodilinė ledžuvė Chaenocephalus aceratus |
Zona: JTO MŽŪO 48.3 Antarktis SSI/F483. |
|
|
BLS |
2 200 (1) |
|
|
(1) Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama. |
||
|
Žuvų rūšys: Paprastoji raganosė ledžuvė Channichthys rhinoceratus |
Zona: JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis LIC/F5852. |
|
|
BLS |
150 (1) |
|
|
(1) Į BLS turi būti įskaičiuotos visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turi būti nutraukiama. |
||
|
Žuvų rūšys: Ledjūrio skumbrė Champsocephalus gunnari |
Zona: JTO MŽŪO 48.3 Antarktis ANI/F483. |
|
|
BLS |
2 244 (1) |
|
|
(1) Šis BLS taikomas nuo 2005 m. lapkričio 15 d. iki 2006 m. lapkričio 14 d.Šio išteklio žuvų nuo 2006 m. kovo 1 d. leidžiama sužvejoti ne daugiau nei 561 toną. |
||
|
Žuvų rūšys: Ledjūrio skumbrė Champsocephalus gunnari |
Zona: JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis (1) ANI/F5852. |
|
|
BLS |
1 210 (2) |
|
|
(1) Šį BLS leidžiama sužvejoti rajone, apibrėžtame ta JTO MŽŪO 58.5.2 statistinio kvadrato dalimi, kuri nusakoma šiomis linijomis: (2) Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. |
||
|
Žuvų rūšys: Patagonijos dantžuvė Dissostichus eleginoides |
Zona: FJTO MŽŪO 48.3 Antarktis TOP/F483. |
|
|
BLS |
|
|
|
Specialios sąlygos: WLaikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiuose parajoniuose: |
||
|
Valdymo rajonas A: 48 vakarų ilgumos iki 43 30 vakarų ilgumos – 52 30 pietų platumos – 56 pietų platumos (TOP/*F483A) |
0 |
|
|
Valdymo rajonas B: 43 30 vakarų ilgumos iki 40 vakarų ilgumos – 52 30 pietų platumos iki 56 pietų platumos (TOP/*F483B) |
1 067 |
|
|
Valdymo rajonas C: 40 vakarų ilgumos iki 33 30 vakarų ilgumos – 52 30 pietų platumos – 56 pietų platumos (TOP/*F483C) |
2 489 |
|
|
(1) Šis BLS taikomas žvejybai ilgosiomis ūdomis – nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis – nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. (2) Įskaitant 177 tonas rajožuvės ir 152 tonas Macrorus spp. kaip priegaudą. |
||
|
Žuvų rūšys: Patagonijos dantžuvė Dissostichus eleginoides |
Zona: JTO MŽŪO 48.4 Antarktis TOP/F484. |
|
|
BLS |
|
|
|
(1) Turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis. (2) Šis BLS taikomas per žvejybos sezoną, kuris apibrėžtas kaip nustatytasis 48.3 parajoniui, arba tol, kol bus išnaudotas 48.4 parajoniui nustatytas sužvejotinas Dissostichus eleginoides kiekis arba tol, kol bus išnaudotas 48.3 parajoniui nustatytas sužvejotinas Dissostichus eleginoides kiekis, kaip nurodyta pirmiau, taikoma pirmesnio įvykio data). (3) Visi šiame rajone žvejojantys laivai turi daltvauti ženklinimo įsagais programoje pagal KAJGIA Ženklinimo įsagais protokolą. |
||
|
Žuvų rūšys: Patagonijos dantžuvėh Dissostichus eleginoides |
Zona: JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis TOP/F5852. |
|
|
BLS |
|
|
|
(1) Šis BLS taikomas tralinei žvejybai ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. ir žvejybai ilgosiomios ūdomis – nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. (2) Šis BLS taikomas tik į vakarus nuo 79o20’ rytų ilgumos. Šioje zonoje draudžiama žvejoti į rytus nuo šio dienovidinio (žr. XIII priedą). |
||
|
Žuvų rūšys: Krilis Euphausia superba |
Zona: JTO MŽŪO 48 KRI/F48. |
|
|
BLS |
4 000 000 (1) |
|
|
Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtos kvotos ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiuose parajoniuose: |
||
|
48.1 parajonis (KRI/*F481.) |
1 008 000 |
|
|
48.2 parajonis (KRI/*F482.) |
1 104 000 |
|
|
48.3 parajonis (KRI/*F483.) |
1 056 000 |
|
|
48.4 parajonis (KRI/*F484.) |
832 000 |
|
|
(1) Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. |
||
|
Žuvų rūšys: Krilis Euphausia superba |
Zona: JTO MŽŪO 58.4.1 Antarktis KRI/F5841. |
|
|
BLS |
440 000 (1) |
|
|
Specialios sąlygos: Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnius nei nurodytieji toliau kiekius galima sužvejoti šiuose rajonuose: |
||
|
58.4.1 kvadratas, į vakarus nuo115o rytų ilgumos (KRI/*F–41W) |
277 000 |
|
|
58.4.1 kvadratas, į rytus nuo115o rytų ilgumos (KRI/*F–41E) |
163 000 |
|
|
(1) Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. |
||
|
Žuvų rūšys: Krilis Euphausia superba |
Zona: JTO MŽŪO 58.4.2 Antarktis KRI/F5842. |
|
|
BLS |
450 000 (1) |
|
|
(1) Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. |
||
|
Žuvų rūšys: Antarktinis grundalas Gobionotothen gibberifrons |
Zona: JTO MŽŪO 48.3 Antarktis NOG/F483. |
|
|
BLS |
1 470 (1) |
|
|
(1) Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama. |
||
|
Žuvų rūšys: Pilkoji nototenija Lepidonotothen squamifrons |
Zona: JTO MŽŪO 48.3 Antarktis NOS/F483. |
|
|
BLS |
300 (1) |
|
|
(1) Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama. |
||
|
Žuvų rūšys: Pilkoji nototenija Lepidonotothen squamifrons |
Zona: JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis NOS/F5852. |
|
|
BLS |
80 (1) |
|
|
(1) Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama. |
||
|
Žuvų rūšys: Kergeleno nototenija Notothenia rossii |
Zona: JTO MŽŪO 48.3 Antarktis NOR/F483. |
|
|
BLS |
300 (1) |
|
|
(1) Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama. |
||
|
Žuvų rūšys: Krabas Paralomis spp. |
Zona: JTO MŽŪO 48.3 Antarktis PAI/F483. |
|
|
BLS |
1 600 (1) |
|
|
(1) Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. |
||
|
Žuvų rūšys: Tamsioji ledžuvė Pseudochaenichthus georgianus |
Zona: JTO MŽŪO 48.3 Antarktis SGI/F483. |
|
|
BLS |
300 (1) |
|
|
(1) Į BLS turi būti įskaičiuotos visos specialiosios žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, specialioji žvejyba turi būti nutraukiama. |
||
|
Žuvų rūšys: Ilgauodegė Macrourus spp. |
Zona: JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis GRV/F5852. |
|
|
BLS |
360 (1) |
|
|
(1) Į BLS turi būti įskaičiuotos visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turi būti nutraukiama. |
||
|
Žuvų rūšys: Kitos žuvų rūšys |
Zona: JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis OTH/F5852. |
|
|
BLS |
50 (1) |
|
|
(1) Į BLS turi būti įskaičiuotos visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turi būti nutraukiama. |
||
|
Žuvų rūšys: Rajožuvė Rajidae |
Zona: JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis SRX/F5852. |
|
|
BLS |
|
|
|
(1) Į BLS turi būti įskaičiuotos visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudos. Jeigu ši BLS priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turi būti nutraukiama. (2) Apskaičiuojant BLS rajožuvės turi būti laikomos viena žuvų rūšimi. |
||
|
Žuvų rūšys: Kalmaras Martialia hyadesi |
Zona: JTO MŽŪO 48.3 Antarktis SQS/F483. |
|
|
BLS |
2 500 (1) |
|
|
(1) Šis BLS taikomas nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. |
||
II PRIEDAS
IIA PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGA ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ
1. Taikymo sritis
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos 4 punkte apibrėžtus bet kokius žvejybos įrankius turintiems ir VII rajone bei IIa (EB vandenys), IIIa, VIa, VIIa ir VIId kvadratuose esantiems Bendrijos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 10 m arba didesnis. Šio priedo taikymo tikslais nuoroda i 2006 m. yra nuoroda i laikotarpi nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausios 31 d.
2. Geografinių rajonų apibrėžimas
2.1. Šiame priede naudojamas geografinis rajonas, atitinkantis visus šiuos rajonus:
a) Kategato sąsiauris
b) Skagerako sąsiauris, IV rajonas ir IIa (EB vandenys) bei VIId kvadratai
c) VIIa kvadratas
d) Via kvadratas
2.2. Laivams, apie kuriuos Komisijai pranešta, kad juose pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius įmontuotos laivo stebėjimo sistemos, galioja šis TJTT VIa rajono apibrėžimas:
VIa kvadratas, išskyrus tą VIa kvadrato dalį, esančią į vakarus nuo linijos, kuri brėžiama loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
60o00‘ šiaurės platumos, 04o00‘ vakarų ilgumos
59o45‘ šiaurės platumos, 05o00‘ vakarų ilgumos
59o30‘ šiaurės platumos, 06o00‘ vakarų ilgumos
59o00‘ šiaurės platumos, 07o00‘ vakarų ilgumos
58o30‘ šiaurės platumos, 08o00‘ vakarų ilgumos
58o00‘ šiaurės platumos, 08o00‘ vakarų ilgumos
58o00‘ šiaurės platumos, 08o30‘ vakarų ilgumos
56o00‘ šiaurės platumos, 08o30‘ vakarų ilgumos
56o00‘ šiaurės platumos, 09o00‘ vakarų ilgumos
55o00‘ šiaurės platumos, 09o00‘ vakarų ilgumos
55o00‘ šiaurės platumos, 10o00‘ vakarų ilgumos
54o30‘ šiaurės platumos, 10o00‘ vakarų ilgumos.
3. Dienų, kurias laivas būna rajone, apibrėžimas
Šiame priede diena, kurią laivas būna rajone – bet koks 24 valandų tęstinis laikotarpis (arba jo dalis), kurį laivas būna 2 punkte apibrėžtame geografiniame rajone ir nebūna uoste. Tęstinio laikotarpio skaičiavimo pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas.
4. Žvejybos įrankio apibrėžimas
Šiame priede yra skiriamos šios žvejybos įrankių grupės:
a) tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, išskyrus plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis:
i) 16 mm arba didesnis ir mažesnis nei 32 mm;
ii) 70 mm arba didesnis ir mažesnis nei 90 mm;
iii) 90 mm arba didesnis ir mažesnis nei 100 mm;
iv) 100 mm arba didesnis ir mažesnis nei 120 mm;
v) 120 mm arba didesnis nei 120 mm;
b) plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo kraštinės ilgis:
i) 80 mm arba didesnis ir mažesnis nei 90 mm;
ii) 90 mm arba didesnis ir mažesnis nei 100 mm;
iii) 100 mm arba didesnis ir mažesnis nei 120 mm;
iv) 120 mm arba didesnis nei 120 mm;
c) žiauniniai tinklaičiai, vertikalieiji tinklaičiai, kurių akies kraštinės ilgis, išskyrus sieninius tinklus:
i) mažesnis nei 110 mm;
ii) 110 mm arba didesnis ir mažesnis nei 220 mm;
iii) 220 mm arba didesnis nei 220 mm;
d) sieniniai tinklai;
e) ilgosios ūdos.
ŽVEJYBOS PASTANGOS APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS
5. Valstybių narių įsipareigojimai
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kurių iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti 2 punkte apibrėžtame rajone ne ilgiau nei 8 punkte nurodytas dienų skaičius.
6. Žvejybos pastangos lygiai
6.1 Valstybė narė jokiais 4 punkte apibrėžtais žvejybos įrankiais jokiame 2 punkte nustatytame rajone neleidžia žvejoti nė vienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kuris neturi 2001 m., 2002 m., 2003 m, 2004. arba 2005 m. duomenų apie savo žvejybos veiklą tame rajone, išskyrus duomenis apie žvejybos veikla perleidus dienas, jeigu valstybė narė neužtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis pajėgumas nebūtų naudojamas žvejybai atitinkamame rajone.
Tačiau laivui, turinčiam įrašų apie vieno iš 4 punkte apibrėžtų žvejybos įrankių naudojimą, galima leisti naudoti kitokį nei 4 punkte apibrėžtasis žvejybos įrankis, jeigu pastarajam įrankiui naudoti skiriamas dienų skaičius yra didesnis nei pirmam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičiui arba tam skaičiui yra lygus.
6.2. Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 2 punkte apibrėžtame rajone, vėliava draudžiama žvejoti tame rajone naudojant 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius, nebent tam laivui skiriama kvota atlikus perdavimą, leidžiamą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dali, ir pagal šio priedo 15 punktą skiriamos dienos jūroje.
7. Žvejybos pastangos apskaičiavimas
Valstybė narė į jokiems su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams pagal šį priedą skiriamų buvimo rajone dienų skaičių neįskaičiuoja dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes jis teikė kitam laivui skubią pagalbą, arba dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes sužeistą asmenį plukdė į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo visų sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų pagrindimą ir susijusius įrodymus, kuriuos gauna iš kompetentingų institucijų, patvirtinančius, kad nenumatytos aplinkybės buvo susiklosčiusios.
8. Didžiausias dienų skaičius
8.1 Nustatant didžiausią dienų, kurias žvejybos laivui leidžiama būti rajone, skaičių atsižvelgiama į šias specialias sąlygas pagal 1 lentele:
a) Laivas turi atitikti 1 priedėlyje nustatytas sąlygas.
b) Laivas turi atitikti 2 priedėlyje nustatytas sąlygas.
c) Bendras 2002 m. iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius žvejybos irankius ir , mutatis mutandis, kuriuos jis , iškrautų menkių kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % bendro visų rūšių žuvų, kurios iš laivo buvo iškrautos per 2002 m., kiekio, jeigu jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvąjį iškrautų žuvų, apie kurių išsiuntimą yra įrašyta Bendrijos laivo žurnale, svorį.
d) Bendras 2002 m iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius žvejybos irankius ir tenkinanciu šia specialia salyga, mutatis mutandis, kuriuos jis pakeite pagal Bendrijos teises aktus, iškrautų menkių, jūrų liežuvių ir jūrų plekšnių kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % bendro visų rūšių žuvų, kurios iš laivo buvo iškrautos per 2002 m., kiekio, jeigu jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvąjį iškrautų žuvų, apie kurių išsiuntimą yra įrašyta Bendrijos laivo žurnale, svorį.
e) Bendras 2002 m. iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius žvejybos irankius ir tenkinanciu šia specialia salyga, mutatis mutandis, kuriuos jis pakeite pagal Bendrijos teises aktus, iškrautu menkiu kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % iš laivo iškrautų visų rūšių žuvų kiekio, o jūrų plekšnės – daugiau nei 60 %, jeigu ši procentinė dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į gyvąjį 2002 m. iškrautų žuvų, apie kurių išsiuntimą yra įrašyta Bendrijos laivo žurnale, svorį .
f) Bendras 2002 m. iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius žvejybos irankius ir tenkinanciu šia specialia salyga, mutatis mutandis, kuriuos jis pakeite pagal Bendrijos teises aktus, iškrautu menkiu kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % iš laivo iškrautu visu rušiu žuvu kiekio, o otų ir jūrų rupūžių – daugiau nei 5 % minėto kiekio, jeigu ši procentinė dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į gyvąjį 2002 m. iškrautų žuvų, apie kurių išsiuntimą yra įrašyta Bendrijos laivo žurnale, svorį arba jei laivas vėliau žvejojo pagal šią specialią sąlygą.
g) Laivas privalo turėti sieninius tinklus, kurių akių kraštinės ilgis yra < 110 mm, ir vienu kartu negali būti išplaukęs iš uosto ilgiau kaip 24 valandas.
h) Laivas turi plaukioti su valstybes nares veliava ir buti registruotas valstybeje nareje, kuri yra parengusi Komisijos patvirtinta automatinio žvejybos licenciju sustabdymo del laivu, tenkinanciu šia specialia salyga, padarytu pažeidimu, sistema.
i) Laivas yra buvęs tame rajone 2003 m., 2004 m. arba 2005 m., turėdamas 4 punkto b papunktyje nurodytus žvejybos įrankius. 2006 m. laive laikomų menkių kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % viso iš laivo iškrautų visų rūšių žuvų kiekio, apskaičiuoto pagal Bendrijos laivo žurnale įregistruotą iškrautų žuvų gyvąjį svorį. Valdymo laikotarpiu, kai taikoma ši nuostata, bet kuriuo metu laive negali būti žvejybos įrankių, nenurodytų 4 punkto b papunkčio iii įtraukoje arba 4 punkto b papunkčio iv įtraukoje.
j) Laivas turi tenkinti 3 priedelyje nustatytas salygas.
k) Bendras 2002 m. iš laivo arba laivu, naudojanciu panašius žvejybos irankius ir tenkinanciu šia specialia salyga, mutatis mutandis, kuriuos jis pakeite pagal Bendrijos teises aktus, iškrautu menkiu kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 % iš laivo iškrautu visu rušiu žuvu kiekio, o juru plekšniu - daugiau nei 60 %, jeigu ši procentine dalis apskaiciuojama atsižvelgiant i gyvaji nuo gegužes iki spalio men. iškrautu žuvu, apie kuriu išsiuntima yra irašyta Bendrijos laivo žurnale, svori. Nuo gegužes iki spalio men. imtinai rajone i rytus nuo 4° 30' vakaru ilgumos taikomi bent 55 % maksimalaus dienu skaiciaus, nustatyto pagal šia specialia salyga.
8.2 Didžiausias dienų, per kurias laivas gali būti bet kokiame iš 2 punkte apibrėžtų rajonų, jeigu laivas turi vieną iš 4 punktų nurodytų žvejybos įrankių, skaičius per metus yra pateiktas I lentelėje.
8.3 Didžiausias dienų, per kurias laivui leidžiama būti paeiliui bet kokiuose 2 punkte nurodytuose keliuose žvejybos rajonuose, skaičius per metus negali būti didesnis nei tas dienų, per kurias laivui yra leidžiama būti viename iš tų kelių rajonų, skaičius.
8.4 Diena, kuri praleidžiama šio priedo 2 punkte apibrėžtame rajone, taip pat įskaičiuojama į bendrą dienų, per kurias laivas, žvejojantis tos pačios kategorijos žvejybos įrankiais, būna IIC priedo 1 punkte apibrėžtame rajone, skaičių.
8.5 Jeigu laivas, plaukdamas žvejybos reiso maršrutu, kerta dviejų arba daugiau rajonų ribą, ta diena įskaičiuojama į to rajono, kuriame laivas išbuvo ilgesnę tos dienos dalį, dienų skaičių.
9. Valdymo laikotarpiai
9.1 Valstybės narės I lentelėje nurodytas dienas rajone gali paskirstyti vieno ar keliu kalendoriniu mėnesu valdymo laikotarpiais.
9.2 Dienu skaiciu, kurį laivas gali būti bet kuriame iš 2 punkte apibrėžtų rajonų per vieną valdymo laikotarpį, nustato atitinkama valstybe nare savo nuožiura.
9.3 Bet kokiu valdymo laikotarpiu laivas, jeigu yra išnaudojęs jam skirtą buvimo rajone dienų skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį turi likti uoste arba neplaukti į jokį 2 punkte nurodytą rajoną, jeigu nenaudoja vien 18 punkte aprašytų nereglamentuotų žvejybos įrankių.
10. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutraukiamą žvejybos veiklą
10.1 Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką ( 31 ), 7 straipsnį arba atsižvelgdama i kitas valstybiu nariu tinkamai pagristas aplinkybes, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d. žvejybos veikla nutraukiama visam laikui, valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų, kuriomis laivui, jei jis turi bet kokį iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių, per kurias laivui leidžiama būti rajone, skaičių. Žvejybos veiklai nenaudojamų laivų, kurie žvejojo atitinkamais žvejybos įrankiais, 2001 m. taikyta žvejybos pastanga, išmatuota kilovatų-dienomis, turi būti panašaus lygio kaip žvejybos pastangos, kurią 2001 m. taikė visi minėtais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai, lygis. Jeigu apskaičiavus susidaro nevisa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, kai laivas buvo pakeistas pagal 6.2 punkta.
10.2 Valstybės narės, norinčios gauti 10.1. punkte nurodytą paskyrimą, pateikia Komisijai prašymą ir ataskaitas su išsamia informacija apie atitinkamus žvejybos veiklos visam laikui nutraukimus.
10.3 Komisija, remdamasi tuo prašymu, pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką gali iš dalies pakeisti tai valstybei narei 8.2. punkte nustatytą dienų skaičių.
10.4 Bet koks papildomas dienų skaičius, kurį Komisija anksčiau buvo paskyrusi už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą, tebegalioja 2006 m.
11. Papildomu dienu paskyrimas siekiant sustiprinti stebejima
11.1 2006 m. valstybems narems Komisija pagal sustiprinta stebejimo programa žvejybos pramonei bendradarbiaujant su mokslininkais gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali buti tame rajone, turedamas 4 punkte nurodytu irankiu. Pagal šia programa daugiausia demesio skiriama išmetimu kiekiui ir sugavimo sudeciai.
11.2 11.1 punkte minimomis skiriamomis dienomis norincios pasinaudoti valstybes nares pateikia savo sustiprinto stebejimo programos aprašyma.
11.3 Komisija pagal ši aprašyma ir pasikonsultavusi su ŽMTEK gali keisti 8.2 punkte nurodyta dienu skaiciu tai valstybei narei, tame rajone bei atitinkamai irankiu grupei Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
12. Sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo įprastos dienų skyrimo tvarkos
12.1 Specialiame 7 straipsnyje nurodytame žvejybos leidime laivui, besinaudojanciam 8.1 punkte išvardytomis specialiomis sąlygomis, turi buti nurodytos šios salygos.
12.2 Jeigu laivui papildomas dienų skaičius skiriamas atsižvelgiant į tai, kad laivas atitinka bet kurią iš 8.1 punkto b, c, d, e, f arba k papunkčiuose išvardytų sąlygų, to laivo sugautu ir jame laikomu žuvu kiekis turi neviršyti procentines tu rušiu dalies, nurodytos šiuose papunkciuose. Iš laivo į kitą laivą neleidžiama perkrauti jokių žuvų. Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš minėtų sąlygų, ►C1 jam nedelsiant panaikinama teisė gauti papildomų dienų. ◄
13.
I LENTELĖ
Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone 2006 m., skaičius pagal naudojamą žvejybos įrankį
|
|
Rajonas (apibrėžtas tam tikrame punkte) |
|||||||
|
Žvejybos įrankio grupė, 4 punktas |
Specialios sąlygos, 8 punktas |
Pavadinimas (1) |
2.1.a Kategato sąsiauris |
2.1.b 1 – Skagerako sąsiauris 2 – II, IVa, b, c, 3 – VIId |
2.1.c VIIa |
2.1.d VIa |
||
|
1 |
2 |
3 |
||||||
|
4.a.i |
|
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 16 ir < 32 mm |
228 (2) |
228 (2) |
228 |
228 |
||
|
4.a.ii |
|
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 70 ir < 90 mm |
n.r. |
n.r. |
227 |
227 |
227 |
|
|
4.a.iii |
|
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 90 ir < 100 mm |
103 |
103 |
227 |
227 |
227 |
|
|
4.a.iv |
|
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 100 ir < 120 mm |
103 |
103 |
114 |
91 |
||
|
4.a.v |
|
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 120 mm |
103 |
103 |
114 |
91 |
||
|
4.a.iii |
8.1.(a) |
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 90 ir < 100 mm, su 120 mm kvadratinių akių langu |
137 |
137 |
227 |
227 |
227 |
|
|
4.a.iv |
8.1.(a) |
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 100 ir < 120 mm, su 120 mm kvadratinių akių langu |
137 |
137 |
103 |
114 |
91 |
|
|
4.a.v |
8.1.(a) |
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 120 mm, su 120 mm kvadratinių akių langu |
137 |
137 |
103 |
114 |
91 |
|
|
4.a.v. |
8.1.(j) |
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 120 mm, su 140 mm kvadratinių akių langu |
149 |
149 |
115 |
126 |
103 |
|
|
4.a.ii |
8.1.(b) |
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 70 ir < 90 mm, atitinkantys 2 priedėlyje nustatytas sąlygas |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
||
|
4.a.iii |
8.1.(b) |
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 90 ir < 100 mm, atitinkantys 2 priedėlyje nustatytas sąlygas |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
||
|
4.a.iv |
8.1.(c) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie tralais arba daniškais gaubiamaisiais tinklais, kurių akių dydis ≥ 100 ir < 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės sudaro mažiau nei 5 % |
148 |
148 |
148 |
148 |
||
|
4.a.v |
8.1.(c) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie tralais arba daniškais gaubiamaisiais tinklais, kurių akių dydis ≥ 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės sudaro mažiau nei 5 % |
160 |
160 |
160 |
160 |
||
|
4.a.iv |
8.1.(k) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie tralais arba daniškais gaubiamaisiais tinklais, kurių akių dydis ≥ 100 ir < 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės sudaro mažiau nei 5 %, o jūrų plekšnės – daugiau nei 60 % |
n.r. |
n.r. |
166 |
n.r. |
||
|
4.a.v |
8.1.(k) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie tralais arba daniškais gaubiamaisiais tinklais, kurių akių dydis ≥ 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės sudaro mažiau nei 5 %, o jūsų plekšnės – daugiau nei 60 % |
n.r. |
n.r. |
178 |
n.r. |
||
|
4.a.v |
8.1.(h) |
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis ≥ 120 mm, naudojami pagal automatinio žvejybos licencijų sustabdymo sistemą |
115 |
115 |
126 |
103 |
||
|
4.a.ii |
8.1.(d) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie tralais arba daniškais gaubiamaisiais tinklais, kurių akių dydis ≥ 70 ir < 90 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės, jūrų liežuviai ir jūrų plekšnės sudaro mažiau nei 5 % |
280 |
280 |
280 |
280 |
||
|
4.a.iii |
8.1.(d) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie tralais arba daniškais gaubiamaisiais tinklais, kurių akių dydis ≥ 90 ir < 100 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės, jūrų liežuviai ir jūrų plekšnės sudaro mažiau nei 5 % |
Neribotas |
Neribotas |
280 |
280 |
280 |
|
|
4.a.iv |
8.1.(d) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie tralais arba daniškais gaubiamaisiais tinklais, kurių akių dydis ≥ 100 ir < 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės, jūrų liežuviai ir jūrų plekšnės sudaro mažiau nei 5 % |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
||
|
4.a.v |
8.1.(d) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie tralais arba daniškais gaubiamaisiais tinklais, kurių akių dydis > 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės, jūrų liežuviai ir jūrų plekšnės sudaro mažiau nei 5 % |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
Neribotas |
||
|
4.a.v |
8.1.(h) 8.1.(j) |
Tralai arba daniški gaubiamieji tinklai, kurių akių dydis > 120 mm, su 140 mm kvadratinių akių langu, naudojami pagal automatinio žvejybos licencijų sustabdymo sistemą |
n.r. |
n.r. |
127 |
138 |
115 |
|
|
4.b.i |
|
Sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 80 mm ir < 90 mm |
n.r. |
143 (2) |
Neribotas |
143 |
143 (2) |
|
|
4.b.ii |
|
Sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 90 mm ir < 100 mm |
n.r. |
143 (2) |
Neribotas |
143 |
143 (2) |
|
|
4.b.iii |
|
Sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 100 mm ir < 120 mm |
n.r. |
143 |
Neribotas |
143 |
143 |
|
|
4.b.iv |
|
Sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 120 mm |
n.r. |
143 |
Neribotas |
143 |
143 |
|
|
4.b.iii |
8.1.(c) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie sijiniais tralais, kurių tinklo akių dydis ≥ 100 mm ir < 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės sudaro mažiau nei 5 % |
n.r. |
155 |
Neribotas |
155 |
155 |
|
|
4.b.iii |
8.1.(i) |
Sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 100 mm ir < 120 mm, laivams, kurie žvejojo sijiniais tralais 2003 m., 2004 m. arba 2005 m. |
n.r. |
155 |
Neribotas |
155 |
155 |
|
|
4.b.iv |
8.1.(c) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie sijiniais tralais, kurių tinklo akių dydis ≥ 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės sudaro mažiau nei 5 % |
n.r. |
155 |
Neribotas |
155 |
155 |
|
|
4.b.iv |
8.1.(i) |
Sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 120 mm, laivams, kurie žvejojo sijiniais tralais 2003 m., 2004 m. arba 2005 m. |
n.r. |
155 |
Neribotas |
155 |
155 |
|
|
4.b.iv |
8.1.(e) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie sijiniais tralais, kurių tinklo akių dydis ≥ 120 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės sudaro mažiau nei 5 %, o jūrų plekšnės – daugiau nei 60 % |
n.r. |
155 |
Neribotas |
155 |
155 |
|
|
4.c.i 4.c.ii 4.c.iii 4.d |
|
Žiauniniai ir pinklūs tinklai, kurių akių dydis: — < 110 mm — ≥ 110 mm ir < 220 mm — ≥ 220 mm ir sieniniai tinklai |
140 |
140 |
140 |
140 |
||
|
4.c.iii |
8.1.(f) |
Pagal laivo žurnalo duomenis apie žiauniniais ir pinkliais tinklais, kurių akių dydis ≥ 220 mm, sužvejotus žuvų kiekius menkės sudaro mažiau nei 5 %, o otai ir jūrų rupūžės – daugiau nei 5 % |
162 |
140 |
162 |
140 |
140 |
140 |
|
4.d |
8.1.(g) |
Sieniniai tinklai, kurių akių dydis < 110 mm. Laivas nebūna uoste ne ilgiau kaip 24 valandas |
140 |
140 |
205 |
140 |
140 |
|
|
4.e |
|
Ilgosios ūdos |
173 |
173 |
173 |
173 |
||
|
(1) Naudojami tik 4 ir 8 punktuose nurodyti pavadinimai. (2) Jeigu yra nustatyta apribojimų, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 850/98. „n.r.“ reiškia „nenurodomas“ |
||||||||
KEITIMASIS PASKIRTA ŽVEJYBOS PASTANGA IR DIENOMIS, KURIAS GALIMA BŪTI RAJONE
14. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui
14.1. Pagal 6 punkto nuostatas valstybė narė gali leisti kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti dienas, kurias galima būti 2 punkte nurodytame rajone ir kuriomis naudotis tas laivas turi teisę, kitam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius ir jo variklio galia kilovatais (kilovatų dienos) yra lygus dienas perleidžiančiojo laivo dienų skaičiui ir šio laivo variklio galiai (išreikštai kilovatais) arba yra už pastarąją mažesnė. Laivo variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia.
14.2. Bendras pagal 14.1 punktą perkeltų buvimo 2 punkte nurodytame rajone dienų skaičius, padaugintas iš dienas perleidžiančio laivo variklio galios (kilovatais), neturi būti didesnis nei vidutinis metinis dienų skaičius, išskyrus kitu laivu perleistas dienas, minėtame rajone pagal 2001 m., 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. Bendrijos laivo žurnale įrašytų dienų skaičių, padaugintą iš to laivo variklio galios (kilovatais). Jeigu dienas perleidžiančiam laivui taikomas apibrėžimas „į vakarus nuo Škotijos“ kaip apibrėžta 2.2 punkte, apskaičiuojant to laivo duomenis apie sužvejotus žuvų kiekius turi būti naudojamas minėtas rajono apibrėžimas.
Taikant ši punkta, laikoma, kad dienas gaunantis laivas prieš naudodamas jam perleistas dienas turi išnaudoti jam paskirtas dienas. Perleistos dienos, naudojamos jas gavusio laivo, skaiciuojamos jas perleidžiancio laivo irašuose.
14.3. Taikant ši priedą ir nurodant 2 punkte apibrėžtus rajonus bei 4 punkte apibrėžtas žvejybos įrankių grupes, apibrėžiamos šios perleidimo grupės:
a) 4.a.i punkte nurodytos žvejybos įrankių grupės bet kokiame rajone;
b) 4.a.ii punkte nurodytos žvejybos įrankių grupės bet kokiame rajone ir 4.a.iii punkte nurodytos žvejybos įrankių grupės IV rajono IIa (EB vandenys), VIa, VIIa ir VIId kvadratuose;
c) 4.a.iii punkte nurodytos žvejybos įrankių grupės Kategato ir Skagerako sąsiauriuose, 4.a.iv ir 4.a.v punktuose nurodytos žvejybos įrankių grupės bet kokiame rajone;
d) 4.b.i, 4.b.ii, 4.b.iii ir 4.b.iv punktuose nurodytos žvejybos įrankių grupės bet kokiame rajone;
e) 4.c.i, 4.c.ii, 4.c.iii ir 4.d punktuose nurodytos žvejybos įrankių grupės bet kokiame rajone;
f) 4.e punkte nurodytos žvejybos įrankių grupės bet kokiame rajone.
14.4. Vienas laivas perleisti dienas, kaip nustatyta 14.1 punkte, gali tik tokiam laivui, kuris žvejoja toje pačioje perleidimo grupėje ir tuo pačiu valdymo laikotarpiu. Valstybė narė gali leisti perleisti dienas tuo atveju, jeigu licenciją turintis dienas perleidžiantis laivas yra laikinai nutraukęs veiklą ir jeigu jis nėra gavęs viešosios pagalbos.
14.5. Laivai, kuriems 8.1. ir 17 punktuose nurodytomis sąlygomis buvo skiriamos dienos, negali perleisti dienų.
14.6. Komisijos prašymu valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas arba gautas dienas. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti patvirtintas šios informacijos pateikimo Komisijai išsamus lentelinės skaičiuoklės formatas.
15. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas laivui, plaukiojančiam su kitos valstybės narės vėliava
Atskiros valstybes narės gali leisti visiems su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, per kurias jiems tuo pačiu valdymo laikotarpiu leidžiama būti rajone bei tame pačiame rajone, jeigu taikomos tos pacios nuostatos, kaip nurodytosios 6.1., 6.2., 7. ir 14 punktuose. Jeigu valstybės narės nusprendžia patvirtinti minėtų dienų perleidimą, valstybės narės prieš perleidimą apie jį praneša Komisijai, nurodydamos dienų skaičių ir žvejybos pastangą bei su ja susijusias kvotas.
ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS
16. Pranešimas apie žvejybos įrankį
Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo įregistravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 2 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių.
17. Keliu grupių žvejybos įrankių naudojimas
17.1. Laivui per vieną valdymo laikotarpį leidžiama naudoti kelioms grupems priklausancius 4 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius.
17.2. Jeigu laivo kapitonas arba jo atstovas praneša, kad bus naudojamos kelios 4 punkte apibrėžtos žvejybos įrankių grupės, bendras atitinkamiems metams skiriamų dienų skaičius neturi būti didesnis už dienų, kurios skiriamos kiekvienai žvejybos įrankių grupei pagal I lentelę, skaičiaus aritmetinį vidurkį, dienų skaičių suapvalinus iki artimiausios visos dienos.
17.2.a. Jei vienai iš žvejybos įrankių grupių, apie kurios naudojimą buvo pranešta, skirtas dienų skaičius nėra ribojamas, tai bendras šiai konkrečiai žvejybos įrankių grupei naudoti atitinkamiems metams skiriamų dienų skaičius neribojamas.
17.2.b. Bet kuriuo metu laive gali būti naudojama viena iš žvejybos įrankių grupių, apie kurių naudojimą buvo pranešta ir kurios gali būti naudojamos tam tikrą dienų skaičių, su sąlyga, kad nuo metų pradžios bendras dienų, kurias buvo žvejojama naudojant kurią nors iš žvejybos įrankių grupių, skaičius:
a) neviršija pagal 17.2 punktą skirtų dienų skaičiaus,
ir
b) neviršija dienų, kurios būtų skirtos, jei tas žvejybos įrankis būtų naudotas atskirai pagal I lentelę, skaičiaus.
17.2.c. Jei valstybė narė nusprendžia paskirstyti dienas į valdymo laikotarpius pagal 9 punktą, 17.2, 17.2.a ir 17.2.b punktuose nustatytos sąlygos taikomos mutatis mutandis kiekvienam būsimam valdymo laikotarpiui. Jei valstybė narė pasirenka vieną vienerių metų trukmės valdymo laikotarpį, 17.2.a ir 17.2.b punktuose nustatytos sąlygos netaikomos.
17.3. Kelis žvejybos įrankius leidžiama naudoti tik tada, jeigu taikomos šios papildomos kontrolės priemonės:
a) per tam tikrą reisą žvejybos laivui leidžiama turėti tik vieno tipo 4 punkte nurodytą žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, numatytus 19.2 punkte;
b) laivo kapitonas arba jo atstovas kompetentingoms institucijoms prieš kiekvieną reisą praneša apie žvejybos įrankio, kuris turi būti laikomas laive arba naudojamas, tipą jeigu, palyginti su nurodytuoju ankstesniam reisui, žvejybos įrankio tipas nepasikeitė.
17.4. Siekdamos patikrinti, ar laikomasi 17.3 punkte nurodytų reikalavimų, kompetentingos institucijos atlieka patikrinimus ir vykdo priežiūrą jūroje bei uoste. Nustačius, kad laive nesilaikoma šių reikalavimų, nedelsiant panaikinamas leidimas naudoti daugiau nei vienos grupės žvejybos įrankius.
18. Reglamentuotųjų ir nereglamentuotųjų žvejybos įrankių naudojimas
Laivui, ketinančiam vieno arba daugiau 4 punkte nurodytų žvejybos įrankių (reglamentuotieji žvejybos įrankiai) naudojimą suderinti su bet kokių kitų 4 punkte nenurodytų žvejybos įrankių (nereglamentuotieji žvejybos įrankiai) naudojimu, neturi būti apribojamas nereglamentuotų žvejybos įrankių naudojimas. Šie laivai turi iš anksto pranešti apie tai, kad numatoma naudoti reglamentuotąjį žvejybos įrankį. Jeigu tas pranešimas nebuvo perduotas, laive negalima laikyti jokio 4 punkte nurodyto žvejybos įrankio. Šiems laivams turi būti išduodamas leidimas imtis kitokios žvejybos ir jie turi būti įrengti taip, kad būtų tinkami tokiai žvejybai.
19. Draudimas laive laikyti daugiau nei vieną reglamentuotąjį žvejybos įrankį
19.1 Laivui, esančiam bet kokiame iš 2 punkte apibrėžtų rajonų ir turinčiam bet kokį vienai iš 4 punkte nurodytųjų grupių priskirtiną žvejybos įrankį, tuo pat metu neleidžiama turėti jokio kito vienai iš 4 punkte nurodytųjų grupių priskirtino žvejybos įrankio.
19.2 Nukrypstant nuo 19.1 punkto, 2 punkte nurodytame rajone esanciame laive gali buti žvejybos irankiu, priklausanciu skirtingoms žvejybos irankiu grupems, jei šioms irankiu grupems paskirtu dienu skaicius tame rajone yra vienodas.
SU ŽVEJYBA NESUSIJUSI VEIKLA IR TRANZITAS
20. Su žvejyba nesusijusi veikla
Laivas bet kuriuo nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos (su žvejyba nesusijusios veiklos laikotarpis nėra įskaičiuojamas į pagal 8 punktą laivui skiriamų dienų skaičių), jeigu valstybei narei, kurioje jis yra registruotas, iš anksto pranešama apie tokį ketinimą, nurodant veiklos pobūdį ir tam laikui atsisakant žvejybos licencijos. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdančiuose laivuose neturi būti jokio žvejybos įrankio arba žuvų.
21. Žvejybos rajono perplaukimas
Laivui leidžiama perplaukti tą rajoną, jeigu laivas neturi žvejybos leidimo vykdyti veiklą tame rajone ir jeigu laivas iš anksto pranešė savo valdžios institucijoms apie ketinimą perplaukti tą rajoną. Kol laivas yra rajone, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti surišti ir sukrauti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
SU LAIVO STEBĖJIMO SISTEMOMIS SUSIJĘ ĮPAREIGOJIMAI
22. Atitinkamų duomenų registravimas
Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys, gaunami pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų registruojami į kompiuteriu nuskaitomą formą:
a) įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo;
b) visi įplaukimai į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir visi išplaukimai iš tų rajonų.
23. Kryžminiai patikrinimai
Valstybės narės pagal laivo stebėjimo sistemos duomenimis kontroliuoja laivo žurnalų pateikimą ir juose įrašytą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminių patikrinimų rezultatai registruojami ir Komisijos prašymu jai pateikiami.
ĮPAREIGOJIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ
24. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri yra naudojama administruojant žvejybos dienas, per kurias laivui leidžiama nebūti uoste ir būti šiame priede nurodytuose rajonuose, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie bendrą žvejybos pastangą 2 punkte apibrėžtuose rajonuose naudojant velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius bei ilgąsias ūdas, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangą šiame priede aptariamuose rajonuose.
25. Atitinkamų duomenų perdavimas
25.1. Komisijos prašymu valstybės narės lentelinėje skaičiuoklėje jai pateikia 24 punkte nurodytus duomenis naudodamos II ir III lentelėse nurodytą formatą, juos nusiųsdamos atitinkamu elektroninio pašto adresu, kurį valstybėms narėms nurodo Komisija.
25.2. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti patvirtintas 24 punkte nurodytos informacijos pateikimo Komisijai naujas lentelinės skaičiuoklės formatas.
IIa priedo 1 priedėlis
1. Žvejybos laive turi būti specialių leidimų, nurodytų šio priedo 12.1 punkte, kopijos.
2. Jeigu laivas turi specialų žvejybos leidimą, laivui leidžiama laikyti ir naudoti tik ►C1 šio priedėlio 3 punkte nurodytą ◄ išėjimo langą turintį velkamąjį tinklą. Prieš pradedant žvejoti žvejybos įrankį turi patvirtinti nacionaliniai inspektoriai.
3. Išėjimo langas
3.1. Išėjimo langas įterpiamas nekūginėje tinklo dalyje, kurios perimetras ne mažesnis nei 80 nesutrauktų akių. ►C1 Išėjimo langas įterpiamas viršutiniame tinklinio audeklo gabale. ◄ Tarp išėjimo lango krašto paskutinės akių eilės ir gretimo tinklinio audeklo krašto turi būti ne daugiau nei dvi nesutrauktos rombinės akys. Išėjimo langas turi baigtis ne arčiau nei šeši metrai nuo tralo maišo raiščio. Supynimo santykis turi būti dvi rombinės akys su kvadratine akimi.
3.2. Išėjimo langas turi būti bent 3 m ilgio. Akių kraštinės ilgis turi būti ne trumpesnis nei 120 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Tinklinio audeklo gabalas įterpiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai.
3.3. Kvadratinių akių tinklinio audeklo gabalas – tai bemazgis iš viengijo siūlo numegztas tinklinis audeklas. Išėjimo langas turi būti įterptas taip, kad tinklinio audeklo akys išliktų nesutrauktos bet kuriuo žvejybos operacijos metu. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės.
IIA priedo 2 priedėlis
1. Žvejybos laive turi būti specialių leidimų, nurodytų šio priedo 12.1 punkte, kopijos.
2. Jeigu laivas turi specialų žvejybos leidimą, laivui leidžiama laikyti ir naudoti tik velkamąjį tinklą su rūšiuojamuoju tinkleliu, ►C1 skirtu norveginiams omarams atskirti nuo verslinių žuvų kaip nurodyta šio priedėlio 3 punkte ◄ arba bet kokiais kitais prietaisais, kurių panašios selektyvumą užtikrinančios savybės yra patvirtintos. Prieš pradedant žvejoti žvejybos įrankį turi patvirtinti nacionaliniai inspektoriai.
3. Rūšiuojamasis tinklelis
3.1. Tinklelis turi būti stačiakampio formos. Tinklelio kraštinės turi būti lygiagrečios išilginei jo ašiai. Atstumas tarp tinklelio strypelių neturi būti didesnis nei 35 mm. Leidžiama naudoti vieną arba daugiau lankstų siekiant palengvinti rūšiuojamojo tinklelio pritaikymą prie tinklo traukimo būgno.
3.2. Rūšiuojamasis tinklelis prie tralo turi būti tvirtinamas įstrižai, viršutinis kraštas pakreipiamas žemyn, bet kokioje vietoje, nuo tralo maišo esančioje per 10 metrų, tinklinio audeklo gabale tinklui pailginti. Visi tinklelio kraštai pritaisomi prie tralo.
3.3. Viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale turi būti tiesiogiai su viršutiniu rūšiuojamojo tinklelio kraštu sujungta neužstojama anga žuvims išeiti. Angos žuvims išeiti galinio krašto plotis turi būti toks pats kaip rūšiuojamojo tinklelio ir priekinė dalis iš abiejų rūšiuojamojo tinklelio kraštų išilgai akių kraštinių nukreipiama į priekį siaurosios angos dalies link.
3.4. Prieš rūšiuojamąjį tinklelį leidžiama įtaisyti iš tinklinio audeklo pagamintą piltuvo formos kreipiamąjį prietaisą, kuris žuvis nukreiptų tralo dugno ir rūšiuojamojo tinklelio link. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso akies kraštinės mažiausias ilgis turi būti toks pats kaip tralo maišo tinklinio audeklo akių kraštinės mažiausias ilgis. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso vertikali anga, esanti prie rūšiuojamojo tinklelio, neturi būti mažesnė nei 30 centimetrų. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso plotis prie rūšiuojamojo tinklelio turi būti toks pats kaip rūšiuojamojo tinklelio plotis.
4. Jei tai šio priedėlio šio priedo 12.1 punkte nurodytą specialų žvejybos leidimą turintys laivai, iš šiuose laivuose laikomo sužvejoto žuvų kiekio menkės turi sudaryti mažiau nei 5 %, o norveginiai omarai – daugiau nei 70 %.
IIA priedo 3 priedėlis
1. Žvejybos laive turi būti specialių leidimų, nurodytų šio priedo 12.1 punkte, kopijos.
2. Jeigu laivas turi specialų žvejybos leidimą, laivui leidžiama laikyti ir naudoti tik ►C1 šio priedėlio 3 punkte nurodytą ◄ išėjimo langą turintį velkamąjį tinklą. Prieš pradedant žvejoti žvejybos įrankį turi patvirtinti nacionaliniai inspektoriai.
3. Išėjimo langas
3.1. Išėjimo langas įterpiamas nekūginėje tinklo dalyje, kurios perimetras ne mažesnis nei 80 nesutrauktų akių. Išėjimo langas įterpiamas viršutiniame tinklinio audeklo gabale ir langas turi apimti pusę viršutinio tinklinio audeklo gabalo. Tarp išėjimo lango krašto paskutinės akių eilės ir gretimo tinklinio audeklo krašto turi būti ne daugiau nei dvi nesutrauktos rombinės akys. Išėjimo langas turi baigtis ne arčiau nei 6 m nuo tralo maišo raiščio. Supynimo santykis turi būti dvi rombinės akys su kvadratine akimi.
3.2. Išėjimo langas turi būti bent 3 m ilgio. Akių kraštinės ilgis turi būti ne trumpesnis nei 140 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Tinklinio audeklo gabalas įterpiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai.
3.3. Kvadratinių akių tinklinio audeklo gabalas – tai bemazgis iš viengijo siūlo numegztas tinklinis audeklas. Išėjimo langas turi būti įterptas taip, kad tinklinio audeklo akys išliktų nesutrauktos bet kuriuo žvejybos operacijos metu. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės.
IIB PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGA ATSIŽVELGIANT Į EUROPINIŲ JŪRŲ LYDEKŲ TAM TIKRŲ PIETINIŲ IŠTEKLIŲ IR OMARŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ
1. Taikymo sritis
Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos 3 punkte apibrėžtus velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius turintiems ir VIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadžio įlanką, esantiems Bendrijos laivams, kurių didžiausias ilgis yra 10 m arba didesnis. Šio priedo taikymo tikslais nuoroda i 2006 m. yra nuoroda i laikotarpi nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d.
2. Dienų, kurias laivas būna rajone, apibrėžimas
Šiame priede diena, kurią laivas būna rajone – bet koks 24 valandų tęstinis laikotarpis (arba jo dalis), kurį laivas būna 1 punkte apibrėžtame geografiniame rajone ir nebūna uoste. Tęstinio laikotarpio skaičiavimo pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas.
3. Žvejybos įrankio apibrėžimas
Šiame priede yra skiriamos šios žvejybos įrankių grupės:
a) Tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs įrankiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis:
i) 32 mm arba didesnis ir mažesnis nei 55 mm;
ii) 55 mm arba didesnis nei 55 mm;
b) žiauniniai tinklaičiai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis:
i) 60 mm arba didesnis ir mažesnis nei 80 mm;
ii) 80 mm arba didesnis nei 80 mm;
c) Inkarinės ilgosios ūdos.
ŽVEJYBOS PASTANGOS APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS
4. Valstybių narių įsipareigojimai
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kuriuos iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ne ilgiau kaip 7 punkte nurodytą dienų skaičių.
5. Žvejybos pastangos lygiai
5.1. Valstybė narė savo laivams neleidžia rajone žvejoti 3 punkte apibrėžtais įrankiais, jeigu jie neturi įrašų apie tokią žvejybos veiklą tame rajone 2002 m., 2003 m. , 2004 m. arba 2005 m., išskyrus irašus apie žvejybos veikla, kai žvejybos laivas perleidžia dienas, nebent jei valstybė narė užtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis vejybos pajėgumas būtų naudojamas reguliuojamame rajone.
Tačiau laivui, galinčiam pateikti duomenų apie vieno iš 3 punkte apibrėžtų žvejybos įrankių naudojimą, galima leisti naudoti kitokį 3 punkte apibrėžtą žvejybos įrankį, jeigu pastarajam žvejybos įrankiui naudoti skiriamas dienų skaičius yra lygus pirmajam žvejybos įrankiui naudoti skirtų dienų skaičiui arba už jį didesnis.
5.2 Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 1 punkte apibrėžtame rajone, vėliava draudžiama žvejoti tame rajone naudojant 3 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius, nebent tam laivui skiriama kvota atlikus perdavimą, leidžiamą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/22002 20 straipsnio 5 dali ir pagal šio priedo 13 punktą skiriamos dienos jūroje.
6. Žvejybos pastangos apskaičiavimas
Valstybė narė į savo laivams pagal šį priedą skiriamų dienų skaičių neįskaičiuoja dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes teikė kitam laivui skubią pagalbą, arba dienų, kurias laivas buvo rajone, tačiau negalėjo žvejoti, nes plukdė asmenį į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo visų sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų pagrindimą ir susijusius įrodymus, kuriuos gauna iš kompetentingų institucijų, patvirtinančius, kad buvo susiklosčiusios nenumatytos aplinkybės.
ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIEMS LEIDŽIAMA BŪTI RAJONE, SKAIČIUS
7. Didžiausias dienų skaičius
7.1. Nustatant didžiausią dienų, kurias žvejybos laivui leidžiama būti rajone, skaičių atsižvelgiama į šias specialias sąlygas pagal 1 lentele:
a) bendras iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius irankius ir tenkinancius šia specialia salyga mutatis mutandis, kuriuos jis pakeite pagal Bendrijos teises aktus, iškrautas europinių jūros lydekų kiekis 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. sudaro mažiau kaip 5 tonas pagal Bendrijos laivo žurnale nurodytą iškrautų žuvų gyvąjį svorį ir (arba);
b) bendras iš laivo arba iš laivo ar laivu, naudojanciu panašius irankius ir tenkinancius šia specialia salyga mutatis mutandis, kuriuos jis pakeitė pagal Bendrijos teises aktus, iškrautas norveginių omarų kiekis 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. sudaro mažiau nei 2,5 tonos pagal Bendrijos laivo žurnale nurodytą iškrauto kiekio gyvąjį svorį;
7.2. Didžiausias dienų, per kurias laivui, jeigu jis turi vieną iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, leidžiama būti rajone, skaičius per metus yra nustatytas I lentelėje.
8. Valdymo laikotarpiai
8.1. Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kurias laivas gali būti rajone, gali paskirstyti vieno ar kelių kalendorinių mėnesių valdymo periodais.
8.2. Dienų, kurias laivas gali būti rajone per vieną valdymo laikotarpį, skaicių nustato atitinkama valstybė narė savo nuožiura.
8.3. Bet kuriuo valdymo laikotarpiu laivas, kuris išnaudojo jam paskirtą buvimo rajone dienų skaičių, kuris jam skirtas, likusį valdymo laikotarpio laiką lieka uoste arba už to rajono ribų, nebent jis naudoja 14 punkte aprašytus nereglamentuotus žvejybos įrankius.
8.4 Bet kuriuo nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos (su žvejyba nesusijusios veiklos laikotarpis nėra įskaičiuojamas į pagal 7 punktą laivui skiriamų dienų skaičių), jeigu valstybei narei, kurioje jis yra registruotas, iš anksto pranešama apie tokį ketinimą, nurodant veiklos pobūdį ir tam laikui atsisakant žvejybos licencijos. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdančiuose laivuose neturi būti jokio žvejybos įrankio arba žuvų.
9. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutraukiamą žvejybos veiklą
9.1. Atsižvelgdama į žvejybos veiklą, visam laikui nutrauktą nuo 2004 m. sausio 1 d. arba pagal pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnio nuostatas ar dėl valstybių narių tinkamai pagrįstų kitų aplinkybių Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų, kuriomis laivas, jei jis turi bet kurį iš 3 punkte nurveikla ar del valstybiu nariu tinkamai pagristu kitu aplinkybiu odytų žvejybos įrankių, gali būti rajone. Gali būti atsižvelgiama ir į laivus, dėl kurių gali būti pateikti įrodymai, kad jie gautinai nutraukė veiklą rajone. Papildomas dienų, skiriamų tos kategorijos žvejybos įrankį naudojantiems laivams, skaičius bus tiesiogiai proporcingas tą patį įrankį naudojusių veiklą nutraukusių laivų 2003 m. žvejybos pastangai, matuojamai kilovatų–dienomis, palyginus su panašia visų tokį įrankį naudojusių laivų žvejybos pastanga 2003 m. Jeigu apskaičiavus susidaro nevisa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas pagal 5.2. punkta.
9.2. Valstybės narės, norinčios gauti 9.1 punkte nurodytų papildomų dienų, pateikia Komisijai prašymą ir ataskaitas su išsamia informacija apie atitinkamus žvejybos veiklos nutraukimus visam laikui.
9.3. Komisija, remdamasi tuo prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pakeičia tai valstybei narei pagal 7.2 punktą skiriamų dienų skaičių.
10. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebejimą
10.1. 2006 m. valstybėms narėms Komisija pagal sustiprintą stėbejimo programa žvejybos pramonei bendradarbiaujant su mokslininkais gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone turėdamas 4 punkte nurodytų irankiu. Pagal šią programą daugiausia demesio skiriama išmetamu žuvų kiekiui ir sugavimo sudeċiai.
10.2. 10.1. punkte minimomis skiriamomis dienomis norinċios pasinaudoti valstybės narės pateikia savo sustiprinto stebėjimo programos aprašymą.
10.3. Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, gali keisti 8.2. punkte nurodytų dienų skaicių tai valstybei narei, tame rajone bei atitinkamai įrankių grupei Reglamento(EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
11. Priežastys nukrypti nuo įprastos dienų skyrimo tvarkos
11.1. Jei laivas gavo papildomų dienų, nes atitiko specialias 7.1 punkto a ir b papunkčiuose pateiktas sąlygas, 2006 m. iš laivo iškraunamo europinių jūros lydekų kiekio gyvas svoris negali viršyti 5 tonų, o iškraunamo norveginių omarų kiekio gyvas svoris negali viršyti 2,5 tonos.
11.2. Jūroje iš laivo į kitą laivą neleidžiama perkrauti jokių žuvų.
11.3. Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš šių sąlygų, jam nedelsiant nustojama skirti papildomas dienas.
I lentelė Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal naudojamą žvejybos įrankį
|
Žvejybos įrankių grupė, 3 punktas |
Specialios sąlygos, 7 punktas |
Pavadinimas (1) |
Didžiausias dienų skaičius |
|
3.a.i |
|
Dugniniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 32 mm ir < 55 mm |
240 |
|
3.a.ii |
|
Dugniniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 55 mm arba didesnis |
240 |
|
3.b.i |
|
Žiauniniai tinklaičiai, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis ≥ 60 mm ir < 80 mm |
240 |
|
3.c |
|
Inkarinės ilgosios ūdos |
240 |
|
3.a.i |
7.1.a ir 7.1.b |
Dugniniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 32 mm ir < 55 mm |
neribotas |
|
3.a.ii |
7.1.a ir 7.1.b |
Dugniniai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis ≥ 55 mm |
neribotas |
|
3.b.i |
7.1.a |
Žiauniniai tinklaičiai, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis ≥ 60 mm ir < 80 mm |
neribotas |
|
3.c |
7.1.a |
Inkarinės ilgosios ūdos |
neribotas |
|
(1) Naudojami tik 3 ir 7 punktuose pateikti pavadinimai. |
|||
KEITIMASIS PASKIRTA ŽVEJYBOS PASTANGA IR DIENOMIS, KURIAS GALIMA BŪTI RAJONE
12. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam laivui
12.1. Pagal 5a punkto nuostatas valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kurias galima būti rajone, kitam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui, kuris jomis gali naudotis tame pačiame rajone, su sąlyga, kad skaičius, gautas laivui perkeltu dienu skaiciu padauginus iš jo variklio galiai kilovatais (kilovatų–dienos), yra lygus skaiciui, gautam perkeliančiojo laivo perkeltų dienų skaičiui, padaugintam iš šio laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia.
12.2. Pagal 12.1 punkto nuostatas perkeltų dienų, kurias laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perkeliančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001 m., 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. Bendrijos laivo žurnale nurodytas perkeliančiojo laivo vidutinis dienų skaičius rajone per metus, padaugintas iš šio laivo variklio galios kilovatais.
12.3. Perleisti dienas, kaip nustatyta 12.1 punkte, leidžiama tik laivui, naudojančiam tos pačios grupės žvejybos įrankius, ir tik tam pačiam valdymo laikotarpiui.
12.4. Pagal 7.1 punktą laivams skirtų dienų perkelti kitam laivui neleidžiama.
12.5. Komisijos prašymu valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas arba gautas dienas. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti patvirtinti šiame punkte nurodytos informacijos rinkimo ir pateikimo lentelinės skaičiuoklės formatai.
13. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas laivui, plaukiojančiam su kitos valstybės narės vėliava
Valstybės narės gali leisti visiems su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perkelti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti 1 punkte nurodytame rajone, ir kurios perkėlus galioja tik tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad laikomasi tokių pat nuostatų, kaip nurodytosios 5.1., 5.2., 6 ir 12 punktuose. Jei valstybės narės nusprendžia leisti perkelti dienas, jos Komisijai iš anksto praneša ne tik perkeliamų dienų skaičių ir taip perkeliamą žvejybos pastangą, bet ir abipusiai sutartas atitinkamas žvejybos kvotas.
ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS
14. Pranešimas apie žvejybos įrankį
14.1 Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo įregistravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas toks pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti rajone jokiais iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių.
14.2 14.1 punktas netaikomas žvejyboms laivams, kuriems valstybės narės leidžia naudoti tik vieną iš 3 punkte nurodytų irankių tipų.
15. Kombinuotas reglamentuotų ir nereglamentuotų žvejybos įrankių naudojimas
Laivui, ketinančiam vieno arba daugiau 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių (reglamentuoti žvejybos įrankiai) naudojimą suderinti su bet kokių kitų žvejybos įrankių, nenurodytų 3 punkte (nereglamentuoti žvejybos įrankiai), naudojimu, nereglamentuotų žvejybos įrankių naudojimas nebus apribojamas. Šie laivai turi iš anksto pranešti apie tai, kad numatoma naudoti reglamentuotąjį žvejybos įrankį. Jeigu toks pranešimas nebuvo pateiktas, laive negali būti jokių 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių. Šiems laivams turi būti išduodamas leidimas imtis kitokios žvejybos ir jie turi būti įrengti taip, kad būtų tinkami tokiai žvejybai.
16. Žvejybos rajono perplaukimas
Laivui leidžiama perplaukti tą rajoną, jeigu laivas neturi žvejybos leidimo vykdyti veiklą tame rajone ir jeigu laivas iš anksto pranešė savo valdžios institucijoms apie ketinimą perplaukti tą rajoną. Kol laivas yra rajone, visi laive laikomi žvejybos įrankiai turi būti surišti ir sukrauti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
KONTROLĖ, TIKRINIMAS IR PRIEŽIŪRA
17. Atitinkamų duomenų registravimas
Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys, gaunami pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų registruojami į kompiuteriu nuskaitomą formą:
a) įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo;
b) visi įplaukimai į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir visi išplaukimai iš tų rajonų.
18. Kryžminiai patikrinimai
Valstybės narės pagal laivo stebėjimo sistemos duomenimis kontroliuoja laivo žurnalų pateikimą ir juose įrašytą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminių patikrinimų rezultatai registruojami ir Komisijos prašymu jai pateikiami
ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ
19. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri yra naudojama administruojant žvejybos dienas, kurias laivas gali būti rajone, kaip nurodyta šiame priede, surenka kiekvieno metų ketvirčio duomenis apie bendrą žvejybos pastangą 1 punkte apibrėžtame rajone, naudojant velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius bei ilgąsias ūdas, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangą šiame priede aptariamame rajone.
20. Atitinkamų duomenų pateikimas
20.1. Komisijos prašymu valstybės narės lentelinėje skaičiuoklėje jai pateikia 19 punkte nurodytus duomenis naudodamos II ir III lentelėse nurodytą formatą, juos nusiųsdamos atitinkamu elektroninio pašto adresu, kurį valstybėms narėms nurodo Komisija.
20.2. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti patvirtintas 19 punkte nurodytos informacijos pateikimo Komisijai naujas lentelinės skaičiuoklės formatas.
IIC PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGA ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ
1. Taikymo sritis
1.1. Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos 10 m ar didesnio bendro ilgio Bendrijos laivams, kuriuose yra bet kurie iš 3 punkte apibrėžtų žvejybos įrankių ir kurie yra VIIe kvadrate. Šiame priede nuoroda į 2006 m. reiškia laikotarpį nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d.
1.2. Laivams, žvejojantiems su stacionariais tinklais, kurių akių dydis ne didesnis nei 120 mm ir kurių EB laivo žurnalo įrašai rodo, kad 2004 m. pagauta mažiau nei 300 kg gyvojo svorio jūrų liežuvių, šio priedo nuostatos netaikomos, jeigu:
a) 2006 m. šie laivai pagauna mažiau nei 300 kg gyvojo svorio jūrų liežuvių,
ir
b) iš šių laivų jūroje žuvis neperkeliama į kitą laivą,
ir
c) iki 2006 m. liepos 31 d. ir 2007 m. sausio 31 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šių laivų žurnaluose įregistruoto 2004 m. sugauto jūrų liežuvių kiekio ir 2006 m. sugauto jūrų liežuvių kiekio ataskaitą.
Jei neįvykdoma kuri nors iš šių sąlygų, atitinkamiems laivams nedelsiant pradedamos taikyti šio priedo nuostatos.
2. Dienų, kurias laivas būna rajone, apibrėžimas
Šiame priede diena, kurią laivas būna rajone – bet koks 24 valandų tęstinis laikotarpis (arba jo dalis), kurį laivas būna VIIe kvadrate ir nebūna uoste. Tęstinio laikotarpio skaičiavimo pradžią savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas laivas.
3. Žvejybos įrankio apibrėžimas
Šiame priede yra skiriamos tokios žvejybos įrankių grupės:
a) plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 80 mm arba didesnis;
b) pasyvieji tinklai, įskaitant žiauninius tinklaičius, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklaičius, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 220 mm.
ŽVEJYBOS PASTANGOS APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS
4. Valstybių narių įsipareigojimai
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kurių iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone ne ilgiau nei 7 punkte nurodytas dienų skaičius.
5. Žvejybos pastangos lygiai
5.1. Valstybė narė savo laivams neleidžia rajone žvejoti 3 punkte apibrėžtais įrankiais, jei jie neturi įrašų apie tokią žvejybos veiklą ►C1 tame rajone 2002 m., 2003 m., 2004 m. arba 2005 m. ◄ išskyrus irašus apie žvejybos veikla, kai žvejybos laivas perleidžia dienas, kai valstybė narė užtikrina, kad kilovatais išmatuotas lygiavertis žvejybos pajėgumas būtų neleidžiamas reguliuojamame rajone.
5.2. Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotų 1 punkte apibrėžtame rajone, vėliava, neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant 3 punkte apibrėžtus įrankius, nebent kvota jam skiriama atlikus perleidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dali ir ►C1 pagal šio priedo 13 punktą ◄ skiriamos dienos jūroje.
6. Žvejybos pastangos apskaičiavimas
Valstybė narė į savo laivams pagal šį priedą skiriamų dienų skaičių neįskaičiuoja dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes jis teikė kitam laivui skubią pagalbą, arba dienų, kurias laivas buvo rajone, bet negalėjo žvejoti, nes plukdė sužeistą asmenį į skubios medicinos pagalbos punktą. Valstybė narė per mėnesį nuo visų sprendimų, kurie buvo pagrįsti minėtomis aplinkybėmis, priėmimo pateikia Komisijai tų sprendimų pagrindimą ir susijusius įrodymus, kuriuos gauna iš kompetentingų institucijų, patvirtinančius, kad nenumatytos aplinkybės buvo susiklosčiusios.
ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIEMS LEIDŽIAMA BŪTI RAJONE, SKAIČIUS
7. Didžiausias dienų skaičius
7.1. Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone turėdamas ir naudodamas vieną iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, skaičius per metus pateikiamas I lentelėje.
7.2. Dienų, kurias laivas būna visame rajone, kuriam taikomas šis priedas ir IIA priedas, skaičius per metus neviršija šio priedo I lentelėje nurodyto skaičiaus. Tačiau dienų, kurias laivas būna rajonuose, kuriems taikomas IIA priedas, skaičius atitinka didžiausią pagal IIA priedą nustatytą dienų skaičių.
8. Valdymo laikotarpiai
8.1. Valstybės narės I lentelėje nurodytas buvimo rajone dienas gali paskirstyti ne trumpesniais kaip vieno ar kelių kalendorinių mėnesių valdymo laikotarpiais.
8.2. Dienų, kurias laivas gali būti rajone per vieną valdymo laikotarpį, skaičių nustato atitinkama valstybė narė savo nuožiūra.
8.3. Bet kuriuo valdymo laikotarpiu laivas, išnaudojęs jam skirtą dienų, kurias jis gali būti rajone, skaičių, likusią valdymo laikotarpio dalį lieka uoste arba už rajono ribų, išskyrus tuos atvejus, kai naudoja žvejybos įrankį, kuriam didžiausias dienų skaičius nėra nustatytas.
9. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutraukiamą žvejybos veiklą
9.1. Atsižvelgdama į žvejybos veiklą, visam laikui nutrauktą nuo 2004 m. sausio 1 d.arba pagal pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnio nuostatas ar dėl valstybių narių tinkamai pagrįstų kitų aplinkybių, Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų, kuriomis laivas, jei jis turi bet kurį iš 3 punkte nurodytų žvejybos įrankių, gali būti rajone. Papildomas dienų, skiriamų tos kategorijos žvejybos įrankį naudojantiems laivams, skaičius bus tiesiogiai proporcingas tą patį įrankį naudojusių veiklą nutraukusių laivų 2003 m. žvejybos pastangai, matuojamai kilovatų–dienomis, palyginus su panašia visų tokį įrankį naudojusių laivų žvejybos pastanga 2003 m. Jeigu apskaičiavus susidaro nevisa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas pagal 5.2. punktą.
9.2. Valstybės narės, norinčios gauti tokių papildomų dienų, pateikia Komisijai prašymą ir ataskaitas su išsamia informacija apie atitinkamus žvejybos veiklos nutraukimus visam laikui.
9.3. Komisija, remdamasi tuo prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pakeičia tai valstybei narei pagal 7.1. punktą skiriamų dienų skaičių.
10. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą
10.1. 2006 m. valstybėms narėms Komisija pagal sustiprintą stebėjimo programą žvejybos pramonei bendradarbiaujant su mokslininkais gali skirti tris papildomas dienas, ►C1 kuriomis laivas gali būti rajone turėdamas 3 punkte nurodytų įrankių. ◄ Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama išmetamų žuvų kiekiui ir sugavimo sudėčiai.
10.2. 10.1. punkte minimomis skiriamomis dienomis norinčios pasinaudoti valstybės narės pateikia savo sustiprinto stebėjimo programos aprašymą.
10.3. Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, ►C1 gali keisti 7 punkte nurodytų dienų skaičių ◄ tai atitinkamai valstybei narei, tame rajone bei atitinkamai įrankių grupei Reglamento(EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
▼M8 —————
I LENTELĖ
Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal naudojamą žvejybos įrankį
|
Žvejybos įrankių grupė, 3 punktas |
Pavadinimas (1) |
Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis |
|
3.a. |
Sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 80 mm |
216 |
|
3.b. |
Stacionarūs tinklai, kurių akių dydis < 220 mm |
216 |
|
(1) Tik 3 punkte nurodyti pavadinimai. |
||
KEITIMASIS PASKIRTA ŽVEJYBOS PASTANGA IR DIENOMIS, KURIAS GALIMA BŪTI RAJONE
12. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui
121.1. Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kurias galima būti rajone, kitam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui, kuris jomis gali naudotis tame pačiame rajone, su sąlyga, kad skaičius, gautas remiantis laivo gautų dienų skaičiumi ir jo variklio galia kilovatais (kilovatų–dienos), yra lygus skaičiui, gautam remiantis perkeliančiojo laivo perkeltų dienų skaičiumi ir šio laivo variklio galiai kilovatais, arba yra mažesnis. Laivo variklio galia (kilovatais) – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruotoji kiekvieno laivo variklio galia.
12.2. Pagal 12.1. punkto nuostatas perkeltų dienų, kurias laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perkeliančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001 m., 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. Bendrijos laivo žurnale nurodytas perkeliančiojo laivo vidutinis dienų skaičius rajone per metus, padaugintas iš šio laivo variklio galios kilovatais.
12.3. Perleisti dienas, kaip nustatyta 10.1. punkte, leidžiama tik laivui, naudojančiam tos pačios 3 punkte nurodytos grupės žvejybos įrankius, ir tik tam pačiam valdymo laikotarpiui.
12.4. Komisijos prašymu valstybės narės pateikia atliktų perleidimų ataskaitas. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti patvirtintas šių ataskaitų pateikimo Komisijai išsamus lentelinės skaičiuoklės formatas.
13. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo dienų perleidimas laivui, plaukiojančiam su kitos valstybės narės vėliava
Valstybės narės gali leisti visiems su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perkelti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone, ir kurios galioja tik tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad laikomasi tokių pat nuostatų, kaip nurodytosios 5.2., 5.3., 6.2. ir 12 punktuose. Jei valstybės narės nusprendžia leisti perkelti dienas, jos Komisijai iš anksto praneša ne tik perkeliamų dienų skaičių ir taip perkeliamą žvejybos pastangą, bet ir abipusiai sutartas atitinkamas žvejybos kvotas.
ŽVEJYBOS ĮRANKIO NAUDOJIMAS
14. Pranešimas apie žvejybos įrankį
Kapitonas arba jo atstovas prieš kiekvieno valdymo laikotarpio pirmą dieną laivo įregistravimo valstybės narės institucijoms praneša, kokį žvejybos įrankį ar įrankius jis ketina naudoti būsimuoju valdymo laikotarpiu. Kol nepateikiamas šis pranešimas, laivui nesuteikiama teisė žvejoti 1 punkte apibrėžtame rajone jokiais iš 3 punkte numatytų žvejybos įrankių.
15. Su žvejyba nesusijusi veikla
Laivas bet kuriuo nustatytu valdymo laikotarpiu gali imtis su žvejyba nesusijusios veiklos su sąlyga, kad valstybei narei, kurioje jis yra registruotas, pranešama apie tokį ketinimą, nurodant veiklos pobūdį ir tam laikui atsisakant žvejybos licencijos; su žvejyba nesusijusios veiklos laikotarpis nėra įskaičiuojamas į pagal 7 punktą laivui skiriamų dienų skaičių. Minėtu laikotarpiu su žvejyba nesusijusią veiklą vykdančiuose laivuose neturi būti jokio žvejybos įrankio arba žuvų.
16. Žvejybos rajono perplaukimas
Laivui galima jį kirsti, jei jis neturi žvejybos tame rajone leidimo arba iš anksto pranešė savo institucijoms apie šį ketinimą. Kol laivas yra rajone, visi žvejybos įrankiai turi būti pririšti ir sukrauti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje pateiktų sąlygų.
KONTROLĖ, TIKRINIMAS IR PRIEŽIŪRA
17. Pranešimai apie žvejybos pastangą
Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsniai taikomi laivams, kuriuose yra 3 punkte apibrėžti žvejybos įrankiai ir kurie eksploatuojami 1 punkte apibrėžtame rajone. Laivams, kuriuose yra įrengtos laivų stebėjimo sistemos pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 5 ir 6 straipsnius, šie pranešimo reikalavimai netaikomi.
18. Atitinkamų duomenų registravimas
Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys, gaunami pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 8 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų registruojami į kompiuteriu nuskaitomą formą:
a) įplaukimas į uostą ir išplaukimas iš jo;
b) visi įplaukimai į jūros rajonus, kuriuose taikomos specialios naudojimosi vandenimis ir ištekliais taisyklės, ir visi išplaukimai iš tų rajonų.
19. Kryžminiai patikrinimai
Valstybės narės pagal laivo stebėjimo sistemos duomenimis kontroliuoja laivo žurnalų pateikimą ir juose įrašytą atitinkamą informaciją. Tokie kryžminių patikrinimų rezultatai registruojami ir Komisijos prašymu jai pateikiami.
20. Kitos kontrolės priemonės
Siekdamos užtikrinti šio priedo 17 punkte nurodytų įsipareigojimų laikymąsi, valstybės narės gali įgyvendinti kitas kontrolės priemones, tokias pat veiksmingas ir skaidrias, kaip šie atskaitomybės įsipareigojimai. Prieš įgyvendinant tokias priemones, apie jas reikia pranešti Komisijai.
21. Išankstinis pranešimas apie perkrovimus į kitą laivą ir iškrovimus
Bendrijos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas, ketinantis bet kokį laive laikomą kiekį perkrauti į kitą laivą arba iškrauti trečiosios šalies uoste ar iškrovimo vietoje, likus mažiausiai 24 valandoms iki perkrovimo į kitą laivą arba iki iškrovimo trečiojoje šalyje, laivo įregistravimo valstybės narės institucijoms turi pranešti Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b straipsnyje nurodytą informaciją.
22. Leistinas nuokrypis vertinant laivo žurnale užregistruotus kiekius
Nukrypstant nuo Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, leistinas nuokrypis, vertinant 17 punkte nurodytuose laivuose esančius kiekius kilogramais, yra 8 % laivo žurnale įrašyto skaičiaus. Jeigu Bendrijos įstatymuose nėra nustatyti perskaičiavimo koeficientai, tuomet yra taikomi valstybių narių, su kurių vėliava plaukioja laivas, patvirtinti perskaičiavimo koeficientai.
23. Laikymas atskirose vietose
Jeigu laive laikomas didesnis nei 50 kg jūrų liežuvių kiekis, žvejybos laive bet kokioje taroje draudžiama laikyti bet kokius su kitų rūšių jūrų gyvūnais sumaišytus jūrų liežuvių kiekius. Bendrijos laivų kapitonai valstybių narių inspektoriams suteikia reikiamą pagalbą, kad šie galėtų atlikti laivo žurnale užregistruotų kiekių ir laive laikomų sužvejotų jūros liežuvių kiekių kryžminį patikrinimą.
24. Svėrimas
24.1. Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad rajone sužvejoti jūros liežuvių kiekiai, viršijantys 300 kg, prieš parduodant būtų sveriami žuvų aukciono salės svarstyklėmis.
24.2. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali prašyti, kad 300 kg viršijantys jūrų liežuvių kiekiai, sužvejoti rajone ir pirmiausia iškrauti toje valstybėje narėje, prieš išvežant iš pirmo iškrovimo uosto būtų sveriami stebint inspektoriams.
25. Transportavimas
Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio nuostatų, kai didesnis nei 50 kg bet kokių šio reglamento 7 straipsnyje nurodytų žuvų rūšių kiekis yra gabenamas ne į iškrovimo ar importo vietą, prie jo pridedama vienos iš Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų deklaracijų kopija su nurodytais vežamų rūšių kiekiais. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išlyga netaikoma.
26. Speciali kontrolės programa
Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34 straipsnio c dalies 1 pastraipos specialią kontrolės programą, skirtą visiems 7 straipsnyje nurodytiems žuvų ištekliams, galima taikyti ilgiau nei dvejus metus nuo jų įsigaliojimo dienos.
ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ
27. Atitinkamų duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri yra naudojama administruojant žvejybos dienas, kurias laivas gali būti rajone, kaip nurodyta šiame priede, surenka kiekvieno metų ketvirčio duomenis apie bendrą žvejybos pastangą rajone, naudojant velkamuosius ir pasyviuosius žvejybos įrankius bei ilgąsias ūdas ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangą šiame priede aptariamame rajone.
28. Atitinkamų duomenų pateikimas
28.1. Komisijos prašymu valstybės narės lentelinėje skaičiuoklėje jai pateikia 27 punkte nurodytus duomenis naudodamos II ir III lentelėse nurodytą formatą, juos nusiųsdamos atitinkamu elektroninio pašto adresu, kurį valstybėms narėms nurodo Komisija.
28.2. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti patvirtintas 27 punkte nurodytos informacijos pateikimo Komisijai naujas lentelinės skaičiuoklės formatas.
IID PRIEDAS
LAIVŲ, ŽVEJOJANČIŲ SMILTINUKUS IV PARAJONYJE IR IIA BEI IIIA KVADRATUOSE, ŽVEJYBOS PASTANGA
1. Šiame priede nustatytos sąlygos IIIa kvadrate, IIa kvadrate (EB vandenys) ir IV parajonyje priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm, žvejojantiems Bendrijos žvejybos laivams.
2. Šiame priede diena, kurią laivas gali buti rajone– tai:
a) 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00: 00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24: 00 valandų arba tokio laikotarpio dalis; arba
b) Bendrijos laivo žurnale užregistruotas 24 valandų laikotarpis be pertraukos nuo išvykimo dienos ir valandos iki atvykimo dienos ir valandos arba tokio laikotarpio dalis.
3. Kiekviena valstybė narė ne vėliau nei 2006 m. kovo 1 d. parengia duomenų bazę, kurioje pateikiama toliau nurodyta informacija apie visus su tos valstybės vėliava plaukiojančius arba Bendrijoje įregistruotus laivus, žvejojusius priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm, IV parajonyje ir IIIa parajonyje 2002 m., 2003 m. ir 2004 m.:
a) laivo pavadinimas ir registravimo numeris;
b) įmontuoto laivo variklio galia kilovatais, išmatuota pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86 5 straipsnio nuostatas;
c) dienų, kurias laivas, žvejodamas priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm, buvo rajone;
d) kilovatų–dienos, t.y. dienų, kurias laivas buvo rajone, skaičiaus ir įmontuoto variklio galios kilovatais sandauga.
4. Kiekviena valstybė narė apskaičiuoja:
a) bendrą kiekvienų metų kilovatų–dienų skaičių, t.y. pagal 3 dalies d punkte apskaičiuotų kilovatų–dienų sumą;
b) kilovatų–dienų vidurkį 2002 m. – 2004 m.
5. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančių arba Bendrijoje registruotų laivų kilovatų-dienų skaičius 2006 m. neviršytų 2003 m. lygio, apskaičiuoto pagal 4 punkto a papunktį.
6. Komisija, remdamasi ŽMTEK pranešimu apie Šiaurės jūros smiltinukų klasės dydį 2005 m., pagal toliau nurodytas taisykles kiek galima anksčiau peržiūri 5 punkte nurodytą didžiausią kilovatų–dienų skaičių, bendrą leistiną sugavimą ir kvotas, taikomus smiltinukų žvejybai šio reglamento I priede nurodytose IIa zonoje (EB vandenys), IIIa zonoje ir IV zonoje (EB vandenys):
a) jeigu ŽMTEK nustato, kad Šiaurės jūros smiltinukų klasę 2005 m. sudarė 500 000 milijonų arba daugiau 0 amžiaus grupės individų, likusiai 2006 m. daliai netaikomi jokie kilovatų–dienų skaičiaus apribojimai, ir BLS yra 600 000 tonų;
b) jeigu ŽMTEK nustato, kad Šiaurės jūros smiltinukų klasę 2005 m. sudarė 300 000 – 500 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, kilovatų–dienų skaičius neviršija pagal 4 punkto a papunktį apskaičiuoto kilovatų–dienų skaičiaus 2003 m., ir BLS 2006 m. yra 300 000 tonų;
c) jeigu ŽMTEK nustato, kad Šiaurės jūros smiltinukų klasę 2005 m. sudarė mažiau nei 300 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, žvejyba priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 16 mm, yra uždraudžiama likusiu 2006 m. laikotarpiu. Tačiau ribota žvejyba yra galima siekiant stebėti jūros smiltinukų atsargas TJTT IIIa ir IV parajonyje bei žvejybos nutraukimo poveikį. Todėl atitinkamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, parengia žvejybos stebėsenos planą.
III PRIEDAS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TECHNINĖS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS
A dalis
Šiaurės Atlanto rajonai, įskaitant Šiaurės jūrą, Skagerako sąsiaurį ir Kategato sąsiaurį
1. Atlanto silkių, skumbrių ir stauridžių iškrovimo ir svėrimo procedūros
1.1. Taikymo sritis
1.1.1. Šios procedūros taikomos Europos bendrijoje iš Europos bendrijos ir trečiųjų šalių laivų iškraunamiems kiekiams, kai per vieną kartą iškraunama daugiau nei 10 tonų Atlanto silkių, skumbrių, stauridžių, arba minėtų žuvų mišinio, sužvejotų:
a) jei tai Atlanto silkė – TJTT I, II, IV, VI ir VII parajoniuose ir IIIa bei Vb kvadratuose;
b) jei tai skumbrė arba stauridė – TJTT III, IV, VI ir VII parajoniuose ir IIa kvadrate.
1.2. Nurodytieji uostai
1.2.1. 1.1 punkte nurodytus iškrovimus galima atlikti tik nurodytuose uostuose.
1.2.2. Kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai perduoda 2004 m. pateikto nurodytųjų uostų, kuriuose galima iškrauti Atlanto silkes, skumbres ir staurides, sąrašo pakeitimus, taip pat pakeitimus, susijusius su tikrinimo ir priežiūros tuose uostuose procedūromis, įskaitant per kiekvieną iškrovimą iškraunamų 1.1.1. punkte nurodytų žuvų rūšių ir išteklių kiekių registravimo ir pranešimo apie juos nuostatas ir sąlygas. Apie tuos pakeitimus pranešama ne vėliau kaip likus penkiolikai dienų iki jų įsigaliojimo. Komisija šią informaciją bei trečiųjų šalių nurodytus uostus perduoda visoms atitinkamoms valstybėms narėms.
1.3. Įplaukimas į uostą
1.3.1. 1.1.1. punkte nurodyto žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki įplaukimo į valstybės narės, kurioje ketinama iškrauti žuvį, iškrovimo uostą praneša tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms šią informaciją:
a) uostą, į kurį ketinama įplaukti, laivo pavadinimą ir jo registravimo numerį;
b) numatytą atplaukimo į uostą laiką;
c) kiekvienos laive laikomos žuvų rūšies kiekio gyvąjį svorį kilogramais;
d) valdymo rajoną, kuriame buvo sužvejota žuvis, pagal šio reglamento I priedą.
1.4. Iškrovimas
1.4.1. Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos paprašo nepradėti iškrovimo, kol nebus duotas leidimas.
1.5. Laivo žurnalas
1.5.1. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 4.2 punkto nuostatų, žvejybos laivo kapitonas, tik atvykus į uostą, iškrovimo uosto kompetentingai institucijai pateikia atitinkamą laivo žurnalo lapą arba lapus.
Laive laikomi kiekiai, apie kuriuos buvo pranešta prieš iškraunant, kaip nurodyta 1.3.1. punkto c papunktyje, atitinka po iškrovimo laivo žurnale užregistruotus kiekius.
Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, leistinas nuokrypis laivo žurnale registruojant laive laikomų žuvies kiekių kilogramais skaičiavimus yra 8 %.
1.6. Šviežios žuvies svėrimas
1.6.1. Šviežią žuvį perkantys pirkėjai užtikrina, kad visi jiems parduodami kiekiai būtų sveriami kompetentingų institucijų patvirtinta įranga. Žuvis sveriama prieš ją rūšiuojant, apdorojant, sandėliuojant, gabenant iš iškrovimo uosto arba perparduodant. Pasvėrus nustatytas svoris pateikiamas pildant iškrovimo deklaracijas, pardavimų pažymas ir perėmimo deklaracijas.
1.6.2. Nustatant svorį, dėl vandens kiekio taikomas sumažinimas neviršija 2 %.
1.7. Šviežios žuvies svėrimas po išvežimo
1.7.1. Nukrypstant nuo 1.6.1. punkto nuostatų valstybės narės gali leisti pasverti žuvį, ją išvežus iš iškrovimo uosto, su sąlyga, kad žuvis yra atvežama į paskirties vietą tos pačios valstybės narės teritorijoje, ne toliau nei 100 km nuo iškrovimo uosto ir kad
a) žuvį vežančią automobilinę cisterną iš iškrovimo vietos iki žuvies svėrimo vietos lydi inspektorius, arba
b) iškrovimo vietos kompetentingos institucijos pritaria žuvies išvežimui šiomis sąlygomis:
i) prieš pat automobilinei cisternai išvažiuojant iš iškrovimo uosto, pirkėjas arba jo atstovas kompetentingoms institucijoms pateikia deklaraciją raštu, nurodydamas žuvies rūšis ir laivo, iš kurio jos iškraunamos, pavadinimą, taip pat automobilinės cisternos nekartojamą identifikavimo numerį, informaciją apie paskirties vietą, kurioje bus sveriama žuvis, ir numatytą automobilinės cisternos atvykimo į paskirties vietą laiką;
ii) vairuotojas žuvies pervežimo metu turi i papunktyje nurodytos deklaracijos kopiją ir, atvykęs į paskirties vietą, perduoda ją žuvies gavėjui.
1.8. Užšaldytos žuvies svėrimas
1.8.1. Užšaldytos žuvies pirkėjai arba turėtojai užtikrina, kad prieš žuvį apdorojant, sandėliuojant, išvežant iš iškrovimo uosto arba perparduodant, iškrauti kiekiai būtų pasverti. Iš iškrautų kiekių svorio galima atimti taros svorį, t. y. dėžių, plastiko pakuočių arba kitokios taros, kurioje bus sveriama žuvis, svorį.
1.8.2. Dėžėse supakuotos užšaldytos žuvies svorį taip pat galima nustatyti padauginant vidutinį reprezentatyviosios imties svorį, kuris nustatomas, pasveriant iš dėžės išimtą turinį be plastiko pakuotės, prieš tai nutirpdžius ledą nuo žuvies paviršiaus arba nenutirpdžius. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus jų taikomų imčių ėmimo metodų, Komisijos patvirtintų 2004 m., pasikeitimus, kad ji juos patvirtintų. Pasikeitimus patvirtina Komisija. Pasvėrus nustatytas svoris pateikiamas pildant iškrovimo deklaracijas, pardavimų pažymas ir perėmimo deklaracijas.
1.9. Pardavimo pažyma ir perėmimo deklaracija
1.9.1. Be Reglamento (EB) Nr. 2847/93 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų įsipareigojimų iškrautos žuvies apdorotojas arba pirkėjas atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms paprašius, ne vėliau nei praėjus 48 valandoms nuo pasvėrimo, pateikia pardavimo pažymos kopiją arba perėmimo deklaraciją.
1.10. Svėrimo įranga
1.10.1. Kai naudojamasi viešojo sektoriaus svėrimo įranga, žuvį sveriančioji šalis pirkėjui išduoda svėrimo lapą, kuriame nurodyta svėrimo data bei valanda ir automobilinės cisternos identifikavimo numeris. Svėrimo lapo kopija prisegama prie pardavimo pažymos arba parėmimo deklaracijos.
1.10.2. Kai naudojamasi privačia svėrimo įranga, ji yra patvirtinta, kalibruota ir antspauduota kompetentingų institucijų, ir ja sveriant laikomasi šių nuostatų:
a) žuvį sveriančioji šalis turi žurnalą numeruotais puslapiais, kuriame nurodo:
i) laivo, iš kurio buvo iškrauta žuvis, pavadinimą ir registravimo numerį,
ii) automobilinių cisternų identifikavimo numerius, jei žuvis prieš sveriant buvo išvežta iš iškrovimo uosto,
iii) žuvų rūšis,
iv) per kiekvieną iškrovimą iškrauto kiekio svorį,
v) svėrimo pradžios ir pabaigos datą ir valandą.
b) jei sveriama naudojant konvejerio juostos sistemą, turi būti įtaisytas gerai matomas skaitiklis, registruojantis bendrą suminį svorį. Bendras suminis svoris užregistruojamas a punkte nurodytame žurnale numeruotais puslapiais;
c) svėrimo duomenų žurnalas ir 1.7.1.punkto b papunkčio ii dalyje nurodytos deklaracijų raštu kopijos saugomos trejus metus.
1.11. Kompetentingų institucijų teisės
Kompetentingos institucijos turi visapusišką galimybę bet kuriuo metu patikrinti svėrimo sistemą, svėrimo duomenų žurnalus, deklaracijas raštu bei visas patalpas, kuriose apdorojama ir laikoma žuvis.
1.12. Kryžminiai patikrinimai
1.12.1. Kompetentingos institucijos atlieka visų iškrovimų administracinius kryžminius patikrinimus, kurių metu tikrina, ar sutampa:
a) išankstiniame pranešime apie iškrovimą nurodyti kiekvienos rūšies kiekiai, kaip nurodyta 1.3.1. punkte, ir laivo žurnale užregistruoti kiekiai,
b) laivo žurnale užregistruoti kiekvienos rūšies kiekiai ir iškrovimo deklaracijoje įrašyti kiekiai,
c) iškrovimo deklaracijoje įrašyti kiekvienos rūšies kiekiai ir perėmimo deklaracijoje arba pardavimo pažymoje įrašyti kiekiai.
1.13. Visapusiškas patikrinimas
1.13.1. Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad visapusiškai būtų tikrinama mažiausiai 15 % iškrautos žuvies kiekio ir mažiausiai 10 % žuvies iškrovimų; šių patikrinimų metu
a) kontroliuojamas laivo sužvejoto kiekvienos rūšies kiekio svoris. Jeigu laivai sužvejotus kiekius į krantą pumpuoja, kontroliuojamas viso iš laivų, kuriuos pasirinkta patikrinti, iškrauto kiekio svėrimas. Jei tikrinamas traleris šaldiklis, suskaičiuojamos visos dėžės. Siekiant nustatyti vidutinį dėžių ir (arba) padėklų svorį, pasveriama jų reprezentatyvioji imtis. Taip pat siekiant nustatyti vidutinį žuvies grynąjį svorį (be pakuotės ir ledo) pagal patvirtintą metodą paimamos dėžių imtys;
b) be 1.12 punkte nurodytų kryžminių patikrinimų, kryžmiškai tikrinama, ar sutampa:
i) svėrimo duomenų žurnale užregistruoti kiekvienos rūšies kiekiai ir perėmimo deklaracijoje arba pardavimo pažymoje įrašyti kiekvienos rūšies kiekiai;
ii) pagal 1.7.1. punkto b papunkčio ii dalies nuostatas kompetentingai institucijai pateiktos deklaracijos raštu ir žuvies gavėjui pagal 1.7.1. punkto b papunkčio ii dalies nuostatas perduotos deklaracijos raštu;
iii) 1.7.1 punkto b papunkčio i dalyje nurodytose deklaracijose raštu įrašytas automobilinės cisternos identifikavimo numeris ir svėrimo duomenų žurnale įrašytas automobilinės cisternos identifikavimo numeris;
c) jeigu iškrovimas nutraukiamas, prieš jį vėl pradedant reikia gauti leidimą;
d) patikrinama, ar baigus iškrovimą, laive nebeliko žuvies.
1.14. Dokumentacija
1.14.1. Visa 1 punkte nustatyta tikrinimo veikla yra pagrindžiama dokumentais. Šie dokumentai saugomi trejus metus.
2. Atlanto silkės žvejyba TJTT IIa kvadrate (EB vandenys)
Sausio 1 d. – vasario 28 d. ir gegužės 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama iškrauti arba laikyti laive IIa kvadrate (EB vandenys) sužvejotas Atlanto silkes.
3. Techninės apsaugos priemonės Skagerako ir Kategato sąsiauriuose
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 IV priedo nuostatų, taikomos šio priedo 1 priedėlio nuostatos.
4. Menkių žvejybos apribojimai
4.1. TJTT VIa kvadratas
Iki 2006 m. gruodžio 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
59o05‘ šiaurės platumos, 06o45‘ vakarų ilgumos
59o30‘ šiaurės platumos, 06o00‘ vakarų ilgumos
59o40‘ šiaurės platumos, 05o00‘ vakarų ilgumos
60o00‘ šiaurės platumos, 04o00‘ vakarų ilgumos
59o30‘ šiaurės platumos, 04o00‘ vakarų ilgumos
59o05‘ šiaurės platumos, 06o45‘ vakarų ilgumos
4.2. TJTT VII f ir g kvadratai
2006 m. vasario 1 d. – 2006 m. kovo 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla šiuose TJTT pokvadračiuose: 30E4, 31E4, 32E3. Šis draudimas negalioja 6 jūrmylių nuo bazinės linijos plote.
4.3. Nukrypstant nuo 4.1. ir 4.2. punktu, nustatytuose rajonuose nustatytais laikotarpiais leidžiama žvejybos veikla, naudojant dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, su sąlyga, kad:
i) be dugninių gaudyklių ir krabų bei omarų gaudyklių laive nėra kitų žvejybos įrankių, ir
ii) be kiautuotųjų vėžiagyvių arba vėžiagyvių laive nėra kitų žuvų.
4.4. Nukrypstant nuo 4.1. ir 4.2. punktų, tuose punktuose nurodytuose rajonuose galima žvejybos veikla, naudojant tinklus, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis mažesnis nei 55 mm, jeigu
i) laive nėra tinklo, kurio tinklinio audinio akies kraštinės ilgis yra 55 mm arba didesnis, ir
ii) be Atlanto silkių, skumbrių, sardinių, sardinėlių, stauridžių, bretlingių, putasu ir sidabražuvių laive nelaikoma kitų žuvų.
5. Žvejybos nutraukimas viename iš smiltinukų žvejybos rajonų
5.1. Draudžiama iškrauti arba laikyti laive smiltinukus, sužvejotus geografiniame rajone, kuris ribojasi su rytine Anglijos ir Škotijos pakrante ir kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
— rytinė Anglijos pakrantė 55o30‘ šiaurės platumos,
— 55o30‘ šiaurės platumos, 1o00‘ vakarų ilgumos,
— 58o00‘ šiaurės platumos, 1o00‘ vakarų ilgumos,
— 58o00‘ šiaurės platumos, 2o00‘ vakarų ilgumos,
— rytinė Škotijos pakrantė 2o00‘ vakarų ilgumos.
5.2. Leidžiama žvejyba mokslinių tyrimų tikslais, siekiant stebėti smiltinukų išteklius rajone ir žvejybos nutraukimo poveikį.
6. Juodadėmės menkės zona Rockall regione
Uždraudžiama bet kokia žvejyba, išskyrus ilgosiomis ūdomis, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
|
Taškas Nr. |
Platuma |
Ilguma |
|
1 |
57o00‘ šiaurės platumos |
15o00‘ vakarų ilgumos |
|
2 |
57o00‘ šiaurės platumos |
14o00‘ vakarų ilgumos |
|
3 |
56o30‘ šiaurės platumos |
14o00‘ vakarų ilgumos |
|
4 |
56o30‘ šiaurės platumos |
15o00‘ vakarų ilgumos |
7. Techninės apsaugos priemonės Airijos jūroje
2006 m. laikinai taikomos 2002 m. vasario 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 254/2002, nustatančio priemones, įgyvendintinas 2002 m. menkių ištekliams Airijos jūroje (ICES VIIa kvadratas) atkurti ( 32 ), 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytos techninės apsaugos priemonės.
8. Žvejyba žiauniniais tinklaičiais TJTT VI a ir b, VII b ir c kvadratuose ir XII parajonyje
8.1. „žiauninis tinklaitis“ ir „vertikalusis tinklaitis“ – tai iš vieno tinklinio audeklo gabalo sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai išlaiko plūdės ir pasvarai. Šiais tinklais gyvieji vandens ištekliai sugaunami jiems įsipainiojus į tinklą arba sulaikomi tinklo akimis.
8.2. Šiame priede „sieninis tinklas“ – tai iš dviejų arba daugiau tinklinio audeklo gabalų, pritvirtintų prie vienos tinklo pavaros, sudarytas ir vandenyje vertikaliai laikomas įrankis.
8.3. Bendrijos laivai žiauninių tinklaičių, vertikaliųjų tinklaičių ir sieninių tinklų nestato tose toliau išvardytų plotų vietose, kurių, kaip pažymėta jūrlapyje, gylis yra didesnis nei 200 m:
a) TJTT VI a, b ir VII b, c, j ir k kvadratuose.
b) TJTT XII parajonyje į rytus nuo 27o vakarų ilgumos.
8.4. Visi 8.1 ir 8.2 punktuose nurodyti tinklai iki 2006 m. vasario 1 d. pašalinami iš 8.3 punkte nurodytų rajonų.
8.5. Nukrypstant nuo 8.3 ir 8.4 punktų, europines jūrų lydekas žvejojantys laivai gali statyti žiauninius tinklaičius, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgis yra 120 mm, tose atitinkamų rajonų vietose, kurių, kaip pažymėta jūrlapyje, gylis yra ne didesnis nei 600 m.
9. Žvejybos tam tikrais Biskajos įlankoje leidžiamais velkamaisiais žvejybos įrankiais sąlygos
Nukrypstant nuo 2002 m. kovo 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 494/2002, nustatančio papildomas technines priemones, skirtas merlūzų išteklių atkūrimui ICES III, IV, V, VI ir VII parajonių ir ICES VIII parajonio a, b, d ir e sektoriuose ( 33 ), 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, žvejybos veikla, naudojant tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audinio akies kraštinės ilgio riba yra 70–99 mm, yra leidžiama Reglamento (EB) Nr. 494/2002 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame rajone, jeigu žvejybos įrankis turi iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis pagamintą išėjimo langą, kaip nustatyta šio priedo 3 priedėlyje.
10. Giliavandenių rūšių žuvims taikoma žvejybos pastanga
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 nuostatų, 2006 m. taikomos šios nuostatos:
10.1. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje užregistruotų laivų žvejybos veiklai, kurią vykdant kiekvienais kalendoriniais metais sužvejojama ir laikoma laive daugiau nei 10 tonų giliavandenių rūšių žuvų ir juodųjų otų, yra reikalingas leidimas žvejoti giliavandenių rūšių žuvis.
10.2. Tačiau yra draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti giliavandenių rūšių žuvų ir juodųjų otų kiekį, kiekvieno reiso metu viršijantį 100 kg, jei tas laivas neturi leidimo žvejoti giliavandenių rūšių žuvis.
11. Laikinos priemonės pažeidžiamoms giliavandenių rūšių žuvų buveinėms apsaugoti
Draudžiama žvejoti dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklaičius ir ilgąsias ūdas, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
povandeniniai kalnagūbriai:
— 52o21,2866 ‘ šiaurės platumos, 31o9,2688 ‘ vakarų ilgumos
— 52o20,8167 ‘ šiaurės platumos, 30o51,5258 ‘ vakarų ilgumos
— 52o12,0777 ‘ šiaurės platumos, 30o54,3824 ‘ vakarų ilgumos
— 52o12,4144 ‘ šiaurės platumos, 31o14,8168 ‘ vakarų ilgumos
— 52o21,2866 ‘ šiaurės platumos, 31o9,2688 ‘ vakarų ilgumos
povandeniniai kalnagūbriai:
— 50o1,7968 ‘ šiaurės platumos, 29o37,8077 ‘ vakarų ilgumos
— 49o59,1490 ‘ šiaurės platumos, 29o29,4580 ‘ vakarų ilgumos
— 49o52,6429 ‘ šiaurės platumos, 29o30,2820 ‘ vakarų ilgumos
— 49o44,3831 ‘ šiaurės platumos, 29o2,8711 ‘ vakarų ilgumos
— 49o44,4186 ‘ šiaurės platumos, 28o52,4340 ‘ vakarų ilgumos
— 49o36,4557 ‘ šiaurės platumos, 28o39,4703 ‘ vakarų ilgumos
— 49o29,9701 ‘ šiaurės platumos, 28o45,0183 ‘ vakarų ilgumos
— 49o49,4197 ‘ šiaurės platumos, 29o42,0923 ‘ vakarų ilgumos
— 50o1,7968 ‘ šiaurės platumos, 29o37,8077 ‘ vakarų ilgumos
dalis:
— 55o4,5327 ‘ šiaurės platumos, 36o49,0135 ‘ vakarų ilgumos
— 55o5,4804 ‘ šiaurės platumos, 35o58,9784 ‘ vakarų ilgumos
— 54o58,9914 ‘ šiaurės platumos, 34o41,3634 ‘ vakarų ilgumos
— 54o41,1841 ‘ šiaurės platumos, 34o0,0514 ' vakarų ilgumos
— 54o0,0 ' šiaurės platumos, 34o0,0 ' vakarų ilgumos
— 53o54,6406 ' šiaurės platumos, 34o49,9842 ' vakarų ilgumos
— 53o58,9668 ' šiaurės platumos, 36o39,1260 ' vakarų ilgumos
— 55o4,5327 ' šiaurės platumos, 36o49,0135 ' vakarų ilgumos
povandeniniai kalnagūbriai:
— 44o50,4953 ' šiaurės platumos, 34o26,9128 ' vakarų ilgumos
— 44o47,2611 ' šiaurės platumos, 33o48,5158 ' vakarų ilgumos
— 44o31,2006 ' šiaurės platumos, 33o50,1636 ' vakarų ilgumos
— 44o38,0481 ' šiaurės platumos, 34o11,9715 ' vakarų ilgumos
— 44o38,9470 ' šiaurės platumos, 34o27,6819 ' vakarų ilgumos
— 44o50,4953 ' šiaurės platumos, 34o26,9128 ' vakarų ilgumos
povandeniniai kalnagūbriai:
— 43o43,1307 ' šiaurės platumos, 22o44,1174 ' vakarų ilgumos
— 43o39,5557 ' šiaurės platumos, 22o19,2335 ' vakarų ilgumos
— 43o31,2802 ' šiaurės platumos, 22o8,7964 ' vakarų ilgumos
— 43o27,7335 ' šiaurės platumos, 22o14,6192 ' vakarų ilgumos
— 43o30,9616 ' šiaurės platumos, 22o32,0325 ' vakarų ilgumos
— 43o40,6286 ' šiaurės platumos, 22o47,0288 ' vakarų ilgumos
— 43o43,1307 ' šiaurės platumos, 22o44,1174 ' vakarų ilgumos
12. ŽRCAK
Mažiausias aštuonkojo dydis (Octopus vulgaris) trečiųjų šalių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse, esančiuose ŽRCAK regione, yra 450 g (išskrodus). Mažesnių nei mažiausio 450 g dydžio (išskrodus) aštuonkojų negalima laikyti laive, perkrauti, iškrauti, vežti, sandėliuoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, jie turi būti nedelsiant paleisti į jūrą.
13. Laivai, šiaurės rytų Atlante vykdantys neteisėtą, nepraneštą ir nereglamentuotą žvejybos veiklą
13.1. Komisija nedelsdama praneša valstybėms narėms apie su šalių, kurios nėra Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante (toliau – Konvencija) Susitariančios Šalys, vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie buvo pastebėti vykdantys žvejybos veiklą Konvencijos reguliuojamame rajone ir kuriuos Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) įtraukė į laikiną laivų, kurie laikomi pažeidžiančiais Konvencijoje nustatytas rekomendacijas, sąrašą. Tokiems laivams taikomos šios priemonės:
a) į uostą įplaukiantiems laivams neleidžiama iškrauti arba perkrauti žuvies, ir juos turi patikrinti kompetentingos institucijos. Vykdant šiuos patikrinimus tikrinami laivo dokumentai, laivo žurnalai, žūklės priemonės, laive esantis laimikis ir kiti su laivo veikla Konvencijos reguliuojamame rajone susiję objektai. Informacija apie patikrinimų rezultatus nedelsiant perduodama Komisijai;
b) su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos, pagalbiniai, degalų atsargas papildantys, pagrindiniai ir krovininiai laivai jokiomis aplinkybėmis nepadeda tiems laivams ar nedalyvauja jokiame žuvų perkrovime arba neatlieka bendrų žvejybos operacijų su tais laivais;
c) uostuose tokiems laivams netiekiamos atsargos ar kuras ir neteikiamos kitos paslaugos.
13.2. Laivai, kuriuos Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) įtraukė į laivų, kurie, kaip patvirtinta, vykdė neteisėtą, nepraneštą ir nereglamentuotą (NNN laivai) žvejybos veiklą, sąrašą, yra išvardyti 4 priedėlyje. Be 13.1 punkte nurodytų priemonių, tokiems laivams taikomos šios priemonės:
a) NNN laivams draudžiama įplaukti į Bendrijos uostą;
b) NNN laivams neleidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse ir draudžiama juos frachtuoti;
c) draudžiamas NNN laivais sužvejotos žuvies importas;
d) valstybės narės nesutinka suteikti savo vėliavos NNN laivams ir ragina importuotojus, vežėjus ir kitų susijusių sektorių subjektus nevesti derybų dėl tokiais laivais sužvejotos žuvies ir neperkrauti jos į kitus laivus.
13.3. Komisija iš dalies pakeis NNN laivų sąrašą, kad jis atitiktų NEAFC naują NNN sąrašą, kai tik NEAFC jį priims.
14. Žvejyba elektriniais žūklės prietaisais
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 31 straipsnio 1 dalies, žvejyba plačiažiočiais tralais naudojant elektros srovę leidžiama sąlygomis, kurias turi nustatyti Komisija Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, atsižvelgdama į ŽMTEK rekomendacijas.
B dalis
Viduržemio jūra
15. Laikina priemonė, susijusi su tinklinio audinio akies kraštinės ilgiu ir žvejybos veikla
Žvejybos veiklą, kuri šiuo metu vykdoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1626/94 3 straipsnio 1 ir 1a dalyse bei 6 straipsnio 1 ir 1a dalyse nustatytas išlygas, laikinai leidžiama tęsti 2006 m.
16. Dragos ir tralai žvejojant giliavandenių rūšių žuvis
Draudžiama žvejoti velkamosiomis dragomis ir tralais didesniame nei 1 000 m gylyje.
17. Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (toliau VJBŽK) sudaromas ilgesnių nei 15 m laivų registras
17.1. Iki 2006 m. birželio 1 d. visos valstybės narės, naudodamos įprastą duomenų tvarkymo sistemą, siunčia Komisijai su jos vėliava plaukiojančių ir jos teritorijoje registruotų laivų, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m ir kuriems ji leido žvejoti VJBŽK rajone, išduodama žvejybos leidimą, sąrašą.
17.2. 17.1. punkte nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:
a) laivo numeris Bendrijos laivyno registre ir išorinis ženklinimas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede;
b) laikotarpis, kuriuo leidžiama žvejoti ir (arba) perkrauti žuvis;
c) naudojami žvejybos įrankiai.
17.3. Komisija iki 2006 m. liepos 1 d. nusiunčia sąrašą VJBŽK vykdomajam sekretoriatui, kad laivai galėtų būti įtraukti į VJBŽK sudaromą laivų, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m ir kuriems leidžiama žvejoti VJBŽK susitarimo rajone, registrą (toliau – VJBŽK registras).
17.4. Apie visus pasikeitimus, kuriuos reikia įtraukti į 17.1. punkte nurodytą sąrašą, pranešama Komisijai, kad ši, likus mažiausiai 10 darbo dienų iki laivo žvejybos veiklos VJBŽK rajone pradžios, tokia pat tvarka juos perduotų VJBŽK vykdomajam sekretoriatui.
17.5. Į 17.1. punkte nurodytą sąrašą neįtraukti Bendrijos žvejybos laivai, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 mm, VJBŽK rajone negali žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti bet kokio tipo žuvų ir kiautuotųjų vėžiagyvių.
17.6. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad:
a) valstybių narių išduoto žvejybos leidimo sąlygomis vykdyti žvejybos veiklą VJBŽK rajone galima tik tiems su valstybių narių vėliava plaukiojantiems laivams, kurie yra įtraukti į 17.1. punkte nurodytą sąrašą ir kurie laive turi minėtą žvejybos leidimą;
b) žvejybos leidimas neišduodamas laivams, kurie VJBŽK rajone arba kitur vykdė neteisėtą, nereglamentuotą arba tokią žvejybos veiklą, apie kurią nepranešė (NNN žvejybą), išskyrus tuos atvejus, kai nauji laivų savininkai atitinkamais dokumentais įrodo, kad buvę savininkai ir operatoriai nebeturi jokių su tais laivais susijusių teisinių ar finansinių interesų, arba teisių ir nebegali jų kontroliuoti, arba, kad tie laivai nedalyvauja NNN žvejyboje ir nėra su ja susiję;
c) pagal jų nacionalinę teisę kiek įmanoma būtų uždrausta su jų vėliava plaukiojančių laivų, įtrauktų į 16.1. punkte nurodytą sąrašą, savininkams ir operatoriams dalyvauti į VJBŽK registrą neįtrauktų laivų žvejybos veikloje VJBŽK susitarimo rajone arba būti su ja susijusiems;
d) pagal jų nacionalinę teisę kiek įmanoma būtų reikalaujama, kad su jų vėliavomis plaukiojančių laivų, įtrauktų į 17.1. punkte nurodytą sąrašą, savininkai būtų laivo registravimo valstybės piliečiai arba teisės subjektai;
e) jų laivai taikytų visas atitinkamas VJBŽK nustatytas apsaugos ir valdymo priemones.
17.7. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos uždrausti į VJBŽK registrą neįtrauktiems laivams, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m, žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti VJBŽK rajone sužvejotus žuvis ir kiautuotuosius vėžiagyvius;
17.8. Valstybės narės nedelsdamos perduoda Komisijai visą informaciją, iš kurios matyti, kad esama rimtų priežasčių įtarti, jog į VJBŽK registrą neįtraukti laivai, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m, žvejoja arba perkrauna žuvis ir kiautuotuosius vėžiagyvius VJBŽK susitarimo rajone.
C dalis
Rytinė Ramiojo vandenyno dalis
18. Žvejyba gaubiamaisiais tinklais Amerikos tropikų tuno komisijos (ATTK) reguliuojamame rajone
18.1. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams 2006 m. rugpjūčio 1 d. – rugsėjo 11 d. arba 2006 m. lapkričio 20 d. – gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti geltonpelekius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuotuosius tunus (Katsuwonus pelamis) rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:
— Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,
— 150o vakarų ilgumos,
— 40o šiaurės platumos,
— 40o pietų platumos.
18.2. Atitinkamos valstybės narės iki 2006 m. liepos 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos nutraukimo laikotarpį. Visi atitinkamos valstybės narės laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, apibrėžtame rajone pasirinktu laikotarpiu turi nutraukti žvejybą tais tinklais.
18.3. Nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus Amerikos tropikų tuno komisijos (ATTK) reguliuojamame rajone, laiko laive ir iškrauna visus sužvejotus didžiaakius, dryžuotuosius ir geltonpelekius tunus, išskyrus tuos, kurie dėl kitų priežasčių nei jų dydis laikomi netinkamais žmonėms vartoti. Ši nuostata netaikoma tik per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą reiso metu, kai gali neužtekti vietos patalpinti visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams.
18.4. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia kiek įmanoma mažiau sužalotus jūros vėžlius, ryklius, vėjažuves, rajas, doradas (Coryphaena hippurus) ir kitas ne pagrindines žvejojamas rūšis. Žvejai raginami ieškoti greitą ir saugų visų pirmiau minėtų gyvūnų paleidimą palengvinančių būdų bei įrangos ir jais naudotis.
19. Apsuptiems tinklais arba į juos įsipainiojusiems jūros vėžliams taikomos šios specialios priemonės:
a) pastebėjus tinkle jūros vėžlį, dedamos tikslingos pastangos išgelbėti vėžlį, prieš jam įsipainiojant į tinklą, jei būtina, nuleidžiant į vandenį greitaeigį katerį,
b) jeigu vėžlys yra įsipainiojęs tinkle, tinklo vyniojimas turėtų būti sustabdomas vos tik vėžlys iškyla iš vandens ir neturėtų būti tęsiamas, kol vėžlys išpainiojamas iš tinklo ir paleidžiamas,
c) jeigu vėžlys užkeliamas į laivą, prieš paleidžiant vėžlį į vandenį turėtų būti imamasi visų tinkamų veiksmų jam padėti atsigauti,
d) tunus žvejojantiems laivams draudžiama į jūrą išmesti druskos maišus arba bet kokias kitas plastiko šiukšles,
e) žvejai raginami, jeigu įmanoma, paleisti į jūrą į plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti ir kitus žvejybos įrankius įsipainiojusius vėžlius,
f) taip pat rekomenduojama sugrąžinti į žvejybą nenaudojamas plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti.
D dalis
Toli migruojančios Rytų Atlanto ir Viduržemio jūros žuvys
20. Mažiausias paprastojo tuno dydis Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje
20.1 Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 6 straipsnio ir IV priedo nuostatų, mažiausias paprastojo tuno dydis Viduržemio jūroje yra 10 kg arba 80 cm.
20.2 Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje sužvejotiems paprastiesiems tunams netaikomas joks leistinas nuokrypis.
21. Mažiausias didžiaakio tuno dydis
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 6 straipsnio ir IV priedo nuostatų, nuostata dėl mažiausio leistino didžiaakio tuno dydžio yra panaikinama.
22. Tam tikrų tipų laivų ir žvejybos įrankių naudojimo apribojimai
22.1. Siekiant apsaugoti didžiaakio tuno išteklius, ypač jauniklius, žvejyba gaubiamaisiais tinklais žvejojančiais laivais ir kartinėmis ūdomis žvejojančiais laivais yra uždraudžiama toliau a ir b papunkčiuose nurodytu laikotarpiu nurodytame rajone;
a) rajono ribos yra šios:
Pietinė riba: 0o pietų platumos lygiagretė
Šiaurinė riba: 5o šiaurės platumos lygiagretė
Vakarinė riba: 20o vakarų ilgumos dienovidinis
Rytinė riba: 10o vakarų ilgumos dienovidinis
b) Draudimo galiojimo laikotarpis yra kiekvienų metų lapkričio 1 d. – lapkričio 30 d.
22.2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 3 straipsnio nuostatų, žvejybai tam tikro tipo Bendrijos laivais ir žvejybos įrankiais to reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytame rajone 3 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu netaikomi jokie apribojimai.
23. Sportinei ir poilsinei žvejybos veiklai Viduržemio jūroje skirtos priemones
23.1. Visos valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos uždrausti sportinei ir poilsinei tunų ir tuninių rūšių žuvų, ypač paprastųjų tunų, žvejybai Viduržemio jūroje naudoti velkamuosius tinklus, supamuosius tinklus, gaubiamuosius tinklus, dragas, žiauninius tinklaičius, sieninius tinklus ir ilgąsias ūdas.
23.2. Visos valstybės narės užtikrina, kad sportinės ir poilsinės žvejybos Viduržemio jūroje metu sugauti tunų ir tuninių rūšių žuvų kiekiai nebūtų parduodami.
24. Paprastųjų tunų imčių ėmimo planas
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 973/2001 5a straipsnio nuostatų, visos valstybės narės parengia imčių ėmimo programą, skirtą nustatyti sužvejotą kiekvienos dydžio kategorijos paprastųjų tunų kiekį; tai reiškia, kad imtis žuvų dydžiui talpyklose nustatyti (imties dydis 100 egzempliorių) turi būti imama iš 100 tonų gyvos žuvies. Imtis dydžiui nustatyti yra imama žuvų žvejojimo ( 34 ) ūkyje metu pagal Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – TATAK) atsiskaitymo dėl II tikslo metodą. Imčių ėmimas atliekamas iš visų talpyklų bet kokio žuvų žvejojimo metu. Iki 2006 m. gegužės 1 d. TATAK perduodami prieš tai ėjusiais metais atlikto imčių ėmimo rezultatai.
E dalis
Pietryčių Atlanto dalis
25. Žvejybos Pietryčių Atlante organizacija (toliau – ŽPAO)
25.1. Visi Bendrijos laivai, vykdantys veiklą Žvejybos Pietryčių Atlante organizacijos (ŽPAO) konvencijos rajone ir žvejojantys žuvų rūšis, kurioms netaikoma kitų kompetentingų regioninių žvejybos organizacijų apsaugos ir valdymo tvarka, nuo 2006 m. sausio 1 d. priima kvalifikuotus mokslininkus stebėtojus.
25.2. Valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų mokslininkams stebėtojams paskirti ir užtikrinti, kad jie būtų priimti į visus su valstybių narių vėliavomis plaukiojančius arba jų teritorijose registruotus laivus, kurie ketina imtis žvejybos veiklos ŽPAO konvencijos rajone. Valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad tinkamai paskirti mokslininkai stebėtojai liktų žvejybos laivuose, kuriems jie buvo priskirti, kol juos pakeis kiti mokslininkai stebėtojai.
25.3. ŽPAO konvencijos rajone veiklą vykdančių Bendrijos laivų kapitonai nuo 2006 m. sausio 1 d. priima stebėtoją mokslininką ir bendradarbiauja jam vykdant savo pareigas, kol jis lieka laive.
25.4. Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. nusiunčia ŽPAO sekretoriatui išsamią ŽPAO mokslinio komiteto nustatyta forma parengtą ataskaitą, kurioje įvertina su jų vėliava plaukiojantiems laivams priskirtų mokslininkų stebėtojų ataskaitų turinį. Ši ataskaita tuo pat metu nusiunčiama ir Komisijai.
III priedo 1 priedėlis
VELKAMIEJI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI: Skagerako ir Kategato sąsiauriai
Tinklinio audinio akies kraštinės ilgio intervalai, pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys ir nustatyti sužvejotų žuvų kiekiai procentais, taikomi naudojant vieną tinklinio audinio kraštinės ilgio intervalą
|
Žuvų rūšys |
Tinklinio audinio akies kraštinės ilgio riba (mm) |
|||||||
|
<16 |
16-31 |
32-69 |
35-69 |
70-89 (5) |
≥ 90 |
|||
|
Mažiausias pagrindinių žvejojamų rūšių žuvų kiekis procentais |
||||||||
|
50 % (6) |
50 % (6) |
20 % (6) |
50 % (6) |
20 % (6) |
20 % (7) |
30 % (8) |
nenustatyta |
|
|
Smiltinukas (Ammodytidae) (3) |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
Smiltinukas (Ammodytidae) (4) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
|
Esmarko menkutė (Trisopterus esmarkii) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
|
Putasu (Micromesistius poutassou) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
|
Jūrų drakonas (Trachinus draco) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
|
Moliuskai (išskyrus Sepia) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
|
Vėjažuvė (Belone belone) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
|
Pilkasis jūrų gaidys (Eutrigla gurnardus) (1) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
|
Sidabražuvės (Argentina spp.) |
|
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
|
Bretlingis (Sprattus sprattus) |
|
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
|
Europinis ungurys (Anguilla, anguilla) |
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
Paprastoji krevetė/Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (2) |
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
Skumbrė (Scomber spp.) |
|
|
|
x |
|
|
x |
x |
|
Stauridė (Trachurus spp.) |
|
|
|
x |
|
|
x |
x |
|
Atlanto silkė (Clupea harengus) |
|
|
|
x |
|
|
x |
x |
|
Šiaurinė krevetė (Pandalus borealis) |
|
|
|
|
|
x |
x |
x |
|
Paprastoji krevetė/Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (1) |
|
|
|
|
x |
|
x |
x |
|
Merlangas (Merlangius merlangus) |
|
|
|
|
|
|
x |
x |
|
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) |
|
|
|
|
|
|
x |
x |
|
Visi kiti jūrų gyvūnai |
|
|
|
|
|
|
|
x |
|
(1) Ne toliau nei keturios mylios nuo bazinės linijos. (2) Toliau nei keturios mylios nuo bazinės linijos. (3) Kovo 1 d. – spalio 31 d. Skagerako sąsiauryje, kovo 1 d. – liepos 31 d. Kategato sąsiauryje. (4) Lapkričio 1 d. – paskutinę vasario mėn. dieną Skagerako sąsiauryje, rugpjūčio 1 d. – paskutinę vasario mėn. dieną Kategato sąsiauryje. (5) Taikant šią tinklinio audinio akies kraštinės ilgio intervalą, tralo maišas turi būti pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis ir turėti rūšiuojamąjį tinklelį, kaip nurodyta šio priedo 2 priedėlyje. (6) Ne daugiau kaip 10 % laive laikomo sužvejoto kiekio sudaro menkės, juodadėmės menkės, europinės jūrų lydekos, jūrų plekšnės, raudonosios plekšnės, mažažiotės plekšnės, jūrų liežuvio, oto, rombo, europinės upinės plekšnės, skumbrės, otinės, merlango, paprastosios limandos, ledjūrio menkės, norveginio omaro ir omaro mišinys. (7) Ne daugiau kaip 50 % laive laikomo sužvejoto kiekio sudaro menkės, juodadėmės menkės, europinės jūrų lydekos, jūrų plekšnės, raudonosios plekšnės, mažažiotės plekšnės, jūrų liežuvio, oto, rombo, europinės upinės plekšnės, Atlanto silkės, skumbrės, otinės, merlango, paprastosios limandos, ledjūrio menkės, norveginio omaro ir omaro mišinys. (8) Ne daugiau kaip 60 % laive laikomo sužvejoto kiekio sudaro menkės, juodadėmės menkės, europinės jūrų lydekos, jūrų plekšnės, raudonosios plekšnės, mažažiotės plekšnės, jūrų liežuvio, otų, rombų, europinės upinės plekšnės, otinės, merlango, paprastosios limandos, ledjūrio menkės ir omaro mišinys. |
||||||||
III priedo 2 priedėlis
Su tralu, kurio tinklinio audeklo akių kraštinės ilgis yra 70 mm ir kuriuo žvejojama Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, naudojamo rūšiuojamojo tinklelio reikalavimai
a) Žuvis pagal rūšį rūšiuojantis tinklelis įtaisomas traluose, kurių visas maišas pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, kurių kraštinės ilgis yra 70 mm arba didesnis, tačiau mažesnis nei 90 mm. Trumpiausias tralo maišo ilgis yra 8 m. Draudžiama naudoti tralą, kurio maišo skersmuo yra didesnis nei 100 kvadratiniu akių, išskyrus sujungimo vietąa ir kraštų sujungimus.
b) Tinklelis turi būti stačiakampio formos. Tinklelio kraštinės turi būti lygiagrečios išilginei jo ašiai. Atstumas tarp tinklelio strypelių neturi būti didesnis nei 35 mm. Leidžiama naudoti vieną arba daugiau lankstų siekiant palengvinti rūšiuojamojo tinklelio pritaikymą prie tinklo traukimo būgno.
c) Rūšiuojamasis tinklelis prie tralo turi būti tvirtinamas įstrižai, viršutinis kraštas pakreipiamas žemyn, bet kokioje vietoje, nuo tralo maišo esančioje per 10 m, tinklinio audeklo gabale tinklui pailginti. Visi tinklelio kraštai pritaisomi prie tralo.
d) Viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale turi būti tiesiogiai su viršutiniu rūšiuojamojo tinklelio kraštu sujungta neužstojama anga žuvims išeiti. Angos žuvims išeiti galinio krašto plotis turi būti toks pats kaip rūšiuojamojo tinklelio ir priekinė dalis iš abiejų rūšiuojamojo tinklelio kraštų išilgai akių kraštinių nukreipiama į priekį siaurosios angos dalies link.
e) Prieš rūšiuojamąjį tinklelį leidžiama įtaisyti iš tinklinio audeklo pagamintą piltuvo formos kreipiamąjį prietaisą, kuris žuvis nukreiptų tralo dugno ir rūšiuojamojo tinklelio link. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso akių kraštinės ilgis neturi būti mažesnis nei 70 mm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso vertikali anga, esanti prie rūšiuojamojo tinklelio, neturi būti mažesnė nei 30 centimetrų. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamojo prietaiso plotis prie rūšiuojamojo tinklelio turi būti toks pats kaip rūšiuojamojo tinklelio plotis.
Tralas mažosioms žuvims (išskyrus žuvų jauniklius) žvejoti (tralo dydis). Į tralą patenkanti žuvis iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreipiamuoju prietaisu nukreipiama tralo apačios ir rūšiuojamojo tinklelio link. Didesniosios žuvys, susidūrusios su rūšiuojamuoju tinkleliu, išplaukia iš tralo, o mažesniosios žuvys ir norveginiai omarai praplaukia per rūšiuojamąjį tinklelį ir patenka į tralo maišą. Iš tralo maišo, kuris visas yra pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, lengviau gali ištrūkti mažos žuvys ir norveginiai omarai.
III priedo 3 priedėlis
Žvejybos, kurią tam tikrais velkamaisiais žvejybos įrankiais leidžiama vykdyti TJTT III, IV, V, VI ir VII ►C1 parajoniuose bei TJTT VIII a, b, d, e kvadratuose, sąlyga ◄
Viršutinio išėjimo lango, pagaminto iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, reikalavimai
Pagaminto iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis ir įrengto galinėje kūginėje tralo dalyje, daniškame velkamajame tinkle arba panašiame žvejybos įrankyje, kurio tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra 70 mm arba didesnis nei 70 mm, tačiau mažesnis nei 100 mm, 100 mm išėjimo lango (matuojamas vidinis skersmuo) reikalavimai.
Langas – tai keturkampis tralo maiše įterpiamas tinklinio audeklo gabalas. Galima įrengti tik vieną išėjimo langą. Išėjimo lango niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės.
Lango vieta
Išėjimo langas turi būti įterpiamas tinklinio audeklo viršutinio gabalo viduryje, galinėje kūginėje tralo dalyje, prieš nekūginę dalį, sudarytą iš tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti ir tralo maišo.
Išėjmo langas turi užsibaigti ne daugiau kaip per 12 akių nuo ranka sumegztų akių juostos tarp tinklinio audeklo gabalo tinklui pailginti ir tralo kūginės formos dalies galinės dalies.
Išėjimo lango dydis
Išėjimo langas turi bent 2 m ilgio ir 1 m pločio.
Išėjimo lango tinklinis audeklas
Tinklinio audeklo akių kraštinės ilgis neturi būti trumpesnis nei 100 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios išėjimo lango tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių.
Įterpiant išėjimo langą tinklinio audeklo gabalas įterpiamas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai.
Tinklinis audeklas turi būti megztas iš viengijo siūlo. Siūlas, iš kurio mezgamas tinklinis audeklas, neturi būti storesnis nei 4 mm.
Išėjimo lango įterpimas į rombinių akių tinklinį audeklą
Iš keturių išėjimo lango kraštų leidžiama įterpti sumegztų akių eilę. Šių sumegztų akių eilės plotis neturi būti didesnis nei 12 mm.
Ištempto išėjimo lango ilgis turi būti toks pats kaip prie išėjimo lango išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis.
Rombinių akių skaičius viršutiniame gabale, pritvirtintame prie mažesnės išėjimo lango dalies (t.y. vieno metro ilgio dalyje, kuri statmena išilginei tralo maišo ašiai) yra ne mažiau kaip visų rombinių tinklo akių, pritvirtintų prie išilginės išėjimo lango dalies, skaičius, padalintas iš 0,7 .
Išėjimo lango plotis, išreikštas tinklinio audeklo akių kraštinių skaičiumi, turi būti toks pats kaip tinklinio audeklo viršutinio gabalo rombinių akių skaičius, padalytas iš dviejų, t. y. sumezgimo santykis turi būti dvi rombinės akys sumezgamos su kvadratine akimi.
Kita
Išėjimo lango įterpimo į tralą brėžinys pateikiamas toliau.
III priedo 4 priedėlis
Šiais TJO numeriais ženklinamų laivų, kuriuos ŽŠRAK patvirtino vykdžius neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą, sąrašas
|
TJO (1) laivo identifikacijos numeris |
Laivo pavadinimas (2) |
Vėliavos valstybė (2) |
|
6719419 |
GRAN SOL |
Panama |
|
7321374 |
FONTE NOVA |
Panama |
|
7332218 |
IANNIS I |
Panama |
|
7347407 |
SUNNY JANE |
Belizas |
|
7385174 |
MURTOSA |
Togas |
|
7700104 |
BRIZ |
Panama |
|
7803255 |
KERGUELEN |
Gvinėja |
|
8028424 |
ICE BAY |
Kambodža |
|
8326319 |
PAVLOVSK |
Gruzija |
|
8422838 |
ISABELLA |
Gruzija |
|
8422852 |
DOLPHIN |
Gruzija |
|
8522030 |
CARMEN |
Gruzija |
|
8522042 |
JUANITA |
Gruzija |
|
8522119 |
EVA |
Gruzija |
|
8522169 |
ROSITA |
Gruzija |
|
8606836 |
ULLA |
Gruzija |
|
(1) Tarptautinė jūrų organizacija. (2) Bet kokius laivo pavadinimo ir registravimo valstybės ir papildomos informacijos pakeitimus rasite ŽŠRAK tinklapyje: www.neafc.org. |
||
IV PRIEDAS
I DALIS
Trečiųjų šalių vandenyse žvejojantiems Bendrijos laivams išduotų licencijų ir žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai
|
Žvejybos rajonas |
Žvejojamos rūšys ir žvejybos įrankiai |
Licencijų skaičius |
Licencijų paskirstymas valstybėms narėms |
Didžiausias rajone bet kokiu metu esančių laivų skaičius |
|
Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jan Mayen |
Silkės, į šiaurę nuo 62° 00’ šiaurės platumos |
77 |
DK: 26, DE: 5, FR: 1, IRL: 7, NL: 9, SW: 10, UK: 17, PL: 1 |
55 |
|
Priedugnio žuvų rūšys, į šiaurę nuo 62° 00’ šiaurės platumos |
80 |
FR: 18, PT: 9, DE: 16, ES: 20, UK: 14, IRL: 1 |
50 |
|
|
Skumbrės, į pietus nuo 62° 00’ šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais |
11 |
Nenustatomas |
||
|
Skumbrės, į pietus nuo 62° 00’ šiaurės platumos, tralinė žvejyba |
19 |
Nenustatomas |
||
|
Skumbrės, į šiaurę nuo 62° 00’ šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais |
11 (2) |
DK: 11 |
Nenustatomas |
|
|
Pramoninėms reikmėms žvejojamos žuvų rūšys, į pietus nuo 62° 00’ šiaurės platumos |
480 |
DK: 450, UK: 30 |
150 |
|
|
Farerų salų vandenys |
Visų rūšių tralinė žvejyba ne didesniais nei 180 pėdų laivais zonoje, esančioje 12–21 mylios atstumu nuo Farerų salų bazinės linijos |
26 |
BE: 0, DE: 4, FR: 4, UK: 18 |
13 |
|
Specializuota menkių ir juodadėmių menkių žvejyba žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis ne mažesnis nei 135 mm, apribojama rajonu į pietus nuo 62° 28’ šiaurės platumos ir į rytus nuo 6° 30’ vakarų ilgumos |
8 (3) |
|
4 |
|
|
Tralinė žvejyba didesniu nei 21 mylia atstumu nuo bazinės Farerų salų linijos. Kovo 1 d.–gegužės 31 d. ir spalio 1 d.–gruodžio 31 d. šie laivai gali žvejoti rajone tarp 61° 20’ šiaurės platumos ir 62° 00’ šiaurės platumos bei 12–21 mylios atstumu nuo bazinės linijos esančiame rajone. |
70 |
BE: 0, DE: 10, FR: 40, UK: 20 |
26 |
|
|
Dvipelekių jūrų lydekų žvejyba tralu, kurio tinklo akių dydis ne mažesnis nei 100 mm, rajone į pietus nuo 61° 30’ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 9° 00’ vakarų ilgumos bei rajone tarp 7° 00’ vakarų ilgumos ir 9° 00’ vakarų ilgumos bei į pietus nuo 60° 30’ šiaurės platumos ir rajone į pietvakarius nuo linijos tarp 60° 30’ šiaurės platumos, 7° 00’ vakarų ilgumos ir 60° 00’ šiaurės platumos, 6° 00’ vakarų ilgumos |
70 |
20 (5) |
||
|
Specializuota ledjūrio menkių žvejyba tralu, kurio tinklo akių dydis yra 120 mm, ir turint galimybę naudoti skersines tralo maišo virves |
70 |
|
22 (5) |
|
|
Šiaurinių putasu žvejyba. Bendrą licencijų skaičių galima padidinti keturiems laivams išduotomis licencijomis, kad būtų galima suformuoti poras, jeigu Farerų salų institucijos imtų taikyti specialias patekimo į rajoną, kuris vadinamas „pagrindiniu Šiaurinių putasu žvejybos rajonu“, taisykles |
34 |
DE: 3, DK: 19, FR: 2, UK: 5, NL: 5 |
20 |
|
|
Žvejyba ūdomis |
10 |
UK: 10 |
6 |
|
|
Skumbrių žvejyba |
12 |
DK: 12 |
12 |
|
|
Silkių žvejyba į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos |
21 |
DE: 1, DK: 7, FR: 0, UK: 5, IRL: 2, NL: 3, SW: 3 |
21 |
|
|
Rusijos Federacijos vandenys |
Visų rūšių žvejyba |
pm |
|
pm |
|
Menkių žvejyba |
7 (6) |
|
pm |
|
|
Bretlingių žvejyba |
pm |
|
pm |
|
|
(1) Šis paskirstymas galioja žvejybai gaubiamaisiais tinklais ir tralinei žvejybai. (2) Turi būti pasirinkta iš 11 licencijų, skirtų skumbrių žvejybai gaubiamaisiais tinklais į pietus nuo 62° 00’ šiaurės platumos. (3) Pagal suderintą 1999 m. protokolą duomenys apie specializuotą menkių ir juodadėmių menkių žvejybą įtraukiami į visos tralinės žvejybos 12–21 mylių atstumu nuo Farerų salų bazinės linijos esančioje zonoje ne ilgesniais nei 180 pėdų laivais duomenis. (4) Šie skaičiai nurodo didžiausią bet kuriuo metu rajone esančių laivų skaičių. (5) Šie skaičiai pateikti skiltyje „Tralinė žvejyba didesniu nei 21 mylia atstumu nuo bazinės Farerų salų linijos“. (6) Taikoma tik su Latvijos vėliava plaukiojantiems laivams. |
||||
II DALIS
Bendrijos vandenyse žvejojantiems trečiosios šalies žvejybos laivams išduotų licencijų ir žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai
|
Vėliavos valstybė |
Žvejyba |
Licencijų skaičius |
Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius |
|
Norvegija |
Silkės, į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos |
18 |
18 |
|
Farerų salos |
Skumbrė, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), VIIe, f, h, stauridė, IV, VIa (į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos), VIIe, f, h; Atlanto silkė, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) |
14 |
14 |
|
Silkės, į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos |
21 |
21 |
|
|
Silkės, IIIa |
4 |
4 |
|
|
Pramoninė norveginių menkučių ir šprotų žvejyba, IV, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos): arkliagalvės, IV (įskaitant neišvengiamą putasu priegaudą) |
15 |
15 |
|
|
Paprastosios vėgėliūkštės ir ilčiuotosios gyvatmenkės |
20 |
10 |
|
|
Putasu, II, IVa, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), VIb, VII (į vakarus nuo 12°00′ vakarų ilgumos) |
20 |
20 |
|
|
Molvos |
16 |
16 |
|
|
Rusijos Federacija |
Silkės, IIId (Švedijos vandenys) |
pm |
pm |
|
Silkės, IIId (Švedijos vandenys, nežvejojančios žvejybinės bazės) |
pm |
pm |
|
|
Šprotai |
4 (1) |
pm |
|
|
Barbadosas |
Penaeus krevetės (2) (Prancūzijos Gajanos vandenys) |
5 |
pm (3) |
|
Rifešeriai (4) (Prancūzijos Gajanos vandenys) |
5 |
pm |
|
|
Gajana |
pm |
||
|
Surinamas |
5 |
pm (7) |
|
|
Trinidadas ir Tobagas |
8 |
||
|
Japonija |
Paprastieji tunai (9) (Prancūzijos Gajanos vandenys) |
pm |
|
|
Korėja |
pm |
||
|
Venesuela |
41 |
pm |
|
|
4 |
pm |
||
|
(1) Taikoma tik Latvijos zonai EB vandenyse. (2) Licencijos Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejoti krevetes išduodamos atsižvelgiant į atitinkamos trečiosios šalies institucijų pateiktą žvejybos planą, kurį yra patvirtinusi Komisija. Kiekvienos iš tų licencijų galiojimo trukmė negali būti ilgesnė nei žvejybos laikotarpis, nustatytas žvejybos plane, į kurį atsižvelgiant buvo išduota licencija. (3) Per metus jūroje galima praleisti ne daugiau kaip 200 dienų. (4) Turi būti sužvejota tik ūdomis, gaudyklėmis (rifešeriai), ūdomis ar tinklais, kurių minimalus akių dydis yra 100 mm, didesniame nei 30 m gylyje (rykliai). Kad būtų išduotos šios licencijos, turi būti pateikiama įrodymų, jog licencijos prašantis laivo savininkas turi sudaręs galiojančią sutartį su Prancūzijos Gajanos departamente įsisteigusia perdirbimo įmone ir jog joje yra numatytas įsipareigojimas iš atitinkamo laivo bent 75 % viso sužvejoto rifešerių kiekio arba 50 % viso sužvejoto ryklių kiekio iškrauti tame departamente, kad rifešerius ir ryklius būtų galima perdirbti tos įmonės gamykloje. (5) Taikoma 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. (6) Kol bus baigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2006 m. (7) Per metus jūroje praleistų dienų skaičius neturi būti didesnis nei pm. (8) Per metus jūroje galima praleisti ne daugiau kaip 350 dienų. (9) Turi būti sužvejota tik ūdomis. (10) Iš kurių daugiausia 10 bet kuriuo metu skiriama laivams, žiauniniais tinklaičiais žvejojantiems menkes. |
|||
III DALIS
Deklaracija pagal 25.2 straipsnio nuostatas
V PRIEDAS
I DALIS
Laivo žurnale registruojama informacija
Žvejojant 200 jūrmylių nuo Bendrijos valstybės narės krantų zonoje, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės, po kiekvieno toliau nurodyto įvykio laivo žurnale nedelsiant turi būti įrašoma ši informacija:
Po kiekvienos žvejybos operacijos:
1.1. kiekvienos sužvejotos rūšies kiekis (gyvasis svoris kilogramais);
1.2. žvejybos operacijos diena ir laikas;
1.3. geografinė padėtis, kurioje sugautos žuvys;
1.4. naudotas žvejybos metodas.
Po kiekvieno perkrovimo į kitą laivą arba iš kito laivo:
2.1. įrašas „pakrauta iš“ arba „perkrauta į“;
2.2. kiekvienos perkrautos rūšies kiekis (gyvasis svoris kilogramais);
2.3. laivo, į kurį buvo perkrauta arba iš kurio buvo perkrauta žuvis, pavadinimas, išorinio identifikavimo raidės ir skaičiai;
2.4. menkių perkrauti neleidžiama.
Po kiekvieno iškrovimo Bendrijos uoste:
3.1. uosto pavadinimas;
3.2. kiekvienos iškrautos rūšies kiekis (gyvasis svoris kilogramais);
Po kiekvieno informacijos perdavimo Europos Bendrijų Komisijai:
4.1. informacijos perdavimo diena ir laikas;
4.2. pranešimo tipas: „sužvejotas žuvų kiekis įplaukiant“, „sužvejotas žuvų kiekis išplaukiant“, „sužvejotas žuvų kiekis“, „perkrovimas“;
4.3. jei informacija perduodama radijo ryšiu: radijo stoties pavadinimas.
II DALIS
VI PRIEDAS
KOMISIJAI PERDUODAMOS INFORMACIJOS TURINYS IR JOS PERDAVIMO PRIEMONĖS
1. Europos Bendrijų Komisijai perduotina informacija ir jos perdavimo tvarkaraštis yra tokie:
1.1. Kiekvieną kartą laivas, žvejybos reisą ( 35 ) pradedantis Bendrijos vandenyse, perduoda pranešimą apie „sužvejotus žuvų kiekius įplaukiant“, kuriame nurodo:
|
SR |
m (1) |
(=įrašo pradžia) |
|
AD |
m |
XEU (= Europos Bendrijų Komisijai) |
|
SQ |
m |
(pranešimo numeris einamaisiais metais) |
|
TM |
m |
COE (= „sužvejoti žuvų kiekiai įplaukiant“) |
|
RC |
m |
(tarptautinį radijo šaukinį) |
|
TN |
o (2) |
(žvejybos reiso eilės numeris – nurodomas eilės numeris einamaisiais metais) |
|
NA |
o |
(laivo pavadinimą) |
|
IR |
m |
(valstybės narės iš trijų raidžių sudarytas ISO kodas, po kurio, jeigu būtina, nurodoma laivo registravimo valstybėje narėje naudojamas unikalus to laivo identifikavimo numeris, jeigu yra toks) |
|
XR |
m |
(išorinės identifikavimo raidės; ant laivo borto nurodomas laivo numeris) |
|
LT (3) |
o (4) |
(laivo buvimo vietos geografinė platuma perduodant pranešimą) |
|
LG (3) |
o (4) |
(laivo buvimo vietos geografinė ilguma perduodant pranešimą) |
|
LI |
o |
(numatyta laivo buvimo vietos geografinė platuma, kurioje laivo kapitonas ketina, pradėti žvejoti; nurodoma laipsniais arba dešimtainiu skaičiumi) |
|
LN |
o |
(numatyta laivo buvimo vietos geografinė ilguma, kurioje laivo kapitonas ketina pradėti žvejoti; nurodoma laipsniais arba dešimtainiu skaičiumi) |
|
RA |
m |
(atitinkamas TJTT rajonas) |
|
OB |
m |
(laivo triume laikomų visų rūšių žuvų kiekis, jeigu būtina galima derinti taip: |
|
|
|
JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų |
|
DA |
m |
(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu) JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų |
|
TI |
m |
(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu) |
|
MA |
m |
(laivo kapitono pavardė) |
|
ER |
m |
(= įrašo pabaiga) |
|
(1) m – privalomas. (2) o = neprivaloma (3) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po dešimtainio skaičiaus kablelio; iki 2006 m. gruodžio 31 d. tebeturi būti užtikrinama, kad LA ir LO būtų galima nurodyti laipsniais ir minutėmis. (4) Šio reikalavimo neprivaloma vykdyti, jeigu laive yra sumontuota palydovinė laivo sekimo sistema. |
||
1.2. Kiekvieną kartą laivas, žvejybos reisą (35) užbaigiantis Bendrijos vandenyse, perduoda pranešimą apie „sužvejotus žuvų kiekius išplaukiant“, kuriame nurodo:
|
SR |
m |
(= įrašo pradžia) |
|
AD |
m |
XEU (= Europos Bendrijų Komisijai) |
|
SQ |
m |
(pranešimo, kurį perduoda minėtas laivas, numeris einamaisiais metais) |
|
TM |
m |
COX (= „sužvejoti žuvų kiekiai išplaukiant“) |
|
RC |
m |
(tarptautinį radijo šaukinį) |
|
TN |
o |
(žvejybos reiso eilės numeris – nurodomas eilės numeris einamaisiais metais) |
|
NA |
o |
(laivo pavadinimas) |
|
IR |
m |
(valstybės narės iš trijų raidžių sudarytas ISO kodas, po kurio, jeigu būtina, nurodoma laivo registravimo valstybėje narėje naudojamas unikalus to laivo identifikavimo numeris, jeigu yra toks) |
|
XR |
m |
(išorinės identifikavimo raidės; ant laivo borto nurodomas laivo numeris) |
|
LT (1) |
o (2) |
(laivo buvimo vietos geografinė platuma perduodant pranešimą) |
|
LG (1) |
o (2) |
(laivo buvimo vietos geografinė ilguma perduodant pranešimą) |
|
RA |
m |
(atitinkamas TJTT rajonas, kuriame buvo sužvejotos žuvys) |
|
CA |
m |
(sužvejotų visų rūšių žuvų kiekis nuo paskutinės ataskaitos perdavimo galima derinti, jeigu būtina, taip: JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų) |
|
OB |
o |
(laivo triume laikomų visų rūšių žuvų kiekis, jeigu būtina galima derinti taip: JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų |
|
DF |
o |
(dienų, kurias laivas žvejojo nuo paskutinio ataskaitos perdavimo, skaičius) |
|
DA |
m |
(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu) |
|
TI |
m |
(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu) |
|
MA |
m |
(laivo kapitono pavardė) |
|
ER |
m |
(= įrašo pabaiga) |
|
(1) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po dešimtainio skaičiaus kablelio; iki 2006 m. gruodžio 31 d. tebeturi būti užtikrinama, kad LA ir LO būtų galima nurodyti laipsniais ir minutėmis. (2) Šio reikalavimo neprivaloma vykdyti, jeigu laive yra sumontuota palydovinė laivo sekimo sistema. |
||
1.3. Kas trečią dieną, pradedant trečiąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos Atlanto silkės ir skumbrės, ir kas savaitę, pradedant septintąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos visos rūšys, išskyrus Atlanto silkes ir skumbres, žuvys, turi būti perduodama „ataskaita apie sužvejotus žuvų kiekius“, kurioje nurodoma:
|
SR |
m |
(= įrašo pradžia) |
|
AD |
m |
XEU (= Europos Bendrijų Komisijai) |
|
SQ |
m |
(pranešimo, kurį perduoda minėtas laivas, numeris einamaisiais metais) |
|
TM |
m |
CAT (= „ataskaita apie sužvejotus žuvų kiekius“) |
|
RC |
m |
(tarptautinis radijo šaukinys) |
|
TN |
o |
(žvejybos reiso eilės numeris – nurodomas eilės numeris einamaisiais metais) |
|
NA |
o |
(laivo pavadinimas) |
|
IR |
m |
(valstybės narės iš trijų raidžių sudarytas ISO kodas, po kurio, jeigu būtina, nurodoma laivo registravimo valstybėje narėje naudojamas unikalus to laivo identifikavimo numeris, jeigu yra toks) |
|
XR |
m |
(išorinės identifikavimo raidės; ant laivo borto nurodomas laivo numeris) |
|
LT () |
o () |
(laivo buvimo vietos geografinė platuma perduodant pranešimą) |
|
LG () |
o () |
(laivo buvimo vietos geografinė ilguma perduodant pranešimą) |
|
RA |
m |
(atitinkamas TJTT rajonas, kuriame buvo sužvejotos žuvys) |
|
CA |
m |
(sužvejotų visų rūšių žuvų kiekis nuo paskutinės ataskaitos perdavimo galima derinti, jeigu būtina, taip: JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų) |
|
OB |
o |
(laivo triume laikomų visų rūšių žuvų kiekis, jeigu būtina galima derinti taip: JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų |
|
DF |
o |
(dienų, kurias laivas žvejojo nuo paskutinio ataskaitos perdavimo, skaičius) |
|
DA |
m |
(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu) |
|
TI |
m |
(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu) |
|
MA |
m |
(laivo kapitono pavardė) |
|
ER |
m |
(= įrašo pabaiga) |
1.4. Jeigu numatoma atlikti perkrovimą tarp pranešimo apie „sužvejotus žuvų kiekius įplaukiant“ ir pranešimo apie „sužvejotus žuvų kiekius išplaukiant“ perdavimo (pastarieji perduodami nepriklausomai nuo „ataskaitos apie sužvejotus žuvų kiekius“), ne vėliau nei 24 valandos iki perkrovimo turi būti perduodamas papildomas pranešimas „perkrovimas“, kuriame nurodoma:
|
SR |
m |
(= įrašo pradžia) |
|
AD |
m |
XEU (= Europos Bendrijų Komisijai) |
|
SQ |
m |
(pranešimo, kurį perduoda minėtas laivas, numeris einamaisiais metais) |
|
TM |
m |
TRA (= „perkrovimas“) |
|
RC |
m |
(tarptautinis radijo šaukinys) |
|
TN |
o |
(žvejybos reiso eilės numeris – nurodomas eilės numeris einamaisiais metais) |
|
NA |
o |
(laivo pavadinimas) |
|
IR |
m |
(valstybės narės iš trijų raidžių sudarytas ISO kodas, po kurio, jeigu būtina, nurodoma laivo registravimo valstybėje narėje naudojamas unikalus to laivo identifikavimo numeris, jeigu yra toks) |
|
XR |
m |
(išorinės identifikavimo raidės; ant laivo borto nurodomas laivo numeris) |
|
KG |
m |
(visų rūšių žuvų pakrautas arba iškrautas kiekis, jeigu būtina galima derinti taip: JTO MŽŪO kodas + gyvasis žuvų svoris (kilogramais, suapvalintas iki artimiausio 100 kilogramų) |
|
TT |
m |
(laivo, į kurį perkraunama, tarptautinis radijo šaukinys) |
|
TF |
m |
(laivo, iš kurį perkraunama, tarptautinis radijo šaukinys) |
|
LT (1) |
(numatoma laivo buvimo vietos, kurioje numatoma atlikti perkrovimą, geografinė platuma) |
|
|
LG (1) |
numatoma laivo buvimo vietos, kurioje numatoma atlikti perkrovimą, geografinė ilguma |
|
|
PD |
m |
(numatoma perkrovimo atlikimo data) |
|
PT |
m |
(numatomas laikas, kada ketinama atlikti perkrovimą) |
|
DA |
m |
(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu) |
|
TI |
m |
(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu) |
|
MA |
m |
(laivo kapitono pavardė) |
|
ER |
m |
(= įrašo pabaiga) |
|
(1) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po dešimtainio skaičiaus kablelio; iki xxxx m. xx xx d. tebeturi būti užtikrinama, kad LA ir LO būtų galima nurodyti laipsniais ir minutėmis. (2) Šio reikalavimo neprivaloma vykdyti, jeigu laive yra sumontuota palydovinė laivo sekimo sistema. (3) Neprivaloma gaunančiajam laivui. |
||
2. Pranešimo forma
Jeigu netaikomos 3.3 punkto nuostatos (žr. toliau), pirmiau, t. y. 1 punkte, nurodyta informacija turi būti perduodama naudojant toliau nustatytus kodus ir atsižvelgiant į duomenų išdėstymo tvarką; ypač,
— eilutėje, kurioje nurodoma pranešimo tema, turi būti įrašomas tekstas „VRONT“;
— kiekvienos rūšies duomenys pradedami teikti naujoje eilutėje;
— prieš duomenis turi būti nurodytas kodas, kuris nuo kiekvieno kito kodo atskiriamas tarpeliu.
Pavyzdys (duomenys pateikti tik kaip pavyzdys):
|
SR |
|
|
AD |
XEU |
|
SQ |
1 |
|
TM |
COE |
|
RC |
IRCS |
|
TN |
1 |
|
NA |
LAIVO PAVADINIMO PAVYZDYS |
|
IR |
NOR |
|
XR |
PO 12345 |
|
LT |
+ 65.321 |
|
LO |
-21.123 |
|
RA |
04A. |
|
OB |
COD 100 HAD 300 |
|
DA |
20051004 |
|
MA |
LAIVO KAPITONO PAVARDĖS PAVYZDYS |
|
TI |
1315 |
|
ER |
|
3. Pranešimo schema
3.1. 1 punkte nurodytą informaciją laivas Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduoda teleksu (SAT COM C 420599543 FISH), elektroniniu paštu (FISHERIES-telecom@cec.eu.int) arba viena iš toliau 4 punkte išvardytų radijo stočių ir tos informacijos forma turi atitikti nurodytąją 2 punkte.
3.2. Jeigu laivas pranešimo perduoti negali dėl force majeure aplinkybių, tą pranešimą jo vardu gali perduoti kitas laivas.
3.3. Jeigu laivo registravimo valstybė visų savo laivų, kurie vykdo veiklą, vardu visus pirmiau minėtus pranešimus ir jų turinį turi techninių galimybių perduoti vadinamuoju NAF formatu, ta laivo registravimo valstybė, sudariusi su Komisija dvišalį susitarimą, informaciją Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduoda slaptuoju perdavimo protokolu. Minėtu atveju, be jau perduotos informacijos, turi būti pateikiama papildomų duomenų (perdavus AD informaciją)
|
FR |
m |
(iš; pranešimą perduodančios šalies iš trijų raidžių sudarytas ISO kodas) |
|
RN |
m |
(įrašo eilės numeris – nurodomas einamųjų metų įrašo eilės numeris) |
|
RD |
m |
(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu) |
|
RT |
m |
(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu) |
Pavyzdys (nurodomi minėti duomenys)
//SR//AD/XEU//FR/NOR//RN/5//RD/20051004//RT/1320//SQ/1//TM/COE//RC/IRCS//TN/1//NA/LAIVO PAVADINIOMM PAVYZDYS//IR/NOR//XR/PO 12345//LT/+65.321//LG/-21.123//RA/04A.//OB/COD 100 HAD 300//DA/20051004//TI/1315//MA/LAIVO KAPITONO PAVARDĖS PAVYZDYS//ER//
Laivo registravimo valstybei perduodamas „patvirtinimas apie gautą pranešimą“, kuriame nurodoma:
|
SR |
m |
(= įrašo pradžia) |
|
AD |
m |
(laivo registravimo valstybės ISO-3 kodas) |
|
FR |
m |
XEU (= Europos Bendrijų Komisijai) |
|
RN |
m |
(pranešimo, apie kurį perduodamas „patvirtinimas apie gautą pranešimą“, eilės numeris einamaisiais metais) |
|
TM |
m |
RET (= „patvirtinimas apie gautą pranešimą“) |
|
SQ |
m |
(pirminio pranešimo, kurį perduoda minėtas laivas, numeris einamaisiais metais) |
|
RC |
m |
(pirminiame pranešime paminėtas tarptautinis radijo šaukinys) |
|
RS |
m |
(grįžtamasis pranešimas – ACK arba NAK) |
|
RE |
m |
(pranešimo apie klaidą numeris) |
|
DA |
m |
(pranešimo perdavimo data yyyymmdd formatu) |
|
TI |
m |
(pranešimo perdavimo laikas hhmm formatu) |
|
ER |
m |
(= įrašo pabaiga) |
4. Radijo stoties pavadinimas
|
Radijo stoties pavadinimas |
Radijo stoties šaukinys |
|
Lyngby |
OXZ |
|
Land’s End |
GLD |
|
Valentia |
EJK |
|
Malin Head |
EJM |
|
Torshavn |
OXJ |
|
Bergen |
LGN |
|
Farsund |
LGZ |
|
Florø |
LGL |
|
Rogaland |
LGQ |
|
Tjøme |
LGT |
|
Ålesund |
LGA |
|
Ørlandet |
LFO |
|
Bodø |
LPG |
|
Svalbard |
LGS |
|
Stockholm Radio |
STOCKHOLM RADIO |
|
Turku |
OFK |
5. Kodas, naudojamas žuvų rūšims nurodyti
|
Alfonsinos (Beryx spp.) |
ALF |
|
Ančiuvis (Engraulis encrasicolus) |
ANE |
|
Amerikinė plekšnė (Hippoglossoides platessoides) |
PLA |
|
Jūrų velnias (Lophius spp.) |
MNZ |
|
Sidabražuvė (Argentina silus), |
ARG |
|
Jūrų karšis (Brama brama) |
POA |
|
Milžinryklis (Cetorinhus maximus) |
BSK |
|
Juodoji kardžuvė (Aphanopus carbo) |
BSF |
|
Dvipelekė jūrų lydeka (Molva dypterygia) |
BLI |
|
Putasu (Micromesistius poutassou) |
WHB |
|
Atlantinė trumpauodegė krevetė (Xiphopenaeus kroyeri) |
BOB |
|
Menkė (Gadus morhua) |
COD |
|
Paprastoji krevetė (Crangon crangon) |
CSH |
|
Kalmaras (Loligo spp.) |
SQC |
|
Spygliuotasis ryklys (Squalus acanthias) |
DGS |
|
Siūlauodegė menkė (Phycis spp.) |
FOR |
|
Juodasis otas (Reinhardtius hippoglossoides) |
GHL |
|
Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus) |
HAD |
|
Europinė jūrų lydeka (Merluccius merluccius) |
HKE |
|
Otas (Hippoglossus hippoglossus) |
HAL |
|
Atlanto silkė (Clupea harengus) |
HER |
|
Stauridė (Trachurus trachurus) |
HOM |
|
Jūrų lydeka (Molva molva) |
LIN |
|
Skumbrė (Scomber scombrus) |
MAC |
|
Otinės (Lepidorhombus spp.) |
LEZ |
|
Šiaurinė krevetė (Pandalus borealis) |
PRA |
|
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) |
NEP |
|
Esmarko menkutė (Trisopterus esmarkii) |
NOP |
|
Atlantinis didžiagalvis (Hoplostethus Atlantous) |
ORY |
|
Kita |
OTH |
|
Jūrų plekšnė (Pleuronectes platessa) |
PLE |
|
Sidabrinė saida (Pollachius pollachius) |
POL |
|
Silkinis ryklys (Lamma nasus) |
POR |
|
Jūrų ešerys (Sebastes spp.) |
RED |
|
Rausvasis jūrų karosas (Pagellus bogaraveo) |
SBR |
|
Bukažiotė ilgauodegė (Coryphaenoides rupestris) |
RNG |
|
Ledjūrio menkė (Pollachius virens) |
POK |
|
Atlanto lašiša (Salmo salar) |
SAL |
|
Smiltinukas (Ammodytes spp.) |
SAN |
|
Sardinė (Sardina pilchardus) |
PIL |
|
Rykliai (Selachii, Pleurotremata) |
SKH |
|
Krevetės (Penaeidae) |
PEZ |
|
Bretlingis (Sprattus sprattus) |
SPR |
|
Kalmaras (Illex spp.) |
SQX |
|
Tunai (Thunnidae) |
TUN |
|
Didžiadantė menkė (Brosme brosme) |
USK |
|
Merlangas (Merlangus merlangus) |
WHG |
|
Geltonuodegė plekšnė (Limanda ferruginea) |
YEL |
6. Kodas, naudojamas atitinkamam rajonui nurodyti.
|
02A. |
TTJT IIa kvadratas – Norvegijos jūra |
|
02B. |
TTJT IIb kvadratas – Špicbergenas ir Lokio sala |
|
03A. |
TTJT IIIa kadratas – Skagerako ir Kategato sąsiauriai |
|
03B. |
TTJT IIIb kvadratas |
|
03C. |
TTJT IIIc kvadratas |
|
03D. |
TTJT IIId kvadratas – Baltijos jūra |
|
04A. |
TTJT IVa kvadratas – šiaurinė Šiaurės jūros dalis |
|
04B. |
TTJT IVb kvadratas – vidurinė Šiaurės jūros dalis |
|
04C. |
TTJT IVc kvadratas – pietinė Šiaurės jūros dalis |
|
05A. |
TJTT Va kvadratas – Islandijos žvejybos rajonai |
|
05B. |
TJTT Vb kvadratas – Farerų salų žvejybos rajonas |
|
06A. |
TTJT Via kvadratas – Škotijos ir Šiaurės Airijos šiaurės vakarų pakrantė |
|
06B. |
TJTT VIb kvadratas – Rockall regionas |
|
07A. |
TTJT VIIa kvadratas – Airijos jūra |
|
07B. |
TTJT VIIb kvadratas – Airijos vakarinė dalis |
|
07C. |
TTJT VIIc kvadratas – Porcupine Bank |
|
07D. |
TTJT VIId Kvadratas – rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis |
|
07E. |
TJTT VIIe kvadratas – vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis |
|
07F. |
TJTT VIIf kvadratas – Bristolio kanalas |
|
07G. |
TJTT VII kvadratas – šiaurinė Keltų jūros dalis |
|
07H. |
TTJT VIIh kvadratas – pietinė Keltų jūros dalis |
|
07J. |
TJTT VIIj kvadratas – Šiaurės Vakarų Airija, rytinė dalis |
|
07K. |
TJTT VIIk kvadratas – Šiaurės Vakarų Airija, vakarinė dalis |
|
08A. |
TJTT VIIIa kvadratas – Biskajos įlanka, šiaurinė dalis |
|
08B. |
TJTT VIIIb kvadratas – Biskajos įlanka, vidurinė dalis |
|
08C. |
TJTT VIIIc kvadratas – Biskajos įlanka, pietinė dalis |
|
08D. |
TJTT VIIId kvadratas – Biskajos įlanka, atvira jūra |
|
08E. |
TJTT VIIIe kvadratas – Biskajos įlanka, vakarinė įlankos dalis |
|
09A. |
TJTT IXa – Portugalijos vandenys, rytinė dalis |
|
09B. |
TJTT IXb – Portugalijos vandenys, vakarinė dalis |
|
14A. |
TJTT XIVa – Šiaurės Rytų Grenlandija |
|
14B. |
TJTT XIVb – Pietryčių Grenlandija |
7. Trečiųjų šalių laivams, ketinantiems žvejoti putasu Bendrijos vandenyse, be 1–6 punktų nuostatų papildomai taikomos tokios nuostatos:
a) Laivai, kuriuose yra sugautos žuvies, žvejybos reisą gali pradėti tik gavę atitinkamos pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą. Likus bent keturioms valandoms iki įplaukimo į Bendrijos vandenis, laivo kapitonas tinkamai informuoja vieną iš šių žvejybos stebėsenos centrų:
i) JK (Edinburgas) elektroniniu paštu: ukfcc@scotland.gsi.gov.uk arba telefonu (+44 131271 9100) arba
ii) Airijoje (Haulbowline) elektroniniu paštu: nscstaff@eircom.net arba telefonu (+353 87236 5998).
Pranešime nurodomas laivo pavadinimas, tarptautinis radijo šaukinys ir uosto raidės bei laivo numeris (PLN), bendras laive esantis sugautos žuvies kiekis pagal rūšis, vietos, kur laivo kapitono apskaičiavimu laivas įplauks į Bendrijos vandenis, koordinatės (ilguma ir platuma) ir rajonas, kuriame jis ketina pradėti žvejoti. Laivas nepradeda žvejoti, kol negauna patvirtinimo, kad pranešimas gautas, ir nurodymų, ar laivo kapitonas turi pristatyti laivą patikrinimui, ar ne. Kiekvienas pranešimo gavimas patvirtinamas suteikiant unikalų autorizacijos numerį, kurį laivo kapitonas saugo iki žvejybos reiso pabaigos.
Neatsižvelgiant į patikrinimus, kurie gali būti atlikti jūroje, kompetentingos institucijos gali tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis reikalauti, kad laivo kapitonas pristatytų laivą patikrinimui į uostą.
b) Į Bendrijos vandenis įplaukiantiems laivams, kuriuose nėra sugautos žuvies, a punkte nustatyti reikalavimai netaikomi.
c) Nukrypstant nuo 1.2 punkto nuostatų, žvejybos reisas laikomas užbaigtu, kai laivas išplaukia iš Bendrijos vandenų arba įplaukia į Bendrijos uostą, kuriame visas jo sugautas žuvies kiekis yra visiškai iškraunamas.
Laivai gali išplaukti iš Bendrijos vandenų tik per šiuos kontrolės maršrutus:
|
A. |
ICES 48 E2 kvadratas VIa rajone |
|
B. |
ICES 46 E6 kvadratas IVa rajone |
|
C. |
ICES 48 E8, 49 E8 arba 50 E8 kvadratai IVa rajone. |
Laivo kapitonas bent prieš keturias valandas telefonu arba elektroniniu paštu, kaip nurodyta 1 punkte, informuoja žvejybos stebėsenos centrą Edinburge apie įplaukimą į vieną iš pirmiau nurodytų kontrolės maršrutų. Pranešime nurodomas laivo pavadinimas, tarptautinis radijo šaukinys ir uosto raidės bei laivo numeris (PLN), bendras laive esantis sugautos žuvies kiekis pagal rūšis ir kontrolės maršrutas, kuriuo laivas ketina plaukti.
Laivas neišplaukia iš rajono, esančio kontrolės maršrute, kol negauna patvirtinimo, kad pranešimas gautas, ir nurodymų, ar laivo kapitonas turi pristatyti laivą patikrinimui, ar ne. Kiekvienas pranešimo gavimas patvirtinamas suteikiant unikalų autorizacijos numerį, kurį laivo kapitonas saugo tol, kol laivas neišplaukia iš Bendrijos vandenų.
Neatsižvelgiant į patikrinimus, kurie gali būti atlikti jūroje, kompetentingos institucijos gali tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis reikalauti, kad laivo kapitonas pristatytų laivą patikrinimui į Lerwick arba Scrabster uostus.
d) Per Bendrijos vandenis tranzitu plaukiantys laivai privalo susidėti tinklus taip, kad jie nebūtų parengti naudoti, laikantis tokių sąlygų:
i) tinklai, svarsčiai ir panašios priemonės turi būti nuimtos nuo tinklų lentų, vilkimo ir traukimo lynų bei virvių,
ii) tinklai, kurie yra denyje ar virš jo, yra saugiai pririšami prie kurios nors laivo konstrukcijos dalies.
VII PRIEDAS
ŽUVŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS
|
Bendrinis pavadinimas |
Mokslinis pavadinimas |
3 raidžių kodas |
|
Priedugnio žuvys |
|
|
|
Baltijos menkė |
Gadus morhua |
COD |
|
Juodadėmė menkė |
Melanogrammus aeglefinus |
HAD |
|
Atlanto raudonasis ešerys |
Sebastes sp. |
RED |
|
Raudonasis ešerys |
Sebastes marinus |
REG |
|
Snapasnukis jūrų ešerys |
Sebastes mentella |
REB |
|
Rožinis jūrų ešerys |
Sebastes fasciatus |
REN |
|
Sidabrinė jūrų lydeka |
Merluccius bilinearis |
HKS |
|
Raudonoji jūrų vėgėlė (*1) |
Urophycis chuss |
HKR |
|
Ledjūrio menkė |
Pollachius virens |
POK |
|
Amerikinė jūrų plekšnė |
Hippoglossoides platessoides |
PLA |
|
Raudonoji plekšnė |
Glyptocephalus cynoglossus |
WIT |
|
Geltonuodegė plekšnė |
Limanda ferruginea |
YEL |
|
Juodasis otas |
Reinharditius hippoglossoides |
GHL |
|
Atlanto otas |
Hippoglossus hippoglossus |
HAL |
|
Žieminė plekšnė |
Pseudopleuronectes americanus |
FLW |
|
Vasarinė plekšnė |
Paralichthys dentatus |
FLS |
|
Veidrodinis otas |
Scophthalmus aquosus |
FLD |
|
Plekšninės (NS) |
Pleuronectiformes |
FLX |
|
Amerikinis jūrų velnias |
Lophius americanus |
ANG |
|
Jūrų gaidžiai |
Prionotus sp. |
SRA |
|
Atlanto menkelė |
Microgadus tomcod |
TOM |
|
Snapasnukė antimora |
Antimora rostrata |
ANT |
|
Putasu |
Micromesistius poutassou |
WHB |
|
Mėlynasis jūrų ešerys |
Tautogolabrus adspersus |
CUN |
|
Didžiadantė menkė |
Brosme brosme |
USK |
|
Grenlandijos menkė |
Gadus ogac |
GRC |
|
Dvipelekė jūrų lydeka |
Molva dypterygia |
BLI |
|
Jūrų lydeka |
Molva molva |
LIN |
|
Jūrų rupūžė |
Cyclopterus lumpus |
LUM |
|
Šiaurinė karališkoji kuprotė |
Menticirrhus saxatilis |
KGF |
|
Dėmėtoji dygliapilvė |
Sphoeroides maculatus |
PUF |
|
Arktinės gyvavedės vėgėlės (likodai) (NS) |
Lycodes sp. |
ELZ |
|
Amerikinė gyvavedė vėgėlė |
Macrozoarces americanus |
OPT |
|
Poliarinė menkutė |
Boreogadus saida |
POC |
|
Bukažiotė ilgauodegė |
Coryphaenoides rupestris |
RNG |
|
Šiaurinė ilgauodegė |
Macrourus berglax |
RHG |
|
Smiltinukas |
Ammodytes sp. |
SAN |
|
Builiai |
Myoxocephalus sp. |
SCU |
|
Geltonasis jūrų karosas |
Stenotomus chrysops |
SCP |
|
Jūrų ešerys tautoga |
Tautoga onitis |
TAU |
|
Chameleongalvė |
Lopholatilus chamaeleonticeps |
TIL |
|
Baltoji jūrų vėgėlė (*1) |
Urophycis tenuis |
HKW |
|
Vilkžuvės (NS) |
Anarhicas sp. |
CAT |
|
Atlanto vilkžuvė |
Anarhichas lupus |
CAA |
|
Mažoji vilkžuvė |
Anarhichas minor |
CAS |
|
Priedugnio žuvys (NS) |
|
GRO |
|
Pelaginės žuvys |
|
|
|
Atlanto silkė |
Clupea harengus |
HER |
|
Skumbrė |
Scomber scombrus |
MAC |
|
Atlanto taukžuvė |
Peprilus triacanthus |
BUT |
|
Atlanto silkenė |
Brevoortia tyrannus |
MHA |
|
Atlanto saira |
Scomberesox saurus |
SAU |
|
Paprastoji ančiovetė |
Anchoa mitchilli |
ANB |
|
Melsvažuvė |
Pomatomus saltatrix |
BLU |
|
Didysis karanksas |
Caranx hippos |
CVJ |
|
Makrelinis tunas |
Auxis thazard |
FRI |
|
Karališkoji makrelė |
Scomberomourus cavalla |
KGM |
|
Dėmėtoji Ispanijos makrelė |
Scomberomourus maculatus |
SSM |
|
Buriažuvė |
Istiophorus platypterus |
SAI |
|
Baltasis marlinas |
Tetrapturus albidus |
WHM |
|
Mėlynasis merlinas |
Makaira nigricans |
BUM |
|
Durklažuvė |
Xiphias gladius |
SWO |
|
Ilgapelekis tunas |
Thunnus alalunga |
ALB |
|
Paprastoji pelamidė |
Sarda sarda |
BON |
|
Dėmėtasis mažasis tunas |
Euthynnus alletteratus |
LTA |
|
Didžiaakis tunas |
Thunnus obesus |
BET |
|
Paprastasis tunas |
Thunnus thynnus |
BFT |
|
Dryžuotasis tunas |
Katsuwonus pelamis |
SKJ |
|
Geltonpelekis tunas |
Thunnus albacares |
YFT |
|
Skumbrinės (NS) |
Scombridae |
TUN |
|
Pelaginės žuvys (NS) |
|
PEL |
|
Bestuburiai |
|
|
|
Ilgačiuopiklis kalmaras (Loligo) |
Loligo pealei |
SQL |
|
Trumpačiuopiklis kalmaras (Illex) |
Illex illecebrosus |
SQI |
|
Kalmarai (NS) |
Loliginidae, Ommastrephidae |
SQU |
|
Peiliakriaunė geldutė |
Ensis directus |
CLR |
|
Mercenarija |
Mercenaria mercenaria |
CLH |
|
Islandijos geldutė |
Arctica islandica |
CLQ |
|
Smėlinė mija |
Mya arenaria |
CLS |
|
Didžioji spisula |
Spisula solidissima |
CLB |
|
Stimpsono geldutė |
Spisula polynyma |
CLT |
|
Dvigeldžiai (NS) |
Prionodesmacea, Teleodesmacea |
CLX |
|
Įlankinė akiniuotoji šukutė |
Argopecten irradians |
SCB |
|
Akiniuotoji šukutė |
Argopecten gibbus |
SCC |
|
Islandijos šukutė |
Chylamys islandica |
ISC |
|
Magelano šukutė |
Placopecten magellanicus |
SCA |
|
Šukutės (NS) |
Pectinidae |
SCX |
|
Amerikinė austrė |
Crassostrea virginica |
OYA |
|
Valgomoji midija |
Mytilus edulis |
MUS |
|
Bukcinos (NS) |
Busycon sp. |
WHX |
|
Litorinos (NS) |
Littorina sp. |
PER |
|
Jūrų moliuskai (NS) |
Mollusca |
MOL |
|
Atlantinis uolinis krabas |
Cancer irroratus |
CRK |
|
Melsvasis krabas |
Callinectes sapidus |
CRB |
|
Pakrantės krabas |
Carcinus maenas |
CRG |
|
Šiaurės krabas |
Cancer borealis |
CRJ |
|
Plokščiasis krabas |
Chionoecetes opilio |
CRQ |
|
Penkiadantis krabas |
Geryon quinquedens |
CRR |
|
Didysis uolinis krabas |
Lithodes maia |
KCT |
|
Jūrų krabai (NS) |
Reptantia |
CRA |
|
Amerikinis omaras |
Homarus americanus |
LBA |
|
Šiaurinė krevetė |
Pandalus borealis |
PRA |
|
Rausvoji krevetė |
Pandalus montagui |
AES |
|
Plonaūsės krevetės (NS) |
Penaeus sp. |
PEN |
|
Bežnyplės krevetės |
Pandalus sp. |
PAN |
|
Jūrų vėžiagyviai (NS) |
Crustacea |
CRU |
|
Smėlinis jūrų ežys |
Strongylocentrotus sp. |
URC |
|
Daugiašerės kirmėlės (NS) |
Polycheata |
WOR |
|
Atlantinis kardauodegis |
Limulus polyphemus |
HSC |
|
Jūrų bestuburiai (NS) |
Invertebrata |
INV |
|
Kitos žuvyss |
|
|
|
Silkinis šedas |
Alosa pseudoharengus |
ALE |
|
Geltonuodegės |
Seriola sp. |
AMX |
|
Amerikos jūrų ungurys |
Conger oceanicus |
COA |
|
Amerikos gėlavandenis ungurys |
Anguilla rostrata |
ELA |
|
Atlantinė miksina |
Myxine glutinosa |
MYG |
|
Amerikos perpelė |
Alosa sapidissima |
SHA |
|
Sidabražuvės (NS) |
Argentina sp. |
ARG |
|
Paprastoji kuprotė |
Micropogonias undulatus |
CKA |
|
Sidabrinė vėjažuvė |
Strongylura marina |
NFA |
|
Atlanto lašiša |
Salmo salar |
SAL |
|
Atlanto sidabrašonė |
Menidia menidia |
SSA |
|
Atlanto plonoji silkė |
Opisthonema oglinum |
THA |
|
Berdo švelniagalvė |
Alepocephalus bairdii |
ALC |
|
Barzdotoji tamsioji kuprotė |
Pogonias cromis |
BDM |
|
Juodasis jūrų ešerys |
Centropristis striata |
BSB |
|
Melsvanugarė perpelė |
Alosa aestivalis |
BBH |
|
Stintenės |
Mallotus villosus |
CAP |
|
Šalviai (NS) |
Salvelinus sp. |
CHR |
|
Karališkasis ešerys |
Rachycentron canadum |
CBA |
|
Žuvis pompanas (murmeklė) |
Trachinotus carolinus |
POM |
|
Pilkoji perpelė |
Dorosoma cepedianum |
SHG |
|
Murmeklės (NS) |
Pomadasyidae |
GRX |
|
Rudeninė perpelė |
Alosa mediocris |
SHH |
|
Šviečiantys ančiuviai |
Notoscopelus sp. |
LAX |
|
Kefalinės (NS) |
Mugilidae |
MUL |
|
Š.Amerikos taukžuvė |
Peprilus alepidotus (=paru) |
HVF |
|
Geltonpelekė murmeklė |
Orthopristis chrysoptera |
PIG |
|
Dantytoji stinta |
Osmerus mordax |
SMR |
|
Raudonoji kuprotė |
Sciaenops ocellatus |
RDM |
|
Paprastasis jūrų karšis |
Pagrus pagrus |
RPG |
|
Plienagalvė stauridė |
Trachurus lathami |
RSC |
|
Smėlinis ešerys |
Diplectrum formosum |
PES |
|
Avingalvis karosas |
Archosargus probatocephalus |
SPH |
|
Dryžuotoji kuprotė |
Leiostomus xanthurus |
SPT |
|
Dėmėtoji starkinė kuprotė |
Cynoscion nebulosus |
SWF |
|
Karališkoji kuprotė |
Cynoscion regalis |
STG |
|
Uolinis jūrų ešerys |
Morone saxatilis |
STB |
|
Eršketinės (NS) |
Acipenseridae |
STU |
|
Atlanto tarpūnas |
Tarpon (=megalops) Atlantous |
TAR |
|
Lašišos (NS) |
Salmo sp. |
TRO |
|
Amerikos uolinis ešerys |
Morone americana |
PEW |
|
Alfonsinos (NS) |
Beryx sp. |
ALF |
|
Spygliuotasis ryklys |
Squalus acantias |
DGS |
|
Spygliuotieji rykliai (NS) |
Squalidae |
DGX |
|
Smėlinis tigrinis ryklys |
Odontaspis taurus |
CCT |
|
Silkinis ryklys |
Lamna nasus |
POR |
|
Mako ryklys |
Isurus oxyrinchus |
SMA |
|
Prietemų pilkasis ryklys |
Carcharhinus obscurus |
DUS |
|
Melsvasis ryklys |
Prionace glauca |
BSH |
|
Didieji rykliai (NS) |
Squaliformes |
SHX |
|
Atlanto smailiasnukis ryklys |
Rhizoprionodon terraenova |
RHT |
|
Juodasis spygliuotasis ryklys |
Centroscyllium fabricii |
CFB |
|
Grenlandijos ryklys |
Somniosus microcephalus |
GSK |
|
Milžinryklis |
Cetorhinus maximus |
BSK |
|
Rajos (NS) |
Raja sp. |
SKA |
|
Ežinė raja |
Leucoraja erinacea |
RJD |
|
Arktinė raja |
Amblyraja hyperborea |
RJG |
|
Raja |
Dipturus laevis |
RJL |
|
Didžioji taškuotoji raja |
Leucoraja ocellata |
RJT |
|
Žvaigždėtoji raja |
Amblyraja radiata |
RJR |
|
Raja |
Malcoraja senta |
RJS |
|
Raja |
Bathyraja spinicauda |
RJO |
|
Kaulinės (NS) |
|
FIN |
|
(*1) Pagal STACRES (Mokslinių tyrimų ir statistikos nuolatinis komiteto) 1970 m. susirinkime priimtą rekomendaciją (Tarptautinės žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante konvencijos (toliau – TŽŠVAK) Raudonoji knyga, 1970 m., I dalis, p. 67) pateikiant statistinę ataskaitą Urophycis genties Europinės jūrų lydekos nurodomos taip: a) teikiant ataskaitą apie europinę jūrų lydeką iš 1, 2 ir 3 subrajonų bei 4R, S, T ir V kvadratų, ji nurodoma kaip baltoji jūrų vėgėlė, Urophycis tenuis; b) ūdiniais žvejybos įrankiais sužvejota europinė jūrų lydeka arba nesvarbu, kokiu būdu sužvejota, bet didesnė nei 55 cm standartinio dydžio europinė jūrų lydeka iš 4W ir X kvadratų, 5 parajonio bei 6 statistinio rajono nurodoma kaip baltoji jūrų vėgėlė, Urophycis tenuis; c) iškyrus b punkte minėtąsias, kitos Urophycis genties europinės jūrų lydekos, sužvejotos 4W ir X kvadratuose, 5 parajonyje ir 6 statistiniame rajone, nurodomos kaip raudonoji jūrų vėgėlė, Urophycis chuss. |
||
VIII PRIEDAS
UŽMOVAI, LEIDŽIAMI PRITVIRTINTI PRIE TRALO MAIŠO VIRŠUTINIO ARBA ŠONINIO PANELIO
1. TŽŠVAK tipo tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovas
TŽŠVAK tipo tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovas – tai stačiakampio formos tinklinio audeklo gabalas, pritvirtinamas prie tralo maišo viršutinės dalies, kad apsaugotų nuo apgadinimo arba jį sumažintų, ir atitinkantis šiuos reikalavimus:
a) tinklinio audeklo gabalo akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 27 straipsnyje nustatytasis tralo maišui;
b) prie tralo maišo galima tvirtinti tik tinklinio audeklo gabalo priekinį ir abu šoninius kraštus, ir tas gabalas turi būti pritvirtinamas taip, kad už užveržtinio stropo būtų ne daugiau kaip keturios to gabalo akys ir kad jis baigtųsi ne arčiau kaip per keturias akis iki tralo maišo raiščio akies; jeigu užveržtinis stropas nenaudojamas, tinklinio audeklo gabalas neturi dengti daugiau nei trečdalį tralo maišo, jeigu matuojama ne mažiau nei už keturių akių nuo tralo maišo raiščio akies;
c) tinklinio audeklo gabalo plotis yra mažiausiai pusantro karto didesnis už tos tralo maišo dalies, kurią jis dengia, plotį, jeigu ir tinklinio audeklo gabalo, ir tralo maišo plotis buvo matuojami statmenai išilginei tralo maišo ašiai.
2. Sudėtinis užleistinis tinklinio audeklo gabalų tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovas
Sudėtinis užleistinis tinklinio audeklo gabalų tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovas yra apibrėžiamas kaip tinklinio audeklo gabalai, kurių visose dalyse esančių akių dydis, nepaisant, ar tinklinis audeklas šlapias, ar sausas, yra ne mažesnis už tralo maišo, prie kurio tie gabalai tvirtinami, akių dydį, jeigu:
i) kiekvienas tinklinio audeklo gabalas:
a) tik priekiniu kraštu tvirtinamas skersai tralo maišo, stačiu kampu išilginei tralo maišo ašiai;
b) gabalo plotis yra bent toks pat kaip ir tralo maišo (tas plotis matuojamas gabalo tvirtinimo prie tralo maišo vietoje stačiu kampu išilginei tralo maišo ašiai); ir
c) jis ne ilgesnis nei 10 akių ilgio; ir
ii) visų tokiu būdu pritvirtintų tinklinio audeklo gabalų ilgis nėra didesnis nei du trečdaliai tralo maišo ilgio.
LENKIŠKAS TRALO MAIŠO VIRŠUTINIO ARBA ŠONINIO PANELIO UŽMOVAS
3. Didelių akių (modifikuotas, lenkiško tipo) tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovas
Didelių akių tralo maišo viršutinio arba šoninio panelio užmovą sudaro stačiakampio formos gabalas iš tokio pat kaip tralo maišo tinklinio audeklo arba viengijo, storo špagato bemazgio tinklinio audeklo, pritvirtintas prie viršutinės galinės tralo maišo dalies ir dengiantis visą viršutinę tralo maišo dalį arba bet kokią tralo maišo viršaus dalį, kurio visų dalių akių kraštinės ilgis du kartus viršija tralo maišo tinklo akių kraštinės ilgį, jeigu matuojamas šlapio tinklinio audeklo gabalo akių dydis, ir kurio priekinis, šoniniai ir galinis kraštai (tvirtinami tik jie) prie tralo maišo tvirtinami taip, kad kiekviena to tinklinio audeklo gabalo akis visiškai sutaptų su keturiomis tralo maišo akimis.
IX PRIEDAS
JUNGIAMOSIOS KREVEČIŲ TRALO GRANDINĖS: ŽŠVAO RAJONAS
Jungiamosios grandinės – tai grandinės, lynai arba grandinių ir lynų derinys, kuris gruntlynį skirtingais intervalais jungia su apatine tralo pavara arba išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištu lynu kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti. Terminą „apatinė tralo pavara“ galima vartoti vietoje termino „išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištas lynas kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti“ ir atvirkščiai. Vieni laivai naudoja tik vieną lyną, o kiti – ir apatinę tralo pavarą, ir išilgai apatinių tralo sparnų krašto ir vidurinės tralo tinklinio audeklo dalies tarp abiejų tralo sparnų prakištą lyną kilpoms prie apatinės tralo pavaros pritvirtinti kaip parodyta paveiksle. Jungiamosios grandinės ilgis matuojamas nuo gruntlynį (jo vidurį) kertančios grandinės arba lyno vidurio iki apatinės tralo pavaros apatinės dalies.
Pridėtame paveiksle parodyta, kaip matuoti jungiamųjų grandinių ilgį.
X PRIEDAS
MAŽIAUSIAS ŽUVŲ DYDIS (*1)
|
Žuvų rūšys |
Be žiaunų ir išdarinėta, su oda arba be jos; šviežia ar atšaldyta, sušaldyta arba sūdyta žuvis |
|||
|
Visa |
Be galvos |
Be galvos ir uodegos |
Be galvos ir pjauta pusiau |
|
|
Baltijos menkė |
41 cm |
27 cm |
22 cm |
27/25 cm (*2) |
|
Juodasis otas |
30 cm |
NETAIKOMA |
NETAIKOMA |
NETAIKOMA |
|
Amerikinė jūrų plekšnė |
25 cm |
19 cm |
15 cm |
NETAIKOMA |
|
Geltonuodegė plekšnė |
25 cm |
19 cm |
15 cm |
NETAIKOMA |
|
(*1) Žuvies dydis, jei tai menkė, yra žuvies, įgaubtu ar visiškai skeltu uodegos peleku, ilgis; kitų žuvų rūšių dydis – tai visos žuvies ilgis. (*2) Mažesnis nurodytas dydis taikomas žaliai sūdytai žuviai. |
||||
XI PRIEDAS
SUGAUTŲ KIEKIŲ REGISTRAVIMAS (ĮRAŠAI LAIVO ŽURNALE)
ĮRAŠAI ŽVEJYBOS ŽURNALE
|
Informacinis įrašas |
Standartinis kodas |
|
Laivo pavadinimas |
01 |
|
Laivo valstybė |
02 |
|
Laivas registravimo numeris |
03 |
|
Registracijos uostas |
04 |
|
Naudojamų žvejybos įrankių tipai(skirtingiems žvejybos įrankių tipams skiriamas atskiras įrašas) |
10 |
|
Žvejybos įrankių tipas |
|
|
Data |
|
|
— diena |
20 |
|
— mėnuo |
21 |
|
— metai |
22 |
|
Buvimo vieta |
|
|
— platuma |
31 |
|
— ilguma |
32 |
|
— statistinis rajonas |
33 |
|
Žvejybos operacijų skaičius per 24 valandų laikotarpį (1) |
40 |
|
Valandų, kurias buvo žvejota žvejybos įrankiais per 24 valandų laikotarpį, skaičius (1) |
41 |
|
Žuvų rūšių pavadinimai (I priedas) |
|
|
Kasdieninis kiekvienos žuvies rūšies sugavimas (suapvalintomis gyvojo svorio |
50 |
|
Kiekvienos žuvies rūšies per dieną sužvejoti kiekiai, skirti žmonėms vartoti (žuvies forma) |
61 |
|
Kiekvienos žuvies rūšies per dieną sužvejoti kiekiai, skirti žuvų miltams gaminti |
62 |
|
Kasdien į jūrą išmetamas kiekvienos žuvies rūšies kiekis |
63 |
|
Perkrovimo vieta(-os) |
70 |
|
Perkrovimo data(-os) |
71 |
|
Kapitono parašas |
80 |
|
(1) Jeigu tuo pačiu 24 valandų laikotarpiu naudojami dviejų arba daugiau tipų žvejybos įrankiai, skirtingiems tipams skiriami atskiri įrašai. |
|
ŽVEJYBOS ĮRANKIŲ KODAI
|
Žvejybos įrankių kategorijos |
Standartinis sutrumpinimas Kodas |
|
GAUBIAMIEJI TINKLAI |
|
|
Su lynu gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamieji tinklai) |
PS |
|
— iš vieno laivo valdomi gaubiamieji tinklai |
PS1 |
|
— iš dviejų laivų valdomi gaubiamieji tinklai |
PS2 |
|
Gaubiamieji tinklai be lyno gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamasis tinklas, sudarytas iš vidurinės plačios pusapvalės dalies ir dviejų siaurų sparnų – lampara) |
LA |
|
VELKAMIEJI TINKLAI |
SB |
|
Iš boto arba laivo valdomi velkamieji tinklai |
SV |
|
— Daniški velkamieji tinklai |
SDN |
|
— Škotiški velkamieji tinklai |
SSC |
|
— Poriniai velkamieji tinklai |
SPR |
|
Velkamieji tinklai (nenurodomi) |
SX |
|
TRALAI |
|
|
Dugninės gaudyklės |
FPO |
|
Dugniniai tralai |
|
|
— Spinduliniai tralai |
TBB |
|
— Tralai su kėtoklėmis (1) |
OTB |
|
— Dviejų laivų traukiami tralai |
PTB |
|
— Tralai omarams gaudyti |
TBN |
|
— Tralai krevetėms gaudyti |
TBS |
|
— Dugniniai tralai (nenurodomi) |
TB |
|
Įvairiagyliai tralai |
|
|
— Tralai su kėtoklėmis |
OTM |
|
— Dviejų laivų traukiami tralai |
PTM |
|
— Tralai krevetėms gaudyti |
TMS |
|
— Įvairiagyliai tralai (nenurodomi) |
TM |
|
Dviejų laivų traukiami tralai su kėtoklėmis |
OTT |
|
Tralai su kėtoklėmis (nenurodomi) |
OT |
|
Dviejų laivų traukiami tralai (nenurodomi) |
PT |
|
Tralai su kėtoklėmis (nenurodomi) |
TX |
|
ŽIAUNINIAI TINKLAIČIAI IR VERTIKALIEJI TINKLAIČIAI |
|
|
Inkariniai žiauniniai tinklaičiai |
GNS |
|
Dreifuojantieji tinklai |
GND |
|
Apsupamieji žiauniniai tinklaičiai |
GNC |
|
Statomieji žiauniniai tinklaičiai |
GNF |
|
Sieniniai tinklai |
GTR |
|
Kombinuotieji žiauniniai tinklaičiai-sieniniai tinklai |
GTN |
|
Žiauniniai tinklaičiai ir vertikalieji tinklaičiai (nenurodomi) |
GEN |
|
Žiauniniai tinklaičiai (nenurodomi) |
GN |
|
GAUDYKLĖS |
|
|
Stacionarūs neuždengiami užtveriamieji tinklai |
FPN |
|
Venteriai |
FYK |
|
Kūgio formos įrenginiai iš tinklinio audeklo |
FSN |
|
Aptvarai, paprastieji užtvarai, iš užtvarų įrengtos gaudyklės |
FWR |
|
Gaudyklės žuvims vandens paviršiuje gaudyti |
FAR |
|
Gaudyklės (nenurodomos) |
FIX |
|
KABLIUKAI IR ŪDOS |
|
|
Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (rankinės) (2) |
LHP |
|
Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (mechanizuotos) (2) |
LHM |
|
Inkarinės ūdos (inkarinės ilgosios ūdos) |
LLS |
|
Dreifuojančios ilgosios ūdos |
LLD |
|
Ilgosios ūdos (nenurodomos) |
LL |
|
Velkamosios ūdos |
LTL |
|
Kabliukai ir ūdos (nenurodoma) (3) |
LX |
|
BANGINIŲ MEDŽIOJIMAS |
|
|
Harpūnai |
HAR |
|
DRAGOS |
|
|
Laivu traukiamos dragos |
DRB |
|
Rankinės dragos |
DRH |
|
KELIAMIEJI TINKLAI |
|
|
Rankiniai pakeliamieji tinklai |
LNP |
|
Iš laivų valdomi pakeliamieji tinklai |
LNB |
|
Nuo kranto iškeliami stacionarieji tinklai |
LNS |
|
Keliamieji tinklai (nenurodomi) |
LN |
|
METAMIEJI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI |
|
|
Apskritieji tinklai |
FCN |
|
Metamieji žvejybos įrankiai (nenurodomi) |
FG |
|
LAIMIKIO IŠKROVIMO IR PAKROVIMO MAŠINOS BEI ĮRENGINIAI |
|
|
Siurbliai |
HMP |
|
Mechanizuotos dragos |
HMD |
|
Laimikio iškrovimo ir pakrovimo mašinos bei įrenginiai (nenurodomos) |
HMX |
|
ĮVAIRŪS ŽVEJYBOS ĮRANKIAI (4) |
MIS |
|
PRAMOGINIAI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI |
RG |
|
NEŽINOMI ARBA NENURODOMI ŽVEJYBOS ĮRANKIAI |
NK |
|
(1) Žvejybos agentūros dugninius bortinius ar laivagalio tralus ir įvairiagylius bortinius arba laivagalio tralus atitinkamai gali žymėti atitinkamai OTB – 1 ir OTB – 2 bei OTM – 1 ir OTM. (2) Įskaitant ūdas su blizgėmis. (3) LDV kodu žymimi pateikiami ankstesni duomenys apie iš plokščiadugnės valties valdomais ūdiniais žvejybos įrankiais sužvejotus kiekius. (4) Ši antraštė apima: rankinius ir laimikiui iš tinklo perkrauti naudojamus tinklus, varomosios žvejybos tinklus, gaudymą paprastais rankiniais įrankiais su nardymo įranga ar be jos, nuodus, sprogmenis, išmokytus gyvūnus, naudojant elektrinius žūklės įrankius. |
|
ŽVEJYBOS LAIVŲ KODAI
A. Pagrindiniai laivų tipai
|
MŽŪO kodas |
Laivo tipas |
|
BO |
Žvejybos apsaugos ir priežiūros laivas |
|
CO |
Mokomasis žvejybos laivas |
|
DB |
Mechanine draga žvejojantis laivas |
|
DM |
Hidrauline draga žvejojantis laivas |
|
DO |
Bimeris |
|
DOX |
Draga žvejojantis laivas (kitur neidentifikuotas) |
|
FO |
Žuvį gabenantis laivas |
|
FX |
Žvejybos laivas (kitur neidentifikuotas) |
|
GO |
Žiauniniais tinklaičiais žvejojantis laivas |
|
HOX |
Pagrindinis laivas (kitur neidentifikuotas) |
|
HSF |
Pagrindinis perdirbimo laivas |
|
KO |
Laivas – ligoninė |
|
LH |
Rankinėmis ūdomis žvejojantis laivas |
|
LL |
Ilgosiomis ūdomis žvejojantis laivas |
|
LO |
Ūdomis žvejojantis laivas |
|
LP |
Kartinėmis ūdomis žvejojantis laivas |
|
LT |
Laivas, kuriame yra automatizuota žvejybos ūdomis sistema |
|
MO |
Universalieji laivai |
|
MSN |
Rankinėmis ūdomis žvejojantis seineris |
|
MTG |
Traleris drifteris |
|
MTS |
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis traleris |
|
NB |
Keliamaisiais tinklais žvejojantis tenderis |
|
NO |
Keliamaisiais tinklais žvejojantis laivas |
|
NOX |
Keliamaisiais tinklais žvejojantis laivas (kitur neidentifikuotas) |
|
PO |
Siurblius naudojantis laivas |
|
SN |
Supamaisiais tinklais žvejojantis laivas |
|
SO |
Seineris |
|
SOX |
Seineris (kitur neidentifikuotas) |
|
SP |
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas |
|
SPE |
Gaubiamaisiais europinio tipo tinklais žvejojantis laivas |
|
SPT |
Tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas |
|
TO |
Traleris |
|
TOX |
Traleriai (kitur neidentifikuoti) |
|
TS |
Bortinio tralavimo traleris |
|
TSF |
Bortinio tralavimo traleris – šaldytuvas |
|
TSW |
Bortinio tralavimo traleris, kurio sužvejota žuvis kraunama ant ledo |
|
TT |
Laivagalinio tralavimo traleris |
|
TTF |
Laivagalinio tralavimo traleris – šaldytuvas |
|
TTP |
Laivagalinio tralavimo traleris-perdirbimo laivas |
|
TU |
Autrigerinis traleris |
|
WO |
Gaudykles statantis laivas |
|
WOP |
Dugnines gaudykles statantis laivas |
|
WOX |
Gaudykles statantys laivai (kitur neidentifikuoti) |
|
ZO |
Žuvų išteklius tyrinėjantis laivas |
|
DRN |
Dreifuojančiais tinklais žvejojantis laivas |
|
NEI = kitur neidentifikuotas |
|
B. Pagrindinė laivo veikla
|
Alfa kodas |
Kategorija |
|
ANC |
Inkaro nuleidimas |
|
DRI |
Dreifavimas |
|
FIS |
Žvejyba |
|
HAU |
Žvejybos operacija |
|
PRO |
Perdirbimas |
|
STE |
Laivo plaukimas |
|
TRX |
Perkrovimas (iš laivo arba į laivą) |
|
OTH |
Kita – turi būti nurodyta |
XII PRIEDAS
ŽŠVAO RAJONAS
|
Toliau pateikiamas sąrašas – tai dalinis išteklių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal 30 straipsnio 2 dalį, sąrašas. |
||
|
ANG/N3NO |
Lophius americanus |
Amerikinis jūrų velnias |
|
CAA/N3LMN |
Anarhichas lupus |
Atlanto vilkžuvė |
|
CAP/N3LM |
Mallotus villosus |
Stintenės |
|
CAT/N3LMN |
Anarhichas spp. |
Vilkžuvinės (kitur neįdentifikuotos) |
|
HAD/N3LNO |
Melanogrammus aeglefinus |
Juodadėmė menkė |
|
HAL/N23KL |
Hippoglossus hippoglossus |
Atlanto otas |
|
HAL/N3M |
Hippoglossus hippoglossus |
Atlanto otas |
|
HAL/N3NO |
Hippoglossus hippoglossus |
Atlanto otas |
|
HER/N3L |
Clupea harengus |
Atlanto silkė |
|
HKR/N2J3KL |
Urophycis chuss |
Raudonoji jūrų vėgėlė |
|
HKR/N3MNO |
Urophycis chuss |
Raudonoji jūrų vėgėlė |
|
HKS/N3NLMO |
Merlucius bilinearis |
Sidabrinė jūrų lydeka |
|
RNG/N23 |
Coryphaenoides rupestris |
Bukažiotė ilgauodegė |
|
HKW/N2J3KL |
Urophycis tenuis |
Baltoji jūrų vėgėlė |
|
POK/N3O |
Pollachius virens |
Ledjūrio menkė |
|
RHG/N23 |
Macrourus berglax |
Šiaurinė ilgauodegė |
|
SKA/N2J3KL |
Raja spp. |
Rajos |
|
SKA/N3M |
Raja spp. |
Rajos |
|
SQI/N56 |
Illex illecebrosus |
Trumpačiuopiklis kalmaras |
|
VFF/N3LMN |
— |
Neišrūšiuotos, neidentifikuotos žuvys |
|
WIT/N3M |
Glyptocephalus cynoglossus |
Raudonoji plekšnė |
|
YEL/N3M |
Limanda ferruginea |
Geltonuodegė plekšnė |
XIII PRIEDAS
SPECIALIZUOTOS ŽVEJYBOS DRAUDIMAS CCAMLR RAJONE
|
Pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys |
Zona |
Draudimo laikotarpis |
|
Notothenia rossii |
JTO MŽŪO 48.1 Antarktis, Peninsula rajone JTO MŽŪO 48.2 Antarktis, aplink South Orkneys JTO MŽŪO 48.3 Antarktis, aplink South Georgia |
Visus metus |
|
Pelekinės žuvys |
JTO MŽŪO 48,1 Antarktis (1) JTO MŽŪO 48.2 Antarktis (1) |
Visus metus |
|
Gobionotothen gibberifrons Chaenocephalus aceratus Pseudochaenichthys georgianus Lepidonotothen squamifrons Patagonotothen guntheri |
JTO MŽŪO 48,3 |
Visus metus |
|
Dissostichus spp |
JTO MŽŪO 48,5 Antarktis |
2005 12 1 – 2006 11 30 |
|
Dissostichus spp |
JTO MŽŪO 88,3 Antarktis (1) JTO MŽŪO 58.5.1 Antarktis (1) (2) JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis į rytus nuo 79o20‘ rytų ilgumos ir už išimtinės ekonominės zonos ribų į vakarus nuo 79o20‘ rytų ilgumos (1) JTO MŽŪO 88.2 Antarktis į šiaurę nuo 65o pietų platumos (1) JTO MŽŪO 58.4.4 Antarktis (1) JTO MŽŪO 58,6 Antarktis (1) JTO MŽŪO 58,7 Antarktis (1) |
Visus metus |
|
Lepidonotothen squamifrons |
JTO MŽŪO 58.4.4 (1) |
Visus metus |
|
Visos žuvų rūšys, išskyrus Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides |
JTO MŽŪO 58.5.2 Antarktis |
2005 12 1 – 2006 11 30 |
|
Dissostichus mawsoni |
JTO MŽŪO 48.4 Antarktis (1) |
Visus metus |
|
(1) Išskyrus mokslinio tiriamojo darbo reikmėms. (2) Išskyrus vandenis, kuriuose galioja nacionalinė jurisdikcija (išskirtinėse ekonominėse zonose). |
||
XIV PRIEDAS
SUGAVIMO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2005/06 M. VYKDANT NAUJĄ IR BANDOMĄJĄ ŽVEJYBĄ KAJGIA RAJONE
|
Parajonis, kvadratas |
Regionas |
Sezonas |
SSRU |
Dissostichus spp. Sužvejotų žuvų kiekio apribojimas (tonomis) |
Priegaudos sugavimos apribojimas (tonomis) |
||
|
Rajožuvės |
Macrourus spp. |
Kitos žuvų rūšys |
|||||
|
58.4.1 |
Visi kvadratai |
2005 12 1 – 2006 11 30 |
A B C D E F G H Visi parajoniai |
0 0 200 0 200 0 200 0 600 |
Visi kvadratai: 50 |
Visi kvadratai: 96 |
Visi kvadratai: 20 |
|
58.4.2 |
Visi kvadratai |
2005 12 1 – 2006 11 30 |
A B C D E Visi parajoniai |
260 0 260 0 260 780 |
Visi kvadratai: 50 |
Visi kvadratai: 124 |
Visi kvadratai: 20 |
|
58.4.3a) |
Visi kvadratai ne nacionalinės jurisdikcijos rajonuose |
2005 1 5 – 2005 8 31 |
NETAIKOMA |
250 |
Visi kvadratai: 50 |
Visi kvadratai: 26 |
Visi kvadratai: 20 |
|
58.4.3b) |
Visi kvadratai ne nacionalinės jurisdikcijos rajonuose |
2005 1 5 – 2005 8 31 |
NETAIKOMA |
300 |
Visi kvadratai: 50 |
Visi kvadratai: 159 |
Visi kvadratai: 20 |
|
88.1 |
Visi parajoniai |
2005 12 1 – 2006 8 31 |
A B, C, G D E F H, I, K J L Visi parajoniai |
0 348 (1) 0 0 0 1 893 (1) 551 (1) 172 (1) 2 964 (1) |
0 50 (1) 0 0 0 95 (1) 50 (1) 50 (1) 148 (1) |
0 56 (1) 0 0 0 303 (1) 88 (1) 28 (1) 474 (1) |
0 60 (1) 0 0 0 60 (1) 20 (1) 20 (1) 0 |
|
88.2 |
Visi parajoniai |
2005 12 1 – 2006 8 31 |
A B C, D, F, G E Visi parajoniai |
0 0 214 (1) 273 (1) 487 (1) |
0 0 50 (1) 50 (1) 50 (1) |
0 0 34 (1) 44 (1) 78 (1) |
0 0 20 (1) 20 (1) 0 |
|
(1)
Žuvų rūšių, kurios mažame tiriamajame plote (MTP) sužvejojamos kaip priegauda, sužvejotų kiekių apribojimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į bendrą priegaudos apribojimą parajonyje: Rajožuvės: 5 % Dissostichus spp. sugautų kiekių apribojimo arba 50 tonų (taikomas didesnis skaičius). |
|||||||
( 1 ) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
( 2 ) OL L 115, 1996 5 9, p. 3.
( 3 ) OL L 70, 2004 3 9, p. 8.
( 4 ) OL L 150, 2004 4 30, p. 1.
( 5 ) OL L 226, 1980 8 29, p. 48.
( 6 ) OL L 226, 1980 8 29, p. 12.
( 7 ) OL L 29, 1985 2 1, p. 9.
( 8 ) OL L 132, 1987 5 21, p. 9.
( 9 ) OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1965/2001 (OL L 268, 2001 10 9, p. 23).
( 10 ) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 (OL L 289, 2003 11 7., p. 1).
( 11 ) OL L 289, 2001 11 7, p. 1.
( 12 ) OL L 171, 1994 7 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 813/2004 (OL L 150, 2004 4 30, p. 32).
( 13 ) OL L 171, 1994 7 6, p. 7.
( 14 ) OL L 97, 2004 4 1, 16.
( 15 ) OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 602/2004 (OL L 97, 2004 4 1, p. 30.
( 16 ) OL L 365, 1998 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 448/2005 (OL L 74, 2005 3 19, p. 5).
( 17 ) OL L 191, 1998 7 7, p. 10.
( 18 ) OL L 70, 2004 3 9, p. 8.
( 19 ) OL L 333, 2003 12 20, p. 17.
( 20 ) OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).
( 21 ) OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 831/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 33).
( 22 ) OL L 351, 2002 12 28, p. 6.
( 23 ) OL L 396, 2004 12 31, p. 4.
( 24 ) OL L 12, 2005 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Regalmentu (EB) Nr. 1936/2005 (OL L 311, 2005 11 26, p. 1).
( 25 ) OL L 270, 1995 11 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 26 ) OL L 186, 1993 7 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 27 ) 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).
( 28 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 25.
( 29 ) OJ L 17, 21.1.2000, p. 22. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. stojimo aktu.
( 30 ) OL L 97, 2004 4 1, p. 1.
( 30 ) OL L 337, 1999 12 30, p. 10.Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (Eb) Nr. 485/2005 (OL L 81, 2005 3 30, p. 1).
( 30 ) OL L 41, 2002 2 13, p. 1.
( 30 ) OL L 77, 2002 3 20, p. 8.
( 30 ) Daugiau nei vienerius metus ūkyje augintoms žuvims turėtų būti nustatyti kiti papildomi imčių ėmimo metodai.
( 30 ) „Žvejybos reisas“ – tai reisas, kurio pradžia laikomas žvejoti ketinančio laivo įplaukimas į 200 jūrmylių zoną nuo Bendrijos valstybių narių krantų, kurioje taikomos Bendrijos žvejybos taisyklės, ir kuris baigiasi laivui išplaukus iš minėtos zonos.