a) visos nuorodos į kredito įstaigas laikomos nuorodomis į investicines įmones;

b) kiekviena nuoroda į kitus Direktyvos 2006/48/EB straipsnius, pateikta tos direktyvos 125 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, laikoma nuoroda į Direktyvą 2004/39/EB;

c) Direktyvos 2006/48/EB 39 straipsnio 3 dalyje pateiktos nuorodos į Europos bankininkystės komitetą laikomos nuorodomis į Tarybą ir Komisiją; ir

d) nukrypstant nuo Direktyvos 2006/48/EB 140 straipsnio 1 dalies, jeigu kredito įstaiga nepriskiriama grupei, to straipsnio pirmasis sakinys pakeičiamas tokiu sakiniu: „Tais atvejais, kai investicinė įmonė, finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišria veikla užsiimanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja vieną arba daugiau dukterinių įmonių, kurios yra draudimo bendrovės, kompetentingos institucijos bei institucijos, kurioms patikėta valstybės užduotis vykdyti draudimo įmonių priežiūrą, glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja“.

a) kredito įstaigos – kredito įstaigos, apibrėžtos Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje;

b) investicinės įmonės – įstaigos, apibrėžtos Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurioms taikomi toje direktyvoje išdėstyti reikalavimai, išskyrus:

c) įstaigos – kredito įstaigos ir investicinės įmonės;

d) pripažintos trečiųjų šalių investicinės įmonės – tokios įmonės, kurios atitinka šias sąlygas:

e) finansinės priemonės – visi sandoriai, dėl kurių viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba nuosavybės finansinę priemonę;

f) valstybėje narėje esanti patronuojanti investicinė įmonė – investicinė įmonė, kuri turi įstaigą ar finansų įstaigą kaip dukterinę įmonę arba yra tokių įstaigų dalininkė, bet pati nėra toje pačioje valstybėje narėje įregistruotos įstaigos arba toje pačioje valstybėje narėje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinė įmonė.

g) ES patronuojanti investicinė įmonė – valstybėje narėje esanti patronuojanti investicinė įmonė, kuri nėra kitos valstybėje narėje įregistruotos įstaigos arba toje pačioje valstybėje narėje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinė įmonė;

h) ne biržos išvestinės finansinės priemonės – punktai, įtraukti į Direktyvos 2006/48/EB IV priedo sąrašą, išskyrus punktus, kuriems pagal tos direktyvos III priedo 2 dalį priskiriama nulinė rizikos vertė;

i) reguliuojama rinka – rinka, apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

j) konvertuojamas vertybinis popierius – toks vertybinis popierius, kuris, savininko pasirinkimu, gali būti pakeistas į kitą vertybinį popierių;

k) varantas – vertybinis popierius, kuris suteikia jo turėtojui teisę pirkti pagrindinius vertybinius popierius už nustatytą kainą iki varanto galiojimo termino pabaigos arba termino pabaigos dieną ir už kurią galima atsiskaityti pristatant pačius pagrindinius vertybinius popierius arba sumokant jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą;

l) finansavimas parduodamų atsargų sąskaita – pozicijos, pagal kurias realios atsargos parduodamos išankstiniu sandoriu, o finansavimo kaina įšaldoma iki išankstinio sandorio pardavimo datos;

m) atpirkimo sandoris ir atvirkštinis atpirkimo sandoris – bet koks sandoris, pagal kurį įstaiga arba įstaigos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes ar garantuotas teises į vertybinius popierius ar biržos prekes, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal kurį įstaiga negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių arba biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos (arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus) atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą datą, kurią pardavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius arba biržos prekes parduodančiai įstaigai tai yra atpirkimo sandoris, o juos perkančiai įstaigai – atvirkštinis atpirkimo sandoris;

n) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis – bet koks sandoris, kurio metu įstaiga arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius arba biržos prekes už atitinkamą užtikrinimo priemonę, skolininkui įsipareigojant grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius arba biržos prekes nustatytu laiku ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas; toks sandoris vertybinius popierius arba biržos prekes perduodančiai įstaigai yra vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas, o įstaigai, kuriai tokie vertybiniai popieriai arba biržos prekės perduodami – vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis;

o) kliringo narys – biržos ar kliringo namų narys, palaikantis tiesioginius sutartinius santykius su pagrindine sandorio šalimi (rinkos garantu);

p) vietinė įmonė – įmonė, savo sąskaita veikianti finansinių ateities ir pasirinkimo sandorių arba kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose, taip pat pinigų rinkose, turėdama vienintelį tikslą apdrausti pozicijas išvestinių finansinių priemonių rinkose, arba tokia, kuri veikia kitų tų rinkų narių sąskaita ir turi tų pačių rinkų kliringo narių suteiktas garantijas, kai atsakomybę už tokių įmonių sudarytų sutarčių vykdymą prisiima tų pačių rinkų kliringo nariai;

r) delta koeficientas (delta) – numatomas pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui;

q) nuosavos lėšos – nuosavos lėšos, kurios apibūdintos Direktyvoje 2006/48/EB;

s) kapitalas – nuosavos lėšos ;

t) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija– pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/48/EB.

a) finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos dukterinės įmonės yra investicinės įmonės arba kitos finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra investicinė įmonė, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ( 9 );

b) mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – patronuojanti įmonė, kuri nėra nei finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, nei investicinė įmonė ar mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, apibrėžta Direktyvoje 2002/87/EB, kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra investicinė įmonė; ir

c) kompetentingos institucijos – nacionalinės institucijos, kurioms pagal įstatymus ar kitus teisės aktus suteikti įgaliojimai atlikti investicinių įmonių priežiūrą.

a) priimti ir persiųsti investuotojų pavedimus dėl finansinių priemonių;

b) vykdyti investuotojų pavedimus dėl finansinių priemonių; arba

c) valdyti investicijų į finansines priemones individualius portfelius.

a) tokios pozicijos atsiranda tik dėl to, kad įmonei nepavyko tiksliai suderinti investuotojų pavedimų;

b) visų tokių pozicijų bendroji rinkos vertė negali būti didesnė kaip 15 proc. įmonės pradinio kapitalo;

c) įmonė vykdo 18, 20 ir 28 straipsniuose nustatytus reikalavimus; ir

d) tokios pozicijos yra atsitiktinio ir laikino pobūdžio ir yra griežtai apribotos laikotarpiu, kuris reikalingas įvykdyti atitinkamą sandorį.

a) 50 000 EUR pradinį kapitalą;

b) profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visoje Bendrijos teritorijoje ar kitą panašią garantiją, numatančią atsakomybę už profesinį aplaidumą, siekiančią mažiausiai 1 000 000 EUR sumą kiekvienam ieškiniui ir 1 500 000 EUR per metus bendrai visiems ieškiniams; arba

c) pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo kombinaciją, atitinkančią a ar b punkte nurodytą dydį.

a) 25 000 EUR pradinį kapitalą;

b) profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visoje Bendrijos teritorijoje ar kitą panašią garantiją, numatančią atsakomybę už profesinį aplaidumą, siekiančią mažiausiai 500 000 EUR sumą kiekvienam ieškiniui ir 750 000 EUR per metus bendrai visiems ieškiniams; arba

c) pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo kombinaciją, atitinkančią a ar b punkte nurodytą dydį.

a) nuosavos lėšos, apibūdintos Direktyvoje 2006/48/EB, išskyrus tik tos direktyvos 57 straipsnio l–p punktų taikymą toms investicinėms įmonėms, iš kurių reikalaujama iš šios dalies a–c punktų sumos atimti d punktą;

b) įstaigos grynasis prekybos knygos pelnas, atėmus visus galimus mokesčius ar dividendus, ir grynąjį nuostolį, susidariusį dėl įstaigos kitos veiklos, su sąlyga, kad nė viena iš šių sumų nepriskirta šios dalies a punktui pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio b arba k punktus;

c) subordinuotos paskolos kapitalas ir (arba) šio straipsnio 5 dalyje nurodyti punktai, kuriems taikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 14 straipsnyje išdėstytos sąlygos;

d) 15 straipsnyje nurodytas nelikvidus turtas.

a) ilgalaikį materialų turtą, išskyrus žemę bei pastatus, kuriuos gali būti leista laikyti už jais apdraustas paskolas;

b) turtą, turimą kredito bei finansų įstaigose, įskaitant subordinuotus reikalavimus šioms įstaigoms, kurios gali būti priskirtos tokių įstaigų nuosavoms lėšoms, jeigu jos nebuvo atskaičiuotos pagal Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio l–p punktus arba pagal šios direktyvos 16 straipsnio d punktą;

c) turtą, turimą kitose įmonėse ir investicijas į kitas įmones, išskyrus kredito ir finansų įstaigas, jei negali būti iš karto realizuojamas;

d) trūkumus dukterinėse įmonėse;

e) indėlius, išskyrus tuos, kurie gali būti grąžinami per 90 dienų, neįskaitant mokėjimų, susijusių su ateities arba pasirinkimo sandoriais, kuriems nustatytas privalomas įnašas;

f) paskolas ir kitas gautinas sumas, išskyrus tas, kurios turi būti grąžintos per 90 dienų; ir

g) realias atsargas, jeigu joms jau netaikomi kapitalo reikalavimai, kurie yra ne mažiau griežti už tuos, kurie nurodyti 18 ir 20 straipsniuose.

a) atimamas 13 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas nelikvidus turtas;

b) 13 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta išimtis neapima tų Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio l–p punktuose nurodytų investicinės įmonės turto dalių įmonėse, kurioms taikoma šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje apibūdinta konsoliduota priežiūra;

c) apribojimai, nurodyti Direktyvos 2006/48/EB 66 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, apskaičiuojami iš pirminių nuosavų lėšų atimant šio straipsnio b punkte nurodytų tos direktyvos 57 straipsnio l–p punktų komponentus, kurie priskiriami tų įmonių pirminėms nuosavoms lėšoms; ir

d) Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio l–p punktų elementai, apibūdinti c punkte, yra atimami iš pirminių nuosavų lėšų, o ne iš bendros visų elementų sumos, kaip nustatyta tos direktyvos 66 straipsnio 1 dalies c punkte, ypač kai tai susiję su reikalavimų, išdėstytų šios direktyvos 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse bei 14 straipsnyje, vykdymu.

a) vertės koregavimai, atlikti atsižvelgiant į sandorio šalies kredito kokybę, gali būti įtraukti į vertės koregavimų ir atidėjinių, atliekamų dėl II priede nurodytų pozicijų, sumą; ir

b) jei kompetentingos institucijos leidžia, tuo atveju, kai, vertinant į prekybos knygą įtrauktą poziciją, deramai atsižvelgiama į sandorio šalies kredito riziką, sandorio šalies rizikos pozicijos tikėtinas nuostolis yra lygus nuliui.

a) nustatyto kapitalo poreikio sumą, kuri jų prekybos knygoje apskaitomos veiklos atveju apskaičiuojama pagal metodus ir pasirinkimo galimybes, nustatytus 28–32 straipsniuose bei I, II ir VI prieduose ir prireikus V priede, o jų ne prekybos knygoje apskaitomos veiklos atveju – pagal metodus ir pasirinkimo galimybes, nustatytus II priedo 1–4 punktuose;

b) visoms jų veiklos rūšims nustatyto kapitalo poreikio sumą, kuri skaičiuojama pagal metodus ir pasirinkimo galimybes, nustatytus III ir IV prieduose ir prireikus V priede.

a) tokių įstaigų prekybos knygoje apskaitoma veikla paprastai neviršija 5 proc. visos įstaigų veiklos;

b) visos jų prekybos knygos pozicijos paprastai neviršija 15 milijonų EUR;

c) tokių įstaigų prekybos knygoje apskaitoma veikla jokiais atvejais neviršija 6 proc. visos įstaigų veiklos, o jų prekybos knygos visos pozicijos jokiais atvejais neviršija 20 milijonų EUR.

a) Direktyvos 2006/48/EB 75 straipsnio a–c punktuose nurodyto kapitalo poreikio sumą(-ai); ir

b) šios direktyvos 21 straipsnyje nustatytą(-ai) sumą(-ai).

a) investicinės įmonės, veikiančios savo sąskaita tik tam, kad įvykdytų kliento pavedimą, arba siekdamos galimybės naudotis kliringo ir atsiskaitymo sistema arba pripažinta birža, kai veikia kaip tarpininkės arba vykdo kliento pavedimą; ir

b) investicinės įmonės:

a) kiekviena tokiai grupei priklausanti ES investicinė įmonė taiko 16 straipsnyje pateiktą nuosavų lėšų apskaičiavimą;

c) tokiai grupei priklausančios ES investicinės įmonės kiekviena atskirai atitinka 18 ir 20 straipsnių reikalavimus ir tuo pat metu iš savo nuosavų lėšų atima visus įsipareigojimus investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie kitaip būtų konsoliduoti; ir

b) visos tokiai grupei priklausančios investicinės įmonės gali būti priskirtos 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse minimoms kategorijoms;

d) bet kuri finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri yra bet kurios tokiai grupei priklausančios investicinės įmonės patronuojanti įmonė, turi ne mažiau kapitalo, apibrėžiamo kaip Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a–h punktų suma, už tą, kuris gaunamas sudėjus visą turtą, subordinuotas pretenzijas ir finansines priemones buhalterine verte, nurodytas tos direktyvos 57 straipsnyje, investicinėse įmonėse, finansų įstaigose, turto valdymo bendrovėse ir papildomas paslaugas teikiančiose įmonėse, kurios kitaip būtų konsoliduotos, ir visus galimus įsipareigojimus investicinėms įmonėms, finansų įstaigoms, turto valdymo bendrovėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie kitaip būtų konsoliduoti;

a) Direktyvos 2006/48/EB 75 straipsnio a–c punktuose nurodytų kapitalo poreikio sumą(-ai); ir

b) 21 straipsnyje nustatytą(-ai) sumą(-ai).

a) Direktyvos 2006/48/EB 75 straipsnio a–c punktuose paminėtus nuosavo kapitalo reikalavimus; ir

b) šios direktyvos 21 straipsnyje nurodytą sumą.

a) tokios įmonės yra gavusios leidimus veiklai trečiojoje šalyje ir atitinka Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje pateiktą kredito įstaigų apibrėžimą arba yra pripažintos trečiosios šalies investicinės įmonės;

b) tokios įstaigos individualiai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus, atitinkančius šios direktyvos reikalavimus;

c) aptariamosiose trečiosiose šalyse nėra priimtų teisės aktų, kurie galėtų turėti rimtos įtakos nuosavų lėšų perdavimui grupėje.

a) tokios grupės įstaigų kapitalas yra tinkamai paskirstomas; ir

b) įstatymų, teisinė ir sutarčių sistema, kuria vadovaujasi įstaigos, gali užtikrinti finansinę tarpusavio paramą grupėje.

a) perviršį, kuriuo įstaigos ilgosios pozicijos, sudarančios visas atitinkamo kliento išleistas finansines priemones, viršija jos trumpąsias pozicijas, jeigu toks perviršis yra teigiamas, o visų atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija apskaičiuojama pagal šios direktyvos I priede išdėstytus metodus;

b) grynąją poziciją, jeigu įstaiga organizuoja skolos ar nuosavybės finansinių priemonių platinimą;

c) poziciją, atsirandančią su atitinkamu klientu sudarant šios direktyvos II priede nurodytus sandorius, susitarimus bei sutartis, kuri apskaičiuojama minėtame priede nurodytu pozicijų vertės apskaičiavimo būdu.

a) ne prekybos knygos pozicija atitinkamam klientui arba klientų grupei neviršija Direktyvos 2006/48/EB 111 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos, apskaičiuotos atsižvelgiant į nuosavas lėšas, nurodytas toje direktyvoje, taip, kad perviršis būtų susijęs tik su prekybos knyga;

b) įstaiga įvykdo papildomo kapitalo poreikį dėl Direktyvos 2006/48/EB 111 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos perviršio, apskaičiuotą pagal šios direktyvos VI priedą;

c) jeigu nuo perviršio atsiradimo praėjo 10 arba mažiau dienų, prekybos knygos pozicija, susijusi su atitinkamu klientu arba susijusių klientų grupe, neviršija 500 proc. įstaigos nuosavų lėšų;

d) bet kuris bendras perviršis, egzistuojantis daugiau kaip 10 dienų, neviršija 600 proc. įstaigos nuosavų lėšų; ir

e) įstaigos kas tris mėnesius pateikia kompetentingoms institucijoms ataskaitas apie visus Direktyvos 2006/48/EB 111 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos viršijimo atvejus per praėjusius tris mėnesius.

a) nuorodos į Direktyvos 2006/48/EB 6 straipsnį laikomos nuorodomis į Direktyvos 2004/39/EB 5 straipsnį;

b) nuorodos į Direktyvos 2006/48/EB 22 ir 123 straipsnius laikomos nuorodomis į šios direktyvos 34 straipsnį; ir

c) nuorodos į Direktyvos 2006/48/EB 44–52 straipsnius laikomos nuorodomis į Direktyvos 2004/39/EB 54 ir 58 straipsnius.

a) investicinių įmonių atveju – reikalavimų, kurie numatyti Direktyvos 2004/39/EB 54 ir 58 straipsniuose; ir

b) kredito įstaigų atveju – įsipareigojimų, numatytų Direktyvos 2006/48/EB 44–52 straipsniuose.

a) paaiškinti šios direktyvos 3 straipsnyje pateiktus apibrėžimus, kad būtų užtikrintas vienodas šios direktyvos taikymas;

b) paaiškinti šios direktyvos 3 straipsnyje pateiktus apibrėžimus, kad būtų atsižvelgta į poslinkius finansų rinkose;

c) patikslinti šios direktyvos 5–9 straipsniuose bei 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas pradinio kapitalo sumas, kad būtų atsižvelgta į pasikeitimus ekonomikos bei monetarinėje srityse;

d) patikslinti 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas investicinių įmonių kategorijas, kad būtų atsižvelgta į pokyčius finansų rinkose;

e) paaiškinti 21 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad būtų užtikrintas vienodas šios direktyvos taikymas;

f) suderinti terminologiją ir patikslinti apibrėžimus pagal vėliau priimtus dokumentus, reguliuojančius institucinius ir panašius dalykus;

g) patikslinti I–VII priedų technines nuostatas, kurios priklauso nuo pokyčių finansų rinkose, rizikos valdyme, apskaitos standartuose ar reikalavimuose, kuriais atsižvelgiama į Bendrijos teisės aktus arba į priežiūros praktikų konvergenciją;

h) techniniai patikslinimai, siekiant atsižvelgti į direktyvos 2004/39/EB 65 straipsnio 3 dalyje minimo patikrinimo rezultatus.

a) investicinės įmonės teikia investavimo paslaugas arba atlieka investicinę veiklą, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išvardytomis Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skyriaus 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose;

b) investicinės įmonės neteikia tokių investavimo paslaugų arba nevykdo tokios investicinės veiklos mažmeniniams klientams arba jų vardu;

d) investicinės įmonės turi dokumentais pagrįstą strategiją, skirtą valdyti ir kontroliuoti bei riboti pozicijų koncentracijos riziką. Investicinė įmonė nedelsiant informuoja kompetentingas institucijas apie šią strategiją ir visus šios strategijos esminius pokyčius. Investicinė įmonė atlieka reikiamus veiksmus vertindama koncentracijos riziką ir užtikrindama nuolatinį skolininkų finansinės būklės stebėjimą. Šie veiksmai sudaro investicinei įmonei galimybę tinkamai ir pakankamai greitai reaguoti į skolininkų finansinės būklės blogėjimo atvejus.

c) Įžanginėje šios dalies dalyje minimas ribų viršijimas atsiranda dėl pozicijų, kylančių iš sutarčių, kurios yra a punkte išdėstytos finansinės priemonės ir yra susijusios su biržos prekėmis arba pagrindiniais vertybiniais popieriais Direktyvos 2004/39/EB (MiFID) I priedo C skyriaus 10 punkto prasme bei apskaičiuojami pagal Direktyvos 2006/48/EB III ir IV priedus arba atsiranda dėl pozicijų, kylančių iš sutarčių, susijusių su biržos prekių tiekimu arba emisijų išmokomis;

a) kapitalo poreikis pagal Direktyvos 2006/48/EB 75 straipsnio d punktą; ir

b) didesnė 12/88 vertė šių elementų:

a) tinkamą tvarką, kuri reikalinga protingai priežiūrai investicinių įmonių, kurių pagrindinis verslas yra išskirtinai investicinių paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su biržos prekių išvestinėmis priemonėmis arba išvestinių priemonių sutartimis, išdėstytomis Direktyvos 2004/39/EB I priedo, C skyriaus 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose; ir

b) Direktyvos 2004/39/EB pakeitimo poreikis siekiant sukurti dar vieną investicinių įmonių, kurių pagrindinis verslas yra tik investicinės paslaugos arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, išdėstytomis Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skyriaus 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose, kategoriją, susijusią su energijos tiekimu (įskaitant elektros energiją, akmens anglį, dujas ir naftą).

a) šios direktyvos II priedo 7 dalyje esančios nuorodos į Direktyvą 2006/48/EB laikomos nuorodomis į Direktyvą 2000/12/EB, kokia ji buvo iki 2007 m. sausio 1 d.; ir

b) šios direktyvos II priedo 4 dalis taikoma tokia, kokia ji buvo iki 2007 m. sausio 1 d..

1. Įstaigos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršis, palyginti su trumposiomis (ilgosiomis) tos pačios emisijos akcijų, skolos finansinių priemonių ar konvertuojamų finansinių priemonių pozicijomis bei identiškais finansiniais ateities sandoriais, pasirinkimo sandoriais, varantais ir padengtais varantais, yra kiekvienos iš šių atskirų finansinių priemonių įstaigos grynoji pozicija. Apskaičiuojant grynąją poziciją, kompetentingos institucijos leidžia išvestinių finansinių priemonių pozicijas vertinti pagal šio priedo 4-7 punktus kaip pagrindinio (arba sąlyginio) vertybinio popieriaus pozicijas. Apskaičiuojant specifinę riziką pagal šio priedo 14 punktą, neatsižvelgiama į įstaigos turimas nuosavas skolos finansines priemones.

2. Neleidžiama tarpusavyje užskaityti konvertuojamos finansinės priemonės ir pagrindinės ją sudarančios finansinės priemonės priešingų pozicijų, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos vadovaujasi nuostata, pagal kurią atsižvelgiama į tikimybę, kad tam tikra konvertuojama finansinė priemonė bus konvertuojama, arba jeigu šios institucijos yra nustačiusios kapitalo poreikį, kuriuo bus padengti bet kokie nuostoliai, galintys atsirasti atliekant konvertavimą.

3. Prieš susumuojant grynąsias pozicijas, visos jos turi būti kiekvieną dieną konvertuojamos į valiutą, naudojamą įstaigos ataskaitose, pagal dabartinį rinkos kursą nepaisant jų ženklo.

4. Ateities palūkanų normos sandoriai, išankstiniai palūkanų normos sandoriai bei išankstiniai įsipareigojimai pirkti ar parduoti skolos finansines priemones yra laikomi atitinkamų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų kombinacijomis. Todėl ilgoji ateities palūkanų normos sandorio pozicija yra laikoma skolinimosi, kurio terminas baigiasi ateities sandorio įvykdymo dieną, ir turimo turto, kurio terminas sutampa su atitinkamu pagrindinės finansinės priemonės arba tariamosios pozicijos, kuria paremtas minėtas ateities sandoris, terminu, kombinacija. Panašiai parduotas išankstinis palūkanų normos sandoris laikomas ilgosios pozicijos, kurios terminas sutampa su atsiskaitymo diena pridedant sandorio laikotarpį, ir trumposios pozicijos, kurios terminas sutampa su atsiskaitymo diena, kombinacija. Ir skolinimasis, ir turimas turtas įtraukiami į šio priedo 14 punkte pateiktos 1 lentelės pirmąją kategoriją norint apskaičiuoti kapitalo poreikį, reikalingą specifinei rizikai, susijusiai su ateities palūkanų normos sandoriais ir išankstiniais palūkanų normos sandoriais, padengti. Išankstinis įsipareigojimas pirkti skolos finansinę priemonę yra laikomas skolinimosi, kurio terminas baigiasi pristatymo dieną, ir pačios skolos finansinės priemonės ilgosios (dabartinės) pozicijos kombinacija. Skolinimasis įtraukiamas į šio priedo 14 punkto 1 lentelės pirmąją kategoriją, kad būtų galima įvertinti specifinę riziką, o skolos finansinė priemonė įrašoma į atitinkamą tos pačios lentelės skiltį.

Kompetentingos institucijos gali leisti, kad kapitalo poreikis ateities sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, būtų lygus biržos nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi ateities sandorio riziką, ir kad jis yra bent jau lygus ateities sandorio kapitalo poreikiui, kuris būtų gautas skaičiuojant pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba pagal V priede apibūdintą vidaus modelių metodą. Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad šioje dalyje nurodytos rūšies ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių kliringą vykdo minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, kapitalo poreikis būtų lygus kliringo namų reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi išvestinių finansinių priemonių sandorių riziką, ir kad jis yra bent jau lygus atitinkamų sandorių kapitalo poreikiui, skaičiuojamam pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba taikant V priede apibūdintą vidaus modelių metodą.

Šiame punkte „ilgoji pozicija“ yra tokia pozicija, kuriai įstaiga yra nustačiusi palūkanų normą, kurią ji gaus tam tikru laiku ateityje, o „trumpoji pozicija“ yra tokia pozicija, kuriai įstaiga nustato palūkanų normą, kurią ji mokės tam tikru metu ateityje.

5. Palūkanų normų, skolos finansinių priemonių, akcijų, akcijų indeksų, finansinių ateities sandorių, apsikeitimo sandorių ir užsienio valiutos pasirinkimo sandoriai yra traktuojami kaip pozicijos, lygios pagrindinės pasirinkimo sandorio finansinės priemonės vertei, padaugintai iš šio pasirinkimo sandorio delta koeficiento, kaip nurodoma šiame priede. Pastarosios pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos su visomis identiškų pagrindinių vertybinių popierių arba pagrindinių išvestinių finansinių priemonių priešingomis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta arba tas, kurį apskaičiuoja kompetentingos institucijos, o tais atvejais, kai delta nėra nustatytas, arba ne biržos sandorių atveju, naudojamas pačios įstaigos apskaičiuotas delta, jeigu kompetentingos institucijos mano, kad įstaigos taikomas delta skaičiavimo modelis yra priimtinas.

Vis dėlto kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad įstaigos skaičiuotų savo delta pagal kompetentingų institucijų nustatytą metodologiją.

Turi būti apsisaugoma ne tik nuo delta rizikos, bet ir nuo visos kitos su pasirinkimo sandoriais susijusios rizikos. Kompetentingos institucijos gali leisti, kad pasirašytam pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, nustatytas kapitalo poreikis būtų lygus biržos reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su atskiru sandoriu susijusią riziką ir kad jis yra bent jau lygus pasirinkimo sandorio kapitalo poreikiui, skaičiuojamam pagal toliau šiame priede nustatytą skaičiavimo metodą arba taikant V priede apibūdintą vidaus modelių metodą. Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad kapitalo poreikis, skaičiuojamas ne biržos prekių pasirinkimo sandoriams, kurių kliringą atlieka minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, būtų lygus kliringo namų nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su pasirinkimo sandoriu susijusią riziką ir kad jis yra bent jau lygus nebiržinio pasirinkimo sandorio kapitalo poreikiui, kuris būtų gautas pagal toliau šiame priede nustatytą skaičiavimo metodą arba taikant V priede apibūdintą vidaus modelių metodą. Be to, kompetentingos institucijos gali leisti, kad reikalavimas nupirktam pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, arba nebiržiniam pasirinkimo sandoriui atitiktų pagrindinei finansinei priemonei nustatytą reikalavimą, jeigu gautas reikalavimas neviršija pasirinkimo sandorio rinkos vertės. Reikalavimas pasirašytam nebiržiniam pasirinkimo sandoriui nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę pasirinkimo sandorio finansinę priemonę.

6. Varantai, susiję su skolos finansinėmis priemonėmis ir nuosavybės vertybiniais popieriais, vertinami taip pat kaip ir pasirinkimo sandoriai pagal 5 punktą.

7. Vertinant palūkanų normos riziką, apsikeitimo sandoriai vertinami taip pat kaip ir balanse apskaitomos finansinės priemonės. Todėl palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, kurių metu įstaiga gauna kintančią palūkanų normą ir moka fiksuotą palūkanų normą, vertinami kaip ekvivalentiški kintančios palūkanų normos finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su laikotarpiu iki kito palūkanų nustatymo, ilgosios pozicijos ir fiksuotos palūkanų normos finansinės priemonės trumposios pozicijos kombinacijai, kai tokios finansinės priemonės terminas sutampa su paties apsikeitimo sandorio terminu.

8. Skaičiuojant šalies, kuri prisiima kredito riziką („apsaugos pardavėjo“), rinkos rizikos kapitalo poreikį, jei nenurodyta kitaip, naudojama tariamoji kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma. Nepaisant pirmo sakinio, įstaiga gali nuspręsti tariamąją vertę pakeisti abstrakčiąja verte, kurioje neatsižvelgiama į jokius išvestinio kredito produkto rinkos vertės pokyčius nuo prekybos pradžios. Skaičiuojant specifinės rizikos kapitalo poreikį, išskyrus rizikos kapitalo poreikį apsikeitimo grąžomis sandoriams, kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties terminas taikomas vietoje įsipareigojimo termino. Pozicijos nustatomos taip:

9. Įstaigos, kurios išvestinių finansinių priemonių, nurodytų šio priedo 4-7 punktuose, palūkanų normos riziką įvertina ir valdo pagal rinkos kainas diskontuotų pinigų srautų pagrindu, apskaičiuodamos tuose punktuose nurodytas pozicijas gali naudotis jautrumo modeliais ir juos taikyti bet kuriai obligacijai, kuri išperkama ne sumokant nominalo vertę termino pabaigoje, o mokant dalimis per likusį terminą. Įstaigos pasirinktą modelį bei jo naudojimą turi patvirtinti kompetentingos institucijos. Tokie modeliai turi imituoti pozicijas, kurios į palūkanų normos pasikeitimus reaguotų taip pat jautriai, kaip ir pagrindiniai grynųjų pinigų srautai. Šis jautrumas palūkanų normos pasikeitimams turi būti įvertintas atsižvelgiant į nepriklausomus pagrindinių palūkanų normų pokyčius visoje pelningumo kreivėje numatant bent po vieną jautrumo tašką kiekvienoje terminų grupėje, pateiktoje šio priedo 20 punkto 2 lentelėje. Pozicijos, skaičiuojant kapitalo poreikį, turi būti įtraukiamos pagal šio priedo 17-32 punktus išdėstytas nuostatas.

10. Įstaigos, kurios nesinaudoja šio priedo 9 punkte apibūdintais modeliais, gavusios kompetentingų institucijų pritarimą, gali traktuoti kaip visiškai tarpusavyje užskaitytas tas šio priedo 4-7 punktuose išvardytas išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurios atitinka bent tokias sąlygas:

11. Jeigu vertybiniai popieriai arba garantuotos teisės į vertybinių popierių nuosavybę perduodami atpirkimo sandoriu arba jeigu vertybiniai popieriai skolinami skolinimo sandoriu, jų perdavėjas arba skolintojas įtraukia šiuos vertybinius popierius į savo kapitalo poreikio skaičiavimus vadovaudamasis šiuo priedu tada, kai tokie vertybiniai popieriai atitinka šios direktyvos 11 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

12. Skolos finansinių priemonių arba akcijų (arba skolos ar akcijų išvestinių finansinių priemonių), kuriomis prekiaujama, pozicijų rizika, siekiant apskaičiuoti, kiek kapitalo reikia jų rizikai padengti, yra suskirstoma į du komponentus. Vienas jų – jos specifinė rizika, t. y. atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba (išvestinės finansinės priemonės atveju) rizika, susijusi su pagrindinės finansinės priemonės emitentu. Antrasis pozicijų rizikos komponentas -– bendroji pozicijos rizika, t. y. tokia finansinės priemonės (prekybinės skolos finansinės priemonės arba skolos finansinės priemonės išvestinės finansinės priemonės atveju) kainos svyravimo rizika, kuri priklauso nuo palūkanų normos pasikeitimo arba (akcijų ar akcijų išvestinių finansinių priemonių atveju) nuo bendrų visos akcijų rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų vertybinių popierių požymiais.

13. Grynosios pozicijos suskirstomos pagal valiutą, kuria jos yra išreikštos, ir apskaičiuoja kapitalo poreikį bendrajai ir specifinei rizikai pagal kiekvieną valiutą atskirai.

14. Įstaiga priskiria savo prekybos knygos priemonių grynąsias pozicijas, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apskaičiuotas pagal 1 punktą, atitinkamoms 1 lentelėje nurodytoms kategorijoms pagal jų emitentą (įsipareigojantįjį asmenį), išorinį arba vidinį kredito vertinimą ir likusį iki išpirkimo terminą, tada jas padaugina iš toje lentelėje nurodytų koeficientų. Norėdama apskaičiuoti kapitalo poreikį specifinei rizikai padengti, įstaiga sudeda pagal riziką įvertintas pozicijas, gaunamas taikant šį punktą, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios. Ji apskaičiuoja savo kapitalo poreikį specifinei rizikai padengti pozicijoms, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal 16a punktą.

Pagal šį ir 14a bei 16a punktus įstaiga gali nustatyti vertinamos ir grynosios pozicijos produktui didžiausią galimą nuostolį, susijusį su įsipareigojimų nevykdymo rizika. Ši viršutinė riba trumpajai rizikos pozicijai galėtų būti apskaičiuojama kaip vertės pokytis, nes pagrindinių vertybinių popierių rizika iškart sumažėja iki nulio.

▼M2

▼B

Kad įstaigos, kurios taiko rizikos koeficiento pozicijos taisykles, numatytas Direktyvos 2006/48/EB 84–89 straipsniuose, galėtų pritaikyti kredito kokybės žingsnį, įsipareigojančioji pozicija turi turėti vidaus reitingą, pagal kurį PD yra toks pats arba mažesnis nei tas, kuris susijęs su kredito kokybės žingsniu pagal pozicijų rizikos koeficiento taisykles, nurodytas tos direktyvos 78–83 straipsniuose.

Atsižvelgiant į 1 lentelę, nelikvidžių emitentų finansinėms priemonėms taikomas 8 ar 12 proc. specifinis rizikos kapitalo poreikis. Kompetentingos institucijos gali reikalauti įmones taikyti aukštesnį kapitalo poreikį specifinei rizikai tokioms priemonėms ir (arba) drausti užskaitymus tarp tokių priemonių ir kitų skolos finansinių priemonių, kad būtų galima nustatyti bendrąją rinkos riziką.

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms taikomas išskaitymas pagal Direktyvos 2006/48/EB 66 straipsnio 2 dalį, arba rizikai, kurios koeficientas yra 1 250 proc., kaip nustatyta šios direktyvos IX priedo 4 dalyje, taikomas kapitalo poreikis, kuris yra nemažesnis nei tas, kuris numatytas pagal šiuos veiksmus. Neklasifikuotoms likvidumo sutartims taikomas kapitalo poreikis, kuris yra ne mažesnis nei Direktyvos 2006/48/EB IX priedo 4 dalyje numatytas kapitalo poreikis.

14a. Nukrypstant nuo 14 punkto, įstaiga gali nustatyti didesnę iš šių sumų kaip specifinį rizikos kapitalo poreikį koreliacinės prekybos portfeliui:

14b. Koreliacinės prekybos portfelį sudaro pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir n-tosios eilės kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka šiuos kriterijus:

14c. Pozicijos, nurodančios kurį nors iš toliau nurodytų dalykų, nėra koreliacinės prekybos portfelio dalis:

Įstaiga gali įtraukti į koreliacinės prekybos portfelį pozicijas, kurios nėra nei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei n-osios eilės kredito išvestinės finansinės priemonės, tačiau kuriomis apdraudžiamos kitos šio portfelio pozicijos, jei egzistuoja 14b punkto b papunktyje nurodyta priemonės arba jos pagrindinių pozicijų likvidi grįžtamoji rinka.

15. Taikant 14 punktą, pripažįstamos pozicijos apima:

Skolos finansinių priemonių įvertinimo būdą turi nuodugniai išnagrinėti kompetentingos institucijos, kurios atmeta įstaigos sprendimą, jeigu, jų nuomone, su atitinkamomis finansinėmis priemonėmis susijęs rizikos laipsnis yra per didelis, kad jas būtų galima priskirti pripažįstamoms pozicijoms.

16. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaiga taikytų maksimalų kapitalo poreikio koeficientą, nurodytą 14 punkto 1 lentelėje, toms finansinėms priemonėms, kurios susijusios su ypatinga rizika dėl nepakankamo jų emitento mokumo.

16a. Prekybos knygos priemonėms, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įstaiga įvertina savo grynąsias pozicijas, apskaičiuotas pagal 1 punktą, taip:

a ir b papunkčių tikslais priežiūrinės formulės metodą taikyti (gavus priežiūros institucijos pritarimą) gali tik įstaigos, kurios nėra įstaiga iniciatorė, kuri gali jį taikyti toms pačioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ne prekybos knygoje. Kai kuriais atvejais PD ir LGD, kaip įvestys taikant priežiūrinės formulės metodą, nustatomi pagal Direktyvos 2006/48/EB 84–89 straipsnius, arba, alternatyviai ir gavus atskirą priežiūros institucijos leidimą, remiantis įverčiais, gautais taikant V priedo 5a punkte nustatytą metodą, ir atitinkančiais IRB metodo kiekybinius standartus. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas nustato gaires, kad užtikrintų PD ir LGD įverčių, kaip įvesčių, suderintą naudojimą, kai tie įverčiai apskaičiuoti taikant V priedo 5a punkte nustatytą metodą.

Nepaisant a ir b papunkčių, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms būtų taikomas rizikos koeficientas pagal Direktyvos 2006/48/EB 122a straipsnį, jei jos būtų tos pačios įstaigos ne prekybos knygoje, taikomas 8 % rizikos koeficientas pagal tą straipsnį.

Norėdama apskaičiuoti kapitalo poreikį specifinei rizikai padengti, įstaiga sudeda pagal riziką įvertintas pozicijas, gaunamas taikant šį punktą, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios.

Nukrypdama nuo ketvirtos pastraipos pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigsis 2013 m. gruodžio 31 d., įstaiga atskirai susumuoja savo įvertintas ilgąsias grynąsias pozicijas ir savo įvertintas trumpąsias grynąsias pozicijas. Didesnė iš šių sumų sudaro specifinės rizikos kapitalo poreikį. Pereinamuoju laikotarpiu įstaiga vis tiek praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ilgųjų ir trumpųjų grynųjų pozicijų sumą, pateikdama suskirstymą pagal pagrindinio turto rūšis.

17. Kapitalo poreikio bendrajai rizikai apskaičiavimas apima du pagrindinius etapus. Pirma, visos pozicijos yra padauginamos iš rizikos koeficiento priklausomai nuo termino (kaip paaiškinta šio priedo 18 punkte), kad būtų galima apskaičiuoti kapitalo poreikį jų rizikai padengti. Antra, šį kapitalo poreikį leidžiama sumažinti, jeigu iš rizikos koeficiento padauginta pozicija turi priešingą iš rizikos koeficiento padaugintą poziciją, kuri patenka į tą pačią terminų grupę kaip ir pirmoji pozicija. Sumažinti kapitalo poreikį leidžiama ir tuo atveju, kai priešingos iš rizikos koeficiento padaugintos pozicijos terminų ribos skiriasi, o šio sumažinimo dydis priklausys nuo to, ar abi minėtos pozicijos priklauso tai pačiai zonai, ar ne, taip pat nuo pačių zonų. Iš viso yra trys zonos, sudarytos iš kelių terminų grupių.

18. Įstaiga priskiria savo grynąsias pozicijas atitinkamoms terminų grupėms, nurodytoms šio priedo 20 punkte pateikiamos 2 lentelės 2 arba 3 skiltyje. Priskirdama fiksuotos palūkanų normos finansines priemones, ji remiasi likusiu iki išpirkimo terminu, o priskirdama finansines priemones, kurių palūkanų norma prieš galutinį išpirkimo terminą keičiasi, – laikotarpiu, likusiu iki kito palūkanų normos perkainojimo. Įstaiga taip pat išskiria skolos finansines priemones su 3 proc. arba didesnėmis atkarpos palūkanomis bei tas finansines priemones, kurių atkarpos palūkanos nesiekia 3 proc., ir kiekvieną iš jų įrašo į 2 lentelės 2 arba 3 skiltį. Po to kiekvieną jų padaugina iš 2 lentelės 4 skiltyje nurodyto koeficiento pagal atitinkamą termino grupę.

19. Po to įstaiga atskirai susumuoja ilgąsias pozicijas, padaugintas iš rizikos koeficiento, ir trumpąsias pozicijas, padaugintas iš rizikos koeficiento pagal kiekvieną termino grupę. Iš rizikos koeficiento padaugintos ilgosios pozicijos suma, kuri atitinka iš rizikos koeficiento padaugintos trumposios pozicijos sumą toje pačioje terminų grupėje, yra suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra tos pačios terminų grupės nesuderinta pagal riziką įvertinta pozicija. Po to apskaičiuojama bendra visų suderintų ir pagal riziką įvertintų visų terminų grupių pozicija.

20. Įstaiga apskaičiuoja nesuderintų pagal riziką įvertintų ilgųjų pozicijų sumas kiekvienos 2 lentelėje nurodytos zonos terminų grupėje, kad galėtų apskaičiuoti nesuderintą pagal riziką įvertintą ilgąją poziciją kiekvienai zonai. Panašiai, norint apskaičiuoti atitinkamos zonos nesuderintą pagal riziką įvertintą trumpąją poziciją, apskaičiuojama nesuderintų pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų suma kiekvienoje konkrečios zonos terminų grupėje. Ta atitinkamos zonos nesuderintos ilgosios pozicijos, įvertintos pagal riziką, dalis, kuri yra suderinta su tos pačios zonos nesuderinta pagal riziką įvertinta trumpąja pozicija, yra suderinta pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija. Ta dalis atitinkamos zonos nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios arba nesuderintos pagal riziką įvertintos trumposios pozicijos, kuri negali būti suderinta, kaip nurodyta anksčiau, laikoma nesuderinta pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija.

21. Po to apskaičiuojama nesuderintos pagal riziką įvertintos ilgosios (trumposios) pozicijos pirmoje zonoje, kuri derinama su nesuderinta pagal riziką įvertinta ilgąja (trumpąja) pozicija antroje zonoje, suma. Šio priedo 25 punkte tai vadinama pagal riziką įvertinta pirmosios ir antrosios zonų suderinta pozicija. Tokiu pat būdu apskaičiuojama nesuderintos pagal riziką įvertintos likusios dalies antroje zonoje ir nesuderintos pagal riziką įvertintos pozicijos trečioje zonoje suderinta pagal riziką įvertinta antrosios ir trečiosios zonų pozicija.

22. Įstaiga gali, jeigu ji to pageidauja, pakeisti šio priedo 21 punkte nurodytą tvarką pirmiausia apskaičiuodama pagal riziką įvertintą antrosios ir trečiosios zonų suderintą poziciją, o vėliau pirmosios ir antrosios zonų suderintą poziciją.

23. Po to nesuderintos pagal riziką įvertintos pozicijos likusi dalis pirmoje zonoje yra suderinama su nesuderinta pozicijos dalimi trečioje zonoje, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antrosios zonos pozicija, taip apskaičiuojant pagal riziką įvertintą pirmosios ir trečiosios zonų suderintą poziciją.

24. Atlikus šio priedo 21, 22 ir 23 punktuose nurodytus atskirus suderinimo apskaičiavimus, likusios pozicijos yra susumuojamos.

25. Įstaigos kapitalo poreikis apskaičiuojamas susumuojant:

26. Kompetentingos institucijos visoms arba kai kurioms įstaigoms bendrosios prekybinių skolos vertybinių popierių kapitalo poreikio rizikos skaičiavimui gali leisti naudoti trukmės metodą, kuris, skirtingai nuo šio priedo 17-25 punktuose nurodyto metodo, atspindi finansinės priemonės trukmę, su sąlyga, kad įstaiga šį metodą taikys nuosekliai.

27. Naudodama 26 punkte nurodytą metodą, įstaiga pagal kiekvienos fiksuotos palūkanų normos skolos finansinės priemonės rinkos vertę apskaičiuoja jos pelningumą termino, kuris yra teorinė to vertybinio popieriaus diskonto norma, pabaigoje. Skaičiuodama kintančios palūkanų normos finansinių priemonių pelningumą, įstaiga pagal kiekvienos finansinės priemonės rinkos vertę apskaičiuoja jos pelningumą vadovaudamasi prielaida, jog pagrindinė suma bus grąžinta tada, kai bus galima iš naujo nustatyti palūkanas.

28. Po to įstaiga apskaičiuoja kiekvienos skolos finansinės priemonės modifikuotą trukmę pagal formulę: modifikuota trukmė = ((trukmė (T))/(1 + r)), čia:

čia:

r = pelningumas (žr. šio priedo 25 punktą),

Cl = pinigų srauto vertė laikotarpiu t,

m = laikotarpių iki termino skaičius terminas (žr. 25 punktą).

29. Atlikusi šiuos apskaičiavimus, įstaiga kiekvieną skolos finansinę priemonę priskiria atitinkamai zonai, nurodytai šio priedo 3 lentelėje. Ji tai daro vadovaudamasi modifikuota kiekvieno vertybinio popieriaus trukme.

30. Tuomet įstaiga apskaičiuoja kiekvienos finansinės priemonės pagal trukmę įvertintą poziciją, padaugindama šios finansinės priemonės rinkos kainą iš jos modifikuotos trukmės bei iš tokios modifikuotos trukmės priemonei taikomo tikėtino palūkanų normos pokyčio (žr. 3 lentelės 3 skiltį).

31. Įstaiga apskaičiuoja kiekvienos zonos pagal trukmę įvertintas ilgąsias ir trumpąsias pozicijas. Ilgųjų pozicijų suma, kurią atitinka trumpųjų pozicijų suma kiekvienoje zonoje, laikoma tos zonos suderinta pagal trukmę įvertinta pozicija.

Po to įstaiga apskaičiuoja kiekvienos zonos nesuderintas pagal trukmę įvertintas pozicijas. Tai darydama, ji vadovaujasi nesuderintų pozicijų apskaičiavimo tvarka, išdėstyta šio priedo 21-24 punktuose.

32. Įstaigos kapitalo poreikis apskaičiuojamas susumuojant:

33. Įstaiga susumuoja visas savo ilgąsias atviras ir trumpąsias atviras pozicijas taip, kaip nurodyta šio priedo 1 punkte. Abiejų šių pozicijų suma yra įstaigos bendroji pozicija. Skirtumas tarp šių dviejų pozicijų yra įstaigos grynoji pozicija.

34. Įstaiga susumuoja visas savo ilgąsias grynąsias ir trumpąsias grynąsias pozicijas taip, kaip nurodyta 1 punkte. Norėdama apskaičiuoti kapitalo poreikį specifinei rizikai, įstaiga padaugina bendrąją poziciją iš 8 %.

36. Įstaigos kapitalo poreikis bendrajai rizikai padengti yra jos visa grynoji pozicija padauginta iš 8 proc.

37. Ateities akcijų indekso sandoriai pagal delta koeficientą įvertinti sandoriai, ekvivalentiški ateities akcijų indekso pasirinkimo sandoriams bei akcijų indekso pasirinkimo sandoriams, kurie toliau tekste bendrai vadinami „ateities akcijų indekso sandoriais“, gali būti suskirstyti į pozicijas pagal visas juos sudarančias akcijas. Šios pozicijos gali būti traktuojamos kaip pagrindinės pozicijos, išreikštos atitinkamomis akcijomis, ir, kurios, gavus kompetentingų institucijų pritarimą, gali būti tarpusavyje užskaitomos su priešingomis tų pagrindinių akcijų pozicijomis.

38. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visos įstaigos, kurios yra tarpusavyje užskaičiusios vienos ar kelių akcijų, sudarančių ateities akcijų indeksų sandorį, pozicijas su viena ar keliomis pozicijomis, kurias sudaro pats ateities akcijų indeksų sandoris, turi pakankamai kapitalo padengti nuostolių riziką, galinčią atsirasti dėl to, kad tokių ateities sandorių vertė keisis taip, kad šie pokyčiai nesutaps su juos sudarančių akcijų vertės pokyčiais; kompetentingos institucijos šį reikalavimą taiko ir tada, kai įstaigos turi priešingų ateities akcijų indeksų sandorių pozicijas, kurios skiriasi savo terminais arba sudėtimi arba ir terminais, ir sudėtimi.

39. Nukrypstant nuo šio priedo 37 ir 38 punktų reikalavimų, tiems ateities akcijų indeksų sandoriams, kuriais prekiaujama biržoje ir kurių indeksai, kompetentingų institucijų nuomone, yra plačiai diversifikuoti, taikomas 8 proc. kapitalo poreikis bendrajai rizikai padengti, tačiau specifinei rizikai kapitalo poreikis netaikomas. Tokie ateities akcijų indeksų sandoriai įtraukiami į šio priedo 33 punkte nurodytus grynosios pozicijos apskaičiavimus, tačiau neįtraukiami į tame pačiame punkte nurodytus bendrosios pozicijos apskaičiavimus.

40. Jeigu ateities akcijų indeksų sandoris neskirstomas į pagrindines jį sudarančias pozicijas, tuomet jis traktuojamas kaip atskira akcija. Tačiau šios atskiros akcijos specifinės rizikos galima nepaisyti, kai atitinkamu ateities akcijų indeksų sandoriu yra prekiaujama biržoje, o jo indeksas, kompetentingų institucijų nuomone, yra plačiai diversifikuotas.

41. Jeigu įstaiga organizuoja skolos ir nuosavybės finansinių priemonių platinimą, kompetentingos institucijos gali leisti jai naudoti toliau nurodytą kapitalo poreikio apskaičiavimo tvarką. Pirmiausia įstaiga apskaičiuoja savo grynąsias pozicijas atimdama platinamų finansinių priemonių pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys. Antra, įstaiga sumažina savo grynąsias pozicijas 4 lentelėje nurodytais koeficientais.

Nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią įstaiga besąlygiškai įsipareigoja nupirkti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.

Trečia, įstaiga apskaičiuoja savo kapitalo poreikį pagal sumažintas platinamos emisijos pozicijas.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaiga turėtų pakankamai kapitalo padengti nuostolių rizikai, kuri atsiranda nuo pradinio įsipareigojimo iki 1 darbo dienos.

42. Apsidraudimas, kurį suteikia kredito išvestinės finansinės priemonės, pripažįstamas pagal 43-46 punktuose išdėstytus principus.

43. Minėtas apsidraudimas visiškai pripažįstamas tuomet, kai dviejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir daugiau ar mažiau tokiu pačiu mastu. Taip yra šiais atvejais:

Šiais atvejais kapitalo poreikis specifinei rizikai neturėtų būti skaičiuojamas nei vienai pozicijos daliai.

44. Bus taikoma 80 proc. tarpusavio užskaita, kai abiejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir kai tiksliai atitinka referentinė pozicija, referentinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės terminas ir pagrindinės pozicijos valiuta. Be to, dėl pagrindinių kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties savybių kredito išvestinės finansinės priemonės kaina neturėtų keistis taip, kad realiai nukryptų nuo pinigų srauto pozicijos kainų pasikeitimo. Jeigu sandoriu perkeliama rizika, bus taikoma 80 proc. specifinės rizikos užskaita tai sandorio daliai, kurios kapitalo poreikis yra didesnis, tuo tarpu kapitalo poreikis specifinei rizikai kitai daliai yra lygus nuliui.

45. Apsidraudimas iš dalies pripažįstama tuo atveju, kai dviejų pozicijos dalių vertė dažniausiai juda skirtinga kryptimi. Taip yra šiais atvejais:

Kiekvienu iš šių atvejų kiekvienos sandorio dalies kapitalo poreikis specifinei rizikai ne sudedamas, o taikomas tik didesnysis iš dviejų kapitalo poreikių.

46. Visais atvejais, kuriems netaikomi 43–45 punktai, kapitalo poreikis specifinei rizikai bus apskaičiuotas abiems pozicijų dalims.

47. Kapitalo poreikis kolektyvinio investavimo subjektų (KIS), atitinkančių 11 straipsnyje nustatytas sąlygas, prekybos knygos pozicijoms apskaičiuojamas taikant 48-56 punktuose nurodytus metodus.

48. Nepažeidžiant kitų šio skirsnio nuostatų, KIS pozicijoms taikomas 32 proc. pozicijų rizikos (specifinės ir bendrosios) kapitalo poreikis. Nepažeidžiant III priedo 2.1 punkto ketvirtosios pastraipos arba V priedo 12 punkto šeštosios pastraipos (biržos prekių rizika) nuostatų kartu su III priedo 2.1 punkto ketvirtosios pastraipos nuostatomis, kai taikomas tose dalyse nustatytas modifikuotas aukso traktavimas, KIS pozicijoms taikomas ne didesnis kaip 40 proc. pozicijų rizikos (specifinės ir bendrosios) ir užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis.

49. Kapitalo poreikį, taikomą 51 punkte nustatytus kriterijus atitinkančioms KIS pozicijoms, įstaigos gali nustatyti taikydamos 53-56 punktuose nustatytus metodus.

50. Jeigu nenurodyta kitaip, neleidžiama tarpusavyje užskaityti pagrindinių KIS investicijų ir kitų įstaigos turimų pozicijų.

51. Bendrieji kriterijai, kurių pagrindu įgyjama teisė į KIS pozicijas, kurių emitentai yra Bendrijoje prižiūrimos ar įsisteigusios bendrovės, taikyti 53-56 punktuose nustatytuose metoduose, yra šie:

52. Trečiųjų šalių KIS gali įgyti minėtą teisę, jeigu įvykdomi 51 punkto a-e papunkčiuose nustatyti reikalavimai ir jeigu tam pritaria atitinkamos įstaigos kompetentinga institucija.

53. Jeigu įstaiga turi galimybę kiekvieną dieną susipažinti su informacija apie KIS pagrindines investicijas, ji į tas investicijas gali atsižvelgti skaičiuodama pozicijų rizikos (bendrosios ir specifinės) kapitalo poreikį šiame priede nustatytais metodais arba, jei turi leidimą, V priede nustatytais metodais. Taikant šį metodą, KIS pozicijos vertinamos kaip KIS pagrindinių investicijų pozicijos. Tarpusavyje užskaityti KIS pagrindinių investicijų pozicijas ir kitas įstaigos laikomas pozicijas leidžiama tuo atveju, jeigu įstaiga turi pakankamai investicinių vienetų, kad galėtų išpirkti (sukurti) pagrindines investicijas.

54. Įstaigos gali skaičiuoti pozicijų rizikos (bendrosios ir specifinės) kapitalo poreikį, taikomą KIS pozicijoms, šiame priede nustatytais metodais arba, jei turi leidimą, V priede nustatytais metodais tariamoms pozicijoms, atitinkančioms tas, kurios būtinos, norint atkurti a punkte nurodytų nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorėje sukurtą indeksą arba fiksuotą krepšelį, jeigu laikomasi šių sąlygų:

55. Jeigu įstaiga neturi galimybės kiekvieną dieną susipažinti su informacija apie KIS pagrindines investicijas, pozicijos rizikos (bendrosios ir specifinės) kapitalo reikalavimus ji gali skaičiuoti šiame priede nustatytais metodais, jei įvykdomos šios sąlygos:

56. Jei bus tinkamai užtikrintas skaičiavimo ir pateikiamų duomenų tikslumas, įstaigos gali pasitelkti trečiąją šalį, kad ši pagal šiame priede nustatytus metodus apskaičiuotų ir praneštų pozicijų rizikos (bendrosios ir specifinės) kapitalo poreikį, skaičiuojamą 53 ir 55 punktuose nustatytoms KIS pozicijoms.

1. Tokiais atvejais, kada sudarius sandorius, kurių metu už skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą ir biržos prekes (išskyrus atpirkimo sandorius, atvirkštinius atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą bei vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimąsi) neatsiskaitoma po jų pristatymo datos, įstaiga privalo apskaičiuoti kainų skirtumą, kurio ji negali gauti. Tai yra sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą arba biržos prekes kainos ir dabartinės jų rinkos vertės skirtumas, dėl kurio įstaiga gali patirti nuostolių. Norėdama apskaičiuoti kapitalo poreikį, įstaiga turi padauginti šį skirtumą iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas 1 lentelės A skiltyje.

2. Įstaiga privalo turėti nuosavų lėšų, kaip nustatyta 2 lentelėje, jeigu:

3. Institucijos, taikydamos pristatymų be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) pozicijoms nustatyti skirtą rizikos koeficientą, skaičiuojamą pagal 2 lentelės 3 skiltį, naudodamosi Direktyvos 2006/48/EB 84–89 straipsniuose nustatytu metodu, gali sandorio šalims priskirti PD, kuriai jos neturi kitų ne prekybos knygų pozicijų, remdamosi sandorio šalių išoriniu reitingu. Institucijos, kurios naudojasi savais nuostolio įsipareigojimų neįvykdymo atveju (LGD) įverčiais, gali taikyti LGD, nustatytus Direktyvos 2006/48/EB VII priedo 2 dalies 8 punkte, pristatymų be atsiskaitymo (nebaigtų sandorių) pozicijoms, skaičiuojamoms pagal 2 lentelės 3 skiltį, su sąlyga, kad jie bus taikomi visoms tokioms pozicijoms. Institucijos, taikančios Direktyvos 2006/48/EB 84–89 straipsniuose nustatytą metodą, taip pat gali taikyti tos direktyvos 78–83 straipsniuose nustatytus rizikos koeficientus, su sąlyga, kad jie bus taikomi visoms tokioms pozicijoms, arba kad visoms tokioms pozicijoms bus taikomas 100 proc. rizikos koeficientas.

Jei teigiama pozicijos suma, susidariusi atliekant pristatymo be atsiskaitymo (nebaigtus) sandorius, yra nereikšminga, institucijos šioms pozicijoms gali taikyti 100 proc. rizikos koeficientą.

4. Didelių atsiskaitymo arba kliringo sistemų sutrikimų atvejais kompetentingos institucijos gali netaikyti pagal 1 ir 2 punktus apskaičiuoto kapitalo poreikio tol, kol padėtis bus pataisyta. Tokiu atveju tai, kad viena iš sandorio šalių neatsiskaito už jį, neturėtų būti savaime priskiriama kredito rizikos veiksniams.

5. Įstaiga privalo turėti kapitalo, reikalingo padengti CCR, atsirandančiai dėl pozicijų, susijusių su:

6. Atsižvelgiant į 7 — 10 punktus, pozicijų vertė ir pagal riziką įvertintos pozicijos skaičiuojamos laikantis Direktyvos 2006/48/EB V antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio nuostatų, o tame skirsnyje esančios nuorodos į „kredito įstaigas“ laikomos nuorodomis į „įstaigas“, nuorodos į „patronuojančias kredito įstaigas“ laikomos nuorodomis į „patronuojančias įstaigas“, ir atitinkamai aiškinamos susijusios sąvokos.

7. Taikant 6 punktą:

Laikoma, kad Direktyvos 2006/48/EB IV priedas yra iš dalies pakeistas įtraukiant Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 8 punktą;

Laikoma, kad Direktyvos 2000/12/EB III priedas yra iš dalies pakeistas po 1 lentelės išnašų įrašius šį tekstą:

„Galima būsima kredito rizika apsikeitimo grąžomis sandorių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju apskaičiuojama nominalią kredito išvestinės finansinės priemonės vertę dauginant iš šių procentų:

▼M4

Tačiau kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atveju įstaigai, kurios pozicija, atsiradusi dėl apsikeitimo sandorio, yra ilgoji pozicija, leidžiama naudoti 0 % koeficientą apskaičiuojant galimą būsimą kredito riziką, išskyrus atvejus, kai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris buvo sudarytas dėl subjekto, kurio pozicija, susijusi su apsikeitimo sandoriu, yra trumpoji pozicija, nemokumo net ir tada, kai įsipareigojimai buvo įvykdyti, tokiu atveju koeficientas apskaičiuojant galimą būsimą įstaigos kredito riziką bus apribotas įmokų, kurių subjektas įstaigai dar nesumokėjo, suma.“

▼B

Kai kredito išvestinė finansinė priemonė apsaugo „n-ąjį iki įsipareigojimo neįvykdymo“ įsipareigojimą tarp kelių pagrindinių pozicijų, taikytiną procentinį dydį lemia pozicija, kurios kredito kokybė yra mažiausia ir kuri, jei įstaiga tiesiogiai ją prisiimtų, taikant I priedą būtų laikoma pripažįstama pozicija.

8. Taikant 6 punktą, kai įstaigos skaičiuoja pagal riziką įvertintas pozicijas, finansinės užtikrinimo priemonės poveikiui pripažinti joms neleidžiama naudoti Paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo, nustatyto Direktyvos 2006/48/EB VIII priedo 3 dalies 24 — 29 punktuose.

9. Taikant 6 punktą, atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorių, įtrauktų į prekybos knygą, atveju visos finansinės priemonės ir biržos prekės, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą, gali būti laikomos reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone. Kalbant apie pozicijas, susijusias su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, įtrauktomis į prekybos knygą, biržos prekės, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą, taip pat gali būti laikomos reikalavimus atitinkančia užtikrinimo priemone. Kintamumo korekcijai apskaičiuoti, kai pirmiau minėtos finansinės priemonės ar biržos prekės, nelaikomos tinkamomis pagal Direktyvos 2006/48/EB VIII priedą, yra skolinamos ar pasiskolinamos, parduodamos ar perkamos, pateikiamos ar gaunamos kaip užtikrinimo priemonė arba kitu būdu pagal tokį sandorį, o įstaiga naudoja Standartinių nepastovumo korekcijų metodą pagal tos direktyvos VIII priedo 3 dalį, toms priemonėms ir biržos prekėms taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir nuosavybės vertybiniams popieriams, neįtrauktiems į pagrindinį indeksą, bet kuriais prekiaujama pripažįstamoje biržoje.

Kai įstaigos finansinėms priemonėms ar biržos prekėms, nelaikomoms tinkamomis pagal Direktyvos 2006/48/EB VIII priedą, naudoja Savų nepastovumo korekcijų įverčių metodą pagal tos direktyvos VIII priedo 3 dalį, nepastovumo korekcijos turi būti skaičiuojamos kiekvienai pozicijai atskirai. Kai įstaigos naudoja Vidaus modelių metodą, apibrėžtą Direktyvos 2006/48/EB VII priedo 3 dalyje, jos taip pat gali naudoti šį metodą prekybos knygoje.

10. Taikant 6 punktą, pripažįstant pagrindinius užskaitymo sandorius, apimančius atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorius ir (arba) kitus sandorius kapitalo rinkoje, prekybos knygos pozicijų ir kitų pozicijų užskaita nepripažįstama, išskyrus atvejus, kai pagrindiniai užskaitymo sandoriai atitinka šias sąlygas:

11. Jeigu kredito išvestinė finansinė priemonė, įtraukta į prekybos knygą, yra vidinio apsidraudimo pozicijos dalis, o kredito užtikrinimas yra pripažįstamas pagal Direktyvą 2006/48/EB, laikoma, kad sandorio šalies rizikos, susijusios su kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, nėra. Kitaip įstaiga gali kapitalo poreikio sandorio šalies kredito rizikai padengti apskaičiavimo tikslais nuosekliai įtraukti visas kredito išvestines finansines priemones, įtrauktas į prekybos knygą, sudarančias vidinio apsidraudimo pozicijos dalį arba įsigytas kaip užtikrinimą CCR pozicijos atveju, jeigu kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal Direktyvą 2006/48/EB.

12. Visų pagal riziką įvertintų pozicijų kapitalo poreikio koeficientas yra 8 proc.

1. Jeigu pagal šio priedo 2 punkte nustatytą tvarką įstaigos bendrosios atviros užsienio valiutos pozicijos ir jos bendrosios atviros aukso pozicijos suma sudaro daugiau kaip 2 proc. jos nuosavų lėšų, norėdama apskaičiuoti, kiek nuosavų lėšų reikės užsienio valiutos kurso rizikai padengti, įstaiga savo bendrosios atviros užsienio valiutos pozicijos ir jos bendrosios atviros aukso pozicijos sumą daugina iš 8 proc.

2. Kapitalo reikalavimai, reikalingi siekiant apsisaugoti nuo užsienio valiutos kurso rizikos, skaičiuojami dviem etapais.

2.1. Pirmiausia skaičiuojama įstaigos kiekvienos valiutos (įskaitant valiutą, kuri nurodoma ataskaitose) ir aukso bendroji atvira pozicija.

Ši atvira pozicija apima toliau išvardytų elementų (teigiamų arba neigiamų) sumą:

Bet kurių pozicijų, kurias įstaiga sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo keitimo kurso poveikio jos kapitalo pakankamumo normatyvui, galima neįtraukti į atviros valiutų pozicijos skaičiavimą. Tokios pozicijos turėtų būti neprekybinio arba struktūrinio pobūdžio, o jų neįtraukimą arba bet kurį tokio neįtraukimo sąlygų pakeitimą turi patvirtinti kompetentingos institucijos. Tokios pat pirmiau išdėstytos sąlygos gali būti taikomos vertinant įstaigos turimas pozicijas, kurios yra susijusios su sudėtinėmis dalimis, jau atimtomis, skaičiuojant nuosavas lėšas.

Kalbant apie KIS, pirmoje pastraipoje nurodyto skaičiavimo tikslais atsižvelgiama į faktines jų užsienio valiutų pozicijas. Įstaigos gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutų pozicijas tuo atveju, kai tinkamai užtikrinamas skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu įstaiga neturi duomenų apie KIS užsienio valiutų pozicijas, laikoma, kad KIS investicijos siekia didžiausią pagal jos įgaliojimus leistiną lygį; skaičiuodama užsienio valiutos kurso rizikos, susijusios su jos prekybos knyga, kapitalo poreikį, įstaiga atsižvelgia į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria ji galėtų susidurti per KIS. Tai daroma proporcingai padidinant KIS poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investicinis mandatas, pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariama KIS užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investavimui į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad jeigu KIS investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atvira pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atviros užsienio valiutos pozicijos, o trumpoji atvira pozicija gali būti pridėta prie trumposios atviros užsienio valiutos pozicijos. Prieš atliekant skaičiavimą tokių pozicijų tarpusavyje užskaityti neleidžiama.

Kompetentingos institucijos savo nuožiūra gali leisti, kad įstaigos, skaičiuodamos kiekvienos valiutos ir aukso bendrąją atvirą poziciją, naudotų dabartinę vertę.

2.2. Antra, kiekvienos valiutos, išskyrus ataskaitose nurodomą valiutą, trumposios ir ilgosios atviros pozicijos ir ilgoji arba trumpoji atvira aukso pozicija į ataskaitose nurodomą valiutą konvertuojamos pagal neatidėliotino keitimo kursus. Po to jos atskirai sudedamos norint gauti atitinkamas bendrąsias trumpųjų atvirų pozicijų bei ilgųjų atvirų pozicijų sumas. Didesnioji iš šių dviejų gautų sumų yra įstaigos visa bendroji atvira užsienio valiutos pozicija.

3. Nukrypdamos nuo šio priedo 1ir 2 punktų reikalavimų ir iki tolesnio derinimo, kompetentingos institucijos gali nustatyti arba leisti įstaigoms taikyti toliau nurodytas procedūras vykdant šio priedo reikalavimus.

3.1. Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms numatyti artimai tarpusavyje susijusių valiutų pozicijoms mažesnius kapitalo reikalavimus negu tie, kuriuos reikėtų vykdyti pagal šio priedo 1 ir 2 punktus. Kompetentingos institucijos gali traktuoti dvi valiutas kaip artimai tarpusavyje susijusias tik tuomet, kai nuostolio, sudarančio 4 proc. arba mažiau atitinkamos suderintos pozicijos vertės (įvertinus ataskaitose nurodoma valiuta), tikimybė (apskaičiuota remiantis pastarųjų trejų ar penkerių metų kiekvienos dienos keitimo kursu) tokių valiutų vienodose ir priešingose pozicijose per ateinantį 10 darbo dienų laikotarpį yra maždaug 99 proc. (taikant trejų metų stebėjimo laikotarpį) arba 95 proc. (taikant penkerių metų stebėjimo laikotarpį). Nuosavos lėšos, reikalingos apsaugoti dviejų artimai susijusių valiutų suderintą poziciją, yra 4 proc., padauginti iš suderintos pozicijos vertės. Kapitalas, reikalingas artimai susijusių valiutų nesuderintoms pozicijoms bei visoms kitų valiutų pozicijoms apsaugoti, yra 8 proc., padauginti iš didesnės trumpųjų atvirų arba ilgųjų atvirų pozicijų sumos tomis valiutomis po to, kai iš šių sumų atimamos suderintos artimai tarpusavyje susijusių valiutų pozicijos.

3.2. Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms, taikančioms bet kurį šio priedo 1, 2 ir 3.1 punktuose nurodytą metodą, atimti pozicijas bet kuriomis valiutomis, kurioms taikomi teisiškai saistantys tarpvyriausybiniai susitarimai, skirti apriboti jų kursų kitimą kitų tuose pačiuose susitarimuose numatytų valiutų atžvilgiu. Įstaigos apskaičiuoja tokių valiutų suderintas pozicijas ir reikalingą kapitalą, kuris negali būti mažesnis negu pusė atitinkamame tarpvyriausybiniame susitarime numatyto maksimalaus valiutos kurso pokyčio atitinkamų valiutų atžvilgiu. Šių valiutų nesuderintos pozicijos vertinamos kaip ir kitų valiutų nesuderintos pozicijos.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos reikalavimų, kompetentingos institucijos gali leisti, kad Ekonomikos ir pinigų sąjungos antrajame etape dalyvaujančių valstybių narių valiutų suderintų pozicijų reikalingas kapitalas būtų 1,6 proc. padaugintas iš tokių suderintų pozicijų vertės.

4. Sudėtinių valiutų grynosios pozicijos gali būti suskirstytos į jas sudarančias valiutas pagal dalis, kurios joms tenka sudėtinėje valiutoje.

1. Kiekviena biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicija išreiškiama standartiniais mato vienetais. Kiekvienos biržos prekės neatidėliotino sandorio kaina išreiškiama ataskaitose nurodoma valiuta.

2. Laikomasi nuomonės, kad aukso ir aukso išvestinių finansinių priemonių pozicijos susiduria su užsienio valiutos kurso rizika ir jų rinkos rizika prireikus skaičiuojama pagal III arba V priede nustatytas sąlygas.

3. Pagal šį priedą pozicijos, kurios yra tik finansavimo parduodamų atsargų sąskaita pozicijos, gali būti neįtraukiamos tik skaičiuojant biržos prekių riziką.

4. Palūkanų normos rizika ir užsienio valiutos kurso rizika, kurių neapima kitos šio priedo nuostatos, yra įtraukiamos į skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, bendrosios rizikos ir užsienio valiutos kurso rizikos skaičiavimus.

5. Kai trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas, įstaigoms taip pat reikia įvertinti tam tikrų rinkų likvidumo riziką.

6. Pagal 19 punktą į suma, kuria įstaigos ilgosios (trumposios) pozicijos viršija įstaigos tos pačios biržos prekės ir tapačių ateities, pasirinkimo ir varantų biržos prekių sandorių trumpąsias (ilgąsias) pozicijas, yra įstaigos kiekvienos biržos prekės grynoji pozicija.

Kompetentingos institucijos leidžia, kad išvestinių finansinių priemonių pozicijoms 8, 9 ir 10 punktuose nustatyta tvarka būtų taikomos tokios pat sąlygos kaip pagrindinės biržos prekės pozicijoms.

7. Kompetentingos institucijos toliau išvardytas pozicijas gali laikyti tos pačios biržos prekės pozicijomis:

8. Biržos prekių ateities sandoriai ir išankstiniai įsipareigojimai pirkti arba parduoti atskiras biržos prekes į matų sistemą įtraukiami kaip tariamosios sumos, išreikštos standartiniais matavimo vienetais, nustatant jų terminą pagal galutinę datą.

Kompetentingos institucijos gali leisti, kad kapitalo poreikis ateities sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, būtų lygus biržos nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi ateities sandorio riziką, ir kad jis yra bent jau lygus ateities sandorio kapitalo poreikiui, kuris būtų gautas skaičiuojant pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba pagal V priede apibūdintą vidaus modelių metodą.

Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad šiame punkte nurodytos rūšies ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių kliringą vykdo minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, kapitalo poreikis būtų lygus kliringo namų reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi išvestinių finansinių priemonių sandorio riziką, ir kad jis yra bent jau lygus atitinkamo sandorio kapitalo poreikiui, skaičiuojamam pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba taikant V priede apibūdintą vidaus modelių metodą.

9. Biržos prekių apsikeitimo sandoriai, kai iš vienos pusės operacija atliekama nustatyta kaina, o iš kitos pusės – dabartine rinkos kaina, yra skirstomi naudojant terminų atitikimo metodą, pateiktą šio priedo 13–18 punktuose, kaip serija sandorio tariamajai sumai lygių pozicijų, kai viena pozicija atitinka kiekvieną atsiskaitymą pagal apsikeitimo sandorį, ir yra skirstomi pagal 13 punkto 1 lentelę. Įstaigos pozicijos yra ilgosios, jeigu ji moka fiksuotą kainą, o gauna kintamą kainą, ir trumposios, jeigu įstaiga gauna fiksuotą kainą, o moka kintamą kainą.

Biržos prekių apsikeitimo sandoriai, kai sandorio pusėse yra skirtingos biržos prekės, atitinkamuose apskaitos dokumentuose turi būti nurodomi naudojant klasifikavimo pagal terminų atitikimo metodą.

10. Biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pasirinkimo sandoriai laikomi pozicijomis, kurių vertė lygi atitinkamo pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės vertei, padaugintai iš jo delta koeficiento, kaip nustatyta šiame priede. Pastarosios pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos su bet kuriomis tapačios pagrindinės biržos prekės arba biržos prekės išvestinės priemonės priešpriešinėmis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas arba tas, kurį apskaičiuoja kompetentingos institucijos, o tais atvejais, kai nė vienas iš pirmiau nurodytų delta koeficientų nėra nustatytas, arba ne biržos pasirinkimo sandorių atveju naudojamas pačios įstaigos apskaičiuotas delta, jeigu kompetentingosios institucijos yra užtikrintos, kad įstaigos taikomas delta skaičiavimo modelis yra priimtinas.

Vis dėlto kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad įstaigos skaičiuotų savo deltas pagal kompetentingų institucijų nustatytą metodologiją.

Apsisaugoma ne tik nuo delta rizikos, bet ir nuo visos kitos su biržos prekių pasirinkimo sandoriais susijusios rizikos.

Kompetentingos institucijos gali leisti, kad kapitalo poreikis, nustatytas pasirašytam biržos prekių pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, būtų lygus biržos reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su pasirinkimo sandoriu susijusią riziką, ir yra bent jau lygus pasirinkimo sandorio kapitalo poreikiui, kuri būtų gautas pagal toliau šiame priede apibūdintą skaičiavimo metodą arba taikant V priede nustatytą vidaus modelių metodą.

Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad kapitalo poreikis, skaičiuojamas nebiržiniams biržos prekių pasirinkimo sandoriams, kurių kliringą atlieka minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, būtų lygus kliringo namų nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su pasirinkimo sandoriu susijusią riziką ir kad jis yra bent jau lygus nebiržinio pasirinkimo sandorio kapitalo poreikiui, kuris būtų gautas pagal toliau šiame priede nustatytą skaičiavimo metodą arba taikant V priede apibūdintą vidaus modelių metodą.

Be to, kompetentingos institucijos gali leisti, kad reikalavimas, nustatytas nupirktam biržos prekių pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, arba nebiržiniam biržos prekių pasirinkimo sandoriui atitiktų pagrindinei biržos prekei nustatytą kapitalo poreikį, jeigu apskaičiuotas kapitalo poreikis nėra didesnis už pasirinkimo sandorio rinkos vertę. Reikalavimas pasirašytam nebiržiniam pasirinkimo sandoriui nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę sandorio biržos prekę.

11. Su biržos prekėmis susijusiems varantams taikomos biržos prekių pasirinkimo sandoriams nustatytos sąlygos, nurodytos 10 punkte.

12. Biržos prekių arba garantuotų nuosavybės teisių į biržos prekes perdavėjas pagal atpirkimo sandorį ir biržos prekių skolintojas pagal biržos prekių skolinimo sutartį tokias biržos prekes įtraukia skaičiuodami kapitalo poreikį pagal šį priedą.

13. Įstaiga visas biržos prekes suklasifikuoja pagal terminus, kaip nustatyta 1 lentelėje. Visos tos biržos prekės pozicijos ir visos pozicijos, kurios pagal 7 punktą į laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, priskiriamos atitinkamoms terminų grupėms. Fizinės atsargos priskiriamos pirmajai terminų grupei.

14. Kompetentingos institucijos gali leisti tarpusavyje užskaityti pozicijas, kurios yra arba pagal 7 punktą laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, ir priskirti jas atitinkamoms terminų grupėms grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:

15. Po to įstaiga skaičiuoja kiekvienos terminų grupės ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumas. Pirmųjų (pastarųjų) pozicijų suma, kuri yra suderinta su pastarųjų (pirmųjų) pozicijų suma nustatytoje terminų grupėje, yra suderintos tos terminų grupės pozicijos, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra nesuderinta tos pačios terminų grupės pozicija.

16. Nustatytos terminų grupės nesuderintos ilgosios (trumposios) pozicijos dalis, kuri yra suderinta su kitos terminų grupės nesuderinta trumpąja (ilgąja) pozicija, yra suderinta dviejų terminų grupių pozicija. Nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos dalis, kuri negali būti tokiu būdu suderinta, yra nesuderinta pozicija.

17. Įstaigos kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas pagal atitinkamus terminus susumavus toliau išvardytus elementus:

18. Įstaigos bendras kapitalo poreikis biržos prekių kainos rizikai padengti skaičiuojamas sudedant kapitalo poreikius, apskaičiuotus kiekvienai biržos prekei pagal 17 punktą.

19. Įstaigos kapitalo poreikis kiekvienai prekei skaičiuojamas sudedant:

20. Įstaigos bendras kapitalo poreikis biržos prekių kainos rizikai padengti skaičiuojamas sudedant kapitalo poreikius, apskaičiuotus kiekvienai biržos prekei pagal 19 punktą.

21. Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms naudoti minimalius pirkimo-pardavimo kainų skirtumo, gabenimo ir išankstinio sandorio kainų koeficientus pagal toliau pateiktą lentelę (2 lentelė) vietoj 13, 14, 17 ir 18 punktuose išvardytųjų, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone:

1. Kompetentingos valdžios institucijos, vadovaudamosi šiame priede nustatytomis sąlygomis, leidžia įstaigoms, apskaičiuojant savo kapitalo poreikį pozicijų, užsienio valiutos kurso ir (arba) biržos prekių kainos rizikai padengti, vietoj I, III ir IV prieduose apibūdintų metodų taikyti savo vidaus rizikos valdymo modelius arba derinti juos su minėtais metodais. Kiekvienu atveju kompetentingos valdžios institucijos turi aiškiai patvirtinti modelių naudojimą reguliuojamo kapitalo apskaičiavimo tikslais.

2. Patvirtinimas suteikiamas, jeigu kompetentinga institucija įsitikina, kad įstaigos rizikos valdymo sistema yra iš esmės patikima ir nuosekliai įgyvendinta, ir kad pirmiausia įvykdomi toliau išvardyti kokybės reikalavimai:

Pirmos pastraipos h punkte nurodyto audito metu tikrinama verslu užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla. Ne rečiau kaip kartą per metus įstaiga privalo tikrinti savo bendrą rizikos valdymo procesą.

Vidaus audito metu tikrinama:

3. Institucijos privalo turėti procedūrų, leidžiančių užtikrinti, kad jų vidaus modeliai buvo tinkamai patikrinti kvalifikuotų asmenų, nedalyvavusių juos kuriant, siekiant užtikrinti, kad jie yra iš esmės patikimi ir tinkamai aprėpia visus reikšmingus rizikos veiksnius/visą riziką. Šis patikrinimas turi būti atliekamas, kai vidaus modelis sukuriamas, ir kai jis stipriai keičiamas. Tikrinama turi būti nuolat, ypač įvykus reikšmingiems struktūriniams rinkos arba portfelio sudėties pokyčiams, dėl kurių vidaus modelis gali tapti netinkamas. Kadangi techninės priemonės tobulėja ir pažangi patirtis auga, įstaigos turi pasinaudoti jų privalumais. Vidaus modelio vertinimas neturėtų apsiriboti grįžtamuoju patikrinimu, bet mažų mažiausiai aprėpti:

4. Įstaiga stebi savo modelio tikslumą ir veikimą, taikydama grįžtamojo patikrinimą. Atliekant grįžtamąjį patikrinimą, kiekvieną darbo dieną modeliu apskaičiuota vienos dienos portfelio pozicijų dienos pabaigai rizikos vertė palyginama su vienos dienos portfelio vertės pokyčiu kitos darbo dienos pabaigoje.

Kompetentingos valdžios institucijos tikrina įstaigos gebėjimą atlikti faktinių ir spėjamų portfelio vertės pokyčių grįžtamąjį patikrinimą. Spėjamų portfelio vertės pokyčių grįžtamasis patikrinimas yra pagrįstas portfelio vertės dienos pabaigoje palyginimu su jo verte kitos dienos pabaigoje darant prielaidą, kad pozicijos nepasikeitė. Kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad įstaigos imtųsi atitinkamų priemonių patobulinti savo grįžtamąjį patikrinimą, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, jis nepakankamas. Kompetentingos valdžios institucijos bent jau reikalauja, kad įstaigos atliktų spėjamų (naudojantis portfelio vertės pokyčiais, kurie įvyktų, jeigu dienos pabaigoje pozicijos nepakistų) rezultatų grįžtamąjį patikrinimą.

5. Kompetentingos valdžios institucijos leidžia skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kapitalo poreikį specifinei rizikai padengti įstaigai apskaičiuoti naudojant vidaus modelį, jeigu jis atitinka likusioje šio priedo dalyje nustatytas sąlygas ir šias sąlygas:

Taikant kredito įstaigos vidaus modelį konservatyviai įvertinama rizika, susijusi su mažiau likvidžiomis pozicijomis ir riboto kainų skaidrumo pozicijomis, atsižvelgiant į realų rinkos scenarijų. Be to, vidaus modelis turi atitikti būtiniausius duomenų reikalavimus. Pakaitiniai rodikliai turi būti pakankamai atsargiai apskaičiuoti ir naudojami tik tuo atveju, jei turimų duomenų nepakanka arba jie neparodo tikrojo pozicijų arba portfelio nepastovumo.

Įstaiga gali pasirinkti neįtraukti į savo specifinės rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimą taikant vidaus modelį tų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ar n-osios eilės kredito išvestinių finansinių priemonių, kurių atžvilgiu ji laikosi kapitalo poreikio pozicijų rizikai padengti pagal I priedą, išskyrus tas pozicijas, kurioms taikomas 5l punkte nustatytas metodas.

Kadangi techninės priemonės ir gerosios praktikos tobulėja, įstaigos turi pasinaudoti tomis naujomis techninėmis priemonėmis ir patirtimi.

Nereikalaujama, kad įstaiga, taikydama vidaus modelį, įvertintų įsipareigojimų nevykdymo ir pasikeitimų riziką prekiaujamoms skolos finansinėms priemonėms, jeigu ji įvertina šią riziką nustatydama reikalavimus, kaip nurodyta 5a–5k punktuose.

5a. Įstaigos, kurių prekiaujamoms skolos finansinėms priemonėms taikomas 5 punktas, apskaičiuodamos savo kapitalo poreikį taiko metodą, kuriuo įvertina prekybos knygos pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų riziką, papildomą rizikai, apskaičiuotai taikant rizikos vertės metodą, kaip nustatyta 5 punkte. Įstaiga turi įrodyti, kad jos metodas atitinka patikimumo standartus, palyginamus su Direktyvos 2006/49/EB 84–89 straipsniuose nustatytais reikalavimais, atsižvelgiant į įstaigos prisiimamą rizikos lygį ir pakoregavus kai kuriais atvejais siekiant atspindėti likvidumo, koncentracijos, apsidraudimo bei šalutinių aplinkybių poveikį.

5b. Papildomos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodas apima visas pozicijas, kurioms taikomas kapitalo poreikis specifinei palūkanų normos rizikai padengti, bet neapima pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir n-osios eilės kredito išvestinių finansinių priemonių. Gavusi priežiūros institucijos patvirtinimą, įstaiga gali pasirinkti sistemingai įtraukti visas įregistruotas nuosavybės vertybinių popierių pozicijas ir išvestinių finansinių priemonių pozicijas remiantis įregistruotais nuosavybės vertybiniais popieriais, kurių toks įtraukimas dera su tuo, kaip įstaiga viduje matuoja ir valdo riziką. Metodas atspindi koreliacijų tarp įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų atvejų poveikį. Diversifikacijos tarp įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų atvejų, viena vertus, ir kitų rinkos rizikos veiksnių, kita vertus, poveikis neatspindimas.

5c. Papildomos rizikos nustatymo metodas yra toks, kad būtų įvertinti nuostoliai dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir vidaus ar išorės reitingų pasikeitimo su 99,9 % pasikliautinuoju intervalu per vienų metų kapitalo trukmę.

Koreliacijos prielaidos pagrindžiamos atliekant objektyvių duomenų konceptualiai patikimoje sistemoje analizę. Papildomos rizikos nustatymo metodas turi būti toks, kad tinkamai atspindėtų emitento koncentraciją. Taip pat turi būti atspindima koncentracija, kuri nepalankiomis sąlygomis gali susidaryti produkto klasių viduje ar apimti įvairias produkto klases. Metodas turi būti pagrįstas nuolatinio rizikos lygio per vienų metų kapitalo trukmę prielaida, kuri reiškia, kad tam tikros pavienės prekybos knygos pozicijos ar pozicijų grupės, kurios per jų likvidumo trukmę patiria įsipareigojimų neįvykdymą ar pasikeitimus, vėl subalansuojamos jų likvidumo termino pabaigoje, kad būtų pasiektas pradinis rizikos lygis. Kaip alternatyvą įstaiga gali pasirinkti sistemingai naudotis vienų metų pastovios pozicijos prielaida.

5d. Likvidumo trukmė nustatoma remiantis laiku, kurio reikia pozicijai parduoti ar apsidrausti nuo tiesiogiai susijusios kainų rizikos nepalankiomis aplinkybėmis, visų pirma atsižvelgiant į pozicijos dydį. Likvidumo trukmė atspindi faktinę praktiką ir patirtį esant ir sistemingoms, ir išskirtinėms nepalankioms aplinkybėms. Likvidumo trukmė matuojama darant atsargias prielaidas ir yra pakankamai ilga, kad pats pardavimo ar apsidraudimo veiksmas neturėtų esminio poveikio kainai, kuria būtų atliekamas pardavimas ar apsidraudimas.

Pozicijos ar pozicijų grupės tinkamos likvidumo trukmės nustatymui taikoma trijų mėnesių apatinė riba.

Nustatant pozicijos ar pozicijų grupės tinkamą likvidumo trukmę atsižvelgiama į įstaigos vidaus politiką, susijusią su vertinimo koregavimu ir ilgai laikomų pozicijų valdymu. Jei įstaiga nustato pozicijų grupių, o ne pavienių pozicijų likvidumo trukmę, pozicijų grupių apibrėžimo kriterijai apibrėžiami taip, kad reikšmingai atspindėtų likvidumo skirtumus. Likvidumo trukmė yra ilgesnė toms pozicijoms, kurios yra koncentruotos, atspindint ilgesnį laikotarpį, kurio reikia tokioms pozicijoms panaikinti. Likvidumo trukmė, taikoma pakeitimo vertybiniais popieriais saugyklai, atspindi laiką, kurio reikia turtui suformuoti, parduoti ir pakeisti vertybiniais popieriais arba apsidrausti nuo reikšmingos rizikos veiksnių, esant nepalankioms sąlygoms.

5e. Apsidraudimas gali būti įtrauktas į įstaigos metodą, taikomą papildomai įsipareigojimų neįvykdymo ar pasikeitimų rizikai nustatyti. Pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos, kai ilgosios ir trumposios pozicijos yra susijusios su ta pačia finansine priemone. Apsidraudimo ar diversifikacijos poveikis, susijęs su ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, apimančiomis to paties įsipareigojančiojo asmens skirtingas priemones ar skirtingus vertybinius popierius, taip pat skirtingų emitentų ilgosios ir trumposios pozicijos gali būti pripažįstamos, tik jei aiškiai modeliuojamos bendrosios ilgosios ir trumposios skirtingų priemonių pozicijos. Įstaigos atspindi reikšmingos rizikos poveikį, kuris gali atsirasti intervale tarp apsidraudimo termino suėjimo ir likvidumo trukmės, taip pat didelės bazinės rizikos galimybę apsidraudimo strategijose pagal produktą, prioritetiškumą kapitalo struktūroje, vidaus ar išorės reitingą, termino suėjimą, išlaikymo trukmę ir kitus priemonių skirtumus. Įstaiga atspindi apsidraudimą tik tiek, kiek tas apsidraudimas gali būti išlaikytas net ir tada, kai artėja įsipareigojančio asmens kredito ar kitas įvykis.

Prekybos knygų pozicijų, kurios apdraustos taikant dinaminio apsidraudimo strategijas, atveju pakartotinis apsidraudimo pusiausvyros nustatymas per apsidraudimo pozicijos likvidumo trukmę gali būti pripažįstamas, jei įstaiga:

5f. Papildomos rizikos dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų nustatymo metodas yra toks, kad atspindėtų nelinijinį pasirinkimo sandorių, struktūrizuotų kredito išvestinių finansinių priemonių ir kitų pozicijų, turinčių esminių nelinijinių savybių, poveikį kainos pokyčiams. Įstaigos taip pat turi deramai atsižvelgti į modelio rizikos, būdingos vertinant ir apskaičiuojant kainų riziką, susijusią su tokiais produktais, sumą.

5g. Papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodas grindžiamas objektyviais ir naujausiais duomenimis.

5h. Atlikdamos nepriklausomą savo rizikos vertinimo sistemos patikrinimą ir tvirtindamos savo vidaus modelius, kaip reikalaujama šiame priede, įstaigos, siekdamos nustatyti papildomą įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų riziką, visų pirma:

Papildomos rizikos nustatymo metodas dera su įstaigos vidaus rizikos valdymo metodika, taikoma nustatant, įvertinant ir valdant prekybos riziką.

5i. Įstaiga patvirtina dokumentais savo papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodą, kad jos koreliacijos ir kitos modeliavimo prielaidos būtų skaidrios kompetentingoms institucijoms.

5j. Jei įstaiga taiko papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos nustatymo metodą, kuris neatitinka visų šio punkto reikalavimų, bet dera su įstaigos vidaus metodika, taikoma nustatant, vertinant ir valdant riziką, įstaiga turi gebėti įrodyti, kad taikant tokį metodą kapitalo poreikis yra bent jau toks didelis, koks būtų, jei būtų taikomas metodas, atitinkantis visus šio punkto reikalavimus. Kompetentingos valdžios institucijos bent kartą per metus tikrina, ar laikomasi to, kas nurodyta ankstesniame sakinyje. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas stebi šios srities praktiką ir rengia gaires, kad užtikrintų vienodas veiklos sąlygas.

5k. Taikydama pasirinktą metodą įstaiga atlieka reikiamus skaičiavimus ir nustato papildomą riziką bent kartą per savaitę.

5l. Kompetentingos valdžios institucijos pripažįsta taikomą vidaus modelį, skaičiuojant papildomo kapitalo poreikį vietoje kapitalo poreikio koreliacinės prekybos portfeliui, vadovaujantis I priedo 14a punktu su sąlyga, kad įvykdytos visos šio punkto sąlygos.

Toks vidaus modelis leidžia įvertinti kainos riziką 99,9 % pasikliautinuoju intervalu vienerių metų kapitalo stebėjimo laikotarpiu, rizikos lygiui nesikeičiant, ir, jei reikia, patikslinamas atsižvelgiant į likvidumo, koncentracijos, apsidraudimo bei šalutinių aplinkybių poveikį. Įstaiga gali įtraukti bet kokias pozicijas į modelį, nurodytą šiame punkte, kurios valdomos bendrai su koreliacinės prekybos portfelio pozicijomis ir paskui išbraukti šias pozicijas iš modelio, reikalaujamo pagal 5a punktą.

Šio kapitalo poreikio visai kainų rizikai suma turi būti ne mažesnė nei 8 % kapitalo poreikio, kuris būtų apskaičiuotas pagal I priedo 14a punktą visoms pozicijoms, įtrauktoms į poreikį visai kainų rizikai.

Visų pirma, reikėtų atitinkamai įvertinti šią riziką:

Šio punkto tikslais įstaiga turi turėti pakankamai rinkos duomenų, kad galėtų tikrai visapusiškai įtraukti tų rūšių pozicijų pagrindinę riziką į vidaus metodą laikydamasi šiame punkte nustatytų standartų, atlikus grįžtamąjį patikrinimą arba kitomis tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad jos rizikos priemonės gali tinkamai paaiškinti tų produktų kainų svyravimo raidą, ir turi galėti atskirti pozicijas, dėl kurių ji turi patvirtinimą, kad jas būtų galima įtraukti į kapitalo poreikį pagal šį punktą, nuo tų pozicijų, dėl kurių ji tokio patvirtinimo neturi.

Portfeliams, kuriems taikomas šis punktas, įstaiga nuolat taiko konkrečius iš anksto nustatytus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Taikant tokius nepalankiausių sąlygų scenarijus, tiriamas nepalankiausių sąlygų poveikis įsipareigojimų neįvykdymo rodikliams, atstatomosioms normoms, kredito maržoms ir koreliacijos prekybos operacijų sąrašo pelno ir nuostolių koreliacijoms. Įstaiga taiko tokius nepalankiausių sąlygų scenarijus ne rečiau kaip kas savaitę ir kompetentingoms institucijoms praneša rezultatus ne rečiau kaip kas ketvirtį, įskaitant palyginimą su įstaigos kapitalo poreikiu pagal šį punktą. Apie visus atvejus, kai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo šio kapitalo poreikio esminį trūkumą, laiku informuojamos kompetentingos institucijos. Šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų pagrindu kompetentingos institucijos svarsto papildomą kapitalo poreikį koreliacinės prekybos portfelio atžvilgiu, kaip tai numatyta Direktyvos 2006/48/EB 136 straipsnio 2 dalyje.

Įstaiga skaičiuoja kapitalo poreikį įvertinant visų kainų riziką bent kartą per savaitę.

6. Įstaigoms, naudojančioms modelius, kurie nėra patvirtinti pagal 5 punktą, yra nustatomas atskiras kapitalo poreikis specifinei rizikai, skaičiuojamai I priede nustatyta tvarka.

7. Taikant 10b punkto a ir b papunkčius, įstaigos atliktų apskaičiavimų taikant vidaus modelį rezultatai proporcingai didinami dauginant juos iš multiplikatoriaus koeficientų mc ir ms. Tie koeficientai yra ne mažesni kaip 3.

8.  ►M4  Taikant 10b punkto a ir b papunkčius, multiplikatoriaus koeficientai mc ir ms didinami taikant padidėjimo koeficientą nuo 0 iki 1 pagal 1 lentelę atsižvelgiant į pastarųjų 250 darbo dienų nukrypimų skaičių, patvirtintą įstaigos apskaičiuoto rizikos vertės mato, kaip nustatyta 10 punkte, grįžtamojo patikrinimo metu. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos nuosekliai skaičiuotų nukrypimus, atsižvelgdamos į grįžtamuosius portfelio vertės spėjamų ir tikrų pokyčių tikrinimus. Nukrypimas yra vienos dienos portfelio vertės pokytis, kuris viršija atitinkamą vienos dienos rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal įstaigos modelį. Norint nustatyti padidėjimo koeficientą, nukrypimų skaičius įvertinamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį ir yra lygus didesniajam nukrypimų skaičiui pagal spėjamus ir tikrus portfelio vertės pokyčius. ◄

Atskirais atvejais ir atsižvelgdamos į išskirtinę situaciją, kompetentingos institucijos gali nereikalauti padidinti daugiklį padidėjimo koeficientu pagal 1 lentelę, jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms įrodė, kad toks padidinimas yra nepagrįstas ir kad modelis iš esmės yra patikimas.

Jeigu didelis nukrypimų skaičius rodo, kad modelis nėra pakankamai tikslus, kompetentingos institucijos atšaukia modelio patvirtinimą arba taiko atitinkamas priemones, užtikrinančias, kad modelis būtų nedelsiant patobulintas.

Kad kompetentingos institucijos galėtų nuolat stebėti padidėjimo koeficiento tinkamumą, įstaigos iš karto ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas praneša kompetentingoms institucijoms apie nukrypimus, kuriuos jos nustato, taikydamos savo grįžtamąjį patikrinimą, ir kurie pagal pirmiau pateiktą lentelę galėtų reikšti padidėjimo koeficiento padidinimą.

10. Rizikos vertės matui skaičiuoti taikomi toliau išvardyti minimalūs reikalavimai:

▼M4

▼B

▼M4

10a. Be to, kiekviena įstaiga apskaičiuoja „rizikos vertę nepalankiomis sąlygomis“ remdamasi dešimties dienų 99 % kvantilio vienpusio pasikliautinojo intervalo rizikos vertės matu, taikomu esamam portfeliui, naudojant rizikos vertės modelio įvestis, suderintas su nepertraukiamo labai nepalankių finansinių sąlygų 12 mėnesių laikotarpio istoriniais duomenimis, susijusiais su įstaigos portfeliu. Tokių istorinių duomenų pasirinkimas kasmet tvirtinamas kompetentingų institucijų, o įstaigos kasmet peržiūrimas. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas stebi šios srities praktiką ir rengia gaires, kad užtikrintų konvergenciją. Rizikos vertę nepalankiomis sąlygomis įstaigos apskaičiuoja bent kartą per savaitę.

10b. Kiekviena įstaiga kasdien laikosi kapitalo poreikio, kuris išreiškiamas toliau išdėstytų a ir b papunkčių suma, o įstaiga, naudojanti vidaus modelį kapitalo poreikiui specifinei pozicijos rizikai apskaičiuoti, laikosi kapitalo poreikio, kuris išreiškiamas pagal toliau išdėstytus c ir d papunkčius gautų verčių suma:

10c. Įstaigos taip pat atlieka atvirkštinį testavimą nepalankiomis sąlygomis.

11. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad rizikos vertinimo modelis tiksliai padengtų visas reikšmingiausias pasirinkimo sandorių arba panašių į pasirinkimo sandorius pozicijų kainos riziką ir kad bet kuri kita rizika, kurios modelis neapima, būtų atitinkamai padengta iš nuosavų lėšų.

12. Rizikos matavimo modelis apima pakankamai rizikos veiksnių, atsižvelgiant į įstaigos veiklos lygį atitinkamose rinkose. Tais atvejais, kai rizikos veiksnys įtraukiamas į įstaigos kainodaros modelį, bet neįtraukiamas į rizikos vertinimo modelį, įstaiga privalo gebėti pagrįsti tokį neįtraukimą kompetentingai institucijai priimtinu būdu. Be to, rizikos valdymo modeliu nustatomas pasirinkimo sandorių ir kitų produktų nelinijiškumas, taip pat koreliacijos rizika ir pagrindinė rizika. Kai naudojami pakaitiniai rizikos veiksnių rodikliai, jie turi parodyti faktinės turimos pozicijos įrašus. Be to, atskiroms rizikos rūšims taikoma.

13. Kompetentingos institucijos gali leisti, kad įstaigos naudotų empirines koreliacijas tarp atskirų rizikos kategorijų ir tarp veiksnių tam tikroje vienoje kategorijoje, jeigu jos įsitikina, kad įstaigos koreliacijų skaičiavimo sistema yra patikima ir nuosekliai įgyvendinama.

1. 31 straipsnio b punkte nurodytas perviršis apskaičiuojamas atrenkant tokius su vienu klientu arba susijusių klientų grupe susijusios pozicijos komponentus, kuriems taikomas aukščiausias kapitalo poreikis specifinei rizikai pagal šios direktyvos I priedą, ir (arba) šios direktyvos II priedo reikalavimus, kurių suma yra lygi 31 straipsnio a punkte nurodyto perviršio dydžiui.

2. Jeigu perviršis išlieka daugiau kaip 10 dienų, šiems komponentams taikomas papildomas kapitalo poreikis, kuris lygus 200 proc.1 punkte minėtų reikalavimų.

3. Praėjus 10 dienų po apribojimo viršijimo, pagal 1 punktą atrinkti perviršio komponentai įrašomi į atitinkamą I lentelės 1 skilties eilutę didėjančia tvarka pagal reikalavimus specifinei rizikai, išdėstytus šios direktyvos I priede ir (arba) II priede. Papildomas kapitalo poreikis, taikomas šiems komponentams, yra lygus šios direktyvos I priede išdėstytų kapitalo reikalavimų ir (arba) II priedo reikalavimų sumai, padaugintai iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas I lentelės 2 skiltyje.

1. Prekybos tikslais laikomos pozicijos (portfelis) atitinka šiuos reikalavimus:

1. Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės mechanizmus, leidžiančius vertinimo tikslais gauti tikslius ir patikimus duomenis.

2. Sistemos ir kontrolė apima bent jau šiuos aspektus:

▼M4

▼B

Atskaitomybė turi būti teikiama valdybos pirmininkui.

3. Įstaigos vertina savo pozicijas rinkos kainomis, jei tik tai įmanoma. Pozicijų vertinimas rinkos kainomis atliekamas ne rečiau kaip kartą per dieną remiantis iš nepriklausomų šaltinių gautais duomenimis apie uždarymo kainas. Pavyzdžiui, biržos kainas, elektronines kainas arba kelių nepriklausomų geros reputacijos maklerių kotiruotas kainas.

4. Vertindama pozicijas rinkos kainomis, įstaiga taiko labiausiai riziką ribojančias pirkimo-pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai įstaigos vaidmuo formuojant tam tikros rūšies finansinės priemonės ar biržos prekės rinkos kainą yra labai svarbus ir ji gali uždaryti savo poziciją dar neužsidarius rinkai.

5. Kai įvertinti pozicijų rinkos kainomis neįmanoma, įstaigos, prieš apskaičiuodamos prekybos knygos kapitalo poreikį, savo pozicijas (portfelį) konservatyviai įvertina pagal tam tikrą modelį. Vertinimas pagal modelį – tai vertinimas, kurį atliekant vertė nustatoma taikant palyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu remiantis rinkos kaina.

6. Atliekant vertinimą pagal modelį turi būti laikomasi šių reikalavimų:

▼M4

▼B

Taikant d punktą, modelį kuria ir tvirtina asmenys, nesusiję su sandorius sudarančiais darbuotojais. Atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas. Tikrinimo metu patvirtinamas matematinių skaičiavimų, hipotezių ir programinės įrangos tinkamumas.

7. Be kiekvieną dieną atliekamo vertinimo rinkos kainomis arba vertinimo pagal kitą modelį, turėtų būti atlikta nepriklausoma kainų patikra. Tai procesas, kurio metu reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar taikant modelį naudojamų duomenų tikslumas ir nepriklausomumas. Kasdieninį vertinimą rinkos kainomis gali atlikti prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai, tačiau rinkos kainų ir taikant modelį naudojamų duomenų tikslumo patikrą turėtų atlikti su prekyba nesusiję darbuotojai ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį (arba dažniau, atsižvelgiant į rinkos (prekybinės veiklos) pobūdį). Jei nėra nepriklausomų duomenų apie kainas šaltinių arba jei jie yra subjektyvūs, gali būti pasitelktos tokios rizikos ribojimo principais pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.

8. Įstaigos nustato ir taiko procedūras, leidžiančias koreguoti vertinimo rezultatus.

9. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad būtų formaliai numatytas toks vertinimo rezultatų koregavimas: neuždirbta marža iš paskolų, uždarymo išlaidos, operacinė rizika, išankstinis sutarties nutraukimas, investavimo ir finansavimo išlaidos, būsimosios administracinės išlaidos ir, prireikus, modelio rizika.

10. Mažiau likvidžios pozicijos gali atsirasti dėl rinkos sąlygų pasikeitimo ir dėl pačios įstaigos nulemtų aplinkybių, pavyzdžiui, koncentruotų pozicijų ir (arba) ilgai laikomų pozicijų atveju.

11. Įstaigos nustato ir taiko procedūras, leidžiančias apskaičiuoti esamo mažiau likvidžių pozicijų vertinimo koregavimą. Toks koregavimas, prireikus, atliekamas papildomai prie bet kokių pozicijos vertės pokyčių, kurių reikia finansinių ataskaitų teikimo tikslais, ir sudarytas taip, kad atspindėtų pozicijos nelikvidumą. Taikant tokias procedūras, priimdamos sprendimą, ar mažiau likvidžioms pozicijoms reikalingas vertinimo koregavimas, įstaigos įvertina kelis veiksnius. Įvertinamas laikas, kurio prireiktų šiai pozicijai arba su ja susijusiai rizikai apdrausti, pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo svyravimas ir vidurkis, kotiruojamos rinkos kainos buvimas (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė) ir prekybos apimčių svyravimas bei vidurkis, įskaitant prekybos apimtis nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, rinkos koncentracija, kintamos pozicijos, įvertinimo pagal modelį lygis bei kitų modelių rizikos poveikis.

12. Įstaigos, kurios vertinimui atlikti pasitelkia trečiąsias šalis arba kurios atlieka vertinimą naudodamos modelį, nusprendžia, ar taikyti vertės rezultatų koregavimą. Be to, įstaigos apsvarsto, ar reikia nustatyti koregavimą mažiau likvidžioms pozicijoms ir šio koregavimo tinkamumą nuolat persvarsto.

13. Kompleksinių produktų atveju, be kita ko, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir n-osios eilės kredito išvestines finansines priemones, įstaigos tiksliai įvertina vertinimo koregavimo poreikį, kad būtų atsižvelgta į modelio riziką, susijusią su galimu netinkamos vertinimo metodikos naudojimu, ir riziką, susijusią su nestebimų (ir, gali būti, kad neteisingų) vertinimo modelio gradavimo parametrų taikymu.

1. Vidinis apsidraudimas yra pozicija, kuri didžiąja dalimi arba visiškai padengia riziką, susijusią su ne prekybos knygos pozicija arba pozicijų grupe. Pozicijoms, atsirandančioms dėl vidinio apsidraudimo, gali būti taikoma prekybos knygos pozicijoms galiojanti tvarka, jeigu jos laikomos prekybos tikslais ir jeigu laikomasi A ir B dalyse nustatytų bendrųjų kriterijų, kuriuos turi atitikti prekybos tikslais laikomos pozicijos ir rizikos ribojimo principais pagrįstas vertinimas. Visų pirma:

Šių sandorių stebėjimas (monitoringas) užtikrinamas tinkamomis procedūromis.

2. 1 punkto nuostatos taikomos nepažeidžiant kapitalo reikalavimų, nustatytų vidinio apsidraudimo pozicijos „ne prekybos knygos sudedamajai daliai“.

3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 punktų, tuo atveju, jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos poziciją, naudodama į prekybos knygą įtrauktą kredito išvestinę finansinę priemonę (naudodama vidinį apsidraudimą), ne prekybos knygos pozicija laikoma neapdrausta skaičiuojant kapitalo poreikį, nebent įstaiga iš tinkamo trečiosios šalies užtikrinimo teikėjo įsigyja kredito išvestinę finansinę priemonę, atitinkančią Direktyvos 2006/48/EB VIII priedo 2 dalies 19 punkte nustatytus reikalavimus dėl ne prekybos knygos pozicijų. Nepažeidžiant II priedo 11 punkto antrojo sakinio, jei šis trečiosios šalies užtikrinimas įsigytas ir skaičiuojant kapitalo poreikį pripažįstamas kaip ne prekybos knygos pozicijos apdraudimas, nei vidaus, nei išorės kredito išvestinių finansinių priemonių apdraudimas neįtraukiamas į prekybos knygą kapitalo poreikiui apskaičiuoti.

1. Įstaigos turi turėti politiką ir procedūras, kuriose būtų aiškiai apibrėžta, kurios pozicijos yra įtraukiamos į prekybos knygą kapitalo poreikio apskaičiavimo tikslu, atsižvelgiant į 11 straipsnyje nustatytus kriterijus ir į atitinkamos įstaigos rizikos valdymo pajėgumus bei praktiką. Turi būti vedama apskaita, kaip laikomasi šios politikos ir procedūrų, ir periodiškai patikrinama vidaus audito.

2. Įstaigos turi turėti politiką ir procedūras, kuriose būtų aiškiai apibrėžta prekybos knygos tvarkymas. Ši politika ir procedūros turi mažiausiai numatyti:

3. Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms pozicijas, kurios laikomos akcijomis vadovaujantis Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio l, m ir n punktų nuostatomis, jei reikia, įtraukti į prekybos knygą kaip nuosavybės vertybinius popierius arba skolos priemones, jei kredito įstaiga įrodo, kad jos vaidmuo formuojant šių pozicijų rinką yra svarbus. Šiuo atveju įstaiga turi turėti atitinkamą sistemą ir kontrolę, susijusią su prekyba turimomis nuosavų lėšų priemonėms.

4. Su prekyba susiję atpirkimo pobūdžio terminuoti sandoriai, kuriuos įstaiga įtraukia į savo ne prekybos knygą, gali būti įtraukti į prekybos knygą kapitalo poreikiui apskaičiuoti, jei bus įtraukiami visi tokio pobūdžio atpirkimo sandoriai. Šiuo tikslu su prekyba susiję atpirkimo pobūdžio sandoriai apibrėžiami laikantis 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir VII priedo A dalies nuostatų, ir abi dalys yra į prekybos knygą įtrauktų grynųjų pinigų arba vertybinių popierių pavidalu. Neatsižvelgiant į tai, kur jie būtų įrašyti, visiems atpirkimo pobūdžio sandoriams taikomas ne prekybos knygos pozicijų kapitalo poreikis sandorio šalies kredito rizikai padengti.