I SKYRIUS

DALYKAS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės, susijusios su teisės aktų nustatytu metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditu ir metinės bei konsoliduotosios informacijos apie tvarumą užtikrinimu.

▼B

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokos:

▼M3

„teisės aktų nustatytas auditas“ – metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, jei:

jį reikalaujama atlikti pagal Sąjungos teisę;

jį reikalaujama atlikti pagal nacionalinę teisę mažųjų įmonių atveju;

jis atliekamas savanoriškai paprašius mažosioms įmonėms, kuris atitinka nacionalinius teisinius reikalavimus, lygiaverčius b punkte nurodytiems auditui keliamiems reikalavimams, kai nacionalinės teisės aktuose tokie auditai apibrėžiami kaip teisės aktų nustatyti auditai;

▼M4

„teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius“ – fizinis asmuo, kurį valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtino pagal šią direktyvą atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

„audito įmonė“ – juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinės formos, patvirtintas valstybės narės kompetentingų institucijų pagal šią direktyvą atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

„trečiosios valstybės audito subjektas“ – subjektas, kuris, nepaisant jo teisinės formos, atlieka metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą arba, kai taikytina, trečiojoje valstybėje įsteigtos bendrovės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ir kuris nėra įmonė, po patvirtinimo pagal 3 straipsnį įregistruota kurioje nors valstybėje narėje kaip audito įmonė;

„trečiosios valstybės auditorius“ – fizinis asmuo, kuris atlieka metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą arba, kai taikytina, trečiojoje valstybėje įsteigtos bendrovės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ir kuris nėra asmuo, po patvirtinimo pagal 3 ir 44 straipsnius įregistruotas kurioje nors valstybėje narėje kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius;

„grupės auditorius“ – teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė(s), atliekantis (-ys) teisės aktų nustatytą konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą arba, kai taikytina, konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

▼B

„tinklas“ – tai platesnė struktūra:

—

kurios tikslas – bendradarbiavimas ir kuriai priklauso teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, ir

—

kuri aiškiai siekia pasidalyti pelną ar sąnaudas arba dalijasi bendra nuosavybe, kontrolės ar valdymo sistema, bendra kokybės kontrolės politika ir procedūromis, bendra verslo strategija, naudoja tą patį prekės ženklą arba reikšmingą dalį profesinių išteklių;

„su audito įmone susijusi įmonė“ – tai bet koks subjektas, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso, kurį su audito įmone sieja bendri savininkai, kontrolė ar vadovai;

„audito išvada“ – tai Direktyvos 78/660/EEB 51a straipsnyje ir Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnyje minima teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės teikiama išvada;

▼M3

10)

„kompetentingos institucijos“ – įstatymu paskirtos institucijos, atsakingos už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių arba konkrečių jų veiklos aspektų reguliavimą ir (arba) priežiūrą; „kompetentinga institucija“ konkrečiame straipsnyje reiškia nuorodą į instituciją, atsakingą už tame straipsnyje nurodytų funkcijų vykdymą;

▼M3 —————

▼B

12)

„tarptautiniai apskaitos standartai“ – tai tarptautiniai apskaitos standartai (TAS), tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) ir su jais susijusios interpretacijos (NAK-TFAAK paaiškinimai), šių standartų ir atitinkamų interpretacijų pakeitimai bei standartai ir su jais susijusios interpretacijos, kuriuos ateityje paskelbs ar nustatys Tarptautinė apskaitos standartų taryba (TAST);

▼M3

13)

„viešojo intereso įmonės“ – tai:

valstybės narės teisės reguliuojamos įmonės, kurių perleidžiamais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

kredito įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES ( 1 ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, išskyrus tos direktyvos 2 straipsnyje nurodytas įstaigas;

draudimo įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 91/674/EEB 2 straipsnio 1 dalyje, arba

įmonės, kurias valstybės narės priskiria viešojo intereso įmonėms, pavyzdžiui, įmonės, kurios yra labai svarbios visuomenei dėl jų verslo pobūdžio, dydžio arba jų darbuotojų skaičiaus;

▼B

14)

„kooperatyvas“ – tai Europos kooperatinė bendrovė, kaip apibrėžta 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (EKB) statuto ( 2 ) 1 straipsnyje, arba bet koks kooperatyvas, kuriam pagal Bendrijos teisę yra reikalingas teisės aktų nustatytas auditas, pvz., kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/12/EB 1 straipsnio 1 punkte, ir draudimo bendrovės, kaip apibrėžta Direktyvos 91/674/EEB 2 straipsnio 1 dalyje;

▼M3

15)

„nepraktikuojantis asmuo“ – bet kuris fizinis asmuo, kuris per savo dalyvavimą viešosios priežiūros sistemos valdyme ir trejų metų laikotarpį, einantį iškart prieš tokį dalyvavimą, neatliko teisės aktų nustatyto audito, neturėjo balsavimo teisių audito įmonėje, nebuvo audito įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narys ir nedirbo arba kitaip nebuvo susijęs su jokia audito įmone;

▼B

16)

„pagrindinis (-iai) audito partneris (-iai)“ – tai:

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kurį (-iuos) audito įmonė skiria konkrečiai audito užduočiai, atsakingu (-ais) atlikti teisės aktų nustatytą auditą audito įmonės vardu; arba

grupės audito atveju – bent jau teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kurį (-iuos) paskyrė audito įmonė ir kuris (-ie) yra atsakingas (-i) už teisės aktų nustatyto audito atlikimą grupės lygiu, bei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), paskirtas (-i) visų pirma atsakingu (-ais) reikšmingų dukterinių įmonių lygiu; arba

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius (-iai), kuris (-ie) pasirašo audito išvadą;

▼M4

16a)

pagrindinis (-iai) tvarumo partneris (-iai):

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kurį (-iuos) audito įmonė paskyrė konkrečiai informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduočiai ir kuris (-ie) yra pirmiausiai atsakingas (-i) už informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduoties atlikimą tos audito įmonės vardu, arba

konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo atveju – bent jau audito įmonės paskirtas (-i) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kuris (-ie) grupės lygmeniu pirmiausiai yra atsakingas (-i) už informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo atlikimą, ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kuris (-ie) pirmiausiai yra atsakingas (-i) reikšmingų patronuojamųjų įmonių lygmeniu, arba

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kuris (-ie) pasirašo 28a straipsnyje nurodytą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą;

▼M3

17)

„vidutinės įmonės“ – tai įmonės, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 3 ) 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 3 dalyje;

18)

„mažosios įmonės“ – tai įmonės, nurodytos Direktyvos 2013/34/ES 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje;

19)

„buveinės valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė yra patvirtinti pagal 3 straipsnio 1 dalį;

20)

„priimančioji valstybė narė“ – tai valstybė narė, kurioje teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, patvirtintas savo buveinės valstybėje narėje, taip pat nori būti patvirtintas pagal 14 straipsnį, arba valstybė narė, kurioje audito įmonė, patvirtinta savo buveinės valstybėje narėje, nori būti įregistruota arba yra registruota pagal 3a straipsnį;

▼M4

21)

informacijos apie tvarumą teikimas – informacijos apie tvarumą teikimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 18 punkte;

22)

informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas –procedūrų atlikimas, sudarantis prielaidas teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei pagal Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punktą ir 2 dalį pateikti nuomonę;

23)

nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas – atitikties vertinimo įstaiga, akredituota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 ( 4 ) konkrečiai atitikties vertinimo veiklai, nurodytai Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte, vykdyti.

▼B

II SKYRIUS

TVIRTINIMAS, TĘSTINIS MOKYMAS, ABIPUSIS PRIPAŽINIMAS

3 straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių patvirtinimas

Teisės aktų nustatytą auditą gali atlikti tik tie teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės, kuriuos patvirtina valstybė narė, kurioje atliekamas teisės aktų nustatytas auditas.

►M3 Kiekviena valstybė narė skiria kompetentingą instituciją, kaip instituciją, atsakingą už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimą. ◄

▼M3 —————

▼B

Nepažeisdamos 11 straipsnio valstybių narių kompetentingos institucijos teisės aktų nustatytą auditą atliekančiais auditoriais gali patvirtinti tik fizinius asmenis, kurie atitinka bent 4 ir 6—10 straipsniuose išdėstytus reikalavimus.

Valstybių narių kompetentingos institucijos kaip audito įmones gali patvirtinti tik tuos subjektus, kurie tenkina šias sąlygas:

fiziniai asmenys, kurie atlieka teisės aktų nustatytą auditą įmonės vardu, turi atitikti bent 4 ir 6—12 straipsniuose išdėstytus reikalavimus ir turi būti toje valstybėje narėje patvirtinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai;

▼M3

dauguma balsavimo teisių subjekte turi priklausyti audito įmonėms, kurios yra patvirtintos bet kurioje valstybėje narėje, arba fiziniams asmenims, kurie atitinka bent 4 ir 6–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Valstybės narės gali nustatyti, kad tokie fiziniai asmenys taip pat turi būti patvirtinti kitoje valstybėje narėje. Kooperatyvų, taupomųjų bankų ar panašių subjektų, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 45 straipsnyje, kooperatyvo, taupomojo banko ar panašaus subjekto, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 45 straipsnyje, patronuojamosios įmonės ar teisių perėmėjos, teisės aktų nustatytam auditui atlikti valstybės narės gali nustatyti kitas konkrečias nuostatas dėl balsavimo teisių;

▼B

didžioji dalis (iki 75 %) subjekto administravimo arba valdymo organo narių turi būti audito įmonės, kurios yra patvirtintos bet kurioje valstybėje narėje, arba fiziniai asmenys, kurie atitinka bent 4 ir 6—12 straipsniuose numatytus reikalavimus. Valstybės narės gali numatyti, kad tokie fiziniai asmenys būtų taip pat patvirtinti kitoje valstybėje narėje. Ten, kur toks organas sudarytas iš ne daugiau kaip dviejų narių, vienas šių narių turi atitikti bent šiame punkte numatytus reikalavimus;

įmonė turi atitikti 4 straipsnyje numatytą reikalavimą.

Valstybės narės gali nustatyti papildomus reikalavimus tik dėl c punkto. Tokie reikalavimai yra proporcingi keliamiems tikslams ir neviršyti to, kas yra tikrai būtina.

▼M3

3a straipsnis

Audito įmonių pripažinimas

Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies, audito įmonė, kuri yra patvirtinta vienoje valstybėje narėje, turi teisę atlikti teisės aktų nustatytus auditus kitoje valstybėje narėje, jeigu pagrindinis audito partneris, kuris atlieka teisės aktų nustatytą auditą audito įmonės vardu priimančiojoje valstybėje narėje atitinka 3 straipsnio 4 dalies a punkto reikalavimus.

Audito įmonė, kuri nori atlikti teisės aktų nustatytus auditus kitoje valstybėje narėje nei jos buveinės valstybė narė, registruojasi priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 15 ir 17 straipsnius.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija įregistruoja audito įmonę, jei ji įsitikina, kad audito įmonė yra registruota buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje. Jei priimančioji valstybė narė ketina pasitikėti pažymėjimu, patvirtinančiu audito įmonės registraciją buveinės valstybėje narėje, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas nebūtų išduotas anksčiau nei prieš tris mėnesius. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija informuoja buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją apie audito įmonės registraciją.

▼B

4 straipsnis

Nepriekaištinga reputacija

Kompetentingos valstybės narės institucijos gali patvirtinti tuos fizinius asmenis arba įmones, kurių reputacija yra nepriekaištinga.

5 straipsnis

Patvirtinimo panaikinimas

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės patvirtinimas panaikinamas, jei buvo rimtai sukompromituota to asmens arba audito įmonės reputacija. Valstybės narės gali suteikti protingą laiko tarpą, per kurį būtų galima patenkinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Audito įmonės patvirtinimas panaikinamas, jei nevykdomi 3 straipsnio 4 dalies b ir c punktų reikalavimai. Tačiau valstybės narės gali suteikti protingą laiko tarpą, per kurį būtų galima patenkinti šiuos reikalavimus.

▼M3

Jei dėl bet kurios priežasties teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės patvirtinimas yra panaikinamas, buveinės valstybės narės, kurioje patvirtinimas panaikinamas, kompetentinga institucija praneša apie tą faktą ir panaikinimo priežastis priimančiųjų valstybių narių, kuriose teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė yra taip pat registruoti pagal 3a straipsnį, 16 straipsnio 1 dalies c punktą ir 17 straipsnio 1 dalies i punktą, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

▼M4

6 straipsnis

Profesinė kvalifikacija

Nedarant poveikio 11 straipsniui, fizinis asmuo gali būti patvirtintas atlikti teisės aktų nustatytą auditą tik po to, kai jis įgyja išsilavinimą, leidžiantį stoti į universitetą, arba jį atitinkantį išsilavinimą, baigia teorinio parengimo kursus, atlieka praktiką ir išlaiko atitinkamos valstybės narės organizuojamą ar pripažintą universitetinio baigiamojo egzamino arba lygiaverčio profesinės kompetencijos lygio egzaminą.

Fizinis asmuo, be šio straipsnio 1 dalyje numatyto patvirtinimo atlikti teisės aktų nustatytą auditą, gali būti patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, kai įvykdomi šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 14 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyti papildomi specialieji reikalavimai.

32 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų konvergencijos. Taip bendradarbiaudamos tos kompetentingos institucijos atsižvelgia į audito ir auditoriaus profesijos pokyčius, visų pirma į jau pasiektą profesijos srities konvergenciją. Jos bendradarbiauja su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu ir Reglamento (ES) Nr. 537/2014 20 straipsnyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis tiek, kiek tokia konvergencija susijusi su teisės aktų nustatytu viešojo intereso įmonių auditu ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu.

7 straipsnis

Profesinės kompetencijos egzaminas

6 straipsnio 1 dalyje nurodytu profesinės kompetencijos egzaminu užtikrinamas būtinas disciplinų, susijusių su teisės aktų nustatyto audito atlikimu, teorinių žinių lygis ir gebėjimas pritaikyti tokias žinias praktikoje. Bent dalis šio egzamino laikoma raštu.

Tam, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius taip pat būtų patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, 6 straipsnyje nurodytu profesinės kompetencijos egzaminu užtikrinamas būtinas disciplinų, susijusių su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, teorinių žinių lygis ir gebėjimas pritaikyti tokias žinias praktikoje. Bent dalis šio egzamino laikoma raštu.

▼B

8 straipsnis

Teorinių žinių testas

Egzamino dalį sudarantis teorinių žinių testas visų pirma apima šiuos dalykus:

bendroji apskaitos teorija ir principai,

su metinės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimu susiję teisiniai reikalavimai ir standartai,

tarptautiniai apskaitos standartai,

finansų analizė,

sąnaudų ir valdymo apskaita,

rizikos valdymas ir vidaus kontrolė,

auditas ir profesiniai įgūdžiai,

su teisės aktų nustatytu auditu ir jį atliekančiais auditoriais susiję teisiniai reikalavimai ir profesiniai standartai,

▼M3

tarptautiniai audito standartai, kaip nurodyta 26 straipsnyje,

▼B

profesinė etika ir nepriklausomumas.

Jis taip pat apima bent jau šiuos dalykus tiek, kiek jie susiję su auditu:

įmonių teisė ir bendrovių valdymas,

bankroto teisė ir panašios procedūros,

mokesčių teisė,

civilinė ir komercinė teisė,

socialinės apsaugos ir darbo teisė,

informacinės technologijos ir kompiuterinės sistemos,

verslas, bendroji ir finansų ekonomika,

matematika ir statistika,

pagrindiniai įmonių finansų valdymo principai.

▼M3 —————

▼M4

Tam, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius taip pat būtų patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, 1 dalyje nurodytas teorinių žinių egzaminas, be kita ko, apima bent šiuos dalykus:

su teikiamos metinės ir konsoliduotosios informacijos apie tvarumą rengimu susijusius teisinius reikalavimus ir standartus;

tvarumo analizę;

su tvarumo klausimais susijusius išsamaus patikrinimo procesus;

26a straipsnyje nurodytus informacijos apie tvarumą teikimo teisinius reikalavimus ir užtikrinimo standartus.

▼B

9 straipsnis

Išimtys

Nukrypdama nuo 7 ir 8 straipsnių, valstybė narė gali numatyti, kad asmuo, išlaikęs universitetinį ar lygiavertį egzaminą, arba turintis universiteto diplomą ar jį atitinkančią kvalifikaciją vienoje ar daugiau iš 8 straipsnyje išvardytų disciplinų, gali būti atleistas nuo šių disciplinų teorinių žinių testo.

Nukrypdama nuo 7 straipsnio, valstybė narė gali numatyti, kad asmuo, turintis universiteto diplomą arba jį atitinkančią kvalifikaciją vienoje ar daugiau iš 8 straipsnyje išvardytų disciplinų, gali būti atleistas nuo egzamino, kurio metu tikrinamas gebėjimas taikyti įgytas šių disciplinų teorines žinias praktikoje, jeigu toks asmuo baigė tų disciplinų praktinius mokymus išlaikydamas egzaminą arba gaudamas valstybės pripažintą diplomą.

10 straipsnis

Praktiniai mokymai

▼M3

Siekiant užtikrinti gebėjimą teorines žinias taikyti praktikoje, įtraukiant tokį testą į egzaminą, besimokantysis turi baigti mažiausiai trejų metų trukmės praktinius mokymus, inter alia, metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų arba panašių finansinių ataskaitų audito srityje. Mažiausiai du trečdaliai tokių praktinių mokymų atliekama vadovaujant bet kurioje valstybėje narėje patvirtintam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei.

▼M4

Tam, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba stažuotojas taip pat būtų patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, bent aštuoni pirmoje pastraipoje nurodyto praktinio mokymo mėnesiai turi apimti metinės ar konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą arba kitas su tvarumu susijusias paslaugas.

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad visas parengimas būtų atliekamas vadovaujant asmenims, kurie tinkamai garantuoja savo gebėjimą suteikti praktinį parengimą.

11 straipsnis

Ilgalaikės praktinės patirties metu įgyjama kvalifikacija

Valstybė narė gali patvirtinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių, kuris neatitinka 6 straipsnyje numatytų reikalavimų, jei jis gali įrodyti:

kad jis 15 metų užsiėmė profesine veikla, dėl kurios įgijo pakankamai patirties finansų, teisės ir buhalterinės apskaitos srityse, bei yra išlaikęs 7 straipsnyje nurodytą profesinės kompetencijos egzaminą, arba

kad jis 7 metus užsiėmė profesine veikla tose srityse ir baigė 10 straipsnyje nurodytus praktinius mokymus bei išlaikė 7 straipsnyje nurodytą profesinės kompetencijos egzaminą.

▼M4

12 straipsnis

Praktinio mokymo ir teorinio parengimo derinimas

Valstybės narės gali nustatyti, kad 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dalykų teorinio parengimo laikotarpiai būtų įskaičiuojami į 11 straipsnyje nurodytą profesinės veiklos laikotarpį, jei baigus tokį teorinio parengimo kursą bus išlaikytas valstybės narės pripažintas egzaminas. Toks parengimas turi trukti ne mažiau kaip vienus metus ir dėl jo profesinės veiklos laikotarpis negali būti sutrumpintas daugiau kaip ketveriais metais.

Profesinės veiklos ir praktinio mokymo laikotarpis negali būti trumpesnis už teorinio parengimo kursą drauge su praktiniu mokymu, kurio reikalaujama pagal 10 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.

▼M3

13 straipsnis

Tęstinis mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai privalėtų dalyvauti atitinkamose tęstinio mokymo programose ir taip palaikytų pakankamai aukštą teorinių žinių, profesinių įgūdžių ir etikos lygį, o nesilaikantiems tęstinio mokymo reikalavimų būtų taikomos atitinkamos 30 straipsnyje nurodytos sankcijos.

14 straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių iš kitos valstybės narės patvirtinimas

Kompetentingos institucijos nustato teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, kurie yra patvirtinti kitose valstybėse narėse, patvirtinimo tvarką. Ta tvarka neviršija reikalavimo baigti adaptacijos laikotarpį, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB ( 5 ) 3 straipsnio 1 dalies g punkte, arba išlaikyti tinkamumo testą, kaip apibrėžta tos nuostatos h punkte.

Priimančioji valstybė narė sprendžia, ar patvirtinimo siekiančiam pareiškėjui taikomas adaptacijos laikotarpis, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies g punkte, ar tinkamumo testas, kaip apibrėžta tos nuostatos h punkte.

Adaptacijos laikotarpis neturi viršyti trejų metų ir turi būti atliekamas pareiškėjo vertinimas.

Tinkamumo testas vykdomas viena iš kalbų, leidžiamų vartoti pagal priimančiosios valstybės narės priimtas kalbų vartojimo taisykles. Tikrinamos tik teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus žinios apie priimančiosios valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kiek jie gali būti svarbūs atliekant teisės aktų nustatytą auditą.

▼M4

Tam, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius taip pat būtų patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, pirmoje pastraipoje nurodytas tinkamumo testas turi apimti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus tinkamų žinių apie priimančiosios valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kiek tai susiję su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, patikrinimą.

▼M3

Kompetentingos institucijos bendradarbiauja CEAOB sistemoje siekdamos adaptacijos laikotarpio ir tinkamumo testo reikalavimų konvergencijos. Jos užtikrina, kad reikalavimai būtų skaidresni ir labiau nuspėjami. Jos bendradarbiauja su CEAOB ir Reglamento (ES) Nr. 537/2014 20 straipsnyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis tiek, kiek tokia konvergencija susijusi su viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytais auditais.

▼M4

14a straipsnis

Iki 2024 m. sausio 1 d. patvirtinti arba pripažinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir asmenys, kurių patvirtinimo teisės aktų nustatytą auditą atliekančiais auditoriais procesas 2024 m. sausio 1 d. dar nėra užbaigtas

Valstybės narės užtikrina, kad iki 2024 m. sausio 1 d. patvirtintiems arba pripažintiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams nebūtų taikomi šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir 14 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos reikalavimai.

Valstybės narės užtikrina, kad asmenims, kurių patvirtinimo procesas, numatytas 6–14 straipsniuose, 2024 m. sausio 1 d. dar nėra užbaigtas, nebūtų taikomi šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir 14 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos reikalavimai, jei jos šį procesą užbaigs ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

Valstybės narės užtikrina, kad iki 2026 m. sausio 1 d. patvirtinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, norintys atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, pagal 13 straipsnyje nurodytą tęstinio švietimo reikalavimą įgytų reikalingų žinių apie informacijos apie tvarumą teikimą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, įskaitant 8 straipsnio 3 dalyje išvardytus dalykus.

▼B

III SKYRIUS

REGISTRACIJA

15 straipsnis

Viešasis registras

▼M3

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės būtų įtraukti į viešąjį registrą, kaip nurodyta 16 ir 17 straipsniuose. Išskirtinėmis aplinkybėmis valstybės narės gali nukrypti nuo šiame straipsnyje ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl informacijos atskleidimo tik tiek, kiek tai yra būtina siekiant sumažinti gresiančią ir reikšmingą grėsmę bet kurio asmens asmeniniam saugumui.

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė būtų identifikuojami viešajame registre individualiu numeriu. Registravimo informacija saugoma registre elektronine forma ir yra elektroniniu būdu prieinama visuomenei.

Valstybės registre nurodomi kompetentingų institucijų pavadinimai ir adresai, kurios yra atsakingos už patvirtinimą, kaip numatyta 3 straipsnyje, kokybės užtikrinimą, kaip numatyta 29 straipsnyje, teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių veiklos tyrimą ir sankcijų taikymą, kaip numatyta 30 straipsnyje, ir viešąją priežiūrą, kaip numatyta 32 straipsnyje.

Valstybės narės užtikrina, kad viešasis registras pradėtų visiškai veikti iki 2009 m. birželio 29 d.

16 straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių registravimas

▼M4

Viešajame registre nurodoma bent ši informacija apie teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius:

vardas, pavardė, adresas ir registracijos numeris;

jei taikoma, audito įmonės (-ių), kurioje (-iose) dirba teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba su kuria (-iomis) jis yra susijęs kaip partneris ar kaip kitaip, pavadinimas, adresas, interneto svetainės adresas ir registracijos numeris;

informacija apie tai, ar teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius taip pat yra patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

visi kiti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus registravimo kitų valstybių narių kompetentingose institucijose ir auditoriaus registravimo trečiosiose valstybėse duomenys, įskaitant registravimo institucijos (-ų) pavadinimą (-us) ir, jei taikytina, registracijos numerį (-ius), ir tai, ar registracija susijusi su teisės aktų nustatytu auditu, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu ar abiem paslaugomis.

▼B

Trečiųjų šalių auditoriai, registruoti pagal 45 straipsnį, aiškiai registruojami kaip trečiųjų šalių auditoriai, o ne kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai.

▼M4

Registre nurodoma, ar pirmoje pastraipoje nurodyti trečiosios valstybės auditoriai yra užregistruoti atlikti teisės aktų nustatytą auditą, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ar abi paslaugas.

▼B

17 straipsnis

Audito įmonių registracija

Viešajame registre nurodoma bent ši minimali informacija apie audito įmones:

pavadinimas, adresas ir registracijos numeris;

teisinė forma;

kontaktinė informacija, pagrindinis kontaktinis asmuo ir, jei tinkama, interneto svetainės adresas;

kiekvieno biuro adresas valstybėje narėje;

▼M4

visų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, kurie yra audito įmonės darbuotojai arba asocijuoti partneriai ar kitaip su ja susiję, vardai, pavardės ir registracijos numeriai, taip pat tai, ar jie yra taip pat patvirtinti atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

▼B

visų savininkų ir akcininkų vardai ir darbo adresai;

administracijos ar valdymo organų narių pavardės ir darbo adresai;

jei taikoma, skelbiama priklausomybė tinklui ir įmonių narių ir su audito įmone susijusių įmonių pavadinimų bei adresų sąrašas arba nuoroda, kur yra skelbiama tokia informacija;

▼M4

visi kiti audito įmonės registravimo kitų valstybių narių kompetentingose institucijose ir audito subjekto registravimo trečiosiose valstybėse duomenys, įskaitant registravimo institucijos (-ų) pavadinimą (-us) ir, jei taikytina, registravimo numerį (-ius) ir tai, ar registracija susijusi su teisės aktų nustatytu auditu, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu ar abiem paslaugomis.

▼M3

kai tinkama, nurodoma, ar audito įmonė yra registruota pagal 3a straipsnio 3 dalį.

▼B

Trečiųjų šalių audito subjektai, registruoti pagal 45 straipsnį, yra aiškiai registruojami kaip tokie, o ne kaip audito įmonės.

▼M4

Registre nurodoma, ar pirmoje pastraipoje nurodyti trečiosios valstybės audito subjektai yra užregistruoti atlikti teisės aktų nustatytą auditą, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ar abi paslaugas.

▼B

18 straipsnis

Registravimo informacijos atnaujinimas

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės nedelsiant informuotų kompetentingas institucijas, atsakingas už viešąjį registrą, apie bet kokį viešajame registre esančios informacijos pasikeitimą. Registras atnaujinamas nedelsiant po pranešimo apie informacijos pasikeitimą.

19 straipsnis

Atsakomybė už informaciją registre

Informaciją, suteiktą atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal 16, 17 ir 18 straipsnius, patvirtina parašu teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė. Jei kompetentinga institucija numato duomenų teikimą elektroniniu būdu, tai gali būti padaryta, pvz., naudojant elektroninio parašo priemonę, kaip apibrėžta 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos ( 6 ) 2 straipsnio 1 punkte.

20 straipsnis

Kalba

Viešajame registre įtraukta informacija pateikiama viena iš kalbų, leidžiamų vartoti pagal atitinkamos valstybės narės priimtas kalbų vartojimo taisykles.

Valstybės narės papildomai gali leisti į viešąjį registrą įtraukti informaciją bet kuria kita oficialiąja Bendrijos kalba (kalbomis). Valstybės narės gali pareikalauti, kad informacijos vertimas būtų patvirtintas.

Visais atvejais, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad registre būtų nurodoma, ar vertimas buvo patvirtintas, ar ne.

▼M5

20a straipsnis

Informacijos prieinamumas Europos bendrame prieigos punkte

Nuo 2030 m. sausio 10 d. valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 30c straipsnyje nurodyta informacija būtų padaryta prieinama Europos bendrame prieigos punkte (toliau – ESAP), sukurtame pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/2859 ( 7 ). Tuo tikslu duomenis renkanti įstaiga, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 2 punkte, yra kompetentinga institucija pagal šią direktyvą.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija atitiktų šiuos reikalavimus:

būtų pateikta nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 3 punkte;

prie jos būtų pridėti šie metaduomenys:

visi teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus, su kuriuo yra susijusi informacija, vardai, pavardės arba visi audito įmonės, su kuria yra susijusi informacija, pavadinimai;

ii)

jei yra, audito įmonės juridinio asmens identifikatorius, kaip nurodyta pagal Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalies b punktą;

iii)

informacijos rūšis, kaip suklasifikuota pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies c punktą;

iv)

nurodymas, ar informacija apima asmens duomenis.

Nuo 2030 m. sausio 10 d. valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 15 straipsnyje nurodyta informacija būtų padaryta prieinama ESAP. Tuo tikslu duomenis renkanti įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 2 punkte, yra viešasis registras.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija atitiktų šiuos reikalavimus:

būtų pateikta nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 3 punkte;

prie jos būtų pridėti šie metaduomenys:

visi teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus, su kuriuo yra susijusi informacija, vardai, pavardės arba visi audito įmonės, su kuria yra susijusi informacija, pavadinimai;

ii)

jei yra, audito įmonės juridinio asmens identifikatorius, kaip nurodyta pagal Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalies b punktą;

iii)

informacijos rūšis, kaip suklasifikuota pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies c punktą;

iv)

nurodymas, ar informacija apima asmens duomenis.

▼B

IV SKYRIUS

PROFESINĖ ETIKA, NEPRIKLAUSOMUMAS, OBJEKTYVUMAS, KONFIDENCIALUMAS IR PROFESINĖ PASLAPTIS

21 straipsnis

▼M3

Profesinė etika ir skepticizmas

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad visiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms būtų taikomi profesinės etikos principai, apimantys bent jau jų vykdomą atstovavimo visuomenės interesams funkciją, sąžiningumą ir objektyvumą, profesinę kompetenciją ir uolumą.

▼M3

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atlikdami teisės aktų nustatytą auditą, per visą auditą laikytųsi profesinio skepticizmo principo, ir pripažintų, kad informacijoje gali būti reikšmingų iškraipymų dėl faktų arba elgesio, rodančių, kad padaryta pažeidimų, įskaitant sukčiavimą ir klaidas, nepaisydamas to, kad ankstesnė teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės patirtis rodo, jog audituojamo subjekto vadovybė ir už įmonės valdymą atsakingi asmenys buvo dori ir sąžiningi.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė laikosi profesinio skepticizmo principo, ypač tada, kai tikrina vadovybės prognozes dėl tikrosios vertės, turto vertės sumažėjimo, atidėjinių ir būsimų pinigų srautų, kurios svarbios įmonės galimybei tęsti veiklą.

Šiame straipsnyje „profesinis skepticizmas“ – tai požiūris, kurio laikantis abejojama, atsargiai vertinamos sąlygos, galinčios rodyti, kad informacija gali būti reikšmingai iškraipyta dėl klaidų arba dėl sukčiavimo, ir kritiškai vertinami audito įrodymai.

▼B

22 straipsnis

Nepriklausomumas ir objektyvumas

▼M3

Valstybės narės užtikrina, kad atlikdamas teisės aktų nustatytą auditą teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė ir bet kuris fizinis asmuo, galintis daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį teisės aktų nustatyto audito rezultatams, nebūtų priklausomi nuo audituojamo subjekto ir nedalyvautų audituojamam subjektui priimant sprendimus.

Jie turi būti nepriklausomi bent jau laikotarpiu, kurį apima audituotinos finansinės ataskaitos, ir laikotarpiu, kurį atliekamas teisės aktų nustatytas auditas.

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė imtųsi visų pagrįstų priemonių, kuriomis užtikrintų, kad atliekant teisės aktų nustatytą auditą, jų nepriklausomumo nepaveiktų jokie esami arba galimi interesų konfliktai, verslo arba kiti tiesioginiai ar netiesioginiai santykiai, kurie apima teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę, atliekančius teisės aktų nustatytą auditą ir, atitinkamais atvejais, jų tinklą, vadovus, auditorius, darbuotojus, bet kuriuos kitus fizinius asmenis, kurių paslaugomis gali naudotis arba jas kontroliuoja teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, arba bet kurį kitą tiesiogiai arba netiesiogiai su teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi arba audito įmone kontrolės ryšiais susijusį asmenį.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė neatlieka teisės aktų nustatyto audito, jei esama savikontrolės, savanaudiškų interesų, tarpininkavimo, familiarumo ar bauginimo grėsmės, kuri atsiranda dėl finansinių, asmeninių, verslo, darbo ar kitų ryšių tarp:

—

teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus, audito įmonės, jų tinklo ir bet kurio fizinio asmens, galinčio daryti poveikį teisės aktų nustatyto audito rezultatams, ir

—

audituojamo subjekto,

kuriuos vertindamas objektyvus, protingas ir informuotas trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į taikomas apsaugos priemones, padarytų išvadą, jog kilo pavojus teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės nepriklausomumui.

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, audito įmonė, jų pagrindiniai audito partneriai, darbuotojai ir bet kurie kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis naudojasi arba kurių paslaugas kontroliuoja toks teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė ir kurie tiesiogiai dalyvauja atliekant teisės aktų nustatytą audito veiklą, taip pat su jais artimai susiję asmenys, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2004/72/EB ( 8 ) 1 straipsnio 2 dalyje, atlikdami teisės aktų nustatyto audito veiklą negalėtų turėti ar gauti materialios ir tiesioginės naudos iš jokios finansinės priemonės, kurią išleido, garantuoja arba kitaip remia bet kuris audituojamas subjektas, išskyrus pagal diversifikuoto kolektyvinio investavimo schemas netiesiogiai turimus interesus, įskaitant valdomus fondus, pavyzdžiui, pensijų arba gyvybės draudimo fondus, arba dalyvauti kuriame nors sandoryje dėl bet kurios finansinės priemonės.

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė audito dokumentuose nurodytų reikšmingas auditoriaus ar audito įmonės nepriklausomumo grėsmes ir jų įtakai sumažinti taikomas apsaugos priemones.

▼M3

Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodyti asmenys arba įmonės nedalyvautų atliekant konkretaus audituojamo subjekto teisės aktų nustatytą auditą arba kitaip nedarytų įtakos šio audito rezultatams, jei jie:

turi audituojamo subjekto finansinių priemonių, išskyrus pagal diversifikuoto kolektyvinio investavimo schemas netiesiogiai turimus interesus;

turi bet kurio su audituojamu subjektu susijusio subjekto finansinių priemonių, kurių turėjimas nuosavybės teise gali sukelti interesų konfliktą arba paprastai gali būti manoma, kad jį sukels, išskyrus pagal diversifikuoto kolektyvinio investavimo schemas netiesiogiai turimus interesus;

1 dalyje nurodytu laikotarpiu su tuo audituojamu subjektu turėjo darbo, verslo arba kitų ryšių, kurie gali sukelti interesų konfliktą arba paprastai gali būti manoma, kad jį sukels.

▼M3

2 dalyje nurodyti asmenys ar įmonės negali tarpininkauti arba priimti piniginių ar nepiniginių dovanų arba paslaugų iš audituojamo subjekto arba bet kurio su audituojamu subjektu susijusio subjekto, išskyrus atvejus, kai objektyvaus, protingo ir informuoto trečiojo asmens nuomone jų vertė būtų nereikšminga arba neesminė.

Jei laikotarpiu, kurį apima finansinės ataskaitos, audituojamą subjektą įsigyja kitas subjektas arba jei jis susijungia su kitu subjektu ar įsigyja kitą subjektą, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė nustato ir įvertina visus esamus ar neseniai buvusius interesus ar santykius – įskaitant visas tam subjektui suteiktas ne audito paslaugas, kurios, atsižvelgiant į taikomas apsaugos priemones, galėtų kelti grėsmę auditoriaus nepriklausomumui ir gebėjimui tęsti teisės aktų nustatytą auditą po faktinės susijungimo ar įsigijimo dienos.

Kiek įmanoma greičiau ir bet kuriuo atveju per tris mėnesius teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė imasi visų veiksmų, kurie gali būti reikalingi bet kokiems dabartiniams interesams ar santykiams, kurie keltų grėsmę jų nepriklausomumui, nutraukti, ir, kai įmanoma, imasi apsaugos priemonių siekiant sumažinti bet kokią grėsmę jų nepriklausomumui, kylančią dėl ankstesnių ir dabartinių interesų ir santykių.

22a straipsnis

Buvusių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių darbuotojų įdarbinimas audituojamuose subjektuose

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba pagrindinis audito partneris, kuris atlieka teisės aktų nustatytą auditą audito įmonės vardu, nepasibaigus vienų metų, o viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito atveju – dvejų metų laikotarpiui nuo to laiko, kai jis netenka teisės aktų nustatyto auditoriaus arba pagrindinio audito partnerio įgaliojimų, susijusių su audito atlikimu:

neužimtų pagrindinių vadovaujamų pareigų audituojamame subjekte;

kai taikytina, netaptų audituojamo subjekto audito komiteto, o jei tokio komiteto nėra – organo, kuris vykdo audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, nariu;

netaptų nevykdomuoju audituojamo subjekto administracinio arba priežiūros organo nariu.

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės darbuotojai ir partneriai, kurie nėra pagrindiniai teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės audito partneriai, taip pat joks kitas fizinis asmuo, kurio paslaugomis toks teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė naudojasi arba kurio paslaugas kontroliuoja, kai tokie darbuotojai, partneriai arba kiti fiziniai asmenys yra asmeniškai patvirtinti kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, neužimtų jokių 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų pareigų anksčiau nei praėjus bent vieniems metams nuo to laiko, kai jie tiesiogiai dalyvavo atliekant teisės aktų nustatytą auditą.

22b straipsnis

Pasirengimas atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir grėsmių nepriklausomumui įvertinimas

Valstybės narės užtikrina, kad prieš sutikdami atlikti arba tęsdami teisės aktų nustatytą auditą teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įvertintų ir dokumentuose užfiksuotų:

—

ar jie atitinka šios direktyvos 22 straipsnio reikalavimus,

—

ar esama grėsmių jų nepriklausomumui ir taikytinų apsaugos priemonių toms grėsmėms sumažinti,

—

ar jie turi kompetentingų darbuotojų, laiko ir išteklių, kad tinkamai atliktų teisės aktų nustatytą auditą,

—

ar audito įmonės atveju pagrindinis audito partneris valstybėje narėje, kurioje reikalaujama atlikti teisės aktų nustatytą auditą, yra patvirtintas teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi.

Valstybės narės gali nustatyti supaprastintus reikalavimus 2 straipsnio 1 punkto b ir c papunkčiuose nurodytų auditų atveju.

▼B

23 straipsnis

Konfidencialumas ir profesinė paslaptis

Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija ir dokumentai, kuriais atlikdami teisės aktų nustatytą auditą gali naudotis teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės, būtų apsaugoti reikiamomis konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklėmis.

▼M3

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ar audito įmonėms skirtos konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklės neturi kliudyti vykdyti šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų.

Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pakeičiami kitu teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi arba audito įmone, ankstesnis teisės aktų nustatytą auditą atlikęs auditorius arba audito įmonė audito atlikimą perimančiam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei suteikia visą reikiamą informaciją apie audituojamą subjektą ir paskutinį to subjekto auditą.

▼B

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, kurie nebedalyvauja atliekant konkrečią audito užduotį, ir buvusiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms ir toliau taikomos 1 ir 2 dalyse numatytos nuostatos tos audito užduoties atžvilgiu.

▼M3

Kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė atlieka įmonės, priklausančios grupei, kurios patronuojančioji įmonė yra trečiojoje šalyje, teisės aktų nustatytą auditą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklės neturi kliudyti teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei perduoti atitinkamų dokumentų apie atliktą audito darbą grupės auditoriui, kuris yra trečiojoje šalyje, jei tie dokumentai yra reikalingi patronuojančiosios įmonės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditui atlikti.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys įmonės, trečiojoje šalyje išleidusios vertybinius popierius arba priklausančios grupei, kuri teisės aktų nustatytas konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengia trečiojoje šalyje, teisės aktų nustatytą auditą, atitinkamoms trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms gali perduoti audito darbo dokumentus arba kitus turimus su to subjekto auditu susijusius dokumentus tik 47 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Perduodant informaciją trečiojoje šalyje esančiam grupės auditoriui laikomasi Direktyvos 95/46/EB IV skyriaus ir taikomų nacionalinių asmens duomenų apsaugos taisyklių.

▼B

24 straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, atliekančių teisės aktų nustatytą auditą audito įmonių vardu, nepriklausomumas ir objektyvumas

Valstybės narės užtikrina, kad audito įmonių savininkai ir akcininkai, o taip pat tokios įmonės arba su ja susijusios įmonės administracijos, valdymo ir priežiūros organų nariai nedalyvautų atliekant teisės aktų nustatytą auditą tokiu būdu, kuris galėtų pakenkti audito įmonės vardu teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus nepriklausomumui ir objektyvumui.

▼M3

24a straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių vidaus organizacinė struktūra

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė atitiktų šiuos organizacinės struktūros reikalavimus:

audito įmonė įdiegia tinkamą politiką ir procedūras, siekdama užtikrinti, kad jos savininkai ar akcininkai, taip pat šios įmonės arba su ja susijusios įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai nedalyvautų atliekant teisės aktų nustatytą auditą jokiu būdu, kuris galėtų pakenkti audito įmonės vardu teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus nepriklausomumui ir objektyvumui;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turi patikimas administracines ir apskaitos procedūras, vidaus kokybės kontrolės mechanizmus, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras, veiksmingą informacijos tvarkymo sistemų kontrolės ir apsaugos tvarką.

Tie vidaus kokybės kontrolės mechanizmai sukuriami tam, kad būtų užtikrintas sprendimų ir procedūrų laikymasis visais audito įmonės lygmenimis ar visoje teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus darbo struktūroje;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia tinkamą politiką ir procedūras, siekdamas (-a) užtikrinti, kad jo (jos) darbuotojai ir kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis jis (ji) naudojasi, kurių paslaugas kontroliuoja arba kurie tiesiogiai dalyvauja atliekant teisės aktų nustatytą auditą, turėtų tinkamų žinių ir patirties paskirtoms pareigoms vykdyti;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia tinkamą politiką ir procedūras, siekdamas (-a) užtikrinti, kad svarbios audito funkcijos nebūtų perkamos iš trečiųjų šalių tokiu būdu, kuris pakenktų teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės vidaus kokybės kontrolei ir kompetentingų institucijų gebėjimui prižiūrėti, kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė laikosi šioje direktyvoje, o kai taikoma – Reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytų pareigų;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia tinkamą ir veiksmingą organizacinę ir administracinę tvarką, kad užkirstų kelią bet kokiai grėsmei, kuri kyla jų nepriklausomumui, kaip nurodyta 22, 22a ir 22b straipsniuose, tą grėsmę nustatytų, pašalintų arba valdytų ir atskleistų;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia tinkamas teisės aktų nustatyto audito atlikimo, darbuotojų mokymo, jų darbo priežiūros bei peržiūros ir audito bylos sudarymo politiką ir procedūras, kaip nurodyta 24b straipsnio 5 dalyje;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia vidaus kokybės kontrolės sistemą, kad užtikrintų teisės aktų nustatyto audito kokybę.

Kokybės kontrolės sistema apima bent f punkte nurodytą politiką ir procedūras. Audito įmonės atveju atsakomybė už vidaus kokybės kontrolės sistemą tenka asmeniui, kuris atitinka teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui keliamus reikalavimus;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pasitelkia tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras, kad užtikrintų savo vykdomos teisės aktų nustatyto audito veiklos tęstinumą ir reguliarumą;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė taip pat įdiegia tinkamą ir veiksmingą organizacinę ir administracinę tvarką, skirtą spręsti ir registruoti incidentus, kurie turi arba gali turėti rimtų padarinių jų teisės aktų nustatyto audito veiklos sąžiningumui;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė taiko tinkamą atlyginimų politiką, įskaitant pelno pasidalijimo politiką, kuria suteikia pakankamai paskatų užtikrinti audito kokybę. Visų pirma pajamų, kurias teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė gauna iš audituojamam subjektui teikiamų ne audito paslaugų, suma negali įeiti į jokio asmens, dalyvaujančio atliekant auditą ar galinčio daryti įtaką audito eigai, darbo vertinimą ir atlyginimą;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė stebi ir vertina pagal šią direktyvą, o kai taikoma – pagal Reglamentą (ES) Nr. 537/2014 įdiegtų savo sistemų, vidaus kokybės kontrolės mechanizmų bei tvarkos tinkamumą ir veiksmingumą ir imasi reikiamų priemonių bet kokiems trūkumams pašalinti. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė visų pirma atlieka metinį g punkte nurodytos savo vidaus kokybės kontrolės sistemos vertinimą. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo dokumentus apie to vertinimo rezultatus ir siūlomas priemones vidaus kokybės kontrolės sistemai pakeisti.

Pirmoje pastraipoje nurodyta politika ir procedūros įforminamos dokumentuose ir paviešinamos teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės darbuotojams.

Valstybės narės gali nustatyti supaprastintus reikalavimus 2 straipsnio 1 punkto b ir c papunkčiuose nurodytų auditų atveju.

Jokios šios dalies d punkte nurodytos iš trečiųjų šalių perkamos audito funkcijos neturi daryti poveikio teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės atsakomybei audituojamo subjekto atžvilgiu.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, vykdydami reikalavimus, susijusius su šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis pareigomis, atsižvelgia į savo veiklos mastą ir sudėtingumą.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turi sugebėti įrodyti kompetentingai institucijai, kad ši politika ir procedūros, kurios skirtos tokiai atitikčiai užtikrinti, yra tinkamos atsižvelgiant į teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės veiklos mastą ir sudėtingumą.

24b straipsnis

Darbo organizavimas

▼M4

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai teisės aktų nustatytą auditą atlieka audito įmonė, ta audito įmonė paskirtų bent vieną pagrindinį audito partnerį. Audito įmonė pagrindiniam (-iams) audito parteriui (-iams) suteikia pakankamai išteklių ir darbuotojų, turinčių reikiamą kompetenciją ir gebėjimų, kad jis (jie) galėtų tinkamai atlikti savo pareigas.

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atlieka audito įmonė, ta audito įmonė paskirtų bent vieną pagrindinį tvarumo partnerį, kuris gali būti pagrindinis audito partneris arba vienas iš tų partnerių. Audito įmonė pagrindiniam (-iams) tvarumo parteriui (-iams) suteikia pakankamai išteklių ir darbuotojų, turinčių reikiamą kompetenciją ir gebėjimų, kad jis (jie) galėtų tinkamai atlikti savo pareigas.

Siekiant audito ir užtikrinimo atlikimo kokybės, nepriklausomumas ir kompetencija yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos audito įmonė pasirenka pagrindinį (-ius) audito partnerį (-ius) ir, kai taikytina, pagrindinį (-ius) tvarumo partnerį (-ius).

Pagrindinis (-iai) audito partneris (-iai) aktyviai dalyvauja atliekant teisės aktų nustatytą auditą. Pagrindinis (-iai) tvarumo partneris (-iai) aktyviai dalyvauja atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.

▼M3

Atlikdamas teisės aktų nustatytą auditą, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius tam skiria pakankamai laiko ir paskirsto pakankamai išteklių, kad tinkamai atliktų savo pareigas.

▼M4

2a.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, atlikdamas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, skiria šiai užduočiai pakankamai laiko ir pakankamai išteklių, kad savo pareigas atliktų tinkamai.

▼M3

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugotų duomenis apie bet kokį šios direktyvos, o kai taikoma – Reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą. Mažareikšmių pažeidimų atveju valstybės narės gali atleisti teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius arba audito įmones nuo šios pareigos. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės taip pat saugo duomenis apie visus dėl to kilusius padarinius, be kita ko, apie priemones, kurių buvo imtasi su tais pažeidimais susijusiems klausimams spręsti ir savo vidaus kokybės kontrolės sistemai pakeisti. Jie parengia metinę ataskaitą, kurioje apžvelgia visas tokias priemones, kurių buvo imtasi, ir paskelbia tą ataskaitą įmonėje.

Kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė prašo išorės ekspertų konsultacijos, jis (ji) prašymą ir gautą konsultaciją užfiksuoja dokumentuose.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo duomenis apie klientą. Tokius duomenis apie kiekvieną klientą sudaro ši informacija:

pavadinimas, verslo adresas ir vieta;

▼M4

audito įmonės atveju, pagrindinio (-ių) audito partnerio (-ių) vardas (-ai) bei pavardė (-ės) ir, kai taikytina, pagrindinio (-ių) tvarumo partnerio (-ių) vardas (-ai) bei pavardė (-ės);

už teisės aktų nustatytą auditą, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ir už kitas paslaugas bet kuriais finansiniais metais nustatyti mokesčiai.

▼M3

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė sudaro kiekvieno teisės aktų nustatyto audito bylą.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė dokumentuose užfiksuoja bent pagal šios direktyvos 22b straipsnio 1 dalį, o kai taikytina – pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 6–8 straipsnius įrašytus duomenis.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo bet kokius kitus duomenis ir dokumentus, kurie turi svarbos pagrindžiant šios direktyvos 28 straipsnyje, o kai taikytina – Reglamento (ES) Nr. 537/2014 10 ir 11 straipsniuose nurodytą išvadą ir atliekant atitikties šiai direktyvai bei kitiems taikytiniems teisiniams reikalavimams stebėseną.

Audito byla užbaigiama ne vėliau kaip praėjus 60 dienų nuo šios direktyvos 28 straipsnyje, o kai taikytina – Reglamento (ES) Nr. 537/2014 10 straipsnyje nurodytos audito išvados pasirašymo dienos.

▼M4

5a.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė sudaro užtikrinimo bylą kiekvienai informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduočiai.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė dokumentuose užfiksuoja bent pagal 22b straipsnį užregistruotus duomenis, susijusius su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo visus kitus duomenis ir dokumentus, kurie yra svarbūs 28a straipsnyje nurodytai informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadai pagrįsti ir šios direktyvos bei kitų taikomų teisinių reikalavimų, susijusių su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, laikymosi stebėsenai vykdyti.

Užtikrinimo byla užbaigiama ne vėliau kaip praėjus 60 dienų nuo 28a straipsnyje nurodytos informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvados pasirašymo dienos.

Jei tas pats teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka teisės aktų nustatytą metinių finansinių ataskaitų auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, užtikrinimo byla gali būti įtraukiama į audito bylą.

▼M3

►M4 Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė saugo įrašus apie visus raštu pateiktus skundus dėl atliktų teisės aktų nustatytų auditų ir apie atliktas užduotis, susijusias su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu. ◄

Taikant 3 ir 6 dalis, valstybės narės gali nustatyti supaprastintus reikalavimus 2 straipsnio 1 punkto b ir c papunkčiuose nurodytų auditų atveju.

▼M4

25 straipsnis

Audito ir užtikrinimo mokesčiai

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos taisyklės, pagal kurias mokesčiai už teisės aktų nustatytą auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą:

nebūtų paveikti ar nulemti papildomų paslaugų teikimo subjektui, kurio atžvilgiu atliekamas teisės aktų nustatytas auditas arba informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas, ir

nebūtų grindžiami jokiais neplaniniais įvykiais.

▼M3

25a straipsnis

Teisės aktų nustatyto audito apimtis

Nedarant poveikio šios direktyvos 28 straipsnyje, o kai taikytina – Reglamento (ES) Nr. 537/2014 10 ir 11 straipsniuose nurodytiems išvadų ir ataskaitų rengimo reikalavimams, teisės aktų nustatytas auditas negali apimti užtikrinimo dėl audituojamo subjekto gyvybingumo ateityje ar to, kaip veiksmingai ir efektyviai valdymo arba administracinis organas tvarkė ar tvarkys subjekto reikalus.

▼M4

25b straipsnis

Profesinė etika, nepriklausomumas, objektyvumas, konfidencialumas ir profesinė paslaptis, susiję su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu

Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimui mutatis mutandis taikomi 21–24a straipsniuose nustatyti teisės aktų nustatyto finansinės atskaitomybės audito reikalavimai.

25c straipsnis

Draudžiamos ne audito paslaugos tais atvejais, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka viešojo intereso įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekanti viešojo intereso įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, ar bet kuris tinklo, kuriam priklauso teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, narys tiesiogiai ar netiesiogiai viešojo intereso įmonei, kuri turi atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, jo patronuojančiajai įmonei ar jo kontroliuojamoms įmonėms Sąjungoje neteikia uždraustų Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b bei c punktuose ir e–k punktuose nurodytų ne audito paslaugų:

laikotarpiu nuo laikotarpio, kuriuo turi būti atliekamas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas, pradžios iki informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvados paskelbimo ir

finansiniais metais, einančiais iškart prieš šios dalies a punkte nurodytą laikotarpį – Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos e punkte nurodytų paslaugų atveju.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys viešojo intereso įmonių informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, arba, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė priklauso tinklui, bet kuris tokio tinklo narys gali viešojo intereso įmonei, kurios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas turi būti atliktas, jos patronuojančiajai įmonei ar jos kontroliuojamoms įmonėms teikti ne audito paslaugas, kurios nėra pagal šio straipsnio 1 dalį uždraustos ne audito paslaugos, arba, jei taikytina, Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas uždraustas ne audito paslaugas ar paslaugas, kurias valstybės narės laiko keliančiomis grėsmę nepriklausomumui, kaip nurodyta to Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje, jei tai patvirtina audito komitetas, tinkamai įvertinęs grėsmes nepriklausomumui ir apsaugos priemones, taikomas pagal šios direktyvos 22b straipsnį.

Jei tinklo, kuriam priklauso teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys viešojo intereso įmonės teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, narys teikia pagal šio straipsnio 1 dalį uždraustas ne audito paslaugas trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei, kurią kontroliuoja viešojo intereso įmonė, kurios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas atliekamas, atitinkamas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įvertina, ar toks tinklo nario paslaugų teikimas nekelia pavojaus jo nepriklausomumui.

Jei daromas poveikis jo nepriklausomumui, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė imasi apsaugos priemonių, kad sumažintų grėsmę, kurią sukelia pagal šio straipsnio 1 dalį uždraustų ne audito paslaugų teikimas trečiojoje valstybėje. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė gali toliau atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą tik tada, jei jie pagal 22b straipsnį gali pagrįsti, kad tokių paslaugų teikimas nedaro poveikio jų profesiniam sprendimui ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadai.

25d straipsnis

Pažeidimai

Reglamento (ES) Nr. 537/2014 7 straipsnis mutatis mutandis taikomas teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, atliekantiems viešojo intereso įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.

▼B

V SKYRIUS

AUDITO STANDARTAI IR AUDITO IŠVADOS RENGIMAS

▼M3

26 straipsnis

Audito standartai

Valstybės narės reikalauja, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės teisės aktų nustatytą auditą atliktų laikydamiesi tarptautinių audito standartų, kuriuos Komisija priima pagal 3 dalį.

Valstybės narės gali taikyti nacionalinius audito standartus, procedūras arba reikalavimus tol, kol Komisija dar nepriėmė tos pačios srities tarptautinių audito standartų.

1 dalyje terminas „tarptautiniai audito standartai“ – tai tarptautiniai audito standartai, 1-asis Tarptautinis kokybės kontrolės standartas (TKKS1) ir kiti Tarptautinės buhalterių federacijos, pasitelkiant Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybą, parengti susiję standartai tiek, kiek jie susiję su teisės aktų nustatytu auditu.

Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti 1 dalyje nurodytus audito praktikos, teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei vidaus kokybės kontrolės srities tarptautinius audito standartus tų standartų taikymo Sąjungoje tikslais.

Komisija gali priimti tarptautinius audito standartus tik jei:

jie parengti laikantis tinkamos procedūros, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų ir yra visuotinai priimti tarptautiniu mastu;

vadovaujantis Direktyvos 2013/34/EB 4 straipsnio 3 dalyje išdėstytais principais, jais prisidedama prie metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aukšto lygio patikimumo ir kokybės;

jais prisidedama prie Sąjungos visuomenės gerovės ir

jais nedaroma jokių šios direktyvos reikalavimų pakeitimų arba nepapildomi jokie jos reikalavimai, išskyrus IV skyriuje bei 27 ir 28 straipsniuose išdėstytus reikalavimus.

Nedarant poveikio 1 dalies antrai pastraipai, be Komisijos priimtų tarptautinių audito standartų, valstybės narės gali nustatyti papildomų audito procedūrų arba reikalavimų tik:

jei tos audito procedūros arba reikalavimai yra reikalingi, kad būtų įgyvendinti nacionaliniai teisiniai reikalavimai, susiję su teisės aktų nustatyto audito apimtimi, arba

ta apimtimi, kiek tai būtina siekiant padidinti finansinių ataskaitų patikimumą ir kokybę.

Valstybės narės praneša Komisijai apie audito procedūras ar reikalavimus likus bent trims mėnesiams iki jų įsigaliojimo, o tarptautinio audito standarto patvirtinimo momentu jau galiojančių reikalavimų atveju – ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo tarptautinio audito standarto patvirtinimo.

Tais atvejais, kai valstybė narė reikalauja, kad būtų atliktas teisės aktų nustatytas mažųjų įmonių auditas, ji gali nustatyti, kad 1 dalyje nurodyti audito standartai taikomi proporcingai tų įmonių veiklos mastui ir sudėtingumui. Valstybės narės gali imtis priemonių proporcingam audito standartų taikymui užtikrinti mažųjų įmonių teisės aktų nustatyto audito atveju.

▼M4

26a straipsnis

Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo standartai

Valstybės narės reikalauja, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atliktų laikydamiesi užtikrinimo standartų, Komisijos priimtų pagal 3 dalį.

Valstybės narės gali taikyti nacionalinius užtikrinimo standartus, procedūras arba reikalavimus tol, kol Komisija nenustatys tos pačios srities užtikrinimo standarto.

Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalinius užtikrinimo standartus, procedūras arba reikalavimus ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki jų įsigaliojimo dienos.

Ne vėliau kaip 2026 m. spalio 1 d. Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kad papildytų šią direktyvą siekiant numatyti riboto užtikrinimo standartus, kuriais būtų nustatytos procedūros, kurias auditorius(-iai) ir audito įmonė(s) turi atlikti, kad galėtų parengti savo informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadas, įskaitant užduoties planavimą, rizikos įvertinimą ir reagavimą į riziką, ir tai, kokios rūšies išvados turi būti įtrauktos į informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą arba, kai tinkama, į audito išvadą.

Ne vėliau kaip 2028 m. spalio 1 d. Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, kad, atlikus vertinimą, kuriuo remiantis nustatoma, ar auditoriams ir įmonėms įmanoma atlikti pakankamą užtikrinimą, būtų nustatyti pakankamo užtikrinimo standartai. Atsižvelgiant į to vertinimo rezultatus ir jei tikslinga, tuose deleguotuosiuose aktuose nurodoma data, nuo kurios 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodyta nuomonė turi būti grindžiama tais užtikrinimo standartais grindžiamo pakankamo užtikrinimo užduotimi.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus užtikrinimo standartus Komisija gali priimti tik tuo atveju, jei:

jie parengti laikantis tinkamo proceso, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų;

jais prisidedama prie aukšto teikiamos metinės arba konsoliduotos informacijos apie tvarumą teikimo patikimumo ir kokybės lygio ir

jais prisidedama prie Sąjungos visuomenės gerovės.

▼M3

27 straipsnis

Teisės aktų nustatytas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas

Valstybės narės užtikrina, kad atliekant teisės aktų nustatytą įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą:

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų atveju grupės auditoriui tektų visa atsakomybė už šios direktyvos 28 straipsnyje ir, kai taikytina, – Reglamento (ES) Nr. 537/2014 10 straipsnyje nurodytą audito išvadą, taip pat, kai taikytina, už to reglamento 11 straipsnyje nurodytą papildomą ataskaitą audito komitetui;

grupės auditorius įvertintų audito darbą, kurį grupės audito tikslais atliko bet kurios trečiosios šalies auditorius (-iai) ar teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) ir trečiosios šalies audito subjektas (-ai) arba audito įmonė (-ės), ir dokumentuose užfiksuotų tų auditorių atlikto darbo pobūdį, laiką ir apimtį, taip pat, kai taikytina, grupės auditoriaus pateiktą tų auditorių susijusių audito dokumentų apžvalgą;

grupės audito tikslais grupės auditorius peržiūrėtų trečiosios šalies auditoriaus (-ių) ar teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) ir trečiosios šalies audito subjekto (-ų) arba audito įmonės (-ių) atliktą audito darbą ir tai užfiksuotų dokumentuose.

Grupės auditoriaus saugomi dokumentai turi būti tokie, kad atitinkama kompetentinga institucija galėtų patikrinti grupės auditoriaus darbą.

Taikant šios dalies pirmos pastraipos c punktą, grupės auditorius paprašo atitinkamo trečiosios šalies auditoriaus (-ių), teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių), trečiosios šalies audito subjekto (-ų) arba audito įmonės (-ių) sutikimo perduoti atitinkamus dokumentus atliekant konsoliduotųjų finansinių atskaitų auditą – tai yra grupės auditoriaus pasitikėjimo to (-ų) trečiosios šalies auditoriaus (-ių), teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių), trečiosios šalies audito subjekto (-ų) arba audito įmonės (-ių) darbu sąlyga.

Jei grupės auditorius negali laikytis 1 dalies pirmos pastraipos c punkto reikalavimų, jis imasi atitinkamų priemonių ir apie tai informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją.

Prireikus tokios priemonės apima papildomą atitinkamos patronuojamosios įmonės teisės aktų nustatyto audito darbą; jis gali būti atliekamas tiesiogiai arba perkamas iš trečiųjų šalių.

Jei atliekama grupės auditoriaus audito kokybės užtikrinimo peržiūra arba tyrimas dėl teisės aktų nustatyto įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito, grupės auditorius paprašytas kompetentingai institucijai pateikia visus atitinkamus dokumentus, kuriuos jis turi ir kurie yra susiję su grupės audito tikslais atitinkamo trečiosios šalies auditoriaus (-ių), teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių), trečiosios šalies audito subjekto (-ų) arba audito įmonės (-ių) atliktu audito darbu, įskaitant bet kokius grupės auditui svarbius darbo dokumentus.

Kompetentinga institucija gali paprašyti atitinkamų kompetentingų institucijų pagal 36 straipsnį pateikti papildomus dokumentus apie audito darbą, kurį grupės audito tikslais atliko teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės).

Kai įmonių grupės patronuojančią įmonę arba dukterinę įmonę tikrina trečiosios šalies auditorius (-iai) ar audito subjektas (-ai), kompetentinga institucija gali paprašyti atitinkamų trečiosios šalies kompetentingų institucijų pateikti papildomus dokumentus apie trečiosios šalies auditoriaus (-ių) arba trečiosios šalies audito subjekto (-ų) atliktą audito darbą pagal 47 straipsnyje nurodytą darbo susitarimą.

Nukrypstant nuo trečios pastraipos, kai įmonių grupės patronuojančios įmonės arba dukterinės įmonės auditą atlieka trečiosios šalies auditorius (-iai) ar audito subjektas (-ai), kurie nėra sudarę 47 straipsnyje nurodyto darbo susitarimo, grupės auditorius paprašytas taip pat atsako už tai, kad būtų tinkamai pateikti papildomi dokumentai apie audito darbą, kurį atliko toks trečiosios šalies auditorius (-iai) arba audito subjektas (-ai), įskaitant grupės auditui svarbius darbo dokumentus. Kad grupės auditorius galėtų pateikti reikiamus dokumentus, jis pasilieka tokių dokumentų kopijas arba susitaria su trečiosios šalies auditoriais ar audito subjektais, kad paprašius jam būtų leista nevaržomai gauti tokius dokumentus, arba imasi bet kurių kitų tinkamų veiksmų. Jei dėl teisinių ar kitų priežasčių audito darbo dokumentų iš trečiosios šalies negalima perduoti grupės auditoriui, dokumentuose, kuriuos pasiliko grupės auditorius, pateikiami įrodymai, jog jis ėmėsi tinkamų procedūrų, kad gautų audito dokumentus, o ne teisinio pobūdžio kliūčių, kylančių dėl trečiosios šalies teisės aktų, atveju – įrodymai, patvirtinantys tokių kliūčių buvimą.

▼M4

27a straipsnis

Konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas

Valstybės narės užtikrina, kad įmonių grupės konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduočių atveju:

kiek tai susiję su konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimu, grupės auditorius prisiimtų visą atsakomybę už 28a straipsnyje nurodytą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą;

grupės auditorius įvertintų užtikrinimo darbą, kurį konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais atliko bet kuris (-ie) nepriklausomas (-i) užtikrinimo paslaugų teikėjas (-ai) arba trečiosios valstybės auditorius (-iai), teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), trečiosios valstybės audito subjektas (-ai) arba audito įmonė(s), ir dokumentuose užfiksuotų tų auditorių atlikto darbo pobūdį, laiką ir apimtį, taip pat, kai taikytina, grupės auditoriaus pateiktą tų auditorių atitinkamų audito dokumentų apžvalgą, ir

grupės auditorius peržiūrėtų ir dokumentuose užfiksuotų užtikrinimo darbą, kurį konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais atliko nepriklausomas (-i) užtikrinimo paslaugų teikėjas (-ai), trečiosios valstybės auditorius (-iai), teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), trečiosios valstybės audito subjektas (-ai) ar audito įmonė(s).

Grupės auditoriaus saugomi dokumentai turi būti tokie, kad atitinkama kompetentinga institucija galėtų patikrinti grupės auditoriaus darbą.

Šios dalies pirmos pastraipos c punkto tikslais grupės auditorius paprašo atitinkamo (-ų) nepriklausomo (-ų) užtikrinimo paslaugų teikėjo (-ų), trečiosios valstybės auditoriaus (-ių), teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių), atitinkamo (-ų) trečiosios valstybės audito subjekto (-ų) arba audito įmonės (-ių) sutikimo perduoti atitinkamus dokumentus atliekant konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą – tai yra grupės auditoriaus pasitikėjimo to (tų) nepriklausomo (-ų) užtikrinimo paslaugų teikėjo (-ų), trečiosios valstybės auditoriaus (-ių), teisės aktų nustatytą auditą atliekančio(-ių) auditoriaus (-ių), trečiosios valstybės audito subjekto (-ų) arba audito įmonės (-ių) darbu sąlyga.

Jei grupės auditorius negali laikytis 1 dalies pirmos pastraipos c punkto reikalavimų, jis imasi atitinkamų priemonių ir apie tai informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją.

Prireikus tokios priemonės apima papildomo užtikrinimo darbo atlikimą atitinkamoje patronuojamojoje įmonėje, šias užduotis atliekant tiesiogiai arba užsakant.

Jei atliekama grupės auditoriaus audito kokybės užtikrinimo peržiūra arba tyrimas dėl įmonių grupės konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo, grupės auditorius paprašytas kompetentingai institucijai pateikia visus atitinkamus dokumentus, kuriuos jis turi ir kurie yra susiję su užtikrinimo darbu, kurį konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais atliko atitinkamas (-i) nepriklausomas (-i) užtikrinimo paslaugų teikėjas (-ai), trečiosios valstybės auditorius (-iai), teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), trečiosios valstybės audito subjektas (-ai) arba audito įmonė(s), įskaitant visus su konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu susijusius darbo dokumentus.

Kompetentinga institucija gali prašyti atitinkamų kompetentingų institucijų pagal 36 straipsnį pateikti papildomų dokumentų apie bet kurio teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) arba audito įmonės (-ių) konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais atliktą užtikrinimo darbą.

Kai įmonių grupės patronuojančios įmonės arba patronuojamosios įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atlieka trečiosios valstybės auditorius (-iai) ar audito subjektas (-ai), kompetentinga institucija gali prašyti atitinkamų trečiosios valstybės kompetentingų institucijų pateikti papildomus dokumentus apie trečiosios valstybės auditoriaus (-ių) arba trečiosios valstybės audito subjekto (-ų) atliktą užtikrinimo darbą pagal darbo susitarimus.

Nukrypstant nuo trečios pastraipos, jei darbo susitarimo neturintis nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas (-ai), trečiosios valstybės auditorius (-iai) ar audito įmonė (-ės) atliko įmonių grupės patronuojančiosios įmonės arba patronuojamosios įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, grupės auditorius, paprašytas, taip pat atsako už tinkamą papildomų dokumentų apie tokio (-ių) nepriklausomo (-ų) užtikrinimo paslaugų teikėjo (-ų), trečiosios valstybės auditoriaus (-ių) arba audito įmonės (-ių) atliktą užtikrinimo darbą pateikimą, įskaitant su konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu susijusius darbo dokumentus. Kad grupės auditorius užtikrintų tokį dokumentų pateikimą, jis pasilieka tokių dokumentų kopijas arba susitaria su nepriklausomu (-ais) užtikrinimo paslaugų teikėju (-ais), trečiosios valstybės auditoriumi (-iais) ar audito subjektu (-ais), kad paprašius jam būtų leista nevaržomai gauti tokius dokumentus, arba imasi bet kurių kitų tinkamų veiksmų. Jei dėl teisinių ar kitų priežasčių užtikrinimo darbo dokumentų iš trečiosios valstybės negalima perduoti grupės auditoriui, dokumentuose, kuriuos pasiliko grupės auditorius, pateikiami įrodymai, jog jis ėmėsi tinkamų procedūrų, kad gautų užtikrinimo dokumentus, o tuo atveju, kai esama kliūčių, kurios nėra teisinės kliūtys dėl atitinkamos trečiosios valstybės teisės aktų, – įrodymai, patvirtinantys, jog tokių kliūčių esama.

▼M3

28 straipsnis

Audito išvados rengimas

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) teisės aktų nustatyto audito rezultatus pateikia audito išvadoje. Išvada parengiama laikantis 26 straipsnyje nurodytų Sąjungos arba atitinkamos valstybės narės priimtų audito standartų reikalavimų.

Audito išvada rengiama raštu ir joje:

nurodomas subjektas, kurio teisės aktų nustatytas metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas buvo atliktas; nurodomos metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos, jų data ir laikotarpis, už kurį jos parengtos; taip pat nurodoma finansinės atskaitomybės tvarka, taikyta jas rengiant;

pateikiamas teisės aktų nustatyto audito apimties aprašymas, bent jau nurodant audito standartus, kurių laikantis atliktas teisės aktų nustatytas auditas;

pateikiama audito nuomonė, kuri yra besąlyginė, sąlyginė arba neigiama ir kuria teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) aiškiai pareiškia:

ar metinėse finansinėse ataskaitose pateiktas tikras ir teisingas vaizdas pagal atitinkamą finansinės atskaitomybės tvarką ir

ii)

atitinkamais atvejais, ar metinės finansinės ataskaitos atitinka teisės aktų reikalavimus.

Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) ar audito įmonė (-ės) negali pareikšti audito nuomonės, išvadoje pateikiamas atsisakymas pareikšti nuomonę;

nurodomi visi kiti akcentuojami aspektai, į kuriuos teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) atkreipia dėmesį, nors pateikia besąlyginę ataskaitą;

▼M4

pateikiami nuomonė ir pareiškimas, kurie abu grindžiami audito metu atliktu darbu, pagal Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktus;

▼M3

pateikiamas pareiškimas dėl visų esminių neaiškumų, susijusių su įvykiais arba sąlygomis, dėl kurių gali kilti didelių abejonių dėl subjekto gebėjimo tęsti veiklą;

nurodoma teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) arba audito įmonės (-ių) įsisteigimo vieta.

Valstybės narės gali nustatyti papildomų su audito išvados turiniu susijusių reikalavimų.

Kai teisės aktų nustatytą auditą atliko daugiau nei vienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) susitaria dėl teisės aktų nustatyto audito rezultatų ir pateikia bendrą išvadą ir nuomonę. Jei nesutariama, kiekvienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pateikia savo nuomonę atskirame audito išvados punkte ir nurodo savo nepritarimo priežastį.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius pasirašo išvadą ir nurodo jos datą. Kai teisės aktų nustatytą auditą atlieka audito įmonė, audito išvadą pasirašo bent tas (tie) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kuris (-ie) atlieka teisės aktų nustatytą auditą audito įmonės vardu. Kai auditą vienu metu atliko daugiau kaip vienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, audito išvadą pasirašo visi teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba bent tie teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, kurie atlieka teisės aktų nustatytą auditą kiekvienos audito įmonės vardu. Išimtinėmis aplinkybėmis valstybės narės gali nustatyti, kad tokio (-ių) parašo (-ų) nereikia paskelbti visuomenei, jei toks paskelbimas galėtų kelti neišvengiamą ir reikšmingą grėsmę kurio nors asmens saugumui.

Bet kuriuo atveju dalyvaujančio (-ių) asmens (-ų) vardas (-ai) turi būti žinomas (-i) atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės išvada dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų turi atitikti 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus. Pateikdami išvadą dėl vadovybės pranešimo ir finansinių ataskaitų atitikties, kaip reikalaujama 2 dalies e punkte, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė atsižvelgia į konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą. Kai prie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pridedamos patronuojančiosios įmonės metinės finansinės ataskaitos, teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių atlikto audito išvados, kurių reikalaujama pagal šį straipsnį, gali būti sujungiamos.

▼M4

28a straipsnis

Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvada

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo rezultatus pateikia informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadoje. Ta išvada rengiama laikantis užtikrinimo standartų reikalavimų, kuriuos Komisija patvirtina deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 26a straipsnio 3 dalį, arba, kol Komisija priims tuos užtikrinimo standartus, pagal nacionalinius užtikrinimo standartus, kaip nurodyta 26a straipsnio 2 dalyje.

Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvada parengiama raštu ir joje:

nurodomas subjektas, kurio metinės arba konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduotis atliekama; nurodoma pateiktos informacijos apie tvarumą rūšis – metinė arba konsoliduota, jos data ir apimamas laikotarpis; taip pat nurodoma, kokia buvo taikoma informacijos apie tvarumą teikimo tvarka ją rengiant;

aprašoma informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo apimtis, nurodant bent užtikrinimo standartus, kurių laikantis buvo atliktas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas;

pateikiama nuomonė, nurodyta Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte.

Jei informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atliko daugiau nei vienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė(s) susitaria dėl informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo rezultatų ir pateikia bendrą išvadą ir nuomonę. Jei nesutariama, kiekvienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pateikia savo nuomonę atskirame informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvados punkte ir nurodo savo nesutarimo priežastį.

Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą pasirašo ir jos datą nurodo teisės aktų nustatytą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą rengiantis auditorius. Jei informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atlieka audito įmonė, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą pasirašo bent teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), audito įmonės vardu atliekantis (-ys) informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą. Jei tuo pačiu metu dirba daugiau nei vienas auditorius arba audito įmonė, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą pasirašo visi teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba bent teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai iš kiekvienos audito įmonės, kurios vardu atliekamas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas. Išimtinėmis aplinkybėmis valstybės narės gali nustatyti, kad tokio (-ių) parašo (-ų) nereikia paskelbti viešai, jei toks paskelbimas galėtų kelti neišvengiamą ir reikšmingą grėsmę kurio nors asmens saugumui.

Bet kuriuo atveju dalyvaujančio (-ių) asmens (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės) turi būti žinomi atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

Valstybės narės gali reikalauti, kad tais atvejais, kai tas pats teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka teisės aktų nustatytą metinių finansinių ataskaitų auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvada būtų įtraukiama kaip atskiras audito išvados skyrius.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės išvada dėl konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo turi atitikti 1–5 dalyse nustatytus reikalavimus.

▼B

VI SKYRIUS

KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

29 straipsnis

Kokybės užtikrinimo sistemos

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms būtų taikoma kokybės užtikrinimo sistema, atitinkanti bent šiuos kriterijus:

▼M3

kokybės užtikrinimo sistema organizuojama taip, kad būtų nepriklausoma nuo peržiūrimų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių ir būtų atliekama jos viešoji priežiūra;

▼B

kokybės užtikrinimo sistemos finansavimas turi būti užtikrintas ir nepriklausomas nuo bet kokios teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių netinkamos įtakos ir jų nevaržomas;

kokybės užtikrinimo sistema turi turėti pakankamus išteklius;

▼M4

asmenys, atliekantys kokybės užtikrinimo peržiūras, turi turėti tinkamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamos patirties teisės aktų nustatyto audito ir finansinės atskaitomybės ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo ar kitų su tvarumu susijusių paslaugų srityse bei specialų parengimą atlikti kokybės užtikrinimo peržiūras;

▼B

kontrolierių atranka konkrečioms kokybės užtikrinimo peržiūros užduotims atlikti yra vykdoma laikantis objektyvios procedūros, skirtos išvengti interesų konflikto tarp kontrolierių ir kontroliuojamų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių;

▼M4

kokybės užtikrinimo peržiūra, paremta atrinktų audito bylų ir, kai taikytina, užtikrinimo bylų atitinkamu patikrinimu, apima įvertinimą, ar laikomasi taikomų audito standartų bei nepriklausomumo reikalavimų ir, kai taikytina, užtikrinimo standartų, taip pat panaudotų išteklių kiekio ir kokybės, audito mokesčių bei mokesčių, imamų už informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, ir audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos įvertinimą;

▼B

kokybės užtikrinimo peržiūros pabaigoje parengiama ataskaita, kurioje suformuluojamos pagrindinės kokybės užtikrinimo peržiūros išvados;

▼M4

kokybės užtikrinimo peržiūros atliekamos remiantis rizikos analize, o teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių, atliekančių 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje apibrėžtą teisės aktų nustatytą auditą ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, atveju – bent kas šešerius metus;

▼B

apibendrinantys kokybės užtikrinimo sistemos rezultatai skelbiami kiekvienais metais;

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė per priimtiną laikotarpį imasi veiksmų pagal kokybės užtikrinimo peržiūros rekomendacijas;

▼M3

kokybės užtikrinimo peržiūros turi būti tinkamos ir proporcingos atsižvelgiant į tikrinamos teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės veiklos mastą ir sudėtingumą.

▼B

Tuo atveju, jei j punkte nurodytų rekomendacijų nesilaikoma, teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, jei taikoma, taikomos drausminės priemonės arba sankcijos, kaip nurodyta 30 straipsnyje.

▼M3

Taikant 1 dalies e punktą, kontrolierių atrankai taikomi bent šie kriterijai:

▼M4

kontrolieriai turi turėti tinkamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamos patirties teisės aktų nustatyto audito bei finansinės atskaitomybės ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo ar kitų su tvarumu susijusių paslaugų srityse bei specialų parengimą atlikti kokybės užtikrinimo peržiūras;

▼M3

asmeniui neleidžiama vykdyti kontrolieriaus funkcijų atliekant teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės kokybės užtikrinimo peržiūrą tol, kol nepraėjo bent treji metai nuo to laiko, kai tas asmuo nustojo būti to teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės partneriu ar darbuotoju arba kitaip susijęs su jais;

kontrolieriai patvirtina, kad tarp jų ir teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ir audito įmonės, kurie bus tikrinami, nėra interesų konfliktų.

▼M4

2a.

Valstybės narės gali netaikyti reikalavimo, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. asmenys, atliekantys su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu susijusias kokybės užtikrinimo peržiūras, turėtų atitinkamos patirties informacijos apie tvarumą teikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo arba kitų su tvarumu susijusių paslaugų srityse.

▼M3

Taikant 1 dalies k punktą, valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos, atlikdamos teisės aktų nustatyto mažųjų ir vidutinių įmonių metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo peržiūras, atsižvelgtų į tai, kad pagal 26 straipsnį priimti audito standartai yra parengti siekiant juos taikyti taip, kad tai būtų proporcinga audituojamo subjekto veiklos mastui ir sudėtingumui.

▼M3

VII SKYRIUS

TYRIMAS IR SANKCIJOS

30 straipsnis

Tyrimo ir sankcijų sistema

▼M4

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos tyrimų ir sankcijų sistemos siekiant nustatyti netinkamą teisės aktų nustatyto audito ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo vykdymą, jį ištaisyti ir užkirsti jam kelią.

Nedarant poveikio valstybių narių civilinės atsakomybės tvarkai, valstybės narės numato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, kai teisės aktų nustatytas auditas ar informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas atliekamas nesilaikant nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, ir, kai taikytina, Reglamento (ES) Nr. 537/2014.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų skyrimo už pažeidimus, kuriems jau taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Tuo atveju jos pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

▼M3

Valstybės narės numato, kad priemonės, kurių buvo imtasi, ir sankcijos, paskirtos teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, būtų tinkamai paskelbtos visuomenei. Sankcijos apima galimybę panaikinti patvirtinimą. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tokioje paskelbtoje informacijoje nebūtų asmens duomenų, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkte.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. birželio 17 d. praneša Komisijai apie taisykles, nurodytas 2 dalyje. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

30a straipsnis

Įgaliojimai taikyti sankcijas

Valstybės narės numato, kad šios direktyvos, o kai taikytina – Reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo atveju kompetentingos institucijos turi įgaliojimus nustatyti ir (arba) taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

pranešimą, kuriuo reikalaujama, kad už pažeidimą atsakingas fizinis ar juridinis asmuo nutrauktų pažeidimą ir nebandytų to pažeidimo pakartoti;

viešą kompetentingų institucijų interneto svetainėje skelbiamą pareiškimą, kuriame nurodomas atsakingas asmuo ir pažeidimo pobūdis;

laikiną draudimą iki trejų metų teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui, audito įmonei arba pagrindiniam audito partneriui atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir (arba) pasirašyti audito išvadas;

▼M4

ca)

ne ilgesnį kaip trejų metų trukmės laikiną draudimą, kuriuo draudžiama teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui, audito įmonei arba pagrindiniam tvarumo partneriui atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ir (arba) pasirašyti užtikrinimo išvadas;

▼M3

pareiškimą, kad audito išvada neatitinka šios direktyvos 28 straipsnio arba, kai taikytina – Reglamento (ES) Nr. 537/2014 10 straipsnio reikalavimų;

▼M4

da)

pareiškimą, kad informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvada neatitinka šios direktyvos 28a straipsnio reikalavimų;

▼M3

laikiną draudimą iki trejų metų audito įmonės nariui arba viešojo intereso įmonės administracinio arba valdymo organo nariui vykdyti funkcijas audito įmonėse arba viešojo intereso įmonėse;

administracinių piniginių sankcijų fiziniams arba juridiniams asmenims skyrimą.

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų naudotis įgaliojimais taikyti sankcijas pagal šią direktyvą ir nacionalinę teisę bet kuriuo iš šių būdų:

tiesiogiai;

bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

Be 1 dalyje nurodytų sankcijų taikymo įgaliojimų, valstybės narės gali suteikti kompetentingoms institucijoms kitų sankcijų taikymo įgaliojimų.

Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali institucijoms, atliekančioms viešojo intereso įmonių priežiūrą, kai tos institucijos nėra paskirtosios kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 20 straipsnio 2 dalį, suteikti įgaliojimus skirti sankcijas už tame reglamente numatytos pareigos teikti išvadas ir ataskaitas pažeidimą.

30b straipsnis

Veiksmingas sankcijų taikymas

Nustatydamos taisykles pagal 30 straipsnį valstybės narės reikalauja, kad nustatydamos administracinių sankcijų ir priemonių rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, atitinkamai:

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

atsakingo asmens finansinį pajėgumą, pavyzdžiui, kuris nustatomas pagal bendras atsakingos įmonės pajamas arba atsakingo asmens metines pajamas, jei tas asmuo yra fizinis asmuo;

atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydžius;

atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus.

Kompetentingos institucijos gali atsižvelgti į papildomus veiksnius, jeigu tokie veiksniai yra nustatyti nacionalinėje teisėje.

30c straipsnis

Sankcijų ir priemonių skelbimas

Kompetentingos institucijos savo oficialioje interneto svetainėje skelbia bent informaciją apie administracines sankcijas, kurios yra skirtos už šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą ir kurių atžvilgiu pasinaudota visomis teisėmis apskųsti ar tos teisės nustojo galioti, kai tik pagrįstai praktiškai įmanoma, iškart po to, kai apie tą sprendimą informuojamas asmuo, kuriam skirtos sankcijos, įskaitant informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir fizinio arba juridinio asmens, kuriam paskirta sankcija, tapatybę.

Kai valstybės narės leidžia skelbti sankcijas, kurias galima apskųsti, kompetentingos institucijos, kai tik pagrįstai praktiškai įmanoma, savo oficialioje interneto svetainėje taip pat paskelbia informaciją apie skundo nagrinėjimo eigą ir jo rezultatus.

Kompetentingos institucijos informaciją apie sankcijas skelbia nuasmenintą ir laikydamosi nacionalinės teisės bet kuriomis iš šių aplinkybių:

jei, sankciją skyrus fiziniam asmeniui, asmens duomenų paskelbimas yra neproporcingas atsižvelgiant į tokio paskelbimo proporcingumo privalomo išankstinio įvertinimo rezultatus;

jei dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui;

jei dėl paskelbimo būtų padaryta neproporcinga žala atitinkamoms institucijoms arba fiziniams asmenims.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet koks informacijos paskelbimas pagal 1 dalį būtų proporcingos trukmės ir ta informacija jų oficialioje interneto svetainėje liktų ne trumpesnį kaip penkerių metų laikotarpį po to, kai buvo pasinaudota visomis teisėmis apskųsti arba tos teisės nustojo galioti.

Skelbiant sankcijas ir priemones, ir bet kurį viešą pareiškimą paisoma pagrindinių teisių, nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisės į asmens duomenų apsaugą. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tokioje paskelbtoje informacijoje arba viešame pareiškime nebūtų asmens duomenų, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkte.

30d straipsnis

Skundas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų institucijų pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 537/2014 priimtus sprendimus būtų galima apskųsti.

30e straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegti veiksmingi mechanizmai, kuriais būtų skatinama apie šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus pranešti kompetentingoms institucijoms.

1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent jau:

specialias pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras;

asmens, kuris praneša apie įtariamus arba faktinius pažeidimus, ir asmens, kuris, kaip įtariama, daro pažeidimą arba kuris yra įtariamas padaręs tą pažeidimą, duomenų apsaugą vadovaujantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytais principais;

tinkamas procedūras, kuriomis užtikrinama kaltinamo asmens teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą dėl jo, taip pat teisė veiksmingai apskųsti teisme dėl jo priimtą sprendimą arba priemonę.

Valstybės narės užtikrina, kad audito įmonės įdiegtų tinkamas procedūras, kad jų darbuotojai įmonės viduje specialiu kanalu galėtų pranešti apie galimus arba faktinius šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus.

30f straipsnis

Keitimasis informacija

Kompetentingos institucijos CEAOB kasmet pateikia apibendrintą informaciją apie visas administracines priemones ir visas sankcijas, skirtas pagal šį skyrių. CEAOB tą informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša CEAOB apie 30a straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nurodytus visų rūšių laikinus draudimus.

▼B

VIII SKYRIUS

VIEŠOJI PRIEŽIŪRA IR REGULIAVIMO SUSITARIMAI TARP VALSTYBIŲ NARIŲ

32 straipsnis

Viešosios priežiūros principai

▼M3

Valstybės narės organizuoja veiksmingą teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemą, grindžiamą 2–7 dalyse išdėstytais principais, ir paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už tokią priežiūrą.

▼B

Visiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms taikoma viešoji priežiūra.

▼M4

Kompetentingą instituciją valdo nepraktikuojantys asmenys, išmanantys su teisės aktų nustatytu auditu ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu susijusias sritis. Jie atrenkami laikantis nepriklausomos ir skaidrios paskyrimo procedūros.

▼M3

Kompetentinga institucija gali pasamdyti praktikuojančius asmenis konkrečioms užduotims atlikti ir jai taip pat gali padėti ekspertai, kai tai yra itin svarbu jos užduotims tinkamai atlikti. Tokiais atvejais tiek praktikuojantys asmenys, tiek ekspertai negali dalyvauti kompetentingos institucijos sprendimų priėmimo procese.

Kompetentingai institucijai tenka galutinė atsakomybė už toliau išvardytų dalykų priežiūrą:

teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimas bei registracija;

▼M4

standartų dėl audito įmonių profesinės etikos, vidaus kokybės kontrolės, audito atlikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo priėmimas, išskyrus atvejus, kai tuos standartus priima ar tvirtina kitos valstybės narės institucijos;

▼M3

tęstinis mokymas;

kokybės užtikrinimo sistemos;

tyrimų bei administracinės drausminės atsakomybės sistemos.

▼M3

4a.

Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų šioje direktyvoje numatytoms užduotims atlikti. Valstybės narės paskiria tik vieną kompetentingą instituciją, kuriai tenka galutinė atsakomybė už šiame straipsnyje nurodytas užduotis, išskyrus kooperatyvų, taupomųjų bakų ar panašių subjektų, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 45 straipsnyje, arba kooperatyvo, taupomojo banko ar panašaus subjekto, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 45 straipsnyje, patronuojamosios įmonės ar teisių perėmėjo teisės aktų nustatyto audito tikslu.

Valstybės narės apie savo paskyrimą informuoja Komisiją.

Kompetentingų institucijų darbas organizuojamas taip, kad būtų išvengta interesų konfliktų.

4b.

Valstybės narės gali deleguoti arba leisti kompetentingai institucijai deleguoti bet kurias savo užduotis kitoms institucijoms ar įstaigoms, paskirtoms arba kitaip įstatymais įgaliotoms atlikti tokias užduotis.

Deleguojant užduotis konkrečiai nurodoma, kokios užduotys buvo deleguotos ir kokiomis sąlygomis jas reikia vykdyti. Institucijų ar įstaigų darbas organizuojamas taip, kad būtų išvengta interesų konfliktų.

Kai kompetentinga institucija deleguoja užduotis kitoms institucijoms ar įstaigoms, ji gali kiekvienu konkrečiu atveju deleguotuosius įgaliojimus susigrąžinti.

▼M3

Kompetentinga institucija turi teisę, kai būtina, inicijuoti ir atlikti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių tyrimą bei imtis atitinkamų veiksmų.

Jeigu kompetentinga institucija tam tikroms užduotims atlikti samdo ekspertus, ji užtikrina, kad tarp tų ekspertų ir atitinkamo teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nebūtų interesų konfliktų. Tokie ekspertai turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kokie yra numatyti 29 straipsnio 2 dalies a punkte.

Kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai, būtini jos užduotims ir pareigoms pagal šią direktyvą atlikti.

Kompetentinga institucija veikia skaidriai. Tai apima kasmetinių darbo programų bei veiklos ataskaitų skelbimą.

Viešosios priežiūros sistema turi būti tinkamai finansuojama ir turėti pakankamai išteklių inicijuoti ir atlikti tyrimus, kaip nurodyta 5 dalyje. Viešosios priežiūros sistemos finansavimas turi būti užtikrintas ir jam neturi būti daroma jokia teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių netinkama įtaka.

▼B

33 straipsnis

Bendradarbiavimas Bendrijos lygmeniu tarp viešosios priežiūros sistemų

Valstybės narės užtikrina, kad susitarimai dėl viešosios priežiūros sistemų reguliavimo leistų Bendrijos lygmeniu veiksmingai bendradarbiauti vykdant priežiūros veiklą valstybėse narėse. Todėl kiekviena valstybė narė po vieną instituciją paskiria atsakinga būtent už bendradarbiavimo užtikrinimą.

34 straipsnis

Valstybių narių reguliavimo susitarimų abipusis pripažinimas

Valstybių narių reguliavimo susitarimuose laikomasi buveinės valstybės narės reguliavimo ir valstybės narės, kurioje teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė yra patvirtinti ir kurioje audituojamas subjektas turi savo registruotą būstinę, priežiūros principo.

▼M3

Nedarant poveikio pirmos pastraipos taikymui, vienoje valstybėje narėje patvirtintai audito įmonei, teikiančiai audito paslaugas kitoje valstybėje narėje pagal 3a straipsnį, taikoma kokybės užtikrinimo peržiūra buveinės valstybėje narėje ir priimančiojoje valstybėje narėje atlikto audito priežiūra.

▼M3

Kai atliekamas teisės aktų nustatytas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, to teisės aktų nustatyto audito reikalaujanti valstybė narė teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, atliekantiems patronuojamosios įmonės, įsteigtos kitoje valstybėje narėje, teisės aktų nustatytą auditą, negali nustatyti papildomų su teisės aktų nustatytu auditu susijusių reikalavimų dėl registravimo, kokybės užtikrinimo peržiūros, audito standartų, profesinės etikos ir nepriklausomumo.

Tais atvejais, kai atliekamas įmonės, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje kitos valstybės narės nei ta, kurioje ta įmonė turi savo registruotąją būstinę, rinkoje, auditas, valstybė narė, kurioje prekiaujama vertybiniais popieriais, teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, atliekantiems tos įmonės metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytą auditą, negali nustatyti jokių papildomų su teisės aktų nustatytu auditu susijusių reikalavimų dėl registravimo, kokybės užtikrinimo peržiūros, audito standartų, profesinės etikos ir nepriklausomumo.

▼M3

Kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė yra registruoti bet kurioje valstybėje narėje pagal patvirtinimą pagal 3 straipsnį ar 44 straipsnį ir kai tas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė teikia audito išvadas dėl metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kaip nurodyta 45 straipsnio 1 dalyje, valstybė narė, kurioje yra registruotas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, tam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei taiko savo priežiūros sistemas, savo kokybės užtikrinimo sistemas ir savo tyrimo bei sankcijų sistemas.

▼M3 —————

▼B

36 straipsnis

Profesinė paslaptis ir bendradarbiavimas reguliavimo srityje tarp valstybių narių

▼M3

Valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už patvirtinimą, registraciją, kokybės užtikrinimą, tikrinimą ir drausmines nuobaudas, kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 20 straipsnį ir atitinkamos Europos priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, kai reikia atlikti atitinkamas pareigas ir užduotis pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 537/2014. Valstybės narės kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir atitinkamoms Europos priežiūros institucijoms. Visų pirma kompetentingos institucijos keičiasi informacija ir bendradarbiauja atliekant tyrimus, susijusius su teisės aktų nustatytų auditų atlikimu.

▼B

Profesinės paslapties saugojimo pareiga taikoma visiems asmenims, dirbantiems arba dirbusiems kompetentingose institucijose. Profesinės paslapties saugomos informacijos negalima atskleisti jokiam kitam asmeniui arba valdžios institucijai, išskyrus valstybės narės įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytus atvejus.

▼M3

2 dalis neturi trukdyti kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija. Informacijai, kuria buvo tokiu būdu pasikeista, taikoma profesinės paslapties saugojimo pareiga, kurios asmenys, dirbantys arba anksčiau dirbę kompetentingose institucijose, privalo laikytis. Profesinės paslapties saugojimo pareiga taip pat taikoma bet kuriam kitam asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos perdavė vykdyti užduotis, susijusias su šioje direktyvoje nustatytais tikslais.

▼B

Kompetentingos institucijos, kai jų prašoma, nedelsdamos pateikia bet kokią reikiamą informaciją 1 dalyje nurodytam tikslui. Kai reikia, kompetentingos institucijos, sulaukusios tokio prašymo, nedelsdamos imasi būtinų priemonių reikiamai informacijai surinkti. Pateiktai informacijai taikoma profesinės paslapties saugojimo pareiga, už kurią atsako asmenys, dirbantys arba anksčiau dirbę kompetentingose institucijose, kurios gavo informaciją.

Jei prašoma kompetentinga institucija negali pateikti reikiamos informacijos nedelsiant, ji informuoja prašančią kompetentingą instituciją apie priežastis.

Kompetentingos institucijos gali atsisakyti pateikti prašomą informaciją, kai:

informacijos perdavimas gali nepalankiai paveikti valstybės, į kurią kreipiamasi, suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką arba pažeisti nacionalines saugumo taisykles; arba

▼M3

valstybės narės, į kurią kreipiamasi, institucijos jau yra pradėjusios teismo procesą dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų atžvilgiu arba

valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingos institucijos jau yra priėmusios galutinį sprendimą dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų atžvilgiu.

Nedarydamos poveikio įsipareigojimams, kurių jos yra saistomos teismo procese, kompetentingos institucijos arba Europos priežiūros institucijos, kurios gauna informaciją pagal 1 dalį, gali tą informaciją naudoti tik savo užduotims pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. 537/2014 atlikti ir administracinio arba teismo proceso, konkrečiai susijusių su tų užduočių atlikimu, atvejais.

▼M3

4a.

Valstybės narės gali leisti kompetentingoms institucijoms pateikti už viešojo intereso įmonių priežiūrą atsakingoms kompetentingoms institucijoms, centriniams bankams, Europos centrinių bankų sistemai ir Europos Centriniam Bankui, kurie veikia kaip pinigų politiką įgyvendinančios institucijos, bei Europos sisteminės rizikos valdybai jų užduotims atlikti reikalingą konfidencialią informaciją. Tokioms institucijoms arba įstaigoms nedraudžiama kompetentingoms institucijoms perduoti informacijos, kurios toms kompetentingoms institucijoms gali reikėti savo užduotims pagal Reglamentą (ES) Nr. 537/2014 atlikti.

▼B

Kai kompetentinga institucija yra įsitikinusi, kad kitos valstybės narės teritorijoje yra vykdomi arba buvo įvykdyti šios direktyvos nuostatoms prieštaraujantys veiksmai, ji tai specialiu būdu perduoda ir praneša tos valstybės narės kompetentingai institucijai. Tos valstybės narės kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių. Ji informuoja pranešančią kompetentingą instituciją apie rezultatus ir, kiek tai įmanoma, apie reikšmingus tarpinius pasiekimus.

Vienos valstybės narės kompetentinga institucija taip pat gali paprašyti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija savo teritorijoje atliktų tyrimą.

Ji taip pat gali paprašyti, kad atliekant tyrimą kai kuriems jos darbuotojams būtų leista lydėti tos valstybės narės kompetentingos institucijos darbuotojus.

Visą tyrimą kontroliuoja ta valstybė narė, kurios teritorijoje jis yra atliekamas.

Kompetentingos institucijos gali atsisakyti atlikti prašomą tyrimą, kaip numatyta pirmojoje pastraipoje, arba gali atmesti prašymą, kad jų darbuotojus lydėtų kitos valstybės narės kompetentingos institucijos darbuotojai, kaip numatyta antrojoje pastraipoje, jei:

▼M3

toks tyrimas galėtų daryti neigiamą poveikį prašymą gavusios valstybės narės suverenitetui, saugumui ar viešajai tvarkai arba pažeisti nacionalines saugumo taisykles arba

▼B

jau pradėtas valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingų institucijų teismo procesas dėl tų pačių veiksmų ir prieš tuos pačius teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius ar audito įmones; arba

valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingos institucijos dėl tų asmenų ir už tuos pačius veiksmus jau priėmė galutinį sprendimą.

▼M3 —————

▼M4

36a straipsnis

Valstybių narių reguliavimo susitarimai dėl informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo

Atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą mutatis mutandis taikomi 34 ir 36 straipsniuose nustatyti reikalavimai dėl teisės aktų nustatyto finansinių ataskaitų audito.

▼B

IX SKYRIUS

SKYRIMAS IR ATLEIDIMAS

37 straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių skyrimas

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių ar audito įmonę skiria audituojamo subjekto visuotinis akcininkų susirinkimas arba nariai.

▼M4

Pirma pastraipa taikoma skiriant teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais.

▼B

Valstybės narės teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės paskyrimui gali leisti naudoti alternatyvias sistemas arba būdus, jeigu tos sistemos ar būdai yra skirti užtikrinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės nepriklausomumą nuo audituojamo subjekto administracinio organo vadovaujančių narių arba nuo valdymo organo.

▼M4

Pirma pastraipa taikoma skiriant teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę informacijos apie tvarumą užtikrinimo tikslais.

▼M4

Draudžiama bet kokia sutarties sąlyga, kuria apribojama audituojamo subjekto visuotinio akcininkų arba narių susirinkimo pasirinkimo galimybė pagal 1 dalį ir leidžiama rinktis tik iš tam tikrų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių kategorijų arba sąrašų, siekiant paskirti konkretų teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių ar audito įmonę to subjekto teisės aktų nustatytam auditui ir, kai taikytina, jo informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimui atlikti. Visos tokios esamos sąlygos yra niekinės.

Valstybės narės užtikrina, kad didžiųjų įmonių, kurioms taikomi Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsniai, išskyrus įmones, nurodytas tos direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, akcininkai arba nariai, turintys daugiau kaip 5 % balsavimo teisių arba 5 % įmonės kapitalo, veikdami individualiai ar kolektyviai, turėtų teisę visuotiniam akcininkų arba narių susirinkimui pateikti sprendimo projektą, kuriuo priimamas reikalavimas, kad akredituotas trečiasis asmuo, nepriklausantis tai pačiai audito įmonei ar tinklui kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė, parengtų išvadą dėl tam tikrų informacijos apie tvarumą teikimo elementų ir kad tokia išvada būtų pateikta visuotiniam akcininkų arba narių susirinkimui.

▼B

38 straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių atleidimas ir atsistatydinimas

▼M4

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ar audito įmonės galėtų būti atleidžiami tik esant tinkamai priežasčiai. Skirtingos nuomonės dėl apskaitos tvarkos, audito procedūrų arba, kai taikytina, dėl informacijos apie tvarumą teikimo arba užtikrinimo procedūrų nėra tinkama atleidimo priežastis.

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad audituojamas subjektas ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė informuotų instituciją ar institucijas, atsakingas už viešąją priežiūrą, apie teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės atleidimą arba atsistatydinimą paskyrimo laikotarpiu ir pateiktų tinkamą paaiškinimą.

▼M4

Pirmoje pastraipoje nurodyta pareiga informuoti taip pat taikoma atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.

▼M3

Viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatyto audito atveju valstybės narės užtikrina, kad:

akcininkams, kuriems priklauso 5 % arba daugiau balsavimo teisių ar akcinio kapitalo;

kitiems audituojamų subjektų organams, jei yra nustatyti nacionalinėje teisėje, arba

šios direktyvos 32 straipsnyje nurodytoms arba pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 20 straipsnio 1 dalį ar, kai nustatyta nacionalinėje teisėje – pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms

būtų leidžiama kreiptis į nacionalinį teismą su ieškiniu dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) ar audito įmonės (-ių) atleidimo, jeigu tam yra tinkamas pagrindas.

▼M4

Pirma pastraipa taip pat taikoma atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.

▼M3

X SKYRIUS

AUDITO KOMITETAS

39 straipsnis

Audito komitetas

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena viešojo intereso įmonė turėtų audito komitetą. Audito komitetas yra arba atskiras komitetas, arba audituojamo subjekto administracinis arba priežiūros organas. Audito komitetas sudaromas iš audituojamo subjekto administracinio organo nevykdomųjų narių ir (arba) priežiūros organo narių, ir (arba) iš audituojamo subjekto visuotinio akcininkų susirinkimo arba, jei įmonė akcininkų neturi, lygiaverčio organo paskirtų narių.

Bent vienas audito komiteto narys turi būti kompetentingas apskaitos ir (arba) audito klausimais.

Visi komiteto nariai bendrai turi turėti reikiamą kompetenciją tame sektoriuje, kuriame veikia audituojamas subjektas.

Dauguma audito komiteto narių turi būti nepriklausomi nuo audituojamo subjekto. Audito komiteto pirmininką skiria jo nariai arba audituojamo subjekto priežiūros organas ir jis yra nepriklausomas nuo audituojamo subjekto. Valstybės narės gali reikalauti, kad audito komiteto pirmininkas kiekvienais metais būtų renkamas audituojamo subjekto visuotinio akcininkų susirinkimo.

Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti, kad viešojo intereso įmonių, kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB ( 9 ) 2 straipsnio 1 dalies f ir t punktuose nustatytus kriterijus, atveju nustatytas audito komiteto funkcijas gali vykdyti administracinis arba priežiūros organas, kaip visuma, su sąlyga, kad jei tokio organo pirmininkas yra vykdomasis narys, jis negali eiti pirmininko pareigų, kol toks organas atlieka audito komiteto funkcijas.

Kai audito komitetas sudaro audituojamo subjekto administracinio organo arba priežiūros organo dalį pagal 1 dalį, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad atitinkamai administracinis organas arba priežiūros organas atliktų audito komiteto funkcijas vykdant šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytus įpareigojimus.

Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti atleisti nuo reikalavimo turėti audito komitetą šias viešojo intereso įmones:

bet kurią viešojo intereso įmonę, kuri yra patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 10 punkte, jei ta įmonė grupės lygmeniu atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse bei Reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 16 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus;

bet kurią viešojo intereso įmonę, kuri yra KIPVPS, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB ( 10 ) 1 straipsnio 2 dalyje, arba alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES ( 11 ) 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

bet kurią viešojo intereso įmonę, kurios vienintelė veikla – būti turtu garantuotų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004 ( 12 ) 2 straipsnio 5 punkte, emitentu;

bet kurią kredito įstaigą, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurios akcijomis neleidžiama prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, ir kuri nuolat leidžia ar yra ne kartą išleidusi tik skolos vertybinius popierius, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jeigu bendra nominali visų tokių skolos vertybinių popierių vertė neviršija 100 000 000 EUR ir jeigu ji nėra paskelbusi prospekto pagal Direktyvą 2003/71/EB.

Viešojo intereso įmonės, nurodytos c punkte, visuomenei paaiškina priežastis, dėl kurių jos mano, kad turėti audito komitetą arba administraciniam ar priežiūros organui pavesti audito komiteto funkcijas joms nėra tikslinga.

Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali reikalauti, kad viešojo intereso įmonė neturėtų audito komiteto arba leisti tokiai įmonei jo neturėti, jei ji turi audito komiteto funkcijoms lygiavertes funkcijas vykdantį organą ar organus, įsteigtą (-us) ir veikiantį (-čius) pagal valstybėje narėje, kurioje įregistruota audituojama įmonė, galiojančias nuostatas. Tokiu atveju ta įmonė nurodo, koks organas vykdo tas funkcijas ir kaip jis yra sudarytas.

▼M4

4a.

Valstybės narės gali leisti, kad audito komitetui pavestas funkcijas, susijusias su informacijos apie tvarumą teikimu ir su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, vykdytų visas administracinis ar priežiūros organas arba tam skirtas administracinio ar priežiūros organo įsteigtas organas.

▼M3

Kai visi audito komiteto nariai yra audituojamo subjekto administracinio ar priežiūros organo nariai, valstybė narė gali nustatyti, kad audito komitetui netaikomi 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyti nepriklausomumo reikalavimai.

Nedarant poveikio administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių arba kitų narių, kuriuos paskyrė audituojamo subjekto visuotinis akcininkų susirinkimas, atsakomybei, audito komitetas, inter alia:

▼M4

informuoja audituojamo subjekto administracinį ar priežiūros organą apie teisės aktų nustatyto audito ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo rezultatus ir paaiškina, kaip teisės aktų nustatytas auditas ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas padėjo pagerinti atitinkamai finansinės atskaitomybės ir informacijos apie tvarumą teikimo sąžiningumą ir kokią funkciją audito komitetas atliko tame procese;

stebi finansinės atskaitomybės ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo procesą, įskaitant Direktyvos 2013/34/ES 29d straipsnyje nurodytą elektroninio informacijos teikimo procesą, ir įmonės taikomą procesą nustatant informaciją, teikiamą pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus, priimtus pagal tos direktyvos 29b straipsnį, taip pat teikia rekomendacijas ar pasiūlymus šios informacijos sąžiningumui užtikrinti;

stebi įmonės vidaus kokybės kontrolės bei rizikos valdymo sistemų ir, kai taikytina, vidaus audito veiksmingumą, kiek tai susiję su įmonės finansine atskaitomybe ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimu, įskaitant Direktyvos 2013/34/ES 29d straipsnyje nurodytą elektroninio informacijos teikimo procesą, nepažeisdamas šio audito nepriklausomumo;

stebi teisės aktų nustatytą metinių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir, kai taikytina, metinės ir konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, visų pirma jų atlikimą, atsižvelgdamas į kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 6 dalį nustatytus faktus ir padarytas išvadas;

pagal šios direktyvos 22, 22a, 22b, 24a, 24b, 25b, 25c ir 25d straipsnius ir pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 6 straipsnį peržiūri ir stebi teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą, visų pirma ne audito paslaugų teikimo audituojamam subjektui pagal to reglamento 5 straipsnį tikslingumą;

▼M3

atsako už teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) arba audito įmonės (-ių) atrankos procedūrą ir rekomenduoja, kurį (-iuos) teisės aktų nustatytą auditą atliekantį (-čius) auditorių (-ius) arba audito įmonę (-es) paskirti pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 16 straipsnį, išskyrus kai taikoma Reglamento (ES) Nr. 537/2014 16 straipsnio 8 dalis.

▼B

XI SKYRIUS

TARPTAUTINIAI ASPEKTAI

44 straipsnis

Auditorių iš trečiųjų šalių tvirtinimas

Remdamosi abipusiškumo principu valstybės narės kompetentingos institucijos gali patvirtinti trečiosios šalies auditorių teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi, jei jis pateikia įrodymus, kad jis atitinka reikalavimus, lygiaverčius numatytiems 4 ir 6—13 straipsniuose.

Valstybės narės kompetentingos institucijos, patvirtindamos trečiosios šalies auditorių, kuris atitinka 1 dalies reikalavimus, taiko 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

45 straipsnis

Trečiosyos šalies auditorių ar audito subjektų registravimas ir priežiūra

▼M4

Valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi šios direktyvos 15, 16 ir 17 straipsniais, įregistruoja kiekvieną trečiosios valstybės auditorių ir audito subjektą, kai tas trečiosios valstybės auditorius ar audito subjektas teikia audito išvadas dėl įmonių, įsteigtų ne Sąjungoje, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES ( 13 ) 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, užtikrinimo išvadas dėl metinės arba konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo, išskyrus atvejus, kai atitinkama įmonė leidžia tik skolos vertybinius popierius, kuriems taikoma viena iš šių nuostatų:

tokiais vertybiniais popieriais iki 2010 m. gruodžio 31 d. leista prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, ir jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta kita valiuta, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR;

tokiais vertybiniais popieriais nuo 2010 m. gruodžio 31 d. leidžiama prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, ir jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta kita valiuta, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 100 000 EUR.

▼B

Taikomi 18 ir 19 straipsniai.

Registruotiems trečiosios šalies auditoriams ir audito subjektams taikomos valstybės narės viešosios priežiūros, kokybės užtikrinimo, tyrimų bei sankcijų sistemos. Valstybės narės gali netaikyti registruotam trečiosios šalies auditoriui ar audito subjektui savo kokybės užtikrinimo sistemos, jei per pastaruosius trejus metus trečiosios šalies auditoriui ar audito subjektui buvo atlikta kokybės peržiūra pagal kitos valstybės narės ar trečiosios šalies kokybės užtikrinimo sistemą, kuri pagal 46 straipsnį buvo įvertinta kaip lygiavertė.

▼M4

Nedarant poveikio 46 straipsniui, trečiosios valstybės auditorių arba audito subjektų, kurie nėra įregistruoti valstybėje narėje, parengtos audito išvados dėl metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos užtikrinimo išvados dėl metinės arba konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo, toje valstybėje narėje neturi teisinės galios.

Valstybė narė gali įregistruoti trečiosios valstybės audito subjektą finansinių ataskaitų audito tikslais tik tuo atveju, jei:

dauguma trečiosios valstybės audito subjekto administracinio ar valdymo organo narių atitinka reikalavimus, lygiaverčius 4–10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, išskyrus 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

trečiosios valstybės auditorius, atliekantis auditą trečiosios valstybės audito subjekto vardu, atitinka reikalavimus, lygiaverčius 4–10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, išskyrus 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas atliekamas laikantis 26 straipsnyje nurodytų tarptautinių audito standartų, taip pat 22, 22b ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba lygiaverčių standartų ir reikalavimų;

trečiosios valstybės audito subjektas savo interneto svetainėje skelbia metinį skaidrumo pranešimą, kuriame pateikiama Reglamento (ES) Nr. 537/2014 13 straipsnyje nurodyta informacija, arba laikosi lygiaverčių atskleidimo reikalavimų.

Valstybė narė gali įregistruoti trečiosios valstybės audito subjektą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais tik tuo atveju, jei:

dauguma trečiosios valstybės audito subjekto valdymo ar administracinio organo narių atitinka reikalavimus, lygiaverčius 4–10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;

trečiosios valstybės auditorius, atliekantis užtikrinimą trečiosios valstybės audito subjekto vardu, atitinka reikalavimus, lygiaverčius 4–10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;

1 dalyje nurodytas metinės arba konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas atliekamas laikantis 26a straipsnyje nurodytų užtikrinimo standartų, taip pat 22, 22b, 25 ir 25b straipsniuose nustatytų reikalavimų arba lygiaverčių standartų ir reikalavimų;

5a.

Valstybė narė gali įregistruoti trečiosios valstybės auditorių finansinių ataskaitų audito tikslais tik tuo atveju, jei jis atitinka šio straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos b, c ir d punktuose nustatytus reikalavimus.

Valstybė narė gali įregistruoti trečiosios valstybės auditorių informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais tik tuo atveju, jei jis atitinka šio straipsnio 5 dalies antros pastraipos b, c ir d punktuose nustatytus reikalavimus.

Kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos c punkto ir 5 dalies antros pastraipos c punkto taikymo sąlygos, Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti sprendimą dėl juose nurodyto lygiavertiškumo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Kol Komisija nėra priėmusi tokio sprendimo, valstybės narės gali vertinti šio straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos c punkte ir 5 dalies antros pastraipos c punkte nurodytą lygiavertiškumą.

Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva siekiant nustatyti bendruosius lygiavertiškumo kriterijus, kurie turi būti naudojami vertinant, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodyti finansinių ataskaitų auditai ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas yra atliekami laikantis atitinkamai 26 straipsnyje nustatytų tarptautinių audito standartų ir 26a straipsnyje nurodytų informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo standartų ir 22, 24 bei 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Tokius visoms trečiosioms valstybėms taikomus kriterijus valstybės narės naudoja vertindamos lygiavertiškumą nacionaliniu lygmeniu.

▼B

46 straipsnis

Lygiavertiškumo atveju leidžiami nukrypimai

Valstybės narės, vadovaudamosi abipusiškumo principu, gali netaikyti reikalavimų, išdėstytų 45 straipsnio 1 ir 3 dalyse, arba juos pakeisti tik tuo atveju, jei trečiosios šalies auditoriams ar audito subjektams trečiojoje šalyje taikomos viešosios priežiūros, kokybės užtikrinimo, tyrimų bei sankcijų sistemos, kurios atitinka reikalavimus, lygiaverčius išdėstytiems 29, 30 ir 32 straipsniuose.

▼M3

Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nuspręsti dėl joje nurodyto lygiavertiškumo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisijai pripažinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lygiavertiškumą, valstybės narės gali nuspręsti iš dalies arba visiškai pasikliauti tokiu lygiavertiškumu ir iš dalies ar visiškai pakeisti 45 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus arba jų nebetaikyti. Kol Komisija tokio sprendimo nepriėmė, valstybės narės gali įvertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lygiavertiškumą arba kliautis kitos valstybės narės įvertinimu. Jei Komisija nusprendžia, kad šio straipsnio 1 dalies lygiavertiškumo reikalavimo nesilaikoma, ji gali leisti atitinkamiems trečiosios šalies auditoriams ir trečiosios šalies audito subjektams toliau tęsti audito veiklą tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, vadovaujantis atitinkamos valstybės narės reikalavimais.

Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti bendruosius lygiavertiškumo kriterijus, grindžiamus reikalavimais, nustatytais 29, 30 ir 32 straipsniuose, ir naudojamus vertinant, ar trečiosios šalies viešosios priežiūros, kokybės užtikrinimo, tyrimo ir sankcijų sistemos yra lygiavertės Sąjungos sistemoms. Tokiais bendraisiais kriterijais vadovaujasi valstybės narės nacionaliniu lygiu vertindamos lygiavertiškumą tais atvejais, kai Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl atitinkamos trečiosios šalies.

▼B

Valstybės narės teikia informaciją Komisijai apie:

jų atliktą lygiavertiškumo, numatyto 2 dalyje, įvertinimą; ir

pagrindines jų bendradarbiavimo susitarimų su trečiosios šalies viešosios priežiūros, kokybės užtikrinimo, tyrimų bei sankcijų sistemomis detales remiantis 1 dalimi.

47 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis

▼M3

Valstybės narės gali leisti trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms perduoti jų patvirtintų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių turimus audito darbo dokumentus arba kitus dokumentus, ir tikrinimo arba tyrimo ataskaitas, susijusias su atitinkamu auditu, jeigu:

tie audito darbo dokumentai ar kiti dokumentai yra susiję su įmonių, kurios išleido vertybinius popierius toje trečiojoje šalyje, arba kurios priklauso grupei, sudarančiai teisės aktų nustatytas konsoliduotąsias finansines ataskaitas toje trečiojoje šalyje, auditu;

▼B

dokumentai perduodami per buveinės valstybės kompetentingas institucijas tos trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms joms paprašius;

susijusios trečiosios šalies kompetentingos institucijos atitinka reikalavimus, kurie pagal 3 dalį buvo pripažinti tinkamais;

tarp susijusių kompetentingų institucijų yra sudaryti abipusiškumo principu paremti darbo susitarimai;

asmens duomenų perdavimas trečiajai šaliai atitinka Direktyvos 95/46/EB IV skyrių.

1 dalies d punkte nurodytuose darbo susitarimuose užtikrinama, kad:

audito darbo dokumentų ir kitų dokumentų prašanti kompetentinga institucija pateikia tokio prašymo priežastis;

trečiosios šalies kompetentingos institucijos darbuotojams arba buvusiems darbuotojams, kuriems pateikiama ta informacija, taikomi profesinės paslapties saugojimo įpareigojimai;

▼M3

ba)

nebūtų pakenkta audituojamo subjekto komercinių interesų, įskaitant jo pramoninės ir intelektinės nuosavybės teises, apsaugai;

▼B

trečiosios šalies kompetentingos institucijos audito darbo dokumentus ir kitus dokumentus gali naudoti tik atlikdamos viešosios priežiūros, kokybės užtikrinimo ir tyrimo funkcijas, atitinkančias reikalavimus, lygiaverčius nurodytiems 29, 30 ir 32 straipsniuose;

trečiosios šalies kompetentingai institucijai, pateikiančiai prašymą perduoti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės turimus audito darbo dokumentus arba kitus dokumentus, gali būti atsisakyta juos perduoti, jei:

—

tų darbo dokumentų perdavimas galėtų pakenkti Bendrijos arba valstybės narės, kurios prašoma, suverenumui, saugumui ar viešajai tvarkai, arba

▼M3

—

valstybės narės, į kurią kreipiamasi, institucijos jau yra pradėjusios teismo procesą dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų atžvilgiu ar

—

valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingos institucijos jau yra priėmusios galutinį sprendimą dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių atžvilgiu.

Siekiant palengvinti bendradarbiavimą, Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nuspręsti dėl šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto tinkamumo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi Komisijos sprendimo.

Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti bendrieji tinkamumo kriterijai, vadovaudamasi kuriais Komisija vertina, ar trečiųjų šalių kompetentingos institucijos gali būti pripažintos tinkamomis bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis keičiantis audito darbo dokumentais arba kitais teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių turimais dokumentais. Bendrieji tinkamumo kriterijai grindžiami 36 straipsnio reikalavimais arba iš esmės lygiaverčiais veiklos rezultatais, susijusiais su tiesioginiu keitimusi audito darbo dokumentais arba kitais teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių turimais dokumentais.

▼B

Ypatingais atvejais ir nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali jų patvirtintiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms leisti audito darbo dokumentus ir kitus dokumentus tiesiogiai perduoti trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms, su sąlyga, kad:

tos trečiosyos šalies kompetentingos institucijos yra pradėjusios tyrimą;

dokumentų perdavimas neprieštarauja teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių įsipareigojimams audito darbo dokumentus ir kitus dokumentus perduoti jų šalies kompetentingoms institucijoms;

su tos trečiosios šalies kompetentingomis institucijoms yra sudaryti darbo susitarimai, pagal kuriuos valstybės narės kompetentingoms institucijoms abipusiškumo pagrindu leidžiama tiesiogiai prieiti prie tos trečiosios šalies audito subjektų audito darbo ir kitų dokumentų;

trečiosios šalies kompetentinga institucija, prašanti perduoti dokumentus, iš anksto informuoja valstybės, kurioje įsikūręs teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, kompetentingą instituciją apie kiekvieną tiesioginį prašymą suteikti informaciją ir nurodo to prašymo priežastis;

laikomasi 2 dalyje nurodomų sąlygų.

▼M3 —————

▼B

Valstybės narės praneša Komisijai apie 1 ir 4 dalyse minimų darbo susitarimų sudarymą.

XII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48 straipsnis

Komitetas

▼M3

Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( 14 ).

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

▼M1

2a.

Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

▼M1

Iki 2010 m. gruodžio 31 d., o vėliau mažiausiai kas trejus metus Komisija persvarsto nuostatas, susijusias su jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia ataskaitą apie šių įgaliojimų veikimą. Visų pirma ataskaitoje išnagrinėjama, ar Komisija turėtų siūlyti šios direktyvos pakeitimus siekiant užtikrinti tinkamą Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų apimtį. Kartu su išvada, kurioje nurodoma, ar būtini pakeitimai, išsamiai nurodomos ją pagrindžiančios priežastys. Jei reikia, kartu su ataskaita pateikiamas teisės akto pasiūlymas pakeisti nuostatas, pagal kurias Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai.

▼M3

48a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

26 straipsnio 3 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 16 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

▼M4

26a straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

▼M4

Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 26 straipsnio 3 dalyje, 26a straipsnio 3 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

▼M3

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

▼M4

Pagal 26 straipsnio 3 dalį, 26a straipsnio 3 dalį, 45 straipsnio 6 dalį, 46 straipsnio 2 dalį ar 47 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per keturis mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

▼M3 —————

▼B

50 straipsnis

Direktyvos 84/253/EEB panaikinimas

Direktyva 84/253/EEB panaikinama nuo 2006 m. birželio 29 d. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

51 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Valstybių narių kompetentingų institucijų prieš įsigaliojant 53 straipsnio 1 dalyje minėtoms nuostatoms pagal Direktyvą 84/253/EEB patvirtinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės laikomi patvirtintais pagal šią direktyvą.

52 straipsnis

Minimalus suderinimas

Teisės aktų nustatyto audito reikalaujančios valstybės narės gali įvesti griežtesnius reikalavimus, jei šia direktyva nenumatyta kitaip.

53 straipsnis

Perkėlimas

Valstybės narės iki 2008 m. birželio 29 d. priima ir paskelbia nuostatas, reikalingas šios direktyvos įgyvendinimui. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų, kurias jos priima šios direktyvos taikymo srityje, tekstus.

54 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

55 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/30/EB 2008 m. kovo 11 d.	L 81	53	20.3.2008
M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/34/ES 2013 m. birželio 26 d.	L 182	19	29.6.2013
►M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/56/ES 2014 m. balandžio 16 d.	L 158	196	27.5.2014
►M4	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2022/2464 2022 m. gruodžio 14 d.	L 322	15	16.12.2022
►M5	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/2864 2023 m. gruodžio 13 d.	L	1	20.12.2023