2006D1720 — LT — 31.12.2008 — 001.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1720/2006/EB

2006 m. lapkričio 15 d.

nustatantis veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje

(OL L 327, 24.11.2006, p.45)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1357/2008/EB 2008 m. gruodžio 16 d.

  L 350

56

30.12.2008



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1720/2006/EB

2006 m. lapkričio 15 d.

nustatantis veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį bei 150 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 1999/382/EB ( 4 ) buvo patvirtintas Bendrijos profesinio mokymo veiksmų „Leonardo da Vinci“ programos antrasis etapas.

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 253/2000/EB ( 5 ) buvo patvirtintas Bendrijos veiksmų programos švietimo srityje „Socrates“ antrasis etapas.

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2318/2003/EB ( 6 ) buvo patvirtinta daugiametė veiksmingos informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) integracijos į Europos švietimo ir mokymo sistemas programa (e-mokymosi programa).

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 791/2004/EB ( 7 ) buvo patvirtinta Bendrijos veiklos programa, skirta skatinti institucijų, Europos mastu veikiančių švietimo ir mokymo srityje, veiklą ir remti konkrečius veiksmus šioje srityje.

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB ( 8 ) buvo patvirtinta bendra sistema siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europass).

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2317/2003/EB ( 9 ) buvo patvirtinta aukštojo mokslo kokybės stiprinimo ir tarpkultūrinio supratimo skatinimo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis programa („Erasmus Mundus“) (2004–2008 m.).

(7)

Bolonijos deklaracija, kurią 1999 m. birželio 19 d. pasirašė 29 Europos šalių švietimo ministrai, įsteigė tarpvyriausybinį procesą, kurio tikslas – iki 2010 m. sukurti „Europos aukštojo mokslo erdvę“, kuriai reikalinga parama Bendrijos lygiu.

(8)

Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikimas 2000 m. kovo 23–24 d. iškėlė strateginį tikslą, kad Europos Sąjunga taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, pasižyminčia tvariu ekonomikos augimu, sukuriančia daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinančia socialinę sanglaudą, ir pakvietė Švietimo tarybą apsvarstyti konkrečius švietimo sistemų ateities tikslus, sutelkiant dėmesį į bendras problemas ir prioritetus, tuo pačiu atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę.

(9)

Pažangi žinių visuomenė yra didesnio augimo ir aukštesnio užimtumo lygio pagrindas. Švietimas ir mokymas yra pagrindiniai Europos Sąjungos prioritetai siekiant Lisabonos tikslų.

(10)

2001 m. vasario 12 d. Taryba patvirtino ataskaitą dėl konkrečių švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslų. Vėliau, 2002 m. birželio 14 d., ji patvirtino išsamią darbo programą dėl šių tikslų tęstinumo, kuriai reikalinga parama Bendrijos lygiu.

(11)

Geteborgo Europos Vadovų Tarybos susitikime 2001 m. birželio 15–16 d. buvo sutarta dėl tvaraus vystymosi strategijos ir Lisabonos užimtumo, ekonominių reformų ir socialinės sanglaudos procesas papildytas aplinkosaugos dimensija.

(12)

Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime 2002 m. kovo 15–16 d. buvo iškeltas tikslas, kad iki 2010 m. Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos taptų pasauliniu kokybės standartu ir buvo paraginta imtis veiksmų siekiant tobulinti pagrindinių įgūdžių įvaldymą, visų pirma mokant mažiausiai dviejų užsienio kalbų nuo labai jauno amžiaus.

(13)

Komisijos komunikatas ir 2002 m. birželio 27 d. Tarybos rezoliucija ( 10 ) dėl mokymosi visą gyvenimą patvirtina, kad mokymasis visą gyvenimą turėtų būti stiprinamas šiai sričiai skirtose Bendrijos programose plėtojamais veiksmais ir politikos kryptimis.

(14)

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucija ( 11 ) patvirtino glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityse procesą, kuriam reikalinga parama Bendrijos lygiu. Pagal Kopenhagos deklaraciją, dėl kurios 2002 m. lapkričio 30 d. susitarė 31 Europos šalies švietimo ministrai, į šį procesą buvo įtraukti socialiniai partneriai ir šalys kandidatės.

(15)

Komisijos komunikate dėl veiksmų plano įgūdžiams ir mobilumui buvo pažymėta, kad reikia toliau tęsti veiksmus Europos lygiu, kad būtų pagerintas švietimo ir mokymo kvalifikacijų pripažinimas.

(16)

Komisijos komunikate dėl veiksmų plano, skatinančio kalbų mokymąsi ir kalbinę įvairovę, buvo nustatyti veiksmai, kurių 2004–2006 m. laikotarpiu turi būti imtasi europiniu lygiu, ir reikalaujama juos plėtoti.

(17)

Kalbų mokymo ir mokymosi bei kalbų įvairovės skatinimui turi būti skiriama pirmenybė vykdant Bendrijos veiksmus švietimo ir mokymo srityje. Kalbų mokymas ir mokymasis ypač svarbus kaimyninėms valstybėms narėms.

(18)

Esamų „Socrates“ ir „Leonardo da Vinci“ programų tarpinės vertinimo ataskaitos ir viešos konsultacijos dėl Bendrijos veiklos švietimo ir mokymo srityje ateities atskleidė didelį ir tam tikrais atžvilgiais augantį poreikį tęsti bendradarbiavimą ir mobilumą šiose srityse europiniu lygiu. Ataskaitose buvo pabrėžta, kaip svarbu plėtoti glaudesnius Bendrijos programų ir politikos plėtros kūrimo švietimo ir mokymo srityje saitus, išreikštas pageidavimas Bendrijos veiksmus planuoti taip, kad jie būtų geriau pritaikyti mokymosi visą gyvenimą paradigmai, ir primygtinai pareikalauta paprastesnio, palankesnio vartotojui bei lankstesnio požiūrio į tokių veiksmų įgyvendinimą.

(19)

Atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą, programos įgyvendinimą galima supaprastinti taikant vienkartinės išmokos sistemą. Ją galima taikyti programos dalyviams suteiktai paramai ar Bendrijos paramai struktūroms, sukurtoms nacionaliniu lygiu programai administruoti.

(20)

Daug pranašumų teiktų Bendrijos paramos tarptautiniam bendradarbiavimui ir mobilumui švietimo ir mokymo srityse integravimas į bendrą programą, kuri sudarytų palankias sąlygas didesnėms skirtingų veiklos sričių sinergijoms, teiktų didesnius pajėgumus remiant mokymosi visą gyvenimą plėtrą ir sudarytų sąlygas nuoseklesniems, paprastesniems bei veiksmingesniems administravimo būdams. Bendra programa taip pat skatintų geresnį įvairių švietimo ir mokymo lygių bendradarbiavimą.

(21)

Todėl turėtų būti parengta Mokymosi visą gyvenimą programa, kuri pasitelkdama mokymąsi visą gyvenimą prisidėtų plėtojant Europos Sąjungą, kaip pažangią žinių visuomenę, pasižyminčią darniu ekonomikos augimu, kuriančią daugiau ir geresnių darbo vietų ir stiprinančią socialinę sanglaudą.

(22)

Atsižvelgiant į mokyklų, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo sektorių ypatumus ir dėl jų kylantį poreikį Bendrijos veiksmus pagrįsti jiems pritaikytais tikslais, veiksmų formomis ir organizacine struktūra, Mokymosi visą gyvenimą programoje dera išsaugoti atskiras programas, skirtas kiekvienam iš šių keturių sektorių, tuo pačiu maksimaliai didinant jų darną ir bendrumą.

(23)

Komisija savo komunikate „Kuriant mūsų bendrą ateitį. Išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m.“ iškėlė keletą kiekybiškai apibrėžtų tikslų, kuriuos turės pasiekti nauja Bendrijos švietimo ir mokymo programų karta, kurioms reikia žymiai daugiau mobilumo ir partnerystės veiksmų.

(24)

Atsižvelgiant į įrodytą naudingą tarptautinio mobilumo poveikį asmenims ir švietimo bei mokymo sistemoms, platų nepatenkinto mobilumo poreikio mastą visuose sektoriuose ir šio poreikio svarbą siekiant Lisabonos tikslo, keturiose sektorių paprogramėse būtina iš esmės padidinti paramos tarptautiniam mobilumui mastą.

(25)

Siekiant kuo tinkamiau padengti užsienyje studijuojančių studentų realias papildomas išlaidas, standartinė studentų mobilumo stipendija turėtų būti vidutiniškai 200 EUR per mėnesį realia išraiška programos trukmės laikotarpiu.

(26)

Reikėtų labiau atsižvelgti į atskirų moksleivių mobilumo poreikius vidurinio mokslo lygiu ir atskirų suaugusiųjų besimokančiųjų mobilumo poreikius, į kuriuos iki šiol nebuvo atsižvelgta Bendrijos programose, įtraukiant naujo tipo mobilumo veiksmus į „Comenius“ ir „Grundtvig“ programas. Taip pat galima būtų labiau išnaudoti atskirų mokytojų mobilumo teikiamas galimybes vystant ilgalaikį kaimyninių regionų mokyklų bendradarbiavimą.

(27)

Mažosios ir vidutinės įmonės atlieka svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje. Tačiau iki šiol tokių įmonių dalyvavimas „Leonardo da Vinci“ programoje buvo ribotas. Reikėtų imtis veiksmų siekiant padidinti Bendrijos veiksmų patrauklumą tokioms įmonėms, visų pirma užtikrinant, kad pameistriams būtų suteikta daugiau mobilumo galimybių. Reikėtų susitarti, kad toks mobilumas būtų pripažįstamas panašiai kaip „Erasmus“ programoje.

(28)

Atsižvelgiant į ypatingus sunkumus, kylančius asmenų, keliaujančių dėl profesinių priežasčių, ir mobilių darbuotojų vaikams Europoje, reikėtų visiškai išnaudoti „Comenius“ programos teikiamas galimybes, remiant tarptautinius veiksmus, atitinkančius jų poreikius.

(29)

Didesnis mobilumas Europoje turėtų būti siejamas su vis didesniais standartais.

(30)

Siekiant atsižvelgti į padidėjusį poreikį remti europinio lygio veiksmus, skirtus šiems politikos tikslams siekti, teikti priemones, remiančias tarpsektorinę veiklą kalbų ir IKT srityse bei stiprinti programos rezultatų sklaidą ir naudojimą, keturias sektorių paprogrames dera papildyti skersine programa.

(31)

Siekiant atsižvelgti į augantį žinių apie Europos integracijos procesą ir jo raidą bei dialogo šiais klausimais poreikį, svarbu ugdyti šios srities mokymo, mokslinių tyrimų ir svarstymų kompetenciją remiant aukštojo mokslo institucijas, besispecializuojančias Europos integracijos proceso studijose, Europos asociacijas švietimo ir mokymo srityse bei „Jean Monnet“ programą.

(32)

Šį sprendimą reikia formuluoti pakankamai lanksčiai, kad būtų galima daryti reikiamus pataisymus Mokymosi visą gyvenimą programos veiksmuose, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius 2007–2013 metų laikotarpiu bei išvengiant pernelyg išsamių „Socrates“ ir „Leonardo da Vinci“ ankstesnių etapų nuostatų.

(33)

Visuose savo veiksmuose Bendrija turėtų siekti šalinti nelygybes ir skatinti lygybę tarp vyrų ir moterų, kaip numatyta Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje.

(34)

Laikantis Sutarties 151 straipsnio, Bendrija savo veiksmuose pagal kitas Sutarties nuostatas turi atsižvelgti į kultūrinius aspektus, ypač siekdama gerbti ir puoselėti savo kultūrų įvairovę. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kultūros, švietimo ir mokymo sinergijai. Taip pat turėtų būti skatinamas tarpkultūrinis dialogas.

(35)

Būtina skatinti aktyvų pilietiškumą, pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai ir intensyviau kovoti su visomis atskirties formomis, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją.

(36)

Įgyvendinant visas programos dalis reikia didinti nepalankioje padėtyje esančių grupių prieigos galimybes, taip pat aktyviai spręsti klausimus, susijusius su specialiais neįgaliųjų asmenų mokymosi poreikiais, skiriant, be kitų priemonių, didesnes stipendijas, atspindinčias neįgaliųjų dalyvių papildomas išlaidas bei remiant ženklų kalbos ir Brailio rašto mokymąsi bei naudojimą.

(37)

Reikėtų atkreipti dėmesį į Europos švietimo per sportą metų (2004 m.) pasiekimus ir tais metais pabrėžtą potencialią švietimo įstaigų ir sporto organizacijų bendradarbiavimo naudą švietimo srityje.

(38)

Narystės Europos Sąjungoje siekiančios valstybės ir ELPA šalys, kurios yra EEE narės, gali dalyvauti Bendrijos programose laikydamosi susitarimų, kuriuos pasirašys Bendrija ir šios šalys.

(39)

2003 m. birželio 19 ir 20 d. Tesalonikų Europos Vadovų Taryba patvirtino 2003 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų, įskaitant ir priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanams: žengiant Europos integracijos link“, kuriose numatoma, kad Bendrijos programose gali dalyvauti stabilizacijos ir asociacijos proceso šalys, remdamosi pagrindų susitarimais, kuriuos pasirašys Bendrija ir šios šalys.

(40)

Bendrija ir Šveicarijos Konfederacija paskelbė savo ketinimą vesti derybas dėl susitarimų sudarymo bendro intereso srityse, pavyzdžiui, Bendrijos švietimo, mokymo ir jaunimo programose.

(41)

Mokymosi visą gyvenimą programa turėtų būti reguliariai stebima ir vertinama bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtų galima daryti pataisymus, ypač dėl priemonių įgyvendinimo prioritetų. Į vertinimą turėtų būti įtrauktas išorinis vertinimas, atliekamas nepriklausomų, nešališkų institucijų.

(42)

Europos Parlamentas savo 2002 m. vasario 28 d. rezoliucijoje dėl „Socrates“ programos įgyvendinimo ( 12 ) atkreipė dėmesį į neproporcingai sudėtingas administracines procedūras pareiškėjams dėl stipendijų antrajame programos etape.

(43)

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ( 13 ) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles ( 14 ), kurie saugo Bendrijos finansinius interesus, turi būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, sumažinant atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, skaičių ir atsižvelgiant į reikiamą proporcingumą tarp išteklių kiekio ir su jų naudojimu susijusia administracine našta.

(44)

Siekiant sėkmingai įgyvendinti programą administravimo srityje būtina radikaliai supaprastinti paraiškų teikimo tvarką. Administraciniai ir apskaitos reikalavimai turėtų būti proporcingi stipendijos dydžiui.

(45)

Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima susigrąžinti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas.

(46)

Tikslinga užtikrinti, kad Mokymosi visą gyvenimą programa būtų tinkamai užbaigta, visų pirma užtikrinant daugiamečių jos valdymo priemonių, pavyzdžiui, techninės ir administracinės pagalbos finansavimo, tęstinumą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. technine ir administracine pagalba prireikus būtų užtikrinta, kad būtų toliau vykdomi iki 2013 m. pabaigos neužbaigti valdymo veiksmai, įskaitant stebėsenos ir audito veiksmus.

(47)

Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio sprendimo tikslo, susijusio su europinio bendradarbiavimo indėliu į kokybišką švietimą ir mokymą – kadangi daugiašalę partnerystę, tarptautinį mobilumą ir pasikeitimą informacija reikia vykdyti Bendrijos mastu – todėl jį dėl būtinų veiksmų ir priemonių pobūdžio galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, gali tvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(48)

Šis sprendimas visam programos trukmės laikotarpiui nustato finansinį paketą, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo ( 15 ) 37 punkte.

(49)

Šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 16 ),

NUSPRENDĖ:



I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS



I SKYRIUS

Mokymosi visą gyvenimą programa

1 straipsnis

Mokymosi visą gyvenimą programos įsteigimas

1.  Šiuo sprendimu įsteigiama Bendrijos veiksmų programa mokymosi visą gyvenimą srityje (toliau – Mokymosi visą gyvenimą programa).

2.  Bendras Mokymosi visą gyvenimą programos tikslas yra pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą prisidėti prie Bendrijos, kaip pažangios žinių visuomenės, pasižyminčios darniu ekonomikos augimu, kuriančios daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinančios socialinę sanglaudą, vystymosi užtikrinant ateities kartoms gerą aplinkos apsaugą. Visų pirma ji siekia puoselėti švietimo ir mokymo sistemų Bendrijoje tarpusavio pasikeitimą patirtimi, bendradarbiavimą ir mobilumą, kad jos taptų pasauliniu kokybės standartu.

3.  Konkretūs Mokymosi visą gyvenimą programos tikslai yra šie:

a) prisidėti prie kokybiško mokymosi visą gyvenimą plėtros ir skatinti didelį efektyvumą, naujoves bei europinę dimensiją šios srities sistemose ir praktikose;

b) remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės sukūrimą;

c) padėti gerinti mokymosi visą gyvenimą kokybę, patrauklumą ir galimybių mokytis visą gyvenimą prieinamumą valstybėse narėse;

d) padidinti mokymosi visą gyvenimą indėlį į socialinę sanglaudą, aktyvų pilietiškumą, tarpkultūrinį dialogą, lyčių lygybę ir asmens savęs realizavimą;

e) padėti skatinti kūrybiškumą, konkurencingumą, užimtumą ir verslumo dvasios augimą;

f) prisidėti prie gausesnio visų amžiaus grupių žmonių, įskaitant turinčius ypatingų reikmių bei esančius nepalankioje padėtyje, dalyvavimo mokymesi visą gyvenimą, nepriklausomai nuo jų socialinio ar ekonominio statuso;

g) skatinti kalbų mokymąsi ir kalbinę įvairovę;

h) remti naujoviškų IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikų plėtojimą;

i) stiprinti mokymosi visą gyvenimą vaidmenį ugdant Europos pilietiškumo jausmą, paremtą žmogaus teisių ir demokratijos supratimu ir pagarba jiems, ir skatinti pagarbą bei toleranciją kitų tautų ir kultūrų atžvilgiu;

j) skatinti bendradarbiavimą užtikrinant kokybę visuose Europos švietimo ir mokymo sektoriuose;

k) skatinti optimalų rezultatų, naujoviškų produktų ir procesų panaudojimą ir keistis gera praktika Mokymosi visą gyvenimą programos srityse siekiant pagerinti švietimo ir mokymo kokybę.

4.  Pagal priede nustatytas administracines nuostatas Mokymosi visą gyvenimą programa remia ir papildo veiksmus, kurių imasi valstybės narės, visapusiškai atsižvelgiant į jų atsakomybę už švietimo ir mokymo sistemų turinį bei jų kultūrų ir kalbų įvairovę.

5.  Kaip nustatyta 3 straipsnyje, Mokymosi visą gyvenimą programos tikslų siekiama įgyvendinant keturias sektorių programas, vieną skersinę programą ir „Jean Monnet“ programą (toliau visos kartu – paprogramės).

6.  Šis sprendimas įgyvendinamas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau parengiamosios priemonės, tarp jų ir Komisijos sprendimai pagal 9 straipsnį, gali būti įgyvendinami nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame sprendime vartojami tokie apibrėžimai:

1. ikimokyklinis – organizuota švietimo veikla iki privalomo pradinio mokymo;

2. mokinys – asmuo, įtrauktas į besimokančiųjų mokykloje sąrašą;

3. mokykla – institucija, teikianti bendrąjį (ikimokyklinį, pradinį arba vidurinį), profesinį ir techninį mokymą ir, išimtiniu atveju, taikant priemones skirtas skatinti kalbų mokymąsi, – nemokyklinė institucija, teikianti gamybine praktika pagrįstą mokymą;

4. mokytojai/dėstytojai ir (arba) mokymo personalas – asmenys, kurie pagal savo tarnybines pareigas yra tiesiogiai įtraukti į valstybių narių švietimo procesą;

5. profesijos mokytojai – asmenys, kurie pagal savo tarnybines pareigas yra tiesiogiai įtraukti į valstybių narių profesinio švietimo ir mokymo procesą;

6. studentas – aukštojo mokslo institucijoje registruotas, nepriklausomai nuo pasirinktos studijų srities asmuo, siekiantis baigti aukštojo mokslo studijas, kad gautų pripažįstamą laipsnį arba kitą pripažįstamą aukštojo mokslo kvalifikaciją, iki daktaro laipsnio imtinai;

7. stažuotojas – mokymo institucijoje, profesinio mokymo organizacijoje ar darbo vietoje profesinį mokymą gaunantis asmuo;

8. suaugęs besimokantysis – suaugusiųjų švietime dalyvaujantis besimokantysis asmuo;

9. žmonės darbo rinkoje – darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ar galintys dirbti žmonės;

10. aukštojo mokslo institucija – tai:

a) aukštojo mokslo institucija pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką, teikianti pripažįstamus laipsnius arba kitas pripažįstamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, nesvarbu, kaip tokios institucijos būtų vadinamos valstybėse narėse;

b) bet kuri institucija, pagal nacionalinės teisės aktus arba praktiką teikianti aukštojo mokslo profesinį švietimą ar mokymą;

11. jungtinis magistras – aukštojo mokslo magistro studijos, kurios:

a) apima mažiausiai tris aukštojo mokslo institucijas trijose skirtingose valstybėse narėse;

b) įgyvendina studijų programą, apimančią studijas bent dviejose iš tų trijų institucijų;

c) yra įdiegusios institucijose-partnerėse baigtų studijų pripažinimo mechanizmus, pagrįstus arba suderintus su europine kreditų perkėlimo sistema;

d) baigiasi dalyvaujančiųjų institucijų suteikiamais jungtiniais, dvigubais arba keliagubais laipsniais, pripažintais arba akredituotais valstybių narių;

12. profesinis mokymas – bet kokio pobūdžio pirminis profesinis švietimas ar mokymas, įskaitant techninį ir profesinį mokymą ir pameistrystę, kuris padeda siekti valstybės narės, kurioje jis įgyjamas, kompetentingų institucijų pripažįstamos profesinės kvalifikacijos, taip pat bet koks tęstinis profesinis švietimas ar mokymas, kuriame darbuotojas dalyvauja savo darbinės veiklos Bendrijoje metu;

13. suaugusiųjų švietimas – bet koks formalaus, neformalaus arba savaiminio pobūdžio neprofesinis suaugusiųjų mokymasis;

14. mokomasis vizitas – trumpalaikis vizitas, skirtas studijuoti tam tikrą mokymosi visą gyvenimą aspektą kitoje valstybėje narėje;

15. mobilumas – tam tikro laikotarpio praleidimas kitoje valstybėje narėje siekiant studijuoti, įgyti darbo patirties, užsiimti kita mokymosi ar mokymo veikla arba susijusia administracine veikla, paremtas atitinkamais priimančios šalies kalbos arba darbo kalbos parengiamaisiais ar žinių atnaujinimo kursais;

16. stažuotė – tam tikro laikotarpio praleidimas kitoje valstybėje narėje esančioje įmonėje ar organizacijoje, paremtas atitinkamais priimančios šalies kalbos ar darbo kalbos parengiamaisiais ar žinių atnaujinimo kursais, siekiant padėti asmenims prisitaikyti prie bendros Bendrijos darbo rinkos reikalavimų, įgyti konkrečių įgūdžių ir įgyjant darbo patirties patobulinti atitinkamos šalies ekonominės ir socialinės kultūros supratimą;

17. vienašalis – įtraukiantis vieną instituciją;

18. dvišalis – įtraukiantis partnerius iš dviejų valstybių narių;

19. daugiašalis – įtraukiantis partnerius iš mažiausiai trijų valstybių narių. Narius iš trijų ar daugiau valstybių narių turinčias asociacijas ar kitas institucijas Komisija gali laikyti daugiašalėmis;

20. partnerystė – dvišalis arba daugiašalis skirtingų valstybių narių institucijų arba organizacijų grupės susitarimas vykdyti bendrą veiklą mokymosi visą gyvenimą srityje;

21. tinklas – formali arba neformali institucijų, veikiančių konkrečioje mokymosi visą gyvenimą srityje, disciplinoje arba sektoriuje, grupė;

22. projektas – formalių arba neformalių organizacijų ar institucijų bendrai vykdoma bendradarbiavimo veikla, kuria siekiama apibrėžto tikslo;

23. projekto koordinatorius – organizacija arba institucija, atsakinga už daugiašalės grupės projekto įgyvendinimą;

24. projekto partneriai – organizacijos arba institucijos, sudarančios daugiašalę grupę, išskyrus koordinatorių;

25. įmonė – bet kuri ekonominėje veikloje dalyvaujanti viešojo arba privataus sektoriaus įmonė, nepriklausomai nuo jos dydžio, teisinio statuso ar ekonominio sektoriaus, kuriame ji veikia, įskaitant socialinę ekonomiką;

26. socialiniai partneriai – darbdavių ir darbuotojų organizacijos pagal nacionalinius teisės aktus ir (arba) praktiką, o Bendrijos lygiu – darbdavių ir darbuotojų organizacijos, dalyvaujančios socialiniame dialoge Bendrijos lygiu;

27. profesinis orientavimas ir konsultavimas – veikla, pavyzdžiui, informavimas, vertinimas, profesinis informavimas ir konsultavimas, padedanti besimokantiesiems, profesijos mokytojams ir kitam personalui priimti sprendimus, susijusius su švietimo ir mokymo programomis arba užimtumo galimybėmis;

28. rezultatų sklaida ir naudojimas – veikla, užtikrinanti, kad Mokymosi visą gyvenimą programos ir jos pirmtakių rezultatai yra tinkamai pripažįstami, pristatomi ir įgyvendinami plačiu mastu;

29. mokymasis visą gyvenimą – bet koks bendrasis švietimas, profesinis švietimas ir mokymas, neformalus ir savaiminis mokymasis, kuris tęsiamas visą gyvenimą, ir kurio dėka asmeninėje, pilietinėje, socialinėje ir (arba) su užimtumu susijusioje plotmėje tobulinamos žinios, įgūdžiai ir kompetencija. Jis apima profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugų teikimą.

3 straipsnis

Paprogramės

1.  Sektorių paprogramės yra šios:

a) „Comenius“ programa, skirta visų dalyvaujančiųjų ikimokykliniame ir mokykliniame ugdyme iki vidurinio ugdymo pabaigos mokymo bei mokymosi poreikiams ir tokį išsilavinimą teikiančioms institucijoms ir organizacijoms;

b) „Erasmus“ programa, skirta visų dalyvaujančiųjų formaliame aukštajame moksle ir aukštojo mokslo lygio profesiniame švietime ir mokyme mokymo bei mokymosi poreikiams, nesvarbu, kokia jų studijų trukmė ar kvalifikacija, įskaitant doktorantūros studijas, ir tokį švietimą ir mokymą teikiančioms arba sąlygas jam sudarančioms institucijoms ir organizacijoms;

c) „Leonardo da Vinci“ programa, skirta visų dalyvaujančiųjų profesiniame švietime ir mokyme, išskyrus aukštojo mokslo profesinį mokymą, mokymo ir mokymosi poreikiams ir tokį švietimą ir mokymą teikiančioms arba sąlygas jam sudarančioms institucijoms bei organizacijoms;

d) „Grundtvig“ programa, skirta dalyvaujančiųjų bet kokios formos suaugusiųjų švietime mokymo ir mokymosi poreikiams ir tokį švietimą teikiančioms ir sąlygas jam sudarančioms institucijoms bei organizacijoms.

2.  Skersinę programą sudaro šios keturios pagrindinės veiklos kryptys:

a) bendradarbiavimas vykdant mokymosi visą gyvenimą politiką ir naujovių diegimas;

b) kalbų mokymosi skatinimas;

c) naujoviškų IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikų plėtojimas;

d) pagal programą ir ankstesnes susijusias programas remiamų veiksmų rezultatų sklaida ir naudojimas bei keitimasis gera praktika.

3.  „Jean Monnet“ programa remiamos institucijos ir veikla Europos integracijos srityje. Ją sudaro šios trys pagrindinės veiklos kryptys:

a) „Jean Monnet“ veiksmai;

b) dotacijos veiklai, remiančios konkrečias institucijas, užsiimančias su Europos integracija susijusiais klausimais;

c) dotacijos veiklai, skirtos paremti kitas Europos institucijas ir asociacijas švietimo ir mokymo srityse.

4 straipsnis

Galimybė naudotis Mokymosi visą gyvenimą programa

Mokymosi visą gyvenimą programa skirta:

a) mokiniams, studentams, stažuotojams ir suaugusiems besimokantiesiems;

b) mokytojams, profesijos mokytojams ir kitiems personalo nariams, susijusiems su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu;

c) žmonėms darbo rinkoje;

d) institucijoms arba organizacijoms, sudarančioms galimybes mokytis pagal Mokymosi visą gyvenimą programą arba jos paprogrames;

e) asmenims ir institucijoms, atsakingoms už sistemas ir politikos kryptis, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

f) bet kurio lygio įmonėms, socialiniams partneriams ir jų organizacijoms, tarp jų ir prekybos organizacijoms bei prekybos ir pramonės rūmams;

g) įstaigoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais;

h) asociacijoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje, įskaitant studentų, stažuotojų, mokinių, mokytojų ir suaugusių besimokančiųjų asociacijas;

i) mokslinių tyrimų centrams ir įstaigoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje;

j) ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).

5 straipsnis

Bendrijos veiksmai

1.  Mokymosi visą gyvenimą programa apima paramą šiems veiksmams:

a) visą gyvenimą besimokančių asmenų mobilumas;

b) dvišalės ir daugiašalės partnerystės;

c) daugiašaliai projektai, ypač skirti švietimo ir mokymo sistemų kokybės didinimui pasinaudojant tarptautinių naujovių perdavimu;

d) vienašaliai ir nacionaliniai projektai;

e) daugiašaliai projektai ir tinklai;

f) mokymosi visą gyvenimą politikos krypčių ir sistemų stebėjimas ir analizė, metodinės medžiagos, įskaitant apklausas, statistinius duomenis, analizes ir rodiklius, rengimas ir reguliarus tobulinimas, veiksmai, skirti remti kvalifikacijų ir ankstesnio mokymosi skaidrumą ir pripažinimą, ir veiksmai, skirti remti bendradarbiavimą užtikrinant kokybę;

g) dotacijos veiklai, skirtos padengti institucijų ir asociacijų, veikiančių Mokymosi visą gyvenimą programos srityje, tam tikras veiklos ir administracines išlaidas;

h) kitos iniciatyvos, skirtos skatinti Mokymosi visą gyvenimą programos tikslus (papildomos priemonės).

2.  Bendrijos parama gali būti skiriama parengiamiesiems vizitams, susijusiems su šiame straipsnyje nustatytais veiksmais.

3.  Komisija gali rengti seminarus, kolokviumus ar susitikimus, kurie galėtų sudaryti palankias sąlygas Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimui, imtis atitinkamų informavimo, leidybos ir sklaidos veiksmų bei veiksmų, skirtų didinti informuotumą apie programą, ir vykdyti programos stebėseną ir vertinimą.

4.  Šiame straipsnyje nurodytus veiksmus Komisija gali vykdyti tiesiogiai arba skelbdama kvietimus teikti paraiškas projektams arba kvietimus dalyvauti konkursuose.

6 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių užduotys

1.  Komisija užtikrina Mokymosi visą gyvenimą programoje numatytų Bendrijos veiksmų veiksmingą ir efektyvų įgyvendinimą.

2.  Valstybės narės:

a) vadovaudamosi nacionaline praktika arba teisės aktais, imasi reikiamų veiksmų, kad nacionaliniu lygiu būtų užtikrintas efektyvus Mokymosi visą gyvenimą programos vykdymas, įtraukiant visas šalis, susijusias su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu;

b) pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio nuostatas įsteigia arba paskiria ir prižiūri tinkamą struktūrą, skirtą suderintam Mokymosi visą gyvenimą programos veiksmų įgyvendinimo valdymui, įskaitant biudžeto valdymą, nacionaliniu lygiu (nacionalines agentūras), vadovaujantis šiais kriterijais:

i) įsteigta arba paskirta nacionalinė agentūra turi būti juridinis asmuo arba juridinio asmens dalis ir jos veiklą turi reglamentuoti atitinkamos valstybės narės teisės aktai. Ministerija negali būti paskirta nacionaline agentūra;

ii) kiekviena nacionalinė agentūra privalo turėti atitinkamą skaičių darbuotojų savo užduotims atlikti, kurie pasižymėtų profesiniais ir kalbiniais sugebėjimais, reikalingais dirbant tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje švietimo ir mokymo srityje;

iii) ji privalo turėti tinkamą infrastruktūrą, ypač informatikos ir komunikacijos srityje;

iv) ji privalo veikti administracinėje aplinkoje, leidžiančioje jai gerai atlikti savo užduotis ir išvengti interesų konfliktų;

v) ji turi turėti galimybę taikyti Bendrijos lygiu nustatytas finansų valdymo taisykles ir sutartines sąlygas;

vi) ji privalo turėti reikiamas finansines garantijas, suteiktas, pageidautina, valdžios institucijos, o jos valdymo gebėjimai privalo atitikti Bendrijos lėšų, kurias ji bus įpareigota valdyti, dydį;

c) prisiima atsakomybę už b punkte minėtų nacionalinių agentūrų tinkamą joms perduotų asignavimų, skirtų projektams remti, valdymą, visų pirma už tai, kad nacionalinės agentūros laikytųsi skaidrumo, vienodo požiūrio principų, taip pat vengtų dvigubo finansavimo iš kitų Bendrijos fondų bei laikytųsi prievolės stebėti projektus ir susigrąžinti bet kokias paramos gavėjų grąžintinas lėšas;

d) imasi reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas b punkte minėtų nacionalinių agentūrų auditas ir finansinė priežiūra, pirmiausia:

i) prieš nacionalinei agentūrai pradedant dirbti, pateikia Komisijai reikiamas garantijas dėl jos egzistavimo, tinkamos ir teisingos jos vykdomos veiklos, kuria laikomasi gero finansų valdymo ir taikytinų procedūrų taisyklių, kontrolės sistemų, apskaitos sistemų, viešųjų pirkimų ir dotacijų suteikimo tvarkos;

ii) kiekvienais metais pateikia Komisijai garantijų deklaraciją dėl nacionalinių agentūrų finansinių sistemų ir procedūrų patikimumo ir jų sąskaitų sąžiningumo;

e) pažeidimų, aplaidumo arba sukčiavimo, priskiriamo pagal b punktą įsteigtai arba paskirtai nacionalinei agentūrai, atveju, ir kai dėl šio atvejo Komisijai pateikus ieškinį nacionalinei agentūrai ši negrąžina visų lėšų, atsako už negrąžintas lėšas;

f) Komisijos prašymu nustato mokymą teikiančias institucijas ar organizacijas arba tokių institucijų ar organizacijų tipus, kurios būtų laikomos tinkamomis dalyvauti Mokymosi visą gyvenimą programoje atitinkamose teritorijose;

g) stengiasi patvirtinti visas reikiamas priemones, kad būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys tinkamam Mokymosi visą gyvenimą programos funkcionavimui;

h) imasi veiksmų, kad nacionaliniu lygiu būtų užtikrintos potencialios sinergijos su kitomis Bendrijos programomis, finansinėmis priemonėmis ir kitomis susijusiomis atitinkamoje valstybėje narėje įgyvendinamomis programomis.

3.  Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina:

a) perėjimą nuo veiksmų, kurie buvo vykdomi pagal ankstesnes švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sričių programas, prie veiksmų, kurie bus įgyvendinami pagal Mokymosi visą gyvenimą programą;

b) tinkamą Bendrijų finansinių interesų apsaugą, visų pirma įdiegdama veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias priemones, administracinius patikrinimus ir nuobaudas;

c) platų informacijos apie veiksmus, remiamus pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, skleidimą, viešumą ir tų veiksmų tęstinumą;

d) turimų duomenų, reikalingų programos rezultatams ir poveikiui vertinti bei 15 straipsnyje nurodytoms veikloms stebėti ir įvertinti, rinkimą, analizę ir apdorojimą;

e) ankstesnės kartos švietimo ir mokymo programų bei Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatų sklaidą.

7 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1.  Mokymosi visą gyvenimą programoje gali dalyvauti:

a) EEE narėmis esančios ELPA šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b) šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, pagal bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus su šiomis šalimis sudarytuose pagrindų susitarimuose, reglamentuojančiuose jų dalyvavimą Bendrijos programose;

c) Vakarų Balkanų šalys, laikantis nuostatų, kurios su šiomis šalimis bus apibrėžtos nustačius pagrindų susitarimus, numatančius jų dalyvavimą Bendrijos programose;

d) Šveicarijos Konfederacija, remiantis dvišaliu susitarimu, kuris bus sudarytas su šia šalimi.

2.  „Jean Monnet“ programos 1 pagrindinėje veikloje, nurodytoje 3 straipsnio 3 dalies a punkte, taip pat gali dalyvauti bet kurios kitos trečiosios šalies aukštojo mokslo institucijos.

3.  Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančios trečiosios šalys prisiima visus įsipareigojimus ir vykdo visas užduotis, kurie šiame sprendime nustatyti valstybėms narėms.

8 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Pagal Mokymosi visą gyvenimą programą ir pagal 9 straipsnį Komisija gali bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).



II SKYRIUS

Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimas

9 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.  Komisija, laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros, patvirtina Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimui reikalingas priemones, susijusias su šiais klausimais:

a) metiniu veiklos planu, kuriame nurodyti prioritetai;

b) metiniais asignavimais ir lėšų paskirstymu paprogramėms ir pačiose paprogramėse;

c) bendrosiomis paprogramių įgyvendinimo gairėmis (įskaitant sprendimus, susijusius su veiksmų pobūdžiu, trukme ir finansavimo lygiu), atrankos kriterijais ir tvarka;

d) Komisijos pasiūlymais dėl paraiškų dėl 33 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų daugiašalių projektų ir tinklų atrankos;

e) Komisijos pasiūlymais dėl paraiškų dėl 5 straipsnio 1 dalies e punkte išvardytų veiksmų, kuriems netaikomas šios dalies d punktas ir dėl 5 straipsnio 1 dalies f, g bei h punktuose išvardytų veiksmų, kuriems siūloma Bendrijos parama viršija 1 milijoną EUR, atrankos;

f) Komisijos, valstybių narių ir nacionalinių agentūrų atitinkamų vaidmenų ir pareigų, susijusių su priede pateikiama „Nacionalinės agentūros procedūra“, apibrėžimu;

g) lėšų paskirstymu tarp valstybių narių veiksmams, kurie bus valdomi pagal priede nustatytą „Nacionalinių agentūrų procedūrą“;

h) Mokymosi visą gyvenimą programos vidinio nuoseklumo užtikrinimo priemonėmis;

i) Mokymosi visą gyvenimą programos ir paprogramių stebėsenos ir vertinimo bei rezultatų sklaidos ir perdavimo priemonėmis;

▼M1

2.  Komisija praneša 10 straipsnyje nurodytam komitetui ir Europos Parlamentui apie visus kitus atrankos sprendimus, kuriuos ji priėmė dėl šio sprendimo įgyvendinimo, per dvi darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo. Į šią informaciją įtraukiama gautų paraiškų apibūdinimas ir analizė, įvertinimo ir atrankos procedūros apibūdinimas ir siūlomų finansuoti bei atmestų projektų sąrašai.

▼B

10 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

▼M1 —————

▼B

4.  Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

5.  Valstybėms narėms negali atstovauti asmenys, kurie dirba 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytose nacionalinėse agentūrose arba kurie yra atsakingi už jų veiklą.

11 straipsnis

Socialiniai partneriai

1.  Kai konsultuojamasi su Komitetu bet kuriuo klausimu, susijusiu su šio sprendimo taikymu dėl profesinio švietimo ir mokymo, Komiteto darbe kaip stebėtojai gali dalyvauti socialinių partnerių atstovai, kuriuos, remdamasi Europos socialinių partnerių pasiūlymais, paskyrė Komisija.

Tokių stebėtojų skaičius atitinka valstybių narių atstovų skaičių.

2.  Tokie stebėtojai turi teisę reikalauti, kad jų pozicija būtų įrašyta į Komiteto posėdžio protokolus.

12 straipsnis

Horizontaliosios politikos kryptys

Įgyvendinant Mokymosi visą gyvenimą programą, reikia tinkamai užtikrinti, kad ji visapusiškai prisidėtų prie tolesnės horizontaliųjų Bendrijos politikos krypčių plėtros, visų pirma:

a) skatindama suvokti kultūrų ir kalbų įvairovės bei daugiakultūriškumo Europoje svarbą, taip pat poreikio kovoti su rasizmu, išankstiniu neigiamu nusistatymu ir ksenofobija svarbą;

b) numatydama tam tikras priemones specialiųjų poreikių turintiems besimokantiesiems, visų pirma padėdama skatinti jų integraciją į bendrąjį švietimą ir mokymą;

c) skatindama vyrų ir moterų lygybę ir prisidėdama prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

13 straipsnis

Nuoseklumas ir papildomumas su kitomis politikos kryptimis

1.  Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą ir papildomumą su darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“ ir kitomis susijusiomis Bendrijos politikos kryptimis, priemonėmis ir veiksmais, visų pirma kultūros, žiniasklaidos, jaunimo, mokslinių tyrimų ir plėtros, užimtumo, kvalifikacijų pripažinimo, įmonių, aplinkosaugos, IKT srityse bei su Bendrijos statistikos programa.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina veiksmingą sąryšį tarp Mokymosi visą gyvenimą programos bei švietimo ir mokymo srities programų ir veiksmų, kurie vykdomi remiantis Bendrijos pasirengimo narystei priemonėmis, bei kitą bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.

2.  Komisija reguliariai informuoja Komitetą apie kitas susijusias Bendrijos iniciatyvas mokymosi visą gyvenimą srityje, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

3.  Įgyvendindamos veiksmus pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, Komisija ir valstybės narės atsižvelgia į prioritetus, nurodytus jungtinėse užimtumo gairėse, kurias Taryba priėmė įgyvendindama Lisabonos partnerystę augimui ir darbo vietų kūrimui.

4.  Bendradarbiaudama su Europos socialiniais partneriais Komisija stengiasi plėtoti tinkamą Mokymosi visą gyvenimą programos ir socialinio dialogo koordinavimą Bendrijos lygiu, taip pat ir skirtingų ekonomikos sektorių lygiu.

5.  Įgyvendindama Mokymosi visą gyvenimą programą, Komisija atitinkamai užtikrina Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) pagalbą su jo kompetencija susijusiose srityse, laikantis Tarybos reglamente (EEB) Nr. 337/75 ( 17 ) nustatytos tvarkos. Prireikus Komisija pagal savo įgaliojimus gali užtikrinti ir Europos mokymo fondo paramą su jo kompetencija susijusiose srityse, laikantis Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1360/90 ( 18 ) nustatytos tvarkos.

6.  Komisija reguliariai informuoja Profesinio mokymo patariamąjį komitetą apie atitinkamą pažangą profesinio švietimo ir mokymo srityje.



III SKYRIUS

Finansinės nuostatos. Vertinimas

14 straipsnis

Finansavimas

1.  Orientacinis finansinis paketas, skirtas šio sprendimo įgyvendinimui 7 metų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d., yra 6 970 000 000 EUR. Pagal šį paketą „Comenius“, „Erasmus“, „Leonardo da Vinci“ ir „Grundtvig“ programoms skiriamos sumos nėra mažesnės, nei nurodyta priedo B.11 punkte. Komisija gali koreguoti šių asignavimų sumas pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

2.  Ne daugiau kaip 1 % Mokymosi visą gyvenimą programos asignavimų gali būti naudojama remti partnerių iš trečiųjų šalių, kurie pagal 7 straipsnio nuostatas nedalyvauja Mokymosi visą gyvenimą programoje, dalyvavimą partnerystės susitarimų, projektų ir tinklo veikloje, organizuojamoje pagal Mokymosi visą gyvenimą programą.

3.  Metinį lėšų paskirstymą tvirtina biudžeto institucija neviršydama finansinės struktūros galimybių.

15 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.  Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai stebi ir vertina, ar Mokymosi visą gyvenimą programa atitinka savo tikslus.

2.  Komisija rengia reguliarius nepriklausomus išorės ekspertų vykdomus Mokymosi visą gyvenimą programos įvertinimus ir reguliariai skelbia stebėsenos statistinius duomenis.

3.  Įgyvendinant programą reikia atsižvelgti į Mokymosi visą gyvenimą programos ir ankstesnės kartos švietimo ir mokymo programų stebėsenos ir įvertinimų rezultatus.

4.  Valstybės narės atitinkamai iki 2010 m. birželio 30 d. ir 2015 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo ir poveikio ataskaitas.

5.  Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia:

a) Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo kokybinių bei kiekybinių aspektų tarpinę vertinimo ataskaitą, kurioje taip pat būtų pateikta iki 2011 m. kovo 31 d. pasiektų rezultatų analizė;

b) iki 2011 m. gruodžio 31 d. komunikatą apie Mokymosi visą gyvenimą programos pratęsimą;

c) iki 2016 m. kovo 31 d.ex post įvertinimo ataskaitą.



II ANTRAŠTINĖ DALIS

PAPROGRAMĖS



I SKYRIUS

„Comenius“ programa

16 straipsnis

Galimybė dalyvauti „Comenius“ programoje

Pagal Mokymosi visą gyvenimą programą „Comenius“ programa skirta:

a) mokiniams mokykliniame ugdyme iki vidurinio ugdymo pabaigos;

b) mokykloms pagal valstybių narių apibrėžimą;

c) tose mokyklose dirbantiems mokytojams ir kitiems personalo nariams;

d) asociacijoms, ne pelno organizacijoms, NVO ir mokykliniame ugdyme dirbančiųjų atstovams;

e) asmenims ir institucijoms, atsakingoms už švietimo organizavimą ir vykdymą vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu;

f) mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, dirbantiems mokymosi visą gyvenimą srityje;

g) aukštojo mokslo institucijoms;

h) institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu.

17 straipsnis

„Comenius“ programos tikslai

1.  Be 1 straipsnyje nustatytų Mokymosi visą gyvenimą programos tikslų, konkretūs „Comenius“ programos tikslai yra:

a) plėsti jaunų žmonių ir mokymo personalo žinias apie Europos kultūrų bei kalbų įvairovę ir jos vertės supratimą;

b) padėti jauniems žmonėms įgyti pagrindinius gyvenimo įgūdžius ir kompetencijas, būtinus jų asmeniniam tobulėjimui, užimtumui ateityje ir aktyviam Europos pilietiškumui.

2.  „Comenius“ programos veiklos tikslai yra:

a) gerinti mokinių ir mokymo personalo mobilumo kokybę ir didinti jo mastą įvairiose valstybėse narėse;

b) gerinti skirtingų valstybių narių mokyklų partnerystės susitarimų kokybę ir didinti jų skaičių, kad programos laikotarpiu į bendrą ugdomąją veiklą būtų įtraukta bent 3 milijonai mokinių;

c) skatinti naujųjų užsienio kalbų mokymąsi;

d) remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą;

e) stiprinti mokytojų rengimo kokybę ir jo europinę dimensiją;

f) remti pedagogikos metodų ir mokyklos valdymo tobulinimą.

18 straipsnis

„Comenius“ programos veiksmai

1.  „Comenius“ programa gali būti remiami šie veiksmai:

a) 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, priimamos būtinos parengiamosios priemonės ir pasirūpinama, kad mobiliems asmenims būtų suteikta atitinkama priežiūra, užtikrinamas konsultavimas ir parama.

Toks mobilumas gali apimti:

i) mokinių ir darbuotojų mainus;

ii) mokinių mobilumą tarp mokyklų ir mokymo personalo stažuotes mokyklose ar įmonėse;

iii) mokytojų ir kitų mokymo personalo narių dalyvavimą mokymo kursuose;

iv) mobilumo, partnerystės, projektų ar tinklų veiklos mokomuosius vizitus ir parengiamąsias keliones;

v) mokytojų ir būsimųjų mokytojų darbą asistentais.

b) 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų partnerystės susitarimų rengimas; juose dalyvauja:

i) mokyklos, siekiant plėtoti bendrus mokinių ir jų mokytojų mokymosi projektus (toliau – „Comenius“ mokyklų partnerystės susitarimai);

ii) organizacijos, atsakingos už bet kurį mokyklinio ugdymo aspektą, siekiant skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą, įskaitant pasienio regionų bendradarbiavimą (toliau – „Comenius-Regio“ partnerystės susitarimai);

c) 5 straipsnio 1 dalies e punkte minėti daugiašaliai bendradarbiavimo projektai. Jie gali apimti projektus, skirtus:

i) rengti, skatinti ir platinti švietimo geriausią praktiką, įskaitant naujus mokymo metodus ir medžiagas;

ii) rengti informavimo arba konsultavimo sistemas ir keistis patirtimi apie jas, visų pirma sistemas, pritaikytas besimokantiesiems, mokytojams ir kitiems personalo nariams, susijusiems su „Comenius“ programa;

iii) naujų mokytojų rengimo kursų arba kursų turinio rengimui, skatinimui ir sklaidai;

d) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai. Jie gali apimti tinklus, skirtus:

i) plėtoti disciplinos arba mokomojo dalyko srities, kurioje jie veikia, švietimą jų pačių arba švietimo platesne prasme naudai;

ii) susijusiai gerai praktikai ir naujovėms įgyti bei skleisti;

iii) teikti su turiniu susijusią paramą kitų parengtiems projektams ir partnerystėms;

iv) skatinti poreikių tyrimų plėtrą ir praktinį jų taikymą mokykliniame ugdyme;

e) kitos iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti „Comenius“ programos tikslus, nurodytus 5 straipsnio 1 dalies h punkte („Papildomos priemonės“).

2.  Straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

19 straipsnis

„Comenius“ programai skiriamos lėšos

Ne mažiau kaip 80 % „Comenius“ programos lėšų skiriama 18 straipsnio 1 dalies a punkte minėtam mobilumui remti ir 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems „Comenius“ partnerystės susitarimams.



II SKYRIUS

„Erasmus“ programa

20 straipsnis

Galimybė dalyvauti „Erasmus“ programoje

Pagal Mokymosi visą gyvenimą programą „Erasmus“ programa skirta:

a) studentams ir stažuotojams, kurie dalyvauja visų formų aukštojo mokslo procese ir mokymesi;

b) aukštojo mokslo institucijoms pagal valstybių narių apibrėžimą;

c) tų institucijų dėstytojams, profesijos mokytojams ir kitiems personalo darbuotojams;

d) asociacijoms ir aukštojo mokslo srityje dirbančiųjų ir besimokančiųjų atstovams, įskaitant atitinkamas studentų, universitetų ir dėstytojų/profesijos mokytojų asociacijas;

e) įmonėms, socialiniams partneriams ir kitiems profesinės veiklos atstovams;

f) viešoms ir privačioms įstaigoms, įskaitant ne pelno organizacijas ir NVO, atsakingoms už švietimo ir mokymo organizavimą bei teikimą vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

g) mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje;

h) institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu.

21 straipsnis

„Erasmus“ programos tikslai

1.  Be 1 straipsnyje nustatytų Mokymosi visą gyvenimą programos tikslų, konkretūs „Erasmus“ programos tikslai yra:

a) remti Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimą;

b) didinti aukštojo mokslo ir aukštesniojo profesinio švietimo indėlį į inovacijų procesą.

2.  „Erasmus“ programos veiklos tikslai yra:

a) gerinti studentų ir mokymo personalo mobilumo visoje Europoje kokybę ir didinti jo mastą, kad iki 2012 m. būtų pasiektas mažiausiai 3 milijonų asmenų dalyvavimas studentų mobilumo sistemoje pagal „Erasmus“ ir prieš ją buvusias programas;

b) gerinti Europos aukštojo mokslo įstaigų daugiašalio bendradarbiavimo kokybę ir didinti jo mastą;

c) padidinti Europoje įgyjamų aukštojo mokslo ir aukštesniojo profesinio švietimo kvalifikacijų skaidrumo ir jų suderinamumo laipsnį;

d) gerinti aukštojo mokslo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimo kokybę ir didinti jo mastą;

e) sudaryti sąlygas aukštojo mokslo lygio švietimo ir mokymo naujoviškų praktikų plėtojimui ir jų perdavimui, įskaitant vienos dalyvaujančios šalies praktikų perdavimą kitoms dalyvaujančioms šalims;

f) remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą.

22 straipsnis

„Erasmus“ programos veiksmai

1.  „Erasmus“ programa gali būti remiami šie veiksmai:

a) 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Toks mobilumas gali apimti:

i) studentų mobilumą studijų arba mokymosi valstybių narių aukštojo mokslo institucijose tikslais, taip pat stažuotes įmonėse, mokymo centruose, mokslinių tyrimų centruose ar kitose organizacijose;

ii) aukštojo mokslo institucijų dėstytojų mobilumą mokymo arba mokymosi institucijoje partnerėje užsienyje tikslais;

iii) aukštojo mokslo institucijų kitų personalo narių ir įmonių personalo mobilumą mokymosi ar mokymo tikslais;

iv) intensyvias „Erasmus“ programas, rengiamas daugiašaliu pagrindu.

Taip pat gali būti remiami siunčiančiųjų ir priimančiųjų aukštojo mokslo institucijų arba įmonių veiksmai, kuriais užtikrinamas kokybiškos visų mobilumo etapų priemonės, įskaitant kalbos parengiamuosius ir žinių atnaujinimo kursus.

b) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kuriuose, inter alia, yra dėmesys sutelkiamas į naujoves ir eksperimentavimą bei pasikeitimą gera praktika srityse, minimose nurodant konkrečius ir veiklos tikslus;

c) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai, tvarkomi aukštojo mokslo institucijų konsorciumų ir atstovaujantys disciplinai ar tarpdisciplininei sričiai (toliau – „Erasmus“ teminiai tinklai), kuriais siekiama plėtoti naujas mokymosi koncepcijas ir gebėjimus. Kitų viešųjų institucijų, įmonių arba asociacijų atstovai taip pat gali būti tokių tinklų dalyviai;

d) 5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, kuriomis skatinama siekti „Erasmus“ programos tikslų (papildomos priemonės).

2.  Pagal 1 dalies a punkto i papunktį mobilume dalyvaujantys asmenys („Erasmus“ studentai) yra:

a) aukštojo mokslo institucijų studentai, studijuojantys ne žemesniame nei antrame kurse, kurie tam tikrą laikotarpį studijuoja kitoje valstybėje narėje pagal „Erasmus“ programos mobilumo veiksmą, neatsižvelgiant į tai, ar pagal tą programą jiems buvo suteikta finansinė parama. Tokie studijų laikotarpiai visiškai pripažįstami pagal siunčiančiosios ir priimančiosios institucijų susitarimus. Priimančiosios institucijos iš tokių studentų neima mokesčių už mokslą;

b) studentai, dalyvaujantys jungtinėse magistrų studijų programose ir dalyvaujantys mobilumo programoje;

c) aukštojo mokslo institucijų studentai, atliekantys stažuotę.

3.  Straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

23 straipsnis

„Erasmus“ programai skiriamos lėšos

Ne mažiau kaip 80 % „Erasmus“ programos lėšų skiriama 22 straipsnio 1 dalies a punkte minėtam mobilumui remti.



III SKYRIUS

„Leonardo da Vinci“ programa

24 straipsnis

Galimybė dalyvauti „Leonardo da Vinci“ programoje

Pagal Mokymosi visą gyvenimą programą „Leonardo da Vinci“ programa skirta:

a) asmenims, dalyvaujantiems visų formų profesiniame švietime ir mokyme, išskyrus aukštąjį mokslą;

b) žmonėms darbo rinkoje;

c) institucijoms ir organizacijoms, teikiančioms galimybes mokytis srityse, kurias apima „Leonardo da Vinci“ programa;

d) tų institucijų ar organizacijų dėstytojams, profesijos mokytojams ir kitam personalui;

e) asociacijoms ir dirbančiųjų ir besimokančiųjų profesinio švietimo ir mokymo srityje atstovams, įskaitant stažuotojų, tėvų ir dėstytojų asociacijas;

f) įmonėms, socialiniams partneriams ir kitiems profesinės veiklos atstovams, įskaitant prekybos rūmus ir kitas prekybos organizacijas;

g) institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais;

h) asmenims ir institucijoms, atsakingoms už visus profesinio švietimo ir mokymo aspektus vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

i) mokslinių tyrimų centrams ir įstaigoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje;

j) aukštojo mokslo institucijoms;

k) ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, NVO.

25 straipsnis

„Leonardo da Vinci“ programos tikslai

1.  Be 1 straipsnyje nustatytų Mokymosi visą gyvenimą programos tikslų, konkretūs „Leonardo da Vinci“ programos tikslai yra:

a) remti dalyvaujančiuosius profesiniame mokyme ir tolesnėje profesinio mokymo veikloje, jiems įsisavinant žinias ir jas naudojant, įgyjant įgūdžius ir kvalifikacijas, kuriais skatinamas asmeninis tobulėjimas, didinamos užimtumo ir dalyvavimo Europos darbo rinkoje galimybės;

b) remti profesinio švietimo ir mokymo sistemų, institucijų ir praktikos kokybės gerinimą ir naujoves;

c) didinti profesinio švietimo ir mokymo bei mobilumo patrauklumą darbdaviams ir asmenims, taip pat sudaryti geresnes dirbančių stažuotojų mobilumo sąlygas;

2.  „Leonardo da Vinci“ programos veiklos tikslai yra šie:

a) gerinti pirminiame bei tęstiniame profesiniame švietime ir mokyme dalyvaujančių žmonių mobilumo Europos mastu kokybę ir padidinti jo mastą, kad iki Mokymosi visą gyvenimą programos pabaigos stažuočių įmonėse skaičius pasiektų mažiausiai 80 000 per metus;

b) pagerinti Europos įstaigų ar organizacijų, teikiančių galimybes mokytis, įmonių, socialinių partnerių ir kitų susijusių institucijų bendradarbiavimo kokybę ir padidinti jo mastą;

c) sudaryti sąlygas naujoviškų praktikų vystymui ir jų perdavimui profesinio švietimo ir mokymo, išskyrus aukštąjį mokslą, srityje, įskaitant vienos dalyvaujančios šalies praktikų perdavimą kitoms dalyvaujančioms šalims;

d) pagerinti kvalifikacijų ir gebėjimų, įskaitant įgytuosius neformaliu ir savaiminiu mokymusi, skaidrumą bei pripažinimą;

e) skatinti moderniųjų užsienio kalbų mokymąsi;

f) remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą.

26 straipsnis

„Leonardo da Vinci“ programos veiksmai

1.  „Leonardo da Vinci“ programa gali būti remiami šie veiksmai:

a) 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, patvirtinamos būtinos parengiamosios priemonės, įskaitant kalbinį parengimą, ir rūpinamasi, kad mobiliems asmenims būtų suteikta atitinkama priežiūra ir parama. Toks mobilumas gali apimti:

i) stažuotes kitos valstybės įmonėse arba mokymo institucijose;

ii) profesijos mokytojų ir profesinio orientavimo konsultantų bei asmenų, kurie įmonėse atsakingi už mokymo įstaigas ir mokymo planavimą bei profesinį orientavimą, stažuotes ir mainus, skirtus tolesniam profesiniam tobulėjimui;

b) 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos partnerystės, kurios sutelkia dėmesį į dalyvaujančias organizacijas bendrai dominančias temas;

c) 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti daugiašaliai projektai, ypač skirti tobulinti mokymo sistemoms didžiausią dėmesį skiriant naujovių perkėlimui, įskaitant skirtingomis sąlygomis sukurtų naujoviškų produktų ir procesų kalbinį, kultūrinį ir teisinį pritaikymą nacionaliniams poreikiams;

d) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, skirti tobulinti mokymo sistemoms didžiausią dėmesį skiriant naujovių ir geros praktikos plėtojimui;

e) ekspertų ir organizacijų, dirbančių konkrečiais su profesiniu švietimu ir mokymu susijusiais klausimais, teminiai tinklai, nurodyti 5 straipsnio 1 dalies e punkte;

f) 5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, kuriomis skatinama siekti „Leonardo da Vinci“ programos tikslų (papildomos priemonės).

2.  Tokių veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

27 straipsnis

„Leonardo da Vinci“ programai skiriamos lėšos

Ne mažiau kaip 60 % „Leonardo da Vinci“ programos biudžeto skiriama 26 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytam mobilumui ir parterystės susitarimams remti.



IV SKYRIUS

„Grundtvig“ programa

28 straipsnis

Galimybė dalyvauti „Grundtvig“ programoje

Pagal Mokymosi visą gyvenimą programą „Grundtvig“ programa skirta:

a) besimokantiems pagal suaugusiųjų švietimo programas;

b) institucijoms ar organizacijoms, teikiančioms galimybes mokytis pagal suaugusiųjų švietimo programas;

c) tų institucijų ar organizacijų dėstytojams ir kitiems personalo nariams;

d) įstaigoms, susijusioms su pirminiu arba tęstiniu suaugusiųjų švietimo srities darbuotojų mokymu;

e) asociacijoms ir dirbančiųjų ir besimokančiųjų suaugusiųjų švietimo srityje atstovams, įskaitant besimokančiųjų ir dėstytojų asociacijas;

f) institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais;

g) asmenims ir institucijoms, atsakingiems už sistemas ir politikos kryptis, susijusias su visais suaugusiųjų švietimo aspektais, vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

h) mokslinių tyrimų centrams ir įstaigoms, dirbantiems mokymosi visą gyvenimą srityje;

i) įmonėms;

j) ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, NVO;

k) aukštojo mokslo institucijoms.

29 straipsnis

„Grundtvig“ programos tikslai

1.  Be 1 straipsnyje nustatytų Mokymosi visą gyvenimą programos tikslų, konkretūs „Grundtvig“ programos tikslai yra:

a) reaguoti į senėjančios Europos visuomenės reikmes švietimo srityje;

b) padėti suaugusiesiems rasti būdus tobulinti savo žinias ir gebėjimus;

2.  „Grundtvig“ programos veiklos tikslai yra:

a) pagerinti suaugusiųjų švietime dalyvaujančių asmenų mobilumo Europos mastu kokybę ir galimybes juo pasinaudoti ir padidinti jo mastą, kad iki 2013 m. tokių mobilių asmenų skaičius būtų mažiausiai 7 000 per metus;

b) pagerinti Europos organizacijų, susijusių su suaugusiųjų švietimu, bendradarbiavimo kokybę ir padidinti jo mastą;

c) padėti žmonėms iš pažeidžiamų socialinių grupių ir visuomenės paraštėse atsidūrusių sluoksnių, visų pirma tiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie baigė lankyti švietimo įstaigas neįgiję pagrindinių kvalifikacijų, siekiant jiems suteikti alternatyvias galimybes pasinaudoti suaugusiųjų švietimu;

d) sudaryti sąlygas suaugusiųjų švietimo naujoviškų praktikų plėtojimui ir jų perdavimui, įskaitant vienos dalyvaujančios šalies praktikų perdavimą kitoms dalyvaujančioms šalims;

e) remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą;

f) gerinti pedagogikos metodus ir suaugusiųjų švietimo organizacijų valdymą.

30 straipsnis

„Grundtvig“ programos veiksmai

1.  „Grundtvig“ programa gali būti remiami šie veiksmai:

a) 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, patvirtinamos būtinos parengiamosios priemonės ir rūpinamasi, kad mobiliems asmenims būtų suteikta atitinkama priežiūra ir parama. Toks mobilumas gali apimti formalaus ir neformalaus suaugusiųjų švietimo dalyvių vizitus, darbą asistentais ir mainus, įskaitant suaugusiųjų švietimo darbuotojų mokymąsi ir profesinį tobulėjimą, visų pirma dalyvaujant partnerystėse ir projektuose;

b) 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos partnerystės, vadinamosios „Grundtvig mokymosi partnerystės“, kurios dėmesį sutelkia į dalyvaujančias organizacijas bendrai dominančias temas;

c) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kuriais siekiama tobulinti suaugusiųjų švietimo sistemas plėtojant ir perduodant naujoves bei gerą praktiką;

d) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti ekspertų ir organizacijų teminiai tinklai, vadinamieji „Grundtvig tinklai“, visų pirma dirbantys:

i) plėtojant suaugusiųjų švietimą su jais susijusiuose disciplinoje, dalyke ar valdymo aspekte;

ii) nustatant, tobulinant ir platinant atitinkamą gerą praktiką ir naujoves;

iii) teikiant su turiniu susijusią paramą kitų parengtiems projektams ir partnerystėms bei sudarant sąlygas tokių projektų bei partnerysčių tarpusavio sąveikai;

iv) skatinant tolesnius poreikių tyrimus ir kokybės užtikrinimą suaugusiųjų švietimo srityje.

e) 5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, kuriomis skatinama siekti „Grundtvig“ programos tikslų (papildomos priemonės).

2.  Tokių veiksmų veiklos detalės apibrėžiamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

31 straipsnis

„Grundvig“ programai skiriamos lėšos

Ne mažiau kaip 55 % „Grundtvig“ programos numatyto biudžeto skiriama 30 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytam mobilumui ir partnerystėms remti.



V SKYRIUS

Skersinė programa

32 straipsnis

Skersinės programos tikslai

1.  Be 1 straipsnyje nustatytų Mokymosi visą gyvenimą programos tikslų konkretūs skersinės programos tikslai yra šie:

a) skatinti europinį bendradarbiavimą dvi ar daugiau sektorinių paprogramių apimančiose srityse;

b) skatinti valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir skaidrumą;

2.  Skersinės programos veiklos tikslai yra šie:

a) remti politikos plėtojimą ir bendradarbiavimą Europos lygiu mokymosi visą gyvenimą srityje, visų pirma atsižvelgiant į Lisabonos procesą ir darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“, taip pat į Bolonijos ir Kopenhagos bei vėlesnius procesus;

b) užtikrinti, kad būtų pateikta pakankamai palyginamų duomenų, statistikos duomenų ir tyrimų, kuriais būtų remiamasi plėtojant mokymosi visą gyvenimą politiką, taip pat stebėti pažangą, padarytą siekiant mokymosi visą gyvenimą tikslų, ir nustatyti sritis, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį;

c) skatinti kalbų mokymąsi ir remti valstybių narių kalbinę įvairovę;

d) remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą;

e) užtikrinti, kad Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatai būtų tinkamai pripažįstami, pristatomi ir įgyvendinami plačiu mastu.

33 straipsnis

Skersinės programos veiksmai

1.  Pagal 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą pagrindinę bendradarbiavimo ir naujovių mokymosi visą gyvenimą politikos srityje veiklą gali būti remiami šie veiksmai:

a) 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas, įskaitant nacionalinės, regiono ar vietos valdžios institucijų paskirtų ekspertų ir pareigūnų, švietimo ir mokymo įstaigų, profesinio orientavimo tarnybų ir darbo stažo akreditavimo tarnybų direktorių bei socialinių partnerių vizitus studijų tikslais;

b) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, skirti politikos pasiūlymams Bendrijos lygiu ir naujovėms mokymosi visą gyvenimą srityje rengti ir išbandyti;

c) ekspertų ir (arba) organizacijų, kurios kartu dirba politikos klausimais, daugiašaliai tinklai, nurodyti 5 straipsnio 1 dalies e punkte. Tokie tinklai gali apimti:

i) teminius tinklus, nagrinėjantys klausimus, susijusius su mokymosi visą gyvenimą turiniu ar su mokymosi visą gyvenimą metodika ir politikos kryptimis. Tokie tinklai gali stebėti, nustatyti ir tirti gerą praktiką bei naujoves ir jomis keistis, taip pat teikti pasiūlymus dėl geresnio ir platesnio tokios praktikos panaudojimo valstybėse narėse;

ii) forumus mokymosi visą gyvenimą strateginiais klausimais;

d) 5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytų politikos krypčių ir sistemų mokymosi visą gyvenimą srityje stebėjimas ir analizė, kurie gali apimti:

i) tyrimus ir lyginamuosius mokslinius tyrimus;

ii) rodiklių ir statistinių tyrimų rengimą, įskaitant paramą darbui mokymosi visą gyvenimą srityje bendradarbiaujant su Eurostatu;

iii) parama Eurydice tinklo veiklai ir Komisijos įsteigto Eurydice Europos padalinio finansavimas;

e) 5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyto veiksmo, remiančio kvalifikacijų ir gebėjimų, įskaitant įgytuosius neformaliu ir savaiminiu mokymusi, skaidrumą bei pripažinimą, profesinį informavimą ir orientavimą dėl mobilumo mokymosi tikslais bei bendradarbiavimą užtikrinant kokybę, kuris gali apimti:

i) sąlygas mobilumui ir pripažinimui sudarančių organizacijų, pavyzdžiui, Europos profesinio orientavimo informacijos (Euroguidance) ir nacionalinių išsilavinimo pripažinimo informacinių centrų (NARIC), tinklus;

ii) paramą tarptautinėms tinklavietės paslaugoms, pvz., Ploteus;

iii) veiklą pagal Europass iniciatyvą, laikantis Sprendimo Nr. 2241/2004/EB;

f) 5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos (papildomos priemonės), įskaitant mokymosi kartu veiklą, kuriomis skatinama siekti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos pagrindinės veiklos tikslų.

2.  Pagal 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą pagrindinę kalbų mokymosi veiklą gali būti remiami toliau išvardyti veiksmai, skirti patenkinti mokymo ir mokymosi poreikius, susijusius su daugiau nei vienos paprogramės sritimis:

a) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kurie skirti, inter alia:

i) kurti naujas kalbų mokymosi priemones, įskaitant kursus internetu bei kalbos įgūdžių patikrinimo priemones;

ii) kurti priemones ir kursus, skirtus mokyti kalbos mokytojus, profesijos mokytojus ir kitus personalo narius;

b) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai kalbų mokymosi ir kalbinės įvairovės srityje;

c) 5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos pagal Mokymosi visą gyvenimą programos tikslus, įskaitant veiklą, kuri pasitelkdama žiniasklaidą ir (arba) rinkodarą bei viešumo ir informavimo kampanijas daro kalbos mokymąsi patrauklesnį besimokantiesiems, taip pat konferencijas, tyrimus ir statistinių rodiklių vystymą kalbų mokymosi ir kalbinės įvairovės srityje.

3.  Pagal 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą pagrindinę IKT veiklą gali būti remiami toliau išvardyti veiksmai, skirti patenkinti mokymo ir mokymosi poreikius, susijusius su daugiau nei vienos paprogramės sritimis:

a) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, skirti atitinkamai naujoviškiems metodams, turiniui, paslaugoms ir aplinkai rengti bei platinti;

b) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai, kuriais siekiama dalytis ir keistis žiniomis, patirtimi ir gera praktika;

c) 5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyti kiti veiksmai, skirti mokymosi visą gyvenimą politikos ir praktikos tobulinimui, kurie gali apimti vertinimo, stebėjimo, palyginamosios analizės, kokybės gerinimo, technologijos ir pedagogikos tendencijų tyrimo mechanizmus.

4.  Pagal 3 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytą pagrindinę platinimo veiklą gali būti remiami šie veiksmai:

a) 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai;

b) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kuriais siekiama, inter alia:

i) remti naujoviškų produktų ir procesų diegimą ir naudojimą;

ii) skatinti tos pačios srities projektų bendradarbiavimą;

iii) rengti sklaidos metodų gerą praktiką;

c) 5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas metodinės medžiagos rengimas, kurį gali sudaryti atitinkamų statistinių duomenų rinkimas ir tyrimai platinimo, rezultatų panaudojimo bei keitimosi gera praktika srityse.



VI SKYRIUS

„Jean Monnet“ programa

34 straipsnis

Galimybė dalyvauti „Jean Monnet“ programoje

Pagal Mokymosi visą gyvenimą programą „Jean Monnet“ programa skirta:

a) visų aukštojo mokslo institucijų Bendrijoje ir už jos ribų studentams ir mokslo darbuotojams, studijuojantiems ir tyrinėjantiems Europos integracijos sritį;

b) savo šalyse pripažintoms aukštojo mokslo institucijoms Bendrijoje ir už jos ribų;

c) šių institucijų dėstytojams ir kitiems personalo nariams;

d) asociacijoms ir dirbančiųjų ir besimokančiųjų švietimo ir mokymo srityje atstovams Bendrijoje ir už jos ribų;

e) valstybinėms ir privačioms įstaigoms, atsakingoms už švietimo ir mokymo organizavimą bei švietimo ir mokymo paslaugų teikimą vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

f) mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, dirbančioms Europos integracijos srityje, Bendrijoje ir už jos ribų.

35 straipsnis

„Jean Monnet“ programos tikslai

1.  Be 1 straipsnyje nustatytų Mokymosi visą gyvenimą programos tikslų, konkretūs „Jean Monnet“ programos tikslai yra šie:

a) skatinti mokymą, mokslinius tyrimus ir svarstymus Europos integracijos studijų srityje;

b) remti atitinkamas institucijas ir asociacijas, kurios pagrindinį dėmesį skiria klausimams, susijusiems su Europos integracija bei europine perspektyva švietimo ir mokymo srityje.

2.  „Jean Monnet“ programos veiklos tikslai yra šie:

a) aukštojo mokslo institucijose Bendrijoje ir už jos ribų skatinti kompetenciją mokymo, mokslinių tyrimų ir svarstymų, susijusių su Europos integracijos studijomis, srityje;

b) gerinti mokslininkų ir apskritai Europos piliečių žinias ir sąmoningumą su Europos integracija susijusiais klausimais;

c) remti svarbiausias Europos institucijas, sprendžiančias su Europos integracija susijusius klausimus;

d) remti aukštos kokybės Europos institucijų ir asociacijų, veikiančių švietimo ir mokymo srityse, egzistavimą.

36 straipsnis

„Jean Monnet“ programos veiksmai

1.  Pagal 3 straipsnio 3 dalies a punkte apibrėžtą pagrindinę veiklą gali būti remiami šie veiksmai:

a) 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai, kurie gali apimti:

i) Jean Monnet katedras, kompetencijos centrus ir mokymo modulius;

ii) profesorių, kitų aukštojo mokslo dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kurie specializuojasi Europos integracijos srityje, asociacijas;

iii) paramą jauniems mokslo darbuotojams, kurie specializuojasi Europos integracijos studijose;

iv) su Bendrija susijusią informavimo ir mokslinių tyrimų veiklą, kurios tikslas – skatinti diskusijas, svarstymus ir žinias apie Europos integracijos procesą;

b) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai ir tinklai, kuriuose gali būti numatyta parama kuriant daugiašales mokslinių tyrimų grupes Europos integracijos srityje.

2.  5 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytos dotacijos veiklai, skirtos toliau išvardytų institucijų, siekiančių Europai svarbaus tikslo, tam tikrų veiklos ir administracinių išlaidų finansavimui, gali būti suteikiamos, pagal 3 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą pagrindinę veiklą:

a) Europos kolegija (Briugės ir Natolin studentų miesteliai);

b) Europos universitetinis institutas, Florencija;

c) Europos viešojo administravimo institutas, Mastrichtas;

d) Europos teisės akademija, Tryras;

e) Europos specialiųjų poreikių ugdymo plėtros agentūra, Midelfartas;

f) Tarptautinis Europos mokymo centras (CIFE), Nica.

3.  Pagal 3 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą pagrindinę veiklą, 5 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytos dotacijos veiklai gali būti suteikiamos siekiant bendrai finansuoti švietimo ir mokymo srityse veikiančių Europos institucijų arba asociacijų tam tikras veiklos ir administracines išlaidas.

4.  Pagal partnerystės pagrindų susitarimą su Komisija dotacijos gali būti suteikiamos kasmet arba jas atnaujinant.

37 straipsnis

„Jean Monnet“ programai skiriamos lėšos

Ne mažiau kaip 16 % „Jean Monnet“ programos biudžeto skiriama 3 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai pagrindinei veiklai remti, ne mažiau kaip 65 % – 3 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai pagrindinei veiklai remti, ir ne mažiau kaip 19 % – 3 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytai pagrindinei veiklai remti.



III ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

1.  Veiksmai, kurie, remiantis Sprendimu 1999/382/EB, Sprendimu Nr. 253/2000/EB, Sprendimu Nr. 2318/2003/EB, Sprendimu Nr. 791/2004/EB arba Sprendimu Nr. 2241/2004/EB, buvo pradėti 2006 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, atliekami laikantis tų sprendimų nuostatų, išskyrus tai, kad pagal tuos sprendimus įsteigtus komitetus pakeičia pagal šio sprendimo 10 straipsnį įsteigtas komitetas.

2.  Kaip numatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnyje, Mokymosi visą gyvenimą programai gali būti perduodami asignavimai, atitinkantys asignuotas įplaukas iš grąžinamų nepagrįstai išmokėtų sumų pagal Sprendimą 1999/382/EB, Sprendimą 253/2000/EB, Sprendimą 2318/2003/EB, Sprendimą 791/2004/EB arba Sprendimą 2241/2004/EB.

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.



PRIEDAS

ADMINISTRACINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

A.   Administracinės nuostatos

Pasiūlymų teikimo ir veiksmų atrankos procedūros pagal Mokymosi visą gyvenimą programą yra tokios:

1.   Nacionalinės agentūros procedūra

1.1 1 procedūra

Toliau išvardyti veiksmai, dėl kurių atitinkamos nacionalinės agentūros priima atrankos sprendimus, administruojami pagal „nacionalinės agentūros 1 procedūrą“:

a) 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas, susijęs su mokymusi visą gyvenimą;

b) 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dvišalės ir daugiašalės partnerystės;

c) 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai, jeigu jie finansuojami pagal 33 straipsnio 4 dalies a punktą.

Dėl šių veiksmų pateikti finansinės paramos prašymai pateikiami atitinkamoms nacionalinėms agentūroms, kurias pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą paskyrė valstybės narės. Nacionalinės agentūros vykdo atranką ir skirsto finansinę paramą pareiškėjams, atrinktiems pagal bendrąsias gaires, nustatytinas pagal 9 straipsnio 1 dalies c punktą. Nacionalinės agentūros paskirsto dotacijas atitinkamoje valstybėje narėje esantiems paramos gavėjams. Kiekvienas dvišalės arba daugiašalės partnerystės narys finansavimą gauna tiesiogiai iš savo nacionalinės agentūros.

1.2 2 procedūra

Toliau nurodytas veiksmas, dėl kurio atrankos sprendimus priima Komisija, tačiau vertinimo ir sutarčių sudarymo procedūras vykdo atitinkamos nacionalinės agentūros, administruojamas pagal „nacionalinės agentūros 2 procedūrą“:

— 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti daugiašaliai projektai.

Dėl šio veiksmo pateikiami finansinės paramos prašymai perduodami nacionalinei agentūrai, kurią pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą paskyrė valstybė narė, kurioje yra projekto koordinatorius. Valstybės narės, kurioje yra projekto koordinatorius, nacionalinė agentūra įvertina paraiškas ir pateikia Komisijai galutinį paraiškų, kurias ji siūlo finansuoti, sąrašą. Komisija priima sprendimą dėl pasiūlyto galutinio sąrašo; vadovaudamasi šiuo sprendimu nacionalinė agentūra skiria atitinkamą finansinę paramą pareiškėjams, atrinktiems remiantis bendrosiomis gairėmis, nustatytinomis pagal 9 straipsnio 1 dalies c punktą.

Prieš pateikdama Komisijai galutinį sąrašą, šalies, kurioje koordinuojamas projektas, nacionalinė agentūra palaiko ryšį su visų kitų projekto partnerių šalių nacionalinėmis agentūromis. Nacionalinės agentūros paskirsto dotacijas savo valstybėje narėje esantiems atrinktiems projektų koordinatoriams, kurie atsakingi už lėšų paskirstymą projektuose dalyvaujantiems partneriams.

2.   Komisijos procedūra

Toliau išvardyti veiksmai, dėl kurių Komisijai teikiami projektų pasiūlymai ir Komisija priima atrankos sprendimus, administruojami pagal „Komisijos procedūrą“:

a) 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai, išskyrus tuos, kurie finansuojami pagal 33 straipsnio 4 dalies a punktą;

b) 5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai ir tinklai;

c) politikos krypčių ir sistemų mokymosi visą gyvenimą srityje stebėjimas ir analizė, metodinės medžiagos, įskaitant tyrimus, statistiką, analizes ir rodiklius, rengimas bei veiksmai, skirti remti kvalifikacijų ir ankstesnio mokymosi skaidrumą ir pripažinimą, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies f punkte;

d) 5 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytos veiklos dotacijos;

e) 5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, skirtos Mokymosi visą gyvenimą programos tikslams propaguoti (papildomos priemonės).

Dėl šių veiksmų pateikti finansinės paramos prašymai pateikiami Komisijai, kuri atlieka atranką ir skirsto finansinę paramą pareiškėjams, atrinktiems pagal bendrąsias gaires, nustatytinas pagal 9 straipsnio 1 dalies c punktą.

B.   Finansinės nuostatos

Komisija užtikrina, kad finansiniai ir administraciniai reikalavimai, taikomi pagal Mokymosi visą gyvenimą programą teikiamų dotacijų gavėjams, būtų proporcingi dotacijos dydžiui. Visų pirma Komisija užtikrina, kad asmenų mobilumui ir partnerystėms taikomos finansinės taisyklės ir paraiškoms bei ataskaitoms taikomi reikalavimai išliktų priimtini ir pakankamai paprasti, kad neapribotų mažiau privilegijuotų asmenų ir su jais dirbančių institucijų ar organizacijų dalyvavimo galimybių.

Visų pirma Komisija nacionalinėms agentūroms nurodo atrankos ir paramos teikimo procedūrų kriterijus, kurių jos turės laikytis, bei jų valdomoms lėšoms taikomą sutarčių sudarymo ir mokėjimo ir audito tvarką. Nustatant šiuos kriterijus atsižvelgiama į suteiktų dotacijų dydį; jeigu dotacijų suma yra mažesnė negu 25 000 EUR, kriterijuose numatoma supaprastinta sistema, taikoma visų etapų, kuriuose dalyvauja pareiškėjai ar paramos gavėjai, metu. Šiais kriterijais nacionalinėms agentūroms suteikiama galimybė nustatyti ir apriboti duomenis, kuriuos turi pateikti pareiškėjai norėdami gauti dotaciją, bei suteikus dotaciją sudaryti supaprastintas sutartis, į kurias įtraukiami tik šie elementai:

— susitariančiosios šalys,

— sutarties trukmė, atitinkanti išlaidų atitikimo reikalavimams laikotarpį,

— didžiausia suteikto finansavimo suma,

— numatomų veiksmų trumpas apibūdinimas,

— reikalavimai, keliami ataskaitų teikimui ir galimybei naudotis auditu.

Be to, tokie kriterijai suteiks galimybę nacionalinėms agentūroms numatyti galimą paramos gavėjų bendrą finansavimą įnašais natūra. Tokius įnašus turėtų būti galima patikrinti faktiškai, bet finansinis jų įvertinimas nėra būtinas.

1.   Veiksmai, administruojami pagal nacionalinės agentūros procedūrą

1.1 Bendrijos fondai, numatyti teikti finansinę paramą dėl veiksmų, kurie pagal šio priedo A skirsnio 1.1 punktą bus administruojami pagal nacionalinės agentūros procedūrą, turi būti paskirstyti valstybėms narėms remiantis formulėmis, kurias pagal 10 straipsnio 2 dalį nustato Komisija ir į kurias gali būti įtraukti tokie elementai:

a) kiekvienai valstybei narei skiriama minimali suma, nustatytina remiantis biudžeto lėšomis, turimomis atitinkamiems veiksmams finansuoti;

b) likutis bus paskirstytas įvairioms valstybėms narėms remiantis:
i) kiekvienos valstybės narės:

— mokinių ir mokytojų bendru skaičiumi mokykliniame ugdyme, kai dalyvaujama mokyklų partnerystėje ir vykdomi mobilumo veiksmai pagal „Comenius“ programą, nustatyti 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

— aukštojo mokslo studentų ir (arba) absolventų bendru skaičiumi, kai yra vykdomi su studentų mobilumu ir intensyviomis programomis susiję veiksmai pagal „Erasmus“ programą, nustatyti 22 straipsnio 1 dalies a punkto i ir iv papunkčiuose;

— dėstytojų bendru skaičiumi aukštojo mokslo institucijose, kai vykdomi su dėstytojų mobilumu ir kitų personalo narių mobilumu susiję veiksmai pagal „Erasmus“ programą, nustatyti 22 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose;

— bendru gyventojų skaičiumi ir 15–35 metų amžiaus gyventojų dalimi, kai vykdomi su mobilumu, partnerystėmis ir daugiašaliais projektais susiję veiksmai pagal „Leonardo da Vinci“ programą, nustatyti 26 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose;

— suaugusiųjų bendru skaičiumi, kai vykdomi su mobilumu ir partneryste susiję veiksmai pagal „Grundtvig“ programą, remiantis 30 straipsnio 1 dalies a ir b punktais;

ii) valstybių narių pragyvenimo išlaidų skirtumu;

iii) atstumu tarp kiekvienos valstybės narės sostinių;

iv) atitinkamo veiksmo paklausos ir (arba) susidomėjimo juo lygiu kiekvienoje valstybėje narėje.

1.2 Šios formulės turėtų būti kuo neutralesnės valstybių narių įvairių švietimo ir mokymo sistemų atžvilgiu.

1.3 Tokiu būdu paskirstytas Bendrijos lėšas administruoja 6 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos nacionalinės agentūros.

1.4 Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, imasi reikiamų priemonių, kad paskatintų subalansuotą dalyvavimą Bendrijos, nacionaliniu ir prireikus regiono lygiu bei prireikus įvairiose studijų srityse. Šioms priemonėms skirta dalis neviršija 5 % metinių asignavimų, skirtų kiekvieno atitinkamo veiksmo finansavimui.

2.   Paramos gavėjų paskyrimas

Vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 168 straipsniu, šio sprendimo 36 straipsnio 2 dalyje išvardytos institucijos yra skiriamos dotacijų gavėjomis pagal Mokymosi visą gyvenimą programą.

NARIC tinklo, Eurydice tinklo, Euroguidance tinklo nacionaliniai padaliniai, e. porinių veiksmų rėmimo nacionalinės tarnybos ir nacionaliniai Europass centrai veikia kaip priemonės programai įgyvendinti nacionaliniu lygiu, laikantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio nuostatų.

3.   Paramos gavėjų kategorijos

Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 114 straipsnio 1 dalį dotacijos gali būti skiriamos juridiniams asmenims arba fiziniams asmenims. Jei dotacijos skiriamos fiziniams asmenims, jos gali būti teikiamos kaip stipendijos.

4.   Nustatyto dydžio dotacijos, vieneto sąnaudų skalės ir premijos

Nustatyto dydžio dotacijos ir (arba) vieneto sąnaudų skalės, numatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 181 straipsnio 1 dalyje, gali būti naudojamos 5 straipsnyje nurodytų veiksmų atvejais.

Nustatyto dydžio dotacijos suma negali būti didesnė kaip 25 000 EUR vienai dotacijai. Gali būti skiriamos kelios nustatyto dydžio dotacijos, kurių bendra suma neturi viršyti 100 000 EUR, ir (arba) jas galima taikyti kartu su vieneto sąnaudų skalėmis.

Komisija gali numatyti premijas, teikiamas už pagal Mokymosi visą gyvenimą programą vykdomą veiklą.

5.   Viešieji pirkimai

Jei įgyvendinant pagal šią Mokymosi visą gyvenimą programą remiamus veiksmu paramos gavėjas turi naudotis viešųjų pirkimų procedūromis, taikomos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 129 straipsnyje nustatytos mažos vertės sutarčių sudarymo procedūros.

6.   Partnerystės susitarimai

Jeigu veiksmai pagal šią Mokymosi visą gyvenimą programą remiami teikiant dotacijas pagal partnerystės pagrindų susitarimus pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 163 straipsnį, tokie partnerystės susitarimai gali būti atrenkami ir finansuojami ketverių metų laikotarpiui, taikant nesudėtingą pratęsimo tvarką.

7.   Viešosios institucijos arba organizacijos, teikiančios galimybes mokytis

Visos valstybių narių nurodytos mokyklos ir aukštojo mokslo įstaigos bei visos galimybes mokytis teikiančios institucijos arba organizacijos, kurių metinės pajamos iš valstybinių šaltinių dvejus pastaruosius metus sudarė daugiau negu 50 % metinių pajamų, arba kuriuos kontroliuoja valstybinės įstaigos ar jų atstovai, Komisijos laikomi turinčiomis finansinius, profesinius ir administracinius pajėgumus bei finansinį stabilumą, reikalingus projektams pagal šią Mokymosi visą gyvenimą programą vykdyti; jos neprivalo pateikti kitų tai įrodančių dokumentų. Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 173 straipsnio 4 dalį tokioms institucijoms ar organizacijoms galima netaikyti audito reikalavimų.

8.   Institucijos, siekiančios Europos bendro intereso tikslo

Jei pagal šią Mokymosi visą gyvenimą programą suteikiamos dotacijos veiklai institucijoms, kurios, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 162 straipsnyje, siekia Europos bendro intereso tikslo, pakartotinai teikiant šias dotacijas, remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalimi, netaikomas laipsniško mažinimo principas.

9.   Pareiškėjų profesinė kompetencija ir kvalifikacijos

Remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 176 straipsnio 2 dalimi, Komisija gali nuspręsti, kad tam tikros paramos gavėjų kategorijos turėtų reikalingą profesinę kompetenciją ir kvalifikacijas, reikalingas siūlomiems veiksmams arba darbo programai užbaigti.

10.   Partnerių iš trečiųjų šalių dalyvavimas

Komisijos arba atitinkamos nacionalinės agentūros nuožiūra partneriai iš trečiųjų šalių gali dalyvauti daugiašaliuose projektuose, tinkluose arba partnerystėse pagal 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Sprendimas, ar remti tokius partnerius, grindžiamas tuo, kokią pridėtinę vertę Europos lygiu jų dalyvavimas atitinkamame projekte, tinkle arba partnerystėje galėtų suteikti.

11.   Minimalūs asignavimai

Pagal šio sprendimo 14 straipsnį minimalios sumos, kurios bus skirtos sektorių programoms, atsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytą finansinį paketą, yra:

„Comenius“ 13 %

„Erasmus“ 40 %

„Leonardo da Vinci“ 25 %

„Grundtvig“ 4 %

12.   Nacionalinės agentūros

Bendrijos finansinė pagalba teikiama nacionalinių agentūrų, kurias pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą įsteigė arba paskyrė valstybės narės, veiklai remti.

Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio 1 dalį trečiosiose šalyse, dalyvaujančiose Mokymosi visą gyvenimą programoje pagal šio sprendimo 7 straipsnio 1 dalį, nacionalinės agentūros funkciją gali atlikti viešąsias paslaugas teikiančios viešojo sektoriaus institucijos arba privatinės teisės subjektai, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamos šalies teisė.

Atsižvelgiant į proporcingumo principą, sertifikavimo ir atskaitomybės reikalavimai neviršija tinkamo minimalaus būtino lygio.

13.   Techninė parama

Finansinis Mokymosi visą gyvenimą programos paketas taip pat gali padengti išlaidas, susijusias su parengiamaisiais veiksmais, stebėsena, kontrole, auditu ir vertinimu, tiesiogiai reikalingais programai įgyvendinti ir jos tikslams pasiekti. Tai visų pirma gali apimti studijas, susitikimus, informavimo veiklą, leidinius, išlaidas informatikos tinklams, skirtiems keistis informacija, ir kitas išlaidas techninei ir administracinei pagalbai, kuria Komisijai gali tekti pasinaudoti įgyvendinant programą, apmokėti.

14.   Nuostatos dėl kovos su sukčiavimu

Komisijos pagal 9 straipsnį priimtuose sprendimuose, su jais susijusiose sutartyse ir susitarimuose, taip pat susitarimuose su dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis visų pirma numatoma Komisijos (arba jos įgalioto atstovo), įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF), vykdoma priežiūra ir finansų kontrolė, ir Audito Rūmų atliekamas auditas, jei būtina – vietoje. Tokie patikrinimai gali būti atliekami nacionalinėse agentūrose, taip pat prireikus patikrinami dotacijų gavėjai.

Dotacijos veiklai gavėjas sudaro galimybę Komisijai mažiausiai penkerius metus nuo paskutinio mokėjimo susipažinti su visais patvirtinančiais dokumentais, įskaitant patikrintą finansinę ataskaitą, susijusią su išlaidomis, patirtomis tais metais, kuriais buvo skirta dotacija. Dotacijos gavėjas užtikrina, kad, kai taikytina, Komisija galėtų susipažinti su patvirtinančiais dokumentais, kuriuos turi partneriai arba nariai.

Komisija gali atlikti subsidijos panaudojimo auditą, daromą arba tiesiogiai jos pačios darbuotojų, arba savo nuožiūra bet kurios kitos kompetentingos išorinės institucijos. Tokie auditai gali būti atliekami visą susitarimo galiojimo laikotarpį ir penkerius metus nuo likučio apmokėjimo dienos. Prireikus Komisija, remdamasi audito rezultatais, gali nuspręsti susigrąžinti lėšas.

Komisijos darbuotojai ir Komisijos įgalioti asmenys turi teisę prireikus patekti į paramos gavėjo patalpas bei gauti visą auditui atlikti reikalingą informaciją, taip pat ir elektronine forma.

Audito Rūmai ir OLAF naudojasi tomis pačiomis teisėmis, pirmiausia teise patekti į patalpas ir naudotis informacija, kaip ir Komisija.

Be to, remdamasi 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų, Komisija pagal šią Mokymosi visą gyvenimą programą gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje ( 19 ).

Pagal šį sprendimą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ( 20 ) 1 straipsnio 2 dalyje vartojama pažeidimo sąvoka apima bet kurį Bendrijos teisės nuostatos pažeidimą ar sutartinio įsipareigojimo nesilaikymą, susijusį su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų išlaidų buvo padaryta arba galėjo būti padaryta žala Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams.


( 1 ) OL C 221, 2005 9 8, p. 134.

( 2 ) OL C 164, 2005 7 5, p. 59.

( 3 ) 2005 m. spalio 25 d. pareikšta Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta OL), 2006 m. liepos 24 d. pareikšta Tarybos bendroji pozicija (OL C 251 E, 2006 10 17, p. 37), 2006 m. spalio 25 d. pareikšta Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta OL).

( 4 ) OL L 146, 1999 6 11, p. 33. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).

( 5 ) OL L 28, 2000 2 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004.

( 6 ) OL L 345, 2003 12 31, p. 9.

( 7 ) OL L 138, 2004 4 30, p. 31.

( 8 ) OL L 390, 2004 12 31, p. 6.

( 9 ) OL L 345, 2003 12 31, p. 1.

( 10 ) OL C 163, 2002 7 9, p. 1.

( 11 ) OL C 13, 2003 1 18, p. 2.

( 12 ) OL C 293 E, 2002 11 28, p. 103.

( 13 ) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

( 14 ) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1248/2006 (OL L 227, 2006 8 19, p. 3).

( 15 ) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

( 16 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

( 17 ) OL L 39, 1975 2 13.

( 18 ) OL L 131, 1990 5 23, p. 1.

( 19 ) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

( 20 ) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.