2005O0005 — LT — 01.10.2008 — 003.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2005 m. vasario 17 d. dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ir apsikeitimo statistine informacija valdžios finansų statistikos srityje Europos centrinių bankų sistemos viduje tvarkos (ECB/2005/5) (OL L 109, 29.4.2005, p.81) |
iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
No |
page |
date |
||
L 40 |
32 |
11.2.2006 |
||
EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2006 m. gruodžio 18 d. (2007/C 17/01) |
C 17 |
1 |
25.1.2007 |
|
L 311 |
49 |
29.11.2007 |
||
L 276 |
32 |
17.10.2008 |
EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS
2005 m. vasario 17 d.
dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų ir apsikeitimo statistine informacija valdžios finansų statistikos srityje Europos centrinių bankų sistemos viduje tvarkos
(ECB/2005/5)
(2005/327/EB)
EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,
atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 5.1 ir 5.2 straipsnį, 12.1 straipsnį ir 14.3 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams įvykdyti reikalinga išsami ir patikima valdžios finansų statistika (GFS). |
(2) |
Šiose gairėse nustatyta tvarka nedaro poveikio valstybės narių ar Bendrijos pareigoms ir kompetencijai. |
(3) |
Statuto 5.1 straipsnis reikalauja, kad ECBS uždaviniams vykdyti Europos centrinis bankas (ECB), padedamas nacionalinių centrinių bankų (NCB), rinktų reikiamą statistinę informaciją arba iš kompetentingų nacionalinių institucijų, arba tiesiogiai iš ūkio subjektų. 5.2 straipsnis numato, kad nacionaliniai centriniai bankai, kiek tai įmanoma, vykdo 5.1 straipsnyje aprašytus uždavinius. |
(4) |
Kompetentingos nacionalinės institucijos, išskyrus NCB, sukaupia dalį informacijos, kuri yra būtina siekiant laikytis ECBS statistinių reikalavimų GFS srityje. Todėl pagal šias Gaires atliekant kai kuriuos uždavinius reikia, kad ECBS ir kompetentingos nacionalinės institucijos bendradarbiautų vadovaudamosi Statuto 5.1 straipsniu ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos 4 straipsniu ( 1 ). |
(5) |
Būtina nustatyti veiksmingą apsikeitimo GFS ECBS viduje tvarką, siekiant užtikrinti, kad ECBS turėtų savalaikę jos poreikius atitinkančią GFS ir kad šie duomenys atitiktų nacionalinių centrinių bankų parengtas tų pačių kintamųjų prognozes, nepriklausomai nuo to, ar šią statistiką parengė nacionaliniai centriniai bankai, ar kompetentingos nacionalinės institucijos. |
(6) |
Siekiant nuoseklumo, ECBS reikalavimai GFS srityje turi būti, kiek tai įmanoma, grindžiami Bendrijos statistikos standartais, nustatytais 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje ( 2 ) (toliau – ESS 95). |
(7) |
ESS 95 duomenų perdavimo programos B priede 2 lentelė („Pagrindiniai valdžios sektoriaus suvestiniai rodikliai“), teikiama du kartus per metus (praėjus 3 ir 8 mėnesiams po praeitų metų, apie kuriuos teikiami duomenys, pabaigos), apima didžiąją dalį pagrindinės informacijos, reikalingos pajamų ir išlaidų atskaitomybės reikalavimams įgyvendinti. Kita pagrindinė informacija, reikalinga euro zonos ir Europos Sąjungos (ES) pajamų ir išlaidų duomenų visumai sudaryti, yra susijusi daugiausia su sandoriais tarp valstybių narių ir ES biudžeto. |
(8) |
Atrinkta valdžios sektoriaus skolos bei deficito ir skolos derinimo statistika pateikiama du kartus per metus: iki kovo 1 d. ir iki rugsėjo 1 d., kaip numato 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties Protokolo dėl perviršinio deficito tvarkos taikymo ( 3 ). ESS 95 B priede duomenų perdavimo programos 6 lentelė („Finansinės sąskaitos pagal sektorius (sandorius)“) ir 7 lentelė („Finansinio turto ir įsipareigojimų balansai“), apimančios bendrojo valdžios sektoriaus ir jo subsektorių finansines sąskaitas, yra pateikiamos vieną kartą per metus (praėjus 9 mėnesiams nuo praeitų metų, apie kuriuos teikiami duomenys, pabaigos). Tačiau šie šaltiniai netenkina ECBS aprėpties ir savalaikiškumo poreikių. |
(9) |
Valdžios sektoriaus skolos bei deficito ir skolos derinimo statistikai ECSB reikalingi ir tie duomenys, kurių neapima pirmiau minėta statistika, ypač duomenys apie skolos paskirstymą pagal pradinį ir likusį galiojimo terminą, nominalą ir turėtojus, ir apie kitus srautus, siejančius sandorius rinkos vertinimo prasme, kaip reikalauja ESS 95, ir apie valdžios sektoriaus skolos nominaliosios vertės pokyčius, kaip reikalauja Reglamentas (EB) Nr. 3605/93. Todėl, nepaisant pirmiau minėtų šaltinių buvimo, būtina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos rengtų ir kitus duomenis. |
(10) |
GFS rinkimo sistemų ir išteklių apribojimai reiškia, kad gali reikėti leisti nukrypti nuo šių gairių. |
(11) |
Konfidencialios statistinės informacijos perdavimas iš nacionalinių centrinių bankų į ECB vyksta tokiu mastu ir tiek išsamiai, kiek tai būtina ECBS uždaviniams vykdyti. Konfidencialumo tvarką nustato Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnis ir 1998 m. gruodžio 22 d. Gairės ECB/1998/NP28 dėl Europos centrinio banko, padedant nacionaliniams centriniams bankams, surinktos individualios statistinės informacijos konfidencialumo apsaugos bendrųjų taisyklių ir minimaliųjų standartų ( 4 ). |
(12) |
Būtina nustatyti šių Gairių priedų techninių pataisų veiksmingą priėmimo tvarką, kad tokios pataisos nepakeistų pagrindinių sąvokų sistemos ir neturėtų poveikio atskaitomybės prievolei. Taikant šią tvarką, būtina atsižvelgti į ECBS statistikos komiteto nuomonę. Nacionaliniai centriniai bankai gali siūlyti tokius priedų techninius pakeitimus per Statistikos komitetą. |
(13) |
Vadovaujantis Statuto 12.1 straipsniu ir 14.3 straipsniu, ECB gairės yra sudėtinė Bendrijos teisės dalis, |
PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:
1 straipsnis
Apibrėžimai
Šiose gairėse:
1) „dalyvaujanti valstybė narė“ reiškia valstybę narę, kuri pagal Europos bendrijos steigimo sutartį yra įsivedusi bendrąją valiutą;
2) „euro zona“ reiškia dalyvaujančių valstybių narių ekonominę teritoriją ir ECB;
3) „skola su kintama palūkanų norma“ reiškia skolą tose finansinėse priemonėse, kurių atkarpos mokėjimai nėra iš anksto nustatyta pagrindinės sumos procentinė dalis, bet priklauso nuo trečiųjų palūkanų arba pelningumo normos arba nuo kito rodiklio;
4) „pajamų ir išlaidų statistika“ reiškia I priedo 1A lentelėje, 1B lentelėje ir 1C lentelėje pateiktą statistiką;
5) „deficito ir skolos derinimo statistika“ reiškia I priedo 2A lentelėje ir 2B lentelėje pateiktą statistiką;
6) „skolos statistika“ reiškia I priedo 3A lentelėje ir 3B lentelėje pateiktą statistiką;
7) „visas duomenų rinkinys“ reiškia visas „pajamų ir išlaidų statistikos“, „deficito ir skolos derinimo statistikos“ ir „skolos statistikos“ kategorijas;
8) „pagrindinės kategorijos“ ir „antraeilės kategorijos“ reiškia I priede taip pavadintas kategorijas;
9) „dalinis duomenų rinkinys“ reiškia visas arba pagrindines „pajamų ir išlaidų statistikos“, „deficito ir skolos derinimo statistikos“ ir „skolos statistikos“ kategorijas.
2 straipsnis
Nacionalinių centrinių bankų statistinės atskaitomybės įsipareigojimai
1. Nacionaliniai centriniai bankai teikia GFS Europos centriniam bankui, kaip nurodyta I priede, kartą per kalendorinius metus. Duomenys atitinka ESS 95 ir Reglamento (EB) Nr. 3605/93 principus ir apibrėžimus, kaip išsamiau paaiškinta II priede.
2. Duomenys apima laikotarpį nuo 1995 m. iki tų metų, su kuriais susijęs perdavimas (metai t-1).
3. Teikiant duomenis apie deficitą/perteklių, skolą, pajamas, išlaidas arba nominalųjį bendrąjį vidaus produktą (BVP), turi būti nurodomos peržiūros priežastys, kai peržiūrų nulemtas deficito/pertekliaus pokyčio dydis yra bent jau 0,3 % BVP arba peržiūrų nulemtas skolos, pajamų, išlaidų arba nominaliojo BVP pokyčio dydis yra bent jau 0,5 % BVP.
3 straipsnis
ECB statistinės atskaitomybės įsipareigojimai
1. Remdamasis nacionalinių centrinių bankų pateiktais duomenimis, ECB tvarko „GFS duomenų bazę“, kuri apima euro zonos ir ES suvestinius rodiklius. ECB išplatina GFS duomenų bazę nacionaliniams centriniams bankams.
2. Nacionaliniai centriniai bankai savo statistinėje informacijoje pažymi, kam ji gali būti pateikta. ECB į tokį žymėjimą atsižvelgia platindamas GFS duomenų bazę.
4 straipsnis
Savalaikiškumas
1. Nacionaliniai centriniai bankai pateikia visus duomenų rinkinius du kartus per metus – iki balandžio 15 d. ir iki spalio 15 d.
2. Nacionaliniai centriniai bankai savo iniciatyva pateikia dalinius duomenų rinkinius tarp dviejų pirmoje dalyje aprašytų teikimų, kai sužinoma nauja informacija. Kai teikiamas dalinis duomenų rinkinys apima tik pagrindines kategorijas, nacionaliniai centriniai bankai taip pat gali pateikti antraeilių kategorijų įvertinimus.
3. ECB nacionaliniams centriniams bankams išplatina GFS duomenų bazę mažiausiai kartą per mėnesį, ne vėliau kaip kitą ECB darbo dieną po to, kai ECB galutinai nustato paskelbimo datą.
5 straipsnis
Bendradarbiavimas su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis
1. Kai tam tikrų arba visų 2 straipsnyje aprašytų duomenų ir informacijos šaltiniai yra kompetentingos nacionalinės institucijos, išskyrus nacionalinius centrinius bankus, nacionaliniai centriniai bankai turi stengtis nustatyti tinkamas bendradarbiavimo su šiomis institucijomis formas, kad būtų užtikrinta nuolatinė duomenų perdavimo struktūra siekiant įvykdyti ECBS standartus ir reikalavimus, nebent toks pats rezultatas jau yra pasiektas remiantis nacionalinės teisės aktais.
2. Jeigu taip bendradarbiaujant NCB negali įvykdyti 2 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl to, kad kompetentinga nacionalinė institucija nesuteikė NCB būtinos informacijos, ECB ir NCB apsvarsto su šia institucija, kaip šią informaciją galima padaryti prieinama.
6 straipsnis
Perdavimo ir kodavimo standartai
Nacionaliniai centriniai bankai ir ECB naudoja III priede nurodytus standartus 2 ir 3 straipsniuose aprašytiems duomenims perduoti ir koduoti. Šis reikalavimas netrukdo naudoti tam tikrų kitų statistinės informacijos perdavimo ECB priemonių, kaip sutarto atsarginio varianto.
7 straipsnis
Kokybė
1. ECB ir NCB kontroliuoja ir skatina ECB teikiamų duomenų kokybę.
2. ECB vykdomoji valdyba kasmet atsiskaito ECB valdančiajai tarybai dėl metinės GFS kokybės.
3. Ataskaitoje turi būti pateikiama bent jau duomenų aprėptis, atitikties su atitinkamais apibrėžimais mastas ir peržiūrų dydis.
8 straipsnis
Nukrypimai
1. ECB valdančioji taryba leidžia nukrypti tiems NCB, kurie negali laikytis 2 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Leidžiami nukrypimai yra išvardyti IV priede.
2. NCB, kuriam nustatytam laikotarpiui buvo leista nukrypti, kasmet informuoja ECB apie veiksmus, kurių reikia imtis siekiant visiškai atitikti atskaitomybės reikalavimus.
3. ECB valdančioji taryba kasmet peržiūri nukrypimus.
9 straipsnis
Supaprastinta dalinių pakeitimų tvarka
Atsižvelgdama į Statistikos komiteto nuomonę, ECB valdančioji taryba turi teisę atlikti techninius šios rekomendacijos priedų pakeitimus, jeigu tokie pakeitimai nepakeičia pagrindinės sąvokų sistemos ir neturi poveikio atskaitomybės prievolei.
10 straipsnis
Įsigaliojimas
Šios gairės įsigalioja praėjus dviem dienoms po jų priėmimo.
11 straipsnis
Adresatai
Šios gairės skirtos dalyvaujančių valstybių narių NCB.
I PRIEDAS
DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI
Visas duomenų rinkinys apima pajamų ir išlaidų statistiką (1A, 1B ir 1C lentelės), deficito ir skolos derinimo statistiką (2A ir 2B lentelės) ir skolos statistiką (3A ir 3B lentelės). Pagrindinės kategorijos yra paryškintos, o kitos kategorijos yra antraeilės. Daliniai duomenų rinkiniai apima bent pagrindines pajamų ir išlaidų statistikos, deficito ir skolos derinimo statistikos arba skolos statistikos kategorijas. Šios kategorijos apibūdina visą valdžios sektorių, jeigu nenurodyta kitaip.
PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ STATISTIKA
1A lentelė
Kategorija |
Nr. ir tiesinis sąryšis |
Deficitas (-) arba perteklius (+) |
1 = 7 – 8 = 2 + 3 + 4 + 5 |
Centrinės valdžios deficitas (-) arba perteklius (+) |
2 |
Regioninės valdžios deficitas (-) arba perteklius (+) |
3 |
Vietinės valdžios deficitas (-) arba perteklius (+) |
4 |
Socialinės apsaugos fondų deficitas (-) arba perteklius (+) |
5 |
Pirminis deficitas (-) arba perteklius (+) |
6 = 1 + 26 |
Visos pajamos |
7 = 9 + 31 |
Visos išlaidos |
8 = 21 + 33 |
Einamosios pajamos |
9 = 10 + 13 + 15 + 18 + 20 |
Tiesioginiai mokesčiai |
10 |
iš jų mokėtini bendrovių |
11 |
iš jų mokėtini namų ūkių |
12 |
Netiesioginiai mokesčiai |
13 |
iš jų pridėtinės vertės mokestis |
14 |
Socialinės įmokos |
15 |
iš jų faktinės darbdavių socialinės įmokos |
16 |
iš jų darbuotojų socialinės įmokos |
17 |
Kitos einamosios pajamos |
18 |
iš jų gautinos palūkanos |
19 |
Pardavimai |
20 |
Einamosios išlaidos |
21 = 22 + 26 + 27 + 29 |
Einamieji pervedimai |
22 = 23 + 24 + 25 |
Socialinės išmokos |
23 |
Mokėtinos subsidijos |
24 |
Kiti mokėtini einamieji pervedimai |
25 |
Mokėtinos palūkanos |
26 |
Kompensacija darbuotojams |
27 |
iš jos darbo užmokestis |
28 |
Tarpinis vartojimas |
29 |
Bendrosios santaupos |
30 = 9 – 21 |
Kapitalo pajamos |
31 |
iš jų kapitalo mokesčiai |
32 |
Kapitalo išlaidos |
33 = 34 + 35 + 36 |
Investicijos |
34 |
Kiti grynieji nefinansinio turto įsigijimai |
35 |
Mokėtini kapitalo pervedimai |
36 |
Memorandumo straipsniai |
|
PDT deficitas (-) arba perteklius (+) |
37 |
Mokėtinos PDT palūkanos |
38 |
Pajamos, gautos iš UMTS licencijų pardavimo |
39 |
Faktinės socialinės įmokos |
40 |
Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra |
41 |
Bendrasis vidaus produktas |
42 |
Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis |
43 |
Valdžios sektoriaus investicijos palyginamosiomis kainomis |
44 |
1B lentelė
Kategorija |
Nr. ir tiesinis sąryšis |
Valstybės narės įmokos į Europos Sąjungos biudžetą |
1 = 2 + 4 + 5 + 7 |
Netiesioginiai mokesčiai, gautini į ES biudžetą |
2 |
iš jų į ES biudžetą gautas PVM |
3 |
Einamasis tarptautinis bendradarbiavimas, valdžios sektoriaus mokėtinas į ES biudžetą |
4 |
Įvairūs einamieji pervedimai, valdžios sektoriaus mokėtini į ES biudžetą |
5 |
iš jų ES ketvirtieji nuosavi ištekliai |
6 |
Kapitalo pervedimai, valdžios sektoriaus mokėtini į ES biudžetą |
7 |
ES išlaidos valstybėje narėje |
8 = 9 + 10 + 11 + 12 + 13 |
Iš ES biudžeto mokėtinos subsidijos |
9 |
Einamieji pervedimai, mokėtini valdžios sektoriui iš ES biudžeto |
10 |
Einamieji pervedimai, mokėtini ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto |
11 |
Kapitalo pervedimai, mokėtini valdžios sektoriui iš ES biudžeto |
12 |
Kapitalo pervedimai, mokėtini ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto |
13 |
Grynosios įplaukos iš ES biudžeto (neto gavėjas +, neto mokėtojas -) |
14 = 8 – 1 |
Memorandumo straipsnis |
|
Nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos |
15 |
1C lentelė
Kategorija |
Nr. ir tiesinis sąryšis |
Galutinio vartojimo išlaidos |
1 = 2 + 3 = 4 + 5 + 6 + 7 + 8 + 9 – 10 |
Individualaus vartojimo išlaidos |
2 |
Kolektyvinio vartojimo išlaidos |
3 |
Kompensacija darbuotojams |
4 = [1A.27] (1) |
Tarpinis vartojimas |
5 = [1A.29] |
Socialiniai pervedimai natūra, atlikti per rinkos gamintojus |
6 |
Pagrindinio kapitalo vartojimas |
7 |
Sumokėti gamybos mokesčiai, atėmus gautas subsidijas |
8 |
Grynasis likutinis perteklius |
9 |
Pardavimai |
10 = [1A.20] |
Memorandumo straipsnis |
|
Galutinio vartojimo išlaidos palyginamosiomis kainomis |
11 |
(1) [x.y] reiškia y kategorijos numerį x lentelėje. |
DEFICITO IR SKOLOS DERINIMO STATISTIKA
2A lentelė
Kategorija |
Nr. ir tiesinis sąryšis |
Deficitas (-) arba perteklius (+) |
1= [1A.1] |
Finansinių ir nefinansinių sąskaitų derinimas |
2 = 1 – 3 |
Grynieji sandoriai finansiniu turtu ir įsipareigojimais |
3 = 4 – 15 |
Sandoriai finansiniu turtu (konsoliduota) |
4 = 5 + 6 + 7 + 8 + 9 + 13 |
Sandoriai valiuta ir indėliais |
5 |
Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – trumpalaikiai ir ilgalaikiai vertybiniai popieriai |
6 |
Sandoriai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis |
7 |
Sandoriai paskolomis |
8 |
Sandoriai akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais |
9 |
Privatizavimai |
10 |
Kapitalo įvedimai |
11 |
Kita |
12 |
Sandoriai kitu finansiniu turtu |
13 |
iš jų sukaupti mokesčiai, atėmus mokesčių įplaukas grynaisiais pinigais |
14 |
Sandoriai įsipareigojimais (konsoliduota) |
15 = 16 + 17 + 18 + 19 + 20 + 22 |
Sandoriai valiuta ir indėliais |
16 |
Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – trumpalaikiai vertybiniai popieriai |
17 |
Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – ilgalaikiai vertybiniai popieriai |
18 |
Sandoriai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis |
19 |
Sandoriai paskolomis |
20 |
iš jų iš centrinio banko gautos paskolos |
21 |
Sandoriai kitais įsipareigojimais |
22 |
Sandoriai skolos priemonėmis (konsoliduota) = viso valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis (angl. general government borrowing requirement, GGBR) |
23 = 16 + 17 + 18 + 20 23 = 25 + 26 + 27 23 = 2 – 1 + 4 – 19 – 22 |
Sandoriai ilgalaikėmis skolos priemonėmis |
24 |
Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis nacionaline valiuta |
25 |
Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis dalyvaujančia užsienio valiuta (1) |
26 |
Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis nedalyvaujančia užsienio valiuta |
27 |
Kiti srautai |
28 = 29 + 32 |
Vertinimo poveikis skolai |
29 = 30 + 31 |
Užsienio valiutos holdingo padidėjimas ir sumažėjimas |
30 |
Kitoks vertinimo poveikis – nominali vertė |
31 |
Kiti skolos apimties pokyčiai |
32 |
Skolos pokytis |
33 = 23 + 28 33 = 2 – 1 + 4 – 19 – 22 + 28 |
(1) Turi būti pateikiama už metus iki valstybei narei tampant dalyvaujančia valstybe nare. |
2B lentelė
Kategorija |
Nr. ir tiesinis sąryšis |
Sandoriai skolos priemonėmis – nekonsoliduota |
1 = 2 + 3 + 4 + 5 + 6 |
Sandoriai valiuta ir indėliais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota |
2 |
Sandoriai trumpalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota |
3 |
Sandoriai ilgalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota |
4 |
Sandoriai iš centrinio banko gautomis paskolomis |
5 |
Sandoriai kitomis paskolomis (įsipareigojimais) – nekonsoliduota |
6 |
Konsoliduojantys sandoriai |
7 = 8 + 9 + 10 + 11 |
Konsoliduojantys sandoriai – valiuta ir indėliai |
8 = 2 – [2A.16] |
Konsoliduojantys sandoriai – trumpalaikiai vertybiniai popieriai |
9 = 3 – [2A.17] |
Konsoliduojantys sandoriai – ilgalaikiai vertybiniai popieriai |
10 = 4 – [2A.18] |
Konsoliduojantys sandoriai – paskolos |
11 = 6 – [2A.20] – [2A.21] |
SKOLOS STATISTIKA
3A lentelė
Kategorija |
Nr. ir tiesinis sąryšis |
Skola |
1 = 2 + 3 + 4 + 5 + 6 = 7 + 12 = 13 + 14 + 15 = 16 + 17 = 19 + 20 + 22 = 24 + 25 + 26 + 27 |
Skola – valiuta ir indėliai (įsipareigojimai) |
2 |
Skola – trumpalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) |
3 |
Skola – ilgalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) |
4 |
Skola – iš centrinio banko gautos paskolos (įsipareigojimai) |
5 |
Skola – kitos paskolos (įsipareigojimai) |
6 |
Skola valstybės narės rezidentams |
7 = 8 + 9 + 10 + 11 |
Skola centriniam bankui |
8 |
Skola kitoms pinigų finansinėms institucijoms |
9 |
Skola kitoms finansinėms institucijoms |
10 |
Skola kitiems valstybės narės rezidentams |
11 |
Skola valstybės narės nerezidentams |
12 |
Skola, išreikšta nacionaline valiuta |
13 |
Skola, išreikšta dalyvaujančia užsienio valiuta |
14 |
Skola, išreikšta nedalyvaujančia užsienio valiuta |
15 |
Trumpalaikė skola |
16 |
Ilgalaikė skola |
17 |
iš jos kintama palūkanų norma |
18 |
Skola, iki kurios grąžinimo termino liko iki vienerių metų |
19 |
Skola, iki kurios grąžinimo termino liko nuo vienerių iki penkerių metų |
20 |
iš jos kintama palūkanų norma |
21 |
Skola, iki kurios grąžinimo termino liko daugiau kaip penkeri metai |
22 |
iš jos kintama palūkanų norma |
23 |
Centrinės valdžios skolos sudedamoji dalis |
24 = [3B.7] – [3B.15] |
Regioninės valdžios skolos sudedamoji dalis |
25 = [3B.9] – [3B.16] |
Vietinės valdžios skolos sudedamoji dalis |
26 = [3B.11] – [3B.17] |
Socialinės apsaugos fondų skolos sudedamoji dalis |
27 = [3B.13] – [3B.18] |
Memorandumo straipsniai |
|
Vidutinis iki skolos grąžinimo termino likęs laikas |
28 |
Skola – nulinės atkarpos obligacijos |
29 |
3B lentelė
Kategorija |
Nr. ir tiesinis sąryšis |
Skola (nekonsoliduota) |
1 = 7 + 9 + 11 + 13 |
Konsoliduojantys elementai |
2 = 3 + 4 + 5 + 6 = 8 + 10 + 12 + 14 = 15 + 16 + 17 + 18 |
Konsoliduojantys elementai – valiuta ir indėliai |
3 |
Konsoliduojantys elementai – trumpalaikiai vertybiniai popieriai |
4 |
Konsoliduojantys elementai – ilgalaikiai vertybiniai popieriai |
5 |
Konsoliduojantys elementai – paskolos |
6 |
Centrinės valdžios skola |
7 |
iš jos kitiems valdžios subsektoriams |
8 |
Regioninės valdžios skola |
9 |
iš jos kitiems valdžios subsektoriams |
10 |
Vietinės valdžios skola |
11 |
iš jos kitiems valdžios subsektoriams |
12 |
Socialinės apsaugos fondų skola |
13 |
iš jos kitiems valdžios subsektoriams |
14 |
Memorandumo straipsniai |
|
Centrinės valdžios turima skolos, kurią išleido kitų valdžios subsektorių vienetai, dalis |
15 |
Regioninės valdžios turima skolos, kurią išleido kitų valdžios subsektorių vienetai, dalis |
16 |
Vietinės valdžios turima skolos, kurią išleido kitų valdžios subsektorių vienetai, dalis |
17 |
Socialinės apsaugos fondų turima skolos, kurią išleido kitų valdžios subsektorių vienetai, dalis |
18 |
II PRIEDAS
METODOLOGINĖS APIBRĖŽTYS
1. Metodologinės nuorodos
I priede nurodytos kategorijos daugiausiai yra apibrėžtos remiantis ESS 95 A priedu ir (arba) 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo ( 5 ). Papildomos metodologinės apibrėžtys yra nustatytos šių gairių 1 straipsnyje. Visų pirma, sektorius ir subsektorius apibūdinantys kodai yra nurodyti šioje lentelėje.
ESS 95 sektoriai ir subsektoriai
Valstybiniai |
Nacionaliniai privatūs |
Užsienio kontroliuojami |
||
Visa ekonomika |
S.1 |
|||
Nefinansinės korporacijos |
S.11 |
S.11001 |
S.11002 |
S.11003 |
Finansinės korporacijos |
S.12 |
|||
Centrinis bankas |
S.121 |
|||
Kitos pinigų finansinės institucijos |
S.122 |
S.12201 |
S.12202 |
S.12203 |
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus |
S.123 |
S.12301 |
S.12302 |
S.12303 |
Finansinės pagalbinės įmonės |
S.124 |
S.12401 |
S.12402 |
S.12403 |
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S.125 |
S.12501 |
S.12502 |
S.12503 |
Visas valdžios sektorius |
S.13 |
|||
Centrinė valdžia |
S.1311 |
|||
Regioninė valdžia |
S.1312 |
|||
Vietinė valdžia |
S.1313 |
|||
Socialinės apsaugos fondai |
S.1314 |
|||
Namų ūkiai |
S.14 |
|||
Ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams |
S.15 |
|||
Kitos šalys |
S.2 |
|||
ES |
S.21 |
|||
ES valstybės narės |
S.211 |
|||
ES institucijos |
S.212 |
|||
Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos |
S.22 |
2. Kategorijų apibrėžtis ( 6 )
1A lentelė
1. Deficitas (-) arba perteklius (+) [1A.1] yra lygus S.13 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (-) (B.9).
2. Centrinės valdžios deficitas (-) arba perteklius (+) [1A.2] yra lygus S.1311 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (-) (B.9).
3. Regioninės valdžios deficitas (-) arba perteklius (+) [1A.3] yra lygus S.1312 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (-) (B.9).
4. Vietinės valdžios deficitas (-) arba perteklius (+) [1A.4] yra lygus S.1313 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (-) (B.9).
5. Socialinės apsaugos fondų deficitas (-) arba perteklius (+) [1A.5] yra lygus S.1314 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (-) (B.9).
6. Pirminis deficitas (-) arba perteklius (+) [1A.6] yra lygus deficitui (-) arba pertekliui (+) [1A.1], pridėjus mokėtinas palūkanas [1A.26].
7. Visos pajamos [1A.7] yra lygios einamosioms pajamoms [1A.9], pridėjus kapitalo pajamas [1A.31].
8. Visos išlaidos [1A.8] yra lygios einamosioms išlaidoms [1A.21], pridėjus kapitalo išlaidas [1A.33].
9. Einamosios pajamos [1A.9] yra lygios tiesioginiams mokesčiams [1A.10], pridėjus netiesioginius mokesčius [1A.13], socialines įmokas [1A.15], kitas einamąsias pajamas [1A.18], pardavimus [1A.20].
10. Tiesioginiai mokesčiai [1A.10] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir kitiems mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 išteklių.
11. Tiesioginiai mokesčiai, iš jų mokėtini bendrovių [1A.11] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir kitiems mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 išteklių ir S.11 ir S.12 panaudojimo.
12. Tiesioginiai mokesčiai, iš jų mokėtini namų ūkių [1A.12] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir kitiems mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 išteklių ir S.14 panaudojimo.
13. Netiesioginiai mokesčiai [1A.13] yra lygūs gamybos ir importo mokesčiams (D.2), įrašytiems tarp S.13 išteklių, pridėjus netiesioginius mokesčius, gautinus į ES biudžetą [1B.2].
14. Netiesioginiai mokesčiai, iš jų PVM [1A.14] yra lygūs pridėtinės vertės pobūdžio mokesčiams (D.211), įrašytiems tarp S.13 ir S.212 išteklių.
15. Socialinės įmokos [1A.15] yra lygios socialinėms įmokoms (D.61), įrašytoms tarp S.13 išteklių.
16. Socialinės įmokos, iš jų faktinės darbdavių socialinės įmokos [1A.16] yra lygios faktinėms darbdavių socialinėms įmokoms (D.6111), įrašytoms tarp S.13 išteklių.
17. Socialinės įmokos, iš jų darbuotojų socialinės įmokos [1A.17] yra lygios darbuotojų socialinėms įmokoms (D.6112), įrašytoms tarp S.13 išteklių.
18. Kitos einamosios pajamos [1A.18] yra lygios pajamoms iš turto (D.4), ne gyvybės draudimo reikalavimams atlyginti žalą (D.72), einamajam tarptautiniam bendradarbiavimui (D.74) ir įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), įrašytiems tarp S.13 išteklių, išskyrus palūkanų (D.41) S.13 išteklius, kurie taip pat yra S.13 panaudojimas, pridėjus gautas kitas subsidijas gamybai (D.39), kurios yra S.13 panaudojimas, atėmus einamuosius pervedimus, mokėtinus valdžios sektoriui iš ES biudžeto [1B.10], pridėjus grynąsias įplaukas iš ES biudžeto [1B.14], jeigu jos teigiamos.
19. Kitos einamosios pajamos, iš jų gautinos palūkanos [1A.19] yra lygios palūkanoms (D.41), įrašytoms tarp S.13 išteklių ir visų sektorių, išskyrus S.13, panaudojimo.
20. Pardavimai [1A.20] yra lygūs rinkos produkcijai (P.11), pridėjus produkciją savo galutiniam vartojimui (P.12), mokėjimus už kitą ne rinkos produkciją (P.131), įrašytus tarp S.13 išteklių.
21. Einamosios išlaidos [1A.21] yra lygios einamiesiems pervedimams [1A.22], pridėjus mokėtinas palūkanas [1A.26], kompensaciją darbuotojams [1A.27], tarpinį vartojimą [1A.29].
22. Einamieji pervedimai [1A.22] yra lygūs socialinėms išmokoms [1A.23], pridėjus subsidijas [1A.24], kitus mokėtinus einamuosius pervedimus [1A.25].
23. Socialinės išmokos [1A.23] yra lygios socialinėms išmokoms, išskyrus socialinius pervedimus natūra (D.62), pridėjus socialinius pervedimus natūra, susijusius su išlaidomis produktams, kurie tiekiami namų ūkiams per rinkos gamintojus (D.6311 + D.63121 + D.63131), įrašytus tarp S.13 panaudojimo, pridėjus įvairius einamuosius pervedimus (D.75), įrašytus tarp S.13 panaudojimo ir S.15 išteklių.
24. Mokėtinos subsidijos [1A.24] yra lygios subsidijoms (D.3), įrašytoms tarp S.13 išteklių, pridėjus nacionaliniams rezidentams iš ES biudžeto mokėtinas subsidijas [1B.9].
25. Kiti mokėtini einamieji pervedimai [1A.25] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir kitiems mokesčiams (D.5), kitiems gamybos mokesčiams (D.29), pajamoms iš turto (D.4), išskyrus palūkanas (D.41), grynosioms ne gyvybės draudimo įmokoms (D.71), einamajam tarptautiniam bendradarbiavimui (D.74), įrašytiems tarp S.13 panaudojimo, ir įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), įrašytiems tarp S.13 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.15, išteklių, atėmus einamuosius pervedimus (D.74 ir D.75), valdžios sektoriaus mokėtinus į ES biudžetą [1B.4 ir 1B.5], atėmus grynąsias įplaukas iš ES biudžeto [1B.14], jei jos neigiamos.
26. Mokėtinos palūkanos [1A.26] yra lygios palūkanoms (D.41), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.
27. Kompensacija darbuotojams [1A.27] yra lygi kompensacijai darbuotojams (D.1), įrašytai tarp S.13 panaudojimo.
28. Kompensacija darbuotojams, iš jos darbo užmokestis [1A.28] yra lygi darbo užmokesčiui (D.11), įrašytam tarp S.13 panaudojimo.
29. Tarpinis vartojimas [1A.29] yra lygus tarpiniam vartojimui (P.2), įrašytam tarp S.13 panaudojimo.
30. Bendrosios santaupos [1A.30] yra lygios einamosioms pajamoms [1A.9], atėmus einamąsias išlaidas [1A.21].
31. Kapitalo pajamos [1A.31] yra lygios gautiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip visų sektorių, išskyrus S.13, mokėtinas kapitalo pervedimas, atėmus kapitalo pervedimus, mokėtinus valdžios sektoriui iš ES biudžeto [1B.12].
32. Kapitalo pajamos, iš jų kapitalo mokesčiai [1A.32] yra lygios kapitalo mokesčiams (D.91), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
33. Kapitalo išlaidos [1A.33] yra lygios investicijoms [1A.34], pridėjus kitus grynuosius nefinansinio turto įsigijimus [1A.35] ir mokėtinus kapitalo pervedimus [1A.36].
34. Investicijos [1A.34] yra lygios bendrajam pagrindinio kapitalo formavimui (P.51), įrašytam tarp S.13 turto pokyčių.
35. Kiti grynieji nefinansinio turto įsigijimai [1A.35] yra lygūs atsargų padidėjimui (P.52), grynajam vertybių įsigijimui (P.53) ir grynajam nefinansinio nesukurto turto įsigijimui (K.2), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių.
36. Mokėtini kapitalo pervedimai [1A.36] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip visų sektorių, išskyrus S.13, gautinas kapitalo pervedimas, pridėjus kapitalo pervedimus, mokėtinus ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.13], atėmus kapitalo pervedimus, valdžios sektoriaus mokėtinus į ES biudžetą [1B.7].
37. Perviršinio deficito tvarkos (PDT) deficitas (-) arba perteklius (+) [1A.37] yra lygus S.13 PDT grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (-) (PDTB.9).
38. Mokėtinos PDT palūkanos [1A.38] yra lygios PDT palūkanoms (PDTD.41), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.
39. Pajamos, gautos iš universaliųjų mobiliųjų telekomunikacijų sistemų (UMTS) licencijų pardavimo [1A.39] yra lygios pajamoms, gaunamoms iš trečiosios kartos mobiliųjų telefonų licencijų pardavimo, įrašytoms kaip nefinansinio turto netekimas remiantis Eurostato sprendimu dėl mobiliųjų telefonų licencijų paskirstymo.
40. Faktinės socialinės įmokos [1A.40] yra lygios faktinėms socialinėms įmokoms (D.611), įrašytoms tarp S.13 išteklių.
41. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra [1A.41] yra lygios socialinėms išmokoms, išskyrus socialinius pervedimus natūra (D.62), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.
42. Bendrasis vidaus produktas [1A.42] yra lygus bendrajam vidaus produktui (B.1*g) rinkos kainomis.
43. Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis [1A.43] yra lygus bendrajam vidaus produktui (B.1*g) palyginamosiomis kainomis.
44. Valdžios sektoriaus investicijos palyginamosiomis kainomis [1A.44] yra lygios bendrajam pagrindinio kapitalo formavimui (P.51), įrašytam tarp S.13 turto pokyčių, palyginamosiomis kainomis.
1B lentelė
1. Valstybės narės įmokos į ES biudžetą [1B.1] yra lygios netiesioginiams mokesčiams, gautiniems į ES biudžetą, pridėjus einamąjį tarptautinį bendradarbiavimą (D.74), valdžios sektoriaus mokėtiną į ES biudžetą [1B.4], įvairius einamuosius pervedimus (D.75), valdžios sektoriaus mokėtinus į ES biudžetą [1B.5], kapitalo pervedimus (D.9), valdžios sektoriaus mokėtinus į ES biudžetą [1B.7].
2. Netiesioginiai mokesčiai, gautini į ES biudžetą [1B.2], yra lygūs gamybos ir importo mokesčiams (D.2), įrašytiems tarp S.212 išteklių.
3. Netiesioginiai mokesčiai, iš jų į ES biudžetą gautas PVM [1B.3] yra lygūs pridėtinės vertės pobūdžio mokesčiams (D.211), įrašytiems tarp S.212 išteklių.
4. Einamasis tarptautinis bendradarbiavimas, valdžios sektoriaus mokėtinas į ES biudžetą [1B.4] yra lygus einamajam tarptautiniam bendradarbiavimui (D.74), įrašytam tarp S.212 išteklių ir S.13 panaudojimo.
5. Įvairūs einamieji pervedimai, valdžios sektoriaus mokėtini į ES biudžetą [1B.5] yra lygūs įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), įrašytiems tarp S.212 išteklių ir S.13 panaudojimo.
6. Įvairūs einamieji pervedimai, valdžios sektoriaus mokėtini į ES biudžetą, iš jų ES ketvirtieji nuosavi ištekliai [1B.6] yra lygūs bendruoju nacionaliniu produktu (BNP) grindžiamiems ketvirtiesiems nuosaviems ištekliams (ESS 95 4 138 dalis), įrašytiems kaip įvairūs einamieji pervedimai (D.75) tarp S.212 išteklių ir S.13 panaudojimo.
7. Kapitalo pervedimai, valdžios sektoriaus mokėtini į ES biudžetą [1B.7] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip S.212 gautinas kapitalo pervedimas.
8. ES išlaidos valstybėje narėje [1B.8] yra lygios subsidijoms (D.3), mokėtinoms iš ES biudžeto [1B.9], pridėjus einamuosius pervedimus (D.7), mokėtinus valdžios sektoriui iš ES biudžeto [1B.10], einamuosius pervedimus (D.7), mokėtinus ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.11], kapitalo pervedimus (D.9), mokėtinus valdžios sektoriui iš ES biudžeto [1B.12], kapitalo pervedimus (D.9), mokėtinus ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.13].
9. Iš ES biudžeto mokėtinos subsidijos [1B.9] yra lygios subsidijoms (D.3), įrašytoms tarp S.212 išteklių.
10. Einamieji pervedimai, mokėtini valdžios sektoriui iš ES biudžeto [1B.10] yra lygūs einamajam tarptautiniam bendradarbiavimui (D.74) ir įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), įrašytiems tarp S.13 išteklių ir S.212 panaudojimo.
11. Einamieji pervedimai, mokėtini ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.11] yra lygūs įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), įrašytiems tarp S.212 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.
12. Kapitalo pervedimai, mokėtini valdžios sektoriui iš ES biudžeto [1B.12] yra lygūs gautiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir tarp S.212 turto pokyčių.
13. Kapitalo pervedimai, mokėtini ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.13] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.212 turto pokyčių ir tarp visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
14. Grynosios įplaukos iš ES biudžeto [1B.14] yra lygios grynosioms valdžios sektoriaus įplaukoms iš ES biudžeto, pridėjus grynąsias ne valdžios sektoriaus vienetų įplaukas iš ES biudžeto.
15. Nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos [1B.15] yra ta rinkos produkcijos (P.11) dalis, įrašyta tarp S.13 išteklių, kuri yra iš ES biudžeto sumokėtos nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos.
1C lentelė
1. Galutinio vartojimo išlaidos [1C.1] yra lygios galutinio vartojimo išlaidoms (P.3), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.
2. Individualaus vartojimo išlaidos [1C.2] yra lygios individualaus vartojimo išlaidoms (P.31), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.
3. Kolektyvinio vartojimo išlaidos [1C.3] yra lygios kolektyvinio vartojimo išlaidoms (P.32), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.
4. Kompensacija darbuotojams [1C.4] yra lygi [1A.27].
5. Tarpinis vartojimas [1C.5] yra lygus [1A.29].
6. Socialiniai pervedimai natūra, atlikti per rinkos gamintojus [1C.6] yra lygūs socialiniams pervedimams natūra, susijusiems su išlaidomis produktams, kurie tiekiami namų ūkiams per rinkos gamintojus (D.6311 + D.63121 + D.63131), įrašytiems tarp S.13 panaudojimo.
7. Pagrindinio kapitalo vartojimas [1C.7] yra lygus pagrindinio kapitalo vartojimui (K.1), įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
8. Sumokėti gamybos mokesčiai, atėmus gautas subsidijas [1C.8] yra lygūs kitų gamybos mokesčių (D.29) mokėjimams, įrašytiems tarp S.13 panaudojimo, atėmus gautas kitas subsidijas gamybai (D.39), įrašytas tarp S.13 panaudojimo.
9. Grynasis likutinis perteklius [1C.9] yra lygus S.13 grynajam likutiniam pertekliui (B.2n).
10. Pardavimai [1C.10] yra lygūs [1A.20].
11. Galutinio vartojimo išlaidos palyginamosiomis kainomis [1C.11] yra lygios galutinio vartojimo išlaidoms (P.3), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo palyginamosiomis kainomis.
2A lentelė
1. Deficitas (-) arba perteklius (+) [2A.1] yra lygus [1A.1].
2. Finansinių ir nefinansinių sąskaitų derinimas [2A.2] yra lygus deficitui (-) arba pertekliui (+) [2A.1], atėmus grynuosius sandorius finansiniu turtu ir įsipareigojimais [2A.3].
3. Grynieji sandoriai finansiniu turtu ir įsipareigojimais [2A.3] yra lygūs sandoriams dėl grynojo finansinio turto įsigijimo [2A.4], atėmus grynąjį sandorių įsipareigojimais prisiėmimą [2A.15].
4. Sandoriai finansiniu turtu [2A.4] yra lygūs sandoriams valiuta ir indėliais (F.2) [2A.5], sandoriams vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas (F.33) [2A.6], sandoriams išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (F.34) [2A.7], sandoriams paskolomis (F.4) [2A.8], sandoriams akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (F.5) [2A.9] ir sandoriams kitu finansiniu turtu [2A.13], įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
5. Sandoriai valiuta ir indėliais (turtas) [2A.5] yra lygūs grynajam valiutos ir indėlių (F.2) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
6. Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – trumpalaikiai ir ilgalaikiai vertybiniai popieriai (turtas) [2A.6] yra lygūs grynajam vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.33) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
7. Sandoriai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (turtas) [2A.7] yra lygūs gryniesiems mokėjimams už išvestines finansines priemones (F.34), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
8. Sandoriai paskolomis (turtas) [2A.8] yra lygūs naujoms valdžios sektoriaus suteiktoms paskoloms (F.4), atėmus grąžinimus valdžios sektoriui, įrašytoms tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
9. Sandoriai akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (turtas) [2A.9] yra lygūs grynajam akcijų ir kitų nuosavybės vertybinių popierių (F.5) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių.
10. Privatizavimas (grynasis) [2A.10] yra lygus sandoriams akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir S.11 arba S.12 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie įvykdomi S.13 skolininko vieneto kontrolės atsisakymo arba įgijimo procese (ESS 95 2.26 dalis) ( 7 ); tokius sandorius S.13 gali vykdyti tiesiogiai su skolininko vienetu arba su kitu kreditoriaus vienetu.
11. Kapitalo įvedimai (grynieji) [2A.11] yra lygūs sandoriams akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir S.11 arba S.12 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie nėra vykdomi S.13 skolininko vieneto kontrolės atsisakymo arba įgijimo procese ir yra S.13 vykdomi tiesiogiai su skolininko vienetu.
12. Kita [2A.12] yra lygu sandoriams akcijomis ir kitais nuosavybės vertybiniais popieriais (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir S.11, S.12 arba S.14 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie nėra vykdomi S.13 skolininko vieneto kontrolės atsisakymo arba įgijimo procese ir nėra S.13 vykdomi tiesiogiai su skolininko vienetu, o yra vykdomi su kitu kreditoriaus vienetu.
13. Sandoriai kitu finansiniu turtu [2A.13] yra lygūs grynajam piniginio aukso ir specialiųjų skolinimosi teisių (F.1) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių, grynajam draudimo techninių atidėjimų (F.6) įsigijimui ir kitoms gautinoms sąskaitoms (F.7), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
14. Sandoriai kitu finansiniu turtu, iš jų sukaupti mokesčiai, atėmus mokesčių įplaukas grynaisiais pinigais [2A.14] yra lygūs tai kitų gautinų arba mokėtinų sąskaitų (F.7 turtas) daliai, susijusiai su mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, įrašytais D2, D5, D6 ir D91, atėmus faktiškai surinktų mokesčių sumas, įrašytai tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
15. Sandoriai įsipareigojimais (konsoliduota) [2A.15] yra lygūs sandoriams valiuta ir indėliais (F.2) [2A.16], sandoriams trumpalaikiais vertybiniais popieriais (F.331) [2A.17], sandoriams ilgalaikiais vertybiniais popieriais (F.332) [2A.18], sandoriams išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (F.34) [2A.19], sandoriams paskolomis (F.4) [2A.20] ir sandoriams kitais įsipareigojimais [2A.22], įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
16. Sandoriai valiuta ir indėliais (įsipareigojimai) [2A.16] yra lygūs grynajam valiutos ir indėlių (F.2) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
17. Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – trumpalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) [2A.17] yra lygūs vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau (F.331), grynajam įsigijimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
18. Sandoriai vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas – ilgalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) [2A.18] yra lygūs vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones, kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai (F.332), grynajam įsigijimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
19. Sandoriai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (įsipareigojimai) [2A.19] yra lygūs grynosioms įplaukoms iš išvestinių finansinių priemonių (F.34), įrašytoms tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
20. Sandoriai paskolomis (įsipareigojimai) [2A.20] yra lygūs paimtoms naujoms paskoloms (F.4), atėmus esamų paskolų grąžinimus, įrašytoms tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
21. Sandoriai paskolomis, iš jų iš centrinio banko gautos paskolos [2A.21] yra lygūs sandoriams paskolomis (F.4), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir S.121 turto pokyčių.
22. Sandoriai kitais įsipareigojimais [2A.22] yra lygūs grynajam įsipareigojimų prisiėmimui draudimo techniniuose atidėjimuose (F.6) ir mokėtinoms sąskaitoms (F.7), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
23. Sandoriai skolos priemonėmis (konsoliduota) [2A.23] yra lygūs įsipareigojimų valiuta ir indėliais (F.2) [2A.16], vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas ir išvestines priemones [2A.17 ir 2A.18] (F.33), ir paskolomis (F.4) [2A.20] grynajam prisiėmimui. Tai taip pat vadinama viso valdžios sektoriaus skolinimosi poreikiu (angl. general government borrowing requirement, GGBR).
24. Sandoriai ilgalaikėmis skolos priemonėmis [2A.24] yra lygūs įsipareigojimų skolos priemonėmis [2A.23], kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, grynajam prisiėmimui.
25. Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis nacionaline valiuta [2A.25] yra lygūs įsipareigojimų skolos priemonėmis [2A.23], išreikštomis valstybės narės teisėta mokėjimo priemone, grynajam prisiėmimui.
26. Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis dalyvaujančia užsienio valiuta [2A.26] yra lygūs įsipareigojimų skolos priemonėmis [2A.23], išreikštomis ekiu, grynajam prisiėmimui, pridėjus skolos priemones, išreikštas eurais prieš valstybei narei įsivedant eurą, ir skolos priemones, išreikštas dalyvaujančios valstybės narės teisėta mokėjimo priemone prieš jai tampant dalyvaujančia valstybe nare. Tai neapima nacionalinės valiutos [2A.25].
27. Sandoriai skolos priemonėmis, išreikštomis nedalyvaujančia užsienio valiuta [2A.27] yra lygūs įsipareigojimų skolos priemonėmis [2A.23], neįtrauktomis į [2A.25] arba [2A.26], grynajam prisiėmimui.
28. Kiti srautai [2A.28] yra lygūs vertinimo poveikiui skolai [2A.29], pridėjus kitus skolos apimties pokyčius [2A.32].
29. Vertinimo poveikis skolai [2A.29] yra lygus užsienio valiutos holdingo padidėjimui ir sumažėjimui [2A.30], pridėjus kitokį vertinimo poveikį – nominalią vertę [2A.31].
30. Užsienio valiutos holdingo padidėjimas ir sumažėjimas [2A.30] yra lygus skolos [3A.1] nominaliam holdingo padidėjimui arba sumažėjimui (K.11), kurio vertė kinta konvertavus į nacionalinę valiutą dėl valiutos kurso pokyčių.
31. Kitoks vertinimo poveikis – nominali vertė [2A.31] yra lygus skolos pokyčiui [2A.33], atėmus sandorius skolos priemonėmis [2A.23], užsienio valiutos holdingo padidėjimą ir sumažėjimą [2A.30], kitus skolos apimties pokyčius [2A.32].
32. Kiti skolos apimties pokyčiai [2A.32] yra lygūs kitiems įsipareigojimų apimties pokyčiams (K.7, K.8, K.10 ir K.12), klasifikuojamiems kaip valiuta ir indėliai (AF.2), vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (AF.33) arba paskolos (AF.4), kurie nėra S.13 turtas.
33. Skolos pokytis [2A.33] yra lygus skolai [3A.1] t metais, atėmus skolą [3A.1] t-1 metais.
2B lentelė
1. Sandoriai skolos priemonėmis – nekonsoliduota [2B.1] yra lygūs sandoriams valiuta ir indėliais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.2], pridėjus sandorius trumpalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.3], sandorius ilgalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.4], sandorius iš centrinio banko gautomis paskolomis [2B.5], kitus sandorius kitomis paskolomis (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.6].
2. Sandoriai valiuta ir indėliais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.2] yra lygūs sandoriams valiuta ir indėliais (F.2), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
3. Sandoriai trumpalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.3] yra lygūs sandoriams vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.33), kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
4. Sandoriai ilgalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.4] yra lygūs sandoriams vertybiniais popieriais, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.33), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
5. Sandoriai iš centrinio banko gautomis paskolomis [2B.5] yra lygūs sandoriams paskolomis (F.4), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir S.121 turto pokyčių.
6. Sandoriai kitomis paskolomis (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.6] yra lygūs sandoriams paskolomis (F.4), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.121, turto pokyčių.
7. Konsoliduojantys sandoriai [2B.7] yra lygūs sandoriams skolos priemonėmis – nekonsoliduota [2B.1], atėmus konsoliduotus sandorius skolos priemonėmis [2A.23].
8. Konsoliduojantys sandoriai – valiuta ir indėliai [2B.8] yra lygūs sandoriams valiuta ir indėliais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.2], atėmus konsoliduotus sandorius valiuta ir indėliais (įsipareigojimais) [2A.16].
9. Konsoliduojantys sandoriai – trumpalaikiai vertybiniai popieriai [2B.9] yra lygūs sandoriams trumpalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.3], atėmus konsoliduotus sandorius trumpalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimais) [2A.17].
10. Konsoliduojantys sandoriai – ilgalaikiai vertybiniai popieriai [2B.10] yra lygūs sandoriams ilgalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.4], atėmus konsoliduotus sandorius ilgalaikiais vertybiniais popieriais (įsipareigojimais) [2A.18].
11. Konsoliduojantys sandoriai – paskolos [2B.11] yra lygūs sandoriams kitomis paskolomis (įsipareigojimais) – nekonsoliduota [2B.6], atėmus konsoliduotus sandorius paskolomis (įsipareigojimais) [2A.20] ir sandorius iš centrinio banko gautomis paskolomis [2A.21].
3A lentelė
1. Skola [3A.1] yra lygi skolai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 3605/93.
2. Skola – valiuta ir indėliai (įsipareigojimai) [3A.2] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai valiutos ir indėlių (AF.2) priemonėje.
3. Skola – trumpalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) [3A.3] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (AF.33), kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, priemonėje.
4. Skola – ilgalaikiai vertybiniai popieriai (įsipareigojimai) [3A.4] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (AF.33), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, priemonėje.
5. Skola – iš centrinio banko gautos paskolos (įsipareigojimai) [3A.5] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai paskolų (AF.4) priemonėje, kuri yra S.121 turtas.
6. Skola – kitos paskolos (įsipareigojimai) [3A.6] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai paskolų (AF.4) priemonėje, kuri nėra S.121 turtas.
7. Skola valstybės narės rezidentams [3A.7] yra lygi skolai centriniam bankui [3A.8], skolai kitoms pinigų finansinėms institucijoms [3A.9], skolai kitoms finansinėms institucijoms [3A.10] ir skolai kitiems valstybės narės rezidentams [3A.11].
8. Skola centriniam bankui [3A.8] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.121 turtas.
9. Skola kitoms pinigų finansinėms institucijoms [3A.9] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.122 turtas.
10. Skola kitoms finansinėms institucijoms [3A.10] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.123, S.124 arba S.125 turtas.
11. Skola kitiems valstybės narės rezidentams [3A.11] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.11, S.14 arba S.15 turtas.
12. Skola valstybės narės nerezidentams [3A.12] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.2 turtas.
13. Skola, išreikšta nacionaline valiuta [3A.13] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, išreikštai valstybės narės teisėta mokėjimo priemone.
14. Skola, išreikšta dalyvaujančia užsienio valiuta [3A.14] yra lygi – iki valstybei narei tampant dalyvaujančia valstybe nare – tai skolos [3A.1] daliai, išreikštai vienos iš dalyvaujančių valstybių narių teisėta mokėjimo priemone (išskyrus nacionalinę valiutą [3A.13]), pridėjus skolą, išreikštą ekiu arba eurais.
15. Skola, išreikšta nedalyvaujančia užsienio valiuta [3A.15] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, neįtrauktai į [3A.13] arba [3A.14].
16. Trumpalaikė skola [3A.16] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios pradinis grąžinimo terminas yra vieneri metai arba mažiau.
17. Ilgalaikė skola [3A.17] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, kurios pradinis grąžinimo terminas yra daugiau kaip vieneri metai.
18. Ilgalaikė skola, iš jos kintama palūkanų norma [3A.18] yra lygi tai ilgalaikės skolos [3A.17] daliai, kurios palūkanų norma yra kintama.
19. Skola, iki kurios grąžinimo termino liko iki vienerių metų [3A.19] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, iki kurios grąžinimo termino liko vieneri metai arba mažiau.
20. Skola, iki kurios grąžinimo termino liko nuo vienerių iki penkerių metų [3A.20] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, iki kurios grąžinimo termino liko nuo vienerių iki penkerių metų.
21. Skola, iki kurios grąžinimo termino liko nuo vienerių iki penkerių metų, iš jos kintama palūkanų norma [3A.21] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, iki kurios grąžinimo termino liko nuo vienerių iki penkerių metų [3A.20], kurios palūkanų norma yra kintama.
22. Skola, iki kurios grąžinimo termino liko daugiau kaip penkeri metai [3A.22] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai, iki kurios grąžinimo termino liko daugiau kaip penkeri metai.
23. Skola, iki kurios grąžinimo termino liko daugiau kaip penkeri metai, iš jos kintama palūkanų norma [3A.23] yra lygi tai skolos daliai, iki kurios grąžinimo termino liko daugiau kaip penkeri metai [3A.22], kurios palūkanų norma yra kintama.
24. Centrinės valdžios skolos sudedamoji dalis [3A.24] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie nėra S.1311 turtas, atėmus S.1311 turtą, kuris yra S.13 įsipareigojimai, išskyrus S.1311 [3B.15].
25. Regioninės valdžios skolos sudedamoji dalis [3A.25] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie nėra S.1312 turtas, atėmus S.1312 turtą, kuris yra S.13 įsipareigojimai, išskyrus S.1312 [3B.16].
26. Vietinės valdžios skolos sudedamoji dalis [3A.26] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie nėra S.1313 turtas, atėmus S.1313 turtą, kuris yra S.13 įsipareigojimai, išskyrus S.1313 [3B.17].
27. Socialinės apsaugos fondų skolos sudedamoji dalis [3A.27] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie nėra S.1314 turtas, atėmus S.1314 turtą, kuris yra S.13 įsipareigojimai, išskyrus S.1314 [3B.18].
28. Vidutinis iki skolos grąžinimo termino likęs laikas [3A.28] yra lygus vidutiniam iki grąžinimo termino likusiam laikui, apskaičiuotam pagal nesumokėtas sumas, išreikštam metais.
29. Skola – nulinės atkarpos obligacijos [3A.29] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai nulinės atkarpos obligacijų forma, t. y. obligacijų be atkarpos išmokų, kurių palūkanos yra pagrįstos skirtumu tarp kainų išpirkimo ir emisijos metu.
3B lentelė
1. Skola – nekonsoliduota [3B.1] yra lygi S.13 įsipareigojimams, įskaitant tuos, kurie yra S.13 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
2. Konsoliduojantys elementai [3B.2] yra lygūs S.13 įsipareigojimams, kurie tuo pačiu metu yra S.13 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
3. Konsoliduojantys elementai – valiuta ir indėliai [3B.3] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai valiutos ir indėlių (F.2) priemonėje.
4. Konsoliduojantys elementai – trumpalaikiai vertybiniai popieriai [3B.4] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.33), kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, priemonėje.
5. Konsoliduojantys elementai – ilgalaikiai vertybiniai popieriai [3B.5] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai vertybinių popierių, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (F.33), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, priemonėje.
6. Konsoliduojantys elementai – paskolos [3B.6] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai paskolų (F.4) priemonėje.
7. Centrinės valdžios skola [3B.7] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie nėra S.1311 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
8. Centrinės valdžios skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.8] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie yra S.1312, S.1313 arba S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
9. Regioninės valdžios skola [3B.9] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie nėra S.1312 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
10. Regioninės valdžios skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.10] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie yra S.1311, S.1313 arba S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
11. Vietinės valdžios skola [3B.11] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie nėra S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
12. Vietinės valdžios skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.12] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie yra S.1311, S.1312 arba S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
13. Socialinės apsaugos fondų skola [3B.13] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie nėra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
14. Socialinės apsaugos fondų skola, iš jos kitiems valdžios subsektoriams [3B.14] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1311, S.1312 arba S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
15. Centrinės valdžios turima skolos, kurią išleido kitų valdžios subsektorių vienetai, dalis [3B.15] yra lygi S.1312, S.1313 arba S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1311 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
16. Regioninės valdžios turima skolos, kurią išleido kitų valdžios subsektorių vienetai, dalis [3B.16] yra lygi S.1311, S.1313 arba S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1312 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
17. Vietinės valdžios turima skolos, kurią išleido kitų valdžios subsektorių vienetai, dalis [3B.17] yra lygi S.1311, S.1312 arba S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1]
18. Socialinės apsaugos fondų turima skolos, kurią išleido kitų valdžios subsektorių vienetai, dalis [3B.18] yra lygi S.1311, S.1312 arba S.1313 įsipareigojimams, kurie yra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip skola [3A.1].
III PRIEDAS
PERDAVIMO IR KODAVIMO STANDARTAI
Perduodami statistinę informaciją elektroniniu būdu, kaip nurodyta 2 ir 3 straipsniuose, nacionaliniai centriniai bankai ir ECB naudoja ECBS suteiktą priemonę, kuri remiasi telekomunikacijų tinklu „ECBS – Net“. Taip apsikeičiant statistine informacija naudojamas „GESMES/TS“ žinutės formatas. Kiekviena laiko eilutė koduojama naudojant toliau nurodytą GFS raktų šeimą.
GFS raktų šeima
Nr. |
Pavadinimas |
Aprašymas |
Kodų sąrašas |
1 |
Dažnumas |
Perduodamų laiko eilučių dažnumas |
CL_FREQ |
2 |
Atskaitinga ekonominė erdvė |
Raidinis skaitmeninis dviejų skaitmenų duomenis teikiančios šalies arba junginio ISO šalies kodas |
CL_AREA_EE |
3 |
Koregavimo rodiklis |
Šis dydis nurodo, ar buvo tikslintos laiko eilutės atsižvelgiant į, pvz., sezoniškumą ir (ar) darbo dieną |
CL_ADJUSTMENT |
4 |
Naudojimo arba kreditoriaus/turto sektorius |
Sektorius, kurio kategorija yra naudojimas/turto pokytis |
CL_SECTOR_ESA |
5 |
Straipsnis |
Laiko eilučių kategorija |
CL_GOVNT_ITEM_ESA |
6 |
Išteklių arba skolininko/įsipareigojimų sektorius |
Sektorius, kurio kategorija yra ištekliai/įsipareigojimų ir grynosios vertės pokytis |
CL_SECTOR_ESA |
7 |
Vertinimas |
Naudotas vertinimo metodas |
CL_GOVNT_VALUATION |
8 |
Eilutės vienetas |
Kategorijos ir kitų savybių, apie kurias teikiami duomenys, vienetas |
CL_GOVNT_ST_SUFFIX |
▼M4 —————
( 1 ) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.
( 2 ) OL L 310, 1996 11 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1267/2003 (OL L 180, 2003 7 18, p. 1).
( 3 ) OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 351/2002 (OL L 55, 2002 2 26, p. 23).
( 4 ) Paskelbtas 2000 m. lapkričio 10 d. Sprendimo ECB/2000/12 dėl Europos centrinio banko tam tikrų teisės aktų ir dokumentų skelbimo III priede, OL L 55, 2001 2 24, p. 72.
( 5 ) OL L 332, 1993 12 31, p. 7.
( 6 ) [x.y] reiškia y kategorijos numerį x lentelėje.
( 7 ) Po to skolininko vienetas perklasifikuojamas iš subsektoriaus S.11001 arba S.12x01 į subsektorių S.11002/3 arba S.12x02/3, arba atvirkščiai.