2005D0734 — LT — 05.11.2013 — 007.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005 m. spalio 19 d. nustatantis biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatantis ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 4163) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 274, 20.10.2005, p.105) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 279 |
79 |
22.10.2005 |
||
|
L 316 |
21 |
2.12.2005 |
||
|
L 158 |
14 |
10.6.2006 |
||
|
L 228 |
24 |
22.8.2006 |
||
|
L 46 |
54 |
16.2.2007 |
||
|
L 323 |
42 |
8.12.2007 |
||
|
L 4 |
15 |
8.1.2009 |
||
|
L 291 |
27 |
7.11.2009 |
||
|
L 316 |
10 |
2.12.2010 |
||
|
L 123 |
42 |
9.5.2012 |
||
|
L 293 |
40 |
5.11.2013 |
||
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2005 m. spalio 19 d.
nustatantis biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatantis ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose
(pranešta dokumentu Nr. C(2005) 4163)
(Tekstas svarbus EEE)
(2005/734/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą ( 1 ), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,
kadangi:|
(1) |
Šios priemonės, nurodytos 1992 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyvoje 92/40/EEB nustatančioje Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemones ( 2 ), turėtų užtikrinti gyvūnų sveikatos apsaugą ir prisidėti prie paukštienos sektoriaus plėtros. |
|
(2) |
Dėl labai patogeniško paukščių gripo, kurį sukelia A gripo H5N1 subtipas, protrūkių, kurie prasidėjo 2003 m. gruodį pietryčių Azijoje, Komisija priėmė keletą sprendimų, siekdama apsisaugoti nuo ligos patekimo į Bendriją iš trečiųjų šalių, kuriose nustatytas paukščių gripas. Tuose sprendimuose buvo nustatyta, kad gyvų naminių paukščių, kitų gyvų paukščių ir tam tikrų produktų, kurių sudėtyje yra paukštienos, laukinių ir ūkiuose augintų laukinių paukščių mėsos ir mėsos produktų, paukščių medžioklės trofėjų, jų kiaušinių ir kiaušinių produktų importas iš atitinkamų trečiųjų šalių į Bendriją sustabdomas, taikant ribotas išimtis. |
|
(3) |
2004 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 745/2004 nustatančiame priemones, taikomas asmeniniam vartojimui skirtiems gyvūninės kilmės produktams ( 3 ) nustatytos priemonės aiškiai taikomos laukinių ir ūkiuose auginamų laukinių paukščių mėsai ir mėsos produktams. |
|
(4) |
Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 745/2004 visos valstybės narės visuose nurodytuose ES pasienio kontrolės postuose turi atkreipti keleivių dėmesį į nustatytas taisykles. Valstybės narės turi užtikrinti, kad su šia informacija visų pirma būtų supažindinami iš šalių, kuriose nustatytas paukščių gripas, atvykstantys keleiviai. Informacija pateikiama ryškių įspėjimų pavidalu gerai matomose vietose. Tarptautinio keleivių transporto operatoriai atkreipia visų jų į Bendriją vežamų keleivių dėmesį į gyvūnų sveikatos sąlygas, taikomas gyvūninės kilmės produktų įvežimui į Bendriją. |
|
(5) |
Dėl pavojaus, kad A gripo H5N1 subtipas taip pat gali paplisti dėl laukinių paukščių ir visų pirma migruojančių paukščių, Komisija taip pat priėmė Sprendimus 2005/731/EB ( 4 ), 2005/732/EB ( 5 ) ir 2005/726/EB ( 6 ), nustatydama papildomą naminių ir laukinių paukščių gripo priežiūrą. |
|
(6) |
Bendri aukšto pasirengimo ligos protrūkiui lygio ir visų pirma veterinarinės priežiūros reikalavimai bei biologinio saugumo priemonės yra nustatytos Bendrijos teisės aktuose, ypač Direktyvose 90/425/EEB ir 92/40/EEB. |
|
(7) |
Labai patogeniškas paukščių gripas, kurį sukelia A gripo H5N1 subtipas, buvo neseniai aptiktas Turkijoje. Remiantis netiesioginiais įrodymais ir molekulinės epidemiologijos duomenimis galima teigti, kad šioje šalyje paukščių gripo virusą išplatino iš centrinės Azijos migruojantys paukščiai. |
|
(8) |
Paukščių gripas taip pat buvo aptiktas Rumunijoje paukščių ūkyje prie namų, vietovėje, kur didelis migruojančių paukščių tankumas. |
|
(9) |
Siekiant sumažinti labai patogeniško paukščių gripo, kurį sukelia A gripo H5N1 subtipas, užsikrėtimo nuo laukinių paukščių pavojų paukščių ūkiuose ir kitose patalpose, kur paukščiai laikomi nelaisvėje, būtina sustiprinti jau esamas Bendrijos priemones. |
|
(10) |
Ligos protrūkio atveju šio sprendimo priemonės turėtų būti paremtos pavojaus įvertinimu ir neapsiriboti tokiais trumpalaikiais veiksmais kaip veiksmai, įgyvendinami pagal nacionalinius nenumatytų atvejų planus dėl paukščių gripo arba Niukaslio ligos. |
|
(11) |
Iki 2005 m. lapkričio 5 d. valstybės narės turėtų informuoti Komisiją dėl priemonių, kurių jos ėmėsi tinkamam šio sprendimo įgyvendinimui užtikrinti. Tos priemonės ir, jei reikia, šis sprendimas persvarstomi Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto susitikime, numatytame 2005 m. lapkričio 10–11 d. |
|
(12) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Biologinio saugumo priemonės
1. Valstybės narės imasi tinkamų ir įmanomų priemonių siekdamos sumažinti naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas (toliau – paukščių gripas), nuo laukinių paukščių pavojų, atsižvelgdamos į šio sprendimo I priede nustatytus kriterijus ir rizikos veiksnius.
2. Priklausomai nuo konkrečios epidemiologinės padėties 1 dalyje nurodytos priemonės skiriamos:
a) tiesioginiam ir netiesioginiam laukinių paukščių, ypač vandens paukščių, ir naminių paukščių bei kitų paukščių, ypač ančių ir žąsų, kontaktui išvengti,
b) naminių ančių ir žąsų atskyrimui nuo kitų naminių paukščių užtikrinti.
3. Valstybės narės užtikrina, kad paukščių ūkiuose atliekami gyvūnų sveikatos patikrinimai būtų vykdomi užtikrinant atitiktį šio sprendimo nuostatoms.
4. Valstybės narės reguliariai persvarsto priemones, kurių jos ėmėsi vadovaudamosi 1 dalies nuostatomis, ir atsižvelgdamos į priežiūros programas, kurias jos įvykdė vadovaudamosi Tarybos direktyvos 2005/94/EB ( 7 ) 4 straipsnio nuostatomis, kad, atsižvelgdamos į epidemiologinę ir ornitologinę padėtį, nustatytų, kuriose jų teritorijų dalyse yra ypač didelis pavojus užsikrėsti paukščių gripu.
2 straipsnis
Ankstyvo ligos aptikimo sistemos
1. Atsižvelgdamos į šio sprendimo II priede nurodytus kriterijus, valstybės narės taiko ankstyvo ligos aptikimo sistemas tose savo teritorijų vietovėse, kurios buvo pripažintos ypač pažeidžiamomis užsikrėtimo paukščių gripu atžvilgiu.
2. Ankstyvo ligos aptikimo sistemų taikymo tikslas yra tai, kad naminių paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių savininkai arba laikytojai kompetentingai veterinarijos tarnybai nedelsdami praneštų apie bet kokius paukščių gripo požymius.
3. Šiame kontekste ypač atsižvelgiama į II priede nustatytus kriterijus.
2a straipsnis
Papildomos rizikos mažinimo priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose, kurios yra pripažintos ypatingai pažeidžiamomis dėl paukščių gripo, laikantis 1 straipsnio 1 dalies nuostatų yra draudžiama ši veikla:
a) naminius paukščius laikyti atvirame lauke nedelsiant uždraudžiama;
b) naudoti atvirus vandens telkinius naminiams paukščiams;
c) tiekti vandenį naminiams paukščiams iš paviršinių vandens telkinių, kuriuose buvo laukinių paukščių;
d) naudoti Anseriformes ir Charadriiformes būrių paukščius kaip masalui skirtus paukščius („masalui skirti paukščiai“).
2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama naminius ir kitus paukščius telkti kartu turguose, pasirodymuose, parodose ir kultūros renginiuose, įskaitant varžybas skrendant nuo vieno taško iki kito.
2b straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Nukrypdama nuo 2a straipsnio 1 dalies, kompetentinga institucija gali leisti vykdyti šią veiklą:
a) laikyti naminius paukščius atvirame lauke, jei naminiai paukščiai maistu ir vandeniu yra aprūpinami viduje arba pastogėje, kuri neleidžia laukiniams paukščiams nutūpti ir apsaugo naminiams paukščiams skirtą pašarą ir vandenį nuo kontakto su laukiniais paukščiais;
b) naudoti lauke esančius vandens telkinius, jeigu gyvūnų gerovės sumetimais jie reikalingi tam tikriems naminiams paukščiams ir jeigu jie yra tinkamai atitverti nuo laukinių vandens paukščių;
c) tiekti vandenį iš paviršinių vandens telkinių, prieinamų laukiniams vandens paukščiams, apdorojus jį taip, kad būtų nukenksminti galimai jame esantys paukščių gripo virusai;
d) naudoti masalui skirtus paukščius:
i) įregistravus kompetentingai institucijai masalui skirtų paukščių savininkus, griežtai prižiūrint kompetentingai institucijai privilioti tiems laukiniams paukščiams, iš kurių numatoma imti mėginius siekiant įgyvendinti valstybių narių paukščių gripo tyrimų programas, vykdyti mokslinių tyrimų projektus, atlikti ornitologinius tyrimus arba kitokią kompetentingos institucijos patvirtintą veiklą; arba
ii) laikantis atitinkamų biologinio saugumo priemonių, įskaitant:
— atskirų paukščių, skirtų masalui, identifikavimą naudojant žiedavimo sistemą,
— specialios masalui skirtų paukščių priežiūros sistemos įdiegimą,
— duomenų apie masalui skirtų paukščių sveikatos būklę ir laboratorinius tyrimus dėl paukščių gripo tokių paukščių mirties atveju ir naudojimo teritorijose, kuriose paukščių gripo paplitimo pavojus ypač didelis, laikotarpio pabaigoje, registravimą ir ataskaitas,
— griežtą masalui skirtų paukščių atskyrimą nuo naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių,
— transporto priemonių ir įrangos, naudotos masalui skirtų paukščių pervežimui ir gabenimui tose teritorijose, kur šie paukščiai yra laikomi, valymą ir dezinfekavimą,
— paukščių, skirtų masalui, judėjimo apribojimus ir kontrolę, ypač siekiant išvengti kontakto su įvairiais atvirais vandens telkiniais,
— „geros biologinio saugumo praktikos gairių“ parengimą ir įgyvendinimą išsamiai aprašant priemones nustatytas pirmoje–šeštoje įtraukose,
— duomenų, gautų taikant pirmoje, antroje ir trečioje įtraukose nurodytas priemones, ataskaitų pateikimo sistemos įdiegimą.
2. Nukrypdama nuo 2a straipsnio 2 dalies, kompetentinga institucija gali leisti naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių sambūrius.
2c straipsnis
Leidimų suteikimo sąlygos ir tolesnė kontrolė
1. Valstybės narės užtikrina, kad leidimai pagal 2b straipsnį yra suteikiami tik turint palankias rizikos vertinimo išvadas ir nustačius, jog yra taikomos biologinio saugumo priemonės siekiant išvengti galimo paukščių gripo išplitimo.
2. Prieš leisdama naudoti masalui skirtus paukščius pagal 2b straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktį atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai rizikos vertinimą kartu su informacija apie biologinio saugumo priemones, kurios turi būti taikomos siekiant užtikrinti, kad minėtas straipsnis bus tinkamai įgyvendintas.
3. Valstybės narės, kurios taiko leidžiančias nukrypti nuostatas pagal 2b straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktį, kas mėnesį pateikia Komisijai ataskaitą apie priimtas biologinio saugumo priemones.
3 straipsnis
Valstybės narės iš dalies pakeičia savo teisės aktus, kad jie atitiktų šio sprendimo nuostatas, ir nedelsdamos tinkamai paskelbia apie priimtas priemones. Siekiant užtikrinti tinkamą šios sprendimo įgyvendinimą, apie priimtas priemones jos nedelsdamos informuoja Komisiją.
4 straipsnis
Šis sprendimas taikomas iki ►M11 2015 m. gruodžio 31 d. ◄
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
I PRIEDAS
Kriterijai ir veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti pavieniuose paukščių ūkiuose taikant 1 straipsnyje nurodytas priemones
I DALIS
Paukščių užsikrėtimo virusu rizikos veiksniai
— Ūkių buvimas šalia paukščių, ypač iš centrinės ir rytų Azijos, Kaspijos ir Juodosios jūrų regionų, Artimųjų Rytų ir Afrikos atskrendančių paukščių migracijos kelių;
— Atstumas nuo ūkio iki vandens telkinių, tvenkinių, pelkių, ežerų ar upių, kur gali būriuotis migruojantys vandens paukščiai;
— Paukščių ūkių buvimas vietovėse, kur didelis migruojančių paukščių, ypač vandens paukščių, tankumas;
— Naminiai paukščiai ir kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, laikomi atviruose ūkiuose, ar kitose patalpose, kuriose negalima tinkamai užtikrinti, kad bus išvengta laukinių ir naminių bei kitų nelaisvėje laikomų paukščių kontakto.
II DALIS
Papildomi rizikos veiksniai, susiję su viruso plitimu ūkio viduje arba jo plitimu iš vieno ūkio į kitą
— Paukščių ūkio buvimas teritorijoje, kur didelis paukščių ūkių tankumas;
— Naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių, transporto priemonių ir asmenų judėjimo ūkyje bei iš ūkio intensyvumas ir kiti tiesioginiai bei netiesioginiai kontaktai tarp ūkių.
II PRIEDAS
Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti komerciniuose paukščių ūkiuose taikant 2 straipsnyje nurodytą priemonę
— Daugiau nei 20 % sumažėjęs pašarų ir vandens suvartojimas,
— Daugiau nei 5 % sumažėjusi kiaušinių produkcija ilgiau nei dvi dienas,
— Didesnis nei 3 % per savaitę gaištamumo lygis,
— Bet kokie klinikiniai požymiai arba post-mortem pakitimai, leidžiantys įtarti paukščių gripą.
( 1 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).
( 2 ) OL L 167, 1992 6 22, p. 1. Direktyva, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
( 3 ) OL L 122, 2004 4 26, p. 1.
( 4 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 93.
( 5 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 95.
( 6 ) OL L 273, 19.10.2005, p. 21.
( 7 ) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.