Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 ir 95 straipsnius bei 152 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),

kadangi:

(1)	Maistas ir pašarai turi būti saugūs ir sveiki. Bendrijos teisės aktai pateikia rinkinį taisyklių, užtikrinančių, kad šis tikslas būtų pasiektas. Šios taisyklės taikomos pašarų ir maisto gamybai ir pateikimui į rinką.

(2)

Pagrindinės taisyklės, susijusios su pašarais ir maistu, buvo pateiktos 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras ( 4 ).

(3)

Be šių pagrindinių taisyklių, priimta konkretesnių pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, kurie apima tokias sritis, kaip gyvūnų mityba, įskaitant pašarus, kuriuose yra medicininių preparatų, pašarų ir maisto higiena, zoonozė, gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, atliekos ir teršalai, gyvūnų ligų, turinčių poveikį visuomenės sveikatai, tikrinimas ir išnaikinimas, pašarų ir maisto ženklinimas, pesticidai, pašarų ir maisto priedai, vitaminai, mineralinės druskos, mikroelementai ir kiti priedai, su maistu kontaktuojančios medžiagos, kokybės ir sudėties reikalavimai, geriamasis vanduo, jonizacija, nauji maisto produktai ir genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).

(4)

Bendrijos pašarus ir maistą reglamentuojantys teisės aktai remiasi principu, kad pašarų ir maisto verslo operatoriai visais jų kontroliuojamo verslo gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais atsako už tai, kad pašarai ir maistas atitiktų su jų veikla susijusius pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

(5)

Gyvūnų sveikata ir gyvūnų gerovė yra svarbūs veiksniai, gerinantys maisto kokybę ir saugumą, padedantys užkirsti kelią gyvūnų ligų plitimui ir prisidedantys prie humaniško elgesio su gyvūnais. Šiuos dalykus reglamentuojančios taisyklės pateiktos keliuose teisės aktuose. Šiais teisės aktais nustatyti fizinių ir juridinių asmenų įsipareigojimai, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatą ir gyvūnų gerovę, bei apibrėžtos kompetentingų institucijų pareigos.

(6)

Valstybės narės turėtų įgyvendinti pašarus ir maistą reglamentuojančius teisės aktus bei gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės taisykles ir tikrinti, kad verslo operatoriai visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais laikytųsi visų atitinkamų reikalavimų. Šiuo tikslu reikia organizuoti oficialią kontrolę.

(7)

Todėl tikslinga Bendrijos lygmeniu nustatyti tokios kontrolės organizavimo bendrųjų taisyklių suderintą pagrindą. Atsižvelgiant į sukauptą patirtį, svarbu įvertinti, ar šis bendras pagrindas tinkamai veikia, visų pirma gyvūnų sveikatos ir gerovės srityje. Todėl tikslinga, kad Komisija pateiktų ataskaitą kartu su bet kokiais reikalingais pasiūlymais

(8)

Taikoma bendra taisyklė, kad šis Bendrijos pagrindas neturėtų būti taikomas oficialiai kontrolei, susijusiai su augalams ir augaliniams produktams kenksmingais organizmais, nes šią kontrolę jau pakankamai reglamentuoja 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje ( 5 ). Tačiau tam tikri šio reglamento aspektai taip pat turėtų būti taikomi augalų sveikatos sektoriui, visų pirma susijusieji su daugiamečių nacionalinių kontrolės planų sudarymu ir Bendrijos patikrinimais valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse. Todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2000/29/EB.

(9)

1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų ( 6 ), 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos ( 7 ) ir 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2082/92 dėl žemės ūkio ir maisto produktų specifinių savybių sertifikatų ( 8 ) nustatytos konkrečios priemonės, naudojamos atliekant įvertinimus, ar laikomasi tais reglamentais nustatytų reikalavimų. Šio reglamento reikalavimai turi būti pakankamai lankstūs, kad būtų atsižvelgiama į šių sričių specifiką.

(10)

Tikrinant, ar laikomasi žemės ūkio produktų rinkų (javų, vyno, alyvuogių aliejaus, vaisių ir daržovių, apynių, pieno ir pieno produktų, jautienos ir veršienos, avienos ir ožkienos bei medaus) bendro organizavimo taisyklių, jau taikoma gerai susiformavusi ir konkreti kontrolės sistema. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas šioms sritims, juolab kadangi šio reglamento tikslai skiriasi nuo tų, kurių siekia žemės ūkio produktų rinkų bendro organizavimo kontrolės mechanizmai.

(11)

Už oficialią kontrolę atsakingos kompetentingos institucijos turi atitikti tam tikrus darbinius kriterijus, kad būtų užtikrintas jų nešališkumas ir veiksmingumas. Jos turi turėti pakankamą skaičių tinkamos kvalifikacijos patyrusių darbuotojų bei tinkamas patalpas ir įrangą savo funkcijoms tinkamai atlikti.

(12)

Oficiali kontrolė turėtų būti atliekama naudojant atitinkamus šiuo tikslu sukurtus metodus, įskaitant eilinius priežiūros patikrinimus bei intensyvesnę kontrolę, tokią, kaip patikrinimai, įvertinimai, auditas, mėginių ėmimasis ir mėginių bandymas. Kad šie metodai būtų teisingai taikomi, būtini tinkami oficialią kontrolę atliekančių darbuotojų mokymai. Mokymai taip pat reikalingi, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos sprendimus priimtų vienoda tvarka, visų prima atsižvelgdamos į rizikos veiksnių analizės ir svarbiausių valdymo taškų (HACCP) principus.

(13)

Oficiali kontrolė turėtų būti rengiama periodiškai, o jos dažnumas turėtų būti proporcingas rizikos laipsniui, atsižvelgiant į patikrinimų, kuriuos pašarų ir maisto verslo operatoriai atlieka pagal HACCP principais pagrįstas kontrolės programas ar kokybės užtikrinimo programas, sudarytas laikantis pašarus ir maistą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės taisyklėse nustatytų reikalavimų, rezultatus. Kilus įtarimui dėl neatitikimo reikalavimams, organizuojama ad hoc kontrolė. Papildomą ad hoc kontrolę galima organizuoti bet kuriuo metu, net ir tada, kai nėra įtarimų dėl neatitikimo reikalavimams.

(14)	Oficiali kontrolė turėtų būti rengiama laikantis dokumentais įformintų procedūrų, kad būtų užtikrinta, jog ši kontrolė būtų atliekama vienoda tvarka, ir būtų nuosekliai aukštos kokybės.

(15)	Kompetentingosios institucijos turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai atliekant oficialią kontrolę dalyvauja skirtingi kontrolės padaliniai, būtų nustatytos ir efektyviai įgyvendinamos atitinkamos koordinavimo procedūros.

(16)	Kompetentingosios institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai centrinė valdžia oficialios kontrolės organizavimo kompetenciją yra perdavusi regioninei ar vietos valdžiai, būtų efektyviai ir veiksmingai koordinuojami centrinės valdžios ir regioninės ar vietos valdžios veiksmai.

(17)

Laboratorijos, dalyvaujančios atliekant oficialiųjų mėginių tyrimus, turėtų dirbti pagal tarptautiniu mastu pripažintas procedūras ar tam tikrais kriterijais pagrįstus pareigų atlikimo standartus; šios laboratorijos turėtų naudoti tyrimo metodus, kurie yra kiek įmanoma patvirtinti. Šios laboratorijos visų pirma turėtų būti aprūpintos įranga, kuri leistų teisingai nustatyti standartus, tokius, kaip Bendrijos nustatyti didžiausi likučių laipsniai.

(18)

Bendrijos ir etaloninių nacionalinių laboratorijų paskyrimas turėtų pasitarnauti, užtikrinant aukštą analizės rezultatų kokybę ir vieningą pobūdį. Šį tikslą galima pasiekti, taikant patikrintus analitinius metodus, užtikrinant galimybę remtis pagrindine medžiaga, organizuojant lyginamuosius bandymus ir rengiant laboratorijų personalo mokymus.

(19)	Etaloninių laboratorijų veikla turėtų apimti visas pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų bei gyvūnų sveikatos sritis, visų pirma tas, kur egzistuoja poreikis gauti tikslius analizės ir diagnostikos rezultatus.

(20)

Europos standartizacijos komitetas (CEN) yra parengęs su šio reglamento taikymo sritimi susijusių Europos standartų (EN standartai), reglamentuojančių kai kuriuos su oficialia kontrole susijusius veiksmus. Konkrečiai, tie standartai yra susiję su bandymo laboratorijų darbu ir įvertinimu bei su kontrolės institucijų darbu ir akreditacija. Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) bei Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga (IUPAC) taip pat yra parengusios tarptautinius standartus. Tam tikrais aiškiai apibrėžtais atvejais šie standartai taip pat gali būti taikomi šio reglamento tikslais, atsižvelgiant į tai, kad, siekiant užtikrinti lankstumą ir sąnaudų efektyvumą, pašarus ir maistą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti veikimo kriterijai.

(21)	Reikia nustatyti tvarką, pagal kurią kompetentingoji institucija perduoda kontrolės institucijai konkrečių kontrolės užduočių vykdymo kompetenciją, taip pat sąlygas, kurioms esant šis perdavimas gali būti atliekamas.

(22)

Reikia nustatyti atitinkamas kompetentingų institucijų bendradarbiavimo valstybėse narėse ir tarp valstybių narių procedūras, ypač tais atvejais, kai oficialios kontrolės metu nustatoma, kad su pašarais ar maistu susijusios problemos apima daugiau kaip vieną valstybę narę. Siekiant skatinti šį bendradarbiavimą, valstybės narės turėtų paskirti vieną ar kelias įstaigas ryšiui palaikyti, kurios koordinuotų pagalbos prašymų siuntimą ir priėmimą.

(23)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnį valstybės narės praneša Komisijai, kur galima gauti informaciją apie didelio tiesioginio ar netiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kurį kelia maistas ar pašarai, egzistavimą.

(24)

Svarbu sukurti vienodas iš trečiųjų šalių į Bendrijos teritoriją įvežamų pašarų ir maisto kontrolės procedūras, atsižvelgiant į tai, kad gyvūninės kilmės maisto produktų suderintos importo procedūros jau yra nustatytos Tarybos direktyvoje 97/78/EB ( 9 ), o gyvų gyvūnų suderintos importo procedūros – Tarybos direktyvoje 91/496/EEB ( 10 ).

Šios procedūros tinkamai veikia ir jas reikia toliau taikyti.

(25)

Direktyvoje 97/78/EB nustatyta iš trečių šalių įvežamų pašarų ir maisto patikrinimai apsiriboja veterinariniais aspektais. Šiuos patikrinimus reikia papildyti oficialia kontrole, susijusia su tais aspektais, kurie neįeina į veterinarijos patikrinimų sritį, tokiais kaip susijusieji su priedais, ženklinimu, atsekamumu, maisto apšvitinimu ir medžiagomis, kontaktuojančiomis su maistu.

(26)

Bendrijos teisės aktai taip pat numato importuotų pašarų kontrolės procedūras, kurios taikomos pagal 1995 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvą 95/53/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius gyvūnų mitybos srityje atliekamų oficialių patikrinimų organizavimą ( 11 ). Ta direktyva nustato principus ir procedūras, kurias turi taikyti valstybės narės, išleisdamos importuotus pašarus į laisvąją apyvartą.

(27)

Tikslinga patvirtinti Bendrijos taisykles, užtikrinančias, kad, prieš išleidžiant į laisvąją apyvartą Bendrijoje, būtų atliekama iš trečiųjų šalių įvežtų pašarų ir maisto oficiali kontrolė. Ypatingą dėmesį reikia skirti pašarų ir maisto importo kontrolei, kai gali egzistuoti padidėjęs jų užteršimo pavojus.

(28)

Taip pat reikia priimti nuostatų dėl oficialios kontrolės organizavimo tvarkos, kai pašarai ar maistas į Bendrijos teritoriją įvežami taikant ne išleidimo į laisvąją apyvartą, o kitas muitinės procedūras, ypač kai įvežama pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ( 12 ), 4 straipsnio 16 dalies b–f punktuose nurodytas muitinės procedūras, taip pat kai įvežama į laisvąsias zonas ar laisvuosius saugyklas. Šiems pašarams ir maistui taip pat priskiriami pašarai ir maistas, kuriuos iš trečiųjų šalių įveža tarptautiniu transportu vykstantys keleiviai, arba kurie siunčiami pašto siuntiniais.

(29)

Pašarų ir maisto oficialios kontrolės tikslais reikia apibrėžti Bendrijos teritoriją, kurioje šios taisyklės yra taikomos, siekiant užtikrinti, kad būtų atliekama į šią teritoriją įvežamų pašarų ir maisto oficiali kontrolė, kurią nustato šis reglamentas. Ši teritorija nebūtinai turi būti ta, kuri nurodyta Sutarties 299 straipsnyje, arba kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 3 straipsnyje.

(30)

Siekiant užtikrinti iš trečiųjų šalių įvežamų pašarų ir maisto oficialios kontrolės efektyvesnį organizavimą bei siekiant paspartinti komercinius srautus, gali reikėti nustatyti konkrečius punktus, per kuriuos į Bendrijos teritoriją leidžiama įvežti pašarus ir maistą iš trečiųjų šalių. Taip pat gali reikėti reikalauti iš anksto pranešti apie prekių atvykimą į Bendrijos teritoriją. Reikia užtikrinti, kad kiekviename įvežimo punkte būtų galimybė naudotis atitinkamomis priemonėmis, kad patikrinimai būtų atliekami per pagrįstą laiką.

(31)

Nustatant iš trečiųjų šalių įvežamų pašarų ir maisto oficialios kontrolės taisykles, reikia užtikrinti bendrą kompetentingų institucijų ir muitinės tarnybų darbą, atsižvelgiant į faktą, kad šią kontrolę reglamentuojančios taisyklės jau yra nustatytos 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 339/93 dėl iš trečiųjų šalių importuojamų produktų tikrinimo, siekiant nustatyti, ar jie atitinka produktų saugos taisykles ( 13 ).

(32)

Reikia užtikrinti pakankamus finansinius išteklius oficialiai kontrolei organizuoti. Todėl valstybių narių kompetentingoms institucijoms reikia suteikti galimybę imti mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, skirtas oficialios kontrolės išlaidoms padengti. Šio proceso metu valstybių narių kompetentingoms institucijoms reikia suteikti teisę laisvai nustatyti fiksuoto dydžio mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, atsižvelgiant į patirtas išlaidas bei į atitinkamų įstaigų konkrečią situaciją. Nustatant mokesčius operatoriams, reikia taikyti bendrus principus. Todėl tikslinga nustatyti kriterijus, pagal kuriuos nustatomi mokesčiai už patikrinimą. Kalbant apie mokesčius už importo kontrolę, tikslinga tiesiogiai nustatyti tarifus pagrindiniams importuojamiems gaminiams, kad būtų užtikrintas vieningas jų taikymas ir išvengta rinkos iškraipymų.

(33)

Bendrijos pašarus ir maistą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta, kad kompetentinga institucija atlieka atitinkamų pašarų ir maisto įmonių įregistravimą arba patvirtinimą. Konkrečiai, ši nuostata pateikta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ( 14 ), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečias higienos taisykles, kurios taikomos gyvūninės kilmės maistui (14) , 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvoje 95/69/EB, nustatančioje reikalavimus ir priemones, taikomas patvirtinant bei įregistruojant kai kurias įmones bei tarpininkus, veikiančius gyvūnų mitybos sektoriuje ( 15 ), bei būsimuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pašarų higieną.

Reikia patvirtinti procedūras, siekiant užtikrinti, kad pašarų ir maisto įmonių įregistravimas ir patvirtinimas vyktų efektyviai ir skaidriai.

(34)

Siekiant taikyti visuotinį ir vienodą požiūrį į oficialią kontrolę, reikia, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į Bendrijos lygiu parengtas plačiąsias rekomendacijas, sudarytų ir įgyvendintų daugiamečius nacionalinius kontrolės planus. Šios rekomendacijos turėtų skatinti susietas nacionalines strategijas bei identifikuoti rizikos pagrindu nustatytus prioritetus ir efektyviausias kontrolės procedūras. Bendrijos strategija turėtų pateikti išsamų ir integruotą požiūrį į kontrolės taikymą. Atsižvelgiant į tam tikrų techninių rekomendacijų, kurias reikės parengti, neprivalomąjį pobūdį, jas tikslinga parengti taikant konsultacinio komiteto procedūrą.

(35)	Daugiamečiai nacionaliniai kontrolės planai turėtų apimti pašarus ir maistą reglamentuojančius teisės aktus bei gyvūnų sveikatą ir gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus.

(36)

Daugiamečiai nacionaliniai kontrolės planai turėtų sudaryti tvirtą pagrindą Komisijos kontrolės tarnyboms rengti patikrinimus valstybėse narėse. Šie kontrolės planai turėtų leisti Komisijos tikrinimo tarnyboms patikrinti, ar oficiali kontrolė valstybėse narėse yra organizuojama laikantis šiame reglamente nustatytų kriterijų. Tam tikrais atvejais, ypač kai daugiamečių nacionalinių kontrolės planų įgyvendinimo valstybėse narėse auditas atskleidžia esamas silpnąsias vietas ar nesėkmes, turėtų būti atliekami išsamūs patikrinimai ir auditas.

(37)

Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai metinę ataskaitą ir informaciją apie daugiamečių nacionalinių kontrolės planų įgyvendinimą. Šioje ataskaitoje reikia pateikti per praeitus metus atliktos oficialios kontrolės ir audito rezultatus, o jei būtina – pirminio kontrolės plano pakeitimus, padarytus atsižvelgiant į šiuos rezultatus.

(38)	Bendrijos kontrolė valstybėse narėse turėtų leisti Komisijos kontrolės tarnyboms patikrinti, ar pašarus ir maistą reglamentuojantys teisės aktai bei gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės teisės aktai visoje Bendrijoje įgyvendinami vienodai ir teisingai.

(39)

Bendrijos kontrolė trečiosiose šalyse reikalinga tam, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi Bendrijos pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų bei gyvūnų sveikatos, o tam tikrais atvejais – gyvūnų gerovės teisės aktų, ir ar priimti tos srities teisės aktai yra lygiaverčiai. Gali būti prašoma, kad trečiosios šalys pateiktų informaciją apie jų kontrolės sistemas. Ši informacija, nustatoma remiantis Bendrijos rekomendacijomis, turėtų sudaryti pagrindą paskesnės Komisijos kontrolės, kurią reikia atlikti daugelio disciplinų pagrindu, apimančiu pagrindinius į Bendriją eksportuojančius sektorius. Ši raida turėtų leisti supaprastinti esamą režimą, pagerinti bendradarbiavimą, efektyviai atliekant kontrolę, ir taip paskatinti prekybos srautus.

(40)	Siekiant užtikrinti, kad importuojamos prekės atitiktų Bendrijos pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, būtina nustatyti procedūras, kurios leidžia atitinkamai apibrėžti importo sąlygas ir oficialaus sertifikavimo reikalavimus.

(41)

Pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės teisės aktų pažeidimai gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ir gyvūnų gerovei. Todėl už šiuos pažeidimus visoje Bendrijoje nacionaliniu lygiu turėtų būti taikomos veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos.

(42)	Šios priemonės turėtų apimti valstybių narių kompetentingų institucijų, kuriuos šiuo tikslu turi būti nustačiusios atitinkamų procedūrų, administracinius veiksmus. Šių procedūrų privalumas yra tai, kad galima greitai imtis veiksmų padėčiai atstatyti.

(43)	Operatoriams reikia palikti teisę apskųsti sprendimus, kuriuos kompetentingos institucijos priima, atlikusios oficialią kontrolę, bei informuoti juos apie šią teisę.

(44)

Reikia atsižvelgti į besivystančių šalių, visų pirma blogiausiai išsivysčiusiųjų, ypatinguosius poreikius, bei tuo tikslu nustatyti atitinkamų priemonių. Komisija turi siekti teikti paramą besivystančioms šalims, atsižvelgiant į pašarų ir maisto saugą, kuri yra svarbi žmonių sveikatos ir prekybos plėtros sudėtinė dalis. Šią paramą reikia organizuoti, atsižvelgiant į Bendrijos plėtros bendradarbiavimo politikos kontekstą.

(45)

Šiame reglamente pateiktos taisyklės remia integruotąjį ir horizontalųjį požiūrį, kuris būtinas pašarų ir maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės susijusiai kontrolės politikai įgyvendinti. Tačiau reikia palikti galimybę plėtoti konkrečias kontrolės taisykles, pavyzdžiui, kai jos reikalingos, atsižvelgiant į Bendrijos lygiu nustatomus tam tikrų teršalų didžiausius likučius. Taip pat reikia toliau taikyti pašarų ir maisto bei gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės kontrolės srities esamas konkretesnes taisykles.

Konkrečiai, reikia toliau taikyti šiuose teisės aktuose nustatytas taisykles: 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/22/EB dėl draudimo vartoti ( 16 ), Direktyvoje 96/23/EB ( 17 ), Reglamente (EB) Nr. 854/2004 ( 18 ), Reglamente (EB) Nr. 999/2001 ( 19 ), Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 ( 20 ), Direktyvoje 86/362/EEB ( 21 ), Direktyvoje 90/642/EEB ( 22 ) ir pagal ją priimtose įgyvendinimo taisyklėse, Direktyvoje 92/1/EEB ( 23 ), Direktyvoje 92/2/EEB ( 24 ) bei teisės aktuose dėl gyvūnų ligų, tokių, kaip snukio ir nagų liga, kiaulių šiltinė, t. t., taip pat gyvūnų gerovės oficialios kontrolės reikalavimus.

(46)

Šis reglamentas apima tam tikras sritis, kurias jau reglamentuoja tam tikri šiuo metu galiojantys teisės aktai. Todėl tikslinga panaikinti šiuos pašarų ir maisto kontrolę reglamentuojančius teisės aktus ir vietoje jų taikyti šiuo reglamentu nustatytas taisykles: Direktyvą 70/373/EEB ( 25 ), Direktyvą 85/591/EEB ( 26 ), Direktyvą 89/397/EEB ( 27 ), Direktyvą 93/99/EEB ( 28 ), Sprendimą 93/383/EEB ( 29 ), Direktyvą 95/53/EB, Direktyvą 96/43/EB ( 30 ), Sprendimą 98/728/EB ( 31 ) ir Sprendimą 1999/313/EB ( 32 ).

(47)	Atsižvelgiant į šį reglamentą, reikia iš dalies pakeisti Direktyvas 96/23/EB, 97/78/EB ir 2000/29/EB.

(48)

Kadangi valstybės narės negali tinkamai pasiekti šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti suderintą požiūrį į oficialią kontrolę, ir todėl, atsižvelgiant į šio tikslo sudėtingumą, bendradarbiavimo per sieną pobūdį, o kalbant apie pašarų ir maisto importą – jo tarptautinį pobūdį, jį galima geriau įgyvendinti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šis reglamentas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant to tikslo.

(49)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 33 ),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1. Šis reglamentas pateikia bendras taisykles, pagal kurias atliekama oficiali kontrolė, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatytų taisyklių, kuriomis visų pirma siekiama:

2. Šis reglamentas netaikomas oficialiai kontrolei, kurios metu įvertinama, ar laikomasi žemės ūkio produktų bendros rinkos organizavimo taisyklių.

3. Šis reglamentas nepažeidžia konkrečių Bendrijos nuostatų dėl oficialios kontrolės.

4. Pagal šį reglamentą atliekama oficiali kontrolė nepažeidžia pašarų ir maisto verslo operatorių pirminės teisinės pareigos užtikrinti pašarų ir maisto saugą, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002, bei bet kurios civilinės ar baudžiamosios atsakomybės už jų pareigų pažeidimą.

Šiame reglamente taikomos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 ir 3 straipsniuose pateiktos sąvokos.

1. Valstybės narės užtikrina, kad oficiali kontrolė būtų atliekama reguliariai, rizikos pagrindu bei pakankamai dažnai, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai, atsižvelgiant į:

2. Oficiali kontrolė atliekama iš anksto neįspėjus, išskyrus audito patikrinimus, kai būtina iš anksto pateikti pranešimą pašarų ar maisto verslo operatoriui. Oficialią kontrolę taip pat galima rengti ad hoc pagrindu.

3. Oficiali kontrolė atliekama pašarų ar maisto ir gyvūnų bei gyvūninių produktų bet kurių gamybos, perdirbimo ir platinimo etapų metu. Šios kontrolės metu atliekama pašarų ir maisto verslo įmonių, pašarų ir maisto naudojimo, pašarų ir maisto saugojimo sąlygų, taip pat bet kurių pašarams ar maistui ir gyviems gyvūnams taikomų procesų, medžiagų, veiklos ar operacijų, įskaitant pervežimą, kontrolė, kurią reikia atlikti, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai.

4. Oficiali kontrolė taip pat rūpestingai turi būti atliekama eksportuojant už Bendrijos ribų, pateikiant į Bendrijos rinką bei įvežant iš trečiųjų šalių į I priede nurodytas teritorijas.

5. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad produktai, skiri pristatyti į kitą valstybę narę, būtų kontroliuojami taip pat rūpestingai kaip ir tie, kurie yra skirti pateikti į rinką jų pačių teritorijoje.

6. Siekdama nustatyti, ar pašarai ir maistas atitinka pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, paskirties valstybė narės kompetentinga institucija gali organizuoti nediskriminuojančius patikrinimus. Valstybės narės gali reikalauti, kad operatoriai, kuriems prekės pristatomos iš kitos valstybės narės, praneštų apie šių prekių atvykimą; šis reikalaujamas taikomas tik tiek, kiek yra būtina oficialios kontrolės organizavimo tikslais.

7. Kai atlikdama patikrinimą paskirties vietoje arba saugojimo ar pervežimo metu valstybė narė nustato neatitikimus, ji imasi atitinkamų priemonių, įskaitant galimybę grąžinti prekes į kilmės valstybę narę.

1. Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šio reglamento tikslų įgyvendinimą ir oficialios kontrolės organizavimą.

3. Kai valstybė narė oficialios kontrolės organizavimo kompetenciją perduoda ne centrinei kompetentingai institucijai, o kitai įstaigai ar įstaigoms, ypač regioninio ar vietinio lygmens, būtina užtikrinti efektyvų koordinavimą tarp visų dalyvaujančių kompetentingų institucijų, tam tikrais atvejais įskaitant aplinkos ir sveikatos apsaugos srityje.

4. Kompetentingos institucijos visais lygiais užtikrina oficialios kontrolės nešališkumą, kokybę ir nuoseklumą. Kiekviena institucija, kuriai suteikta kompetencija atlikti oficialią kontrolę, turi laikytis visų straipsnio 2 dalyje pateiktų kriterijų.

5. Kai daugiau kaip vienas kompetentingos institucijos padalinys yra kompetentingas atlikti oficialią kontrolę, būtina užtikrinti tų atskirų padalinių veiksmingą ir efektyvų koordinavimą ir bendradarbiavimą.

6. Kompetentingos institucijos organizuoja vidinius audito patikrinimus arba gali pasirūpinti, kad būtų atlikti išoriniai audito patikrinimai, bei imasi atitinkamų priemonių, atsižvelgdamos į jų rezultatus, siekdamos įsitikinti, kad jos sėkmingai įgyvendina šio reglamento tikslus. Šių audito patikrinimų išvadas tikrina nepriklausoma šalis, šie patikrinimai atliekami skaidriai.

7. Išsamias šio straipsnio įgyvendinimo taisykles galima nustatyti, laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

1. Pagal straipsnio 2 ir 4 dalis kompetentinga institucija gali deleguoti su oficialia kontrole susijusias konkrečias užduotis vienai ar kelioms kontrolės institucijoms.

Užduočių, kurias galima ir kurių negalima perduoti, sąrašas gali būti sudaromas, laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

2. Kompetentinga institucija konkrečias užduotis gali deleguoti kontrolės institucijoms tik jei:

3. Konkrečias užduotis kontrolės institucijoms delegavusios kompetentingos institucijos, prireikus, organizuoja kontrolės institucijų auditą arba patikrinimus. Kai atlikus auditą ar patikrinimą pasirodo, kad šios institucijos negali tinkamai atlikti joms deleguotų užduočių, delegavusioji kompetentinga institucija gali atšaukti delegavimą. Kai kontrolės institucija tinkamai ir laiku nesiima veiksmų padėčiai ištaisyti, delegavimas atšaukiamas nedelsiant.

4. Bet kuri valstybė narė, pageidaujanti deleguoti konkrečią kontrolės užduotį kontrolės institucijai, apie tai praneša Komisijai. Pranešimas išsamiai apibūdina:

Kompetentinga institucija užtikrina, kad visi jos darbuotojai, kurie atlieka oficialią kontrolę:

1. Kompetentingos institucijos užtikrina aukštą jų veiklos skaidrumo laipsnį. Šiuo tikslu jų turima informacija visuomenei pateikiama kiek įmanoma greičiau.

2. Kompetentinga institucija imasi priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų reikalaujama, jog jos darbuotojai neatskleistų informacijos, kuri jiems buvo pateikta atliekant oficialias kontrolės pareigas ir kuriai dėl jos pobūdžio tinkamai pagrįstais atvejais taikomos profesinės paslapties nuostatos. Profesinės paslapties apsaugos nuostatos nedraudžia kompetentingoms institucijoms platinti straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą informaciją. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ( 34 ) nustatytos taisyklės nesikeičia.

3. Informacijai, kuriai taikomos profesinės paslapties apsaugos nuostatos, priskiriama:

1. Kompetentingos institucijos oficialią kontrolę atlieka pagal dokumentais įformintas procedūras. Šių procedūrų aprašymai pateikia oficialią kontrolę atliekantiems darbuotojams skirtą informaciją ir nurodymus, inter alia susijusius su II priedo II skyriuje nurodytomis sritimis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad jos turėtų patvirtintas teisines procedūras, užtikrinančias, kad kompetentingų institucijų darbuotojai turėtų teisę patekti į pašarų ir maisto verslo operatorių patalpas bei susipažinti su jų dokumentais ir galėtų tinkamai atlikti jiems patikėtas užduotis.

4. Laikydamasi 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, Komisija gali parengti oficialios kontrolės organizavimo rekomendacijas.

1. Kompetentinga institucija sudaro ataskaitas apie jos atliktą valstybinę kontrolę.

2. Šiose ataskaitose aprašomas valstybinės kontrolės tikslas, naudoti kontrolės metodai, valstybinės kontrolės rezultatai ir, tam tikrais atvejais – veiksmai, kurių turi imtis atitinkamas verslo operatorius.

3. Kompetentinga institucija pateikia atitinkamam verslo operatoriui straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos kopiją; ši kopija pateikiama bent neatitikimo atvejais.

1. Apskritai, su oficialia kontrole susijusios užduotys atliekamos taikant atitinkamus kontrolės metodus ir būdus, tokius, kaip stebėsena, priežiūra, įvertinimas, auditas, patikrinimas, mėginių ėmimas ir analizė.

2. Pašarų ir maisto oficialios kontrolės metu inter alia atliekami šie veiksmai:

1. Mėginių ėmimo ir analizės metodai, taikomi atliekant oficialią kontrolę, turi atitikti atitinkamas Bendrijos taisykles, arba

2. Kai straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, analizės metodų įteisinimą galima atlikti vienoje laboratorijoje pagal tarptautiniu mastu pripažinto protokolo nuostatas.

3. Visais atvejais, kai tai yra įmanoma, analizės metodus reikia apibūdinti pagal atitinkamus III straipsnyje pateiktus kriterijus.

4. Laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, galima taikyti šias įgyvendinimo priemones:

5. Kompetentingos institucijos nustato tam tikras procedūras, garantuojančias pašarų ir maisto verslo operatoriams, kurių produktams taikomas mėginių ėmimas ir analizė, teisę reikalauti papildomos eksperto nuomonės, nepažeidžiant kompetentingų institucijų pareigos skubiai imtis veiksmų, susidarius kritinei padėčiai.

6. Šiomis procedūromis visų pirma užtikrinama, kad pašarų ir maisto verslo operatoriai galėtų paimti pakankamą skaičių mėginių, reikalingų eksperto nuomonei pateikti, nebent jei tai yra neįmanoma, nes produktai yra labai greitai gendantys arba turimas substrato kiekis yra labai mažas.

7. Mėginių tvarkymo ir ženklinimo etiketėmis būdas turi užtikrinti jų teisinį ir analitinį galiojimą.

1. Kompetentinga institucija paskiria laboratorijas, galinčias atlikti oficialios kontrolės metu paimtų mėginių analizę.

2. Tačiau kompetentingos institucijos gali paskirti tik tas laboratorijas, kurios veikia ir yra įvertintos arba akredituotos pagal šiuos Europos standartus:

atsižvelgdamos į Bendrijos pašarus ir maistą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus įvairių bandymo metodų kriterijus,

3. Straipsnio 2 dalyje nurodyta bandymo laboratorijų akreditacija ir įvertinimas gali būti susijęs su atskirais patikrinimais ar patikrinimų grupėmis.

4. Kompetentinga institucija gali panaikinti straipsnio 1 dalyje nurodytą paskyrimą, kai laboratorija nebeatitinka straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų.

1. Įgyvendindamos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 55 straipsnyje nurodytą bendrąjį krizių valdymo planą, valstybės narės sudaro darbinius skubios veiklos planus, nustatančius priemones, kurios turi būti nedelsiant taikomos, nustačius, kad pašarai ar maistas tiesiogiai ar per aplinką kelia didelę grėsmę žmonėms ar gyvūnams.

3. Prireikus valstybės narės peržiūri šiuos skubios veiklos planus, ypač atsižvelgiant į kompetentingos institucijos organizacinės struktūros pokyčius bei patirtį, įskaitant įgytąją modeliavimo pratybų metu.

4. Jei būtina, įgyvendinimo priemones galima priimti, laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos. Šiomis priemonėmis nustatomos skubios veiklos planų suderintos taisyklės, užtikrinančios, kad tie planai būtų suderinami su Reglamento (EB) Nr. 178/2002 55 straipsnyje nurodytu krizių valdymo bendruoju planu. Jos taip pat apibrėžia dalyvių vaidmenį, sudarant ir įgyvendinant skubios veiklos planus.

1. Šis reglamentas neturi poveikio Direktyvoje 97/78/EB nustatytiems gyvūninės kilmės pašarų ir maisto veterinarinių patikrinimų reikalavimams. Tačiau pagal Direktyvą 97/78/EB paskirta kompetentinga institucija turi papildomai atlikti oficialią kontrolę, siekdama patikrinti, ar tam tikrais atvejais laikomasi tų pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų aspektų, kurių nereglamentuoja ta direktyva, įskaitant nurodytųjų šio reglamento VI antraštinės dalies II skyriuje.

2. Šio reglamento 18–25 straipsniais nustatytos bendros taisyklės taip pat taikomos visų pašarų ir maisto, įskaitant gyvūninės kilmės pašarus ir maistą, oficialiai kontrolei.

1. Kompetentinga institucija reguliariai atlieka į I priede nurodytas teritorijas importuojamų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų, kurie neįeina į Direktyvos 97/78/EB taikymo sritį, oficialią kontrolę. Šią kontrolę jos organizuoja pagal daugiametį nacionalinį kontrolės planą, sudarytą pagal 41–43 straipsnius, atsižvelgiant į galimus pavojus. Kontrolė apima visus pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų aspektus.

2. Ši kontrolė atliekama tinkamoje vietoje, įskaitant prekių įvežimo į vieną iš I priede nurodytų teritorijų punktus, išleidimo į laisvąją apyvartą punktus, sandėlius, importuojančio pašarų ar maisto verslo operatoriaus patalpas ar kitus pašarų ir maisto grandinės punktus.

4. Straipsnio 3 dalyje nurodytos kontrolės patenkinami rezultatai neturi poveikio pašarų ir maisto verslo operatorių pareigai užtikrinti, kad pašarai ir maistas pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitiktų nuo išleidimo į laisvąją apyvartą momento, taip pat neužkerta kelio atlikti tų pašarų ar maisto tolesnę oficialią kontrolę.

5. Sąrašas negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų, kuriems, atsižvelgiant į žinomą arba kylantį pavojų, įvežimo į vieną iš I priede nurodytų teritorijų punktuose taikoma aukštesnio laipsnio oficiali kontrolė, sudaromas ir atnaujinamas laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos. Šios kontrolės dažnumas ir pobūdis nustatomas laikantis tos pačios tvarkos. Tuo pat metu gali būti nustatomi su ta kontrole susiję mokesčiai; jie nustatomi laikantis tos pačios tvarkos.

1. 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos oficialios kontrolės metu atliekami bent šie patikrinimai: sistemingas dokumentų patikrinimas, tapatumo patikrinimas atsitiktinės atrankos pagrindu ir, tam tikrais atvejais – fizinis patikrinimas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad patikrinimai būtų atliekami tinkamomis sąlygomis ir tokioje vietoje, kur yra galimybė naudotis tinkama kontrolės įranga, leidžiančia tinkamai atlikti tyrimus, paimti reikiamą mėginių skaičių ir higieniškai tvarkyti pašarus ir maistą. Mėginiai turi būti tvarkomi taip, kad būtų garantuotas jų teisinis ir analitinis galiojimas. Valstybės narės užtikrina, kad įranga ir metodai būtų pritaikyti išmatuoti pagal Bendrijos ar nacionalinius teisės aktus nustatytas ribines vertes.

1. Kad būtų organizuojama 15 straipsnio 5 dalyje nurodyta oficiali kontrolė, valstybės narės:

Valstybės narės tas pačias taisykles gali taikyti kitiems negyvūninės kilmės pašarams.

2. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kurias priemones, kurias jos taiko pagal straipsnio 1 dalį.

Šias priemones jos kuria tokiu būdu, kad būtų išvengta nereikalingo prekybos trikdymo.

Įtarus neatitikimą arba kai kyla abejonių dėl siuntos tapatybės ar faktinės paskirties vietos ar dėl siuntos ir patvirtintų garantijų atitikimo, kompetentinga institucija atlieka oficialią kontrolę, siekdama patvirtinti arba paneigti įtarimus ar abejones. Kompetentinga institucija oficialiai sulaiko atitinkamą siuntą, kol jai bus pateikti šios oficialios kontrolės rezultatai.

Veiksmai atlikus iš trečiųjų šalių įvežtų pašarų ir maisto oficialią kontrolę

1. Kompetentinga institucija oficialiai sulaiko iš trečiųjų šalių įvežtus pašarus ir maisto produktus, kurie neatitinka pašarus ar maistą reglamentuojančių teisės aktų, ir, išklausiusi už atitinkamą siuntą atsakingus pašarų ar maisto verslo operatorius, tiems pašarams ar maisto produktams pritaiko šias priemones:

3. Neleidusi įvežti pašarų ar maisto, kompetentinga institucija savo išvadas ir atitinkamų produktų identifikavimą Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, taip pat praneša apie savo sprendimą muitinės tarnyboms ir kartu pateikia informaciją apie galutinę siuntos paskirties vietą.

4. Dėl siuntų priimtiems sprendimams galioja apeliacijos teisė, nurodyta 54 straipsnio 3 dalyje.

1. Taikant 19 straipsnyje minėtą specialųjį apdorojimą, gali būti atliekami šie veiksmai:

2. Kompetentinga institucija užtikrina, kad specialusis apdorojimas būtų atliekamas jos arba kitos valstybės narės kontroliuojamose įstaigose bei laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka nustatytų sąlygų, o kai jos nenustatytos – nacionalinių taisyklių.

2. Nepažeidžiant nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių laikotarpį, per kurį reikia kreiptis dėl papildomos eksperto nuomonės, ir kai oficialios kontrolės rezultatai neužkerta kelio dėl jos kreiptis, galioja bendra taisyklė, kad siunta išsiunčiama atgal ne vėliau kaip per 60 dienų nuo to laiko, kai kompetentinga institucija priima sprendimą dėl siuntos paskirties vietos, nebent jei inicijuojami teisiniai veiksmai. Neišsiuntus siuntos per 60 dienų laikotarpį, ji sunaikinama, nebent jei vėluojama dėl pateisinamų priežasčių.

3. Kol siuntos išsiunčiamos atgal arba kol patvirtinamos atsisakymo priimti priežastys, kompetentinga institucija siuntoms taiko oficialų sulaikymą.

4. Kompetentinga institucija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, pateikia pranešimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, ir praneša apie savo sprendimus muitinės tarnyboms. Kompetentingos institucijos bendradarbiauja pagal IV antraštinę dalį, taikydamos bet kurias tolesnes priemones, kurios yra būtinos, siekiant užtikrinti, kad nepriimtų siuntų nebūtų galima vėl įvežti į Bendriją.

Už siuntą atsakingas pašarų ar maisto verslo operatorius arba jo atstovas turi atlyginti kompetentingos institucijos išlaidas, susijusias su 18, 19, 20 ir 21 straipsniuose nurodyta atitinkama veikla.

1. Konkrečius prieš eksportuojant atliekamus patikrinimus, kuriuos trečioji šalis atlieka prieš pat eksportuodama pašarus ir maistą į Bendriją, siekdama įsitikinti, kad eksportuojami produktai atitinka Bendrijos reikalavimus, galima patvirtinti laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos. Patvirtinimas gali būti taikomas tik pašarams ir maistui, kurių kilmės šalis yra atitinkama trečioji šalis, jis gali būti suteikiamas vienam ar daugiau produktų.

2. Suteikus šį patvirtinimą, dėl šios priežasties galima sumažinti importuojamų pašarų ar maisto produktų oficialios kontrolės dažnumą. Tačiau valstybės narės atlieka pašarų ir maisto produktų, importuojamų pagal straipsnio 1 dalyje nurodytą patvirtinimą, oficialią kontrolę, siekdamos užtikrinti, kad prieš eksportuojant trečiojoje šalyje atliekami patikrinimai išliktų veiksmingi.

3. Straipsnio 1 dalyje nurodytą patvirtinimą trečiajai šaliai galima suteikti tik jei:

4. Straipsnio 1 dalyje nurodytame patvirtinime nurodoma trečiosios šalies kompetentinga institucija, atsakinga už prieš eksportuojant atliekamus patikrinimus, ir, tam tikrais atvejais – bet kuri kontrolės institucija, kuriai ta kompetentinga institucija gali būti delegavusi tam tikrų užduočių. Šis delegavimas patvirtinamas tik jei jis atitinka 5 straipsnyje pateiktus kriterijus arba lygiavertes sąlygas.

5. Patvirtinime nurodyta kompetentinga institucija ir kontrolės institucija yra atsakingos už ryšius su Bendrija.

6. Trečiosios šalies kompetentinga institucija ir kontrolės institucija užtikrina kiekvienos siuntos, kurios patikrinimas buvo atliktas iki įvežant į vieną iš I priede nurodytų teritorijų, oficialų sertifikavimą. Straipsnio 1 dalyje nurodytame patvirtinime pateikiamas tokių sertifikatų pavyzdys.

7. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 3 dalies, kai importo, kuriam taikoma straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra, oficialios kontrolės metu nustatoma didelių neatitikimų, valstybės narės, veikdamos šio reglamento IV antraštinėje dalyje nustatyta tvarka, nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms bei atitinkamiems operatoriams; valstybės narės padidina tikrinamų siuntų skaičių ir, kai tai reikalinga, kad būtų galima tinkamai atlikti padėties analitinį tyrimą, tinkamomis saugojimo sąlygomis laiko atitinkamą skaičių mėginių.

8. Nustačius, kad didelės dalies siuntų prekės neatitinka trečiosios šalies kompetentingos institucijos ar kontrolės institucijos išduotuose sertifikatuose pateiktos informacijos, panaikinamas straipsnio 2 dalyje nustatytas leidimas sumažinti oficialios kontrolės dažnumą.

1. Organizuodamos šiame skyriuje nurodytą oficialią kontrolę, kompetentingos institucijos artimai bendradarbiauja su muitinės tarnybomis.

2. Be kompetentingos institucijos sutikimo muitinės tarnybos neleidžia įvežti į laisvąsias zonas ar laisvuosius saugyklas ir ten tvarkyti 15 straipsnio 5 dalyje nurodytų gyvūninės kilmės parašų ir maisto produktų siuntų.

3. Kai paimami mėginiai, kompetentinga institucija praneša muitinėms tarnyboms ir atitinkamiems operatoriams bei nurodo, ar tas prekes galima išleisti, iki bus gauti mėginių analizės rezultatai, su sąlyga jei užtikrinama galimybė susekti siuntą.

4. Kai prekės išleidžiamos į laisvąją apyvartą, kompetentingos institucijos ir muitinės tarnybos bendradarbiauja pagal Reglamento (EEB) Nr. 339/93 2–6 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

1. Priemonės, kurios yra būtinos, siekiant užtikrinti įvežamų pašarų ir maisto produktų oficialios kontrolės vienodą įgyvendinimą, nustatomos laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

Valstybės narės užtikrina, kad būtiniems darbuotojų ir kitiems oficialios kontrolės ištekliams užtikrinti būtų skirtas pakankamas finansavimas, taikant bet kurias priemones, kurias, manoma, yra tikslinga taikyti, įskaitant finansavimą iš bendrų mokesčių arba nustatant privalomuosius mokėjimus ar mokesčius.

1. Valstybės narės gali imti mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, skirtas padengti oficialios kontrolės išlaidas.

2. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad mokestis būtų imamas už IV priedo A skirsnyje ir V priedo A skirsnyje nurodytą veiklą.

3. Nepažeidžiant straipsnio 4 ir 6 dalių, mokesčiai už IV priedo A skirsnyje ir V priedo A skirsnyje nurodytą konkrečią veiklą negali būti mažesni už IV priedo B skirsnyje ir V priedo B skirsnyje nustatytus mažiausius įkainius. Tačiau pereinamojo laikotarpio metu iki 2008 m. sausio 1 d. valstybės narės gali toliau taikyti IV priedo A skirsnyje nurodytos veiklos įkainius, kurie šiuo metu taikomi pagal Direktyvą 85/73/EEB.

IV priedo B skirsnyje ir V priedo B skirsnyje nustatyti įkainiai atnaujinami ne rečiau kaip kas dvejus metus, laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, visų pirma siekiant atsižvelgti į infliaciją.

6. Kai, atsižvelgiant į savo jėgomis atliekamų patikrinimų ir susekimo sistemas, kurias yra įdiegusios pašarų ar maisto verslo įmonės, bei į oficialios kontrolės metu nustatytą tam tikrų tipų pašarų ar maisto produktų arba veiklos atitikties laipsnį, taikomas sumažintas oficialios kontrolės dažnumas, arba siekiant atsižvelgti į straipsnio 5 dalies b–d punktuose nustatytus kriterijus, valstybių narių nustatytas mokestis už oficialią kontrolę gali būti žemesnis už straipsnio 4 dalies b punkte nurodytus minimalius įkalnius, su sąlyga, jei suinteresuota valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje nurodo:

7. Kai kompetentinga institucija vienoje įmonėje tuo pat metu atlieka kelias oficialias kontroles, ji laiko šią kontrolę viena veikla ir ima vieną mokestį.

8. Mokesčius už importo kontrolę kompetentingai institucijai, atsakingai už importo kontrolę, moka operatorius arba jo atstovas.

9. Mokesčiai tiesiogiai ar netiesiogiai negrąžinami, nebent jei jie buvo neteisingai paimti.

10. Nepažeidžiant išlaidų, susijusių su 28 straipsnyje nurodytomis išlaidomis, valstybės narės už šio reglamento įgyvendinimą neima jokių kitų mokesčių, išskyrus nurodytuosius šiame straipsnyje.

11. Operatoriams ar kitoms atitinkamoms verslo įmonėms ar jų atstovams pateikiamas patvirtinimas, kad jie sumokėjo mokesčius.

12. Valstybės narės viešai paskelbia mokesčių apskaičiavimo metodą bei perduoda jį Komisijai. Komisija nustato, ar mokesčiai atitinka šio reglamento reikalavimus.

Kai, nustačius neatitikimą reikalavimams, reikia atlikti oficialią kontrolę, kurios apimtis viršija kompetentingos institucijos įprastą kontrolės veiklą, kompetentinga institucija ima mokestį iš operatorių, kurie atsakingi už tai, kad reikalavimų nesilaikoma, arba gali imti mokestį iš operatoriaus, kuris papildomos oficialios kontrolės metu yra prekių savininkas arba jas laiko; šis mokestis skirtas su ta papildoma oficialia kontrole susijusioms išlaidoms padengti. Įprasta kontrolės veikla – tai eilinė kontrolė, kurią reikia atlikti pagal Bendrijos arba nacionalinius teisės aktus, visų pirma apibūdintoji 41 straipsnyje nurodytame plane. Įprastą kontrolės veiklą viršijančiai veiklai priskiriamas mėginių ėmimas ir analizė, taip pat kita kontrolė, kurią reikia atlikti, siekiant nustatyti problemos apimtį, patikrinti, ar buvo imtasi veiksmų padėčiai ištaisyti, arba siekiant aptikti ir (arba) įrodyti neatitikimą reikalavimams.

Nustatant 28 straipsnyje nurodytų išlaidų laipsnį, reikia atsižvelgti į 27 straipsnyje pateiktus principus.

1. Nepažeidžiant gyvūnų sveikatos ar gyvūnų gerovės tikslais priimtų reikalavimų dėl oficialaus sertifikavimo, laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos galima priimti reikalavimus dėl:

3. Tam tikrais atvejais viename sertifikato pavyzdyje turi būti pateikti pašarų ir maisto oficialaus sertifikavimo ir kiti oficialaus sertifikavimo reikalavimai.

1. VII priede nurodytų pašarų ir maisto produktų Bendrijos etaloninės laboratorijos:

4. Bendrijos etaloninės laboratorijos turi atitikti toliau pateiktus reikalavimus:

5. Laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, į VII priedą gali būti įtraukta kitų Bendrijos etaloninių laboratorijų, susijusių su I priede išvardytomis sritimis. VII priedas gali būti atnaujinamas, laikantis tos pačios tvarkos.

6. Laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, Bendrijos etaloninėms laboratorijoms galima nustatyti papildomų pareigų ir užduočių.

7. Bendrijos etaloninėms laboratorijoms gali būti skiriamas Bendrijos finansavimas pagal 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimo 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje ( 36 ) 28 straipsnį.

8. Gali būti atliekama Bendrijos etaloninių laboratorijų Bendrijos kontrolė, siekiant nustatyti atitikimą šio reglamento reikalavimams. Šios kontrolės metu nustačius, kad laboratorija neatitinka šių reikalavimų ar neatlieka jai patikėtų užduočių, galima imtis būtinųjų priemonių, laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

9. Straipsnio 1–7 dalys taikomos nepažeidžiant konkretesnių taisyklių, ypač Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VI skyriaus ir Direktyvos 96/23/EB 14 straipsnio.

1. Valstybės narės pasirūpina, kad kiekvienai 32 straipsnyje nurodytai Bendrijos etaloninei laboratorijai būtų paskirta viena ar daugiau nacionalinių etaloninių laboratorijų. Valstybė narė gali paskirti laboratoriją, kuri yra kitoje valstybėje narėje ar Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narėje; viena laboratorija gali atlikti daugiau kaip vienos valstybės narės etaloninės laboratorijos funkcijas.

3. Nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms taikomos 12 straipsnio 2 ir 3 dalys.

4. Valstybės narės kiekvienos nacionalinės laboratorijos pavadinimą ir adresą praneša Komisijai, atitinkamai Bendrijos etaloninei laboratorijai ir kitoms valstybėms narėms.

5. Valstybės narės, kurios vienai Bendrijos etaloninei laboratorijai yra paskyrusios daugiau kaip vietą nacionalinę laboratoriją, turi užtikrinti, kad tos laboratorijos artimai bendradarbiautų su kitomis nacionalinėmis laboratorijomis ir su Bendrijos etalonine laboratorija, siekiant užtikrinti veiksmingą jų veiklos tarpusavio koordinavimą.

6. Laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms galima nustatyti papildomų pareigų ir užduočių.

7. Straipsnio 1–5 dalys taikomos nepažeidžiant konkretesnių taisyklių, ypač Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VI skyriaus ir Direktyvos 96/23/EB 14 straipsnio.

1. Kai pašarų ir maisto oficialios kontrolės rezultatai reikalauja imtis priemonių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos teikia viena kitai administracinę pagalbą.

2. Kompetentingos institucijos pagalbą teikia pagal prašymą arba savanoriškai, kai to reikalauja tyrimo eiga. Tam tikrais atvejais administracinė pagalba apima dalyvavimą kitos valstybės narės kompetentingos institucijos vietoje atliekamoje kontrolėje.

3. 35–40 straipsniai nepažeidžia nacionalinių taisyklių, kurios taikomos perduodant dokumentus, kurie yra teismo bylos objektas arba kurie yra susiję su teismo byla, arba taisyklių, kuriomis siekiama apsaugoti fizinių ar juridinių asmenų komercinius interesus.

1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau įstaigų ryšiams palaikyti, kurios palaiko ryšį su kitų valstybių narių įstaigomis ryšiams palaikyti. Įstaigų ryšiams palaikyti paskirtis yra padėti ir koordinuoti kompetentingų institucijų ryšius, ypač prašymų suteikti pagalbą perdavimą ir priėmimą.

2. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms atitinkamus įstaigų, kurias jos paskyrė ryšiams palaikyti, duomenis, taip pat apie šių duomenų pasikeitimus.

3. Nepažeidžiant straipsnio 1 dalies nuostatų, įstaigų ryšiams palaikyti paskyrimas nepažeidžia skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų darbuotojų tiesioginių ryšių, informacijos mainų ar bendradarbiavimo.

4. Kompetentingos institucijos, kurioms taikoma 1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą ( 37 ), tam tikrais atvejais palaiko ryšį su institucijomis, veikiančiomis pagal šią antraštinę dalį.

1. Gavusi motyvuotą prašymą suteikti pagalbą, kompetentinga institucija, kuriai šis prašymas yra pateiktas, užtikrina, kad prašymą pateikusiajai kompetentingai institucijai būtų suteikta visa būtina informacija ir pateikti visi dokumentai, kad ji galėtų patikrinti, ar jos jurisdikcijoje laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų. Šiuo tikslu kompetentinga institucija, kuriai pateiktas prašymas suteikti pagalbą, pasirūpina, kad būtų atliktas bet kuris administracinis tyrimas, kurį būtina atlikti, norint gauti šią informaciją ir dokumentus.

2. Pagal straipsnio 1 dalį suteikta informacija ir pateikti dokumentai perduodami be reikalo nedelsiant. Galima persiųsti dokumentų originalus arba jų kopijas.

3. Prašymą pateikusios ir prašymą gavusios institucijų susitarimu prašymą pateikusios institucijos paskirti darbuotojai gali dalyvauti, atliekant administracinį tyrimą.

Prašymą pateikusios institucijos darbuotojai savo iniciatyva negali naudotis tyrimo teisėmis, kurios yra suteiktos prašymą gavusios institucijos pareigūnams. Tačiau jie per savo tarpininką turi teisę patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais kaip ir pastarieji; šia teise jie naudojasi vien tik atliekamo administracinio tyrimo tikslais.

4. Prašymą pateikusios institucijos darbuotojai, kurie yra kitoje valstybėje narėje pagal straipsnio 3 dalį, bet kuriuo metu turi galėti pateikti raštu įformintą įgaliojimą, kuriame nurodyta jų tapatybė ir jų oficialios pareigos.

1. Kai kompetentinga institucija sužino apie neatitikimą reikalavimams ir kai šis neatitikimas gali turėti poveikio kitai valstybei narei ar narėms, šią informaciją ji be išankstinio prašymo nedelsdama perduoda kitai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms).

2. Gavusios šią informaciją, valstybės narės atlieka tyrimą ir praneša informaciją pateikusiai valstybei narei apie to tyrimo rezultatus bei, tam tikrais atvejais, apie bet kurias priemones, kurių jos ėmėsi.

1. Kai prekių paskirties vietoje arba jų transportavimo metu atliktos oficialios kontrolės metu paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad prekės neatitinka pašarus ar maistą reglamentuojančių teisės aktų ir kelia pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai arba smarkiai pažeidžia pašarus ar maistą reglamentuojančius teisės aktus, ji nedelsiant susisiekia su išsiuntimo valstybės narės kompetentinga institucija.

2. Išsiuntimo valstybės narės kompetentinga institucija atlieka tyrimą, imasi reikiamų priemonių ir praneša paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai apie atliktų tyrimų ir oficialios kontrolės pobūdį, priimtus sprendimus ir šių sprendimų priežastis.

3. Kai paskirties valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindą manyti, kad šios priemonės yra nepakankamos, abiejų valstybių kompetentingos institucijos bendromis pastangomis siekia surasti būdus ir kelius padėčiai ištaisyti, tam tikrais atvejais įskaitant vietoje atliekamą bendrą tyrimą pagal 36 straipsnio 3 ir 4 dalis. Nepavykus susitarti dėl reikalingų priemonių, jos apie tai praneša Komisijai.

1. Kai kompetentinga institucija iš trečiosios šalies gauna informacijos, rodančios neatitikimą reikalavimams, ir (arba) kad egzistuoja pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai, ta kompetentinga institucija šią informaciją perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, jei ji mano, kad ši informacija gali jas sudominti arba jei jos paprašo ją perduoti. Visais atvejais, kai ši informacija yra reikšminga Bendrijos lygiu, šią informaciją ji taip pat perduoda Komisijai.

2. Kai trečioji šalis yra pateikusi teisinį įsipareigojimą suteikti pagalbą, kuri reikalinga renkant įrodymus apie neįprastą sandorių pobūdį, kurie, manoma, prieštarauja atitinkamiems pašarus ar maistą reglamentuojantiems teisės aktams, tai trečiajai šaliai galima perduoti pagal šį reglamentą gautą informaciją, jei pagal asmens duomenų perdavimą trečiosioms šalims reglamentuojančių teisės aktų nuostatas tam neprieštarauja atitinkamą informaciją pateikusios kompetentingos institucijos.

1. Komisija nedelsdama koordinuoja valstybių narių veiksmus, kai iš valstybių narių pateiktos informacijos ar iš kitų šaltinių ji sužino apie veiklą, kuri pažeidžia arba gali pažeisti pašarus ar maistą reglamentuojančius teisės aktus, ir yra labai reikšminga Bendrijos lygiu, ypač kai:

2. Kai paskirties vietoje atlikta oficiali kontrolė rodo, kad pakartotinai nesilaikoma reikalavimų arba kad pašarai ar maistas tiesiogiai ar per aplinką kelia kitų pavojų žmonėms, augalams ar gyvūnams, paskirties valstybės narės kompetentinga institucija apie tai nedelsdama praneša Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

4. Kai, reaguojant į pašarų ar maisto verslo įmonės pakartotinus neatitikimus reikalavimams, pritaikomos straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos priemonės, kompetentinga institucija iš atitinkamos verslo įmonės ima mokestį visoms su šiomis priemonėmis susijusioms išlaidoms padengti.

Siekdama užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 2 dalies, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės bei šio reglamento 45 straipsnio efektyvų įgyvendinimą, kiekviena valstybė narė sudaro vieningą integruotąjį daugiametį nacionalinį kontrolės planą.

2. Kiekviename daugiamečiame nacionaliniame kontrolės plane pateikiama bendra informacija apie pašarų ir maisto bei gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės kontrolės sistemų struktūrą ir organizavimą atitinkamoje valstybėje narėje, visų pirma ši informacija:

3. Daugiamečius nacionalinius kontrolės planus jų įgyvendinimo metu galima koreguoti. Pakeitimai gali būti daromi, siekiant atsižvelgti į šiuos veiksnius:

1. Sudarant 41 straipsnyje nurodytus daugiamečius nacionalinius kontrolės planus, atsižvelgiama į gaires, kurias Komisija pateikia laikydamasi 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos. Šiomis gairėmis siekiama:

2. Jei būtina, rekomendacijos pritaikomos, atsižvelgiant į metinių ataskaitų, kurias valstybės narės pateikia pagal 44 straipsnį, arba pagal 45 straipsnį atliktos Bendrijos kontrolės analizę.

1. Po vienerių metų nuo daugiamečių nacionalinių kontrolės planų įgyvendinimo pradžios, o vėliau – kasmet, valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje apibūdina:

2. Siekiant skatinti šių ataskaitų, visų pirma oficialios kontrolės rezultatų, nuoseklų pateikimą, straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias Komisija parengia, laikydamasi 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

3. Valstybės narės savo ataskaitas parengia ir jas perduoda Komisijai per šešis mėnesius nuo metų, kurių duomenys pateikti tose ataskaitose, pabaigos.

4. Remdamasi į straipsnio 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, pagal 45 straipsnį atliktos Bendrijos kontrolės išvadomis bei bet kuria kita susijusia informacija, Komisija sudaro metinę ataskaitą apie bendrą oficialios kontrolės taikymą valstybėse narėse. Tam tikrais atvejais, šioje ataskaitoje gali būti pateikta rekomendacijų dėl:

5. Daugiamečiai nacionaliniai kontrolės planai ir su jais susijusios rekomendacijos tam tikrais atvejais gali būti pritaikomos, remiantis Komisijos ataskaitoje pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis.

6. 5. Komisija savo ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bei ją viešai paskelbia.

1. Komisijos ekspertai valstybėse narėse atlieka bendrus ir konkrečius auditus. Komisija gali paskirti valstybių narių ekspertus, kurie padeda jos ekspertams. Bendrieji ir konkretūs auditai organizuojami bendradarbiaujant su valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Auditai organizuojami reguliariai. Jų pagrindinis tikslas yra patikrinti, ar, bendrai paėmus, valstybėse narėse atliekama oficiali kontrolė vyksta pagal 41 straipsnyje nurodytus daugiamečius nacionalinius kontrolės planus ir laikantis Bendrijos teisės aktų. Šiuo tikslu, taip pat siekiant pagerinti šių auditų efektyvumą ir veiksmingumą, Komisija, prieš atlikdama šiuos auditus, gali iš anksto prašyti valstybių narių kuo skubiau pateikti paskutinių nacionalinių kontrolės planų kopijas.

2. Bendrus auditus papildo vienos ar kelių konkretesnių sričių konkretūs auditai ir tyrimai. Šių konkrečių auditų ir tyrimų metu visų pirma:

3. Komisija pateikia kiekvienos atliktos kontrolės rezultatų ataskaitą. Tam tikrais atvejais savo ataskaitoje ji pateikia rekomendacijas valstybėms narėms, kaip pagerinti pašarus ir maistą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės taisyklėse nustatytų reikalavimų vykdymą. Savo ataskaitas Komisija paskelbia viešai. Pateikdama ataskaitą apie valstybėje narėje atliktą kontrolę, Komisija atitinkamai kompetentingai institucijai pateikia ataskaitos projektą, kad ji galėtų pateikti savo pastabų, ir atsižvelgia į tas pastabas, rengdama galutinę ataskaitą; kompetentingos institucijos pateiktos pastabos paskelbiamos viešai kartu su galutine ataskaita.

4. Komisija sudaro metinę kontrolės programą, ją iš anksto pateikia valstybėms narėms ir teikia ataskaitas apie jos rezultatus. Komisija gali keisti programą, siekdama atsižvelgti į pašarų ir maisto saugos, gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir augalų sveikatos sričių pokyčius.

6. 8. Valstybėse narėse atliekamos Bendrijos kontrolės išsamias taisykles galima nustatyti arba keisti laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

1. Komisijos ekspertai gali atlikti oficialią kontrolę trečiosiose šalyse, kad 47 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pagrindu galėtų nustatyti, ar trečiųjų šalių teisės aktai ir sistemos atitinka Bendrijos pašarus ir maistą reglamentuojančius teisės aktus ir Bendrijos gyvūnų sveikatos teisės aktus, arba yra jiems lygiaverčiai. Komisija gali paskirti valstybių narių ekspertus, kurie padeda jos ekspertams. Šios oficialios kontrolės metu visų pirma:

2. Siekdama pagerinti trečiosiose šalyse atliekamos kontrolės efektyvumą ir veiksmingumą, Komisija, prieš atlikdama šią kontrolę, gali paprašyti, kad atitinkama trečioji šalis suteiktų 47 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir, tam tikrais atvejais – rašytinius duomenis apie šios kontrolės įgyvendinimą.

3. Trečiosiose šalyse atliekamos Bendrijos kontrolės dažnumas nustatomas, atsižvelgiant į:

Rizikos nustatymo kriterijai, taikomi atliekant a punkte nurodytą rizikos įvertinimą, nustatomi, laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

4. Trečiosiose šalyse atliekamos kontrolės tvarką ir išsamias taisykles galima nustatyti arba keisti, laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

Laikantis tos pačios tvarkos, abipusiškumo pagrindu galima nustatyti mokesčius už pirmiau nurodytą kontrolę.

5. Kai Bendrijos kontrolės metu nustatoma, kad egzistuoja didelis pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai, Komisija nedelsdama imasi bet kurių būtinų skubios veiklos priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnį arba pagal kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų apsaugos nuostatas.

6. Komisija parengia ataskaitą apie kiekvienos atliktos Bendrijos kontrolės rezultatus. Tam tikrais atvejais, ataskaitose pateikiamos rekomendacijos. Komisija savo ataskaitas paskelbia viešai.

7. Komisija iš anksto pateikia valstybėms narėms savo kontrolės programą trečiose šalyse bei teikia ataskaitas apie jos rezultatus. Ji gali keisti programą, siekdama atsižvelgti į pašarų ir maisto saugos, gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir augalų sveikatos sričių pokyčius.

1. Komisija atsako už tai, kad trečiosios šalys, planuojančios eksportuoti prekių į Bendriją, pateiktų šią tikslią ir naujausią informaciją apie sanitarinės kontrolės sistemų bendrą organizavimą ir valdymą:

2. Straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti proporcinga, atsižvelgiant į prekių pobūdį, ją galima pateikti, atsižvelgiant į trečiosios šalies padėties ar struktūros ypatybes bei į produktų, kurie eksportuojami į Bendriją, pobūdį. Ji turi apimti bent tas prekes, kurias numatyta eksportuoti į Bendriją.

3. Straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija taip pat gali būti susijusi su:

4. Kai trečioji šalis nepateikia šios informacijos, arba kai ta informacija yra nepakankama, kiekvienu atveju galima nustatyti konkrečias importo sąlygas; jos nustatomos laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos ir gali būti taikomos tik laikinai, pasitarus su atitinkama trečiąja šalimi.

5. Rekomendacijos dėl straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos sudarymo ir pateikimo Komisijai būdo, taip pat pereinamojo laikotarpio priemonės, suteikiančios trečiosioms šalims laiko paruošti šią informaciją, nustatomos laikantis 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

1. Ta apimtimi, kuria Bendrijos teisės aktai, visų pirma Reglamentas (EB) Nr. 854/2004, neapibrėžia sąlygų ir išsamių procedūrų, kurių reikia laikytis, importuojant prekes iš trečiųjų šalių ar jų regionų, prireikus, jos nustatomos laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

2. Straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir išsamios procedūros gali būti susijusios su:

3. Trečiosios šalys į straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus sąrašus įtraukiamos tik su sąlyga, jei jų kompetentingos institucijos pateikia pakankamas garantijas dėl atitikimo Bendrijos pašarus ir maistą reglamentuojantiems teisės aktams bei gyvūnų sveikatos taisyklėms, arba kad jų taikomi reikalavimai yra lygiaverčiai.

4. Sudarant ir atnaujinant sąrašus, visų pirma atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

5. Nustatant straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas konkrečias importo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į informaciją, kurią yra pateikusios atitinkamos trečiosios šalys, o jei būtina – į tose trečiosiose šalyse atliktos Bendrijos kontrolės rezultatus. Gali būti nustatomos vieno produkto ar produktų grupės konkrečios importo sąlygos. Jos gali būti taikomos vienai trečiajai šaliai, tos trečiosios šalies regionams arba trečiųjų šalių grupei.

1. Įgyvendinus lygiavertiškumo susitarimą arba gavus patenkinamus audito kontrolės rezultatus, laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos priimamas sprendimas, pripažįstantis, kad priemonės, kurias konkrečiose srityse taiko trečiosios šalys arba jų regionai, suteikia garantijų, kurios yra lygiavertės toms, kurios taikomos Bendrijoje; šis sprendimas priimamas, kai tos trečiosios šalys pateikia objektyvių tai patvirtinančių įrodymų.

2. Straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu nustatomos sąlygos, taikomos importui iš tos trečiosios šalies arba tos trečiosios šalies regiono.

3. Kai daugiau nebesilaikoma kurios nors lygiavertiškumo pripažinimo sąlygos, kurios buvo laikomasi, priimant sprendimą, straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas nedelsiant panaikinamas, laikantis tos pačios tvarkos.

1. Laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, galima priimti ir taikyti šias priemones, jei tik jos turi aiškų poveikį užtikrinant, kad besivystančios šalys galėtų laikytis šio reglamento nuostatų:

2. Siekdama stiprinti institucinius gebėjimus, kad būtų įvykdyti 5, 12, 47 ir 48 straipsnių reikalavimai, Bendrijos plėtros bendradarbiavimo politikos srities kontekste Komisija skatina bendrą paramą besivystančioms šalims parašų ir maisto srityje, ypač paramą, laikantis pašarų ir maisto standartų.

1. Komisija gali organizuoti mokymus valstybių narių kompetentingų institucijų, atsakingų už šiame reglamente nurodytą oficialią kontrolę, darbuotojams. Šių mokymo kursų paskirtis – išplėtoti suderintą požiūrį į oficialią kontrolę valstybėse narėse. Mokymo kursų metu gali būti mokoma šių dalykų:

2. Straipsnio 1 dalyje nurodyti mokymai gali būti atviri dalyviams iš trečiųjų šalių, ypač iš besivystančių šalių.

3. Mokymų organizavimo išsamias taisykles galima nustatyti laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

1. Valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu ir bendradarbiaujant su jomis, Komisijos ekspertai gali teikti pagalbą trečiųjų šalių atliekamos kontrolės metu.

2. Šiais atvejais valstybės narės, kurių teritorijoje trečioji šalis atlieka kontrolę, pateikia Komisijai informaciją apie kontrolės planavimą, taikymo sritį, dokumentaciją ir bet kuria kitą susijusią informaciją, suteikiančią Komisijai galimybę veiksmingai dalyvauti, atliekant kontrolę.

Laikydamasi 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, Komisija gali rekomenduoti sudaryti koordinuotuosius planus. Šie planai:

1. Nustačiusi neatitikimą reikalavimams, kompetentinga institucija imasi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad operatorius ištaisytų padėtį. Apsispręsdama, kurių veiksmų imtis, kompetentinga institucija atsižvelgia į neatitikimo pobūdį ir į operatoriaus ankstesnių neatitikimų reikalavimams istoriją.

4. Tam tikrais atvejais kompetentinga institucija apie savo sprendimą taip pat praneša išsiuntimo valstybės narės kompetentingai institucijai.

5. Visas pagal šį straipsnį patirtas išlaidas padengia atitinkamas pašarų ir maisto verslo operatorius.

1. Valstybės narės nustato sankcijų už pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų ir kitų Bendrijos nuostatų, susijusių su gyvūnų sveikatos ir gerovės apsauga pažeidimus taikymo taisykles bei imasi būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasančios.

2. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie nuostatas, taikomas pažeidus pašarus ir maistą reglamentuojančius teisės aktus, ir apie bet kuriuos paskesnius jų pakeitimus.

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnyje numatytas procedūras taikomos priemonės, kai:

Šioje direktyvoje, nepažeidžiant jos 21 straipsnio, tam tikrais atvejais taikomi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių ( 43 ) 41–46 straipsniai.

1. Nuo 2006 m. sausio 1 d. panaikinamos Direktyvos 70/373/EEB, 85/591/EEB, 89/397/EEB, 93/99/EEB ir 95/53/EB bei Sprendimai 93/383/EEB, 98/728/EB ir 1999/313/EB. nuo 2008 m. sausio 1 d. Panaikinama Direktyva 85/73/EEB.

2. Tačiau tų teisės aktų pagrindu priimtos įgyvendinimo taisyklės, visų pirma nurodytosios VIII priede, lieka galioti ta apimtimi, kuria jos neprieštarauja šiam reglamentui, kol bus priimtos atitinkamos nuostatos pagal šį reglamentą.

3. Nuorodos į panaikintuosius taisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, o sprendžiant daugiausiai su gyvūnų sveikata susijusius klausimus – Tarybos sprendimu 76/894/EEB ( 45 ) įsteigtas augalų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

1. Įgyvendinimo ir pereinamojo laikotarpio priemones, būtinas, siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, galima nustatyti laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

2. Siekiant atsižvelgti į Reglamentų (EEB) Nr. 2092/91, (EEB) Nr. 2081/92 ir (EEB) Nr. 2082/92 specifiškumą, konkrečios priemonės, kurias reikės nustatyti, laikantis 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali numatyti būtinas leidžiančias nukrypti nuostatas nuo šiuo reglamentu nustatytų taisyklių ir tų taisyklių koregavimo tvarką.

1. Komisija ne vėliau kaip 2007 m. gegužės 20 d. Pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Ataskaitoje visų pirma apžvelgiama šio reglamento įgyvendinimo metu įgyta patirtis bei nagrinėjami šie klausimai:

3. Tam tikrais atvejais Komisija kartu su ataskaita pateikia atitinkamus pasiūlymus.

2. Straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos priemonės visų pirma apima konferencijų organizavimą, duomenų bazių sukūrimą, informacijos skelbimą, tyrimų organizavimą bei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdžių paruošiamųjų susirinkimų organizavimą.

3. Bendrijos techninė pagalba ir finansinis įnašas į 50 straipsnyje išvardytų veiklų organizavimą gali būti skiriami, neviršijant Komisijos turimų žmogiškųjų ir finansinių išteklių ribų.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

SU BENDRIJOS ĮMONIŲ OFICIALIA KONTROLE SUSIJUSI VEIKLA IR MOKESČIŲ AR PRIVALOMŲJŲ MOKĖJIMŲ MINIMALŪS ĮKAINIAI

Už toliau pateiktame sąraše išvardytų produktų kontrolę valstybės ima ne mažesnius mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, nei nustatytieji šiame priede.

Už skerdimo patikrinimus imamų mokesčių ar privalomųjų mokėjimų minimalūs įkainiai

Už skerdyklų kontrolę imamų mokesčių ar privalomųjų mokėjimų minimalūs įkainiai

Už ūkiuose auginamų medžiojamų paukščių ir žvėrių mėsos perdirbimo įmonių patikrinimus imamų mokesčių ar privalomųjų mokėjimų minimalūs įkainiai

Pieno gamybai taikomų mokesčių ir privalomųjų mokėjimų minimalūs įkainiai

Už žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybą ir pateikimą į rinką imamų mokesčių ar privalomųjų mokėjimų minimalūs įkainiai

Už Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3703/85 II priede nurodytas rūšis imami mokesčiai neturi viršyti 50 eurų už siuntą.

Už žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimą valstybės narės ima 0,5 eurų mokestį už vieną toną.

SU PREKIŲ IR GYVŲ GYVŪNŲ, ĮVEŽAMŲ Į BENDRIJĄ, VALSTYBINE KONTROLE SUSIJUSI VEIKLA IR MOKESČIŲ AR PRIVALOMŲJŲ MOKĖJIMŲ MINIMALŪS ĮKAINIAI

Direktyvose 97/78/EB ir 91/496/EEB nurodyta veikla, už kurią valstybės narės šiuo metu ima mokesčius pagal Direktyvą 85/73/EEB.

Nustatomi šie minimalūs mokesčio už vienos mėsos siuntos importo oficialią kontrolę tarifai:

Mokesčiai arba privalomieji mokėjimai už mėsos produktus, paukštieną, medžiojamųjų žvėrių ir paukščių mėsą, triušieną, ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų mėsą, šalutinius produktus ir gyvūninės kilmės pašarus

Už prekių ir gyvų gyvūnų tranzito per Bendriją oficialią kontrolę nustatomas mažiausias 30 eurų mokestis arba privalomasis mokėjimas, kuri kas ketvirtį valandos didinama po 20 eurų už kiekvieną kontrolėje dalyvaujantį darbuotoją.

AFSSA — Laboratoire d'études et de recherches sur la qualité des aliments et sur les procédés agroalimentaires (LERQAP)

2. Bendrijos etaloninės zoonozių (salmonelių) analizės ir tyrimo laboratorijos

4. Bendrijos etaloninė dvigeldžių moliuskų virusinio ir bakterinio užterštumo stebėjimo laboratorija

The laboratory of the Centre for Environment, Fisheries and Aquaculture Science (CEFAS)

AFSSA — Laboratoire d'études et de recherches sur la qualité des aliments et sur les procédés agroalimentaires (LERQAP)

6. Bendrijos etaloninė koaguliazę gaminančių stafilokokų, tarp jų ir auksinio stafilokoko, tyrimo laboratorija

AFSSA — Laboratoire d'études et de recherches sur la qualité des aliments et sur les procédés agroalimentaires (LERQAP)

7. Bendrijos etaloninė Escherichia coli bakterijų, tarp jų verotoksiną gaminančių E. coli bakterijų (VTEC), tyrimo laboratorija

9. Bendrijos etaloninė parazitų (ypač trichinelių, echinokokų ir Anisakis) tyrimo laboratorija

12. Bendrijos etaloninės veterinarinių vaistų likučių ir teršalų gyvūninės kilmės maisto produktuose tyrimo laboratorijos

a) Likučių, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo A 1, 2, 3, 4 grupėse ir B 2 d, ir B 3 d grupėse, tyrimo laboratorija

b) Likučių, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo B 1 ir B 3 e grupėse, ir karbadokso bei olakvindokso tyrimo laboratorija

Laboratoire d'études et de recherches sur les médicaments vétérinaires et les désinfectants

c) Likučių, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo A 5 grupėje ir B 2 a, b, e grupėse, tyrimo laboratorija

d) Likučių, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo B 3 c grupėje, tyrimo laboratorija

13. Bendrijos etaloninė užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) tyrimo laboratorija

14. Bendrijos etaloninė priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje ( 46 ), II priede

15. Bendrijos etaloninė genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tyrimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ( 47 ) priede

16. Bendrijos etaloninė medžiagų, skirtų liestis su maisto produktais, tyrimo laboratorija

b) Gyvūninės kilmės maisto produktai ir prekės, kuriuose yra didelis kiekis riebalų

c) Vaisiai ir daržovės, įskaitant prekes, kuriuose yra didelis vandens ir rūgščių kiekis

18. Bendrijos etaloninė sunkiųjų metalų pašaruose ir maisto produktuose tyrimo laboratorija

20. Bendrijos etaloninė policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) tyrimo laboratorija

21. Bendrijos etaloninė dioksinų ir PCB pašaruose ir maisto produktuose tyrimo laboratorija

II. Bendrijos etaloninės gyvūnų sveikatos ir gyvų gyvūnų tyrimo laboratorijos

Laboratorija, nurodyta 2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvoje 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių ( 48 ).

Laboratorija, nurodyta 1992 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 92/35/EEB, nustatančioje afrikinės arklių ligos kontrolės taisykles ir kovos su ja priemones ( 49 ).

Laboratorija, nurodyta 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančioje Direktyvą 92/40/EEB ( 50 ).

Laboratorija, nurodyta 1992 m. liepos 14 d. Tarybos direktyvoje 92/66/EB, nustatančioje Bendrijos Niukaslio ligos kontrolės priemones ( 51 ).

Laboratorija, nurodyta 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/119/EEB, nustatančioje Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos ( 52 ).

Laboratorija, nurodyta 1993 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvoje 93/53/EEB, nustatančioje minimalias Bendrijos tam tikrų žuvų ligų kontrolės priemones ( 53 ).

Laboratorija, nurodyta 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvoje 95/70/EB, nustatančioje minimalias Bendrijos tam tikrų dvigeldžių moliuskų ligų kontrolės priemones ( 54 ).

8. Bendrijos etaloninė skiepijimo nuo pasiutligės veiksmingumo stebėjimo laboratorija

Laboratorija, nurodyta 2000 m. kovo 20 d. Tarybos sprendime 2000/258/EB dėl specialios institucijos, atsakingos už kriterijų, būtinų standartizuojant pasiutligės vakcinų veiksmingumo kontrolės serologinius tyrimus, nustatymą, skyrimo ( 55 ).

Laboratorija, nurodyta 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvoje 2000/75/EB, nustatančioje mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus ( 56 ).

Laboratorija, nurodyta 2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 2002/60/EB, nustatančioje konkrečius reikalavimus dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičiančioje Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro ( 57 ).

Laboratorija, nurodyta 1996 m. liepos 23 d. Tarybos sprendime 96/463/EB dėl etaloninės įstaigos, atsakingos už bendradarbiavimą suvienodinant grynaveislių veislinių galvijų tyrimo metodus ir rezultatų įvertinimą, paskyrimo ( 58 ).

Laboratorija, nurodyta 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvoje 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinančioje Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičiančioje Direktyvą 92/46/EEB ( 59 ).

AFSSA — Laboratoire d’études et de recherches en pathologie animale et zoonoses

14. Bendrijos etaloninė laboratorija arklių ligoms, išskyrus afrikinę arklių ligą, tirti:

AFSSA — Laboratoire d’études et de recherches en pathologie animale et zoonoses/Laboratoire d’études et de recherche en pathologie équine

1. Įgyvendinimo taisyklės pagal Direktyvą 70/373 dėl Bendrijos mėginių paėmimo ir analizės metodų, taikomų valstybinei pašarų kontrolei, įvedimo;

2. Įgyvendinimo taisyklės pagal 1995 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvą 95/53/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius gyvūnų mitybos srityje atliekamų oficialių patikrinimų organizavimą.

1998 m. rugsėjo 10 d. Komisijos direktyva 98/68/EB, nustatanti Tarybos direktyvos 95/53/EB 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą standartinį dokumentą ir tam tikras į Bendriją iš trečiųjų šalių įvežamų pašarų tikrinimo taisykles ( 77 ).

( 3 ) 2004 m. kovo 9 d. Europos Parlamento pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas.

( 4 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

( 5 ) OL L 169, 2000 7 10, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/31/EB (OL L 85, 2004 3 23, p. 18).

( 6 ) OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 392/2004 (OL L 65, 2004 3 3, p. 1).

( 7 ) OL L 208, 1992 7 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

( 8 ) OL L 208, 1992 7 24, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.

( 9 ) 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius produktų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų organizavimą (OL L 24, 1998 1 30, p. 9).

( 10 ) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatanti gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus (OL L 268, 1991 9 24, p. 56). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/43/EB (OL L 162, 1996 7 1, p. 1).

( 11 ) OL L 265, 1995 11 8, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/46/EB (OL L 234, 2001 9 1, p. 55).

( 12 ) OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (OL L 311, 2000 12 12, p. 17).

( 13 ) OL L 40, 1993 2 17, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.

( 15 ) OL L 332, 1995 12 30, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.

( 16 ) gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus (OL L 125, 1996 5 23, p. 30). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/74/EB (OL L 262, 2003 10 14, p. 17).

( 17 ) 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių (OL L 125, 1996 5 23, p. 10). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.

( 18 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis žmogui vartoti skirtų gyvūninės kilmės produktų valstybinės kontrolės organizavimo konkrečias taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

( 19 ) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2245/2003 (OL L 333, 2003 12 20, p. 28).

( 20 ) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 325, 2003 12 12, p. 1).

( 21 ) 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 86/362/EEB dėl pesticidų likučių grūduose ir ant jų didžiausių koncentracijų nustatymo (OL L 221, 1986 8 7, p. 37). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/2/EB (OL L 14, 2004 1 12, p. 10).

( 22 ) 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo (OL L 350, 1990 12 14, p. 71). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/2/EB.

( 23 ) 1992 m. sausio 13 d. Komisijos direktyva 92/1/EEB dėl temperatūros kontroliavimo transporto priemonėse, saugyklose ir sandėliuose, skirtose greitai užšaldytiems žmonėms vartoti skirtiems maisto produktams laikyti (OL L 34, 1992 2 11, p. 28).

( 24 ) 1992 m. sausio 13 d. Komisijos direktyva 92/2/EEB, nustatanti greitai užšaldytų žmonėms vartoti skirtų maisto produktų bandinių ėmimo tvarką ir Bendrijos oficialios jų temperatūrų kontrolės analizės metodą (OL L 34, 1992 2 11, p. 30).

( 25 ) 1970 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 70/373/EEB dėl Bendrijos mėginių paėmimo ir analizės metodų, taikomų valstybinei pašarų kontrolei, įvedimo (OL L 170, 1970 8 3, p. 2). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

( 26 ) 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/591/EEB dėl Bendrijos bandinių ėmimo ir analizės metodų įvedimo, vykdant žmonėms vartoti skirtų maisto produktų monitoringą (OL L 372, 1985 12 31, p. 50). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

( 27 ) 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 89/397/EEB dėl oficialios maisto produktų kontrolės (OL L 186, 1989 6 30, p. 23).

( 28 ) 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/99/EEB dėl papildomų oficialios maisto produktų kontrolės priemonių (OL L 290, 1993 11 24, p. 14). Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

( 29 ) 1993 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimas 93/383/EEB dėl etaloninių laboratorijų jūriniams biotoksinams stebėti (OL L 166, 1993 7 8, p. 31). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 1999/312/EB (OL L 120, 1999 5 8, p. 37).

( 30 ) 1996 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 96/43/EB, iš dalies pakeičianti ir konsoliduojanti Direktyvą 85/73/EEB, kad būtų garantuotas gyvų gyvūnų bei kai kurių gyvūninių produktų veterinarinio patikrinimo ir kontrolės finansavimas (OL L 162, 1996 7 1, p. 1).

( 31 ) 1998 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas 98/728/EB dėl Bendrijos mokesčių sistemos, taikomos gyvulių pašarų sektoriuje (OL L 346, 1998 12 22, p. 51).

( 32 ) 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 1999/313/EEB dėl etaloninių laboratorijų, skirtų kontroliuoti bakterinį ir virusinį dvigeldžių moliuskų užteršimą (OL L 120, 1999 5 8, p. 40).

( 34 ) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

( 36 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.

( 40 ) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 808/2003 (OL L 117, 2003 5 13, p. 1).

( 46 ) OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).

( 48 ) OL L 316, 2001 12 1, p. 5. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 49 ) OL L 157, 1992 6 10, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

( 51 ) OL L 260, 1992 9 5, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.

( 52 ) OL L 62, 1993 3 15, p. 69. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.

( 53 ) OL L 175, 1993 7 19, p. 23. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 54 ) OL L 332, 1995 12 30, p. 33. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003.

( 55 ) OL L 79, 2000 3 30, p. 40. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2003/60/EB (OL L 23, 2003 1 28, p. 30).

( 57 ) OL L 192, 2002 7 20, p. 27. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 59 ) OL L 306, 2003 11 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2005/615/EB (OL L 213, 2005 8 18, p. 14).

( 60 ) OL L 155, 1971 7 12, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 1999/27/EB (OL L 118, 1999 5 6, p. 36).

( 61 ) OL L 279, 1971 12 20, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 98/64/EB (OL L 257, 1998 9 19, p. 14).

( 62 ) OL L 123, 1972 5 29, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 1999/79/EB (OL L 209, 1999 8 7, p. 23).

( 63 ) OL L 83, 1973 3 30, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 1999/27/EB.

( 65 ) OL L 102, 1976 4 15, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 94/14/EB (OL L 94, 1994 4 13, p. 30).

( 66 ) OL L 206, 1978 7 29, p. 43. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 84/4/EEB (OL L 15, 1984 1 18, p. 28).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 776/2006 2006 m. gegužės 23 d.	L 136	3	24.5.2006
M2	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1791/2006 2006 m. lapkričio 20 d.	L 363	1	20.12.2006
►M3	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 180/2008 2008 m. vasario 28 d.	L 56	4	29.2.2008
►M4	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 301/2008 2008 m. kovo 17 d.	L 97	85	9.4.2008
►M5	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 737/2008 2008 m. liepos 28 d.	L 201	29	30.7.2008

a) jautiena
— suaugusių galvijų:	5 eurai už vieną gyvūną
— galvijų jauniklių:	2 eurai už vieną gyvūną
b) kanopinių ir arklinių gyvūnų:	3 eurai už vieną gyvūną
c) kiauliena: skerdienos svorių gyvūnai
— mažesnio kaip 25 kg svorio:	0,5 euro už vieną gyvūną
— 25 kg arba didesnio svorio:	1 euras už vieną gyvūną
d) aviena ir ožkiena: skerdienos svorio gyvūnai
— mažesnio kaip 12 kg svorio:	0,15 euro už vieną gyvūną
— 12 kg arba didesnio svorio:	0,25 euro už vieną gyvūną
e) paukštiena
— Gallus veislės ir perlinių vištų mėsa:	0,005 euro už vieną gyvūną
— antys ir žąsys:	0,01 euro už vieną gyvūną
— kalakutai:	0,025 euro už vieną gyvūną
— naminių triušių mėsa:	0,005 euro už vieną gyvūną.

— jautiena, veršiena, kanopinių ir arklinių gyvūnų mėsa, aviena ir ožkiena:	2 eurai
— paukštiena ir naminių triušių mėsa:	1,5 euro
— ūkiuose auginamų ir laukinių paukščių ir žvėrių mėsa:
— smulkių medžiojamųjų paukščių ir kailinių žvėrelių mėsa:	1,5 euro
— Ratitae genties paukščių (stručių, emu, nandu) mėsa:	3 eurai
— šernų ir atrajojančių gyvūnų mėsa:	2 eurai

a) medžiojamųjų paukščių:	0,005 euro už vieną gyvūną
b) smulkių kailinių žvėrelių:	0,01 euro už vieną gyvūną
c) Ratitae genties paukščių:	0,5 euro už vieną gyvūną
d) sausumos žinduolių:
— šernų:	1,5 euro už vieną gyvūną
— atrajojančių gyvūnų:	0,5 euro už vieną gyvūną.