Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

nustatantis išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 ( 1 ), ypač 7 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio b, c, d, g, j, k, l, m, n ir p punktus,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 nustatė bendrosios išmokos schemą bei tam tikras kitas tiesioginių išmokų schemas, o kartu ir sujungė kelias tiesioginių išmokų schemas. Be to, jis nustato principą, pagal kurį neatitinkančiam tam tikrų reikalavimų visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės srityse (kompleksinis paramos susiejimas) ūkininkui tiesioginės išmokos yra mažinamos arba neskiriamos.

(2)

Tiesioginių išmokų schemoms, pirmą kartą įvestoms po 1992 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos, o vėliau išplėtotoms pagal 2000 m. Dienotvarkėje numatytas priemones, buvo taikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema (toliau – integruota sistema). Ta sistema pasirodė esanti efektyvi ir veiksminga tiesioginių išmokų sistemų įgyvendinimo priemonė. Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 nustato tos integruotos sistemos pagrindą ir patiki jai valdyti ir kontroliuoti reglamentu nustatytas tiesioginių išmokų schemas bei jų atitikimą kompleksinės paramos susiejimo įpareigojimams.

(3)

Todėl tikslinga 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2419/2001, nustatantį išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 ( 2 ) nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles panaikinti, o šio reglamento vykdymą grįsti Reglamente (EB) Nr. 2419/2001 nustatytais principais.

(4)	Dėl aiškumo tikslinga pateikti tam tikrus sąvokų apibrėžimus.

(5)

Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 kaip kompleksinio paramos susiejimo dalis nustatyti tam tikri valstybių narių įpareigojimai iš vienos pusės ir atskirų ūkininkų iš kitos pusės, susiję su daugiamečių ganyklų išlaikymu. Būtina nustatyti išsamias daugiamečių ganyklų ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo normų nustatymo taisykles ir numatyti ūkininkams konkrečius įpareigojimus, paaiškėjus, kad ta proporcija mažėja blogindama žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, būklę.

(6)

Tam, kad kontrolė būtų veiksminga ir būtų išvengiama daugeriopos pagalbos skyrimo skirtingoms tos pačios valstybės narės mokėjimo agentūroms, valstybės narės turėtų numatyti bendrą sistemą, kuri sugebėtų nustatyti pateikusių pagalbos paraiškas, laikantis integruotos sistemos reikalavimų, ūkininkų tapatybę.

(7)

Išsamios taisyklės būtinos ir žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose valstybės narės vykdo veiklą pagal Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnį, tapatybės nustatymo sistemai. Remiantis šia nuostata turi būti naudojamasi kompiuterizuotos geografinės informacinės sistemos metodais (GIS). Būtina išaiškinti, kokiu lygiu sistema turėtų veikti ir nustatyti informacijos, kuri turi būti prieinama GIS, išsamumo lygį.

(8)

Be to, numačius išmokas už riešutų plotą, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 skyriaus IV antraštine dalimi, tapo būtina įdiegti naują GIS informacijos sluoksnį. Tačiau tikslinga tas valstybes nares, kuriose didžiausias garantuojamas plotas sudaro 1 500 ar mažiau hektarų, nuo šio įpareigojimo atleisti, geriau užtikrinant dažnesnį patikrinimų vietoje kontrolės vykdymą.

(9)

Siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios išmokos schemos įgyvendinimą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinėje dalyje, valstybės narės turėtų įdiegti identifikavimo ir registravimo sistemą, pagal kurią būtų galima „atsekti“ paskirtas teises į išmokas ir kuri leistų, inter alia, kompleksiškai patikrinti dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje deklaruotus plotus ir kiekvienam ūkininku paskirtas teises į išmokas bei kitas įvairias išmokas, jei tokių būtų skirta.

(10)

Skirtingų kompleksinės paramos susiejimo įpareigojimų laikymuisi prižiūrėti reikia sukurti kontrolės sistemą ir numatyti atitinkamas sankcijas. Dėl šitos priežasties įvairios valstybių narių kompetentingos institucijos turi keistis informacija apie pagalbos paraiškas, kontrolinius mėginius, patikros vietoje rezultatus ir pan. Reikėtų numatyti nuostatas, reglamentuojančias pagrindinius tokios sistemos komponentus.

(11)	Siekiant saugoti finansinius Bendrijos interesus, turėtų būti numatyta, kad išmokos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 gali būti išmokamos tiktai tuomet, kai galutinai užbaigtas atitikties pagalbos skyrimo reikalavimams patikrinimas.

(12)

Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 valstybėms narėms numatyta pasirinkimo taikyti tam tikras jame numatytas pagalbos schemas galimybė. Todėl šiame reglamente reikia numatyti administravimo ir kontrolės poreikiams, atsižvelgiant į galimas pasirinkimo galimybes, tenkinti reikalingas nuostatas. Dėl to šios šiame reglamente nustatomos nuostatos gali būti taikomos tiktai tuomet, jei valstybė narė naudojasi atitinkama konkrečia pasirinkimo galimybe.

(13)

Tam, kad kontrolė būtų tinkamai vykdoma, bet kurios rūšies ploto naudojimas ir su tuo susijusios pagalbos schemos turėtų būti deklaruojamos tuo pačiu metu. Reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią galima pateikti vieną bendrąją pagalbos paraišką, kurioje kreipiamasi dėl pagalbos skyrimo pagal kelias kokiu nors būdu susijusias su plotu pagalbos skyrimo schemas.

(14)	Be to, bendrąją paraišką pateikia visi ūkininkai, kurie nesikreipia dėl jokios pagalbos, numatytos pagal bendrąją paraišką, skyrimo, jei jie turi žemės ūkio paskirties žemės plotų.

(15)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 34 straipsnio 2 dalį, valstybės narės negali nustatyti vėlesnės negu gegužės 15 d. paraiškų dalyvauti bendrosios išmokos schemoje pateikimo datos. Kadangi visos pagalbos už plotą paraiškos yra pateikiamos vieninga forma, būtų tikslinga šią taisyklę pritaikyti ir visoms kitoms paraiškoms, susijusioms su pagalba už plotą. Dėl ypatingų Suomijos ir Švedijos klimato sąlygų šioms valstybėms narėms, remiantis antrąja tos nuostatos pastraipa, turėtų būti leidžiama nustatyti vėlesnę datą, kuri negali būti vėlesnė kaip birželio 15 d. Be to, kiekvienam konkrečiam atvejui turėtų būti numatytos, remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu, nukrypti leidžiančios nuostatos, jei tokį nukrypimą ateityje lemtų konkrečiais metais buvusios klimato sąlygos.

(16)

Todėl bendrojoje paraiškoje ūkininkas turėtų deklaruoti ne tiktai naudojamą žemės ūkio veiklai vykdyti plotą, bet ir savo teises į išmokas. Be to, pateikiant bendrąją paraišką turėtų būti reikalaujama kartu pateikti visą specifinę su kanapių, kietųjų kviečių, ryžių, riešutų, energetinių augalų, krakmolo gamybai skirtų bulvių ir sėklos auginimu susijusią informaciją.

(17)	Siekiant supaprastinti paraiškos pateikimo procedūras ir vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 2 dalimi, reikėtų numatyti nuostatą, kuria vadovaudamosi valstybės narės teiktų ūkininkams kiek įmanoma daugiau iš anksto atspausdintos informacijos.

(18)	Be to, siekiant užtikrinti veiksmingą monitoringą, kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti mažiausius žemės ūkio paskirties sklypus, dėl kurių galima pateikti pagalbos paraiškas.

(19)

Be to, turi būti numatyta, kad bendrosios paraiškos formoje būtų deklaruojami plotai, dėl kurių nebuvo kreiptasi dėl pagalbos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kam naudojami tokie plotai, gali būti svarbu turėti tikslią informaciją, todėl tam tikriems tikslams naudojami plotai deklaruojami atskirai, o kitiems tikslams naudojami plotai deklaruojant gali patekti į to paties pavadinimo skiltį. Tačiau, jei valstybė narė tokią informaciją jau yra gavusi, nuo šios taisyklės leidžiama nukrypti.

(20)

Siekiant sudaryti ūkininkams kiek įmanoma daugiau galimybių lanksčiai planuoti plotų panaudojimą, jiems turi būti leidžiama savo bendrosios paraiškos formoje daryti pakeitimus iki tos datos, kol neateina įprastas sėjos laikas, jei laikomasi visų specialių reikalavimų, nustatytų atskiroms pagalbos schemoms ir jei kompetentinga institucija dar nėra pranešusi ūkininkui apie bendrosios paraiškos formoje padarytas paklaidas ar patikrinimus vietoje, kurių metu buvo rasta neatitikimų, susijusių su tais duomenimis, kuriuos norima keisti formoje. Pataisius paraišką, turi būti sudaryta galimybė patikslinti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus arba pateikti atitinkamas sutartis.

(21)	Tokiais atvejais, kai valstybė narė pasirenka galimybę dalyvauti įvairiose pagalbos gyvulininkystei schemose, reikėtų numatyti bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias konkrečios išsamesnės informacijos įtraukimą į pagalbos gyvulininkystei paraiškas.

(22)

2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 ( 3 ), reikalauja, kad galvijus laikantys asmenys pateiktų duomenis apie šiuos gyvulius į kompiuterinę duomenų bazę. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 138 straipsniu, išmokos pagal galvijų pagalbos schemas gali būti mokamos tiktai už tuos galvijus, kurie yra tinkamai identifikuoti ir registruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 reikalavimus. Kompiuterinė duomenų bazė taip pat tapo labai svarbia pagalba schemų vadybos požiūriu. Todėl besikreipiantiems dėl dalyvavimo pagalbos skyrimo schemose ūkininkams turėtų būti laiku suteikiama reikalinga informacija.

(23)

Įvedant supaprastintas paraiškų pateikimo procedūras, valstybėms narėms turi būti leidžiama pasinaudoti kompiuterinės duomenų bazės informacija, jei kompiuterinė duomenų bazė yra patikima. Turėtų būti sudaromos įvairios naudojimosi kompiuterine duomenų baze galimybės, leidžiančios valstybėms narėms pasinaudoti kompiuterinėje duomenų bazėje esančia informacija apie galvijus, kuri reikalinga pateikiant paraiškas ir pagalbos skyrimo paraiškų vadybai reikalinga informacija. Tačiau, jei pasirinkimo galimybės numato, kad ūkininkas asmeniškai neprivalo identifikuoti galvijų, kuriems jis prašo išmokų, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad sankcijų taikymo atveju bet kuris pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis galvijas, kurio atžvilgiu identifikavimo ir registravimo sistemoje yra nustatyta neatitikimų, gali būti skaičiuojamas kaip gyvulys, dėl kurio buvo pateikta pagalbos paraiška.

(24)	Reikia nustatyti pagalbos paraiškų išmokoms už pieną ir susijusioms papildomoms išmokoms gauti pateikimo ir turinio detales.

(25)

Reikėtų nustatyti bendrąsias ūkininko ir valstybės narės institucijų keitimosi informacija supaprastintų procedūrų įvedimo nuostatas. Visų pirma šiose nuostatose turėtų būti numatoma galimybė naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tačiau būtina garantuoti, kad visų pirma tokiu būdu apdoroti duomenys yra visiškai patikimi ir, kad tokios procedūros vykdomos ūkininkams nepatiriant diskriminacijos.

(26)	Jei pagalbos paraiškose yra akivaizdžių klaidų, jos turėtų būti tikslinamos bet kada.

(27)

Būtina laikytis nustatyto termino pateikiant pagalbos paraiškas, darant keitimus pagalbos už plotą paraiškose, pristatant patvirtinamuosius dokumentus, sutartis ar deklaracijas tam, kad nacionalinės administracijos galėtų efektyviai planuoti, o paskui tikrinti, ar pagalbos paraiškose pateikti teisingi duomenys. Todėl reikėtų numatyti nuostatą dėl vėliausio paraiškos priėmimo termino. Be to, turėtų būti taikomas išmokos sumažinimas, skatinantis ūkininkus laikytis termino.

(28)	Bet kuriuo metu ūkininkai turi teisę atsiimti pagalbos paraiškas ar jų dalį, kol kompetentinga institucija nepranešė jiems apie jų pagalbos paraiškose aptiktas klaidas ar patikrinimo vietoje atskleistus neatitikimus, susijusius su atsiimamos paraiškos dalimi.

(29)

Turėtų būtų vykdomas veiksmingas atitikimo pagalbos schemų, tvarkomų pagal integruotą sistemą, reikalavimams monitoringas. Dėl to, o taip pat siekiant užtikrinti visose valstybėse narėse suderintą monitoringo lygį, būtina detaliai nustatyti administravimo ir patikrinimų vietoje vykdymo kriterijus ir technines procedūras, tiek susijusias su kriterijų dalyvauti pagalbos skyrimo schemose atitikimu, tiek su kompleksinio paramos susiejimo įsipareigojimais. Be to, kalbant apie pagalbos skyrimo kriterijų atitikimo patikrinimus, patikrinimai vietoje paprastai turėtų būti atliekami nepranešant apie juos. Tam tikrais atvejais, valstybės narės turėtų derinti įvairius šiame reglamente numatytus kontrolės vykdymo būdus.

(30)

Turėtų būti nustatytas vietoje tikrinamų ūkininkų, dalyvaujančių įvairiose pagalbos schemose, mažiausias skaičius. Jei valstybė narė numato galimybę dalyvauti įvairiose pagalbos gyvulininkystei schemose, besikreipiančių pagal tas schemas dėl pagalbos ūkininkų atžvilgiu reikėtų numatyti laikytis integruoto ūkiu pagristo požiūrio.

(31)	Nustačius žymų neatitikimų skaičių, reikėtų padidinti patikrinimų vietoje einamaisiais ir kitais metais skaičių tam, kad būtų pasiektas priimtinas pagalbos paraiškų teisingumo lygis.

(32)	Mažiausio patikrinimų vietoje atlikimo normos pavyzdinis modelis turėtų būti parengtas iš dalies remiantis rizikos analize ir iš dalies atsitiktinai. Pagrindiniai faktoriai, į kuriuos atsižvelgiama rizikos analizėje, turėtų būti nurodomi konkrečiai.

(33)

Atliekant pateikusių pagalbos paraiškas ūkininkų patikrinimus vietoje, tikrinamas nebūtinai kiekvienas gyvulys ar žemės ūkio paskirties sklypas. Tam tikrais atvejais gali būti atliekamas atrankinis patikrinimas. Tačiau tokio patikrinimo atveju, atrankinis patikrinimas turi būti tokio lygio, kad užtikrintų patikimą ir reprezentatyvų patvirtinimo lygį. Kai kuriais atvejais, atrankiniam patikrinimui vėliau gali būti taikomas visų lygių kontrolinis patikrinimas. Valstybės narės turėtų nustatyti atrankinio patikrinimo pasirinkimo kriterijus.

(34)	Siekiant, kad patikrinimai vietoje būtų veiksmingai atliekami, svarbu patikrinimus atliekančius darbuotojus informuoti apie priežastis, nulėmusias vieno ar kito atrankinio patikrinimo pasirinkimą. Tokią informaciją valstybės narės turėtų dokumentuoti.

(35)

Be to, kad nacionalinės institucijos ir kompetentingos Bendrijos institucijos galėtų atlikti vėlesnius patikrinimų vietoje patikrinimus, patikrinimų detalės turėtų būti registruojamos kontrolės ataskaitoje. Toje ataskaitoje turėtų būti ūkininko ar jo atstovo parašas. Tačiau atliekant nuotolinius patikrinimus, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama suteikti šią pasirašymo teisę tikrai tada, jei patikrinimų metu buvo rasta neatitikimų. Neatsižvelgiant į atliktų patikrinimų vietoje rūšį, ūkininkas turėtų gauti ataskaitos apie nustatytus neatitikimus kopiją.

(36)

Plotų patikrinimai vietoje paprastai susideda iš dviejų dalių; pirmoji dalis susijusi su deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimu ir matavimu remiantis grafine medžiaga, aerofoto vaizdu ir pan. Antrąją dalį sudaro fizinis sklypų tikrinimas, siekiant patikrinti faktinį deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų dydį ir, atsižvelgiant į tai, kokioje pagalbos skyrimo schemoje dalyvauja plotas, tikrinami deklaruoti auginami pasėliai bei jų kokybė. Jei būtina turėtų būti atliekami matavimai. Fizinis lauko tikrinimas gali būti atliekamas mėginio pagrindu.

(37)

Turėtų būti nustatytos išsamios plotų nustatymo ir naudotinų matavimo metodų taisyklės. Jei pagalbos išmokos skiriamos už tam tikrų pasėlių auginimą, patirtis parodė, nustatant žemės ūkio paskirties sklypą, atitinkantį išmokų skyrimo už sklypą kriterijus, būtina apibrėžti priimtiną tam tikrų lauko požymių, ypač gyvatvorių, griovių ir sienų, plotį. Nustatant regioninį derlingumą, būtų tikslinga suteikti šiek tiek lankstumo tam tikrose ribose, atsižvelgiant į specifinius aplinkosaugos poreikius.

(38)	Deklaruotų pagalbos išmokoms gauti pagal bendrosios išmokos schemą plotų atžvilgiu, turint omenyje, kad tokios išmokos nebėra susietos su įpareigojimu auginti, turi būti laikomasi diferencijuoto požiūrio.

(39)	Atsižvelgiant į pagalbos už sėklą schemos ypatumus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 99 straipsniu, turėtų būti nustatyti specialūs kontrolės reikalavimai.

(40)	Turėtų būti nustatyti nuotolinio stebėjimo naudojimo patikrinimams vietoje reikalavimai ir nustatytos fizinių patikrinimų, kurie atliekami tais atvejais, kai nuotraukų analizavimas neduoda aiškių rezultatų, nuostatos.

(41)	Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnyje numatyti ypatingi kontroliniai tetrahidrokanabinolio (THC) kiekio patikrinimai, jei ūkininkas deklaruotose dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje sklypuose augina kanapes. Būtina nustatyti tokių kontrolinių patikrinimų smulkmenas.

(42)

Jei valstybė narė pasirenka taikyti įvairias pagalbos gyvulininkystei schemas, kreipiantis dėl pagalbos skyrimo pagal tas schemas, reikėtų nurodyti patikrinimų vietoje laiką ir mažiausių jų skaičių. Siekiant efektyviai patikrinti deklaracijų, pateikiamų su pagalbos paraiškomis, ir kompiuterinei duomenų bazei pateiktų duomenų apie galvijus teisingumą, didžiąją tokių patikrinimų vietoje dalį būtina atlikti tuomet, kol gyvuliai laikantis išlaikymo įpareigojimo dar turi būti laikomi ūkyje.

(43)

Jei valstybė narė pasirenka taikyti įvairias pagalbos už galvijus schemas, vadinasi privalo atitikti tinkamo galvijų identifikavimo ir registravimo reikalavimus, kas yra viena iš atitikimo dalyvavimui minėtose schemos sąlygų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 138 straipsnį, reikėtų užtikrinti, kad Bendrijos pagalba teikiama tiktai tinkamai identifikuotiems ir registruotiems galvijams. Tokie patikrinimai turėtų būti atliekami siekiant nustatyti galvijus, kuriems paraiškos dėl dalyvavimo schemoje dar nepateiktos, bet dėl kurių pagalbos paraiškos gali būti pateiktos ateityje, nes esant kelioms pagalbos už galvijus schemoms, dažnai pagalbos paraiškos tokiems gyvuliams pateikiamos tiktai po to, kai ūkyje jų nebelieka.

(44)

Jei valstybė narė pasirenka taikyti skerdimo priemokos schemą, turi būti numatyta speciali nuostata dėl patikrinimų skerdyklose atlikimo tam, kad būtų patikrinama, ar gyvūnai, dėl kurių buvo kreiptasi pagalbos, atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, ir norint patikrinti kompiuterinėje duomenų bazėje esančios informacijos teisingumą. Valstybėms narėms turi būti leidžiama taikyti du skirtingus kriterijus, kuriais remiantis pasirenkamos skerdyklos, kuriose atliekami tokie patikrinimai.

(45)	Tokiems atvejams, kai skerdimo priemoka skiriama eksportavus galvijus, dėl skirtingų kontrolės tikslų, kartu su Bendrijos kontrolės nuostatomis reikia priimti specialias nuostatas dėl eksporto apskritai.

(46)	Pagalbos gyvulininkystei numatytos kontrolės nuostatos taip pat, atitinkamais atvejais, turėtų būti taikomos papildomoms Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 133 straipsniu skiriamoms išmokoms.

(47)

Specialios kontrolės nuostatos nustatytos remiantis 2003 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1082/2003, nustatančiu išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo taisykles dėl minimalaus patikrinimų, kurie turi būti atliekami pagal galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, lygio ( 4 ). Atlikus tokius patikrinimus, vadovaujantis tuo reglamentu, patikrinimų rezultatai turėtų būti pateikti kontrolės ataskaitoje, kurios duomenys patenka į integruotą sistemą.

(48)

Pagrindiniai reikalavimų pagalbos paraiškoms dėl pieno priemokų ir susijusių papildomų išmokų atitikimo kriterijai yra pieno kiekis, kurį ūkininkas gali pagaminti referencinio kiekio ribose ir, ar ūkininkas iš tikrųjų yra pieno gamintojas. Referencinis kiekis kompetentingoms valstybių narių institucijoms jau yra žinomas. Pagrindinis atitikimo reikalavimas, kurį reikia patikrinti vietoje – ar ūkininkas yra pieno gamintojas. Tokie patikrinimai visų pirma gali būti atliekami remiantis ūkininkų vedama apskaita ar kitų registrų duomenimis.

(49)

Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 įveda kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus ūkininkams, gaunantiems paramos išmokas pagal to reglamento I priede išvardytas tiesioginių išmokų schemas. Kompleksinis paramos susiejimas numato išmokų sumažinimo ir jų neskyrimo, jei tokių įpareigojimų nesilaikoma, sistemą. Tokia sistema turėtų būti apsvarstyta išsamiai.

(50)	Taip pat reikėtų išsamiai aptarti ir nustatyti, kurios valstybių narių kompetentingos institucijos vykdys kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų laikymosi kontrolę.

(51)	Kai kuriais atvejais valstybėms narėms gali būti naudinga atlikti administracinius kompleksinės paramos susiejimo patikrinimus. Tačiau toks kontrolės būdas neturėtų būti primetamas valstybėms narėms kaip privalomas, nors visai naudingas nusprendus juo pasinaudoti savo nuožiūra.

(52)

Turi būti nustatyta minimali kompleksinės paramos susiejimo atitikimo kontrolės norma. Ši kontrolės norma – 1 % ūkininkų, patenkančių į kiekvienos kontrolės institucijos kompetencijos zoną, tą vieną procentą ūkininkų atrenkant rizikos analizės rezultatų pagrindu. Mėginys turėtų būti sudaromas arba remiantis mėginiais tų ūkininkų, kurie atrinkti patikrinimui vietoje atlikti tam, kad būtų nustatytas atitikimas pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijams, arba remiantis mėginiais visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti. Pastaruoju atveju turėtų būti leidžiamos tam tikros subopcijos.

(53)

Paprastai, atsižvelgiant į skirtingą kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų pobūdį, patikrinimai vietoje turėtų būti nukreipti į tikrinimą, ar laikomasi visų įpareigojimų, kurių laikymąsi galima patikrinti to vizito metu. Be to, kalbant apie reikalavimų ir standartų pažeidimus, kurių neįmanoma aiškiai nustatyti vizito metu, kontrolierius turėtų identifikuoti atvejus, kurie, jei reikalinga, yra teikiami tolesniam patikrinimui.

(54)

Reikia nustatyti išsamių ir konkrečių kontrolės ataskaitų rengimo taisykles. Kontrolieriai, savo srities žinovai, turėtų pateikti visus nustatytus faktus bei nurodyti nustatytų faktų sunkumo lygį, kad mokėjimo agentūros galėtų nustatyti su tuo susijusius sumažinimus ar kai kuriais atvejais priimti sprendimus dėl tiesioginių išmokų neskyrimo.

(55)	Siekiant veiksmingai saugoti finansinius Bendrijos interesus, turi būti priimtos adekvačios kovos su neatitikimais ir sukčiavimu priemonės. Atskiros nuostatos turi būti numatytos tiems atvejams, kai nustatomi reikalavimų skirtingoms pagalbos schemoms neatitikimai.

(56)

Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų atžvilgiu numatyta išmokų sumažinimo ir jų neskyrimo sistema, deja, siekiama kito tikslo, o konkrečiai, šia sistema siekiama skatinti ūkininkus laikytis įvairiose kompleksinės paramos susiejimo srityse jau galiojančių teisės aktų.

(57)

Išmokų sumažinimai ir neskyrimai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į proporcingumo principą, o reikalavimų atitikimo kriterijų atveju, turi būti atsižvelgiama į konkrečias problemas, susijusias su force majeure atvejais, taip pat ypatingas aplinkybes ir gamtines sąlygas. Kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų laikymosi atžvilgiu išmokos gali būti mažinamos ir neskiriamos tiktai tuomet, jei ūkininko veiksmai buvo aplaidūs arba tyčiniai. Išmokos mažinamos ar visai neskiriamos turėtų būti laipsniškai, t. y. atsižvelgiant į neatitikimo sunkumo laipsnį ir tokia laipsniško mažinimo sistema taikoma tol, kol palaipsniui prieinama iki visiško pagalbos neskyrimo tam tikram laikotarpiui pagal vieną ar kelias pagalbos schemas. Taikant šią išmokų mažinimo ir jų neskyrimo sistemą, reikalavimų atitikimo kriterijų požiūriu būtina atsižvelgti į skirtingų pagalbos schemų ypatumus.

(58)

Kalbant apie pagalbos už plotą atvejus, neatitikimai paprastai būna susiję su plotų dalimis. Jei vieno sklypo deklaracijoje nurodoma daugiau hektarų, kitų tos pačios pasėlių grupės sklypų deklaracijose nurodant mažiau hektarų, bendras deklaruojamas skaičius išsilygina. Leistino nukrypimų dydžio ribose reikėtų numatyti, kad pagalbos paraiškos yra tikslinamos tiktai faktiškai nustatytiems plotams, o sumažinimai pradedami taikyti tiktai po to, kai peržengiamos šios leistinų nukrypimų ribos.

(59)

Todėl būtina nustatyti tai pačiai pasėlių grupei priskirtinus plotus. Plotai, deklaruoti dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje, iš esmės turėtų patekti į tų pačių pasėlių grupę. Tačiau reikia nustatyti specialias taisykles, kurias taikant galima nustatyti, kurie prašymai dėl susijusių teisių į išmokas jau pradėti tenkinti, nustačius neatitikimą tarp deklaruoto ploto ir nustatyto ploto. Be to, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 54 straipsnio 6 dalimi, teisių į išmokas už atidėtą žemę prašoma anksčiau nei visų kitų teisių. Šių dviejų situacijų atžvilgiu reikia numatyti konkrečias nuostatas. Pirma, nustačius, kad deklaruotas kaip atidėta žemė plotas norint prašyti už jį teisių už atidėtą žemę, faktiškai nėra atidėta žemė, turi būti atimamas iš bendro dalyvavimui bendrosios išmokos schemoje deklaruoto ploto kaip nenustatytas plotas. Antra, taip pat turėtų būti elgiamasi ir tokio ploto atveju, kurio atžvilgiu dėl teisių į išmokas už atidėtą žemę skyrimo nėra kreiptasi, jei tuo pačiu metu yra pateikti prašymai dėl kitų teisių į išmokas to ploto atžvilgiu suteikimo.

(60)

Specialios nuostatos būtinos tam, kad būtų atsižvelgiama į teikiamų pagal įvairias pagalbos už krakmolo gamybai auginamas bulves ir sėklą schemas pagalbos paraiškų ypatumus. Tais atvejais, kai valstybė narė pasirenka galimybę dalyvauti įvairiose pagalbos gyvulininkystei schemose, ūkininkams kreipiantis dėl pagalbos gyvulininkystei ir deklaruojant tuo tikslu pašarų plotą, jei dėl per didelio deklaruoto ploto nebuvo paskirta didesnė išmoka už gyvulius, baudos nenumatomos.

(61)

Dėl pagalbos gyvulininkystei paraiškose nustatytų neatitikimų atitinkamiems gyvuliams išmokos gali būti neskiriamos. Sumažinimai turėtų būti taikomi nustačius nors vieną gyvulį, kurio atžvilgiu nustatytas neatitikimas, tačiau nežiūrint į sumažinimo laipsnį, sankcijos už tris ar mažiau gyvulius, kurių atžvilgiu rasti neatitikimai, turėtų būti švelnesnės. Visais kitais atvejais sankcijos griežtumas turėtų priklausyti nuo rastų neatitinkančių reikalavimų gyvulių procentinio dydžio.

(62)

Ūkininkams turėtų būti leidžiama pakeisti galvijus ir avis (ožkas), laikantis nustatytų apribojimų, leistinų pagal atitinkamų sektorių taisykles. Kai susidarius tam tikroms natūralioms aplinkybėms, ūkininkas negali įvykdyti sektorių taisyklių nustatytų išlaikymo įpareigojimų, išmokos neturėtų būti mažinamos ar visai neskiriamos.

(63)	Jei valstybė narė pasirenka taikyti skerdimo priemokos schemą, atsižvelgiant į skerdyklų svarbą kai kurių pagalbos už galvijus schemų veikimui, reikėtų numatyti nuostatas dėl tokių atvejų, kai skerdyklos dėl didelio aplaidumo arba tyčia išduoda suklastotus sertifikatus ar deklaracijas.

(64)

Neatitikimų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 133 straipsnyje nurodytų papildomų išmokų atžvilgiu valstybės narės turėtų numatyti sankcijas, ekvivalentiškas numatytosioms išmokų už plotą ir gyvulininkystės pagalbos schemose, jei tokios sankcijos nėra laikomos netinkamomis. O pastaruoju atveju valstybės narės turėtų numatyti ekvivalentiškas tinkamas sankcijas.

(65)	Priemokų už pieną ir papildomų išmokų atžvilgiu sumažinimai ir jų neskyrimai turėtų būti nustatomi tuo atveju, jei dėl pagalbos kreipęsis ūkininkas nesilaiko nustatyto pieno gamybos įpareigojimo.

(66)

Kalbant apie kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus, be laipsniško išmokų mažinimų ar jų visiško neskyrimo, atsižvelgiant į proporcingumo principą, turėtų būti numatyta, kad nuo tam tikro momento pakartotiniai to paties kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo pažeidimai, iš anksto perspėjus ūkininką, turėtų būti laikomi sąmoningu įpareigojimo nesilaikymu.

(67)	Išmokų sumažinimai ir jų neskyrimas dėl reikalavimų atitikimo kriterijų neatitikimo paprastai netaikomi tuomet, kai ūkininkas pateikė faktiškai teisingą informaciją ar kai jis gali kaip nors kitaip parodyti, kad dėl to nėra kaltas.

(68)

Kompetentingai nacionalinei institucijai bet kuriuo metu pranešusiam apie pagalbos prašymą, kuriame yra klaida, ūkininkui, neatsižvelgiant į tai, dėl kokių priežasčių buvo pateikta neteisinga informacija, išmokos neturėtų būti mažinamos ar visai neskiriamos, jeigu ūkininkui nebuvo pranešta apie kompetentingos institucijos ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir institucija dar nėra informavusi ūkininko apie jo paraiškoje nustatytus neatitikimus. Tas pats turėtų būti taikoma kompiuterinės duomenų bazės neteisingų duomenų atžvilgiu; kai tie duomenys neteisingi tiek apie galvijus, kuriems prašoma skirti išmokas, jei neatitikimai ne tiktai laikomi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo nevykdymu, bet taip pat pažeidžia ir reikalavimų atitikimo kriterijus, tiek apie galvijus, kuriems neprašoma skirti išmokų, jei tokie neatitikimai yra svarbūs tiktai kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų požiūriu.

(69)	Kompetentingoms valstybių narių institucijoms mažų sumų vadyba yra varginanti užduotis. Todėl visai tikslinga valstybėms narėms leisti nemokėti mažesnių negu tam tikra minimali riba sumų ir nesikreipti dėl neteisingai sumokėtų sumų gražinimo, kai tos sumos yra minimalios.

(70)

Turi būti numatytos konkrečios ir išsamios nuostatos siekiant užtikrinti, kad įvairūs to paties ūkininko vienai ar kelioms pagalbos paraiškoms galiojantys sumažinimai yra taikomi teisingai. Šiame reglamente numatyti sumažinimai ir neskyrimai turėtų būti taikomi nepažeidžiant papildomų sankcijų, numatytų pagal kitas Bendrijos nuostatas ar nacionalinius teisės aktus.

(71)

Jei ūkininkas negali įvykdyti pagal sektoriaus taisykles numatytų įpareigojimų dėl force majeure ar ypatingų aplinkybių, jis neturėtų dėl to prarasti savo teisės į pagalbos išmoką. Reikėtų konkrečiai nurodyti, kurie atvejai kompetentingų institucijų būtų visų pirma pripažįstami ypatingomis aplinkybėmis.

(72)

Siekiant visoje Bendrijoje užtikrinti vienodą sąžiningumo principo taikymą, jei nustatomos neteisingai išmokėtos sumos, sąlygos, kuriomis tas principas gali būti taikomas, turėtų būti nustatytos nepažeidžiant išlaidų registravimo principo, taikomo sąskaitų apmokėjimui pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ( 5 ).

(73)	Turėtų būti nustatytos taisyklės, numatančios ištisų ūkių, turinčių tam tikrus įpareigojimus pagal integruota sistema administruojamas tiesioginių išmokų schemas, perdavimo pasekmes.

(74)	Paprastai valstybės narės turėtų imtis tolesnių veiksmų, būtinų tinkamam šio reglamento veikimui užtikrinti. Prireikus valstybės narės turėtų viena kitai teikti abipusę pagalbą.

(75)

Komisija turėtų, tam tikrais atvejais, būti informuojama apie valstybių narių veiksmus įdiegiant pakeitimus, joms įgyvendinant integruotą sistemą. Tam, kad Komisija galėtų tinkami vykdyti integruotos sistemos monitoringą, valstybės narės turėtų jai siųsti tam tikrus metinius kontrolės statistinius duomenis. Be to, valstybės narės turėtų Komisijai pranešti apie visas jų taikomas priemones, susijusias su žemės, kurioje yra daugiametės gamyklos, išlaikymu.

(76)

Reikia nustatyti taisykles, kurių pagrindu pagal moduliavimą, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 straipsniu, apskaičiuojami dydžių mažinimai, tokiu būdu atsirandant pagrindiniam finansinių priemonių paskirstymo būdui, o taip pat pagal kurias apskaičiuojamos to reglamento 12 straipsnyje nurodytos papildomos pagalbos sumos, siekiant nustatyti tokias taisykles, pagal kurias nustatoma, ar pasiekta tame straipsnyje nurodyta 5 000 eurų viršutinė riba.

(77)

Šis reglamentas pradedamas taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d. Nuo tos pačios datos turėtų būti panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2419/2001. Tačiau pagalbos paraiškų, susijusių su pardavimo metais ar išmokų laikotarpiais, kurie prasideda iki 2005 m. sausio 1 d., atžvilgiu tas reglamentas turėtų tebegalioti. Būtinos konkrečios nuostatos, užtikrinančios, kad pereinant prie naujos tvarkos, pagal Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 nustatytas taisykles taikomi sumažinimai nedingtų.

(78)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Šis reglamentas nustato išsamias Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 II antraštinės dalies, nustatančios kompleksinį paramos susiejimą, moduliavimą ir integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – integruota sistema), įgyvendinimo taisykles. Šios taisyklės jokiu būdu nepažeis konkrečių atskiras pagalbos schemas apimančių reglamentų nuostatų.

Šiame reglamente „naujos valstybės narės“ – tai Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija.

1. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje numatytų išimčių, valstybės narės pagal straipsnio pirmąją dalį užtikrina, kad būtų išlaikomas žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, santykinis dydis palyginti su bendru žemės ūkio paskirties plotu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio a punkte. Šis įpareigojimas taikomas nacionaliniu ir regioniniu lygiu.

Tačiau tais atvejais, kai išlaikomas pagal straipsnio 4 dalies a punktą nustatytas žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, kiekis absoliutine išraiška, laikoma, kad Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytas įpareigojimas yra vykdomas.

2. Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas santykinis dydis nesumažėtų žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, nenaudai daugiau kaip 10 %, skaičiuojant nuo to paties reglamento 5 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyto atitinkamų referencinių metų dydžio (toliau – referencinis santykinis dydis)

3. Straipsnio 1 dalyje nurodytas santykinis dydis nustatomas kiekvienais metais, remiantis ūkininkų deklaruotais už tuos metus plotais.

4. ►M1 Valstybėms narėms, išskyrus naujas valstybes nares, referencinis santykinis dydis nustatomas taip: ◄

5. Naujoms valstybėms narėms, kurios 2004 m. netaikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnyje nurodytos bendrosios išmokos už plotą schemos, referencinis santykinis dydis nustatomas taip:

6. Naujoms valstybėms narėms, kurios 2004 m. taikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnyje nurodytą bendrosios išmokos už plotą schemą, referencinis santykinis dydis nustatomas taip:

1. Jei nustatoma, kad šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas santykinis dydis konkrečioje valstybėje narėje mažėja, toji valstybė narė nacionaliniu arba regioniniu lygiu įpareigoja ūkininkus, kurie teikia pagalbos paraiškas pagal bet kurią Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytą tiesioginių išmokų schemą, nepertvarkyti žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, į kitos paskirties žemę be išankstinio leidimo.

Jei pirmojoje pastraipoje nurodytas leidimas išduodamas su sąlyga, kad žemės plotas būtų paskirtas daugiametei ganyklai, tokia žemė nuo pirmos jos pertvarkymo dienos yra laikoma daugiamete ganykla, nukrypstant nuo 2 straipsnio 2 punkte pateikto apibrėžimo. Tokie plotai nuo pertvarkymo dienos penkerius metus iš eilės naudojami žolei ar kitokiems žoliniams pašarams auginti.

2. Jei paaiškėja, kad neįmanoma užtikrinti šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto įpareigojimo įvykdymo, valstybė narė ne tik imasi straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, bet taip pat nacionaliniu arba regioniniu lygiu nustato įpareigojimą ūkininkams, kurie teikia pagalbos paraiškas pagal bet kurią Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytą tiesioginių išmokų schemą, vėl pertvarkyti žemę taip, kad joje būtų daugiametė ganykla, jei ūkininkai savo dispozicijoje turi žemės, kuri iš žemės, kurioje buvo daugiametė ganykla, buvo pertvarkyta į kitos paskirties žemę.

Šis įpareigojimas 2005 m. galioja žemės, pertvarkytos į kitos paskirties žemę, atžvilgiu nuo atitinkamos datos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą. Nuo 2006 m. sausio 1 d. šis įpareigojimas taikomas žemės, pertvarkytos į kitos paskirties žemę, atžvilgiu nuo 24 mėnesių laikotarpio, skaičiuojamo nuo paskutinės datos, kurią vėliausiai turėjo būti pateiktos bendrosios paraiškos konkrečioje valstybėje narėje pagal šio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, pradžios dienos.

Tokiu atveju ūkininkai gali tam tikrą to ploto procentinę dalį vėl pertvarkyti į žemę, kurioje būtų daugiametė ganykla, arba kitą tokio paties dydžio plotą paskirti daugiametei ganyklai. Ta procentinė dalis apskaičiuojama remiantis ūkininko turėtos daugiametės ganyklos ploto dydžiu ir pusiausvyrai atstatyti reikalingu ploto dydžiu.

Tačiau, jei žemė buvo pertvarkyta į kitos paskirties žemę prieš ją perleidžiant, šis įpareigojimas taikomas tiktai tuomet, jei perleidimas įvyko įsigaliojus šiam reglamentui.

Nukrypstant nuo 2 straipsnio 2 punkto, vėl pertvarkyti į daugiametę ganyklą ar daugiametei ganyklai naujai paskirti žemės plotai laikomi „daugiamete ganykla“ nuo pirmos ploto pertvarkymo vėl į daugiametę ganyklą ar ploto paskyrimo daugiametei ganyklai dienos. ►M1 Tokie plotai nuo jų pertvarkymo dienos penkerius metus iš eilės yra naudojami žolei ar kitokiems žoliniams pašarams auginti. ◄

3. Tačiau straipsnio 1 ir 2 dalyse ūkininkams nustatytas įpareigojimas netaikomas, jei ūkininkai žemės plotą pertvarkė į daugiametę ganyklą pagal atitinkamas programas, laikydamiesi 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2078/92 dėl suderinamų su aplinkos apsaugos reikalavimais ir kaimo išlaikymu žemės ūkio gamybos metodų ( 15 ) ir 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus ( 16 ) bei 1994 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1017/1994 dėl žemės, šiuo metu apsėtos lauko kultūromis, pertvarkymo į ekstensyviąją gyvulininkystę Portugalijoje ( 17 ).

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 3 dalies, to reglamento 18 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta bendra kiekvieno ūkininko tapatybę registruojančia sistema yra užtikrinama unikali visų to paties ūkininko paduotų pagalbos paraiškų identifikacija.

1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnyje nurodyta žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema veikia referencinio sklypo, kaip, pvz., kadastrinio sklypo arba gamybos vieneto lygiu, kas užtikrina unikalų kiekvieno referencinio sklypo identifikavimą.

Be to, valstybės narės užtikrina patikimą žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimą ir ypač reikalauja bendroje paraiškoje nurodyti išsamius duomenis ar kartu su ja pateikti kompetentingos institucijos nurodytus dokumentus, kuriais remiantis galima nustatyti žemės ūkio paskirties sklypų vietovę ir juos išmatuoti. GIS veikia nacionalinių geodetinių sistemų pagrindu.

2. Valstybės narės užtikrina, kad mažiausiai 75 % referencinių sklypų atžvilgiu yra paduotos pagalbos paraiškos ir mažiausiai 90 % ploto atitinka numatytus dalyvavimui bendrosios išmokos schemoje kriterijus. Įvertinimas atliekamas kasmet, naudojant tinkamus statistinius metodus.

1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 21 straipsnyje numatyta teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema yra elektroninis registras valstybės narės lygiu ir visų pirma užtikrina veiksmingą šio reglamento 24 straipsnyje numatytų kryžminių patikrinimų atžvilgiu teisių į išmokas sietį, o ypač šių jos elementų:

2. Valstybės narės, kuriose yra daugiau negu viena mokėjimo agentūra, gali nuspręsti naudotis elektroniniu registru mokėjimo agentūros lygiu. Tokiu atveju valstybė narė užtikrina, kad skirtingi registrai būtų suderinami vienas su kitu.

1. Pagalbos už plotą schemų atžvilgiu sklypas, kuriame yra medžių, laikomas žemės ūkio paskirties sklypu, jei Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 51 straipsnyje nurodytos žemės ūkio veiklos rūšys arba, kai taikoma, numatoma žemės ūkio gamyba jame gali būti vykdoma panašiai kaip ir to paties ploto sklypuose, kuriuose medžių nėra.

Valstybės narės įdiegia sistemą, užtikrinančią veiksmingą kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų laikymąsi. Ši sistema pagal šio reglamento III antraštinės dalies III skyrių visų pirma nustato:

Be to, valstybės narės gali numatyti tvarką, pagal kurią ūkininkas nurodo mokėjimo agentūrai elementus, reikalingus nustatyti jam taikomus reikalavimus ir standartus.

1. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 28 straipsnio 2 dalimi numatyto laikotarpio ar nepažeidžiant taisyklių, reglamentuojančių avansinių sumų mokėjimą pagal to straipsnio 3 dalį, į šio reglamento taikymo sritį patenkančios mokėtinos tiesioginės išmokos neišmokamos, kol vadovaudamosi šiuo reglamentu valstybės narės neatliko iki galo reikalavimų atitikimo kriterijų patikrinimų.

2. Jei šio reglamento III antraštinės dalies III skyriuje nurodytų kompleksinio paramos susiejimo patikrinimų neįmanoma užbaigti iki išmokėjimo laikotarpio, bet kokios neteisėtai išmokėtos sumos sugrąžinamos, vadovaujantis šio reglamento 73 straipsniu.

1. Besikreipiantis dėl pagalbos pagal bet kurią pagalbos už plotą schemą ūkininkas per metus gali pateikti tiktai vieną paraišką.

Ūkininkas, kuris nesikreipia dėl pagalbos skyrimo pagal pagalbos už plotą schemą, bet kreipiasi dėl pagalbos pagal kitokią Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytą pagalbos schemą, paduoda bendrosios paraiškos formą, jei savo dispozicijoje turi žemės ūkio paskirties plotų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio a punkte, bendrosios paraiškos formoje šiuos plotus išvardydamas pagal 14 straipsnį. Tačiau valstybės narės gali atleisti ūkininkus nuo šio įpareigojimo, jei atitinkama informacija kompetentingoms institucijoms yra žinoma iš kitų administravimo ir kontrolės sistemų, garantuojančių suderinamumą su integruota sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 26 straipsnį.

2. ►M1 Bendroji paraiška paduodama iki valstybės narės nustatomos datos, bet ne vėliau kaip gegužės 15 d. Tačiau Estija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija gali nustatyti vėlesnę datą, bet ne vėliau kaip birželio 15 d. ◄

Tam tikrose zonose, kur dėl išimtinių klimato sąlygų neįmanoma laikytis įprastų datų, Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, šios straipsnio dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas datas gali būti leista atidėti.

Nustatydamos tokią datą, valstybės narės atsižvelgia į laikotarpį, reikalingą visiems atitinkamiems duomenims surinkti tam, kad būtų užtikrinama tinkama administracinė ir finansinė pagalbos vadyba ir sudaromas efektyvių kontrolių tvarkaraštis, visų pirma atsižvelgdamos į pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 3 dalį nustatomą datą.

3. Jei už to paties ūkininko dalyvavimo pagalbos schemose, kurioms pateikiama bendroji paraiška, vadybą atsako daugiau negu viena mokėjimo agentūra, valstybė narė imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad šiame straipsnyje reikalaujama informacija būtų prieinama visoms susijusioms mokėjimo agentūroms.

1. Bendrojoje paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyti reikalinga informacija, visų pirma:

2. Siekiant nustatyti straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas teises į išmokas, pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 2 dalį ūkininkams išplatintose iš anksto atspausdintose formose išvardijamos galimos teisės į išmokas, vadovaujantis 7 straipsnyje numatyta teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema, išskiriant atskirai teises į išmokas už atidėtą žemę ar kitas.

Patvirtinančius teises į išmokas už atidėtą žemę ir kitas teises plotus ūkininkai deklaruoja atskirai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 54 straipsnio 6 dalį, teisių į išmokas už atidėtą žemę prašoma anksčiau nei visų kitų teisių. Vadinasi, ūkininkas deklaruoja atitinkantį teisių į išmokas skaičių atidėtos žemės plotą, jei savo dispozicijoje turi pakankamą pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios žemės kiekį. Jei pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios žemės yra mažiau negu teisių į išmokas, ūkininkas gali prašyti tokio teisių už atidėtą žemę skaičiaus, kuris atitinka jo turimo ploto kiekį.

3. Siekiant identifikuoti straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus žemės ūkio paskirties sklypus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 2 dalies nuostatas ūkininkams pateiktose iš anksto atspausdintose formose nurodomas didžiausias kiekvieno referencinio sklypo pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis žemės plotas pagal bendrosios išmokos schemą. Be to, vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis, ūkininkui pateiktoje grafinėje medžiagoje nurodomos referencinių sklypų ribos bei unikali jų identifikacija, o ūkininkas nurodo kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo vietą.

Alyvmedžių sklypų atveju ūkininkui pateiktoje grafinėje medžiagoje nurodomas kiekvieno alyvmedžių sklypo reikalavimus atitinkančių alyvmedžių skaičius ir jų išsidėstymas sklype bei alyvmedžių plotas, išreikštas alyvmedžių auginimo GIS-ha, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXIV priedo 3 punktu.

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10b skyriuje numatytos pagalbos už alyvmedžių giraites paraiškos atveju, ūkininkui pateiktoje grafinėje medžiagoje nurodomas kiekvienam alyvmedžių sklypui:

4. Pateikdamas paraišką, ūkininkas pakoreguoja 2 ir 3 dalyse nurodytą iš anksto atspausdintą formą, jeigu atsirado pakeitimų, visų pirma susijusių su teisių į išmokas perdavimu remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 46 straipsniu, arba jeigu iš anksto atspausdintoje formoje yra neteisingos informacijos.

Jeigu koreguojamas ploto dydis, ūkininkas nurodo faktinį atitinkamo ploto dydį. Tačiau jeigu grafinėje medžiagoje neteisingai nurodytas alyvmedžių išsidėstymas, ūkininkas neprivalo nurodyti susidariusį teisingą plotą, išreikštą alyvmedžių auginimo GIS-ha, bet nurodo tik faktinį medžių išsidėstymą.

1. Jei pagalbos paraiškoje išmokai už lauko kultūrų plotus gauti, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 skyriumi, yra deklaruojamas pluoštinių linų ir kanapių auginimas, laikantis to reglamento 106 straipsnio, pateikiamos oficialia etikete remiantis Tarybos direktyva 2002/57/EB ( 19 ) visų pirma jos 12 straipsniu paženklintos sėklos pakuotės arba, pluoštinių linų auginimo atveju – kiti valstybės narės ekvivalentiškais pripažinti dokumentai, įskaitant tos direktyvos 19 straipsnyje numatytus sertifikavimo dokumentus.

Jei sėjama pasibaigus bendrosios paraiškos padavimo galutiniam terminui, tokios etiketės ar dokumentai pateikiami vėliausiai iki birželio 30 dienos.

Jei pluoštinių kanapių sėklos etiketes taip pat reikia pateikti kitoms nacionalinėms institucijoms, valstybės narės gali numatyti, kad tos etiketės po to būtų gražinamos ūkininkui.

Pluoštinių kanapių atveju pateikiama visa informacija, reikalinga užsėtų kanapėmis sklypų identifikavimui nustatyti, nurodant visas pasėtų kanapių veisles.

Šiuo atveju bei tokiu atveju, kai ūkininkas ketina auginti kanapes pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio nuostatas, paduodant bendrąją paraišką:

2. Jei atidėta žemė naudojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 55 straipsnio b punktą arba to reglamento 107 straipsnio 3 dalies pirmąją įtrauką, bendrojoje paraiškoje turi būti pateikti pagal taikomas sektoriaus taisykles reikalaujami įrodymai.

3. Pateikiant pagalbos paraiškas konkrečiai priemokai už kietųjų kviečių kokybę, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 1 skyriuje ir priedui už kietuosius kviečius bei specialiai to reglamento 105 straipsnyje numatytai pagalbai gauti, bendrojoje paraiškoje, laikantis valstybės narės nustatytų taisyklių, turi būti pateikti įrodymai, jog buvo panaudotas mažiausias sertifikuotos kietųjų kviečių sėklos kiekis.

4. Pateikiant pagalbos paraiškas konkrečiai išmokai už ryžių pasėlius, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 3 skyriuje, bendrojoje paraiškoje turi būti nurodoma pasėtų ryžių veislė ir atitinkamų sklypų identifikavimas.

5. Jei pateikiama pagalbos už riešutmedžių plotą paraiška, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 4 skyriuje, vienoje paraiškoje nurodomas riešutmedžių skaičius pagal atskiras rūšis.

6. Pateikiant paraiškas gauti pagalbą už energetinius augalus, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 5 skyriuje, su bendrąja paraiška pateikiama paraiškos pateikėjo su supirkėju ar pirminiu perdirbėju pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 26 straipsnį sudarytos sutarties kopija.

7. Pateikiant paraiškas pagalbai už krakmolo gamybai skirtas bulves, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 6 skyriuje, su bendrąja paraiška turi būti pateikiama auginimo sutarties kopija; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą kopiją pristatyti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos.

8. Pateikiant paraiškas pagalbai už sėklą gauti, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 9 skyriuje, su bendrąja paraiška turi būti pateikiama:

9. Pateikiant paraiškas papildomai pagalbai už apynius, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68a straipsnyje, bendrojoje paraiškoje turi būti nurodyti atitinkami plotai.

10. Pateikiant paraiškas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyriuje numatytai specialiajai pagalbai už medvilnę gauti, vienoje paraiškoje nurodoma:

11. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10b skyriuje numatytos pagalbos už alyvmedžių giraites paraiškos atveju, vienoje paraiškoje nurodomas kiekviename alyvmedžių sklype esančių toliau nurodytų alyvmedžių skaičius ir jų išsidėstymas sklype:

12. Pateikiant paraiškas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10c skyriuje numatytai pagalbai už tabaką gauti, vienoje paraiškoje nurodoma:

Valstybės narės gali numatyti, kad c punkte nurodyta informacija gali būti atskirai pateikiama vėlesne data, tačiau ne vėliau kaip iki kitų derliaus metų gegužės 15 d.

13. Pateikiant paraišką gauti pagalbą cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje, su bendrąja paraiška pateikiama to reglamento 110r straipsnyje nurodytos tiekimo sutarties kopija.

Bendrosios su bendrąja paraiška ir deklaracijomis susijusios taisyklės, reglamentuojančios tam tikrus ploto naudojimo atvejus

1. Plotų naudojimo atvejai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalyje ir 51 straipsnyje bei išvardyti to reglamento V priede, taip pat pluoštinių linų auginimui naudojami plotai, jei tų plotų nereikia deklaruoti pagal šio reglamento 13 straipsnį, bendrosios paraiškos formoje deklaruojami skiltyje su atskiru antraštiniu pavadinimu.

Be to, jeigu valstybė narė naudojasi Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68a straipsnyje numatyta galimybe skirti išmokas to straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytoms pripažintoms augintojų grupėms, ūkininkas apyniams auginti skirtus žemės ūkio paskirties sklypus taip pat deklaruoja bendrosios paraiškos formos skiltyje su atskiru antraštiniu pavadinimu. Tokiu atveju ūkininkas bendrosios paraiškos formoje taip pat nurodo savo narystę atitinkamoje augintojų grupėje.

Plotų naudojimo atvejai, nepatenkantys į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse numatytas pagalbos schemas bei neįtraukti į to reglamento V priedą, deklaruojami vienoje ar keliose skiltyse su antraštiniu pavadinimu „kiti naudojimo“ atvejai.

Valstybės narės gali priimti nuostatą, kad pirmoji ir antroji pastraipos nebūtų taikomos, jei tose pastraipose minima informacija kompetentingoms institucijoms yra žinoma iš kitų administravimo ir kontrolės sistemų, garantuojančių suderinamumą su integruota sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 26 straipsnį.

1a. Jeigu kuriais nors metais ūkininkas nedeklaruoja visų 1 dalyje nurodytų plotų, o skirtumas tarp bendrojoje paraiškoje deklaruoto bendro ploto ir deklaruoto ploto bei bendro nedeklaruotų sklypų ploto sudaro daugiau kaip 3 % deklaruoto ploto, bendra tiesioginių mokėtinų išmokų tam ūkininkui už tuos metus suma mažinama iki 3 % priklausomai nuo neatitikimų dydžio.

2. Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais valstybės narės gali nukrypti nuo 12 ir 13 straipsnių nuostatų, jei paskutinę bendrosios paraiškos padavimo dieną teisės į išmokas dar nėra galutinai nustatytos.

Valstybės narės tomis pačiomis sąlygomis taip pat gali leisti daryti pakeitimus, susijusius su naudojimu ar pagalbos schemomis bendrojoje paraiškoje jau deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atžvilgiu.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos taip pat taikomos pirmaisiais metais, kai nauji sektoriai įtraukiami į bendrosios išmokos schemą ir su šiuo įtraukimu susijusių ūkininkų teisės į išmokas dar nėra iki galo nustatytos.

3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad visas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinę dalį pagalbos paraiškas apima bendroji paraiška. Tokiu atveju šios antraštinės dalies II ir III skyriai konkrečių pagalbos pagal tas schemas taikymui nustatytų reikalavimų atžvilgiu taikomi mutatis mutandis.

4. Kiekviena valstybė narė nustato mažiausią žemės ūkio paskirties plotų, kuriems galima pateikti paraiškas, dydį. Tačiau mažiausias dydis negali viršyti 0,3 ha.

1. Pasibaigus bendrosios paraiškos pateikimo terminui, kai kuriais konkrečiais atvejais individualūs žemės ūkio paskirties sklypai, siejami su atitinkamomis teisėmis į išmokas ir dar nedeklaruoti bendrosios paraiškos formoje, kreipiantis dėl dalyvavimo pagalbos už plotą schemose, gali būti įrašomi į bendrąją paraišką, jei atitinka atitinkamų pagalbos schemų reikalavimus.

Tomis pačiomis sąlygomis gali būti daromi pakeitimai, susiję su naudojimu ar pagalbos schemomis bendrojoje paraiškoje jau deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ar teisių į išmokas atžvilgiu.

2006 metais paraiška gauti pagalbą cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje, gali būti pridedama prie bendrosios paraiškos laikantis šios dalies pirmoje pastraipoje minėtų sąlygų.

Jei pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose nurodyti pakeitimai turi įtakos kokiems nors pateiktiniems patvirtinamiesiems dokumentams ar sutartims, susijusius pakeitimus leidžiama daryti ir tuose dokumentuose ar sutartyse.

2. Nepažeidžiant pagal 11 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos nustatytų bendrosios paraiškos padavimo datų, ne vėliau kaip iki atitinkamų kalendorinių metų gegužės 31 dienos apie pakeitimus, padarytus pagal šio straipsnio 1 dalį, raštu pranešama kompetentingai institucijai, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą, Suomiją ir Švediją, kuriose kompetentingoms institucijoms pranešama ne vėliau kaip iki atitinkamų kalendorinių metų birželio 15 dienos.

Tačiau 2006 metų atžvilgiu apie pakeitimus, padarytus pagal šio straipsnio 1 dalį, pranešama kompetentingai institucijai ne vėliau kaip iki birželio 15 d. tose valstybėse narėse, kurios taiko Reglamento (EB) Nr. 795/2004 48c straipsnio 8 dalį.

3. Jei kompetentinga institucija jau yra informavusi ūkininką apie bendrojoje paraiškoje nustatytus neatitikimus arba pranešusi apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir, jei patikrinimo vietoje metu buvo nustatyti neatitikimai, daryti žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose buvo nustatyti neatitikimai, pakeitimus pagal straipsnio 1 dalį neleidžiama.

Gamintojų, kurie kreipiasi dėl pagalbos pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1973/2004 ( 20 ) 171 straipsnį, pagalbos paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyti reikalinga informacija, ir visų pirma:

Augintojų grupė gali deklaruoti tiktai apyniams auginti naudojamus žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuos šios grupės nariai tais pačiais kalendoriniais metais deklaravo pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą.

Valstybės narės paraiškų pateikimo tvarką gali supaprastinti, nusiųsdamos augintojų grupei spausdintą paraiškos formą su išvardytais visais sklypais, kuriuos tuo tikslu konkretūs šios grupės nariai pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą deklaravo.

1. Pagalbos gyvulininkystei paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyti reikalinga informacija, visų pirma:

Jei išlaikymo laikotarpiu gyvulys patenka į kitą vietovę, ūkininkas apie tai iš anksto raštu praneša kompetentingai institucijai.

2. Valstybės narės kiekvienam gyvulių laikytojui užtikrina teisę be jokių suvaržymų per protingą laikotarpį ir be jokio nepamatuoto delsimo gauti iš kompetentingos institucijos informaciją, kuri susijusi su duomenimis apie jį ir jo gyvulius, laikomą kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje. Paduodamas pagalbos paraišką, ūkininkas patvirtina, kad tie duomenys yra teisingai ir išsamūs arba neteisingus duomenis ištaiso ar įrašo trūkstamus duomenis.

3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad kai kurios straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nereikia įtraukti į pagalbos paraišką, jei kompetentingai institucijai ji jau buvo pranešta.

Valstybės narės gali nustatyti procedūras, kurių laikantis gali būti naudojami pagalbos prašymams reikalingi kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje laikomi duomenys, jei kompiuterinė galvijų duomenų bazė gali užtikrinti tinkamai pagalbos schemų vadybai reikalingą patikimumo ir įgyvendinimo lygį. Tokias procedūras gali sudaryti sistema, pagal kurią ūkininkas gali kreiptis pagalbos visų valstybės narės nustatomą datą atitinkančių pagalbos skyrimo reikalavimus, remiantis kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje turimais duomenimis, gyvulių atžvilgiu. Tokiu atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

4. Valstybės narės gali nustatyti, kad kai kuri straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti perduodama per jos paskirtą įstaigą ar įstaigas. Tačiau ūkininkas išlieka atsakingas už perduodamus duomenis.

Reikalavimai, susiję su pagalbos paraiška priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms gauti

Kiekvieno pieno gamintojo, besikreipiančio dėl priemokos už pieną ir papildomų išmokų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 7 skyrių skyrimo, pagalbos paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyta reikalinga informacija, visų pirma:

Pagalbos paraiška paduodama iki valstybės narės nustatomos datos, bet ne vėliau kaip gegužės 15 d., o Suomija ir Švedija – ne vėliau kaip birželio 15 d.

Reikalavimai paraiškoms gauti išmokas už cukrų ir atskiras išmokas už cukrų

1. Ūkininkai, prašantys išmokų už cukrų, numatytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10e skyriuje, ir ūkininkai, prašantys atskirų išmokų už cukrų, numatytų to reglamento 143ba straipsnyje, pateikia paraišką, joje nurodydami visą reikalingą informaciją, kad būtų galima nustatyti atitiktį pagalbos skyrimo reikalavimams, visų pirma:

2. Paraiška gauti atitinkamai išmokas už cukrų ir atskiras išmokas už cukrų pateikiama iki datos, kurią nustatys valstybės narės, bet ne vėliau kaip iki gegužės 15 d., o Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvejais – ne vėliau kaip iki birželio 15 d.

Tačiau 2006 metais, pirmoje pastraipoje nurodyta data, taikoma paraiškų pateikimui atskiroms išmokoms už cukrų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143ba straipsnį gauti, yra ne vėlesnė kaip 2006 m. birželio 30 d.

1. Nepažeidžiant konkrečių šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad bendravimas tarp ūkininko ir institucijų bei atvirkščiai, susijęs su šiuo reglamentu, būtų vykdomas elektroniniu būdu. Tokiu atveju imamasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad visų pirma:

2. Tais atvejais, kai atitinkamus duomenis kompetentingos institucijos jau turi ir ypač tais atvejais, kai nuo paskutinio pagalbos paraiškos pagal atitinkamą pagalbos schemą pateikimo padėtis nėra pasikeitusi, valstybės narės, laikydamosi straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų reikalavimų, gali numatyti supaprastintas pagalbos paraiškų pateikimo procedūras.

Nepažeidžiant 11–18 straipsnių nuostatų, pateikus pagalbos paraišką, ją galima bet kada pataisyti, jei kompetentinga institucija joje randa akivaizdžių klaidų.

Nuo pagalbos paraiškų, patvirtinamųjų dokumentų, sutarčių ir deklaracijų paskutinės pateikimo dienos leidžianti nukrypti nuostata

Nukrypstant nuo Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 ( 21 ) 5 straipsnio 1 dalies, tais atvejais, kai paskutinė pagalbos paraiškų ar patvirtinamųjų dokumentų, sutarčių ar deklaracijų pateikimo diena yra valstybinė šventė, šeštadienis ar sekmadienis, po jų einanti pirmoji darbo diena laikoma paskutine pateikimo diena.

Pirmoji pastraipa taip pat taikoma paraiškoms, kurias pagal bendrosios išmokos schemą pateikia ūkininkai, remdamiesi Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 34 straipsnio 2 dalimi.

1. Išskyrus 72 straipsnyje nurodytus force majeure atvejus ir išimtines aplinkybes, pagal šio reglamento nuostatas pagalbos paraiškas pateikus vėliau nustatyto termino, suma, į kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę, jei pagalbos paraiška būtų pateikta laikantis nustatytų terminų, mažinama 1 % už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

Nepažeidžiant jokių ypatingų priemonių, kurių valstybės narės imtųsi dėl to, kad patvirtinamieji dokumentai būtų pateikiami nustatytu laiku tam, kad būtų galima sudaryti reikiamos kontrolės tvarkaraščius ir ją atlikti, pirmoji pastraipa taip pat galioja dokumentams, sutartims ar deklaracijoms pateikiamiems kompetentingoms institucijoms pagal 12 ir 13 straipsnius, jei tokie dokumentai, sutartys ar deklaracijos yra sudedamoji atitinkamos pagalbos reikalavimų atitikimo dalis. Tokiu atveju sumažinimas taikomas sumai mokomai už atitinkamą pagalbą.

Jei pateikti kokių nors iš minėtų dokumentų vėluojama daugiau negu 25 kalendorines dienas, paraiška nepriimama.

2. Jei pakeitimai bendrojoje paraiškoje pateikiami po paskutinės dienos, kaip numatyta 15 straipsnio 2 dalyje, sumos susijusios su faktiniu atitinkamų žemės ūkio paskirties sklypų naudojimu mažinamos 1 % už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

Pateikti bendrojoje paraiškoje padarytus pakeitimus leidžiama vėliausiai paskutinę pavėluoto bendrosios paraiškos pateikimo dieną, kaip nurodyta straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje. Tačiau jei ta data yra ankstesnė arba ta pati kaip vėliausia 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta diena, bendrosios paraiškos pakeitimai nepriimami, juos pateikiant vėliau negu numatyta 14 straipsnio 2 dalyje.

3. Pavėluotai pateikus bendrąją paraišką dėl pagalbos už pašarų plotą, be kitų už pavėluotai pateiktas pagalbos paraiškas numatytų sumažinimų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 131 ir 132 straipsniuose, taikomas papildomas sumažinimas.

1. Išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 34 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje minimus force majeure atvejus bei išimtines aplinkybes ir nukrypstant nuo šio reglamento 21 straipsnio, pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinę dalį pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, jeigu konkrečioje valstybėje narėje ūkininkas kartu turi pateikti paraišką dėl teisės į išmokas pagal to reglamento 34 straipsnio 3 dalį paskyrimą ir bendrąją paraišką už tuos metus ir jeigu ūkininkas šias paraiškas pateikia vėliau nustatyto termino, sumoms, į kurias ūkininkas turi teisę už atitinkamus metus, taikomas 4 % sumažinimas už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

Jei pateikti kuriuos nors iš minėtų dokumentų vėluojama daugiau kaip 25 kalendorines dienas, paraiška laikoma nepriimtina ir teisė į išmokas ūkininkui nesuteikiama.

2. Jeigu konkrečioje valstybėje narėje paraišką pagal bendrosios išmokos schemą ir bendrąją paraišką reikia pateikti atskirai, bendrosios paraiškos pateikimui taikomas 21 straipsnis.

Tokiu atveju, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 34 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje minimus force majeure atvejus ir išimtines aplinkybes, pagal tą straipsnį vėliau nustatyto termino pateikus paraišką pagal bendrosios išmokos schemą, sumoms, į kurias ūkininkas turi teisę pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, taikomas 3 % sumažinimas už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

Jei pateikti kuriuos nors iš minėtų dokumentų vėluojama daugiau kaip 25 kalendorines dienas, paraiška laikoma nepriimtina ir teisė į išmokas ūkininkui nesuteikiama.

3. Pirmaisiais metais, kai nauji sektoriai įtraukiami į bendrosios išmokos schemą, 1 ir 2 dalys taip pat taikomos tuose sektoriuose veikiančių ūkininkų paraiškoms.

1. Visą ar dalį pagalbos paraiškos galima bet kuriuo metu rašytinai atsiimti.

Jei valstybė narė pasinaudoja 16 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje numatytomis galimybėmis, ta valstybė narė gali numatyti, kad kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateiktas pranešimas apie gyvulio pasitraukimą iš ūkio gali būti laikomas rašytinu pranešimu.

Tačiau, jei kompetentinga institucija jau yra informavusi ūkininką apie pagalbos paraiškoje rastus neatitikimus arba, jei kompetentinga institucija yra pranešusi ūkininkui apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir kai patikrinimo vietoje metu atskleidžiami neatitikimai, tos paraiškos dalies kurioje rasti neatitikimai, atsiimti neleidžiama.

2. Paraiškos atsiėmimo pagal straipsnio 1 dalį atveju, pareiškėjas atsiduria padėtyje, kurioje buvo iki pagalbos paraiškos ar tam tikros jos dalies padavimo momento.

1. Šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra.

2. Ūkininkui ar jo atstovui neleidus atlikti patikrinimo vietoje, pagalbos paraiškos atmetamos.

1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 23 straipsnyje nurodytais administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti toliau išvardytus pažeidimus, visų pirma automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis, įskaitant kryžminius patikrinimus:

2. Kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

Jeigu du ar daugiau ūkininkų pateikia paraišką pagalbai pagal tą pačią pagalbos schemą už referencinį sklypą gauti, ir jeigu bendras deklaruojamas plotas viršija žemės ūkio paskirties plotą, kai skirtumas atitinka pagal 30 straipsnio 1 dalį nustatytą leistiną nuokrypį, valstybėms narėms reikėtų leisti nustatyti proporcingą atitinkamų plotų sumažinimą. Tuo atveju, tiems ūkininkams turėtų būti suteikta teisė apskųsti sumažinimo sprendimą motyvuojant tuo, kad bet kurie kiti susiję ūkininkai deklaravo leistiną nuokrypį viršijantį plotą, taip padarydami jiems žalą.

1. Patikrinimai vietoje atliekami apie juos nepranešus. Tačiau jei nerizikuojama pakenkti kontrolės tikslui, apie numatomą atlikti patikrinimą vietoje galima griežtai laikantis nustatyto minimalaus laikotarpio pranešti iš anksto. Tokie pranešimai, išskyrus tinkamai pateisinamus atvejus, negali būti daromi anksčiau kaip prieš 48 valandas.

2. Tam tikrais atvejais, šiame reglamente numatyti patikrinimai vietoje ir kiti Bendrijos taisyklių numatyti patikrinimai atliekami tuo pačiu metu.

1. Kiekvienais metais bendras atliekamų patikrinimų vietoje skaičius yra mažiausiai 5 % visų pateikusių bendrąsias paraiškas ūkininkų skaičiaus.

Laikantis trečiosios pastraipos nuostatų, toliau išvardytais atvejais valstybės narės planuoja papildomus kontrolinius mėginius mažiausiai:

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytą kontrolinę imtį sudaro ūkininkai, jau pateikę paraiškas antros pastraipos a–e punktuose nurodytai pagalbai gauti, tokie paraiškų pateikėjai gali būti įskaitomi į šiame straipsnyje nustatytą kontrolės normą.

2. Be to, kiekvienais metais bendras atliekamų patikrinimų vietoje skaičius apima mažiausiai:

3. Jei patikrinimų vietoje metu būtų nustatyta didelių kurios nors konkrečios pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų arba regiono ar regiono dalies neatitikimų, kompetentinga institucija atitinkamai padidina einamaisiais metais atliekamų patikrinimų vietoje skaičių bei atitinkamai padidina kitais metais tikrinamų vietoje ūkininkų procentinę dalį.

4. Tais atvejais, kai yra numatyta, kad konkrečių patikrinimo vietoje elementų patikra gali būti grindžiama mėginio tikrinimu, toks mėginys turi garantuoti patikimo ir reprezentatyvaus lygio kontrolę. Valstybės narės nustato ėminių atrankos kriterijus. Jei tokio mėginio patikrinimo metu nustatoma neatitikimų, mėginio ir jo taikymo sritis atitinkamai išplečiamos.

Kontrolines imtis, kurioms taikomas patikrinimas vietoje pagal šį reglamentą, atrenka kompetentinga institucija, remdamasi rizikos analize ir pateiktų pagalbos paraiškų tipiškumo elementais. Kiekvienais metais įvertinamas ankstesnių metų rizikos analizės parametrų veiksmingumas.

Tipiškumo elementui numatyti valstybės narės atsitiktine tvarka atrenka mažiausiai nuo 20 iki 25 % ūkininkų, kuriems taikomi 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti patikrinimai vietoje.

Tačiau jeigu tikrintinų vietoje ūkininkų skaičius viršija minimalų tikrintinų vietoje ūkininkų skaičių, kaip numatyta 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsitiktine tvarka atrinktų ūkininkų procentas papildomoje imtyje neturėtų viršyti 25 %.

3. Kompetentinga institucija registruoja informaciją apie priežastis, nulėmusias kiekvieno ūkininko atrinkimą patikrinimui vietoje atlikti. Patikrinimą vietoje atliekančiam inspektoriui iki patikrinimo vietoje pradžios atitinkamai pranešama.

1. Po kiekvieno pagal šį skirsnį atliekamo patikrinimo rengiama kontrolės ataskaita, kuria pasinaudojant galima peržiūrėti atliktų patikrinimų duomenis. Visų pirma kontrolės ataskaitoje nurodoma:

2. Ūkininkas pasirašo ataskaitą, tuo patvirtindamas savo dalyvavimą patikrinimo metu, taip pat jam suteikiama galimybė pateikti savo pastabas. Jei nustatyta neatitikimų, ūkininkas gauna kontrolės atskaitos kopiją.

Jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nurodoma 32 straipsnyje, valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą.

Bendrosios paraiškos patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos už plotą schemomis

Patikrinimai vietoje apima visus žemės ūkio paskirties sklypus, dėl kurių kreipiamasi pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytas pagalbos schemas, išskyrus susijusias su pagalbos už sėklą paraiškomis, remiantis to reglamento 99 straipsniu. Tačiau, atliekant faktinį patikrinimą lauke, kuris yra patikrinimo vietoje dalis, galima apsiriboti ne mažiau kaip pusės žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų paraiškose, mėginiu.

1. Žemės ūkio paskirties sklypai nustatomi visomis priimtinomis kompetentingos institucijos patvirtintomis priemonėmis, užtikrinančiomis matavimų tikslumą, kuris bent jau atitinka nustatytų oficialių matavimų pagal nacionalines taisykles tikslumą. Kompetentinga institucija gali nustatyti leistiną matavimų paklaidą, kuri neviršija:

Pirmoje pastraipoje numatyta leistina paklaida netaikoma alyvmedžių sklypams, kurių plotas išreikštas alyvmedžių auginimo GIS-ha remiantis Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 XXIV 2 ir 3 punktais

2. Gali būti atsižvelgiama į bendrą žemės ūkio paskirties sklypo plotą, jei jis visiškai panaudojamas konkrečios valstybės narės ar regiono įprastų standartų prasme. Kitais atvejais atsižvelgiama į faktiškai panaudotą plotą.

Kai kuriose regionuose, kur tam tikri požymiai, ypač gyvatvorės, grioviai ir sienos tradiciškai yra laikomi geros augalininkystės arba žemės ūkio paskirties žemės panaudojimo praktika, valstybės narės gali priimti sprendimą, kad tas plotas būtų laikomas visiškai panaudoto ploto dalimi, jei ji neviršija bendrojo valstybių narių nustatytino pločio. Tas plotis turi atitikti tradicinį regione įprastą gyvatvorių, griovių ir sienų plotį, bet neviršyti 2 metrų.

Iš anksto pranešusios Komisijai, valstybės narės gali nustatyti didesnį negu 2 metrų plotį, jei nustatant atitinkamo regiono derlingumą, buvo atsižvelgta į lauko kultūrų plotus.

3. Papildant straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai sklypai deklaruojami norint dalyvauti bendrosios išmokos schemoje, bet kokie požymiai, į kuriuos daroma nuoroda teisės aktuose, išvardytuose Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priede arba kurie gali būti laikomi geros žemės ūkio ir aplinkosauginės būklės dalimi, kaip nurodyta to reglamento IV priede ir 5 straipsnyje, sudaro žemės ūkio paskirties sklypo bendro ploto dalį.

4. Žemės ūkio paskirties sklypų atitikimas pagalbos reikalavimų kriterijus tikrinamas visomis tinkamomis priemonėmis. Dėl šios priežasties prireikus gali būti reikalaujama papildomų įrodymų.

Patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos paraiškomis už sėklą, numatytomis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 99 straipsniu, visų pirma apima:

Patvirtintų tarpšakinių organizacijų patikrinimų vietoje metu Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10a skyriuje numatytos specialiosios išmokos už medvinę paraiškų pagrindu yra tikrinama, kaip laikomasi tų organizacijų patvirtinimo kriterijų, jų narių sąrašas ir to reglamento 110e straipsnyje nurodyta diferencijavimo skalė.

Atliekant cukraus gamintojų patikrinimus vietoje, susijusius su paraiškomis gauti pagalbą cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje, tikrinama:

1. Valstybės narės gali pasinaudoti nuotoliniu patikrinimu 26 straipsnio 1 dalyje nurodyto mėginio atžvilgiu užuot taikydamos tradicines patikrinimo vietoje priemones, laikantis šio straipsnio reikalavimų. Tam tikrais atvejais taikomi 23, 25, 26, 27, 28 straipsniai, 29 straipsnio pirmas sakinys ir 30 straipsnis.

2. Nuotolinio patikrinimo būdu kontroliuojamos zonos atrenkamos remiantis rizikos analizės rezultatais arba parenkamos atsitiktinai.

Jei atranka vykdoma remiantis rizikos analizės rezultatais, valstybės narės atsižvelgia į atitinkamus rizikos faktorius, o ypač į:

Vadovaujantis šio reglamento 27 straipsnio 1 dalies antrąja pastraipa nuotolinio patikrinimo būdu gali būti tikrinamos atsitiktine tvarka atrinktos paraiškos.

4. Atrinkus vietoje tikrintiną ūkininką pagal 3 dalį, ne mažiau kaip 80 % ploto, už kurį jis prašo pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nustatytas pagalbos schemas, patikrinimai vietoje atliekami nuotolinio tikrinimo būdu.

5. Jei valstybė narė taiko galimybę atlikti patikrinimus vietoje nuotolinio patikrinimo būdu, ji:

6. Papildomi 26 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai atliekami naudojant tradicines patikrinimų vietoje priemones, jei einamaisiais metais jų atlikti nuotolinio patikrinimo būdu nebeįmanoma.

1. Valstybės narės, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalies, naudotina sistema tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekiui auginamose kultūrose nustatyti yra ta, kuri išdėstyta šio reglamento I priede.

2. Ne vėliau kaip iki aptariamų prekybos metų lapkričio 15 dienos valstybės narės siunčia Komisijai ataskaitą apie rastus THC kiekius. Ataskaitoje kiekvienai veislei atskirai nurodoma:

3. Jei tam tikros veislės didelio skaičiaus mėginių patikrinimai rodo, kad THC kiekiai viršija Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą kiekį, nepažeidžiant jokių kitų priemonių, kurių Komisijas galėjo imtis, remdamasi to reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, gali būti nuspręsta kitais kalendoriniais metais minėtos veislės patikrinimus vykdyti taikant šio reglamento I priede nustatyta B procedūrą.

4. Pluoštinių kanapių veislės, atitinkančios tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų kriterijus, yra išvardytos II priede. Valstybės narės, pateikdamos prašymą į tą priedą įtraukti kokią nors veislę, kartu pristato ataskaitą, kurioje pateikiami atliktų analizių, laikantis I priede numatytos B procedūros, rezultatai ir aptariamos veislės aprašymas.

5. Pluoštinės kanapės turi būti toliau auginamos įprastinėmis sąlygomis pagal vietos technologijas mažiausiai 10 dienų po žydėjimo pabaigos dienos, kad būtų galima atlikti 1, 2 ir 3 dalyse numatytus patikrinimus.

Tačiau valstybė narė gali leisti nuimti pluoštinių kanapių derlių po žydėjimo pradžios, bet nesibaigus 10 dienų laikotarpiui po žydėjimo pabaigos, jeigu inspektoriai nurodo, kuriose tipinėse kiekvieno sklypo dalyse mažiausiai 10 dienų po žydėjimo pabaigos kanapės turi būti toliau auginamos patikrinimams pagal I priede išdėstytą metodą atlikti.

PRIPAŽINTŲ AUGINTOJŲ GRUPIŲ PAGALBOS PARAIŠKŲ DĖL IŠMOKŲ UŽ APYNIUS PATIKRINIMAI VIETOJE

26 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyti patikrinimai vietoje atliekami 29 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 2 dalies pirmosios ir antrosios pastraipos, 30 straipsnio 4 dalies bei 32 straipsnio nuostatas taikant mutatis mutandis.

Tokie patikrinimai yra skirti nustatyti, ar vykdomos Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171 straipsnyje numatytos sąlygos.

1. Visas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10c skyriuje numatytos pagalbos už tabaką paraiškas pristatomas tabakas yra tikrinamas. Kiekvienam pristatymui privalu gauti kompetentingos institucijos sutikimą, iš anksto pranešant jai apie numatomą pristatymą, kad ji galėtų nustatyti pristatymo datą. Patikrinimo metu kompetentinga institucija patikrina, ar tikrai buvo suteikusi išankstinį sutikimą pristatymui.

2. Jeigu tabakas pristatomas į patvirtintą supirkimo centrą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171ck straipsnio 2 dalyje, po patikrinimų neperdirbtas tabakas iš jo gali būti išvežamas tik į perdirbimo įmonę. Baigus patikrinimus, tabakas supakuojamas atskirais kiekiais.

Šių kiekių pervežimui į perdirbimo įmonę privalu gauti kompetentingos institucijos raštišką sutikimą, iš anksto pranešant jai apie numatomą pervežimą, kad ji galėtų tiksliai nustatyti transporto priemonę, maršrutą, išvykimo ir atvykimo laiką bei tabako kiekį kiekvienos pervežimo operacijos atveju.

3. Tabakui pasiekus perdirbimo įmonę, kompetentinga kontrolės įstaiga pirmiausia svėrimo būdu įsitikina, ar atskiri kiekiai, kurie buvo patikrinti supirkimo centruose, yra tie patys kiekiai, atvežti į įmonę.

Kompetentinga institucija gali nustatyti visas specialiąsias sąlygas, kurios, jos manymu, yra būtinos operacijoms tikrinti.

Perdavimas priežiūrai ir patikrinimai pirminio perdirbimo ir paruošimo rinkai metu

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad žaliavinis tabakas būtų perduotas priežiūrai tuo metu, kai jį ūkininkas pristato pirminio perdirbimo įmonei.

Perdavus priežiūrai yra užtikrinama, kad žaliavinis tabakas nebūtų perduotas prieš pirminio perdirbimo ir paruošimo rinkai operacijų atlikimą ir kad joks žaliavinis tabakas nebūtų tikrinamas daugiau nei vieną kartą.

2. Tabako tikrinimų pirminio perdirbimo ir paruošimo rinkai metu yra patikrinama, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171cb straipsnio nuostatų, visų pirma nuostatų, susijusių su kiekvienoje įmonėje patikrintu žaliavinio tabako kiekiu, atskiriant Bendrijoje užaugintą žaliavinį tabaką ir trečiosiose šalyse užaugintą ar iš jų atvežtą žaliavinį tabaką. Tuo tikslu, tie patikrinimai apima:

3. Pagal šį straipsnį patikrinimai yra atliekami žaliavinio tabako perdirbimo vietoje. Perdirbimo įmonės iki valstybės narės nustatytino termino raštu praneša kompetentingoms įstaigoms apie numatomas perdirbimo vietas. Valstybė narė gali nustatyti, kokią informaciją pirminio perdirbimo įmonės turėtų pateikti kompetentingoms įstaigoms.

4. Visais atvejais apie patikrinimus, atliekamus pagal šį straipsnį, iš anksto nepranešama.

1. Mažiausiai 60 % kitų negu numatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnyje pagalbos schemų patikrinimų vietoje, numatytų šio reglamento 26 straipsnio 2 dalies b punkto paskutiniame sakinyje, atliekama atitinkamos pagalbos schemos išlaikymo laikotarpiu. Bent vienos iš tų pagalbos schemų išlaikymo laikotarpiu atliekami likusieji patikrinimai vietoje.

Tačiau, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnyje numatyta galimybe, minimali patikrinimų vietoje norma, numatyta 26 straipsnio 2 dalies b punkto paskutiniame sakinyje, visiškai įvykdoma aptariamos pagalbos schemos išlaikymo laikotarpiu.

2. Per išlaikymo laikotarpį atliekama ne mažiau kaip 50 % minimalios 26 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos patikrinimų vietoje normos. Tačiau visi patikrinimai vietoje minimaliu dažnumu turi būti atliekami per išlaikymo laikotarpį tose valstybėse narėse, kuriose Reglamente (EB) Nr. 21/2004 dėl avių ir ožkų, ypač dėl gyvulių identifikavimo ir tinkamo registrų tvarkymo, nustatyta sistema nevisai įdiegta ir taikoma.

1. Patikrinimai vietoje apima visų gyvulių, dėl kurių pateiktos pagalbos paraiškos pagal tikrintinas schemas, tikrinimą, o išmokų už galvijieną schemų tikrinimo atveju taip pat atliekami galvijų, dėl kurių pagalbos paraiškos nebuvo pateiktos, patikrinamai vietoje.

1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnio 6 dalyje numatytos specialios priemokos už jautieną ir to reglamento 130 straipsnyje numatytos priemokos už skerdieną atveju bei tuomet, kai valstybė narė pasinaudoja to reglamento 68 straipsnyje numatyta galimybe, skerdyklose atliekami patikrinimai vietoje. Tokiu atveju valstybė narė atlieka patikrinimus vietoje:

Skerdyklose atliekamus patikrinimus vietoje a posteriori sudaro nuodugnus dokumentų tikrinimas, palyginimas su kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje esamais duomenimis ir skerdimo sertifikatų suvestinių ar turimos informacijos tikrinimas, kuri buvo pateikta kitoms valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 121 straipsnio 3 dalį.

2. Skerdyklose atliekamus patikrinimus vietoje sudaro fizinis patikrinimas skerdimo procedūrų, įvykdytų patikrinimo vietoje, grindžiamo mėginio tikrinimu, atlikimo dieną. Prireikus tikrinama ar svėrimui pristatyta skerdena atitinka pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijus.

1. Skerdimo priemokos, skiriamos už eksportuotus į trečiąją šalį galvijus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/200 3 130 straipsniu, atveju ir tuomet, jei valstybė narė pasinaudoja galimybėmis, numatytomis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnyje, atliekami visų krovos operacijų patikrinimai vietoje, laikantis tokios tvarkos:

2. Gyvulių pasai atiduodami kompetentingai institucijai, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

3. Remdamasi priemokų bylomis ir kita turima informacija, mokėjimo agentūra skrupulingai tikrina pagalbos paraiškas, ypatingą dėmesį atkreipdama į dokumentus, susijusius su eksportu ir kompetentingų kontrolės institucijų pateiktas pastabas, ir patikrina, ar gyvulių pasai atiduoti, vadovaujantis straipsnio 2 dalimi.

Papildomų išmokų, kurios bus skiriamos už Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnyje numatytą tam tikrų ūkininkavimo metodų įgyvendinimą ir kokybiškos produkcijos gamybą, ir to reglamento 119 ir 133 straipsniuose numatytų papildomų išmokų atveju valstybės narės, prireikus, taiko šios antraštinės dalies nuostatas. Jeigu tai neįmanoma dėl atitinkamos schemos struktūros, valstybės narės numato kontrolę, užtikrinančią kontrolės lygį, lygiavertį šioje antraštinėje dalyje nustatytam lygiui.

1. Jei patikrinimus vietoje, remdamosi šio reglamento nuostatomis, valstybės narės atlieka kartu su patikrinimais, atliekamais vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1082/2003, šio reglamento 28 straipsnyje numatyta kontrolės ataskaita papildoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1082/2003 2 straipsnio 5 dalį parengtomis ataskaitomis.

2. 28 straipsnyje numatytą kontrolės ataskaitą, susijusią su skerdyklose atliktais patikrinimais, numatytais 36 straipsnio 1 dalyje, gali sudaryti nuoroda skerdyklos sąskaitose, pagal kurią galima spręsti, kurie gyvuliai buvo tikrinti.

Kontrolės ataskaitoje, susijusioje su 36 straipsnio 2 dalyje numatytais patikrinimais, inter alia, nurodomi visų patikrinimo vietoje atlikimo dieną paskerstų ir patikrintų gyvulių identifikavimo numeriai, skerdenų svoriai ir skerdimo datos.

3. Kontrolės ataskaitą, susijusią su 37 straipsnyje numatytais patikrinimais, gali sudaryti tiktai patikrintų gyvulių nuorodos.

4. Jei pagal šį reglamentą atliekamų patikrinimų vietoje metu atskleidžiami Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 I antraštinėje dalyje numatytų nuostatų neatitikimo atvejai, kontrolės ataskaitų, parengtų pagal šio reglamento 28 straipsnio nuostatas, kopijos nedelsiant siunčiamos už Reglamento (EB) Nr. 1082/2003 įgyvendinimą atsakingoms institucijoms.

Patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos paraiškomis priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms gauti

Patikrinimai vietoje apima pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų atitikties patikrinimą, visų pirma remiantis ūkininkų apskaita ir kitais registrais.

Šiame skyriuje taikomi šie bendrieji principai ir vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

1. Už konkrečių reikalavimų ir standartų kontrolės vykdymą atsako specializuotos kontrolės institucijos.

Mokėjimo agentūros yra atsakingos už sumažinimų nustatymą ar atskirais atvejais už jų neskyrimą, remiantis šio reglamento IV antraštinės dalies II skyriumi.

2. Nukrypdamos nuo straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti, kad kontrolę, susijusią su visais ar tam tikrais reikalavimais, standartais, teisės aktais ar tam tikromis kompleksinio paramos susiejimo sritimis vykdytų mokėjimo agentūros, jei valstybė narė garantuoja, kad kontrolės veiksmingumas bent jau toks pat, koks būtų, jei kontrolę vykdytų specializuotos kontrolės institucijos.

Atsižvelgdamos į tai, kokie yra reikalavimai, standartai, teisės aktai ar kompleksinio paramos susiejimo sritys, valstybės narės gali nuspręsti atlikti administracinius patikrinimus, o ypač tokius, kurie jau yra numatyti kontrolės sistemų, taikomų atitinkamiems reikalavimams, standartams, teisės aktams ar kompleksinio paramos susiejimo sritims.

Kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal tiesioginių išmokų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte, paramos schemas, atitikimą konkretiems reikalavimams ar standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga institucija yra atsakinga.

Jei teisės akto ar standarto atžvilgiu galiojantys įstatymai patys nustato minimalias kontrolės normas, užuot taikius pirmojoje pastraipoje minėtą minimalią normą, taikoma įstatymais nustatyta kontrolės norma.

2. Jei patikrinimų vietoje metu aptinkamų neatitikimų tam tikros srities kryžminio paramos susiejimo reikalavimams lygis yra reikšmingas, kitą kontrolinį laikotarpį didinamas atliktinų patikrinimų vietoje skaičius.

1. Nepažeidžiant vėlesnių neatitikimų, į kuriuos kokiu nors būdu anksčiau buvo atkreiptas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys, patikrinimų, pagal 44 straipsnį vykdoma tikrinamų ūkininkų atranka grindžiama, kai taikoma, rizikos analize pagal galiojančius teisės aktus arba atitinkamų reikalavimų ir standartų rizikos analize. Ta rizikos analizė gali būti grindžiama konkretaus atskiro ūkininko lygiu arba ūkių kategorijų ar geografinių zonų lygiu, arba, šio straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos b punkto atveju – įmonių lygiu.

2. Kompetentinga kontrolės institucija, reikalavimų ar standartų, už kuriuos ji yra atsakinga, atitikties patikrai vykdyti atrenka pagal 44 straipsnį tikrintinus ūkininkus, atrinkdama mėginį iš mėginių tų ūkininkų, kurie jau buvo atrinkti, vadovaujantis 26 ir 27 straipsniais ir kuriems taikomi atitinkami reikalavimai ar standartai.

3. ►M7 Nukrypdama nuo 2 dalies kompetentinga institucija reikalavimų ar standartų, už kuriuos ji yra atsakinga, atitikties patikrai vykdyti gali atrinkti kontrolinę imtį, kurią sudaro 1 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nustatytas paramos schemas ir kurie privalo laikytis bent vieno reikalavimo ar standarto. ◄

4. Kompetentinga kontrolės institucija gali nuspręsti derinti straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytas procedūras tais atvejais, kai toks derinimas didina kontrolės sistemos veiksmingumą.

1. Kai taikoma, reikalavimų ir standartų atitiktis nustatoma naudojantis teisės aktų, taikomų atitinkamiems reikalavimams ar standartams, nustatytomis priemonėmis.

2. Kitais atvejais ir kai tinkama, reikalavimų ir standartų atitiktis nustatoma naudojantis visomis kompetentingos kontrolės institucijos, pastarajai užtikrinant tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis tam, kurio reikalaujama reikalavimų ir standartų atitikimui nustatyti, laikantis šalyje galiojančių taisyklių, numatytomis tinkamomis priemonėmis.

3. Tam tikrais atvejais, patikrinimai vietoje gali būti atliekami taikant nuotolinio patikrinimo metodus.

1. Atlikdama 44 straipsnyje numatytų mėginių patikrą, kompetentinga kontrolės institucija užtikrina, kad tikrinamas visų taip atrinktų ūkininkų atitikimas reikalavimams ir standartams, už kurių atitikties tikrinimą yra atsakinga institucija.

2. Straipsnio 1 dalyje nurodyti tikrinimai paprastai atliekami kaip vieno kontrolinio tikrinimo dalis ir susideda iš atitikties reikalavimams ir standartams patikros, kurią galima atlikti to apsilankymo metu, siekiant nustatyti visus įmanomus neatitikimus tiems reikalavimams ir standartams ir taip pat identifikuoti atvejus, kurių atžvilgiu galėtų būti atliekama tolesnė patikra.

1. Baigus kiekvieną šiame skyriuje numatytą patikrinimą vietoje, parengiama patikrinimo ataskaita, neatsižvelgiant į tai, ar ūkininkas buvo atrinktas patikrinimui vietoje atlikti pagal 45 straipsnį ar kaip atitinkantis vėlesnių neatitikimų, į kuriuos buvo atkreiptas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys, patikrinimo kriterijus.

3. Nepažeidžiant kokių nors konkrečių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių reikalavimus ar standartus, kontrolės ataskaitos parengiamos per vieną mėnesį nuo patikrinimo vietoje atlikimo. Tačiau tas laikotarpis, esant tinkamai pagrįstoms aplinkybėms, visų pirma, jei prireikia atlikti cheminę ar fizinę analizę, gali būti pratęstas iki trijų mėnesių.

Jei kompetentinga institucija yra ne mokėjimo agentūra, per mėnesį nuo jos parengimo ataskaita nusiunčiama mokėjimo agentūrai

Nukrypstant nuo b punkto, a punkto atveju atsižvelgiama į skirtingų teisių į išmokas, susijusias su atitinkamu deklaruotu plotu, vidutines vertes.

2. Jei plotas, kuris nustatytas norint dalyvauti bendrosios išmokos schemoje, mažesnis negu deklaruotasis plotas, nustatant, kurios teisės į išmokas turi būti grąžintos į nacionalinį rezervą, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 45 straipsnio 1 dalimi ir 42 straipsnio 8 dalies antrąja pastraipa, vadovaujamasi tokiais kriterijais:

Šioje straipsnio dalyje teisės už atidėtą žemę ir kitokios teisės į išmokas aptariamos atskirai.

3. Jei tam pačiam plotui galima pateikti pagalbos paraiškas pagal daugiau negu vieną pagalbos už plotą skyrimo schemą, kiekvienoje iš tų pagalbos schemų į tą plotą atsižvelgiama atskirai.

1. Pateikiamų pagal pagalbos už plotą schemas pagalbos paraiškų atveju, išskyrus pagalbą už krakmolo gamybai skirtas bulves, sėklas ir tabaką, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 6, 9 ir 10c skyriuose, jei nustatytas kultūrų grupės plotas viršija pagalbos paraiškoje deklaruotą plotą, pagalbos suma apskaičiuojama remiantis deklaruotu plotu.

2. Pagalbos paraiškų pagal bendrosios išmokos schemą atveju, jei deklaruotos teisės į išmokas ir deklaruotas plotas nesutampa, teisės į išmokas apskaičiuojamos remiantis mažesniuoju dydžiu.

3. Nepažeidžiant sumažinimų ar neskyrimų pagal 51 ir 53 straipsnius, pateikiamų pagal pagalbos už plotą schemas pagalbos paraiškų atveju, išskyrus pagalbą už krakmolo gamybai skirtas bulves, sėklas ir tabaką, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 6, 9 ir 10c skyriuose, jei vienoje paraiškoje deklaruotas plotas viršija tai kultūrų grupei nustatytą plotą, pagalbos suma apskaičiuojama remiantis tai kultūrų grupei nustatytu plotu.

4. Nepažeidžiant sumažinimų ar neskyrimų pagal 51 ir 53 straipsnius, kreipiantis dėl pagalbos pagal bendrosios išmokos schemą, 2 straipsnio 22 punkte sąvokos apibrėžimui „nustatytas plotas“ teisių į išmokas už atidėtą žemę atžvilgiu taikomi tokie kriterijai:

5. Ryšium su plotais, deklaruotais konkrečiai priemokai už kietųjų kviečių kokybę gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 72 straipsnį ir priemokai už kietuosius kviečius bei specialiai pagalbai gauti pagal to reglamento 105 straipsnį ir, jei nustatomas skirtumas tarp minimalaus valstybės narės nustatyto sertifikuotos sėklos kiekio ir efektyviai naudojamo kiekio, plotas nustatomas dalijant bendrą sertifikuotos sėklos, dėl kurios panaudojimo ūkininkas yra pateikęs įrodymus, kiekį iš valstybės narės nustatyto vienam hektarui minimalaus sertifikuotos sėklos kiekio konkrečioje gamybos zonoje.

6. Didžiausias plotas, už kurį gali būti skiriamos išmokos ūkininkams, pateikusiems paraiškas dėl išmokų už lauko kultūrų plotus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 skyriaus nuostatų, apskaičiuojamas pagal nustatytos atidėtos žemės plotą ir pagal pro rata kiekvienai aptariamai kultūrai. Tačiau lauko kultūrų augintojams skiriamos išmokos, susijusios su nustatytu atidėtos žemės plotu, mažinamos tiktai iki lygio, atitinkančio plotą, kuris būtų reikalingas 92 tonoms grūdų išauginti, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 107 straipsnio 7 dalimi.

7. Jei ūkininkas negalėjo laikytis savo įpareigojimo dėl force majeure ar ypatingų aplinkybių, kaip nurodyta 72 straipsnyje, jis išlaiko savo teisę pagalbai gauti už plotą, kuris atitinka pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijus, force majeure ar ypatingų aplinkybių pasireiškimo metu.

Kultūrų grupės atžvilgiu, jeigu deklaruotas plotas pagal bet kurią iš pagalbos už plotą schemą, išskyrus pagalbą už krakmolo gamybai skirtas bulves, sėklas ir tabaką, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 6, 9 ir 10c straipsniuose, viršija pagal šio reglamento 50 straipsnio 3–5 dalis nustatytą plotą, pagalbos suma apskaičiuojama pagal nustatytą plotą, sumažinamą dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu skirtumas sudaro daugiau kaip 3 % arba du hektarus, bet ne daugiau kaip 20 % nustatyto ploto.

Jei skirtumas didesnis negu 20 % nustatyto ploto, aptariamai lauko kultūrų grupei pagalba, susijusi su už plotą skiriamomis išmokomis, neskiriama.

Viso nustatyto ploto, kuriam taikoma viena paraiška, išskyrus pagalbą už krakmolo gamybai skirtas bulves, sėklas ir tabaką, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 6, 9 ir 10c straipsniuose, atžvilgiu, jeigu deklaruotas plotas 30 % viršija pagal šio reglamento 50 straipsnio 3–5 dalis nustatytą plotą, pagal tas schemas skiriama pagalba, į kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę pagal šio reglamento 50 straipsnio 3–5 dalis, aptariamais kalendoriniais metais yra neskiriama.

Jei skirtumas didesnis negu 50 %, ūkininkui dar kartą neskiriama pagalba, kurios suma lygi sumai, atitinkančiai skirtumui tarp deklaruoto ploto ir nustatyto pagal šio reglamento 50 straipsnio 3–5 dalis ploto. ►M7 Ta suma išskaitoma iš pagalbos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nurodytų pagalbos schemų, į kurias ūkininkas turi teisę pagal paraiškas, kurias jis paduoda per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais aptikta neatitiktis. ◄ Jei sumos nepakanka visiškai pagalbos išmokų užskaitai, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

2a. Jeigu ūkininkas deklaruoja didesnį už teises į išmokas plotą, o deklaruotas plotas atitinka visus kitus reikalavimus paramai gauti, 1 ir 2 dalyse numatytas sumažinimas ar neskyrimas netaikomi.

Jeigu ūkininkas deklaruoja didesnį už teises į išmokas plotą, o deklaruotas plotas neatitinka visų kitų reikalavimų paramai gauti, 1 ir 2 dalyse numatytas skirtumas yra skirtumas tarp atitinkančio visus kitus reikalavimus paramai gauti ploto ir deklaruotos teisių į išmokas sumos.

3. Šio straipsnio tikslu, jei ūkininkas, kuris kreipiasi dėl pagalbos už energetinius augalus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 88 straipsnį arba deklaruoja atidėtus sklypus pagal to reglamento 55 straipsnio b punktą ar 107 straipsnio 3 dalies pirmąją įtrauką, nepristato privalomo kurios nors žaliavos kiekio, yra laikoma, kad jis neįvykdė savo įpareigojimo, susijusio su energetinių augalų auginimui ar žemės atidėjimui numatytais sklypais, ir atitinkamai ryšium su plotu, apskaičiuotu dauginant dirbamos žemės jo naudojamos žaliavos auginimui plotą iš procentinės tos žaliavos dalies, kurios jis nepristato.

Sumažinimai pažeidimų, susijusių su deklaruojamų plotų dydžiu išmokoms už krakmolo gamybai skirtas bulves, sėklas ir tabaką gauti, atvejais

1. Jeigu nustatoma, kad faktiškai dirbamos krakmolo gamybai skirtoms bulvėms ar tabakui auginti skirtas žemės plotas yra 10 % mažesnis negu plotas, deklaruotas pagalbos išmokai už krakmolo gamybai skirtas bulves ar tabaką gauti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 6 ir 10c skyriuose, mokėtina pagalbos suma mažinama dvigubu nustatytu skirtumu.

2. Jeigu nustatoma, kad faktiškai dirbamos sėkloms auginti skirtos žemės plotas yra 10 % didesnis negu plotas, deklaruotas pagalbos išmokai už sėklą gauti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 9 skyriuje, mokėtina pagalbos išmoka mažinama dvigubu nustatytu skirtumu.

3. Jei nustatoma, kad straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti plotų neatitikimai yra nulemti tyčinių ūkininko veiksmų, straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pagalbos išmokos visiškai neskiriamos.

Tokiu atveju ūkininkas taip pat negauna pagalbos išmokos, atitinkančios šią sumą. Ta suma užskaitomos pagalbos išmokos, skiriamas pagal bet kurią iš pagalbos schemų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse, į kurias ūkininkas turi teisę pagal paraiškas, kurias yra padavęs per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais aptiktas neatitikimas. Jei sumos nepakanka visiškai pagalbos išmokų užskaitai, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

Jei deklaruotas plotas ir pagal 50 straipsnio 3 dalį, 4 dalies b punktą ir 5 dalį nustatytas plotas skiriasi dėl sąmoningai padarytų pažeidimų, pagalba, į kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę pagal 50 straipsnio 3 dalį, 4 dalies b punktą ir 5 dalį aptariamais kalendoriniais metais pagal atitinkamą pagalbos schemą, neskiriama.

Be to, jei tas skirtumas didesnis negu 20 % nustatytojo ploto, ūkininkui dar kartą atsisakoma skirti pagalbą, kurios dydis siekia sumą, atitinkančią skirtumą tarp deklaruoto ploto ir pagal 50 straipsnio 3 dalį, 4 dalies b punktą ir 5 dalį nustatyto ploto. ►M7 Ta suma išskaitoma iš pagalbos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nurodytų pagalbos schemų, į kurias ūkininkas turi teisę pagal paraiškas, kurias jis paduoda per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais aptikta neatitiktis. ◄ Jei sumos nepakanka visiškai pagalbos išmokų užskaitai, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

Jeigu ūkininkas deklaruoja didesnį už teises į išmokas plotą, o deklaruotas plotas atitinka visus kitus reikalavimus paramai gauti, pirmoje ir antroje pastraipose numatytas sumažinimas ar neskyrimas netaikomi.

Jeigu ūkininkas deklaruoja didesnį už teises į išmokas plotą, o deklaruotas plotas neatitinka visų kitų reikalavimų paramai gauti, pirmoje ir antroje pastraipose numatytas skirtumas yra skirtumas tarp atitinkančio visus kitus reikalavimus paramai gauti ploto ir deklaruotos teisių į išmokas sumos.

Išmokų sumažinimas ar jų neskyrimas, susijęs su pagalbos už sėklą paraiškomis

1. Nustačius, kad sėkla, dėl kurios pateikta pagalbos paraiška, faktiškai nebuvo ūkininko naudojama, kaip apibrėžta 31 straipsnio b punkto iii papunktyje, sėjai, taikant pagalbos sumažinimą pagal 52 straipsnį, mokėtina už atitinkamas veisles pagalba mažinama 50 %, jei sėjai nepanaudotas kiekis siekia iki 2 %, bet ne daugiau kaip 5 % kiekio, kuriam skiriama pagalba. Jei nepanaudotas kiekis viršija 5 %, atitinkamais prekybos metais pagalba už sėklą neskiriama.

2. Nustačius, kad buvo prašyta pagalbos už sėklą, kuri tais kalendoriniais metais, kuriais prasideda prekybos metai, kuriems numatyta pagalba, atitinkamoje valstybėje narėje nėra oficialiai sertifikuota ar nuimta, nei tais prekybos, nei kitais pagalba neskiriama.

Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas, susijęs su pagalbos už tabaką paraiškomis

Nepažeidžiant pagal 51 ir 53 straipsnius taikytinų sumažinimų ar neskyrimų, nustačius, kad tabakas nebuvo persodintas auginimo sutartyje nurodytame sklype iki derliaus metų birželio 20 d.:

Tačiau pirmos pastraipos a ir b punktuose minėtas sumažinimas ar neskyrimas netaikomas tais atvejais, kai, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171cd straipsnio 4 dalimi, ūkininkas gali pateikti kompetentingai institucijai tinkamus vėlavimą pateisinančius įrodymus.

Jeigu nustatoma, kad sklypas, kuriame auginamas tabakas, skiriasi nuo auginimo sutartyje nurodyto sklypo, tokiam ūkininkui pagalbos už tą derlių suma sumažinama 5 %.

Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas, susijęs su specialiąja išmoka už medvilnę

Nepažeidžiant pagal 51 ir 53 straipsnius taikytinų sumažinimų ar neskyrimų, jeigu nustatoma, kad ūkininkas nesilaiko įsipareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 171af straipsnio 1 ir 2 dalis, ūkininkas praranda teisę į pagalbos padidinimą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110f straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal 110c straipsnį pagalbos už reikalavimus atitinkantį medvilnės hektarą suma tam ūkininkui yra sumažinama Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110f straipsnio 2 dalyje numatyta padidinimo suma.

Pašarų ploto apskaičiavimas, skiriant priemokas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 131 straipsnyje

1. 50 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 1 dalis ir 53 straipsnis taikomas pašarų plotui apskaičiuoti, skiriant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 131 straipsnyje nurodytą pagalbą.

2. Jeigu deklaruotas plotas ir pagal 50 straipsnio 3 dalį nustatytas plotas skiriasi daugiau kaip 50 %, ūkininkui pagal jo paraišką, pateiktą per trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais nustatomos šios išvados, dar kartą neskiriama pagalba pašarų plotui, kuris lygus skirtumui tarp deklaruoto ir nustatyto ploto. Jei ploto, už kurį neskiriama pagalba, neužtenka visiškai pagalbos išmokų užskaitai per tą laikotarpį, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

3. Straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti pagalbos sumažinimai ir jos neskyrimai taikomi tiktai tuomet, jei deklaruotam plotui buvo arba galėjo būti suteikta didesnė išmoka.

Pašarų ploto apskaičiavimas, skiriant ekstensifikacijos išmokas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 132 straipsnyje

1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 132 straipsnyje numatytos ekstensifikacijos išmokos negali būti skiriamos už didesnį gyvulių skaičių, nei gyvulių skaičius, kuriam gali būti skiriamos to reglamento 131 straipsnyje nurodytos priemokos, pritaikius šio reglamento 55 straipsnį.

2. Nepažeidžiant straipsnio 1 dalies, atitinkamas pašarų plotas nustatomas pagal 50 straipsnį.

Jeigu su plotu, nustatytu minėtu būdu, susijęs gyvulių tankumo koeficientas neviršija aukščiausios ribos, ekstensifikacijos išmoka skaičiuojama pagal tokį nustatytą plotą.

Viršijus aukščiausią ribą, bendra pagalbos suma, kurią turi teisę gauti ūkininkas, per atitinkamus kalendorinius metus pateikęs pagalbos paraišką pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 131 straipsnyje nurodytą pagalbos schemą, sumažinama 50 % sumos, kurią ūkininkas gavo arba būtų gavęs kaip ekstensifikacijos išmoką.

3. Jeigu deklaruotas ir nustatytas plotai skiriasi dėl sąmoningai padarytų pažeidimų ir jeigu viršijama su nustatytu plotu susijusio gyvulių tankumo koeficiento aukščiausia riba, neišmokama visa straipsnio 2 dalyje nurodyta pagalbos suma. Šiuo atveju atitinkamai taikoma 53 straipsnio antroji pastraipa.

1. Jeigu taikomas individualus limitas arba individuali aukščiausia riba, pagalbos paraiškose nurodytas gyvulių skaičius sumažinamas iki atitinkamam ūkininkui nustatyto limito arba aukščiausios ribos.

2. Jokiais atvejais pagalba negali būti skiriama gyvulių skaičiui, kuris yra didesnis už nurodytą pagalbos paraiškoje.

3. Nepažeidžiant 59 ir 60 straipsnių, jeigu pagalbos paraiškoje deklaruotų gyvulių skaičius yra didesnis už administracinių arba patikrinimų vietoje metu nustatytą, apskaičiuojant pagalbą, atsižvelgiama į nustatytų gyvulių skaičių.

Tačiau ūkininkas, kuris išlaikymo įpareigojimo negalėjo įvykdyti dėl force majeure arba išskirtinių aplinkybių, nurodytų 72 straipsnyje, nepraranda teisės gauti pagalbą už gyvulius, kurie atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, atsiradus force majeure arba išskirtinėms aplinkybėms.

4. Jeigu nustatomi galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos reikalavimų nevykdymo atvejai, taikomos šios nuostatos:

19 straipsnis taikomas galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje padarytiems įrašams ir atsiųstiems pranešimams.

1. Ūkyje esantys galvijai laikomi nustatytais tiktai tuomet, jei jie yra identifikuoti pagalbos paraiškoje. Tačiau karves žindenes arba telyčias, kurioms prašoma skirti pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125 arba 129 straipsnius, ir melžiamas karves, kurioms prašoma skirti pagalbą pagal to paties reglamento 132 straipsnio 4 dalį, išlaikymo laikotarpiu galima pakeisti tuose straipsniuose nustatytose ribose, neprarandant teisės į prašomą pagalbą.

2. Straipsnio 1 dalyje nurodyti pakeitimai atliekami per 20 dienų nuo juos paskatinusio įvykio ir įrašomi į registrą ne vėliau kaip praėjus trims dienoms nuo pakeitimo dienos. Kompetentinga institucija, kuriai buvo pateikta pagalbos paraiška, apie pakeitimą informuojama per septynias darbo dienas.

Tačiau valstybei narei pasinaudojus 16 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje numatytomis galimybėmis, ta valstybė narė gali numatyti nuostatą, kurios laikantis, į kompiuterinę galvijų duomenų bazę siunčiami pranešimai apie pirmojoje pastraipoje nustatytu laikotarpiu ūkį palikusį gyvulį ir į tą ūkį atvykusį kitą gyvulį, gali pakeisti tokios informacijos siuntimą kompetentingai institucijai.

3. Jei ūkininkas kreipiasi dėl pagalbos skyrimo už aveles ir ožkas, o šios išmokos nesiskiria savo dydžiu, galima avelę keisti ožka, o ožką – avele. Aveles ir ožkas, už kurias prašoma pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/200 3 113 straipsnį, išlaikymo laikotarpiu galima pakeisti tame straipsnyje nustatytose ribose, neprarandant teisės į prašomą pagalbą.

4. Straipsnio 3 dalyje nurodyti pakeitimai atliekami per 10 dienų nuo juos paskatinusio įvykio ir įrašomi į registrą ne vėliau kaip praėjus trims dienoms nuo pakeitimo dienos. Kompetentinga institucija, kuriai buvo pateikta pagalbos paraiška, apie pakeitimą informuojama per penkias darbo dienas.

Pagalbos sumažinimas ir jos neskyrimas galvijams, nurodytiems pagalbos paraiškose

1. Jeigu, pateikus paraišką skirti pagalbą pagal pagalbos už galvijus schemas, nustatomas skirtumas tarp deklaruotų ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų galvijų skaičiaus, visa pagalbos suma, kurią ūkininkas turi teisę gauti pagal šias schemas už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį, sumažinama pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytu procentiniu dydžiu, jeigu randama ne daugiau kaip trys gyvuliai, neatitinkantys reikalavimų.

2. Radus daugiau kaip tris reikalavimų neatitinkančius gyvulius, visa pagalbos suma, kurią ūkininkas turi teisę gauti pagal straipsnio 1 dalyje nurodytas schemas už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį, sumažinama:

Jeigu pagal straipsnio 3 dalį nustatytas procentinis dydis yra didesnis kaip 20 %, pagalba, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti pagal 57 straipsnio 3 dalį, remiantis šiomis schemomis, už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį neskiriama.

Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytas procentinis dydis yra didesnis kaip 50 %, ūkininkui dar kartą neskiriama pagalba, kurios suma ne didesnė kaip skirtumas tarp deklaruotų gyvulių skaičiaus ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiaus. ►M7 Ta suma išskaitoma iš pagalbos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nurodytų pagalbos schemų, į kurias ūkininkas turi teisę pagal paraiškas, kurias jis paduoda per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais aptikta neatitiktis. ◄ Jei sumos nepakanka visiškai pagalbos išmokų užskaitai, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

3. Siekiant nustatyti straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus procentinius dydžius, galvijai, kuriems prašoma skirti pagalbą pagal visas pagalbos už galvijus schemas per atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį, ir kurie neatitinka reikalavimų, padalijami iš visų per atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį nustatytų gyvulių skaičiaus.

4. Jeigu deklaruotų gyvulių ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiai skiriasi dėl sąmoningai padarytų pažeidimų, 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagalba, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti pagal pagalbos už galvijus schemą ar schemas už atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį, nemokama.

Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytas skirtumas yra didesnis už 20 %, ūkininkui dar kartą neskiriama pagalba, kurios suma ne didesnė kaip skirtumas tarp deklaruotų gyvulių skaičiaus ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiaus. ►M7 Ta suma išskaitoma iš pagalbos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nurodytų pagalbos schemų, į kurias ūkininkas turi teisę pagal paraiškas, kurias jis paduoda per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais aptikta neatitiktis. ◄ Jei sumos nepakanka visiškai pagalbos išmokų užskaitai, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

1. Jeigu, pateikus pagalbos paraiškas pagal pagalbos už avis (ožkas) schemą, nustatomas skirtumas tarp deklaruoto ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatyto gyvulių skaičiaus, 59 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis, pradedant pirmuoju gyvuliu, su kuriuo yra susiję nustatyti pažeidimai.

2. Nustačius, kad avių pieną ir jo produktus pardavinėjantis avių augintojas nedeklaravo paduotos paraiškos priemokai, pagalbos suma, į kurią jis turi teisę, mažinama iki priemokos sumos, mokamos avių augintojams, parduodantiems avių pieną ir jo produktus, iš jos atėmus tos sumos ir visos priemokos už avis sumos skirtumą.

3. Jei paraiškose papildomoms priemokoms gauti nustatoma, kad mažiau nei 50 % žemės ūkiui naudojamo ūkio ploto yra Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 114 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietovėse, papildoma priemoka nemokama, o priemoka už avis ir ožkas mažinama 50 % papildomos priemokos dydžio suma.

4. Nustačius, kad žemės ūkiui naudojamo ūkio ploto, esančio Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 X priede išvardytose vietovėse, procentinė dalis mažesnė negu 50 %, priemoka už ožkas nemokama.

5. Nustačius, kad sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas praktikuojantis ūkininkas, pateikęs paraišką dėl papildomos priemokos, mažiausiai 90 dienų neganė 90 % savo gyvulių plotuose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 114 straipsnio 2 dalies b punkte, papildoma priemoka jam nemokama, o priemoka už aveles ar ožkas mažinama 50 % papildomos priemokos dydžio suma.

6. Nustačius, kad straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodyti pažeidimai padaryti sąmoningai, atsisakoma išmokėti visą tose straipsnio dalyse nurodytą pagalbos sumą.

Tokiu atveju ūkininkui dar kartą neskiriama šios sumos dydžio pagalba. ►M7 Ta suma išskaitoma iš pagalbos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nurodytų pagalbos schemų, į kurias ūkininkas turi teisę pagal paraiškas, kurias jis paduoda per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais aptikta neatitiktis. ◄

7. Ir aveles, ir ožkas laikančio ir turinčio teisę į tokio pat lygio priemokas ūkininko laikomi gyvuliai priskiriami tai pačiai grupei, jei patikrinimo vietoje metu nustatoma, kad bandą sudaro skirtingas kiekvienos veislės gyvulių skaičius.

59 ir 60 straipsniuose numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomas tais atvejais, kai dėl natūralių aplinkybių įtakos gyvulių bandai ūkininkas negali įvykdyti savo įsipareigojimo laikyti gyvulius, kuriems prašoma skirti pagalbą išlaikymo laikotarpiu, jeigu jis per dešimt darbo dienų raštu informavo kompetentingą instituciją apie bet kokį nustatytą gyvulių skaičiaus sumažėjimą.

Nepažeidžiant faktinių aplinkybių, į kurias atskirais atvejais reikia atsižvelgti, kompetentingos institucijos pirmiausia gali pripažinti toliau nurodytus natūralių aplinkybių, susijusių su gyvulių banda, atvejus:

►M7 Paaiškėjus, kad skerdykla dėl didelio aplaidumo arba sąmoningai pateikė suklastotą deklaraciją ar pažymėjimą Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 121 straipsnyje numatytai skerdimo priemokai gauti, susijusi valstybė narė taiko atitinkamas nacionalines sankcijas. ◄ Jeigu tokie pažeidimai nustatomi antrą kartą, iš šios skerdyklos ne trumpiau kaip vieneriems metams atimama teisė išduoti galiojančias deklaracijas arba pažymėjimus priemokoms išmokėti.

Papildomų išmokų, kurios bus skiriamos už Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnyje numatytą tam tikrų ūkininkavimo metodų įgyvendinimą ir kokybiškos produkcijos gamybą, ir to reglamento 119 ir 133 straipsniuose numatytų papildomų išmokų atveju valstybės narės numato sumažinimus ir neskyrimus, kurie iš esmės yra lygiaverčiai šioje antraštinėje dalyje numatytiems sumažinimams ir neskyrimams.

50 straipsnis, 51 straipsnio 1 dalis ir 53 straipsnis nustatytų išvadų dėl pagalbos paraiškų priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms atžvilgiu taikomi tiek, kiek sąvoka „plotas“ suprantama kaip „individualus referencinis kiekis“, o „nustatytas plotas“ – kaip „nustatytas individualus referencinis kiekis“.

Jeigu Reglamento (EB) Nr. 1973/2004 22 straipsnyje nurodytu atveju iki paraiškos pateikimo galutinės datos asmuo nepradeda gamybinės veiklos, nustatytas individualus referencinis kiekis laikomas nuliniu. ►M7 Neskirtos pagalbos sumą atitinkanti suma išskaičiuojama iš pagalbos išmokų, skiriamų pagal bet kurią iš Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nustatytų pagalbos schemų, ir į kurias asmuo turi teisę pagal paraiškas, pateiktas per kalendorinius metus, einančius po kalendorinių metų, kuriais padaromos šios išvados. ◄

2. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkininko, kuris pats nesilaikė nustatytų reikalavimų ir pažeidimo nustatymo metu buvo atsakingas už ūkį, plotą, gamybos vienetą ar atitinkamą gyvulį, veikimas ar neveikimas yra tiesiogiai priskiriamas konkrečiam ūkininkui. Jei po to, kai pažeidimai ėmė išaiškėti, ūkis, plotas, gamybos vienetas ar atitinkamas gyvulys buvo perduotas ūkininkui, perėmėjas taip pat laikomas atsakingu, jei jis padarė pažeidimą ir jį galima buvo pagrįstai priskirti jam.

3. Jei už skirtingų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte numatytų tiesioginių išmokų schemų vadybą atsako daugiau negu viena mokėjimo agentūra, valstybės narės imasi būtinų tinkamam šio skyriaus nuostatų laikymuisi užtikrinti priemonių, ypač tokių, kurios užtikrintų, kad visoms tiesioginių išmokų schemoms, kuriose dalyvauja ūkininkas, būtų taikoma vienoda išmokų sumažinimo norma.

4. Neatitikimai laikomi „nustatytais“ tuomet, jei jie nustatomi kokių nors patikrinimų, atliekamų pagal šio reglamento nuostatas, metu arba kai į juos kokiu nors kitokiu būdu atkreipiamas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys.

1. Nepažeidžiant 71 straipsnio, jei nustatoma, kad pažeidimai padaryti dėl ūkininko aplaidumo, sumažinimas taikomas visai sumai tiesioginių išmokų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte, skirtų arba skirtinų pagal pagalbos paraiškas, kurias ūkininkas yra pateikęs ar pateiks tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomos šios išvados. Paprastai sumažinimas sudaro 3 % visos sumos.

Tačiau remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pateiktu kontrolės ataskaitos, parengtos pagal 48 straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinimu, mokėjimo agentūra gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 1 % arba padidinti iki 5 % visos sumos arba 48 straipsnio 1 dalies c punkto antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais išmokų nemažinti visiškai.

2. Jei nustatytas daugiau negu vienas tos pačios srities kryžminį paramos susiejimą reglamentuojančio teisės akto ar standarto neatitikimas, tokie neatitikimai, nustatant pagal straipsnio 1 dalį numatytus sumažinimus, laikomi kaip vienas neatitikimas.

3. Jei nustatytas daugiau negu vienas skirtingų kryžminio paramos susiejimo sričių neatitikimas, 1 dalyje numatytas sumažinimas kiekvienu neatitikimo atveju nustatomas individualiai.

Tačiau standarto neatitikimas, kuris taip pat yra reikalavimo dalis, sudaro vieną neatitikimą.

Gauti sumažinimų procentai sudedami. Tačiau maksimalus sumažinimas negali viršyti 5 % visos straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros sumos.

4. Nepažeidžiant 67 straipsnyje minėtų sąmoningų padarytų neatitikimų atvejų, nustačius pakartotiną neatitikimą, straipsnio 1 dalyje nustatytas už pirmą kartą aptiktą neatitikimą sumažinimas jo pirmo pasikartojimo atveju dauginamas iš daugiklio 3. Todėl mokėjimo agentūra tokiu atveju, kai už pirmą kartą nustatytą neatitikimą sumažinimas buvo nustatytas pagal straipsnio 2 dalį, nustato tokį sumažinimo procentą, kuris būtų taikomas už pirmą kartą nustatytą atitinkamo reikalavimo ar standarto neatitikimą.

Jei nustatomi tolesni pasikartojantys neatitikimai, kiekvienu tokiu nustatytu atveju sumažinimui, nustatytam už ankstesnį pasikartojantį neatitikimą, taikomas daugiklio 3 sumažinimo koeficientas. Tačiau maksimalus sumažinimas negali viršyti 15 % visos straipsnio 1 dalyje numatytos sumos.

Pasiekus maksimalią 15 % sumažinimo ribą, mokėjimo agentūra informuoja atitinkamą ūkininką, kad tokį patį neatitikimą nustačius dar kartą, jo veiksmai bus laikomi sąmoningais pažeidimais, kaip apibrėžta 67 straipsnyje. Jei po to vis tiek randama neatitikimų, sumažinimo procentas nustatomas dauginant ankstesnio padauginto sumažinimo rezultatą, jei įmanoma, neviršijant antrosios pastraipos paskutiniame sakinyje numatytos 15 % ribos, iš daugiklio 3.

5. Jeigu neatitikimas nustatomas dar kartą kartu su kitu neatitikimu ar kitu pakartotiniu neatitikimu, gauti sumažinimo procentai sudedami. Nepažeidžiant 4 dalies trečiosios pastraipos, maksimalus sumažinimas negali viršyti 15 % visos 1 dalyje nurodytos bendros sumos.

1. Nepažeidžiant 71 straipsnio, jei nustatytas pažeidimas buvo padarytas ūkininko sąmoningai, 66 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytai visai sumai taikytinas sumažinimas paprastai sudaro 20 % visos sumos.

Tačiau mokėjimo agentūra, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pateiktu patikrinimo ataskaitos, parengtos pagal 48 straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinimu, gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 15 % visos sumos arba, tam tikrais atvejais, padidinti iki 100 % visos sumos.

2. Jei sąmoningas pažeidimas susijęs su konkrečia pagalbos schema, atitinkamais kalendoriniais metais ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje pagalbos schemoje.

Jei nustatytų pažeidimų masto, sunkumo ar pastovumo laipsnis ypatingai didelis arba nustatyti pakartotini sąmoningi pažeidimai, ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje pagalbos schemoje dar ir kitais kalendoriniais metais.

1. I skyriuje numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomi, jeigu ūkininkas pateikė iš esmės teisingą informaciją arba jeigu, jis gali įrodyti, kad yra nekaltas.

2. I skyriuje numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomas pagalbos paraiškos dalims, apie kuriose esančias arba po paraiškos pateikimo atsiradusias klaidas ūkininkas raštu praneša kompetentingai institucijai, jeigu pastaroji ūkininko nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir jeigu kompetentinga institucija dar nebuvo pranešusi ūkininkui apie bet kokius paraiškoje nustatytus pažeidimus.

Gavus iš ūkininko informaciją, kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, pagalbos paraiška tikslinama atsižvelgiant į esamą padėtį.

Nuo paraiškos skirti pagalbą galvijams pateikimo datos, klaidoms ir praleidimams kompiuterinės galvijų duomenų bazės įrašuose taikomas 68 straipsnis.

Pagalbos paraiškose nenurodytų galvijų atžvilgiu tas pats taikoma šios antraštinės dalies II skyriuje numatytam pagalbos sumažinimui ar jos neskyrimui.

Valstybės narės gali nuspręsti neskirti pagalbos, jeigu pagal vieną pagalbos paraišką išmokama suma ne didesnė kaip 100 eurų.

1. Kai nesilaikymas taip pat yra laikomas pažeidimu ir todėl yra svarbus sumažinimo arba neskyrimo taikymui pagal IV antraštinės dalies I ir II skyrius:

Pirmoje pastraipoje nurodyti pagalbos sumažinimo arba neskyrimo atvejai taikomi laikantis 71a straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros.

2. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2988/95 ( 25 ) 6 straipsnį šiame reglamente numatyti pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo atvejai nepažeidžia nacionalinių sankcijų pagal bet kokias kitas Bendrijos arba nacionalinės teisės aktų nuostatas.

1. Ūkininkui mokėtinos išmokos sumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede pateiktą paramos schemą apskaičiuoja valstybės narės, remdamosi atitinkamoje paramos schemoje nurodytomis sąlygomis ir prireikus atsižvelgdamos į pagrindinio ploto, didžiausio garantuoto ploto arba gyvulių, už kuriuos gali būti skirta priemoka, perviršį.

2. Kiekvienai pagalbos schemai pagalbos sumažinimo arba neskyrimo atvejai dėl pažeidimų, pavėluoto paraiškos pateikimo, nedeklaruotų sklypų, biudžeto viršutinių ribų viršijimo, moduliavimo, finansinės drausmės ir kompleksinio paramos susiejimo nepaisymo prireikus vykdomi tokiu būdu ir tokia seka:

1. Informaciją apie Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 40 straipsnio 4 dalyje apibrėžtus force majeure ir išskirtinių aplinkybių atvejus ūkininkas kompetentingai institucijai perduoda raštu per dešimt darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, kartu pateikdamas institucijai pakankamus susijusius įrodymus.

1. Jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį.

2. ►M7 Valstybės narės gali nuspręsti, kad neteisingai sumokėta suma susigrąžinama ją išskaitant iš bet kurių išankstinių mokėjimų arba išmokų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III, IV ir IVa antraštinėse dalyse nurodytas pagalbos schemas, ūkininko gautų nuo sprendimo dėl susigrąžinimo priėmimo dienos. ◄ Tačiau ūkininkas gali grąžinti minėtą sumą, nelaukdamas išskaitymo.

3. Palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį, praėjusį nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo ūkininkui iki jos grąžinimo arba išskaitymo.

Taikytina palūkanų norma skaičiuojama, laikantis nacionalinių teisės aktų, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas.

4. Straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu išmoka buvo netinkamai skirta dėl kompetentingos arba kitos institucijos padarytos klaidos ir jeigu tokios klaidos ūkininkas pagrįstai galėjo neaptikti.

Tačiau, jeigu klaida yra susijusi su faktiniais elementais, kurie yra svarbūs atitinkamai išmokai skaičiuoti, pirmoji pastraipa taikoma tiktai tuomet, jei apie sprendimą dėl susigrąžinimo nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo išmokėjimo datos.

5. Straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų.

Tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai.

6. Sumoms, grąžintinoms pagal IV antraštinės dalies 21 straipsnyje nurodytas pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo taisykles, nustatomas ketverių metų senaties terminas.

8. Valstybės narės gali nuspręsti neišieškoti vienam ūkininkui ir vienam priemokos skyrimo laikotarpiui skirtų 100 eurų ar mažesnių sumų, neįskaitant palūkanų, jeigu valstybių narių nacionalinės teisės aktais numatyta tokiais atvejais išmokų nesusigrąžinti.

Jei palūkanų sumas būtina susigrąžinti, neatsižvelgiant į tai, kad pačios netinkamai išmokėtos sumos nesusigrąžinamos, laikydamosi tokių pačių sąlygų, valstybės narės gali nuspręsti neišieškoti 50 eurų dydžio ar mažesnių palūkanų sumų.

1. Jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 795/2004 ūkininkams skyrus teises į išmokas yra nustatoma, kad tam tikros teisės į išmokas buvo skirtos nepagrįstai, atitinkamas ūkininkas turi nepagrįstai skirtą teisę perduoti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnyje nurodytam nacionaliniam rezervui.

Jei minėtas ūkininkas perleido teises į išmokas kitiems ūkininkams, jų perėmėjams taip pat galioja šio straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatytas įpareigojimas, atsižvelgiant į jiems perleistų išmokų kiekį, jei ūkininkas, kuriam pirmiausia jos buvo paskirtos, neturi pakankamai teisių į išmokas.

2. Jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 795/2004 ūkininkams suteikus teises į išmokas yra nustatoma, kad teisių į išmokas vertė yra pernelyg didelė, ta vertė atitinkamai patikslinama. Šis patikslinimas taip pat atliekamas teisėms į išmokas, kurios jau perleistos kitiems ūkininkams. Sumažinimo vertė turi būti grąžinta į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnyje nurodytą nacionalinį rezervą.

Laikoma, kad teisės į išmokas buvo skirtos ab initio pagal vertę, gautą po patikslinimo.

3. Jeigu ūkininkas kurias nors teises į išmokas perleido, neatsižvelgdamas į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 46 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos nuostatas, laikoma, kad teisių perleidimas neįvyko.

4. Nepagrįstai išmokėtos išmokos turi būti grąžinamos pagal 73 straipsnio nuostatas.

2. Perduodant visą vieno ūkininko ūkį kitam ūkininkui, nuo pagalbos paraiškos pateikimo iki visiško visų pagalbos skyrimo reikalavimus įvykdymo, perdavėjui už perduotą ūkį pagalba neskiriama.

4. Perėmėjui informavus kompetentingą instituciją apie ūkio perdavimą ir paprašius skirti pagalbą pagal straipsnio 3 dalies a punktą:

5. Kai pagalbos paraiška pateikiama atlikus pagalbai skirti būtinus veiksmus ir visą ūkininko ūkį perdavus kitam ūkininkui, kai minėti veiksmai jau pradėti vykdyti, bet dar neįvykdytos visos pagalbos skyrimo sąlygos, pagalba perėmėjui gali būti skiriama, jeigu įvykdomos straipsnio 3 dalies a ir b punktų sąlygos. Tokiu atveju taikomas straipsnio 4 dalies b punktas.

6. Valstybės narės tam tikrais atvejais gali nuspręsti skirti pagalbą perdavėjui. Šiuo atveju:

7. Jei vienas ūkininkas perduoda kitam visą ūkį Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 3 dalyje nurodytu laikotarpiu, perėmėjas gali pateikti paraiškas išmokoms už atitinkamus sklypus pagal bendrosios išmokos schemą gauti.

1. Valstybės narės imasi visų tolesnių tinkamam integruotos sistemos taikymui užtikrinti būtinų priemonių ir teikia savitarpio pagalbą, reikalingą šiame reglamente nustatytiems patikrinimams atlikti. Todėl tais atvejais, kai šiame reglamente nenumatyta atitinkamai sumažinti pagalbą arba jos neskirti, valstybės narės gamintojams ar kitiems rinkos dalyviams, tokiems kaip skerdykloms arba asociacijoms, dalyvaujančioms pagalbos skyrimo procedūroje, gali numatyti atitinkamas nacionalines sankcijas, kad užtikrintų kontrolės reikalavimų, tokių kaip ūkio bandos registro tvarkymas arba informacijos perdavimo įsipareigojimų vykdymas, laikymąsi.

2. Valstybės narės viena kitai padeda užtikrinti veiksmingą kontrolę ir pateiktų dokumentų autentiškumo ir (arba) duomenų, kuriais keičiamasi, tikslumo tikrinimą.

1. ►M7 Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai praėjusių kalendorinių metų bendrosios išmokos ir kitų susijusių pagalbos schemų, priemokų už gyvulius ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143ba straipsnyje nustatytų atskirų išmokų už cukrų ataskaitą, kurioje visų pirma nurodoma ši informacija: ◄

Siųsdamos Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytą ataskaitą, valstybės narės taip pat nurodo bendrą pagal integruotos sistemos pagalbos schemas paramą gavusių ūkininkų skaičių ir patikrinimų, susijusių su kompleksiniu susiejimu pagal III antraštinės dalies III skyrių, rezultatus.

2. Be to, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 31 d. valstybės narės išsiunčia Komisijai pranešimą, kuriame nurodoma kokią visos žemės ūkio paskirties žemės dalį sudaro žemė, kurioje yra daugiametė ganykla, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje. Be to, ne vėliau kaip iki 2005 m. spalio 31 d. valstybės narės išsiunčia Komisijai pranešimą, kuriame nurodoma 2003 referenciniais metais žemės, kurioje buvo daugiametė ganykla, dalis, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje.

3. Išimtiniais atvejais valstybės narės, susitarusios su Komisija, gali nukrypti nuo straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų datų.

4. Kompiuteriniai duomenys, numatyti pagal integruotą sistemą, naudojami patvirtinti sektorių taisyklėse nustatytai informacijai, kurią valstybės narės privalo siųsti Komisijai.

Sumažinimo suma pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 straipsnį apskaičiuojama remiantis tiesioginių išmokų, kurias ūkininkai turi teisę gauti, sumomis pagal šio reglamento 71a straipsnyje nustatytą procedūrą arba, jei pagalbos schemos yra išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede, bet joms netaikomos to reglamento III arba IV antraštinės dalys, pagal taikomus konkrečius teisės aktus.

Likusių sumų paskirstymas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, rengiamas pagal kiekvienos valstybės narės žemės ūkio plotų ir užimtumo žemės ūkyje dalis, atitinkamai sudarančias 65 ir 35 %

Kiekvienos valstybės narės žemės ūkio ploto ir užimtumo žemės ūkyje dalis tikslinama pagal tenkančio vienam asmeniu bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, išreikštą perkamosios galios standartu, naudojant vieną trečdalį valstybių narių vidurkio, kuriam taikomas moduliavimas, skirtumą.

Šiam tikslui naudojamasi šiais pagrindiniais duomenimis, pagrįstais 2003 m. rugpjūčio mėn. Eurostato turima informacija:

Siekiant nustatyti, ar pasiekta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 12 straipsnyje nurodyta 5 000 EUR riba, reikia atsižvelgti į visą tiesioginių išmokų sumą, kuri turėtų būti išmokėta prieš taikant bet kokį sumažinimą dėl moduliavimo pagal reglamento 10 straipsnį arba, jei pagalbos schemos yra išvardytos reglamento I priede, bet joms netaikomos šio reglamento III arba IV antraštinės dalys, pagal taikomus konkrečius teisės aktus.

Tačiau, jei ūkininkui tiesioginės išmokos neskiriamos dėl nustatytų pažeidimų ar pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimo, papildomos pagalbos sumos jam taip pat neskiriamos.

2. Ne vėliau kaip iki spalio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai visą praeitais metais paskirtos papildomos pagalbos sumą.

1. Reglamentas (EB) Nr. 2419/2001 panaikinamas. Tačiau jis toliau taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda iki 2005 m. sausio 1 d.

Tais atvejais, kai išmokų sumos mažinamos taikant užskaitas, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 32 straipsnio 2 dalies antrąja pastraipa, 33 straipsnio antrąja pastraipa, 34 straipsnio 2 dalimi, 35 straipsnio 3 dalies paskutiniu sakiniu, 38 straipsnio 2 dalies trečiąja pastraipa, 38 straipsnio 4 dalies antrąja pastraipa ir 40 straipsnio 1 ir 6 dalimis, bet iki šio reglamento įsigaliojimo dienos negali būti visiškai užskaitomos, likusioji sumos dalis užskaitoma kaip išmoka, skiriama pagal šiame reglamente numatytą bet kurią iš pagalbos schemų, su sąlyga, kad nėra pasibaigęs numatytas užskaitos taikymo laikotarpis.

Jeigu valstybė narė įveda bendrosios išmokos schemą po 2005 metų, tais atvejais, kai taikytini sumažinimai išskaičiuojant sumas pagal 59 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir 59 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, bet iki bendrosios išmokos schemos įsigaliojimo dienos negali būti išskaičiuojamos visos sumos, likusioji sumos dalis išskaičiuojama iš išmokų, skiriamų pagal bet kurią šiame reglamente numatytą pagalbos schemą tuo atveju, kai nėra pasibaigęs nustatytas išskaičiavimo taikymo laikotarpis.

2. Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 2419/2001 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą koreliacijos lentelę.

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

BENDRIJOJE TAIKOMAS Δ9 TETRAHIDROKANABINOLIO KIEKIO KANAPIŲ VEISLĖSE KIEKYBINIO NUSTATYMO METODAS

Šiuo metodu siekiama nustatyti Δ9 tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekį kanapių veislėse (Canabis sativa L.). Kur tinka, metodas apima toliau aprašytas A ir B procedūras.

Šis metodas grindžiamas kiekybiniu Δ9 THC nustatymu dujų chromatografijos (toliau – DCH) būdu po ekstrahavimo su tinkamu tirpikliu.

A procedūra taikoma augalams tikrinti, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 26 straipsnio 2 dalies a punkte.

B procedūra taikoma Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 33 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

Kiekvienas mėginys, stengiantis jo nesutraiškyti, dedamas į medžiaginį arba popierinį maišelį ir siunčiamas į laboratoriją analizei.

Valstybė narė gali numatyti antro mėginio paėmimo galimybę, kurio prireiktų pakartotinei analizei atlikti. Antrąjį mėginį laiko augintojas arba už analizės atlikimą atsakinga įstaiga.

Mėginius pradedama džiovinti kiek įmanoma anksčiau, bet kokiu atveju nepraėjus daugiau kaip 48 valandoms, naudojant bet kurį džiovinimo metodą, žemesnėje negu 70 °C temperatūroje. Mėginiai turėtų būti išdžiovinami iki pastovaus svorio, o mėginių drėgnumas svyruoja nuo 8 % iki 13 %

Išdžiovinti mėginiai nesutraiškant jų laikomi žemesnėje negu 25 °C temperatūroje, tamsioje vietoje.

Nuo išdžiovintų mėginių pašalinami didesni negu 2 mm dydžio stiebeliai ir sėklos.

Išdžiovinti mėginiai sugrūdami iki vidutiniškai smulkių miltelių (turi išbyrėti pro 1 mm skersmens sietelio skylutes).

Milteliai gali būti laikomi 10 savaičių žemesnėje negu 25 °C temperatūroje, tamsioje vietoje.

Atsveriama 100 mg tyrinio miltelių, dedama į centrifugą, įpilama 5 ml ekstrahento, turinčio vidinio etaloninio tirpalo.

20 minučių dedama į ultragarsinę vonią. Penkioms minutėms įjungiama centrifuga 3000 apsisukimų per minutę greičiu, tada pašalinamas paviršinis THC tirpalas. Tirpalas įšvirkščiamas į chromatografą ir atliekama kiekybinė analizė.

Išvados išreiškiamos dviejų dešimtųjų tikslumu gramais Δ9 THC 100 gramų analizės mėginio, išdžiovinto iki pastovaus svorio. Taikoma 0,03 g 100 g paklaida.

PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ, KURIOS ATITINKA TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ SKYRIMO REIKALAVIMUS, VEISLĖS

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2419/2001	Šis reglamentas
1 straipsnis	–
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnis	5 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	6 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 2 dalis	14 straipsnio 4 dalis
5 straipsnis	8 straipsnis
6 straipsnis	–
7 straipsnis	–
8 straipsnis	15 straipsnis
9 straipsnis	–
10 straipsnis	16 straipsnis
11 straipsnis	18 straipsnis
12 straipsnis	19 straipsnis
13 straipsnis	21 straipsnis
14 straipsnis	22 straipsnis
15 straipsnis	23 straipsnio 1 dalis
16 straipsnis	24 straipsnis
17 straipsnio 1 dalis	25 straipsnio 1 dalis
17 straipsnio 2 dalis	25 straipsnio 2 dalis
17 straipsnio 3 dalis	23 straipsnio 2 dalis
18 straipsnis	26 straipsnis
19 straipsnis	27 straipsnis
20 straipsnis	28 straipsnis
21 straipsnis	29 straipsnis
22 straipsnis	30 straipsnis
23 straipsnis	32 straipsnis
24 straipsnis	34 straipsnis
25 straipsnis	35 straipsnis
26 straipsnis	36 straipsnis
27 straipsnis	37 straipsnis
28 straipsnis	38 straipsnis
29 straipsnis	39 straipsnis
30 straipsnis	49 straipsnis
31 straipsnio 1 dalis	50 straipsnio 1 dalis
31 straipsnio 2 dalis	50 straipsnio 3 dalis
31 straipsnio 3 dalis	50 straipsnio 6 dalis
31 straipsnio 4 dalis	50 straipsnio 7 dalis
32 straipsnis	51 straipsnis
33 straipsnis	53 straipsnis
34 straipsnis	55 straipsnis
35 straipsnis	56 straipsnis
36 straipsnis	57 straipsnis
37 straipsnis	58 straipsnis
38 straipsnis	59 straipsnis
39 straipsnis	–
40 straipsnis	60 straipsnis
41 straipsnis	61 straipsnis
42 straipsnis	62 straipsnis
43 straipsnis	63 straipsnis
44 straipsnis	68 straipsnis
45 straipsnis	69 straipsnis
46 straipsnis	70 straipsnis
47 straipsnis	71 straipsnis
48 straipsnis	72 straipsnis
49 straipsnis	73 straipsnis
50 straipsnis	74 straipsnis
51 straipsnis	75 straipsnis
52 straipsnis	76 straipsnis
53 straipsnis	–
54 straipsnis	–

( 1 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).

( 2 ) OL L 327, 2001 12 12, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 118/2004 (OL L 17, 2004 1 24, p. 7).

( 3 ) OL L 204, 2000 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir pakeitimų Europos Sąjungos steigimo sutartyse – II priedas: Sąrašas, į kurį daroma nuoroda Stojimo akto 20 straipsnyje – 6. Žemės ūkis – B. Veterinarijos ir fitosanitarijos teisės aktai – I. Veterinarijos teisės aktai (OL L 236, 2003 9 23, p. 381).

( 23 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1783/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 70).

( 24 ) OL L 74, 2002 3 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 963/2003 (OL L 138, 2003 6 5, p. 32).

( 30 ) Tik Lenkijoje, kaip leidžiama Komisijos sprendimu 2004/297/EB (OL L 97, 2004 4 1, p. 66).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 239/2005 2005 m. vasario 11 d.	L 42	3	12.2.2005
M2	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 436/2005 2005 m. kovo 17 d.	L 72	4	18.3.2005
►M3	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1954/2005 2005 m. lapkričio 29 d.	L 314	10	30.11.2005
►M4	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2184/2005 2005 m. gruodžio 23 d.	L 347	61	30.12.2005
►M5	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 263/2006 2006 m. vasario 15 d.	L 46	24	16.2.2006
►M6	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 489/2006 2006 m. kovo 24 d.	L 88	7	25.3.2006
►M7	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 659/2006 2006 m. balandžio 27 d.	L 116	20	29.4.2006