2003R2287 — LT — 09.11.2004 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
iš dalies keičiamas:
▼B
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2287/2003
2003 m. gruodžio 19 d.
nustatantis 2004 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2003 m. Stojimo aktą (
1
), ypač jo 24 straipsnį, VI, VIII, IX ir XII priedus,
atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (
2
), ypač jo 20 straipsnį,
atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/98, nustatantį tam tikras žvejybos apsaugos ir kontrolės priemones Antarktidoje (
3
), ypač jo 21 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1)
|
Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje nustatoma, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto sudarytą ataskaitą, imtųsi būtinų priemonių naudojimuisi vandenimis bei ištekliais ir tausojančiai žvejybai užtikrinti.
|
|
(2)
|
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo žvejybos rajonui arba žvejybos rajonų grupei nustatyti bendrus leistinus sugavimus (TAC). Bendrosios žvejybos galimybės valstybėms narėms ir trečiosioms šalims turėtų būti suteikiamos pagal minėto reglamento 20 straipsnyje nustatytus kriterijus.
|
|
(3)
|
Turėtų būti nustatytos specialios žvejybos operacijų vykdymo sąlygos, kad būtų veiksmingai valdomas bendras leistinas sugavimas ir kvotos.
|
|
(4)
|
Bendrijos lygiu būtina nustatyti tam tikrus žvejybos valdymo principus ir procedūras, kad valstybės narės galėtų užtikrinti su jų vėliava plaukiojančių laivų valdymą.
|
|
(5)
|
Pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (
4
), 2 straipsnį būtina nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente numatytos įvairios priemonės.
|
|
(6)
|
Pagal sutartyse arba protokoluose dėl žvejybos santykių numatytą tvarką Bendrija dėl žvejybos teisių tarėsi su Norvegija (
5
), Farerų salomis (
6
), Grenlandija (
7
), Islandija (
8
), Latvija (
9
), Lietuva (
10
) ir Estija (
11
).
|
|
(7)
|
Pagal 1994 m. Stojimo akto 124 straipsnį Švedijos ir Suomijos su trečiosiomis šalimis sudarytus žvejybos susitarimus valdo Bendrija. Pagal šiuos susitarimus Bendrija konsultavosi su Lenkija.
|
|
(8)
|
Pagal 2003 m. Stojimo aktą Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos žvejybos galimybių nuostatos turi atitikti Stojimo sutartį nuo stojimo dienos. Tačiau tas pats pagrindas skiriant žvejybos galimybes turėtų būti taikomas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki stojimo dienos.
|
|
(9)
|
Bendrija yra kelių regioninių žvejybos organizacijų narė. Tos žvejybos organizacijos rekomendavo tam tikrų rūšių žuvų žvejybą riboti ir nustatyti kitas apsaugos taisykles. Dėl to Bendrija turėtų įgyvendinti tas rekomendacijas.
|
|
(10)
|
Metiniame Tarptautinės komisijos dėl Atlanto tuno apsaugos (ICCAT) susirinkime ji priėmė lenteles, nurodančias ICCAT šalis, kurios neišnaudoja bendrųjų žvejybos galimybių arba jas viršija. Atsižvelgdama į šiuos dalykus, ICCAT priėmė sprendimą, nurodydama, kad 2002 m. Europos bendrija viršijo jai skirtą kelių išteklių kvotą.
|
|
(11)
|
Kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų Bendrijos kvotų pakeitimų, neišnaudotas kvotas privaloma skirstyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės neišnaudotus kvotos kiekius ir nekeičiant skirstymo būdo, nustatyto šiame reglamente metiniam bendram leistinam sugavimui padalinti.
|
|
(12)
|
Naudojantis bendrosiomis žvejybos galimybėmis turėtų būti laikomasi šiam tikslui skirtų Bendrijos teisės aktų, ypač 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1381/87, nustatančio išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles (
12
), 1983 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių sugavimus registravimo taisykles (
13
), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (
14
), 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1626/94, nustatančio tam tikras technines priemones žuvų ištekliams išsaugoti Viduržemio jūroje (
15
), 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1627/94, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (
16
), Reglamento (EB) Nr. 66/98, 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 88/98, nustatančio tam tikras technines Baltijos jūros, Belts ir Sound vandenyse esančių žuvies išteklių išsaugojimo priemones (
17
), 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (
18
) ir 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1434/98, nustatančio sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams (
19
).
|
|
(13)
|
Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos 2004 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos žvejybai taikomos kontrolės priemonės ir techninės sąlygos.
|
|
(14)
|
Būtina priimti Bendrijos nuostatas dėl žvejybos Rygos įlankoje pagal 2003 m. Stojimo akte nustatytas rekomendacijas. Tikslinga nustatyti įsipareigojimą turėti specialių žvejybos leidimą, jeigu pageidaujama naudotis tais vandenimis.
|
|
(15)
|
Amerikos tropikų tuno komisija (IATTC) 2003 m. spalio mėn. vykusiame susitikime nusprendė specialiai nutraukti žvejybą gaubiamaisiais tinklais žvejojančiu laivynu ir priėmė technines priemones dėl visų sugavimų laikymo laive ir nuostatas dėl priegaudos bei jūros vėžlių. Nors Bendrija nėra šios organizacijos narė, būtina taikyti tuos žvejybos apribojimus, kad būtų užtikrinamas tausojantis tos žuvies išteklių valdymas.
|
|
(16)
|
Išteklių, kurių atkūrimo planus galima įgyvendinti jau 2004 m., bendri leistini sugavimai turėtų atitikti tuose planuose nustatytas atkūrimo strategijas. Ištekliams, kurių atkūrimo planų negalima įgyvendinti 2004 m., turėtų būti taikomas labiau ribojamasis trumpalaikis valdymas.
|
|
(17)
|
Kol bus priimti atkūrimo planai ir įgyvendintos tuose planuose numatytos pastangų valdymo programos, laikinąsias pastangų valdymo programas būtina taikyti bent sparčiausiai nykstantiems ištekliams, kuriems Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) rekomenduoja 2004 m. nulinį bendrą leistiną sugavimą.
|
|
(18)
|
Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, pramoninės tobinių žvejybos ICES IV parajonyje (Skagerako sąsiauris ir Šiaurės jūra) žvejybos pastangai valdyti būtina taikyti laikinąją sistemą.
|
|
(19)
|
Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija (NAFO) 25 metiniame susirinkime, vykusiame 2003 m. rugsėjo 15–19 d. d., priėmė juodojo oto išteklių atkūrimo planą NAFO 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate. Plane numatoma sumažinti bendro leistino sugavimo lygį iki 2007 m. ir imtis papildomų priemonių to plano veiksmingumui užtikrinti. Dėl to tas priemones būtina įgyvendinti jau nuo 2004 m., kol bus priimtas Tarybos reglamentas, įgyvendinantis daugiametes priemones juodojo oto ištekliams atkurti.
|
|
(20)
|
Kad būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos Bendrija prisiėmė kaip Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (CCAMLR) šalis, įskaitant įsipareigojimą taikyti CCAMLR komisijos priimtas priemones, turėtų būti laikomasi tos komisijos 2003–2004 m. sezonui nustatytų bendrų leistinų sugavimų ir atitinkamų sezono apribojimo datų.
|
|
(21)
|
XXII metiniame susirinkime 2003 m. CCAMLR patvirtino su EB vėliava plaukiojančių laivų dalyvavimą bandomojoje Dissostichus spp. žvejyboje FAO 88.1 ir FAO 48.6 parajoniuose ir nustatė, kad atitinkama žvejybos veikla yra vykdoma atsižvelgiant į sugavimo ir priegaudos apribojimus bei tam tikras specialias technines priemones. Tie apribojimai ir techninės priemonės taip pat turėtų būti taikomi.
|
|
(22)
|
Kad Bendrijos žvejams būtų užtikrinamas pragyvenimo šaltinis, svarbu, jog tais žvejybos rajonais būtų galima naudotis 2004 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į reikalo skubumą, prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių pridėto Protokolo dėl nacionalinių Europos Sąjungos parlamentų vaidmens 1 dalies 3 punkte minėtam šešių savaičių laikotarpiui privaloma taikyti išlygą,
|
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
1 straipsnis
Dalykas
Šis reglamentas 2004 m. nustato tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir specialias tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygas.
Tačiau tam tikriems Antarktidos ištekliams šis reglamentas nustato žvejybos galimybes ir specialias sąlygas IF priede nurodytam laikotarpiui.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas:
a) Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai) ir
b) valstybių narių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (toliau – EB vandenys) su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems ir joje registruotiems žvejybos laivams (toliau – trečiosios šalies laivai).
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente:
a) „žvejybos galimybės“ – tai:
i) bendri leistini sugavimai (TAC) arba laivų, kuriems išduotas leidimas žvejoti, skaičius ir (arba) tų leidimų galiojimo trukmė;
ii) bendrų leistinų sugavimų dalis, kuria gali naudotis Bendrija;
iii) trečiosios šalies vandenyse Bendrijai skirtos kvotos;
iv) valstybėms narėms pagal ii ir iii punktus kaip kvotos skirtos Bendrijos žvejybos galimybės;
v) trečiosioms šalims Bendrijos vandenyse sužvejoti skirtos kvotos;
b) „tarptautiniai vandenys“ – tai jokios valstybės suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausantys vandenys;
c) „NAFO reguliuojamas rajonas“ – tai pakrantės valstybių suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausanti NAFO (Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija) konvencijos rajono dalis;
d) „Skagerako sąsiauris“ – tai rajonas, vakaruose apribotas nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio brėžiama linija, o pietuose – nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio brėžiama linija, ir iš šio taško – iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos;
e) „Kategato sąsiauris“ – tai rajonas, šiaurėje apribotas linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio, ir iš šio taško iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos, o pietuose – nuo Hasenore iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen brėžiama linija;
f) „Šiaurės jūra“ – tai ICES IV parajonis ir ta ICES IIIa kvadrato dalis, kurios neapima c punkte nurodytas Skagerako sąsiaurio apibrėžimas;
g) „trečiasis valdymo rajonas“ – tai ICES 30 ir 31 pakvadračiai ir į šiaurę nuo 59°30′ šiaurės platumos esanti 29 pakvadračio dalis;
h) „Rygos įlanka“ – tai rajonas, vakaruose apribotas nuo Ovisi švyturio (57° 34.1234′ šiaurės platumos, 21° 42.9574′ rytų ilgumos) vakarinėje Latvijos pakrantėje iki Saremos salos Loode kyšulio Southern Rock (57° 57.4760′ šiaurės platumos, 21° 58.2789′ rytų ilgumos) brėžiama linija ir iš ten į pietus iki piečiausio Sorve pusiasalio taško bei tada šiaurės rytų kryptimi išilgai rytinės Saaremos pakrantės ir į šiaurę linija, kuri brėžiama nuo 58°30.0′ šiaurės platumos 23° 13.2′ rytų ilgumos iki 58° 30.0′ šiaurės platumos 23° 41′1 rytų ilgumos;
i) „naujosios valstybės narės“ – tai Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika.
4 straipsnis
Žvejybos zonos
Šiame reglamente:
a) Reglamente (EEB) Nr. 3880/91 apibrėžtos ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos;
b) Reglamente (EB) Nr. 2597/95 apibrėžtos CECAF (Rytų Vidurio Atlanto arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona) zonos;
c) Reglamente (EEB) Nr. 2018/93 apibrėžtos NAFO (Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija) zonos;
d) Reglamente (EB) Nr. 66/98 apibrėžtos CCAMLR (Konvencija dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos) zonos.
II SKYRIUS
BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS
5 straipsnis
Žvejybos galimybės ir paskirstymas
1. Žvejybos galimybės Bendrijos laivams suteikiamos Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse, o žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos I ir II prieduose nustatyta tvarka.
2. Bendrijos laivams, laikantis 9, 16 ir 17 straipsniuose nustatytų sąlygų ir neviršijant I priede nurodytos kvotos, šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Estijos, Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jan Mayeno salą ir Rusijos Federacijos žvejybos zonoje.
3. Komisija nustato, kad stintenės žvejybos galimybės, kuriomis gali naudotis Bendrija V, XIV zonose (Grenlandijos vandenys), yra 70 % Grenlandijai suteiktos bendro leistino stintenės sugavimo dalies, kai tik bus nustatytas bendras leistinas sugavimas. 30 000 tonų perkėlus Islandijai, 10 000 tonų Farerų saloms ir 6 700 tonų Norvegijai, likusiu kiekiu gali naudotis visos valstybės narės.
4. Žydrojo merlango išteklių I–XIV zonose (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys) ir silkių išteklių I bei II zonose (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys) žvejybos galimybes Komisija gali didinti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, jeigu trečiosios šalys neatsakingai valdo tuos išteklius.
6 straipsnis
Specialios nuostatos dėl paskirstymo
Valstybėms narėms I ir II prieduose numatytos žvejybos galimybės paskirstomos nepažeidžiant:
a) žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;
b) paskirtų sužvejoti išteklių perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį;
c) papildomų iškrovimų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;
d) kiekių, kurių panaudojimas atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;
e) pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį atliktų išskaitymų.
7 straipsnis
Kvotos taikymo lankstumas
Ištekliai, kuriems taikomi atsargumo arba analitiniai bendri leistini sugavimai, ištekliai, kuriems turi būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniuose nustatytos kasmetinio lankstumo sąlygos, ir ištekliai, kuriems taikomi pirmiau minėto reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti nuobaudų koeficientai, 2004 m. nustatomi šio reglamento I priede.
8 straipsnis
Sugavimo ir priegaudos iškrovimo sąlygos
1. Išteklių, kuriuos žvejoti yra nustatytos žvejybos galimybės, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, išskyrus jeigu:
a) žuvis sužvejoja kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išeikvota arba
b) žuvis sužvejota iš Bendrijos dalies segmento, kuris kvotomis nebuvo paskirstytas valstybėms narėms, ir ta dalis nebuvo išeikvota; arba
c) visų kitų rūšių žuvys, išskyrus silkes ir skumbres, jeigu jos maišomos su kitų rūšių žuvimis, buvo sužvejotos tinklais, kurių akių dydis pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 straipsnį yra mažesnis nei 32 milimetrai, ir jeigu jos nerūšiuojamos laive arba iškraunant; arba
d) silkių sugavimai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnį; arba
e) tai yra su stauridėmis arba sardinėmis sumaišytos skumbrės, kurių neturi būti daugiau nei 10 % bendro laive laikomų skumbrių, stauridžių ir sardinių svorio ir sugavimai neturi būti surūšiuoti; arba
f) sugavimai buvo sužvejoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 850/98 vykdant mokslinius tyrimus.
2. Visi iškrovimai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal šio straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktus sužvejotus sugavimus.
3. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, kai visos II priede nurodytos žvejybos galimybės yra išeikvotos, žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami sugavimų apribojimai, žvejojantiems laivams draudžiama iškrauti nesurūšiuotus ir turinčius silkių sugavimus.
4. Priegaudų procentas nustatomas ir priegauda į jūrą išleidžiama pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 straipsnį.
9 straipsnis
Naudojimosi galimybės apribojimas
1. Jokiems Bendrijos žvejybos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje, per 12 jūrmylių nuo Norvegijos bazinės linijos. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti per 4 jūrmyles nuo Norvegijos bazinės linijos.
2. Islandijos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse Bendrijos laivams leidžiama žvejoti rajone, kuris apibrėžiamas toliau nurodytas koordinates nuosekliai jungiančiomis tiesiomis linijomis:
Pietvakarių rajonas
1. 63°12′ šiaurės platumos ir 23°05′ vakarų ilgumos per 62°00′ šiaurės platumos ir 26°00′ vakarų ilgumos.
2. 62°58′ šiaurės platumos ir 22°25′ vakarų ilgumos.
3. 63°06′ šiaurės platumos ir 21°30′ vakarų ilgumos.
4. 63°03′ šiaurės platumos ir 21°00′ vakarų ilgumos ir čia 180°00′ pietų platumos.
Pietryčių rajonas
1. 63°14′ šiaurės platumos ir 10°40′ vakarų ilgumos.
2. 63°14′ šiaurės platumos ir 11°23′ vakarų ilgumos.
3. 63°35′ šiaurės platumos ir 12°21′ vakarų ilgumos.
4. 64°00′ šiaurės platumos ir 12°30′ vakarų ilgumos.
5. 63°53′ šiaurės platumos ir 13°30′ vakarų ilgumos.
6. 63°36′ šiaurės platumos ir 14°30′ vakarų ilgumos.
7. 63°10′ šiaurės platumos ir 17°00′ vakarų ilgumos iš čia 180°00′ pietų platumos.
10 straipsnis
Specialios sąlygos dėl Šiaurės jūros silkės
III priede nustatytos priemonės taikomos žvejojant, rūšiuojant ir iškraunant Šiaurės jūroje, Skagerako ir Kategato sąsiauriuose sužvejotas silkes.
11 straipsnis
Kitos techninės ir kontrolės priemonės
Be Reglamente (EB) Nr. 850/98, Reglamente (EB) Nr. 88/98, Reglamente (EB) Nr. 1626/94 ir Reglamente (EB) Nr. 973/2001 nustatytųjų, 2004 m. taikomos IV priede nustatytos techninės priemonės.
Išsamias IV priedo 11 ir 12 punktų įgyvendinimo taisykles galima nustatyti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
12 straipsnis
Žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos
1. 2004 m. sausio 1 d.–2004 m. sausio 31 d. valdant menkės išteklius Skagerako, Kategato sąsiauriuose, Šiaurės jūroje ir į vakarus nuo Škotijos, taikomi Reglamento (EB) Nr. 2341/2002 (
20
) XVII priede nustatyti žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos.
2. 2004 m. vasario 1 d.–2004 m. gruodžio 31 d. valdant menkės išteklius Skagerako, Kategato sąsiauriuose, Šiaurės jūroje ir rytinėje Lamanšo kanalo dalyje, Airijos jūroje ir į vakarus nuo Škotijos taikomi V priede nustatyti žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos.
3. Tobinių išteklius valdant ICES IV parajonyje (Skagerako sąsiauris ir Šiaurės jūra) taikomi VI priede nustatyti žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos.
4. Išsamias VI priedo 6 pastraipos įgyvendinimo taisykles galima nustatyti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
III SKYRIUS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS
13 straipsnis
Leidimas
Su Barbadoso, Estijos, Gvianos, Japonijos, Pietų Korėjos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliava plaukiojantiems laivams ir Farerų salose registruotiems laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse neviršijant I priede nustatytų kvotų ribų ir 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 24 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.
14 straipsnis
Geografiniai apribojimai
Žvejybos laivams, plaukiojantiems:
a) su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios į jūros pusę yra už 12 jūrmylių nuo valstybių narių bazinės linijos Šiaurės jūroje, Kategato sąsiauryje, Baltijos jūroje ir Atlanto vandenyne, į šiaurę nuo 43°00′ šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną; su Norvegijos vėliava plaukiojantiems laivams Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už 4 jūrmylių jūros link nuo Danijos ir Švedijos bazinės linijos;
b) su Estijos, Latvijos ir Lietuvos vėliavomis, leidžiama žvejoti tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra už 12 jūrmylių jūros link nuo valstybių narių bazinės linijos Baltijos jūroje, į pietus nuo 59°30′ šiaurės platumos;
c) su Lenkijos ir Rusijos Federacijos vėliavomis, leidžiama žvejoti tose Švedijos 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra už 12 jūrmylių jūros link nuo Švedijos bazinės linijos Baltijos jūroje, pietus nuo 59°30′ šiaurės platumos;
d) su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliavomis, leidžiama žvejoti tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra 12 jūrmylių nuo Prancūzijos Gvianos departamento bazinės linijos.
15 straipsnis
Sugavimo ir priegaudos iškrovimo sąlygos
Išteklių, kurių yra nustatytos žvejybos galimybės, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tos žuvys nebuvo sužvejotos neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios šalies laivais.
IV SKYRIUS
LICENCIJŲ IŠDAVIMO BENDRIJOS LAIVAMS TVARKA
16 straipsnis
Licencijos ir susijusios sąlygos
1. Nepaisant Reglamente (EB) Nr. 1627/94 nustatytų bendrų žvejybos licencijų ir specialių žvejybos leidimų taisyklių, žvejoti trečiųjų šalių vandenyse leidžiama tik turint trečiosios šalies institucijų išduotą leidimą.
Tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse žvejojantiems:
a) laivams, kurių tonažas yra 200 registrinių tonų arba mažesnis;
b) laivams, maistui žvejojantiems žuvis, išskyrus skumbres;
c) Švedijos laivams pagal nusistovėjusią praktiką.
2. Didžiausias licencijų skaičius ir kitos susijusios sąlygos šiuo reglamentu nustatomos tokios, kokios pateiktos VII priedo I dalyje. Prašymuose išduoti licencijas nurodomi žvejybos tipai ir laivų, kuriems turi būti išduodamos licencijos, pavadinimas bei techninės charakteristikos ir tuos prašymus valstybių narių institucijos įteikia Komisijai. Komisijas juos perduoda atitinkamos trečiosios šalies institucijoms.
3. Bendrijos laivai turi atitikti apsaugos ir kontrolės priemones bei visas kitas toje zonoje, kurioje laivai žvejoja, taikomas nuostatas.
17 straipsnis
Farerų salos
Licenciją, išduotą Farerų salų vandenyse žvejoti tik vienos rūšies žuvis, turintys Bendrijos laivai gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų institucijoms.
V SKYRIUS
LICENCIJŲ IŠDAVIMO TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS TVARKA
18 straipsnis
Įpareigojimas turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą
1. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 2847/93 28b straipsnio, mažesnio nei 200 registrinių tonų tonažo Norvegijos laivams dėl įpareigojimo turėti licenciją ir žvejybos leidimą taikoma išlyga.
2. Licencija ir specialus žvejybos leidimas laikomas laive. Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems laivams taikoma išlyga dėl pirmiau minėto įpareigojimo.
3. Trečiosios šalies laivai, kuriems leidimas žvejoti buvo išduotas 2003 m. gruodžio 31 d., tebegali žvejoti nuo 2004 m. pradžios, kol Komisijai bus įteiktas leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašas, kurį tvirtina Komisija.
19 straipsnis
Paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti
Su paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti trečiosios šalies institucija Komisijai pateikia šią informaciją:
c) išorinio identifikavimo raides ir skaičius;
e) savininko arba frachtuotojo pavadinimą ir adresą;
f) registrinę laivo talpą ir bendrą ilgį;
h) radijo šaukinį ir radijo dažnį;
i) numatomą žvejybos būdą;
j) numatomą žvejybos rajoną;
k) žuvų rūšis, kurias žvejoti yra skirtas laivas;
l) laikotarpį, kuriam prašoma išduoti licenciją.
20 straipsnis
Licencijų skaičius
Licencijų skaičius ir specialios susijusios sąlygos nustatomos tokios, kaip numatyta VII priedo II dalyje.
21 straipsnis
Anuliavimas ir panaikinimas
1. Licencijas ir specialius žvejybos leidimus galima anuliuoti, siekiant gauti naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Toks anuliavimas įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai įsigalioja nuo jų išdavimo dienos.
2. Licencijos arba specialūs žvejybos leidimai visiškai arba iš dalies panaikinami prieš jų galiojimo pabaigą, jeigu I priede nustatyta atitinkamo ištekliaus kvota išeikvojama.
3. Licencijos ir specialūs žvejybos leidimai panaikinami, jeigu nesilaikoma šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.
22 straipsnis
Atitinkamų taisyklių nesilaikymas
1. Kiekvienam laivui, kuris nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, licencija ir specialus žvejybos leidimas neišduodamas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.
2. Komisija atitinkamos trečiosios šalies institucijoms perduoda laivų, kuriems neišduodamas leidimas žvejoti Bendrijos žvejybos zonoje kitą mėnesį ar mėnesius dėl tam tikrų taisyklių pažeidimų, pavadinimus ir technines charakteristikas.
23 straipsnis
Licencijos turėtojo įsipareigojimai
1. Trečiosios šalies laivai atitinka apsaugos ir kontrolės priemones bei kitas nuostatas, reglamentuojančias Bendrijos laivų žvejybą toje zonoje, kurioje žvejoja trečiosios šalies laivai, ypač Reglamentų (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, (EB) Nr. 88/98, (EB) Nr. 850/98 ir (EB) Nr. 1434/98 ir Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1381/87.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti laivai privalo vesti laivo žurnalą, į kurį įrašoma VIII priedo I dalyje nustatyta informacija.
3. Trečiosios šalies laivai, išskyrus ICES IIIa kvadrate žvejojančius Norvegijos laivus, IX priede nustatytą informaciją Komisijai siunčia tame priede nustatytomis taisyklėmis.
24 straipsnis
Specialios nuostatos dėl Prancūzijos Gvianos departamento
1. Licencijos žvejoti Prancūzijos Gvianos departamento vandenyse išduodamos atitinkamo laivo savininkui įsipareigojus leisti į laivą atvykti stebėtojui, jeigu tokio atvykimo paprašytų Komisija.
2. Kiekvieno laivo, turinčio licenciją Prancūzijos Gvianos departamento vandenyse žvejoti visas pelekines žuvis arba tunus, kapitonas po kiekvieno reiso iškraudamas sugavimą Prancūzijos institucijoms pateikia deklaraciją, kurioje nurodo sužvejotų ir nuo paskutinės deklaracijos pateikimo laive laikytų krevečių kiekį. Ji parengiama pagal VII priedo III dalyje pateiktą pavyzdį. Kapitonas atsakingas už deklaracijos tikslumą. Prancūzijos institucijos imasi visų atitinkamų priemonių deklaracijų tikslumas nustatyti, ypač jas patikrinant pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą laivo žurnalą. Patikrintą deklaraciją pasirašo kompetentingas pareigūnas. Iki kiekvieno mėnesio pabaigos Prancūzijos institucijos nusiunčia Komisijai visas ankstesnio mėnesio deklaracijas.
3. Prancūzijos Gvianos departamento vandenyse žvejojantys laivai veda VIII priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantį laivo žurnalą. To laivo žurnalo kopija per 30 dienų nuo paskutinės kiekvieno reiso dienos per Prancūzijos institucijas nusiunčiama Komisijai.
4. Jeigu Komisija mėnesį negauna pranešimo apie licenciją žvejoti Prancūzijos Gvianos departamento vandenyse turintį laivą, jo licencija skelbiama netekusia galios.
VI SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL NAFO REGULIUOJAMAME RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ
1 SKIRSNIS
Bendrijos dalyvavimas
25 straipsnis
Laivų sąrašas
1. Tik didesnės nei 50 registrinių tonų talpos EB laivams, kuriems jų registravimo valstybė narė yra išdavusi specialų žvejybos leidimą, jame nustatytomis sąlygomis NAFO reguliuojamame rajone leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti žuvininkystės išteklius.
2. Kiekviena valstybė narė Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitomos formos visų didesnės nei 50 registrinių tonų talpos su jos vėliava plaukiojančių ir Bendrijoje registruotų laivų, kuriems leidžiama žvejoti NAFO reguliuojamame rajone, sąrašą.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas Komisijai perduodamas per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo ir, jeigu sąrašas iš dalies keičiamas, bent 5 dienos prieš laivui įplaukiant į NAFO reguliuojamą rajoną. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:
a) 1998 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2090/98 dėl Bendrijos žvejybos laivų registro (
21
) I priede apibrėžtas identifikavimo numeris;
b) tarptautinis radijo šaukinys;
c) laivo frachtuotojas, jeigu būtina;
5. Apie su valstybės narės vėliava laikinai plaukiojančius laivus (laivo frachtavimo be įgulos sutartis) pateikiamoje informacijoje nurodoma:
a) diena, nuo kurios laivui leidžiama plaukioti su valstybės narės vėliava;
b) diena, nuo kurios valstybė narė laivui išduoda leidimą žvejoti NAFO reguliuojamame rajone;
c) valstybės, kurioje laivas yra registruotas arba anksčiau buvo registruotas, pavadinimas ir diena, nuo kurios tas laivas nustojo plaukioti su tos valstybės narės vėliava;
e) oficialus registravimo numeris, kurį laivui paskyrė kompetentingos nacionalinės institucijos;
f) laivo registravimo uostas po perkėlimo;
g) laivo savininko arba frachtuotojo pavadinimas;
h) pareiškimas, kad kapitonui buvo įteikta NAFO reguliuojamame rajone galiojančių reglamentų kopija;
i) pagrindinės žuvų rūšys, kurias laivas gali žvejoti NAFO reguliuojamame rajone;
j) parajoniai, kuriuose laivas galėtų žvejoti.
2 SKIRSNIS
Techninės priemonės
26 straipsnis
Tinklo akių dydžiai
Specializuotai X priede nurodytų žuvų rūšių žvejybai draudžiama naudoti tralus, kurių bet kokios dalies akių dydis yra mažesnis nei 130 mm. Tą akių dydį, jeigu žvejojami trumpačiuopikliai kalmarai (Illex illecebrosus), galima mažinti iki 60 mm. Vykdant specializuotą rajų (Rajidae) žvejybą pirmiau minėti tralo maišo tinklo akių matmenys didinami bent iki 280 mm, o visose kitose tralo vietose – iki 220 mm.
Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai naudoja tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis nei 40 mm.
27 straipsnis
Prie tinklų tvirtinamos priemonės
1. Visas priemones arba įtaisus, išskyrus aprašytuosius šioje dalyje, kurie užstoja tinklo akis arba mažina jų dydį, naudoti draudžiama.
2. Prie apatinės tralo maišo dalies, kad tralas būtų mažiau apgadinamas arba apsaugomas nuo sugadinimo, galima tvirtinti brezentą arba bet kokią kitą medžiagą.
3. Prie viršutinės tralo maišo dalies galima tvirtinti priemones, jeigu jos neužstoja tralo maišo akių. Prie viršutinės tralo maišo dalies galima tvirtinti tik XI priede nurodytuosius užmovus.
4. Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai turi naudoti rūšiuojamąjį tinklelį arba groteles, tarp kurių strypelių yra ne didesnis nei 22 mm atstumas. Laivai, krevetes žvejojantys 3L kvadrate, taip pat privalo turėti ne trumpesnes nei 72 cm jungiamąsias grandines.
28 straipsnis
Priegaudos
1. Laivų kapitonai negali vykdyti specializuotos tų rūšių žuvų, kurių priegaudai nustatyti apribojimai, žvejybos. Specializuota žuvų rūšių žvejyba vykdoma tada, jeigu tų rūšių žuvų svoris kiekvienos žvejybos operacijos metu sudaro didžiausią procentinę sugavimo dalį.
2. ID priede išvardytos kiekvienos žuvų rūšies, kurioms Bendrija NAFO reguliuojamame rajono dalyje nenustatė kvotų ir kurios toje dalyje buvo sužvejotos specializuotais žvejybos būdais, priegauda neturi būti didesnė nei 2 500 kg arba 10 % viso laive laikomos žuvies svorio, priklausomai nuo to, kuris skaičius yra didesnis. Tačiau reguliuojamo rajono dalyje, kurioje specializuota tam tikrų žuvų rūšių žvejyba yra uždrausta, kiekvienos iš ID priede išvardytų žuvų rūšių priegauda negali būti didesnės nei 1 250 kg arba atitinkamai 5 %.
3. Kiekvieną kartą, kai rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sugavimas bet kokios žvejybos operacijos metu viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, neatsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, laivai nedelsdami turi pakeisti žvejybos rajoną ir nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles. Jeigu bendri rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sugavimai bet kokios vėlesnės žvejybos operacijos metu viršija pirmiau minėtus apribojimus, laivai vėl nedelsdami turi pakeisti žvejybos rajoną ir nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles ir į ją negrįžti bent 48 valandas.
4. Krevetes (Pandalus borealis) žvejojantys laivai tuo atveju, jeigu bendra visų ID priede išvardytų žuvų rūšių priegauda bet kokios žvejybos operacijos 3M kvadrate metu viršija 5 %, o 3L kvadrate – 2,5 % sugavimų svorio, nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nedelsdami turi plaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles.
Skaičiuojant priedugnio žuvų priegaudos lygį, sužvejoti krevečių sugavimai neturi būti naudojami.
29 straipsnis
Verslinis žuvų dydis
NAFO reguliuojamame rajone sužvejotų žuvų, kurios už XII priede nustatytąjį dydį yra mažesnės, negalima perdirbti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, tačiau jas nedelsiant būtina paleisti į jūrą. Jeigu sugautų žuvų, kurios yra mažesnės už nustatytąjį dydį, kiekis viršija 10 % bendro sugauto žuvų kiekio, laivas žvejybą gali tęsti nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos tik nuplaukęs bent penkias jūrmyles. Visos už XII priede nustatytąjį dydį mažesnės perdirbtos žuvys, kurioms taikomi verslinio dydžio reikalavimai, laikomos gautomis iš mažesnių nei nustatytas verslinis dydis žuvų.
3 SKIRSNIS
Kontrolės priemonės
30 straipsnis
Laivo žurnalas ir laikymo planas
1. Laivų kapitonai turi ne tik laikytis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatų, bet ir į laivo žurnalą įrašyti šio reglamento XIII priede nustatytą informaciją.
2. Visos valstybės narės iki kiekvieno mėnesio 15 d. kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai praneša per ankstesnį mėnesį iškrautus XIV priede nustatytų išteklių kiekius bei nurodo visą informaciją, kuri buvo gauta pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 ir 12 straipsnius.
3. Bendrijos laivo, jeigu jame yra sužvejotų ID priede išvardytų rūšių žuvų, kapitonas turi turėti:
a) laivo žurnalą, kuriame pagal rūšis ir perdirbtus produktus surašyta suvestinė produkcija; arba
b) perdirbtų produktų saugojimo laive planą, kuriame pagal rūšis nurodoma, kurioje triumo dalyje tie produktai laikomi.
4. Kapitonas turi suteikti būtiną pagalbą, kad laivo žurnale įrašytus kiekius ir laive saugomus perdirbtus produktus būtų galima patikrinti.
31 straipsnis
Tinklai
Laivai, vykdydami specializuotą X priede nustatytų vienos arba daugiau žuvų rūšių žvejybą, negali turėti laive tinklų, kurių akių dydis būtų mažesnis nei nurodytasis 26 straipsnyje. Tačiau jeigu laivai per tą patį reisą žvejoja kituose, o ne NAFO reguliuojamame rajone, jie gali laikyti pirmiau minėtus tinklus, jeigu tie tinklai stipriai surišti lynais ir sukrauti ir jeigu tų tinklų negalima nedelsiant panaudoti, t. y.:
a) tinklai atjungti nuo jų kėtoklių ir traukos lynų bei tralavimo trosų ir
b) denyje arba virš jo laikomi tinklai turi būti stipriai pritvirtinti prie antstato dalių.
32 straipsnis
Perkrovimas
Bendrijos laivai NAFO reguliuojamame rajone negali vykdyti perkrovimo operacijų, jeigu joms vykdyti iš anksto nėra gavę savo kompetentingų institucijų leidimo.
33 straipsnis
Žvejybos pastangos monitoringas
1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 25 straipsnyje nurodytų jos laivų žvejybos pastanga atitiktų tos valstybės narės bendrąsias žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis NAFO reguliuojamame rajone.
2. Valstybės narės savo laivų, kurie žvejoja NAFO reguliuojamame rajone, žvejybos planą Komisijai perduoda ne vėliau nei 2004 m. sausio 31 d. arba po to laiko – bent 30 dienų iki tos veiklos pradžios. Žvejybos plane, inter alia, nurodomas tuose žvejybos rajonuose žvejosiantis laivas ar laivai. Žvejybos planas – tai bendra žvejybos pastanga, taikoma žvejybos rajonuose atsižvelgiant į žvejybos galimybių, kuriomis gali naudotis pranešimą teikianti valstybė, apimtį.
Valstybės narės ne vėliau nei iki 2004 m. gruodžio 31 d. Komisijai praneša apie savo žvejybos planų įgyvendinimą, įskaitant laivų, kurie iš tikrųjų žvejoja šiame žvejybos rajone, ir bendrą žvejotų dienų skaičių.
4 SKIRSNIS
Specialios nuostatos dėl šiaurinių krevečių
34 straipsnis
Šiaurinių krevečių žvejybos rajonai
Kiekviena valstybė narė Komisijai kasdien praneša apie šiaurinių krevečių (Pandalus borealis) kiekius, kuriuos NAFO reguliuojamame rajono 3L kvadrate sužvejoja su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti laivai. Bet kokia žvejybos veikla turi būti vykdoma didesniame nei 200 metrų gylyje ir bet kada vienu metu valstybė narė leidžia žvejoti tik vienam laivui.
5 SKIRSNIS
Specialios nuostatos dėl juodųjų otų
35 straipsnis
Specialus žvejybos leidimas žvejoti juoduosius otus
1. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis didesnis nei 24 metrai ir kurie neįtraukti į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, juoduosius otus draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti.
2. Kiekviena valstybė narė Komisijai nusiunčia visų su jos vėliava plaukiojančių ir Bendrijoje registruotų laivų sąrašą, kurių bendras ilgis didesnis nei 24 metrai ir kuriems ji yra leidusi 3KLMNO kvadrate ir 2 parajonyje žvejoti juoduosius otus bei tai jų žvejybos veiklai yra išdavusi specialų žvejybos leidimą.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiamas Komisijos reglamento (EB) Nr. 2090/98 I priede apibrėžtas identifikavimo numeris.
4. Šis sąrašas Komisijai perduodamas kompiuteriu nuskaitomos formos per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo ir, jeigu sąrašas iš dalies keičiamas, bent 5 dienos prieš naujam laivui įplaukiant į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratą. Komisija sąrašą nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.
5. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių savo juodojo oto kvotą paskirstyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems laivams, kuriems buvo išduotas leidimas. Valstybės narės informaciją apie kvotų paskirstymą Komisijai perduoda per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo.
36 straipsnis
Ataskaitos
1. 35 straipsnio 2 dalyje nurodytų laivų kapitonai laivo registravimo valstybei įteikia šias ataskaitas:
a) apie laive laikomus juodojo oto kiekius Bendrijos laivui įplaukiant į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratą. Ši ataskaita perduodama ne anksčiau nei 12 valandų ir ne vėliau nei 6 valandos iki kiekvieną kartą laivui įplaukiant į minėtą zoną;
b) apie savaitinius juodojo oto sugavimus. Ši ataskaita pirmą kartą perduodama ne vėliau nei iki septintos dienos pabaigos nuo laivo įplaukimo į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratą arba, jeigu žvejybos reisai trunka ilgiau nei septynias dienas, vėliausiai pirmadienį – apie sugavimus, kurie 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate buvo sužvejoti per ankstesnę savaitę, pasibaigusią sekmadienio vidurnaktį;
c) apie juodojo oto kiekius, laikomus iš 2 parajonio ir 3KLMNO kvadrato išplaukiančiame Bendrijos laive. Ši ataskaita perduodama ne anksčiau nei 12 valandų ir ne vėliau nei 6 valandos iki laivo kiekvieno išplaukimo iš pirmiau minėtos zonos ir joje pateikiamas žvejybos dienų toje zonoje skaičius ir bendri sugavimai;
d) apie per kiekvieną perkrovimą iškrautus ir pakrautus juodojo oto kiekius laivui esant 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadrate. Šios ataskaitos perduodamos ne vėliau nei po 24 valandų užbaigus perkrovimą.
2. Valstybės narės pagal šio straipsnio 1 dalies a, c ir d punktus gautas ataskaitas perduoda Komisijai.
3. Jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį pranešti juodojo oto sugavimai sudaro 70 % valstybėms narėms skirtos kvotos, valstybės narės imasi būtinų priemonių sugavimų kontrolei gerinti ir apie jas praneša Komisijai.
37 straipsnis
Nurodytieji uostai
1. Bet kokius juodojo oto kiekius draudžiama iškrauti kokioje nors kitoje vietoje, o ne NAFO šalių nurodytuose uostuose. Juodąjį otą draudžiama iškrauti NAFO nepriklausančių šalių uostuose.
2. Valstybės narės nurodo uostus, kuriuose galima iškrauti juodąjį otą, ir nustato iškraunant vykdomas tikrinimo bei priežiūros procedūras, įskaitant per kiekvieną iškrovimą iškraunamų juodojo oto kiekių registravimo ir pranešimo apie juos nuostatas ir sąlygas.
3. Valstybės narės per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai perduoda nurodytųjų uostų sąrašą ir per 15 dienų nuo jo perdavimo – šio straipsnio 2 dalyje nurodytas tikrinimo ir priežiūros procedūras. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.
4. Komisija šio straipsnio 2 dalyje minėtą nurodytųjų uostų ir kitų NAFO šalių nurodytų uostų sąrašą nedelsdama perduoda visoms valstybėms narėms.
38 straipsnis
Patikrinimas uoste
1. Valstybės narės užtikrina, kad visi į nurodytąjį uostą įplaukiantys juoduosius otus iškrauti ir (arba) perkrauti laivai uoste būtų patikrinami pagal NAFO nustatytą uosto tikrinimo tvarką.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laivų sugavimus draudžiama iškrauti ir (arba) perkrauti tol, kol laive neapsilanko inspektoriai.
3. Visus iškraunamus kiekvienos rūšies žuvų kiekius, prieš juos gabenant į šaltąjį sandėlį arba kitą vietą, privaloma pasverti.
4. Valstybės narės, užbaigus tikrinimą, per 7 darbo dienas atitinkamą uosto tikrinimo ataskaitą perduoda NAFO sekretoriatui, o kopiją – Komisijai.
39 straipsnis
Draudimas iškrauti ir perkrauti iš organizacijai nepriklausančių šalių laivų
Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama iš organizacijai nepriklausančių šalių laivų, kurie žvejybos veiklą vykdė NAFO reguliuojamame rajone, iškrauti ir perkrauti juoduosius otus.
40 straipsnis
Tolesni su žvejybos veikla susiję veiksmai
Valstybės narės ne vėliau nei iki 2004 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą apie 34–39 straipsniuose nustatytų priemonių įgyvendinimą, įskaitant bendrą žvejotų dienų skaičių.
6 SKIRSNIS
Specialios nuostatos dėl jūrų ešerių
41 straipsnis
Jūrų ešerių žvejyba
1. Bendrijos laivo, NAFO reguliuojamame rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose žvejojančio jūrų ešerius, kapitonas valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba kurioje jis registruotas, kompetentingoms institucijoms praneša pirmiau minėtuose rajonuose ir zonose per dviejų savaičių laikotarpį, pasibaigiantį ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, sužvejotus jūrų ešerių kiekius.
Jeigu suvestiniai sugavimai sudaro 50 % bendro leistino sugavimo, pranešama kiekvienos savaitės pirmadienį.
2. Valstybės narės Komisijai kiekvieną antrą antradienį iki vidurdienio praneša per dvi savaites, pasibaigiančias ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, NAFO reguliuojamo rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose su tų valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais ir jų teritorijoje registruotais laivais sužvejotus jūros ešerių kiekius.
VII
SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS CCAMLR AKVATORIJOJE ŽVEJOJANTIEMS BENDRIJOS LAIVAMS
1 SKIRSNIS
Apribojimai
42 straipsnis
Draudimai ir sugavimo ribojimai
1. XV priede nustatytų žuvų rūšių specializuota žvejyba draudžiama tame priede nurodytose zonose ir ten pat nustatytais laikotarpiais.
2. Naujai ir bandomajai žvejybai pirmiau minėtame priede nurodytose parajoniuose/kvadratuose taikomi XVI priede nustatyti sugavimo ir priegaudos apribojimai.
2 SKIRSNIS
Bandomoji žvejyba
43 straipsnis
Dalyvavimas bandomojoje žvejyboje
1. Plaukiojantys su Ispanijos vėliava ir Ispanijoje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos CCAMLR buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 66/98 16 straipsnio nuostatas, FAO 48.6 ir 88.1 parajoniuose gali dalyvauti bandomoji Dissostichus spp. žvejyboje, kuri vykdoma ilgosiomis ūdomis. 48.6 parajonyje bet kokiu metu tegali žvejoti ne daugiau kaip vienas laivas. Bendro sugavimo ir priegaudos apribojimai kiekviename parajonyje ir jų pasiskirstymas pagal mažus tiriamuosius plotus (SSRU) kiekviename iš abiejų parajonių nustatytas XVI priede.
2. Žvejojama kiek galima didesniame plote ir įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žūklės rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sugavimas bei žvejybos pastanga nebūtų pernelyg sutelkta vienoje vietoje. Dėl to žvejyba bet kokiame mažame tiriamajame plote nutraukiama, jeigu užregistruotas sugavimas yra lygus nustatytam sugavimo apribojimui, ir žvejyba tame mažame tiriamajame plote neatnaujinama per likusį sezono laiką.
44 straipsnis
Pranešimų teikimo tvarka
Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 43 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatoma pranešimo teikimo apie sugavimą ir žvejybos pastangą tvarka:
a) Reglamento (EB) Nr. 66/98 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta penkių dienų pranešimo apie sugavimą ir žvejybos pastangą tvarka;
b) Reglamento (EB) Nr. 66/98 12 straipsnyje nustatyta mėnesinė tikslių duomenų apie sugavimą ir žvejybos pastangą pranešimo tvarka;
c) pranešama apie bendrą į jūrą išmetamų Dissostichus eleginoides ir Dissostichus mawsoni skaičių ir jų svorį, įskaitant žuvis, kurių raumens struktūrai būdingas defektas.
45 straipsnis
Specialūs reikalavimai
1. 43 straipsnyje nurodyta bandomoji žvejyba turi būti vykdoma pagal Reglamento (EB) Nr. 66/98 14 straipsnio 3 dalį dėl taikomų priemonių atsitiktiniam jūros paukščių mirtingumui sumažinti žvejojant ilgosiomis ūdomis. Be šių priemonių, bandomosios žvejybos vietose draudžiama išmesti žuvų atliekas.
2. FAO 88.1 parajonyje bandomojoje žvejyboje dalyvaujantiems žvejybos laivams taikomi šie papildomi reikalavimai:
a) laivams draudžiama išmesti:
i) naftos arba degalų produktus, ar naftos likučius į jūrą, išskyrus MARPOL 73/78 I priede numatytus atvejus;
iii) maisto atliekas, kurių nebuvo galima išmesti per ne didesnes nei 25 mm angas turintį tinklelį;
iv) paukštieną ar jos dalis (įskaitant kiaušinių lukštus) arba
v) nuotekų 12 jūrmylių atstumu nuo kranto arba šelfo ledyno, arba jeigu laivas plaukia mažesniu nei 4 mazgų greičiu;
b) į 88.1 parajonį draudžiama vežti gyvus naminius paukščius arba bet kokius kitus gyvus paukščius, o visus išdorotus naminius paukščius, kurie nebuvo suvartoti, privaloma išvežti iš 88.1 parajonio;
c) 88.1 parajonyje žvejoti Dissostichus spp. draudžiama 10 jūrmylių atstumu nuo Balleny salų.
46 straipsnis
Žvejybos operacijų apibrėžimai
1. Šiame skirsnyje žvejybos operacija – tai vienos arba daugiau ūdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sugavimą ir žvejybos pastangą tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.
2. Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinio tiriamojo darbo reikmėms:
a) kiekviena mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdoma žvejybos operacija nuo ankstesnės operacijos vietos turi būti nutolusi ne mažesniu nei 5 jūrmylės atstumu (atstumas turi būti matuojamas nuo kiekvienos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomos žvejybos operacijos vietos geografinio vidurio);
b) kiekvienai žvejybos operacijai naudojama bent 3 500 kabliukų, tačiau ne daugiau kaip 10 000 kabliukų; šį skaičių gali sudaryti toje pačioje vietoje pastatytų kelių ūdų kabliukai;
c) kiekviena žvejybos operacija, kuriai naudojama ilgoji ūda, trunka ne trumpiau nei šešias valandas (trukmė pradedama skaičiuoti pastačius ūdą, o baigiama – ėmus traukti ją iš vandens).
47 straipsnis
Mokslinio tiriamojo darbo planai
Žvejybos laivai, dalyvaujantys 43 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose mažuose tiriamuose plotuose, kuriais yra suskirstyti FAO 48.6 ir 88.1 parajoniai, įgyvendina mokslinio tiriamojo darbo planus. Mokslinio tiriamojo darbo planas įgyvendinamas taip:
a) pirmą kartą įplaukus į mažą tiriamąjį plotą, pirmos 10 žvejybos operacijų – „pirma grupė“ – turi būti „žvejybos operacijos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms“, atitinkančios 46 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;
b) kitos 10 žvejybos operacijų arba 10 tonų sugautos žuvies, naudojamas tas kritinis lygis, kuris pasiekiamas pirmiau, laikomos „antra grupe“. Antros grupės žvejybos operacijas kapitono nuožiūra galima vykdyti kaip dalį įprastos bandomosios žvejybos. Tačiau, jeigu tos antros grupės operacijos atitinka 46 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas taip pat galima laikyti mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomomis žvejybos operacijomis;
c) užbaigus pirmos ir antros grupės žvejybos operacijas, jeigu kapitonas pageidauja tebežvejoti mažame tiriamajame plote, laivas turi vykdyti „trečios grupės operacijas“, kurias užbaigus, kartu su pirmos ir antros grupės operacijomis, iš viso turi būti įvykdyta 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų. Trečia žvejybos operacijų grupė vykdoma per tą patį įplaukimą į mažą tiriamąjį plotą, per kurį buvo įvykdytos pirmos ir antros grupės žvejybos operacijos;
d) laivas, užbaigęs 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, tebegali žvejoti mažame tiriamajame plote;
e) 88.1 parajonyje A, B, C, E ir G mažuose tiriamuose plotuose, jeigu žvejoti tinkamo jūros dugno rajonas yra mažesnis nei 15 000 km2, netaikomos šio straipsnio b, c ir d punktų nuostatos ir, užbaigęs 10 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, laivas tebegali žvejoti mažas tiriamajame plote.
48 straipsnis
Duomenų rinkimo planai
1. Žvejybos laivai, dalyvaujantys 43 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose mažuose tiriamuose plotuose, kuriais suskirstyti FAO 48.6 ir 88.1 parajoniai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Šie planai apima šiuos duomenis:
a) kiekvienos žvejybos operacijai naudojamos ūdos galo vieta ir gylis ties ūdos galu;
b) statymo, ūdos buvimo vandenyje ir jos ištraukimo trukmė;
c) paviršiuje prarastų žuvų skaičius ir rūšys;
d) užmestų kabliukų skaičius;
h) jūros ir debesuotumo sąlygos bei mėnulio fazė statant ūdą.
2. Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms; ypač visos žuvys, kurių per žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms buvo sugauta ne daugiau kaip 100, turi būti išmatuotos ir bent 30 žuvų paimta biologiniam tyrimui. Jeigu sugaunama daugiau nei 100 žuvų, turėtų būti taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.
49 straipsnis
Ženklinimo įsagais programa
Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 43 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, įgyvendina šią ženklinimo įsagais programą:
a)
Dissostichus spp. gyvūnai ženklinami įsagais ir paleidžiami taip: per visą sezoną iš kiekvienos sugautos gyvūnų žalio svorio tonos įsagu ženklinamas ir paleidžiamas vienas gyvūnas. Laivai nustoja įgyvendinti šią programą paženklinę įsagais 500 gyvūnų arba išplaukia iš žvejybos rajono įsagu paženklinę vieną gyvūną iš sugautos gyvūnų žalio svorio tonos;
b) programa turėtų būti skiriama mažiems gyvūnams, ne didesniems nei 100 cm, tačiau didesniems gyvūnams turėtų būti tvirtinami įsagai, jeigu būtina, kad būtų laikomasi reikalavimo pritvirtinti įsagą vienam gyvūnui iš sugautų gyvūnų žalio svorio tonos. Visiems paleidžiamiems gyvūnams turėtų būti pritvirtinami du įsagai ir jie turėtų būti paleidžiami kuo didesniame plote;
c) visuose įsaguose turi būti aiškiai įspaudžiamas unikalus serijos numeris ir grąžinimo adresas, kad būtų galima nustatyti įsagų kilmę, jeigu įsagais paženklinti gyvūnai būtų sugauti;
d) visi atitinkami įsagų duomenys ir visi žvejybos rajone sugauti įsagais paženklinti Dissostichus spp. gyvūnai kompiuteriu nuskaitoma forma pranešami CCAMLR per du mėnesius nuo laivo išplaukimo iš šių žvejybos rajonų.
50 straipsnis
Mokslinis stebėtojas
Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 43 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje ir žvejybos sezono metu vykdydamas bet kokią žvejybos veiklą, turi turėti du mokslinius stebėtojus, iš kurių vienas yra paskirtas pagal Tarptautinę CCAMLR mokslinių stebėjimų programą.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51 straipsnis
Duomenų perdavimas
Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 duomenis apie iškrautus sužvejotų išteklių kiekius valstybės narės Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitoma forma ir naudodamos kiekvienoje išteklių lentelėje nustatytus išteklių kodus.
52 straipsnis
Kvotos naujoms valstybėms narėms
Sugavimai, kuriuos naujų valstybių narių laivai sužvejoja nuo 2004 m. sausio 1 d. iki stojimo dienos, įskaitomi į I priede nustatytas kvotas.
Per 15 dienų nuo stojimo dienos naujos valstybės narės praneša Komisijai nuo 2004 m. sausio 1 d. iki stojimo dienos savo sugavimų kiekius.
53 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. sausio 1 d.
Jeigu CCAMLR akvatorijos plote bendri leistini sugavimai yra nustatomi laikotarpiams iki 2004 m. sausio 1 d., 42 straipsnis taikomas nuo atitinkamų bendrų leistinų sugavimų laikotarpių taikymo pradžios.
IV priedo 12 punkto nuostatos įsigalioja 2004 m. vasario 1 d., išskyrus 12.3 ir 12.7 punktus, antrą punktą, kuris įsigalioja 2004 m. sausio 1 d.
13 ir 14 straipsniai Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai netaikomi nuo šių valstybių stojimo dienos.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
RAJONUOSE, KURIUOSE TAIKOMI SUGAVIMO APRIBOJIMAI, BENDRIJOS LAIVAMS IR TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS EB VANDENYSE PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR RAJONUS NUSTATOMOS BENDROSIOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS (GYVOJO SVORIO TONOMIS, JEIGU NENUSTATYTA KITAIP)
Visi šiame priede nustatyti sugavimo apribojimai 9 straipsnio tikslams laikomi kvotomis ir dėl to jiems taikomos Reglamente (EB) Nr. 22847/93 nustatytos taisyklės, ypač jo 14 ir 15 straipsniai.
|
Bendrinis pavadinimas
|
3 raidžių kodas
|
Mokslinis pavadinimas
|
|
Ilgapelekis tunas
|
ALB
|
Thunnus alalunga
|
|
Alfonsinos
|
ALF
|
Beryx spp.
|
|
Amerikinė plekšnė
|
PLA
|
Hippoglossoides platessoides
|
|
Ančiuvis
|
ANE
|
Engraulis encrasicolus
|
|
Velniažuvinės
|
ANF
|
Lophiidae
|
|
Ledjūrio menkė
|
ANI
|
Champsocephalus gunnari
|
|
Ledjūrio dantžuvė
|
TOP
|
Dissostichus eleginoides
|
|
Atlanto vilkžuvė
|
CAT
|
Anarhichas lupus
|
|
Atlanto otas
|
HAL
|
Hippoglossus hippoglossus
|
|
Atlanto lašiša
|
SAL
|
Salmo salar
|
|
Milžinryklis
|
BSK
|
Cetorhinus maximus
|
|
Dižiakis tunas
|
BET
|
Thunnus obesus
|
|
Smailiasnukis ryklys
|
DCA
|
Deania calcea
|
|
Juodoji juostažuvė
|
BSF
|
Aphanopus carbo
|
|
Krokodilinė ledžuvė
|
SSI
|
Chaenocephalus aceratus
|
|
Dvipelekė jūrų lydeka
|
BLI
|
Molva dypterigia
|
|
Mėlynasis marlinas
|
BUM
|
Makaira nigricans
|
|
Žydrasis merlangas
|
WHB
|
Micromesistius poutassou
|
|
Paprastasis tunas
|
BFT
|
Thunnus thynnus
|
|
Stintenė
|
CAP
|
Mallotus villosus
|
|
Menkė
|
COD
|
Gadus morhua
|
|
Jūrų liežuvis
|
SOL
|
Solea solea
|
|
Krabas
|
PAI
|
Paralomis spp.
|
|
Paprastoji limanda
|
DAB
|
Limanda limanda
|
|
Plekšninės
|
FLX
|
Pleuronectiformes
|
|
Europinė upinė plekšnė
|
FLX
|
Platichthys flesus
|
|
Siūlauodegės menkės
|
FOX
|
Phycis spp.
|
|
Didžioji paprastoji limandaražuvė
|
ARU
|
Argentina silus
|
|
Juodasis otas
|
GHL
|
Reinhardtius hippoglossoides
|
|
Makruras
|
GRV
|
Macrourus spp.
|
|
Naktinis juodasis dygliaryklis
|
ETR
|
Etmopterus princeps
|
|
Pilkoji nototenija
|
NOS
|
Lepidonotothen squamifrons
|
|
Juodadėmė menkė
|
HAD
|
Melanogrammus aeglefinus
|
|
Europinė jūrų lydeka
|
HKE
|
Merluccius merluccius
|
|
Atlanto silkė
|
HER
|
Clupea harengus
|
|
Stauridė
|
JAX
|
Trachurus spp.
|
|
Antarktinis grundalas
|
NOG
|
Gobionotothen gibberifrons
|
|
Šokoladinis dygliaryklis
|
SCK
|
Dalatias licha
|
|
Antarktinis krilius
|
KRI
|
Euphausia superba
|
|
Šviečiantys ančiuviai
|
LAC
|
Lampanyctus achirus
|
|
Pilkasis trumpadyglis ryklys
|
GUQ
|
Centrophorus squamosus
|
|
Mažažiotė plekšnė
|
LEM
|
Microstomus kitt
|
|
Jūrų lydeka
|
LIN
|
Molva molva
|
|
Skumbrė
|
MAC
|
Scomber scombrus
|
|
Kergeleno nototenija
|
NOR
|
Notothenia rossii
|
|
Dėmėtasis otas
|
LEZ
|
Lepidorhombus spp.
|
|
Krevetė
|
PRA
|
Pandalus borealis
|
|
Norveginis omaras
|
NEP
|
Nephrops norvegicus
|
|
Esmarko menkutė
|
NOP
|
Trisopterus esmarki
|
|
Atlantinis didžiagalvis
|
ORY
|
Hoplostethus atlanticus
|
|
Smulkiosios krevetės
|
PEN
|
Penaeus spp.
|
|
Jūrų plekšnė
|
PLE
|
Pleuronectes platessa
|
|
Poliarinė menkutė
|
POC
|
Boreogadus saida
|
|
Paprastoji sidabrinė
|
POL
|
Pollachius pollachius
|
|
Silkinis ryklys
|
POR
|
Lamna nasus
|
|
Portugalinis baltaakis ryklys
|
CYO
|
Centroscymnus coelolepis
|
|
Jūrų ešerys
|
RED
|
Sebastes spp.
|
|
Rausvasis jūrų karosas
|
SBR
|
Pagellus bogaraveo
|
|
Šiaurinė ilgauodegė
|
RHG
|
Macrourus berglax
|
|
Bukažiotė ilgauodegė
|
RNG
|
Coryphaenoides rupestris
|
|
Ledjūrio menkė
|
POK
|
Pollachius virens
|
|
Tobiai
|
SAN
|
Ammodytidae
|
|
Labrakas
|
BSS
|
Dicentrarchus labrax
|
|
Trumpačiuopiklis kalmaras
|
SQI
|
Illex illecebrosus
|
|
Rajožuvės
|
SRX-RAJ
|
Rajidae
|
|
Lygiaodis juodasis dygliaryklis
|
ETP
|
Etmopterus pusillus
|
|
Šiauriniai krabai vorai
|
PCR
|
Chionoecetes spp.
|
|
Tamsioji ledžuvė
|
SGI
|
Pseudochaenichthys georgianus
|
|
Didžiaakė menkė
|
SLI
|
Molva macrophthalmus
|
|
Bretlingiai
|
SPR
|
Sprattus sprattus
|
|
Spygliuotasis ryklys
|
DGS
|
Squalus acanthias
|
|
Durklažuvė
|
SWO
|
Xiphias gladius
|
|
Dančius
|
TOP
|
Dissostichus eleginoides
|
|
Paprastasis sriubinis ryklys
|
GAG
|
Galeorhinus galeus
|
|
Otas
|
TUR
|
Psetta maxima
|
|
Didžiadantė menkė
|
USK
|
Brosme brosme
|
|
Paprastoji raganosė ledžuvė
|
LIC
|
Channichthys rhinoceratus
|
|
Naktinis juodasis dygliaryklis
|
ETX
|
Etmopterus spinax
|
|
Baltasis marlinas
|
WHM
|
Tetmpturus alba
|
|
Merlangas
|
WHG
|
Merlangius merlangus
|
|
Raudonoji plekšnė
|
WIT
|
Glyptocephalus cynoglossus
|
|
Geltonpelekis tunas
|
YFT
|
Thunnus albacares
|
|
Geltonuodegė plekšnė
|
YEL
|
Limanda ferruginea
|
IA PRIEDAS
BALTIJOS JŪRA
Visi bendri leistini sugavimai šiame rajone, išskyrus jūrų plekšnę, buvo nustatyti dalyvaujant Tarptautinei žvejybos Baltijos jūroje komisijai (IBSFC).
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto silkė
Clupea harengas
|
Zona:
|
3 valdymo rajonas
HER/MU3
|
|
Suomija
|
50 175
|
|
|
|
Švedija
|
11 025
|
|
|
|
EB
|
61 200
|
|
|
|
BLS (bendras leistinassugavimas)
|
61 200
|
|
|
▼M2
|
Rūšis
|
Silkė
Clupea harengus
|
Zona:
|
III bcd (EB vandenys), išskyrus 3 administracinį padalinį ir Rygos įlanką
|
|
Danija
|
8 279
|
|
|
|
Vokietija
|
25 106
|
|
|
|
Estija
|
10 406 (1)
|
|
|
|
Suomija
|
9 386
|
|
|
|
Latvija
|
2 704 (1)
|
|
|
|
Lietuva
|
2 568
|
|
|
|
Lenkija
|
28 870
|
|
|
|
Švedija
|
36 499
|
|
|
|
EB
|
123 820
|
|
|
|
BLL
|
132 090
|
|
|
|
(1) Gali būti žvejojama Rygos įlankoje (HER/03D-RG).
|
▼M2
|
Rūšis
|
Silkė
Clupea harengus
|
Zona:
|
Rygos įlanka
HER/03D-RG
|
|
Estija
|
18 130
|
|
|
|
Latvija
|
21 130
|
|
|
|
EB
|
39 260
|
|
|
|
BLL
|
39 260
|
|
|
▼M2
|
Rūšis
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
25–32 padaliniai (EB vandenys)
COD/25/32-
|
|
Danija
|
12 040 (1)
|
|
|
|
Vokietija
|
5 265 (1)
|
|
|
|
Estija
|
781 (1)
|
|
|
|
Suomija
|
625 (1)
|
|
|
|
Latvija
|
2 968 (1) (2)
|
|
|
|
Lietuva
|
1 951 (1)
|
|
|
|
Lenkija
|
9 251 (1)
|
|
|
|
Švedija
|
8 770 (1)
|
|
|
|
EB
|
41 650
|
|
|
|
BLL
|
45 400
|
|
Analitinis BLL, taikant Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalies išskaitymus.
|
|
(1) Gali būti žvejojama 22–24 padaliniuose.
(2) „Iš kurių 350 tonų gali būti sužvejojama Rusijos federacijos vandenyse, IIId zonoje.“
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
Pakvadračiai 22–24 (EB vandenys) (1)
COD/22/24-
|
|
Danija
|
8 557 (7)
|
|
|
|
Vokietija
|
3 742 (7)
|
|
|
|
Estija
|
555 (2) (7)
|
|
|
|
Suomija
|
444 (7)
|
|
|
|
Latvija
|
2 109 (3) (7)
|
|
|
|
Lietuva
|
1 387 (4) (7)
|
|
|
|
Lenkija
|
6 574 (5) (7)
|
|
|
|
Švedija
|
6 233 (7)
|
|
|
|
EB
|
29 600 (6)
|
|
|
|
BLS
|
29 600 (8)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) Iki naujos valstybės narės stojimo dienos zona apima EB ir Lenkijos vandenis.
(2) Galima sužvejoti EB vandenyse iš 22–32 pakvadračių 650 tonų bendros kvotos.
(3) Galima sužvejoti EB vandenyse iš 22–32 pakvadračių 1 450 tonų bendros kvotos.
(4) Galima sužvejoti EB vandenyse iš 22–32 pakvadračių 1 100 tonų bendros kvotos.
(5) Negalima sužvejoti EB vandenyse.
(6) Iki naujų valstybių narių stojimo dienos EB kvota yra 18 975 tonos.
(7) Galima sužvejoti 22–32 pakvadračiuose.
(8) BLS turi būti persvarstyti atsižvelgiant į naujas sugavimo prognozes, kurias pateikia Tarptautinė jūrų tyrimo taryba.
2, 3, 4 ir 5 išnašų nuostatos taikomos iki naujų valstybių narių stojimo dienos.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų plekšnė
Pleuranectes platessa
|
Zona:
|
IIIbcd (EB vandenys) (1)
PLE/3BCD-C
|
|
Danija
|
2 697
|
|
|
|
Vokietija
|
300
|
|
|
|
Švedija
|
203
|
|
|
|
Lenkija
|
565 (2)
|
|
|
|
EC
|
3 766 (3)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Iki naujų valstybių narių stojimo dienos zona apima EB ir Lenkijos vandenis.
(2) Negalima sužvejoti EB vandenyse.
(3) Iki naujų valstybių narių stojimo dienos EB kvota yra 3 200 tonų.
2 išnašos nuostatos taikomos iki naujų valstybių narių stojimo dienos.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto lašiša
Salmo salar
|
Zona:
|
IIIbcd (EB vandenys), išskyrus 32 pakvadratį (1)
SAL/3BCD-C
|
|
Danija
|
93 512 (2) (3) (5)
|
|
|
|
Vokietija
|
10 404 (2) (3) (5)
|
|
|
|
Estija
|
9 504 (2) (4)
|
|
|
|
Suomija
|
116 603 (2) (3) (5)
|
|
|
|
Latvija
|
59 478 (2) (6)
|
|
|
|
Lietuva
|
6 992 (2) (7)
|
|
|
|
Lenkija
|
28 368 (2) (7)
|
|
|
|
Švedija
|
126 400 (2) (3) (5)
|
|
|
|
EB
|
451 260 (2) (8)
|
|
|
|
BLS
|
460 000 (2)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) Iki naujų valstybių narių stojimo dienos zona apima EB, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos vandenis.
(2) Nurodoma žuvų skaičiumi.
(3) Turi būti sužvejota EB vandenyse, išskyrus 2 000 žuvų, kurias galima sužvejoti Estijos vandenyse (SAL/03D-E.) iš 2 000 žuvų bendros EB kvotos.
(4) Iš kurių 2 000 žuvų galima sužvejoti EB vandenyse.
(5) Turi būti sužvejota EB vandenyse, išskyrus 3 000 žuvų, kurias galima sužvejoti Latvijos vandenyse (SAL/03D-LA) iš 3 000 žuvų bendros EB kvotos.
(6) Iš kurių 3 000 žuvų galima sužvejoti EB vandenyse.
(7) Negalima sužvejoti EB vandenyse.
(8) Iki naujų valstybių narių stojimo dienos EB kvota yra 346 918 žuvų.
3, 4, 5, 6 ir 7 išnašų nuostatos taikomos iki naujų valstybių narių stojimo dienos.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto lašiša
Salmo salar
|
Zona:
|
IBSFC 32 pakvadratis (1)
SAL/03D-32
|
|
Suomija
|
28 490 (2)
|
|
|
|
Estija
|
3 255 (2) (3)
|
|
|
|
EB
|
31 745 (2) (4)
|
|
|
|
BLS
|
35 000 (2)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) Iki naujų valstybių narių stojimo dienos zona apima EB ir Estijos.
(2) Nurodoma žuvų skaičiumi.
(3) Negalima sužvejoti EB vandenyse.
(4) Iki naujų valstybių narių stojimo dienos EB kvota yra 28 490 žuvų.
3 išnašos nuostatos taikomos iki naujų valstybių narių stojimo dienos.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Šprotai
Sprattus sprattus
|
Zona:
|
IIIbcd (EB vandenys)
SPR/3BCD-C
|
|
Danija
|
37 254
|
|
|
|
Vokietija
|
23 601
|
|
|
|
Estija
|
43 260
|
|
|
|
Suomija
|
19 501
|
|
|
|
Latvija
|
52 249
|
|
|
|
Lietuva
|
18 901
|
|
|
|
Lenkija
|
110 880
|
|
|
|
Švedija
|
72 019
|
|
|
|
EB
|
377 665
|
|
|
|
Rusijos Federacija
|
3 000 (1)
|
|
|
|
BLL
|
420 000
|
|
Analitinis BLL, taikant Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalies išskaitymus.
|
|
(1) Turi būti žvejojama EB vandenų Latvijos zonoje, įskaitant iki 150 t silkių šalutinį laimikį.
|
▼B
IB PRIEDAS
SKAGERAKO SĄSIAURIS, KATEGATO SĄSIAURIS, ŠIAURĖS JŪRA IR VAKARINĖ BENDRIJOS VANDENŲ DALIS
ICES Vb rajonas (EB vandenys), CECAF VI, VII, VIII, IX, X. (EB vandenys) ir Prancūzijos Gviana
|
Žuvų rūšis:
|
Tobiai
Ammodytidae
|
Zona:
|
IV (Norvegijos vandenys)
SAN/04-N
|
|
Danija
|
124 450
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
6 550
|
|
|
|
EB
|
131 000
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
▼M2
|
Rūšis
|
Smiltinis ungurys
Ammodytidae
|
Zona:
|
IIa (1), Skagerakas, Kategatas, Šiaurės jūra (1)
SAN/24
|
|
Danija
|
727 472
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
15 901
|
|
|
|
Visos valstybės narės
|
27 826 (2)
|
|
|
|
EB
|
771 200
|
|
|
|
Norvegija
|
45 000 (3)
|
|
|
|
Farerų salos
|
20 000 (3) (4)
|
|
|
|
BLL
|
836 200
|
Prevencinis BLL, taikant Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius.
|
|
(1) EB vandenys, išskyrus vandenis, esančius ne toliau kaip 6 mylių atstumu nuo JK bazinių linijų ties Shetland, Fair sala ir Foula.
(2) Išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę.
(3) Šiaurės jūroje.
(4) Aprėpia norveginius šamukus ir ne daugiau kaip 4 000 t šprotų. Šprotai ir ne daugiau kaip 6 000 t norveginių šamukų gali būti pagaunama VIa divizione, į šiaurę nuo 56o30' Š.
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Milžinryklis
Cetorhinus maximus
|
Zona:
|
EB vandenų IV, VI ir VII zonos
BSK/467
|
|
EB
|
0
|
|
|
|
BLS
|
0
|
|
|
▼M2
|
Rūšis
|
Silkė (1)
Clupea harengus
|
Zona:
|
Skagerakas ir Kategatas
HER/03A
|
|
Danija
|
29 177 (3)
|
|
|
|
Vokietija
|
467 (3)
|
|
|
|
Švedija
|
30 521 (3)
|
|
|
|
EB
|
60 164
|
|
|
|
Farerų salos
|
500 (2)
|
|
|
|
BLL
|
70 000
|
|
Analitinis BLL, taikant Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalies išskaitymus.
|
|
(1) Iškraunama krante kaip visas laimikis arba išrūšiuojama iš laimikio likučio.
(2) Skagerake.
(3) Iš kurių 50 % gali būti sužvejojama Šiaurės jūroje (EB vandenys) į pietus nuo 60o Š ir į rytus nuo 4o R kaip 2004 m. ad hoc priemonė.
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto silkė (1)
Clupea harengus
|
Zona:
|
Šiaurės jūra į šiaurę nuo 53°30′ šiaurės platumos
HER/4AB
|
|
Danija
|
77 196
|
|
|
|
Vokietija
|
48 208
|
|
|
|
Prancūzija
|
18 250
|
|
|
|
Nyderlandai
|
50 068
|
|
|
|
Švedija
|
4 680
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
62 100
|
|
|
|
EB
|
260 502
|
|
|
|
Norvegija
|
50 000 (2)
|
|
|
|
BLS
|
460 000 (3)
|
|
|
|
(1) Iškraunama kaip visas sugavimas arba išrūšiuota iš sugavimo likučio, valstybės narės Komisijai turi pranešti apie Atlanto silkės savo iškrovimus, kurie skiriasi ICES IVa ir IVb kvadratuose (HER/04A. ir HER/04B zonos).
(2) Galima sužvejoti EB vandenyse. Sugavimus, kurie buvo sužvejoti naudojant šią kvotą, reikia išskaityti iš Norvegijos bendro leistino sugavimo dalies.
(3) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams. Specialios sąlygos:Atsižvelgiant į pirmiau minėtos kvotos apribojimus, nustatytose zonose galima sužvejoti tik toliau nurodytus kiekius:
|
|
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos
(HER/04-NFS)
|
|
EB
|
50 000 ()
|
|
▼M2
|
Rūšis
|
Silkė
Clupea harengus
|
Zona:
|
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o Š
HER/04-N
|
|
Švedija
|
1 076 (1)
|
|
|
|
EB
|
1 076
|
|
|
|
BLL
|
Netaikytina
|
|
|
|
(1) Menkių, juodalopių menkių, saidų ir merlangų bei juodžuvių šalutinis laimikis skaičiuojamas pagal šių rūšių kvotą.
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto silkė (1)
Clupea harengus
|
Zona:
|
IVc (2), VIId
HER/4CXB7D
|
|
Belgija
|
9 159 (3)
|
|
|
|
Danija
|
1 526 (3)
|
|
|
|
Vokietija
|
953 (3)
|
|
|
|
Prancūzija
|
17 178 (3)
|
|
|
|
Nyderlandai
|
30 621 (3)
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
6 662 (3)
|
|
|
|
EB
|
66 098
|
|
|
|
BLS
|
460 000 (4)
|
|
|
|
(1) Iškraunama kaip visas sugavimas arba išrūšiuotas iš sugavimo likučio.
(2) Išskyrus Blackwater Atlanto silkių išteklius: nuoroda daroma į Temzės žiočių pajūrio regioną, esantį zonoje, kuri apibrėžiama linija, iš Landguard kyšulio (51°56′ šiaurės platumos, 1°19.1′ rytų ilgumos) brėžiama tiesiai į pietus iki 51°33′ šiaurės platumos ir iš čia tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės taško.
(3) Iki 50 % šios kvotos galima perkelti į ICES IVb kvadratą. Tačiau apie šiuos perkėlimus iš anksto turi būti pranešama Komisijai.
(4) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto silkė
Clupea harengus
|
Zona:
|
Vb, VIaN (1), VIb
HER/5B6ANB
|
|
Vokietija
|
3 280
|
|
|
|
Prancūzija
|
621
|
|
|
|
Airija
|
4 432
|
|
|
|
Nyderlandai
|
3 280
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
17 727
|
|
|
|
EB
|
29 340
|
|
|
|
Farerų salos
|
660 (2)
|
|
|
|
BLS
|
30 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) Nuoroda daroma Atlanto silkės išteklius ICES VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°00′ šiaurės platumos ir į rytus 07°00′ vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 55°00′ šiaurės platumos esančią VIa kvadrato dalį, išskyrus Klaidą.
(2) Šią kvotą galima sužvejoti tik VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto silkė
Clupea harengus
|
Zona:
|
VIaS (1), VIIbc
HER/6AS7BC
|
|
Airija
|
12 727
|
|
|
|
Nyderlandai
|
1 273
|
|
|
|
EB
|
14 000
|
|
|
|
BLS
|
14 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Nuoroda daroma į Atlanto silkės išteklius ICES VIa kvadrate į pietus nuo 56°00′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07°00′ vakarų ilgumos.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto silkė
Clupea harengus
|
Zona:
|
VIa Klaidas (1)
HER/06ACL.
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 000
|
|
|
|
EB
|
1 000
|
|
|
|
BLS
|
1 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Klaido ištekliai: nuoroda daroma į jūros rajoną, esantį į šiaurės rytus nuo linijos, brėžiamos iš Kintyre kyšulio iki Corsewall rago.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto silkė
Clupea harengus
|
Zona:
|
VIIa (1)
HER/07A/MM
|
|
Airija
|
1 250
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
3 550
|
|
|
|
EB
|
4 800
|
|
|
|
BLS
|
4 800
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) ICES VIIa kvadratas sumažinamas rajonu, kuris pridedamas prie ICES VIIghjk rajono, apibrėžiamo: — į šiaurę nuo 52°30′ šiaurės platumos,
— į pietus nuo 52°00′ šiaurės platumos,
— į vakarus nuo Airijos pakrantės,
— į rytus nuo Jungtinės Karalystės pakrantės.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto silkė
Clupea harengus
|
Zona:
|
VIIe,f
HER/7EF.
|
|
Prancūzija
|
500
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
500
|
|
|
|
EB
|
1 000
|
|
|
|
BLS
|
1 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto silkė
Clupea harengus
|
Zona:
|
VIIg, h, j, k (1)
HER/7GK.
|
|
Vokietija
|
144
|
|
|
|
Prancūzija
|
802
|
|
|
|
Airija
|
11 235
|
|
|
|
Nyderlandai
|
802
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
16
|
|
|
|
EB
|
13 000
|
|
|
|
BLS
|
13 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) ICES VIIg, h, j, k kvadratas didinamas rajonu, kuris apibrėžiamas: — į šiaurę nuo 52°30′ šiaurės platumos,
— į pietus nuo 52°00′ šiaurės platumos,
— į vakarus nuo Airijos pakrantės,
— į rytus nuo Jungtinės Karalystės pakrantės.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ančiuviai
Engraulis encrasicolus
|
Zona:
|
VIII
ANE/08.
|
|
Ispanija
|
29 700
|
|
|
|
Prancūzija
|
3 300
|
|
|
|
EB
|
33 000
|
|
|
|
BLS
|
33 000 (1)
|
|
|
|
(1) Šis bendras leistinas sugavimas bus persvarstytas 2004 m., atsižvelgiant į naujas mokslines rekomendacijas.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ančiuviai
Engraulis encrasicolus
|
Zona:
|
IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)
ANE/9/3411
|
|
Ispanija
|
3 826
|
|
|
|
Portugalija
|
4 174
|
|
|
|
EB
|
8 000
|
|
|
|
BLS
|
8 000
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
Skagerako sąsiauris
COD/03AN.
|
|
Belgija
|
10
|
|
|
|
Danija
|
3 119
|
|
|
|
Vokietija
|
78
|
|
|
|
Nyderlandai
|
20
|
|
|
|
Švedija
|
546
|
|
|
|
EB
|
3 773
|
|
|
|
BLS
|
3 900 (1)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
Kategato sąsiauris
COD/03AS.
|
|
Danija
|
841
|
|
|
|
Vokietija
|
17
|
|
|
|
Švedija
|
505
|
|
|
|
EB
|
1 363
|
|
|
|
BLS
|
1 363
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra
COD/2AC4.
|
|
Belgija
|
807
|
|
|
|
Danija
|
4 635
|
|
|
|
Vokietija
|
2 939
|
|
|
|
Prancūzija
|
997
|
|
|
|
Nyderlandai
|
2 619
|
|
|
|
Švedija
|
31
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
10 631
|
|
|
|
EB
|
22 659
|
|
|
|
Norvegija
|
4 641 (1)
|
|
|
|
BLS
|
27 300 (2)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) Galima sužvejoti EB vandenyse. Sugavimai, sužvejoti naudojant šią kvotą, turi būti išskaičiuoti iš Norvegijai paskirtos bendro leistino sugavimo dalies.
(2) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams. Specialios sąlygos:Atsižvelgiant į pirmiau minėtų kvotų apribojimus, nurodytose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nustatytieji toliau kiekiai:
|
|
Norvegijos vandenys
(COD/04-NFS)
|
|
EB
|
19 694 ()
|
|
▼M2
|
Rūšis
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o Š
COD/04-N
|
|
Švedija
|
516 (1)
|
|
|
|
EB
|
516 (1)
|
|
|
|
BLL
|
Netaikytina
|
|
|
|
(1) 2004 m. atitenka pagal Konsultacijų tarp Europos bendrijos, Švedijos vardu, ir Norvegijos suderintą protokolą.
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV
COD/561214
|
|
Belgija
|
1
|
|
|
|
Vokietija
|
13
|
|
|
|
Prancūzija
|
135
|
|
|
|
Airija
|
191
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
508
|
|
|
|
EB
|
848
|
|
|
|
BLS
|
848
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
| Specialios sąlygos: Atsižvelgiant į pirmiau minėtų kvotų apribojimus, nurodytose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nustatytieji toliau kiekiai:
|
|
Vb (EB zona),VIa
(COD/5BC6A.)
|
|
Belgija
|
3
|
|
Vokietija
|
24
|
|
Prancūzija
|
258
|
|
Airija
|
101
|
|
Jungtinė Karalystė
|
428
|
|
EB
|
814
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
VIIa
COD/07A.
|
|
Belgija
|
29
|
|
|
|
Prancūzija
|
79
|
|
|
|
Airija
|
1 416
|
|
|
|
Nyderlandai
|
7
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
620
|
|
|
|
EB
|
2 150
|
|
|
|
BLS
|
2 150
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
VIIb-k, VIII, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)
COD/7X7A34
|
|
Belgija
|
242
|
|
|
|
Prancūzija
|
4 149
|
|
|
|
Airija
|
824
|
|
|
|
Nyderlandai
|
35
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
450
|
|
|
|
EB
|
5 700
|
|
|
|
BLS
|
5 700
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Silkinis ryklys
Lamna nasus
|
Zona:
|
IV, VI ir VII zonų EB vandenys
POR/467.
|
|
EB
|
Apribojimai netaikomi
|
|
|
|
Norvegija
|
pm
|
|
|
|
Farerų salos
|
125 (1)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Turi būti žvejojama tik ilgosiomis ūdomis.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Otinės
Lepidorhombus spp.
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
LEZ/2AC4-C
|
|
Belgija
|
6
|
|
|
|
Danija
|
5
|
|
|
|
Vokietija
|
5
|
|
|
|
Prancūzija
|
31
|
|
|
|
Nyderlandai
|
24
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 819
|
|
|
|
EB
|
1 890
|
|
|
|
BLS
|
1 890
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Otinės
Lepidorhombus spp.
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV
LEZ/561214
|
|
Ispanija
|
409
|
|
|
|
Prancūzija
|
1 596
|
|
|
|
Airija
|
466
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 129
|
|
|
|
EB
|
3 600
|
|
|
|
BLS
|
3 600
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Otinės
Lepidorhombus spp.
|
Zona:
|
VII
LEZ/07.
|
|
Belgija
|
489
|
|
|
|
Ispanija
|
5 430
|
|
|
|
Prancūzija
|
6 589
|
|
|
|
Airija
|
2 996
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
2 595
|
|
|
|
EB
|
18 099
|
|
|
|
BLS
|
18 099
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Otinės
Lepidorhombus spp.
|
Zona:
|
VIIIabde
LEZ/8ABDE.
|
|
Ispanija
|
1 163
|
|
|
|
Prancūzija
|
938
|
|
|
|
EB
|
2 101
|
|
|
|
BLS
|
2 101
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Otinės
Lepidorhombus spp.
|
Zona:
|
VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)
LEZ/8C3411
|
|
Ispanija
|
1 233
|
|
|
|
Prancūzija
|
62
|
|
|
|
Portugalija
|
41
|
|
|
|
EC
|
1 336
|
|
|
|
BLS
|
1 336
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Paprastoji limanda ir Europinė upinė plekšnė
Limanda limanda ir Platichthys flesus
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
D/F/2AC4-C
|
|
Belgija
|
533
|
|
|
|
Danija
|
2 003
|
|
|
|
Vokietija
|
3 004
|
|
|
|
Prancūzija
|
208
|
|
|
|
Nyderlandai
|
12 112
|
|
|
|
Švedija
|
7
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 684
|
|
|
|
EB
|
19 551
|
|
|
|
BLS
|
19 551
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų velniai
Lophiidae
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
ANF/2AC4-C
|
|
Belgija
|
247
|
|
|
|
Danija
|
546
|
|
|
|
Vokietija
|
266
|
|
|
|
Prancūzija
|
51
|
|
|
|
Nyderlandai
|
187
|
|
|
|
Švedija
|
6
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
5 697
|
|
|
|
EB
|
7 000
|
|
|
|
BLS
|
7 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų velniai
Lophiidae
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV
ANF/561214
|
|
Belgija
|
114
|
|
|
|
Vokietija
|
130
|
|
|
|
Ispanija
|
122
|
|
|
|
Prancūzija
|
1 408
|
|
|
|
Airija
|
318
|
|
|
|
Nyderlandai
|
110
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
978
|
|
|
|
EB
|
3 180
|
|
|
|
BLS
|
3 180
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų velniai
Lophiidae
|
Zona:
|
VII
ANF/07.
|
|
Belgija
|
1 931
|
|
|
|
Vokietija
|
215
|
|
|
|
Ispanija
|
768
|
|
|
|
Prancūzija
|
12 395
|
|
|
|
Airija
|
1 584
|
|
|
|
Nyderlandai
|
250
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
3 759
|
|
|
|
EB
|
20 902
|
|
|
|
BLS
|
20 902
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų velniai
Lophiidae
|
Zona:
|
VIIIa, b, d, e
ANF/8ABDE.
|
|
Ispanija
|
883
|
|
|
|
Prancūzija
|
4 915
|
|
|
|
EB
|
5 798
|
|
|
|
BLS
|
5 798
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų velniai
Lophiidae
|
Zona:
|
VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)
ANF/8C3411
|
|
Ispanija
|
1 917
|
|
|
|
Prancūzija
|
2
|
|
|
|
Portugalija
|
381
|
|
|
|
EB
|
2 300
|
|
|
|
BLS
|
2 300
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Juodalopė menkė
Melanogrammus aeglefinus
|
Zona:
|
Skagerakas ir Kategatas, IIIbcd (EB vandenys)
HAD/3A/BCD
|
|
Belgija
|
18
|
|
|
|
Danija
|
3 096
|
|
|
|
Vokietija
|
197
|
|
|
|
Nyderlandai
|
4
|
|
|
|
Švedija
|
366
|
|
|
|
EB
|
3 681 (1)
|
|
|
|
BLL
|
4 755
|
|
|
|
(1) Išskyrus numatomą 874 t pramoninį šalutinį laimikį.
|
|
Rūšis
|
Juodalopė menkė
Melanogrammus aeglefinus
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra
HAD/2AC4
|
|
Belgija
|
625
|
|
|
|
Danija
|
4 300
|
|
|
|
Vokietija
|
2 736
|
|
|
|
Prancūzija
|
4 769
|
|
|
|
Nyderlandai
|
469
|
|
|
|
Švedija
|
303
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
45 773 (1)
|
|
|
|
EB
|
58 975 (2)
|
|
|
|
Norvegija
|
15 391
|
|
|
|
BLL
|
77 000
|
|
|
|
(1) Iš kurių 29 500 t turi pagauti ir iškrauti į krantą laivai, turintys specialius žvejybos leidimus, išduotus pagal IV priedo 17 punkto nuostatas.
(2) Išskyrus numatomą 2 634 t pramoninį šalutinį laimikį.
Specialiosios sąlygos:
Nurodytose zonose leidžiama pagauti ne daugiau kaip toliau nurodytą kiekį, laikantis pirmiau minėtų kvotų ribų:
|
|
Norvegijos vandenyse
(HAD/04-NFS)
|
|
EB
|
45 828
|
|
|
Rūšis
|
Juodalopė menkė
Melanogrammus aeglefinus
|
Zona:
|
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o Š
HAD/04-N
|
|
Švedija
|
956
|
|
|
|
EB
|
956
|
|
|
|
BLL
|
Netaikytina
|
|
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Juodadėmė menkė
Melanogrammus aeglefinus
|
Zona:
|
VIb, XII, XIV
HAD/61214.
|
|
Belgija
|
2
|
|
|
|
Vokietija
|
2
|
|
|
|
Prancūzija
|
77
|
|
|
|
Airija
|
55
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
566
|
|
|
|
EB
|
702
|
|
|
|
BLS
|
702
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Juodadėmė menkė
Melanogrammus aeglefinus
|
Zona:
|
Vb, VIa (EB vandenys)
HAD/5BC6A.
|
|
Belgija
|
12
|
|
|
|
Vokietija
|
14
|
|
|
|
Prancūzija
|
571
|
|
|
|
Airija
|
1 010
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
4 897
|
|
|
|
EB
|
6 503
|
|
|
|
BLS
|
6 503
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Juodadėmė menkė
Melanogrammus aeglefinus
|
Zona:
|
VII, VIII, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)
HAD/7/3411
|
|
Belgija
|
107
|
|
|
|
Prancūzija
|
6 400
|
|
|
|
Airija
|
2 133
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
960
|
|
|
|
EB
|
9 600
|
|
|
|
BLS
|
9 600 (1)
|
|
|
|
(1) 2004 metais turi būti persvarstyta atsižvelgiant į naujas mokslines rekomendacijas. Specialios sąlygos:Atsižvelgiant į pirmiau minėtų kvotų apribojimus, negalima sužvejoti didesnių kiekių nei nustatytieji toliau kvadrate:
|
|
VIIa (HAD/07A.)
|
|
Belgija
|
24
|
|
Prancūzija
|
109
|
|
Airija
|
649
|
|
Jungtinė Karalystė
|
718
|
|
EB
|
1 500
|
|
Valstybės narės, Komisijai pranešdamos apie išnaudotas savo kvotas, nurodo VIIa kvadrate sužvejotus kiekius. Draudžiama iškrauti VIIa kvadrate sužvejotą juodadėmę menkę, jeigu bendras iškrautas kiekis viršija 1 500 tonų.
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Merlangas
Merlangius merlangus
|
Zona:
|
Skagerako sąsiauris ir Kategato sąsiauris
WHG/03A.
|
|
Danija
|
651
|
|
|
|
Nyderlandai
|
2
|
|
|
|
Švedija
|
70
|
|
|
|
EB
|
723 (1)
|
|
|
|
BLS
|
1 500 (2)
|
|
|
|
(1) Išskyrus apskaičiuotą 750 tonų priegaudą ne maistui.
(2) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Merlangas
Merlangius merlangus
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra
WHG/2AC4.
|
|
Belgija
|
376
|
|
|
|
Danija
|
1 626
|
|
|
|
Vokietija
|
423
|
|
|
|
Prancūzija
|
2 443
|
|
|
|
Nyderlandai
|
940
|
|
|
|
Švedija
|
2
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
6 484
|
|
|
|
EB
|
12 294 (1)
|
|
|
|
Norvegija
|
1 600 (2)
|
|
|
|
BLS
|
16 000 (3)
|
|
|
|
(1) Išskyrus apskaičiuotą 2 106 tonų priegaudą ne maistui.
(2) Galima sužvejoti EB vandenyse. Sugavimai, kurie buvo sužvejoti naudojant šią kvotą, turi būti išskaičiuoti iš Norvegijos bendro leistino sugavimo dalies.
(3) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams. Specialios sąlygos:Atsižvelgiant į pirmiau minėtų kvotų apribojimus, nurodytose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nustatytieji toliau kiekiai:
|
|
Norvegijos vandenys
(WHG/04-NFS)
|
|
EB
|
9 756 ()
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Merlangas
Merlangius merlangus
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV
WHG/561214
|
|
Vokietija
|
5
|
|
|
|
Prancūzija
|
98
|
|
|
|
Airija
|
466
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 032
|
|
|
|
EB
|
1 600
|
|
|
|
BLS
|
1 600
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Merlangas
Merlangius merlangus
|
Zona:
|
VIIa
WHG/07A.
|
|
Belgija
|
1
|
|
|
|
Prancūzija
|
18
|
|
|
|
Airija
|
296
|
|
|
|
Nyderlandai
|
0
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
199
|
|
|
|
EB
|
514
|
|
|
|
BLS
|
514
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Merlangas
Merlangius merlangus
|
Zona:
|
VIIb-k
WHG/7X7A.
|
|
Belgija
|
263
|
|
|
|
Prancūzija
|
16 200
|
|
|
|
Airija
|
7 507
|
|
|
|
Nyderlandai
|
132
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
2 898
|
|
|
|
EB
|
27 000
|
|
|
|
BLS
|
27 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Merlangas
Merlangius merlangus
|
Zona:
|
VIII
WHG/08.
|
|
Ispanija
|
1 800
|
|
|
|
Prancūzija
|
2 700
|
|
|
|
EB
|
4 500
|
|
|
|
BLS
|
4 500
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Merlangas
Merlangius merlangus
|
Zona:
|
IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)
WHG/9/3411
|
|
Portugalija
|
1 020
|
|
|
|
EB
|
1 020
|
|
|
|
BLS
|
1 020
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Merlangas ir sidabrinė saida
Merlangius merlangus ir Pollachius pollachius
|
Zona:
|
Norvegijos vandenys, į pietus nuo 62° šiaurės platumos
W/F/04-N.
|
|
Švedija
|
190 (1)
|
|
|
|
EB
|
190 (1)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Europinė jūrų lydeka
Merluccius merluccius
|
Zona:
|
Skagerako sąsiauris ir Kategato sąsiauris, IIIbcd (EB vandenys)
HKE/3A/BCD
|
|
Danija
|
1 086
|
|
|
|
Švedija
|
92
|
|
|
|
EB
|
1 178
|
|
|
|
BLS
|
1 178 (1)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) Iš bendro leistino 39 100 tonų sugavimo,nustatyto šiauriniams Europinės jūrų lydekos ištekliams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Europinė jūrų lydeka
Merluccius merluccius
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
HKE/2AC4-C
|
|
Belgija
|
20
|
|
|
|
Danija
|
792
|
|
|
|
Vokietija
|
91
|
|
|
|
Prancūzija
|
176
|
|
|
|
Nyderlandai
|
46
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
248
|
|
|
|
EB
|
1 373
|
|
|
|
BLS
|
1 373 (1)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) Iš bendro leistino 39 100 tonų sugavimo, nustatyto šiauriniams Europinės jūrų lydekos ištekliams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Europinė jūrų lydeka
Merluccius merluccius
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI, VII, XII, XIV
HKE/571214
|
|
Belgija
|
202
|
|
|
|
Ispanija
|
6 463
|
|
|
|
Prancūzija
|
9 982
|
|
|
|
Airija
|
1 209
|
|
|
|
Nyderlandai
|
130
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
3 940
|
|
|
|
EB
|
21 926
|
|
|
|
BLS
|
21 926 (1)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) Iš bendro leistino 39 100 tonų sugavimo, nustatyto šiauriniams Europinės jūrų lydekos ištekliams. Specialios sąlygos:Atsižvelgiant į pirmiau minėtų kvotų apribojimus, nurodytose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nustatytieji toliau kiekiai:
|
|
VIIabde
(HKE/8ABDE.)
|
|
Belgija
|
26
|
|
Ispanija
|
1 043
|
|
Prancūzija
|
1 043
|
|
Airija
|
130
|
|
Nyderlandai
|
13
|
|
Jungtinė Karalystė
|
586
|
|
EB
|
2 841
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Europinė jūrų lydeka
Merluccius merluccius
|
Zona:
|
VIIIa, b, d, e
HKE/8ABDE.
|
|
Belgija
|
7
|
|
|
|
Ispanija
|
4 499
|
|
|
|
Prancūzija
|
10 104
|
|
|
|
Nyderlandai
|
13
|
|
|
|
EB
|
14 623
|
|
|
|
BLS
|
14 623 (1)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
(1) Iš bendro leistino 39 100 tonų sugavimo, nustatyto šiauriniams Europinės jūrų lydekos ištekliams. Specialios sąlygos:Atsižvelgiant į pirmiau minėtų kvotų apribojimus, nurodytose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nustatytieji toliau kiekiai:
|
|
Vb (EB vandenys), VI, VII, XII, XIV
(HKE/571214)
|
|
Belgija
|
1
|
|
Ispanija
|
1 303
|
|
Prancūzija
|
2 346
|
|
Nyderlandai
|
4
|
|
EB
|
3 655
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Europinė jūrų lydeka
Merluccius merluccius
|
Zona:
|
VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB vandenys)
HKE/8C3411
|
|
Ispanija
|
3 807
|
|
|
|
Prancūzija
|
366
|
|
|
|
Portugalija
|
1 777
|
|
|
|
EB
|
5 950
|
|
|
|
BLS
|
5 950
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai
|
▼M1
|
Rūšis
|
Putasu
Micromesistius poutassou
|
Zona:
|
Ia (Bendrijos vandenys), Šiaurės jūra (Bendrijos vandenys)
WHB/2AC4-C
|
|
Danija
|
97 058
|
|
|
|
Vokietija
|
160
|
|
|
|
Nyderlandai
|
294
|
|
|
|
Švedija
|
313
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
2 141
|
|
|
|
Bendrija
|
99 966
|
|
|
|
Norvegija
|
40 000 (1)
|
|
|
|
TAC
|
Neaktualu
|
|
Analitiniai TAC, kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje numatyti atskaitymai.
|
|
(1) 120 000 tonų bendrosios kvotos Bendrijos vandenyse ribose.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Žydrasis merlangas
Micromesistius poutassou
|
Zona:
|
IV (Norvegijos vandenys)
|
|
Danija
|
18 050
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
950
|
|
|
|
EB
|
19 000
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
▼M1
|
Rūšis
|
Putasu
Micromesistius poutassou
|
Zona:
|
V, VI, VII, XII ir XIV
WHB/571214
|
|
Danija
|
8 031
|
|
|
|
Vokietija
|
31 087
|
|
|
|
Ispanija
|
51 812 (1)
|
|
|
|
Prancūzija
|
43 263
|
|
|
|
Airija
|
62 174
|
|
|
|
Nyderlandai
|
97 665
|
|
|
|
Portugalija
|
3 886 (1)
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
90 671
|
|
|
|
Bendrija
|
388 589
|
|
|
|
Norvegija
|
120 000 (2) (3)
|
|
|
|
Farerų salos
|
45 000 (4) (5)
|
|
|
|
TAC
|
Neaktualu
|
|
Analitiniai TAC, kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje numatyti atskaitymai.
|
|
(1) Kurių iki 75 % turėtų būti pagauta VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (Bendrijos vandenys) zonose.
(2) Gali būti žvejojama Bendrijos vandenų zonose: II, IVa, VIa Šiaurėje nuo 56°30' N, VIb, VII Vakaruose nuo 12° W.
(3) Kurių iki 500 tonų turėtų būti sidabražuvių (Argentina spp.).
(4) Putasu sugavimuose turėtų būti įskaitomi neišvengiami sidabražuvių (Argentina spp.) sugavimai.
(5) Gali būti žvejojama Bendrijos vandenų zonose: VIa Šiaurėje nuo 56°30' N, VIb, VII Vakaruose nuo 12° W. Specialios sąlygos:Neviršijant pirmiau minėtų kvotų ribų, ne didesnis kaip nurodytasis žemiau kiekis gali būti pagautas nurodytose zonose:
|
Norvegija
|
WHB/04A-C
|
|
|
Rūšis
|
Putasu
Micromesistius poutassou
|
Zona:
|
VIII a, b, d, e
WHB/8ABDE
|
|
Ispanija
|
19 993
|
|
|
|
Prancūzija
|
15 513
|
|
|
|
Portugalija
|
2 999
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
14 477
|
|
|
|
Bendrija
|
52 982
|
|
|
|
TAC
|
Neaktualu
|
|
Analitiniai TAC, kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje numatyti atskaitymai.
|
| Specialios sąlygos: Bet kokia pirmiau minėtos kvotos dalis gali būti sužvejota ICES vienete Vb (Bendrijos vandenys), VI, VII, XII ir XIV zonų dalyse.
|
|
Rūšis
|
Putasu
Micromesistius poutassou
|
Zona:
|
VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (Bendrijos vandenys)
WHB/8C3411
|
|
Ispanija
|
87 970
|
|
|
|
Portugalija
|
21 993
|
|
|
|
Bendrija
|
109 963 ()
|
|
|
|
TAC
|
Neaktualu
|
|
Analitiniai TAC, kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje numatyti atskaitymai.
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Mažažiotė plekšnė ir raudonoji plekšnė
Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
L/W/2AC4-C
|
|
Belgija
|
380
|
|
|
|
Danija
|
1 048
|
|
|
|
Vokietija
|
135
|
|
|
|
Prancūzija
|
287
|
|
|
|
Nyderlandai
|
872
|
|
|
|
Švedija
|
12
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
4 289
|
|
|
|
EB
|
7 023
|
|
|
|
BLS
|
7 023
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Dvipelekė jūrų lydeka
Molva dypterigia
|
Zona:
|
EB vandenų VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos, VIb zonos
BLI/6AN6B.
|
|
Farerų salos
|
900 (1)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Turi būti sužvejota tralu, bukažiotės ilgauodegės ir juodosios juostažuvės priegauda turi būti įskaičiuoti į šią kvotą.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų lydeka
Molva molva
|
Zona:
|
EB vandenų IIa, IV, Vb, VI, VII zonos
LIN/2A47-C
|
|
Norvegija
|
9 500 (1) (2)
►M2
◄
|
|
|
|
Farerų salos
|
800 (3) (4)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Iš kurių VI ir VII parajoniuose laivui bet kada leidžiama atsitiktinai sužvejoti 25 % kitų žuvų rūšių. Tačiau šią procentais nurodytą dalį leidžiama viršyti per pirmas 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žūklės rajone pradžios. Bendras atsitiktinis kitų žuvų rūšių sugavimas VI ir VII parajoniuose neturi būti didesnis nei pm tonų.
(2) Įskaitant didžiadantę menkę. Norvegijai skiriamos 9 500 tonų jūrų lydekos ir 5 000 tonų didžiadantės menkės kvotos (iš kurių ne daugiau kaip 2 000 tonų galima pasikeisti), kurią ICES Vb kvadrate ir VI bei VII parajoniuose galima sužvejoti tik ilgosiomis ūdomis.
(3) Įskaitant dvipelekę jūrų lydeką ir didžiadantę menkę. Turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) ir VIb.
(4) Iš kurių VI parajonyje laivui bet kada leidžiama atsitiktinai sužvejoti 20 % kitų žuvų rūšių. Tačiau šią procentais nurodytą dalį leidžiama viršyti per pirmas 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žūklės rajone pradžios. Bendras atsitiktinis kitų žuvų rūšių sugavimas VI parajonyje neturi būti didesnis nei 75 tonos.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Norveginis omaras
Nephrops norvegicus
|
Zona:
|
Skagerako sąsiauris ir Kategato sąsiauris (EB vandenys), IIIbcd (EB vandenys)
NEP/3A/BCD
|
|
Danija
|
3 380
|
|
|
|
Vokietija
|
10
|
|
|
|
Švedija
|
1 210
|
|
|
|
EB
|
4 600
|
|
|
|
BLS
|
4 600
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Norveginis omaras
Nephrops norvegicus
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
NEP/2AC4-C
|
|
Belgija
|
993
|
|
|
|
Danija
|
993
|
|
|
|
Vokietija
|
15
|
|
|
|
Prancūzija
|
29
|
|
|
|
Nyderlandai
|
511
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
16 446
|
|
|
|
EB
|
18 987
|
|
|
|
BLS
|
18 987 (1)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) BLS turi būti persvarstytas ir nustatytas 21 350 tonų bei paskirstytas valstybėms narėms, kai Taryba nuspręs dėl valdymo priemonių, kad būtų kontroliuojami sugavimai tose žvejybos rajonuose, kuriuose žvejojami omarai ir menkės.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Norveginis omaras
Nephrops norvegicus
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI
NEP/5BC6.
|
|
Ispanija
|
23
|
|
|
|
Prancūzija
|
92
|
|
|
|
Airija
|
153
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
11 032
|
|
|
|
EB
|
11 300
|
|
|
|
BLS
|
11 300
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Norveginis omaras
Nephrops norvegicus
|
Zona:
|
VII
NEP/07.
|
|
Ispanija
|
1 047
|
|
|
|
Prancūzija
|
4 243
|
|
|
|
Airija
|
6 436
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
5 724
|
|
|
|
EB
|
17 450
|
|
|
|
BLS
|
17 450
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Norveginis omaras
Nephrops norvegicus
|
Zona:
|
VIIIa, b, d, e
NEP/8ABDE.
|
|
Ispanija
|
189
|
|
|
|
Prancūzija
|
2 961
|
|
|
|
EB
|
3 150
|
|
|
|
BLS
|
3 150
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Norveginis omaras
Nephrops norvegicus
|
Zona:
|
VIIIc
NEP/08C.
|
|
Ispanija
|
173
|
|
|
|
Prancūzija
|
7
|
|
|
|
EB
|
180
|
|
|
|
BLS
|
180
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Norveginis omaras
Nephrops norvegicus
|
Zona:
|
IX, X, CECAF 34.1.1 (EC vandenys)
NEP/9/3411
|
|
Ispanija
|
150
|
|
|
|
Portugalija
|
450
|
|
|
|
EB
|
600
|
|
|
|
BLS
|
600
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Krevetės
Pandalus borealis
|
Zona:
|
Skagerako sąsiauris ir Kategato sąsiauris
PRA/03A.
|
|
Danija
|
3 717
|
|
|
|
Švedija
|
2 002
|
|
|
|
EB
|
5 719
|
|
|
|
BLS
|
10 710 (1)
|
|
|
|
(1) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Krevetės
Pandalus borealis
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
PRA/2AC4-C
|
|
Danija
|
3 626
|
|
|
|
Nyderlandai
|
34
|
|
|
|
Švedija
|
146
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 074
|
|
|
|
EB
|
4 880
|
|
|
|
Norvegija
|
100 (1)
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
4 980
|
|
|
|
(1) Turi būti sužvejota IV rajone.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Šiaurės krevetė
Pandalus borealis
|
Zona:
|
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o Š
PRA/04-N
|
|
Danija
|
900
|
|
|
|
Švedija
|
151 (1)
|
|
|
|
EB
|
1 051
|
|
|
|
BLL
|
Netaikytina
|
|
|
|
(1) Menkių, juodalopių menkių, saidų ir merlangų bei juodžuvių šalutinis laimikis skaičiuojamas pagal šių rūšių kvotą.
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Krevetės
Penaeus spp.
|
Zona:
|
Prancūzijos Gviana
PEN/FGU.
|
|
Prancūzija
|
4 000 (1)
|
|
|
|
EB
|
4 000 (1)
|
|
|
|
Barbadosas
|
24 (1)
|
|
|
|
Gajana
|
24 (1)
|
|
|
|
Surinamas
|
0 (1)
|
|
|
|
Trinidadas ir Tobagas
|
60 (1)
|
|
|
|
BLS
|
4 108 (1)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Krevetes Penaeus subtilis ir Penaeus brosiliensis draudžiama žvejoti mažesniame nei 30 m gylyje
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų plekšnė
Pleuronectes platessa
|
Zona:
|
Skagerako sąsiauris
PLE/03AN
|
|
Belgija
|
57
|
|
|
|
Danija
|
7 397
|
|
|
|
Vokietija
|
38
|
|
|
|
Nyderlandai
|
1 422
|
|
|
|
Švedija
|
396
|
|
|
|
EB
|
9 310
|
|
|
|
BLS
|
9 500 (1)
|
|
|
|
(1) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų plekšnė
Pleuronectes platessa
|
Zona:
|
Kategato sąsiauris
PLE/03AS.
|
|
Danija
|
1 658
|
|
|
|
Vokietija
|
19
|
|
|
|
Švedija
|
186
|
|
|
|
EB
|
1 863
|
|
|
|
BLS
|
1 863
|
|
|
▼M2
|
Rūšis
|
Plekšnė
Pleuronectes platessa
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra
PLE/2AC4
|
|
Belgija
|
3 624
|
|
|
|
Danija
|
11 778
|
|
|
|
Vokietija
|
3 397
|
|
|
|
Prancūzija
|
680
|
|
|
|
Nyderlandai
|
22 649
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
16 761
|
|
|
|
EB
|
58 889
|
|
|
|
Norvegija
|
2 111
|
|
|
|
BLL
|
61 000
|
|
Analitinis BLL, taikant Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalies išskaitymus.
|
|
Specialiosios sąlygos:
Nurodytose zonose leidžiama pagauti ne daugiau kaip toliau nurodytą kiekį, laikantis pirmiau minėtų kvotų ribų:
|
|
Norvegijos vandenyse
(PLE/04-NFS)
|
|
EB
|
30 000
|
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų plekšnė
Pleuronectes platessa
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV
PLE/561214
|
|
Prancūzija
|
34
|
|
|
|
Airija
|
447
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
746
|
|
|
|
EB
|
1 227
|
|
|
|
BLS
|
1 227
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų plekšnė
Pleuronectes platessa
|
Zona:
|
VIIa
PLE/07A.
|
|
Belgija
|
34
|
|
|
|
Prancūzija
|
15
|
|
|
|
Airija
|
876
|
|
|
|
Nyderlandai
|
10
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
404
|
|
|
|
EB
|
1 340
|
|
|
|
BLS
|
1 340
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų plekšnė
Pleuronectes platessa
|
Zona:
|
VIIb, c
PLE/7BC.
|
|
Prancūzija
|
16
|
|
|
|
Airija
|
144
|
|
|
|
EB
|
160
|
|
|
|
BLS
|
160
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų plekšnė
Pleuronectes platessa
|
Zona:
|
VIId,e
PLE/7DE.
|
|
Belgija
|
992
|
|
|
|
Prancūzija
|
3 305
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 763
|
|
|
|
EB
|
6 060
|
|
|
|
BLS
|
6 060
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų plekšnė
Pleuronectes platessa
|
Zona:
|
VIIf,g
PLE/7FG.
|
|
Belgija
|
139
|
|
|
|
Prancūzija
|
251
|
|
|
|
Airija
|
39
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
131
|
|
|
|
EB
|
560
|
|
|
|
BLS
|
560
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų plekšnė
Pleuronectes platessa
|
Zona:
|
VIIh, j, k
PLE/7HJK.
|
|
Belgija
|
29
|
|
|
|
Prancūzija
|
58
|
|
|
|
Airija
|
203
|
|
|
|
Nyderlandai
|
117
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
58
|
|
|
|
EB
|
466
|
|
|
|
BLS
|
466
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų plekšnė
Pleuronectes platessa
|
Zona:
|
CECAF 34.1.1 VIII, IX, X, (EB vandenys)
PLE/8/3411
|
|
Ispanija
|
75
|
|
|
|
Prancūzija
|
298
|
|
|
|
Portugalija
|
75
|
|
|
|
EB
|
448
|
|
|
|
BLS
|
448
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Sidabrinė saida
Pollachius pollachius
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV
POL/561214
|
|
Ispanija
|
10
|
|
|
|
Prancūzija
|
337
|
|
|
|
Airija
|
99
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
258
|
|
|
|
EB
|
704
|
|
|
|
BLS
|
704
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Sidabrinė saida
Pollachius pollachius
|
Zona:
|
VII
POL/07.
|
|
Belgija
|
529
|
|
|
|
Ispanija
|
32
|
|
|
|
Prancūzija
|
12 177
|
|
|
|
Airija
|
1 298
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
2 964
|
|
|
|
EB
|
17 000
|
|
|
|
BLS
|
17 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Sidabrinė saida
Pollachius pollachius
|
Zona:
|
VIIIa, b, d, e
POL/8ABDE.
|
|
Ispanija
|
286
|
|
|
|
Prancūzija
|
1 394
|
|
|
|
EB
|
1 680
|
|
|
|
BLS
|
1 680
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Sidabrinė saida
Pollachius pollachius
|
Zona:
|
VIIIc
POL/08C.
|
|
Ispanija
|
369
|
|
|
|
Prancūzija
|
41
|
|
|
|
EB
|
410
|
|
|
|
BLS
|
410
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Sidabrinė saida
Pollachius pollachius
|
Zona:
|
CECAF 34.1.1 IX, X, (EB vandenys)
POL/9/3411
|
|
Ispanija
|
348
|
|
|
|
Portugalija
|
12
|
|
|
|
EB
|
360
|
|
|
|
BLS
|
360
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ledjūrio menkė
Pollachius virens
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Skagerako sąsiauris ir Kategato sąsiauris, IIIbcd (EB vandenys), Šiaurės jūra
POK/2A34-
|
|
Belgija
|
66
|
|
|
|
Danija
|
7 879
|
|
|
|
Vokietija
|
19 896
|
|
|
|
Prancūzija
|
46 823
|
|
|
|
Nyderlandai
|
199
|
|
|
|
Švedija
|
1 083
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
15 254
|
|
|
|
EB
|
91 200
|
|
|
|
Norvegija
|
98 800 (1)
|
|
|
|
BLS
|
190 000 (2)
|
|
|
|
(1) Galima sužvejoti tik IV (EB vandenys) ir Skagerako sąsiauryje. Sugavimai, kurie buvo sužvejoti naudojant šią kvotą, turi būti išskaičiuoti iš Norvegijos bendro leistino sugavimo dalies.
(2) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams. Specialios sąlygos:Atsižvelgiant į pirmiau minėtų kvotų apribojimus, nurodytose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nustatytieji toliau kiekiai:
|
|
Norvegijos vandenys
(POK/04-NFS)
|
|
EB
|
91 200 ()
|
|
▼M2
|
Rūšis
|
Juodžuvė
Pollachius virens
|
Zona:
|
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o Š
POK/04-N
|
|
Švedija
|
1 190
|
|
|
|
EB
|
1 190
|
|
|
|
BLL
|
190 000
|
|
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Ledjūrio menkė
Pollachius virens
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV
POK/561214
|
|
Vokietija
|
1 441
|
|
|
|
Prancūzija
|
14 307
|
|
|
|
Airija
|
478
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
3 488
|
|
|
|
EB
|
19 713
|
|
|
|
BLS
|
19 713 (1)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ledjūrio menkė
Pollachius virens
|
Zona:
|
CECAF 34.1.1 VII, VIII, IX, X, (EB vandenys)
POK/7X1034
|
|
Belgija
|
18
|
|
|
|
Prancūzija
|
3 921
|
|
|
|
Airija
|
1 960
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 069
|
|
|
|
EB
|
6 968
|
|
|
|
BLS
|
6 968
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Otas ir rombas
Psetta maxima ir Scopthalmus rhombus
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
T/B/2AC4-C
|
|
Belgija
|
358
|
|
|
|
Danija
|
764
|
|
|
|
Vokietija
|
195
|
|
|
|
Prancūzija
|
92
|
|
|
|
Nyderlandai
|
2 710
|
|
|
|
Švedija
|
5
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
753
|
|
|
|
EB
|
4 877
|
|
|
|
BLS
|
4 877
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Rajožuvės
Rajidae
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
SRX/2AC4-C
|
|
Belgija
|
590
|
|
|
|
Danija
|
23
|
|
|
|
Vokietija
|
29
|
|
|
|
Prancūzija
|
92
|
|
|
|
Nyderlandai
|
503
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
2 266
|
|
|
|
EB
|
3 503
|
|
|
|
BLS
|
3 503
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Juodasis otas
Reinhardtius hippoglossoides
|
Zona:
|
II (EB vandenys), VI
GHL/2AC6-
|
|
EB
|
Nenustatyti apribojimai
|
|
|
|
Norvegija
|
950 (1)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) VI galima žvejoti tik ilgosiomis ūdomis.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Skumbrė
Scomber scombrus
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Skagerakas ir Kategatas, IIIb, c, d (EB vandenys), Šiaurės jūra
MAC/2A34-
|
|
|
|
Belgija
|
453
|
|
|
|
|
|
Danija
|
11 951
|
|
|
|
|
|
Vokietija
|
473
|
|
|
|
|
|
Prancūzija
|
1 428
|
|
|
|
|
|
Nyderlandai
|
1 437
|
|
|
|
|
|
Švedija
|
4 262 (1) (2) (3)
|
|
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 331
|
|
|
|
|
|
EB
|
21 335 (1) (4) (5)
|
|
|
|
|
|
Norvegija
|
37 246 (6)
|
|
|
|
|
|
BLL
|
545 500 (7)
|
|
Analitinis BLL, taikant Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius.
|
|
|
|
(1) Įskaitant 1 865 t skumbrių, kurias ši valstybė narė sužvejoja ICES IIIa divizione ir ICES IVab diviziono (MAC/3A/4AB) EB vandenyse.
(2) Įskaitant 214 t ICES IV pazonio (MAC/04-N) Norvegijos vandenyse.
(3) Kai žvejojama Norvegijos vandenyse, menkių, juodalopių menkių, saidų ir merlangų bei juodžuvių šalutinis laimikis skaičiuojamas pagal šių rūšių kvotą.
(4) Įskaitant 1 865 t, kurios atitenka pagal 1995 m. gruodžio 9 d. Briuselyje vykusių Konsultacijų tarp Europos bendrijos ir Norvegijos dėl žuvininkystės išvadų suderinto protokolo 2 išnašoje apibrėžtas sąlygas.
(5) Įskaitant 636 t, kurios atitenka pagal susitarimą tarp Europos bendrijos ir Norvegijos dėl NEAFC leistino laimikio bendrosios ES bei Norvegijos dalies 2004 m. vadybos.
(6) Atimama iš BLL Norvegijos dalies (leistina kvota). Šią kvotą leidžiama sužvejoti tik IVa divizione, išskyrus 3 000 t, kurias galima sužvejoti IIIa divizione.
(7) EB, Norvegijos ir Farerų salų sutartas BLL šiaurės sričiai.
Specialiosios sąlygos:
Nurodytose zonose leidžiama pagauti ne daugiau kaip toliau nurodytą kiekį, laikantis pirmiau minėtų kvotų ribų:
|
|
IIIa
MAC/03A
|
IIIa, IVb, c
MAC/03A/4BC
|
IVb
MAC/04B
|
IVc
MAC/04C
|
IIa (ne EB vandenys), VI, nuo 2004 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d.
MAC/2A6
|
|
Danija
|
|
4 130
|
|
|
4 020
|
|
Prancūzija
|
|
440
|
|
|
|
|
Nyderlandai
|
|
440
|
|
|
|
|
Švedija
|
|
|
340
|
10
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
|
440
|
|
|
|
|
Norvegija
|
3 000
|
|
|
|
|
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Skumbrė
Scomber scombrus
|
Zona:
|
IIa (ne EB vandenys), Vb (EB vandenys), VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV
MAC/2CX14-
|
|
Vokietija
|
18 965
|
|
|
|
Ispanija
|
20
|
|
|
|
Estija
|
150
|
|
|
|
Prancūzija
|
12 644
|
|
|
|
Airija
|
63 216
|
|
|
|
Nyderlandai
|
27 656
|
|
|
|
Lenkija
|
1 096
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
173 848
|
|
|
|
EB
|
297 595 (4) (5)
►M2
◄
|
|
|
|
Norvegija
|
12 020 (1)
►M2
◄
|
|
|
|
Farerų salos
|
4 314 (2)
|
|
|
|
BLS
|
545 500 (3)
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Galima sužvejoti tik IIa, IVa, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), VIId, e, f, h.
(2) Iš kurių 1 301 toną nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. galima sužvejoti ICES IVa kvadrate, į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos (EB zona). 3 589 tonas iš Farerų salų kvotos apskritus metus galima sužvejoti ICES VIa kvadrate (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) ir (arba) ICES VIIe, f, h kvadratuose ir (arba) ICES IVa kvadrate.
(3) Bendras leistinas sugavimas, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos, šiauriniame rajone.
(4) Įskaitant 9 784 tonas, įgytas pagal 2004 m. Europos bendrijos ir Norvegijos susitarimą dėl NEAFC leistino sugavimo bendros EB-Norvegijos dalies valdymo.
(5) Iki naujų valstybių narių stojimo dienos EB kvota yra 296 349 tonų. Specialios sąlygos:Atsižvelgiant į pirmiau minėtų kvotų apribojimus, nurodytose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nustatytieji toliau kiekiai ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.:
|
|
IVa (EB vandenys)
MAC/04A-C.
|
|
Vokietija
|
5 690
|
|
Prancūzija
|
3 794
|
|
Airija
|
18 966
|
|
Nyderlandai
|
8 297
|
|
Jungtinė Karalystė
|
52 158
|
|
Norvegija
|
12 020
►M2
◄
|
|
Farerų salos
|
1 301 (1)
|
|
(1) Į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos (EB zona) nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Skumbrė
Scomber scombrus
|
Zona:
|
CECAF 34.1.1 VIIIc, IX, X, (EB vandenys)
MAC/8C3411
|
|
Ispanija
|
26 625 (1)
|
|
|
|
Prancūzija
|
177 (1)
|
|
|
|
Portugalija
|
5 503 (1)
|
|
|
|
EB
|
32 305
|
|
|
|
BLS
|
32 305
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) ICES rajone VIIIa, b, d (MAC/8ABD.), jeigu buvo pasikeista su kitomis valstybėmis narėmis, galima sužvejoti ne daugiau kaip 25 % duodančiosios valstybės narės kvotos. Specialios sąlygos:Atsižvelgiant į pirmiau minėtų kvotų apribojimus, nurodytose zonose galima sužvejoti ne didesnius nei nustatytieji toliau kiekiai:
|
|
VIIIb
(MAC/08B.)
|
|
Ispanija
|
3 000
|
|
Prancūzija
|
20
|
|
Portugalija
|
5 000
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų liežuvis
Solea solea
|
Zona:
|
Skagerako sąsiauris ir Kategato sąsiauris, IIIbcd (EB vandenys)
SOL/3A/BCD
|
|
Danija
|
436
|
|
|
|
Vokietija
|
25
|
|
|
|
Nyderlandai
|
42
|
|
|
|
Švedija
|
16
|
|
|
|
EB
|
520
|
|
|
|
BLS
|
520
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Paprastasis jūrų liežuvis
Solea solea
|
Zona:
|
II, Šiaurės jūra
SOL/24
|
|
Belgija
|
1 417
|
|
|
|
Danija
|
648
|
|
|
|
Vokietija
|
1 133
|
|
|
|
Prancūzija
|
283
|
|
|
|
Nyderlandai
|
12 790
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
729
|
|
|
|
EB
|
17 000
|
|
|
|
BLL
|
17 000
|
|
Analitinis BLL, taikant Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius.
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų liežuvis
Solea solea
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV
SOL/561214
|
|
Airija
|
68
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
17
|
|
|
|
EB
|
85
|
|
|
|
BLS
|
85
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų liežuvis
Solea solea
|
Zona:
|
VIIa
SOL/07A.
|
|
Belgija
|
394
|
|
|
|
Prancūzija
|
5
|
|
|
|
Airija
|
98
|
|
|
|
Nyderlandai
|
125
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
178
|
|
|
|
EB
|
800
|
|
|
|
BLS
|
800
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų liežuvis
Solea solea
|
Zona:
|
VIIb, c
OL/7BC.
|
|
Prancūzija
|
10
|
|
|
|
Airija
|
55
|
|
|
|
EB
|
65
|
|
|
|
BLS
|
65
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų liežuvis
Solea solea
|
Zona:
|
VIId
SOL/07D.
|
|
Belgija
|
1 588
|
|
|
|
Prancūzija
|
3 177
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 135
|
|
|
|
EB
|
5 900
|
|
|
|
BLS
|
5 900
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų liežuvis
Solea solea
|
Zona:
|
VIIe
SOL/07E.
|
|
Belgija
|
11
|
|
|
|
Prancūzija
|
113
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
176
|
|
|
|
EB
|
300
|
|
|
|
BLS
|
300
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų liežuvis
Solea solea
|
Zona:
|
VIIf, g
SOL/7FG.
|
|
Belgija
|
656
|
|
|
|
Prancūzija
|
66
|
|
|
|
Airija
|
33
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
295
|
|
|
|
EB
|
1 050
|
|
|
|
BLS
|
1 050
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų liežuvis
Solea solea
|
Zona:
|
VIIh, j, k
SOL/7HJK.
|
|
Belgija
|
32
|
|
|
|
Prancūzija
|
65
|
|
|
|
Airija
|
176
|
|
|
|
Nyderlandai
|
52
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
65
|
|
|
|
EB
|
390
|
|
|
|
BLS
|
390
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų liežuvis
Solea solea
|
Zona:
|
VIIIa,b
SOL/8AB.
|
|
Belgija
|
45
|
|
|
|
Ispanija
|
8
|
|
|
|
Prancūzija
|
3 300
|
|
|
|
Nyderlandai
|
247
|
|
|
|
EB
|
3 600
|
|
|
|
BLS
|
3 600
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti išskaitymai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų liežuvis
Solea spp.
|
Zona:
|
VIIIc, d, e, CECAF 34.1.1 IX, X, (EB vandenys)
SOX/8CDE34
|
|
Ispanija
|
572
|
|
|
|
Portugalija
|
948
|
|
|
|
EB
|
1 520
|
|
|
|
BLS
|
1 520
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Bretlingis
Sprattus sprattus
|
Zona:
|
Skagerako sąsiauris ir Kategato sąsiauris
SPR/03A.
|
|
Danija
|
33 504 (1)
|
|
|
|
Vokietija
|
70 (1)
|
|
|
|
Švedija
|
12 676 (1)
|
|
|
|
EB
|
46 250 (1)
|
|
|
|
BLS
|
50 000 (2)
|
|
|
|
(1) Šią kvotą galima sužvejoti velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo audinio akių dydis ne mažesnis nei 16 mm, ir žvejojant tą kvotą netaikomos Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnyje nustatytos sąlygos.
(2) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Bretlingis
Sprattus sprattus
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
SPR/2AC4-C
|
|
Belgija
|
2 738
|
|
|
|
Danija
|
216 683
|
|
|
|
Vokietija
|
2 738
|
|
|
|
Prancūzija
|
2 738
|
|
|
|
Nyderlandai
|
2 738
|
|
|
|
Švedija
|
1 330 (1)
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
9 035
|
|
|
|
EB
|
238 000
►M2
◄
|
|
|
|
Norvegija
|
15 000 (2)
►M2
◄
|
|
|
|
Farerų salos
|
4 000 (3)
|
|
|
|
BLS
|
257 000
|
|
|
|
(1) Įskaitant tobius.
(2) Galima sužvejoti tik IV parajonyje (EB vandenys).
(3) Turi būti įskaityta į tobių kvotą Šiaurės jūroje.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Bretlingis
Sprattus sprattus
|
Zona:
|
VIIde
SPR /7DE.
|
|
Belgija
|
50
|
|
|
|
Danija
|
3 120
|
|
|
|
Vokietija
|
50
|
|
|
|
Prancūzija
|
670
|
|
|
|
Nyderlandai
|
670
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
5 040
|
|
|
|
EB
|
9 600
|
|
|
|
BLS
|
9 600
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Spygliuotasis ryklys
Squalus acanthias
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys)
DGS/2AC4-C
|
|
Belgija
|
76
|
|
|
|
Danija
|
435
|
|
|
|
Vokietija
|
79
|
|
|
|
Prancūzija
|
139
|
|
|
|
Nyderlandai
|
119
|
|
|
|
Švedija
|
6
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
3 618
|
|
|
|
EB
|
4 472
►M2
◄
|
|
|
|
Norvegija
|
200 (1)
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
4 672
|
|
|
|
(1) Įskaitant ilgosiomis ūdomis sužvejotus paprastuosius sriubinius ryklius, naktinius juoduosius dygliaryklius, smailiasnukius ryklius, pilkuosius trumpadyglius ryklius, didžiuosius naktinius juoduosius dygliaryklius, lygiaodžius juoduosius dygliaryklius ir Portugalijos baltaakius ryklius. Šią kvotą galima sužvejoti tik ICES IV, VI ir VII parajoniuose.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Stauridė
Trachurus spp.
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB andenys)
JAX/2AC4-C
|
|
Belgija
|
74
|
|
|
|
Danija
|
31 811
|
|
|
|
Vokietija
|
2 399
|
|
|
|
Prancūzija
|
51
|
|
|
|
Airija
|
1 846
|
|
|
|
Nyderlandai
|
5 161
|
|
|
|
Švedija
|
750
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
4 696
|
|
|
|
EB
|
46 788
►M2
◄
|
|
|
|
Norvegija
|
1 600 (1)
►M2
◄
|
|
|
|
Farerų salos
|
7 000 (2)
|
|
|
|
BLS
|
50 267
|
|
|
|
(1) Galima sužvejoti tik IV parajonyje (EB vandenys).
(2) Naudojant 7 000 tonų bendrą kvotą ICES IV, VIa parajonyje (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) ir VII e, f, h.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Stauridė
Trachurus spp.
|
Zona:
|
Vb (EB vandenys), VI, VII, VIIIa, b, d, e, XII, XIV
JAX/578/14
|
|
Danija
|
11 966
|
|
|
|
Vokietija
|
9 564
|
|
|
|
Ispanija
|
13 062
|
|
|
|
Prancūzija
|
6 320
|
|
|
|
Airija
|
31 137
|
|
|
|
Nyderlandai
|
45 631
|
|
|
|
Portugalija
|
1 264
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
12 935
|
|
|
|
EB
|
131 879
|
|
|
|
Farerų salos
|
7 000 (1) (2)
|
|
|
|
BLS
|
137 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Šią kvotą galima sužvejoti tik ICES IV, VIa rajonuose (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) ir VIIe, f, h.
(2) Naudojant 7 000 tonų bendrą kvotą ICES IV, VIa parajoniuose (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) ir VII e, f, h.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Stauridė
Trachurus spp.
|
Zona:
|
VIIIc, IX
JAX/8C9.
|
|
Ispanija
|
29 587 (1)
|
|
|
|
Prancūzija
|
377 (1)
|
|
|
|
Portugalija
|
25 036 (1)
|
|
|
|
EB
|
55 000
|
|
|
|
BLS
|
55 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali sudaryti 12 ir 14 cm dydžio stauridės nepaisant Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Kad būtų kontroliuojamas šis kiekis, iškrautų žuvų svoris dauginamas iš koeficiento 1.2.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Stauridė
Trachurus spp.
|
Zona:
|
X, CECAF (1)
JAX/X34PRT
|
|
Portugalija
|
3 200
|
|
|
|
EB
|
3 200
|
|
|
|
BLS
|
3 200
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Portugalijos suverenitetui ir jurisdikcijai priklausantys vandenys prie Azorų salų.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Stauridė
Trachurus spp.
|
Zona:
|
CECAF (EB vandenys) (1)
JAX/341PRT
|
|
Portugalija
|
1 600
|
|
|
|
EB
|
1 600
|
|
|
|
BLS
|
1 600
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Portugalijos suverenitetui ir jurisdikcijai priklausantys vandenys prie Madeiros salos.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Stauridė
Trachurus spp.
|
Zona:
|
CECAF (EB vandenys) (1)
JAX/341SPN
|
|
Ispanija
|
1 600
|
|
|
|
EB
|
1 600
|
|
|
|
BLS
|
1 600
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Ispanijos suverenitetui ir jurisdikcijai priklausantys vandenys prie Kanarų salų.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Esmarko menkutė
Trisopterus esmarki
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Skagerako sąsiauris ir Kategato sąsiauris, Šiaurės jūra (EB vandenys)
NOP/2A3A4-
|
|
Danija
|
172 840
|
|
|
|
Vokietija
|
33
|
|
|
|
Nyderlandai
|
127
|
|
|
|
EB
|
173 000
►M2
◄
|
|
|
|
Norvegija
|
5 000 (1) (2)
►M2
◄
|
|
|
|
Farerų salos
|
20 000 (3) (4)
|
|
|
|
BLS
|
198 000
|
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti bendri leistini sugavimai, jeigu taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai.
|
|
(1) Šią kvotą galima sužvejoti ICES VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos.
(2) Galima sužvejoti ne daugiau kaip 5 000 tonų tobių.
(3) Turi būti įskaičiuota į tobių kvotą IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra (EB vandenys).
(4) Ne daugiau kaip 6 000 tonų galima sužvejoti VIa kvadrate, į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Esmarko menkutė
Trisopterus esmarki
|
Zona:
|
IV (Norvegijos vandenys)
NOP/04-N.
|
|
Danija
|
47 500 (1) (2)
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
2 500 (1) (2)
|
|
|
|
EB
|
50 000 (1) (2)
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Įskaitant neatskiriamai sumaišytą stauridę.
(2) 80 % šios kvotos gali sudaryti tobiai.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ne maistui sužvejotų rūšių žuvys
|
Zona:
|
IV (Norvegijos vandenys)
I/F/04-N
|
|
Švedija
|
800 (1) (2)
|
|
|
|
EB
|
800
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Menkės, juodadėmės menkės, sidabrinės saidos ir merlango bei ledjūrio menkės priegauda turi būti įskaičiuota į šių žuvų rūšių kvotas.
(2) Iš kurių ne daugiau kaip 400 tonų stauridės.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Kombinuotoji kvota
|
Zona:
|
Vb, VI, VII zonų EB vandenys
R/G/5B67-C
|
|
EB
|
Apribojimai nenustatyti
|
|
|
|
Norvegija
|
600 (1)
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Sužvejota tik ilgosiomis ūdomis; įskaitant ilgauodeges menkes, Mora mora ir didžiąsias siūlauodeges menkes.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Kitos žuvų rūšys
|
Zona:
|
IV (Norvegijos vandenys)
OTH/04-N.
|
|
Belgija
|
60
|
|
|
|
Danija
|
5 500
|
|
|
|
Vokietija
|
620
|
|
|
|
Prancūzija
|
255
|
|
|
|
Nyderlandai
|
440
|
|
|
|
Švedija
|
pm (1)
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
4 125
|
|
|
|
EB
|
11 000
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Norvegija Švedijai skyrė įprasto lygio „kitų žuvų rūšių“ kvotą.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Kitos rūšys
|
Zona:
|
IIa, IV, VIa zonų EB vandenys į šiaurę nuo 56o30' Š
OTH/2A46AN
|
|
EB
|
Be apribojimų
|
|
|
|
Norvegija
|
5 000 (1)
|
|
|
|
Farerų salos
|
400 (2)
|
|
|
|
BLL
|
Netaikytina
|
|
|
|
(1) Tik IIa ir IV zonos. Įtraukta konkrečiai nepaminėta žvejyba, iš kurios galima sužvejoti iki 350 t jūrų liežuvių.
(2) Tik syko šalutinis laimikis IV ir VIa zonose.
|
▼B
IC PRIEDAS
ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTO IR ICES GRENLANDIJOS
I, II, IIIa, IV, V, XII, XIV rajonai ir NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)
▼M4
|
Rūšis: Snieginis krabas
Chionoecetes spp.
|
Zona: NAFO 0,1 (Grenlandijos vandenys) PRC/NO1GRN |
|
Airija
|
125
|
|
|
Ispanija
|
875
|
|
|
EB
|
1 000
|
|
|
TAC
|
netaikoma
|
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Bukažiotė ilgauodegė
Coryphaenoides rupestris
|
Zona:
|
V, XIV (Grenlandijos vandenys)
RNG/514GRN
|
|
Vokietija
|
1 629
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
86
|
|
|
|
EB
|
2 000 (1)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Iš kurių 285 tonos skiriamos Norvegijai, kol bus baigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Bukažiotė ilgauodegė
Coryphaenoides rupestris
|
Zona:
|
NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)
RNG/N01GRN
|
|
Vokietija
|
1 035
|
|
|
|
EB
|
1 350 (1)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Iš kurių 315 tonų skiriama Norvegijai, kol bus baigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Silkė
Clupea harengus
|
Zona:
|
I, II (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys)
HER/1/2
|
|
Belgija
|
25
|
|
|
|
Danija
|
24 946
|
|
|
|
Vokietija
|
4 368
|
|
|
|
Ispanija
|
82
|
|
|
|
Prancūzija
|
1 076
|
|
|
|
Airija
|
6 458
|
|
|
|
Nyderlandai
|
8 927
|
|
|
|
Lenkija
|
1 262
|
|
|
|
Portugalija
|
82
|
|
|
|
Suomija
|
386
|
|
|
|
Švedija
|
9 244
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
15 948
|
|
|
|
EB
|
72 804
|
|
|
|
Farerų salos
|
6 997 (1)
|
|
|
|
BLL
|
Netaikytina
|
|
|
|
(1) Gali būti žvejojama EB vandenyse.
Specialiosios sąlygos:
Nurodytose zonose leidžiama pagauti ne daugiau kaip toliau nurodytą kiekį, laikantis pirmiau minėtų kvotų ribų:
|
|
II, Vb į šiaurę nuo 62o Š (Farerų vandenyse)
HER/2A5B-F
|
|
|
|
|
Belgija
|
2
|
|
|
Danija
|
2 398
|
|
|
Vokietija
|
420
|
|
|
Ispanija
|
8
|
|
|
Prancūzija
|
103
|
|
|
Airija
|
621
|
|
|
Nyderlandai
|
858
|
|
|
Lenkija
|
121
|
|
|
Portugalija
|
8
|
|
|
Suomija
|
37
|
|
|
Švedija
|
888
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 533
|
|
|
▼M4
|
Rūšis: Menkė
Gadus morhua
|
Zona: I, II (Norvegijos vandenys) COD/1N2AB |
|
Vokietija
|
2 431
|
|
|
Graikija
|
301
|
|
|
Ispanija
|
2 712
|
|
|
Airija
|
301
|
|
|
Prancūzija
|
2 232
|
|
|
Portugalija
|
2 712
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
9 431
|
|
|
EB
|
20 120
|
|
|
TAC
|
486 000
|
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
I, II b
COD/1/2B.
|
|
Vokietija
|
3 216
|
|
|
|
Ispanija
|
8 313
|
|
|
|
Prancūzija
|
1 372
|
|
|
|
Lenkija
|
1 507
|
|
|
|
Portugalija
|
1 755
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
2 059
|
|
|
|
Visos valstybės narės
|
100 (1)
|
|
|
|
EB
|
18 322 (2) (3)
|
|
|
|
BLS
|
486 000
|
|
|
|
(1) Išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę.
(2) Skiriant menkės išteklius, kuriais Bendrija gali naudotis Špitzbergeno zonoje ir prie Bear salos, visiškai nepažeidžia 1920 m. Paryžiaus sutartimi nustatytų teisių ir įsipareigojimų.
(3) Iki naujų valstybių narių stojiimo dienos EB kvota yra 18 618 tonų.
|
▼M4
|
Rūšis: Menkė
Gadus morhua
|
Zona: Grenlandijos vandenys COD/N01514 |
|
Vokietija
|
„p. m.“
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
„p. m.“
|
|
|
EB
|
„p. m.“
|
|
|
TAC
|
netaikoma
|
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė juodadėmė menkė
Gadus morhua ir Melanogrammus aeglefinus
|
Zona:
|
Vb (Farerų salų vandenys)
C/H/05B-F.
|
|
Vokietija
|
10
|
|
|
|
Prancūzija
|
60
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
430
|
|
|
|
EB
|
500
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
▼M4
|
Rūšis: Atlanto uotas
Hippoglossus hippoglossus
|
Zona: V, XIV (Grenlandijos vandenys) HAL/514GRN |
|
Portugalija
|
800
|
|
|
EB
|
1 000 (1) (2)
|
|
|
TAC
|
netaikoma
|
|
|
(1) Iš kurių 200 tonų, kurios turi būti pagautos tik paviršinėmis ūdomis, skiriama Norvegijai.
(2) Jei menkių ir jūros ešerių žvejybos tralais Atlanto uotų priegauda reiškia, kad bus viršyta ši kvota, Grenlandijos valdžios institucijos pasiūlo sprendimą, kad Bendrijos menkių ir jūros ešerių žvejyba vis tiek galėtų būti tęsiama, kol bus išnaudotos atitinkamos kvotos.
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto otas
Hippoglossus hippoglossus
|
Zona:
|
NAFO 0, 1 (Grenlandijos vandenys)
HAL/N01GRN
|
|
EB
|
200 (1) (2)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Iš kurių 200 tonų turi būti sužvejota ilgosiomis ūdomis, skiriama Norvegijai, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 metams.
(2) Jeigu žvejojant jūrų ešerius ir tralu žvejojant menkes, Atlanto oto priegauda viršytų šią kvotą, Grenlandijos institucijos siūlytų sprendimus, kad Bendrija menkes ir jūrų ešerius vis dėl to galėtų žvejoti tol, kol nebūtų išnaudotos atitinkamos kvotos.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Stintenė
Mallotus villosus
|
Zona:
|
IIb
CAP/02B.
|
|
EB
|
0 (1)
|
|
|
|
BLS
|
0 (2)
|
|
|
|
(1) Nepažeidžiant Bendrijos teisių.
(2) Taikomas persvarstymas, kuris atliekamas atsižvelgiant į mokslinijos rekomendacijas.
|
▼M3
|
Rūšis: Stintenės
Mallotus villosus
|
Zona: V, XIV (Grenlandijos vandenys) CAP/514/GRN |
|
Visos valstybės narės
|
0 (1)
|
|
|
EB
|
25 795 (2)
|
|
|
BLK
|
Neaktualu
|
|
|
(1) Turi teisę visos valstybės narės.
(2) Ši kvota pagal dvišalius žvejybos susitarimus paskirta tik Farerų saloms, Islandijai ir Norvegijai.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Juodalopė menkė
Melanogrammus aeglefinus
|
Zona:
|
I, II (Norvegijos vandenys)
HAD/1N2AB-
|
|
Vokietija
|
428
|
|
|
|
Prancūzija
|
257
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 315
|
|
|
|
EB
|
2 000
|
|
|
|
BLL
|
Netaikytina
|
|
|
▼M1
|
Rūšis
|
Putasu
Micromesistius poutassou
|
Zona:
|
I, II (tarptautiniai vandenys)
|
|
Bendrija
|
70 000
|
|
|
|
TAC
|
Neaktualu
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Žydrasis merlangas
Micromesistius poutassou
|
Zona:
|
I, II (Norvegijos vandenys)
WHB/1/2-N.
|
|
Vokietija
|
500
|
|
|
|
Prancūzija
|
500
|
|
|
|
EB
|
1 000
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Žydrasis merlangas
Micromesistius poutassou
|
Zona:
|
Vb (Farerų salų vandenys)
WHB/05B-F.
|
|
Danija
|
7 040
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
7 040
|
|
|
|
Visos valstybės narės
|
1 920
|
|
|
|
EB
|
16 000
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų lydeka ir Dvipelekė jūrų lydeka
Molva molva ir Molva dypterigia
|
Zona:
|
Vb (Farorų salų vandenys)
B/L/05B-F.
|
|
Vokietija
|
950 (1)
|
|
|
|
Prancūzija
|
2 106 (1)
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
184 (1)
|
|
|
|
EB
|
3 240 (1)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Ne didesnė nei 1 080 tonų bukažiotės ilgauodegės ir juodosios juostažuvės priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Šiaurės krevetė
Pandalus borealis
|
Zona:
|
V, XIV (Grenlandijos vandenys)
PRA/514GRN
|
|
Danija
|
848
|
|
|
|
Prancūzija
|
848
|
|
|
|
EB
|
5 675 (1)
|
|
|
|
BLL
|
Netaikytina
|
|
|
|
(1) Iš kurių 2 830 t skirta Norvegijai ir 1 150 t – Farerų saloms.
|
▼M4
|
Rūšis: Šiaurinės krevetės
Pandalus borealis
|
Zona: NAFO 0,1 (Grenlandijos vandenys) PRA/NO1GRN |
|
Danija
|
2 000
|
|
|
Prancūzija
|
2 000
|
|
|
EB
|
4 000
|
|
|
TAC
|
netaikoma
|
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Ledjūrio menkė
Pollachius virens
|
Zona:
|
I, II (Norvegijos vandenys)
POK/1N2AB-
|
|
Vokietija
|
2 880
|
|
|
|
Prancūzija
|
463
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
257
|
|
|
|
EB
|
3 600 (1)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 m.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ledjūrio menkė
Pollachius virens
|
Zona:
|
I, II (Tarptautiniai vandenys)
POK/1/2INT
|
|
EB
|
0
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ledjūrio menkė
Pollachius virens
|
Zona:
|
Vb (Farerų salų vandenys)
POK/05B-F.
|
|
Belgija
|
50
|
|
|
|
Vokietija
|
310
|
|
|
|
Prancūzija
|
1 510
|
|
|
|
Nyderlandai
|
50
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
580
|
|
|
|
EB
|
2 500
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Juodasis otas
Reinhardtius hippoglossoides
|
Zona:
|
I, II (Norvegijos vandenys)
GHL/1N2AB-
|
|
Vokietija
|
50
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
50
|
|
|
|
EB
|
100
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Juodasis otas
Reinhardtius hippoglossoides
|
Zona:
|
I, II (Tarptautiniai vandenys)
GHL/1/2INT
|
|
EB
|
0
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
▼M4
|
Rūšis: Grenlandijos uotas
Reinhardtius hippoglossoides
|
Zona: V, XIV (Grenlandijos vandenys) GHL/514GRN |
|
Vokietija
|
7 647
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
403
|
|
|
EB
|
9 000 (1)
|
|
|
TAC
|
netaikoma
|
|
|
(1) Iš kurių 800 tonų skiriama Norvegijai ir 150 tonų – Farerų saloms.
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Juodasis otas
Reinhardtius hippoglossoides
|
Zona:
|
NAFO 0,1 (Grenlandijos vandenys)
GHL/N01GRN
|
|
Vokietija
|
550
|
|
|
|
EB
|
1 500 (1)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Iš kurių 800 tonų skiriama Norvegijai, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 m., ir 150 tonų – Farerų saloms.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Skumbrė
Scomber scombrus
|
Zona:
|
IIa (Norvegijos vandenys)
MAC/02A-N
|
|
Danija
|
11 100 (1)
|
|
|
|
EB
|
11 100 (1)
|
|
|
|
BLL
|
Netaikytina
|
|
|
|
(1) Gali būti žvejojama ir IV pazonyje (Norvegijos vandenys) ir IIa divizione (ne EB vandenys).
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Skumbrė
Scomber scombrus
|
Zona:
|
Vb (Farerų vandenys)
MAC/0 5B-F.
|
|
Danija
|
3 589 (1)
|
|
|
|
EB
|
3 589
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Galima sužvejota IVa (EB vandenys).
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų ešerys
Sebastes spp.
|
Zona:
|
V, XII, XIV (1) (2)
RED/51214.
|
|
Estija
|
350
|
|
|
|
Vokietija
|
11 175 (2)
|
|
|
|
Ispanija
|
1 963 (2)
|
|
|
|
Prancūzija
|
1 044 (2)
|
|
|
|
Airija
|
4 (2)
|
|
|
|
Nyderlandai
|
5 (2)
|
|
|
|
Lenkija
|
1 007 (2)
|
|
|
|
Portugalija
|
2 346 (2)
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
27 (2)
|
|
|
|
EB
|
16 563 (2) (3)
|
|
|
|
BLS
|
120 000 (2)
|
|
|
|
(1) EB vandenys ir tarptautiniai vandenys.
(2) Galima sužvejoti NAFO reguliavimo rajono 2 parajonyje IF ir 3K kvadratuose, tačiau turi būti įskaitoma V, XII, XIV kvotą (bendra kvota 25 000 tonų).
(3) Iki naujų valstybių narių stojimo dienos EB kvota yra 16 563.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų ešerys
Sebastes spp.
|
Zona:
|
I, II (Norvegijos vandenys)
RED/1N2AB-
|
|
Vokietija
|
512
|
|
|
|
Ispanija
|
63
|
|
|
|
Prancūzija
|
56
|
|
|
|
Portugalija
|
269
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
100
|
|
|
|
EB
|
1 000
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
▼M2
|
Rūšis
|
Raudonasis jūrų ešerys
Sebastes spp.
|
Zona:
|
V, XIV (Grenlandijos vandenys)
RED/514GRN
|
|
Vokietija
|
19 533
|
|
|
|
Prancūzija
|
99
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
138
|
|
|
|
EB
|
25 500 (1) (2) (3)
|
|
|
|
BLL
|
Netaikytina
|
|
|
|
(1) Pelaginiais tralais galima sužvejoti ne daugiau kaip 20 000 t. Dugniniais tralais ir pelaginiais tralais pagautas laimikis nurodomas atskirai. Gali būti žvejojama rytuose ir vakaruose.
(2) Norvegijai skirta 5 230 t žvejybai pelaginiais tralais.
(3) 500 t skirta Farerų saloms. Dugniniais tralais ir pelaginiais tralais pagautas laimikis nurodomas atskirai.
|
▼B
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų ešerys
Sebastes spp.
|
Zona:
|
Va (Islandijos vandenys)
RED/05A-IS.
|
|
Belgija
|
100 (1) (2)
|
|
|
|
Vokietija
|
1 690 (1) (2)
|
|
|
|
Prancūzija
|
50 (1) (2)
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
1 160 (1) (2)
|
|
|
|
EB
|
3 000 (1) (2)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Įskaitant neišvengiamą priegaudą (menkės priegaudos neleidžiama žvejoti).
(2) Turi būti sužvejota nuo liepos ir gruodžio mėn.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų ešerys
Sebastes spp.
|
Zona:
|
Vb (Farerų salų vandenys)
RED/0 5B-F.
|
|
Belgija
|
45
|
|
|
|
Vokietija
|
5 796
|
|
|
|
Prancūzija
|
392
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
67
|
|
|
|
EB
|
6 300
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Kitos žuvų rūšys (1)
|
Zona:
|
I, II (Norvegijos vandenys)
OTH/1N2AB-
|
|
Vokietija
|
150 (1)
|
|
|
|
Prancūzija
|
60 (1)
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
240 (1)
|
|
|
|
EB
|
450 (1)
►M2
◄
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Tik kaip priegauda.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Kitos žuvų rūšys (1)
|
Zona:
|
Vb (Farerų salų vandenys)
OTH/05B-F.
|
|
Vokietija
|
305
|
|
|
|
Prancūzija
|
275
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
180
|
|
|
|
EB
|
760
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Išskyrus žuvų rūšis, kurios neturi komercinės vertės.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Plekšninės
|
Zona:
|
Vb (Farerų salų vandenys)
FLX/05B-F.
|
|
Vokietija
|
180
|
|
|
|
Prancūzija
|
140
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
680
|
|
|
|
EB
|
1 000 (1)
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
(1) Įskaitant juodąjį otą.
|
▼M4
|
Rūšis: Priegaudos kiekis
|
Zona: NAFO 0,1 (Grenlandijos vandenys) XBC/NO1GRN |
|
EB
|
2 000 (1)
|
|
|
TAC
|
netaikoma
|
|
|
(1) Bendri menkių, šamų, rajų, rudnugarių jūros lydekų ir brosmių priegaudos kiekiai. Menkių priegaudos dydis neviršija 100 tonų. Gali būti žvejojama XIV ir V parajoniuose (Grenlandijos vandenys).
|
▼B
ID PRIEDAS
ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTAS
NAFO rajonas
Visi bendri leistini sugavimai ir susijusios sąlygos buvo priimtos laikantis NAFO reikalavimų.
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
NAFO 2J3KL
COD/N2J3KL
|
|
EB
|
0 (1)
|
|
|
|
BLS
|
0 (1)
|
|
|
|
(1) Ši žuvų rūšis nebus žvejojama tiesiogiai, tą rūšį galima sugauti tik kaip priegaudą pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
NAFO 3NO
COD/N3NO.
|
|
EB
|
0 (1)
|
|
|
|
BLS
|
0 (1)
|
|
|
|
(1) Ši žuvų rūšis nebus žvejojama tiesiogiai, tą rūšį galima sugauti tik kaip priegaudą pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Menkė
Gadus morhua
|
Zona:
|
NAFO 3M
COD/N3M.
|
|
EB
|
0 (1)
|
|
|
|
BLS
|
0 (1)
|
|
|
|
(1) Ši žuvų rūšis nebus žvejojama tiesiogiai, tą rūšį galima sugauti tik kaip priegaudą pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Raudonoji plekšnė
Glyptocephalus cynoglossus
|
Zona:
|
NAFO 2J3KL
WIT/N2J3KL
|
|
EB
|
0 (1)
|
|
|
|
BLS
|
0 (1)
|
|
|
|
(1) Ši žuvų rūšis nebus žvejojama tiesiogiai, tą rūšį galima sugauti tik kaip priegaudą pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Raudonoji plekšnė
Glyptocephalus cynoglossus
|
Zona:
|
NAFO 3NO
WIT/N3NO.
|
|
EB
|
0 (1)
|
|
|
|
BLS
|
0 (1)
|
|
|
|
(1) Ši žuvų rūšis nebus žvejojama tiesiogiai, tą rūšį galima sugauti tik kaip priegaudą pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Amerikinė jūrų plekšnė
Hippoglossoides platessoides
|
Zona:
|
NAFO 3M
PLA/N3M.
|
|
EB
|
0 (1)
|
|
|
|
BLS
|
0 (1)
|
|
|
|
(1) Ši žuvų rūšis nebus žvejojama tiesiogiai, tą rūšį galima sugauti tik kaip priegaudą pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Amerikinė jūrų plekšnė
Hippoglossoides platessoides
|
Zona:
|
NAFO 3LNO
PLA/N3LNO.
|
|
EB
|
0 (1)
|
|
|
|
BLS
|
0 (1)
|
|
|
|
(1) Ši žuvų rūšis nebus žvejojama tiesiogiai, tą rūšį galima sugauti tik kaip priegaudą pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Trumpačiuopiklis kalmaras
Ilex illecebrosus
|
Zona:
|
NAFO 3 ir 4 subzonos
SQI/N34.
|
|
Estija
|
128 (2)
|
|
|
|
Latvija
|
128 (2)
|
|
|
|
Lietuva
|
128 (2)
|
|
|
|
Lenkija
|
227 (2)
|
|
|
|
EB
|
(1) (2)
|
|
|
|
BLS
|
34 000
|
|
|
|
(1) Bendrijos dalis nenurodyta, Kanada ir EB valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, gali naudotis 29 467 tonų kiekiu.
(2) Turi būti sužvejota nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Geltonuodegė plekšnė
Limanda ferruginea
|
Zona:
|
NAFO 3LNO
YEL/N3LNO.
|
|
Estija
|
(2) (3)
|
|
|
|
Latvija
|
(2) (3)
|
|
|
|
Lietuva
|
(2) (3)
|
|
|
|
Lenkija
|
(2) (3)
|
|
|
|
EB
|
290 (1)
|
|
|
|
BLS
|
14 500
|
|
|
|
(1) Visos valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, turi sužvejoti tik kaip priegaudą. Žvejyba bus nutraukta tik išnaudojus visą kvotą.
(2) Tų naujų valstybių narių žvejybos laivai gali sužvejoti tik kaip priegaudą 73 tonas.
(3) Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos kompetentingos institucijos NAFO atsakingajam sekretoriui bent prieš 48 valandas praneša apie jų laivų įplaukimą į NAFO rajoną, apie ketinimą įplaukti į NAFO rajoną ir žvejoti naudojant šią kvotą pagal NAFO taisykles. Apie pagal šią kvotą laivų sužvejotus kiekius pranešama laivo registravimo valstybei narei ir kas 48 valandos perduodama atsakingajam NAFO sekretoriui.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Stintenė
Mallotus villosus
|
Zona:
|
NAFO 3NO
CAP/N3NO.
|
|
EB
|
0 (1)
|
|
|
|
BLS
|
0 (1)
|
|
|
|
(1) Ši žuvų rūšis nebus žvejojama tiesiogiai, tą rūšį galima sugauti tik kaip priegaudą pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Krevetės
Pandalus borealis
|
Zona:
|
NAFO 3L (1)
PRA/N3L.
|
|
Estija
|
144 (2)
|
|
|
|
Latvija
|
144 (2)
|
|
|
|
Lietuva
|
144 (2)
|
|
|
|
Lenkija
|
144 (2)
|
|
|
|
EB
|
144 (2) (3)
|
|
|
|
BLS
|
13 000
|
|
|
|
(1) Išskyrus šiomis koordinatėmis apibrėžtą rajoną:
(2) Turi būti sužvejota nuo sausio 31 d. iki kovo 31 d., nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 14 d. ir nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d.
(3) Visos valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Krevetės
Pandalus borealis
|
Zona:
|
NAFO 3M (1)
PRA/N3M.
|
|
BLS
|
(2)
|
|
|
|
(1) Laivai šiuos išteklius taip pat gali žvejoti 3L kvadrato dalyje, kuri apibrėžiama šiomis koordinatėmis
(2) Nenustatyta. Žvejyba valdoma apribojant žvejybos pastangą. Atitinkamos valstybės narės išduoda specialius žvejybos leidimus šiame rajone žvejojantiems savo žvejybos laivams ir apie tuos leidimus praneša Komisijai prieš laivui pradedant veiklą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94. Nukrypstant nuo to reglamento 8 straipsnio, leidimai įsigalioja tik tada, jeigu Komisija nepateikė prieštaravimo per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Juodasis otas
Reinhardtius hippoglossoides
|
Zona:
|
NAFO 3LMNO
GHL/N3LMNO
|
|
Estija
|
(1) (2)
|
|
|
|
Vokietija
|
408
|
|
|
|
Latvija
|
(1) (2)
|
|
|
|
Lietuva
|
(1) (2)
|
|
|
|
Lenkija
|
(1) (2)
|
|
|
|
Ispanija
|
5 482
|
|
|
|
Portugalija
|
2 313
|
|
|
|
EB
|
8 203
|
|
|
|
BLS
|
14 820
|
|
|
|
(1) Tų naujų valstybių narių žvejybos laivai iš viso gali sužvejoti 985 tonas.
(2) Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos kompetentingos institucijos NAFO atsakingajam sekretoriui bent prieš 48 valandas praneša apie jų laivų įplaukimą į NAFO rajoną, pagal 34 straipsnio 2 dalį specialų žvejybos leidimą turinčių laivų ketinimą žvejoti juoduosius otus naudojant kitas kvotas, laikantis NAFO taisyklių. Apie pagal šią kvotą laivų sužvejotus kiekius pranešama laivo registravimo valstybei narei ir kas 48 valandos perduodama atsakingajam NAFO sekretoriui.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų ešerys
Sebastes spp.
|
Zona:
|
NAFO 3M
RED/N3M.
|
|
Estija
|
1 571 (1)
|
|
|
|
Vokietija
|
513 (1)
|
|
|
|
Ispanija
|
233 (1)
|
|
|
|
Latvija
|
1 571 (1)
|
|
|
|
Lietuva
|
1 571 (1)
|
|
|
|
Portugalija
|
2 354 (1)
|
|
|
|
EB
|
7 813 (1) (2)
|
|
|
|
Lenkija
|
124 (1) (3) (4)
|
|
|
|
BLS
|
5 000 (1)
|
|
|
|
(1) Ši kvota negali viršyti šiam ištekliui nustatyto 5 000 tonų bendro leistino sugavimo. Išnaudojus bendrą leistiną sugavimą, specializuota šio išteklio žvejyba turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sugavimo lygį.
(2) Iki naujų valstybių narių stojimo dienos EB kvota yra 3 100 tonų.
(3) Galima sužvejoti naudojant ne didesnę nei 124 tonų bendrą kvotą.
(4) Lenkijos kompetentingos institucijos NAFO atsakingajam sekretoriui bent prieš 48 valandas praneša apie jų laivų įplaukimą į NAFO rajoną, apie ketinimą įplaukti į NAFO rajoną ir žvejoti naudojant šią kvotą pagal NAFO taisykles. Apie naudojant šią kvotą laivų sužvejotus kiekius pranešama laivo registravimo valstybei narei ir kas 48 valandos perduodama atsakingajam NAFO sekretoriui.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų ešerys
Sebastes spp.
|
Zona:
|
NAFO 3LN
RED/N3LN.
|
|
EB
|
0 (1)
|
|
|
|
BLS
|
0 (1)
|
|
|
|
(1) Ši žuvų rūšis nebus žvejojama tiesiogiai, tą rūšį galima sugauti tik kaip priegaudą pagal 28 straipsnyje nustatytas taisykles.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Jūrų ešerys
Sebastes spp.
|
Zona:
|
NAFO 2 subzona, IF ir 3K kvadratai,
RED/N1F3K.
|
|
Estija
|
(1)
|
|
|
|
Latvija
|
(1)
|
|
|
|
Lietuva
|
(1)
|
|
|
|
BLS
|
32 500
|
|
|
|
(1) Turi būti sužvejota naudojant 7 500 tonų bendrą kvotą ir turi būti padalinta Kanadai, Kubai, Prancūzijai (Sen Pjerui ir Mikelonui), Japonijai, Korėjai, Ukrainai ir JAV.
|
IE PRIEDAS
TOLI MIGRUOJANČIOS ŽUVYS
Visi rajonai
Bendri leistini sugavimai šiame rajone buvo nustatyti dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pavyzdžiui, Tarptautinei Atlanto tunų apsaugos komisijai (ICCAT) ir Amerikos tropikų tuno komisijai (IATT).
|
Žuvų rūšis:
|
Paprastasis tunas
Thunnus thynnus
|
Zona:
|
Atlanto vandenynas, į rytus nuo 45o vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra
BFT/AE045W
|
|
Kipras
|
(1)
|
|
|
|
Graikija
|
326
|
|
|
|
Ispanija
|
6 317
|
|
|
|
Prancūzija
|
6 233
|
|
|
|
Italija
|
4 920
|
|
|
|
Malta
|
(1)
|
|
|
|
Portugalija
|
594
|
|
|
|
Visos valstybės narės
|
60 (2)
|
|
|
|
EB
|
18 450
|
|
|
|
BLS
|
32 000
|
|
|
|
(1) Kipras ir Malta gali žvejoti naudodami ICCAT „Kiti“ kvotą pagal ICCAT atitikties lenteles, kurios buvo priimtos metiniame ICCAT susirinkime 2003 m.
(2) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją ir tik kaip priegaudą.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Durklažuvė
Xiphias gladius
|
Zona:
|
Atlanto vandenynas, į šiaurę nuo 5o šiaurės platumos
SWO/AN05N
|
|
Ispanija
|
5 682,4
|
|
|
|
Portugalija
|
1 010,4
|
|
|
|
Visos valstybės narės
|
148,5 (1)
|
|
|
|
EB
|
6 841,3
|
|
|
|
BLS
|
14 000
|
|
|
|
(1) Išskyrus Ispaniją ir Portugaliją ir tik kaip priegaudą.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Durklažuvė
Xiphias gladius
|
Zona:
|
Atlanto vandenynas, į pietus nuo 5o šiaurės platumos
N SWO/AS05N
|
|
Ispanija
|
5 488,5
|
|
|
|
Portugalija
|
361,5
|
|
|
|
EB
|
5 850
|
|
|
|
BLS
|
15 776
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ilgapelekis tunas
Germo alalunga
|
Zona:
|
Atlanto vandenynas, į šiaurę nuo 5o šiaurės platumos
ALB/AN05N
|
|
Airija
|
5 216,1 (1) (3)
|
|
|
|
Ispanija
|
26 649,1 (1) (3)
|
|
|
|
Prancūzija
|
6 909,1 (1) (3)
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
402,1 (1) (3)
|
|
|
|
Portugalija
|
1 953,1 (1) (3)
|
|
|
|
EB
|
41 129,5 (1) (2)
|
|
|
|
BLS
|
34 500
|
|
|
|
(1) Draudžiama naudoti bet kokius žiauninius tinklaičius, inkarinius žiauninius tinklaičius, trigubus tempiamus tinklus ir vertikaliuosius tinklaičius.
(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 973/2001 10 straipsnio 1 dalį nustatoma, kad ilgapelekius tunus – tikslinę rūšį – gali žvejoti 1 253 Bendrijos žvejybos laivai.
(3)
|
Valstybė narė
|
Didžiausias laivų skaičius
|
|
Airija
|
50
|
|
Ispanija
|
730
|
|
Prancūzija
|
151
|
|
Jungtinė Karalystė
|
12
|
|
Portugalija
|
310
|
|
EB
|
1 253
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ilgapelekis tunas
Germo alalunga
|
Zona:
|
Atlanto vandenynas, į pietus nuo 5o šiaurės platumos
ALB/AS05N
|
|
Ispanija
|
1 216,6
|
|
|
|
Prancūzija
|
223,6
|
|
|
|
Portugalija
|
474,5
|
|
|
|
EB
|
1 914,7
|
|
|
|
BLS
|
29 200
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Didžiaakis tunas
Thunnus obesus
|
Zona:
|
Atlanto vandenynas
BET/ATLANT
|
|
Ispanija
|
18 838,2
|
|
|
|
Prancūzija
|
8 177
|
|
|
|
Portugalija
|
8 922
|
|
|
|
EB
|
35 937,2
|
|
|
|
BLS
|
Vidutinis 1991–1992 m. sugavimas
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Mėlynasis marlinas
Makaira nigricans
|
Zona:
|
Atlanto vandenynas
BUM/ATLANT
|
|
EB
|
103
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Baltasis marlinas
Tetrapturus alba
|
Zona:
|
Atlanto vandenynas
WHM/ATLANT
|
|
EB
|
46,5
|
|
|
|
BLS
|
Nenustatyta
|
|
|
IF PRIEDAS
ANTARKTIS
CCAMLR rajonas
Pagal CCAMLR priimti šie bendri leistini sugavimai neskiriami CCAMLR šalims ir dėl to Bendrijos dalis nėra nustatoma. Sugavimą kontroliuoja CCAMLR sekretoriatas, kuris praneša, kada turėtų būti nutraukta žvejyba išnaudojus bendrą leistiną sugavimą.
|
Žuvų rūšis:
|
Krokodilinė ledžuvė
Chaenocephalus aceratus
|
Zona:
|
FAO 48.3 Antarktis
SSI/F483.
|
|
BLS
|
2 200 (1)
|
|
|
|
(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos tiesioginės žvejybos priegaudas. Jeigu ši bendro leistino sugavimo priegauda yra išnaudojama, tiesioginė žvejyba turėtų būti nutraukiama.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Paprastoji raganosė ledžuvė
Channichthys rhinoceratus
|
Zona:
|
FAO 58.5.2 Antarktis
LIC/F5852.
|
|
BLS
|
150 (1)
|
|
|
|
(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos Dissostichus eleginoides ir Champsocephalus gunnari žvejybos priegaudas. Jeigu ši bendro leistino sugavimo priegauda yra išnaudojama, tiesioginė žvejyba turėtų būti nutraukiama.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ledjūrio skumbrė
Champsocephalus gunnari
|
Zona:
|
FAO 48.3 Antarktis
ANI/F483.
|
|
BLS
|
2 887 (1)
|
|
|
|
(1) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d. Nuo 2004 m. kovo 1 d. iki gegužės 31 d. šių išteklių leidžiama sužvejoti ne daugiau kaip 722 tonas.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Ledjūrio skumbrė
Champsocephalus gunnari
|
Zona:
|
FAO 58.5.2 Antarktis (2)
ANI/F5852.
|
|
BLS
|
292 (1)
|
|
|
|
(1) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas nuo taikomas nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d.
(2) Šį bendrą leistiną sugavimą galima sužvejoti rajone, apibrėžtame ta FAO 58.5.2 statistinio kvadrato dalimi, kuri nusakoma šiomis linijomis: a) prasidedanti taške, kuriame 72°15′ rytų ilgumos dienovidinis kerta Australijos ir Prancūzijos jūros ribų nustatymo susitarimo ribą, toliau einanti išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 53°25′ pietų platumos lygiagrete;
b) toliau einanti į rytus išilgai tos lygiagretės iki jos sankirtos su 74° rytų ilgumos dienovidiniu;
c) toliau einanti į šiaurės rytus išilgai geodezinės linijos iki 52°40′ pietų platumos lygiagretės sankirtos su 76° rytų ilgumos dienovidiniu;
d) toliau einanti į šiaurę išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 52° pietų platumos lygiagrete;
e) toliau einanti į šiaurės vakarus išilgai geodezinės linijos iki 51° pietų platumos lygiagretės sankirtos su 74°30′ rytų ilgumos dienovidiniu ir
f) toliau einanti į pietvakarius išilgai geodezinės linijos iki pradžios taško.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Patagonijos dantžuvė
Dissostichus eleginoides
|
Zona:
|
FAO 48.3 Antarktis
TOP/F483.
|
|
BLS
|
4 420 (1) (2)
|
|
|
|
(1) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas žvejybai ilgosiomis ūdomis – nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis – nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d.
(2) Įskaitant 221 toną rombinių rajų ir 221 toną Macrorus spp. kaip priegaudą.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Patagonijos dantžuvė
Dissostichus eleginoides
|
Zona:
|
FAO 48.4 Antarktis
TOP/F484.
|
|
BLS
|
28 (1) (2)
|
|
|
|
(1) Turi būti sužvejota tik ilgosiomis ūdomis.
(2) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas per žvejybos sezoną, kuris apibrėžtas kaip nustatytasis 48.3 parajoniui, arba tol, kol bus išnaudotas 48.4 parajoniui nustatytas Dissostichus eleginoides sugavimo apribojimas arba tol, kol kol bus išnaudotas 48.3 parajoniui nustatytas Dissostichus eleginoides sugavimo apribojimas, kaip nurodyta pirmiau, taikoma pirmesnio įvykio data).
|
|
Žuvų rūšis:
|
Patagonijos dantžuvė
Dissostichus eleginoides
|
Zona:
|
FAO 58.5.2 Antarktis
TOP/F5852.
|
|
BLS
|
2 873 (1) (2)
|
|
|
|
(1) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas tralinei žvejybai nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d., žvejybai ūdomis – nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.
(2) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas tik į vakarus nuo 79°20′ rytų ilgumos. Šioje zonoje draudžiama žvejoti į rytus nuo šio dienovidinio (žr. XIV priedą).
|
|
Žuvų rūšis:
|
Antarktinis krilius
Euphausia superba
|
Zona:
|
FAO 48
KRI/F48.
|
|
BLS
|
4 000 000 (1)
|
|
|
|
(1) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d. Specialios sąlygos:Laikantis pirmiau minėtos kvotos apribojimų, nurodytuose parajoniuose negalima sužvejoti didesnių kiekių nei nustatytieji toliau:
|
subzona 48.1 (KRI/F481.)
|
1 008 000
|
|
subzona 48.2 (KRI/F482.)
|
1 104 000
|
|
subzona 48.3 (KRI/F483.)
|
1 056 000
|
|
subzona 48.4 (KRI/F484.)
|
832 000
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Antarktinis krilius
Euphausia superba
|
Zona:
|
FAO 58.4.1 Antarktis
KRI/F5841.
|
|
BLS
|
440 000 (1)
|
|
|
|
(1) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d. Specialios sąlygos:Laikantis pirmiau minėtos kvotos apribojimų, nurodytuose rajonuose negalima sužvejoti didesnių kiekių nei nustatytieji toliau:
|
58.4.1 kvadratas, į vakarus nuo 115° rytų ilgumos (KRI/F5841W)
|
277 000
|
|
58.4.1 kvadratas, į rytus nuo 115° rytų ilgumos (KRI/F5841E)
|
163 000
|
|
|
Žuvų rūšis:
|
Antarktinis krilius
Euphausia superba
|
Zona:
|
FAO 58.4.2 Antarktis
KRI/F5842.
|
|
BLS
|
450 000 (1)
|
|
|
|
(1) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Artarktinis grundalas
Gobionotothen gibberifrons
|
Zona:
|
FAO 48.3 Antarktis
NOG/F483.
|
|
BLS
|
1 470 (1)
|
|
|
|
(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos tiesioginės žvejybos priegaudas. Jeigu ši bendro leistino sugavimo priegauda yra išnaudojama, tiesioginė žvejyba turėtų būti nutraukiama.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Pilkoji nototenija
Lepidonotothen squamijrons
|
Zona:
|
FAO 48.3 Antarktis
NOS/F483.
|
|
BLS
|
300 (1)
|
|
|
|
(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos tiesioginės žvejybos priegaudas. Jeigu ši bendro leistino sugavimo priegauda yra išnaudojama, tiesioginė žvejyba turėtų būti nutraukiama.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Pilkoji nototenija
Lepidonotothen squamifrons
|
Zona:
|
FAO 58.5.2 Antarktis
NOS/F5852.
|
|
BLS
|
80 (1)
|
|
|
|
(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos tiesioginės žvejybos priegaudas. Jeigu ši bendro leistino sugavimo priegauda yra išnaudojama, tiesioginė žvejyba turėtų būti nutraukiama.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Kergeleno nototenija
Notothenia rossii
|
Zona:
|
FAO 48.3 Antarktis
NOR/F483.
|
|
BLS
|
300 (1)
|
|
|
|
(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos tiesioginės žvejybos priegaudas. Jeigu ši bendro leistino sugavimo priegauda yra išnaudojama, tiesioginė žvejyba turėtų būti nutraukiama.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Krabas
Paralomis spp.
|
Zona:
|
FAO 48.3 Antarktis
PAI/F483.
|
|
BLS
|
1 600 (1)
|
|
|
|
(1) Šis bendras leistinas sugavimas taikomas nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Tamsioji ledžuvė
Pseudochaenichthus georgianus
|
Zona:
|
FAO 48.3 Antarktis
SGI/F483.
|
|
BLS
|
300 (1)
|
|
|
|
(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti visos tiesioginės žvejybos priegaudas. Jeigu ši bendro leistino sugavimo priegauda yra išnaudojama, tiesioginė žvejyba turėtų būti nutraukiama.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Makruras
Macrourus spp.
|
Zona:
|
FAO 58.5.2 Antarktis
GRV/F5852.
|
|
BLS
|
360 (1)
|
|
|
|
(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti priegaudas žvejojant Dissostichus eleginoides ir Chatmpsocephalus gunnari. Jeigu ši bendro leistino sugavimo priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turėtų būti nutraukiama.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Kitos žuvų rūšys
|
Zona:
|
FAO 58.5.2 Antaktis
OTH/F5852.
|
|
BLS
|
50 (1)
|
|
|
|
(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti priegaudas žvejojant Dissostichus eleginoides ir Chatmpsocephalus gunnari. Jeigu ši bendro leistino sugavimo priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turėtų būti nutraukiama.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Rajos
Rajae
|
Zona:
|
FAO 58.5.2 Antarktis
SRX/F5852.
|
|
BLS
|
120 (1) (2)
|
|
|
|
(1) Bendras leistinas sugavimas turi apimti priegaudas žvejojant Dissostichus eleginoides ir Chatmpsocephalus gunnari. Jeigu ši bendro leistino sugavimo priegauda yra išnaudojama, atitinkama žvejyba turėtų būti nutraukiama.
(2) Apskaičiuojant bendrą leistiną sugavimą rombinės rajos turi būti laikomos viena žuvų rūšimi.
|
|
Žuvų rūšis:
|
Kalmaras
Martialia hyadesi
|
Zona:
|
FAO 48.3 Antarktis
SQS/F483.
|
|
BLS
|
2 500 (1)
|
|
|
|
(1) Šis bendras leistinas sugavimas takomas nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d.
|
II PRIEDAS
2004 M. NUSTATYTOS NE MAISTUI SKIRTOS ATLANTO SILKĖS, KURI TURI BŪTI IŠKRAUNAMA NEIŠRŪŠIUOTA, ŽVEJYBOS GALIMYBĖS (GYVOJO SVORIO TONOMIS)
Visi šiame priede nustatyti sugavimo apribojimai 3 straipsnio tikslams laikomi kvotomis ir dėl to jiems galioja Reglamente (EB) Nr. 2847/93 nustatytos taisyklės, ypač jo 14 ir 15 straipsniuose.
|
Žuvų rūšis:
|
Atlanto silkė (1)
Clupea harengus
|
Zona:
|
Skagerako sąsiauris ir Kategato sąsiauris
HER/0 3A-BC
|
|
Danija
|
17 950
|
|
|
|
Vokietija
|
160
|
|
|
|
Švedija
|
2 890
|
|
|
|
EB
|
21 000
|
|
|
|
BLS
|
21 000 (2)
|
|
|
|
(1) Atlanto silkės priegaudos, kurios sužvejojamos žvejojant kitas žuvų rūšis, o ne Atlanto silkę, ir kurios iškraunamos neišrūšiuotos.
(2) Laikinasis bendras leistinas sugavimas, kol bus užbaigtos žvejybos konsultacijos su Norvegija 2004 m.
|
▼M2
|
Rūšis
|
Silkė (1)
Clupea harengus
|
Zona:
|
IIa (EB vandenys), Šiaurės jūra, VIId
HER/2A7DX
|
|
Belgija
|
214
|
|
|
|
Danija
|
41 356
|
|
|
|
Vokietija
|
214
|
|
|
|
Prancūzija
|
214
|
|
|
|
Nyderlandai
|
214
|
|
|
|
Švedija
|
202
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė
|
786
|
|
|
|
EB
|
43 200
|
|
|
|
BLL
|
43 200
|
|
|
|
(1) Silkės šalutinis laimikis, sugautas žvejojant kitas rūšis ir iškrautas į krantą nerūšiuojant.
|
▼B
III PRIEDAS
SPECIALIOS PRIEMONĖS DĖL ŠIAURĖS JŪROS SILKĖS
1. Valstybės narės, kad būtų užtikrintas sugavimo ribojimų laikymasis, ypač nustatytųjų II priede, priima specialias priemones dėl silkės, kuri buvo sužvejota Šiaurės jūroje arba Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, žvejybos, rūšiavimo arba iškrovimo. Šios priemonės pirmiausia yra:
— specialios kontrolės ir tikrinimo programos,
— žvejybos pastangos planai, įskaitant žvejybos leidimą turinčių laivų sąrašus, ir, jeigu būtina, atsižvelgiant į kvotos išnaudojimo lygį virš 70 %, žvejybos leidimus turinčių laivų veiklos apribojimus,
— perkrovimo ir veiklos, dėl kurios žuvis išmetama į jūrą, kontrolė,
— jeigu įmanoma, laikinas žvejybos uždraudimas rajonuose, apie kuriuos žinoma, kad juose sužvejojama didelė silkių, ypač jauniklių, priegauda.
2. Jei iškraunamos neišrūšiuotos silkės iš sugauto likučio, valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma atitinkama imčių atrankos programa visiems silkių priegaudos iškrovimams veiksmingai kontroliuoti. Sužvejotas žuvis, tarp kurių yra nesurūšiuotų silkių, draudžiama iškrauti uostuose, jeigu juose neįgyvendinama pirmiau minėta imčių atrankos programa.
3. Komisijos inspektoriai pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 29 straipsnį ir bet kada, kai Komisija mano esant būtina, šio priedo 1 ir 2 punktuose nurodytais tikslais atlieka nepriklausomus patikrinimus, kad būtų nustatyta, ar kompetentingos institucijos įgyvendina imčių atrankos programas ir specialias pirmoje dalyje minėtas priemones.
4. Komisija uždraudžia silkių iškrovimus, jeigu ji mano, kad 1 ir 2 punktuose minėtomis priemonėmis visuose žvejybos rajonuose neužtikrinama griežta mirtingumo kontrolė žvejojant silkes.
5. Visi ICES IIIa, IV ir VIId rajonuose pagautos silkės, kurią žvejojant laivai turėjo tik velkamuosius tinklus, kurių tinklo akies dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrovimai į atitinkamas kvotas neįskaičiuojami, kaip nustatyta I priede.
6. Visi ICES IIIa, IV ir VIId rajonuose pagautos silkės, kurią žvejojant laivai turėjo velkamuosius tinklus, kurių tinklo akies dydis mažesnis nei 32 mm, iškrovimai į atitinkamas kvotas neįskaičiuojami, kaip nustatyta II priede. Silkės, iškrautos iš laivų, veikiančių pagal šias sąlygas, negalima pateikti parduoti žmonėms vartoti.
IV PRIEDAS
LAIKINOSIOS TECHNINĖS PRIEMONĖS
1. Žvejybos įrankių, kuriais Baltijos jūroje leidžiama žvejoti menkes, tipas
1.1. Velkamieji tinklai
1.1.1. Be išėjimo langų
Draudžiama naudoti velkamuosius tinklus be išėjimo lango.
1.1.2. Su išėjimo langais
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 V priedo nuostatų dėl specialių selektyvumą užtikrinančių priemonių, taikomos šio priedo 1 priedėlio nuostatos.
▼M2
1.1.3. Vieno tinklo taisyklė
Kai naudojamas velkamasis tinklas su išleidžiamuoju langu, laive neturi būti jokios kito tipo įrangos.
▼B
1.2. Žiauniniai tinklaičiai
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 IV priedo nuostatų, žiauninių tinklaičių akies dydis turi būti ne mažesnis nei 110 mm.
Tinklų, kuriais žvejoja ne didesnio nei 12 m (imtinai) bendro ilgio laivai, didžiausias ilgis negali viršyti 12 km.
Tinklų, kuriais žvejoja didesnio nei 12 m bendro ilgio laivai, didžiausias ilgis negali viršyti 24 km.
Žvejybai pastatomi tinklai ne ilgiau nei 48 valandoms, skaičiuojant nuo pirmojo tinklų pastatymo vandenyje iki visiško jų iškėlimo į žvejybos laivą.
2. Menkės priegauda Baltijos jūroje
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 88/98 3 straipsnio 4 dalies nuostatų, laive negalima laikyti neverslinio dydžio menkių. Tačiau nukrypstant nuo to reglamento 3 straipsnio 5 dalies nuostatų, menkės priegauda, sugauta Atlanto silkę ir bretlingį žvejojant tinklais, kurių akies dydis yra 32 mm arba mažesnis, neturi būti didesnė nei 3 % svorio. Šios priegaudos ne daugiau kaip 5 % neverslinio dydžio menkių galima laikyti laive.
Menkės priegauda tralais ir daniškais velkamaisiais tinklais, išskyrus nurodytuosius šio priedo 1.1.2 punkte, žvejojant ne silkę ir bretlingį, o kitų rūšių žuvis, neturi būti didesnė nei 10 %.
3. Verslinis menkės dydis
Nukrypstant nuo Reglamentas (EB) Nr. 88/98 III priede nustatytų nuostatų, verslinis menkės dydis turi būti 38 cm.
4. Draudimas vasarą Baltijos jūroje žvejoti menkę
Nuo 2004 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. menkę draudžiama žvejoti Baltijos jūroje, Belto ir Zundo sąsiauriuose.
5. Žvejybos Bornholmo įdauboje draudimas
Žvejyba nuo 2004 m. gegužės 15 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiama Bornholmo įdauboje, jūros rajone, kuris apibrėžiamas šias koordinates jungiančiomis linijomis:
— 55°30′ šiaurės platumos, 15°30′ rytų ilgumos.
— 55°30′ šiaurės platumos, 16°30′ rytų ilgumos.
— 55°00′ šiaurės platumos, 16°30′ rytų ilgumos.
— 55°00′ šiaurės platumos, 16 000′ rytų ilgumos.
— 55°15′ šiaurės platumos, 16°00′ rytų ilgumos.
— 55°15′ šiaurės platumos, 15°30′ rytų ilgumos.
— 55°30′šiaurės platumos, 15°30′ rytų ilgumos.
▼M2 —————
▼B
7. Rockall juodadėmės menkės rajonas
|
Taško Nr.
|
Platuma
|
Ilguma
|
|
1
|
57°00′ šiaurės platumos
|
15 00′ vakarų ilgumos
|
|
2
|
57°00′ šiaurės platumos
|
14 00′ vakarų ilgumos
|
|
3
|
56°30′ šiaurės platumos
|
14 00′ vakarų ilgumos
|
|
4
|
56°30′ šiaurės platumos
|
15 00′ vakarų ilgumos
|
8. Atlanto silkės žvejyba IIa rajone (EB vandenys)
IIa rajone (EB vandenys) velkamuoju žūklės įrankiu, kurio tinklo akies dydis yra mažesnis nei 54 mm, arba gaubiamaisiais tinklais leidžiama žvejoti tik nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.
9. Viduržemio jūroje taikomos techninės apsaugos priemonės
Žvejybos veiklos, kuri šiuo metu vykdoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1626/94 3 straipsnio 1 ir 1a dalyse bei 6 straipsnio 1 ir 1a dalyse numatytas išlygas, galima laikinai nenutraukti 2004 m.
10. Žvejybos tobių rajone nutraukimas
Draudžiama iškrauti arba laikyti laive tobius, kurie sužvejoti geografiniame rajone, apibrėžtame rytine Anglijos ir Škotijos pakrante bei toliau nurodytas koordinates paeiliui jungiančios linijos:
— rytinė Anglijos ir Škotijos pakrantė 55°30′ šiaurės platumos,
— 55°30′ šiaurės platumos, 1°00′ vakarų ilgumos,
— 58°00′ šiaurės platumos, 1°00′ vakarų ilgumos,
— 58°00′ šiaurės platumos, 2°00′ vakarų ilgumos,
— rytinė Anglijos ir Škotijos pakrantė 2°00; vakarų ilgumos,
— rytinė Škotijos pakrantė 2°00′ vakarų ilgumos.
Tačiau leidžiama vykdyti ribotą žvejybą, kad būtų stebimi tobių ištekliai rajone ir žvejybos nutraukimo poveikis.
11. Specialios Rygos įlankai taikomos nuostatos
11.1. Specialus žvejybos leidimas
|
1.
|
Laivai, kad galėtų vykdyti žvejybos veiklą Rygos įlankoje, turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotą specialų žvejybos leidimą.
|
|
2.
|
Valstybės narės užtikrina, kad 1 pastraipoje nurodytą specialų žvejybos leidimą turintys laivai būtų įtraukti į sąrašą, kuriame pateikiamas jų pavadinimas ir registravimo numeris ir kurį kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai.
Į sąrašą įtraukti laivai atitinka šias sąlygas:
a) į sąrašus įtrauktų laivų bendroji variklio galia (kW) neturi būti didesnė nei kiekvienai valstybei narei nustatytoji Rygos įlankoje 2000–2001 m.;
b) laivo variklio galia bet kokiu momentu neturi būti didesnė nei 221 kilovatų (kW).
|
11.2. Laivų arba variklių pakeitimas
|
1.
|
Į 11.1.2 punkte nurodytą sąrašą įtrauktą kiekvieną laivą galima pakeisti kitu laivu arba laivais, jeigu:
a) pakeitus nedidėtų atitinkamai valstybei narei skirta 11.1.2 punkto a papunktyje nurodyta bendroji variklio galia ir
b) bet kokio laivo, kuriuo pakeičiamas pirmiau minėto sąrašo laivas, variklio galia bet kokiu momentu neturi būti didesnė nei 221 kW.
|
|
2.
|
Kiekvieno laivo, įtraukto į 11.1.2 punkte nurodytą sąrašą, variklį galima pakeisti, jeigu:
a) pakeitus variklį laivo variklio galia bet kokiu momentu nebūtų didesnė nei 221 kW ir
b) variklio, kuriuo pakeičiamas į pirmiau minėtą sąrašą įtraukto laivo variklis, galia yra tokia, kad pakeitus nedidėtų atitinkamai valstybei narei skirta 11.1.2 punkto a papunktyje nurodyta bendroji variklio galia.
|
12. Silkės, skumbrės ir stauridės svėrimo procedūros
|
12.1.
|
Šios procedūros taikomos didesniems nei 10 tonų silkės, skumbrės ir stauridės arba jų mišinio, sužvejoto toliau nurodomuose rajonuose, iškrovimams Europos bendrijoje iš Bendrijos ir trečiosios šalies laivų:
jei tai yra Atlanto silkė – ICES I, II parajoniuose ir šiauriniame III a kvadrate, IV, Vb, VI ir VII b, c, d, kvadratuose,
jei tai yra skumbrė ir stauridė – ICES IIa parajonyje ir III a, b, d, IV, VI ir VII kvadratuose.
|
|
12.2.
|
12.1 punkte nurodytus iškrovimus galima atlikti tik nurodytuose uostuose.
|
|
12.3.
|
Kiekviena atitinkama valstybė narė iki 2004 m. sausio 15 d. Komisijai perduoda nurodytųjų uostų, kuriuose galima iškrauti silkę, skumbrę ir stauridę, sąrašą ir per 30 dienų praneša tikrinimo ir priežiūros procedūras tuose uostuose, įskaitant 12.1 punkte nurodytų žuvų rūšių ir išteklių kiekių kiekviename iškrovime pranešimo ir registravimo nuostatas bei sąlygas. Komisija šią informaciją bei trečiųjų šalių nurodytus uostus perduoda visoms atitinkamoms valstybėms narėms.
|
|
12.4.
|
Valstybės narės, kurioje turi būti įvykdytas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms 12.1 punkte nurodyto žvejybos laivo kapitonas bent prieš keturias valandas iki įplaukimo į valstybės narės iškrovimo uostą praneša:
a) uostą, į kurį ketinama įplaukti;
b) numatytą atplaukimo į uostą laiką;
c) laive laikomą kiekvienos rūšies žuvų kiekį gyvojo svorio kilogramais.
Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad iškrauti nebūtų pradedama tol, kol nebus duotas atitinkamas leidimas.
|
|
12.5.
|
Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 4.2 punkto, atvykęs į uostą žvejybos laivo kapitonas nedelsdamas pateikia atitinkamą laivo žurnalo puslapį arba puslapius, kurių iškrovimo uoste reikalauja kompetentinga institucija.
Laive laikomi kiekiai, apie kuriuos buvo pranešta iki iškrovimo kaip nurodyta 12.4 punkto c papunktyje, turi atitikti kiekius, kurie buvo įrašyti užbaigus iškrovimą.
Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, laivų žurnaluose registruojant laive laikomos žuvies kiekį leistinas nukrypimo dydis yra 7 %.
|
|
12.6.
|
Visi šviežią žuvį perkantys pirkėjai turi sverti visus gaunamus kiekius. Žuvis sveriama prieš ją išrūšiuojant, apdorojant, sandėliuojant šaldytuve, gabenant iš iškrovimo uosto arba perparduodant.
Nustatant svorį, dėl vandens kiekio jis sumažinamas ne daugiau kaip 2 %.
Be Reglamento (EB) Nr. 2847/93 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų, iškrautų kiekių perdirbėjas arba pirkėjas atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms įteikia sąskaitos arba jį pakeičiančio dokumento kopiją kaip nurodyta šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (
22
) 22 straipsnio 3 dalyje. Bet kokioje pirmiau minėtoje sąskaitoje arba dokumente pateikiama Reglamento (EB) Nr. 2847/93 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis numatyta informacija ir ji pateikiama gavus prašymą arba per 48 valandas nuo svėrimo pabaigos.
|
|
12.7.
|
Visi šaldytos žuvies pirkėjai arba turėtojai turi pasverti kiekius, kurie buvo iškrauti prieš pradedant apdoroti žuvį, sandėliuoti šaldytuve, gabenti iš iškrovimo uosto arba perparduoti. Bet kokį pakuotės svorį, atitinkantį dėžių, plastiko arba kitos taros, kurioje yra supakuota svertina žuvis, galima atimti iš bet kokių iškrautų kiekių svorio.
Dėžėse supakuotos šaldytos žuvies svorį taip pat galima nustatyti padauginant vidutinį iš dėžės išimto ir be plastiko pakuotės reprezentatyviojo ėminio (nuo žuvies paviršiaus nutirpdžius visą ledą arba to nepadarius) svorį. Valstybės narės iki 2004 m. sausio 31 d. Komisijai praneša apie savo ėminių ėmimo metodika, kurią turi patvirtinti Komisija.
|
|
12.8.
|
Valstybės narės kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad žuvys būtų sveriamos dalyvaujant kontrolieriui.
|
▼M2
13. Menkių žvejybos apribojimai į vakarus nuo Škotijos
a) Iki 2004 m. gruodžio 31 d. draudžiama užsiimti bet kokia žvejybos veikla zonoje, kurią apibrėžia tiesios linijos, jungiančios tokias geografines koordinates:
b) Nukrypstant nuo a punkto, leidžiama užsiimti žvejybos veikla naudojant gaudykles ir bučius, jei:
i) laive nėra jokios kitos žvejybos įrangos, išskyrus gaudykles ir bučius;
ii) laive nelaikoma jokios kitos žuvys, išskyrus kiaukutinius ir vėžiagyvius.
c) Nukrypstant nuo a punkto, leidžiama užsiimti žvejybos veikla naudojant tinklus, kurių akių dydis mažesnis kaip 55 mm, jei:
i) laive nėra jokių tinklų, kurių akių dydis būtų ne mažesnis kaip 55 mm;
ii) laive nelaikomos jokios kitos žuvys, išskyrus silkę, skumbrę, mėlynuosius merlangus, sardines, sardinėles, šprotus ir Atlanto sidabražuves.
▼B
14. Tinklo akies dydžio ribos, tikslinės rūšys ir nustatytos procentinės sugavimo dalys, taikomos Skagerako ir Kategato sąsiauriuose naudojant velkamųjų žvejybos įrankių vieno dydžio tinklo akis
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 IV priede nustatytų velkamųjų žvejybos įrankių nuostatų, šio priedo 2 priedėlio nuostatos taikomos nuo 2004 m. kovo 1 d.
15. Gaubiamieji tinklai rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje (Amerikos tropikų tuno komisijos (IATTC) reguliavimo rajonas)
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 11 d. draudžiama žvejoti geltonpelekį tuną (Thunnus albacares), didžiaakį tuną (Thunnus obesus) ir dryžuotąjį tuną (Katsuwonus pelamis) rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:
Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,
Nuo šio reglamento taikymo dienos tunus žvejojant Amerikos tropikų tuno komisijos (IATTC) reguliavimo rajone laive leidžiama laikyti visus sužvejotus geltonpelekius, didžiaakius ir dryžuotuosius tunus, išskyrus maistui netinkamas žuvis, kurios tokiomis laikomos ne dėl savo dydžio. Tačiau ši nuostata netaikoma paskutiniam žvejybos įrankio naudojimui reiso metu.
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia, kiek tą įmanoma padaryti, nesužalotus visus jūros vėžlius, ryklius, vėjažuves, rajas, delfinžuves (Coryphaena hippurus) ir kitas netikslines rūšis. Žvejai raginami rengti ir naudoti greitą ir saugų visų pirmiau minėtų gyvūnų paleidimą palengvinančius būdus bei įrangą.
Apsuptiems tinklais arba į juos įsipainiojusiems jūros vėžliams taikomos šios specialios priemonės:
jūros vėžlį pastebėjus tinkle, turėtų būti imamasi visų pagrįstų pastangų vėžliui išgelbėti jam dar neįsipainiojus į tinklą, įskaitant, jeigu būtina, greitaeigio katerio nuleidimą į vandenį,
jeigu tinkle pastebimas vėžlys, tinklo vyniojimas turėtų būti nutraukiamas vos tik vėžlys iškyla iš vandens ir neatnaujinamas, kol vėžlys neišpainiojamas iš tinklo ir nepaleidžiamas,
jeigu vėžlys užkeliamas į laivą, prieš paleidžiant vėžlį į vandenį turėtų būti imamasi visų tinkamų veiksmų jam padėti atsigauti,
tuną žvejojantiems laivams draudžiama į jūrą mesti druskos maišus arba bet kokias kitas plastiko šiukšles.
16. Airijos jūroje naudojamos techninės apsaugos priemonės
Reglamento (EB) Nr. 254/2002 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytos techninės apsaugos priemonės laikinai taikomos 2004 m.
17. Specialios juodadėmės menkės žvejybos Šiaurės jūroje sąlygos
▼M2
a) Šiame punkte „menkių apsaugos zona“; – tai ICES IV diviziono dalis tokiuose ICES stačiakampiuose, kurie yra toliau kaip 12 mylių nuo pakrantės bazinių linijų:
49E6, 48E6, 47E6, 50E7, 49E7, 48E7, 50E8, 51E9, 50E9, 49E9, 50F0, 49F0, 48F0, 47F0, 46F0, 45F0, 51F1, 50F1, 49F1, 48F1, 47F1, 46F1, 45F1, 44F1, 50F2, 49F2, 48F2, 47F2, 46F2, 45F2, 44F2, 46F3, 45F3, 44F3, 45F4, 44F4, 43F5, 43F6, 43F7, 42F7, 38E9, 37E9, 37F0.
▼B
b) Laivai, kuriems valstybė narė yra išdavusi specialų žvejybos leidimą juodadėmei menkei žvejoti specializuotai pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį turi atitikti šias sąlygas:
i) nacionalinėms institucijoms pranešti apie žuvų visų iškrovimų vietą ir laiką bent keturios valandos prieš iškrovimą, jeigu jis atliekamas ne valstybės narės nustatytais laikotarpiais;
ii) šiuos iškrovimus atlikti tik laivo registravimo valstybės narės nurodytuosiuose uostuose;
iii) nacionalinėms institucijoms atitinkamą laivo žurnalo lapą (-us) įteikti prieš pradedant krauti laive laikomą sugavimą;
iv) nekrauti laive laikomos žuvies, kol negautas atitinkamas nacionalinės institucijos leidimas;
v) laikyti laive tiek menkės, kad ji sudarytų ne daugiau kaip 5 % visų laive laikomų jūros gyvūnų gyvojo svorio;
vi) jūroje neperkrauti jokių žuvų;
vii) žvejoti tik už menkės apsaugos rajono ribų;
viii) neplaukti per menkės apsaugos rajoną, jeigu žvejybos įrankiai laive nėra patikimai surišti ir sukrauti;
ix) nelaikyti laive ir nenaudoti tralinių žvejybos įrankių, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis mažesnis nei 100 mm.
c) b punkte nurodytas specialus žvejybos leidimas išduodamas ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui.
d) Neišduodamas joks specialus žvejybos leidimas, galiojantis trijų mėnesių laikotarpį nuo ankstesnio specialaus žvejybos leidimo, kuris buvo išduotas tam pačiam laivui, galiojimo pabaigos, jeigu galiojant leidimui buvo atsitikęs bent vienas iš toliau išvardytų įvykių:
i) patikrinus nacionalinei žvejybos priežiūros tarnybai buvo nustatyta, kad menkė laive sudaro daugiau nei 5 % visų laive esančių žuvų gyvojo svorio;
ii) laivas nepateikia laivo stebėjimo sistemos (VMS) ataskaitos arba, jeigu ji yra sugedusi, nepateikia ranka prašytos ataskaitos apie laivo buvimo vietą arba pateikia suklastotą ataskaitą;
iii) nacionalinei žvejybos priežiūros tarnybai patikrinus iškrovimą nustatyta, kad, palyginti su pagal 17 dalies b punktą iii papunktyje pateiktame laivo žurnalo puslapyje (-iuose) nurodytu žuvies kiekiu, iš laivo buvo iškrauta arba kad jame buvo laikoma daugiau nei 10 % bet kokios rūšies žuvų (skaičiuojant gyvąjį svorį);
iv) nacionalinės žvejybos priežiūros tarnybos stebimas laivas jūroje atliko perkrovimą į kitą laivą;
v) nacionalinės žvejybos priežiūros tarnybos stebimas laivas iškrovė žuvis pagal 17 dalies b punktą iv papunktį negavęs leidimo jų iškrauti;
vi) nacionalinės žvejybos priežiūros tarnybos stebimas laivas menkės apsaugos rajonu plaukė nesurištais ir nesukrautais žvejybos įrankiais;
vii) nacionalinei žvejybos priežiūros tarnybai patikrinus nustatyta, kad laivas neatitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 nuostatų;
viii) nacionalinės žvejybos priežiūros tarnybos stebimas laivas žuvis iškrovė iš anksto nepateikęs 17 dalies b punkte iii papunktyje nurodyto laivo žurnalo lapo (-ų).
▼M2
e) Valstybė narė gali registruoti laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 21 d. pagautą juodalopių menkių laimikį atsižvelgdama į tai, ar jis pagautas a papunktyje apibrėžtoje zonoje, ar už jos ribų.
18. Mokslinis monitoringas
a) 5, 7, 13 ir 16 punktuose nurodytos priemonės netaikomos žvejybos operacijoms, atliekamoms vien tik mokslinių tyrimų tikslais, kai jie atliekami leidus arba įgaliojus atitinkamai valstybei narei ir apie kurias iš anksto informuojama Komisija ir valstybė narė, kurios vandenyse tyrimai atliekami.
b) a punkte nurodytais tikslais sugauti jūros organizmai gali būti parduodami, sandėliuojami, demonstruojami ar siūlomi parduoti, jei:
— jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 850/98 XII priede nustatytus standartus ir rinkodaros standartus, patvirtintus pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų (
23
) organizavimo 2 straipsnį; arba
— jie tiesiogiai parduodami kitais nei vartojimo žmonėms tikslais.
▼M5
19. Žvejybos tralais draudimas vandenyse aplink Azorų ir Kanarų salas bei Maderą
Vandenų, kuriuose valstybės narės turi suverenitetą arba jurisdikciją, toliau nurodytų koordinačių ribojamose teritorijose laivams draudžiama žvejoti dugnu traukiamais tralais ar panašiais traukiamais tinklais, kurie žvejojant liečia jūros dugną:
a)
Azorų salos
|
36° 00′ šiaurės platumos
|
23° 00′ vakarų ilgumos
|
|
42° 00′ šiaurės platumos
|
23° 00′ vakarų ilgumos
|
|
42° 00′ šiaurės platumos
|
34° 00′ vakarų ilgumos
|
|
36° 00′ šiaurės platumos
|
34° 00′ vakarų ilgumos
|
b)
Kanarų salos ir Madera
|
27° 00′ šiaurės platumos
|
19° 00′ vakarų ilgumos
|
|
26° 00′ šiaurės platumos
|
15° 00′ vakarų ilgumos
|
|
29° 00′ šiaurės platumos
|
13° 00′ vakarų ilgumos
|
|
36° 00′ šiaurės platumos
|
13° 00′ vakarų ilgumos
|
|
36° 00′ šiaurės platumos
|
19° 00′ vakarų ilgumos.
|
▼B
IV priedo 1 priedėlis
Tralo maišo viršutinio lango „BACOMA“ specifikacijos
105 mm arba didesnėmis tinklo akimis tralų, daniškų velkamųjų tinklų arba panašių velkamųjų tinklų maiše įterpiamo lango 110 mm dydžio kvadratinėmis tinklo akimis, kurios buvo išmatuotos kaip vidinis angos skersmuo, specifikacija.
Langas – tai keturkampis tralo maiše įterpiamas tinklinio audeklo gabalas. Jame gali būti tik vienas langas. Jo niekaip neturi užstoti tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės.
Tralo maišo dydis, tinklinio audeklo gabalas tralui pailginti ir galinė tralo dalis
Tralo maišas – tai savo kraštais sujungti du vienodo dydžio paneliai.
Draudžiama laikyti laive tinklą, kurio bet kokioje maišo skersmens vietoje būtų daugiau kaip 100 nesutrauktų rombinių akių, išskyrus sujungimą arba tinklinio audeklo kraštus.
Bet kokioje kiekvieno tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti apskritimo skersmens vietoje, išskyrus tinklinio audeklo kraštus, nesutrauktų rombinių akių skaičius neturi būti mažesnis arba didesnis už maksimalų priekinės tralo maišo dalies apskritimo skersmens stricto sensu ir kūginės tralo dalies galo skersmens akių skaičių, išskyrus tinklinio audeklo kraštus (1 pav.).
Lango vieta
Langas įterpiamas viršutiniame tralo maišo panelyje. Langas turi užsibaigti ne daugiau kaip per 4 akis nuo tralo maišo raiščio, įskaitant ranka sumegztų akių juostą, pro kurią prakišamas tralo raištis (2 pav.).
Lango dydis
Akių kraštinių skaičiumi apibūdinamas išėjimo lango plotis turi būti lygus viršutinio panelio nesutrauktų rombinių akių skaičiui, padalytam iš dviejų. Jeigu būtina, viršutiniame panelyje iš abiejų lango angos pusių, paskirsčius po lygiai, leidžiama palikti ne daugiau kaip 20 % iš viso nesutrauktų rombinių akių skaičiaus (3 pav.).
Lango ilgis turi būti bent 3,5 metro.
Tinklinis lango audeklas
Tinklinio audeklo akių anga turi būti ne mažesnė kaip 110 mm. Tinklo akys – tai kvadratinės akys, t. y. visos keturios lango tinklinio audeklo gabalo pusės, sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Įterpiant langą naudojamas toks tinklinis audeklas, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai. Tinklinis audeklas turi būti bemazgis, megztas viengiju siūlu arba panašių patvirtintų žuvų selektyvumą užtikrinančių savybių tinklinis audeklas. Vieno verpalo skersmuo turi būti bent 4,9 mm.
Kiti reikalavimai
Įterpimo reikalavimai nustatyti 4a, 4b ir 4c paveiksluose. Tralo maišo iškėlimo virvė neturi būti trumpesnė kaip 4 m.
1 paveikslas
Tralinį žvejybos įrankį pagal jo dalių formą ir funkciją galima suskirstyti į tris dalis. Tralo korpusas – tai kūgio formos visada siaurėjanti 10–40 m ilgio dalis. Tinklinio audeklo gabalas tinklui pailginti – tai nekūginė tralo dalis, kuri paprastai pagaminama iš vieno arba dviejų 49,5 akių ilgio tinklų ir kurios ilgis būna 6 arba 12 m. Tralo maišas – tai taip pat nekūginė iš dvigubo špagato, kad maišas būtų atsparesnis nusidėvėjimui, numegzta tralo dalis. Tralo maišo ilgis dažnai būna 49,5 akys, t. y. maždaug 6 m, nors žvejojant mažesniais laivais naudojami trumpesni (2–4 m) tralo maišai. Už tralo maišo iškėlimo virvės esanti dalis vadinama tralo iškėlimo maišu.
2 paveikslas
Atstumas nuo tralo maišo raiščio iki lango panelio yra 4 akys. Viršutiniame panelyje yra 3,5 rombinės akys ir viena 0,5 akies pločio rankomis sumegzta „tralo maišo raiščio“ juosta.
3 paveikslas
Viršutiniame panelyje išilgai statmenos juostos nuo vieno iki kito sumegztų tinklinio audeklo kraštų siūlės galima palikti 20 % rombinių akių. Pavyzdžiui, jeigu viršutinis panelis (žr. 3 pav.) būtų 30 nesutrauktų akių pločio, 20 % būtų 6 akys. Tada iš abiejų lango angos pusių būtų pridedama po tris nesutrauktas akis. Vadinasi, lango angos plotis būtų 12 akies kraštinių (30 – 6 = 24 rombinės akys, kurias padalijus iš dviejų gaunama 12 akių kraštinės).
4a paveikslas
Pateikiama apatinio 49,5 akių pločio tinklinio audeklo panelio konstrukcija.
4b paveikslas
Viršutinio panelio konstrukcija, lango dydis ir vieta, jeigu tai yra nuo vieno iki kito tinklinio audeklo krašto sumezgimo siūlės besitęsiantis išėjimo panelis.
4c paveikslas
Viršutinio panelio konstrukcija, jeigu viršutiniame panelyje išlaikoma 20 % rombinių akių, kurios po lygiai paskirstomos iš abiejų išėjimo lango pusių.
▼M2
IV priedo 2 papildymas
Velkamoji įranga: Skagerakas ir Kategatas
Tinklo akių dydžio ribos, tikslinės rūšys ir reikalaujama laimikio procentinė dalis, taikytina vienam tinklo akių dydžio diapazonui
|
Rūšys
|
Tinklo akių dydis (mm)
|
|
< 16
|
16–31
|
32–69
|
32–69
|
35–69
|
70–89 (5)
|
≥ 9 0
|
|
Mažiausioji tikslinės rūšies žuvų procentinė dalis
|
|
50 % (6)
|
50 % (6)
|
20 % (6)
|
50 % (6)
|
20 % (7)
|
20 % (7)
|
30 % (8)
|
nėra
|
|
Smiltinis ungurys (Ammodytidae) (3)
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
|
Smiltinis ungurys (Ammodytidae) (4)
|
|
×
|
|
×
|
×
|
×
|
××
|
|
|
Norveginis šamukas (Trisopterus esmarkii)
|
|
×
|
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
|
Mėlynasis merlangas (Micromesistius poutassou)
|
|
×
|
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
|
Jūrų drakonas (Trachinus draco) (1)
|
|
×
|
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
|
Moliuskai (išskyrus sepijas) (1)
|
|
×
|
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
|
Vėjažuvė (Belone belone) (1)
|
|
×
|
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
|
Pilkasis jūrų gaidys (Eutrigla gurnardus) (1)
|
|
×
|
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
|
Atlanto sidabražuvės (Argentina spp.)
|
|
|
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
|
Šprotai (Sprattus sprattus)
|
|
×
|
|
×
|
×
|
×
|
×
|
×
|
|
Ungurys (Anguilla, anguilla)
|
|
|
×
|
×
|
×
|
|
×
|
×
|
|
Paprastoji krevetė/Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (2)
|
|
|
×
|
×
|
×
|
|
×
|
×
|
|
Skumbrė (Scomber spp.)
|
|
|
|
×
|
|
|
×
|
×
|
|
Stauridė (Trachurus spp.)
|
|
|
|
×
|
|
|
×
|
×
|
|
Silkė (Clupea harengus)
|
|
|
|
×
|
|
|
×
|
×
|
|
Šiaurės krevetė (Pandalus borealis)
|
|
|
|
|
|
×
|
×
|
×
|
|
Paprastoji krevetė/Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (1)
|
|
|
|
|
×
|
|
×
|
×
|
|
Merlangas (Merlangus merlangus)
|
|
|
|
|
|
|
×
|
×
|
|
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus)
|
|
|
|
|
|
|
×
|
×
|
|
Visi kiti jūros organizmai
|
|
|
|
|
|
|
|
×
|
|
(1) Tik ne toliau kaip keturios mylios nuo bazinių linijų.
(2) Ne arčiau kaip keturių mylių atstumu nuo bazinių linijų.
(3) Skagerake – nuo kovo 1 d. iki spalio 31 d., Kategate – nuo kovo 1 d. iki liepos 31 d.
(4) Skagerake – nuo lapkričio 1 d. iki paskutinės vasario dienos, Kategate – nuo rugpjūčio 1 d. iki paskutinės vasario dienos.
(5) Taikant tinklo akių dydžio diapazoną tralo maišas ir pailginamoji dalis turi būti iš kvadratinių akių tinklo.
(6) Bet kokios sudėties menkių, juodalopių menkių, sidabrinių menkių, plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių plekšnių, otų, krepštuvių, skumbrių, arnoglosų, merlangų, limandų, juodžuvių, norveginių omarų ir omarų mišinys turi sudaryti ne daugiau kaip 10 % laive laikomo laimikio.
(7) Bet kokios sudėties menkių, juodalopių menkių, sidabrinių menkių, plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių plekšnių, otų, krepštuvių, silkių, skumbrių, arnoglosų, merlangų, limandų, juodžuvių, norveginių omarų ir omarų mišinys turi sudaryti ne daugiau kaip 10 % laive laikomo laimikio.
(8) Bet kokios sudėties menkių, juodalopių menkių, sidabrinių menkių, plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių plekšnių, otų, krepštuvių, arnoglosų, limandų, juodžuvių ir omarų mišinys turi sudaryti ne daugiau kaip 60 % laive laikomo laimikio.
|
▼M6
V PRIEDAS
LAIKINAS ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMAS IR PAPILDOMOS TAM TIKRŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMO MONITORINGO, KONTROLĖS IR PRIEŽIŪROS SĄLYGOS
Bendrosios nuostatos
1) Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra 10 arba daugiau metrų.
2) Šiame priede taikomos šios geografinės zonos:
a) Kattegat (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarnybos (ICES) IIIa pietų kvadratas),
Skagerrak ir Šiaurės jūra (ICES IVa, b, c, IIIa šiaurės ir IIa EB kvadratai),
Vakarų Škotija (ICES VIa kvadratas),
Rytų Lamanšas (ICES VIId kvadratas) ir
Airijos jūra (ICES VIIa kvadratas).
b) Laivams, kuriuose, kaip pranešta Komisijai, yra įrengtos atitinkamos laivų stebėjimo sistemos, taikomas šis Vakarų Škotijos (ICES VIa kvadratas) zonos apibrėžimas:
ICES VIa kvadratas, išskyrus dalį, esančią į vakarus nuo linijos, išvestos tiesiomis linijomis vieną su kita sujungus šias geografines koordinates:
3) Šiame priede diena, praleidžiama zonoje nebūnant uoste – tai:
a) 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00.00 val. iki tos pačios kalendorinės dienos 24.00 val. arba bet kuri šio laikotarpio dalis, kurią laivas praleidžia vienoje iš 2 dalyje apibrėžtų zonų ir nebūna uoste, arba
b) bet kuris nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis, užregistruotas EB laivo žurnale, kurį laivas praleidžia vienoje iš 2 dalyje apibrėžtų zonų ir nebūna uoste, arba bet kuri šio laikotarpio dalis.
Valstybė narė, kuri nori taikyti b punkte nustatytą dienos, praleidžiamos zonoje nebūnant uoste, sąvokos apibrėžimą, praneša Komisijai laivo veiklos monitoringo priemones, skirtas b punkte nustatytų sąlygų laikymuisi užtikrinti.
4) Šiame priede žvejybos įrankiai skirstomi į šias grupes:
a) dugniniai tralai, gaubiamieji tinklai ar panašūs traukiamieji įrankiai, kurių tinklo akys yra 100 mm dydžio ar didesnės, išskyrus sijinius tralus;
b) sijiniai tralai, kurių tinklo akys yra 80 mm dydžio ar didesnės;
c) pasyvieji dugniniai tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, trisienius tinklaičius ir pinklius tinklus;
e) dugniniai tralai, gaubiamieji tinklai ar panašūs traukiamieji įrankiai, kurių tinklo akys yra 70–99 mm dydžio, išskyrus sijinius tralus, kurių tinklo akys yra 80–99 mm dydžio;
f) dugniniai tralai, gaubiamieji tinklai ar panašūs traukiamieji įrankiai, kurių tinklo akys yra 16–31 mm dydžio, išskyrus sijinius tralus.
Žvejybos pastangos
5) Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje įregistruoti žvejybos laivai, kuriuose yra 4 dalyje nurodytų žvejybos įrankių, zonoje praleidžia ir uoste nebūna ne ilgiau nei 6 dalyje nurodytą dienų skaičių.
6)
a) Didžiausias bet kurio kalendorinio mėnesio dienų, kurias laivas gali praleisti zonoje ir nebūti uoste, turėdamas bet kurį iš 4 dalyje nurodytų žvejybos įrankių, skaičius pateikiamas I lentelėje.
I lentelė
Didžiausias dienų, praleidžiamų zonoje ir nebūnant uoste, skaičius pagal žvejybos įrankius
|
Zona, apibrėžta punkte
|
Žvejybos įrankių suskirstymas į grupes, nurodytas punkte:
|
|
4 a
|
4 b
|
4 c
|
4 d
|
4 e
|
4 f
|
|
Kattegat, Skagerrak ir Šiaurės jūra, Vakarų Škotija, Rytų Lamanšas, Airijos jūra
|
10
|
14
|
14
|
17
|
22
|
20
|
b) Apskaičiuodama vienuolikos kalendorinių mėnesių neviršijančius valdymo laikotarpius, valstybė narė gali susumuoti I lentelėje nurodytas dienas, praleidžiamas zonoje ir nebūnant uoste. Valstybė narė praneša Komisijai apie ketinimą susumuoti valdymo laikotarpius prieš prasidedant bet kuriam suvestiniam laikotarpiui.
c) Komisija gali valstybėms narėms paskirstyti papildomą dienų, kurias laivas gali praleisti zonoje nebūdamas uoste ir turėdamas 4 dalyje nurodytų įrankių, skaičių, remdamasi pasiektais eksploatacijos nutraukimo programų, vykdomų nuo 2002 m. sausio 1 d., rezultatais.
Valstybės narės, norinčios pasinaudoti tokiu paskirstymu, Komisijai pateikia prašymą ir ataskaitas, kuriose nurodo išsamius įvykdytų eksploatacijos nutraukimo programų duomenis.
Remdamasi tokiu prašymu, Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, gali iš dalies pakeisti tai valstybei narei a punkte nustatytą dienų skaičių.
d) Laikydamosi II lentelėje nustatytų sąlygų, valstybės narės gali laivams paskirstyti nukrypimus nuo I lentelėje nurodyto dienų, praleidžiamų zonoje nebūnant uoste, skaičiaus.
Valstybės narės, norinčios taikyti šį didesnio dienų skaičiaus paskirstymą, likus ne mažiau nei dviems savaitėms iki didesnio dienų skaičiaus paskirstymo Komisijai praneša išsamius duomenis apie laivus, kurie pasinaudos šiuo paskirstymu, ir išsamius jų sugavimų rezultatų duomenis.
II lentelė
Nukrypimai nuo I lentelėje nurodyto dienų, praleidžiamų zonoje nebūnant uoste, skaičiaus, ir susijusios sąlygos
|
2 dalyje apibrėžta zona
|
4 dalyje apibrėžti įrankiai
|
2002 m. laivo sugavimų rezultatai (1)
|
Dienos
|
|
2 dalies a punktas
|
4 dalies a punktas, 4 dalies e punktas
|
Mažiau nei 5 % menkių, jūrų liežuvių ar plekšnių
|
dienos neribojamos (3)
|
|
2 dalies a punktas
|
4 dalies a punktas, 4 dalies e punktas
|
Mažiau nei 5 % menkių
|
Nuo 100 iki < 120 mm ne daugiau kaip 14 ≥ 120 mm ne daugiau kaip 15
|
|
2 dalies a punktas Kattegat (ICES IIIa pietų kvadratas), Šiaurės jūra
|
4 dalies c punktas, įrankis, kurio tinklo akys yra 220 mm dydžio ar didesnės
|
Mažiau nei 5 % menkių ir daugiau nei 5 % uotų ir ciegorių
|
Ne daugiau kaip 16 dienų
|
|
2 dalies a punktas Rytų Lamanšas ICES VIId kvadratas
|
4 dalies c punktas, įrankis, kurio tinklo akys yra 110 mm dydžio ar mažesnės
|
Trumpesni nei 15 m ilgio laivai, iškraunantys daugiau nei 35 % nereguliuojamų rūšių ir nebūnantys uoste ne ilgiau kaip 24 valandas (2)
|
Ne daugiau kaip 20 dienų
|
|
(1) Patikrinta pagal EB laivo žurnalą – vidutinis metinis iškraunamas gyvasis svoris.
(2) Nepaisant šios nuostatos, nukrypimas taip pat taikomas ne daugiau kaip šešiems su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems ir Bendrijoje įregistruotiems laivams, kurių bendras ilgis yra 15 arba daugiau metrų. Tokių laivų sąrašas pateikiamas Komisijai iki 2004 m. vasario 1 dienos.
(3) Laivas zonoje gali praleisti tam tikrą konkretaus mėnesio dienų skaičių.
|
Jei dėl nedidelio tam tikrų rūšių žuvų sugavimo procentinio dydžio, laivui skiriamas didesnis dienų skaičius, tame laive bet kuriuo metu gali būti tik II lentelėje nurodyto procentinio dydžio neviršijantis tų rūšių kiekis. Jei laivas šios sąlygos netenkina, iš to laivo nedelsiant atimama teisė gauti papildomų dienų.
e) Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija gali paskirstyti nukrypimą pagal II lentelės pirmąją eilutę dėl ledjūrio menkės žvejybos, nereikalaudama ankstesnių metų žvejybos, kai buvo sugauta mažiau nei 5 % menkių, jūrų liežuvių ar plekšnių, sugavimų rezultatų. Kartu su prašymu valstybė narė pateikia išsamius duomenis apie laivus, kurie juo pasinaudotų, ir jų turimos kvotos bei planuojamos veiklos įrodymą. Prašymas Komisijai pateikiamas ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki pirmojo valdymo laikotarpio, kuriuo dienos bus paskirstytos, pradžios.
Laive, kuriam pagal šią nuostatą skiriama papildomų dienų, bet kuriuo metu negali būti daugiau kaip 5 % menkių, jūrų liežuvių ar plekšnių.
Kompetentingos institucijos jūroje ir uoste vykdo kontrolę ir priežiūrą, siekdamos patikrinti, ar laikomasi pirmiau išdėstyto reikalavimo. Iš laivo, kuris nesilaiko reikalavimo, nedelsiant atimama teisė gauti papildomų dienų.
f) Pripažįstant zonos Airijos jūroje uždarymą neršiančioms žuvims apsaugoti ir įsipareigojimą sumažinti žvejojamų menkių mirštamumą, laivams, turintiems 4 dalies a ir b punktuose nurodytoms grupėms priskirtų žvejybos įrankių ir daugiau nei pusę jiems skirtų konkretaus valdymo laikotarpio dienų žvejojantiems Airijos jūroje, galės būti skiriamos dvi papildomos dienos.
7) Iki pirmos kiekvieno valdymo laikotarpio dienos laivo kapitonas ar jo įgaliotinis laivo vėliavos valstybės narės institucijoms praneša, kokį įrankį ar įrankius jis ketina naudoti ateinančiu valdymo laikotarpiu. Kol toks pranešimas nepateikiamas, laivas neturės teisės žvejoti 2 dalyje apibrėžtose zonose naudojant kurį nors iš 4 dalyje nurodytų įrankių.
Kai laivo kapitonas ar jo atstovas praneša apie dviem 4 dalyje apibrėžtoms grupėms priskirtų žvejybos įrankių naudojimą, bendras ateinančiu valdymo laikotarpiu turimų dienų skaičius sudaro ne daugiau kaip pusę dienų, kurias tas laivas turi teisę gauti kiekvienam įrankiui, skaičiaus, suapvalinto iki artimiausios visos dienos. Nei vieno konkretaus įrankio neleidžiama naudoti didesnį nei tam įrankiui I lentelėje nustatytą dienų skaičių.
Galimybė naudoti du įrankius suteikiama tik tada, jei įvykdomi šie papildomi monitoringo susitarimai:
— konkrečios kelionės metu žvejybos laive gali būti tik vienas iš 4 dalyje nurodytų žvejybos įrankių,
— prieš bet kurią kelionę laivo kapitonas ar jo atstovas iš anksto praneša kompetentingoms institucijoms apie žvejybos įrankio, kuris bus laive, rūšį, nebent turimas tos pačios rūšies žvejybos įrankis, apie kurį buvo pranešta prieš ankstesnę kelionę.
Kompetentingos institucijos jūroje ir uoste vykdo kontrolę ir priežiūrą, siekdamos patikrinti, ar laikomasi pirmiau išdėstytų dviejų reikalavimų. Iš laivo, kuris nesilaiko šių reikalavimų, nedelsiant atimama teisė naudoti dviem grupėms priskiriamus žvejybos įrankius.
Laivui, norinčiam naudoti vieną ar kelis 4 dalyje nurodytus žvejybos įrankius (reglamentuojamus įrankius) ir bet kuriuos kitus 4 dalyje nenurodytus žvejybos įrankius (nereglamentuojamus įrankius), nebus draudžiama naudoti nereglamentuojamą įrankį. Tokie laivai privalo iš anksto pranešti apie reglamentuojamo įrankio naudojimą. Jei toks pranešimas nepateikiamas, laive negali būti jokio 4 dalyje nurodyto įrankio. Kad tokie laivai galėtų užsiimti alternatyvia žvejybos veikla, jie turi gauti leidimą ir jie turi būti atitinkamai įrengti.
8) Laive, kuris yra bet kurioje iš 2 dalyje apibrėžtų zonų ir kuriame yra kuris nors vienas iš 4 dalyje nurodytų žvejybos įrankių, tuo pačiu metu negali būti jokių kitų 4 dalyje nurodytų įrankių.
9)
a) Bet kuriuo konkrečiu valdymo laikotarpiu laivas, kuris praleido jam skirtų dienų skaičių zonoje nebūdamas uoste, lieka uoste arba už 2 dalyje nurodytų zonų ribų likusiai valdymo laikotarpio daliai, nebent jis naudoja 7 dalyje apibrėžtą nereglamentuojamą įrankį.
b) Bet kuriuo konkrečiu valdymo laikotarpiu laivas gali užsiimti su žvejyba nesusijusios veiklos rūšimis, to laiko neišskaičiuojant iš pagal 6 dalį suteiktų dienų, jei tas laivas pirma praneša valstybei narei apie ketinimus užsiimti tokia veikla, savo veiklos pobūdį ir tai, kad tam laikui jis atsisako žvejybos licencijos. Tokiuose laivuose tuo metu negali būti jokių žvejybos įrankių ar žuvies.
10)
a) Valstybė narė bet kuriam savo žvejybos laivui gali leisti perleisti jam skirtas to paties valdymo laikotarpio tos pačios zonos dienas, praleidžiamas zonoje nebūnant uoste, kitiems savo laivams, jei laivo gautų dienų ir jo variklio galios kilovatais sandauga (kilovatdienos) yra lygi laivo donoro perleistų dienų ir to laivo variklio galios kilovatais sandaugai arba yra mažesnė. Laivų variklio galia kilovatais – tai Bendrijos žvejybos laivyno registre nurodyta kiekvieno laivo variklio galia.
b) Bendras dienų, praleidžiamų zonoje nebūnant uoste, perleistų pagal a punktą, padaugintų iš laivo donoro variklio galios kilovatais, skaičius neviršija laivo donoro vidutinio metinio dienų skaičiaus, nurodyto EB laivo žurnale 2001 m., 2002 m. ir 2003 m., padauginto iš to laivo variklio galios kilovatais.
c) Perleisti dienas pagal a punktą leidžiama tik laivams, naudojantiems tai pačiai grupei priskirtą įrankį ir eksploatuojamiems 6 dalies a punkte nurodytų zonų kategorijose tuo pačiu valdymo laikotarpiu.
d) Laivams, kurie naudojasi 6 dalies d ir e punktuose bei 7 dalyje nurodytu paskirstymu, dienas perleisti draudžiama.
e) Komisijos prašymu valstybės narės pateikia ataskaitas apie padarytus perleidimus.
11) Laivui, neturinčiam duomenų apie žvejybą vienoje iš 2 dalyje nurodytų zonų, leidžiama plaukti tranzitu per tas zonas, jei jis valdžios institucijoms pirma praneša apie ketinimą tai daryti. Kol tas laivas yra kurioje nors iš 2 dalyje apibrėžtų zonų, visi laive esantys žvejybos įrankiai turi būti nuimti ir pritvirtinti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 (
24
) 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
12) Valstybė narė jokiam savo laivui, neturinčiam duomenų apie tokią žvejybos veiklą 2001 m., 2002 m. ar 2003 m. toje zonoje, neleidžia žvejoti naudojant 4 dalyje apibrėžtus įrankius 2 dalyje apibrėžtose zonose, kol jis neužtikrina, kad reglamentuojamoje zonoje nebus žvejojama lygiaverčiais pajėgumais, matuojamais kilovatais.
Vis dėlto, laivui, turinčiam duomenų apie 4 dalyje apibrėžto įrankio naudojimą, gali būti leista naudoti kitą 4 dalyje apibrėžtą įrankį, jei pastarajam įrankiui skirtų dienų skaičius yra lygus pirmajam įrankiui skirtų dienų skaičiui arba yra didesnis.
13) Valstybė narė iš pagal šį priedą savo laivams paskirtų dienų neišskaičiuoja dienų, kurias laivas nebuvo uoste, tačiau negalėjo žvejoti, kadangi padėjo kitam laivui, kuriam reikėjo neatidėliotinos pagalbos, ar dienų, kurias laivas nebuvo uoste, tačiau negalėjo žvejoti, kadangi plukdė sužeistą įgulos narį neatidėliotinai medicininei pagalbai suteikti. Valstybė narė per vieną mėnesį pateikia Komisijai visų sprendimų, priimtų remiantis šiomis priežastimis, pagrindimą ir kompetentingų institucijų susijusius avarinės situacijos įrodymus.
Monitoringas, kontrolė ir priežiūra
14) Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19a straipsnio, to reglamento 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsniai taikomi laivams, kuriuose yra 4 dalyje apibrėžtų žvejybos įrankių ir kurie yra eksploatuojami 2 dalyje apibrėžtose zonose.
15) Valstybės narės gali įdiegti alternatyvias kontrolės priemones, kad būtų užtikrintas šio priedo 14 dalyje nurodytų įpareigojimų pateikti ataskaitas vykdymas, kurios būtų tokios pat veiksmingos ir skaidrios kaip ir šie įpareigojimai pateikti ataskaitas. Prieš pradedant įgyvendinti šias alternatyvias priemones, apie jas pranešama Komisijai.
16) Bendrijos žvejybos laivo kapitonas ar jo atstovas, prieš laivui įplaukiant į valstybės narės uostą ar kitą iškrovimo vietą iš III lentelėje nurodytos zonos, jame esant didesniam bet kurios toje lentelėje nurodytos rūšies kiekiui, ne vėliau kaip prieš keturias valandas iki įplaukimo tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nurodo:
— uosto ar iškrovimo vietos pavadinimą,
— numatomą atvykimo į tą uostą ar iškrovimo vietą ir laiką,
— visų rūšių, kurių laive turima daugiau nei 50 kg, gyvojo svorio kiekį kilogramais.
17) Valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas iškrovimas, dėl kurio reikalingas išankstinis pranešimas, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad laive esantis sugavimas būtų pradėtas iškrauti tik leidus toms valdžios institucijoms.
III lentelė
Iškraunamas kiekis tonomis pagal zoną ir rūšį, kurį viršijus taikomos specialios sąlygos
|
Zona, apibrėžta punkte
|
Rūšies kiekis tonomis:
Menkės
|
|
IP
|
PU
|
|
2a. Kattegat, Šiaurės jūra ir Skagerrak, Vakarų Škotija, Rytų Lamanšas, Airijos jūra
|
1
|
2
|
|
IP – išankstinis pranešimas, kaip nurodyta 16 dalyje.
PU – paskirtasis uostas, kaip nurodyta 19 dalyje
|
18) Bendrijos žvejybos laivo kapitonas ar jo atstovas, norintis jūroje perkrauti ar iškrauti laive esantį kiekį arba atiduoti jį trečiosios šalies uoste ar iškrovimo vietoje, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki perkrovimo ar iškrovimo jūroje ar atidavimo trečiojoje šalyje laivo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia 16 dalyje nurodytą informaciją.
19) Žvejybos laivui, kuris buvo lentelėje nurodytoje zonoje, neleidžiama atiduoti III lentelėje (PU skiltyje) nurodytos rūšies žuvies kiekio perteklių už paskirtojo uosto ribų.
Kiekviena valstybė narė per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo perduoda Komisijai paskirtųjų uostų sąrašą, o per kitas 30 dienų – informaciją apie tikrinimo ir priežiūros procedūras, įskaitant šiems uostams nustatytas sąlygas, reglamentuojančias kiekvieno šio reglamento 12 straipsnyje minimų rūšių ir išteklių kiekių iškrovimo registravimą ir pranešimą apie šiuos kiekius. Komisija šią informaciją persiunčia visoms valstybėms narėms.
20) Nukrypstant nuo1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (
25
), 5 straipsnio 2 dalies, nustatant 14 dalyje minimuose laivuose esančius kiekius kilogramais, leidžiama 8 % paklaida nuo laivo žurnale nurodyto skaičiaus.
21) Bet kurioje žvejybos laivo talpykloje draudžiama turėti bet kokį menkių, sumaišytų su bet kuria kita jūros organizmo rūšimi, kiekį. Talpyklos su menkėmis pritvirtinamos taip, kad jos būtų atskirtos nuo kitų talpyklų.
22) Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad 2 dalyje nurodytose zonose pagautas ir toje valstybėje narėje pirma iškrautas menkių kiekis būtų pasvertas dalyvaujant kontrolieriams prieš išvežant iš pirmojo iškrovimo uosto. Menkių, kurios pirma iškraunamos pagal 19 dalį paskirtame uoste, tipiniai mėginiai, sudarantys ne mažiau kaip 20 % iškraunamo kiekio, pasveriami dalyvaujant valstybių narių įgaliotiems kontrolieriams prieš pasiūlant pirmajam pirkėjui ir parduodant. Šiuo tikslu valstybės narės per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo pateikia Komisijai išsamius taikytinos mėginių ėmimo tvarkos duomenis.
23) Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, prie didesnių nei 50 kg šio reglamento 12 straipsnyje nurodytų rūšių kiekių, vežamų ne į iškrovimo ar importo vietą, pridedama vienos iš Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje numatytų deklaracijų, kuriose nurodomi vežamų rūšių kiekiai, kopija. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išlyga netaikoma.
24) Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, konkreti 12 straipsnyje minimų išteklių monitoringo programa gali būti vykdoma ilgiau nei dvejus metus nuo jos įsigaliojimo.
▼B
VI PRIEDAS
TOBIUS ŠIAURĖS JŪROJE IR SKAGERAKO SĄSIAURYJE ŽVEJOJANČIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGA
|
1.
|
Šiame priede nustatytos sąlygos nuo 2004 m. sausio 1 iki gruodžio 31 d. taikomos Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm, žvejojantiems Bendrijos žvejybos laivams.
|
|
2.
|
Šiame priede nebuvimo uoste diena – tai:
a) 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00:00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24:00 valandos arba bet kokia to laikotarpio dalis; arba
b) bet koks EB laivo žurnale užregistruotas nepertraukiamasis 24 valandų laikotarpis nuo išvykimo iš bet kokio uosto dienos ir laiko bei atvykimo į bet kokį uostą dienos ir laiko ar bet kokia visų pirmiau minėtų laikotarpių dalis.
|
|
3.
|
Kiekviena valstybė narė ne vėliau nei 2004 m. kovo 1 d. parengia duomenų bazę, kurioje pateikiama toliau nustatyta informacija apie Šiaurės jūrą ir Skagerako sąsiaurį, 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. bei visus su jos vėliava plaukiojančius arba Bendrijoje registruotus laivus, žvejojančius priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm:
a) laivo pavadinimas ir registravimo numeris;
b) įmontuota laivo variklio galia (kilovatais), išmatuota pagal 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86, nustatančio žvejybos laivų charakteristikas (
26
) 5 straipsnį;
c) nebuvimo uoste dienų skaičius, kai žvejojama priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm;
d) kilovatų dienos, t. y. nebuvimo uoste dienų ir laive įmontuotos variklio galios (kilovatais) sandauga.
|
|
4.
|
Šiuos kiekius apskaičiuoja kiekviena valstybė narė:
a) bendrą kiekvienų metų kilovatų dienų skaičių, t. y. 3 dalies d punkte apskaičiuotų kilovatų dienų sumą;
b) kilovatų dienų vidurkį 2001–2003 m.
|
|
5.
|
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančių arba Bendrijoje registruotų laivų kilovatų dienų skaičius 2004 m. neviršytų pagal 4 punkto a papunktį 2003 m. apskaičiuoto skaičiaus.
|
|
6.
|
Komisija didžiausią 5 punkte nurodytą kilovatų dienų skaičių persvarsto kiek galima anksčiau, tačiau ne vėliau nei 2004 m. birželio 15 d., pagal toliau pateikiamas taisykles ir atsižvelgdama į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) rekomendaciją dėl Šiaurės jūros tobių klasės dydžio 2003 m.:
a) jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros tobių klasę 2003 m. sudarys 500 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, likusiai 2004 m. daliai netaikomi jokie kilovatų dienų apribojimai;
b) jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros tobių klasę 2003 m. sudarys 300 000–500 000milijonų 0 amžiaus grupės individų, kilovatų dienų skaičius neturi būti didesnis nei 4 punkto a papunktyje apskaičiuotas 2003 m lygis;
c) jeigu STECF nustato, kad Šiaurės jūros tobių klasę 2003 m. sudarys mažiau nei 300 000 milijonų 0 amžiaus grupės individų, likusią 2004 m. dalį draudžiama žvejoti priedugnio tralu, vilktiniu tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akies dydis yra mažesnis nei 16 mm. Tačiau leidžiama vykdyti ribotą žvejybą, kad būtų kontroliuojami tobio ištekliai Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje bei stebimas žvejybos nutraukimo poveikis. Šiam tikslui atitinkamos valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, parengia žvejybos monitoringo planą.
|
VII PRIEDAS
▼M2
I DALIS
Bendrijos laivų, žvejojančių trečiųjų šalių vandenyse, licencijų ir žvejybos leidimų skaičiaus apribojimai
|
Žvejybos zona
|
Žvejyba
|
Licencijų skaičius
|
Didžiausiasis vienu metu žvejojančių laivų skaičius
|
|
Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jan Mayen
|
Silkės, į šiaurę nuo 62o 00' Š
|
75
|
55
|
|
Dugninės rūšys, į šiaurę nuo 62o 00' Š
|
80
|
50
|
|
Skumbrės, į pietus nuo 62o 00' Š, žvejyba gaubiamaisiais tinklais
|
11
|
netaikytina
|
|
Skumbrės, į pietus nuo 62o 00' Š, žvejyba tralais
|
19
|
netaikytina
|
|
Skumbrės, į šiaurę nuo 62o 00' Š, žvejyba gaubiamaisiais tinklais
|
11 (1)
|
netaikytina
|
|
Pramoninės rūšys, į pietus nuo 62o 00' Š
|
480
|
150
|
|
Farerų salų vandenys
|
Visokia žūklė tralais iš ne didesnių kaip 180 pėdų laivų zonoje nuo 12 iki 21 mylios nuo Farerų bazinių linijų
|
26
|
13
|
|
Tikslinė menkių ir juodalopių menkių žvejyba ne mažesnių kaip 135 mm dydžio akių tinklais zonoje į pietus nuo 62o 28' Š ir į rytus nuo 6o 30' V
|
8
|
4
|
|
Žvejyba tralais toliau kaip 21 mylios atstumu nuo Farerų bazinių linijų. Laikotarpiais nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. šie laivai gali žvejoti zonoje tarp 61o 20' Š bei 62o 00' Š ir nuo 12 iki 21 mylios nuo Farerų bazinių linijų
|
70
|
26
|
|
Dvipelekių jūrų lydekų žvejyba tralais, kurių akys ne mažesnės kaip 100 mm, zonoje į pietus nuo 61o 30' Š ir į vakarus nuo 9o 00' V ir zonoje tarp 7o 00' V bei 9o 00' V, į pietus nuo 60o 30' Š, ir zonoje į pietvakarius nuo linijos tarp 60o 30' N, 7o 00' V ir 60o 00' Š, 6o 00' V
|
70
|
20
|
|
Tikslinė juodžuvių žvejyba tralais, kurių akys ne mažesnės kaip 120 mm, ir aplink tralo maišą leidžiama naudoti skersines virves
|
70
|
22
|
|
Mėlynųjų merlangų žvejyba. Bendras licencijų skaičius gali būti padidintas, kad laivai galėtų suformuoti poras, jei Farerų institucijos nustatytų specialias pateikties į zoną, vadinamą „pagrindines mėlynųjų merlangų žvejybos zona“, taisykles
|
34
|
20
|
|
Žvejyba ūdomis
|
10
|
6
|
|
Skumbrių žvejyba
|
12
|
12
|
|
Silkių žvejyba į šiaurę nuo 62o Š
|
21
|
21
|
|
Islandija
|
Visokia žvejyba
|
18
|
5
|
|
Rusijos Federacijos vandenys
|
Visokia žvejyba
|
pm
|
pm
|
|
Menkių žvejyba
|
7 (2)
|
pm
|
|
Šprotų žvejyba
|
pm
|
pm
|
|
(1) Pasirenkama iš 11 licencijų skumbrių žvejybai gaubiamaisiais tinklais į pietus nuo 62o 00' Š.
(2) Taikoma tik su Latvijos vėliava plaukiojantiems laivams.
|
II DALIS
Trečiųjų šalių laivų, žvejojančių Bendrijos vandenyse, licencijų ir žvejybos leidimų skaičiaus apribojimai
|
Vėliavos valstybė
|
Žvejyba
|
Licencijų skaičius
|
Didžiausiasis vienu metu žvejojančių laivų skaičius
|
|
Norvegija (1)
|
Silkės, į šiaurę nuo 62o 00' Š
|
18
|
18
|
|
Farerų salos
|
Skumbrės, VIa (į šiaurę nuo 56o 30' Š), VIIe, f, h, stauridės, IV, VIa (į šiaurę nuo 56o 30' Š), VIIe, f, h; silkės, VIa (į šiaurę nuo 56o 30' Š)
|
14
|
14
|
|
Silkės, į šiaurę nuo 62o 00' Š
|
21
|
21
|
|
Silkės, IIIa
|
4
|
4
|
|
Norveginių šamukų ir šprotų pramoninė žvejyba, IV, VIa (į šiaurę nuo 56o 30' Š); smiltiniai unguriai, IV (įskaitant neišvengiamą mėlynųjų merlangų šalutinį laimikį)
|
15
|
15
|
|
Jūrų lydekos ir brosmės
|
20
|
10
|
|
Mėlynieji merlangai, VIa (į šiaurę nuo 56o 30' Š), VIb, VII (į vakarus nuo 12o 00' V)
|
20
|
20
|
|
Dvipelekės jūrų lydekos
|
16
|
16
|
|
Silkiarykliai (visos zonos, išskyrus NAFO 3PS)
|
3
|
3
|
|
Rusijos Federacija
|
Silkė, IIId (Švedijos vandenys)
|
pm
|
pm
|
|
Silkė, IIId (Švedijos vandenys, nežvejojančios plaukiojančiosios bazės)
|
pm
|
pm
|
|
Šprotai
|
4 (2)
|
pm
|
|
Barbadosas
|
Penaeus krevetės (3) (Prancūzų Gvijanos vandenys)
|
5
|
pm (4)
|
|
Lynai (5) (Prancūzų Gvijanos vandenys)
|
5
|
pm
|
|
Gvijana
|
Penaeus krevetės (3) (Prancūzų Gvijanos vandenys)
|
pm
|
pm (4)
|
|
Surinamas
|
Penaeus krevetės (3) (Prancūzų Gvijanos vandenys)
|
5
|
pm (5)
|
|
Trinidadas ir Tobagas
|
Penaeus krevetės (3) (Prancūzų Gvijanos vandenys)
|
8
|
pm (7)
|
|
Japonija
|
Tunai (8) (Prancūzų Gvijanos vandenys)
|
pm
|
|
|
Korėja
|
Tunai (8) (Prancūzų Gvijanos vandenys)
|
pm
|
pm (7)
|
|
Venesuela
|
Lynai (4) (Prancūzų Gvijanos vandenys)
|
41
|
pm
|
|
Rykliai (4) (Prancūzų Gvijanos vandenys)
|
4
|
pm
|
|
(1) Kol bus gauta konsultacijų su Norvegija dėl 2004 m. žuvininkystės išvada.
(2) Taikoma tik EB vandenų Latvijos zonai.
(3) Licencijos krevečių žvejybai Prancūzijai priklausančioje Gvijanos srityje išduodamos remiantis atitinkamos trečiosios šalies institucijų žvejybos pateikiamu ir Komisijos patvirtintu planu. Kiekvienos šių licencijų galiojimo laikotarpis ribojamas žvejybos plane, kuriuo remiantis licencija buvo išduota, nurodytu žvejybos laikotarpiu.
(4) Dienų jūroje skaičius per metus ne didesnis kaip 200.
(5) Turi būti žvejojama vien tik ūdomis ar gaudyklėmis (lynai) arba ūdomis ar tinklais, kurių akys ne mažesnės kaip 100 mm, didesniame kaip 30 m gylyje (rykliai). Licencijai gauti turi būti pateiktas įrodymas, kad yra galiojanti sutartis tarp licencijos prašančio laivo savininko ir Prancūzijai priklausančioje Gvijanos srityje esančios perdirbimo įmonės ir, kad joje yra įsipareigojimas iš atitinkamų laivų iškrauti į krantą toje srityje ne mažiau kaip 75 % viso lynų laimikio arba 50 % ryklių laimikio, kad jis galėtų būti perdirbtas toje įmonėje. Pirmiau minėta sutartis turi būti patvirtinta Prancūzijos institucijų, kurios užtikrina, kad ji atitiktų tiek tikrąjį susitariančiosios perdirbimo įmonės pajėgumą, tiek Gvijanos ekonomikos plėtros tikslus. Tinkamai patvirtintos sutarties kopija pridedama prie licencijos paraiškos. Kai pirmiau minėtas patvirtinimas nesuteikiamas, Prancūzijos institucijos praneša apie savo atsisakymą ir nurodo to motyvus atitinkamai šaliai ir Komisijai.
(6) Dienų jūroje skaičius per metus ne didesnis kaip pm.
(7) Dienų jūroje skaičius per metus ne didesnis kaip 350.
(8) Turi būti žvejojama vien tik ūdomis.
|
▼B
III DALIS
DEKLARACIJA PAGAL 15 STRAIPSNIO 2 DALĮ
VIII PRIEDAS
I DALIS
LAIVO ŽURNALE ĮRAŠOMA INFORMACIJA
Nuo Bendrijos valstybių narių krantų žvejojant 200 jūrmylių zonoje, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės, po kiekvieno toliau nurodyto įvykio laivo žurnale nedelsiant turi būti įrašoma:
Po kiekvienos žvejybos operacijos:
1.1. kiekvienos sužvejotos rūšies žuvų kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);
1.2. žvejybos operacijos diena ir laikas;
1.3. geografinė sugavimo vieta;
1.4. naudotas žvejybos metodas.
Po kiekvieno perkrovimo į laivą arba iš laivo:
2.1. įrašas „pakrauta iš“ arba „perkrauta į“;
2.2. kiekvienos perkrautos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);
2.3. laivo, į kurį buvo perkrauta arba iš kurio buvo perkrauta, pavadinimas, išorinės identifikavimo raidės ir skaičiai;
2.4. perkrauti menkės neleidžiama.
Po kiekvieno iškrovimo Bendrijos uoste:
3.2. kiekvienos iškrautos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai).
Po kiekvieno informacijos perdavimo Europos Bendrijų Komisijai:
4.1. perdavimo diena ir laikas;
4.2. pranešimo tipas: IN, OUT, ICES, WKL arba 2 WKL;
4.3. jei tai yra radijo pranešimas – radijo stoties pavadinimas.
II DALIS
LAIVO ŽURNALO PAVYZDYS
IX PRIEDAS
KOMISIJAI PERDUODAMOS INFORMACIJOS TURINYS IR JOS PERDAVIMO PRIEMONĖS
1. Europos Bendrijų Komisijai perduodama informacija ir jos perdavimo tvarkaraštis yra tokie:
|
1.1.
|
Kiekvieną kartą, kai laivas įplaukia į Bendrijos valstybių narių 200 jūrmylių zoną nuo tų valstybių pakrančių, kurioje galioja Bendrijos žvejybos taisyklės:
a) 1.5 punkte nurodyta informacija;
b) kiekvienos rūšies kiekis laivo triume (nurodoma kilogramais);
c) ICES kvadratas, kuriame kapitonas ketina pradėti žvejoti, ir žvejybos pradžios diena.
Jeigu tam tikrą dieną vykdant žvejybos operacijas į 1.1 punkte nurodytas zonas tenka įplaukti daugiau nei kartą, pirmą kartą įplaukus į tas zonas užtenka perduoti vieną pranešimą.
|
|
1.2.
|
Kiekvieną kartą, kai laivas išplaukia iš 1.1 punkte nurodytos zonos:
a) 1.5 punkte nurodyta informacija;
b) kiekvienos rūšies kiekis laivo triume (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);
c) nuo ankstesnio perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);
d) ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas;
e) kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), kuris nuo laivo įplaukimo į zoną buvo perkrautas į kitus laivus ar buvo perkrautas iš kitų laivų bei laivo, į kurį sužvejotas kiekis buvo perkrautas, identifikavimo informacija;
f) Bendrijos uoste nuo laivo įplaukimo į zoną iškrautas kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai).
Jeigu tam tikrą dieną vykdant žvejybos operacijas į 1.1 punkte nurodytas zonas tenka įplaukti daugiau nei kartą, pirmą kartą įplaukus į tas zonas užtenka perduoti vieną pranešimą.
|
|
1.3.
|
Kas trečią dieną, pradedant trečiąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos silkės ir skumbrės, ir kas savaitę, pradedant septintąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos visos rūšys, išskyrus Atlanto silkes ir skumbres:
a) 1.5 punkte nurodyta informacija;
b) nuo ankstesnio perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);
c) ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas.
|
|
1.4.
|
Kiekvieną kartą, kai laivas plaukia iš vieno ICES kvadrato į kitą:
a) 1.5 punkte nurodyta informacija;
b) nuo ankstesnio perdavimo sugautos kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai);
c) ICES kvadratas, kuriame įvykdytas sugavimas.
|
|
1.5.
|
a) Laivo pavadinimas, radijo šaukinys, išorinės laivo identifikavimo raidės ir skaičiai bei kapitono pavardė;
b) licencijos numeris, jeigu laivui ji buvo išduota;
c) atitinkamo reiso metu perduodamo pranešimo eilės numeris;
d) pranešimo tipo identifikavimas;
e) data, laikas ir geografinė laivo buvimo vieta.
|
|
2.1.
|
1 punkte išdėstyta informacija Europos Bendrijų Komisijai į Briuselį perduodama (teleksas 24189 FISEU-B) viena iš toliau 3 punkte išvardytų radijo stočių ir tos informacijos forma turi atitikti nurodytąją 4 punkte.
|
|
2.2.
|
Jeigu dėl force majeure aplinkybių laivas pranešimo perduoti negali, tą pranešimą jo vardu gali perduoti kitas laivas.
|
|
3.
|
|
Radijo stoties pavadinimas
|
Radijo stoties šaukinys
|
|
Lyngby
|
OXZ
|
|
Land's End
|
GLD
|
|
Valentia
|
EJK
|
|
Malin Head
|
EJM
|
|
Torshavn
|
OXJ
|
|
Bergen
|
LGN
|
|
Farsund
|
LGZ
|
|
Florø
|
LGL
|
|
Rogaland
|
LGQ
|
|
Tjøme
|
LGT
|
|
Ålesund
|
LGA
|
|
Ørlandet
|
LFO
|
|
Bodø
|
LPG
|
|
Svalbard
|
LGS
|
|
Blåvand
|
OXB
|
|
Gryt
|
GRYT RADIO
|
|
GeteborgasS
|
OG
|
|
Turku
|
OF
|
|
|
4.
|
Pranešimų forma 1 punkte nurodytoje informacijoje turi būti pateikti tokie duomenys, išdėstyti šia tvarka:
— išorinio identifikavimo raidės ir skaičiai,
— atitinkamo reiso metu pasiųsto pranešimo eilės numeris,
— pranešimo tipo nurodymas pagal toliau pateiktą kodą: —
— pranešimas įplaukiant į vieną iš 1.1 punkte nurodytų zonų: „IN“,
— pranešimas išplaukiant iš vienos 1.1 punkte nurodytų zonų: „OUT“,
— pranešimas, kai laivas plaukia iš vieno ICES kvadrato į kitą: „ICES“,
— savaitinis pranešimas: „WKL“,
— kas trečią dieną perduodamas pranešimas: „2 WKL“,
— data, laikas ir geografinė laivo buvimo vieta,
— ICES kvadratai/parajoniai, kuriuose ketinama pradėti žvejybą,
— numatoma žvejybos pradžios data,
— kiekvienos žuvies rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai) laivo triume, naudojant 5 punkte pateiktą kodą,
— nuo pirmesnio pranešimo perdavimo sužvejotas kiekvienos žuvies rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), naudojant 5 punkte pateiktą kodą,
— ICES kvadratai/parajoniai, kuriuose įvykdytas sugavimas,
— nuo ankstesnio pranešimo perdavimo kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai), perkrautas į kitus laivus arba iš jų pakrautas į laivą,
— laivo, į kurį buvo perkrautas sugavimas arba iš kurio jis buvo iškrautas, pavadinimas ir radijo šaukinys,
— Bendrijos uoste nuo pirmesnio pranešimo perdavimo iškrautas kiekvienos rūšies kiekis (nurodomi gyvojo svorio kilogramai),
|
|
5.
|
|
Alfonsinos (Beryx spp.)
|
WHB
|
|
Amerikinė plekšnė (Hippoglossoides platessoides)
|
PLA
|
|
Ančiuviai (Engraulis encrasicolus)
|
ANE
|
|
Jūrų velniai (Lophius spp.)
|
MNZ
|
|
Sidabražuvė (Argentina silus)
|
ARG
|
|
Atlanto jūrų karšis (Brama brama)
|
POA
|
|
Milžinryklis (Cetorinhus maximus)
|
BSK
|
|
Juodoji kardžuvė (Aphanopus carbo)
|
BSF
|
|
Dvipelekė jūrų lydeka (Molva dypterygia)
|
BLI
|
|
Žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou)
|
WHB
|
|
Bob krevetės (Xyphooenaeus kroyerii)
|
BOB
|
|
Menkė (Gadus morhua)
|
COD
|
|
Krevetės (Crangon crangon)
|
CSH
|
|
Kalmaras (Loligo spp.)
|
SQC
|
|
Paprastasis dygliaryklis (Squalus acanthias)
|
DGS
|
|
Siūlauodegė menkė (Physcis spp.)
|
FOR
|
|
Juodasis otas (Reinhardtius hippoglossoides)
|
GHL
|
|
Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus)
|
HAD
|
|
Europinė jūrų lydeka (Merluccius merluccius)
|
HKE
|
|
Otas (Hippoglossus hippoglossus)
|
HAL
|
|
Atlanto silkė (Clupea harengus)
|
HER
|
|
Stauridė (Trachurus trachurus)
|
HOM
|
|
Jūrų lydeka (Molva molva)
|
LIN
|
|
Skumbrė (Scomber scombrus)
|
MAC
|
|
Dėmėtasis otas (Lepidorhombus spp.)
|
LEZ
|
|
Paprastoji šiaurinė krevetė (Pandalus borealis)
|
PRA
|
|
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus)
|
NEP
|
|
Esmarko menkutė (Trisopterus esmarkii)
|
NOP
|
|
Atlantinis didžiagalvis (Hoplostethus atlanticus)
|
ORY
|
|
Kitos
|
OTH
|
|
Jūrų plekšnė (Pleuronectes platessa)
|
PL
|
|
Sidabrinė saida (Pollachius pollachius)
|
POL
|
|
Silkinis ryklys (Lamna nasus)
|
POR
|
|
Jūrų ešerys (Sebastes spp.)
|
RED
|
|
Rausvasis jūrų karosas (Pagellus bogaraveo)
|
SBR
|
|
Bukažiotė ilgauodegė (Coryphaenoides rupestris)
|
RNG
|
|
Ledjūrio menkė (Pollachius virens)
|
POK
|
|
Atlanto lašiša (Salmo salar)
|
SAL
|
|
Tobiniai (Ammodytes spp.)
|
SAN
|
|
Sardinė (Sardina pilchardus)
|
PIL
|
|
Rykliai (Selachii, Pleurotremata)
|
SKH
|
|
Krevetės (Penaeidae)
|
PEZ
|
|
Bretlingis (Sprattus sprattus)
|
SPR
|
|
Kalmariniai (Illex spp.)
|
SQX
|
|
Tunas (Thunnidae)
|
TUN
|
|
Didžiadantė menkė (Brosme brosme)
|
USK
|
|
Merlangas (Merlangus merlangus)
|
WHG
|
|
Geltonuodegė plekšnė (Limanda ferruginea)
|
YEL
|
|
X PRIEDAS
ŽUVŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS
|
Bendrinis lietuviškas pavadinimas
|
Mokslinis pavadinimas
|
Trijų raidžių kodas
|
|
Priedugnio žuvys
|
|
Atlanto menkė
|
Gadus morhua
|
COD
|
|
Juodadėmė menkė
|
Melanogrammus aeglefinus
|
HAD
|
|
Atlanto raudonieji ešeriai
|
Sebastes sp.
|
RED
|
|
Didysis jūrų ešerys
|
Sebastes marinus
|
REG
|
|
Snapasnukis jūrų ešerys
|
Sebastes mentella
|
REB
|
|
Rožinis jūrų ešerys
|
Sebastes fasciatus
|
REN
|
|
Sidabrinė jūrų lydeka
|
Merluccius bilinearis
|
HKS
|
|
Raudonoji jūrų vėgėlė (1)
|
Urophycis chuss
|
HKR
|
|
Ledjūrio menkė
|
Pollachius virens
|
POK
|
|
Amerikinė jūrų plekšnė
|
Hippoglossoides platessoides
|
PLA
|
|
Raudonoji plekšnė
|
Glyptocephalus cynoglossus
|
WIT
|
|
Geltonuodegė plekšnė
|
Limanda ferruginea
|
YEL
|
|
Polarianė menkutė
|
Boreogadus saida
|
POC
|
|
Bukažiotė ilgauodegė
|
Coryphaenoides rupestris
|
RNG
|
|
Šiaurinė ilgauodegė
|
Macrourus berglax
|
RHG
|
|
Tobiniai
|
Ammodytes sp.
|
SAN
|
|
Builiai
|
Myoxocephalus sp.
|
SCU
|
|
Geltonasis jūrų karosas
|
Stenotomus chrysops
|
SCP
|
|
Jūrų ešerys tautoga
|
Tautoga onitis
|
TAU
|
|
Chameleongalvė
|
Lopholatilus chamaeleonticeps
|
TIL
|
|
Baltoji jūrų vėgėlė (1)
|
Urophycis tenuis
|
HKW
|
|
Vilkžuvės (NS)
|
Anarhicas sp.
|
CAT
|
|
Atlanto vilkžuvė
|
Anarhichas lupus
|
CAA
|
|
Mažoji vilkžuvė
|
Anarhichas minor
|
CAS
|
|
Juodasis otas
|
Reinharditius hippoglossoides
|
GHL
|
|
Atlanto otas
|
Hippoglossus hippoglossus
|
HAL
|
|
Žieminė plekšnė
|
Pseudopleuronectes americanus
|
FLW
|
|
Vasarinė plekšnė
|
Paralichthys dentatus
|
FLS
|
|
Veidrodinis otas
|
Scophthalmus aquosus
|
FLD
|
|
Plekšninės (NS)
|
Pleuronectiformes
|
FLX
|
|
Amerikinis jūrų velnias
|
Lophius americanus
|
ANG
|
|
Jūrų gaidžiai
|
Prionotus sp.
|
SRA
|
|
Atlanto menkelė
|
Microgadus tomcod
|
TOM
|
|
Snapasnukė antimora
|
Antimora rostrata
|
ANT
|
|
Žydrasis merlangas
|
Micromesistius poutassou
|
WHB
|
|
Mėlynasis jūrų ešerys
|
Tautogolabrus adspersus
|
CUN
|
|
Didžiadantė menkė
|
Brosme brosme
|
USK
|
|
Grenlandijos menkė
|
Gadus ogac
|
GRC
|
|
Dvipelekė jūrų lydeka
|
Molva dypterygia
|
BLI
|
|
Jūrų lydeka
|
Molva molva
|
LIN
|
|
Priedugnio žuvys (NS)
|
|
GRO
|
|
Pelaginės
|
|
Atlanto silkė
|
Clupea harengus
|
HER
|
|
Atlanto skumbrė
|
Scomber scombrus
|
MAC
|
|
Atlanto taukžuvė
|
Peprilus triacanthus
|
BUT
|
|
Atlanto silkenė
|
Brevoortia tyrannus
|
MHA
|
|
Atlanto saira
|
Scomberesox saurus
|
SAU
|
|
Paprastoji ančiovetė
|
Anchoa mitchilli
|
ANB
|
|
Melsvažuvė
|
Pomatomus saltatrix
|
BLU
|
|
Didysis karanksas
|
Caranx hippos
|
CVJ
|
|
Makrelinis tunas
|
Auxis thazard
|
FRI
|
|
Karališkoji makrelė
|
Scomberomourus cavalla
|
KGM
|
|
Dėmėtoji Ispanijos makrelė
|
Scomberomourus maculatus
|
SSM
|
|
Buriažuvė
|
Istiophorus platypterus
|
SAI
|
|
Baltasis marlinas
|
Tetrapturus albidus
|
WHM
|
|
Mėlynasis marlinas
|
Makaira nigricans
|
BUM
|
|
Jūrų rupūžė
|
Cyclopterus lumpus
|
LUM
|
|
Šiaurinė karališkoji kuprotė
|
Menticirrhus saxatilis
|
KGF
|
|
Dėmėtoji dygliapilvė
|
Sphoeroides maculatus
|
PUF
|
|
Artkinės gyvavedės vėgėlės (likodai) (NS)
|
Lycodes sp.
|
ELZ
|
|
Amerikinė gyvavedė vėgėlė
|
Macrozoarces americanus
|
OPT
|
|
Durklažuvė
|
Xiphias gladius
|
SWO
|
|
Ilgapelekis tunas
|
Thunnus alalunga
|
ALB
|
|
Paprastoji pelamidė
|
Sarda sarda
|
BON
|
|
Dėmėtasis mažasis tunas
|
Euthynnus alletteratus
|
LTA
|
|
Didžiaakis tunas
|
Thunnus obesus
|
BET
|
|
Paprastasis tunas
|
Thunnus thynnus
|
BFT
|
|
Dryžuotasis tunas
|
Katsuwonus pelamis
|
SKJ
|
|
Geltonpelekis tunas
|
Thunnus albacares
|
YFT
|
|
Skumbrinės (NS)
|
Scombridae
|
TUN
|
|
Pelaginės žuvys (NS)
|
|
PEL
|
|
Bestuburiai
|
|
Ilgačiuopiklis kalmaras (Loligo)
|
Loligo pealei
|
SQL
|
|
Trumpačiuopiklis kalmaras (Illex)
|
Illex illecebrosus
|
SQI
|
|
Kalmariniai (NS)
|
Loliginidae, Ommastrephidae
|
SQU
|
|
Peiliakriaunė geldutė
|
Ensis directus
|
CLR
|
|
Mercenarija
|
Mercenaria mercenaria
|
CLH
|
|
Daugiašerės kirmėlės (NS)
|
Polycheata
|
WOR
|
|
Atlantinis kardauodegis
|
Limulus polyphemus
|
HSC
|
|
Jūrų bestuburiai (NS)
|
Invertebrata
|
INV
|
|
Kitos žuvys
|
|
Silkinis šedas
|
Alosa pseudoharengus
|
ALE
|
|
Amerikos jūrų ungurys
|
Conger oceanicus
|
COA
|
|
Amerikos gėlavandenis ungurys
|
Anguilla rostrata
|
ELA
|
|
Atlantinė miksina
|
Myxine glutinosa
|
MYG
|
|
Amerikos perpelė
|
Alosa sapidissima
|
SHA
|
|
Sidabražuvės (NS)
|
Argentina sp.
|
ARG
|
|
Islandijos geldutė
|
Arctica islandica
|
CLQ
|
|
Smėlinė mija
|
Mya arenaria
|
CLS
|
|
Didžioji spisula
|
Spisula solidissima
|
CLB
|
|
Stimpsono geldutė
|
Spisula polynyma
|
CLT
|
|
Dvigeldžiai (NS)
|
Prionodesmacea, Teleodesmacea
|
CLX
|
|
Įlankinė akiniuotoji šukutė
|
Argopecten irradians
|
SCB
|
|
Akiniuotoji šukutė
|
Argopecten gibbus
|
SCC
|
|
Islandijos šukutė
|
Chylamys islandica
|
ISC
|
|
Magelano šukutė
|
Placopecten magellanicus
|
SCA
|
|
Šukutės (NS)
|
Pectinidae
|
SCX
|
|
Amerikinė austrė
|
Crassostrea virginica
|
OYA
|
|
Valgomoji midija
|
Mytilus edulis
|
MUS
|
|
Bukcinos (NS)
|
Busycon sp.
|
WHX
|
|
Litorinos (NS)
|
Littorina sp.
|
PER
|
|
Jūrų moliuskai (NS)
|
Mollusca
|
MOL
|
|
Paprastoji kuprotė
|
Micropogonias undulatus
|
CKA
|
|
Sidabrinė vėjažuvė
|
Strongylura marina
|
NFA
|
|
Atlanto lašiša
|
Salmo salar
|
SAL
|
|
Atlanto sidabrašonė
|
Menidia menidia
|
SSA
|
|
Atlanto plonoji silkė
|
Opisthonema oglinum
|
THA
|
|
Berdo švelniagalvė
|
Alepocephalus bairdii
|
ALC
|
|
Barzdotoji tamsioji kuprotė
|
Pogonias cromis
|
BDM
|
|
Juodasis jūrų ešerys
|
Centropristis striata
|
BSB
|
|
Melsvanugarė perpelė
|
Alosa aestivalis
|
BBH
|
|
Stintenė
|
Mallotus villosus
|
CAP
|
|
Šalviai (NS)
|
Salvelinus sp.
|
CHR
|
|
Karališkasis ešerys
|
Rachycentron canadum
|
CBA
|
|
Žuvis pompanas (murmeklė)
|
Trachinotus carolinus
|
POM
|
|
Pilkoji perpelė
|
Dorosoma cepedianum
|
SHG
|
|
Murmeklės (NS)
|
Pomadasyidae
|
GRX
|
|
Atlantinis uolinis krabas
|
Cancer irroratus
|
CRK
|
|
Melsvasis krabas
|
Callinectes sapidus
|
CRB
|
|
Pakrantės krabas
|
Carcinus maenas
|
CRG
|
|
Šiaurės krabas
|
Cancer borealis
|
CRJ
|
|
Plokščiasis krabas
|
Chionoecetes opilio
|
CRQ
|
|
Penkiadantis krabas
|
Geryon quinquedens
|
CRR
|
|
Didysis uolinis krabas
|
Lithodes maia
|
KCT
|
|
Jūrų krabai (NS)
|
Reptantia
|
CRA
|
|
Amerikinis omaras
|
Homarus americanus
|
LBA
|
|
Krevetės
|
Pandalus borealis
|
PRA
|
|
Rausvoji krevetė
|
Pandalus montagui
|
AES
|
|
Plonaūsės krevetės (NS)
|
Penaeus sp.
|
PEN
|
|
Bežnyplės krevetės
|
Pandalus sp.
|
PAN
|
|
Jūrų vėžiagyviai (NS)
|
Crustacea
|
CRU
|
|
Smėlinis jūrų ežys
|
Strongylocentrotus sp.
|
URC
|
|
Rudeninė perpelė
|
Alosa mediocris
|
SHH
|
|
Šviečiantys ančiuviai
|
Notoscopelus sp.
|
LAX
|
|
Kefalinės (NS)
|
Mugilidae
|
MUL
|
|
Š. Amerikos taukžuvė
|
Peprilus alepidotus (= paru)
|
HVF
|
|
Geltonpelekė murmeklė
|
Orthopristis chrysoptera
|
PIG
|
|
Dantytoji stinta
|
Osmerus mordax
|
SMR
|
|
Raudonoji kuprotė
|
Sciaenops ocellatus
|
RDM
|
|
Paprastasis jūrų karšis
|
Pagrus pagrus
|
RPG
|
|
Plienagalvė stauridė
|
Trachurus lathami
|
RSC
|
|
Smėlinis ešerys
|
Diplectrum formosum
|
PES
|
|
Avingalvis karosas
|
Archosargus probatocephalus
|
SPH
|
|
Dryžuotoji kuprotė
|
Leiostomus xanthurus
|
SPT
|
|
Dėmėtoji starkinė kuprotė
|
Cynosdon nebulosus
|
SWF
|
|
Karališkoji kuprotė
|
Cynosdon regalis
|
STG
|
|
Uolinis jūrų ešerys
|
Morone saxatilis
|
STB
|
|
Eršketinės (NS)
|
Adpenseridae
|
STU
|
|
Atlanto tarpūnas
|
Tarpon (= megalops) atlanticus
|
TAR
|
|
Lašišos (NS)
|
Salmo sp.
|
TRO
|
|
Amerikos uolinis ešerys
|
Morone americana
|
PEW
|
|
Alfonsinos (NS)
|
Beryx sp.
|
ALF
|
|
Spygliuotasis ryklys
|
Squalus acanthias
|
DGS
|
|
Spygliuotieji rykliai (NS)
|
Squalidae
|
DGX
|
|
Smėlinis tigrinis ryklys
|
Odontaspis taurus
|
CCT
|
|
Silkinis ryklys
|
Lamna nasus
|
POR
|
|
Mako ryklys
|
Isurus oxyrinchus
|
SMA
|
|
Prietemų pilkasis ryklys
|
Carcharhinus obscurus
|
DUS
|
|
Melsvasis ryklys
|
Prionace glauca
|
BSH
|
|
Didieji rykliai (NS)
|
Squaliformes
|
SHX
|
|
Atlanto smailiasnukis ryklys
|
Rhizoprionodon terraenova
|
RHT
|
|
Juodasis spygliuotasis ryklys
|
Centroscyllium fabridi
|
CFB
|
|
Grenlandijos ryklys
|
Sonmnousus microcephalus
|
GSK
|
|
Milžinryklis
|
Cetorhinus maximus
|
BSK
|
|
Rajožuvės (NS)
|
Raja sp.
|
SKA
|
|
Ežinė raja
|
Leucoraja erinacea
|
RJD
|
|
Arktinė raja
|
Amblyraja hyperborea
|
RJG
|
|
Barndoor skate
|
Dipturus laevis
|
RJL
|
|
Didžioji taškuotoji raja
|
Leucoraja ocellata
|
RJT
|
|
Žvaigždėtoji raja
|
Amblyraja radiata
|
RJR
|
|
Smooth skate
|
Malcoraja senta
|
RJS
|
|
Spinytail skate (Spinetail Ray)
|
Bathyraja spinicauda
|
RJO
|
|
Kaulinės (NS)
|
|
FIN
|
|
(1) Pagal STACRES 1970 m. metiniame susirinkime priimtą rekomendaciją (ICNAF Raudonoji knyga, I dalis, p. 67) pateikiant statistinę ataskaitą Urophycis genties Europinės jūrų lydekos nurodomos taip: a) teikiant ataskaitą apie europinę jūrų lydeką iš 1, 2 ir 3 parajonių bei 4R, S, T ir V kvadratų, ji nurodoma kaip baltoji jūrų vėgėlė, Urophycis tenuis; b) ūdiniais žvejybos įrankiais sužvejota europinė jūrų lydeka arba bet kokia kita didesnė nei 55 cm standartinio dydžio šios genties jūrų lydeka, nepaisant jos žvejybos būdos, iš 4W, X kvadratų ir 5 parajonio bei 6 statistinio rajono nurodoma kaip baltoji jūrų vėgėlė, Urophycis tenuis; c) išskyrus b punkto nuostatas, 4W, X kvadratuose ir 5 parajonyje bei 6 statistiniame rajone sužvejotos kitos Urophycis genties europinės jūrų lydekos nurodomos kaip raudoji jūrų vėgėlė, Urophycis chuss.
|
XI PRIEDAS
VIRŠUTINIAME TRALO MAIŠO PANELYJE LEIDŽIAMAS PRITVIRTINTI UŽMOVAS
1. ICNAF tipo viršutinio tralo maišo panelio užmovas
Apsaugantis nuo apgadinimo arba sumažinantis apgadinimą prie viršutinės tralo maišo dalies tvirtinamas ICNAF tipo viršutinio tralo maišo panelio užmovas – tai stačiakampio formos tinklinio audeklo gabalas, atitinkantis šiuos reikalavimus:
a) tinklinio audeklo gabalo akies dydis negali būti mažesnis nei nurodytas 10 straipsnyje;
b) prie tralo maišo galima tvirtinti tik tinklinio audeklo gabalo priekinį ir abu šoninius kraštus, ir tas gabalas turi būti pritvirtinamas taip, kad už užveržtinio stropo būtų ne daugiau kaip keturios to gabalo akys ir kad jis baigtųsi ne arčiau kaip per keturias akis iki tralo maišo raiščio akies; jeigu užveržtinis stropas nenaudojamas, tinklinio audeklo gabalas neturi dengti daugiau nei trečdalį tralo maišo, jeigu matuojama ne mažiau nei už keturių akių nuo tralo maišo raiščio akies;
c) tinklinio audeklo gabalo plotis turi būti toks, kad jame būtų bent pusantro karto daugiau akių už toje tralo maišo dalyje, kurią jis dengia, esantį tinklo akių skaičių, jeigu ir tinklinio audeklo gabalo, ir tralo maišo plotis buvo matuojami statmenai išilginei tralo maišo ašiai.
2. Sudėtinis užleistinis tinklinio audeklo gabalų viršutinio tralo maišo panelio užmovas
Tinklinio audeklo gabalai, kurių visose dalyse esančių akių dydis, nepaisant, ar tinklinis audeklas šlapias, ar sausas, yra ne mažesnis už to tinklo, prie kurio tie gabalai tvirtinami, akių dydį, jeigu:
i) kiekvienas tinklinio audeklo gabalas:
a) tik priekiniu kraštu tvirtinamas skersai tralo maišo, stačiu kampu išilginei tralo maišo ašiai;
b) gabalo plotis yra bent toks pat kaip ir tralo maišo (tas plotis matuojamas gabalo tvirtinimo prie tralo maišo vietoje stačiu kampu išilginei tralo maišo ašiai); ir
c) jis ne ilgesnis nei 10 akių.
ii) visų tokiu būdu pritvirtintų tinklinio audeklo gabalų ilgis nėra didesnis nei du trečdaliai tralo maišo ilgio.
LENKIŠKAS TRALO MAIŠO VIRŠUTINIO PANELIO UŽMOVAS
3. Didelių akių (modifikuotas, lenkiško tipo) viršutinio tralo maišo panelio užmovas
Pritvirtintas prie viršutinės galinės tralo maišo dalies ir dengiantis visą viršutinę tralo maišo dalį arba bet kokią tralo maišo viršaus dalį stačiakampio formos tokios pat kaip ir tralo maišo tinklinio audeklo arba viengijo, storo špagato bemazgės tinklinio audeklo gabalas, kurio visų dalių akių kraštinės ilgis du kartus viršija tralo maišo tinklo akių kraštinės ilgį, jeigu matuojamas šlapio tinklinio audeklo gabalo akių dydis, ir kurio priekinis, šoniniai ir galinis kraštai prie tralo maišo tvirtinami taip, kad kiekviena to tinklinio audeklo gabalo akis visiškai sutaptų su keturiomis tralo maišo akimis.
XII PRIEDAS
MINIMALUS ŽUVŲ DYDIS (1)
|
Žuvų rūšis
|
Be žiaunų ir išdarinėta, su oda arba be jos,
šviežia ar atšaldyta, sušaldyta arba sūdyta žuvis
|
|
Visa
|
Be galvos
|
Be galvos ir uodegos
|
Be galvos ir pjauta pusiau
|
|
Atlanto menkė
|
41 cm
|
27 cm
|
22 cm
|
27/25 cm (2)
|
|
Juodasis otas
|
30 cm
|
netaikoma
|
netaikoma
|
netaikoma
|
|
Amerikinė plekšnė
|
25 cm
|
19 cm
|
15 cm
|
netaikoma
|
|
Geltonuodegė plekšnė
|
25 cm
|
19 cm
|
15 cm
|
netaikoma
|
|
(1) Žuvies dydis, jei tai yra Atlanto menkė – žuvies, įgaubtu ar visiškai skeltu uodegos peleku, ilgis; kitų žuvų rūšių dydis – tai visos žuvies ilgis.
(2) Mažiausias ilgis taikomas žaliai sūdytai žuviai.
|
XIII PRIEDAS
SUGAVIMO REGISTRAVIMAS (ĮRAŠAI LAIVO ŽURNALE)
ĮRAIŠAI LAIVO ŽVEJYBOS ŽURNALE
|
Informacinis įrašas
|
Tipinis kodas
|
|
Laivo pavadinimas
|
1
|
|
Laivo valstybė
|
2
|
|
Laivo registravimo numeris
|
3
|
|
Registracijos uostas
|
4
|
|
Naudojamų žvejybos įrankių tipai (skirtingiems žvejybos įrankių tipams skiriamas atskiras įrašas)
|
10
|
|
Žvejybos įrankių tipas
|
|
|
Data:
|
|
– diena
|
20
|
|
– mėnuo
|
21
|
|
– metai
|
22
|
|
Vieta:
|
|
– platuma
|
31
|
|
– ilguma
|
32
|
|
– statistinis rajonas
|
33
|
|
Žvejybos operacijų skaičius per 24 valandų laikotarpį (1)
|
40
|
|
Valandų, kurias buvo žvejota žvejybos įrankiais per 24 valandų laikotarpį, skaičius (1)
|
41
|
|
Žuvų rūšių pavadinimai (II priedas)
|
|
|
Kasdienis kiekvienos žuvies rūšies sugavimas (suapvalintomis gyvojo svorio tonomis)
|
50
|
|
Kasdienis kiekvienos žuvies rūšies sugavimas, skirtas maistui
|
61
|
|
Kasdienis kiekvienos žuvies rūšies sugavimas, skirtas žuvų miltams gaminti
|
62
|
|
Kasdien į jūrą išmetamas kiekvieno žuvies rūšies kiekis
|
63
|
|
Perkrovimo vieta (-os)
|
70
|
|
Perkrovimo data (-os)
|
71
|
|
Kapitono parašas
|
80
|
|
(1) Jeigu tuo pačiu 24 valandų laikotarpiu naudojami dviejų arba daugiau tipų žvejybos įrankiai, skirtingiems tipams skiriami atskiri įrašai.
|
ŽVEJYBOS ĮRANKIŲ KODAI
|
Žvejybos įrankių kategorijos
|
Tipinis sutrumpinimo
kodas
|
|
Gaubiamieji tinklai
|
|
|
Su lynu gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamieji tinklai)
|
PS
|
|
– iš vieno laivo valdomi gaubiamieji tinklai
|
PS1
|
|
– iš dviejų laivų valdomi gaubiamieji tinklai
|
PS2
|
|
Gaubiamieji tinklai be lyno gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamasis tinklas, sudarytas iš vidurinės plačios pusapvalės dalies ir dviejų siaurų sparnų) (lampara)
|
LA
|
|
Vilktiniai tinklai
|
SB
|
|
Iš boto arba laivo valdomi vilktiniai tinklai
|
SV
|
|
– daniškas velkamasis tinklas
|
SDN
|
|
– škotiškas velkamasis tinklas
|
SSC
|
|
– porinis vilktinis tinklas
|
SPR
|
|
vilktiniai tinklai (nenurodomi)
|
SX
|
|
Tralai
|
|
|
Dugninės gaudyklės
|
FPO
|
|
Dugniniai tralai
|
|
|
– spinduliniai tralai
|
TBB
|
|
– tralai su kėtoklėmis (1)
|
OTB
|
|
– dviejų laivų traukiami tralai
|
PTB
|
|
– tralai omarams gaudyti
|
TBN
|
|
– tralai krevetėms gaudyti
|
TBS
|
|
– dugniniai tralai (nenurodomi)
|
TB
|
|
Įvairiagyliai tralai
|
|
|
– tralai su kėtoklėmis
|
OTM
|
|
– dviejų laivų traukiami tralai
|
PTM
|
|
– tralai krevetėms gaudyti
|
TMS
|
|
– Įvairiagyliai tralai (nenurodomi)
|
TM
|
|
Dviejų laivų traukiami tralai su kėtoklėmis
|
OTT
|
|
Tralai su kėtoklėmis (nenurodomi)
|
OT
|
|
Dviejų laivų traukiami tralai (nenurodomi)
|
PT
|
|
Kiti tralai (nenurodomi)
|
TX
|
|
Dragos
|
|
|
Laivu traukiamos dragos
|
DRB
|
|
Rankinės dragos
|
DRH
|
|
Keliamieji tinklai
|
|
|
Rankiniai pakeliamieji tinklai
|
LNP
|
|
Iš laivų valdomi pakeliamieji tinklai
|
LNB
|
|
Nuo kranto iškeliami stacionarieji tinklai
|
LNS
|
|
Keliamieji tinklai (nenurodomi)
|
LN
|
|
Metamieji žvejybos įrankiai
|
|
|
Apskritieji tinklai
|
FCN
|
|
Metamieji žvejybos įrankiai (nenurodomi)
|
FG
|
|
Žiauniniai tinklaičiai ir vertikalieji tinklaičiai
|
|
|
Inkariniai žiauniniai tinklaičiai
|
GNS
|
|
Dreifuojantieji tinklai
|
GND
|
|
Apsupamieji žiauniniai tinklaičiai
|
GNC
|
|
Statomieji žiauniniai tinklaičiai
|
GNF
|
|
Sieniniai tinklai
|
GTR
|
|
Kombinuotieji žiauniniai tinklaičiai-sieniniai tinklai
|
GTN
|
|
Žiauniniai tinklaičiai ir vertikalieji tinklaičiai (nenurodomi)
|
GEN
|
|
Žiauniniai tinklaičiai (nenurodomi)
|
GN
|
|
Gaudyklės
|
|
|
Stacionarūs neuždengiami užtveriamieji tinklai
|
FPN
|
|
Venteriai
|
FYK
|
|
Kūgio formos įrenginiai iš tinklinio audeklo
|
FSN
|
|
Aptvarai, paprastieji užtvarai, iš užtvarų įrengtos gaudyklės
|
FWR
|
|
Gaudyklės žuvims vandens paviršiuje gaudyti
|
FAR
|
|
Gaudyklės (nenurodomos)
|
FIX
|
|
Kabliukai ir ūdos
|
|
|
Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (rankinės) (2)
|
LHP
|
|
Rankinės ūdos ir kartinės ūdos (mechanizuotos) (2)
|
LHM
|
|
Inkarinės ūdos (inkarinės ilgosios ūdos)
|
LLS
|
|
Dreifuojančios ilgosios ūdos
|
LLD
|
|
Ilgosios ūdos (nenurodomos)
|
LL
|
|
Velkamosios ūdos
|
LTL
|
|
Kabliukai ir ūdos (nenurodoma) (3)
|
LX
|
|
Banginių medžiojimas
|
|
|
Harpūnai
|
HAR
|
|
Laimikio iškrovimo ir pakrovimo mašinos bei įrenginiai
|
|
|
Siurbliai
|
HMP
|
|
Mechanizuotos dragos
|
HMD
|
|
Laimikio iškrovimo ir pakrovimo mašinos bei įrenginiai (nenurodomos)
|
HMX
|
|
Įvairūs žvejybos įrankiai (4)
|
MIS
|
|
Pramoginiai žvejybos įrankiai
|
RG
|
|
Nežinomi arba nenurodomi žvejybos įrankiai
|
NK
|
|
(1) Žvejybos agentūros dugninius bortinius ar laivagalio tralus ir įvairiagylius bortinius arba laivagalio tralus atitinkamai gali žymėti atitinkamai OTB-1 ir OTB – 2 bei OTM-1 ir OTM-2.
(2) Įskaitant traukiamąsias ūdas kalmarams gaudyti.
(3) LDV kodu žymimi pateikiami ankstesni duomenys apie iš plokščiadugnės valties valdomais ūdiniais žvejybos įrankiais sužvejotus kiekius.
(4) Ši antraštė apima: rankinius ir laimikiui iš tinklo perkrauti naudojamus tinklus, varomosios žvejybos tinklus, gaudymą paprastais rankiniais įrankiais su nardymo įranga ar be jos, nuodus, sprogmenis, išmokytus gyvūnus, gaudymą elektra.
|
ŽVEJYBOS LAIVŲ KODAI
A. Pagrindiniai laivų tipai
|
FAO kodas
|
Laivo tipas
|
|
BO
|
Žvejybos apsaugos ir priežiūros laivas
|
|
CO
|
Mokomasis žvejybos laivas
|
|
DB
|
Mechanine draga žvejojantis laivas
|
|
DM
|
Hidrauline draga žvejojantis laivas
|
|
DO
|
Bimeris
|
|
DOX
|
Draga žvejojantis laivas (k. n.)
|
|
FO
|
Žuvų gabenantis laivas
|
|
FX
|
Žvejybos laivas (k. n.)
|
|
GO
|
Žiauniniais tinklaičiais žvejojantis laivas
|
|
HOX
|
Pagrindinis laivas (k. n.)
|
|
HSF
|
Pagrindinis perdirbimo laivas
|
|
KO
|
Laivas-ligoninė
|
|
LH
|
Rankinėmis ūdomis žvejojantis laivas
|
|
LL
|
Ilgosiomis ūdomis žvejojantis laivas
|
|
LO
|
Ūdomis žvejojantis laivas
|
|
LP
|
Kartinėmis ūdomis žvejojantis laivas
|
|
LT
|
Laivas, kuriame yra automatizuota žvejybos ūdomis sistema
|
|
MO
|
Universalieji laivai
|
|
MSN
|
Rankinėmis ūdomis žvejojantis seineris
|
|
MTG
|
Traleris drifteris
|
|
MTS
|
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis traleris
|
|
NB
|
Keliamaisiais tinklais žvejojantis tenderis
|
|
NO
|
Keliamaisiais tinklais žvejojantis laivas
|
|
NOX
|
Keliamaisiais tinklais žvejojantis laivas (k. n.)
|
|
PO
|
Siurblius naudojantis laivas
|
|
SN
|
Supamaisiais tinklais žvejojantis laivas
|
|
SO
|
Seineris
|
|
SOX
|
Seineris (k. n.)
|
|
SP
|
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas
|
|
SPE
|
Gaubiamaisiais europinio tipo tinklais žvejojantis laivas
|
|
SPT
|
Tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas
|
|
TO
|
Traleris
|
|
TOX
|
Traleriai (k. n.)
|
|
TS
|
Bortinio tralavimo traleris
|
|
TSF
|
Bortinio tralavimo traleris-šaldytuvas
|
|
TSW
|
Bortinio tralavimo traleris, kurio sužvejota žuvis kraunama ant ledo
|
|
TT
|
Laivagalinio tralavimo traleris
|
|
TTF
|
Laivagalinio tralavimo traleris-šaldytuvas
|
|
TTP
|
Laivagalinio tralavimo traleris-perdirbimo laivas
|
|
TU
|
Autrigerinis traleris
|
|
WO
|
Gaudykles statantis laivas
|
|
WOP
|
Dugnines gaudykles statantis laivas
|
|
WOX
|
Gaudykles statantys laivai (k. n.)
|
|
ZO
|
Žuvų išteklius tyrinėjantis laivas
|
|
DRN
|
Dreifuojančiais tinklais žvejojantis laivas
|
|
k. n. – kitur neidentifikuotas (-i).
|
B. Pagrindinė laivo veikla
|
Alfa kodas
|
Kategorija
|
|
ANC
|
Inkaro nuleidimas
|
|
DRI
|
Dreifavimas
|
|
FIS
|
Žvejyba
|
|
HAU
|
Žvejybos operacija
|
|
PRO
|
Perdirbimas
|
|
STE
|
Laivo plaukimas
|
|
TRX
|
Perkrovimas (iš laivo arba į laivą)
|
|
OTH
|
Kita – turi būti nurodyta
|
XIV PRIEDAS
NAFO RAJONAS
Toliau pateikiamas sąrašas – tai dalinis išteklių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal 30 straipsnio 2 dalį, sąrašas.
|
ANG/N3NO.
|
Lophius americanus
|
Amerikinis jūrų velnias
|
|
CAA/N3LMN.
|
Anarhichas lupus
|
Atlanto vilkžuvė
|
|
CAT/N3LMN.
|
Anarhichas spp.
|
Vilkžuvinės (kitur neindetifikuotos)
|
|
HAD/N3NO.
|
Melanogrammus aeglefinus
|
Juodadėmė menkė
|
|
HAL/N23KL.
|
Hippoglossus hippoglossus
|
Atlanto otas
|
|
HAL/N3M.
|
Hippoglossus hippoglossus
|
Atlanto otas
|
|
HAL/N3NO.
|
Hippoglossus hippogbssus
|
Atlanto otas
|
|
HKR/N2J3KL.
|
Umphycis chuss
|
Raudonoji jūrų vėgėlė
|
|
HKR/N3MNO.
|
Umphycis chuss
|
Raudonoji jūrų vėgėlė
|
|
HKS/N3NLMO.
|
Merlucius bilinearis
|
Sidabrinė jūrų lydeka
|
|
HKW/N2J3KL
|
Umphycis tennis
|
Baltoji jūrų vėgėlė
|
|
RED/N3O.
|
Sebastes spp.
|
Atlanto raudonieji ešeriai
|
|
RHG/N23.
|
Macrourus berglax
|
Šiaurinė ilgauodegė
|
|
SKA/N2J3KL.
|
Raja spp.
|
Rajožuvės
|
|
SKA/N3M.
|
Raja spp.
|
Rajožuvės
|
|
SKA/N3NO.
|
Raja spp.
|
Rajožuvės
|
|
VFF/N3LMN.
|
—
|
Nerūšiuotos žuvys, neidentifikuotos
|
|
WIT/N3M.
|
Glyptocephalus cynoglossus
|
Raudonoji plekšnė
|
|
YEL/N3M.
|
Limanda ferruginea
|
Geltonuodegė plekšnė
|
XV PRIEDAS
SPECIALIZUOTOS ŽVEJYBOS DRAUDIMAS CCAMLR RAJONE
|
Tikslinės rūšys
|
Zona
|
Draudimo laikotarpis
|
|
Notothenia rossii
|
FAO 48.1 Antarktis, Peninsula rajone
|
Visus metus
|
|
FAO 48.2 Antarktis, aplink South Orkneys
|
|
FAO 48.3 Antarktis, aplink South Georgia
|
|
Pelekinės žuvys
|
FAO 48.1 Antarktis (1)
|
Visus metus
|
|
FAO 48.2 Antarktis (1)
|
|
Gobionotothen gibberijirons
|
FAO 48.3
|
Visus metus
|
|
Chaenocephalus aceratus
|
|
Pseudochaenichthys georgianus
|
|
Lepidonotothen squamifrons
|
|
Patagonotothen guntheri
|
|
Dissostichus spp.
|
FAO 48.5 Antarktis
|
Nuo 2003 12 1 iki 2004 11 30
|
|
Dissostichus spp.
|
FAO 88.3 Antarktis (1)
|
Visus metus
|
|
FAO 58.5.1 Antarktis (1) (2)
|
|
FAO 58.5.2 Antarktis į rytus nuo 79o20′ rytų ilgumos ir už išimtinės ekonominės zonos ribų į vakarus nuo 79o20′ rytų ilgumos (1)
|
|
FAO 88.2 Antarktis į šiaurę nuo 65o pietų platumos (1)
|
|
FAO 58.4.4 Antarktis (1)
|
|
FAO 58.6 Antarktis (1)
|
|
FAO 58.7 Antarktis (1)
|
|
Lepidonotothen squamifrons
|
FAO 58.4.4 (1)
|
Visus metus
|
|
Visos žuvų rūšys, išskyrus:
Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides
|
FAO 58.5.2 Antarktis
|
Nuo 2003 12 1 iki 2004 11 30
|
|
Dissostichus mawsoni
|
FAO 48.4 Antarktis (2)
|
Visus metus
|
|
(1) Išskyrus mokslinio tiriamojo darbo reikmėms.
(2) Išskyrus vandenis, kuriuose galioja nacionalinė jurisdikcija (išskirtinėse ekonominėse zonose).
|
XVI PRIEDAS
SUGAVIMO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2003–2004 M. VYKDANT NAUJĄ IR BANDOMĄJĄ ŽVEJYBĄ CCAMLR RAJONE
|
Parajonis/kvadratas
|
Regionas
|
Sezonas
|
SSRU
|
Dissostichus spp. Sugavimo apribojimas
(tonomis)
|
Priegaudos sugavimo apribojimas
(tonomis)
|
|
Rajožuvės
|
Macrourus spp.
|
Kitos žuvų rūšis
|
|
48.6
|
Į šiaurę nuo 60o pietų platumos
|
Nuo 2004 3 1 iki 2004 8 31
|
A
|
455
|
50
|
73
|
20
|
|
Į pietus nuo 60o pietų platumos
|
Nuo 2004 2 15 iki 2004 10 15
|
Visi
|
455
|
50
|
73
|
20
|
|
88.1
|
Visi parajoniai
|
Nuo 2003 12 1 iki 2004 8 31
|
A
|
0
|
(1)
|
(1)
|
0
|
|
B
|
80
|
(1)
|
(1)
|
20
|
|
C
|
223
|
(1)
|
(1)
|
20
|
|
D
|
0
|
(1)
|
(1)
|
0
|
|
E
|
57
|
(1)
|
(1)
|
20
|
|
F
|
0
|
(1)
|
(1)
|
0
|
|
G
|
83
|
(1)
|
(1)
|
20
|
|
H
|
786
|
(1)
|
(1)
|
20
|
|
I
|
776
|
(1)
|
(1)
|
20
|
|
J
|
316
|
(1)
|
(1)
|
20
|
|
K
|
749
|
(1)
|
(1)
|
20
|
|
L
|
180
|
(1)
|
(1)
|
20
|
|
Iš viso prajonių
|
3 250
|
163
|
520
|
|
(1)
Žuvų rūšių, kurios sugaunamos kaip priegauda, sugavimo apribojimo taisyklės, kurios taikomos atsižvelgiant į bendrą priegaudos apribojimą parajonyje:
|
— rajožuvės:
|
5 % Dissostichus spp. sugavimo apribojimo arba 50 tonų (taikomas didesnis skaičius),
|
|
— Macrourus spp.:
|
16 % Dissostichus spp. sugavimo apribojimo,
|
|
— kitos rūšys:
|
20 tonų vienam SSRU.
|
|