Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),

kadangi:

(1)

Gyvi gyvūnai ir gyvūninės kilmės maisto produktai pateikti Sutarties I priedo sąraše. Gyvulininkystė ir gyvūninės kilmės produktų pateikimas į rinką yra svarbus ūkininkų pajamų šaltinis. Veterinarijos priemonių, skirtų gerinti visuomenės ir gyvūnų sveikatą Bendrijoje, įgyvendinimas padeda racionaliai plėtoti ūkininkavimo sektorių.

(2)	Visuomenės sveikatos apsauga nuo ligų ir infekcijų (zoonozių), kurias gyvūnai tiesiogiai ir netiesiogiai perduoda žmonėms, yra ypač svarbi.

(3)	Dėl su maistu perduodamų zoonozių gali susirgti žmonės, o maisto produktų gamyba ir maisto pramonė patirti ekonominių nuostolių.

(4)	Zoonozės, perduodamos kitais šaltiniais, išskyrus maistą, ypač susijusiais su laukinių gyvūnų ir naminių gyvūnėlių populiacijomis, taip pat kelia nerimą.

(5)

1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/117/EEB dėl priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nurodytų zoonozių ir nurodytų zoonozių sukėlėjų gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose, siekiant užkirsti kelią su maistu plintančioms infekcijoms ir apsinuodijimui ( 4 ) numatyta sukurti tam tikrų zoonozių ir salmonelių kontrolės tam tikruose naminių paukščių pulkuose monitoringo sistemas.

(6)

Padedant Bendrijos etaloninei zoonozių epidemiologijos laboratorijai Komisija kasmet surenka ir kaupia duomenis iš valstybių narių. Nuo 1995 m. tyrimų rezultatai kasmet skelbiami. Jais remiamasi įvertinant esamą padėtį, susijusią su zoonozėmis ir zoonozių sukėlėjais. Tačiau duomenų rinkimo sistemos nėra suderintos ir dėl to negalima palyginti įvairių valstybių narių.

(7)

Tam tikrų zoonozių gyvūnų populiacijose monitoringas ir kontrolė numatyti kituose Bendrijos teisės aktuose. Visų pirma, 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis ( 5 ) skirta galvijų tuberkuliozei ir galvijų bruceliozei. 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis ( 6 ) skirta avių ir ožkų bruceliozei. Dėl šios direktyvos neturėtų atsirasti nereikalingo jau esančių reikalavimų pasikartojimo.

(8)	Be to, būsimi Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktai dėl maisto produktų higienos turėtų apimti konkrečias zoonozių ir zoonozių sukėlėjų prevencijos, kontrolės ir monitoringos priemones bei konkrečius mikrobiologinės maisto kokybės reikalavimus.

(9)

Direktyva 92/117/EEB numato duomenų apie žmonių susirgimus zoonozėmis rinkimą. 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo ( 7 ) tikslas – pagerinti tokių duomenų surinkimą ir prisidėti tobulinant užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę Bendrijoje.

(10)	Duomenų apie zoonozių atvejus ir zoonozių sukėlėjus gyvūnuose, maiste, pašaruose ir žmonėse rinkimas yra svarbus siekiant nustatyti zoonozių tendencijas ir šaltinius.

(11)

2000 m. balandžio 12 d. Mokslinis komitetas dėl veterinarijos priemonių, susijusių su visuomenės sveikata, savo nuomonėje apie zoonozes pareiškė, jog tuo metu taikytos priemonės su maistu plintančių zoonozių kontrolei buvo nepakankamos. Be to, buvo konstatuota, kad valstybių narių surinkti duomenys yra nepakankami ir ligi galo nepalygintini. Atsižvelgdamas į tai Komitetas rekomendavo patobulintas monitoringo priemones ir nurodė rizikos valdymo pasirinkimo galimybes. Visų pirma Komitetas identifikavo Salmonella spp., Campylobacter spp., verotoxigenic Escherichia coli (VTEC), Listeria monocytogenes, Cryptosporidium spp., Echinococcus granulosus/multilocularis ir Trichinella spiralis svarbiausiais sukėlėjais visuomenės apsaugos srityje.

(12)

Dėl to būtina tobulinti esamą monitoringo ir duomenų rinkimo sistemas, nustatytas Direktyva 92/117/EEB. Be to, 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų tam tikrų su maistu plintančių zoonozių sukėlėjų kontrolės ( 8 ) pakeis konkrečias kontrolės priemones, nustatytas Direktyva 92/117/EEB. Dėl to Direktyva 92/117/EEB turėtų būti panaikinta.

(13)

Naujoji mokslinių patarimų ir mokslinės paramos teikimo maisto saugos klausimais sistema, nustatyta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras ( 9 ), turėtų būti naudojama renkant ir analizuojant atitinkamus duomenis.

(14)

Jei reikėtų palengvinti duomenų rinkimą ir lyginimą, monitoringas turėtų būti vykdomas suderintu pagrindu. Šitaip būtų galima įvertinti zoonozių ir zoonozių sukėlėjų tendencijas ir šaltinius Bendrijoje. Surinkti duomenys, kartu su duomenimis, gautais iš kitų šaltinių, turėtų sudaryti bazę, kuria remiantis būtų vertinamas zoonotinių organizmų pavojus.

(15)	Pirmenybė turėtų būti teikiama zoonozėms, kurios kelia didesnį pavojų žmonių sveikatai. Be to, monitoringo sistemos turėtų padėti lengviau nustatyti būsimus arba galimus zoonozių atvejus arba naujas zoonozių organizmų padermes.

(16)

Reikėtų atlikti nerimą keliančio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (pavyzdžiui, antimikrobiniams vaistams ir antimikrobiniams pašarų priedams) monitoringą. Reikėtų numatyti, kad toks monitoringas apimtų ne tik zoonozių, bet ir kitų ligų sukėlėjus, jeigu jie kelia grėsmę visuomenės sveikatai. Visų pirma gali prireikti kontrolinių organizmų monitoringo. Tokie organizmai – tai atsparumo genų, kuriuos jie gali pernešti į patogenines bakterijas, šaltinis.

(17)	Be bendro monitoringo, konkretūs poreikiai gali lemti koordinuotų monitoringo programų sukūrimą. Reikėtų, visų pirma, atkreipti dėmesį į Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 I priede išvardytas zoonozes.

(18)	Su maistu plintančių zoonozių protrūkiai, visapusiškai ištirti, suteikia galimybę identifikuoti patogeną, susijusį maistą ir maisto gaminimo ir tvarkymo veiksnius, prisidėjusius prie protrūkio. Todėl svarbu numatyti tokių tyrimų vykdymą ir įvairių institucijų bendradarbiavimą.

(19)	Užkrečiamosioms spongiforminėms encefalopatijoms taikomas 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles ( 10 ).

(20)

Siekiant užtikrinti apie zoonozes ir zoonosių sukėlėjų surinktos informacijos panaudojimo veiksmingumą, turėtų būti nustatytos atitinkamos tam tikros informacijos mainų taisyklės. Tokią informaciją turėtų rinkti valstybės narės ir ją siųsti Komisijai ataskaitų forma, kurios toliau turėtų būti perduodamos Europos maisto saugos tarnybai ir nedelsiant tinkamu būdu pateiktos visuomenei.

(21)	Ataskaitos turėtų būti pateikiamos kartą per metus. Tačiau, esant tam tikroms aplinkybėms, gali prireikti papildomų ataskaitų.

(22)	Gali būti tikslinga paskirti nacionalines ir Bendrijos etalonines laboratorijas, kurios teiktų rekomendacijas ir pagalbą analizuojant ir tiriant zoonozes ir zoonozių sukėlėjus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį.

(23)	1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimo 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje ( 11 ) nuostatos dėl išsamių taisyklių, reglamentuojančių Bendrijos įnašą finansuojant tam tikrus veiksmus, susijusius su zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringu ir kontrole, turėtų būti iš dalies pakeistos.

(24)	Turėtų būti nustatytos atitinkamos procedūros tam tikroms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir įgyvendinimo bei pereinamojo laikotarpio priemonėms patvirtinti.

(25)	Siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, turėtų būti užtikrintas glaudus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas Nuolatiniame komitete, įkurtame Reglamentu (EB) Nr. 178/2002.

(26)

Valstybės narės, veikdamos vienos, negali surinkti lygintinų duomenų, kuriais remiantis būtų galima atlikti Bendrijos lygiu svarbių zoonozių organizmų keliamo pavojaus įvertinimą. Tokių duomenų rinkimas geriausiai įgyvendinamas Bendrijos lygiu. Todėl Bendrija gali tvirtinti priemones pagal subsidiarumo principą, kaip numatyta Sutarties 5 straipsnyje. Laikantis tame pat straipsnyje nurodyto proporcingumo principo ši direktyva neviršija priemonių, būtinų tiems tikslams pasiekti. Atsakomybė už monitoringo sistemų sukūrimą ir išlaikymą turėtų tekti valstybėms narėms.

(27)	Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/468/EB, nustatančią Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 12 ),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1. Šios direktyvos tikslas – užtikrinti tinkamą zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir susijusio antimikrobinio atsparumo monitoringo ir su maistu plintančių ligų protrūkių epidemiologinių tyrimų atlikimą, kad Bendrijoje būtų galima surinkti informaciją, būtiną atitinkamoms tendencijoms ir šaltiniams įvertinti.

3. Ši direktyva taikoma nepažeidžiant kitų konkrečių Bendrijos nuostatų dėl gyvūnų sveikatos, gyvūnų mitybos, maisto higienos, užkrečiamųjų žmogaus ligų, darbuotojų sveikatos ir saugos, genų technologijos ir užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų.

1. Valstybės narės užtikrina, kad duomenys apie zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir su jais susijusio antimikrobinio atsparumo atvejus yra renkami, analizuojami ir išplatinami nedelsiant laikantis šios direktyvos reikalavimų ir bet kurių pagal ją priimtų nuostatų.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas šios direktyvos tikslais ir apie tai praneša Komisijai. Valstybė narė, paskyrusi daugiau kaip vieną kompetentingą instituciją:

3. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad veiksmingas ir nenutrūkstamas bendradarbiavimas, besiremiantis laisvais bendros informacijos ir, prireikus, konkrečių duomenų mainais, vyktų tarp kompetentingos institucijos ar institucijų, paskirtų šios direktyvos tikslais, ir:

4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad atitinkami 2 dalyje minimos kompetentingos institucijos ar institucijų pareigūnai gautų tinkamą pradinį ir nuolatinį mokymą atitinkamai veterinarijos mokslo, mikrobiologijos ir epidemiologijos srityse.

1. Valstybės narės renka atitinkamus ir lygintinus duomenis, kad būtų galima identifikuoti ir apibūdinti pavojus bei įvertinti poveikius ir apibūdinti riziką, susijusius su zoonozėmis ir zoonozių sukėlėjais.

2. Monitoringas vykdomas maisto grandinės etape ar etapuose, kuris yra pats tinkamiausias tam tikros zoonozės ir zoonozės sukėlėjo atžvilgiu, tai yra:

3. Monitoringas apima zoonozes ir zoonozių sukėlėjus, išvardytus I priedo A dalyje. Atsižvelgiant į epidemiologinę valstybės narės būklę, taip pat vykdomas I priedo B dalyje išvardytų zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringas.

4. ►M2 Komisija gali iš dalies keisti I priedą įtraukdama į jame pateiktus sąrašus arba iš jų išbraukdama zoonozes arba zoonozių sukėlėjus, visų pirma atsižvelgdama į šiuos kriterijus: ◄

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

5. Monitoringas remiasi sistemomis, kurios galioja valstybėse narėse. Tačiau jei būtina palengvinti duomenų rinkimą ir lyginimą, gali būti nustatytos išsamios zoonozių ir zoonozių sukėlėjų, išvardytų I priede, monitoringo taisyklės laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos ir atsižvelgiant į kitas Bendrijos taisykles, nustatytas gyvūnų sveikatos, maisto higienos ir užkrečiamųjų žmogaus ligų srityse.

Tokiose išsamiose taisyklėse nustatomi būtiniausi tam tikrų zoonozių arba zoonozių sukėlėjų monitoringo reikalavimai. Juose visų pirma gali būti apibrėžiama:

6. Priimdama sprendimą, ar siūlyti išsamias taisykles pagal 5 dalį siekiant suderinti įprastinį zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringą, Komisija svarbiausiomis laiko zoonozes ir zoonozių sukėlėjus, išvardytus I priedo A dalyje.

1. Jei duomenų, surinktų įprastu monitoringu pagal 4 straipsnį, nepakanka, Komisija gali parengti koordinuotas monitoringo programas, susijusias su viena ar daugiau zoonozių ir (arba) zoonozių sukėlėjais, ypač nustačius ypatingus poreikius, siekiant įvertinti pavojų arba nustatyti bazines vertes, susijusias su zoonozėmis arba zoonozių sukėlėjais, valstybių narių lygiu arba Bendrijos lygiu. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2. Kuriant koordinuotą monitoringo programą ypatingas dėmesys kreipiamas į zoonozes ir zoonozių sukėlėjus gyvūnų populiacijose, minimas Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 I priede.

3. Būtiniausios koordinuotų monitoringo programų kūrimo taisyklės nustatytos III priede.

1. Valstybės narės užtikrina, kad maisto verslo vykdytojai, tirdami zoonozes ir zoonozių sukėlėjus pagal 4 straipsnio 2 dalies monitoringą:

2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

1. Valstybės narės užtikrina, kad monitoringas pagal II priede nustatytus reikalavimus pateiktų lygintinus duomenis apie zoonozių sukėlėjų ir kitų, visuomenės sveikatai pavojingų sukėlėjų, antimikrobinio atsparumo atvejus.

2. Toks monitoringas papildo išskirtųjų žmogaus virusų monitoringą, vykdomą pagal Sprendimą 2119/98/EB.

3. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

1. Valstybės narės užtikrina, kad maisto verslo vykdytojai, pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnio 3 dalį pateikę kompetentingai institucijai informaciją, saugotų joje minimą maisto produktą arba atitinkamą jo mėginį, kad būtų galima atlikti jo laboratorinius tyrimus arba ištirti bet kurį su maistu plintančios ligos protrūkį.

2. Kompetentinga institucija tiria su maistu plintančių ligų protrūkius bendradarbiaudama su Sprendimo 2119/98/EB 1 straipsnyje minimomis institucijomis. Tyrimais gaunami duomenys apie protrūkio epidemiologiją, susijusius maisto produktus ir jį sukėlusias priežastis. Tokių tyrimų metu atliekama kuo daugiau atitinkamų epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų. Kompetentinga institucija persiunčia Komisijai (kuri persiunčia Europos maisto saugos tarnybai) trumpą ataskaitą su atliktų tyrimų rezultatais, kurioje pateikiama ir IV priedo E dalyje nurodyta informacija.

3. Išsamios su maistu plintančių ligų protrūkių tyrimų taisyklės gali būti nustatomos 12 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

4. 1 ir 2 dalys taikomos nepažeidžiant Bendrijos nuostatų dėl produktų saugos, išankstinio perspėjimo ir reagavimo sistemų, skirtų užkrečiamųjų žmogaus ligų prevencijai ir kontrolei, maisto higienos ir bendrųjų maisto įstatymo reikalavimų, visų pirma susijusių su padarinių likvidavimo priemonėmis ir procedūromis maisto produktams ir pašarams iš rinkos pašalinti.

Zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir antimikrobinio atsparumo tendencijos ir šaltiniai

1. Valstybės narės įvertina zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir antimikrobinio atsparumo tendencijas ir šaltinius savo teritorijoje.

Visos valstybės narės kasmet iki gegužės pabaigos, o Bulgarija ir Rumunija pirmą kartą iki 2008 m. gegužės pabaigos, nusiunčia Komisijai ataskaitą apie zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir antimikrobinio atsparumo tendencijas ir šaltinius, pateikdama praėjusiais metais pagal 4, 7 ir 8 straipsnius surinktus duomenis. Ataskaitos ir visos jų santraukos turi būti visuomenei prieinamos.

Ataskaitose taip pat pateikiama Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 3 straipsnio 2 dalies b punkte minima informacija.

Būtiniausi reikalavimai, susiję su ataskaitomis, nustatyti IV priede. Išsamios tokių ataskaitų vertinimo taisyklės, įskaitant jų formatą ir būtiniausią informacija, kuri joes turi būti pateikta, gali būti nustatyta 12 straipsnio 2 dalyje minima tvarka.

Esant tam tikroms aplinkybėms Komisija gali pareikalauti tam tikros papildomos informacijos ir valstybės narės, gavusios tokį prašymą arba savo iniciatyva, siunčia ataskaitas Komisijai.

2. Komisija siunčia 1 dalyje minimas ataskaitas Europos maisto saugos tarnybai, kuri jas išnagrinėja ir iki lapkričio pabaigos paskelbia apibendrintą ataskaitą apie zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir antimikrobinio atsparumo tendencijas ir šaltinius Bendrijoje.

Rengdama apibendrintas ataskaitas Europos maisto saugos tarnyba gali atsižvelgti į kitus duomenis, kurie numatyti Bendrijos teisės aktuose, būtent:

3. Valstybės narės pateikia Komisijai koordinuotų monitoringo programų, nustatytų pagal 5 straipsnį, rezultatus. Komisija rezultatus siunčia Europos maisto saugos tarnybai. Ataskaitos ir visos jų santraukos turi būti visuomenei prieinamos.

1. Viena ar daugiau Bendrijos etaloninių laboratorijų zoonozėms ir zoonozių sukėlėjams bei su jais susijusiam antimikrobiniam atsparumui tirti gali būti paskirtos 12 straipsnio 2 dalyje minima tvarka.

2. Nepažeidžiant atitinkamų Sprendimo 90/424/EEB nuostatų, Bendrijos etaloninių laboratorijų įsipareigojimai ir uždaviniai, visų pirma susiję su jų veiklos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų veiklos koordinavimu, nustatomi 12 straipsnio 2 dalyje minima tvarka.

3. Valstybės narės paskiria nacionalines etalonines laboratorijas toms sritims, kurioms yra įsteigta Bendrijos nacionalinės laboratorija, ir apie tai informuoja Komisiją.

4. Tam tikri nacionalinių etaloninių laboratorijų įsipareigojimai ir uždaviniai, visų pirma susiję su jų veiklos ir atitinkamų valstybių narių laboratorijų veiklos koordinavimu, gali būti nustatyti 12 straipsnio 2 dalyje minima tvarka.

Komisija gali iš dalies keisti II, III ir IV priedus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Pereinamojo laikotarpio bendro pobūdžio priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, ypač tolesnis šioje direktyvoje numatytų reikalavimų detalizavimas, turi būti patvirtinamos pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Kitos įgyvendinimo arba pereinamojo laikotarpio priemonės gali būti patvirtintos pagal 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, arba, prireikus, komitetas, įsteigtas pagal Sprendimą 2119/98/EB.

2. Jei daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas - trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Komisija konsultuojasi su Europos maisto saugos tarnyba bet kuriuo klausimu, kuriam taikoma ši direktyva ir dėl kurio gali kilti didelis poveikis visuomenės sveikatai, visų pirma prieš siūlant kokį nors I arba II priedų pakeitimą arba prieš nustatant kokią nors koordinuotą monitoringo programą pagal 5 straipsnį.

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2004 m. balandžio 12 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

Tačiau pagal Direktyvos 92/11/EEB 8 straipsnio 1 dalį valstybių narių patvirtintos priemonės ir tos pačios direktyvos 10 straipsnio 1 dalį įgyvendintos priemonės bei planai, patvirtinti pagal minėtos direktyvos 8 straipsnio 3 dalį, taikomos tol, kol atitinkamos kontrolės programos patvirtinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 5 straipsnį.

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

A. Zoonozės ir zoonozių sukėlėjai, kurie turi būti įtraukti į monitoringą

B. Zoonozių ir zoonozių sukėlėjų, kurios įtraukiamos į monitoringą atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį, sąrašas

Valstybės narės turi užtikrinti, kad antimikrobinio atsparumo monitoringo pagal 7 straipsnį sistemoje būtų numatyta bent ši informacija:

Valstybės narės turi užtikrinti, kad monitoringo sistema pateikia atitinkamą informaciją bent apie reprezentatyvų skaičių Salmonella spp., Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli, išskirtų iš galvijų, kiaulių, naminių paukščių ir iš šių rūšių gyvūnų pagamintų gyvūninės kilmės maisto produktų.

Nustačius koordinuotą monitoringo programą, turi būti apibrėžti bent šie tokios programos bruožai:

9 straipsnio 1 dalyje minimoje ataskaitoje turi būti bent ši informacija: A-D dalys skirtos ataskaitoms apie monitoringą, vykdomą pagal 4 arba 7 straipsnį. E dalis skirta ataskaitoms apie monitoringą, vykdomą pagal 8 straipsnį.

( 3 ) 2002 m. geguzes 15 d. Europos Parlamento nuomone (OL C 180 E, 2003 7 31, p. 161), 2003 m. vasario 20 d. Bendroji Tarybos pozicija (OL C 90 E, 2003 4 15, p. 9) ir 2003 m. birzelio 19 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 4 ) OL L 62, 1993 3 15, p. 38. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

( 5 ) OL L 121, 1964 7 29, p. 1977. Direktyvas su paskutiniais pakeitimas, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1226/2002 (OL L 179, 2002 7 9, p. 13).

( 6 ) OL L 46, 1991 2 19, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2003/708/EB (OL L 258, 2003 10 10, p. 11).

( 10 ) OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1494/2002 (OL L 225, 2002 8 22, p. 3).

( 11 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2001/572/EB (OL L 203, 2001 7 28, p. 16).

( 13 ) 1989 m. birzelio 14 d. Tarybos direktyva 89/397/EEB del oficialios maisto produktu kontroles (OL L 186, 1989 6 30, p. 23).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	TARYBOS DIREKTYVA 2006/104/EB 2006 m. lapkričio 20 d.	L 363	352	20.12.2006
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 219/2009 2009 m. kovo 11 d.	L 87	109	31.3.2009