a) renkant, vežant, saugant, tvarkant, perdirbant ir naudojant arba pašalinant gyvūninės kilmės šalutinius produktus, kad jie nekeltų pavojaus gyvūnų arba žmonių sveikatai;

b) pateikiant į rinką, o tam tikrais ypatingais atvejais – eksportuojant ir vežant tranzitu gyvūninės kilmės šalutinius produktus ir iš jų gautus produktus, nurodytus VII ir VIII prieduose.

a) naminių gyvūnėlių ėdalo žaliavai iš mažmeninių parduotuvių arba greta pardavimo punktų esančių vietų, kur pjaustoma ir saugoma tik vartotojams aprūpinti vietoje;

b) kilmės ūkyje pašalinamam ar naudojamam skystam pienui ir priešpieniui;

c) visiems laukinių gyvūnų, neįtariamų užsikrėtus žmones ar gyvūnus galinčiomis užkrėsti ligomis, kūnams ar jų dalims, išskyrus komerciniais tikslais sugautą žuvį ir medžioklės trofėjams gaminti naudojamų laukinių gyvūnų kūnus ar jų dalis;

d) naminių gyvūnėlių ėdalo žaliavai, gautai iš kilmės ūkyje paskerstų gyvūnų, skirtai naudoti vietoje tik ūkininko ir jo šeimos reikmėms, laikantis nacionalinių teisės aktų;

e) viešojo maitinimo atliekoms, išskyrus:

f) veisimo tikslams skirtiems kiaušinėliams, embrionams ir spermai;

g) gabenimams tranzitu jūra arba oru.

a) visos toliau nurodytų gyvūnų kūno dalys, įskaitant kailius ir odas:

c) produktai, gauti iš gyvūnų, kuriems buvo duota pagal Direktyvą 96/22/EB draudžiamų medžiagų, ir gyvūninės kilmės produktai, kuriuose yra aplinkos teršalų ir kitų medžiagų, išvardytų 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančios Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB ( 19 ), I priedo B 3 grupėje, likučių, jei tokių likučių kiekis viršija Bendrijos teisės aktais arba, jeigu jie nepriimti, – nacionaliniais teisės aktais nustatytą leistiną lygį;

d) visos gyvūninės kilmės medžiagos, surinktos apdorojant nuotekas iš 1 kategorijos perdirbimo įmonių ir kitų patalpų, kuriose šalinamos apibrėžtos pavojingos medžiagos, įskaitant atsijas, šalinant smėlį gautas medžiagas, tepalų ir alyvos mišinius, purvą ir iš tų patalpų kanalizacijos pašalintas medžiagas, nebent tokiose medžiagose nebūtų apibrėžtų pavojingų medžiagų arba tokių medžiagų dalių;

e) viešojo maitinimo atliekos iš tarptautinių maršrutų transporto priemonių;

f) 1 kategorijos medžiagų mišiniai su 2 arba 3 kategorijų medžiagomis arba abiejų kategorijų medžiagomis išsyk, įskaitant visas 1 kategorijos perdirbimo įmonėje perdirbti skirtas medžiagas.

a) tiesiogiai šalinamos kaip atliekos, sudeginant pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo įmonėje;

b) perdirbamos pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje, taikant 1–5 perdirbimo metodus arba, jei to reikalauja kompetentinga institucija, 1 perdirbimo metodą; pastaruoju atveju gaunama medžiaga turi būti paženklinama nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu, pagal VI priedo I skyriaus nuostatas, ir galiausiai pašalinama kaip atliekos sudeginant arba sudeginant kartu su kitomis medžiagomis pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonėje;

c) perdirbamos pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje, taikant 1 perdirbimo metodą ir gaunamą medžiagą paženklinant nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu, pagal VI priedo I skyriaus nuostatas, galiausiai pašalinamos kaip atliekos sąvartyne, patvirtintame pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų ( 20 ), išskyrus 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytas medžiagas;

d) 1 dalies e punkte nurodytos viešojo maitinimo atliekos pašalinamos kaip atliekos sąvartyne, patvirtintame pagal 1999 m. balandžio 26 d. Direktyvą 1999/31/EB;

e) atsižvelgiant į mokslo pažangą, pašalinamos kitais Komisijos patvirtintais būdais, prieš tai pasitarus su atitinkamu mokslo komitetu. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tokios priemonės gali papildyti arba pakeisti šios straipsnio dalies a–d punktuose nurodytas priemones.

a) mėšlas ir virškinamojo trakto turinys;

b) visos gyvūninės kilmės medžiagos, surinktos apdorojant nuotekas iš skerdyklų, išskyrus 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas skerdyklas, arba 2 kategorijos perdirbimo įmonių, įskaitant atsijas, šalinant smėlį gautas medžiagas, tepalų ir alyvos mišinius, purvą ir iš tų patalpų kanalizacijos pašalintas medžiagas;

c) gyvūninės kilmės medžiagos, kuriose yra veterinarinių vaistų ir teršalų, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo B 1 ir B 2 grupėse, likučių, jei tokių likučių kiekis viršija Bendrijos teisės aktais nustatytą leistiną lygį;

d) gyvūninės kilmės produktai, išskyrus 1 kategorijos medžiagas, kurie yra importuoti iš šalių, kurios nėra narės, ir atlikus Bendrijos teisės aktais numatytą inspektavimą neatitiko jų importo į Bendriją veterinarinių reikalavimų, nebent jie yra grąžinti arba juos importuoti leidžiama taikant Bendrijos teisės aktuose nustatytus apribojimus;

e) nudvėsę gyvūnai ir jų dalys, išskyrus nurodytus 4 straipsnyje, jei jie nėra paskersti vartoti žmonėms, įskaitant epizootinėms ligoms likviduoti paskerstus gyvūnus;

f) 2 kategorijos medžiagų mišiniai su 3 kategorijos medžiagomis, įskaitant medžiagas, skirtas perdirbti 2 kategorijos perdirbimo įmonėse;

g) gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, išskyrus 1 kategorijos ir 3 kategorijos medžiagas.

a) tiesiogiai šalinamos kaip atliekos, sudeginant pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo įmonėje;

b) perdirbamos pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje, taikant 1–5 perdirbimo metodus arba, jei to reikalauja kompetentinga institucija, 1 perdirbimo metodą; pastaruoju atveju gaunama medžiaga turi būti paženklinama nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu, pagal VI priedo I skyriaus nuostatas ir:

c) perdirbamos pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje, taikant 1 perdirbimo metodą ir gaunamą medžiagą paženklinant nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu, pagal VI priedo I skyriaus nuostatas, ir:

▼M15

▼B

d) žuvų kilmės medžiagos paverčiamos silosu arba kompostu, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

e) mėšlas, virškinamojo trakto turinys, atskirtas nuo virškinamojo trakto, pienas ir priešpienis, jei kompetentinga institucija nelaiko jų keliančiais kokių nors rimtų užkrečiamųjų ligų platinimo pavojų:

▼M15

▼B

f) visi laukinių gyvūnų, neįtariamų užsikrėtus žmones ar gyvūnus galinčiomis užkrėsti ligomis, kūnai ar jų dalys, naudojami medžioklės trofėjams gaminti pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintoje techninėje įmonėje;

g) pašalinamos kitomis priemonėmis arba panaudojamos kitais būdais, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tos priemonės ar būdai gali papildyti arba pakeisti šios straipsnio dalies a–f punktuose nurodytas priemones ar būdus.

a) paskerstų gyvūnų dalys, pagal Bendrijos teisės aktus tinkančios vartoti žmonėms, tačiau dėl komercinių priežasčių tam neskirtos;

b) paskerstų gyvūnų dalys, atmestos kaip netinkamos vartoti žmonėms, tačiau neturinčios žmones ar gyvūnus galinčių užkrėsti ligų požymių, ir išpjautos iš skerdenų, kurios pagal Bendrijos teisės aktus tinka vartoti žmonėms;

c) kailiai ir odos, kanopos ir ragai, kiaulių šeriai ir plunksnos, gauti iš gyvūnų, paskerstų skerdykloje, patikrinus juos prieš skerdimą ir nustačius, kad pagal Bendrijos teisės aktus jie tinkami skersti ir vartoti žmonėms;

d) kraujas, gautas iš gyvūnų (išskyrus atrajotojus), paskerstų skerdykloje, patikrinus juos prieš skerdimą ir nustačius, kad pagal Bendrijos teisės aktus jie tinkami skersti ir vartoti žmonėms;

e) gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, gauti gaminant žmonėms vartoti skirtus produktus, įskaitant kaulus, iš kurių pašalinti riebalai, ir spirgučius;

f) buvę gyvūninės kilmės maisto produktai arba buvę maisto produktai, kuriuose yra gyvūninės kilmės produktų, išskyrus viešojo maitinimo atliekas, kurie dėl komercinių priežasčių, gamybos sunkumų arba pakuotės ar kitų defektų daugiau neskirti vartoti žmonėms ir nekelia pavojaus žmonėms ar gyvūnams;

g) žalias pienas, gautas iš gyvūnų, kurie neturi per šį produktą galinčių užkrėsti žmones ar gyvūnus ligų klinikinių požymių;

h) žuvys ir kiti jūrų gyvūnai, išskyrus jūros žinduolius, pagauti atviroje jūroje žuvų miltams gaminti;

i) švieži žuvų šalutiniai produktai iš gamyklų, gaminančių žmonėms vartoti skirtus žuvų produktus;

j) kriauklės, peryklų šalutiniai produktai ir suskilusių kiaušinių šalutiniai produktai iš gyvūnų, kurie neturi per šiuos produktus galinčių užkrėsti žmones ar gyvūnus ligų klinikinių požymių;

k) kraujas, kailiai ir odos, kanopos, plunksnos, vilna, ragai, plaukai ir kailiai, gauti iš gyvūnų, kurie neturi per šiuos produktus galinčių užkrėsti žmones ar gyvūnus ligų klinikinių požymių, ir

l) viešojo maitinimo atliekos, išskyrus nurodytas 4 straipsnio 1 dalies e punkte.

a) tiesiogiai pašalinamos kaip atliekos, sudeginant pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo įmonėje;

b) perdirbamos pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje, taikant 1–5 perdirbimo metodus; šiuo atveju gaunama medžiaga turi būti paženklinama nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu, pagal VI priedo I skyriaus nuostatas, ir pašalinamos sudeginant arba sudeginant kartu su kitomis medžiagomis pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonėje arba pagal Direktyvą 1999/31/EB patvirtintame sąvartyne;

c) perdirbamos pagal 17 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje;

d) transformuojamos pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintoje techninėje įmonėje;

e) panaudojamos kaip žaliava pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintoje naminių gyvūnėlių ėdalo įmonėje;

f) transformuojamos pagal 15 straipsnio nuostatas patvirtintoje biologinių dujų arba komposto įmonėje;

g) viešojo maitinimo atliekos, nurodytos 1 dalies l punkte, – transformuojamos biologinių dujų arba komposto įmonėje, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių, o kol tokios taisyklės nepriimtos – pagal nacionalinius teisės aktus. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

h) žuvų kilmės medžiagos – paverčiamos silosu arba kompostu, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu; arba

i) pašalinamos kitomis priemonėmis arba panaudojamos kitais būdais, laikantis Komisijos nustatytų taisyklių, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu; šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tokios priemonės ar būdai gali papildyti arba pakeisti a–h punktuose nurodytas priemones ar būdus.

a) turi turėti prekybos dokumentą, o jei to reikalauja šis reglamentas – sveikatos sertifikatą;

b) turi būti vežami tiesiai į paskirties įmonę, kuri turi būti gavusi pagal šį reglamentą suteikiamą patvirtinimą.

a) atitinka III priedo I skyriaus reikalavimus;

b) tvarko ir saugo 1 ir 2 kategorijų medžiagas pagal III priedo II skyriaus B dalies nuostatas;

c) pačios atlieka įmonės patikrinimus, nustatytus 25 straipsnyje;

d) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus.

a) atitinka III priedo I skyriaus reikalavimus;

b) tvarko ir saugo 3 kategorijos medžiagas pagal III priedo II skyriaus A dalies nuostatas;

c) pačios atlieka įmonės patikrinimus, nustatytus 25 straipsnyje;

d) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus.

a) atitinka III priedo III skyriaus reikalavimus;

b) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus.

a) IV priedo I skyriuje nustatytus bendruosius reikalavimus;

b) IV priedo II skyriuje nustatytus eksploatavimo reikalavimus;

c) IV priedo III skyriuje nustatytus nutekamojo vandens reikalavimus;

d) IV priedo IV skyriuje nustatytus likučių reikalavimus;

e) IV priedo V skyriuje nustatytus temperatūros matavimo reikalavimus;

f) IV priedo VI skyriuje nustatytus nenormalaus eksploatavimo reikalavimus.

a) naudojamos tik negyviems naminiams gyvūnėliams, gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies b punkte, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje, kuriems netaikoma Direktyva 2000/76/EB, naikinti;

b) kai yra įmonėje, naudojamos tik toje konkrečioje įmonė susidarančioms medžiagoms naikinti;

c) atitinka IV priedo I skyriuje nustatytus bendruosius reikalavimus;

d) atitinka IV priedo II skyriuje nustatytus eksploatavimo reikalavimus;

e) atitinka IV priedo IV skyriuje nustatytus likučių reikalavimus;

f) atitinka IV priedo V skyriuje nustatytus temperatūros matavimo reikalavimus;

g) atitinka IV priedo VI skyriuje nustatytus nenormalaus eksploatavimo reikalavimus;

h) atitinka IV priedo VII skyriuje nustatytus reikalavimus, kai naudojamos gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies b punkte, naikinti.

a) atitinka V priedo I skyriaus reikalavimus;

b) tvarko, perdirba ir saugo 1 ir 2 kategorijų medžiagas pagal V priedo II skyriaus ir VI priedo I skyriaus nuostatas;

c) yra patvirtintos kompetentingos institucijos pagal V priedo V skyriaus nuostatas;

d) pačios atlieka įmonės patikrinimus, nustatytus 25 straipsnyje;

e) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus;

f) užtikrina, kad perdirbti produktai atitinka VI priedo I skyriaus reikalavimus.

a) perdirba iš 2 kategorijos medžiagų gautus lydytus taukus pagal VI priedo III skyriuje nurodytus standartus;

b) parengia ir taiko svarbiausių kontrolinių rodiklių, parinktų atsižvelgiant į naudojamą procesą, monitoringo ir tikrinimo metodus;

c) tvarko pagal b punktą gautos informacijos apskaitą, kad galėtų pateikti ją kompetentingai institucijai;

d) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus.

a) atitinka VI priedo II skyriaus A dalies reikalavimus;

b) tvarko ir transformuoja gyvūninės kilmės šalutinius produktus pagal VI priedo II skyriaus B ir C dalių nuostatas;

c) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus;

d) parengia ir taiko svarbiausių kontrolinių rodiklių monitoringo ir tikrinimo metodus;

e) užtikrina, kad irimo likučiai ir kompostas atitiktų VI priedo II skyriaus D dalyje nustatytus mikrobiologinius standartus.

a) yra iš įmonių, teritorijos ar jos dalies, o akvakultūros produktų atveju – iš ūkio, zonos ar jos dalies, kurioms netaikoma apribojimų dėl gyvūnų sveikatos, taikytinų atitinkamiems gyvūnams ar produktams, ypač apribojimų dėl ligų kontrolės priemonių, numatytų Bendrijos teisės aktuose, ir dėl sunkių užkrečiamųjų ligų, išvardytų 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/119/EEB, nustatančioje Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos ( 22 );

b) nebuvo paskersti įmonėje, kurioje skerdimo metu buvo gyvūnų, apsikrėtusių arba įtariamų apsikrėtus viena iš ligų, kurioms taikomos a punkte nurodytos taisyklės.

a) gaunami, tvarkomi, vežami ir saugojami atskirai arba skirtingu laiku nuo gyvūnų sveikatos reikalavimus atitinkančių produktų;

b) buvo pakankamai apdoroti pagal šio reglamento nuostatas valstybės narės, kurioje buvo gyvūnų sveikatos problemų, patvirtintoje įmonėje, kad problemos dėl atitinkamų gyvūnų ligų būtų pašalintos;

c) yra tinkamai identifikuojami;

d) atitinka VII ir VIII prieduose nustatytus reikalavimus arba Komisijos priimtas išsamias taisykles. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

a) atitinka V priedo I skyriaus ir VII priedo I skyriaus reikalavimus;

b) tvarko, perdirba ir saugo 3 kategorijos medžiagas pagal V priedo II skyriaus ir VII priedo nuostatas;

c) yra patvirtintos kompetentingos institucijos pagal V priedo V skyriaus nuostatas;

d) pačios atlieka įmonės patikrinimus, nustatytus 25 straipsnyje;

e) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus;

f) užtikrina, kad perdirbti produktai atitinka VII priedo I skyriaus reikalavimus.

a) pagal VIII priede nustatytus konkrečius reikalavimus įmonėje gaminamiems produktams įsipareigoja:

b) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus.

a) yra paruošti pagal 17 straipsnio nuostatas patvirtintoje ir prižiūrimoje 3 kategorijos perdirbimo įmonėje;

b) yra paruošti vien tik iš 3 kategorijos medžiagų, kaip nurodyta VII priede;

c) buvo tvarkomi, perdirbami, saugojami ir vežami laikantis VII priedo ir 22 straipsnio nuostatų;

d) atitinka VII priede nustatytus konkrečius reikalavimus.

a) atitinka:

b) yra iš įmonių, patvirtintų ir prižiūrimų pagal 18 straipsnio nuostatas, arba, VIII priede nurodytų gyvūninės kilmės šalutinių produktų atveju, – iš kitų pagal Bendrijos teisės aktus veterinarijos srityje patvirtintų įmonių.

a) yra paruošti pagal 14 straipsnio nuostatas patvirtintoje 2 kategorijos oleochemijos įmonėje iš lydytų taukų, gautų perdirbus 2 kategorijos medžiagas pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje 2 kategorijos perdirbimo įmonėje, taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų;

b) buvo tvarkomi, perdirbami, saugojami ir vežami laikantis VI priedo nuostatų;

c) atitinka visus VIII priede nustatytus konkrečius reikalavimus.

a) draudžiama šerti gyvūnus perdirbtais gyvūniniais baltymais, gautais iš tų pačių rūšių gyvūnų kūnų ar jų dalių;

b) draudžiama šerti ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus kailinius gyvūnus, viešojo maitinimo atliekomis arba pašarinėmis žaliavomis, kuriose yra iš viešojo maitinimo atliekų gautų medžiagų, ir

c) draudžiama tręšti ganyklas organinėmis trąšomis ir dirvožemio savybes gerinančiomis medžiagomis, išskyrus mėšlą.

a) naudoti gyvūninės kilmės šalutinius produktus diagnostikos, švietimo ir tyrimų tikslais;

b) naudoti gyvūninės kilmės šalutinius produktus iškamšoms daryti pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintose techninėse įmonėse.

a) Valstybės narės, prižiūrint kompetentingoms institucijoms ir laikantis IX priede nustatytų taisyklių, taip pat gali leisti naudoti b punkte nurodytus gyvūninės kilmės šalutinius produktus c punkte nurodytiems gyvūnams šerti;

b) a punkte minėti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai yra tokie:

c) a punkte minėti gyvūnai yra tokie:

d) be to, pasikonsultavusios su Europos maisto saugos tarnyba, laikydamosi Komisijos nustatytų taisyklių, valstybės narės gali leisti, prižiūrint kompetentingoms institucijoms, šerti nykstančių arba saugomų rūšių maitlesius paukščius 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytomis 1 kategorijos medžiagomis. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

a) taikomas 2 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas;

b) įdiegtas tikrinimo priemones, užtikrinančias, kad gyvūninės kilmės šalutiniai produktai būtų naudojami tik leidžiamais tikslais.

a) negyvi naminiai gyvūnėliai būtų tiesiogiai pašalinami kaip atliekos, užkasant juos į žemę;

b) sudeginant arba užkasant į žemę gali būti pašalinami kaip atliekos tokie atokiose vietovėse susidarantys gyvūninės kilmės šalutiniai produktai:

c) esant vienos iš Tarptautinio epizootinių ligų biuro (OIE) A sąraše paminėtų ligų protrūkiui, gyvūninės kilmės šalutiniai produktai gali būti šalinami kaip atliekos sudeginant arba užkasant į žemę vietoje, jei kompetentinga institucija uždraudžia vežti į artimiausią deginimo arba perdirbimo įmonę dėl rizikos padidinti pavojų sveikatai arba todėl, kad dėl plačiai paplitusio epizootinės ligos protrūkio tokioms įmonėms trūksta pajėgumų.

a) pasinaudojimą 1 dalies b punkte numatytomis galimybėmis dėl 1 ir 2 kategorijų medžiagų;

b) vietoves, kurias jos priskiria prie atokių ir kurioms būtų galima taikyti 1 dalies b punkto nuostatas, ir tokio priskyrimo priežastis.

a) užtikrinti, kad deginant arba užkasant į žemę gyvūninės kilmės šalutinius produktus nekiltų pavojaus gyvūnų arba žmonių sveikatai;

b) užkirsti kelią nekontroliuojamam gyvūninės kilmės šalutinių produktų palikimui, išvežimui į sąvartyną arba išmetimui.

a) identifikuoja ir kontroliuoja svarbiausius kontrolinius rodiklius įmonėse;

b) įdiegia ir taiko svarbiausių kontrolinių rodiklių monitoringo ir tikrinimo metodiką;

c) perdirbimo įmonės ima tipinius mėginius, kad patikrintų, ar:

d) tvarko b ir c punktuose nurodytų tyrimų rezultatų apskaitos dokumentus ir saugo juos ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų pateikti kompetentingoms institucijoms;

e) įdiegia sistemą, garantuojančią galimybę surasti kiekvieną išsiųstąją partiją.

a) nedelsdamas pranešti kompetentingai institucijai visą informaciją apie mėginį ir partiją, iš kurios jis buvo paimtas;

b) nustatyti tokio neatitikimo priežastis;

c) pakartotiniai perdirbti arba sunaikinti užterštą partiją prižiūrint kompetentingai institucijai;

d) užtikrinti, kad jokia medžiaga, kuri yra įtariama arba žinoma esanti užteršta, nebūtų išvežta iš įmonės prieš tai jos pakartotiniai neperdirbus prižiūrint kompetentingai institucijai ir oficialiai neištyrus mėginio, kad būtų patikrinta atitiktis šiame reglamente nustatytiems standartams, nebent ji skirta pašalinimui;

e) pradėti dažniau imti mėginius ir tikrinti produkciją;

f) išnagrinėti gyvūninės kilmės šalutinių produktų apskaitos dokumentus, susijusius su galutiniu mėginiu ir

g) pradėti įmonėje taikyti reikiamas nukenksminimo ir valymo procedūras.

a) trečiosios šalies teisės aktus;

b) kompetentingos institucijos organizaciją ir jos inspektavimo tarnybas trečiojoje šalyje, tų tarnybų teises, jų priežiūrą ir jų įgaliojimus veiksmingai stebėti teisės aktų vykdymą;

c) faktines sveikatos sąlygas, taikomas Bendrijai skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybai, tvarkymui, saugojimui ir išvežimui;

d) garantijas, kurias trečioji šalis gali duoti dėl atitinkamų sveikatos sąlygų laikymosi;

e) prekybos produktu iš trečiosios šalies patirtį ir atliktų importo patikrinimų rezultatus;

f) Bendrijos inspektavimų trečiojoje šalyje rezultatus;

g) gyvojo inventoriaus, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje šalyje, ypač atsižvelgiant į egzotiškas gyvūnų ligas ir į šalyje esančią bendrą sveikatos padėtį, galinčią kelti pavojų Bendrijos žmonių ir gyvūnų sveikatai;

h) trečiosios šalies informacijos apie infekcines arba užkrečiamąsias gyvūnų ligas, ypač OIE A ir B sąrašuose išvardytąsias, o akvakultūros gyvūnų atveju – į OIE Akvakultūros gyvūnų sveikatos kodekse išvardytas praneštinas ligas, jos teritorijoje pateikimo reguliarumą ir spartą;

i) trečiojoje šalyje galiojančias infekcinių arba užkrečiamųjų gyvūnų ligų normas ir jų vykdymą, įskaitant importo iš kitų šalių taisykles.

a) Komisija, gavusi informaciją apie siūlomus pakeitimus, per penkias darbo dienas informuoja valstybes nares apie atitinkamos trečiosios šalies siūlomus įmonių sąrašo pakeitimus;

b) valstybės narės, gavusios informaciją apie siūlomus a punkte nurodytų įmonių sąrašų pakeitimus, per septynias darbo dienas gali pateikti Komisijai savo nuomonę raštu;

c) jei bent viena valstybė narė raštu pateikia nuomonę, Komisija per penkias darbo dienas informuoja apie tai valstybes nares ir įtraukia punktą į kito Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdžio darbotvarkę, kad dėl jo būtų nuspręsta 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

d) jei per b punkte nurodytą laiką Komisija negauna iš valstybių narių jokių nuomonių, manoma, kad valstybės narės sutinka su sąrašo pakeitimais. Komisija per penkias darbo dienas informuoja apie tai valstybes nares. Praėjus penkioms darbo dienoms po to, kai valstybės narės gauna šią informaciją, yra leidžiama importuoti iš naujai į sąrašą įtrauktų įmonių.

a) produktui skirto sveikatos sertifikato pobūdį ir turinį;

b) konkrečius sveikatos reikalavimus, taikomus importui į Bendriją ir (arba) tranzitui per ją;

c) kai reikia, regionų arba įmonių, iš kurių leidžiama importuoti ir (arba) vežti tranzitu, sąrašų sudarymo ir pakeitimo tvarką.

a) sudaryti trečiųjų šalių arba jų dalių sąrašą ir nustatyti importo ir (arba) tranzito sąlygas;

b) patikrinti, kaip laikomasi:

1. „bitininkystės produktai“ – tai medus, bičių vaškas, bičių pienelis, pikis arba žiedadulkės, kurie nėra skirti vartoti žmonėms.

2. „Partija“ – tai vienoje įmonėje naudojant vienodus gamybos parametrus pagamintas produkcijos vienetas arba keletas kartu saugojamų vienetų, kuriuos galima identifikuoti grąžinimo, pakartotinio apdorojimo arba pašalinimo tikslais, jei ištyrus pasirodytų, kad to reikia.

3. „Biologinių dujų įmonė“ – tai įmonė, kurioje anaerobinėmis sąlygomis vyksta gyvūninės kilmės produktų biologinis irimas ir gaminasi bei surenkamos biologinės dujos.

4. „Kraujo produktai“ – tai iš kraujo ar kraujo frakcijų gauti produktai, išskyrus kraujo miltus; tai yra išdžiovinta, užšaldyta arba skysta plazma, išdžiovintas pilnas kraujas, išdžiovinti, užšaldyti arba skysti raudonieji kūneliai arba šių komponentų frakcijos ir mišiniai.

5. „Kraujas“ – tai šviežias pilnas kraujas.

6. „kraujo miltai“ – tai produktai, gauti termiškai apdorojus kraują ar kraujo frakcijas laikantis VII priedo II skyriaus nuostatų, ir skirti gyvūnams šerti arba organinėms trąšoms.

7. „Konservuotas naminių gyvūnėlių ėdalas“ – tai termiškai apdorotas naminių gyvūnėlių ėdalas, sudėtas į sandariai uždarytą indą.

8. „1 arba 2 kategorijų tarpinė įmonė“ – tai įmonė, kurioje tvarkomos ir (arba) laikinai saugojamos neperdirbtos 1 arba 2 kategorijų medžiagos, skirtos vežti toliau į galutinę paskirties vietą, ir kurioje gali būti atliekamos tam tikros preliminarios operacijos, pvz., kailio ir odos nulupimas arba pomirtiniai tyrimai.

9. „1 kategorijos perdirbimo įmonė“ – tai įmonė, kurioje prieš galutinai pašalinant perdirbamos 1 kategorijos medžiagos.

10. „2 kategorijos oleochemijos įmonė“ – tai įmonė, kurioje perdirbami lydyti taukai, VI priedo III skyriuje nurodytomis sąlygomis gauti iš 2 kategorijos medžiagų.

11. „2 kategorijos perdirbimo įmonė“ – tai įmonė, kurioje prieš galutinai pašalinant, toliau transformuojant ar panaudojant perdirbamos 2 kategorijos medžiagos.

12. „3 kategorijos tarpinė įmonė“ – tai įmonė, kurioje rūšiuojamos ir (arba) pjaustomos, ir (arba) atšaldomos ar sušaldomos į blokus, ir (arba) laikinai saugojamos neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos, skirtos vežti toliau į galutinę paskirties vietą.

13. „3 kategorijos oleochemijos įmonė“ – tai įmonė, kurioje perdirbami lydyti taukai, gauti iš 3 kategorijos medžiagų.

14. „3 kategorijos perdirbimo įmonė“ – tai įmonė, kurioje 3 kategorijos medžiagos perdirbamos į perdirbtus gyvūninius baltymus ir kitus perdirbtus produktus, kuriuos galima naudoti pašarams.

15. „viešojo maitinimo atliekos“ – tai maisto, įskaitant kepimo aliejų, atliekos, susidarančios restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įskaitant visuomenines ir buitines virtuves.

16. „Deginimo kartu su kitomis medžiagomis įmonė“ – tai naikinimo vieta, apibrėžta Direktyvos 2000/76/EB 3 straipsnio 5 dalyje.

17. „Deginimas kartu su kitomis medžiagomis“ – tai gyvūninės kilmės šalutinių produktų ar iš jų gautų produktų naikinimas deginimo kartu su kitomis medžiagomis įmonėje.

18. „Surinkimo centrai“ – tai patalpos, kuriose surenkami ir apdorojami tam tikri gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, skirti gyvūnams, nurodytiems 23 straipsnio 2 dalies c punkte, šerti.

19. „Komposto gamybos įmonė“ – tai įmonė, kurioje aerobinėmis sąlygomis vyksta gyvūninės kilmės produktų biologinis irimas.

20. „Irimo likučiai“ – tai likučiai, susidarantys gyvūninės kilmės šalutiniams produktams transformuojantis biologinių dujų įmonėje.

21. „Virškinamojo trakto turinys“ – tai žinduolių ir beketerių paukščių virškinamojo trakto turinys, atskirtas arba neatskirtas nuo paties virškinamojo trakto.

22. „Šunų kramtalai“ – tai nerauginti produktai, skirti naminiams gyvūnams kramtyti, pagaminti iš kanopinių gyvūnų kailių ir odos ar kitos gyvūninės medžiagos.

23. „Pašarinės žaliavos“ – tai Direktyvoje 96/25/EB ( 23 ) apibrėžtos gyvūninės kilmės medžiagos, įskaitant perdirbtus gyvūninius baltymus, kraujo produktus, lydytus taukus, žuvų taukus, riebalų antrinius produktus, želatiną ir hidrolizuotus baltymus, dikalcio fosfatą, pieną, produktus pieno pagrindu ir priešpienį.

24. „Žuvų miltai“ – tai perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš jūros gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius.

25. „Kailiniai gyvūnai“ – tai gyvūnai, laikomi arba veisiami kailių gamybai ir nenaudojami žmonėms vartoti.

26. „Želatina“ – tai natūralūs tirpūs baltymai (stingstantys arba nestingstantys), gaunami atliekant kolageno, pagaminto iš gyvūnų (įskaitant žuvį ir naminius paukščius) kaulų, kailių ir odų, sausgyslių ir raumenų, dalinę hidrolizę.

27. „Spirgučiai“ – tai baltymų turintys taukų lydymo likučiai, susidarę atskyrus dalį riebalų ir vandens.

28. „Sandariai uždarytas indas“ – tai indas, suprojektuotas taip, kad į jį nepatektų mikroorganizmų.

29. „Kailiai ir odos“ – tai odos ir poodiniai audiniai.

30. „Didelio pajėgumo deginimo įmonė“ – tai deginimo įmonė, kita nei nelabai didelio pajėgumo deginimo įmonė.

31. „Hidrolizuoti baltymai“ – tai polipeptidai, peptidai, amino rūgštys ir jų mišiniai, gaunami hidrolizuojant gyvūninės kilmės šalutinius produktus.

32. „Deginimo įmonė“ – tai naikinimo vieta, apibrėžta Direktyvos 2000/76/EB 3 straipsnio 4 dalyje.

33. „Deginimas (atskirai)“ – tai gyvūninės kilmės šalutinių produktų arba iš jų gautų produktų naikinimas deginimo įmonėje.

34. „Laboratorinis reagentas“ – tai galutiniam naudotojui paruoštas naudoti įpakuotas produktas, kuriame yra kraujo produktų, skirtas naudoti laboratorijoje kaip reagentas arba reagento produktas tiek atskirai, tiek kartu su kitomis medžiagomis.

35. „Sąvartynas“ – tai naikinimo vieta, apibrėžta Direktyvoje 1999/31/EB.

36. „Nelabai didelio pajėgumo deginimo įmonė“ – tai deginimo įmonė, kurios našumas yra mažesnis kaip 50 kg gyvūninės kilmės šalutinių produktų per valandą.

37. „mėšlas“ – tai naminių gyvulių išmatos ir (arba) šlapimas, su arba be pakratų ar guanu, kuris gali būti neperdirbamas arba perdirbamas pagal VIII priedo III skyrių arba kitaip transformuojamas biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėse.

38. „Organinės trąšos“ ir „dirvožemio savybes gerinančios medžiagos“ – tai gyvūninės kilmės medžiagos, kartu arba atskirai naudojamos augalų mitybai, dirvožemio fizinėms ir cheminėms savybėms ir biologiniam aktyvumui palaikyti arba gerinti; jas gali sudaryti mėšlas, virškinamojo trakto turinys, kompostas ir irimo likučiai.

39. „ganykla“ – tai žole arba kitomis žolėmis apaugusi žemė, kurioje ganomi ūkinės paskirties naminiai gyvūnai; išskyrus žemę, kurioje organinės trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos buvo panaudotos pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 181/2006 ( 24 ).

40. „naminių gyvūnėlių ėdalo įmonė“ – tai įmonė, gaminanti naminių gyvūnėlių ėdalą, šunų kramtalus arba kvapiuosius priedus, kuriems gaminti naudojami tam tikri gyvūninės kilmės šalutiniai produktai.

41. „Naminių gyvūnėlių ėdalas“ – tai naminiams gyvūnėliams skirtas ėdalas, kuriame yra 3 kategorijos medžiagų.

42. „perdirbti gyvūniniai baltymai“ – tai vien tik iš 3 kategorijos medžiagų išskirti gyvūniniai baltymai, apdoroti pagal VII priedo II skyrių, kad tiktų naudoti tiesiogiai kaip pašarinės žaliavos arba naudojami kituose pašaruose, įskaitant naminių gyvūnėlių ėdalą, arba organinėse trąšose ar dirvožemio savybes gerinančiose medžiagose; juose nėra kraujo produktų, pieno, produktų pieno pagrindu, priešpienio, želatinos, hidrolizuotų baltymų ir dikalcio fosfato, kiaušinių ir kiaušinių produktų, trikalcio fosfato ir kolageno.

43. „Perdirbtas naminių gyvūnėlių ėdalas“ – tai naminių gyvūnėlių ėdalas, išskyrus žaliavą jam, apdorotas pagal VIII priedo reikalavimus.

44. „Perdirbti produktai“ – tai gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, kurie yra apdoroti vienu iš perdirbimo metodų ar kitais VII arba VIII prieduose reikalaujamais būdais.

45. „Perdirbimo metodai“ – tai V priedo III skyriuje išvardyti metodai.

46. „Perdirbimo įmonė“ – gyvūninės kilmės šalutinių produktų perdirbimo įmonė.

47. „In vitro diagnostikoje naudojamas produktas“ – tai paruoštas naudoti galutiniam naudotojui supakuotas produktas, kuriame yra kraujo produkto, naudojamas kaip reagentas, reagento produktas, kalibravimo medžiaga, rinkinys ar kita sistema tiek atskirai, tiek kartu su kitomis medžiagomis, skirtas naudoti in vitro žmogaus ar gyvūninės kilmės mėginiams tirti, išskyrus donorų organus ar kraują, vien tik arba daugiausia siekiant nustatyti fiziologinės būklės, sveikatos būklės, ligos ar genetinio sutrikimo diagnozę arba saugumą ir suderinamumą su reagentais.

48. „Naminių gyvūnėlių ėdalo žaliava“ – tai niekaip kitaip, išskyrus apsaugoti skirtą atšaldymą, užšaldymą arba staigųjį užšaldymą, nekonservuotas naminių gyvūnėlių ėdalas.

49. „Atokios vietovės“ – tai vietovė, kurioje gyvūnų populiacija yra tokia maža ir reikiama infrastruktūra taip toli, kad, palyginti su pašalinimu vietoje, reikiamos surinkimo ir vežimo priemonės būtų nepriimtinai sudėtingos.

50. „Lydyti taukai“ – tai taukai, gauti perdirbant 2 arba 3 kategorijų medžiagas.

51. „Saugojimo įmonė“ – tai įmonė, išskyrus Direktyvoje 95/69/EB ( 25 ) nurodytas įmones ir tarpininkus, kurioje laikinai saugojami perdirbti produktai iki juos galutinai panaudojant arba pašalinant.

52. „Rauginimas“ – tai odų kietinimas naudojant augalinius rauginimo reagentus, chromo druskas ar kitas medžiagas, pvz., aliuminio druskas, geležies druskas, silicio druskas, aldehidus ir chinonus arba kitus sintetinius kietinimo reagentus.

53. „Techninė įmonė“ – tai įmonė, kurioje gyvūninės kilmės šalutiniai produktai naudojami techniniams produktams gaminti.

54. „Techniniai produktai“ – tai iš tam tikrų gyvūninės kilmės šalutinių produktų tiesiogiai gaunami produktai, skirti ne žmonių ar gyvūnų vartojimo reikmėms, įskaitant raugintus ir apdorotus kailius ir odas, medžioklės trofėjus, perdirbtą vilną, plaukus, šerius, plunksnas ir jų dalis, arklinių serumą, kraujo produktus, medikamentus, medicinos įrangą, kosmetiką, kaulų produktus porcelianui, želatiną ir klijus, organines trąšas, dirvožemio savybes gerinančias medžiagas, lydytus taukus, riebalų antrinius produktus, perdirbtą mėšlą ir pieną ir produktus pieno pagrindu.

55. „neperdirbtos plunksnos ir jų dalys“ – tai plunksnos ir jų dalys, neapdorotos garų srautu ar kitu būdu, užtikrinant, kad neliktų patogenų.

56. „neperdirbta vilna“ – tai avies vilna, kuri nebuvo pramoniniu būdu plauta ir nėra gauta rauginimu ar kitu būdu, užtikrinant, kad neliktų patogenų.

57. „neperdirbti plaukai“ – tai atrajotojų plaukai, kurie nebuvo pramoniniu būdu plauti ir nėra gauti rauginimu ar kitu būdu, užtikrinant, kad neliktų patogenų.

58. „neperdirbti kiaulės šeriai“ – tai kiaulės šeriai, kurie nebuvo pramoniniu būdu plauti ir nėra gauti rauginimu ar kitu būdu, užtikrinant, kad neliktų patogenų.

59. „kolagenas“ tai produktai baltymų pagrindu, gauti iš gyvūnų kailių, odų ir sausgyslių, įskaitant kiaulių, paukščių ir žuvų kaulus.

60. „atsijos“ tai plika akimi matomos kietosios gyvūninės kilmės medžiagos, likusios nuotekų siete, kur būtina atlikti mechaninį valymo procesą, nurodytą II priedo IX skyriuje.

61. „tepalų ir alyvos mišinys“ tai plūduriuojančios gyvūninės kilmės medžiagos, surinktos nuotekų tepalų pašalinimo sistemų paviršiuje, kur būtina atlikti mechaninį valymo procesą, nurodytą II skyriaus IX priede.

62. „purvas“ tai plika akimi matomos kietosios gyvūninės kilmės medžiagos arba nuosėdos, likusios kanalizacijoje, kur būtina atlikti mechaninį valymo procesą, nurodytą II priedo IX dalyje.

63. „šalinant smėlį gauta medžiaga“ tai plika akimi matomos kietosios gyvūninės kilmės medžiagos arba nuosėdos, likusios smėlio šalinimo sistemose, kuriose atliekamas mechaninio valymo procesas, nurodytas II priedo IX skyriuje.

64. „kvapusis priedas“ – tai skystas arba dehidratuotas gyvūninės kilmės perdirbtas produktas, naudojamas sustiprinti naminių gyvūnėlių ėdalo maloniąsias savybes.

65. spalvinis kodavimas – tai sisteminis spalvų naudojimas, kaip apibrėžta II priedo I skyriuje, ant pakuotės, konteinerio ar transporto priemonės paviršiaus ar paviršiaus dalies arba ant prie jų pritvirtintos etiketės ar ženklo nurodant informaciją, kaip numatyta šiame reglamente.

1. Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad:

2. Vežant produktus ant pakuotės, konteinerio ar transporto priemonės pritvirtintoje etiketėje turi būti:

3. Valstybės narės gali sukurti gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir perdirbtų produktų, kurių kilmės šalis yra ta valstybė narė ir kurie neišvežami iš jos teritorijos, pakuočių, konteinerių bei šių produktų vežimui naudojamų transporto priemonių spalvinio kodavimo sistemas arba nustatyti tam skirtas taisykles, su sąlyga, kad tokios sistemos ar taisyklės nebūtų painiojamos su 1 punkto d papunktyje numatyta spalvinio kodavimo sistema.

4. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 3 punkto, valstybės narės gali sukurti gyvūninės kilmės šalutinių produktų, kurių kilmės šalis yra ta valstybė narė ir kurie neišvežami iš jos teritorijos, ženklinimo sistemas arba nustatyti tam skirtas taisykles, su sąlyga, kad tos sistemos ar taisyklės neprieštarautų ženklinimo reikalavimams, nustatytiems perdirbtiems produktams šio reglamento VI priedo I skyriuje.

5. Nukrypstant nuo 3 ir 4 punktų, valstybės narės gali tuose punktuose nurodytas sistemas arba taisykles taikyti gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, kurių kilmės šalys yra tos valstybės narės, tačiau kuriuos numatyta išvežti iš jų teritorijos, jeigu paskirties valstybė narė arba trečioji šalis pranešė apie savo sutikimą.

1. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai turi būti surenkami į naują sandarią pakuotę arba į sandariai uždaromą konteinerį ar transporto priemonę ir jose vežami.

2. Transporto priemonės, daugkartiniai konteineriai ir visa daugkartinio naudojimo įranga ar įtaisai, lietęsi su gyvūninės kilmės šalutiniais produktais arba perdirbtais produktais, turi būti:

3. Daugkartiniai konteineriai turi būti skirti konkrečiam produktui ar jų grupei vežti, kad būtų išvengta kryžminio užsiteršimo.

4. Pakavimo medžiagą būtina deginti arba naikinti keletu kitų priemonių pagal kompetentingos institucijos instrukcijas.

1. Vežami gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai turi turėti prekybos dokumentą arba, kai to reikalauja šis reglamentas, sveikatos sertifikatą, išskyrus perdirbtus produktus, gautus iš 3 kategorijos medžiagos, kurią toje pačioje valstybėje narėje mažmenininkai tiekia galutiniams vartotojams, išskyrus verslininkus.

2. Prekybos dokumentuose turi būti nurodyta:

3. Turi būti ne mažiau kaip trys prekybos dokumento egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi būti vežamas kartu su siunta iki galutinės jos paskirties vietos. Gavėjas turi jį išsaugoti. Vieną iš kopijų pasilieka gamintojas, kitą – vežėjas.

4. Prekybos dokumento pavyzdys gali būti parengtas 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

5. Sveikatos sertifikatus turi išduoti ir pasirašyti kompetentinga institucija.

a) b ir c punktuose nurodyta informacija ir

b) gyvūninės kilmės šalutinius produktus siunčiančių asmenų tvarkomuose apskaitos dokumentuose – a, e ir, jei žinoma, f punktuose nurodyta informacija;

c) gyvūninės kilmės šalutinius produktus vežančių asmenų tvarkomuose apskaitos dokumentuose – a, d ir f punktuose nurodyta informacija;

d) gyvūninės kilmės šalutinius produktus gaunančių asmenų tvarkomuose apskaitos dokumentuose – gavimo data ir d ir e punktuose nurodyta informacija.

1. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti vežami tinkamoje temperatūroje, kad nekeltų jokio pavojaus gyvūnų ar žmonių sveikatai.

2. Neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos, skirtos produktams iš pašarinių žaliavų arba naminių gyvūnėlių ėdalui gaminti, turi būti vežamos atšaldytos arba užšaldytos, nebent yra perdirbtos ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki išvežimo.

3. Užšaldytoms medžiagoms vežti skirtų transporto priemonių konstrukcija turi būti tokia, kad tinkama temperatūra būtų išlaikyta visą vežimo laiką.

1. Komercinis dokumentas, parengtas pagal šiame skyriuje pateiktą pavyzdį, pridedamas prie vežamų gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir perdirbtų produktų. Tačiau, jeigu gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai vežami jų teritorijoje, valstybės narės gali reikalauti:

2. Jei transportuoja daugiau kaip vienas vežėjas, kiekvienas vežėjas turi užpildyti deklaraciją, nurodytą prekybos dokumento 7 punkte, kuri yra prekybos dokumento dalis.

a) Prekybos dokumentai rengiami pagal šiame priede pateikiamo pavyzdžio maketą. Pavyzdyje nurodyta eilės tvarka išdėstomi patvirtinimai, reikalaujami gyvūninės kilmės šalutiniams produktams ir iš jų gautiems produktams pervežti.

b) Dokumentas parengiamas atitinkamai viena iš oficialių kilmės valstybės narės arba paskirties valstybės narės kalbų. Tačiau jis gali būti parengiamas kita oficialia Bendrijos kalba, jei prie jo pridedamas oficialus vertimas arba taip iš anksto susitarta su paskirties valstybės narės kompetentinga institucija.

c) Prekybos dokumento turi būti ne mažiau kaip trys egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi būti vežamas kartu su siunta iki galutinės jos paskirties vietos. Gavėjas turi jį išsaugoti. Vieną iš kopijų pasilieka gamintojas, kitą – vežėjas.

d) Kiekvieno prekybos dokumento originalą sudaro vienas dvipusis lapas, arba, jei reikia įrašyti daugiau teksto, pažymėjimas parengiamas taip, kad visi reikalingi lapai sudarytų visumą ir būtų nedalomi.

e) Jei prie prekybos dokumento pridedami papildomi puslapiai, reikalingi siuntos prekėms identifikuoti, jie taip pat laikomi dokumento originalo dalimi, jei už siuntą atsakingas asmuo kiekviename puslapyje pasirašo.

f) Jei prekybos dokumentą, įskaitant e punkte nurodytus papildomus puslapius, sudaro daugiau nei vienas puslapis, kiekvienas puslapis numeruojamas: puslapio apačioje nurodomas (puslapio numeris) ir (bendras puslapių skaičius), viršuje nurodomas atsakingo asmens suteiktas dokumento numeris.

g) Prekybos dokumento originalą turi užpildyti ir pasirašyti atsakingas asmuo. Užpildydamas ir pasirašydamas dokumentą atsakingas asmuo užtikrina, kad laikomasi dokumentų tvarkymo principų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 II priedo III skyriuje. Prekybos dokumentuose turi būti nurodyta:

h) Atsakingo asmens parašo rašalo spalva turi skirtis nuo spausdinto teksto.

i) Prekybos dokumentas turi būti saugomas ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų būti pateiktas kompetentingai institucijai siekiant patikrinti Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 9 straipsnyje nurodytą apskaitą.

j) Jei valstybė narė nusprendžia naudoti prekybos dokumentą elektronine forma, tokia elektroninė forma turi būti sudaroma laikantis a–i punktuose išvardytų reikalavimų.

1. Patalpos ir įranga turi atitikti bent toliau nurodytus reikalavimus:

2. Įmonė privalo turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose gyvūninės kilmės šalutiniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus. Turi būti įrengtos tinkamos priemonės transporto priemonių ratams dezinfekuoti.

1. Įmonė neturi užsiimti jokia kita veikla, išskyrus 3 kategorijos medžiagų importu, rinkimu, rūšiavimu, pjaustymu, atšaldymu, užšaldymu į blokus, laikinu saugojimu ir išvežimu.

2. 3 kategorijos medžiagos turi būti rūšiuojamos taip, kad būtų išvengta bet kokio gyvūnų ligų pasklidimo pavojaus.

3. Rūšiuojant ir saugant 3 kategorijos medžiagos turi būti nuolatos tvarkomos ir saugojamos atskirai nuo kitų medžiagų ir taip, kad nebūtų paskleista patogenų ir būtų laikomasi 22 straipsnio nuostatų.

4. 3 kategorijos medžiagos iki išvežant turi būti tinkamai saugojamos, o kai reikia – atšaldomos arba užšaldomos.

6. Įmonė neturi užsiimti jokia kita veikla, išskyrus 1 ir 2 kategorijų medžiagų rinkimu, tvarkymu, laikinu saugojimu ir išvežimu.

7. 1 ir 2 kategorijų medžiagos turi būti rūšiuojamos taip, kad būtų išvengta bet kokio gyvūnų ligų pasklidimo pavojaus.

8. Saugant 1 ir 2 kategorijų medžiagos turi būti nuolatos tvarkomos ir saugomos atskirai nuo kitų prekių ir taip, kad nebūtų paskleista patogenų.

9. 1 ir 2 kategorijų medžiagos iki išvežant turi būti tinkamai saugomos, įskaitant ir tinkamas temperatūros sąlygas.

11. Nuotekos turi būti valomos, kad, jei įmanoma, neliktų patogenų. Komisija gali nustatyti 1 ir 2 kategorijų tarpinių įmonių nuotekų valymo reikalavimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

1. Iš 3 kategorijos medžiagų gautų perdirbtų produktų saugojimo patalpos turi būti atskiroje vietoje nuo perdirbtų produktų, gautų iš 1 ir 2 kategorijų medžiagų, nebent būtų visiškai atskirame pastate.

2. Įmonėje turi būti:

3. Įmonė privalo turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose gyvūninės kilmės šalutiniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus. Turi būti įrengtos tinkamos priemonės transporto priemonių ratams dezinfekuoti.

4. Produktai turi būti saugomi tinkamai iki išvežimo.

1. Deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės turi būti suprojektuotos, įrengtos ir eksploatuojamos laikantis šio reglamento reikalavimų. Būtina paisyti šių higienos sąlygų:

2. Deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės valdytojas turi imtis visų reikiamų gyvūninės kilmės šalutinių produktų priėmimo atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią arba kiek įmanoma apribotų tiesioginį pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai.

3. Deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės turi būti suprojektuotos, įrengtos ir eksploatuojamos taip, kad proceso metu susidarančios dujos valdomu ir homogenišku būdu, net ir esant nepalankiausioms sąlygoms, būtų įkaitinamos iki 850 °C temperatūros, dvi sekundes matuojant netoli deginimo kameros vidinės sienelės arba, leidus kompetentingai institucijai, kitoje tipinėje vietoje.

4. Kiekvienoje didelio pajėgumo deginimo įmonių linijoje turi būti įrengta bent po vieną papildomą degiklį. Tokie degikliai turi automatiškai įsijungti, kai, paskutinį kartą įleidus oro degimui, degimo dujų temperatūra nukrinta žemiau kaip 850 °C. Jie taip pat turi būti naudojami pradedant ir baigiant darbą, kad būtų užtikrinta, jog viso darbo metu ir, kol degimo kameroje yra nesudegusių medžiagų, būtų palaikoma 850 °C temperatūra.

5. Didelio pajėgumo deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonėse turi būti ir veikti automatinė sistema, kuri neleistų dėti gyvūninės kilmės šalutinių produktų į krosnį:

6. Jei įmanoma praktiškai, gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti dedami į deginimo krosnį tiesiogiai.

7. Deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės, įskaitant su jomis susijusias gyvūninės kilmės šalutinių produktų saugojimo zonas, laikantis atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų turi būti suprojektuotos taip, kad jokių teršalų nebūtų įmanoma neleistinai arba atsitiktinai išpilti į dirvą, paviršiaus vandenis ir gruntinius vandenis. Be to, turi būti įrengtas nuo deginimo įmonės teritorijos nutekančio užteršto lietaus vandens arba dėl nuotėkio ar gaisro gesinimo darbų susidarančio užteršto vandens surinkimo rezervuaras.

8. Surinkimo rezervuaras turi būti toks, kad prieš išleidžiant vandenį jį būtų galima patikrinti.

9. Šiame skyriuje vartojama sąvoka „likučiai“ – tai bet kokia skysta ar kieta deginimo atskirai arba deginimo kartu su kitomis medžiagomis, nutekamojo vandens valymo arba kitų deginimo atskirai ir deginimo kartu su kitomis medžiagomis įmonėje vykstančių procesų metu susidaranti medžiaga. Prie likučių priskiriamos nuodegos ir šlakas, pelenai ir katilų dulkės.

10. Dėl deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės eksploatacijos susidarančių likučių kiekis ir kenksmingumas turi būti kiek galima labiau sumažinti. Jei įmanoma, likučiai turi būti pakartotinai perdirbti pačioje įmonėje ar kitur, laikantis Bendrijos teisės aktų.

11. Sausi likučiai dulkių pavidalu turi būti vežami ir laikinai saugomi taip, kad nepasklistų į aplinką (pvz., uždaruose konteineriuose).

12. Turi būti naudojamos deginimo atskirai ir deginimo kartu su kitomis medžiagomis proceso parametrų ir sąlygų stebėjimo technologijos. Didelio pajėgumo deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės turi turėti ir naudoti temperatūros matavimo įrangą.

13. Temperatūros matavimo reikalavimai turi būti nurodyti kompetentingos institucijos išduotame leidime arba prie jo pridėtame sąlygų apraše.

14. Bet kokia automatinė stebėsenos įranga turi būti kontroliuojama ir kasmet išbandoma, ar ji tinkamai įrengta ir ar reikiamai veikia. Ne rečiau kaip kartą per trejus metus ji turi būti kalibruojama atliekant vienodus matavimus standartiniais metodais.

15. Temperatūros matavimo rezultatai turi būti registruojami ir pateikiami tinkama forma, kad kompetentinga institucija savo nustatyta tvarka galėtų patikrinti, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų leidžiamos eksploatacijos reikalavimų.

16. Įvykus gedimui ar susidarius nenormalioms eksploatacijos sąlygoms, valdytojas turi kuo greičiau sulėtinti arba nutraukti darbą iki vėl bus galima eksploatuoti įprastinėmis sąlygomis.

1. Patalpos ir įranga turi atitikti bent toliau nurodytus reikalavimus:

▼M14

▼B

2. Įmonė turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose gyvūninės kilmės šalutiniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus.

3. Turi būti įrengtos tinkamos priemonės transporto priemonių ratams dezinfekuoti, kai jos išvažiuoja iš perdirbimo įmonės nešvariojo sektoriaus.

4. Visose perdirbimo įmonėse turi būti kompetentingos institucijos reikalavimus atitinkančios nuotekų išleidimo sistemos.

5. Perdirbimo įmonė turi turėti nuosavą laboratoriją arba naudotis kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorijoje turi būti visa įranga, kurios reikia reikiamiems tyrimams atlikti; ją turi patvirtinti kompetentinga institucija.

1. Atvežti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti kuo greičiau perdirbti. Iki perdirbimo jie turi būti tinkamai saugomi.

2. Neperdirbtoms medžiagoms vežti naudoti konteineriai, kitos talpyklos ir transporto priemonės turi būti valomos tam skirtoje zonoje. Tokia zona turi būti tokioje vietoje arba suprojektuota taip, kad perdirbti produktai nebūtų užteršti.

3. Nešvariajame sektoriuje dirbantys asmenys neturi patekti į švarųjį sektorių nepasikeitę savo darbo drabužių ir avalynės arba pastarųjų neišdezinfekavę. Iš nešvariojo į švarųjį sektorių draudžiama nešti įrangą ir reikmenis, prieš tai neišvalius ir neišdezinfekavus. Turi būti nustatyta personalo judėjimo tvarka, kad būtų galima kontroliuoti žmonių judėjimą tarp zonų, ir nurodyta, kaip tinkamai naudoti apavo ir ratų plovyklas.

4. Nešvariajame sektoriuje susidarančios nuotekos turi būti išvalytos, kad, jei įmanoma, neliktų patogenų. Komisija gali nustatyti specialius perdirbimo įmonių nutekamojo vandens valymo reikalavimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5. Reguliariai turi būti imamasi apsaugos nuo paukščių, graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų priemonių. Tuo tikslu turi būti naudojama dokumentais patvirtinta kovos su epidemija programa.

6. Turi būti nustatyta ir patvirtinta dokumentais visų patalpų dalių valymo tvarka. Valymui turi būti skiriama tinkama įranga ir valymo medžiagos.

7. Tikrinant higieną, būtina reguliariai inspektuoti aplinką ir įrangą. Inspektavimo tvarkaraščiai ir rezultatai turi būti surašyti dokumentuose ir būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus.

8. Įranga turi būti nesugedusi, o matavimo prietaisai – reguliariai kalibruojami.

9. Perdirbtieji produktai perdirbimo įmonėje turi būti tvarkomi ir saugomi taip, kad vėl neužsiterštų.

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 50 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 50 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti kasdien tikrinamas, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 50 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ne trumpiau kaip 20 minučių nepertraukiamai kaitinami jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 133 °C ir prisotintaisiais garais ( 26 ) sudarius ne mažiau kaip 3 barų (absoliutinį) slėgį; terminis apdorojimas gali būti kaip atskiras procesas arba sterilizavimo etapas prieš arba po proceso.

3. Gali būti perdirbama paketiniu būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 150 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 150 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti kasdien tikrinamas, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 150 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ne trumpiau kaip 125 minutes nepertraukiamai kaitinami jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 120 minučių – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 50 minučių – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 120 °C.

3. Turi būti perdirbama paketiniu būdu.

4. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai gali būti verdami taip, kad iškart būtų laikomasi ir trukmės, ir temperatūros reikalavimų.

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti kasdien tikrinamas, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ne trumpiau kaip 95 minutes nepertraukiamai kaitinami jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 55 minutes – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 120 °C.

3. Gali būti perdirbama paketiniu būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

4. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti verdami taip, kad iškart būtų laikomasi ir trukmės, ir temperatūros reikalavimų.

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti kasdien tikrinamas, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai sudedami į indą su taukais ir ne trumpiau kaip 16 minučių nepertraukiamai kaitinami jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 110 °C, ne trumpiau kaip aštuonias minutes – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 120 °C ir ne trumpiau kaip tris minutes – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 130 °C.

3. Gali būti perdirbama paketiniu būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

4. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti verdami taip, kad iškart būtų laikomasi ir trukmės, ir temperatūros reikalavimų.

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 20 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 20 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti kasdien tikrinamas, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 20 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai kaitinami, kol sutirštės, tada suslegiami, kad iš baltyminės medžiagos būtų pašalinti riebalai ir vanduo. Tuomet baltyminė medžiaga ne trumpiau kaip 120 minučių nepertraukiamai kaitinama jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 80 °C ir ne trumpiau kaip 60 minučių – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 100 °C.

3. Gali būti perdirbama paketiniu būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

4. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti verdami taip, kad iškart būtų laikomasi ir trukmės, ir temperatūros reikalavimų.

1. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti susmulkinami bent iki:

Paskiau jie turi būti sumaišomi su skruzdžių rūgštimi, kad pH sumažėtų iki 4,0 ir liktų toks ar mažesnis. Mišinys turi būti saugomas bent 24 valandas iki paskesnio apdorojimo.

2. Po susmulkinimo mišinį reikia kaitinti:

Kai naudojama nepertraukiamo šiluminio srauto sistema, produkto perpumpavimas į šilumokaitį turi būti kontroliuojamas mechaniniu būdu valdomomis priemonėmis, ribojančiomis jo slinkimą taip, kad terminio apdorojimo operacija truktų pakankamą laiką ir produktas būtų apdorotas pakankamoje temperatūroje.

1. Bet koks kompetentingos institucijos patvirtintas metodas, institucijai įrodžius, kad jį taikant vieną mėnesį imti galutinio produkto mėginiai atitiko tokius mikrobiologinius standartus:

2. Informacija apie svarbiausius kontrolinius rodiklius, rodančius, kad perdirbimo įmonė atitinka mikrobiologinius standartus, turi būti registruojama ir saugoma, kad savininkas, valdytojas arba jų atstovas ir kompetentinga institucija galėtų stebėti jos darbą. Turi būti registruojama ir stebima informacija apie gabalų dydį, kritinę temperatūrą ir, atitinkamai, absoliučią trukmę, slėgio profilį, žaliavos tiekimo ir riebalų perdirbimo spartą.

3. Ši informacija turi būti pateikta Komisijai jos prašymu.

1. Kompetentinga institucija turi prižiūrėti perdirbimo įmones, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Ji visų pirma turi:

2. Tam, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal 1 dalį, kompetentinga institucija turi visuomet galėti laisvai patekti į visas perdirbimo įmonės dalis ir gauti apskaitos, prekybos dokumentus ir sveikatos sertifikatus.

A. Patalpos

B. Perdirbimo standartai

C. Perdirbti produktai

▼M15

▼B

▼M10

▼B

A. Patalpos

▼M7

▼B

B. Higienos reikalavimai

▼M7

▼B

C. Perdirbimo standartai

▼M7

▼M7

▼M1

▼B

D. Irimo likučiai ir kompostas

▼M7

▼B

1. transesterifikacija arba hidrolizė, trunkančios 20 minučių ne mažesnėje kaip 200 °C temperatūroje, veikiant atitinkamu reikiamo dydžio slėgiu (glicerinas, riebiosios rūgštys ir esteriai); arba

2. muilinimas, naudojant 12 M NaOH (glicerinas ir muilas):

▼M15

A. Patalpos

B. Žaliava

▼M1

▼B

C. Perdirbimo standartai

D. Perdirbti produktai

▼M1

▼B

A. Patalpos

▼M1

▼B

B. Saugojimas

C. Importavimas

A. Žaliava

B. Perdirbimo standartai

C. Importavimas

A. Perdirbimo standartai

▼M1

▼B

B. Lydytų taukų importavimas

C. Žuvų taukų importavimas

D. Higienos reikalavimai

1. Pienas turi būti apdorojamas vienu iš šių būdų:

2. Pieno produktai turi būti apdoroti bent vienu iš 1 dalyje nurodytų būdų arba pagaminti iš pieno, apdoroto, kaip nurodyta 1 dalyje.

3. Išrūgos, skirtos šerti snukio ir nagų ligai imlių rūšių gyvūnams ir pagamintos iš 1 dalyje aprašytais būdais apdoroto pieno, turi būti surinktos praėjus ne mažiau kaip 16 valandų po pieno sutirštėjimo ir prieš vežant į gyvulių ūkius jų pH vertė turi būti mažesnė kaip 6,0.

4. Be 1, 2 ir 3 dalyje nurodytų reikalavimų, pienas ir jo produktai turi atitikti ir tokius reikalavimus:

5. Žalias pienas ir priešpienis turi būti gaminami tokiomis sąlygomis, kurios suteikia pakankamas garantijas dėl gyvūnų sveikatos. Tokias sąlygas gali nustatyti Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

1. Valstybės narės leidžia importuoti pieną ir pieno produktus, atitinkančius šias sąlygas:

2. Nukrypdamos nuo 1.4 punkto valstybės narės leidžia importuoti pieną ir pieno produktus iš trečiųjų šalių, nurodytų Komisijos sprendimo 2004/438/EB ( 33 ) I priedo A skiltyje, jeigu pienas ir pieno produktai buvo apdoroti HTST būdu ir pagaminti

3. Kai nustatomas egzotiškos ligos įvežimo ar bet koks kitas pavojus gyvūnų sveikatai, Komisija gali nustatyti papildomus gyvūnų sveikatos apsaugos reikalavimus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 33 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

A. Želatinos perdirbimo standartai

B. Hidrolizuotų baltymų perdirbimo standartai

▼M1

▼B

C. Importavimas

▼M1

1. Kolagenas turi būti gaminamas taikant procesą, užtikrinantį, kad neapdorota 3 kategorijos medžiaga bus apdorota plaunant, rūgštimi ar šarmu sureguliuojant pH, po to kartą ar kelis kartus praskalaujant, filtruojant ir išspaudžiant. Apdorojus kolageną tokiu būdu, jis gali būti džiovinamas.

2. Draudžiama naudoti konservantus, išskyrus tuos, kuriuos leidžiama naudoti pagal Bendrijos teisės aktus.

3. Kolagenas turi būti įvyniotas, supakuotas, laikomas ir vežamas tinkamomis higienos sąlygomis. Visų pirma:

4. Valstybės narės turi leisti importuoti kolageną, jeigu jis:

1. Kiaušinių produktai:

2. Valstybės narės turi leisti importuoti kiaušinių produktus, jeigu jie:

1) jos turi turėti tinkamus visiškai saugaus atvežamos medžiagos saugojimo ir tvarkymo pajėgumus ir

2) jos turi turėti tinkamus nepanaudotų gyvūninės kilmės šalutinių produktų, likusių po produktų gamybos laikantis šio reglamento nuostatų, šalinimo pajėgumus arba tos medžiagos laikantis šio reglamento nuostatų turi būti išvežtos į perdirbimo įmonę arba deginimo atskirai ar kartu su kitomis medžiagomis įmonę.

1. Naminių gyvūnėlių ėdalą ir šunų kramtalus leidžiama gaminti tik iš 6 straipsnio 1 dalies a–j punktuose nurodytų gyvūninės kilmės šalutinių produktų. Tačiau naminių gyvūnėlių ėdalo žaliavą galima gaminti tik iš 6 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytų gyvūninės kilmės šalutinių produktų.

2. Konservuotas naminių gyvūnėlių ėdalas turi būti termiškai apdorotas taip, kad Fc vertė būtų ne mažesnė kaip 3.

3. Perdirbtas naminių gyvūnėlių ėdalas (išskyrus konservuotą) turi būti:

Po terminio apdorojimo turi būti imamasi visų priemonių užtikrinti, kad toks perdirbtas produktas nebūtų užterštas.

Perdirbtas naminių gyvūnėlių ėdalas turi būti supakuotas į naują pakuotę.

4. Šunų kramtalai perdirbant turi būti pakankamai apdorojami, kad būtų sunaikinti patogeniniai organizmai (įskaitant salmoneles). Atlikus apdorojimą turi būti imtasi visų atsargumo priemonių, kad tokie šunų kramtalai nebūtų užteršti. Šunų kramtalai turi būti supakuoti į naują pakuotę.

5. Naminių gyvūnėlių ėdalo žaliava turi būti supakuota į naują visiškai sandarią pakuotę. Turi būti imtasi veiksmingų priemonių, kad viso perdirbimo proceso metu ir iki pat pardavimo produktas negalėtų būti užterštas. Ant pakuotės matomai ir įskaitomai turi būti užrašyta „skirta tik naminiams gyvūnėliams šerti“.

6. Gaminant ir (arba) saugant (iki išvežimo) turi būti imami atsitiktiniai mėginiai ir tikrinama, ar jie atitinka tokius standartus:

Salmonella: nebuvimas 25 g kiekio: n = 5, c = 0, m = 0, M = 0;

Enterobacteriaceae: 1 g kiekio: n = 5, c = 2, m = 10, M = 300,

7. Valstybės narės turi leisti importuoti naminių gyvūnėlių ėdalą ir šunų kramtalus, jei jie:

2. Neperdirbtu naminių paukščių mėšlu prekiauti leidžiama įvykdžius tokius reikalavimus:

3. Neperdirbtas prekybai skirtas arklinių mėšlas neturi būti gautas iš ūkio, kuriam taikomi gyvūnų sveikatos apribojimai, susiję su įnosėmis, pūsleliniu stomatitu, juodlige arba pasiutlige pagal Direktyvos 90/426/EEB 4 straipsnio 5 dalį.

4. Draudžiama importuoti neperdirbtą mėšlą.

5. Perdirbtą mėšlą ir jo produktus leidžiama pateikti į rinką, jei jie atitinka a–e punktuose nurodytus reikalavimus:

6. Valstybės narės turi leisti importuoti perdirbtą mėšlą ir jo produktus, jei jie:

▼M9

▼B

7. pateikimui į rinką netaikoma jokių gyvūnų sveikatos reikalavimų.

1. Kraujo importui taikomi XI skyriuje nustatyti reikalavimai.

2. Valstybės narės privalo leisti importuoti kraujo produktus techniniams produktams gaminti, įskaitant medžiagas iš gyvūnų, kuriems buvo naudojamos Direktyvoje 96/22/EB draudžiamos medžiagos, jei jie:

3. Kraujas, iš kurio gaminami techninių produktų gamybai naudojami kraujo produktai, turi būti surinktas:

4. Techninių produktų gamybai skirti kraujo produktai, kurie pagaminti iš taxa Artiodactyla, Perissodactyla ir Proboscidea, įskaitant mišrūnus, priklausančių gyvūnų, turi atitikti a arba b punkte nustatytas sąlygas:

5. Techninių produktų gamybai skirti kraujo produktai, pagaminti iš naminių paukščių ir kitų rūšių paukščių, turi atitikti a arba b punkte nustatytas sąlygas:

1. Kraują galima pateikti rinkai su sąlyga, kad:

2. Kraujo produktus galima pateikti rinkai su sąlyga, kad:

3. Arklinių kraujas ir kraujo produktai privalo būti supakuoti į sandarius paketus, kurie:

1. Kraujas turi atitikti A skirsnio 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus ir turi būti surenkamas prižiūrint veterinarijos gydytojui:

2. Kraujo produktai turi atitikti A skirsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Be to, A skirsnio 2 dalies b punkto i papunktyje minėti kraujo produktai turėjo būti pagaminti iš kraujo, surinkto iš arklinių, kurie prieš surenkant kraują ne mažiau kaip tris mėnesius arba, jei yra jaunesni kaip trijų mėnesių, nuo atsivedimo dienos buvo laikomi ūkiuose, kuriems paskirta veterinarinė priežiūra ir kurie yra trečiosiose surinkimo šalyse, kuriose tuo laikotarpiu ir kraujo surinkimo laikotarpiu nebuvo nustatyta šių ligų atvejų:

3. Kraujo produktai turi būti gauti iš trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtintų ir Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 18 straipsnio specialius reikalavimus atitinkančių techninių įmonių.

4. Kraujo produktai turi būti gauti iš trečiosios šalies, įtrauktos į sąrašus, minimus šiose XI priedo dalyse:

5. Kraujas ir kraujo produktai pakuojami ir ženklinami etiketėmis remiantis A skirsnio 3 dalies a punktu ir prie jų pridedamas oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo tinkamai užpildytas ir pasirašytas sveikatos sertifikatas, atitinkantis X priedo 4 A skyriuje nustatytą pavyzdį.

1. Šio skyriaus nuostatos netaikomos:

▼M9

▼B

2. Šio poskyrio 1 dalyje apibrėžtoje taikymo srityje šio skyriaus nuostatos galioja šviežiems, atšaldytiems ir apdorotiems kailiams ir odoms. Šiame skyriuje „apdoroti kailiai ir odos“ reiškia kailius ir odas, kurie yra:

▼M15

▼B

3. Prekybai šviežiais ir atšaldytais kailiais ir odomis taikomi tokie patys reikalavimai, kokie taikomi šviežiai mėsai pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą ( 37 ).

4. Prekyba apdorotais kailiais ir odomis leidžiama tuomet, kai prie kiekvienos siuntos pridedamas II priede nurodytas prekybos dokumentas, patvirtinantis, kad:

5. Valstybės narės turi leisti importuoti šviežius arba atšaldytus kailius ir odas, jei jie:

▼M9

▼B

6. Valstybės narės turi leisti importuoti apdorotus kailius ir odas, jei jie:

▼M9

▼B

7. Švieži, atšaldyti ar apdoroti kanopinių gyvūnų kailiai ir odos turi būti importuojami eksportuojančios trečiosios šalies kompetentingos institucijos užplombuotuose konteineriuose, kelių transporto priemonėse, geležinkelio vagonuose ar paketuose.

1. Nepažeidžiant 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentu (EB) 338/97 dėl laukinių gyvūnų ir augalų rūšių apsaugos, reglamentuojant jų prekybą ( 38 ), patvirtintų priemonių, tokiems medžioklės trofėjams:

netaikoma draudimų ir apribojimų dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių.

2. Nepažeidžiant Reglamentu (EB) Nr. 338/97 patvirtintų priemonių, kanopinių ir paukščių medžioklės trofėjams, iš kurių nėra padarytos šio skyriaus 1 dalies a punkte nurodytos iškamšos, taikomi toliau nurodyti reikalavimai. Jie:

3. Kai medžioklės trofėjai yra vien tik kaulai, ragai, kanopos, nagai, ragų šakos ar dantys, trofėjus privalu:

4. Kai medžioklės trofėjai yra vien tik kailiai ir odos, trofėjai turi:

5. Valstybės narės turi leisti importuoti iš trečiųjų šalių paukščių ir kanopinių gyvūnų medžioklės trofėjus, kurie yra vien tik kaulai, ragai, kanopos, nagai, ragų šakos ar dantys, jei jie:

▼M2

▼B

6. Valstybės narės, laikydamosi šio skyriaus 7 dalies reikalavimų, turi leisti importuoti paukščių ir kanopinių gyvūnų medžioklės trofėjus, kurie yra visai neapdorotos ištisos anatominės dalys, iš trečiųjų šalių:

▼M2

▼B

7. Valstybės narės turi leisti importuoti 6 dalyje nurodytus medžioklės trofėjus, jei jie:

2. Šio skyriaus 1 dalies nuostatos netaikomos dekoratyviosioms plunksnoms arba plunksnoms:

3. Valstybės narės turi leisti importuoti iš trečiųjų šalių arba, suskirsčius į regionus pagal Bendrijos teisės aktus, jų regionų kiaulių šerius, jei jie:

▼M2

▼B

4. Valstybės narės privalo leisti importuoti neperdirbtą vilną ir plaukus, jei jie:

5. Draudžiama importuoti neperdirbtas plunksnas ir plunksnų dalis.

Valstybės narės privalo leisti importuoti perdirbtas plunksnas ir plunksnų dalis, jei:

1. Vien tik bitininkystei skirti bitininkystės šalutiniai produktai turi:

2. Kadangi aviliuose gyvenančio vabalo Tropilaelaps spp. Bendrijoje nėra aptikta, turi būti nustatytos toliau nurodytos papildomos apsaugos priemonės dėl bitininkystės produktų importo.

3. Valstybės narės privalo leisti importuoti bitininkystės šalutinius produktus, išskyrus bičių vašką, medaus korių pavidalu, skirtu naudoti bitininkystės reikmėms, jei jie:

4. Valstybės narės privalo leisti importuoti bičių vašką techninėms reikmėms, išskyrus bičių vašką medaus korių pavidalu, jei jis:

5. Draudžiama importuoti bičių vašką medaus korių pavidalu.

1. Valstybės narės turi leisti importuoti kaulus ir jų produktus (išskyrus kaulų miltus), ragus ir jų produktus (išskyrus ragų miltus) ir kanopas bei jų produktus (išskyrus kanopų miltus) techniniams produktams gaminti, jei:

▼M2

▼B

2. Prie kiekvienos siuntos turi būti pridėti:

▼M2

▼B

3. Įvežama į Bendrijos teritoriją medžiaga turi būti sudėta į sandarius konteinerius arba transporto priemones ar gabenama laivais nesupakuota. Vežant konteineriais, ant jų ir visais atvejais – visuose pridėtuose dokumentuose turi būti užrašytas techninės įmonės pavadinimas.

4. Atlikus Direktyvoje 97/78/EB numatytą patikrinimą pasienio kontrolės poste ir laikantis jos 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, medžiaga turi būti vežama tiesiai į techninę įmonę.

5. Gaminant turi būti registruojamas medžiagos kiekis ir rūšis, kad galima būtų patikrinti, ar medžiaga iš tikrųjų buvo sunaudota pagal paskirtį.

1. Yra iš XI priedo VI dalyje ir atitinkamai VII A ir B dalyse pateiktuose sąrašuose išvardytų trečiųjų šalių.

2. Susideda tik iš 6 straipsnio 1 dalies a–j punktuose nurodytų gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir (arba), jei yra skirti naminių gyvūnėlių ėdalui – yra gyvūnų, apdorotų kaip nurodyta 28 straipsnio antrojoje pastraipoje.

tačiau gyvūninės kilmės šalutinius produktus, naudojamus ūkiuose auginamų kailinių gyvūnų pašarui arba naminių gyvūnėlių ėdalo žaliavai turi sudaryti tik 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai;

3. Kilmės įmonėje buvo stipriai sušaldyti arba visais būdais pagal Bendrijos teisės aktus buvo apsaugoti, kad nesugestų laikotarpiu nuo jų išsiuntimo iki pristatymo į paskirties vietą.

4. Visais būdais buvo apsaugoti, kad neužsiterštų ligų sukėlėjais.

5. Yra supakuoti į naują visiškai sandarią pakuotę.

6. pridedamas sertifikatas, atitinkantis vieną iš pavyzdžių, pateiktų X priedo 3 skyriaus D dalyje, 3 skyriaus F dalyje arba 8 skyriuje.

7. Atlikus Direktyvoje 97/78/EB numatytus patikrinimus pasienio kontrolės postuose ir laikantis jos 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, vežami:

8.1. Žaliavos naminių gyvūnėlių ėdalui gaminti, gautos iš gyvūnų, apdorotų tam tikromis medžiagomis, kurias draudžiama naudoti pagal Direktyvą 96/22/EB kaip nurodyta šio reglamento 28 straipsnio antrojoje pastraipoje:

8.2. Jei siunta sudaryta iš žaliavos, apdorotos 8.1 dalyje nurodytais būdais, ir iš neapdorotos žaliavos, visa siuntoje esanti žaliava turi būti paženklinta taip, kaip nustatyta 8.1 dalies a ir b punktuose.

8.3. 8.1 dalies a ir b punktuose bei 8.2 dalyje nurodytas ženklinimas turi būti matomas laikotarpiu nuo išsiuntimo iki pristatymo į naminių gyvūnėlių ėdalo paskirties įmonę.

1. Lydyti riebalai iš 2 kategorijos žaliavos oleochemijos tikslais turi būti gaminami V priedo III skyriuje minimais 1–5 būdais.

2. Atrajotojų lydyti riebalai turi būti išvalomi, kad didžiausias likusių netirpių visų priemaišų kiekis neviršytų 0,15 % masės.

3. Valstybės narės turi leisti importuoti lydytus riebalus, gautus iš 2 kategorijos medžiagų, skirtus perdirbti būdais, kurie atitinka bent vieno iš VI priedo III skyriuje aprašytų procesų standartus, jei:

4. Lydyti riebalai iš jų kilmės šalies sausuma ar jūra vežami tiesiai į Bendrijos pasienio kontrolės postą.

5. Atlikus Direktyvoje 97/78/EB numatytus patikrinimus ir laikantis jos 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų lydyti riebalai vežami tiesiai į 2 kategorijos medžiagų oleochemijos įmonę, kur bus perdirbti į riebalų produktus;

6. 3 dalyje minimame sveikumo sertifikate turi būti nurodoma, kad:

7. 3 dalyje minimas sveikumo sertifikatas turi būti pateiktas pirmosios prekių įvežimo į Bendriją vietos pasienio kontrolės posto kompetentingai institucijai ir vėliau jo kopija turi lydėti siuntą iki paskirties įmonės.

8. Atlikus Direktyvoje 97/78/EB numatytus patikrinimus ir laikantis jos 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, lydyti riebalai vežami tiesiai į paskirties įmonę.

1. Jeigu lydyti riebalai, gauti iš 2 kategorijos medžiagos, naudojami riebalų produktams gaminti, taikomas būdas, kuris atitinka bent vieno iš VI priedo III skyriuje aprašytų procesų standartus.

2. Valstybės narės leidžia importuoti riebalų produktus tik tuo atveju, jei kiekvieną siuntą lydi X priedo 14 A arba 14 B skyriuose pateikto pavyzdžio sveikumo sertifikatas.

3. 2 dalyje minimame sveikumo sertifikate turi būti nurodyta:

4. 2 dalyje minimas sveikumo sertifikatas turi būti pateiktas pirmosios prekių įvežimo į Bendriją vietos pasienio kontrolės posto kompetentingai institucijai ir vėliau jo kopija turi lydėti siuntą iki paskirties įmonės.

5. Atlikus Direktyvoje 97/78/EB numatytus patikrinimus ir laikantis jos 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, riebalų produktai vežami tiesiai į paskirties įmonę.

1. Skystų arba dehidratuotų gyvūninės kilmės perdirbtų produktų, naudojamų sustiprinti naminių gyvūnėlių ėdalo maloniąsias savybes, gamybai gali būti naudojami tik 6 straipsnio 1 dalies a–j punktuose minimi gyvūninės kilmės šalutiniai produktai.

2. Kvapieji priedai turi būti apdoroti tokiu metodu ir taikant tokius parametrus, kurie užtikrintų, kad produktas atitinka VIII priedo II skyriaus 6 dalyje nustatytus mikrobiologinius standartus. Po apdorojimo turi būti imamasi visų priemonių užtikrinti, kad produktas nebus užterštas.

3. Galutinis produktas turi būti:

4. Valstybės narės turi leisti importuoti kvapiuosius priedus, jeigu jie:

1. Jie turi būti gauti iš gyvūnų, kurie:

2. Jie turėjo būti termiškai apdoroti vieną valandą ne žemesnėje kaip 80 °C temperatūroje.

3. Ragai turėjo būti pašalinti neatveriant kaukolės ertmės.

4. Turėjo būti imtasi visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kryžminio užsikrėtimo visais apdorojimo, laikymo ir transportavimo etapais.

5. Jie turi būti supakuoti į naujas pakuotes ar talpyklas, arba transportuojami transporto priemonėse ar piltinių produktų talpyklose, kurios prieš pakraunant buvo išdezinfekuotos kompetentingos institucijos patvirtinta priemone.

6. Ant jų pakuočių ar talpyklų turi būti:

1. atvežti iš XI priedo XVIII dalyje minimame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

2. pagaminti laikantis šio skyriaus A punkto reikalavimų;

3. pateikiami kartu su oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo tinkamai užpildytu ir pasirašytu sveikatos sertifikatu, atitinkančiu X priedo 18 skyriuje nustatytą pavyzdį;

4. atlikus Direktyvoje 97/78/EB numatytą veterinarinį patikrinimą įvežimo į Sąjungą vietos pasienio kontrolės poste ir laikantis šios direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, atvežti tiesiai į patvirtintą techninę įmonę arba saugojimo įmonę.

a) Veterinarijos sertifikatus sudaro eksportuojanti šalis, remdamasi X priede pateiktais pavyzdžiais pagal atitinkamiems gyvūninės kilmės šalutiniams produktams skirto pavyzdžio schemą. Pagal pavyzdyje nurodytą numeraciją sertifikate pateikiami iš bet kurios trečiosios šalies reikalaujami patvirtinimai ir atitinkamai iš tų eksportuojančių trečiųjų šalių ar jų dalių reikalaujamos papildomos garantijos.

b) Kiekvieno sertifikato originalą sudaro vienas lapas su tekstu ant abiejų pusių, arba, kai yra daugiau teksto, visi puslapiai sudaro bendrą nedalijamą visumą.

c) Jis parengiamas bent viena iš oficialių tos ES valstybės narės, kurioje atliekama pasienio kontrolė, ir tos, kuri yra paskirties valstybė narė, kalbų. Tačiau tos valstybės narės gali vartoti ir kitas kalbas, prireikus pridedant oficialų vertimą.

d) Kai siuntos prekių identifikavimui prie sertifikato pridedami papildomi puslapiai, jie laikomi sertifikato originalo dalimi, jei oficialus patvirtinantis veterinaras kiekviename puslapyje pasirašo ir uždeda savo antspaudą.

e) Jei sertifikatą drauge su d punkte nurodytais papildomais puslapiais sudaro daugiau nei vienas puslapis, kiekvienas jų yra sunumeruojamas apačioje nurodant puslapio numerį ir bendrą puslapių skaičių, ir kiekvieno jų viršuje nurodomas kompetentingos institucijos suteiktas sertifikato kodas.

f) Sertifikato originalą privalo užpildyti ir pasirašyti valstybinis veterinarijos gydytojas. Taip darydamos šalies eksportuotojos kompetentingos institucijos užtikrina, kad paisoma sertifikavimo principų, lygiaverčių nustatytiesiems Tarybos direktyvoje 96/93/EB.

g) Parašo spalva turi skirtis nuo spausdinto teksto spalvos. Ta pati taisyklė galioja ir antspaudui, išskyrus reljefinius arba vandenženklius antspaudus.

h) Sertifikato originalas turi būti pridėtas prie siuntos per patikrinimą ES pasienio poste.

i) Jei sveikatos sertifikatai naudojami tranzitu vežamoms siuntoms, būtina užpildyti atitinkamo sveikatos sertifikato langelį Nr. I.5 (Gavėjas) su pasienio kontrolės posto pavadinimu ir adresu, per kurį siuntą ketinama išvežti iš Europos bendrijos.

A. Kraujo produktai:

B. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, skirti farmacinėms reikmėms:

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje arba Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys:

C. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, skirti techninėms reikmėms, išskyrus naudojimą farmacijoje: trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, iš kurių leidžiama importuoti atitinkamų rūšių gyvūnų šios kategorijos šviežią mėsą, taip pat išvardytos Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje arba Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priedo 1 dalyje.

A. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, gauti iš arklinių ir galvijų, avių, ožkų, kiaulių, įskaitant naminius ir laukinius gyvūnus:

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių leidžiama importuoti šių rūšių gyvūnų šviežią mėsą, skirtą vartoti žmonėms.

B. Žaliava, gauta iš naminių paukščių, įskaitant Ratitae paukščius ir laukinius medžiojamuosius paukščius:

Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti šviežią paukštieną.

C. Žaliava, gauta iš žuvų:

Sprendimo 2006/766/EB II priede išvardytos trečiosios šalys.

D. Žaliava, gauta iš kitų laukinių sausumos žinduolių ir kiškinių (Leporidae).

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje arba Reglamento (EB) Nr. 119/2009 I priede 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti tų pačių rūšių gyvūnų šviežią mėsą.

A. Neapdoroti kiaulių šeriai: trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, kurios 12 mėnesių prieš importavimą nebuvo nustatyta afrikinio kiaulių maro atvejų.

B. Apdoroti kiaulių šeriai: trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje, kuriose 12 mėnesių prieš importavimą galėjo būti nustatyta afrikinio kiaulių maro atvejų.

a) Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje;

b) Komisijos sprendimo 2004/211/EB ( 45 ) I priede, arba

c) Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje.

— (JP) Japonija,

— (EC) Ekvadoras ( 46 ),

— (LK) Šri Lanka ( 47 ),

— (TW) Taivanas ( 48 ).

— (KR) Pietų Korėja ( 49 ),

— (MY) Malaizija (49) ,

— (PK) Pakistanas (49) ,

— (TW) Taivanas (49) .

A. Neapdorotas kraujas ir kraujo produktai: Sprendimo 2004/211/EB I priede išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių leidžiama importuoti arklinių šeimos gyvūnus veisimui ir gamybai.

B. Apdoroti kraujo produktai: Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti šviežią naminių arklinių mėsą.

A. Švieži arba atšaldyti kanopinių kailiai ir odos: Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti tų pačių rūšių gyvūnų šviežią mėsą.

B. Apdoroti kanopinių kailiai ir odos: Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys.

C. Apdoroti atrajotojų kailiai ir odos, skirti siųsti į Sąjungą, kurie prieš juos importuojant buvo laikyti atskirai 21 dieną arba kurie bus 21 dieną be pertraukos vežami: bet kuri trečioji šalis.

A. Medžiojamųjų paukščių ir kanopinių apdoroti trofėjai, kuriuos sudaro tik jų kaulai, ragai, kanopos, nagai, elnių ragai, dantys, kailiai arba odos: bet kuri trečioji šalis.

B. Medžiojamųjų paukščių trofėjai, kuriuos sudaro jų sveikos neapdorotos dalys: Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje išvardytos trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti šviežią paukštieną, ir šios šalys:

C. Medžiojamųjų kanopinių trofėjai, kuriuos sudaro jų sveikos neapdorotos dalys: trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalies atitinkamose skiltyse, skirtose šviežiai kanopinių mėsai, įskaitant visus apribojimus, nustatytus skiltyje, skirtoje pastaboms apie šviežią mėsą.