Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB

Šia direktyva nustatomos pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį, Direktyvos 2002/83/EB ( 1 ) 4 straipsnį, Direktyvos 2004/39/EB ( 2 ) 5 straipsnį, Direktyvos 2005/68/EB ( 3 ) 3 straipsnį, Direktyvos 2006/48/EB ( 4 ) 6 straipsnį, Direktyvos 2009/65/EB ( 5 ) 5 straipsnį, Direktyvos 2009/138/EB ( 6 ) 14 straipsnį arba Direktyvos 2011/61/ES ( 7 ) 6–11 straipsnius leidimą gavusių kontroliuojamų finansų konglomeratui priklausančių įmonių papildomos priežiūros taisyklės.

Šia direktyva taip pat iš dalies pakeičiamos sektorių taisyklės, taikomos įmonėms, kurių veikla reglamentuojama minėtosiomis direktyvomis.

1. kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje;

2. draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje;

3. investicinė firma – investicinė firma, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo ( 8 ) 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas įmones, arba įmonė, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriai pagal Direktyvą 2004/39/EB reikėtų įsigyti leidimą, jeigu jos registruota buveinė būtų Sąjungoje;

4. kontroliuojama įmonė – kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, investicinė firma, turto valdymo bendrovė arba alternatyvaus investavimo fondų valdytojas;

5. turto valdymo bendrovė – valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, taip pat įmonė, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriai pagal tą direktyvą reikėtų įsigyti leidimą, jeigu jos registruota buveinė būtų Sąjungoje;

5a. alternatyvaus investavimo fondų valdytojas – alternatyvaus investavimo fondų valdytojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b, l ir ab punktuose, arba įmonė, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriai pagal šią direktyvą reikėtų įsigyti leidimą, jeigu jos registruota buveinė būtų Sąjungoje;

6. perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4, 5 ar 6 dalyje, arba specialiosios paskirties įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 26 dalyje;

7. sektoriaus taisyklės – su kontroliuojamų įmonių rizikos ribojimo principais grindžiama priežiūra susiję Sąjungos teisės aktai, visų pirma direktyvos 2004/39/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/138/EB;

8. finansų sektorius – sektorius, kurį sudaro viena toliau nurodyta įmonė arba kelios tokios įmonės:

a) kredito įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas banko paslaugas teikianti įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1, 5 ar 21 dalyse (toliau bendrai – bankų sektorius);

b) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1, 2, 4 ar 5 dalyse arba 212 straipsnio 1 dalies f punkte (toliau bendrai – draudimo sektorius);

c) investicinė firma, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies b punkte (toliau bendrai – investicinių paslaugų sektorius);

9. patronuojanti įmonė – 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės ( 9 ) 1 straipsnyje apibrėžta patronuojanti įmonė arba bet kuri įmonė, kuri, kompetentingų institucijų nuomone, turi didelę įtaką kitai įmonei;

10. dukterinė įmonė – dukterinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba bet kuri kita įmonė, kuriai, kompetentingų institucijų nuomone, patronuojanti įmonė turi didelę įtaką, arba visos tokių dukterinių įmonių dukterinės įmonės;

11. dalyvavimas kapitale – 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės ( 10 ) 17 straipsnio pirmame sakinyje apibrėžtas dalyvavimas valdant kapitalą arba 20 % arba didesnės kitos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalies tiesioginė arba netiesioginė nuosavybės teisė;

12. grupė – įmonių grupė, kurią sudaro patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė arba jos dukterinės įmonės turi kapitalo dalį, taip pat įmonės, tarpusavyje susijusios Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, ir visi jų pogrupiai;

12a. kontrolė – patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės santykiai, kaip nustatyta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba panašūs fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai;

13. glaudūs ryšiai – aplinkybės, kai du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų sieja kontrolė arba dalyvavimas kapitale, arba situacija, kai du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų sieja nuolatiniai kontrolės santykiai su tuo pačiu asmeniu;

14. finansų konglomeratas – grupė arba pogrupis, kai grupei arba pogrupiui vadovauja kontroliuojama įmonė arba kai bent viena iš tos grupės ar pogrupio dukterinių įmonių yra kontroliuojama įmonė, ir kuri (kuris) atitinka šias sąlygas:

i) tai yra finansų sektoriaus įmonės patronuojanti įmonė, įmonė, turinti kapitalo dalį finansų sektoriaus įmonėje, arba įmonė, kurią su finansų sektoriaus įmone sieja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti santykiai;

ii) bent viena grupės ar pogrupio įmonė veikia draudimo sektoriuje ir bent viena įmonė veikia bankų arba investicinių paslaugų sektoriuje; ir

iii) grupės ar pogrupio įmonės draudimo, taip pat bankų ir investicinių paslaugų sektoriuose vykdo didelės apimties konsoliduotą ir (arba) bendrą veiklą, kaip apibrėžta šios direktyvos 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje;

i) pagrindinė grupės ar pogrupio veikla vykdoma finansų sektoriuje, kaip apibrėžta šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje;

ii) bent viena grupės ar pogrupio įmonė veikia draudimo sektoriuje ir bent viena įmonė veikia bankų arba investicinių paslaugų sektoriuje; ir

15. mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė – patronuojanti įmonė (išskyrus kontroliuojamą įmonę), kuri kartu su savo dukterinėmis įmonėmis, iš kurių bent viena yra Sąjungoje registruotą buveinę turinti reguliuojama įmonė, ir kitomis įmonėmis sudaro finansų konglomeratą;

16. kompetentingos institucijos – valstybių narių nacionalinės institucijos, įstatymu arba reglamentu įgaliotos individualiai arba grupės lygiu vykdyti kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, investicinių firmų, turto valdymo bendrovių arba alternatyvaus investavimo fondų valdytojų priežiūrą;

a) valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už visų finansų konglomeratą sudarančių kontroliuojamų sektoriaus įmonių, ypač sektoriaus patronuojančių įmonių, priežiūrą grupės lygiu;

b) pagal 10 straipsnį paskirtas koordinatorius, jei tai ne a punkte minimos institucijos;

c) kai taikoma, kitos susijusios kompetentingos institucijos, jei taip nusprendžia a ir b punktuose nurodytos institucijos;

18. grupės vidaus sandoriai – visos operacijos, kuriose kontroliuojamos finansų konglomerato įmonės, vykdydamos sutartinę ar nesutartinę mokamą ar nemokamą prievolę, tiesiogiai arba netiesiogiai pasikliauja kitomis tos pačios grupės įmonėmis ar bet kuriuo fiziniu arba juridiniu asmeniu, kurį su minėtosios grupės įmonėmis sieja glaudūs ryšiai;

19. rizikos koncentracija – visų rūšių rizika, dėl kurios galimi tokie nuostoliai, kad kiltų grėsmė visų finansų konglomerato kontroliuojamų įmonių mokumui ar finansinei būklei apskritai; tokią riziką gali sukelti sandorio šalių (kredito), investicijų, draudimo, rinkos rizika, kitų rūšių rizika arba čia išvardytų rūšių rizikos derinys ar sąveika.

Prieš įsigaliojant pagal 21a straipsnio 1 dalies b punktą priimtiems techniniams reguliavimo standartams, rengiant 17 dalies c punkte nurodytą nuomonę ypač atsižvelgiama į kitose valstybėse narėse veikiančių finansų konglomeratui priklausančių kontroliuojamų įmonių rinkos dalį, ypač jei ji yra didesnė nei 5 %, ir bet kurios kitoje valstybėje narėje įsisteigusios kontroliuojamos įmonės vaidmenį finansų konglomerate.

1. Nustatant, ar pagrindinę veiklą grupė vykdo finansų sektoriuje, kaip nurodyta 2 straipsnio 14 dalies b punkto i papunktyje, grupės kontroliuojamų ir nekontroliuojamų finansų sektoriaus įmonių balanso bendros sumos santykis su visos grupės balanso bendra suma turėtų būti didesnis negu 40 %.

2. Nustatant, ar skirtinguose finansų sektoriuose vykdoma tokia svarbi veikla kokia ji apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 14 dalies a punkto iii papunktyje arba 14 dalies b punkto iii papunktyje, kiekvieno finansų sektoriaus balanso bendros sumos santykio su finansinio sektoriaus įmonių grupėje balanso bendra suma vidurkis ir to paties finansų sektoriaus mokumo reikalavimų santykis su bendrais grupės finansinio sektoriaus įmonių mokumo reikalavimais turėtų būti didesnis nei 10 %.

Šioje direktyvoje mažiausias finansų konglomerato finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis yra mažiausias, o finansų sektorius, kurio vidurkis yra didžiausias, yra laikomas pagrindiniu finansų konglomerato finansų sektoriumi. Skaičiuojant minėtąjį vidurkį ir nustatant mažiausius ir pagrindinius finansų sektorius, bankų ir investicinių paslaugų sektoriai sujungiami.

Turto valdymo bendrovės priskiriamos tam sektoriui, kuriam jos priklauso grupėje; jei grupėje jos nepriklauso kuriam nors vienam sektoriui, jos priskiriamos mažiausiam finansų sektoriui.

Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai priskiriami tam sektoriui, kuriam jie priklauso grupėje. Jei grupėje jie nepriklauso kuriam nors vienam sektoriui, jie priskiriami mažiausiam finansų sektoriui.

3. Tarpsektorinė veikla taip pat laikoma reikšminga, kaip apibrėžta 2 straipsnio 14 dalies a punkto iii papunktyje arba 14 dalies b punkto iii papunktyje, jei grupės mažiausio finansų sektoriaus balanso bendra suma yra didesnė nei 6 mlrd. EUR.

Jei grupė yra mažesnė nei nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, atitinkamos kompetentingos institucijos bendru susitarimu gali nuspręsti grupės nelaikyti finansų konglomeratu. Be to, jos gali nuspręsti netaikyti 7, 8 ar 9 straipsnių nuostatų, jei, jų nuomone, minėtajai grupei nereikia taikyti šios direktyvos ar tokių nuostatų arba jei siekiant papildomos priežiūros tikslų toks jų taikymas būtų netinkamas ar klaidintų.

Apie sprendimus, priimtus pagal šią straipsnio dalį, informuojamos kitos kompetentingos institucijos ir šios institucijos juos viešai paskelbia, išskyrus išskirtinius atvejus.

3a. Jei grupė yra ne mažesnė nei nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, tačiau mažiausio sektoriaus dydis neviršija 6 mlrd. EUR, atitinkamos kompetentingos institucijos bendru susitarimu gali nuspręsti grupės nelaikyti finansų konglomeratu. Be to, jos gali nuspręsti netaikyti 7, 8 ar 9 straipsnių nuostatų, jei, jų nuomone, minėtajai grupei nereikia taikyti šios direktyvos ar tokių nuostatų arba jei siekiant papildomos priežiūros tikslų toks jų taikymas būtų netinkamas ar klaidintų.

Apie sprendimus, priimtus pagal šią straipsnio dalį, informuojamos kitos kompetentingos institucijos ir šios institucijos juos viešai paskelbia, išskyrus išskirtinius atvejus.

4. Taikant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, atitinkamos kompetentingos institucijos priimdamos bendrą susitarimą gali:

a) 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, skaičiuojant santykius, neįtraukti įmonės, išskyrus atvejus, kai įmonė persikėlė iš valstybės narės į trečiąją šalį, ir esama įrodymų, kad įmonė pakeitė buvimo vietą siekdama išvengti kontrolės;

b) atsižvelgti į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų trejus metus iš eilės vykdymą, siekiant išvengti staigių režimo pasikeitimų, o iš esmės pasikeitus grupės struktūrai, į minėtuosius kriterijus neatsižvelgti;

c) neįtraukti vieno ar daugiau dalyvavimo mažesniojo sektoriaus kapitale atvejų, jei toks dalyvavimas turi lemiamos įtakos finansų konglomerato identifikavimui ir jei bendras jo poveikis yra nereikšmingas papildomos priežiūros tikslų atžvilgiu.

Jeigu finansinis konglomeratas identifikuojamas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodyti sprendimai prilygsta jo koordinatoriaus pateiktiems pasiūlymams.

5. Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamos kompetentingos institucijos išimtiniais atvejais pagal bendrą susitarimą bendra balanso suma pagrįstą kriterijų gali pakeisti pajamų struktūros, nebalansinės veiklos rūšių ir viso valdomo turto parametru ar pridėti vieną ar daugiau iš šių parametrų, jei manoma, kad šie parametrai ypač svarbūs pagal šią direktyvą taikant papildomą priežiūrą.

6. Norint taikyti 1 ir 2 straipsnio dalis, jeigu konglomeratų, kuriems jau taikoma papildoma priežiūra, santykiai, nurodyti tose straipsnio dalyse, yra atitinkamai mažesni nei 40 % ir 10 %, siekiant išvengti staigių režimo pokyčių, ateinantiems trejiems metams taikomi atitinkamai mažesni 35 % ir 8 % santykiai.

Taikant šio straipsnio 3 dalį, jeigu konglomeratų, kuriems jau taikoma papildoma priežiūra, grupės mažiausio finansų sektoriaus balanso bendra suma yra mažesnė negu 6 milijardai eurų, siekiant išvengti staigių režimo pokyčių, ateinantiems trejiems metams taikoma mažesnė 5 milijardų eurų suma.

Per šioje straipsnio dalyje nurodytą laikotarpį koordinatorius, gavęs kitų atitinkamų kompetentingų institucijų pritarimą, gali nuspręsti nebetaikyti šioje straipsnio dalyje nurodytų mažesnių santykių arba mažesnės sumos.

7. Atliekant šiame straipsnyje nurodytus skaičiavimus, susijusius su balansu, atsižvelgiama į grupės įmonių balanso bendrą sumą, nurodytą jų metinėse finansinėse atskaitomybėse. Minėtojo skaičiavimo tikslais atsižvelgiama į įmonių, kuriose kitos įmonės turi kapitalo dalį, balanso bendros sumos santykį, atitinkantį grupės turimai bendrai proporcingai daliai. Tačiau, jeigu yra pateikta konsoliduota finansinė atskaitomybė, jos yra naudojamos vietoj bendrų ataskaitų.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti mokumo reikalavimai skaičiuojami pagal atitinkamo sektoriaus taisyklių nuostatas.

8. Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (EBI) ( 11 ), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (EDPPI) ( 12 ) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (EVPRI) ( 13 ) (toliau bendrai –EPI), pasitelkusios į pagalbą EPI jungtinį komitetą (Jungtinis komitetas), pateikia bendrąsias gaires, kuriomis siekiama derinti priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio 2, 3, 3a, 4 ir 5 dalių taikymą.

9. Kiekvienais metais kompetentingos institucijos iš naujo įvertina sprendimą netaikyti papildomos priežiūros ir persvarsto šiame straipsnyje nustatytus kiekybinius rodiklius ir rizika grindžiamą finansinių grupių įvertinimą.

1. Kontroliuojamoms įmonėms leidimus išdavusios kompetentingos institucijos pagal šios direktyvos 2, 3 ir 5 straipsnius nustato kiekvieną grupę, kuriai taikoma ši direktyva.

— kontroliuojamoms grupės įmonėms leidimus išdavusios kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje,

— jeigu kompetentinga institucija mano, kad jos išduotą leidimą įsigijusi kontroliuojama įmonė priklauso grupei, kuri gali būti finansų konglomeratu ir kuri gali būti dar neidentifikuota pagal šią direktyvą, minėtoji kompetentinga institucija savo nuomonę perduoda kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir Jungtiniam komitetui.

2. Koordinatorius, paskirtas pagal 10 straipsnį, informuoja grupei vadovaujančią patronuojančią įmonę arba, jeigu patronuojančios įmonės nėra, kontroliuojamą įmonę, kurios balanso bendra suma svarbiausiame grupės finansų sektoriuje yra didžiausia, apie finansinio konglomerato statuso suteikimą grupei ir koordinatoriaus paskyrimą.

Koordinatorius taip pat informuoja kompetentingas institucijas, įgaliojusias kontroliuojamas grupės įmones, valstybės narės, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, kompetentingas institucijas ir Jungtinį komitetą.

3. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia pagal 2 straipsnio 14 dalį apibrėžtų finansų konglomeratų sąrašą ir jį nuolat atnaujina. Nuoroda į šią informaciją pateikiama visų EPI interneto svetainėse.

Kiekvienos 1 dalyje minėtos kontroliuojamos įmonės, kuri priklauso finansų konglomeratui, pavadinimas įrašomas į sąrašą, kurį Jungtinis komitetas skelbia ir nuolat atnaujina savo interneto svetainėje.

Direktyvos 1 straipsnyje nurodytų kontroliuojamų įmonių papildomos priežiūros taikymo sritis

1. Nepažeidžiant sektoriaus taisyklių nuostatų dėl papildomos priežiūros, valstybės narės vykdo šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų kontroliuojamų įmonių papildomą priežiūrą, atsižvelgdamos į šioje direktyvoje nustatytą apimtį ir tvarką.

2. Toliau išvardytos kontroliuojamos įmonės priskiriamos papildomos priežiūros taikymo sričiai finansinio konglomerato lygiu 6–17 straipsniuose nustatyta tvarka:

a) kiekviena kontroliuojama įmonė, vadovaujanti finansiniam konglomeratui;

b) kiekviena kontroliuojama įmonė, kurios patronuojanti įmonė yra mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje;

c) kiekviena kontroliuojama įmonė, kurią su kita finansų sektoriaus įmone sieja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibūdinti santykiai.

Jeigu finansinis konglomeratas yra kito finansinio konglomerato, atitinkančio šio straipsnio pirmosios pastraipos reikalavimus, pogrupis, valstybės narės 6–17 straipsnius gali taikyti tik pastarosios grupės kontroliuojamoms įmonėms, o bet kuri direktyvos nuoroda į grupės ir finansinio konglomerato sąvokas suprantama kaip nuoroda į pastarąją grupę.

3. Kiekvienai kontroliuojamai įmonei, kuriai netaikoma 2 dalyje nurodyta papildoma priežiūra ir kurios patronuojanti įmonė yra kontroliuojama įmonė arba mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, turinti pagrindinę buveinę trečiojoje šalyje, taikoma papildoma priežiūra finansų konglomerato lygiu, atsižvelgiant į 18 straipsnyje nustatytą apimtį ir tvarką.

4. Jeigu asmenys vienoje kontroliuojamoje įmonėje arba keliose tokiose įmonėse turi kapitalo dalį arba susiję kapitalo ryšiais, arba daro minėtoms įmonėms didelę įtaką, neturėdami jose kapitalo dalies ar nebūdami susiję kapitalo ryšiais, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, atitinkamos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi bendru sutarimu ir nacionaline teise, nustato, ar kontroliuojamoms įmonėms reikia taikyti papildomą priežiūrą, taikomą finansinio konglomerato įmonėms, ir kokia turi būti jos apimtis.

Papildoma priežiūra taikoma tais atvejais, kai bent viena iš minėtųjų įmonių yra kontroliuojama, kaip nurodyta šios direktyvos 1 straipsnyje, ir kai įvykdomos 2 straipsnio 14 dalies a punkto ii papunkčio arba 14 dalies b punkto ii papunkčio ir 2 straipsnio 14 dalies a punkto iii papunkčio arba 14 dalies b punkto iii papunkčio sąlygos. Atitinkamos kompetentingos institucijos savo sprendimą priima, atsižvelgdamos į šioje direktyvoje nustatytus papildomos priežiūros tikslus.

Taikant pirmąją pastraipą „kooperatyvų grupėms“, kompetentingos institucijos privalo atsižvelgti į viešą šių grupių finansinį įsipareigojimą kitiems finansų subjektams.

5. Nepažeidžiant 13 straipsnio, papildoma priežiūra finansinio konglomerato lygiu jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos privalo individualiai prižiūrėti mišrią veiklą vykdančias finansų holdingo bendroves, trečiųjų šalių kontroliuojamas finansinio konglomerato įmones arba nekontroliuojamas finansinio konglomerato įmones.

1. Nepažeidžiant sektoriaus taisyklių, kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių kapitalo pakankamumo papildoma priežiūra vykdoma pagal šio skyriaus 3 dalies 9 straipsnio 2–5 dalyse ir I priede nustatytas taisykles.

2. Valstybės narės reikalauja, kad kontroliuojamos finansinio konglomerato įmonės užtikrintų, kad finansinio konglomerato nuosavosios lėšos visada būtų bent jau lygios kapitalo pakankamumo reikalavimams, apskaičiuotiems pagal I priedą.

Valstybės narės taip pat reikalauja, kad kontroliuojamos įmonės finansinio konglomerato lygiu vykdytų atitinkamą kapitalo pakankamumo politiką.

Pirmoje ir antroje pastraipose minėtų reikalavimų vykdymą, vadovaudamasis 3 skirsnio nuostatomis, kontroliuoja koordinatorius.

Koordinatorius užtikrina, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodytus reikalavimus kontroliuojamos įmonės arba mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė įvykdytų bent kartą per metus.

Skaičiavimo rezultatus ir skaičiavimui reikalingus atitinkamus duomenis koordinatoriui pateikia šios direktyvos 1 straipsnyje nurodyta finansiniam konglomeratui vadovaujanti kontroliuojama įmonė arba, jeigu 1 straipsnyje nurodyta kontroliuojama įmonė finansiniam konglomeratui nevadovauja, mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė arba kontroliuojama finansinio konglomerato įmonė, kurią nurodo koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis svarbiomis kompetentingomis institucijomis ir finansiniu konglomeratu.

3. Skaičiuojant šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, papildoma priežiūra (I priede nustatyta tvarka ir mastu) taikoma toliau išvardytoms įmonėms:

a) kredito įstaigoms, finansų įstaigoms arba papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms;

b) draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms arba draudimo holdingo bendrovėms;

4. Skaičiuojant papildomus finansų konglomerato kapitalo pakankamumo reikalavimus pagal šios direktyvos I priede nurodytą 1 metodą (apskaitos konsolidavimas), grupės įmonių nuosavos lėšos ir mokumo reikalavimai skaičiuojami pagal Direktyvos 2006/48/EB 133 ir 134 straipsniuose ir Direktyvos 2009/138/EB 221 straipsnyje nustatytas taisykles, taikomas atitinkamo sektoriaus konsolidavimo formai ir mastui.

Skaičiuojant pagal I priede nurodytą 2 metodą (išskaitymo ir susumavimo metodą), atsižvelgiama į patronuojančios įmonės arba kitoje grupės įmonėje kapitalo dalį turinčios įmonės proporcingą dalį.

5. Koordinatorius gali nuspręsti konkrečios įmonės neįtraukti į papildomų kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimą, jeigu:

a) įmonė yra trečiojoje šalyje, kurioje egzistuoja teisinės kliūtys, trukdančios perduoti reikiamą informaciją, nepažeidžiant sektoriaus taisyklių, įpareigojančių kompetentingas institucijas neišduoti leidimo, jeigu jos negali veiksmingai vykdyti savo priežiūros funkcijų;

b) įmonė nedaro didelio poveikio kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių papildomos priežiūros tikslų įgyvendinimui;

c) įmonės įtraukimas būtų netinkamas arba klaidinantis, siekiant papildomos priežiūros tikslų.

Tačiau, jeigu pagal šio straipsnio pirmosios pastraipos b punktą konsoliduota priežiūra neturi būti taikoma kelioms įmonės, jas vis vien reikia įtraukti, jeigu jų bendras poveikis yra reikšmingas.

Šio straipsnio pirmosios pastraipos c punkte minimu atveju koordinatorius, prieš priimdamas sprendimą, konsultuojasi su kitomis svarbiomis kompetentingomis institucijomis, išskyrus skubius atvejus.

Kai vienu iš šio straipsnio pirmosios pastraipos b ir c punktuose nurodytų atvejų koordinatorius kontroliuojamai įmonei netaiko papildomos priežiūros, valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi įmonė, kompetentingos institucijos gali kreiptis į finansiniam konglomeratui vadovaujančią įmonę, prašydamos pateikti informaciją, kuri padėtų joms vykdyti kontroliuojamos įmonės priežiūrą.

1. Nepažeidžiant sektoriaus taisyklių, papildoma kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių rizikos koncentracijos priežiūra gali būti vykdoma pagal šio skyriaus 3 dalies 9 straipsnio 2–4 dalyse ir II priede nustatytas taisykles.

2. Valstybės narės reikalauja, kad kontroliuojamos įmonės arba mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus pateiktų koordinatoriui ataskaitas apie kiekvieną reikšmingą rizikos koncentraciją finansinio konglomerato lygiu pagal šiame straipsnyje ir II priede nustatytas taisykles. Koordinatoriui reikalingą informaciją pateikia šios direktyvos 1 straipsnyje nurodyta finansiniam konglomeratui vadovaujanti kontroliuojama įmonė arba koordinatoriaus nurodyta kontroliuojama finansinio konglomerato įmonė, pasikonsultavusi su kitomis svarbiomis kompetentingomis institucijomis ir finansiniu konglomeratu.

Priežiūrą vykdantis koordinatorius įvertina susidariusią riziką, nurodytą šios direktyvos 3 dalyje.

3. Toliau derinant Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali nustatyti kiekybinius apribojimus, leisti juos nustatyti savo kompetentingoms institucijoms arba patvirtinti kitas priežiūros priemones, kurios padėtų įgyvendinti papildomos priežiūros, susijusios su bet kuria rizikos koncentracija finansų konglomerato lygiu, tikslus.

4. Jeigu finansiniam konglomeratui vadovauja mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, visam sektoriui, įskaitant mišrią veiklą vykdančią finansų holdingo bendrovę, taikomos sektoriaus taisyklės dėl rizikos koncentracijos pagrindiniame finansų sektoriuje, jeigu tokios taisyklės yra priimtos.

5. EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, pateikia priežiūros derinimo bendrąsias gaires, susijusias su papildomos priežiūros rizikos koncentracijai taikymu, kaip numatyta šio straipsnio 1–4 dalyse. Siekiant išvengti dubliavimosi, gairėmis užtikrinamas šiame straipsnyje numatytų priežiūros priemonių taikymo nuostatų suderinimas su Direktyvos 2006/48/EB 106–118 straipsnių ir Direktyvos 2009/138/EB 244 straipsnio nuostatomis. Jos pateikia konkrečias bendrąsias gaires dėl šio straipsnio 1–4 dalių taikymo finansų konglomerato dalyvavimui kapitale tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalį.

1. Nepažeidžiant sektoriaus taisyklių, kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių grupės vidaus operacijų papildoma priežiūra vykdoma pagal taisykles, nustatytas šio skyriaus 3 dalies 9 straipsnio 2–4 dalyse ir II priede.

2. Valstybės narės reikalauja, kad kontroliuojamos įmonės arba mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus pateiktų koordinatoriui ataskaitas apie visas kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių grupės vidaus operacijas pagal šiame straipsnyje ir II priede nustatytas taisykles. Kadangi II priedo pirmos dalies paskutiniame sakinyje nurodytų kriterijų apibrėžimas nebuvo suformuluotas, grupės vidaus operacija laikoma reikšminga, kai jos suma viršija ne mažiau kaip 5 % visos finansinio konglomerato kapitalo pakankamumo reikalavimų sumos.

Koordinatoriui reikalingą informaciją pateikia šios direktyvos 1 straipsnyje nurodyta finansiniam konglomeratui vadovaujanti kontroliuojama įmonė arba koordinatoriaus nurodyta kontroliuojama finansinio konglomerato įmonė, pasikonsultavusi su kitomis svarbiomis kompetentingomis institucijomis ir finansiniu konglomeratu.

3. Toliau derinant Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali nustatyti kiekybinius apribojimus ir kokybinius reikalavimus, leisti savo kompetentingoms institucijoms nustatyti kiekybinius apribojimus ar kokybinius reikalavimus arba imtis kitų priežiūros priemonių, kurios padėtų įgyvendinti papildomos priežiūros, susijusios su kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių grupės vidaus operacijomis, tikslus.

4. Jeigu finansiniam konglomeratui vadovauja mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, visam sektoriui, įskaitant mišrią veiklą vykdančią finansų holdingo bendrovę, taikomos sektoriaus taisyklės dėl finansinio konglomerato pagrindinio finansų sektoriaus grupės vidaus operacijų.

5. EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, pateikia priežiūros derinimo bendrąsias gaires, susijusias su papildomos priežiūros grupės vidaus sandoriams taikymu, kaip numatyta šio straipsnio 1–4 dalyse. Siekiant išvengti dubliavimosi, gairėmis užtikrinamas šiame straipsnyje numatytų priežiūros priemonių taikymo nuostatų suderinimas su Direktyvos 2009/138/EB 245 straipsnio nuostatomis. Jos pateikia konkrečias bendrąsias gaires dėl šio straipsnio 1–4 dalių taikymo finansų konglomerato dalyvavimui kapitale tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalį.

1. Valstybės narės reikalauja, kad kontroliuojamos įmonės finansinio konglomerato lygiu taikytų atitinkamus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas administracines ir apskaitos procedūras.

a) patikimą valdymą ir vadovavimą, pagrįstą strategija ir politika, kurias finansinio konglomerato lygiu tvirtina ir reguliariai peržiūri atitinkamos valdžios institucijos, susijusį su visų rūšių rizika, kurią prisiima jame dalyvaujančios įmonės;

b) atitinkamą kapitalo pakankamumo politiką, kad būtų galima numatyti minėtų įmonių verslo strategijos poveikį rizikos profiliui ir pagal I priedo 6 straipsnį nustatytiems kapitalo reikalavimams;

c) atitinkamas procedūras, užtikrinančias, kad finansinio konglomerato įmonių rizikos reguliavimo sistemos būtų tinkamai integruotos į jų organizaciją ir imtasi visų priemonių, užtikrinančių visose įmonėse, kurioms taikoma papildoma priežiūra, įdiegtų sistemų atitikimą nustatytiems reikalavimams, kad būtų galima finansinio konglomerato lygiu įvertinti, reguliuoti ir kontroliuoti riziką;

d) taikomas priemones, kuriomis prisidedama prie atitinkamų atgaivinimo ir problemų sprendimo priemonių bei planų ir kuriomis, prireikus, jie yra plėtojami. Šios priemonės reguliariai atnaujinamos.

a) reikiamus mechanizmus, susijusius su kapitalo pakankamumu, padedančius nustatyti ir įvertinti prisiimtą riziką ir su ja atitinkamai susieti nuosavas lėšas;

b) patikimas atskaitomybės ir apskaitos procedūras, padedančias nustatyti, įvertinti, reguliuoti ir kontroliuoti grupės vidaus operacijas ir rizikos koncentraciją.

4. Valstybės narės užtikrina, kad visos įmonės, kurioms pagal 5 straipsnį taikoma papildoma priežiūra, taikytų atitinkamus duomenų ir informacijos, kurie gali būti svarbūs papildomos priežiūros tikslais, vidaus kontrolės mechanizmus.

Valstybės narės reikalauja, kad kontroliuojamos įmonės finansų konglomerato lygmeniu reguliariai teiktų kompetentingai įstaigai išsamią informaciją apie jų teisinę struktūrą, valdymą ir organizacinę struktūrą, įskaitant visas kontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas dukterines įmones ir stambius filialus.

Valstybės narės reikalauja, kad kontroliuojamos įmonės finansų konglomerato lygmeniu viešai kasmet skelbtų išsamią informaciją arba nuorodas į lygiavertę informaciją apie jų teisinę struktūra, valdymą ir organizacinę struktūrą.

5. Koordinatorius atlieka šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytų procesų ir mechanizmų priežiūros apžvalgą.

6. Kompetentingos institucijos suderina šiame straipsnyje numatomą papildomą vidaus kontrolės mechanizmų ir rizikos valdymo proceso priežiūrą, taip pat Direktyvos 2006/48/EB 124 straipsnyje ir Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnyje numatytus peržiūros procesus. Tuo tikslu EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą ir atsižvelgdamos į šiame straipsnyje numatomą papildomą vidaus kontrolės mechanizmų ir rizikos valdymo procesų priežiūrą, pateikia priežiūros derinimo, taip pat atitikties Direktyvos 2006/48/EB 124 straipsnyje ir Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnyje numatytiems peržiūros procesams bendrąsias gaires. Jos pateikia konkrečias bendrąsias gaires dėl šio straipsnio taikymo finansų konglomerato dalyvavimui kapitale tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalį.

PRIEMONĖS, KURIOMIS SUDAROMOS PALANKESNĖS SĄLYGOS VYKDYTI PAPILDOMĄ PRIEŽIŪRĄ, IR JUNGTINIO KOMITETO ĮGALIOJIMAI

Jungtinis komitetas, remdamasis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsniu, užtikrina nuoseklią įvairius sektorių apimančią ir tarpvalstybinę priežiūrą ir Sąjungos teisės aktų laikymąsi.

1. Valstybės narės gali reikalauti, kad koordinatorius užtikrintų, jog finansų konglomeratų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų vykdomas tinkamai ir reguliariai. Jos reikalauja, kad atitinkamos kompetentingos institucijos visapusiškai bendradarbiautų su koordinatoriumi.

2. Rengiant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visoje Sąjungoje EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą ir bendradarbiaudamos su Europos sisteminės rizikos valdyba, įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo ( 14 ), gali parengti papildomus finansų konglomeratų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis parametrus, pagal kuriuos įvertinama speciali su jais susijusi rizika pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010. Koordinatorius informuoja Jungtinį komitetą apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Už papildomos priežiūros vykdymą atsakinga kompetentinga institucija (koordinatorius)

1. Siekiant užtikrinti tinkamą kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių priežiūrą, viena iš atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų, įskaitant valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, kompetentingas institucijas, paskiriama koordinatoriumi, atsakingu už papildomos priežiūros vykdymą. Informacija apie koordinatorių skelbiama Jungtinio komiteto interneto svetainėje.

a) jeigu finansiniam konglomeratui vadovauja kontroliuojama įmonė, koordinatoriaus užduotį turės vykdyti kontroliuojamai įmonei pagal sektoriaus taisykles leidimą išdavusi kompetentinga institucija;

b) jeigu finansiniam konglomeratui nevadovauja kontroliuojama įmonė, koordinatoriaus užduotį turės vykdyti kompetentinga institucija, nustatyta pagal šiuos principus:

i) jeigu kontroliuojamos įmonės patronuojanti įmonė yra mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, koordinatoriaus užduotį turės vykdyti kontroliuojamai įmonei pagal sektoriaus taisykles leidimą išdavusi kompetentinga institucija;

ii) jeigu bent dviejų kontroliuojamų įmonių, kurių registruota buveinė yra Sąjungoje, patronuojanti įmonė yra ta pati mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė ir vienai iš tų įmonių leidimas buvo išduotas valstybėje narėje, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, koordinatoriaus užduotį vykdo toje valstybėje narėje kontroliuojamai įmonei leidimą išdavusi kompetentinga institucija.

Jeigu įvairiuose finansų sektoriuose aktyviai veikiančioms kelioms kontroliuojamoms įmonėms leidimas buvo išduotas valstybėje narėje, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, koordinatoriaus užduotį turės vykdyti pagrindiniame finansų sektoriuje aktyviai veikiančios kontroliuojamos įmonės kompetentinga institucija.

Jeigu finansiniam konglomeratui vadovauja kelios mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, kurių kiekvienoje veikia kontroliuojama įmonė, koordinatoriaus užduotį turės vykdyti kontroliuojamos įmonės, kurios buhalterinio balanso ataskaitos galutinis rezultatas yra didžiausias, kompetentinga institucija, jeigu minėtos įmonės veikia tame pačiame sektoriuje, arba pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančios kontroliuojamos įmonės kompetentinga institucija;

iii) jeigu bent dviejų kontroliuojamų įmonių, kurių registruota buveinė yra Sąjungoje, patronuojanti bendrovė yra ta pati mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, ir nė vienai iš tų įmonių valstybėje narėje, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, nebuvo išduotas leidimas, koordinatoriaus užduotį vykdo pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančiai kontroliuojamai įmonei, kurios buhalterinio balanso galutinis rezultatas didžiausias, leidimą išdavusi kompetentinga institucija;

iv) jeigu finansinis konglomeratas yra grupė, kuriai nevadovauja kontroliuojančioji įmonė, arba bet kuriuo kitu atveju koordinatoriaus užduotį vykdys kompetentinga institucija, išdavusi leidimą pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančiai kontroliuojamai įmonei, kurios buhalterinio balanso ataskaitos galutinis rezultatas didžiausias.

3. Konkrečiais atvejais atitinkamos kompetentingos institucijos tarpusavio susitarimu gali atsisakyti taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, jeigu jų taikymas būtų netinkamas, atsižvelgiant į konglomerato struktūrą ir santykinę jo veiklos svarbą įvairiose šalyse, ir koordinatoriumi paskirti kitą kompetentingą instituciją. Tokiais atvejais, prieš priimdamos sprendimą, kompetentingos institucijos suteikia konglomeratui galimybę pareikšti savo nuomonę dėl tokio sprendimo.

1. Papildomą priežiūrą vykdantis koordinatorius turi atlikti šias užduotis:

a) nuolat ir kritiniais atvejais derinti svarbios arba pagrindinės informacijos rinkimą ir platinimą, įskaitant informacijos, kuri pagal sektoriaus taisykles yra svarbi kompetentingos institucijos priežiūros užduočiai vykdyti, platinimą;

b) atlikti finansinio konglomerato finansinės būklės priežiūros apžvalgą;

c) vertinti, kaip laikomasi kapitalo pakankamumo, rizikos koncentracijos bei grupės vidaus operacijų pagal šios direktyvos 6, 7 ir 8 straipsnius nustatytų taisyklių;

d) pagal šios direktyvos 9 straipsnį vertinti finansinio konglomerato struktūrą, organizaciją ir vidaus kontrolės sistemą;

e) bendradarbiaudamas su atitinkamomis dalyvaujančiomis kompetentingomis institucijomis, nuolat ir kritiniais atvejais planuoti ir derinti priežiūros priemones;

f) vykdyti kitas užduotis, priemones ir sprendimus, pavestus koordinatoriui pagal šią direktyvą arba susijusius su jos taikymu.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas papildomai priežiūrai ir ją plačiai teisiškai įtvirtinti, koordinatorius, pirmiau nurodytos kitos atitinkamos kompetentingos institucijos ir prireikus kitos susijusios kompetentingos institucijos priima koordinavimo susitarimus. Koordinavimo susitarimuose gali būti numatyta koordinatoriui pavesti papildomas užduotis ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms nustatyti sprendimų priėmimo proceso, kaip nurodyta 3 ir 4 straipsniuose, 5 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnyje, 12 straipsnio 2 dalyje bei 16 ir 18 straipsniuose, taip pat bendradarbiavimo su kitomis kompetentingomis institucijomis tvarką.

Vadovaujantis 8 straipsniu ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 bei Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsnyje nustatytos tvarkos, EPI, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, parengia gaires, skirtas suvienodinti priežiūros praktiką priežiūros derinimo priemonių nuoseklumo aspektu pagal Direktyvos 2006/48/EB 131a straipsnį ir Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 4 dalį.

2. Jeigu koordinatoriui reikia informacijos, kuri pagal sektoriaus taisykles jau buvo suteikta kitai kompetentingai institucijai, jis, jeigu galima, kreipiasi į minėtąją instituciją, kad būtų išvengta dvigubo atsiskaitymo įvairioms priežiūros vykdyme dalyvaujančioms institucijoms.

3. Nedarant poveikio galimybei suteikti Sąjungos teisės aktuose numatytą specialią priežiūros kompetenciją ir pareigas, koordinatoriaus, kuriam buvo patikėtos su papildoma kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių priežiūra susijusios specialios užduotys, paskyrimas neturi poveikio sektoriaus taisyklėse nustatytoms kompetentingų institucijų užduotims ir pareigoms.

4. Šiame skirsnyje numatytą reikiamą bendradarbiavimą ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse bei 12 straipsnyje išvardytų užduočių atlikimą, taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų ir Sąjungos teisės aktų, tinkamą koordinavimą ir, tam tikrais atvejais, bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, užtikrina kolegijos, įsteigtos pagal Direktyvos 2006/48/EB 131a straipsnį arba Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 2 dalį.

1 dalies antroje pastraipoje nurodyta koordinavimo tvarka atskirai atspindima rašytinėje koordinavimo tvarkoje, nustatytoje pagal Direktyvos 2006/48/EB 131 straipsnį arba Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnį. Koordinatorius, kuris yra pagal Direktyvos 2006/48/EB 131a straipsnį arba Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 2 dalį įsteigtos kolegijos pirmininkas, nusprendžia, kokios kitos kompetentingos institucijos dalyvauja susirinkime ar kurioje nors tokios kolegijos veikloje.

1. Kompetentingos institucijos, atsakingos už kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių priežiūrą, glaudžiai bendradarbiauja su minėto finansinio konglomerato koordinatoriumi paskirta kompetentinga institucija. Nepažeidžiant minėtų institucijų atitinkamų pareigų, nustatytų sektoriaus taisyklėse, ir neatsižvelgiant į tai, ar šios institucijos veikia toje pačioje valstybėje narėje, jos teikia viena kitai informaciją, kuri yra būtina kitų institucijų vykdomoms priežiūros užduotims arba tiesiogiai su jomis susijusi, kaip nustatyta sektoriaus taisyklėse ir šioje direktyvoje. Atsižvelgiant į tai, kompetentingos institucijos ir koordinatorius pareikalavus pateikia visą tiesioginę informaciją, savo iniciatyva perduodami visą būtiną informaciją.

Toks bendradarbiavimas turi sudaryti sąlygas surinkti informaciją ir ja keistis bent jau pagal toliau išvardytus punktus, t. y. informacija, susijusia su:

a) duomenimis apie grupės, įskaitant visas finansų konglomeratui priklausančias kontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas dukterines įmones ir stambius filialus, teisinę struktūrą, valdymo ir organizacinę struktūrą, kvalifikuotą akcijų paketo dalį turinčius akcininkus patronuojančių įmonių lygiu, ir apie kontroliuojamų grupės įmonių kompetentingas institucijas;

c) finansinio konglomerato finansine būkle, ypač kapitalo pakankamumu, grupės vidaus operacijomis, rizikos koncentracija ir pelningumu;

e) finansinio konglomerato organizacine, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemomis;

f) informacijos iš finansinio konglomerato įmonių surinkimo tvarka ir tikrinimu bei tvirtinimu;

g) neigiamais pokyčiais kontroliuojamose arba kitose finansinio konglomerato įmonėse, galinčiais rimtai pakenkti kontroliuojamoms įmonėms;

h) pagrindinėmis sankcijomis ir ypatingosiomis priemonėmis, kurias pagal sektoriaus taisykles arba šią direktyvą taiko kompetentingos institucijos.

Informacija apie kontroliuojamas finansinio konglomerato įmones, kuri gali būti reikalinga pagal sektoriaus taisyklių nuostatas vykdyti atitinkamas užduotis, kompetentingos institucijos gali keistis su toliau nurodytomis institucijomis: centriniais bankais, Europos centrinių bankų sistema, Europos centriniu banku ir Europos sisteminės rizikos valdyba pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo ( 15 ) 15 straipsnį.

2. Nepažeidžiant kompetentingoms institucijoms sektoriaus taisyklėse nustatytų tam tikrų pareigų, prieš priimdamos sprendimą, atitinkamos kompetentingos institucijos, jeigu tokie sprendimai yra svarbūs kitų kompetentingų institucijų vykdomoms priežiūroms užduotims, tarpusavyje konsultuojasi toliau nurodytais klausimais, t. y. dėl:

a) kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių akcininkų, organizacinės arba valdymo struktūros pasikeitimų, kuriems būtinas kompetentingų institucijų patvirtinimas arba leidimas;

b) pagrindinių sankcijų arba ypatingųjų kompetentingos institucijos taikomų priemonių.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti nesikonsultuoti skubos atvejais arba kai toks konsultavimasis gali trukdyti sprendimų veiksmingumui. Tokiu atveju kompetentinga institucija nedelsdama informuoja kitas kompetentingas institucijas.

3. Koordinatorius gali reikalauti, kad valstybės narės, kurioje veikia reguliuojančios įmonės pagrindinė buveinė, kompetentingos institucijos, pačios nevykdančias šios direktyvos 10 straipsnyje nustatytos papildomos priežiūros, prašytų kontroliuojančios įmonės perduoti koordinatoriui visą informaciją, kuri gali būti svarbi vykdant 11 straipsnyje nustatytas koordinavimo užduotis.

Jeigu šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija kompetentingai institucijai jau buvo pateikta pagal sektoriaus taisykles, už papildomos priežiūros vykdymą atsakingos kompetentingos institucijos, norėdamos gauti informaciją, gali kreiptis į pirmiau nurodytą instituciją.

4. Valstybės narės leidžia, kad minėta informacija tarpusavyje keistųsi jų kompetentingos institucijos, taip pat pastarosios ir kitos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos institucijos. Informacijos apie finansinio konglomerato įmonės, kitos nei kontroliuojama įmonė, rinkimas ir turėjimas jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos privalo vykdyti individualią tokių įmonių priežiūrą.

Informacijai, gautai vykdant papildomą priežiūrą, ypač šioje direktyvoje numatytam bet kuriam keitimuisi informacija tarp kompetentingų institucijų ir tarp pastarųjų ir kitų institucijų, taikomos profesinės paslapties ir konfidencialios informacijos sektoriaus taisyklėse nustatytos perdavimo nuostatos.

1. Šios direktyvos tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su Jungtiniu komitetu pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2. Kompetentingos institucijos nedelsdamos suteikia Jungtiniam komitetui visą informaciją, būtiną jo užduotims vykdyti atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį.

3. Koordinatoriai Jungtiniam komitetui teikia 9 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodytą informaciją. Jungtinis komitetas kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie finansų konglomeratų teisinę struktūrą ir valdymą bei organizacinę struktūrą.

1. EPI, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, parengia bendras gaires, kuriose nurodoma, kaip kompetentinga institucija turi atlikti rizika pagrįstus finansų konglomeratų vertinimus. Visų pirma, šiomis gairėmis užtikrinama, kad atliekant rizika pagrįstus vertinimus būtų įvertintos atitinkamos priemonės siekiant įvertinti finansų konglomeratams iškylančią grupės riziką.

2. EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, pateikia bendrąsias priežiūros praktikos plėtojimo gaires, pagal kurias būtų vykdoma papildoma mišrią veiklą vykdančių finansų holdingo bendrovių priežiūra, kuria siekiama tinkamai papildyti grupių priežiūrą pagal direktyvas 98/78/EB ir 2009/138/EB arba, atitinkamai, konsoliduotąją priežiūrą pagal Direktyvą 2006/48/EB. Pagal šias gaires atliekant priežiūrą įvertinama visa svarbi rizika, kartu išvengiant galimo priežiūros dubliavimo.

Valstybės narės reikalauja, kad mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės veiklai veiksmingai vadovautų geros reputacijos asmenys, turintys pakankamai patirties tokioms pareigoms vykdyti.

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijoje nebūtų jokių teisinių kliūčių, trukdančių fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems taikoma papildoma priežiūra, neatsižvelgiant į tai, ar įmonės yra kontroliuojamos, keistis tarpusavyje bet kuria informacija, kuri galėtų būti aktuali, siekiant papildomos ir europinės priežiūros tikslų, taip pat keistis informacija pagal šią direktyvą bei su Europos priežiūros institucijomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį, prireikus pasitelkdamos Jungtinį komitetą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad jų už papildomą priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai kreipiasi į finansinio konglomerato įmones, neatsižvelgiant į tai, ar įmonės yra kontroliuojamos, gautų bet kurią informaciją, kuri galėtų būti aktuali, siekiant papildomos priežiūros tikslų.

Jeigu, taikant šią direktyvą, ypatingais atvejais kompetentingos institucijos nori patikrinti informaciją apie kitoje valstybėje narėje esančią kontroliuojamą arba nekontroliuojamą finansinio konglomerato įmonę, jos kreipiasi į tos kitos valstybės narės kompetentingas institucijas, prašydamos atlikti patikrinimą.

Tokį prašymą gavusios institucijos pagal savo kompetenciją pačios atlieka reikalaujamą patikrinimą arba leidžia, kad jį atliktų auditorius, ekspertas arba pati prašančioji institucija.

Prašančioji kompetentinga institucija savo nuožiūra gali dalyvauti minėtame patikrinime, kai ji pati jo neatlieka.

Jeigu kontroliuojamos finansinio konglomerato įmonės nesilaiko šios direktyvos 6–9 straipsniuose nurodytų reikalavimų arba, jeigu šie reikalavimai įvykdomi, tačiau nemokumo rizika tebeegzistuoja, arba jei grupės vidaus operacijos ar dideli rizikos faktoriai kelia grėsmę kontroliuojamų įmonių finansinei būklei, toliau nurodytos institucijos privalo nedelsdamos imtis būtinų priemonių jai pagerinti, t. y.:

— koordinatorius taiko priemones mišrią veiklą vykdančiai finansų holdingo bendrovei,

— kompetentingos institucijos taiko priemones kontroliuojamoms įmonėms; tuo tikslu koordinatorius minėtąsias kompetentingas institucijas informuoja apie savo padarytas išvadas.

Nepažeidžiant 17 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali nustatyti priemones, kurias jų kompetentingos institucijos gali taikyti mišrią veiklą vykdančioms finansų holdingo bendrovėms. Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 ir 56 straipsniuose nustatytos tvarkos, EPI, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, gali parengti gaires dėl priemonių, taikomų mišrią veiklą vykdančioms finansų holdingo bendrovėms.

Susijusios kompetentingos institucijos, įskaitant koordinatorių, tam tikrais atvejais derina savo priežiūros veiksmus.

1. Laukdamos tolesnio sektorių taisyklių suderinimo, valstybės narės įgalioja savo kompetentingas institucijas taikyti bet kurią priežiūros priemonę, kuri, jų nuomone, reikalinga, norint užtikrinti, kad kontroliuojamos finansinio konglomerato įmonės laikytųsi arba nepažeidinėtų sektoriaus taisyklių.

2. Valstybės narės, nepažeisdamos savo baudžiamosios teisės nuostatų, užtikrina, kad mišrią veiklą vykdančioms finansų holdingo bendrovėms arba jų tuometiniams vadovams, pažeidusiems įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant šią direktyvą, būtų taikomos nuobaudos arba priemonės, skirtos nustatytiems pažeidimams sustabdyti arba jų priežastims pašalinti. Tam tikrais atvejais, taikant pirmiau nurodytas priemones, gali prireikti teismų įsikišimo. Minėtosios kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, užtikrindamos, kad tokios nuobaudos arba priemonės duotų norimus rezultatus.

1. Nedarant poveikio sektoriaus taisyklėms, kai taikoma 5 straipsnio 3 dalis, kompetentingos institucijos tikrina, ar trečiosios šalies kompetentingos institucijos vykdoma kontroliuojamų įmonių, kurių patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė toje trečiojoje šalyje, priežiūra yra lygiavertė nustatytajai šioje direktyvoje dėl 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų kontroliuojamų įmonių papildomos priežiūros. Tikrinimą patronuojančios įmonės arba bet kurios iš leidimą Sąjungoje įsigijusių kontroliuojamų įmonių prašymu ar savo iniciatyva atlieka kompetentinga institucija, atitinkanti 10 straipsnio 2 dalyje koordinatoriui nustatytus kriterijus.

Ta kompetentinga institucija konsultuojasi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir deda visas pastangas, kad būtų laikomasi visų taikomų gairių, kurias atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 bei 56 straipsnius parengia Jungtinis komitetas.

1a. Kai kompetentinga institucija nesutinka su sprendimu, kurį priėmė kita atitinkama kompetentinga institucija pagal šią dalį, taikomas atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnis.

2. Kai šio straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkanti priežiūra nevykdoma, valstybės narės kontroliuojamoms įmonėms analogiškai taiko nuostatas dėl šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų kontroliuojamų įmonių papildomos priežiūros. Kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti vieną iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų metodų.

3. Kompetentingos institucijos gali taikyti kitus metodus, užtikrinančius atitinkamą papildomą kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių priežiūrą. Tokiems metodams turi pritarti koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Kompetentingos institucijos gali konkrečiai pareikalauti įsteigti mišrią veiklą vykdančią finansų holdingo bendrovę, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, ir taikyti šią direktyvą tokios bendrovės vadovaujamoms kontroliuojamoms finansų konglomerato įmonėms. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad šie metodai padėtų įgyvendinti šioje direktyvoje nustatytus papildomos priežiūros tikslus, ir apie tai informuoja kitas susijusias kompetentingas institucijas ir Komisiją.

Direktyvos 2006/48/EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalys, Direktyvos 98/78/EB 10a straipsnis ir Direktyvos 2009/138/EB 264 straipsnis mutatis mutandis taikomi derybose su viena ar daugiau trečiųjų šalių dėl kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių papildomos priežiūros susitarimų.

Komisijai pagal 21c straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl techninių šios direktyvos pakeitimų šiose srityse:

a) tikslesnė 2 straipsnyje pateiktų apibrėžčių formuluotė siekiant atsižvelgti į su šios direktyvos taikymu susijusius finansinių rinkų pokyčius;

b) terminų suvienodinimas ir šioje direktyvoje pateiktų apibrėžčių pritaikymas, atsižvelgiant į paskesnius Sąjungos teisės aktus dėl kontroliuojamų įmonių ir susijusių klausimų;

c) tikslesnė I priede nustatytų skaičiavimo metodų apibrėžtis siekiant atsižvelgti į finansinių rinkų ir riziką ribojančių metodų pokyčius.

Tos priemonės neapima Komisijai suteiktų įgaliojimų dalyko 21a straipsnyje išvardytų punktų atžvilgiu.

4. EPI, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, gali pateikti bendrų gairių dėl to, ar trečiųjų šalių priežiūros institucijoms taikant papildomos priežiūros tvarką gali būti pasiekti šioje direktyvoje numatyti finansinio konglomerato, kuriam vadovaujančios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kontroliuojamų įmonių papildomos priežiūros tikslai. Jungtinis komitetas šias gaires nuolat peržiūri ir atsižvelgia į atitinkamų kompetentingų institucijų vykdomos papildomos priežiūros pokyčius.

6. Valstybės narės nuolat informuoja Komitetą apie principus, kuriuos jos taiko grupės vidaus operacijoms ir rizikos koncentracijai.

1. Siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos suderinimą, EPI atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsnį gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, susijusius su:

a) 2 straipsnio 11 dalimi – Tarybos direktyvos 78/660/EEB 17 straipsnio taikymui šios direktyvos srityje paaiškinti;

b) 2 straipsnio 17 dalimi – nustatyti procedūras ar apibrėžti kriterijus, taikomus nustatant „atitinkamas kompetentingas institucijas“;

c) 3 straipsnio 5 dalimi – alternatyviems finansinio konglomerato identifikavimo parametrams apibrėžti;

d) 6 straipsnio 2 dalis, siekiant užtikrinti ataskaitų vienodą formą (su instrukcijomis), jų teikimo dažnumą ir, atitinkamais atvejais, teikimo datas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

1a. Siekiant užtikrinti nuoseklų 2, 7 ir 8 straipsnių ir II priedo taikymą, EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų nustatytos tikslesnės 2 straipsnyje nustatytų apibrėžčių formuluotės ir suderintos pagal 7 ir 8 straipsnius bei II priedą priimtos nuostatos.

Jungtinis komitetas šiuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2015 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, EPI, remdamosis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsniu, gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, susijusius su:

b) 7 straipsnio 2 dalimi – vienodam procedūrų, kuriomis pasirenkami „rizikos koncentracijos“ apibrėžties elementai, atliekant 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą priežiūrą, taikymui užtikrinti;

c) 8 straipsnio 2 dalimi – vienodam procedūrų, kuriomis pasirenkami „grupės vidaus operacijų“ apibrėžties elementai, atliekant 8 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytą priežiūrą, taikymui užtikrinti.

Komisijai suteikiami įgaliojimai atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį tvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

3. Siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos I priedo II dalyje, siejant su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 1 dalimi ir Direktyvos 2009/138/EB 228 straipsnio 1 dalimi, išvardytų skaičiavimo metodų taikymą, bet nedarant poveikio šios direktyvos 6 straipsnio 4 daliai, EPI, veikdama per Jungtinį komitetą, parengia techninių reguliavimo standartų projektus dėl šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies.

EPI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki Direktyvos 2009/138/EB 309 straipsnio 1 dalyje nurodytos taikymo pradžios datos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.

EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą ir laikydamosi atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsnyje nustatytos tvarkos, pateikia 3 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 12b straipsnyje ir 21 straipsnio 4 dalyje nurodytas bendrąsias gaires.

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. gruodžio 9 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 20 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.

1. Su kitos susijusios valstybės narės kompetentingomis institucijomis konsultuojamasi prieš išduodant leidimą gyvybės draudimo įmonei:

a) kuri yra kitoje valstybėje narėje leidimą gavusios draudimo įmonės dukterinė įmonė; arba

b) kuri yra kitoje valstybėje narėje leidimą įsigijusios draudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; arba

c) kurią kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo taip pat kontroliuoja kitoje valstybėje narėje leidimą gavusią draudimo įmonę.

2. Su atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už kredito įstaigų arba investicinių firmų priežiūrą, konsultuojamasi prieš išduodant leidimą gyvybės draudimo įmonei:

a) kuri yra Bendrijoje leidimą įsigijusios kredito įstaigos arba investicinės firmos dukterinė įmonė; arba

b) kuri yra Bendrijoje leidimą įsigijusios kredito įstaigos arba investicinės firmos patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; arba

c) kurią kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo taip pat kontroliuoja Bendrijoje leidimą įsigijusią kredito įstaigą arba investicinę firmą.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos atitinkamos kompetentingos institucijos, vertindamos akcininkų tinkamumą ir kitos tos pačios grupės įmonės valdyme dalyvaujančių direktorių patirtį bei reputacij, pirmiausia konsultuojasi tarpusavyje. Jos viena kitai perduoda informaciją apie akcininkų tinkamumą ir direktorių reputaciją bei patirtį, kuri yra svarbi kitoms kompetentingoms institucijoms išduodant leidimus ir nuolat vertinant, kaip laikomasi veiklos sąlygų.“

— draudimo įmonėse, nurodytose šios direktyvos 6 straipsnyje, Direktyvos 73/239/EEB ( *1 ) 6 straipsnyje arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/78/EB ( *2 ) 1 straipsnio b punkte,

— perdraudimo įmonėse, nurodytose Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio c punkte,

— draudimo holdingo bendrovėse, nurodytose Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio i punkte,

— kredito ir finansų įstaigose, nurodytose Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB ( *3 ) 1 straipsnio 1 ir 5 dalyse,

— investicinėse firmose ir finansų įstaigose, nurodytose Direktyvos 93/22/EEB ( *4 ) 1 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 93/6/EEB ( *5 ) 2 straipsnio 4 ir 7 dalyse;

b) kiekviena iš toliau nurodytų draudimo įmonei priklausančių sumų, susijusių su šio straipsnio a punkte apibūdintomis įmonėmis, kuriose ji valdo kapitalo dalį:

— Direktyvos 2000/12/EB 35 straipsnyje ir 36 straipsnio 3 dalyje nurodyti mažesnės svarbos reikalavimai ir sumos.

Jeigu kitoje kredito įstaigoje, investicinėje firmoje, finansų įstaigoje, draudimo arba perdraudimo įmonėje ar draudimo holdingo bendrovėje nuosavybės dalis įsigyjama tik laikinai, finansinės paramos operacijos, skirtos tokiai įmonei reorganizuoti ir išgelbėti, tikslais, minėtoji kompetentinga institucija gali atsisakyti taikyti nuostatas dėl šio straipsnio ketvirtosios pastraipos a ir b punktuose nurodyto išskaitymo.

Vietoj šio straipsnio ketvirtosios pastraipos a ir b punktuose nurodytų kredito įstaigose, investicinėse firmose ir finansų įstaigose draudimo įmonės valdomų kapitalo dalių išskaitymo, valstybės narės savo draudimo įmonėms gali leisti mutatis mutandis taikyti 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ( *6 ) I priede išvardytus 1, 2 ir 3 metodus. 1 metodas (Apskaitos konsolidavimas) taikomas tik tuo atveju, jeigu kompetentingą instituciją patenkina įmonių, kurioms turėtų būti taikomas konsolidavimas, integruoto valdymo ir vidaus kontrolės lygis. Pasirinktas metodas nuosekliai taikomas visą laiką.

Valstybės narės gali nustatyti, kad, skaičiuodamos šioje direktyvoje nustatytą mokumo atsargą, draudimo įmonės, kurioms taikoma Direktyvoje 98/78/EB arba Direktyvoje 2002/87/EB nustatyta papildoma priežiūra, gali neišskaityti šio straipsnio ketvirtosios pastraipos a ir b papunkčiuose nurodytų kapitalo dalių, joms priklausančių kredito įstaigose, investicinėse firmose, finansų įstaigose, draudimo arba perdraudimo įmonėse ar draudimo holdingo bendrovėse, kurioms taikoma papildoma priežiūra.

Išskaitant kapitalo dalį pagal šią straipsnio dalį, dalyvavimas valdant kapitalą suprantamas taip, kaip apibrėžta Direktyvos 98/78/EB 1 straipsnio f punkte.

„1a. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą akcijų paketą įsigyja draudimo įmonė, kredito įstaiga arba investicinė firma, kurioms leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje, arba tokios įmonės patronuojanti įmonė ar ją kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo, ir jeigu po tokio įsigijimo įmonė, kurios akcijų paketą įsigyti siūlo minėtoji įsigyjančioji įmonė, taptų įsigyjančios įmonės dukterine arba kontroliuojama įmone, įsigijimo įvertinimui taikomas Direktyvos 79/267/EEB 12a straipsnyje numatytas išankstinis konsultavimasis.“

„5c. Šiame straipsnyje nedraudžiama, kad kompetentinga institucija perduotų

— centriniams bankams ir kitoms panašią funkciją vykdančioms įstaigoms, turinčioms pinigų institucijų statusą, ir

— prireikus kitoms valstybinėms institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą,

informaciją, kuri reikalinga jų užduotims vykdyti, arba minėtosios institucijos arba įstaigos kompetentingoms institucijoms perduotų tokią informaciją, kurios joms gali prireikti, vykdant šio straipsnio 4 dalies reikalavimus. Minėtai informacijai taikomos šiame straipsnyje nustatytos profesinės paslapties saugojimo sąlygos.“

Direktyvos 93/6/EEB 7 straipsnio 3 dalies pirmoji ir antroji įtraukos pakeičiamos šiomis įtraukomis:

„— finansų holdingo bendrovė – tai finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos dukterinės įmonės yra investicinės firmos arba kitos finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra investicinė firma, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ( *7 ),

— mišrią veiklą vykdanti holdingo bendrovė – tai patronuojanti įmonė, kitokia nei finansų holdingo bendrovė arba investicinė firma ar mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, apibrėžta Direktyvoje 2002/87/EB, kurios bent viena iš dukterinių bendrovių yra investicinė firma.

„Su kitos susijusios valstybės narės kompetentinga institucija, atsakinga už kredito įstaigų arba draudimo įmonių priežiūrą, turi būti konsultuojamasi prieš išduodant leidimą investicinei firmai:

a) kuri yra Bendrijoje leidimą įsigijusios kredito įstaigos arba draudimo įmonės dukterinė įmonė; arba

b) kuri yra Bendrijoje leidimą įsigijusios kredito įstaigos arba draudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė; arba

c) kurią kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo taip pat kontroliuoja Bendrijoje leidimą gavusią kredito įstaigą arba draudimo įmonę.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos atitinkamos kompetentingos institucijos, vertindamos akcininkų tinkamumą ir kitos tos pačios grupės įmonės valdyme dalyvaujančių direktorių patirtį bei reputaciją, pirmiausia konsultuojasi tarpusavyje. Jos viena kitai perduoda informaciją apie akcininkų tinkamumą ir direktorių reputaciją bei patirtį, kuri yra svarbi kitoms kompetentingoms institucijoms išduodant leidimus ir nuolat vertinant, kaip laikomasi veiklos sąlygų.“

„2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą akcijų paketą įsigyja investicinė firma, kredito įstaiga arba draudimo įmonė, kurioms leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje, arba kitoje valstybėje narėje leidimą įsigijusios investicinės firmos, kredito įstaigos arba draudimo įmonės patronuojanti įmonė ar fizinis arba juridinis asmuo, kontroliuojantis kitoje valstybėje narėje leidimą gavusią investicinę firmą, kredito įstaigą arba draudimo įmonę, ir jeigu po tokio įsigijimo įmonė, kurios akcijų paketą įsigyti siūlo minėtoji įsigyjančioji įmonė, taptų įsigyjančios įmonės dukterine arba kontroliuojama įmone, įsigijimo įvertinimui taikomas 6 straipsnyje numatytas išankstinis konsultavimasis.“

„2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą akcijų paketą įsigyja kredito įstaiga, draudimo įmonė arba investicinė firma, kurioms leidimas išduotas kitoje valstybėje narėje, arba kitoje valstybėje narėje leidimą įsigijusios kredito įstaigos, draudimo įmonės arba investicinės firmos patronuojanti įmonė ar fizinis arba juridinis asmuo, kontroliuojantis kitoje valstybėje narėje leidimą įsigijusią kredito įstaigą, draudimo įmonę arba investicinę firmą, ir jeigu po tokio įsigijimo įmonė, kurios akcijų paketą įsigyti siūlo minėtoji įsigyjančioji įmonė, taptų įsigyjančios įmonės dukterine arba kontroliuojama įmone, prieš skaičiuojant įsigyjamo akcijų paketo dydį, turi būti konsultuojamasi su šios direktyvos 12 straipsnyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis.“

Tol, kol bus toliau derinamos sektoriaus taisyklės, valstybės narės numato turto valdymo bendroves įtraukti į:

a) kredito įstaigų ir investicinių firmų arba į draudimo grupės draudimo įmonių konsoliduotos priežiūros taikymo sritį;

b) į šioje direktyvoje nustatytos papildomos priežiūros taikymo sritį, jeigu grupė turi finansų konglomerato statusą; ir

Taikydamos šią straipsnio dalį, valstybės narės numato arba įgalioja kompetentingas institucijas nuspręsti, pagal kurio sektoriaus (bankų, draudimo arba investicinių paslaugų sektoriaus) taisykles turto valdymo bendrovėms turi būti taikoma šio straipsnio pirmos dalies a punkte nurodyta konsoliduota ir (arba) papildoma priežiūra. Įgyvendinant šią nuostatą, atitinkamo sektoriaus taisyklės dėl finansų įstaigų (kai turto valdymo bendrovės priskiriamos kredito įstaigų ir investicinių firmų konsoliduotos priežiūros taikymo sričiai) ir perdraudimo įmonių (kai turto valdymo bendrovės priskiriamos draudimo įmonių papildomos priežiūros taikymo sričiai) priskyrimo atitinkamos priežiūros taikymo sričiai formos ir masto mutatis mutandis taikomos turto valdymo bendrovėms. Šio straipsnio pirmos dalies b punkte nurodytos papildomos priežiūros tikslais pagal tos pačios dalies a punktą turto valdymo bendrovė laikoma priklausančia tam sektoriui, kuriam ji priskirta.

Kai turto valdymo bendrovė priklauso finansiniam konglomeratui, visos nuorodos į kontroliuojamą įmonę ir atitinkamas kompetentingas institucijas pagal šią direktyvą atitinkamai apima ir turto valdymo bendroves bei už jų priežiūrą atsakingas kompetentingas institucijas. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma šio straipsnio pirmos dalies a punkte nurodytoms grupėms.

1. Tol, kol bus toliau derinamos sektoriaus taisyklės, valstybės narės numato alternatyvaus investavimo fondų valdytojus įtraukti į:

a) kredito įstaigų ir investicinių firmų konsoliduotos priežiūros taikymo sritį arba į draudimo grupės draudimo įmonių papildomos priežiūros taikymo sritį;

b) šioje direktyvoje nustatytos papildomos priežiūros taikymo sritį, jeigu grupė turi finansų konglomerato statusą; ir

2. Taikydamos 1 dalį, valstybės narės numato arba įgalioja kompetentingas institucijas nuspręsti, pagal kurio sektoriaus (bankų, draudimo arba investicinių paslaugų sektoriaus) taisykles alternatyvaus investavimo fondų valdytojams turi būti taikoma 1 dalies a punkte nurodyta konsoliduota arba papildoma priežiūra. Įgyvendinant šią dalį, atitinkamo sektoriaus taisyklės dėl finansų įstaigų priskyrimo atitinkamos priežiūros taikymo sričiai formos ir masto mutatis mutandis taikomos alternatyvaus investavimo fondų valdytojams. 1 dalies b punkte nurodytos papildomos priežiūros tikslais pagal 1 dalies a punktą alternatyvaus investavimo fondų valdytojas laikomas priklausančiu tam sektoriui, kuriam jis priskirtas.

Kai alternatyvaus investavimo fondų valdytojas priklauso finansų konglomeratui, visos nuorodos į kontroliuojamą įmonę ir atitinkamas kompetentingas institucijas pagal šią direktyvą atitinkamai apima ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojus bei už jų priežiūrą atsakingas kompetentingas institucijas. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma 1 dalies a punkte nurodytoms grupėms.

1. Iki 2007 m. rugpjūčio 11 d. šios direktyvos 21 straipsnyje nurodytam Finansinių konglomeratų komitetui Komisija pateikia ataskaitą apie valstybių narių veiklą ir prireikus apie tolesnio derinimo poreikį ryšium su:

— turto valdymo bendrovių įtraukimu į grupės lygiu vykdomos priežiūros taikymo sritį,

— I priede nustatytų kapitalo pakankamumo skaičiavimo metodų pasirinkimu ir taikymu,

— svarbių grupės vidaus operacijų ir didelės rizikos koncentracijos nustatymu bei II priede nurodytų grupės vidaus operacijų ir rizikos koncentracijos priežiūra, ypač su atitinkamų kiekybinių apribojimų ir kokybinių reikalavimų taikymu,

— finansinių konglomeratų atliekamų kapitalo pakankamumo reikalavimų, nustatytų šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje, skaičiavimų ir ataskaitų dėl 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos didelės rizikos koncentracijos pateikimo koordinatoriui datomis.

2. Per vienerius metus nuo susitarimo dėl taisyklių, taikytinų, siekiant išvengti dvigubo nuosavų lėšų panaudojimo finansinėse grupėse, priėmimo tarptautiniu lygiu Komisija išanalizuoja šių direktyvos nuostatų suderinimo su minėtaisiais tarptautiniais susitarimais galimybę ir prireikus pateikia atitinkamus pasiūlymus.

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2004 m. rugpjūčio 11 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės nustato, kad šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos pirmiausia būtų taikomos 2005 m. sausio 1 d. arba tais kalendoriniais metais prasidedančių finansinių metų atskaitomybės priežiūrai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansiniam konglomeratui priklausančių kontroliuojamų įmonių papildomi kapitalo pakankamumo reikalavimai skaičiuojami pagal šiame priede apibūdintus techninius principus ir vieną iš jame apibūdintų metodų.

Nepažeisdamos toliau pateiktos dalies nuostatų, valstybės narės leidžia savo kompetentingoms institucijoms, kurios prisiima konkretaus finansinio konglomerato koordinatoriaus vaidmenį, pasikonsultavus su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir pačiu konglomeratu, nuspręsti, kurį metodą turi taikyti finansinis konglomeratas.

Valstybės narės gali reikalauti, kad pirmiau nurodytas skaičiavimas būtų atliekamas pagal vieną konkretų metodą, pasirinktą iš šiame priede apibūdintų metodų, jeigu finansiniam konglomeratui vadovauja toje valstybėje narėje leidimą įsigijusi kontroliuojama įmonė. Jeigu finansiniam konglomeratui nevadovauja kontroliuojama įmonė, kaip nurodyta 1 straipsnyje, valstybės narės leidžia taikyti bet kurį iš šiame priede apibūdintų metodų, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamos kompetentingos institucijos veikia toje pačioje valstybėje narėje. Tokiais atvejais valstybė narė gali reikalauti taikyti vieną iš minėtųjų metodų.

Taikant bet kurį metodą, kai įmonė yra dukterinė įmonė arba kai jos mokumas nepakankamas ar tuo atveju, kai ji yra nekontroliuojama finansų sektoriaus įmonė, reikia atsižvelgti į santykinį mokumo deficitą – bendrąjį dukterinės įmonės mokumo deficitą. Jeigu tokiu atveju koordinatorius mano, kad patronuojančios įmonės, kuriai priklauso kapitalo dalis, atsakomybė yra griežtai ir neabejotinai apribota tik ta kapitalo dalimi, koordinatorius gali leisti proporcingai atsižvelgti į dukterinės įmonės mokumo deficitą.

Jeigu finansinio konglomerato įmonės nesusijusios kapitalo ryšiais, koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, nustato, į kokią proporcingą dalį reikės atsižvelgti, nepamirštant atsakomybės, atsirandančios dėl egzistuojančių santykių.

Neatsižvelgiant į šio priedo II skirsnyje nurodytą metodą, taikomą finansiniam konglomeratui priklausančių kontroliuojamų įmonių papildomiems kapitalo pakankamumo reikalavimams skaičiuoti, koordinatorius ir prireikus kitos susijusios kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų laikomasi toliau nustatytų principų, t. y.:

i) užtikrinti, kad nebūtų naudojami įvairūs galimi finansinio konglomerato nuosavų lėšų skaičiavimo elementai (įvairių elementų naudojimas) ir grupės viduje nebūtų nepagrįstai sukurtos nuosavos lėšos; siekdamos minėtųjų tikslų, kompetentingos institucijos analogiškai taiko atitinkamo sektoriaus taisyklėse nustatytus tam tikrus principus;

ii) toliau derinant sektorių taisykles, kiekvieno atskiro finansų sektoriaus, kuriam atstovaujama finansiniame konglomerate, mokumo reikalavimai vykdomi iš nuosavų lėšų elementų pagal atitinkamo sektoriaus taisykles; jeigu finansinio konglomerato nuosavos lėšos yra nepakankamos, papildomų mokumo reikalavimų vykdymas gali būti tikrinamas tik atsižvelgiant į tuos nuosavų lėšų elementus, kuriuos leidžiama naudoti pagal atitinkamo sektoriaus taisykles (kapitalas, naudojamas tarp sektorių);

jeigu sektoriaus taisyklės nustato galimybės naudoti tam tikras nuosavų lėšų priemones, kurias galima priskirti tarp sektorių naudojamam kapitalui, apribojimus, juos mutatis mutandis reikia taikyti, nuosavas lėšas skaičiuojant finansinio konglomerato lygiu;

skaičiuodamos finansinio konglomerato nuosavas lėšas, kompetentingos institucijos taip pat atsižvelgia į grupei priklausančių atskirų juridinių asmenų galimybių pervesti ir gauti minėtas nuosavas lėšas veiksmingumą, siekiant kapitalo pakankamumo taisyklėse nustatytų tikslų;

pagal šio priedo II skirsnį skaičiuojamas nekontroliuojamos finansų sektoriaus įmonės santykinio mokumo reikalavimas – tai kapitalo reikalavimas, kurį pagal atitinkamo sektoriaus taisykles turėtų įvykdyti įmonė, jeigu ji būtų kontroliuojama to konkretaus sektoriaus įmonė; turto valdymo bendrovių mokumo reikalavimas – tai Direktyvos 85/611/EB 5a straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas kapitalo reikalavimas; mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės santykinio mokumo reikalavimas skaičiuojamas pagal finansų konglomerato pagrindinio finansų sektoriaus taisykles.

Kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių papildomi kapitalo pakankamumo reikalavimai skaičiuojami konsoliduotos finansinės atskaitomybės pagrindu.

i) finansinio konglomerato nuosavų lėšų, apskaičiuotų pagal grupės konsoliduotą poziciją; skaičiavimui naudojami atitinkamo sektoriaus taisyklėse nustatytas sąlygas atitinkantys elementai;

ii) grupėje atstovaujamo kiekvieno atskiro finansų sektoriaus mokumo reikalavimų sumos; kiekvieno atskiro finansų sektoriaus mokumo reikalavimai skaičiuojami pagal atitinkamo sektoriaus taisykles.

Pirmiau nurodytos konkretaus sektoriaus taisyklės kredito įstaigoms yra išdėstytos Direktyvos 2000/12/EB V dalies 3 skyriuje, draudimo įmonėms – Direktyvoje 98/78/EB, o kredito įstaigoms ir investicinėms firmoms – Direktyvoje 93/6/EEB.

Į pirmiau nurodytus sektorių mokumo reikalavimų skaičiavimus neįtrauktos nekontroliuojamos finansų sektoriaus įmonės skaičiuoja santykinį mokumo reikalavimą.

Kontroliuojamų finansinio konglomerato įmonių papildomi kapitalo pakankamumo reikalavimai skaičiuojami kiekvienos grupei priklausančios įmonės sąskaitų pagrindu.

i) kiekvienos kontroliuojamos ir nekontroliuojamos finansinio konglomerato įmonės nuosavų lėšų sumos; skaičiavimui naudojami atitinkamo sektoriaus taisyklėse nustatytas sąlygas atitinkantys elementai;

— kiekvienos grupei priklausančios kontroliuojamos ir nekontroliuojamos finansinio konglomerato įmonės mokumo reikalavimus, apskaičiuotus pagal atitinkamo sektoriaus taisykles, ir

— kitose grupės įmonėse įsigytų kapitalo dalių buhalterinę vertę.

Nekontroliuojamoms finansų sektoriaus įmonėms skaičiuojamas santykinis mokumo reikalavimas. Nustatant šios direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą proporcingą dalį, atsižvelgiama į nuosavas lėšas ir šio priedo I skirsnyje nurodytus mokumo reikalavimus.

TECHNINIS NUOSTATŲ TAIKYMAS GRUPĖS VIDAUS OPERACIJOMS IR RIZIKOS KONCENTRACIJAI

Koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, nurodo, apie kokios rūšies operacijas ir riziką konkretaus finansinio konglomerato kontroliuojamos įmonės pagal 7 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl ataskaitų apie grupės vidaus operacijas ir rizikos koncentraciją turi pateikti ataskaitas. Nustatydami operacijų ir rizikos rūšį ir pateikdami apie ją savo nuomonę, koordinatorius ir atitinkamos kompetentingos institucijos atsižvelgia į specifinę finansinio konglomerato grupės ir rizikos valdymo struktūrą. Kad nustatytų svarbias grupės vidaus operacijas ir didelę rizikos koncentraciją, apie kurias pagal šios direktyvos 7 ir 8 straipsnių nuostatas reikia pateikti ataskaitas, koordinatorius, pasikonsultavęs su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir pačiu konglomeratu bei vadovaudamasis įstatymų savų lėšų ir (arba) techninėmis nuostatomis, nustato atitinkamus kriterijus.

Peržiūrėdamas grupės vidaus operacijas ir rizikos koncentracijas, koordinatorius konkrečiai reguliuoja galimą rizikos išplitimą finansiniame konglomerate, interesų susidūrimo riziką, sektoriaus taisyklių pažeidimo riziką ir rizikos lygį arba apimtį.

Valstybės narės gali leisti savo kompetentingoms institucijoms finansinio konglomerato lygiu taikyti sektoriaus taisyklių nuostatas dėl grupės vidaus operacijų ir rizikos koncentracijos, ypač siekiant išvengti sektoriaus taisyklių pažeidimo.

( 1 ) 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, 2002 12 19, p. 1).

( 2 ) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

( 3 ) 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo (OL L 323, 2005 12 9, p. 1).

( 4 ) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

( 5 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

( 6 ) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

( 7 ) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

( *1 ) OL L 228, 1973 8 16, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/13/EB (OL L 77, 2002 3 20, p. 17).

( *3 ) OL L 126, 2000 5 26, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/28/EEB (OL L 275, 2000 10 27, p. 37.).

( *4 ) OL L 141, 1993 6 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/64/EB (OL L 290, 2000 11 17, p. 27.).

( *5 ) OL L 141, 1993 6 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/33/EB (OL L 204, 1998 7 21, p. 29.).

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/1/EB tekstas svarbus EEE 2005 m. kovo 9 d.	L 79	9	24.3.2005
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/48/EB Tekstas svarbus EEE 2006 m. birželio 14 d.	L 177	1	30.6.2006
M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/25/EB 2008 m. kovo 11 d.	L 81	40	20.3.2008
►M4	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/138/EB Tekstas svarbus EEE 2009 m. lapkričio 25 d.	L 335	1	17.12.2009
►M5	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2010/78/ES Tekstas svarbus EEE 2010 m. lapkričio 24 d.	L 331	120	15.12.2010
►M6	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/89/ES Tekstas svarbus EEE 2011 m. lapkričio 16 d.	L 326	113	8.12.2011
►M7	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/36/ES Tekstas svarbus EEE 2013 m. birželio 26 d.	L 176	338	27.6.2013