02002L0046 — LT — 30.09.2022 — 009.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2002/46/EB 2002 m. birželio 10 d. dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (OL L 183 2002.7.12, p. 51) |
Iš dalies keičiama:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
L 94 |
32 |
1.4.2006 |
||
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1137/2008 2008 m. spalio 22 d. |
L 311 |
1 |
21.11.2008 |
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1170/2009 2009 m. lapkričio 30 d. |
L 314 |
36 |
1.12.2009 |
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1161/2011 2011 m. lapkričio 14 d. |
L 296 |
29 |
15.11.2011 |
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 119/2014 2014 m. vasario 7 d. |
L 39 |
44 |
8.2.2014 |
|
L 68 |
26 |
13.3.2015 |
||
L 173 |
9 |
6.7.2017 |
||
L 83 |
1 |
10.3.2021 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2002/46/EB
2002 m. birželio 10 d.
dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo
(tekstas svarbus EEE)
1 straipsnis
2 straipsnis
Šioje direktyvoje:
„maisto papildai“ — tai maisto produktai, kurie yra skirti papildyti įprastą racioną ir kurie, vieni arba derinyje su kitomis medžiagomis, yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintys mitybinį arba fiziologinį poveikį, ir kuriais prekiaujama dozuota forma, t. y. tokiomis formomis kaip kapsulės, pastilės, piliulės, tabletės ir kitos panašios formos, miltelių maišeliai, ampulės su skysčiu, buteliukai su lašų dozatoriumi bei kitos panašios skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formos;
„maistinės medžiagos“ — tai šios medžiagos:
vitaminai;
mineralinės medžiagos.
3 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad Bendrijoje maisto papildais gali būti prekiaujama tik tada, kai jie atitinka šioje direktyvoje nustatytas taisykles.
4 straipsnis
Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės iki 2009 m. gruodžio 31 d. savo teritorijoje gali leisti naudoti vitaminus ir mineralines medžiagas, neišvardytus I priede, arba kita forma nei nurodyta II priede, jeigu:
konkreti medžiaga yra naudojama viename arba keliuose maisto papilduose, kuriais šios direktyvos įsigaliojimo dieną prekiaujama Bendrijoje;
Europos maisto saugos tarnyba nepateikė nepalankios nuomonės dėl tos medžiagos naudojimo ar jos naudojimo ta forma gaminant maisto papildus, remiantis dokumentų paketu, kuriuo pagrindžiamas konkrečios medžiagos naudojimas, kurį valstybė narė ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 12 d. turi pateikti Komisijai.
5 straipsnis
Didžiausi maisto papilduose esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai, suvartojami per dieną, kaip rekomenduoja jų gamintojas, nustatomi atsižvelgiant į:
didžiausią leistiną saugią vitaminų ir mineralinių medžiagų koncentraciją, kuri nustatyta remiantis mokslinės rizikos įvertinimu, pagrįstu visuotinai priimtais mokslo duomenimis, atitinkamai atsižvelgiant į įvairius skirtingų vartotojų grupių jautrumo laipsnius;
vitaminų ir mineralinių medžiagų įsisavinimą iš kitų maisto šaltinių.
6 straipsnis
Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB, ženklinant nurodoma tokia informacija:
maistinių ar kitų medžiagų kategorijų pavadinimai, kurie apibūdina tą produktą, arba nuoroda apie maistinių ar kitų medžiagų pobūdį;
produkto dalis, rekomenduojama suvartoti per dieną;
perspėjimas neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės;
paaiškinimas apie tai, kad maisto papildai neturėtų būti vartojami kaip įvairaus maisto pakaitalas;
paaiškinimas, kad produktai turėtų būti laikomi vaikams nepasiekiamoje vietoje.
7 straipsnis
Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto papildus, neturi būti jokios nuorodos, paaiškinančios arba kuria duodama suprasti, kad iš suderintos ir įvairios mitybos paprastai negalima gauti tinkamo kiekio maistinių medžiagų.
Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės gali būti apibrėžtos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
8 straipsnis
Šios dalies įgyvendinimo taisyklės gali būti apibrėžtos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
9 straipsnis
Šios dalies įgyvendinimui taikomos papildomos taisyklės, atsižvelgiant į skirtumus tarp paskelbtų verčių ir oficialių patikrinimų metu nustatytų verčių, nustatomos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
Šios dalies įgyvendinimo taisyklės gali būti patvirtintos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
10 straipsnis
Kad būtų lengviau vykdyti veiksmingą maisto papildų monitoringą, valstybės narės gali reikalauti, kad gamintojas arba asmuo, teikiantis produktą į rinką savo teritorijoje, kompetentingai institucijai apie jo pateikimą į rinką praneštų nusiųsdamas jai tam produktui naudojamos etiketės pavyzdį.
11 straipsnis
12 straipsnis
13 straipsnis
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
14 straipsnis
Nuostatos, galinčios turėti įtakos visuomenės sveikatai, priimamos pasitarus su Europos maisto saugos tarnyba.
15 straipsnis
Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2003 m. liepos 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Šie įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi taip, kad:
nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. būtų leidžiama prekiauti produktais, kurie atitinka šią direktyvą;
nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. būtų draudžiama prekiauti produktais, kurie neatitinka šios direktyvos.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
16 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
17 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
Vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurie gali būti naudojami maisto papildų gamybai
1. Vitaminai
Vitaminas A (μg RE)
Vitaminas D (μg)
Vitaminas E (mg α-TE)
Vitaminas K (μg)
Vitaminas B1 (mg)
Vitaminas B2 (mg)
Niacinas (mg NE)
Pantoteno rūgštis (mg)
Vitaminas B6 (mg)
Folio rūgštis (μg) ( 3 )
Vitaminas B12 (μg)
Biotinas (μg)
Vitaminas C (mg)
2. Mineralinės medžiagos
Kalcis (mg)
Magnis (mg)
Geležis (mg)
Varis (mg)
Jodas (μg)
Cinkas (mg)
Manganas (mg)
Natris (mg)
Kalis (mg)
Selenas (μg)
Chromas (μg)
Molibdenas (μg)
Fluoridas (mg)
Chloridas (mg)
Fosforas (mg)
Boras (mg)
Silicis (mg)
II PRIEDAS
Vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurie gali būti naudojami maisto papildų gamybai
A. Vitaminai
1. VITAMINAS A
a) retinolis
b) retinilo acetatas
c) retinilo palmitatas
d) beta-karotenas
2. VITAMINAS D
a) cholekalciferolis
b) ergokalciferolis
3. VITAMINAS E
a) D-alfa-tokoferolis
b) DL-alfa-tokoferolis
c) D-alfa-tokoferilacetatas
d) DL-alfa-tokoferilacetatas
e) D-alfa-tokoferilo rūgšties sukcinatas
f) tokoferolių mišiniai ( 4 )
g) tokotrienolis, tokoferolis ( 5 )
4. VITAMINAS K
a) filochinonas (fitomenadionas)
b) menachinonas ( 6 )
5. VITAMINAS B1
a) tiamino hidrochloridas
b) tiamino mononitratas
c) tiamino monofosfato chloridas
d) tiamino pirofosfato chloridas
6. VITAMINAS B2
a) riboflavinas
b) natrio riboflavin-5′-fosfatas
7. NIACINAS
a) nikotino rūgštis
b) nikotinamidas
c) inozitolio heksanikotinatas (inozitolio heksaniacinatas)
d) nikotinamido ribozido chloridas
8. PANTOTENO RŪGŠTIS
a) kalcio D-pantotenatas
b) natrio D-pantotenatas
c) deksapantenolis
d) pantetinas
9. VITAMINAS B6
a) piridoksino hidrochloridas
b) piridoksin-5′-fosfatas
c) piridoksal-5′-fosfatas
10. FOLIATAS
a) pteroilmonoglutamo rūgštis
b) kalcio-L-metilfoliatas
c) (6S)-5-metiltetrahidrofolinė rūgštis, gliukozamino druska
11. VITAMINAS B12
a) cianokobalaminas
b) hidroksokobalaminas
c) 5′-deoksiadenozilkobalaminas
d) metilkobalaminas
12. BIOTINAS
a) D-biotinas
13. VITAMINAS C
a) L-askorbo rūgštis
b) natrio L-askorbatas
c) kalcio L-askorbatas ( 7 )
d) kalio L-askorbatas
e) L-askorbil-6-palmitatas
f) magnio L-askorbatas
g) cinko L-askorbatas
B. Mineralinės medžiagos
kalcio acetatas
kalcio L-askorbatas
kalcio bisglicinatas
kalcio karbonatas
kalcio chloridas
kalcio citrato malatas
citrinų rūgšties kalcio druskos
kalcio gliukonatas
kalcio glicerofosfatas
kalcio laktatas
kalcio piruvatas
ortofosforo rūgšties kalcio druskos
kalcio sukcinatas
kalcio hidroksidas
kalcio L-lizinatas
kalcio malatas
kalcio oksidas
kalcio L-pidolatas
kalcio L-treonatas
kalcio sulfatas
kalcio fosforilo oligosacharidai
magnio acetatas
magnio L-askorbatas
magnio bisglicinatas
magnio karbonatas
magnio chloridas
magnio citrato malatas
citrinų rūgšties magnio druskos
magnio gliukonatas
magnio glicerofosfatas
ortofosforo rūgšties magnio druskos
magnio laktatas
magnio L-lizinatas
magnio hidroksidas
magnio malatas
magnio oksidas
magnio L-pidolatas
magnio kalio citratas
magnio piruvatas
magnio sukcinatas
magnio sulfatas
magnio tauratas
magnio acetiltauratas
geležies karbonatas
geležies citratas
geležies amonio citratas
geležies gliukonatas
geležies fumaratas
natrio geležies difosfatas
geležies laktatas
geležies sulfatas
geležies difosfatas (geležies pirofosfatas)
geležies sacharatas
elementinė geležis (karbonilas + elektrolitas + redukuotasis vandenilis)
geležies bisglicinatas
geležies L-pidolatas
geležies fosfatas
geležies (II) amonio fosfatas
geležies (III) natrio (etilendinitrilo)tetraacetatas (EDTA)
geležies (II) tauratas
vario karbonatas
vario citratas
vario gliukonatas
vario sulfatas
vario L-aspartatas
vario bisglicinatas
vario ir lizino kompleksas
vario (II) oksidas
natrio jodidas
natrio jodatas
kalio jodidas
kalio jodatas
cinko acetatas
cinko L-askorbatas
cinko L-aspartatas
cinko bisglicinatas
cinko chloridas
cinko citratas
cinko gliukonatas
cinko laktatas
cinko L-lizinatas
cinko malatas
cinko mono-L-metionino sulfatas
cinko oksidas
cinko karbonatas
cinko L-pidolatas
cinko pikolinatas
cinko sulfatas
mangano askorbatas
mangano L-aspartatas
mangano bisglicinatas
mangano karbonatas
mangano chloridas
mangano citratas
mangano gliukonatas
mangano glicerofosfatas
mangano pidolatas
mangano sulfatas
natrio bikarbonatas
natrio karbonatas
natrio chloridas
natrio citratas
natrio gliukonatas
natrio laktatas
natrio hidroksidas
ortofosforo rūgšties natrio druskos
natrio sulfatas
kalio sulfatas
kalio bikarbonatas
kalio karbonatas
kalio chloridas
kalio citratas
kalio gliukonatas
kalio glicerofosfatas
kalio laktatas
kalio hidroksidas
kalio L-pidolatas
kalio malatas
ortofosforo rūgšties kalio druskos
L-selenometioninas
selenu papildytos mielės ( 8 )
selenito rūgštis
natrio selenatas
natrio vandenilio selenitas
natrio selenitas
chromo (III) chloridas
chromu papildytos mielės ( 9 )
chromo (III) laktato trihidratas
chromo nitratas
chromo pikolinatas
chromo (III) sulfatas
amonio molibdatas (molibdenas (VI))
kalio molibdatas (molibdenas (VI))
natrio molibdatas (molibdenas (VI))
kalcio fluoridas
kalio fluoridas
natrio fluoridas
natrio monofluorfosfatas
boro rūgštis
natrio boratas
cholinu stabilizuota ortosilicio rūgštis
silicio dioksidas
silicio rūgštis ( 10 )
organinis silicis (monometilsilanetriolis)
( 1 ) OL L 311, 2001 11 28, p. 67.
( 2 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
( 3 ) Folio rūgštis yra terminas, kuris maistingumo ženklinimo tikslais įtrauktas į 2008 m. spalio 28 d. Komisijos direktyvos 2008/100/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo nuostatas dėl rekomenduojamų paros suvartojimo normų, energinės vertės perskaičiavimo koeficientų ir apibrėžčių, I priedą ir kuris apima visų formų foliatus.
( 4 ) ALFA-tokoferolis < 20 %, beta-tokoferolis < 10 %, gama-tokoferolis 50–70 % ir delta-tokoferolis 10–30 %.
( 5 ) Tipiškas atskirų tokoferolių ir tokotrienolių kiekis:
( 6 ) Menachinonas dažniausiai būna menachinonas-7, retais atvejais – menachinonas-6.
( 7 ) Kuriame gali būti ne daugiau kaip 2 % treonato.
( 8 ) Selenu papildytos mielės, paruoštos iš mielių kultūros naudojant natrio selenitą (seleno šaltinį) ir kuriose yra (sausos formos mielėse, kuriomis prekiaujama) ne daugiau kaip 2,5 mg Se/g. Mielėse vyraujanti organinė seleno rūšis – selenometioninas (60–85 % viso ekstrahuoto seleno kiekio produkte). Kitų organinių seleno junginių, įskaitant selenocisteiną, kiekis neturi viršyti 10 % viso ekstrahuoto seleno kiekio. Neorganinio seleno kiekis paprastai neturi viršyti 1 % viso ekstrahuoto seleno kiekio.
( 9 ) Chromu papildytos mielės, pagamintos iš Saccharomyces cerevisiae mielių kultūros naudojant chromo (III) chloridą (chromo šaltinį) ir kuriose yra (sausos formos mielėse, kurios tiekiamos rinkai) 230–300 mg chromo/kg. Chromo (VI) kiekis neturi viršyti 0,2 % viso chromo kiekio.
( 10 ) Gelio pavidalo.