Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties ( 3 ) 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, atsižvelgdami į 2002 m. kovo 26 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrąjį akto projektą,

kadangi:

(1)	1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyvoje 1999/29/EB dėl nepageidaujamų medžiagų ir produktų gyvūnų mityboje ( 4 ) turi būti padaryta daug pakeitimų. Dėl aiškumo ir racionalumo ši direktyva turėtų būti iš naujo parengta.

(2)	Gyvulininkystės produkcija užima svarbią vietą Bendrijos žemės ūkyje, o teigiami rezultatai, kalbant apie visuomenės sveikatą, gyvūnų sveikatą ir gerovę, aplinką ir gyvulių augintojų finansus, didžia dalimi priklauso nuo to, ar naudojami tinkami geros kokybės pašarai.

(3)

Pašarus reglamentuojančios taisyklės reikalingos siekiant užtikrinti žemės ūkio našumą ir tęstinumą, visuomenės sveikatą, gyvūnų sveikatą ir gerovę, aplinkos apsaugą. Be to, reikalinga visapusiškai reglamentuoti higienos reikalavimus, kad individualiuose ūkiuose būtų garantuoti geros kokybės pašarai, net kai jų gamyba nėra komercinė.

(4)

Tos pačios pašarams skirtų produktų kokybės ir saugumo taisyklės turi būti taikomos ir gyvūnų vartojamo vandens kokybei ir saugumui. Nors pašarų apibrėžime nenurodyta, kad vanduo negali būti laikomas pašaru, jis nėra įtrauktas į 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos ir naudojimo ( 5 ) nustatytą pagrindinių pašarinių žaliavų negalutinį sąrašą. Klausimas, ar vanduo turėtų būti laikomas pašaru, turi būti nagrinėjamas pagal šią direktyvą.

(5)	Nustatyta, kad prieduose gali būti nepageidaujamų medžiagų. Todėl šios direktyvos taikymo sritis turėtų būti išplečiama, kad apimtų ir priedus.

(6)	Pašarams skirtuose produktuose gali būti nepageidaujamų medžiagų, kurios gali kelti grėsmę gyvūnų sveikatai arba, kai jų yra gyvulininkystės produkcijoje, – žmonių sveikatai arba aplinkai.

(7)

Neįmanoma visiškai pašalinti nepageidaujamų medžiagų, tačiau siekiant sumažinti jų nepageidaujamą ir žalingą poveikį, svarbu mažinti jų kiekį pašarams skirtuose produktuose, deramai atsižvelgiant į šių medžiagų ūminį toksiškumą, mikroorganizmų kaupiamąsias savybes ir skilimą. Šiuo metu netikslinga nustatyti mažesnių kiekių už tuos, kuriuos galima aptikti analizės metodais, kurie turi būti apibrėžti Bendrijai.

(8)	Nepageidaujamų medžiagų liekanų nustatymo metodai nuolat modernėja, todėl gali būti aptinkami net ir gyvūnų bei žmonių sveikatai didesnės įtakos neturintys liekanų kiekiai.

(9)

Nepageidaujamos medžiagos gali būti pašarams skirtuose produktuose tik šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis ir negali būti niekaip kitaip panaudojamos gyvūnams šerti. Dėl to ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant įtakos kitoms pašarams taikomoms Bendrijos nuostatoms, ypač kombinuotųjų pašarų taisyklėms.

(10)

Ši direktyva turi būti taikoma pašarams skirtiems produktams nuo jų įvežimo į Bendriją momento. Dėl to turėtų būti numatyta, kad nustatyti maksimalūs nepageidaujamų medžiagų kiekiai iš esmės būtų taikomi nuo pašarams skirtų produktų išleidimo į apyvartą arba naudojimo dienos, įskaitant visus etapus, ir ypač nuo jų įvežimo datos.

(11)

Gyvūnų pašarams skirti produktai turi būti sveiki, natūralūs ir tinkami prekybai ir todėl tinkamai naudojami negali kelti jokio pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai, aplinkai arba neigiamai veikti gyvulininkystės produkciją. Dėl to būtina uždrausti naudoti arba išleisti į apyvartą pašarams skirtus produktus, kuriuose esantys nepageidaujamų medžiagų kiekiai viršija I priede nustatytus didžiausius leistinus kiekius.

(12)	Turi būti apribotos tam tikros papildomuose pašaruose nepageidaujamos medžiagos, nustatant didžiausius jų kiekius.

(13)

Tam tikrais atvejais didžiausias leistinas kiekis nustatomas atsižvelgiant į foninius kiekius, todėl toliau turi būti dedamos pastangos pašarams skirtuose produktuose apriboti kai kurių konkrečių nepageidaujamų medžiagų kiekį, kad jų būtų mažiau gyvūnų pašaruose ir mitybos grandinėje. Todėl šia direktyva turėtų būti leidžiama nustatyti kiekio ribą, kur kas žemesnę negu nustatyti didžiausi leistini kiekiai. Kai tokia riba viršijama, turi būti atliekami tyrimai nustatyti nepageidaujamų medžiagų šaltinius; taip pat turi būti imtasi priemonių, kad šie šaltiniai būtų sumažinti arba pašalinti.

(14)

Kilus grėsmei gyvūnų arba žmonių sveikatai ar gamtai, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama laikinai sumažinti nustatytus didžiausius leistinus kiekius, nustatyti kitų medžiagų didžiausius leistinus kiekius arba produktuose, skirtuose gyvūnų pašarams, uždrausti tokias medžiagas. Siekiant užtikrinti vienodą reikalavimų taikymą, dėl bet kurių šios direktyvos I priedo pakeitimų sprendimas turi būti priimamas Bendrijos skubos tvarka, remiantis patvirtinančiais dokumentais ir atsargumo principu.

(15)

Produktams, skirtiems gyvūnų pašarams ir atitinkantiems šios direktyvos reikalavimus, negali būti taikomi kokie nors kiti su juose esančių nepageidaujamų medžiagų kiekiu susiję išleidimo į apyvartą apribojimai, išskyrus tuos, kurie numatyti šioje direktyvoje ir 1995 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvoje 95/53/EB, nustatančioje principus, reglamentuojančius gyvūnų mitybos srityje atliekamų oficialių patikrinimų organizavimą ( 6 ).

(16)	Siekiant užtikrinti, kad naudojant arba platinant gyvūnų pašarams skirtus produktus būtų laikomasi nepageidaujamoms medžiagoms nustatytų reikalavimų, pagal Direktyvą 95/53/EB valstybės narės turi priimti atitinkamas monitoringo nuostatas.

(17)	Reikalinga atitinkama Bendrijos procedūra siekiant šios direktyvos prieduose pateiktas technines nuostatas suderinti su mokslo ir technikos žinių raida.

(18)	Tam, kad būtų lengviau įgyvendinti pasiūlytas priemones, turėtų būti nustatyta tvarka, sukurianti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą Pašarų nuolatiniame komitete, įkurtame Sprendimu 70/372/EEB ( 7 ).

(19)	Šią direktyvą įgyvendinančios priemonės turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 8 ),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1. Šioje direktyvoje kalbama apie nepageidaujamas medžiagas gyvūnų pašarams skirtuose produktuose.

1. Gyvūnų pašarams skirti produktai iš trečiųjų šalių gali būti įvežami naudojimui Bendrijoje, išleisti į apyvartą ir(ar) naudojami Bendrijoje tik tuo atveju, jei jie yra sveiki, natūralūs ir tinkami prekybai, o tinkamai naudojami nekelia potencialios grėsmės gyvūnų ar žmonių sveikatai arba aplinkai ir negali turėti neigiamo poveikio gyvulininkystės produkcijai.

2. Visų pirma gyvūnų pašarams skirti produktai laikomi neatitinkantys 1 dalies reikalavimų, jei juose esantis nepageidaujamų medžiagų kiekis neatitinka I priede nustatytų didžiausių leistinų kiekių.

1. Valstybės narės nurodo, kad I priede išvardintų nepageidaujamų medžiagų gali būti gyvūnų pašarams skirtuose produktuose tik laikantis tame priede nurodytų reikalavimų.

2. Kad būtų galima sumažinti arba išnaikinti gyvūnų pašarams skirtuose produktuose esančių nepageidaujamų medžiagų šaltinius, valstybės narės, bendradarbiaudamos su ūkio subjektais, atlieka tyrimus, kad būtų nustatytas nepageidaujamų medžiagų šaltinis tais atvejais, kai viršijami didžiausi lesitini kiekiai ir kai nustatomi didesni negu foniniai šių medžiagų kiekiai. Siekiant vienodumo, aptikus didesnius kiekius, gali būti reikalinga nustatyti veikimo ribą, kurią viršijus būtų pradedami tokie tyrimai. Tai gali būti nustatyta II priede.

Valstybės narės perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms visą su šiuo šaltiniu susijusią informaciją ir išvadas, taip pat priemones, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti nepageidaujamų medžiagų kiekį arba jas pašalinti. Ši informacija perduodama Komisijai kartu su metine ataskaita, kuri turi būti pateikiama pagal Direktyvos 95/53/EB 22 straipsnio nuostatas, išskyrus tuos atvejus, kai kitoms valstybėms narėms ta informacija yra neatidėliotinos svarbos. Pastaruoju atveju informacija perduodama nedelsiant.

Valstybės narės nurodo, kad gyvūnų pašarams skirti produktai, kuriuose esantis nepageidaujamų medžiagų kiekis yra didesnis už I priede nurodytą didžiausią leistiną kiekį, negali būti maišomi su tais pačiais ar kitais gyvūnų pašarams skirtais produktais siekiant juos atskiesti.

Kadangi nėra konkrečių nuostatų, reglamentuojančių pašarų papildus, valstybės narės nurodo, kad, I priede išvardintų nepageidaujamų medžiagų kiekis pašarų papilduose, atsižvelgiant į paros racione naudoti numatytą jų dalį, negali būti didesnis negu nustatyta visaverčiams pašarams.

1. Jei valstybė narė, remdamasi nauja informacija arba iš naujo įvertinusi tą, kurią turėjo nuo tada, kai buvo priimtos aptariamosios nuostatos, turi rimtą pagrindą teigti, kad I priede nustatytas didžiausias leistinas kiekis arba jame nenurodyta nepageidaujama medžiaga kelia pavojų gyvūnų arba žmonių sveikatai ar aplinkai, ji gali laikinai sumažinti esamą didžiausią leistiną kiekį, nustatyti didžiausią kiekį arba tą nepageidaujamą medžiagą uždrausti naudoti gyvūnų pašarams skirtuose produktuose. Apie tai ji nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai bei pateikia savo sprendimo motyvus.

2. Nedelsiant priimamas sprendimas, ar I ir II priedai turi būti iš dalies keičiami. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

Kol nei Taryba, nei Komisija sprendimo nepriėmė, valstybė narė gali toliau taikyti priemones, kurios jau įgyvendintos.

Valstybė narė turi užtikrinti, kad priimtas sprendimas bus viešai paskelbtas.

1. Komisija, atsižvelgdama į mokslo ir technikos žinių raidą, suderina I ir II priedus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekdama priimti šiuos pakeitimus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad bus imtasi priemonių, kurios garantuotų, kad, kaip numatyta 2 dalyje, visi priimtini procesai būtų taikomi teisingai, o gyvūnų pašarams skirti detoksikuoti produktai atitiktų I priedo nuostatas.

Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos reikalavimus atitinkančių gyvūnų pašarams skirtų produktų išleidimui į apyvartą nebūtų taikomi jokie kiti apribojimai, susiję su juose esančiomis nepageidaujamomis medžiagomis, išskyrus šioje direktyvoje ir Direktyvoje 95/53/EB nurodytus apribojimus.

Nuostatos, kurios gali daryti įtaką visuomenės arba gyvūnų sveikatai ar aplinkai, patvirtinamos pasikonsultavus su atitinkamu moksliniu komitetu (moksliniais komitetais).

1. Komisijai padeda Tarybos sprendimo 70/372/EEB ( 17 ) 1 straipsniu įkurtas Pašarų nuolatinis komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 bei 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

1. Gyvūnų pašarams skirtiems produktams, pagamintiems Bendrijoje ir skirtiems eksportui į trečiąsias šalis, valstybės narės taiko bent jau šios direktyvos nuostatas.

2. Šio straipsnio 1 dalis nepažeidžia valstybių narių teisės leisti reeksportuoti į trečiąsias šalis pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 ( 18 ) 12 straipsnio sąlygas. Šio reglamento 20 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

1. Direktyva 1999/29/EB panaikinama nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų laikytis jos III priedo B dalyje nustatytų galutinių terminų perkeliant į nacionalinę teisę to priedo A dalyje išvardintas direktyvas.

2. Nuorodos į Direktyvą 1999/29/EB laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir turėtų būti skaitomos pagal III priedo koreliacinę lentelę.

Valstybės narės iki 2003 m. gegužės 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

DIDŽIAUSIA LEIDŽIAMOJI NEPAGEIDAUJAMŲ MEDŽIAGŲ KONCENTRACIJA, KAIP NURODYTA 3 STRAIPSNIO 2 DALYJE

I SKIRSNIS. NEORGANINIAI TERŠALAI IR AZOTO JUNGINIAI

Nepageidaujama medžiaga	Gyvūnų pašarams skirti produktai	Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %
1. Arsenas (1)	Pašarinės žaliavos	2
	išskyrus:
	— žolės, džiovintos liucernos ir džiovintų dobilų miltus, džiovintų cukrinių runkelių išspaudas ir džiovintos cukrinių runkelių melasos išspaudas,	4
	— presuotus palmių riešutų branduolius,	4 (2)
	— fosfatus ir karbonatinguosius jūrinius dumblius,	10
	— kalcio karbonatą,	15
	— magnio oksidą ir magnio karbonatą,	20
	— žuvis, kitus vandens gyvūnus ir iš jų gautus produktus,	25 (2)
	— jūrinių dumblių miltus ir iš jūrinių dumblių gautas pašarines žaliavas.	40 (2)
	Geležies dalelės, naudojamos kaip izotopinis žymeklis	50
	Mikroelementų junginių funkcinėms grupėms priklausantys pašarų priedai	30
	išskyrus:
	— vario sulfato pentahidratą ir vario karbonatą,	50
	— cinko oksidą, mangano oksidą ir vario oksidą.	100
	Pašarų papildai	4
	išskyrus
	— mineralinius pašarus.	12
	Visaverčiai pašarai	2
	išskyrus
	— visaverčius pašarus, skirtus žuvims ir kailiniams žvėreliams.	10 (2)
2. Kadmis	Augalinės kilmės pašarinės žaliavos	1
	Gyvūninės kilmės pašarinės žaliavos	2
	Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos	2
	išskyrus
	— fosfatus.	10
	Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys pašarų priedai	10
	išskyrus
	— vario oksidą, mangano oksidą, cinko oksidą ir mangano sulfato monohidtratą.	30
	Rišiklių ir lipnumą mažinančių medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys pašarų priedai	2
	Premiksai (6)	15
	Pašarų papildai	0,5
	išskyrus:
	— mineralinius pašarus
	– – kuriuose yra < 7 % fosforo (8),	5
	– – kuriuose yra ≥ 7 % fosforo (8),	0,75 vienai procentinei daliai fosforo (8), didžiausia leidžiamoji koncentracija 7,5
	— pašarų papildus, skirtus gyvūnams augintiniams.	2
	Visaverčiai pašarai	0,5
	išskyrus:
	— visaverčius pašarus, skirtus galvijams (išskyrus veršiukus), avims (išskyrus ėriukus), ožkoms (išskyrus ožiukus) ir žuvims,	1
	— visaverčius pašarus, skirtus gyvūnams augintiniams.	2
3. Fluoras (7)	Pašarinės žaliavos	150
	išskyrus:
	— gyvūninės kilmės pašarines žaliavas, išskyrus jūrinius vėžiagyvius, kaip antai jūrinis krilis,	500
	— jūrinius vėžiagyvius, kaip antai jūrinis krilis,	3 000
	— fosfatus,	2 000
	— kalcio karbonatą,	350
	— magnio oksidą,	600
	— karbonatinguosius jūrinius dumblius.	1 000
	Vermikulitas (E 561)	3 000
	Pašarų papildai:
	— kuriuose yra ≤ 4 % fosforo (8),	500
	— kuriuose yra > 4 % fosforo (8).	125 vienai procentinei daliai fosforo (8)
	Visaverčiai pašarai	150
	išskyrus:
	— visaverčius pašarus, skirtus kiaulėms,	100
	— visaverčius pašarus, skirtus naminiams paukščiams (išskyrus paukščių jauniklius) ir žuvims,	350
	— visaverčius pašarus, skirtus paukščių jaunikliams,	250
	— visaverčius pašarus, skirtus galvijams, avims ir ožkoms,
	– – laktacijos laikotarpiu,	30
	– – kiti.	50
4. Švinas	Pašarinės žaliavos	10
	išskyrus:
	— žaliąjį pašarą (3),	30
	— fosfatus ir karbonatinguosius jūrinius dumblius,	15
	— kalcio karbonatą,	20
	— mieles.	5
	Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys pašarų priedai	100
	išskyrus:
	— cinko oksidą,	400
	— mangano oksidą, geležies karbonatą, vario karbonatą.	200
	Rišiklių ir lipnumą mažinančių medžiagų funkcinei grupei priklausantys pašarų priedai	30
	išskyrus
	— vulkaninės kilmės klinoptilolitą.	60
	Premiksai (6)	200
	Pašarų papildai	10
	išskyrus
	— mineralinius pašarus.	15
	Visaverčiai pašarai	5
5. Gyvsidabris (4)	Pašarinės žaliavos	0,1
	išskyrus:
	— žuvis, kitus vandens gyvūnus ir iš jų gautus produktus,	0,5
	— kalcio karbonatą.	0,3
	Kombinuotieji pašarai	0,1
	išskyrus:
	— mineralinius pašarus,	0,2
	— visaverčius pašarus, skirtus žuvims,	0,2
	— visaverčius pašarus, skirtus šunims, katėms ir kailiniams žvėreliams.	0,3
6. Nitritai (5)	Pašarinės žaliavos	15
	išskyrus:
	— žuvų miltus,	30
	— silosą,	—
	— cukrinių runkelių ir cukrinių nendrių produktus ir šalutinius produktus.	—
	Visaverčiai pašarai	15
	išskyrus:
	— visaverčius pašarus, skirtus šunims ir katėms, kurių drėgnis didesnis nei 20 %.	—
7. Melaminas (9)	Pašarai	2,5
	išskyrus pašarų priedus:
	— guanidino-acto rūgštį,	—
	— karbamidą,	—
	— biuretą.	—
(1) Didžiausia leidžiamoji suminė arseno koncentracija. (2) Kompetentingų institucijų prašymu atsakingas operatorius turi atlikti analizę, kuria būtų įrodyta, kad neorganinio arseno koncentracija yra mažesnė nei 2 ppm. Ši analizė ypač svarbi jūrinių dumblių rūšiai Hizikia fusiforme. (3) Žaliajam pašarui priskiriami gyvūnų pašarams skirti produktai, kaip antai šienas, silosas, šviežia žolė ir kt. (4) Didžiausia leidžiamoji suminė gyvsidabrio koncentracija. (5) Didžiausia leidžiamoji koncentracija, išreikšta natrio nitritu. (6) Nustatant didžiausią premiksuose leidžiamą koncentraciją atsižvelgta ne į skirtingų gyvūnų rūšių jautrumą švinui ir kadmiui, o į priedus, kuriuose yra didžiausia švino ir kadmio koncentracija. Kaip nustatyta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29), 16 straipsnyje, saugant gyvūnų ir visuomenės sveikatą premiksų gamintojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad būtų laikomasi didžiausios premiksuose leidžiamos koncentracijos, o premiksų naudojimo nurodymai atitiktų didžiausią pašarų papilduose ir visaverčiuose pašaruose leidžiamą koncentraciją. (7) Didžiausia leidžiamoji koncentracija apskaičiuojama atliekant fluoro analitinį nustatymą – 20 minučių ekstrahuojant su 1 N druskos rūgštimi aplinkos temperatūroje. Gali būti taikomos lygiavertės ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu. (8) Fosforo procentinė dalis pašare, kurio drėgnis 12 %. (9) Tik didžiausia leidžiamoji melamino koncentracija. Vėlesniu etapu bus svarstoma, ar į didžiausią koncentraciją įtraukti struktūriškai susijusius junginius cianuro rūgštį, ameliną ir amelidą.

II SKIRSNIS. MIKOTOKSINAI

Nepageidaujama medžiaga	Gyvūnų pašarams skirti produktai	Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %
1. Aflatoksinas B1	Pašarinės žaliavos	0,02
	Pašarų papildai ir visaverčiai pašarai	0,01
	išskyrus:
	— visaverčius pašarus, skirtus pieniniams galvijams ir veršiukams, pieninėms avims ir ėriukams, pieninėms ožkoms ir ožiukams, paršeliams ir naminių paukščių jaunikliams,	0,005
	— visaverčius pašarus, skirtus galvijams (išskyrus pieninius galvijus ir veršiukus), avims (išskyrus pienines avis ir ėriukus), ožkoms (išskyrus pienines ožkas ir ožiukus), kiaulėms (išskyrus paršelius) ir naminiams paukščiams (išskyrus jauniklius).	0,02
2. Rugių skalsė (Claviceps purpurea)	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai, kuriuose yra nesumaltų grūdų.	1 000

III SKIRSNIS. SAVIEJI AUGALŲ TOKSINAI

Nepageidaujama medžiaga	Gyvūnų pašarams skirti produktai	Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %
1. Laisvasis gosipolis	Pašarinės žaliavos	20
	išskyrus:
	— vilnamedžių sėklas,	5 000
	— vilnamedžių sėklų išspaudas ir vilnamedžių sėklų miltus.	1 200
	Visaverčiai pašarai	20
	išskyrus:
	— visaverčius pašarus, skirtus galvijams (išskyrus veršelius),	500
	— visaverčius pašarus, skirtus avims (išskyrus ėriukus) ir ožkoms (išskyrus ožiukus),	300
	— visaverčius pašarus, skirtus naminiams paukščiams (išskyrus vištas dedekles) ir veršeliams,	100
	— visaverčius pašarus, skirtus triušiams, ėriukams, ožiukams ir kiaulėms (išskyrus paršelius).	60
2. Cianido rūgštis	Pašarinės žaliavos	50
	išskyrus:
	— linų sėmenis,	250
	— linų sėmenų išspaudas,	350
	— manijoko produktus ir migdolų išspaudas.	100
	Visaverčiai pašarai	50
	išskyrus:
	— visaverčius pašarus, skirtus jauniems viščiukams (< 6 savaičių).	10
3. Teobrominas	Visaverčiai pašarai	300
	išskyrus:
	— visaverčius pašarus, skirtus kiaulėms,	200
	— visaverčius pašarus, skirtus šunims, triušiams, arkliams ir kailiniams žvėreliams.	50
4. Viniltioksazolidonas (5-viniloksazolidin-2-tionas)	Visaverčiai pašarai, skirti naminiams paukščiams	1 000
	išskyrus
	— visaverčius pašarus, skirtus vištoms dedeklėms.	500
5. Lakusis garstyčių aliejus (1)	Pašarinės žaliavos	100
	išskyrus
	— rapsų sėklų išspaudas.	4 000
	Visaverčiai pašarai	150
	išskyrus:
	— visaverčius pašarus, skirtus galvijams (išskyrus veršelius), avims (išskyrus ėriukus) ir ožkoms (išskyrus ožiukus),	1 000
	— visaverčius pašarus, skirtus kiaulėms (išskyrus paršelius) ir naminiams paukščiams.	500
(1) Didžiausia leidžiamoji koncentracija, išreikšta alil-izotiocianatu.

IV SKIRSNIS. ORGANINIAI CHLORO JUNGINIAI (IŠSKYRUS DIOKSINUS IR PCB)

Nepageidaujama medžiaga	Gyvūnų pašarams skirti produktai	Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %
1. Aldrinas (1)	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	0,01 (2)
2. Dieldrinas (1)	išskyrus:
	— riebalus ir aliejus,	0,1 (2)
	— kombinuotuosius pašarus, skirtus žuvims.	0,02 (2)
3. Kamfechloras (toksafenas) – giminingų junginių-indikatorių CHB 26, 50 ir 62 suma (3)	Žuvys, kiti vandens gyvūnai ir iš jų gauti produktai	0,02
	išskyrus
	— žuvų taukus.	0,2
	Visaverčiai pašarai, skirti žuvims	0,05
4. Chlordanas (cis- ir trans-izomerų bei oksichlordano, išreikšto chlordanu, suma)	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	0,02
	išskyrus
	— riebalus ir aliejus.	0,05
5. DDT (DDT, DDD (arba TDE) ir DDE izomerų, išreikštų DDT, suma)	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	0,05
	išskyrus
	— riebalus ir aliejus.	0,5
6. Endosulfanas (alfa ir beta izomerų bei endosulfano sulfato, išreikšto endosulfanu, suma)	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	0,1
	išskyrus:
	— kukurūzus ir kukurūzų produktus, gautus juos perdirbus,	0,2
	— aliejinių augalų sėklas ir produktus, gautus jas perdirbus, išskyrus nevalytą augalinį aliejų,	0,5
	— nevalytą augalinį aliejų,	1,0
	— visaverčius pašarus, skirtus žuvims.	0,005
7. Endrinas (endrino ir delta-ketoi-endrino, išreikšto endrinu, suma)	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	0,01
	išskyrus
	— riebalus ir aliejus.	0,05
8. Heptachloras (heptachloro ir heptachlorepoksido, išreikšto heptachloru, suma)	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	0,01
	išskyrus
	— riebalus ir aliejus.	0,2
9. Heksachlorobenzenas (HCB)	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	0,01
	išskyrus
	— riebalus ir aliejus.	0,2
10. Heksachlorcikloheksanas (HCH)
— alfa izomerai	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	0,02
	išskyrus
	— riebalus ir aliejus.	0,2
— beta izomerai	Pašarinės žaliavos	0,01
	išskyrus
	— riebalus ir aliejus.	0,1
	Kombinuotieji pašarai	0,01
	išskyrus
	— kombinuotuosius pašarus, skirtus pieniniams galvijams.	0,005
— gama izomerai	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	0,2
	išskyrus
	— riebalus ir aliejus.	2,0
(1) Atskirai arba kartu, išreikštas dieldrinu. (2) Didžiausia leidžiamoji aldrino ir dieldrino, atskirai arba abiejų kartu, koncentracija, išreikšta dieldrino koncentracija. (3) Numeruojama Parlar sistema, prieš pavadinimą rašoma CHB arba „Parlar“: CHB 26: 2-endo,3-egzo,5-endo, 6-egzo, 8,8,10,10-oktachlorbornanas, CHB 50: 2-endo,3-egzo,5-endo, 6-egzo, 8,8,9,10,10-nonachlorbornanas, CHB 62: 2,2,5,5,8,9,9,10,10-nonachlorbornanas.

V SKIRSNIS. DIOKSINAI IR PCB

Nepageidaujama medžiaga

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausia leidžiamoji koncentracija ng WHO-PCDD/F-TEQ/kg (ppt) (1), (2) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

1. Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) suma), išreikšta Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. WHO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant WHO–TEF (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997 (4)).

Augalinės kilmės pašarinės žaliavos

0,75

išskyrus

— augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus.

0,75

Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos

1,0

Gyvūninės kilmės pašarinės žaliavos:

— gyvūnų riebalai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus,

2,0

— kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus,

0,75

— žuvų taukai,

6,0

— žuvys, kiti vandens gyvūnai ir iš jų gauti produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų (3),

1,25

— žuvų baltymų hidrolizatai, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų.

2,25

Rišiklių ir lipnumą mažinančių medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys pašarų priedai: kaolinitinis molis, kalcio sulfato dihidratas, vermikulitas, natrolitas-fonolitas, sintetiniai kalcio aliuminatai ir nuosėdinės kilmės klinoptilolitas.

0,75

Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys pašarų priedai

1,0

Premiksai

1,0

Kombinuotieji pašarai

0,75

išskyrus:

— kombinuotuosius pašarus, skirtus gyvūnams augintiniams ir žuvims,

2,25

— kombinuotuosius pašarus, skirtus kailiniams žvėreliams.

—

2. Dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD), ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) ir polichlorintų bifenilų (PCB) suma), išreikšta Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. WHO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant WHO–TEF (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997 (4)).

Augalinės kilmės pašarinės žaliavos

1,25

išskyrus

— augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus.

1,5

Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos

1,5

Gyvūninės kilmės pašarinės žaliavos:

— gyvūnų riebalai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus,

3,0

— kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus,

1,25

— žuvų taukai,

24,0

— žuvys, kiti vandens gyvūnai ir iš jų gauti produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų (3),

4,5

— žuvų baltymų hidrolizatai, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų.

11,0

1,5

Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys pašarų priedai

1,5

Premiksai

1,5

Kombinuotieji pašarai

1,5

išskyrus:

— kombinuotuosius pašarus, skirtus gyvūnams augintiniams ir žuvims,

7,0

— kombinuotuosius pašarus, skirtus kailiniams žvėreliams.

—

(1) Viršutinės ribinės koncentracijos vertės: viršutinės ribinės koncentracijos vertės apskaičiuojamos, darant prielaida, kad skirtingų chemiškai giminingų medžiagų visos žemesnės už kiekybinio nustatymo ribą vertės lygios kiekybinio nustatymo ribai.

(2) Atskira didžiausia leidžiamoji dioksinų (PCDD/F) koncentracija toliau taikoma pereinamuoju laikotarpiu. 1 punkte minimi gyvūnų pašarų produktai turi atitikti didžiausios leidžiamosios dioksinų koncentracijos vertes ir didžiausios leidžiamosios dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos vertes pereinamuoju laikotarpiu.

(3) Didžiausios koncentracijos vertės netaikomos tiesiogiai pristatomoms ir be tarpinio perdirbimo naudojamoms šviežioms žuvims ir kitiems vandens gyvūnams kailinių žvėrelių pašarui gaminti, o didžiausios leidžiamosios koncentracijos vertės 4,0 ng WHO-PCDD/F-TEQ/kg produkto ir 8,0 ng WHO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg produkto taikomos šviežioms žuvims, o 25,0 ng WHO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg produkto taikoma žuvų kepenėlėms, skirtoms tiesiogiai šerti gyvūnus augintinius, zoologijos sodų ir cirkų gyvūnus arba naudojamoms kaip pašarinė žaliava gyvūnų augintinių pašarui gaminti. Produktai arba perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš tų gyvūnų (kailinių žvėrelių, gyvūnų augintinių, zoologijos sodų ir cirko gyvūnų) neturi patekti į maisto grandinę ir jais negalima šerti ūkyje laikomų, auginamų mėsai ar veisiamų gyvūnų, skirtų maisto gamybai.

(4) WHO-TEF, skirti žmonėms keliamos rizikos vertinimui, remiantis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje, įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos posėdžio išvadomis (Van den Berg et al., (1998) Toxic Equivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775).

Giminingas junginys	TEF vertė
Dibenzo-p-dioksinai (PCDD) ir dibenzofuranai (PCDF)
2,3,7,8-TCDD	1
1,2,3,7,8-PeCDD	1
1,2,3,4,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDD	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDD	0,01
OCDD	0,0001
2,3,7,8-TCDF	0,1
1,2,3,7,8-PeCDF	0,05
2,3,4,7,8-PeCDF	0,5
1,2,3,4,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDF	0,1
2,3,4,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDF	0,01
1,2,3,4,7,8,9-HpCDF	0,01
OCDF	0,0001
„Dioksinų tipo“ PCB: ne orto PCB + mono-orto PCB

Ne orto PCB
PCB 77	0,0001
PCB 81	0,0001
PCB 126	0,1
PCB 169	0,01
Mono orto PCB
PCB 105	0,0001
PCB 114	0,0005
PCB 118	0,0001
PCB 123	0,0001
PCB 156	0,0005
PCB 157	0,0005
PCB 167	0,00001
PCB 189	0,0001


Trumpiniai: „T“ = tetra; „Pe“ = penta; „Hx“ = heksa; „Hp“ = hepta; „O“ = okta; „CDD“ = chlordibenzodioksinas; „CDF“ = chlordibenzofuranas; „CB“ = chlorbifenilas.

VI SKIRSNIS. ŽALINGOS BOTANINĖS PRIEMAIŠOS

Nepageidaujama medžiaga	Gyvūnų pašarams skirti produktai	Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %
1. Piktžolių sėklos ir nemalti bei nesmulkinti vaisiai, kuriuose yra alkaloidų, glikozidų ir kitų toksinių medžiagų, pavieniai arba mišinyje, įskaitant:	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	3 000
— Datura sp		1 000
2. Crotalaria spp	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	100
3. Ricinus communis L., Croton tiglium L. ir Abrus precatorius L. sėklos ir lukštai, taip pat perdirbti dariniai (1), pavieniai arba mišinyje.	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	10 (2)
4. Neišlukštenti buko riešutai, Fagus silvatica L. 5. Dažinis braivėlis, Jatropha curcas L. 6. Sareptinis bastutis, Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. integrifolia (West.) Thell. 7. Sareptinis bastutis, Brassica juncea (L.) Czern. And Coss. ssp. juncea 8. Brassica juncea (L.) Czern. And Coss. ssp. juncea var. lutea Batalin 9. Juodasis bastutis, Brassica nigra (L.) Koch 10. Abisininis bastutis, Brassica carinata A. Braun	Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai	Pašaruose gali būti tik pirmame stulpelyje išvardytų rūšių augalų sėklų, vaisių ir jų perdirbtų darinių pėdsakų, kurių kiekybiškai neįmanoma nustatyti
▼M14
11. Ambrosia spp. sėklos	Pašarinės žaliavos	50
	išskyrus
	— sorų kruopas (Panicum miliaceum L. grūdus) ir sorgų kruopas (Sorghum bicolor (L) Moench s.l. grūdus), neskirtas tiesiogiai šerti gyvūnus	200
	Kombinuotieji pašarai, kuriuose yra nesumaltų grūdų ir sėklų	50
(1) Jeigu įmanoma nustatyti analitiniu mikroskopu. (2) Įskaitant ir sėklų lukštų dalis.

VII SKIRSNIS. NETIKSLINIUOSE PAŠARUOSE LEIDŽIAMI PAŠARŲ PRIEDAI PO NEIŠVENGIAMOS PERNAŠOS

Kokcidiostatai	Gyvūnų pašarams skirti produktai (1)	Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %
1. Dekoginatas	Pašarinės žaliavos	0,4
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių),	0,4
	— mėsiniams viščiukams laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti dekoginatą (išlaukos pašarai),	0,4
	— kitų rūšių gyvūnams.	1,2
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti dekoginatą.	(2)
2. Diklazurilas	Pašarinės žaliavos	0,01
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— dedekliams paukščiams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių), ir mėsiniams kalakutams (> 12 savaičių),	0,01
	— mėsiniams ir veisliniams triušiams laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti diklazurilą (išlaukos pašarai),	0,01
	— kitų rūšių gyvūnams, išskyrus viščiukus, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių), mėsinius viščiukus, perlines vištas ir mėsinius kalakutus (< 12 savaičių).	0,03
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti diklazurilą.	(2)
3. Halofuginono hidrobromidas	Pašarinės žaliavos	0,03
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— dedekliams paukščiams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės, ir kalakutams (> 12 savaičių),	0,03
	— mėsiniams viščiukams ir kalakutams (< 12 savaičių) laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti halofuginono hidrobromidą (išlaukos pašarai),	0,03
	— kitų rūšių gyvūnams.	0,09
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti hidrobromido halofuginoną.	(2)
4. Natrio lazalocidas	Pašarinės žaliavos	1,25
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— šunims, veršeliams, triušiams, arklinių šeimos gyvūnams, pieniniams gyvūnams, dedekliams paukščiams, kalakutams (> 16 savaičių) ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių),	1,25
	— mėsiniams viščiukams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių), ir kalakutams (< 16 savaičių) laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio lazalocidą (išlaukos pašarai),	1,25
	— kitų rūšių gyvūnams.	3,75
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti natrio lazalocidą.	(2)
5. ALFA amonio maduramicinas	Pašarinės žaliavos	0,05
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— arklinių šeimos gyvūnams, triušiams, kalakutams (> 16 savaičių), dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių),	0,05
	— mėsiniams viščiukams ir kalakutams (> 16 savaičių) laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti alfa amonio maduramiciną (išlaukos pašarai),	0,05
	— kitų rūšių gyvūnams.	0,15
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti alfa amonio maduramiciną.	(2)
6. Natrio monenzinas	Pašarinės žaliavos	1,25
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— arklinių šeimos gyvūnams, šunims, smulkiesiems atrajotojams (avims ir ožkoms), antims, galvijams, pieniniams galvijams, dedekliams paukščiams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių), ir kalakutams (> 16 savaičių),	1,25
	— mėsiniams viščiukams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių), ir kalakutams (< 16 savaičių) laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio monenziną (išlaukos pašarai),	1,25
	— kitų rūšių gyvūnams.	3,75
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti natrio monenziną.	(2)
7. Narazinas	Pašarinės žaliavos	0,7
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— kalakutams, triušiams, arklinių šeimos gyvūnams, dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių),	0,7
	— kitų rūšių gyvūnams.	2,1
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti naraziną.	(2)
8. Nikarbazinas	Pašarinės žaliavos	1,25
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— arklinių šeimos gyvūnams, dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių),	1,25
	— kitų rūšių gyvūnams.	3,75
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti nikarbaziną (vieną arba kartu narazinu).	(2)
9. Robenidino hidrochloridas	Pašarinės žaliavos	0,7
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių),	0,7
	— mėsiniams viščiukams, mėsiniams ir veisliniams triušiams ir kalakutams laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti robenidino hidrochloridą (išlaukos pašarai),	0,7
	— kitų rūšių gyvūnams.	2,1
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti robenidino hidrochloridą.	(2)
10. Natrio salinomicinas	Pašarinės žaliavos	0,7
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— arklinių šeimos gyvūnams, kalakutams, dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 12 savaičių),	0,7
	— mėsiniams viščiukams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (< 12 savaičių) ir mėsiniams triušiams laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio salinomiciną (išlaukos pašarai),	0,7
	— kitų rūšių gyvūnams.	2,1
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti natrio salinomiciną.	(2)
11. Natrio semduramicinas	Pašarinės žaliavos	0,25
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	— dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių),	0,25
	— mėsiniams viščiukams laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio semduramiciną (išlaukos pašarai),	0,25
	— kitų rūšių gyvūnams.	0,75
	Premiksai, skirti naudoti pašaruose, kuriuose draudžiama naudoti natrio semduramiciną.	(2)
(1) Neviršijant leidžiamosios koncentracijos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 (OL L 268, 2003 10 18, p. 29). (2) Didžiausia leidžiamoji medžiagos koncentracija premiksuose yra tokia, kuri ne daugiau nei 50 % viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją, nustatytą pašarams, kai laikomasi premiksų naudojimo nurodymų.

RIBINĖS NEREAGAVIMO VERTĖSOS, KURIAS VIRŠIJUS VALSTYBĖS NARĖS TURI ATLIKTI TYRIMUS, KAIP NURODYTA 4 STRAIPSNIO 2 DALYJE

I SKIRSNIS. DIOKSINAI IR PCB

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Ribinė nereagavimo vertė ng WHO-PCDD/F-TEQ/kg (ppt) (2), (3) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

Pastabos ir papildoma informacija (pavyzdžiui, reikalingų tyrimų pobūdis)

1. Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) suma), išreikšta Pasaulio sveikatos organizacijos toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant WHO-TEF (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997 (1)).

Augalinės kilmės pašarinės žaliavos

0,5

(4)

išskyrus

— augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus.

0,5

(4)

Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos

0,5

(4)

Gyvūninės kilmės pašarinės žaliavos:

— gyvūnų riebalai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus,

1,0

(4)

— kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus,

0,5

(4)

— žuvų taukai,

5,0

(5)

— žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų (3),

1,0

(5)

— žuvų baltymų hidrolizatai, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų.

1,75

(5)

Rišiklių ir lipnumą mažinančių medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys pašarų priedai

0,5

(5)

Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys pašarų priedai

0,5

(4)

Premiksai

0,5

(4)

Kombinuotieji pašarai

0,5

(4)

išskyrus:

— kombinuotuosius pašarus, skirtus gyvūnams augintiniams ir žuvims,

1,75

(5)

— kombinuotuosius pašarus, skirtus kailiniams žvėreliams.

—

2. Dioksinų tipo PCB (polichlorintų bifenilų (PCB) suma), išreikšta Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. WHO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant WHO-TEF (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997 (1)).

Augalinės kilmės pašarinės žaliavos

0,35

(4)

išskyrus

— augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus.

0,5

(4)

Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos

0,35

(4)

Gyvūninės kilmės pašarinės žaliavos:

— gyvūnų riebalai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus,

0,75

(4)

— kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus,

0,35

(4)

— žuvų taukai,

14,0

(5)

— žuvys, kiti vandens gyvūnai ir iš jų gauti produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų (3),

2,5

(5)

— žuvų baltymų hidrolizatai, kuriuose yra daugiau kaip 20 % riebalų.

7,0

(5)

Rišiklių ir lipnumą mažinančių medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys pašarų priedai

0,5

(4)

Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys pašarų priedai

0,35

(4)

Premiksai

0,35

(4)

Kombinuotieji pašarai

0,5

(4)

išskyrus:

— kombinuotuosius pašarus, skirtus gyvūnams augintiniams ir žuvims,

3,5

(5)

— kombinuotuosius pašarus, skirtus kailiniams žvėreliams.

—

(1) WHO-TEF, skirti žmonėms keliamos rizikos vertinimui, remiantis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje, įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos posėdžio išvadomis (Van den Berg et al., (1998) Toxic Equivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775).

(2) Viršutinės ribinės koncentracijos vertės: viršutinės ribinės koncentracijos vertės apskaičiuojamos, darant prielaida, kad skirtingų chemiškai giminingų medžiagų visos žemesnės už kiekybinio nustatymo ribą vertės lygios kiekybinio nustatymo ribai.

(3) Komisija įvertins šias ribas tuo pačiu metu kai vertins didžiausios dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos leidžiamosios koncentracijos vertes.

(4) Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, reikia imtis tinkamų priemonių taršos šaltiniui susilpninti ar pašalinti.

(5) Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose foninė koncentracija yra beveik lygi ribinei nereagavimo vertei arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama ribinė nereagavimo vertė, visa informacija, pvz., apie bandinių ėmimo laikotarpį, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir kt., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių siekiant kontroliuoti gyvūnų mitybai skirtose medžiagose esančių dioksinų ir dioksinų tipo junginių kiekį.

Giminingas junginys	TEF vertė
Dibenzo-p-dioksinai (PCDD) ir dibenzofuranai (PCDF)
2,3,7,8-TCDD	1
1,2,3,7,8-PeCDD	1
1,2,3,4,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDD	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDD	0,01
OCDD	0,0001
2,3,7,8-TCDF	0,1
1,2,3,7,8-PeCDF	0,05
2,3,4,7,8-PeCDF	0,5
1,2,3,4,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDF	0,1
2,3,4,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDF	0,01
1,2,3,4,7,8,9-HpCDF	0,01
OCDF	0,0001
„Dioksinų tipo“ PCB: ne orto PCB + mono-orto PCB

Ne orto PCB
PCB 77	0,0001
PCB 81	0,0001
PCB 126	0,1
PCB 169	0,01
Mono orto PCB
PCB 105	0,0001
PCB 114	0,0005
PCB 118	0,0001
PCB 123	0,0001
PCB 156	0,0005
PCB 157	0,0005
PCB 167	0,00001
PCB 189	0,0001


Trumpiniai: „T“ = tetra; „Pe“ = penta; „Hx“ = heksa; „Hp“ = hepta; „O“ = okta; „CDD“ = chlordibenzodioksinas; „CDF“ = chlordibenzofuranas; „CB“ = chlorbifenilas.

KORELIACIJOS LENTELĖ

Direktyva 1999/29/EB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio a punktas	2 straipsnio a punktas
2 straipsnio b punktas	2 straipsnio b punktas
2 straipsnio c punktas	2 straipsnio g punktas
2 straipsnio d punktas	2 straipsnio f punktas
2 straipsnio e punktas	2 straipsnio e punktas
2 straipsnio f punktas	2 straipsnio i punktas
2 straipsnio g punktas	2 straipsnio j punktas
2 straipsnio h punktas	—
—	2 straipsnio c punktas
—	2 straipsnio d punktas
—	2 straipsnio h punktas
—	2 straipsnio k punktas
—	2 straipsnio l punktas
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	4 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 2 dalis	—
—	4 straipsnio 2 dalis
5 straipsnis	—
6 straipsnis	—
7 straipsnis	5 straipsnis
8 straipsnis	6 straipsnis
9 straipsnis	7 straipsnis
10 straipsnis	8 straipsnis
11 straipsnis	9 straipsnis
12 straipsnis	—
—	10 straipsnis
13 straipsnis	11 straipsnis
14 straipsnis	12 straipsnis
15 straipsnis	13 straipsnis
16 straipsnis	—
—	14 straipsnis
—	15 straipsnis
17 straipsnis	16 straipsnis
18 straipsnis	17 straipsnis
I priedas	I priedas
II priedas	—
III priedas	—
IV priedas	II priedas

( 3 ) 2000 m. spalio 4 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 178, 2001 6 22, p. 160), 2001 m. rugsėjo 17 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 4, 2002 1 7, p. 1) ir 2001 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje). 2002 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2002 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas.

( 5 ) OL L 125, 1996 5 23, p. 35. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/16/EB (OL L 105, 2000 5 3, p. 36).

( 6 ) OL L 265, 1995 11 8, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/46/EB (OL L 234, 2001 9 1, p. 55).

( 9 ) OL L 270, 1970 12 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2205/2001 (OL L 297, 2001 11 15, p. 3).

( 10 ) OL L 86, 1979 4 6, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/2/EB (OL L 63, 2002 3 6, p. 23).

( 11 ) OL L 340, 1976 12 9, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2000/57/EB (OL L 244, 2000 9 29, p. 76).

( 12 ) OL L 221, 1986 8 7, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2002/23/EB (OL L 64, 2002 3 7, p. 13).

( 13 ) OL L 221, 1986 8 7, p. 43. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/23/EB.

( 14 ) OL L 350, 1990 12 14, p. 71. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/23/EB.

( 15 ) OL L 213, 1982 7 21, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/20/EB (OL L 80, 1999 3 25, p. 20).

( 16 ) OL L 237, 1993 9 22, p. 23. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/29/EB (OL L 115, 1999 5 4, p. 32).

( 18 ) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų, kuriais įkuriama Europos maisto saugos institucija, bendruosius principus bei reikalavimus ir su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
M1	KOMISIJOS DIREKTYVA 2003/57/EB, tekstas svarbus EEE 2003 m. birželio 17 d.	L 151	38	19.6.2003
M2	KOMISIJOS DIREKTYVA 2003/100/EB Tekstas svarbus EEE 2003 m. spalio 31 d.	L 285	33	1.11.2003
M3	KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/8/EB Tekstas svarbus EEE 2005 m. sausio 27 d.	L 27	44	29.1.2005
M4	KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/86/EB Tekstas svarbus EEE 2005 m. gruodžio 5 d.	L 318	16	6.12.2005
M5	KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/87/EB Tekstas svarbus EEE 2005 m. gruodžio 5 d.	L 318	19	6.12.2005
M6	KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/13/EB Tekstas svarbus EEE 2006 m. vasario 3 d.	L 32	44	4.2.2006
M7	KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/77/EB Tekstas svarbus EEE 2006 m. rugsėjo 29 d.	L 271	53	30.9.2006
M8	KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/76/EB Tekstas svarbus EEE 2008 m. liepos 25 d.	L 198	37	26.7.2008
M9	KOMISIJOS DIREKTYVA 2009/8/EB Tekstas svarbus EEE 2009 m. vasario 10 d.	L 40	19	11.2.2009
►M10	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 219/2009 2009 m. kovo 11 d.	L 87	109	31.3.2009
M11	KOMISIJOS DIREKTYVA 2009/124/EB Tekstas svarbus EEE 2009 m. rugsėjo 25 d.	L 254	100	26.9.2009
M12	KOMISIJOS DIREKTYVA 2009/141/EB Tekstas svarbus EEE 2009 m. lapkričio 23 d.	L 308	20	24.11.2009
M13	KOMISIJOS DIREKTYVA 2010/6/ES Tekstas svarbus EEE 2010 m. vasario 9 d.	L 37	29	10.2.2010
►M14	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 574/2011 2011 m. birželio 16 d.	L 159	7	17.6.2011