2002L0032 — LT — 16.10.2009 — 010.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2002/32/EB

2002 m. gegužės 7 d.

dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose

(OL L 140, 30.5.2002, p.10)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

 M1

KOMISIJOS DIREKTYVA 2003/57/EB, tekstas svarbus EEE 2003 m. birželio 17 d.

  L 151

38

19.6.2003

►M2

KOMISIJOS DIREKTYVA 2003/100/EB Tekstas svarbus EEE 2003 m. spalio 31 d.

  L 285

33

1.11.2003

►M3

KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/8/EB Tekstas svarbus EEE 2005 m. sausio 27 d.

  L 27

44

29.1.2005

 M4

KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/86/EB Tekstas svarbus EEE 2005 m. gruodžio 5 d.

  L 318

16

6.12.2005

►M5

KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/87/EB Tekstas svarbus EEE 2005 m. gruodžio 5 d.

  L 318

19

6.12.2005

►M6

KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/13/EB Tekstas svarbus EEE 2006 m. vasario 3 d.

  L 32

44

4.2.2006

►M7

KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/77/EB Tekstas svarbus EEE 2006 m. rugsėjo 29 d.

  L 271

53

30.9.2006

►M8

KOMISIJOS DIREKTYVA 2008/76/EB Tekstas svarbus EEE 2008 m. liepos 25 d.

  L 198

37

26.7.2008

►M9

KOMISIJOS DIREKTYVA 2009/8/EB Tekstas svarbus EEE 2009 m. vasario 10 d.

  L 40

19

11.2.2009

►M10

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 219/2009 2009 m. kovo 11 d.

  L 87

109

31.3.2009

►M11

KOMISIJOS DIREKTYVA 2009/124/EB Tekstas svarbus EEE 2009 m. rugsėjo 25 d.

  L 254

100

26.9.2009




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2002/32/EB

2002 m. gegužės 7 d.

dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties ( 3 ) 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, atsižvelgdami į 2002 m. kovo 26 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrąjį akto projektą,

kadangi:

(1)

1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyvoje 1999/29/EB dėl nepageidaujamų medžiagų ir produktų gyvūnų mityboje ( 4 ) turi būti padaryta daug pakeitimų. Dėl aiškumo ir racionalumo ši direktyva turėtų būti iš naujo parengta.

(2)

Gyvulininkystės produkcija užima svarbią vietą Bendrijos žemės ūkyje, o teigiami rezultatai, kalbant apie visuomenės sveikatą, gyvūnų sveikatą ir gerovę, aplinką ir gyvulių augintojų finansus, didžia dalimi priklauso nuo to, ar naudojami tinkami geros kokybės pašarai.

(3)

Pašarus reglamentuojančios taisyklės reikalingos siekiant užtikrinti žemės ūkio našumą ir tęstinumą, visuomenės sveikatą, gyvūnų sveikatą ir gerovę, aplinkos apsaugą. Be to, reikalinga visapusiškai reglamentuoti higienos reikalavimus, kad individualiuose ūkiuose būtų garantuoti geros kokybės pašarai, net kai jų gamyba nėra komercinė.

(4)

Tos pačios pašarams skirtų produktų kokybės ir saugumo taisyklės turi būti taikomos ir gyvūnų vartojamo vandens kokybei ir saugumui. Nors pašarų apibrėžime nenurodyta, kad vanduo negali būti laikomas pašaru, jis nėra įtrauktas į 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos ir naudojimo ( 5 ) nustatytą pagrindinių pašarinių žaliavų negalutinį sąrašą. Klausimas, ar vanduo turėtų būti laikomas pašaru, turi būti nagrinėjamas pagal šią direktyvą.

(5)

Nustatyta, kad prieduose gali būti nepageidaujamų medžiagų. Todėl šios direktyvos taikymo sritis turėtų būti išplečiama, kad apimtų ir priedus.

(6)

Pašarams skirtuose produktuose gali būti nepageidaujamų medžiagų, kurios gali kelti grėsmę gyvūnų sveikatai arba, kai jų yra gyvulininkystės produkcijoje, – žmonių sveikatai arba aplinkai.

(7)

Neįmanoma visiškai pašalinti nepageidaujamų medžiagų, tačiau siekiant sumažinti jų nepageidaujamą ir žalingą poveikį, svarbu mažinti jų kiekį pašarams skirtuose produktuose, deramai atsižvelgiant į šių medžiagų ūminį toksiškumą, mikroorganizmų kaupiamąsias savybes ir skilimą. Šiuo metu netikslinga nustatyti mažesnių kiekių už tuos, kuriuos galima aptikti analizės metodais, kurie turi būti apibrėžti Bendrijai.

(8)

Nepageidaujamų medžiagų liekanų nustatymo metodai nuolat modernėja, todėl gali būti aptinkami net ir gyvūnų bei žmonių sveikatai didesnės įtakos neturintys liekanų kiekiai.

(9)

Nepageidaujamos medžiagos gali būti pašarams skirtuose produktuose tik šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis ir negali būti niekaip kitaip panaudojamos gyvūnams šerti. Dėl to ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant įtakos kitoms pašarams taikomoms Bendrijos nuostatoms, ypač kombinuotųjų pašarų taisyklėms.

(10)

Ši direktyva turi būti taikoma pašarams skirtiems produktams nuo jų įvežimo į Bendriją momento. Dėl to turėtų būti numatyta, kad nustatyti maksimalūs nepageidaujamų medžiagų kiekiai iš esmės būtų taikomi nuo pašarams skirtų produktų išleidimo į apyvartą arba naudojimo dienos, įskaitant visus etapus, ir ypač nuo jų įvežimo datos.

(11)

Gyvūnų pašarams skirti produktai turi būti sveiki, natūralūs ir tinkami prekybai ir todėl tinkamai naudojami negali kelti jokio pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai, aplinkai arba neigiamai veikti gyvulininkystės produkciją. Dėl to būtina uždrausti naudoti arba išleisti į apyvartą pašarams skirtus produktus, kuriuose esantys nepageidaujamų medžiagų kiekiai viršija I priede nustatytus didžiausius leistinus kiekius.

(12)

Turi būti apribotos tam tikros papildomuose pašaruose nepageidaujamos medžiagos, nustatant didžiausius jų kiekius.

(13)

Tam tikrais atvejais didžiausias leistinas kiekis nustatomas atsižvelgiant į foninius kiekius, todėl toliau turi būti dedamos pastangos pašarams skirtuose produktuose apriboti kai kurių konkrečių nepageidaujamų medžiagų kiekį, kad jų būtų mažiau gyvūnų pašaruose ir mitybos grandinėje. Todėl šia direktyva turėtų būti leidžiama nustatyti kiekio ribą, kur kas žemesnę negu nustatyti didžiausi leistini kiekiai. Kai tokia riba viršijama, turi būti atliekami tyrimai nustatyti nepageidaujamų medžiagų šaltinius; taip pat turi būti imtasi priemonių, kad šie šaltiniai būtų sumažinti arba pašalinti.

(14)

Kilus grėsmei gyvūnų arba žmonių sveikatai ar gamtai, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama laikinai sumažinti nustatytus didžiausius leistinus kiekius, nustatyti kitų medžiagų didžiausius leistinus kiekius arba produktuose, skirtuose gyvūnų pašarams, uždrausti tokias medžiagas. Siekiant užtikrinti vienodą reikalavimų taikymą, dėl bet kurių šios direktyvos I priedo pakeitimų sprendimas turi būti priimamas Bendrijos skubos tvarka, remiantis patvirtinančiais dokumentais ir atsargumo principu.

(15)

Produktams, skirtiems gyvūnų pašarams ir atitinkantiems šios direktyvos reikalavimus, negali būti taikomi kokie nors kiti su juose esančių nepageidaujamų medžiagų kiekiu susiję išleidimo į apyvartą apribojimai, išskyrus tuos, kurie numatyti šioje direktyvoje ir 1995 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvoje 95/53/EB, nustatančioje principus, reglamentuojančius gyvūnų mitybos srityje atliekamų oficialių patikrinimų organizavimą ( 6 ).

(16)

Siekiant užtikrinti, kad naudojant arba platinant gyvūnų pašarams skirtus produktus būtų laikomasi nepageidaujamoms medžiagoms nustatytų reikalavimų, pagal Direktyvą 95/53/EB valstybės narės turi priimti atitinkamas monitoringo nuostatas.

(17)

Reikalinga atitinkama Bendrijos procedūra siekiant šios direktyvos prieduose pateiktas technines nuostatas suderinti su mokslo ir technikos žinių raida.

(18)

Tam, kad būtų lengviau įgyvendinti pasiūlytas priemones, turėtų būti nustatyta tvarka, sukurianti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą Pašarų nuolatiniame komitete, įkurtame Sprendimu 70/372/EEB ( 7 ).

(19)

Šią direktyvą įgyvendinančios priemonės turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 8 ),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:



1 straipsnis

1.  Šioje direktyvoje kalbama apie nepageidaujamas medžiagas gyvūnų pašarams skirtuose produktuose.

2.  Ši direktyva taikoma nepažeidžiant nuostatų:

a) 1970 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 70/524/EEB dėl pašarų priedų ( 9 );

b) Tarybos direktyvos 96/25/EB ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/373/EEB dėl prekybos kombinuotaisiais pašarais ( 10 );

c) 1976 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 76/895/EEB dėl vaisiuose ir daržovėse bei ant jų išlikusių pesticidų likučių didžiausių koncentracijų nustatymo ( 11 ), 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvos 86/362/EEB dėl pesticidų likučių grūduose ir ant jų didžiausių koncentracijų nustatymo ( 12 ), 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvos 86/363/EEB dėl pesticidų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose ir ant jų didžiausios koncentracijos nustatymo ( 13 ) ir 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 90/642/EEB dėl didžiausių pesticidų likučių koncentracijų tam tikruose augalinės kilmės produktuose ir ant jų, įskaitant vaisius ir daržoves, nustatymo ( 14 ), jei šie likučiai nėra išvardinti šios direktyvos I priede;

d) Bendrijos veterinarijos teisės aktų, susijusius su visuomenės ir gyvūnų sveikata;

e) 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvos 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti ( 15 );

f) 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyvos 93/74/EEB dėl ypatingos mitybos paskirties pašarų ( 16 ).

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) „pašarai“ – tai natūralūs, švieži arba konservuoti augalinės arba gyvūninės kilmės produktai, pramoninio perdirbimo būdu iš jų gauti produktai, ir organinės bei neorganinės medžiagos, naudojamos atskirai arba mišiniuose, su priedais arba be priedų, skirti gyvūnams šerti;

b) „pašarinės žaliavos“ – tai įvairūs natūralūs, švieži arba konservuoti augalinės arba gyvūninės kilmės produktai, pramoninio perdirbimo būdu iš jų gauti produktai ir įvairios organinės bei neorganinės medžiagos, su priedais ar be jų, skirti gyvūnams šerti tiesiogiai arba perdirbus, dedant juos į kombinuotuosius pašarus arba naudojant kaip premiksų užpildus;

c) „priedai“ – Tarybos direktyvos 70/524/EEB 2 straipsnio a punkte apibrėžti priedai;

d) „premiksai“ – priedų mišiniai arba vieno ar daugiau priedų mišiniai, kuriuose yra užpildų, skirti pašarų gamybai;

e) „kombinuotieji pašarai“ – tai pašarinių žaliavų mišiniai, su priedais arba be jų, skirti gyvuliams šerti kaip visaverčiai pašarai arba kaip pašarų papildai;

f) „pašarų papildai“ – tai pašarų mišiniai, kuriuose yra daug tam tikrų medžiagų ir kurių dėl jų sudėties pakanka paros racionui tik tada, kai jie vartojami kartu su kitais pašarais;

g) „visaverčiai pašarai“ – pašarų mišiniai, kurių dėl jų sudėties pakanka paros racionui;

h) „gyvūnų pašarams skirti produktai“ – pašarinės žaliavos, premiksai, priedai, pašarai ir visi kiti pašarams skirti produktai;

i) „paros racionas“ – vidutiniškai 12 % drėgnumo pašarų kiekis, kurio per parą reikia tam tikros rūšies, amžiaus kategorijos ir išeigos gyvūnams;

j) „gyvūnai“ – tų rūšių gyvūnai, kuriuos žmogus paprastai šeria, laiko ar vartoja maistui, taip pat laukiniai laisvėje gyvenantys gyvūnai, kurie yra šeriami pašarais;

k) „išleidimas į apyvartą arba apyvarta“ – gyvūnų pašarams skirtų produktų laikymas siekiant juos parduoti, taip pat ir siūlymas juos parduoti arba bet kokia kita perdavimo forma tretiems asmenims, už užmokestį arba nemokamai, arba jų pačių pardavimas arba kitos perdavimo formos;

l) „nepageidaujama medžiaga“ – bet kokia gyvūnų pašarams skirtame produkte ar ant jo esanti medžiaga ar produktas, išskyrus patogenines medžiagas, kurie kelia potencialią grėsmę gyvūnų ar žmonių sveikatai arba aplinkai ir gali turėti neigiamą poveikį gyvulininkystės produkcijai.

3 straipsnis

1.  Gyvūnų pašarams skirti produktai iš trečiųjų šalių gali būti įvežami naudojimui Bendrijoje, išleisti į apyvartą ir(ar) naudojami Bendrijoje tik tuo atveju, jei jie yra sveiki, natūralūs ir tinkami prekybai, o tinkamai naudojami nekelia potencialios grėsmės gyvūnų ar žmonių sveikatai arba aplinkai ir negali turėti neigiamo poveikio gyvulininkystės produkcijai.

2.  Visų pirma gyvūnų pašarams skirti produktai laikomi neatitinkantys 1 dalies reikalavimų, jei juose esantis nepageidaujamų medžiagų kiekis neatitinka I priede nustatytų didžiausių leistinų kiekių.

4 straipsnis

1.  Valstybės narės nurodo, kad I priede išvardintų nepageidaujamų medžiagų gali būti gyvūnų pašarams skirtuose produktuose tik laikantis tame priede nurodytų reikalavimų.

2.  Kad būtų galima sumažinti arba išnaikinti gyvūnų pašarams skirtuose produktuose esančių nepageidaujamų medžiagų šaltinius, valstybės narės, bendradarbiaudamos su ūkio subjektais, atlieka tyrimus, kad būtų nustatytas nepageidaujamų medžiagų šaltinis tais atvejais, kai viršijami didžiausi lesitini kiekiai ir kai nustatomi didesni negu foniniai šių medžiagų kiekiai. Siekiant vienodumo, aptikus didesnius kiekius, gali būti reikalinga nustatyti veikimo ribą, kurią viršijus būtų pradedami tokie tyrimai. Tai gali būti nustatyta II priede.

Valstybės narės perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms visą su šiuo šaltiniu susijusią informaciją ir išvadas, taip pat priemones, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti nepageidaujamų medžiagų kiekį arba jas pašalinti. Ši informacija perduodama Komisijai kartu su metine ataskaita, kuri turi būti pateikiama pagal Direktyvos 95/53/EB 22 straipsnio nuostatas, išskyrus tuos atvejus, kai kitoms valstybėms narėms ta informacija yra neatidėliotinos svarbos. Pastaruoju atveju informacija perduodama nedelsiant.

5 straipsnis

Valstybės narės nurodo, kad gyvūnų pašarams skirti produktai, kuriuose esantis nepageidaujamų medžiagų kiekis yra didesnis už I priede nurodytą didžiausią leistiną kiekį, negali būti maišomi su tais pačiais ar kitais gyvūnų pašarams skirtais produktais siekiant juos atskiesti.

6 straipsnis

Kadangi nėra konkrečių nuostatų, reglamentuojančių pašarų papildus, valstybės narės nurodo, kad, I priede išvardintų nepageidaujamų medžiagų kiekis pašarų papilduose, atsižvelgiant į paros racione naudoti numatytą jų dalį, negali būti didesnis negu nustatyta visaverčiams pašarams.

7 straipsnis

1.  Jei valstybė narė, remdamasi nauja informacija arba iš naujo įvertinusi tą, kurią turėjo nuo tada, kai buvo priimtos aptariamosios nuostatos, turi rimtą pagrindą teigti, kad I priede nustatytas didžiausias leistinas kiekis arba jame nenurodyta nepageidaujama medžiaga kelia pavojų gyvūnų arba žmonių sveikatai ar aplinkai, ji gali laikinai sumažinti esamą didžiausią leistiną kiekį, nustatyti didžiausią kiekį arba tą nepageidaujamą medžiagą uždrausti naudoti gyvūnų pašarams skirtuose produktuose. Apie tai ji nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai bei pateikia savo sprendimo motyvus.

▼M10

2.  Nedelsiant priimamas sprendimas, ar I ir II priedai turi būti iš dalies keičiami. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

▼B

Kol nei Taryba, nei Komisija sprendimo nepriėmė, valstybė narė gali toliau taikyti priemones, kurios jau įgyvendintos.

Valstybė narė turi užtikrinti, kad priimtas sprendimas bus viešai paskelbtas.

8 straipsnis

▼M10

1.  Komisija, atsižvelgdama į mokslo ir technikos žinių raidą, suderina I ir II priedus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamos skubos priežasčių Komisija gali taikyti 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą skubos procedūrą, siekdama priimti šiuos pakeitimus.

2.  Be to, Komisija:

 periodiškai tvirtina konsoliduotas I ir II priedų redakcijas pagal 11 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą įtraukdama į juos pakeitimus, padarytus vadovaujantis 1 dalimi,

 gali nustatyti detoksikacijos procesų priimtinumo kriterijus, papildydama tuos, kurie nustatyti gyvūnų pašarams skirtiems produktams, apdorotiems tokiuose procesuose; šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

▼B

3.  Valstybės narės užtikrina, kad bus imtasi priemonių, kurios garantuotų, kad, kaip numatyta 2 dalyje, visi priimtini procesai būtų taikomi teisingai, o gyvūnų pašarams skirti detoksikuoti produktai atitiktų I priedo nuostatas.

9 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos reikalavimus atitinkančių gyvūnų pašarams skirtų produktų išleidimui į apyvartą nebūtų taikomi jokie kiti apribojimai, susiję su juose esančiomis nepageidaujamomis medžiagomis, išskyrus šioje direktyvoje ir Direktyvoje 95/53/EB nurodytus apribojimus.

10 straipsnis

Nuostatos, kurios gali daryti įtaką visuomenės arba gyvūnų sveikatai ar aplinkai, patvirtinamos pasikonsultavus su atitinkamu moksliniu komitetu (moksliniais komitetais).

▼M10

11 straipsnis

1.  Komisijai padeda Tarybos sprendimo 70/372/EEB ( 17 ) 1 straipsniu įkurtas Pašarų nuolatinis komitetas.

2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

4.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 bei 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

▼M10 —————

▼B

13 straipsnis

1.  Gyvūnų pašarams skirtiems produktams, pagamintiems Bendrijoje ir skirtiems eksportui į trečiąsias šalis, valstybės narės taiko bent jau šios direktyvos nuostatas.

2.  Šio straipsnio 1 dalis nepažeidžia valstybių narių teisės leisti reeksportuoti į trečiąsias šalis pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 ( 18 ) 12 straipsnio sąlygas. Šio reglamento 20 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

14 straipsnis

1.  Direktyva 1999/29/EB panaikinama nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų laikytis jos III priedo B dalyje nustatytų galutinių terminų perkeliant į nacionalinę teisę to priedo A dalyje išvardintas direktyvas.

2.  Nuorodos į Direktyvą 1999/29/EB laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir turėtų būti skaitomos pagal III priedo koreliacinę lentelę.

15 straipsnis

Valstybės narės iki 2003 m. gegužės 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Priimtos priemonės pradedamos taikyti nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

16 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

17 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.




I PRIEDAS



Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai ►M9   (18)  ◄

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

(1)

(2)

(3)

▼M11

1.  Arsenas (1) (2)

Pašarinės žaliavos, išskyrus:

2

—  žolės, džiovintos liucernos ir džiovintų dobilų miltus, džiovintų cukrinių runkelių išspaudas ir džiovintos cukrinių runkelių melasos išspaudas

4

—  presuotus palmių riešutų branduolius

(3)

—  fosfatus ir karbonatingus jūrinius dumblius

10

—  kalcio karbonatą

15

—  magnio oksidą

20

—  pašarus, gautus perdirbus žuvį arba kitus jūrinius gyvūnus, įskaitant žuvį

25 (3)

—  jūrinių dumblių miltus ir iš jūrinių dumblių gautas pašarines žaliavas

40 (3)

geležies dalelės naudojamos kaip indikatorius

50

Mikroelementų sudėtinių dalių funkcinei grupei priklausantys priedai, išskyrus:

30

—  vario sulfato pentahidratą ir vario karbonatą

50

—  cinko oksidą, mangano oksidą ir vario oksidą

100

Visaverčiai pašarai, išskyrus:

2

—  žuvims skirtus visaverčius pašarus ir kailiniams žvėreliams skirtus visaverčius pašarus

10 (3)

Pašarų papildai, išskyrus:

4

—  mineralinius pašarus

12

▼M5

2.  Švinas (4)

Pašarinės medžiagos, išskyrus:

10

— žaliąjį pašarą (5)

30 (6)

— fosfatus ir kalkinius jūrų dumblius

15

— kalcio karbonatą

20

— mieles

5

Mikroelementų sudėtinių dalių funkcinei grupei priklausantys priedai, išskyrus:

100

— cinko oksidą

400 (6)

— mangano oksidą, geležies karbonatą, vario karbonatą

200 (6)

Rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei priklausantys priedai, išskyrus:

30 (6)

— vulkaninės kilmės klinoptilolitą

60 (6)

Premiksai

200 (6)

Pašarų papildai, išskyrus:

10

— mineralinius pašarus

15

Visaverčiai pašarai

5

▼M8

3.  Fluoras (7)

Pašarinės medžiagos, išskyrus:

150

—  gyvūninės kilmės pašarus, išskyrus jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai

500

—  jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai

3 000

—  fosfatus

2 000

—  kalcio karbonatą

350

—  magnio oksidą

600

—  kalkinius jūros dumblius

1 000

Vermikulitas (E 561)

3 000 (17)

Pašarų papildai:

 

—  kuriuose yra ≤ 4 % fosforo

500

—  kuriuose yra > 4 % fosforo

125 vienam procentui fosforo

Visaverčiai pašarai, išskyrus:

150

—  visaverčius pašarus, skirtus galvijams, avims ir ožkoms

 

—  dedamus į pieną

30

—  kitus

50

—  visaverčius pašarus kiaulėms

100

—  visaverčius pašarus paukščiams

350

—  visaverčius pašarus viščiukams

250

—  visaverčius pašarus žuvims

350

▼M3

4.  Gyvsidabris

Pašarinės žaliavos, išskyrus:

0,1

—  pašarus, gautus perdirbant žuvį ar kitus jūrų gyvūnus

0,5

—  kalcio karbonatą

0,3

Visaverčiai pašarai, išskyrus:

0,1

—  visaverčius pašarus šunims ir katėms

0,4

Pašarų papildai, išskyrus:

— pašarų papildus šunims ir katėms

0,2

▼B

5.  Nitritai

Žuvies miltai

60

(natrio nitrito pavidalu)

Visaverčiai pašarai, išskyrus:

—  pašarus, skirtus naminiams gyvūnėliams, bet ne paukščiukams ir akvariumų žuvelėms

15

(natrio nitrito pavidalu)

▼M5

6.  Kadmis (8)

Augalinės kilmės pašarinės medžiagos

1

Gyvūninės kilmės pašarinės medžiagos

2

Mineralinės kilmės pašarinės medžiagos, išskyrus:

2

— fosfatus

10

Mikroelementų sudėtinių dalių funkcinei grupei priklausantys priedai, išskyrus:

10

— vario oksidą, mangano oksidą, cinko oksidą ir mangano sulfato monohidtratą

30 (6)

Rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei priklausantys priedai

2

Premiksai

15 (6)

Mineraliniai pašarai:

 

— kuriuose yra < 7 % fosforo

5

— kuriuose yra ≥ 7 % fosforo

0,75 vienam procentui fosforo, didžiausias leistinas kiekis 7,5

Pašarų papildai, skirti naminiams gyvūnams

2

Kiti pašarų papildai

0,5

Visaverčiai pašarai galvijams, avims ir ožkoms bei pašarai žuvims, išskyrus:

1

— visaverčius pašarus naminiams gyvūnėliams

2

— visaverčius pašarus veršeliams, ėriukams ir ožiukams bei kitus visaverčius pašarus

0,5

▼M2

7.  Aflatoksinas B 1

Visos pašarinės žaliavos

0,02

Visaverčiai pašarai galvijams, avims ir ožkoms, išskyrus:

0,02

—  visaverčius pašarus pieninių veislių gyvūnams

0,005

—  visaverčius pašarus veršiukams ir ėriukams

0,01

Visaverčiai pašarai kiaulėms ir naminiams paukščiams (išskyrus jauniklius)

0,02

Kiti visaverčiai pašarai

0,01

Pašarų papildai galvijams, avims ir ožkoms (išskyrus skirtus pieninių veislių gyvūnams, veršiukams ir ėriukams)

0,02

Papildomieji pašarai kiaulėms ir naminiams paukščiams (išskyrus jauniklius)

0,02

Kiti pašarų papildai

0,005

▼B

8.  Vandenilio cianidas

Pašarinės žaliavos, išskyrus:

50

—  linų sėmenis

250

—  linų sėmenų išspaudas

350

—  manijokos produktus ir migdolų išspaudas

100

Visaverčiai pašarai, išskyrus:

50

—  skirtus paukščių jaunikliams

10

▼M2

9.  Laisvasis gosipolis

Pašarinės žaliavos, išskyrus:

20

—  medvilnės sėklas

5 000

—  medvilnės sėklų išspaudas ir medvilnės sėklų miltus

1 200

Visaverčiai pašarai, išskyrus:

20

—  visaverčius pašarus galvijams, avims ir ožkoms

500

—  visaverčius pašarus naminiams paukščiams (išskyrus dedekles vištas) ir veršiukus

100

—  visaverčius pašarus triušiams ir kiaulėms (išskyrus paršelius)

60

▼M11

10.  Teobrominas

Visaverčiai pašarai, išskyrus:

300

—  visaverčius pašarus kiaulėms

200

—  visaverčius pašarus šunims, triušiams, arkliams ir kailiniams žvėreliams

50

▼B

11.  Lakusis garstyčių aliejus

Pašarinės žaliavos, išskyrus:

100

—  rapso sėklų išspaudas

4 000

(alil-izotiocianato pavidalu)

Visaverčiai pašarai, išskyrus:

150

(alil-izotiocianato pavidalu)

—  skirtus galvijams, avims ir ožkoms (išskyrus jauniklius)

1 000

(alil-izotiocianato pavidalu)

—  skirtus kiaulėms (išskyrus jauniklius) ir naminiams paukščiams

500

(alil-izotiocianato pavidalu)

12.  Viniltioksazolidonas (Viniloksazolidinotionas)

Visaverčiai pašarai, skirti naminiams paukščiams, išskyrus:

1 000

—  skirtus dedeklėms vištoms

500

13.  Rugių skalsė (Claviceps purpurea)

Visi pašarai, kuriuose yra nemaltų grūdų

1 000

▼M11

14.  Piktžolių sėklos ir nemalti bei nesmulkinti vaisiai, kuriuose yra alkaloidų, glikozidų ir kitų toksinių medžiagų, pavienių arba mišinyje, įskaitant: Datura sp.

Visi pašarai

3 000

1 000

15.  Ricinus communis L., Croton tiglium L. ir Abrus precatorius L. sėklos ir lukštai, taip pat perdirbti dariniai (20), pavieniai arba mišinyje

Visi pašarai

10

▼B

16.  Crotalaria spp.

Visi pašarai

100

▼M7

17.  Aldrinas (9)

Visi pašarai, išskyrus

0,01 (10)

18.  Dieldrinas (9)

—  riebalus ir aliejus

0,1 (10)

—  žuvies pašarus

0,02 (10)

19.  Kamfechloras (toksafenas) — jam giminingų junginių — indikatorių CHB 26, 50 ir 62 — suma (11)

—  Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus

0,02

—  Žuvų taukai (12)

0,2

—  Pašarai žuvims (12)

0,05

20.  Chlordanas (cis- ir trans-izomerų bei oksichlordano chlordano pavidalu suma)

Visi pašarai, išskyrus

0,02

—  riebalus ir aliejus

0,05

▼M8

21.  DDT (DDT, DDD (arba TDE) ir DDE izomerų DDT pavidalu suma)

Visi pašarai, išskyrus

0,05

—  riebalus ir aliejus

0,5

▼M7

22.  Endosulfanas (alfa- ir beta- izomerų bei endosulfano sulfato endosulfano pavidalu suma)

Visi pašarai, išskyrus

0,1

—  kukurūzus ir kukurūzų produktus, gautus juos perdirbus

0,2

—  aliejinių augalų sėklas ir produktus, gautus jas perdirbus, išskyrus nevalytą augalinį aliejų

0,5

—  nevalytą augalinį aliejų

1,0

—  visaverčius pašarus žuvims

0,005

23.  Endrinas (endrino ir delta-ketoi-endrino endrino pavidalu suma)

Visi pašarai, išskyrus

0,01

—  riebalus ir aliejus

0,05

24.  Heptachloras (heptachloro ir heptachlorepoksido, išreikšto heptachloro pavidalu, suma)

Visi pašarai, išskyrus

0,01

—  riebalus ir aliejus

0,2

25.  Heksachlorobenzenas (HCB)

Visi pašarai, išskyrus

0,01

—  riebalus ir aliejus

0,2

26.  Heksachlorcikloheksanas (HCH)

26.1  alfa-izomerai

Visi pašarai, išskyrus

0,02

—  riebalus ir aliejus

0,2

26.2  beta-izomerai

Pašarinės medžiagos, išskyrus:

0,01

—  riebalus ir aliejus

0,1

Visi pašarai, išskyrus

0,01

—  kombinuotuosius pašarus pieniniams galvijams

0,005

26.3  gama-izomerai

Visi pašarai, išskyrus

0,2

—  riebalus ir aliejus

2,0

▼M6

27a.  Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (13)

a)  Augalinės kilmės pašarų produktai, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

b)  Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

c)  Mineralinės kilmės pašarų produktai

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

d)  Gyvūnų taukai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

2,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

e)  Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

f)  Žuvų taukai

6 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

g)  Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų (16)

1,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

h)  Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

2,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

i)  Rišamųjų ir neleidžiančių sukepti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai: kaolino molis, kalcio sulfato dihidratas, vermikulitas, natriolitas-fonolitas, sintetiniai kalcio aliuminatai ir sedimentacinės kilmės klinoptilolitas

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

j)  Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys priedai

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

k)  Premiksai

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

l)  Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarą kailiniams žvėreliams, naminiams gyvulėliams ir žuvims

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

m)  Pašaras žuvims

Naminių gyvulėlių ėdalas

2,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (14) (15)

27b.  Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO–TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (13)

a)  Augalinės kilmės pašarų produktai, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

1,25 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

b)  Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

c)  Mineralinės kilmės pašarų produktai

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

d)  Gyvūnų taukai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

3,0 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

e)  Kitų sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus.

1,25 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

f)  Žuvų taukai

24,0 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

g)  Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų (16)

4,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

h)  Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

11,0 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

i)  Rišamųjų ir neleidžiančių sukepti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

j)  Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys priedai

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

k)  Premiksai

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

l)  Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarą kailiniams žvėreliams, naminiams gyvulėliams ir pašarą žuvims

1,5 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

m)  Pašaras žuvims

Naminių gyvulėlių ėdalas

7,0 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (14)

▼B

  

Visi pašarai right accolade
Pirmajame stulpelyj e išvardintų augalų rūšių sėklų bei vaisių ir jų produktų pašaruose gali būt i tik nedideli žemiau kiekybinio nustatymo ribo s esantys kiekiai right accolade

  

30.  Neišlukštenti buko riešutai — Fagus silvatica L.

  

32.  Mowrah, Bassia, MadhucaMadhuca longifolia (L.) Macbr. (= Bassia longifolia L. = Illipe malabrorum Engl.) Madhuca indica Gmelin (= Bassia latifolia Roxb.) = Illiped latifolia (Roscb.) F. Mueller)

33.  Purghera — Jatropha curcas L.

▼M11 —————

▼B

35.  Indiškosios garstyčios — Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. spp. intergrifolia (West) Thell.

36.  Sareptinis bastutis — Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. juncea

37.  Kiniškosios (melsvai pilkos) garstyčios — Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. juncea var lutea Batalin

38.  Juodasis bastutis — Brassica nigra (L.) Koch

39.  Etiopijos garstyčios — Brassica carinata A. Braun

▼M9

40.  Natrio lazalocidas

Pašarinės medžiagos

1,25

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— šunims, veršeliams, triušiams, arklinių šeimos gyvūnams, pieniniams gyvūnams, dedekliams paukščiams, kalakutams (> 12 savaičių) ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);

1,25

— mėsiniams viščiukams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių) ir kalakutams (< 12 savaičių) išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio lazalocidą (išlaukos pašarai);

1,25

— kitų rūšių gyvūnams.

3,75

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti natrio lazalocidą.

 (19)

41.  Narazinas

Pašarinės medžiagos

0,7

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— kalakutams, triušiams, arklinių šeimos gyvūnams, dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);

0,7

— mėsiniams viščiukams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti naraziną (išlaukos pašarai);

0,7

— kitų rūšių gyvūnams.

2,1

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti naraziną.

 (19)

42.  Natrio salinomicinas

Pašarinės medžiagos

0,7

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— arklinių šeimos gyvūnams, kalakutams, dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 12 savaičių);

0,7

— mėsiniams viščiukams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (< 12 savaičių) ir mėsiniams triušiams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio salinomiciną (išlaukos pašarai);

0,7

— kitų rūšių gyvūnams.

2,1

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti natrio salinomiciną.

 (19)

43.  Natrio monenzinas

Pašarinės medžiagos

1,25

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— arklinių šeimos gyvūnams, šunims, smulkiesiems atrajotojams (avims ir ožkoms), antims, galvijams, pieniniams gyvūnams, dedekliams paukščiams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių) ir kalakutams (> 16 savaičių);

1,25

— mėsiniams viščiukams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių) ir kalakutams (< 16 savaičių) išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio monenziną (išlaukos pašarai);

1,25

— kitų rūšių gyvūnams.

3,75

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti natrio monenziną.

 (19)

44.  Natrio semduramicinas

Pašarinės medžiagos

0,25

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);

0,25

— mėsiniams viščiukams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio semduramiciną (išlaukos pašarai);

0,25

— kitų rūšių gyvūnams.

0,75

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti natrio semduramiciną.

 (19)

45.  Alfa amonio maduramicinas

Pašarinės medžiagos

0,05

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— arklinių šeimos gyvūnams, triušiams, kalakutams (> 16 savaičių), dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);

0,05

— mėsiniams viščiukams ir kalakutams (> 16 savaičių) išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti alfa amonio maduramiciną (išlaukos pašarai);

0,05

— kitų rūšių gyvūnams.

0,15

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti alfa amonio maduramiciną.

 (19)

46.  Robenidino hidrochloridas

Pašarinės medžiagos

0,7

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);

0,7

— mėsiniams viščiukams, mėsiniams ir veisliniams triušiams ir kalakutams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti robenidino hidrochloridą (išlaukos pašarai);

0,7

— kitų rūšių gyvūnams.

2,1

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti robenidino hidrochloridą.

 (19)

47.  Dekoginatas

Pašarinės medžiagos

0,4

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);

0,4

— mėsiniams viščiukams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti dekoginatą (išlaukos pašarai);

0,4

— kitų rūšių gyvūnams.

1,2

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti dekoginatą.

 (19)

48.  Halofuginono hidrobromidas

Pašarinės medžiagos

0,03

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— dedekliams paukščiams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių) ir kalakutams (> 12 savaičių);

0,03

— mėsiniams viščiukams ir kalakutams (> 12 savaičių) išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti halofuginono hidrobromidą (išlaukos pašarai);

0,03

— kitų rūšių gyvūnams, išskyrus viščiukus, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių).

0,09

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti hidrobromido halofuginoną.

 (19)

49.  Nikarbazinas

Pašarinės medžiagos

0,5

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— arklinių šeimos gyvūnams, dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);

0,5

— mėsiniams viščiukams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti nikarbaziną (išlaukos pašarai);

0,5

— kitų rūšių gyvūnams.

1,5

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti nikarbaziną.

 (19)

50.  Diklazurilas

Pašarinės medžiagos

0,01

Kombinuotieji pašarai, skirti:

 

— dedekliams paukščiams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių) ir mėsiniams kalakutams (> 12 savaičių);

0,01

— mėsiniams ir veisliniams triušiams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti diklazurilą (išlaukos pašarai);

0,01

— kitų rūšių gyvūnams, išskyrus viščiukus, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių), mėsinius viščiukus ir mėsinius kalakutus (< 12 savaičių).

0,03

Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti diklazurilą.

 (19)

▼B

(1)   Didžiausias leistinas kiekis reiškia bendrą arseno kiekį.

(2)   Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant arseno analizinį nustatymą – 30 minučių ekstrahuojant nitrato rūgštyje (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(3)   Kompetentingų institucijų prašymu atsakingas operatorius turi atlikti analizę, kuria įrodoma, kad neorganinio arseno kiekis yra mažesnis už 2 ppm. Ši analizė ypač svarbi jūrinių dumblių rūšims Hizikia fusiforme.

(4)   Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant švino analizinį nustatymą – 30 minučių ekstrahuojant azoto (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(5)   Į žaliąjį pašarą įeina gyvūnų pašarams skirti produktai, tokie kaip šienas, silosas, šviežia žolė ir t. t.

(6)   Siekiant sumažinti didžiausią leistiną švino kiekį, nurodytas kiekis turi būti persvarstytas iki 2007 m. gruodžio 31 d..

(7)   Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant fluoro analizinį nustatymą – 20 minučių ekstrahuojant su druskos rūgštimi 1 N aplinkos temperatūroje. Gali būti taikomos lygiavertės ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(8)   Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant kadmio analizinį nustatymą – 30 minučių ekstrahuojant azoto rūgštyje (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(9)   Pavieniui arba kartu dieldrino pavidalu.

(10)   Didžiausias leistinas aldrino ir dieldrino, pavieniui arba abiejų kartu dieldrino pavidalu kiekis.

(11)   Numeruojama Parlaro sistema – prieš pavadinimą rašoma CHB arba „Parlar“

— CHB 26: 2-endo,3-egzo,5-endo, 6-egzo, 8,8,10,10-oktachlorbornanas,

— CHB 50: 2-endo,3-egzo,5-endo, 6-egzo, 8,8,9,10,10-oktachlorbornanas,

— CHB 62: 2,2,5,5,8,9,9,10,10-nanochlorbornanas.

(12)   Siekiant sumažinti didžiausią leistiną kiekį, nurodyti kiekiai bus persvarstyti iki 2007 m. gruodžio 31 d..

(13)   PSO-TEFs rizikos žmonėms įvertinimai pagrįsti išvadomis, padarytomis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) posėdžio metu (Van den Berg et al., (1998) Toxic Equivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775).

(14)   Viršutinės ribinės koncentracijos apskaičiuojamos remiantis prielaida, kad visų skirtingų chemiškai giminingų medžiagų visos mažesnės už kiekybinio nustatymo ribą vertės lygios kiekybinio nustatymo ribai.

(15)   Atskira didžiausia dioksinų (PCDD/F) koncentracija ir toliau taikoma pereinamuoju laikotarpiu. 27a punkte minimi gyvūnų pašarų produktai turi atitikti didžiausias dioksinų ir didžiausias dioksinų visumos bei dioksinų tipo PCB koncentracijas pereinamuoju laikotarpiu.

(16)   Didžiausios koncentracijos netaikomos tiesiogiai pristatomoms ir be tarpinio perdirbimo naudojamoms žuvims kailinių žvėrelių pašarui gaminti, tuo tarpu didžiausios 4,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/vienam produkto kilogramui koncentracijos taikomos tiesioginiam naminių gyvulėlių, zoologijos soduose ir cirke laikomų gyvūnų šėrimui skirtoms šviežioms žuvims. Iš tų gyvūnų (kailinių žvėrelių, zoologijos soduose ir cirke laikomų gyvūnų) perdirbtų baltymų gauti produktai neturi patekti į maisto grandinę ir jais negalima šerti ūkyje laikomų penimų ar veisiamų gyvūnų maistui.

(17)   Siekiant sumažinti didžiausią leistiną kiekį, nurodyti kiekiai bus persvarstyti iki 2008 m. gruodžio 31 d.

(18)   Nepažeidžiant 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, leidžiamų kiekių.

(19)   Didžiausia medžiagos koncentracija premiksuose yra tokia, kuri ne daugiau nei 50 proc. viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją, nustatytą pašarams, kai laikomasi premiksų naudojimo nurodymų.

(20)   Nustatoma analiziniu mikroskopu.




II PRIEDAS

▼M6



Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

Pastabos ir papildoma informacija (pavyzdžiui, reikalingų tyrimų pobūdis)

(1)

(2)

(3)

(4)

1.  Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (1)

a)  Augalinės kilmės pašarų produktai, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

b)  Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

c)  Mineralinės kilmės pašarų produktai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

d)  Gyvūnų taukai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

e)  Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

f)  Žuvų taukai

5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

g)  Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

h)  Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

1,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

i)  Rišamųjų ir neleidžiančių sukepti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

j)  Mikroelementų funkcinei junginių grupei priklausantys priedai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

k)  Premiksai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

l)  Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarus kailiniams gyvūnams, naminiams gyvulėliams ir žuvims

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

m)  Pašaras žuvims.

Naminių gyvulėlių ėdalas

1,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

2.  Dioksinų tipo (Polichlorintų bifenilų visuma (PCBs) išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išreiškiamas toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (1)

a)  Augalinės kilmės pašarų produktai, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

b)  Augaliniai produktai ir jų šalutiniai produktai

0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

c)  Mineralinės kilmės pašarų produktai

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

d)  Gyvūnų riebalai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

0,75 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

e)  Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

f)  Žuvų taukai

14,0 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

g)  Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų

2,50 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

h)  Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

7,0 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

i)  Rišamųjų ir neleidžiančių sukepti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai

0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

j)  Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys priedai

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

k)  Premiksai

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

l)  Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarus kailiniams žvėreliams, naminiams gyvulėliams ir žuvims

0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

m)  Pašaras žuvims

Naminių gyvulėlių ėdalas

3,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose bazinė koncentracija yra beveik lygi veikimo koncentracijai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokia kaip duomenys apie bandinių paėmimą, geografinę kilmę, žuvų rūšį ir pan., privalo būti registruojama, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

(1)   PSO-TEFs rizikos žmonėms įvertinimai pagrįsti išvadomis, padarytomis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) posėdžio metu (Van den Berg et al., (1998) Toxic Equivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775).

(2)   Viršutinės ribinės koncentracijos apskaičiuojamos, remiantis prielaida, kad visų skirtingų chemiškai giminingų medžiagų visos žemesnės už kiekybinio nustatymo ribą vertės lygios kiekybinio nustatymo ribai.

(3)   Komisija įvertins šiuos veiksmus iki 2008 m. gruodžio 31 d., tuo pačiu metu nustatydama didžiausias visų dioksinų visumos ir dioksinų tipo PCB koncentracijas.

▼B




III PRIEDAS



KORELIACIJOS LENTELĖ

Direktyva 1999/29/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio a punktas

2 straipsnio a punktas

2 straipsnio b punktas

2 straipsnio b punktas

2 straipsnio c punktas

2 straipsnio g punktas

2 straipsnio d punktas

2 straipsnio f punktas

2 straipsnio e punktas

2 straipsnio e punktas

2 straipsnio f punktas

2 straipsnio i punktas

2 straipsnio g punktas

2 straipsnio j punktas

2 straipsnio h punktas

2 straipsnio c punktas

2 straipsnio d punktas

2 straipsnio h punktas

2 straipsnio k punktas

2 straipsnio l punktas

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

5 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

5 straipsnis

8 straipsnis

6 straipsnis

9 straipsnis

7 straipsnis

10 straipsnis

8 straipsnis

11 straipsnis

9 straipsnis

12 straipsnis

10 straipsnis

13 straipsnis

11 straipsnis

14 straipsnis

12 straipsnis

15 straipsnis

13 straipsnis

16 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

17 straipsnis

16 straipsnis

18 straipsnis

17 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

III priedas

IV priedas

II priedas



( 1 ) OL C 89 E, 2000 3 28, p. 70 ir OL C 96 E, 2001 3 27, p. 346.

( 2 ) OL C 140, 2000 5 18, p. 9.

( 3 ) 2000 m. spalio 4 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 178, 2001 6 22, p. 160), 2001 m. rugsėjo 17 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 4, 2002 1 7, p. 1) ir 2001 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje). 2002 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2002 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas.

( 4 ) OL L 115, 1999 5 4, p. 32.

( 5 ) OL L 125, 1996 5 23, p. 35. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/16/EB (OL L 105, 2000 5 3, p. 36).

( 6 ) OL L 265, 1995 11 8, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/46/EB (OL L 234, 2001 9 1, p. 55).

( 7 ) OL L 170, 1970 8 3, p. 1.

( 8 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 9 ) OL L 270, 1970 12 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2205/2001 (OL L 297, 2001 11 15, p. 3).

( 10 ) OL L 86, 1979 4 6, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/2/EB (OL L 63, 2002 3 6, p. 23).

( 11 ) OL L 340, 1976 12 9, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2000/57/EB (OL L 244, 2000 9 29, p. 76).

( 12 ) OL L 221, 1986 8 7, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2002/23/EB (OL L 64, 2002 3 7, p. 13).

( 13 ) OL L 221, 1986 8 7, p. 43. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/23/EB.

( 14 ) OL L 350, 1990 12 14, p. 71. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/23/EB.

( 15 ) OL L 213, 1982 7 21, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/20/EB (OL L 80, 1999 3 25, p. 20).

( 16 ) OL L 237, 1993 9 22, p. 23. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/29/EB (OL L 115, 1999 5 4, p. 32).

( 17 ) OL L 170, 1970 8 3, p. 1.

( 18 ) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų, kuriais įkuriama Europos maisto saugos institucija, bendruosius principus bei reikalavimus ir su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).