Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos iniciatyvą ir Prancūzijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Švedijos Karalystės ir Belgijos Karalystės iniciatyvą ( 1 ),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),

kadangi:

(1)	Būtina toliau gerinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą, ypač kovojant su sunkiais nusikaltimais, kuriuos dažnai padaro tarptautinės organizacijos.

(2)

Siekiant veiksmingai pagerinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą būtina kuo greičiau Europos Sąjungos lygiu patvirtinti struktūrines priemones, kurios pagerintų optimalų tyrimų ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn veiksmų, kurie atliekami kelių valstybių narių teritorijose, koordinavimą gerbiant pagrindines teises ir laisves.

(3)	Siekdama sustiprinti kovą su sunkiais organizuotais nusikaltimais, 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba, savo išvadų 46 punktu visų pirma nusprendė įkurti iš prokurorų, teisėjų arba atitinkamos kompetencijos policijos pareigūnų sudarytą instituciją (Eurojustą).

(4)	Šiuo sprendimu Eurojusto institucija įkuriama kaip Europos Sąjungos organas, turintis juridinio asmens statusą ir finansuojamas iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto, išskyrus nacionalinių narių ir padedančių asmenų atlyginimus ir tarnybines pajamas, kurias moka jų kilmės valstybė narė.

(5)

1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ( 3 ) tikslai keliami ir Eurojustui. Eurojusto kolegija turėtų patvirtinti šiems tikslams siekti būtinas įgyvendinimo priemones. Ji turėtų tinkamai atsižvelgti į Eurojusto atliekamą slaptą darbą, susijusį su tyrimais ir patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo tikslu OLAF neturėtų būti leidžiama susipažinti su dokumentais, įrodymais, ataskaitomis, pastabomis arba bet kurio pavidalo informacija, kuri turima arba parengiama atliekant šį darbą, kuris toliau tęsiamas arba jau užbaigtas, ir turėtų būti draudžiama perduoti šiuos dokumentus, įrodymus, ataskaitas, pastabas ir informaciją OLAF.

(6)	Eurojustas, siekdamas kuo veiksmingiau įgyvendinti savo tikslus, turi įvykdytisavo uždavinius per vieną arba kelis nacionalinius narius arba veikdamas kaip kolegija.

(7)	Turėtų būti galimybė valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis informacija su Eurojustu pagal susitarimus, kurie tenkina ir paiso valstybės tarnybos interesų.

(8)

Eurojusto jurisdikcija nepažeidžia Bendrijos kompetencijos ginti savo finansinius interesus ir priimtų konvencijų bei susitarimų, visų pirma Europos Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (Europos Taryba), pasirašytos 1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre, ir Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose tarp Europos Sąjungos valstybių narių ( 4 ), kurią 2000 m. gegužės 29 d. priėmė Taryba, bei jos Protokolo ( 5 ), priimto 2001 m. spalio 16 d.

(9)

Siekdamas savo tikslų, Eurojustas automatizuotai arba struktūrinėse nekompiuterizuotose bylose tvarko asmens duomenis. Atitinkamai reikėtų imtis veiksmų, būtinų užtikrinti tokį duomenų apsaugos lygį, kuris bent jau atitinka apsaugos lygį, kurį užtikrina Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (Europos Taryba), 1981 m. sausio 28 d. pasirašytos Strasbūre, su vėlesniais pakeitimais, ir ypač 2001 m. lapkričio 8 d. pasirašyti pateiktu Protokolu, kai tik šie pakeitimai įsigalioja tarp valstybių narių, principų taikymas.

(10)

Siekiant padėti užtikrinti ir patikrinti, ar Eurojustas tinkamai tvarko asmens duomenis, reikėtų įkurti jungtinį priežiūros organą, kurį, atsižvelgiant į Eurojusto sudėtį, turėtų sudaryti teisėjų komisija arba, jeigu to reikalaujama pagal valstybės narės konstitucinę arba nacionalinę sistemą, iš tokią pačią funkciją atliekančių asmenų, kurie yra pakankamai nepriklausomi. Šio jungtinio priežiūros organo galios neturėtų pažeisti nacionalinių teismų jurisdikcijos arba susitarimų dėl skundų, kurie jiems gali būti pateikiami.

(11)

Siekdama užtikrinti harmoningą įvairių Sąjungos ir Bendrijos veiklos rūšių koordinavimą ir atsižvelgdama į Sutarties 29 straipsnį ir 36 straipsnio 2 dalį, Komisija turėtų aktyviai dalyvauti Eurojusto bylose, susijusiose su bendraisiais klausimais ir jos kompetencijai priklausančiais klausimais. Eurojusto darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti išdėstyta Komisijos dalyvavimo Eurojusto bylose jos jurisdikcijai priklausančiose srityse tvarka.

(12)	Reikėtų nustatyti nuostatas, kurios užtikrintų, kad Eurojustas ir Europos policijos biuras (Europolas) ( 6 ) pradeda ir tęsia glaudų bendradarbiavimą.

(13)	Eurojustas ir Europos teisminis tinklas, įkurtas Bendraisiais veiksmais 98/428/TVR ( 7 ), turi palaikyti privilegijuotus santykius. Šiuo tikslu Tinklo sekretoriatas turėtų dirbti Eurojusto sekretoriate.

(14)	Siekdamos palengvinti Eurojusto veiklą, valstybės narės turėtų patvirtinti arba paskirti vieną arba kelis nacionalinius korespondentus.

(15)	Tiek, kiek to reikia Eurojusto uždaviniams vykdyti, jam turėtų būti leidžiama pradėti bendradarbiavimą su Bendrijai nepriklausančiomis valstybėmis ir sudaryti su jomis susitarimus, visų pirma su narystės Sąjungoje siekiančiomis šalimis ir kitomis šalimis, su kuriomis buvo sudaryti susitarimai.

(16)	Kadangi šio sprendimo priėmimas reiškia, kad valstybėse narėse būtina patvirtinti naujas svarbias teisines priemones, reikėtų numatyti tam tikras pereinamojo laikotarpio nuostatas.

(17)	2001 m. gruodžio 14 ir 15 d. Laekeno Europos Vadovų Tarybos išvadų 57 punktu numatyta, kad Eurojustas gali pradėti veikti Hagoje, kol bus sudarytas bendrasis susitarimas dėl tam tikrų agentūrų būstinių.

(18)	Šiame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Sutarties 6 straipsnio 2 dalimi pripažintų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atspindėtų principų,

NUSPRENDĖ:

Šiuo sprendimu įkuriama institucija (toliau – Eurojustas), kuri yra Sąjungos organas.

1. Eurojustą sudaro kiekvienos valstybės narės patvirtintas pagal savo teisinę sistemą nacionalinis narys, kuris yra prokuroras, teisėjas arba atitinkamos kompetencijos policijos pareigūnas.

2. Kiekvienam nacionaliniam nariui gali padėti vienas asmuo. Jei būtina ir gavus 10 straipsnyje nurodytos kolegijos pritarimą, keli asmenys gali būti paskirti padėti nacionaliniam nariui. Vienas iš šių padėjėjų gali pakeisti nacionalinį narį.

1. Eurojusto, atliekančio tyrimus ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, susijusį su dviem arba daugiau valstybėmis narėmis, dėl 4 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veiklos, ypač jei ji organizuota, tikslai yra:

2. Vadovaudamasis šiuo sprendimu nustatytomis taisyklėmis ir gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, Eurojustas gali padėti tyrimams ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, jeigu tai susiję tik su šia valstybė nare ir Bendrijai nepriklausančia šalimi, jeigu su minėtąja šalimi pagal 27 straipsnio 3 dalį yra sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo arba jeigu konkrečiu atveju iš esmės svarbu suteikti tokią pagalbą.

3. Vadovaudamasis šiuo sprendimu nustatytomis taisyklėmis ir gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos arba Komisijos prašymą, Eurojustas gali padėti tyrimams ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, jeigu tai susiję tik su šia valstybe nare ir Bendrija.

2. Gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, Eurojustas, vadovaudamasis savo tikslais, gali padėti tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl teisės pažeidimų, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje.

2. Vykdydamas savo uždavinius, Eurojustas nurodo, ar jis veikia per vieną arba kelis nacionalinius narius, kaip apibrėžta 6 straipsnyje, ar kaip kolegija, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.

Jeigu atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia netenkinti 7 straipsnio a punkte minimo prašymo, jos praneša Eurojustui apie šį sprendimą ir jo priežastis, nebent 7 straipsnio a punkto i, ii ir v papunkčiuose nurodytais atvejais jos negali pateikti priežasčių, kadangi:

1. Nacionalinių narių statusui taikoma jų valstybės narės nacionalinė teisė. Nacionalinio nario kadencijos trukmę nustato kilmės valstybė narė. Ji turi būti tokia, kad leistų Eurojustui tinkamai dirbti.

2. Visa informacija, kuria keičiasi Eurojustas ir valstybės narės, įskaitant pagal 6 straipsnio a punktą pateiktus prašymus, perduodama per nacionalinį narį.

3. Kiekviena valstybė narė nustato teisminių galių, kurias ji suteikia savo nacionaliniam nariui, pobūdį ir apimtį jos teritorijoje. Ji taip pat suteikia nacionaliniam nariui teisę dirbti su užsienio teisminėmis institucijomis pagal jos tarptautinius įsipareigojimus. Skirdama savo nacionalinį narį ir bet kuriuo kitu metu, jei tinka, valstybė narė praneša Eurojustui ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui apie savo sprendimą, kad pastarasis apie tai galėtų informuoti kitas valstybes nares. Valstybės narės įsipareigoja priimti ir pripažinti taip perduotas prerogatyvas, jeigu jos nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų.

4. Kad galėtų vykdyti Eurojustui uždavinius, nacionalinis narys gali naudotis informacija, pateikiama nacionalinėje nusikaltimų apskaitoje arba bet kuriame kitame jo valstybės narės registre taip, kaip pagal nacionalinę teisę leidžiama prokurorui, teisėjui arba atitinkamos kompetencijos policijos pareigūnui.

5. Nacionalinis narys gali tiesiogiai kreiptis į savo valstybės narės kompetentingas institucijas.

6. Vykdydamas savo uždavinius, nacionalinis narys gali, tam tikrais atvejais, pareikšti, ar jis veikia pagal teismines galias, jam suteiktas pagal 3 dalį.

1. Kolegiją sudaro visi nacionaliniai nariai. Kiekvienas nacionalinis narys turi vieną balsą.

2. Pasikonsultavusi su 23 straipsnyje numatytu jungtiniu priežiūros organu dėl asmens duomenų tvarkymo nuostatų, Taryba, remdamasi kolegijos pasiūlymu, patvirtina Eurojusto darbo tvarkos taisykles, kurias pastarasis anksčiau vieningai patvirtino. Darbo tvarkos taisyklių nuostatoms, susijusioms su asmens duomenų tvarkymu, gali būti reikalingas atskiras Tarybos patvirtinimas.

3. Veikdama pagal 7 straipsnio a punkto nuostatas, kolegija savo sprendimus priima dviejų trečdalių balsų dauguma. Kiti kolegijos sprendimai priimami vadovaujantis darbo tvarkos taisyklėmis.

1. Komisija aktyviai dalyvauja Eurojusto darbe, kaip numatyta Sutarties 36 straipsnio 2 dalyje. Šiame darbe ji dalyvauja jos kompetencijai priskiriamose srityse.

2. Koordinuodamas tyrimus ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, Eurojustas gali pakviesti Komisiją pasidalinti savo patirtimi.

3. Siekdamas sustiprinti Eurojusto ir Komisijos bendradarbiavimą, Eurojustas gali sudaryti būtinus praktinius susitarimus su Komisija.

1. Kiekviena valstybė narė gali patvirtinti arba paskirti vieną arba kelis nacionalinius korespondentus. Prioritetas skiriamas tokio korespondento terorizmo klausimais patvirtinimui arba paskyrimui. Nacionalinio korespondento ir valstybių narių kompetentingų institucijų santykius reglamentuoja nacionalinė teisė. Nacionalinio korespondento darbo vieta yra jį paskyrusioje valstybėje narėje.

2. Jeigu valstybė narė paskiria nacionalinį korespondentą, jis gali būti Europos teisminio tinklo asmuo pasiteirauti.

3. Nacionalinio nario ir nacionalinio korespondento santykiai nekliudo tiesioginiams nacionalinio nario ir jo kompetentingų institucijų santykiams.

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali keistis su Eurojustu visa informacija, būtina jo uždaviniams, numatytiems 5 straipsnyje, įvykdyti.

2. Vadovaujantis 9 straipsnio nuostatomis, nacionaliniai Eurojusto nariai be išankstinio leidimo turi teisę tarpusavyje arba su savo valstybių narių kompetentingomis institucijomis keistis visa informacija, būtina jų uždavinių vykdymui.

1. Tiek, kiek to reikia jo tikslams įgyvendinti, Eurojustas savo kompetencijos ribose ir siekdamas įvykdyti savo uždavinius gali automatizuotai arba struktūrinėse nekompiuterizuotose bylose tvarkyti asmens duomenis.

2. Eurojustas imasi priemonių, kurios būtinos užtikrinti asmens duomenų apsaugos lygį, kuris bent jau atitinka tą lygį, kurį užtikrina 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos Konvencijos ir jos vėlesnių pakeitimų, jeigu jie galioja valstybėse narėse, principų taikymas.

3. Eurojusto tvarkomi asmens duomenys yra tinkami, reikiami ir jų apimtis ne didesnė nei reikalinga tvarkymui bei, atsižvelgiant į valstybių narių kompetentingų institucijų arba kitų partnerių pagal 13 ir 26 straipsnio nuostatas pateiktą informaciją, yra tikslūs ir patikslinti. Eurojusto tvarkomi asmens duomenys yra tvarkomi sąžiningai ir teisėtai.

4. Pagal šio sprendimo nuostatas, Eurojustas nustato su tyrimais susijusių duomenų indeksą ir gali sukurti laikinas darbines bylas, kuriose yra asmens duomenų.

1. Tvarkydamas duomenis pagal 14 straipsnio 1 dalį, Eurojustas gali tvarkyti tik toliau nurodytus asmens duomenis apie asmenis, kurių atžvilgiu pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinius teisės aktus pradėtas nusikaltimo tyrimas arba patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl vienos arba kelių nusikaltimo rūšių ir teisės pažeidimų, apibrėžtų 4 straipsnyje:

2. Tvarkydamas duomenis pagal 14 straipsnio 1 dalį, Eurojustas gali tvarkyti tik toliau nurodytus asmens duomenis apie asmenis, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinius teisės aktus yra laikomi atliekamo nusikaltimo tyrimo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl vienos arba kelių nusikaltimo rūšių ir teisės pažeidimų, apibrėžtų 4 straipsnyje, liudytojais arba nukentėjusiaisiais:

3. Tačiau išskirtiniais atvejais Eurojustas gali ribotą laiką tvarkyti kitus asmens duomenis, susijusius su teisės pažeidimo aplinkybėmis, jeigu jie tiesiogiai susiję ir yra įtraukti į atliekamus tyrimus, kuriuos Eurojustas padeda koordinuoti, su sąlyga, kad šių specialių duomenų tvarkymas atliekamas pagal 14 ir 21 straipsnio nuostatas.

17 straipsnyje nurodytam duomenų apsaugos pareigūnui nedelsiant pranešama apie pasinaudojimą šios straipsnio dalies nuostatomis.

Jeigu šie kiti duomenys susiję su liudytojais arba nukentėjusiaisiais, kaip apibrėžta 2 straipsnio dalyje, sprendimą dėl jų tvarkymo bendrai priima ne mažiau kaip du nacionaliniai nariai.

4. Automatiškai arba kitais būdais tvarkomi asmens duomenys, atskleidžiantys rasinę arba etninę kilmę, politines pažiūras, religinius arba filosofinius įsitikinimus, priklausomybę profesinei sąjungai, ir duomenys apie sveikatą arba lytinį gyvenimą gali būti tvarkomi Eurojusto tik tuo atveju, jeigu šie duomenys būtini atitinkamiems nacionaliniams tyrimams ir jų koordinavimui Eurojuste.

Duomenų apsaugos pareigūnui nedelsiant pranešama apie pasinaudojimą šios straipsnio dalies nuostatomis.

Jeigu šie kiti duomenys susiję su liudytojais arba nukentėjusiaisiais, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, sprendimą dėl jų tvarkymo priima kolegija.

1. Siekdamas įgyvendinti savo tikslus, Eurojustas sukuria automatizuotą duomenų bylą, kuri laikoma su tyrimais susijusių duomenų indeksu ir kurioje gali būti saugomi ne asmens ir asmens duomenys, išvardyti 15 straipsnio 1 dalies a–i ir k punktuose ir 2 dalyje. Šis indeksas skirtas:

3. Atlikdami savo pareigas pagal 6 ir 7 straipsnių nuostatas, Eurojusto nacionaliniai nariai gali tvarkyti duomenis apie atskiras bylas, su kuriomis jie dirba laikinojoje darbinėje byloje. Jie leidžia duomenų apsaugos pareigūnui ir, jeigu taip nusprendžia kolegija, kitiems nacionaliniams nariams ir su bylomis susipažinti įgaliotiems darbuotojams susipažinti su jų darbine byla. Kiekviena nauja darbinė byla, kurioje yra asmens duomenų, perduodama duomenų apsaugos pareigūnui.

1. Eurojustas turi specialiai paskirtą duomenų apsaugos pareigūną, kuris yra personalo narys. Šiuo pagrindu jis yra tiesiogiai pavaldus kolegijai. Atlikdamas šiame straipsnyje išvardytas pareigas, jis nesivadovauja niekieno nurodymais.

3. Atlikdamas savo funkcijas, pareigūnas gali susipažinti su visais Eurojusto tvarkomais duomenimis ir gali patekti į visas Eurojusto patalpas.

4. Jeigu pareigūnas nustato, kad duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį sprendimą, jis:

Tik nacionaliniams nariams ir 2 straipsnio 2 dalyje nurodytiems jų padėjėjams bei įgaliotam Eurojusto personalui leidžiama susipažinti su Eurojusto tvarkomais asmens duomenimis, kurių reikia Eurojusto tikslams siekti.

1. Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su asmens duomenimis apie jį, kuriuos tvarko Eurojustas, pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

2. Bet kuris asmuo, norintis pasinaudoti savo teise susipažinti su duomenimis apie jį, kurie yra saugomi Eurojuste, arba norintis juos patikrinti pagal 20 straipsnio nuostatas, gali bet kurioje pasirinktoje valstybėje narėje nemokamai pateikti dėl to prašymą toje valstybėje narėje šiuo tikslu paskirtai institucijai, o minėtoji institucija nedelsdama prašymą perduoda Eurojustui.

3. Bet kurio asmens teise susipažinti su asmens duomenimis apie jį arba juos patikrinti naudojamasi vadovaujantis valstybės narės, kurioje asmuo pateikė prašymą, įstatymais ir nustatyta tvarka. Tačiau, jeigu Eurojustas gali nustatyti kuri valstybės institucija perdavė atitinkamus duomenis, ši institucija gali reikalauti, kad teise susipažinti būtų naudojamasi pagal šios valstybės narės teisės normas.

5. Priimant sprendimą suteikti šią teisę susipažinti, tinkamai atsižvelgiama į prašymą pateikusių asmenų statusą pagal Eurojusto saugomus duomenis.

6. Su prašymu susiję nacionaliniai nariai jį išnagrinėja ir Eurojusto vardu priima sprendimą. Prašymas iki galo išnagrinėjamas per tris mėnesius nuo jo gavimo. Jeigu nariams nepavyksta susitarti, jie šį klausimą perduoda kolegijai, kuri sprendimą dėl prašymo priima dviejų trečdalių balsų dauguma.

7. Jeigu neleidžiama susipažinti arba jeigu Eurojustas netvarko jokių su pareiškėju susijusių asmens duomenų, Eurojustas pareiškėjui praneša, kad buvo atlikti patikrinimai, nenurodydamas jokios informacijos, iš kurios galėtų paaiškėti, ar pareiškėjas yra žinomas ar ne.

8. Jeigu pareiškėjo netenkina į jo prašymą pateiktas atsakymas, jis gali apskųsti šį sprendimą jungtiniam priežiūros organui. Jungtinis priežiūros organas išnagrinėja, ar Eurojusto priimtas sprendimas nepažeidžia šio sprendimo.

9. Prieš priimdamas sprendimą, Eurojustas pasikonsultuoja su kompetentingomis valstybių narių teisėsaugos institucijomis. Vėliau per atitinkamus nacionalinius narius joms pranešama apie sprendimo turinį.

1. Vadovaujantis 19 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas asmuo turi teisę paprašyti Eurojusto ištaisyti, blokuoti arba ištrinti duomenis apie jį, jeigu jie yra neteisingi, neišsamūs arba jeigu jų įvedimas arba saugojimas pažeidžia šį sprendimą.

2. Eurojustas praneša pareiškėjui, ar jis ištaisė, blokavo arba ištrynė duomenis apie jį. Jeigu pareiškėjo netenkina Eurojusto atsakymas, jis šį klausimą gali perduoti jungtiniam priežiūros organui per trisdešimt dienų nuo Eurojusto sprendimo gavimo.

3. Valstybės narės kompetentingų institucijų, nacionalinio nario arba nacionalinio korespondento, jeigu toks paskirtas, prašymu ir jų atsakomybe Eurojustas, vadovaudamasis savo darbo tvarkos taisyklėmis, ištaiso arba ištrina Eurojusto tvarkomus asmens duomenis, kuriuos perdavė arba įvedė ši valstybė narė, jos nacionalinis narys arba nacionalinis korespondentas. Valstybių narių kompetentingos institucijos ir Eurojustas, įskaitant nacionalinį narį arba nacionalinį korespondentą, jeigu toks paskirtas, užtikrina, kad tai atliekant laikomasi 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų principų.

4. Jeigu paaiškėja, kad Eurojusto tvarkomi asmens duomenys yra neteisingi ar neišsamūs arba kad jų įvedimas ar saugojimas pažeidžia šio sprendimo nuostatas, Eurojustas, ištaiso, blokuoja arba ištrina tokius duomenis.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais visiems šių duomenų tiekėjams ir adresatams apie tai pranešama nedelsiant. Vadovaujantis jiems taikomomis taisyklėmis, adresatai šiuos duomenis ištaiso, blokuoja arba ištrina iš savo sistemų.

1. Eurojusto tvarkomi asmens duomenys saugomi Eurojusto tiek, kiek būtina jo tikslams pasiekti.

2. 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens duomenys, kuriuos tvarko Eurojustas, negali būti saugomi ilgiau kaip pasibaigus:

4. Jeigu yra byla su neautomatizuotais arba nestruktūrizuotais duomenimis, pasibaigus paskutiniojo bylos automatizuotų duomenų punkto saugojimo terminui visi byloje esantys dokumentai grąžinami juos pateikusiai institucijai, o visos jų kopijos sunaikinamos.

5. Jeigu Eurojustas koordinavo tyrimą arba patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, atitinkami nacionaliniai nariai Eurojustui ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms praneša apie visus su byla susijusius teismo sprendimus, kurie tapo galutiniai, kad, inter alia, būtų galima pritaikyti šio straipsnio 2 dalies b punktą.

1. Eurojustas ir kiekviena valstybė narė tiek, kiek ją liečia perduoti duomenys, pagal šį sprendimą tvarkydamos asmens duomenis saugo juos nuo atsitiktinio arba neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo arba neteisėto atskleidimo, pakeitimo ir susipažinimo su jais arba bet kurio kito neteisėto tvarkymo būdo.

2. Darbo tvarkos taisyklėse numatomos techninės priemonės ir organizacinės priemonės, kurių reikia šiam sprendimui įgyvendinti dėl duomenų saugumo, o ypač priemonės, skirtos:

1. Nepriklausomas jungtinis priežiūros organas įkuriamas kolektyviai stebėti Eurojusto veiklą, nurodytą 14–22 straipsniuose, siekiant užtikrinti, kad asmens duomenys tvarkomi pagal šio sprendimo nuostatas. Kad jungtinis priežiūros organas galėtų atlikti šias funkcijas, jis turi teisę susipažinti su visomis bylomis, kuriose tvarkomi šie asmens duomenys. Eurojustas suteikia jungtiniam priežiūros organui visą informaciją, kurios jis pareikalauja, iš šių bylų ir visais kitais būdais padeda šiam organui vykdyti jo uždavinius.

Jungtinis priežiūros organas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per pusę metų. Jis taip pat susirenka per tris mėnesius nuo skundo pateikimo ir jį gali sušaukti jo pirmininkas, jeigu to prašo ne mažiau kaip dvi valstybės narės.

Siekiant įkurti jungtinį priežiūros organą, kiekviena valstybė narė, veikdama pagal jos teisinę sistemą, paskiria teisėją, kuris nėra Eurojusto narys, arba, jeigu to reikalaujama pagal jos konstitucinę arba nacionalinę sistemą, asmenį, užimantį jam pakankamo savarankiškumo suteikiančias pareigas, kuris įtraukiamas į teisėjų, galinčių posėdžiauti jungtiniame priežiūros organe kaip jo nariai arba ad hoc teisėjai, sąrašą. Šis asmuo paskiriamas ne trumpesniam kaip aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui. Paskyrimo atšaukimą reglamentuoja nušalinimo principai, taikomi pagal kilmės valstybės narės nacionalinę teisę. Apie paskyrimą ir nušalinimą pranešama Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Eurojustui.

2. Jungtinį priežiūros organą sudaro trys nuolatiniai nariai ir, kaip numatyta 4 straipsnio dalyje, ad hoc teisėjai.

3. Valstybės narės paskirtas teisėjas nuolatiniu nariu tampa likus vieneriems metams iki jo valstybė narė pradeda pirmininkauti Tarybai ir nuolatinio nario postą užima aštuoniolika mėnesių.

Valstybės narės, kuri pirmininkauja Tarybai, paskirtas teisėjas pirmininkauja jungtiniam priežiūros organui.

4. Vienas arba keli ad hoc teisėjai taip pat posėdžiauja, bet tik tiek, kiek trunka skundo dėl asmens duomenų iš juos paskyrusios valstybės narės nagrinėjimas.

5. Jungtinio priežiūros organo sudėtis išlieka tokia pati, kol vyksta skundų nagrinėjimas, net jeigu baigiasi nuolatinių narių kadencija, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje.

6. Kiekvienas narys ir ad hoc teisėjas turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

7. Jungtinis priežiūros organas nagrinėja skundus, jam pateiktus pagal 19 straipsnio 8 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir atlieka šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytą kontrolę. Jeigu jungtinis priežiūros organas mano, kad Eurojusto priimtas sprendimas arba duomenų tvarkymas pažeidžia šį sprendimą, klausimas perduodamas Eurojustui, kuris priima jungtinio priežiūros organo sprendimą.

8. Jungtinio priežiūros organo sprendimai yra galutiniai ir privalomi Eurojustui.

9. Valstybių narių pagal šio straipsnio 1 dalies trečią pastraipą paskirti asmenys, kuriems vadovauja jungtinio priežiūros organo pirmininkas, patvirtina vidines darbo tvarkos taisykles, kuriose dėl skundų nagrinėjimo nustatyti objektyvūs organo narių paskyrimo kriterijai.

10. Sekretoriato išlaidos dengiamos iš Eurojusto biudžeto. Jungtinio priežiūros organo sekretoriatas savarankiškai atlieka savo funkcijas, dirbdamas Eurojusto sekretoriate.

11. Jungtinio priežiūros organo nariams taikomas 25 straipsnyje nustatytas konfidencialumo įsipareigojimas.

1. Vadovaujantis valstybės narės, kurioje yra Eurojusto būstinė, nacionaline teise, Eurojustas yra atsakingas už bet kurią asmeniui padarytą žalą, atsiradusią dėl Eurojusto neteisėtai arba neteisingai tvarkomų duomenų.

2. Skundus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Eurojusto atsakomybės nagrinėja valstybės narės, kurioje yra jo būstinė, teismai.

3. Kiekviena valstybė narė pagal jos nacionalinę teisę yra atsakinga už bet kurią asmeniui padarytą žalą, atsiradusią dėl jos neteisėtai arba neteisingai tvarkomų duomenų, kuriuos ji perdavė Eurojustui.

1. Nacionaliniai nariai ir jų padėjėjai, nurodyti 2 straipsnio 2 dalyje, Eurojusto personalas ir nacionaliniai korespondentai, jeigu tokie paskirti, bei duomenų apsaugos pareigūnas, nepažeidžiant 9 straipsnio 1 dalies, prisiima konfidencialumo įsipareigojimą.

2. Konfidencialumo įsipareigojimas taikomas visiems asmenims ir organams, kurie pakviečiami dirbti su Eurojustu.

3. Konfidencialumo įsipareigojimas taip pat taikomas pasitraukus iš pareigų ar darbovietės arba nutraukus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų veiklą.

4. Nepažeidžiant 9 straipsnio 1 dalies, konfidencialumo įsipareigojimas taikomas visai informacijai, kurią gauna Eurojustas.

1. Eurojustas pradeda ir tęsia glaudų bendradarbiavimą su Europolu tiek, kiek to reikia Eurojusto uždaviniams įvykdyti ir jo tikslams pasiekti, atsižvelgiant į poreikį išvengti darbo dubliavimo. Esminiai šio bendradarbiavimo elementai nustatomi susitarime, kurį patvirtina Taryba, pasikonsultavusi su jungtiniu priežiūros organu dėl duomenų apsaugos nuostatų.

2. Eurojustas su Europos teisminiu tinklu palaiko privilegijuotus santykius, pagrįstus konsultacijomis ir papildomumu, ypač tarp nacionalinio nario, tos pačios valstybės narės asmenų pasiteirauti ir nacionalinio korespondento, jeigu toks paskirtas. Siekiant užtikrinti naudingą bendradarbiavimą, imamasi šių priemonių:

3. Eurojustas pradeda ir tęsia glaudų bendradarbiavimą su OLAF. Todėl OLAF gali prisidėti prie Eurojusto darbo koordinuojant tyrimų ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn veiklą, siekiant apsaugoti Bendrijų finansinius interesus, Eurojusto iniciatyva arba OLAF prašymu, jeigu tokiam dalyvavimui neprieštarauja kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos.

4. Kad Eurojustas ir OLAF galėtų gauti ir perduoti informaciją ir nepažeidžiant 9 straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai Eurojusto nariai yra laikomi valstybių narių kompetentingomis institucijomis, tik kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 ir 1999 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamente (Euratomas) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ( 9 ). OLAF ir nacionaliniai nariai informacija keičiasi nepažeisdami informacijos, kuri pagal šiuos reglamentus turi būti suteikiama kitoms kompetentingoms institucijoms.

5. Eurojustas, siekdamas savo tikslų, gali užmegzti ryšius ir keistis neoperatyvinio pobūdžio patirtimi su kitais organais, ypač tarptautinėmis organizacijomis.

6. Eurojustas kiekvienu konkrečiu atveju gali bendradarbiauti su valstybių narių ryšių palaikymo teisėjais ir prokurorais, kaip apibrėžta 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos bendruosiuose veiksmuose 96/277/TVR dėl keitimosi ryšių palaikymo teisėjais ir prokurorais sistemos siekiant pagerinti Europos Sąjungos valstybių narių teisminį bendradarbiavimą ( 10 ).

1. Vadovaudamasis šiuo sprendimu, Eurojustas gali keistis bet kuria informacija, būtina jo uždaviniams vykdyti, su:

2. Prieš Eurojustui pasikeičiant bet kuria informacija su šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais subjektais, valstybės narės, kuri perdavė informaciją, nacionalinis narys duoda sutikimą perduoti šią informaciją. Atitinkamais atvejais nacionalinis narys pasikonsultuoja su valstybių narių kompetentingomis institucijomis.

3. Eurojustas su trečiosiomis valstybėmis ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuos patvirtina Taryba. Šiuose susitarimuose visų pirma gali būti numatytos nuostatos dėl ryšių palaikymo pareigūnų arba ryšių palaikymo teisėjų ir prokurorų komandiravimo į Eurojustą. Juose taip pat gali būti numatytos nuostatos dėl keitimosi asmens duomenimis. Šiuo atveju Eurojustas pasikonsultuoja su jungtiniu priežiūros organu.

Jeigu reikia spręsti skubius klausimus, Eurojustas gali bendradarbiauti su šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais subjektais nesudaręs su jais susitarimo, tačiau toks bendradarbiavimas neleidžia Eurojustui jiems perduoti asmens duomenų.

4. Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies, Eurojustas gali perduoti asmens duomenis šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems subjektams ir šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms trečiųjų valstybių, kurioms negalioja 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos Konvencija, institucijoms tik tuo atveju, jeigu užtikrinama pakankama duomenų apsauga.

5. Jeigu šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytos trečiosios valstybės arba subjektai neatitinka arba yra didelė tikimybė, kad jie neatitiks šio straipsnio 4 dalies reikalavimų, Eurojustas apie tai nedelsdamas praneša jungtiniam priežiūros organui ir atitinkamoms valstybėms narėms. Jungtinis priežiūros organas gali neleisti toliau keistis asmens duomenimis su atitinkamais subjektais, kol neįsitikina, kad buvo imtasi atitinkamų priemonių.

6. Tačiau, net jeigu šio straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodyti reikalavimai nėra tenkinami, nacionalinis narys, veikdamas pagal savo nacionalinius gebėjimus, išimties būdu ir tik siekdamas imtis skubių priemonių, kad būtų užkirstas kelias asmeniui arba visuomenės saugumui iškilusiai rimtai grėsmei, gali keistis informacija, įskaitant ir asmens duomenis. Nacionalinis narys atsakingas už leidimo perduoti duomenis teisėtumą. Nacionalinis narys tvarko duomenų perdavimo ir tokio perdavimo priežasčių apskaitą. Duomenis perduoti leidžiama tik tada, jeigu gavėjas įsipareigoja duomenis naudoti tik tuo tikslu, dėl kurio jie buvo perduoti.

2. Kolegija iš nacionalinių narių išrenka pirmininką ir gali, jeigu mano tai būtina, išrinkti ne daugiau kaip du pirmininko pavaduotojus. Rinkimų rezultatai perduodami Tarybai patvirtinti.

3. Pirmininkas yra pavaldus kolegijai ir savo pareigas atlieka jos vardu, vadovauja jos veiklai ir stebi kasdieninės veiklos valdymą, kurį užtikrina administracijos direktorius. Darbo tvarkos taisyklėse nurodomi atvejai, kada jo sprendimams arba veiksmas reikalingas išankstinis leidimas arba apie juos būtina pranešti kolegijai.

4. Pirmininkas skiriamas trijų metų kadencijai. Jis gali būti perrinktas vieną kartą. Kiekvieno pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmę reglamentuoja darbo tvarkos taisyklės.

5. Eurojustui padeda sekretoriatas, kuriam vadovauja administracijos direktorius.

6. Eurojustas personalo atžvilgiu naudojasi skiriančiajai institucijai suteiktais įgaliojimais. Kolegija, vadovaudamasi darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtina atitinkamas šios straipsnio dalies įgyvendinimo taisykles.

1. Eurojusto administracijos direktorių vieningai skiria kolegija. Kolegija įkuria atrankos komisiją, kuri, paskelbus kvietimą pateikti paraiškas, parengia kandidatų, iš kurių kolegija išrenka administracijos direktorių, sąrašą.

2. Administracijos direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Jis gali būti paskirtas kitai kadencijai.

3. Administracijos direktoriui galioja Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems darbuotojams taikomos taisyklės ir nuostatai.

4. Administracijos direktorius yra pavaldus kolegijai ir jos pirmininkui, kuris veikia pagal 28 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kolegija gali nušalinti jį nuo pareigų dviejų trečdalių balsų dauguma.

5. Prižiūrint pirmininkui, administracijos direktorius atsako už kasdienį Eurojusto administravimą ir personalo vadybą.

1. Eurojusto personalui galioja Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems darbuotojams taikomos taisyklės ir nuostatai, visų pirma dėl jų samdymo ir statuso.

2. Eurojusto personalą sudaro darbuotojai, pasamdyti pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles ir nuostatus, atsižvelgiant į visus Reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 11 ) nustatytų Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje išvardytus kriterijus, įskaitant jų geografinį pasiskirstymą. Jie turi nuolatinių darbuotojų, laikinų darbuotojų arba vietinių darbuotojų statusą. Administracijos direktoriaus prašymu, suderinus su pirmininku kolegijos vardu, Bendrijos institucijos gali komandiruoti Bendrijos pareigūnus į Eurojustą kaip laikinus darbuotojus. Valstybės narės į Eurojustą gali komandiruoti nacionalinius ekspertus. Dėl pastarojo atvejo kolegija patvirtina būtinus įgyvendinimo susitarimus.

3. Personalas, pavaldus kolegijai, savo uždavinius vykdo atsižvelgdamas į Eurojusto tikslus ir įgaliojimus, nesiekdamas ir nepriimdamas nurodymų iš jokios Vyriausybės, institucijos, organizacijos arba su Eurojusto nesusijusio asmens.

1. Eurojusto posėdžiams taikomi oficialieji Sąjungos susitarimai dėl kalbų.

2. 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta metinė ataskaita Tarybai rengiama Sąjungos institucijų oficialiomis kalbomis.

1. Kiekvienais metais pirmininkas kolegijos vardu raštu atsiskaito Tarybai dėl Eurojusto veiklos ir valdymo, įskaitant biudžeto tvarkymą.

Šiuo tikslu kolegija parengia metinę ataskaitą apie Eurojusto veiklą ir visas baudžiamosios politikos problemas Sąjungoje, kurios buvo išaiškintos dėl Eurojusto veiklos. Šioje ataskaitoje Eurojustas gali pateikti pasiūlymus dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose pagerinimo.

Pirmininkas Tarybai pateikia ataskaitas ir bet kurią kitą informaciją apie Eurojusto darbą, kurios gali pareikalauti Taryba.

2. Kiekvienais metais Tarybai pirmininkaujanti valstybė pateikia Europos Parlamentui ataskaitą apie Eurojusto atliktą darbą ir jungtinio priežiūros organo veiklą.

1. 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų nacionalinių narių ir jų padėjėjų atlyginimus ir tarnybines pajamas moka jų kilmės valstybė narė.

2. Jeigu nacionaliniai nariai veikia Eurojusto uždavinių pagrindu, atitinkamos išlaidos laikomos veiklos išlaidomis, kaip apibrėžta Sutarties 41 straipsnio 3 dalyje.

1. Rengiamos kiekvienų finansinių metų, kurie sutampa su kalendoriniais metais, Eurojusto pajamų ir išlaidų prognozės. Pajamos ir išlaidos apskaitomos biudžete, kuriame nurodomas personalo planas, ir jis pateikiamas už Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą atsakingai biudžeto institucijai. Personalo planą sudaro nuolatinės ir laikinos pareigos ir nuoroda į komandiruojamus nacionalinius ekspertus bei nurodomas Eurojusto tais finansiniais metais pasamdyto personalo skaičius, laipsnis ir kategorija.

3. Nepažeidžiant kitų šaltinių, prie Eurojusto pajamų gali būti priskiriama dotacija, apskaityta Europos Sąjungos bendrajame biudžete.

4. Prie Eurojusto išlaidų, inter alia, priskiriamos išlaidos, susijusios su vertimais žodžiu ir raštu, išlaidos apsaugai, administracinės ir infrastruktūros išlaidos, veiklos ir nuomos sąnaudos, Eurojusto narių ir jo personalo kelionės išlaidos ir dėl sutarčių su trečiosiomis šalimis atsiradusios sąnaudos.

1. Kiekvienais metais kolegija pagal administracijos direktoriaus parengtą projektą parengia kitų finansinių metų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatą. Kolegija šią sąmatą, apimančią ir etatų projektą, pateikia Komisijai ne vėliau kaip iki kovo 31 d.

2. Remdamasi šia sąmata, Komisija į pirminį Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį ji Sutarties 272 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia kasmetinius asignavimus ir pastovius bei laikinus etatus.

3. Biudžeto valdymo institucija tenkina Eurojusto prašymus skirti asignavimus ir, atsižvelgdama į Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybos nuostatus, numato pastovius bei laikinus etatus.

4. Prieš prasidedant finansiniams metams kolegija, remdamasi pagal šio straipsnio 3 dalį biudžeto valdymo institucijos skirtais kasmetiniais asignavimais ir patvirtintais pastoviais bei laikinais etatais, tvirtina Eurojusto biudžetą, apimantį ir etatų projektą, sudarytą 34 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje nustatyta tvarka, ir tikslina jį pagal įvairias įmokas Eurojustui ir iš kitų šaltinių gautas lėšas.

1. Administracijos direktorius, kaip įgaliotasis pareigūnas, vykdo Eurojusto biudžetą. Apie biudžeto vykdymą jis praneša kolegijai.

2. Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki kovo 1 d. Eurojusto apskaitos pareigūnas laikinąsias Eurojusto ataskaitas kartu su praėjusių finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų laikinąsias ataskaitas bendrojo Finansinio reglamento 128 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas laikinąsias Eurojusto ataskaitas kartu su praėjusių finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Audito Rūmams. Praėjusių finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat turi būti pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Gavus Audito Rūmų pastabas dėl Eurojusto laikinųjų ataskaitų, bendrojo Finansinio reglamento 129 straipsnyje nustatyta tvarka administracijos direktorius, savo atsakomybe, sudaro galutinę Eurojusto finansinę ataskaitą, kurią pateikia kolegijai, kad ji pareikštų savo nuomonę.

5. Eurojusto kolegija pateikia nuomonę apie galutinę Eurojusto finansinę ataskaitą.

6. Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki liepos 1 d. administracijos direktorius galutinę Eurojusto finansinę ataskaitą kartu su Eurojusto kolegijos pateikta nuomone siunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

8. Ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. administracijos direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą dėl pateiktų pastabų. Jis taip pat nusiunčia atsakymą Eurojusto kolegijai.

9. Eurojusto kolegijai ir jos prezidentui pavaldus administracijos direktorius Europos Parlamentui, jo prašymu, pateikia visą informaciją, reikalingą sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūrai Finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

10. Gavęs kvalifikuota balsų dauguma priimtą Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas iki N + 2 metų balandžio 30 d. leidžia administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo, kalbant apie N metų biudžeto įvykdymą.

1. Pasitarusi su Komisija kolegija patvirtina Eurojustui galiojančias finansines taisykles. Jos gali skirtis nuo 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje ( 12 ), tik tuo atveju, kai tai būtina Eurojusto darbui užtikrinti ir Komisijai sutikus.

1. Įgaliotasis pareigūnas yra atsakingas už vidaus kontrolės sistemų, padedančių jam vykdyti savo pareigas, diegimą ir darbą.

2. Kolegija paskiria vidaus auditorių, kuris visų pirma atsakingas už tinkamo biudžeto įgyvendinimo sistemų ir tvarkos funkcionavimo pagal atitinkamus tarptautinius standartus užtikrinimą. Vidaus auditoriumi negali būti leidimą suteikiantis pareigūnas arba buhalteris. Kolegija gali paprašyti, kad šias pareigas atliktų Komisijos vidaus auditorius.

3. Auditorius savo išvadas ir rekomendacijas pateikia Eurojustui, o ataskaitos kopiją perduoda Komisijai. Atsižvelgdamas į auditoriaus ataskaitas, Eurojustas imasi būtinų priemonių pagal šias rekomendacijas.

4. Eurojustui taikomos Reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 nustatytos taisyklės. Kolegija patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

Remdamasi administracijos direktoriaus pasiūlymu, kolegija patvirtina susipažinimo su Eurojusto dokumentais taisykles, atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ( 13 ) nustatytus principus ir ribas.

Šis sprendimas taikomas Gibraltarui, kuriam atstovauja Jungtinės Karalystės nacionalinis narys.

1. Laikinosios teisminio bendradarbiavimo grupės nacionaliniai nariai, valstybių narių paskirti pagal 2000 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą 2000/799/TVR dėl Laikinosios teisminio bendradarbiavimo grupės sudarymo ( 14 ), atlieka Eurojusto nacionalinių narių vaidmenį pagal šio sprendimo 2 straipsnį, kol atitinkamos valstybės narės nacionalinis narys paskiriamas galutinai, tačiau ne ilgiau kaip pasibaigus antram mėnesiui nuo šio sprendimo įsigaliojimo. Tą dieną jų funkcijos nustoja galiojusios.

Laikinosios grupės nacionaliniai nariai turi visus šiuo sprendimu nacionaliniams nariams suteikiamus įgaliojimus.

Galutinis nacionalinio nario paskyrimas įsigalioja valstybės narės šiuo tikslu paskirtąją dieną, kada ji oficialiu paštu apie tai praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui.

2. Per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo valstybė narė gali paskelbti, kad iki 42 straipsnyje nustatytos dienos ji netaikys tam tikrų straipsnių, ypač 9 ir 13 straipsnių, kadangi jų taikymas nesuderinamas su šios valstybės narės nacionaline teise. Tarybos Generalinis sekretoriatas praneša valstybėms narėms ir Komisijai apie visus tokius pareiškimus.

3. Kol Taryba nepatvirtina Eurojusto darbo tvarkos taisyklių, kolegija visus sprendimus priima dviejų trečdalių balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai šiame sprendime numatytas vieningas sprendimas.

4. Valstybės narės užtikrina, kad iki galutinio Eurojusto įkūrimo, imamasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad nacionaliniai nariai gali ir toliau veiksmingai nagrinėti visas Laikinosios teisminio bendradarbiavimo grupės nagrinėtas bylas, ypač susijusias su tyrimų ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn koordinavimu. Nacionaliniai nariai siekia bent jau tų pačių tikslų ir atlieka tas pačias funkcijas kaip ir Laikinoji teisminio bendradarbiavimo grupė.

Jei būtina, valstybės narės kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip iki 2003 m. rugsėjo 6 d., savo nacionalinę teisę suderina su šiuo sprendimu.

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną, nepažeidžiant 41 straipsnio. Šią dieną nustoja egzistavusi Laikinoji teisminio bendradarbiavimo grupė.

( 2 ) OL C 34 E, 2002 2 7, p. 347 ir 2001 m. lapkričio 29 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 11 ) OL L 56, 1968 3 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, EAPB, Euratomas) Nr. 2581/2001 (OL L 345, 2001 12 29, p. 1).

( 12 ) OL L 357, 2002 12 31, p. 72, su klaidų ištaisymu OL L 2, 2003 1 7, p. 39.

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	TARYBOS SPRENDIMAS 2003/659/TVR 2003 m. birželio 18 d.	L 245	44	29.9.2003