02002A0430(01) — LT — 01.01.2021 — 004.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
SUSITARIMAS (OL L 114 2002.4.30, p. 6) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
DECISION No 2/2003 OF THE EU-SWISS JOINT COMMITTEE of 15 July 2003 (*) |
L 187 |
55 |
26.7.2003 |
|
|
ES-ŠVEICARIJOS JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2004 2004 m. balandžio 30 d. |
L 352 |
18 |
27.11.2004 |
|
|
L 89 |
30 |
28.3.2006 |
||
|
L 270 |
67 |
29.9.2006 |
||
|
L 124 |
53 |
20.5.2009 |
||
|
L 277 |
20 |
22.10.2011 |
||
|
L 103 |
51 |
13.4.2012 |
||
|
L 367 |
122 |
23.12.2014 |
||
|
L 148 |
38 |
13.6.2015 |
||
|
L 31 |
3 |
4.2.2017 |
||
|
L 42 |
15 |
5.2.2021 |
||
|
(*) |
Šis aktas nebuvo skelbtas lietuvių kalba. |
SUSITARIMAS
Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo
EUROPOS BENDRIJA,
BELGIJOS KARALYSTĖ,
BULGARIJOS RESPUBLIKA,
ČEKIJOS RESPUBLIKA,
DANIJOS KARALYSTĖ,
VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,
ESTIJOS RESPUBLIKA,
AIRIJA,
GRAIKIJOS RESPUBLIKA,
ISPANIJOS KARALYSTĖ,
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,
KROATIJOS RESPUBLIKA,
ITALIJOS RESPUBLIKA,
KIPRO RESPUBLIKA,
LATVIJOS RESPUBLIKA,
LIETUVOS RESPUBLIKA,
LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,
VENGRIJOS RESPUBLIKA,
MALTA,
NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,
AUSTRIJOS RESPUBLIKA,
LENKIJOS RESPUBLIKA,
PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,
RUMUNIJA,
SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,
SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,
SUOMIJOS RESPUBLIKA,
ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,
JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ
ir
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA
Įsitikinusios, kad laisvas asmenų judėjimas Susitariančiųjų Šalių teritorijose yra pagrindinis harmoningo jų santykių vystymo veiksnys,
Pasiryžusios įgyvendinti laisvą asmenų judėjimą jų teritorijose remiantis Europos bendrijoje taikomomis taisyklėmis,
NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ:
I.
PAGRINDINĖS NUOSTATOS
1 straipsnis
Tikslas
Šio Susitarimo tikslas yra Europos bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos piliečiams:
suteikti teisę atvykti, gyventi, dirbti pagal darbo sutartį, verstis savarankiška veikla ir teisę likti Susitariančiųjų Šalių teritorijoje;
palengvinti paslaugų teikimą Susitariančiųjų Šalių teritorijoje ir ypač liberalizuoti trumpalaikių paslaugų teikimą;
priimančioje valstybėje ekonominės veiklos nevykdantiems piliečiams suteikti teisę atvykti ir gyventi Susitariančiųjų Šalių teritorijoje;
sudaryti tokias pačias gyvenimo, įdarbinimo ir darbo sąlygas, kokios yra sudaromos tos šalies piliečiams.
2 straipsnis
Diskriminacijos uždraudimas
Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai, teisėtai gyvenantys kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, taikant ir remiantis Susitarimo I, II ir III priedų nuostatomis, nediskriminuojami dėl pilietybės.
3 straipsnis
Teisė atvykti
Pagal I priedo nuostatas vienos Susitariančiosios Šalies piliečiams užtikrinama teisė atvykti į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją.
4 straipsnis
Teisė gyventi ir vykdyti ekonominę veiklą
Pagal I priedo nuostatas užtikrinama teisė gyventi ir vykdyti ekonominę veiklą, jeigu 10 straipsnyje nenurodyta kitaip.
5 straipsnis
Paslaugas teikiantys asmenys
Paslaugas teikiantys asmenys turi teisę atvykti ir gyventi kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje:
kurioje, pagal 1 dalį arba atsižvelgiant į 1 dalyje minėto susitarimo nuostatas, jie turi teisę teikti paslaugas;
arba, jei neatitinkama a punkte nurodytų sąlygų, tais atvejais, kai atitinkamos Susitariančiosios Šalies kompetentingos valdžios institucijos jiems suteikė leidimą teikti paslaugas.
6 straipsnis
Teisė gyventi ekonominės veiklos nevykdantiems asmenims
Pagal I priedo nuostatas dėl neaktyviųjų asmenų teisė gyventi Susitariančiųjų Šalių teritorijoje užtikrinama ekonominės veiklos nevykdantiems asmenims.
7 straipsnis
Kitos teisės
Pagal I priedą Susitariančiosios Šalys numato šias su laisvu asmenų judėjimu susijusias teises:
teisę į vienodą požiūrį kaip ir į tos šalies piliečius dėl galimybės pradėti ir vykdyti ekonominę veiklą ir gyvenimo, įdarbinimo bei darbo sąlygų;
teisę į vienodą požiūrį kaip ir į tos šalies piliečius dėl galimybės pradėti ir vykdyti ekonominę veiklą ir gyvenimo, įdarbinimo bei darbo sąlygų;
teisę į profesinį ir geografinį judumą, suteikiantį galimybę Susitariančiosios Šalies piliečiams laisvai judėti priimančios valstybės teritorijoje ir dirbti pagal pasirinktą profesiją;
teisę likti Susitariančiosios Šalies teritorijoje nutraukus ekonominę veiklą;
šeimos narių teisę gyventi, nepaisant jų pilietybės;
šeimos narių teisę vykdyti ekonominę veiklą, nepaisant jų pilietybės;
teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą, jei tai yra susiję su šiuo Susitarimu suteiktomis teisėmis;
pereinamuoju laikotarpiu teisę, pasibaigus ekonominei veiklai arba gyvenimo laikotarpiui Susitariančiosios Šalies teritorijoje, grįžti siekiant vykdyti ekonominę veiklą ir teisę pakeisti leidimą laikinai gyventi leidimu nuolat gyventi.
8 straipsnis
Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas
Pagal II priedą Susitariančiosios Šalys numato socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, kurio tikslas:
užtikrinti vienodo požiūrio principą;
nustatyti taikomus teisės aktus;
susumuoti visus laikotarpius į kuriuos atsižvelgiama pagal atitinkamų šalių nacionalinius teisės aktus, kad būtų galima įgyti ir išsaugoti teisę gauti išmokas ir kad būtų apskaičiuotas tokių išmokų dydis;
mokėti išmokas Susitariančiosios Šalies teritorijoje gyvenantiems asmenims;
skatinti tarpusavio administracinę pagalbą ir valdžios institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą.
9 straipsnis
Diplomai, pažymėjimai ir kiti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai
Siekiant palengvinti Europos bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos piliečių sąlygas pradėti ir tęsti darbą pagal darbo sutartį ar verstis savarankiška veikla bei teikti paslaugas, Susitariančiosios Šalys pagal III priedą imasi reikalingų priemonių dėl diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo ir Susitariančiųjų Šalių įstatymų bei kitų teisės aktų dėl galimybės pradėti ir tęsti darbą pagal darbo sutartį ar verstis savarankiška veikla bei teikti paslaugas koordinavimo.
II.
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos ir Susitarimo plėtojimas
Nuo šeštų metų pradžios visi Europos bendrijos valstybių narių piliečiams taikomi kiekybiniai apribojimai panaikinami.
Jungtinis komitetas, atsižvelgdamas į Šveicarijos ataskaitą, iki pirmiau minėto laikotarpio pabaigos peržiūri naujųjų valstybių narių piliečiams taikomą pereinamąjį laikotarpį. Peržiūrėjus pereinamąjį laikotarpį ir ne vėliau nei iki pirmiau minėto laikotarpio pabaigos, Šveicarija Jungtiniam komitetui praneša, ar kiekybinius apribojimus ji toliau taikys pagal darbo sutartį Šveicarijoje dirbantiems darbuotojams. Šveicarija tas priemones gali toliau taikyti iki 2009 m. gegužės 31 d. Jeigu nepateikiamas pirmiau minėtas pranešimas, pereinamasis laikotarpis baigiasi 2007 m. gegužės 31 d.
Šioje dalyje nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigoje panaikinami visi Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos piliečiams taikyti kiekybiniai apribojimai. Šioms valstybėms narėms suteikiama teisė Šveicarijos piliečiams tuo pačiu laikotarpiu taikyti tuos pačius kiekybinius apribojimus.
Jungtinis komitetas, atsižvelgdamas į Šveicarijos ataskaitą, iki minėto laikotarpio pabaigos peržiūri naujųjų valstybių narių piliečiams taikomą pereinamąjį laikotarpį. Peržiūrėjus pereinamąjį laikotarpį ir ne vėliau kaip iki minėto laikotarpio pabaigos, Šveicarija Jungtiniam komitetui praneša, ar ji toliau taikys kiekybinius apribojimus pagal darbo sutartį Šveicarijoje dirbantiems darbuotojams. Tokias priemones Šveicarija gali taikyti ne ilgiau kaip penkerius metus nuo minėto protokolo įsigaliojimo. Nesant tokio pranešimo, pereinamasis laikotarpis baigiasi praėjus pirmoje pastraipoje nurodytam dvejų metų laikotarpiui.
Pasibaigus šioje dalyje nustatytam pereinamajam laikotarpiui, panaikinami visi Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos piliečiams taikyti kiekybiniai apribojimai. Šioms valstybėms narėms suteikiama teisė tuo pačiu laikotarpiu Šveicarijos piliečiams taikyti tokius pačius kiekybinius apribojimus.
Jungtinis komitetas, atsižvelgdamas į Šveicarijos ataskaitą, iki minėto laikotarpio pabaigos peržiūri Kroatijos piliečiams nustatytą pereinamąjį laikotarpį. Atlikus tokią peržiūrą ir ne vėliau kaip iki minėto laikotarpio pabaigos, Šveicarija Jungtiniam komitetui praneša, ar ji toliau taikys kiekybinius apribojimus pagal darbo sutartį Šveicarijoje dirbantiems darbuotojams. Tokias priemones Šveicarija gali taikyti penkerius metus nuo minėto protokolo įsigaliojimo. Nesant tokio pranešimo, pereinamasis laikotarpis baigiasi praėjus pirmoje pastraipoje nurodytam dvejų metų laikotarpiui.
Pasibaigus šioje dalyje nustatytam pereinamajam laikotarpiui, panaikinami visi Kroatijos piliečiams taikomi kiekybiniai apribojimai. Kroatijai suteikiama teisė tuo pačiu laikotarpiu Šveicarijos piliečiams taikyti tokius pačius kiekybinius apribojimus.
Jungtinis komitetas iki 2007 m. gegužės 31 d. peržiūri šioje dalyje nurodytų pereinamųjų priemonių veikimą, remdamasis bet kurios tas priemones įgyvendinančių susitariančiųjų šalių parengta ataskaita. Užbaigus peržiūrą, tačiau ne vėliau nei 2007 m. gegužės 31 d., Susitariančioji šalis, kuri įgyvendino šioje dalyje nurodytas pereinamąsias priemones ir kuri pranešė Jungtiniam komitetui apie savo ketinimą toliau jas taikyti, gali jas taikyti iki 2009 m. gegužės 31 d. Jeigu neįteikiamas pirmiau minėtas pranešimas, pereinamasis laikotarpis baigiasi 2007 m. gegužės 31 d.
Pasibaigus šioje dalyje nustatytam pereinamajam laikotarpiui, panaikinami visi šioje dalyje pirmiau minėti apribojimai.
Per dvejus metus nuo šio Susitarimo protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo įsigaliojimo Jungtinis komitetas peržiūri šioje dalyje nurodytas pereinamąsias priemones, remdamasis bet kurios tas priemones įgyvendinančių Susitariančiųjų Šalių parengta ataskaita. Užbaigus peržiūrą, tačiau ne vėliau nei po dvejų metų nuo minėto protokolo įsigaliojimo Susitariančioji Šalis, kuri įgyvendino šioje dalyje nurodytas pereinamąsias priemones ir pranešė Jungtiniam komitetui apie savo ketinimą toliau jas taikyti, gali jas taikyti ne ilgiau kaip penkerius metus nuo minėto protokolo įsigaliojimo. Nesant tokio pranešimo, pereinamasis laikotarpis baigiasi praėjus pirmoje pastraipoje nurodytam dvejų metų laikotarpiui.
Pasibaigus šioje dalyje nustatytam pereinamajam laikotarpiui, panaikinami visi šioje dalyje nurodyti apribojimai.
Per dvejus metus nuo Susitarimo protokolo dėl Susitariančiosios Šalies statuso suteikimo Kroatijos Respublikai įsigaliojimo Jungtinis komitetas peržiūri, kaip įgyvendinamos šioje dalyje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės, remdamasis kiekvienos iš tas priemones įgyvendinančių Susitariančiųjų Šalių parengtomis ataskaitomis. Užbaigus peržiūrą, tačiau ne vėliau nei po dvejų metų nuo minėto protokolo įsigaliojimo Susitariančioji Šalis, kuri įgyvendino šioje dalyje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones ir pranešė Jungtiniam komitetui apie savo ketinimą toliau jas taikyti, gali jas taikyti iki penktųjų metų nuo minėto protokolo įsigaliojimo pabaigos. Nesant tokio pranešimo, pereinamasis laikotarpis baigiasi praėjus pirmoje pastraipoje nurodytam dvejų metų laikotarpiui.
Pasibaigus šioje dalyje nustatytam pereinamajam laikotarpiui, panaikinami visi šioje dalyje nurodyti apribojimai.
Įsigaliojus šio susitarimo protokolui dėl toliau nurodytų naujųjų valstybių narių prisijungimo ir iki 1a dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos, Šveicarija kiekvienais metais (pro rata temporis), atsižvelgdama į bendrą trečiosioms šalims skirtą kvotą, Šveicarijoje dirbantiems pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos piliečiams mažiausią naujų leidimų ( 7 ) gyventi skaičių skiria pagal toliau pateiktą tvarkaraštį:
|
Iki |
Vieneriems metams arba ilgesniam laikui išduotų leidimų skaičius |
Ilgesniam nei keturi mėnesiai, tačiau trumpesniam nei vieneri metai laikui išduotų leidimų skaičius |
|
2005 m. gegužės 31 d. |
900 |
9 000 |
|
2006 m. gegužės 31 d. |
1 300 |
12 400 |
|
2007 m. gegužės 31 d. |
1 700 |
15 800 |
|
2008 m. gegužės 31 d. |
2 200 |
19 200 |
|
2009 m. gegužės 31 d. |
2 600 |
22 600 |
Įsigaliojus šio Susitarimo protokolui dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos prisijungimo prie šio susitarimo ir iki 1b dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos, Šveicarija kiekvienais metais (pro rata temporis), atsižvelgdama į bendrą trečiosioms šalims skirtą kvotą, Šveicarijoje pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, esantiems šių dviejų naujųjų valstybių piliečiais, numato mažiausią naujų leidimų ( 8 ) gyventi skaičių pagal toliau pateiktą tvarkaraštį:
|
Laikotarpis |
Vieneriems metams arba ilgesniam laikui išduotų leidimų skaičius |
Ilgiau nei keturiems mėnesiams, tačiau trumpiau nei vieneriems metams išduotų leidimų skaičius |
|
Iki pirmųjų metų pabaigos |
362 |
3 620 |
|
Iki antrųjų metų pabaigos |
523 |
4 987 |
|
Iki trečiųjų metų pabaigos |
684 |
6 355 |
|
Iki ketvirtųjų metų pabaigos |
885 |
7 722 |
|
Iki penktųjų metų pabaigos |
1 046 |
9 090 |
Įsigaliojus Susitarimo protokolui dėl Susitariančiosios Šalies statuso suteikimo Kroatijos Respublikai ir iki 1c dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos Šveicarija kiekvienais metais (pro rata temporis), atsižvelgdama į bendrą trečiosioms šalims skirtą kvotą, Šveicarijoje pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, esantiems Kroatijos piliečiais, numato mažiausią naujų leidimų gyventi skaičių ( 9 ) pagal toliau pateiktą tvarkaraštį:
|
Laikotarpis |
Vieneriems metams arba ilgesniam laikui išduotų leidimų skaičius |
Ilgiau nei keturiems mėnesiams, tačiau trumpiau nei vieneriems metams išduotų leidimų skaičius |
|
Pirmieji metai |
54 |
543 |
|
Antrieji metai |
78 |
748 |
|
Tretieji metai |
103 |
953 |
|
Ketvirtieji metai |
133 |
1 158 |
|
Penktieji metai |
250 |
2 000 |
Remdamasis šiuo pranešimu Jungtinis komitetas priims sprendimą, ar pranešančioji šalis gali toliau taikyti pereinamojo laikotarpio priemones. Jei jis priima palankią nuomonę, pranešančioji šalis savo pačios teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantiesiems asmenims gali toliau taikyti 1c, 2c ir 3c dalyse nustatytas priemones iki septintųjų metų nuo minėto protokolo įsigaliojimo pabaigos. Šiuo atveju 1c dalyje nurodytų leidimų gyventi skaičius per metus yra:
|
Laikotarpis |
Vieneriems metams arba ilgesniam laikui išduotų leidimų skaičius |
Ilgiau nei keturiems mėnesiams, tačiau trumpiau nei vieneriems metams išduotų leidimų skaičius |
|
Šeštieji metai |
260 |
2 100 |
|
Septintieji metai |
300 |
2 300 |
Nepaisant pirmiau nurodytos pastraipos nuostatų, Europos bendrijos pagal darbo sutartį dirbantiems ir savarankiškai dirbantiems piliečiams išduotų naujų leidimų gyventi, galiojančių metus ar ilgiau, skaičius negali būti mažesnis nei 15 000 per metus, o galiojančių ilgiau nei keturis mėnesius, bet trumpiau nei metus – 115 500 per metus.
Jeigu kyla didelis jos darbo rinkos sutrikimas arba atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Šveicarija ar bet kokia iš pereinamąsias priemones įgyvendinusių naujųjų valstybių narių Jungtiniam komitetui apie tas aplinkybes praneša iki 2009 m. gegužės 31 d. Šiuo atveju pranešančioji šalis jos pačios teritorijoje dirbantiesiems pagal darbo sutartį asmenims iki 2011 m. balandžio 30 d. gali ir toliau taikyti 1a, 2a ir 3a dalyse nustatytas priemones. Šiuo atveju metinis 1a dalyje nurodytų leidimų gyventi skaičius yra:
|
Iki |
Leidimų vieneriems metams arba ilgesniam laikui skaičius |
Leidimų ilgesniam nei keturi mėnesiai, tačiau trumpesniam nei vieneri metai laikui skaičius |
|
2010 m. gegužės 31 d. |
2 800 |
26 000 |
|
2011 m. balandžio 30 d. |
3 000 |
29 000 |
Malta ir Šveicarija šios procedūros gali imtis iki 2011 m. balandžio 30 d.
Jeigu labai sutrinka jos darbo rinka arba atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Šveicarija ar bet kuri pereinamąsias priemones įgyvendinusi naujoji valstybė narė Jungtiniam komitetui apie tas aplinkybes praneša prieš pasibaigiant 2b dalies 2 pastraipoje nurodytam penkerių metų pereinamajam laikotarpiui. Šiuo atveju pranešančioji šalis savo pačios teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantiesiems asmenims ne ilgiau kaip septynerius metus nuo minėto protokolo įsigaliojimo gali toliau taikyti 1b, 2b ir 3b dalyse nustatytas priemones. Šiuo atveju numatomas toks metinis 1b dalyje nurodytų leidimų gyventi skaičius:
|
Laikotarpis |
Vieneriems metams arba ilgesniam laikui išduotų leidimų skaičius |
Ilgiau nei keturiems mėnesiams, tačiau trumpiau nei vieneriems metams išduotų leidimų skaičius |
|
Iki šeštųjų metų pabaigos |
1 126 |
10 457 |
|
Iki septintųjų metų pabaigos |
1 207 |
11 664 |
Nukrypstant nuo ankstesnės pastraipos, šeštųjų ir septintųjų ataskaitinių metų pabaigoje taikomos toliau išdėstytos nuostatos. Jei vienos iš 1c dalyje nurodytų kategorijų naujų leidimų gyventi, išduotų pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems Kroatijos piliečiams, skaičius konkrečiais metais viršija metų, buvusių prieš ataskaitinius metus, vidurkį daugiau kaip 10 proc., Šveicarija gali taikymo metais vienašališkai sumažinti vieneriems metams arba ilgesniam laikui išduodamų naujų leidimų gyventi skaičių pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems Kroatijos piliečiams iki skaičiaus, atitinkančio trejų metų, buvusių prieš taikymo metus, vidurkį, pridėdama dar 5 proc., ir sumažinti ilgiau nei keturiems mėnesiams, tačiau trumpiau nei vieneriems metams išduotų leidimų gyventi skaičių iki skaičiaus, atitinkančio trejų metų, buvusių prieš taikymo metus, vidurkį, pridėdama dar 10 proc. Leidimų skaičius gali išlikti tiek pat apribotas ir kitais metais po taikymo metų.
Taikant 4d dalį:
sąvoka „ataskaitiniai metai“ yra konkretūs metai, skaičiuojami nuo pirmos mėnesio, kai Protokolas įsigalioja, dienos;
sąvoka „taikymo metai“ yra metai, einantys po ataskaitinių metų.
Trumpesnės nei vieneri metai galiojimo trukmės leidimų gyventi turėtojams suteikiama teisė, kad jų leidimai būtų pakeisti; prieš šiuos asmenis negalima remtis kiekybinių apribojimų išnaudojimu. Vienerius metus arba ilgiau galiojančių leidimų turėtojams automatiškai suteikiama teisė, kad jų leidimų galiojimas būtų pratęstas. Dėl to šie pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantys asmenys naudojasi laisvo judėjimo teise, kuri įsisteigusiems asmenims suteikiama pagal pagrindines šio susitarimo nuostatas, visų pirma 7 straipsnį, nuo jo įsigaliojimo.
Trumpiau nei vienerius metus galiojančių leidimų gyventi turėtojams suteikiama teisė, kad jų leidimai būtų atnaujinti; atsisakymo suteikti šiems asmenims leidimą negalima argumentuoti tuo, kad išnaudotas leidimų limitas. Vienerius metus arba ilgiau galiojančių leidimų turėtojams automatiškai suteikiama teisė, kad jų leidimų galiojimas būtų pratęstas. Dėl to šie pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantys asmenys nuo minėto protokolo įsigaliojimo naudojasi laisvo judėjimo teise, kuri įsisteigusiems asmenims suteikiama pagal pagrindines šio Susitarimo nuostatas, visų pirma 7 straipsnį.
Trumpiau nei vienerius metus galiojančių leidimų gyventi turėtojams suteikiama teisė, kad jų leidimai būtų atnaujinti; atsisakymo suteikti šiems asmenims leidimą negalima argumentuoti tuo, kad pasiektas kiekybiniais apribojimais nustatytas leidimų skaičius. Vienerius metus arba ilgiau galiojančių leidimų gyventi turėtojams automatiškai suteikiama teisė, kad jų leidimų galiojimas būtų pratęstas. Dėl to šie pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantys asmenys nuo minėto protokolo įsigaliojimo naudojasi laisvo judėjimo teise, kuri įsisteigusiems asmenims suteikiama pagal pagrindines Susitarimo nuostatas, visų pirma jo 7 straipsnį.
11 straipsnis
Apeliacinių skundų nagrinėjimas
12 straipsnis
Palankesnės nuostatos
Susitarimas netrukdo taikyti jokių palankesnių nacionalinių nuostatų, kurios gali būti taikomos abiejų Susitariančiųjų Šalių piliečiams ir jų šeimos nariams.
13 straipsnis
Neveikimas
Susitariančiosios Šalys įsipareigoja nepriimti kitų ribojančių priemonių, taikomų Susitariančiųjų Šalių piliečiams šio Susitarimo taikymo srityse.
14 straipsnis
Jungtinis komitetas
15 straipsnis
Priedai ir protokolai
Šio Susitarimo priedai ir protokolai yra neatskiriama jo dalis. Deklaracijos įtraukiamos į Baigiamąjį aktą.
16 straipsnis
Nuoroda į Bendrijos teisę
17 straipsnis
Teisės aktų plėtojimas
18 straipsnis
Peržiūra
Jei Susitariančioji Šalis pageidauja pakeisti Susitarimą, ji pateikia pasiūlymą Jungtiniam komitetui. Šio Susitarimo pakeitimai įsigalioja užbaigus atitinkamas vidaus procedūras, išskyrus II ir III priedų pakeitimus, kurie priimami Jungtinio komiteto sprendimu ir gali įsigalioti iš karto po tokio sprendimo priėmimo.
19 straipsnis
Ginčų sprendimas
20 straipsnis
Ryšys su dvišaliais susitarimais dėl socialinės apsaugos
Jeigu II priede nenurodyta kitaip, Šveicarijos ir Europos bendrijos valstybių narių dvišaliai susitarimai dėl socialinės apsaugos sustabdomi įsigaliojus šiam Susitarimui, jei pastarajame aptariami tie patys klausimai.
21 straipsnis
Ryšys su dvišaliais susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo
22 straipsnis
Ryšys su dvišaliais susitarimais dėl kitų nei socialinė apsauga ir dvigubas apmokestinimas klausimų
23 straipsnis
Įgytos teisės
Nutraukus šį Susitarimą ar jo nepratęsus, tai neturės įtakos privačių asmenų įgytoms teisėms. Susitariančios Šalys abipusiu susitarimu sprendžia, kokių reikia imtis veiksmų dėl teisių jų įgijimo metu.
24 straipsnis
Teritorinė apimtis
Susitarimas taikomas Šveicarijos teritorijoje ir teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, ir pagal toje Sutartyje nustatytas sąlygas.
25 straipsnis
Įsigaliojimas ir trukmė
Susitariančiosios Šalys šį Susitarimą ratifikuoja ar patvirtina jų pačių nustatyta tvarka. Susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio dieną pateikus paskutinį pranešimą apie visų toliau nurodytų septynių susitarimų ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentų deponavimą:
Priimta Liuksemburge tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintų metų birželio dvidešimt pirmą dieną dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.
Hecho en Luxemburgo, el veintiuno de junio de mil novecientos noventa y nueve, en doble ejemplar en lenguas alemana, danesa, española, finesa, francesa, griega, inglesa, italiana, neerlandesa, portuguesa y sueca, siendo cada uno de estos textos igualmente auténtico.
Udfærdiget i Luxembourg, den enogtyvende juni nitten hundrede og nioghalvfems, i to eksemplarer på dansk, engelsk, finsk, fransk, græsk, italiensk, nederlandsk, portugisisk, spansk, svensk og tysk, idet hver af disse tekster har samme gyldighed.
Geschehen zu Luxemburg am einundzwanzigsten Juni neunzehnhundertneunundneunzig in zweifacher Ausfertigung in dänischer, deutscher, englischer, finnischer, französischer, griechischer, italienischer, niederländischer, portugiesischer, spanischer und schwedischer Sprache, wobei jeder dieser Wortlaute gleichermaßen verbindlich ist.
Έγινε στο Λουξεμβούργο, στις είκοσι μία Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα εννέα, σε δύο αντίτυπα στην αγγλική, γαλλική, γερμανική, δανική, ελληνική, ισπανική, ιταλική, ολλανδική, πορτογαλική, σουηδική και φινλανδική γλώσσα· καθένα από τα κείμενα είναι εξίσου αυθεντικό.
Done at Luxembourg on the twenty-first day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-nine, in duplicate in the Danish, Dutch, English, Finnish, French, German, Greek, Italian, Portuguese, Spanish and Swedish languages, each of those texts being equally authentic.
Fait à Luxembourg, le vingt-et-un juin mil neuf cent quatre-vingt dix-neuf, en double exemplaire en langues allemande, anglaise, danoise, espagnole, finnoise, française, grecque, italienne, néerlandaise, portugaise et suédoise, chacun de ces textes faisant également foi.
Fatto a Lussemburgo, addì ventuno giugno millenovecentonovantanove, in duplice esemplare, nelle lingue danese, finlandese, francese, greca, inglese, italiana, olandese, portoghese, spagnola, svedese e tedesca, ciascun testo facente ugualmente fede.
Gedaan te Luxemburg, de eenentwintigste juni negentienhonderd negenennegentig, in twee exemplaren in de Deense, de Duitse, de Engelse, de Finse, de Franse, de Griekse, de Italiaanse, de Nederlandse, de Portugese, de Spaanse en de Zweedse taal, zijnde alle teksten gelijkelijk authentiek.
Feito em Luxemburgo, em vinte e um de Junho de mil novecentos e noventa e nove, em duplo exemplar nas línguas alemã, dinamarquesa, espanhola, finlandesa, francesa, grega, inglesa, italiana, neerlandesa, portuguesa e sueca, fazendo igualmente fé qualquer dos textos.
Tehty Luxemburgissa kahdentenakymmenentenäensimmäisenä päivänä kesäkuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäyhdeksän kahtena kappaleena englannin, espanjan, hollannin, italian, kreikan, portugalin, ranskan, ruotsin, saksan, suomen ja tanskan kielellä, ja jokainen teksti on yhtä todistusvoimainen.
Utfärdat i Luxemburg den tjugoförsta juni nittonhundranittionioi två exemplar på det danska, engelska, finska, franska, grekiska, italienska, nederländska, portugisiska, spanska, svenska och tyska språket, vilka samtliga texter är lika giltiga.
Pour le Royaume de Belgique
Voor het Koninkrijk België
Für das Königreich Belgien
Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.
Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brusselse Hoofdstedelijke Gewest.
Diese Unterschrift verbindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.
På Kongeriget Danmarks vegne
Für die Bundesrepublik Deutschland
Για την Ελληνική Δημοκρατία
Por el Reino de España
Pour la République française
Thar cheann Na hÉireann
For Ireland
Per la Repubblica italiana
Pour le Grand-Duché de Luxembourg
Voor het Koninkrijk der Nederlanden
Für die Republik Österreich
Pela República Portuguesa
Suomen tasavallan puolesta
För Republiken Finland
För Konungariket Sverige
For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
Por la Comunidad Europea
For Det Europæiske Fællesskab
Für die Europäische Gemeinschaft
Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα
For the European Community
Pour la Communauté européenne
Per la Comunità europea
Voor de Europese Gemeenschap
Pela Comunidade Europeia
Euroopan yhteisön puolesta
På Europeiska gemenskapens vägnar
Für die schweizerischen Eidgenossenschaft
Pour la Confédération suisse
Per la Confederazione svizzera
I PRIEDAS
LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Atvykimas ir išvykimas
Šie asmenys neprivalo turėti įvažiavimo vizos ar kito lygiaverčio dokumento, išskyrus tuos šeimos narius ir į užsienį išsiųstus dirbti darbuotojus, kaip apibrėžta šio priedo 17 straipsnyje, kurie neturi Susitariančiosios Šalies pilietybės. Tokiems asmenims atitinkama Susitariančioji Šalis užtikrina galimybę gauti visas būtinas vizas.
Susitariančiosios Šalys, laikydamosi savo įstatymų, tokiems piliečiams išduoda arba atnaujina asmens tapatybės kortelę arba pasą, kuriame būtinai turi būti nurodoma jo turėtojo pilietybė.
Pasas turi galioti bent visose valstybėse narėse ir tose šalyse, per kurias jo turėtojas turi vykti keliaudamas iš vienos šalies į kitą. Jei pasas yra vienintelis dokumentas, su kuriuo jo turėtojas gali teisėtai išvykti iš šalies, jo galiojimo laikas negali būti trumpesnis nei penkeri metai.
2 straipsnis
Gyvenamoji vieta ir ekonominė veikla
Susitariančiosios Šalies piliečiai taip pat turi teisę vykti į kitą Susitariančiąją Šalį ar ten likti, pasibaigus trumpiau nei metus trukusiam darbo laikotarpiui, tam, kad ieškotų darbo ir ten gyventų tinkamą laikotarpį, kuris gali trukti ne ilgiau nei šešis mėnesius, kad jie galėtų susipažinti su galimybėmis įsidarbinti pagal profesinę kvalifikaciją ir, jei reikia, imtis reikiamų veiksmų įsidarbinti. Darbo ieškantys asmenys atitinkamos Susitariančiosios Šalies teritorijoje turi teisę gauti tokią pat pagalbą, kokią tos valstybės įdarbinimo agentūros teikia savo piliečiams. Jiems per jų gyvenimo laikotarpį toje šalyje gali būti netaikoma socialinės apsaugos sistema.
3 straipsnis
Šeimos nariai
Šeimos nariais, neatsižvelgiant į jų pilietybę, laikomi:
jo sutuoktinis ir jų jaunesni nei 21 metų amžiaus giminaičiai pagal mažėjančią giminystės liniją ar jų išlaikytiniai;
jo aukštutinės linijos giminaičiai ir jo sutuoktinio išlaikomi aukštutinės linijos giminaičiai;
studento sutuoktinis ir jų išlaikomi vaikai.
Susitariančiosios Šalys stengias priimti ir kitus šios pastraipos a, b ir c punktų nuostatose nenurodytus šeimos narius, jeigu tas asmuo yra išlaikomas Susitariančiosios Šalies piliečio arba gyvena jo namuose, esančiuose šalyje, iš kurios jis atvyko.
Susitariančioji Šalis, išduodama leidimą gyventi Susitariančiosios Šalies piliečio šeimos nariams, gali reikalauti tik šių dokumentų:
dokumento, su kuriuo tas asmuo atvyko į šalį;
dokumento, išduoto jų kilmės valstybės arba valstybės, iš kurios jie atvyko, kompetentingos institucijos, įrodančio jų giminystės ryšius;
išlaikytiniams dokumento, išduoto jų kilmės valstybės arba valstybės, iš kurios jie atvyko, kompetentingos institucijos, įrodančio, kad jie yra 1 dalyje nurodyti asmens išlaikytiniai arba kad jie gyvena jo namuose toje valstybėje.
Susitariančiosios Šalys skatina imtis iniciatyvų, kad šie vaikai galėtų lankyti pirmiau minėtus kursus geriausiomis sąlygomis.
4 straipsnis
Teisė likti
5 straipsnis
Viešoji tvarka
II. PAGAL DARBO SUTARTĮ DIRBANTYS ASMENYS
6 straipsnis
Leidimo gyventi reglamentavimas
Pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui, įdarbintam laikotarpiui iki trijų mėnesių, leidimas gyventi nereikalaujamas.
Susitariančiosios Šalys, išduodamos leidimus gyventi, negali reikalauti pagal darbo sutartį dirbančio asmens pateikti daugiau dokumentų nei toliau nurodyta:
dokumento, su kuriuo tas asmuo atvyko į šalį;
darbdavio sutartinio patvirtinimo ar raštiško įdarbinimo patvirtinimo.
7 straipsnis
Pagal darbo sutartį dirbantys pasienio darbuotojai
Valstybės, kurioje dirbama, kompetentingos valdžios institucijos vis dėlto pasienio darbuotojui gali išduoti specialų leidimą mažiausiai penkerių metų laikotarpiui ar jo darbo sutarties galiojimo laikotarpiui, kai ji trunka ilgiau nei tris mėnesius, bet trumpiau nei metus. Jo galiojimo laikas pratęsiamas mažiausiai penkeriems metams, jeigu pasienio darbuotojas pateikia įrodymus, kad jis tuo metu vykdo ekonominę veiklą.
8 straipsnis
Profesinis ir geografinis judumas
9 straipsnis
Vienodos galimybės
Šios nuostatos nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais priimančiojoje valstybėje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims iš kitos Susitariančiosios Šalies suteikiamos platesnės teisės.
Toks darbuotojas turi tokią pat teisę kaip ir tos šalies pilietis būti įtrauktas į būsto sąrašų registrą tame regione, kuriame jis dirba, jeigu tokie sąrašai yra sudaromi; jis naudojasi visomis su tuo susijusiomis privilegijomis ir pirmenybėmis.
Jeigu tokio darbuotojo šeima liko toje šalyje, iš kurios jis atvyko, visi jos nariai laikomi to regiono gyventojais, jeigu panaši nuostata taikoma tos šalies darbuotojams.
10 straipsnis
Darbas valstybės tarnyboje
Pagal darbo sutartį dirbančiam Susitariančiosios Šalies piliečiui gali būti atimta teisė įsidarbinti valstybės tarnyboje, kur vykdomos viešosios valdžios funkcijos ir ketinama ginti bendruosius valstybinių ar kitų viešųjų įstaigų interesus.
11 straipsnis
Bendradarbiavimas su įdarbinimo įstaigomis
Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja EURES (Europos užimtumo tarnybų) tinkle, ypač užmezgant ryšius, parenkant darbo vietas atitinkančias paraiškas, keičiantis informacija apie padėtį darbo rinkoje bei apie gyvenimo ir darbo sąlygas.
III. SAVARANKIŠKAI DIRBANTYS ASMENYS
12 straipsnis
Leidimo gyventi reglamentavimas
Susitariančiosios Šalys, išduodamos leidimus gyventi, negali reikalauti savarankiškai dirbančio asmens pateikti daugiau dokumentų nei toliau nurodyta:
dokumento, su kuriuo tas asmuo atvyko į šalį;
1 ir 2 dalyje nurodytų įrodymų.
13 straipsnis
Savarankiškai dirbantys pasienio darbuotojai
Atitinkamos valstybės, kurioje dirbama, valdžios institucijos vis dėlto savarankiškai dirbančiam pasienio darbuotojui gali išduoti specialų leidimą mažiausiai penkerių metų laikotarpiui, jei jis kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia įrodymus, kad jis verčiasi ar pageidauja verstis savarankiška veikla. Leidimo galiojimo laikas pratęsiamas mažiausiai penkeriems metams, jeigu pasienio darbuotojas pateikia įrodymus, kad jis verčiasi savarankiška veikla.
14 straipsnis
Profesinis ir geografinis judumas
15 straipsnis
Vienodos galimybės
16 straipsnis
Viešosios valdžios funkcijų vykdymas
Savarankiškai dirbantiems asmenims gali būti nesuteikta teisė vykdyti veiklą, kuri yra susijusi, nors ir retai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.
IV. PASLAUGŲ TEIKIMAS
17 straipsnis
Paslaugas teikiantys asmenys
Paslaugų teikimo atžvilgiu pagal šio Susitarimo 5 straipsnį draudžiami:
bet kokie apribojimai teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu Susitariančiosios Šalies teritorijoje ne ilgiau kaip 90 realaus darbo dienų per vienerius kalendorinius metus;
bet kokie įvažiavimo ir gyvenimo teisės apribojimai šio Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taikomi:
paslaugas teikiantiems asmenims, kurie yra Europos bendrijos valstybių narių ar Šveicarijos piliečiai ir yra įsisteigę kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kitoje nei asmuo, gaunantis paslaugas;
paslaugas teikiančių asmenų darbuotojams, nepaisant jų pilietybės, integruotiems į vienos Susitariančiosios Šalies nuolatinę darbo rinką ir išsiųstiems teikti paslaugas kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, nepažeidžiant 1 straipsnio.
18 straipsnis
Šio priedo 17 straipsnio nuostatos taikomos bendrovėms, įkurtoms pagal Europos bendrijos valstybių narių ar Šveicarijos teisės aktus ir turinčioms registruotą buveinę, centrinės administracijos vietą arba pagrindinę verslo vietą Susitariančiosios Šalies teritorijoje.
19 straipsnis
Paslaugas teikiantis asmuo, kuris turi teisę ar jam buvo suteiktas leidimas teikti paslaugas, gali laikinai verstis savo veikla toje valstybėje, kurioje paslauga teikiama, tomis pačiomis sąlygomis, kurias toji valstybė taiko savo piliečiams pagal šio priedo nuostatas ir II bei III priedus.
20 straipsnis
Išduodamos leidimus gyventi, Susitariančiosios Šalys negali reikalauti šio priedo 17 straipsnio b dalyje nurodytų asmenų daugiau nei:
dokumento, kurį pateikę tie asmenys atvyko į šalį;
įrodymo, kad jie teikia ar pageidauja teikti paslaugas.
21 straipsnis
22 straipsnis
Šio priedo 17 straipsnio a dalies ir 19 straipsnio nuostatos netrukdo taikyti įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, taikomų visose Susitariančiosiose Šalyse šio Susitarimo įsigaliojimo laikotarpiu dėl:
laikinų darbo agentūrų veiklos;
finansinių tarnybų, kur norint teikti paslaugas reikia turėti išankstinį leidimą Susitariančiosios Šalies teritorijoje, o paslaugų teikėjui taikoma Susitariančiosios Šalies valdžios institucijų rizikos ribojimo kontrolė.
23 straipsnis
Paslaugas gaunantys asmenys
V. EKONOMINĖS VEIKLOS NEVYKDANTYS ASMENYS
24 straipsnis
Leidimo gyventi reglamentavimas
Susitariančiosios Šalies piliečiui, valstybėje, kurioje jis gyvena, nevykdančiam jokios ekonominės veiklos ir neturinčiam teisės gyventi toje šalyje, pagal kitas šio Susitarimo nuostatas suteikiamas leidimas gyventi, galiojantis mažiausiai penkerius metus, jeigu jis kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia įrodymus, kad jis ir jo šeimos nariai turi:
pakankamai finansinių išteklių, todėl jiems nereikės prašyti socialinių pašalpų jų buvimo metu;
visų tipų sveikatos draudimą ( 12 ).
Susitariančiosios Šalys gali, jei jų nuomone tai būtina, reikalauti, kad leidimas gyventi būtų iš naujo patvirtintas pirmų dviejų gyvenimo metų pabaigoje.
VI. NEKILNOJAMOJO TURTO ĮSIGIJIMAS
25 straipsnis
VII. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS IR SUSITARIMO PLĖTOJIMAS
26 straipsnis
Bendrosios nuostatos
27 straipsnis
Pagal darbo sutartį dirbančių asmenų leidimo gyventi reglamentavimas
Asmenys, kurie priimančiosios šalies teritorijoje mažiausiai 30 mėnesių dirbo laikinus darbus, automatiškai įgyja teisę neterminuotai darbo sutarčiai ( 13 ). Jiems ši teisė neatimama, jei leidimų gyventi skaičius išnaudotas.
Asmenys, kurie priimančiosios šalies teritorijoje ne mažiau nei 50 mėnesių per paskutinius 15 metų dirbo sezoninius darbus ir neatitinka sąlygų leidimui gyventi gauti pagal pirmiau pateiktos a pastraipos nuostatas, automatiškai įgyja teisę neterminuotai darbo sutarčiai.
28 straipsnis
Pagal darbo sutartį dirbantys pasienio darbuotojai
29 straipsnis
Pagal darbo sutartį dirbančių asmenų teisė grįžti
30 straipsnis
Pagal darbo sutartį dirbančių asmenų profesinis ir geografinis judumas
31 straipsnis
Savarankiškai dirbančių asmenų buvimo reglamentavimas
Susitariančiosios Šalies piliečiui, pageidaujančiam įsisteigti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje tam, kad galėtų verstis savarankiška veikla (toliau – savarankiškai dirbantis asmuo) suteikiamas leidimas gyventi, galiojantis šešis mėnesius. Jam suteikiamas leidimas gyventi, galiojantis mažiausiai penkerius metus, jeigu jis prieš pasibaigiant šešių mėnesių laikotarpiui kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia įrodymus, kad užsiima savarankiška veikla. Jei reikia, šešis mėnesius trunkantis laikotarpis gali būti pratęstas ilgiausiai dviems mėnesiams, jei yra tikimybė, kad jis tai įrodys.
32 straipsnis
Savarankiškai dirbantys pasienio darbuotojai
33 straipsnis
Savarankiškai dirbančių asmenų teisė grįžti
34 straipsnis
Savarankiškai dirbančių asmenų profesinis ir geografinis judumas
Specialų leidimą gyventi turintis savarankiškai dirbantis pasienio darbuotojas turi teisę į profesinį ir geografinį judumą Šveicarijos ir kaimyninių valstybių pasienio zonose. Iš anksto išduoti preliminarūs šešių mėnesių leidimai gyventi (pasienio darbuotojų atveju – specialūs leidimai) suteikia teisę tik į geografinį judumą.
I PRIEDAS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS DĖL ŽEMĖS IR NEPAGRINDINIŲ GYVENAMŲJŲ BŪSTŲ PIRKIMO
1. Čekija
(a) Čekijoje negyvenantiems Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos įstatymus įkurtoms bendrovėms, kurios nėra įsisteigusios, neturi savo filialo ar atstovybės Čekijoje, įsigyjant nepagrindinį gyvenamąjį būstą, Čekija penkerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti Valiutos įstatymu Nr. 219/1995 Sb., su pakeitimais, nustatytas taisykles.
(b) Čekija septynerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti Valiutos įstatymu Nr. 219/1995 Sb. su pakeitimais, Įstatymu Nr. 229/1991 Sb. nustatytas taisykles dėl žemės ir kito žemės ūkio paskirties turto nuosavybės santykių, bei Įstatymu Nr. 95/1999 Sb. nustatytas taisykles dėl sąlygų, susijusių su žemės ūkio paskirties žemės ir miško perleidimu iš valstybės į kitų subjektų nuosavybę, žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjant Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos įstatymus įkurtoms bendrovėms, kurios nėra Čekijoje nei įsisteigusios, nei joje įregistruotos. Nepažeidžiant kitų šio straipsnio nuostatų, žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjančiam Šveicarijos piliečiui jokioje instancijoje negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi pasirašant šį protokolą arba jam negalima taikyti didesnių apribojimų nei trečiosios šalies piliečiui.
(c) Šveicarijos piliečiams – savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie pageidauja įsisteigti ir gyventi Čekijoje – netaikomos pirmiau minėtos pastraipos nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Čekijos piliečiams.
(d) Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos nuo Čekijos stojimo į ES dienos praėjus trejiems metams. Jungtinis komitetas pirmoje pastraipoje nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti.
(e) Jeigu pereinamuoju laikotarpiu Čekija nustato sąlygas, kurios taikomos nekilnojamojo turto Čekijoje įsigyjantiems nerezidentams, jos grindžiamos skaidriais, objektyviais, pastoviais ir viešais kriterijais. Šie kriterijai taikomi nediskriminuojant ir nesiskiria Čekijos bei Šveicarijos piliečiams.
(f) Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Čekijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Čekijos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.
2. Estija
(a) Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos įstatymus įkurtoms bendrovėms, kurios nėra įsisteigusios, neregistruotos ir neturi filialo ar atstovybės Estijoje, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės ir miško Estija septynerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti šio protokolo pasirašymo metu galiojusios savo teisės aktus. Žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjančiam Šveicarijos nacionaliniam subjektui jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi šio protokolo pasirašymo metu arba jam negalima taikyti didesnių apribojimų nei trečiosios šalies piliečiui. Pagal šiuos teisės aktus Estija priėmė Įstatymą dėl apribojimų įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir Žemės reformos įstatymo pakeitimus – abu priimti 2003 m. vasario 12 d.
(b) Šveicarijos piliečiams, kurie pageidauja Estijoje įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir ten gyventi, bei kurie nepertraukiami bent trejus metus teisėtai gyveno ir vertėsi žemės ūkiu Estijoje, netaikomos a punkto nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Estijos piliečiams.
(c) Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos trečiaisiais metais nuo Estijos įstojimo į ES dienos. Dėl to Europos Bendrijų Komisija (toliau – Komisija) Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas a punkte nurodytą perinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti.
(d) Jeigu yra pakankamai įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Estijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Estijos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.
3. Kipras
Kipras penkerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti 2000 m. gruodžio 31 d. galiojusius savo teisės aktus dėl nepagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimo.
Pagal Nekilnojamojo turto įsigijimo (Svetimšaliai) 109 skyrių ir keičiančiuosius įstatymus 52/69, 55/72 ir 50/90 ne Kipro piliečiams Kipre įsigyjant nekilnojamąjį turtą jie privalo gauti Ministrų Tarybos patvirtinimą. Ministrų Taryba Apygardų pareigūnus yra įgaliojusi suteikti patvirtinimą jos vardu. Jeigu atitinkamas nekilnojamasis turtas yra didesnis nei 2 donumai (1 donumas = 1 338 m2), patvirtinimą galima suteikti tik šiems tikslams:
pagrindiniams arba nepagrindiniams gyvenamiesiems būstams, kurių plotas ne didesnis nei 3 donumai,
patalpoms profesinei arba komercinei veiklai,
tiems pramonės sektoriams, kurie manoma, kad yra naudingi Kipro ekonomikai.
Pirmiau minėtą įstatymą iš dalies pakeitė „2003 m. įstatymas Nr. 54 (I)/2003 Nekilnojamojo turto įsigijimas (Svetimšaliai) (Keitimas)“, kuris galios iki 2004 m. gegužės 1 d. Naujasis įstatymas ES piliečiams ir ES registruotoms bendrovėms nenumato jokių apribojimų įsigyjant su pagrindiniu gyvenamuoju būstu ir tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusio nekilnojamojo turto arba ES nekilnojamojo turto agentams ir į komercinį žemės naudojimą investuojantiems asmenims įsigyjant nekilnojamojo turto. Dėl nepagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimo įstatymas numato, kad penkerius metus nuo Kipro stojimo į ES ES piliečiai, ne nuolatiniai Kipro gyventojai, ir ES registruotos bendrovės, kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė komercinės įmonės buveinė nėra Kipre, negali įsigyti nekilnojamojo turto, kuris būtų naudojamas kaip nepagrindinis gyvenamasis būstas, jeigu pirmiau nebuvo gautas Ministrų Tarybos leidimas, kuri savo įgaliojimus, kaip minėta pirmiau, yra perdavusi Apygardos pareigūnams.
4. Latvija
(a) Latvija Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos įstatymus įkurtoms bendrovėms, kurios nėra įsisteigusios, neregistruotos ir neturinčios nei vietinio padalinio ar agentūros Latvijoje, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės ir miško septynerius metus nuo stojimo į ES dienos gali taikyti Įstatyme dėl žemės privatizavimo kaimo vietovėse pakeitimų (galioja nuo 2003 m. balandžio 14 d.) nustatytas taisykles. Žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjančiam Šveicarijos piliečiui jokioje įstaigoje negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi pasirašant šį protokolą arba jam negalima taikyti didesnių apribojimų nei trečiosios šalies piliečiui.
(b) Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos iki trečiųjų metų nuo Latvijos įstojimo į ES pabaigos. Dėl to Komisija Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas a punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti.
(c) Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Latvijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Latvijos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.
5. Lietuva
(a) Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos įstatymus įkurtoms bendrovėms, kurios nėra įsisteigusios, įregistruotos ir neturi vietinio filialo ar atstovybės Lietuvoje, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės ir miško, Lietuva septynerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti savo teisės aktus, galiojančius šio protokolo pasirašymo metu. Žemės ūkio paskirties žemę ir miško įsigyjančiam Šveicarijos nacionaliniam subjektui jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojanti šio protokolo pasirašymo metu arba jam negalima taikyti didesnių apribojimų nei trečiosios šalies piliečiui. Pagal šiuos teisės aktus Šveicarijos piliečiai ir juridiniai asmenys bei Šveicarijoje įkurtos juridinio asmens statuso neturinčios, tačiau Šveicarijos įstatymuose nustatytą civilinį veiksnumą turinčios organizacijos, negali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir miško žemės nepasibaigus Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartimi nustatytam pereinamajam 7 metų laikotarpiui.
(b) Šveicarijos piliečiams, kurie pageidauja įsisteigti Lietuvoje kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir ten gyventi Lietuvoje, bei kurie nepertraukiamai bent trejus metus teisėtai gyveno ir vertėsi žemės ūkiu Lietuvoje, netaikomos a punkto nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Lietuvos piliečiams.
(c) Visos šios pereinamosios priemonės peržiūrimos trečiaisiais metais nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos. Dėl to Komisija Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas a punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti.
(d) Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Lietuvos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.
6. Vengrija
(a) Vengrija penkerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti į 1994 m. Įstatymą LV dėl žemės ūkio paskirties žemės, su pakeitimais, dėl nepagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimo.
(b) Šveicarijos piliečiams, kurie Vengrijoje teisėtai ir nepertraukiamai gyveno bent ketverius metus, netaikomos a punkto nuostatos ir jokios kitos taisyklės ir procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Vengrijos piliečiams. Pereinamuoju laikotarpiu Vengrija taiko skaidriais, objektyviais, pastoviais ir viešais kriterijais pagrįstą leidimų tvarką įsigyjant nepagrindinius gyvenamuosius būstus. Šie kriterijai taikomi nediskriminuojant ir nesiskiria Vengrijos bei Šveicarijos piliečiams.
(c) Vengrija septynerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti 1994 m. Įstatymu LV dėl žemės ūkio paskirties žemės, su pakeitimais, nustatytus draudimus fiziniams asmenims, kurie nėra Vengrijos piliečiai arba rezidentai, bei juridiniams asmenims įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės.
(d) Šveicarijos piliečiams, kurie nori Vengrijoje įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir ten gyventi, bei kurie nepertraukiamai bent trejus metus teisėtai gyveno ir vertėsi žemės ūkiu Vengrijoje, netaikomos c punkto nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Vengrijos piliečiams.
(e) Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos trečiaisiais metais nuo Vengrijos įstojimo į ES dienos. Dėl to Komisija Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas c punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti.
(f) Jeigu pereinamuoju laikotarpiu įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės Vengrija taiko leidimų tvarką, ji grindžiama skaidriais, objektyviais, pastoviais ir viešais kriterijais. Jie taikomi nediskriminuojant.
(g) Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Vengrijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Vengrijos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.
7. Malta
Nekilnojamojo turto pirkimą Maltos salose reglamentuoja Nekilnojamojo turto (Svetimšalių įsigyjamas nekilnojamasis turtas) įstatymas (Maltos įstatymų 246 skyrius). Šis teisės aktas numato, kad
Šveicarijos pilietis nekilnojamąjį turtą, kurį tas asmuo naudotų kaip gyvenamąsias patalpas (nebūtinai kaip pagrindinį būstą), gali pirkti tada, jeigu tas asmuo Maltoje neturi įsigijęs kitų gyvenamųjų patalpų. Toks asmuo neprivalo turėti teisės gyventi Maltoje, nors tokiam pirkimui būtina gauti leidimą, kurio (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis) išduoti negalima atsisakyti, jeigu turto vertė didesnė nei indeksuojant kasmet nustatoma vertė (šiuo metu 30 000 Maltos lyrų butui ir 50 000 Maltos lyrų namui).
Šveicarijos piliečiai Maltoje taip pat bet kada gali pirkti savo pagrindinį gyvenamąjį būstą pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Išsikeliant iš Maltos netaikomas joks įpareigojimas parduoti kokį nors turtą, kuris buvo įsigytas kaip pagrindinis gyvenamasis būstas.
Teisės aktu nustatytuose specialiuose rajonuose (paprastai tuose rajonuose, kurie yra miesto atkūrimo projektų dalis) nekilnojamąjį turtą perkantys Šveicarijos piliečiai leidimo tam gauti neprivalo, jo skaičius arba to nekilnojamojo turto, kurį tie piliečiai gali nusipirkti, naudojimas ar vertė taip pat neribojami.
8. Lenkija
(a) Lenkija penkerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti šio protokolo pasirašymo metu galiojančius savo teisės aktus dėl nepagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimo. Pagal šiuos teisės aktus, Šveicarijos pilietis privalo laikytis 1920 m. kovo 24 d. Įstatymo dėl užsieniečių įsigyjamo nekilnojamojo turto (Dz.U. 1996, Nr. 54, poz. 245 su pakeitimais) su pakeitimais.
(b) Nepagrindinį gyvenamąjį būstą įsigyjantiems Šveicarijos piliečiams, kurie Lenkijoje teisėtai ir nepertraukiamai gyveno bent ketverius metus, netaikomos c punkto nuostatos ir jokios kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomas Lenkijos piliečiams.
(c) Lenkija dvylika metų nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti savo teisės aktus dėl žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigijimo. Šveicarijos piliečiams arba pagal Šveicarijos įstatymus įkurtiems juridiniams asmenims įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės ir miško, jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi šio protokolo pasirašymo metu. Pagal šiuos teisės aktus, Šveicarijos pilietis privalo laikytis 1920 m. kovo 24 d. Įstatymo dėl užsieniečių įsigyjamo nekilnojamojo turto (Dz.U. 1996, Nr. 54, poz. 245 su pakeitimais) su pakeitimais.
(d) Šveicarijos piliečiams, kurie pageidauja įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir kurie kaip fizinis ar juridinis asmuo nepertraukiamai bent trejus metus gyveno Lenkijoje ir nuomavo žemę, netaikomos pirmiau minėtos pastraipos nuostatos arba jokios kitos procedūros, išskyrus nuo stojimo dienos taikomas žemės ūkio paskirties žemės arba miško perkantiems Lenkijos piliečiams. Pirmesniame sakinyje nustatyta gyvenimo ir nuomos trukmė Warmińsko-Mazurskie, Pomorskie, Kujawsko-Pomorskie, Zachodniopomorskie, Lubuskie, Dolnoślaskie, Opolskie ir Wielkopolskie vaivadijose ilginama iki septynerių metų. Nuomos iki žemės pirkimo laikotarpis apskaičiuojamas atskirai kiekvienam Šveicarijos piliečiui, kuris žemę Lenkijoje nuomavo nuo patvirtintos pirminio nuomos susitarimo datos. Savarankiškai dirbantys ūkininkai, kurie žemę nuomavo ne kaip fiziniai, o kaip juridiniai asmenys, juridinio asmens teises pagal nuomos susitarimą gali perleisti sau kaip fiziniai asmenys. Apskaičiuojant nuomos iki teisės pirkti laikotarpį, įskaičiuojamas sutartyse, kurias buvo sudarę juridiniai asmenys, nurodytas nuomos laikotarpis. Nuomos susitarimuose, kuriuos yra sudarę fiziniai asmenys, atgaline data galima nurodyti patvirtintą datą ir įskaičiuoti visą patvirtintose sutartyse nustatytą nuomos laikotarpį. Savarankiškai dirbantiems ūkininkams nenustatoma jokia galutinė data, kad šiuo metu jų turimas nuomos sutartis jie perrašytų kaip fiziniai asmenys arba sudarytų rašytines sutartis, kuriose būtų nurodoma patvirtinta data. Nuomos sutarčių perrašymo tvarka turi būti skaidri ir jokiu būdu neturi tapti nauja kliūtimi.
(e) Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos trečiaisiais metais nuo Lenkijos įstojimo į ES dienos. Dėl to Komisija Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas a punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti.
(f) Pereinamuoju laikotarpiu Lenkija taiko įstatymu nustatytą leidimų tvarką, kuri užtikrina, kad leidimų Lenkijoje įsigyti nekilnojamąjį turtą išdavimas būtų pagrįstas skaidriais, objektyviais, pastoviais ir viešais kriterijais. Šie kriterijai taikomi nediskriminuojant.
9. Slovėnija
(a) Jeigu iki ne ilgesnio nei septyneri metai nuo Slovėnijos stojimo į ES dienos laikotarpio pabaigos nekilnojamojo turto rinkoje kiltų didelių sutrikimų, kurie galėtų užtrukti arba gerokai pakenkti nekilnojamojo turto rinkai tam tikrame rajone, Slovėnija gali prašyti leidimo imtis apsaugomųjų priemonių, siekdama, kad būtų pašalintos nekilnojamojo turto rinkos sutrikimus sukeliančios priežastys.
(b) Jungtinis komitetas, gavęs Slovėnijos prašymą, skubos tvarka nustato apsaugomąsias priemones, kurias laiko reikalingomis, nurodydamas jų taikymo sąlygas ir priemones.
(c) Jeigu nekilnojamojo turto rinkoje kiltų didelių sutrikimų ir Slovėnija pateiktų atitinkamą prašymą, Jungtinis komitetas per penkias darbo dienas nuo prašymo, su kuriuo pateikiama atitinkama pagrindžiamoji informacija, gavimo imasi veiksmų. Priemonės, kurių imtis buvo nutarta, taikomos nedelsiant ir jose atsižvelgiama į visų suinteresuotų šalių interesus.
(d) Pagal b punktą leistos taikyti priemonės gali nukrypti nuo šio susitarimo tokia apimtimi ir tokiam laikui, kurie būtini tik tam, kad būtų pasiekti a punkte nurodyti tikslai.
10. Slovakija
(a) Slovakija septynerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti savo teisės aktus žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjantiems nerezidentams. Pagal tuos teisės aktus, nerezidentai gali įgyti nuosavybės teises į Slovakijos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemės ūkio paskirties žemę ir mišką. Nerezidentas negali įgyti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kurio įsigijimą riboja Valiutos įstatyme Nr. 202/1995, su pakeitimais, nustatyta speciali tvarka.
(b) Žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjančiam Šveicarijos piliečiui jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi šio protokolo pasirašymo metu, arba jam negalima taikyti didesnių apribojimų nei trečiosios šalies piliečiui.
(c) Šveicarijos piliečiams, kurie nori įsisteigti Slovakijoje kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai, bei kurie nepertraukiamai bent trejus metus teisėtai gyveno ir vertėsi žemės ūkiu Slovakijoje, netaikomos b punkto nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Slovakijos piliečiams.
(d) Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos prieš trečiųjų metų nuo įstojimo į ES dienos pabaigą. Dėl to Komisija Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas a punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti.
(e) Jeigu pereinamuoju laikotarpiu nekilnojamojo turto įsigyjantiems nerezidentams Slovakija taiko leidimų tvarką, ji grindžiama skaidriais, objektyviais, pastoviais ir viešais kriterijais. Jie taikomi nediskriminuojant ir nesiskiria Slovakijos bei Šveicarijos piliečiams.
(f) Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Slovakijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Slovakijos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.
11. Kroatija
Kroatija septynerius metus nuo Protokolo įsigaliojimo Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos teisę įsteigtiems juridiniams asmenims gali toliau taikyti nacionalinėje teisėje įtvirtintus žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teisės įsigijimo apribojimus, galiojusius Protokolo pasirašymo metu. Žemės ūkio paskirties žemės įsigyjančiam Šveicarijos piliečiui jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi Protokolo pasirašymo dieną arba didesni apribojimai nei šalies, kuri nėra Susitarimo arba Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančioji Šalis, piliečiui.
Šveicarijos piliečiams – savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie pageidauja įsisteigti ir gyventi Kroatijoje, – netaikomos ankstesnės pastraipos nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Kroatijos piliečiams.
Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos trečiaisiais metais nuo Protokolo įsigaliojimo. Jungtinis komitetas pirmojoje pastraipoje nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba atšaukti.
Jeigu yra pakankamai įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui labai sutriks Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės rinka arba atsiras tokio sutrikimo pavojus, Kroatija apie tas aplinkybes praneša Jungtiniam komitetui prieš pasibaigiant pirmoje pastraipoje nurodytam septynerių metų pereinamajam laikotarpiui. Tokiu atveju Kroatija pirmoje pastraipoje aprašytas priemones gali taikyti dešimt metų nuo Protokolo įsigaliojimo. Šis laikotarpio pratęsimas gali būti taikomas tik atrinktoms, ypač paveiktoms geografinėms vietovėms.
II PRIEDAS
SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMŲ KOORDINAVIMAS
1 straipsnis
2 straipsnis
3 straipsnis
4 straipsnis
A SKIRSNIS. NURODYTIEJI TEISĖS AKTAI
1.
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (
14)
su pakeitimais, padarytais
Taikant šį Susitarimą Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 suderinamas taip:
I priedo I skirsnis papildomas taip:
„Šveicarija
Kantonų teisės aktai dėl išankstinių išlaikymo išmokų remiantis Federalinio civilinio įstatymo 131 straipsnio 2 dalimi ir 293 straipsnio 2 dalimi.“;
I priedo II skirsnis papildomas taip:
„Šveicarija
Vaiko gimimo ir įvaikinimo pašalpos pagal atitinkamus kantonų teisės aktus remiantis Federalinio pašalpų vaikams išlaikyti įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi.“;
II priedas papildomas taip:
„Vokietija ir Šveicarija
a) 1964 m. vasario 25 d. Konvencija dėl socialinės apsaugos su pakeitimais, padarytais 1975 m. rugsėjo 9 d. papildančia konvencija Nr. 1 ir 1989 m. kovo 2 d. papildančia konvencija Nr. 2:
Baigiamojo protokolo 9b punkto 1 dalies 1–4 pastraipos (taikytini teisės aktai ir Vokietijos Biuzingeno eksklavo gyventojų teisė į ligos išmokas natūra);
Baigiamojo protokolo 9e punkto 1 dalies b punkto pirmas, antras ir ketvirtas sakiniai (galimybė naudotis savanorišku sveikatos draudimu Vokietijoje persikrausčius į Vokietiją).
b) 1982 m. spalio 20 d. Konvencija dėl nedarbo draudimo su pakeitimais, padarytais 1992 m. gruodžio 22 d. papildomu protokolu:
8 straipsnio 5 dalis; Vokietija (Biuzingeno rajonas) skiria sumą, atitinkančią kantonų įmoką pagal Šveicarijos teisę, darbuotojų, kuriems taikoma ši nuostata, užimtumo skatinimo priemonių faktinio taikymo kainai padengti.
Ispanija ir Šveicarija
1969 m. spalio 13 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos su pakeitimais, padarytais 1982 m. birželio 11 d. papildančia konvencija, Baigiamojo protokolo 17 punktas; asmenys, apdrausti pagal Ispanijos sistemą, remiantis šia nuostata yra atleidžiami nuo reikalavimo prisijungti prie Šveicarijos sveikatos draudimo sistemos.
Italija ir Šveicarija
1962 m. gruodžio 14 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos su pakeitimais, padarytais 1963 m. gruodžio 18 d. papildančia konvencija Nr. 1, 1969 m. liepos 4 d. papildančiu susitarimu, 1974 m. vasario 25 d. papildomu protokolu ir 1980 m. balandžio 2 d. papildančiu susitarimu Nr. 2, 9 straipsnio 1 dalis.“;
IV priedas papildomas taip:
„Šveicarija“;
VIII priedo 1 dalis papildoma taip:
„Šveicarija
Visi prašymai dėl senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo pensijų pagal pagrindinę sistemą (Federalinis senatvės ir maitintojo netekimo draudimo įstatymas ir Federalinis invalidumo draudimo įstatymas) ir senatvės pensijų pagal įstatymų nustatytus profesinių išmokų planus (Federalinis profesinių išmokų planų dėl senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo draudimo įstatymas).“;
VIII priedo 2 dalis papildoma taip:
„Šveicarija
Senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo pensijos pagal įstatymų nustatytus profesinių išmokų planus (Federalinis profesinių išmokų planų dėl senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo draudimo įstatymas).“;
IX priedo II dalis papildoma taip:
„Šveicarija
Maitintojo netekimo ir invalidumo pensijos pagal įstatymų nustatytus profesinių išmokų planus (Federalinis profesinių išmokų planų dėl senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo draudimo įstatymas).“;
X priedas papildomas taip:
„Šveicarija
1. Papildomos išmokos ( ►M8 2006 m. spalio 6 d. Federalinis papildomų išmokų įstatymas ◄ ) ir panašios išmokos, numatytos pagal kantonų teisės aktus.
2. Pensijos, mokamos sunkios materialinės būklės atvejais, pagal invalidumo draudimą (1959 m. birželio 19 d. Federalinio invalidumo draudimo įstatymo su pakeitimais, padarytais 1994 m. spalio 7 d., 28 straipsnio 1 pastraipos a punktas).
3. Neįmokinės mišrios išmokos nedarbo atveju, kaip numatyta pagal kantonų teisės aktus.
4. Neįmokinės specialiosios invalidumo pensijos neįgaliems asmenims (1959 m. birželio 19 d. Federalinio invalidumo draudimo įstatymo 39 straipsnis), kuriems prieš prarandant darbingumą nebuvo taikyti Šveicarijos teisės aktai dėl veiklos dirbant pagal darbo sutartį arba dirbant savarankiškai.“;
XI priedas papildomas taip:
„Šveicarija
1. Federalinio senatvės ir maitintojo netekimo draudimo įstatymo 2 straipsnis ir Federalinio invalidumo draudimo įstatymo 1 straipsnis, kurie reglamentuoja Šveicarijos piliečių, gyvenančių valstybėse, kurioms šis susitarimas netaikomas, savanorišką draudimą šiose draudimo srityse, taikomi asmenims, gyvenantiems ne Šveicarijos teritorijoje, kurie yra kitų valstybių, kurioms taikomas šis susitarimas, piliečiai, bei pabėgėliams ir asmenims be pilietybės, gyvenantiems šių valstybių teritorijoje, jeigu šie asmenys apsidraudžia pagal savanoriškojo draudimo sistemą ne vėliau kaip per metus nuo datos, kai po mažiausiai penkerių metų nepertraukiamo draudimo laikotarpio nustojo galioti jų senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo draudimas.
2. Jeigu po mažiausiai penkerių metų nepertraukiamo draudimo laikotarpio baigia galioti asmens Šveicarijos senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo draudimas, jis ir toliau turi teisę būti apdraustas, susitaręs su darbdaviu, jeigu dirba valstybėje, kurioje šis susitarimas netaikomas Šveicarijos darbdaviui, ir jeigu šis asmuo tuo tikslu pateikia prašymą per šešis mėnesius nuo datos, kai jo draudimas baigia galioti.
3. Privalomasis draudimas pagal Šveicarijos sveikatos draudimo sistemą ir galimos išimtys
Privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančios Šveicarijos teisinės nuostatos taikomos šiems Šveicarijoje negyvenantiems asmenims:
asmenims, kuriems pagal Reglamento II antraštinę dalį taikytinos Šveicarijos teisinės nuostatos;
asmenims, kurių išmokų išlaidas pagal Reglamento 24, 25 ir 26 straipsnius prisiima Šveicarija;
asmenims, gaunantiems Šveicarijos nedarbo išmokas;
i ir iii papunkčiuose nurodytų asmenų arba pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbančio Šveicarijoje gyvenančio asmens, kuris apdraustas pagal Šveicarijos sveikatos draudimo sistemą, šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šie šeimos nariai gyvena vienoje iš šių valstybių: Danijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Švedijoje arba Jungtinėje Karalystėje;
ii papunktyje nurodytų asmenų arba Šveicarijoje gyvenančio pensininko, kuris apdraustas pagal Šveicarijos sveikatos draudimo sistemą, šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šie šeimos nariai gyvena vienoje iš šių valstybių: Danijoje, Portugalijoje, Švedijoje arba Jungtinėje Karalystėje.
Šeimos nariais laikomi asmenys, apibrėžiami kaip šeimos nariai pagal gyvenamosios vietos valstybės teisės aktus.
Pateikus prašymą, a punkte nurodyti asmenys gali būti atleidžiami nuo privalomojo draudimo, jeigu (ir kol) jie gyvena vienoje iš toliau nurodytų valstybių ir gali įrodyti, kad ligos atveju turi teisę į draudimą: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje ir – a punkto iv ir v papunkčiuose nurodyti asmenys – Suomijoje bei – a punkto ii papunktyje nurodyti asmenys – Portugalijoje.
Šis prašymas:
turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo datos, kai įsigalioja įpareigojimas apsidrausti Šveicarijoje; jeigu pagrįstais atvejais prašymas pateikiamas pasibaigus šiam terminui, atleidimas įsigalioja nuo įpareigojimo apsidrausti galiojimo pradžios;
taikomas visiems toje pačioje valstybėje gyvenantiems šeimos nariams.
4. Jeigu asmeniui, kuriam pagal Reglamento II antraštinę dalį taikomos Šveicarijos teisinės nuostatos, taikant 3 dalies b punktą sveikatos draudimo tikslais taikomos kitos valstybės, kuriai taikomas šis susitarimas, teisinės nuostatos, šių išmokų natūra dėl su darbu nesusijusių nelaimingų atsitikimų išlaidas po lygiai pasidalija Šveicarijos draudikas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu nesusijusių nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų ir kompetentinga sveikatos draudimo institucija, jeigu turima teisė į abiejų įstaigų išmokas natūra. Šveicarijos draudikas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu nesusijusių nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų apmoka visas išlaidas nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar profesinių ligų atveju, net jei turima teisė į sveikatos draudimo įstaigos išmokas gyvenamosios vietos šalyje.
5. Asmenims, kurie dirba, bet negyvena Šveicarijoje ir kurie pagal 3 punkto b papunktį turi įstatymų nustatytą draudimą savo gyvenamosios vietos valstybėje, taip pat jų šeimos nariams viešint Šveicarijoje taikomos Reglamento 19 straipsnio nuostatos.
6. Šveicarijoje taikant Reglamento 18, 19, 20 ir 27 straipsnius, kompetentingas draudikas apmoka visas išlaidas pagal pateiktas sąskaitas faktūras.
7. Tam, kad motinystės ar ligos atveju būtų sumažintas ar padidintas galimas dienos pašalpų draudimo rezervas, atsižvelgiama į dienos pašalpų draudimo laikotarpius, kurie baigiasi pagal kitos valstybės, kuriai taikomas šis susitarimas, draudimo sistemą, jeigu Šveicarijos draudikas, pasibaigus asmens draudimo galiojimui kitoje šalyje, per tris mėnesius apdraudžia tą asmenį.
8. Jeigu asmeniui, kuris dirbo Šveicarijoje pagal darbo sutartį ar savarankiškai ir užtikrino savo gyvybiškai svarbius poreikius, teko nutraukti veiklą dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos ir jam nebetaikomi Šveicarijos teisės aktai dėl invalidumo draudimo, jis laikomas apdraustu tuo draudimu, kad jam galėtų būti taikomos reabilitacijos priemonės iki invalidumo pensijos mokėjimo ir per visą laikotarpį, kuriuo jam taikomos šios priemonės, jeigu jis nesiėmė naujos veiklos ne Šveicarijoje.“
2.
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (
20)
su pakeitimais, padarytais
Taikant šį Susitarimą Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 suderinamas taip:
1 priedas papildomas taip:
„2004 m. spalio 26 d. Šveicarijos ir Prancūzijos susitarimas, kuriuo nustatoma specialioji sveikatos priežiūros išmokų kompensavimo tvarka
►M8 2005 m. gruodžio 20 d.————— ◄ “.
3. 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje ( 24 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 592/2008 ( 25 ), kaip taikoma tarp Šveicarijos ir valstybių narių prieš įsigaliojant šiam sprendimui, ir kai į jį daroma nuoroda reglamentuose (EB) Nr. 883/2004 ar (EB) Nr. 987/2009 arba kai nagrinėjami praeityje buvę atvejai.
4. 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką ( 26 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 120/2009 ( 27 ), kaip taikoma tarp Šveicarijos ir valstybių narių prieš įsigaliojant šiam sprendimui, ir kai į jį daroma nuoroda reglamentuose (EB) Nr. 883/2004 ar (EB) Nr. 987/2009 arba kai nagrinėjami praeityje buvę atvejai.
5. 1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 98/49/EB dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, judančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo ( 28 ).
B SKIRSNIS. TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS DERAMAI ATSIŽVELGIA
1. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. A1 dėl dialogo ir taikinimo procedūros, susijusios su dokumentų galiojimu, taikytinų teisės aktų nustatymu ir išmokų skyrimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004, nustatymo ( 29 ).
2. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. A2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo ( 30 ).
3. 2009 m. gruodžio 17 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. A3 dėl nenutrūkstamų komandiruočių laikotarpių sumavimo pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ( 31 ).
4. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. E1 dėl pereinamojo laikotarpio, taikomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 4 straipsnyje nurodytam keitimuisi duomenimis elektroninėmis priemonėmis, praktinės tvarkos ( 32 ).
5. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. F1 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio dėl pirmenybinių taisyklių, kai išmokos šeimai sutampa, aiškinimo ( 33 ).
6. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H1 dėl perėjimo nuo Tarybos reglamentų (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 tvarkos ir Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimų ir rekomendacijų taikymo ( 34 ).
7. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H2 dėl Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos Techninės duomenų tvarkymo komisijos veiklos metodų ir sudėties ( 35 ).
8. 2009 m. spalio 15 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H3 dėl datos, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 90 straipsnyje nurodyto konvertavimo kursus ( 36 ).
9. 2009 m. gruodžio 22 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H4 dėl Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos Audito valdybos sudėties ir darbo metodų ( 37 ).
10. 2010 m. kovo 18 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H5 dėl bendradarbiavimo kovojant su sukčiavimu ir klaidomis, įgyvendinant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ( 38 ).
11. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. P1 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 50 straipsnio 4 dalies, 58 straipsnio ir 87 straipsnio 5 dalies dėl invalidumo, senatvės ir maitintojo netekimo išmokų aiškinimo ( 39 ).
12. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S1 dėl Europos sveikatos draudimo kortelės ( 40 ).
13. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S2 dėl Europos sveikatos draudimo kortelės techninių specifikacijų ( 41 ).
14. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S3, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 19 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 25 straipsnio A dalies 3 punkte numatytos išmokos ( 42 ).
15. 2009 m. spalio 2 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S4 dėl išlaidų kompensavimo tvarkos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 ir 41 straipsniams įgyvendinti ( 43 ).
16. 2009 m. spalio 2 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S5 dėl išmokų natūra sąvokos, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnio va dalyje, taikomos ligos arba motinystės atveju, aiškinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 17, 19, 20 ir 22 straipsnius, 24 straipsnio 1 dalį, 25 ir 26 straipsnius, 27 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalis, 28 ir 34 straipsnius ir 36 straipsnio 1 ir 2 dalis ir dėl pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 62–64 straipsnius kompensuotinų sumų apskaičiavimo ( 44 ).
17. 2009 m. gruodžio 22 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S6 dėl Reglamento (EB) Nr. 987/2009 24 straipsnyje nurodytos registracijos gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 64 straipsnio 4 dalyje numatyto sąrašo sudarymo ( 45 ).
18. 2009 m. gruodžio 22 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S7 dėl perėjimo nuo reglamentų (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 prie reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 ir kompensavimo tvarkos taikymo ( 46 ).
19. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. U1 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 54 straipsnio 3 dalies dėl bedarbio išmokų padidinimo dėl išlaikomų šeimos narių ( 47 ).
20. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. U2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnio 2 dalies dėl visiškų bedarbių, išskyrus pasienio darbuotojus, kurie paskutinį kartą dirbdami pagal darbo sutartį ar savarankiškai gyveno valstybės narės, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, teritorijoje, teisės į bedarbio išmokas, taikymo srities ( 48 ).
21. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. U3 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnio 1 dalyje nurodytiems bedarbiams taikomos sąvokos „dalinis nedarbas“ aprėpties ( 49 ).
22. 2010 m. kovo 3 d. Socialinės apsaugos koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. E2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje apibrėžtų ir elektroniniame kataloge, kuris yra neatsiejama EESSI dalis, išvardytų institucijų duomenų pakeitimo valdymo procedūros nustatymo ( 50 ).
23. 2011 m. spalio 19 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. E3 dėl pereinamojo laikotarpio, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 95 straipsnyje ( 51 ).
24. 2010 m. gruodžio 16 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H6 dėl tam tikrų principų taikymo sumuojant laikotarpius pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 6 straipsnį ( 52 ).
25. 2011 m. birželio 15 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S8 dėl teisės į Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 33 straipsnyje paminėtus protezus, svarbius prietaisus ir kitas dideles išmokas natūra ( 53 ).
26. 2011 m. gruodžio 13 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. U4 dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnio 6 ir 7 dalyse ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 70 straipsnyje nustatytos kompensavimo tvarkos ( 54 ).
C SKIRSNIS. TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS ATKREIPIA DĖMESĮ
1. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos rekomendacija Nr. U1 dėl teisės aktų, taikomų bedarbiams asmenims, užsiimantiems profesine ar prekybine veikla ne visą darbo dieną valstybėje narėje, kuri nėra jų gyvenamosios vietos valstybė ( 55 ).
2. 2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos rekomendacija Nr. U2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 64 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo bedarbiams asmenims, lydintiems savo sutuoktinius ar partnerius, kurie vykdo profesinę ar prekybinę veiklą valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė ( 56 ).
3. 2012 m. kovo 15 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos rekomendacija Nr. S1 dėl tarpvalstybinės gyvų donorų organų donorystės finansinių aspektų ( 57 ).
I PROTOKOLAS
PROTOKOLAS
I. Nedarbo draudimas
Toliau išvardytos priemonės iki 2011 m. balandžio 30 d. taikomos darbuotojams, kurie yra Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos piliečiai, o iki 2016 m. gegužės 31 d. – darbuotojams, kurie yra Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos piliečiai.
To priedo protokolo skirsnio „Nedarbo draudimas“ 1 dalis taikoma darbuotojams, kurie yra Kroatijos Respublikos piliečiai, iki septintųjų metų po šio Protokolo įsigaliojimo pabaigos.
1. Darbuotojų, turinčių leidimą gyventi šalyje, kurio galiojimas trumpesnis nei vieneri metai, nedarbo draudimui taikomos šios taisyklės:
Teisę į nedarbo išmoką, teikiamą pagal nedarbo draudimą teisės aktų nustatytomis sąlygomis, turi tik darbuotojai, kurie Šveicarijoje sumokėjo įmokas už minimalų laikotarpį, reikalaujamą pagal Federalinį nedarbo draudimo ir nemokumo pašalpų įstatymą (pranc. loi fédérale sur l’assurance-chômage obligatoire et l’indemnité en cas d’insolvabilité (LACI)) ( 58 ), ir atitinka kitas sąlygas dėl tinkamumo gauti nedarbo išmoką.
Dalis įmokų, surinktų iš darbuotojų, kurių įmokų mokėjimo laikotarpis yra per trumpas teisei į nedarbo išmoką Šveicarijoje pagal 1.1 punktą įgyti, pagal 1.3 punktą grąžinama jų kilmės valstybėms, kad būtų prisidėta prie išlaidų išmokoms, skiriamoms šiems darbuotojams visiško nedarbo atveju; tuomet šie darbininkai neturi teisės į pašalpą visiško nedarbo Šveicarijoje atveju. Tačiau jie turi teisę į pašalpas dėl blogo oro ir tuo atveju, jeigu darbdavys tampa nemokus. Išmokas visiško nedarbo atveju moka kilmės valstybė, jeigu atitinkami darbuotojai užtikrina, kad jie gali dirbti. Į Šveicarijoje įgytus draudimo laikotarpius atsižvelgiama taip, tarsi jie buvo įgyti kilmės valstybėje.
Dalis įmokų, surinktų iš 1.2 punkte nurodytų darbuotojų, grąžinama kasmet, vadovaujantis šiomis nuostatomis:
šių darbuotojų bendros įmokos apskaičiuojamos kiekvienai šaliai remiantis pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičiumi kiekvienais metais ir kasmetinių įmokų, mokamų už kiekvieną darbuotoją (darbdavio ir darbuotojo įmokų), vidurkiu;
taip apskaičiuotos sumos dalis, atitinkanti santykinę dalį, kurią sudaro nedarbo išmoka, apskaičiuota kaip visų 1.2 punkte nurodytų pašalpų procentinė dalis, grąžinama darbuotojų kilmės valstybėms; kitą dalį pasilieka Šveicarija kaip būsimų išmokų rezervą ( 59 );
Šveicarija kasmet pateikia pažymą, kurioje nurodo grąžintas įmokas. Kilmės valstybėms paprašius, ji nurodo apskaičiavimų pagrindus ir grąžintas sumas. Kilmės valstybės kiekvienais metais pateikia Šveicarijai 1.2 punkte nurodytos nedarbo išmokos gavėjų skaičių.
2. Jeigu valstybė narė, susijusi su šia tvarka, susiduria su sunkumais dėl susitarimų dėl įmokų grąžinimo galiojimo pabaigos arba Šveicarija susiduria su sunkumais dėl sumavimo susitarimų, bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių gali perduoti tokį klausimą svarstyti Jungtiniam komitetui.
II. Pašalpos savimi pasirūpinti negalintiems asmenims
Pašalpos savimi pasirūpinti negalintiems asmenims, skiriamos pagal Šveicarijos 1959 m. birželio 19 d. Federalinį invalidumo draudimo įstatymą (pranc. LAI) ir pagal 1946 m. gruodžio 20 d. Federalinį senatvės ir maitintojo netekimo pensijų įstatymą (pranc. LAVS), su pakeitimais, padarytais 1999 m. spalio 8 d., suteikiamos tik tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo gyvena Šveicarijoje.
III. Profesinių išmokų planai, susiję su senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo pensijomis
Neatsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 10 straipsnio 2 dalį, teisėta išmoka, nustatyta pagal 1993 m. gruodžio 17 d. Federalinį profesinių išmokų planų, susijusių su senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo pensijomis, laisvo judėjimo įstatymą (pranc. Loi fédérale sur le libre passage dans la prévoyance professionnelle vieillesse, survivants et invalidité), pateikus prašymą išmokama pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris ketina visam laikui išvykti iš Šveicarijos ir kuriam pagal Reglamento II antraštinę dalį nebebus taikomi Šveicarijos teisės aktai, jeigu toks asmuo išvyksta iš Šveicarijos per penkerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.
II PROTOKOLAS
Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedo
ATSIŽVELGIANT Į TAI, kad Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 33 straipsnyje teigiama, kad Susitarimo dėl išstojimo antros dalies III antraštinė dalis taikoma Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams su sąlyga, kad tos šalys yra sudariusios ir taiko atitinkamus susitarimus su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kurie taikomi Sąjungos piliečiams, taip pat su Europos Sąjunga, kurie taikomi Jungtinės Karalystės piliečiams,
ATSIŽVELGIANT Į TAI, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl piliečių teisių po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo 26b straipsnyje teigiama, kad to susitarimo III dalies nuostatos taikomos Sąjungos piliečiams su sąlyga, kad Sąjunga yra sudariusi ir taiko atitinkamus susitarimus su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kurie taikomi Šveicarijos piliečiams, taip pat su Šveicarija, kurie taikomi Jungtinės Karalystės piliečiams,
PRIPAŽĮSTANT, kad būtina suteikti Jungtinės Karalystės piliečių, taip pat jų šeimos narių ir maitintojo netekusių asmenų, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos yra arba buvo tarpvalstybinėje padėtyje, kuri tuo pačiu metu apima tiek vieną ar kelias Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo Susitariančiąsias Šalis, tiek Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, abipusę socialinės apsaugos teisių apsaugą,
1 straipsnis
Terminų apibrėžtys ir nuorodos
Šiame protokole vartojamų terminų apibrėžtys:
Susitarimas dėl išstojimo – Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos ( 60 );
Susitarimas dėl piliečių teisių – Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl piliečių teisių po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo;
į taikymo sritį patenkančios valstybės – Sąjungos valstybės narės ir Šveicarija;
pereinamasis laikotarpis – Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje nurodytas pereinamasis laikotarpis;
2 straipsnis
Į taikymo sritį patenkantys asmenys
Šis protokolas taikomas šiems asmenims:
Jungtinės Karalystės piliečiams, kuriems pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu taikomi vienos iš į taikymo sritį patenkančių valstybių teisės aktai, taip pat jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims;
Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu gyvena vienoje iš į taikymo sritį patenkančių valstybių ir kuriems taikomi Jungtinės Karalystės teisės aktai, taip pat jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims;
asmenims, kuriems netaikomas a arba b punktas, bet esantiems Jungtinės Karalystės piliečiais, kurie pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu vienoje ar keliose į taikymo sritį patenkančiose valstybėse dirba pagal darbo sutartį arba vykdo veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys ir kuriems pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinę dalį taikomi Jungtinės Karalystės teisės aktai, taip pat jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims;
vienoje iš į taikymo sritį patenkančių valstybių arba Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kurie yra atsidūrę kurioje nors iš a–c punktuose nurodytų padėčių, taip pat jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims.
3 straipsnis
Socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės
4 straipsnis
Į taikymo sritį patenkantys specifiniai atvejai
Toliau nurodytais atvejais tiek, kiek jie susiję su asmenimis, kuriems netaikomas arba nebetaikomas 2 straipsnis, šiame straipsnyje nustatyta apimtimi taikomos šios taisyklės:
Jungtinės Karalystės piliečiams, taip pat Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kuriems iki pereinamojo laikotarpio pabaigos buvo taikomi vienos iš į taikymo sritį patenkančių valstybių teisės aktai, taip pat jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims šis protokolas taikomas priklausymo nuo draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpių ir jų sumavimo, įskaitant pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl tokių laikotarpių atsirandančias teises ir pareigas, tikslais; sumuojant laikotarpius, pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 atsižvelgiama į laikotarpius, įgytus tiek iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tiek po jos;
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 20 ir 27 straipsniuose nustatytos taisyklės toliau taikomos Jungtinės Karalystės piliečiams, taip pat Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos buvo paprašę leidimo gauti planinį gydymą pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004, iki gydymas užbaigiamas. Atitinkamos kompensavimo procedūros taip pat taikomos toliau net pasibaigus gydymui. Tokie asmenys ir juos lydintys asmenys turi Susitarimo dėl išstojimo 14 straipsnyje mutatis mutandis ir Susitarimo dėl piliečių teisių 13 straipsnyje mutatis mutandis nustatytą teisę atvykti į gydymo valstybę ir išvykti iš jos;
Jungtinės Karalystės piliečiams, taip pat Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir kurių buvimo vieta pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu yra vienoje iš į taikymo sritį patenkančių valstybių ar Jungtinėje Karalystėje, Reglamento (EB) Nr. 883/2004 19 ir 27 straipsniuose nustatytos taisyklės toliau taikomos iki jų buvimo šalyje pabaigos. Atitinkamos kompensavimo procedūros taip pat taikomos toliau net pasibaigus buvimui šalyje ar gydymui;
Reglamento (EB) Nr. 883/2004 67, 68 ir 69 straipsniuose nustatytos taisyklės toliau taikomos skiriamoms išmokoms šeimai, kurias pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu tol, kol tenkinamos sąlygos, turi teisę gauti Jungtinės Karalystės piliečiai, taip pat Jungtinėje Karalystėje gyvenantys asmenys be pilietybės ir pabėgėliai, kuriems taikomi Jungtinės Karalystės teisės aktai ir kurių šeimos nariai pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu gyvena vienoje iš į taikymo sritį patenkančių valstybių;
šios dalies d punkte nurodytais atvejais asmenims, kurie pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 turi teises kaip šeimos nariai, pavyzdžiui, išvestines teises gauti ligos išmoką natūra, tas reglamentas ir atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatos toliau taikomi tol, kol tenkinamos juose nustatytos sąlygos.
Ši dalis taikoma mutatis mutandis, kiek tai susiję su šeimos išmokomis pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 67, 68 ir 69 straipsnius.
5 straipsnis
Kompensavimas, susigrąžinimas ir užskaita
Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 nuostatos dėl kompensavimo, susigrąžinimo ir užskaitos toliau taikomos įvykių atveju tiek, kiek jie yra susiję su asmenimis, kuriems netaikomas 2 straipsnis, ir kurie:
įvyko iki pereinamojo laikotarpio pabaigos arba
įvyksta po pereinamojo laikotarpio pabaigos ir yra susiję su asmenimis, kuriems tuo momentu, kai įvyko įvykis, buvo taikomas 2 arba 4 straipsnis.
6 straipsnis
Teisės pokyčiai ir adaptacijos
III PRIEDAS
ABIPUSIS PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS
(Diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialią kvalifikaciją įrodantys dokumentai)
1. Susitariančiosios Šalys abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo srityje susitaria tarpusavyje taikyti Europos Sąjungos (ES) teisės aktus ir pranešimus, kurie nurodyti šio priedo A skirsnyje, atsižvelgdamos į Susitarimo taikymo sritį.
2. Jeigu nenurodyta kitaip, šio priedo A skirsnyje nurodytuose teisės aktuose vartojamas terminas „valstybė (-s) narė (-s)“ turėtų būti taikomas ne tik valstybėms, nurodytoms atitinkamuose ES teisės aktuose, bet ir Šveicarijai.
3. Taikydamos šį priedą, Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į šio priedo B skirsnyje nurodytus ES teisės aktus.
A SKIRSNIS. NURODYTI TEISĖS AKTAI
1a. 32005 L 0036: 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22),
su pakeitimais, padarytais:
2012 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 623/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo II priedas (OL L 180, 2012 7 12, p. 9),
Komisijos komunikatu – Pranešimas apie Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 2 dalies sąlygas atitinkančias ir tos direktyvos I priede išvardytas profesines asociacijas arba organizacijas (OL C 182, 2011 6 23, p. 1),
Komisijos komunikatu – Pranešimas apie oficialios kvalifikacijos patvirtinimo dokumentus – Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (V priedas) (OL C 183, 2011 6 24, p. 1),
Komisijos komunikatu – Pranešimas apie oficialios kvalifikacijos patvirtinimo dokumentus – Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (V priedas) (OL C 367, 2011 12 16, p. 5),
Komisijos komunikatu – Pranešimas apie oficialios kvalifikacijos patvirtinimo dokumentus – Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (V priedas) (OL C 244, 2012 8 14, p. 1),
Komisijos komunikatu –Pranešimas apie oficialios kvalifikacijos patvirtinimo dokumentus – Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (V priedas) (OL C 396, 2012 12 21, p. 1),
Komisijos komunikatu –Pranešimas apie oficialios kvalifikacijos patvirtinimo dokumentus – Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (V priedas) (OL C 183, 2013 6 28, p. 4),
Komisijos komunikatu – Pranešimas apie oficialios kvalifikacijos patvirtinimo dokumentus – Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (V priedas) (OL C 301, 2013 10 17, p. 1),
Nedarant poveikio 43b straipsniui, kiekviena valstybė narė pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurį turi valstybių narių piliečiai, išduotą buvusioje Jugoslavijoje, arba kurių rengimas prasidėjo:
Slovėnijoje – iki 1991 m. birželio 25 d. ir
Kroatijoje – iki 1991 m. spalio 8 d.,
jei pirmiau minėtų valstybių narių institucijos patvirtina, kad toks įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas įrodymas, o architektų atveju – kaip VI priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, dėl galimybės užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko profesine veikla, nurodyta 45 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta 48 straipsnyje, ir dėl vertimosi tokia veikla.
Kartu su tokiu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu turi būti pateikiamas tų pačių institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys faktiškai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jų teritorijoje ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.“
„Akušerijos srityje įgytos teisės netaikomos toliau nurodytoms kvalifikacijoms, kurios įgytos Kroatijoje iki 2013 m. liepos 1 d.: viša medicinska sestra ginekološko-opstetričkog smjera (vyresnioji ginekologijos-akušerijos medicinos sesuo), medicinska sestra ginekološko-opstetričkog smjera (ginekologijos-akušerijos medicinos sesuo), viša medicinska sestra primaljskog smjera (vyresnioji medicinos sesuo, turinti akušerės kvalifikaciją), medicinska sestra primaljskog smjera (medicinos sesuo, turinti akušerės kvalifikaciją), ginekološko-opstetrička primalja (ginekologijos-akušerijos akušerė) ir primalja (akušerė).“,
b. Taikant šį Susitarimą Direktyva 2005/36/EB pritaikoma taip:
Susitariančiosios Šalys tarpusavyje netaiko procedūrų, nustatytų toliau išvardytuose Direktyvos straipsniuose:
56 straipsnio 3 ir 4 dalys įgyvendinamos taip:
Valstybes nares apie Šveicarijos paskirtas kompetentingas institucijas ir koordinatorių informuoja Komisija, kai tik Šveicarija informuoja Komisiją ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui.
57 straipsnio antra pastraipa įgyvendinama taip:
Šveicarijos paskirtas koordinatorius informuoja Komisiją ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui.
63 straipsnis netaikomas. Tačiau Šveicarijos koordinatorius, paskirtas vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 56 straipsniu, informuoja Komisiją apie teisės aktus, priimtus remiantis 1a punkte nurodytais teisės aktais ir pranešimais, ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui. 58 ir 64 straipsniai netaikomi.
c. Direktyvos II priedo 1 punktas papildomas šiuo tekstu:
„Šveicarijoje:
d. Direktyvos II priedo 4 punktas papildomas šiuo tekstu:
„Šveicarijoje:
e. Direktyvos V priedo 5.1.1 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Kvalifikaciją suteikianti institucija |
Kvalifikacijos pažymėjimas |
Atskaitos data |
|
Šveicarija |
Eidgenössisches Arztdiplom Diplôme fédéral de médecin Diploma federale di medico |
Eidgenössisches Departement des Innern Département fédéral de l’intérieur Dipartimento federale dell’interno |
|
2002 m. birželio 1 d.“ |
f. Direktyvos V priedo 5.1.2 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Kvalifikaciją suteikianti institucija |
Atskaitos data |
|
Šveicarija |
Diplom als Facharzt Diplôme de médecin spécialiste Diploma di medico specialista |
Eidgenössisches Departement des Innern und Verbindung der Schweizer Ärztinnen und Ärzte Département fédéral de l’intérieur et Fédération des médecins suisses Dipartimento federale dell’interno e Federazione dei medici svizzeri |
2002 m. birželio 1 d.“ |
g. Direktyvos V priedo 5.1.3 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Pavadinimas |
|
Anestetikai Minimali mokymo kursų trukmė – 3 metai |
|
|
Šveicarija |
Anästhesiologie Anesthésiologie Anestesiologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Bendroji chirurgija Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
|
|
Šveicarija |
Chirurgie Chirurgie Chirurgia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Neurochirurgija Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
|
|
Šveicarija |
Neurochirurgie Neurochirurgie Neurochirurgia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Akušerija ir ginekologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Gynäkologie und Geburtshilfe Gynécologie et obstétrique Ginecologia e ostetricia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Vidaus ligos Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
|
|
Šveicarija |
Allgemeine Innere Medizin Médecine interne générale Medicina interna generale |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Oftalmologija Minimali mokymo kursų trukmė – 3 metai |
|
|
Šveicarija |
Ophthalmologie Ophtalmologie Oftalmologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Otorinolaringologija Minimali mokymo kursų trukmė – 3 metai |
|
|
Šveicarija |
Oto-Rhino-Laryngologie Oto-rhino-laryngologie Otorinolaringoiatria |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Vaikų ligos Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Kinder- und Jugendmedizin Pédiatrie Pediatria |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Pulmonologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Pneumologie Pneumologie Pneumologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Urologija Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
|
|
Šveicarija |
Urologie Urologie Urologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Ortopedija Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
|
|
Šveicarija |
Orthopädische Chirurgie und Traumatologie des Bewegungsapparates Chirurgie orthopédique et traumatologie de l’appareil locomoteur Chirurgia ortopedica e traumatologia del sistema motorio |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Patologinė anatomija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Pathologie Pathologie Patologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Neurologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Neurologie Neurologie Neurologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Psichiatrija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Psychiatrie und Psychotherapie Psychiatrie et psychothérapie Psichiatria e psicoterapia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Radiologinė diagnostika Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Radiologie Radiologie Radiologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Radioterapija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Radio-Onkologie/Strahlentherapie Radio-oncologie/radiothérapie Radio-oncologia/radioterapia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Plastinė chirurgija Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
|
|
Šveicarija |
Plastische, Rekonstruktive und Ästhetische Chirurgie Chirurgie plastique, reconstructive et esthétique Chirurgia plastica, ricostruttiva ed estetica |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Krūtinės chirurgija Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
|
|
Šveicarija |
Herz- und thorakale Gefässchirurgie Chirurgie cardiaque et vasculaire thoracique Chirurgia del cuore e dei vasi toracici |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Vaikų chirurgija Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
|
|
Šveicarija |
Kinderchirurgie Chirurgie pédiatrique Chirurgia pediatrica |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Kardiologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Kardiologie Cardiologie Cardiologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Gastroenterologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Gastroenterologie Gastroentérologie Gastroenterologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Reumatologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Rheumatologie Rhumatologie Reumatologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Bendroji hematologija Minimali mokymo kursų trukmė – 3 metai |
|
|
Šveicarija |
Hämatologie Hématologie Ematologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Endokrinologija Minimali mokymo kursų trukmė – 3 metai |
|
|
Šveicarija |
Endokrinologie-Diabetologie Endocrinologie-diabétologie Endocrinologia-diabetologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Fizinė medicina ir reabilitacija Minimali mokymo kursų trukmė – 3 metai |
|
|
Šveicarija |
Physikalische Medizin und Rehabilitation Médecine physique et réadaptation Medicina fisica e riabilitazione |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Dermatovenerologija Minimali mokymo kursų trukmė – 3 metai |
|
|
Šveicarija |
Dermatologie und Venerologie Dermatologie et vénéréologie Dermatologia e venerologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Tropinė medicina Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Tropen- und Reisemedizin Médecine tropicale et médecine des voyages Medicina tropicale e medicina di viaggio |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Vaikų psichiatrija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Kinder- und Jugendpsychiatrie und –psychotherapie Psychiatrie et psychothérapie d’enfants et d’adolescents Psichiatria e psicoterapia infantile e dell’adolescenza |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Inkstų ligos Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Nephrologie Néphrologie Nefrologia |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Užkrečiamosios ligos Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Infektiologie Infectiologie Malattie infettive |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Socialinė medicina Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Prävention und Gesundheitswesen Prévention et santé publique Prevenzione e salute pubblica |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Farmakologija Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Klinische Pharmakologie und Toxikologie Pharmacologie et toxicologie cliniques Farmacologia e tossicologia cliniche |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Darbo medicina Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Arbeitsmedizin Médecine du travail Medicina del lavoro |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Alergologija Minimali mokymo kursų trukmė – 3 metai |
|
|
Šveicarija |
Allergologie und klinische Immunologie Allergologie et immunologie clinique Allergologia e immunologia clinica |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Branduolinė medicina Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Nuklearmedizin Médecine nucléaire Medicina nucleare |
|
Šalis |
Diplomo pavadinimas |
|
Dantų, burnos ir veido bei žandikaulio chirurgija (pagrindinės medicinos ir odontologijos studijos) Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Mund-, Kiefer- und Gesichtschirurgie Chirurgie orale et maxillo-faciale Chirurgia oro-maxillo-facciale |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Chemoterapinė onkologija Minimali mokymo kursų trukmė – 5 metai |
|
|
Šveicarija |
Medizinische Onkologie Oncologie médicale Oncologia medica |
|
Šalis |
Pavadinimas |
|
Genetika Minimali mokymo kursų trukmė – 4 metai |
|
|
Šveicarija |
Medizinische Genetik Génétique médicale Genetica medica“ |
h. Direktyvos V priedo 5.1.4 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Atskaitos data |
|
Šveicarija |
Diplom als praktischer Arzt/praktische Ärztin Diplôme de médecin praticien Diploma di medico generico |
Médecin praticien Praktischer Arzt Medico generico |
2002 m. birželio 1 d.“ |
i. Direktyvos V priedo 5.2.2 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Atskaitos data |
|
Šveicarija |
1. Diplomierte Pflegefachfrau, diplomierter Pflegefachmann Infirmière diplômée et infirmier diplômé Infermiera diplomata e infermiere diplomato |
Schulen, die staatlich anerkannte Bildungsgänge durchführen Ecoles qui proposent des filières de formation reconnues par l’État Scuole che propongono dei cicli di formazione riconosciuti dallo Stato |
Pflegefachfrau, Pflegefachmann Infirmière, infirmier Infermiera, infermiere |
2002 m. birželio 1 d. |
|
|
2. Slaugos mokslo bakalauras |
Schulen, die staatlich anerkannte Bildungsgänge durchführen Ecoles qui proposent des filières de formation reconnues par l’État Scuole che propongono dei cicli di formazione riconosciuti dallo Stato |
Pflegefachfrau, Pflegefachmann Infirmière, infirmier Infermiera, infermiere |
2011 m. rugsėjo 30 d. |
|
|
3. Diplomierte Pflegefachfrau HF, diplomierter Pflegefachmann HF Infirmière diplômée ES, infirmier diplômé ES Infermiera diplomata SSS, infermiere diplomato SSS |
Höhere Fachschulen, die staatlich anerkannte Bildungsgänge durchführen Écoles supérieures qui proposent des filières de formation reconnues par l' État Scuole specializzate superiori che propongono dei cicli di formazione riconosciuti dallo Stato |
Pflegefachfrau, Pflegefachmann Infirmière, infirmier Infermiera, infermiere |
2002 m. birželio 1 d.“ |
j. Direktyvos V priedo 5.3.2 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Atskaitos data |
|
Šveicarija |
Eidgenössisches Zahnarztdiplom Diplôme fédéral de médecin-dentiste Diploma federale di medico-dentista |
Eidgenössisches Departement des Innern Département fédéral de l’intérieur Dipartimento federale dell’interno |
|
Zahnarzt Médecin-dentiste Medico-dentista |
2002 m. birželio 1 d.“ |
k. Direktyvos V priedo 5.3.3 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Ortodontologija |
|||
|
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Atskaitos data |
|
Šveicarija |
Diplom für Kieferorthopädie Diplôme fédéral d’orthodontiste Diploma di ortodontista |
Eidgenössisches Departement des Innern und Schweizerische Zahnärzte-Gesellschaft Département fédéral de l’intérieur et Société suisse d’odonto-stomatologie Dipartimento federale dell’interno e Società Svizzera di Odontologia e Stomatologia |
2002 m. birželio 1 d. |
|
Burnos chirurgija |
|||
|
Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Atskaitos data |
|
Šveicarija |
Diplom für Oralchirurgie Diplôme fédéral de chirurgie orale Diploma di chirurgia orale |
Eidgenössisches Departement des Innern und Schweizerische Zahnärzte-Gesellschaft Département fédéral de l’intérieur et Société suisse d’odonto-stomatologie Dipartimento federale dell’interno e Società Svizzera di Odontologia e Stomatologia |
2004 m. balandžio 30 d.“ |
l. Direktyvos V priedo 5.4.2 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais |
Atskaitos data |
|
Šveicarija |
Eidgenössisches Tierarztdiplom Diplôme fédéral de vétérinaire Diploma federale di veterinario |
Eidgenössisches Departement des Innern Département fédéral de l’intérieur Dipartimento federale dell’interno |
|
2002 m. birželio 1 d.“ |
m. Direktyvos V priedo 5.5.2 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Kvalifikacijos pavadinimas |
Atskaitos data |
|
Šveicarija |
1. Diplomierte Hebamme Sage-femme diplômée Levatrice diplomata |
Schulen, die staatlich anerkannte Bildungsgänge durchführen Écoles qui proposent des filières de formation reconnues par l'État Scuole che propongono dei cicli di formazione riconosciuti dallo Stato |
Hebamme Sage-femme Levatrice |
2002 m. birželio 1 d. |
|
2. [Bachelor of Science [Name of the UAS] in Midwifery] „Bachelor of Science HES-SO de Sage-femme“ (Bachelor of Science HES-SO in Midwifery) „Bachelor of Science BFH Hebamme“ (Bachelor of Science BFH in Midwifery) „Bachelor of Science ZFH Hebamme“ (Bachelor of Science ZHAW in Midwifery) |
Schulen, die staatlich anerkannte Bildungsgänge durchführen Écoles qui proposent des filières de formation reconnues par l'État Scuole che propongono dei cicli di formazione riconosciuti dallo Stato |
Hebamme Sage-femme Levatrice |
2002 m. birželio 1 d.“ |
n. Direktyvos V priedo 5.6.2 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais |
Atskaitos data |
|
Šveicarija |
Eidgenössisches Apothekerdiplom Diplôme fédéral de pharmacien Diploma federale di farmacista |
Eidgenössisches Departement des Innern Département fédéral de l’intérieur Dipartimento federale dell’interno |
|
2002 m. birželio 1 d.“ |
o. Direktyvos V priedo 5.7.1 punktas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Dokumentą išduodanti institucija |
Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais |
Atskaitiniai akademiniai metai |
|
Šveicarija |
Diploma di architettura (Arch. Dipl. USI) |
Accademia di Architettura dell’Università della Svizzera Italiana |
|
1996–1997 m. |
|
|
Master of Arts BFH/HES-SO en architecture, Master of Arts BFH/HES-SO in Architecture |
Haute école spécialisée de Suisse occidentale (HES-SO) ir Berner Fachhochschule (BFH) |
— |
2007–2008 m. |
|
|
Master of Arts BFH/HES-SO in Architektur, Master of Arts BFH/HES-SO in Architecture |
Haute école spécialisée de Suisse occidentale (HES-SO) ir Berner Fachhochschule (BFH) |
|
2007–2008 m. |
|
|
Master of Arts FHNW in Architektur |
Fachhochschule Nordwestschweiz FHNW |
— |
2007–2008 m. |
|
|
Master of Arts FHZ in Architektur |
Fachhochschule Zentralschweiz (FHZ) |
— |
2007–2008 m. |
|
|
Master of Arts ZFH in Architektur |
Zürcher Fachhochschule (ZFH), Zürcher Hochschule für Angewandte Wissenschaften (ZHAW), Departement Architektur, Gestaltung und Bauingenieurwesen |
— |
2007–2008 m. |
|
|
Master of Science MSc in Architecture, Architecte (arch. dipl. EPF) |
Ecole Polytechnique Fédérale deLausanne |
|
2007–2008 m. |
|
|
Master of Science ETH in Architektur, MSc ETH Arch |
Eidgenössische Technische Hochschule Zurich |
|
2007–2008 m.“ |
p. Direktyvos VI priedas papildomas šiuo tekstu:
|
„Šalis |
Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai |
Atskaitiniai akademiniai metai |
|
Šveicarija |
1. Dipl. Arch. ETH, arch. dipl. EPF, arch. dipl. PF |
2004–2005 m. |
|
|
2. Architecte diplômé EAUG |
2004–2005 m. |
|
|
3. Architekt REG A Architecte REG A Architetto REG A |
2004–2005 m.“ |
2a. 377 L 0249: 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL L 78, 1977 3 26, p. 17),
su pakeitimais, padarytais:
b. Taikant šį Susitarimą Direktyva 77/249/EEB pritaikoma taip:
1 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo tekstu:
„Šveicarija:
8 straipsnis netaikomas. Tačiau Šveicarijos koordinatorius, paskirtas Šveicarijos vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 56 straipsniu, informuoja Komisiją apie teisės aktus, priimtus remiantis Direktyva 77/249/EEB, ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui.
3a. 398 L 0005: 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL L 77, 1998 3 14, p. 36),
su pakeitimais, padarytais:
b. Taikant šį Susitarimą Direktyva 98/5/EB pritaikoma taip:
1 straipsnio 2 dalies a punktas papildomas šiuo tekstu:
„Šveicarija:
16 ir 17 straipsniai netaikomi. Tačiau Šveicarijos koordinatorius, paskirtas Šveicarijos vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 56 straipsniu, informuoja Komisiją apie teisės aktus, priimtus remiantis Direktyva 98/5/EB, ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui.
14 straipsnis įgyvendinamas taip:
Valstybes nares apie Šveicarijos paskirtas kompetentingas institucijas informuoja Komisija, kai tik Šveicarija informuoja Komisiją ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui.
4a. 374 L 0556: 1974 m. birželio 4 d. Tarybos direktyva 74/556/EEB, nustatanti išsamias nuostatas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, taikomų su toksiškais produktais susijusiai veiklai, jų prekybai ir platinimui, taip pat veiklai, susijusiai su profesionaliu tokių produktų naudojimu, įskaitant tarpininkavimą (OL L 307, 1974 11 18, p. 1).
b. Taikant šį Susitarimą Direktyva 74/556/EEB pritaikoma taip:
4 straipsnio 3 dalis įgyvendinama taip:
Valstybes nares apie Šveicarijos paskirtas kompetentingas institucijas informuoja Komisija, kai tik Šveicarija informuoja Komisiją ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui.
7 straipsnis netaikomas. Tačiau Šveicarijos koordinatorius, paskirtas Šveicarijos vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 56 straipsniu, informuoja Komisiją apie teisės aktus, priimtus remiantis Direktyva 74/556/EEB, ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui.
5a. 374 L 0557:1974 m. birželio 4 d. Tarybos direktyva 74/557/EEB dėl savarankiškai dirbančių asmenų ir tarpininkų, užsiimančių toksiškų produktų prekyba ir jų platinimu, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas (OL L 307, 1974 11 18, p. 5),
su pakeitimais, padarytais:
b. Taikant šį Susitarimą Direktyva 74/557/EEB pritaikoma taip:
Šveicarijoje:
Visi produktai ir nuodingos medžiagos, nustatytos Cheminių medžiagų įstatyme (federacinių įstatymų sisteminis rinkinys (SR 813.1), ypač su šiuo įstatymu susijusiuose potvarkiuose (SR 813) ir potvarkiuose dėl aplinkai pavojingų medžiagų (SR 814 812.31, 814 812.32 ir 814 812.33) nurodytos medžiagos.
7 straipsnio 5 dalis įgyvendinama taip:
Valstybes nares apie Šveicarijos paskirtas kompetentingas institucijas informuoja Komisija, kai tik Šveicarija informuoja Komisiją ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui.
8 straipsnis netaikomas. Tačiau Šveicarijos koordinatorius, paskirtas Šveicarijos vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 56 straipsniu, informuoja Komisiją apie teisės aktus, priimtus remiantis Direktyva 74/557/EEB, ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui.
6a. 386 L 0653:1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo (OL L 382, 1986 12 31, p. 17).
b. Taikant šį Susitarimą Direktyva 86/653/EEB pritaikoma taip:
22 straipsnis netaikomas. Tačiau Šveicarijos koordinatorius, paskirtas Šveicarijos vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 56 straipsniu, informuoja Komisiją apie teisės aktus, priimtus remiantis Direktyva 86/653/EEB, ir pateikia pranešimo kopiją Jungtiniam komitetui.
B SKIRSNIS. AKTAI, Į KURIUOS ATSIŽVELGIA SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS
Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į šio akto turinį:
7. 389 X 0601: 1989 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacija 89/601/EEB dėl sveikatos srities darbuotojų onkologijos mokymų (OL L 346, 1989 11 27, p. 1).
PROTOKOLAS DĖL NEPAGRINDINIO GYVENAMOJO BŪSTO DANIJOJE
„Susitariančiosios Šalys sutinka, kad Europos bendrijos steigimo sutarties Protokolas Nr. 1 dėl nekilnojamojo turto įsigijimo Danijoje taip pat taikomas šiam Susitarimui Šveicarijos piliečiams įsigyjant nepagrindinį gyvenamąjį būstą Danijoje“
PROTOKOLAS DĖL ALANDŲ SALŲ
„Susitariančiosios Šalys sutinka, kad Suomijos stojimo į Europos Sąjungą akto Protokolas Nr. 2 dėl Alandų salų taip pat taikomas šiam Susitarimui“
BAIGIAMASIS AKTAS
Įgaliotieji asmenys, atstovaujantys
BELGIJOS KARALYSTEI,
DANIJOS KARALYSTEI,
VOKIETIJOS FEDERACINEI RESPUBLIKAI,
GRAIKIJOS RESPUBLIKAI,
ISPANIJOS KARALYSTEI,
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKAI,
AIRIJAI,
ITALIJOS RESPUBLIKAI,
LIUKSEMBURGO DIDŽIAJAI HERCOGYSTEI,
NYDERLANDŲ KARALYSTEI,
AUSTRIJOS RESPUBLIKAI,
PORTUGALIJOS RESPUBLIKAI,
SUOMIJOS RESPUBLIKAI,
ŠVEDIJOS KARALYSTEI,
JUNGTINEI DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTEI,
EUROPOS BENDRIJAI
ir
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJAI,
1999 birželio 21 d. susitiko Liuksemburge, kad pasirašytų Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, priėmė toliau išvardytas Bendrąsias deklaracijas, kurios pridedamos prie šio Baigiamojo akto:
Jie taip pat atkreipė dėmesį į toliau pateiktas prie šio Baigiamojo akto pridėtas deklaracijas:
Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintų metų birželio dvidešimt pirmą dieną Liuksemburge.
Hecho en Luxemburgo, el ventiuno de junio de mil novecientos noventa y nueve.
Udfærdiget i Luxembourg den enogtyvende juni nitten hundrede og nioghalvfems.
Geschehen zu Luxemburg am einundzwanzigsten Juni neunzehnhundertneunundneunzig.
Έγινε στο Λουξεμβούργο, στις είκοσι μία Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα εννέα.
Done at Luxembourg on the twenty-first day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-nine.
Fait à Luxembourg, le vingt-et-un juin mil neuf cent quatre-vingt dix-neuf.
Fatto a Lussemburgo, addì ventuno giugno millenovecentonovantanove.
Gedaan te Luxemburg, de eenentwintigste juni negentienhonderd negenennegentig.
Feito em Luxemburgo, em vinte e um de Junho de mil novecentos e noventa e nove.
Tehty Luxemburgissa kahdentenakymmenentenäensimmäisenä päivänä kesäkuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäyhdeksän.
Som skedde i Luxemburg den tjugoförsta juni nittonhundranittionio.
Pour le Royaume de Belgique
Voor het Koninkrijk België
Für das Königreich Belgien
Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.
Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brusselse Hoofdstedelijke Gewest.
Diese Unterschrift verbindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.
På Kongeriget Danmarks vegne
Für die Bundesrepublik Deutschland
Για την Ελληνική Δημοκρατία
Por el Reino de España
Pour la République française
Thar cheann Na hÉireann
For Ireland
Per la Repubblica italiana
Pour le Grand-Duché de Luxembourg
Voor het Koninkrijk der Nederlanden
Für die Republik Österreich
Pela República Portuguesa
Suomen tasavallan puolesta
För Republiken Finland
För Konungariket Sverige
For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
Por la Comunidad Europea
For Det Europæiske Fællesskab
Für die Europäische Gemeinschaft
Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα
For the European Community
Pour la Communauté européenne
Per la Comunità europea
Voor de Europese Gemeenschap
Pela Comunidade Europeia
Euroopan yhteisön puolesta
På Europeiska gemenskapens vägnar
Für der schweizerischen Eidgenossenschaft
Pour la Confédération suisse
Per la Confederazione svizzera
BENDROJI DEKLARACIJA
dėl bendro paslaugų teikimo liberalizavimo
Susitariančiosios Šalys įsipareigoja kuo greičiau pradėti derybas dėl bendro paslaugų teikimo liberalizavimo pagal acquis communautaire nuostatas.
BENDROJI DEKLARACIJA
dėl ištarnauto laiko pensijų buvusiems Europos Bendrijų institucijų darbuotojams, gyvenantiems Šveicarijoje
Europos Bendrijų Komisija ir Šveicarija įsipareigoja surasti tinkamą sprendimą problemai dėl dvigubo ištarnauto laiko pensijų buvusiems Europos Bendrijų institucijų darbuotojams, gyvenantiems Šveicarijoje, apmokestinimo.
BENDROJI DEKLARACIJA
dėl susitarimo taikymo
Pagal tarpusavyje sudarytą susitarimą Susitariančiosios Šalys imsis būtinų priemonių taikyti acquis communautaire kitos Susitariančiosios Šalies piliečiams.
BENDROJI DEKLARACIJA
dėl tolesnių derybų
Europos bendrija ir Šveicarijos Konfederacija skelbia apie savo ketinimą pradėti derybas siekiant sudaryti susitarimus bendrų interesų srityje, pvz., dėl 1972 m. Laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolo atnaujinimo ir Šveicarijos dalyvavimo tam tikrose Bendrijos mokymų, jaunimo, žiniasklaidos, statistikos ir aplinkos apsaugos programose. Užbaigus dabartines dvišales derybas, šių derybų parengiamieji darbai turėtų vykti sparčiai.
ŠVEICARIJOS DEKLARACIJA
dėl susitarimo atnaujinimo
Šveicarija pareiškė, kad per septintus Susitarimo taikymo metus ji nuspręs dėl Susitarimo atnaujinimo, remdamasi vidaus procedūromis.
ŠVEICARIJOS DEKLARACIJA
dėl migracijos ir prieglobsčio politikos
Šveicarija dar kartą patvirtina savo pageidavimą stiprinti bendradarbiavimą su ES ir jos valstybėmis narėmis migracijos ir prieglobsčio politikos srityje. Todėl Šveicarija pageidauja dalyvauti ES prieglobsčio politikos koordinavimo sistemoje bei siūlo pradėti derybas dėl konvencijos, galiosiančios kartu su Dublino konvencija (1990 m. birželio 15 d. Dubline pasirašytos Konvencijos, nustatančios valstybę, atsakingą už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių pateiktų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą), sudarymo.
ŠVEICARIJOS DEKLARACIJA
dėl architektų diplomų pripažinimo
Šveicarija ketina siūlyti Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo Jungtiniam komitetui, kai tik jis bus sudarytas, priimti sprendimą dėl Šveicarijos taikomųjų mokslų universitetų išduotų architektų diplomų įtraukimo į Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo III priedą pagal 1986 birželio 10 d. Direktyvos 85/384/EEB nuostatas.
EUROPOS BENDRIJOS IR JOS VALSTYBIŲ NARIŲ DEKLARACIJA
dėl I priedo 1 ir 17 straipsnių
Europos bendrija ir jos valstybės narės pareiškia, kad Susitarimo I priedo 1 ir 17 straipsniai nepažeidžia acquis communautaire dėl trečiosios šalies pilietybę turinčių darbuotojų komandiravimo dirbti į užsienį sąlygų, atsižvelgiant į paslaugų teikimą tarpvalstybiniu mastu.
DEKLARACIJA
dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose
Taryba sutinka, kad Šveicarijos atstovai gali dalyvauti stebėtojų teisėmis šių komitetų ir ekspertų darbo grupių posėdžiuose, jei juose aptariami klausimai jiems aktualūs:
Komitetams balsuojant, Šveicarijos atstovai nedalyvauja.
Jeigu kiti komitetai sprendžia šiais susitarimais numatytų sričių klausimus, kuriuos įgyvendindama Šveicarija perėmė acquis communautaire arba kitas panašias priemones, Komisija konsultuosis su Šveicarijos ekspertais pagal EEE susitarimo 100 straipsnyje nurodytą tvarką.
( 1 ) NACE: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 29/2002 (OL L 6, 2002 1 10, p. 3).
( 2 ) Atsižvelgiant į 3a dalyje minėtas kvotas darbuotojai gali prašyti trumpesnės trukmės leidimo gyventi, netgi trumpesniam nei 4 mėnesių laikotarpiui.
( 3 ) NACE: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
( 4 ) Atsižvelgiant į 3b dalyje nurodytas kvotas, darbuotojai gali prašyti trumpalaikio leidimo gyventi trumpesniam nei keturių mėnesių laikotarpiui.;
( 5 ) NACE: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1).
( 6 ) Atsižvelgiant į 3c dalyje nurodytas kvotas, darbuotojai gali prašyti trumpalaikio leidimo gyventi net ir trumpesniam nei keturių mėnesių laikotarpiui.
( 7 ) Šie leidimai bus suteikiami papildant susitarimo 10 straipsnyje minėtą kvotą, kuri išsaugoma dirbantiems pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie susitarimo pasirašymo metu (1999 m. birželio 21 d.) buvo valstybių narių, Kipro Respublikos ar Maltos Respublikos piliečiai. Šie leidimai taip pat neapima leidimų, kurie buvo išduoti pagal galiojančius dvišalius susitarimus dėl stažuotojų mainų.
( 8 ) Šie leidimai bus suteikiami papildant Susitarimo 10 straipsnyje nurodytas kvotas, kurios rezervuotos pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie Susitarimo pasirašymo metu (1999 m. birželio 21 d.) buvo valstybių narių ir valstybių narių, pagal šio Susitarimo 2004 m. protokolą tapusių Susitariančiosiomis Šalimis, piliečiais. Šie leidimai skiriami papildomai greta leidimų, kurie buvo išduoti pagal galiojančius Šveicarijos ir naujųjų valstybių narių dvišalius susitarimus dėl stažuotojų mainų.
( 9 ) Šie leidimai bus suteikiami papildant Susitarimo 10 straipsnyje nurodytas kvotas, kurios rezervuotos pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie Susitarimo pasirašymo metu (1999 m. birželio 21 d.) buvo valstybių narių ir valstybių narių, pagal Susitarimo 2004 m. ir 2008 m. protokolus tapusių Susitariančiosiomis Šalimis, piliečiais. Šie leidimai išduodami papildomai greta leidimų, kurie buvo išduoti pagal galiojančius Šveicarijos ir naujųjų valstybių narių dvišalius susitarimus dėl stažuotojų mainų.
( 10 ) Galiojantis (-anti) Susitarimo pasirašymo dieną.
( 11 ) Galiojanti Susitarimo pasirašymo dieną.
( 12 ) Šveicarijoje negyvenantys asmenys turi turėti sveikatos draudimą, į kurį turi būti įtrauktas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir motinystės draudimas.
( 13 ) Jiems netaikoma pirmenybė, suteikiama į nuolatinę darbo rinką integruotiems darbuotojams, ar darbo užmokesčio ir įdarbinimo sąlygų konkrečiame sektoriuje ar vietoje laikymosi
( 14 ) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.
( 15 ) OL L 284, 2009 10 30, p. 43.
( 16 ) OL L 338, 2010 12 22, p. 35.
( 17 ) OL L 149, 2012 6 8, p. 4.
( 18 ) OL L 349, 2012 12 19, p. 45.
( 19 ) OL L 158, 2013 6 10, p. 1.
( 20 ) OL L 284, 2009 10 30, p. 1.
( 21 ) OL L 338, 2010 12 22, p. 35.
( 22 ) OL L 149, 2012 6 8, p. 4.
( 23 ) OL L 349, 2012 12 19, p. 45.
( 24 ) OL L 149, 1971 7 5, p. 2.
( 25 ) OL L 177, 2008 7 4, p. 1.
( 26 ) OL L 74, 1972 3 27, p. 1.
( 27 ) OL L 39, 2009 2 10, p. 29.
( 28 ) OL L 209, 1998 7 25, p. 46.
( 29 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 1.
( 30 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 5.
( 31 ) OL C 149, 2010 6 8, p. 3.
( 32 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 9.
( 33 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 11.
( 34 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 13.
( 35 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 17.
( 36 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 56.
( 37 ) OL C 107, 2010 4 27, p. 3.
( 38 ) OL C 149, 2010 6 8, p. 5.
( 39 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 21.
( 40 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 23.
( 41 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 26.
( 42 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 40.
( 43 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 52.
( 44 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 54.
( 45 ) OL C 107, 2010 4 27, p. 6.
( 46 ) OL C 107, 2010 4 27, p. 8.
( 47 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 42.
( 48 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 43.
( 49 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 45.
( 50 ) OL C 187, 2010 7 10, p. 5 (Elektroniniai socialinės apsaugos informacijos mainai).
( 51 ) OL C 12, 2012 1 14, p. 6.
( 52 ) OL C 45, 2011 2 12, p. 5.
( 53 ) OL C 262, 2011 9 6, p. 6.
( 54 ) OL C 57, 2012 2 25, p. 4.
( 55 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 49.
( 56 ) OL C 106, 2010 4 24, p. 51.
( 57 ) OL C 240, 2012 8 10, p. 3.
( 58 ) Šiuo metu 12 mėnesių.
( 59 ) Grąžintos įmokos už darbininkus, kurie teise į nedarbo išmoką Šveicarijoje pasinaudos sumokėję įmokas bent už 12 mėnesių (per keletą gyvenimo šalyje laikotarpių) per dvejų metų laikotarpį.
( 60 ) OL L 29, 2020 1 31, p. 7.
( 61 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 200, 2004 6 7, p. 1).
( 62 ) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).