02001R0044 — LT — 14.03.2012 — 009.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 44/2001 2000 m. gruodžio 22 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 012 2001.1.16, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1496/2002 2002 m. rugpjūčio 21 d. |
L 225 |
13 |
22.8.2002 |
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1937/2004 2004 m. lapkričio 9 d. |
L 334 |
3 |
10.11.2004 |
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2245/2004 2004 m. gruodžio 27 d. |
L 381 |
10 |
28.12.2004 |
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1791/2006 2006 m. lapkričio 20 d. |
L 363 |
1 |
20.12.2006 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1103/2008 2008 m. spalio 22 d. |
L 304 |
80 |
14.11.2008 |
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 280/2009 2009 m. balandžio 6 d. |
L 93 |
13 |
7.4.2009 |
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 416/2010 2010 m. gegužės 12 d. |
L 119 |
7 |
13.5.2010 |
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 156/2012 2012 m. vasario 22 d. |
L 50 |
3 |
23.2.2012 |
Iš dalies keičiamas:
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 44/2001
2000 m. gruodžio 22 d.
dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
Šis reglamentas netaikomas:
fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais, testamentais ir paveldėjimu;
bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panašioms byloms;
socialiniam draudimui;
arbitražui.
II SKYRIUS
JURISDIKCIJA
1 skirsnis
Bendrosios nuostatos
2 straipsnis
3 straipsnis
4 straipsnis
2 skirsnis
Speciali jurisdikcija
5 straipsnis
Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl:
sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose;
pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra:
a papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis;
išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių pilietybe;
civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti;
reikalavimo atlyginti nuostolius arba žalą, padarytą veiksmu, dėl kurio keliama baudžiamoji byla, gali būti iškelta tokias bylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas;
ginčo, susijusio su filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio veiklos, gali būti nagrinėjamos vietos, kurioje veikia toks filialas, agentūra arba kitoks įmonės padalinys, teismuose;
turto patikėtojo, patikėtinio ar dėl turto patikėjimo sutarties, sudarytos pagal įstatymą arba rašytine forma, arba žodžiu ir patvirtintos raštu, naudos gavėjo, gali būti nagrinėjama valstybės narės, kurioje yra patikėtas turtas, teismuose;
ginčo, susijusio su reikalavimu išmokėti kompensaciją už krovinio arba frachto išgelbėjimą, gali būti nagrinėjama teismuose, kurių kompetencijai priklausantis atitinkamas krovinys arba frachtas:
buvo areštuotas kaip kompensacijos sumokėjimo užtikrinimo priemonė arba
galėjo būti tokiu būdu areštuotas, bet buvo pateiktas laidavimas arba kitu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu;
su sąlyga, kad ši nuostata yra taikoma tik pareiškus, kad atsakovui priklauso dalis krovinio arba frachto arba kad jo dalis atsakovui priklausė išgelbėjimo metu.
6 straipsnis
Valstybėje narėje gyvenančiam asmeniui byla taip pat gali būti iškelta:
kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų, teismuose pagal bet kurio iš jų nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti atskirų teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo;
kaip trečiajam asmeniui byloje dėl laidavimo arba garantijos ar bet kurioje kitoje byloje kaip trečiajam asmeniui, teisme, kuriame buvo iškelta pagrindinė byla, išskyrus, jeigu tokia byla buvo iškelta vien tik siekiant pašalinti minėtą asmenį iš ją nagrinėti kompetentingo teismo jurisdikcijos;
pagal priešieškinį, susijusį su ta pačia sutartimi arba faktais, kuriais buvo pagrįstas pagrindinis ieškinys, teisme, kuris nagrinėja pagrindinį ieškinį;
dėl sutarties, jeigu ją galima nagrinėti kartu su tam pačiam atsakovui iškelta byla, kai tokios bylos yra susijusiose su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, valstybės narės, kurioje yra turtas, teismuose.
7 straipsnis
Jeigu pagal šį reglamentą valstybės narės teismas turi jurisdikciją bylose, susijusiose su atsakomybe už laivo naudojimą arba eksploataciją, toks teismas arba bet kuris kitas tuo tikslu vietoj jo valstybės narės nacionaliniame įstatyme numatytas teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti tokios atsakomybės apribojimo bylas.
3 skirsnis
Jurisdikcija bylose, susijusiose su draudimu
8 straipsnis
Bylose, susijusiose su draudimu, jurisdikcija nustatoma pagal šį skirsnį, nepažeidžiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto.
9 straipsnis
Draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti:
valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teismuose arba
kitoje valstybėje narėje, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose;
bendro draudimo sutarties atveju – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudėjui, teismuose.
10 straipsnis
Byla, susijusi su atsakomybės arba nekilnojamojo turto draudimu, draudikui taip pat gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalingas įvykis, teismuose. Ši nuostata taip pat taikoma ir tuomet, kai kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra nurodyti vienoje draudimo sutartyje ir kai abiejų rūšių turtui žalą padaro tas pats įvykis.
11 straipsnis
12 straipsnis
13 straipsnis
Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris:
sudaromas kilus ginčui; arba
leidžia draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui kelti bylą kituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje; arba
sudaromas tarp draudėjo ir draudiko, kurių abiejų nuolatinė gyvenamoji arba gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu yra toje pačioje valstybėje narėje, ir kuris tos valstybės narės teismams suteikia jurisdikciją, netgi jei žalingas įvykis įvyktų užsienyje, jeigu toks susitarimas neprieštarauja minėtos valstybės įstatymams; arba
sudaromas tarp valstybėje narėje nuolat negyvenančio draudėjo, išskyrus privalomąjį arba su nekilnojamuoju turtu valstybėje narėje susijusį draudimą; arba
yra susijęs su draudimo sutartimi, sudaryta dėl vienos ar daugiau 14 straipsnyje nustatytų rizikos rūšių.
14 straipsnis
13 straipsnio 5 dalyje minimos rizikos rūšys yra šios:
visų rūšių nuostoliai arba žala, kuriuos patiria:
jūroje plaukiojantys laivai, vandenyje arba atviroje jūrose esantys įrenginiai arba orlaiviai, kylančios iš pavojų, susijusių su jų naudojimu komerciniams tikslams;
tranzitu gabenamos prekės, kitos nei keleivių bagažas, jeigu tranzitą vykdo arba jeigu jis apima gabenimą laivais arba orlaiviais;
visų rūšių atsakomybė, kita nei atsakomybė už keleivių kūno sužalojimą arba jų bagažo praradimą ar sugadinimą:
kuri atsiranda dėl 1 dalies a punkte nurodytų laivų, įrenginių arba orlaivių naudojimo arba eksploatacijos, jeigu valstybė, kurioje tokie orlaiviai yra registruoti, nedraudžia sudaryti susitarimų dėl tokios rizikos draudimo jurisdikcijos;
už 1 dalies b punkte apibūdintų tranzitu gabenamų prekių padarytus nuostolius arba žalą;
visų rūšių finansiniai nuostoliai, susiję su 1 dalies a punkte nurodytų laivų, įrenginių arba orlaivių naudojimu arba eksploatacija, ypač frachto arba –laivo nuomos mokesčio praradimas;
visų rūšių rizika arba turtinės teisės, susijusios su bet kuriomis 1–3 punktuose nurodytoms rizikos rūšimis;
4 skirsnis
Jurisdikcija, susijusi su vartotojų sutartimis
15 straipsnis
Bylose dėl sutarties, kurią asmuo, vartotojas, sudaro tokiam tikslui, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo darbu arba profesija, jurisdikcija nustatoma vadovaujantis šiuo skirsniu, nepažeidžiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto, jeigu:
sutartis sudaryta dėl prekių pardavimo išsimokėtinai grąžinamo dalinių įmokų kredito sąlygomis; arba
sutartis sudaryta dėl paskolos, kuri turi būti grąžinta dalimis, arba dėl bet kurios kitos formos kredito, suteikto prekių pardavimui finansuoti; arba
visais kitais atvejais, sutartis buvo sudaryta su šalimi, vykdančia komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančia su minėta valstybe nare ar keliomis valstybėmis, įskaitant pastarąją, ir jeigu minima sutartis yra priskiriama tokios veiklos sričiai.
16 straipsnis
17 straipsnis
Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris:
sudaromas po to, kai kyla ginčas; arba
leidžia vartotojui iškelti bylą teismuose, kituose nei nurodyti šiame skirsnyje; arba
sudaromas tarp vartotojo ir kitos sutarties šalies, kurių abiejų nuolatinė gyvenamoji arba gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu yra toje pačioje valstybėje narėje, ir kuris tos valstybės narės teismams suteikia jurisdikciją, jeigu toks susitarimas neprieštarauja minėtos valstybės įstatymams.
5 skirsnis
Jurisdikcija, susijusi su individualiomis darbo sutartimis
18 straipsnis
19 straipsnis
Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam darbdaviui bylą galima iškelti:
valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė buvimo vieta, teismuose arba
kitoje valstybėje narėje:
darbuotojo darbo vietos teismuose arba paskutinės tokios darbo vietos teismuose; arba
jeigu darbuotojo darbo vieta yra arba buvo ne kurioje nors šalyje, kurioje yra arba buvo darbuotoją įdarbinusi įmonė, teismuose.
20 straipsnis
21 straipsnis
Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris:
sudaromas po to, kai kyla ginčas; arba
leidžia darbuotojui iškelti bylą teismuose, kituose, nei nurodyti šioje dalyje.
6 skirsnis
Išimtinė jurisdikcija
22 straipsnis
Toliau išvardyti teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą:
teismo procesuose, kurių objektas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, valstybės narės, kurioje yra turtas, teismuose.
Tačiau teismo procesuose, kurių objektas yra nekilnojamojo turto nuoma laikinam privačiam naudojimui ne ilgesniam kaip šešių mėnesių iš eilės laikotarpiui, valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismai taip pat turi jurisdikciją, jeigu nuomininkas yra fizinis asmuo, ir jeigu nuomojamos nuosavybės savininko ir nuomininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje narėje;
teismo procesuose, kurių objektas yra įstatų galiojimas, bendrovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijų negaliojimo, likvidavimo ar jų valdymo organų sprendimų galiojimas, valstybės narės, kurioje yra minėtos bendrovės, juridinio asmens arba asociacijos buveinė, teismuose. Minėtai buveinės vietai nustatyti teismas taiko savo tarptautinės privatinės teisės taisykles;
teismo procesuose, kurių objektas yra įrašų valstybiniuose registruose galiojimas, valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teismuose;
teismo procesuose, susijusiuose su patentų, prekės ženklų, dizainų arba kitų panašių teisių registracija arba galiojimu, kurias reikalaujama deponuoti arba registruoti, valstybės narės, kurioje buvo kreiptasi dėl deponavimo arba registravimo, deponavimas arba registravimas buvo atliktas arba pagal Bendrijos dokumento arba tarptautinės konvencijos sąlygas yra laikomas atliktu, teismuose.
Nepažeidžiant Europos patentų biuro jurisdikcijos, pagal 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytą Europos patentų išdavimo konvenciją, kiekvienos valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą, teismo procesuose, susijusiuose su bet kurio tai valstybei išduoto Europos patento registravimu arba galiojimu;
teismo procesuose, susijusiuose su teismo sprendimų vykdymu, valstybės narės, kurioje minėtas teismo sprendimas buvo arba turi būti įvykdytas, teismuose.
7 skirsnis
Susitarimas dėl jurisdikcijos
23 straipsnis
Jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Toks jurisdikciją suteikiantis susitarimas:
priimamas arba paliudijamas raštu; arba
priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką; arba
tarptautinės prekybos arba komercijos srityje priimamas tokia forma, kuri atitinka panaudojimą, apie kurį šalys žino arba turėjo žinoti, ir kurį tokioje prekyboje arba komercijoje plačiai žino ir vykdo sutarčių, susijusių su konkrečia prekyba arba atitinkama komercija, šalys.
24 straipsnis
Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyksta į teismą dėl jurisdikcijos užginčijimo arba jeigu pagal 22 straipsnį kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją.
8 skirsnis
Jurisdikcijos ir priimtinumo tikrinimas
25 straipsnis
Jeigu valstybės narės teismui pateikiamas reikalavimas, iš esmės susijęs su byla, kuri pagal 22 straipsnį priskiriama išimtinei kitos valstybės narės teismų jurisdikcijai, pirmiau nurodytas teismas savo iniciatyva viešai paskelbia, kad neturi jurisdikcijos.
26 straipsnis
9 skirsnis
Lis pendens – susiję ieškiniai
27 straipsnis
28 straipsnis
29 straipsnis
Jeigu bylos priskiriamos išimtinei kelių teismų jurisdikcijai, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame byla buvo iškelta pirmą kartą, atsisako jurisdikcijos pastarojo teismo naudai.
30 straipsnis
Pagal šį skirsnį laikoma, kad byla teisme iškeliama tuomet:
kai teismui įteikiamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, nurodantis, kad ieškovas ėmėsi būtinų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba
jeigu pirmiausia dokumentas turi būti įteiktas ne teismui, kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, jeigu ieškovas ėmėsi būtinų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų pateiktas teismui.
10 skirsnis
Laikinosios, įskaitant apsaugos, priemonės
31 straipsnis
Prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurias numato tos valstybės įstatymas, taikymo gali būti paduotas valstybės narės teismui, net jeigu pagal šį Reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.
III SKYRIUS
TEISMO SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS
32 straipsnis
Šiame reglamente „teismo sprendimas“ reiškia bet kokį valstybės narės teismo sprendimą, nepaisant to kaip jis yra įvardijamas, įskaitant dekretą, įsakymą, nutartį ar teismo įsakymų, o taip pat ir teismo pareigūno nurodymą dėl sumokėtino žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
1 skirsnis
Teismo sprendimų pripažinimas
33 straipsnis
34 straipsnis
Teismo sprendimas nėra pripažįstamas:
jei toks pripažinimas yra aiškiai prieštaraujantis valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai;
jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti;
jei jis yra nesuderinamas su sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių prašomoje sprendimo pripažinimo valstybėje narėje;
jei jis yra nesuderinamas su anksčiau priimtu kitoje valstybėje narėje teismo sprendimu dėl ieškinio tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendimų pripažinimo sąlygas prašomoje pripažinti valstybėje narėje.
35 straipsnis
36 straipsnis
Jokiomis aplinkybėmis užsienio teismo sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.
37 straipsnis
2 skirsnis
Teismo sprendimo vykdymas
38 straipsnis
39 straipsnis
40 straipsnis
41 straipsnis
Sprendimas paskelbiamas vykdytinu iš karto, kai užbaigiami 53 straipsnyje nurodyti formalumai, jo neperžiūrint 34 ir 35 straipsniuose nurodyta tvarka. Šalis, kurios atžvilgiu sprendimas yra vykdytinas, šiame bylos proceso etape neturi jokios teisės pateikti prašymo.
42 straipsnis
43 straipsnis
44 straipsnis
Teismo sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik pateikus IV priede nurodytą skundą.
45 straipsnis
46 straipsnis
47 straipsnis
48 straipsnis
49 straipsnis
Užsienio teismo priimtas sprendimas dėl reguliaraus delspinigių mokėjimo vykdomas valstybėje narėje, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, tik jeigu galutinį sprendimą dėl mokėtinos sumos dydžio priėmė kilmės valstybės narės teismai.
50 straipsnis
Pareiškėjas, kuriam kilmės valstybėje narėje buvo visiškai arba iš dalies teikiama teisinė pagalba, arba kuris buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir išlaidų apmokėjimo, šiame skirsnyje nustatyta tvarka turi teisę pasinaudoti pačia palankiausia teisine pagalba, arba jam turi būti taikomas didžiausias atleidimas nuo žyminio mokesčio ir išlaidų apmokėjimo pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, įstatymus.
51 straipsnis
Jeigu asmuo vienoje valstybėje narėje kreipiasi dėl teismo sprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje, iš jo neturi būti reikalaujama jokio bet kurios rūšies užtikrinimo, garantijos ar depozito, remiantis tuo, kad minėtas asmuo yra užsienio šalies pilietis arba kad jo nuolatinė arba gyvenamoji vieta nėra valstybėje, kurioje prašoma vykdyti sprendimą.
52 straipsnis
Teismo procesuose dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu valstybėje narėje, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, negali būti taikoma jokia rinkliava, muitas arba mokestis, skaičiuojami pagal ieškinio kainą.
3 skirsnis
Bendrojo pobūdžio nuostatos
53 straipsnis
54 straipsnis
Valstybės narės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teismas arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda šio reglamento V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą.
55 straipsnis
56 straipsnis
53 straipsnyje arba 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų arba atstovo ad litem paskyrimo dokumento nereikia legalizuoti ar taikyti kitą panašų formalumą.
IV SKYRIUS
AUTENTIŠKI DOKUMENTAI IR TEISMO SUSITARIMAS
57 straipsnis
58 straipsnis
Susitarimas, kurį teismas patvirtino bylos nagrinėjimo eigoje ir kuris yra vykdytinas valstybėje narėje, kurioje jis buvo priimtas, turi būti vykdomas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi tokiomis pat sąlygomis kaip autentiški dokumentai. Teismo susitarimą patvirtinusioje valstybės narės teismas arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda šio reglamento V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą.
V SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
59 straipsnis
60 straipsnis
Pagal šį reglamentą bendrovės arba kito juridinio asmens ar fizinių arba juridinių asmenų asociacijos nuolatinio buvimo vieta yra ten, kur yra jų:
oficiali buveinės vieta arba
centrinė administracija; arba
pagrindinė verslo vieta.
61 straipsnis
Nepažeidžiant bet kurių kitų palankesnių nacionalinių įstatymų nuostatų, valstybėje narėje nuolat gyvenantys asmenys, kaltinami valstybės narės, kitos nei valstybė narė, kurios piliečiais jie yra, baudžiamuosiuose teismuose už netyčinį nusikaltimą, gali būti ginami tam įgaliotų asmenų, net jeigu jie asmeniškai nedalyvauja. Tačiau bylą iškėlęs teismas gali reikalauti minėtų asmenų dalyvavimo; jiems neatvykus, sprendimas, priimtas civilinėje byloje suinteresuotajam asmeniui neturint galimybės susitarti dėl savo gynybos, kitose valstybėse narėse neturi būti pripažįstamas arba vykdytinas.
62 straipsnis
Švedijoje vykstančiuose supaprastintuose teismo procesuose dėl mokėjimo reikalavimų (betalningsföreläggande) ir pagalbos (handräckning) „teismo“ sąvoka apima „Švedijos vykdymo tarnybą“ (kronofogdemyndighet).
63 straipsnis
64 straipsnis
65 straipsnis
Dėl 6 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytos bylų dėl laidavimų arba garantijų ar bet kuriose kitose trečiųjų šalių bylų nagrinėjimo jurisdikcijos negali būti kreipiamasi į Vokietiją, Austriją ir Vengriją. Byla bet kuriam kitoje valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui gali būti iškelta:
Vokietijoje pagal Civilinio proceso kodekso (Zivilprozessordnung) 68 ir 72-74 straipsnius dėl trečiosios šalies pranešimų,
Austrijoje pagal Civilinio proceso kodekso (Zivilprozessordnung) 21 straipsnį dėl trečiosios šalies pranešimų,
Vengrijoje pagal Civilinio proceso kodekso (Polgári perrendtartás) 58-60 straipsnius dėl trečiosios šalies pranešimų,
VI SKYRIUS
PEREINAMOSIOS NUOSTATOS
66 straipsnis
Tačiau jeigu bylos kilmės valstybėje narėje buvo iškeltos prieš šio reglamento įsigaliojimą, po jo įsigaliojimo datos priimti teismo sprendimai pripažįstami ir vykdomi pagal III skyrių:
jeigu bylos kilmės valstybėje narėje buvo iškeltos po Briuselio arba Lugano konvencijos įsigaliojimo kilmės valstybėje narėje ir valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi;
visais kitais atvejais, jeigu jurisdikcija buvo pagrįsta taisyklėmis, kurios atitiko taisykles, nurodytas II skyriuje arba kilmės valstybės narės ir valstybės narės, į kurią kreipiamasi, sudarytoje konvencijoje, galiojusioje bylos iškėlimo metu.
VII SKYRIUS
SANTYKIAI SU KITAIS DOKUMENTAIS
67 straipsnis
Šis reglamentas nepažeidžia nuostatų, reglamentuojančių jurisdikciją ir specialiose bylose priimtų teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nuostatų, numatytų Bendrijos dokumentuose arba nacionaliniuose įstatymuose, suderintuose pagal tokius dokumentus.
68 straipsnis
69 straipsnis
Pagal 66 straipsnio 2 dalį ir 70 straipsnį šis reglamentas tarp valstybių narių pakeičia šias dviejų ar daugiau šalių sudarytas konvencijas:
70 straipsnis
71 straipsnis
Siekiant vienodai aiškinti šio straipsnio 1 dalį, ji turi būti taikoma taip:
pagal šį reglamentą valstybės narės, kuri dalyvauja konvencijoje dėl konkrečios bylos, teismui nedraudžiama prisiimti jurisdikcijos pagal minėtą konvenciją, netgi jei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, kuri toje konvencijoje nedalyvauja. Bet kuriuo atveju, teismas, nagrinėjantis ieškininį pareiškimą, taiko šio reglamento 26 straipsnį;
konvencijoje dėl konkrečios bylos numatytą jurisdikciją valstybėje narėje vykdančio teismo priimti sprendimai kitose valstybėse narėse pripažįstami ir vykdomi pagal šį reglamentą.
Turi būti taikomos konvencijoje dėl konkrečios bylos, kurioje dalyvauja kilmės valstybė narė ir valstybė narė, į kurią kreipiamasi, nustatytos teismo sprendimų pripažinimo arba vykdymo sąlygos. Bet kuriuo atveju gali būti taikomos šio reglamento nuostatos, kurios yra susijusios su teismo sprendimų pripažinimo arba vykdymo tvarka.
72 straipsnis
Šis reglamentas nedaro poveikio susitarimams, pagal kuriuos valstybės narės, prieš įsigaliojant šiam reglamentui, Briuselio konvencijos 59 straipsnyje nustatyta tvarka įsipareigojo nepripažinti teismo sprendimų, ypač priimtų kitose minėtą konvenciją pasirašiusiose valstybėse, prieš atsakovus, kurių nuolatinė gyvenamoji arba gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje, kurioje pirmiau nurodytos konvencijos 4 straipsnyje nurodytais atvejais teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik tos pačios konvencijos 3 straipsnio antroje dalyje nustatyta jurisdikcija.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
73 straipsnis
Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo, Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Komisija pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento pakeitimų.
74 straipsnis
75 straipsnis
76 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2002 m. kovo 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
I PRIEDAS
3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos jurisdikcijos taisyklės
— |
Belgijoje : 2004 m. liepos 16 d. Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 5–14 straipsniai, |
— |
Bulgarijoje : Tarptautinės privatinės teisės kodekso 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, |
— |
Čekijoje : Įstatymo Nr. 99/1963 86 straipsnis, Civilinio proceso kodeksas (občanský soudní řád) su pakeitimais, |
— |
Danijoje : Teisingumo vykdymo įstatymo (lov om rettens pleje) 246 straipsnio 2 ir 3 dalys, |
— |
Vokietijoje : Civilinio proceso kodekso (Zivilprozeßordnung) 23 straipsnis, |
— |
Estijoje : Civilinio proceso kodekso (tsiviilkohtumenetluse seadustik) 86 straipsnis, |
— |
Graikijoje : Civilinio proceso kodekso (Κώδικας Πολιτικής Δικονομίας) 40 straipsnis, |
— |
Prancūzijoje : Civilinio kodekso (Code civil) 14 ir 15 straipsniai, |
— |
Airijoje : taisyklės, pagal kurias jurisdikcija gali būti nustatoma remiantis bylos iškėlimo dokumentu, įteiktu atsakovui jo laikino buvimo Airijoje metu, |
— |
Italijoje : 1995 m. gegužės 31 d. Įstatymo Nr. 218 3 ir 4 straipsniai, |
— |
Kipre : 1960 m. Teismų įstatymo Nr. 14 su pakeitimais 21 straipsnio 2 punktas, |
— |
Latvijoje : Civilinio proceso įstatymo (Civilprocesa likums) 27 straipsnis ir 28 straipsnio 3, 5, 6 ir 9 dalys, |
— |
Lietuvoje : Civilinio proceso kodekso 31 straipsnis, |
— |
Liuksemburge : Civilinio kodekso (Code civil) 14 ir 15 straipsniai, |
— |
Vengrijoje : 1979 m. Įstatyminio dekreto Nr. 13 dėl tarptautinės privatinės teisės 57 straipsnis (a nemzetközi magánjogról szóló 1979. évi 13. törvényerejű rendelet), |
— |
Maltoje : Organizacinio ir civilinio proceso kodekso 12 skyriaus (Kodiċi ta’ Organizzazzjoni u Proċedura Ċivili - Kap. 12) 742, 743 ir 744 straipsniai ir Komercinio kodekso 13 skyriaus (Kodiċi tal-kummerċ - Kap. 13) 549 straipsnis, |
— |
Austrijoje : Teismų jurisdikcijos įstatymo (Jurisdiktionsnorm) 99 straipsnis, |
— |
Lenkijoje : Civilinio proceso kodekso (Kodeksu postępowania cywilnego) 1103 straipsnio 4 dalis, |
— |
Portugalijoje : Civilinio proceso kodekso (Código de Processo Civil) 65 straipsnio 1 dalies b punktas tiek, kiek pagal jį galima pagrįsti nuo bendrųjų principų nukrypstančią jurisdikciją: pavyzdžiui, vietos, kurioje yra filialas, atstovybė ar kitas padalinys (jeigu jie yra Portugalijoje), teismų jurisdikciją, kai centrinė administracija (jeigu ji yra užsienio valstybėje) yra atsakovė, ir Darbo proceso kodekso (Código de Processo de Trabalho) 10 straipsnis tiek, kiek pagal jį galima pagrįsti nuo bendrųjų principų nukrypstančią jurisdikciją: pavyzdžiui, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismų jurisdikciją su individualiomis darbo sutartimis susijusiose bylose, kurias darbuotojas iškėlė darbdaviui, |
— |
Rumunijoje : Įstatymo Nr. 105/1992 dėl privatinės tarptautinės teisės santykių 148–157 straipsniai, |
— |
Slovėnijoje : Tarptautinės privatinės teisės ir proceso įstatymo (Zakon o medarodnem zasebnem pravu in postopku) 48 straipsnio 2 dalis kartu su Civilinio proceso įstatymo (Zakon o pravdnem postopku) 47 straipsnio 2 dalimi ir Tarptautinės privatinės teisės ir proceso įstatymo (Zakon o medarodnem zasebnem pravu in postopku) 58 straipsnis kartu su Civilinio proceso įstatymo (Zakon o pravdnem postopku) 59 straipsniu, |
— |
Slovakijoje : Įstatymo Nr. 97/1963 dėl tarptautinės privatinės teisės ir su ja susijusių proceso taisyklių 37–37e straipsniai, |
— |
Suomijoje : Teismo proceso kodekso (oikeudenkäymiskaari/rättegångsbalken) 10 skyriaus 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, |
— |
Švedijoje : Teismo proceso kodekso (rättegångsbalken) 10 skyriaus 3 straipsnio pirmos dalies pirmas sakinys, |
— |
Jungtinėje Karalystėje : taisyklės, pagal kurias jurisdikciją galima nustatyti remiantis:
a)
bylos iškėlimo dokumentu, pateiktu atsakovui jo laikino buvimo Jungtinėje Karalystėje metu;
b)
Jungtinėje Karalystėje esančia atsakovui priklausančia nuosavybe; arba
c)
Jungtinėje Karalystėje esančia ieškovo areštuota atsakovui priklausančia nuosavybe. |
II PRIEDAS
Teismai arba kompetentingos institucijos, kurioms gali būti pateiktas 39 straipsnyje nurodytas prašymas, yra:
— |
Belgijoje : tribunal de première instance, rechtbank van eereste aanleg arba erstinstanzliches Gericht, |
— |
Bulgarijoje : окръжния съд, |
— |
Čekijoje : okresní soud arba soudní exekutor, |
— |
Danijoje : byret, |
— |
Vokietijoje :
a)
Landgericht teisėjų kolegijai pirmininkaujantis teisėjas;
b)
notaras, kai vykdoma autentiško dokumento paskelbimo vykdytinu procedūra, |
— |
Estijoje : maakohus (apygardos teismas), |
— |
Graikijoje : Μονομελές Πρωτοδικείο, |
— |
Ispanijoje : Juzgado de Primera Instancia, |
— |
Prancūzijoje :
a)
greffier en chef du tribunal de grande instance;
b)
président de la chambre départementale des notaires, kai nagrinėjami prašymai dėl autentiško notarinio dokumento pripažinimo vykdytinu, |
— |
Airijoje : High Court, |
— |
Italijoje : corte d’appello, |
— |
Kipre : Επαρχιακό Δικαστήριο arba, sprendimo dėl išlaikymo atveju, Οικογενειακό Δικαστήριο, |
— |
Latvijoje : rajona (pilsētas) tiesa, |
— |
Lietuvoje : Lietuvos apeliacinis teismas, |
— |
Liuksemburge : tribunal d’arrondissement pirmininkaujantis teisėjas, |
— |
Vengrijoje : megyei bíróság székhelyén működő helyi bíróság, o Budapešte – Budai Központi Kerületi Bíróság, |
— |
Maltoje : Prim’ Awla tal-Qorti Ċivili arba Qorti tal-Maġistrati ta’ Għawdex fil-ġurisdizzjoni superjuri tagħha arba, sprendimo dėl išlaikymo atveju, Reġistratur tal-Qorti, prašymą pateikiant Ministru responsabbli għall-Ġustizzja, |
— |
Nyderlanduose : voorzieningenrechter van de rechtbank, |
— |
Austrijoje : Bezirksgericht, |
— |
Lenkijoje : sąd okręgowy, |
— |
Portugalijoje : Tribunal de Comarca, |
— |
Rumunijoje : Tribunal, |
— |
Slovėnijoje : okrožno sodišče, |
— |
Slovakijoje : okresný súd, |
— |
Suomijoje : käräjäoikeus/tingsrätt, |
— |
Švedijoje : Svea hovrätt, |
— |
Jungtinėje Karalystėje :
|
III PRIEDAS
Teismai, kuriems galima pateikti 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus skundus, yra:
— |
Belgijoje :
|
— |
Bulgarijoje : Апелативен съд - София, |
— |
Čekijoje : apeliacinis teismas per apylinkės teismą, |
— |
Danijoje : landsret, |
— |
Vokietijoje : Oberlandesgericht, |
— |
Estijoje : ringkonnakohus, |
— |
Graikijoje : Εφετείο, |
— |
Ispanijoje : Juzgado de Primera Instancia, priėmęs ginčijamą sprendimą, o skundą nagrinėja Audiencia Provincial, |
— |
Prancūzijoje :
a)
cour d’appel dėl sprendimo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu;
b)
tribunal de grande instance pirmininkaujantis teisėjas dėl sprendimo nepaskelbti teismo sprendimo vykdytinu, |
— |
Airijoje : High Court, |
— |
Italijoje : corte d’appello, |
— |
Kipre : Επαρχιακό Δικαστήριο arba, sprendimo dėl išlaikymo atveju, Οικογενειακό Δικαστήριο, |
— |
Latvijoje : Apgabaltiesa per rajona (pilsētas) tiesa, |
— |
Lietuvoje : Lietuvos apeliacinis teismas, |
— |
Liuksemburge : Cour supérieure de Justice, posėdžiaujantis kaip apeliacinis civilinių bylų teismas, |
— |
Vengrijoje : apylinkės teismas, veikiantis apygardos teismo teritorijoje (Budapešte – Budos centrinis apygardos teismas); apeliacinius skundus nagrinėja apygardos teismas (Budapešte – Sostinės teismas), |
— |
Maltoje : Qorti ta’ l-Appell pagal apeliacinių skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, nustatytą Kodiċi ta’ Organizzazzjoni u Proċedura Ċivili – Kap.12, arba, ċitazzjoni sprendimo dėl išlaikymo atveju, Prim’ Awla tal-Qorti ivili jew il-Qorti tal-Maġistrati ta’ Għawdex fil-ġurisdizzjoni superjuri tagħha’, |
— |
Nyderlanduose : rechtbank, |
— |
Austrijoje : Landesgericht, prašymą pateikiant Bezirksgericht, |
— |
Lenkijoje : sąd apelacyjny, prašymą pateikiant sąd okręgowy, |
— |
Portugalijoje : Tribunal da Relação yra kompetentingas teismas. Pagal galiojančias nacionalinės teisės nuostatas apeliaciniai skundai pareiškiami pateikiant prašymą ginčijamą sprendimą priėmusiam teismui, |
— |
Rumunijoje : Curte de Apel, |
— |
Slovėnijoje : okrožno sodišče, |
— |
Slovakijoje : apeliacinis teismas, prašymą pateikiant ginčijamą sprendimą priėmusiam apylinkės teismui, |
— |
Suomijoje : hovioikeus/hovrätt, |
— |
Švedijoje : Svea hovrätt, |
— |
Jungtinėje Karalystėje :
|
IV PRIEDAS
Skundai, kuriuos galima pateikti pagal 44 straipsnį, yra:
— |
Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose : kasacinis skundas, |
— |
Bulgarijoje : обжалване пред Върховния касационен съд, |
— |
Čekijoje : dovolání ir žaloba pro zmatečnost, |
— |
Danijoje : skundas højesteret, pateikiamas gavus Procesbevillingsnævnet leidimą, |
— |
Vokietijoje : Rechtsbeschwerde, |
— |
Estijoje : kassatsioonkaebus, |
— |
Airijoje : skundas teisės klausimu Supreme Court, |
— |
Kipre : skundas Aukščiausiajam Teismui, |
— |
Latvijoje : kasacinis skundas Augstākās tiesas Senāts per Apgabaltiesa, |
— |
Lietuvoje : kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, |
— |
Vengrijoje : felülvizsgálati kérelem, |
— |
Maltoje : toliau skųsti sprendimo nebegalima jokiam teismui; sprendimo dėl išlaikymo atveju – Qorti ta’ l-Appell, laikantis kodiċi ta’ Organizzazzjoni u Procedura Ċivili - Kap.12 nustatytos apskundimo tvarkos, |
— |
Austrijoje : Revisionsrekurs, |
— |
Lenkijoje : skarga kasacyjna, |
— |
Portugalijoje : skundas teisės klausimu, |
— |
Rumunijoje : contestatie in anulare arba revizuire, |
— |
Slovėnijoje : skundas Vrhovno sodišče Republike Slovenije, |
— |
Slovakijoje : dovolanie, |
— |
Suomijoje : skundas korkein oikeus/högsta domstolen, |
— |
Švedijoje : skundas Högsta domstolen, |
— |
Jungtinėje Karalystėje : prašymas dėl galutinio teismo sprendimo peržiūrėjimo teisės klausimu (single further appeal on a point of law). |
V PRIEDAS
Reglamento 54 ir 58 straipsniuose nurodytas pažymėjimas dėl teismo sprendimų ir susitarimų
(lietuviškai, lituanien, Lithuanian, litauisch,…)
1. |
Kilmės valstybė narė |
2. |
Teismas arba kompetentinga institucija, išduodantys pažymėjimą
|
3. |
Teismas, kuris priėmė sprendimą/patvirtino susitarimą ( *1 )
|
4. |
Teismo sprendimas/susitarimas (*1)
|
5. |
Šalių, kurioms buvo suteikta teisinė pagalba, pavadinimai |
Teismo sprendimas/susitarimas (*1) yra vykdytini kilmės valstybėje narėje (reglamento 38 ir 58 straipsniai) prieš:
Pavardė/pavadinimas:
Priimta…, data …
Parašas ir (arba) antspaudas …
VI PRIEDAS
Reglamento 57 straipsnio 4 dalyje nurodytas pažymėjimas dėl autentiškų dokumentų
(lietuviškai, lituanien, Lithuanian, litauisch, …)
1. |
Kilmės valstybė narė |
2. |
Kompetentinga institucija, išduodanti pažymėjimą
|
3. |
Institucija, kuri patvirtino dokumentą
|
4. |
Autentiškas dokumentas
|
5. |
Vykdytinos prievolės tekstas, pridedamas prie šio pažymėjimo |
Autentiškas dokumentas yra vykdytinas skolininko atžvilgiu kilmės valstybėje narėje (reglamento 57 straipsnio 1 dalis)
Priimta …, data …
Parašas ir (arba) antspaudas …
( 1 ) OL C 376, 1999 12 28, p. 1.
( 2 ) 2000 m. rugsėjo 21 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 3 ) OL C 117, 2000 4 26, p. 6.
( 4 ) OL L 299, 1972 12 31, p. 32.
OL L 304, 1978 10 30, p. 1.
OL L 388, 1982 12 31, p. 1.
OL L 285, 1989 10 3, p. 1.
OL C 15, 1997 1 15, p. 1.
Suvestinį tekstą žr. OL C 27, 1998 1 26, p. 1.
( 5 ) OL L 204, 1975 8 2, p. 28.
OL L 304, 1978 10 30, p. 1.
OL L 388, 1982 12 31, p. 1.
OL L 285, 1989 10 3, p. 1.
OL C 15, 1997 1 15, p. 1.
Suvestinį tekstą žr. OL C 27, 1998 1 26, p. 28.
( 6 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 7 ) OL L 228, 1973 8 16, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB (OL L 181, 2000 7 20, p. 65).
( 8 ) OL L 172, 1988 7 4, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB.
( 9 ) OL L 330, 1990 11 29, p. 44.
( 10 ) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.
( *1 ) Tai, kas nereikalinga, išbraukti.