02000R0847 — LT — 19.06.2018 — 001.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 847/2000 2000 m. balandžio 27 d. (OL L 103 2000.4.28, p. 5) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
L 132 |
1 |
30.5.2018 |
||
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 847/2000
2000 m. balandžio 27 d.
nustatantis vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai kriterijų taikymo nuostatas ir sąvokų „panašus vaistas“ bei „klinikinis pranašumas“ apibrėžimus
1 straipsnis
Tikslas
Šis reglamentas nustato veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta taikant Reglamento (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų 3 straipsnį, ir įteisina sąvokų „panašus vaistas“ ir „klinikinis pranašumas“ apibrėžimus taikant minėto reglamento 8 straipsnį. Jis yra skirtas padėti potencialiems rėmėjams, Retųjų vaistų komitetui ir kompetentingoms institucijoms aiškinti Reglamentą (EB) Nr. 141/2000.
2 straipsnis
Priskyrimo kriterijai
1.
Ligos paplitimas Bendrijoje
Siekiant pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnio 1 dalies a punktą nustatyti, ar vaistas yra skirtas gyvybei pavojų keliančios arba chroniškai sekinančios ligos, kuria Bendrijoje serga ne daugiau kaip penki iš 10 000 asmenų, diagnozavimui, profilaktikai arba gydymui, taikomos šios konkrečios taisyklės ir pagal gaires, parengtas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 141/2000 5 straipsnio 3 dalimi, pateikiami šie dokumentai:
a) dokumentams priklauso pridedamos nuorodos į patikimus šaltinius, kurie rodo, kad ta liga, kuriai gydyti tas vaistas būtų skirtas, paraiškos dėl priskyrimo padavimo metu Bendrijoje serga ne daugiau kaip penki iš 10 000 asmenų, jei tokie šaltiniai egzistuoja;
b) duomenys apima atitinkamas ketinamos gydyti ligos detales ir tos ligos gyvybei pavojų keliančio ar chroniškai sekinančio pobūdžio pagrindimą, paremtą mokslinėmis ar medicininėmis nuorodomis;
c) rėmėjo pateikiami dokumentai apima arba pateikia nuorodą į atitinkamos mokslinės literatūros apžvalgą ir pateikia informaciją iš atitinkamų duomenų bazių Bendrijoje, jei jos egzistuoja. Jei Bendrijoje nėra duomenų bazių, gali būti daroma nuoroda į trečiosiose šalyse esamas duomenų bazes, jeigu daromos atitinkamos ekstrapoliacijos;
d) tais atvejais, kai liga buvo aptariama pagal Bendrijos kitų veiklos rūšių retų ligų srityje apmatus, apie tai pateikiama informacija. Jei ligos yra įtrauktos į Bendrijos finansiškai remiamus projektus siekiant pagerinti informavimą apie retas ligas, pateikiama atitinkama ištrauka iš šio informacijos šaltinio, įskaitant visų pirma duomenis apie ligos paplitimą.
2.
Investicijų grąžos galimybė
Siekiant pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnio 1 dalies a punkto antrąją pastraipą nustatyti, ar vaistas yra skirtas gyvybei pavojų keliančios, labai sekinančios ar sunkios ir chroniškos ligos Bendrijoje diagnozavimui, profilaktikai arba gydymui ir ar be paskatų neįtikėtina, jog pardavus šį vaistą Bendrijoje būtų gauta pakankamai įplaukų, kad būtų susigrąžintos investicijos, taikomos šios konkrečios taisyklės ir pagal gaires, parengtas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 141/2000 5 straipsnio 3 dalimi, pateikiami šie dokumentai:
a) duomenys apima atitinkamas ketinamos gydyti ligos detales ir tos ligos gyvybei pavojų keliančio arba labai sekinančio ar sunkaus ir chroniško pobūdžio pagrindimą, paremtą mokslinėmis ar medicininėmis nuorodomis;
b) rėmėjo pateikiamuose dokumentuose yra duomenų apie rėmėjo turėtas vaisto kūrimo išlaidas;
c) pateikiamuose dokumentuose yra duomenų apie subsidijas, mokesčių lengvatas ar kitas išlaidų susigrąžinimo priemones, gautas Bendrijoje ar trečiosiose šalyse;
d) tais atvejais, kai dėl kokios nors indikacijos jau yra išduotas leidimas prekiauti vaistu arba kai tas vaistas yra tiriamas dėl vienos ar daugiau kitų indikacijų, pateikiamas suprantamas kūrimo išlaidų paskirstymo pagal įvairias indikacijas paaiškinimas ir pagrindimas;
e) pateikiama visų kūrimo išlaidų, kurių rėmėjas tikisi turėsiąs po paraiškos dėl priskyrimo padavimo, pažyma ir pagrindimas;
f) pateikiama visų gamybos ir pardavimo rinkoje išlaidų, kurias rėmėjas yra turėjęs praeityje ir tikisi turėsiąs per pirmuosius 10 metų nuo leidimo prekiauti gavimo, pažyma ir pagrindimas;
g) iš vaisto pardavimų Bendrijoje per pirmuosius 10 metų nuo leidimo prekiauti gavimo laukiamų įplaukų apskaičiavimas ir pagrindimas;
h) visos išlaidos ir įplaukos nustatomos laikantis visuotinai pripažintos apskaitos praktikos ir patvirtinamos Bendrijoje registruoto apskaitininko;
i) pateikiamuose dokumentuose informacija apie ligos, kuriai gydyti būtų skirtas vaistas, paplitimą ir dažnumą Bendrijoje paraiškos dėl priskyrimo padavimo metu.
3.
Kiti diagnozės, profilaktikos arba gydymo būdai
Paraiška dėl vaisto priskyrimo retiesiems vaistams gali būti pateikiama pagal šio straipsnio 1 dalį arba 2 dalį. Neatsižvelgiant į tai, ar paraiška dėl priskyrimo paduodama pagal 1 dalį ar 2 dalį, rėmėjas gali papildomai nustatyti, kad nėra tinkamo tos ligos diagnozavimo, profilaktikos arba gydymo būdo arba, jei toks būdas yra, kad ja sergantiems asmenims tas vaistas bus akivaizdžiai naudingas.
Siekiant pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnio 1 dalies b punktą nustatyti, ar nėra tinkamo tos ligos diagnozės, profilaktikos arba gydymo būdo arba, jei toks būdas yra, ar ja sergantiems asmenims tas vaistas bus akivaizdžiai naudingas, taikomos šios taisyklės:
a) pateikiami duomenys apie visus Bendrijoje leistus tos ligos diagnozavimo, profilaktikos arba gydymo būdus darant nuorodas į mokslinę ir medicininę literatūrą ar kitą atitinkamą informaciją. Tai gali būti duomenys apie vaistus, kuriais leista prekiauti, medicinos prietaisus ar kitus Bendrijoje taikomus diagnozavimo, profilaktikos arba gydymo būdus;
b) arba pagrindimas, kodėl a punkte nurodyti būdai yra laikomi netinkamais;
arba
c) pagrindimas prielaidos, kad vaistas, kurį siekiama priskirti retųjų vaistų kategorijai, ta liga sergantiems asmenims bus akivaizdžiai naudingas.
4.
Bendrosios nuostatos
a) Rėmėjas, paduodantis paraišką dėl vaisto priskyrimo retiesiems vaistams, to prašo bet kuriame vaisto kūrimo iki prašymo leisti prekiauti pateikimo etape. Tačiau paraiška dėl priskyrimo prašymas gali būti pateikiamas dėl naujos jau leisto vaisto terapinės indikacijos. Šiuo atveju leidimo prekiauti rinkoje turėtojas prašo atskiro leidimo prekiauti rinkoje, kuris taikomas tik retajai indikacijai ar retosioms indikacijoms;
b) priskyrimą prie retųjų vaistų tam pačiam vaistui, skirtam tos pačios ligos profilaktikai, gydymui ar diagnozavimui, gali gauti daugiau kaip vienas rėmėjas, jeigu kiekvienu atveju kaip nustatyta 5 straipsnio 3 dalyje išdėstytuose nurodymuose, pateikiamas išsamus priskyrimo prašymas;
c) tais atvejais, kai vaistą prie retųjų vaistų priskiria Retųjų vaistų komitetas, daroma nuoroda dėl priskyrimo kriterijų į šio reglamento 2 straipsnio 1 dalį arba į 2 straipsnio 2 dalį.
3 straipsnis
Apibrėžimų sąvokos
1. Reglamento (EB) Nr. 141/2000 2 straipsnio apibrėžimų sąvokos taikomos terminams, vartojamiems šiame reglamente:
|
— |
„medžiaga“ - žmogui skirto vaisto, apibrėžto Direktyvos 65/65/EEB 1 straipsnyje, gamybai naudojama medžiaga. |
2. Įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų 3 straipsnį, taikoma ši sąvoka:
|
— |
„akivaizdi nauda“ - klinikiniu atžvilgiu svarbus pranašumas ar didelis įnašas į ligonių priežiūrą. |
3. ►M1 Terminų, vartojamų taikant Reglamento (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų 8 straipsnį, apibrėžtys:
a) išbraukta;
b) panašus vaistas – vaistas, kurio sudėtyje yra panašios veikliosios medžiagos ar medžiagų kaip retajame vaiste, kuriuo prekiauti šiuo metu yra leidžiama ir kuris yra skirtas tai pačiai terapinei indikacijai;
c) panaši veiklioji medžiaga – identiška ir pagal tą patį mechanizmą veikianti veiklioji medžiaga arba veiklioji medžiaga, pasižyminti tais pačiais pagrindiniais (bet nebūtinai visais) molekulinės struktūros požymiais. Vis dėlto pažangiosios terapijos vaistų atveju, kai pagrindinių molekulinės struktūros požymių negalima visapusiškai apibrėžti, dviejų veikliųjų medžiagų panašumas turi būti vertinamas remiantis biologine ir funkcine charakteristikomis.
Taikant c punktą, taikomos tokios nuostatos:
1. Cheminiai vaistai
Pagrindiniai molekulinės struktūros požymiai yra svarbūs veikliosios medžiagos struktūriniai komponentai. Jie gali būti molekulės visuma arba jos dalis. Ar dviejų ar daugiau molekulių pagrindiniai molekulinės struktūros požymiai yra vienodi, bus nustatyta lyginant jų struktūrą.
|
1.1. |
Pradinės veikliosios medžiagos izomerai, izomerų mišiniai, kompleksai, esteriai, eteriai, druskos ir jungtys arba veiklioji medžiaga, kuri nuo pradinės veikliosios medžiagos skiriasi tik nedideliais molekulinės struktūros pokyčiais, pvz., struktūriniu analogu, laikomos panašiomis. |
|
1.2. |
Viengubos arba dvigubos grandinės sintetiniai polinukleotidai, sudaryti iš dviejų ar daugiau skirtingų nukleotidų, jeigu: — purino ir pirimidino bazių ar jų darinių nukleotidinės sekos skirtumas nėra esminis, laikomi panašiais. Antisensiniai arba interferuojantys nukleotidai, kurių pridėjimas, pakeitimas arba pašalinimas nedaro poveikio tikslinės hibridizacijos greičiui, paprastai laikomi panašiais, — struktūros skirtumai, atsiradę dėl pagrindinės grandinės cukrų ribozės arba deoksiribozės modifikacijų arba pagrindinės grandinės cukrų pakeitimo sintetiniais analogais, paprastai reiškia, kad medžiagos laikomos panašiomis. Antisensiniai arba interferuojantys nukleotidai, kai (deoksi)ribozės pokyčiai nedaro didelio poveikio tikslinės hibridizacijos greičiui, paprastai laikomi panašiais. |
2. Biologiniai vaistai (išskyrus pažangiosios terapijos vaistus)
Pagrindiniai molekulinės struktūros požymiai yra veikliosios medžiagos struktūriniai komponentai, kurie yra svarbūs tos medžiagos funkcinei charakteristikai. Pagrindiniai molekulinės struktūros požymiai gali būti terapinio poveikio molekulė arba terapinio poveikio molekulės dalis kartu su papildomu (-ais) struktūriniu (-iais) elementu (-ais), reikšmingai keičiančiu (-iais) veikliosios medžiagos funkcinę charakteristiką.
Toks (-ie) papildomas (-i) struktūrinis (-iai) elementas (-ai) gali būti konjuguotas, sulietas arba kitaip susietas su terapinio poveikio molekule arba tai gali būti terapinio poveikio molekulės pagrindinės baltymo grandinės išplėtimas papildomomis aminorūgštimis. Medžiagos, turinčios struktūrinių elementų, kuriems naudojami panašūs keitimo arba konjugacijos technologijos metodai, paprastai laikomos panašiomis medžiagomis.
Biologinės veikliosios medžiagos, kurios nuo pradinės biologinės medžiagos skiriasi tik nedideliais molekulinės struktūros pokyčiais, laikomos panašiomis.
|
2.1. |
Baltymingos medžiagos Jei medžiagų struktūros skirtumų atsiranda dėl posttransliacinių procesų (pavyzdžiui, dėl skirtingo glikozilinimo laipsnio), medžiagos paprastai laikomos panašiomis. Vis dėlto, išimties tvarka dėl kai kurių posttransliacinių modifikacijų, jei jos reikšmingai pakeičia medžiagos funkcinę charakteristiką, medžiaga gali tapti panašia nelaikoma medžiaga. Jei aminorūgščių sekos skirtumas nėra esminis, medžiagos paprastai laikomos panašiomis. Todėl dvi farmakologiškai giminingos baltyminės medžiagos, priklausančios tai pačiai grupei (kurių skirtumai yra susiję su, pavyzdžiui, N-galiniu metioninu, su baltymais, vienu atveju gautais natūraliai, ir kitu atveju gautais iš rDNR, ar kitais minoriniais variantais) paprastai laikomos panašiomis. Vis dėlto, pridėjus papildomą struktūrinį elementą, jei dėl to reikšmingai pakinta medžiagos funkcinė charakteristika, gali būti, kad medžiaga bus laikoma nepanašia. Monokloniniai antikūnai, surišantys tą patį tikslinį epitopą, paprastai laikomi panašiais. Vis dėlto du konjuguoti monokloniniai antikūnai arba susiliejimo baltymai galėtų būti apibrėžiami kaip nepanašūs, jei skiriasi antikūno komplementarumą lemiančios srities (CDR) sekos arba konjuguoto monokloninio antikūno papildomas struktūrinis elementas. |
|
2.2. |
Polisacharidai Jei medžiagos turi vienodas pasikartojančias sacharidų grandis, net jei grandžių skaičius skiriasi, medžiagos paprastai laikomos panašiomis. Polisacharidinė konjuguota vakcina, palyginti su nekonjuguota polisacharidine vakcina, kurios sudėtyje yra tokio paties antigeno, laikoma nepanašia medžiaga. |
3. Pažangiosios terapijos vaistai
|
3.1. |
Ląstelių pažangiosios terapijos vaistai. Du susiję ląstelių vaistai yra nepanašūs, jei: — yra vaisto pradinių medžiagų arba galutinės vaisto sudėties skirtumų, kurie daro didelį poveikį biologinėms charakteristikoms ir (arba) biologiniam aktyvumui, kurie yra svarbūs numatomam vaisto terapiniam poveikiui ir (arba) vaisto saugos duomenims. Skirtingi pradinių medžiagų šaltiniai (pvz., autologinių pažangiosios terapijos vaistų atveju) nėra pagrindas teigti, kad du vaistai yra nepanašūs, arba — yra vaisto gamybos technologijos skirtumų, kurie daro didelį poveikį biologinėms charakteristikoms ir (arba) biologiniam aktyvumui, kurie yra svarbūs numatomam vaisto terapiniam poveikiui ir (arba) vaisto saugos duomenims. |
|
3.2. |
Genų terapijos vaistai. Du genų terapijos vaistai nelaikomi panašiais, jei yra terapinės sekos, virusinio vektoriaus, pernašos sistemos, reguliuojančių sekų arba gamybos technologijos skirtumų, kurie daro didelį poveikį biologinėms charakteristikoms ir (arba) biologiniam aktyvumui, kurie yra svarbūs numatomam vaisto terapiniam poveikiui ir (arba) vaisto saugos duomenims. Terapinės sekos skirtumai, jei jie nedaro didelės įtakos numatomam vaisto terapiniam poveikiui, nėra pagrindas teigti, kad du genų terapijos vaistai nėra panašūs. |
|
3.3. |
Genetiškai modifikuotos ląstelės. Taikomi 3.1 ir 3.2 punktai. |
4. Radiofarmaciniai vaistai
Tokia pati radiofarmacinė veiklioji medžiaga arba tokia, kuri nuo pradinės veikliosios medžiagos skiriasi radionuklidu, ligandu, ženklinimo vieta ar molekulės ir radion.uklido susiejimo būdu, jungiančiu molekulę ir radionuklidą, jeigu ji veikia pagal tą patį mechanizmą, laikoma panašia medžiaga; ◄
d) „kliniškai pranašesnis“ reiškia, kad vienu ar daugiau iš toliau nurodytų būdų įrodoma, jog vaistas terapiniu ar diagnostiniu aspektu yra gerokai pranašesnis už leidžiamą vartoti retąjį vaistą:
1) didesnis nei leidžiamo vartoti retojo vaisto veiksmingumas (atitinkamais ir gerai kontroliuojamais klinikiniais bandymais įvertintas pagal poveikį klinikiniu atžvilgiu reikšmingame ekvivalentiniame taške). Apskritai tai turėtų būti to paties pobūdžio įrodymai, kurių reikia dviejų skirtingų vaistų tariamam lyginamajam veiksmingumui patvirtinti. Paprastai reikalingi tiesioginiai lyginamieji klinikiniai bandymai, tačiau gali būti lyginama kituose ekvivalentiniuose taškuose, įskaitant pakaitalo ekvivalentinius taškus. Bet kuriuo atveju metodologija turėtų būti pagrindžiama;
arba
2) didesnė sauga didesnei tikslinės asmenų grupės ar grupių daliai. Kai kuriais atvejais bus reikalingi lyginamieji klinikiniai bandymai;
arba
3) išimtiniais atvejais, kai neįrodoma nei didesnė sauga, nei didesnis veiksmingumas, įrodymas, kad tas vaistas kitais atžvilgiais labai padeda diagnozavimui ar ligonių priežiūrai.
4 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po tos, kai jį priima Komisija, ir taikomas nuo tos pačios dienos.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.