Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

veikdama Sutarties 189c straipsnyje numatyta tvarka ( 3 ),

(1) kadangi Bendrijos aplinkosaugos politikos tikslai ir principai, išdėstyti aplinkos veiksmų programose, o ypač Penktojoje aplinkosaugos veiksmų programoje ( 4 ), remiantis Sutarties 130r straipsnyje suformuluotais ir ginamais principais, ypač nukreiptais į tai, kad būtų užtikrinta veiksminga visų žmonių apsauga nuo pripažintų pavojaus rūšių, kurį sukelia išmestas sieros dioksidas, ir būtų apsaugota aplinka, neleidžiant išmesti tiek sieros, kad būtų viršijami kritinė apkrova ir kritiniai lygiai;

(2)	kadangi Sutarties 129 straipsnyje numatyta, kad sveikatos apsaugos reikalavimai turi būti sudedamoji kitų Bendrijos politikos krypčių dalis; kadangi Sutarties 3 straipsnio o punkte taip pat numatyta, kad Bendrijos veikla turėtų prisidėti prie aukšto sveikatos apsaugos lygio sukūrimo;

(3)	kadangi išmestas sieros dioksidas didina su rūgštėjimu susijusias problemas Bendrijoje; kadangi sieros dioksidas turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai;

(4)

kadangi rūgštėjimas ir atmosferinis sieros dioksidas kenkia jautrioms ekosistemoms, mažina biologinę įvairovę ir mažina patogumų vertę, taip pat žalingai veikia javų auginimą ir miškų augimą; kadangi miestuose iškrintantys rūgštūs lietūs gali labai pakenkti pastatams ir architektūros paveldui; kadangi tarša sieros dioksidu taip pat gali turėti didelę įtaką žmonių sveikatai, ypač tiems gyventojams, kuriuos kamuoja kvėpavimo susirgimai;

(5)	kadangi rūgštėjimas yra už valstybių sienų išeinantis reiškinys, reikalaujantis priimti sprendimus tiek Bendrijos, tiek ir nacionaliniu arba vietos lygiu;

(6)	kadangi išmestas sieros dioksidas padeda atmosferoje susidaryti kietosioms dalelėms;

(7)

kadangi Bendrija ir atskiros valstybės narės yra JT-EKK Tolimų oro teršalų pernašų konvencijos susitariančiosios šalys; kadangi antrajame JT-EEK protokole dėl tarpvalstybinės taršos sieros dioksidu numatyta, kad susitariančiosios šalys turėtų sumažinti išmetamą sieros dioksido kiekį 30 % arba daugiau, kaip numatyta pirmajame protokole, ir kadangi JT-EEK protokolas pagrįstas prielaida, kad kritiniai kiekiai ir lygiai kai kuriose jautriose srityse ir toliau bus viršijami; kadangi ir toliau bus reikalingos priemonės sieros dioksido išmetimui mažinti, jeigu bus siekiama Penktosios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų; kadangi todėl susitariančiosios šalys toliau turėtų pastebimai mažinti sieros dioksido išmetimą;

(8)	kadangi natūraliai naftoje ir akmens anglyje nedideliais kiekiais esanti siera, dešimtmečiais buvo laikoma vyraujančiu sieros dioksido išmetimo šaltiniu, kuris yra pagrindinė „rūgštaus lietaus“ priežastis ir viena svarbiausių oro taršos daugelyje miestų ir pramoninių rajonų priežasčių;

(9)

kadangi paskutiniu metu Komisija paskelbė pranešimą apie ekonomiškai efektyvią strategiją stengiantis įveikti rūgštėjimą Bendrijoje; kadangi buvo nustatyta, kad sieros dioksido, atsirandančio deginant tam tikras skysto kuro rūšis, išmetimo kontrolė yra neatskiriama sudedamoji ekonomiškai efektyvios strategijos dalis; kadangi Bendrija pripažįsta, jog reikalingos visoms kitoms kuro rūšims skirtos priemonės;

(10)	kadangi tyrimais buvo parodyta, kad nauda, gauta dėl sieros išmetimo mažinimo sumažinant sieros kiekį kure, dažnai bus didesnė negu šioje direktyvoje įvertintos pramonei skirtos išlaidos, ir kadangi yra technologijos, sukurtos sieros kiekiui skystajame kure sumažinti;

(11)

kadangi pagal Sutarties 3b straipsnyje nurodytus subsidiarumo ir proporcingumo principus tikslas sumažinti sieros dioksido išmetimą deginant tam tikras skysto kuro rūšis negali būti veiksmingai pasiektas, jeigu valstybės narės veiks atskirai; kadangi nesuderinti veiksmai nesuteikia garantijų, kad norimas tikslas bus pasiektas ir neretai duoda priešingus rezultatus, o tai gali pasireikšti dideliu paveiktų produktų rinkos nepastovumu; kadangi atsižvelgiant į poreikį sumažinti sieros dioksido išmetimą visoje Bendrijoje, veiksmai Bendrijos lygiu būtų efektyvesni; kadangi šioje direktyvoje apsiribojama minimaliais reikalavimais, kurie reikalingi norimam tikslui pasiekti;

(12)

kadangi 1993 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvoje 93/12/EEB, susijusioje su sieros kiekiu tam tikrų rūšių skystajame kure, ( 5 ) Komisijos buvo paprašyta pateikti Tarybai pasiūlymą, nustatantį mažesnes sieros kiekio gazolyje ribas ir naujas ribas aviaciniam žibalui; kadangi, remiantis sąnaudų efektyvumo tyrimais, derėtų nustatyti sieros kiekio ribas kitų rūšių skystajame kure, ypač sunkiajame mazute, bunkeriniame kure, jūriniame gazolyje ir gazolyje;

(13)	kadangi pagal Sutarties 130t straipsnį ši direktyva neturėtų kliudyti bet kuriai valstybei narei išlaikyti arba įvesti griežtesnes saugos priemones; kadangi šios priemonės turi atitikti Sutartį ir apie jas turi būti pranešama Komisijai;

(14)	kadangi prieš įvesdama naujas griežtesnes saugos priemones bet kuri valstybė narė turėtų pranešti Komisijai apie priemonių projektą pagal 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvą 83/189/EEB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką ( 6 );

(15)	kadangi dėl ribinio sieros kiekio sunkiajame mazute reikia numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas valstybėms narėms ir regionams, kur tai leidžia aplinkosaugos sąlygos;

(16)

kadangi dėl ribinių sieros verčių sunkiajame mazute taip pat reikia numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl jų naudojimo kurą deginančiuose įrenginiuose, kurios atitinka ribines išmetimo vertes, nustatytas 1988 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvoje 88/609/EEB ( 7 ) dėl stambių deginimo įmonių išmetamų į orą tam tikrų teršalų ribojimo; kadangi atsižvelgiant į būsimus Direktyvos 88/609/EEB pataisymus gali reikėti patikslinti ir prireikus pataisyti kai kurias šios direktyvos nuostatas;

(17)

kadangi naftos perdirbimo gamykloms, neįtrauktoms į šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalies i punkto c papunkčio taikymo sritį, apskaičiuotas sieros dioksido išmetimo vidurkis turėtų neviršyti Direktyvoje 88/609/EEB arba būsimuose jos pataisymuose nustatytų ribinių kiekių; kadangi taikydamos šią direktyvą valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad kurą pakeičiant kitu, 2 straipsnyje neišvardytu kuru, neturėtų padidėti rūgštinančių teršalų išmetimas;

(18)	kadangi 0,2 % dydžio ribinė vertė sieros kiekiui gazolyje jau yra nustatyta Direktyva 93/12/EEB; kadangi iki 2008 m. sausio 1 d. ši ribinė vertė turėtų būti pakeista į 0,1 %;

(19)	kadangi pagal 1994 m. Stojimo aktą Austrija ir Suomija turi teisę nukrypti nuo Direktyvos 93/12/EEB nuostatų dėl sieros kiekio gazolyje ketverių metų laikotarpiu nuo įstojimo dienos;

(20)

kadangi 0,2 % (nuo 2000 m.) ir 0,1 % (nuo 2008 m.) ribinės sieros kiekio vertės gazolyje, skirtame naudoti jūrų laivuose, gali sukelti techninių ir ekonominių problemų Graikijoje, visoje jos teritorijoje, Ispanijoje Kanarų salose, Prancūzijoje Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Portugalijoje Maderos ir Azorų archipelaguose; kadangi leidžianti nukrypti nuostata Graikijai, Kanarų saloms, Prancūzijos užjūrio departamentams ir Maderos ir Azorų salynams neturėtų sukelti neigiamos įtakos laivyboje naudojamo gazolio rinkai ir atsižvelgiant į tai laivyboje naudojamo gazolio eksportas iš Graikijos, Kanarų salų, Prancūzijos užjūrio departamentų bei Maderos ir Azorų archipelagų į kitas valstybes nares turėtų atitikti galiojančius importuojančių valstybių narių reikalavimus; kadangi todėl Graikijai, Kanarų saloms, Prancūzijos užjūrio departamentams bei Maderos ir Azorų archipelagams turėtų būti numatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl svorio vienetais išreikštų ribinių sieros verčių laivyboje naudojamame gazolyje;

(21)

kadangi sieros išmetimas, atsirandantis dėl laivininkystės veiklos, t. y. dėl didelį sieros kiekį turinčio bunkerinio kuro deginimo, prisideda prie taršos sieros dioksidu ir rūgštėjimo problemų; kadangi tebevykstančiose ir būsimose derybose dėl MARPOL Konvencijos Tarptautinėje jūrų organizacijoje (JTO) Bendrija gins daug veiksmingesnę SOx išmetimams jautrių sričių apsaugą ir bunkerinio mazuto įprastų ribinių verčių mažinimą (nuo dabartinės 4,5 %); kadangi turėtų būti tęsiamos Bendrijos iniciatyvos paskelbti Šiaurės jūrą (Lamanšą) ypatinga žemo SOx išmetimo kontroliavimo sritimi;

(22)	kadangi reikia nuodugniau ištirti rūgštėjimo poveikį ekosistemoms ir žmogaus organizmui; kadangi Bendrija šiems tyrimams padeda pagal Penktąją bendrąją tyrimų programą ( 8 );

(23)	kadangi tais atvejais, kai nutrūksta žalios naftos, naftos produktų ar kitų angliavandenilių tiekimas, Komisija gali leisti nustatyti aukštesnes ribas atskiros valstybės narės teritorijoje;

(24)	kadangi valstybės narės turėtų sukurti atitinkamus mechanizmus, kad būtų galima kontroliuoti, ar laikomasi šios direktyvos nuostatų; kadangi ataskaitos apie sieros kiekį skystajame kure turėtų būti pateikiamos Komisijai;

(25)	kadangi dėl didesnio aiškumo reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 93/12/EEB,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1. Šios direktyvos tikslas — sumažinti sieros dioksido išmetimą, atsirandantį deginant tam tikrų rūšių skystąjį kurą, ir tuo būdu sumažinti tokių išmetimų sukeliamą žalingą poveikį žmonėms ir aplinkai.

2. Išmetamo sieros dioksido, susidarančio deginant tam tikras iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšis, kiekis sumažinamas, nustatant sieros kiekio tokiame kure ribas, kaip sąlygą jį naudoti valstybių narių teritorijoje, teritorinėse jūrose ir išskirtinėse ekonominėse zonose arba taršos kontrolės zonose.

Tačiau šioje direktyvoje nustatytos sieros kiekio tam tikrose iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšyse ribinės vertės netaikomos:

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas sunkusis mazutas, kuriame sieros kiekis viršija 1 % masės.

2. Iki 2015 m. gruodžio 31 d., kompetentingoms valdžios institucijoms tinkamai stebint teršalų išmetimą, 1 dalis netaikoma sunkiajam mazutui, naudojamam:

3. Nuo 2016 m. sausio 1 d., kompetentingoms valdžios institucijoms tinkamai stebint teršalų išmetimą, 1 dalis netaikoma sunkiajam mazutui, naudojamam:

Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jokie kurą deginantys įrenginiai, naudojantys sunkųjį mazutą, kuriame sieros yra daugiau nei nurodyta 1 dalyje, nebūtų eksploatuojami be kompetentingos valdžios institucijos išduoto leidimo, kuriame nurodomos ribinės išmetamo teršalų kiekio vertės.

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija 3,50 % masės, išskyrus kurą, kuris tiekiamas laivams, taikantiems nurodytus teršalų išmetimo mažinimo metodus, laikantis 4c straipsnio nuostatų, uždarose sistemose.

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas gazolis, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure, naudojamame valstybių narių teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, įskaitant SOx išskyrimo kontrolės rajonus, ir keleiviniuose laivuose, kurie, teikdami reguliarias paslaugas, plaukioja į Sąjungos uostus arba iš jų

1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritorinių jūrų, išskirtinių ekonominių zonų ir taršos kontrolės rajonų, priklausančių SOx išskyrimo kontrolės rajonams, plotuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:

Ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Sąjungos ribų. Komisija tinkamai atsižvelgia į visus būsimus MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimų, taikomų SOx išskyrimo kontrolės rajonuose, pakeitimus ir, jei tikslinga, nedelsdama pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl atitinkamų šios direktyvos pakeitimų.

1a. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:

Nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 4 dalims bei 4b straipsniui, ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Sąjungos ribų.

3. Valstybės narės atsako už 1 dalies reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bent:

Pagal tarptautinę jūrų teisę valstybės narės taip pat gali imtis papildomų įgyvendinimo užtikrinimo veiksmų kitų laivų atžvilgiu.

4. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad keleiviniuose laivuose, kurie jų teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, nepriklausančiuose SOx išskyrimo kontrolės rajonams, teikdami reguliarias paslaugas plaukioja į Sąjungos uostus arba iš jų, nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija1,50 % masės, iki 2020 m. sausio 1 d.

Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad šį reikalavimą vykdytų bent su jų vėliava plaukiojantys laivai arba su kitų šalių vėliavomis plaukiojantys laivai, kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

5. Valstybės narės reikalauja teisingai pildyti laivų žurnalus, juose nurodant kuro keitimo operacijas.

5a. Valstybės narės siekia užtikrinti galimybes gauti jūrinio kuro, atitinkančio šios direktyvos reikalavimus, ir informuoja Komisiją apie galimybes gauti tokio jūrinio kuro savo uostuose ir terminaluose.

5b. Jeigu valstybė narė nustato, kad laivas nesilaiko reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro standartų, kurie atitinka šią direktyvą, valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai suteikiama teisė reikalauti, kad laivas:

Negalima reikalauti, kad laivas nukryptų nuo savo numatytos kelionės maršruto arba pernelyg ilgam ją atidėtų, kad būtų užtikrinta atitiktis.

Jeigu laivas pateikia informaciją, nustatytą pirmoje pastraipoje, atitinkama valstybė narė atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, siekdama nustatyti, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant kontrolės priemonių nesiėmimą.

Laivas informuoja savo vėliavos valstybę ir kompetentingą atitinkamo paskirties uosto valdžios instituciją, jeigu jis negali įsigyti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro.

Uosto valstybė informuoja Komisiją, jeigu laivas pateikė įrodymų, kad nebuvo galimybių gauti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro.

7. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje rinkai nebūtų pateikiamas jūrinis dyzelinas, kuriame sieros kiekis viršija 1,50 % masės.

Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure, naudojamame Sąjungos uostuose prisišvartavusiuose laivuose

1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad Sąjungos uostuose prisišvartavę laivai, paliekant jų įgulai pakankamai laiko užbaigti privalomą kuro keitimo operaciją vos jiems atvykus į švartavimosi vietą ir prieš pat jiems išvykstant, nenaudotų jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

Valstybės narės reikalauja, kad bet kokios kuro keitimo operacijos laikas būtų įrašomas į laivų žurnalus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje rinkai nebūtų pateikiamas jūrinis gazolis, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

1. Valstybės narės leidžia savo uostuose, teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose su bet kurios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams kaip alternatyvą 4a ir 4b straipsnių reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro naudojimui taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2. 1 dalyje nurodytus teršalų išmetimo mažinimo metodus taikančiuose laivuose sieros dioksido išmetimas turi būti nuolat mažinamas ne mažiau, nei jis būtų sumažintas naudojant jūrinį kurą, atitinkantį 4a ir 4b straipsnių reikalavimus. Lygiavertės išmetimo vertės nustatomos pagal I priedą.

2a. Valstybės narės skatina prisišvartavusių laivų naudojimąsi elektros tiekimo nuo kranto sistemomis kaip alternatyvų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sprendimą.

3. 1 dalyje nurodyti teršalų išmetimo mažinimo metodai atitinka kriterijus, nustatytus II priede nurodytuose teisės aktuose.

4. Jei tai pagrįsta atsižvelgiant į mokslo ir technikos laimėjimus, susijusius su alternatyviais teršalų išmetimo mažinimo metodais, ir užtikrinant visišką suderinamumą su atitinkamomis TJO priimtomis priemonėmis ir standartais, Komisija:

Teršalų išmetimo mažinimo metodų, skirtų taikyti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose, patvirtinimas

1. Teršalų išmetimo mažinimo metodai, kuriems taikoma Tarybos direktyva 96/98/EB ( 14 ), tvirtinami pagal tą direktyvą.

2. Teršalų išmetimo mažinimo metodai, kuriems netaikoma šio straipsnio 1 dalis, tvirtinami 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ( 15 ), 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į:

Valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, prireikus patvirtina teršalų išmetimo iš laivų mažinimo metodų bandymus laivuose, plaukiojančiuose su jų vėliava arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūrų plotuose. Atliekant tuos bandymus neprivaloma naudoti 4a ir 4b straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

Valstybės narės gali priimti ekonominės veiklos vykdytojams, patiriantiems šios direktyvos poveikį, palankias finansines priemones, kai tokios finansinės priemonės atitinka taikytinas valstybės pagalbos taisykles, kurios turi būti priimtos šioje srityje.

Jeigu dėl staigaus žalios naftos, naftos produktų ar kitų angliavandenilių tiekimo pasikeitimo valstybei narei tampa sudėtinga taikyti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas didžiausio sieros kiekio ribas, ta valstybė narė apie tai praneša Komisijai. Komisija ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui gali leisti tos valstybės narės teritorijoje taikyti aukštesnes ribas; Komisija apie savo sprendimą praneša Tarybai ir valstybėms narėms. Bet kuri valstybė narė gali perduoti šį sprendimą Tarybai per vieną mėnesį. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, gali per du mėnesius priimti kitokį sprendimą.

1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų mėginių ėmimo būdu patikrinti, ar jūriniame kure esantis sieros kiekis atitinka 3, 3a, 4, 4a ir 4b straipsnius. Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkama didžiausio leidžiamo sieros kiekio kure ribinė vertė. Mėginiai imami periodiškai, pakankamai dažnai, pakankamais kiekiais ir tokiu būdu, kad būtų tipiniai tikrinamam kurui, o jūrinio kuro mėginiai turi būti tipiniai kurui, naudojamam laivuose, plaukiojančiuose atitinkamuose jūrų plotuose ir esančiuose uostuose. Mėginiai tikrinami nevilkinant.

1a. Taikomos šios jūrinio kuro mėginių ėmimo, tyrimo ir patikros priemonės:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Pagrindinis sieros kiekio nustatymo metodas yra ISO 8754 (2003 m.) standarte arba PrEN ISO 14596 (2007 m.) standarte nustatytas metodas.

Norint nustatyti, ar į laivą atvežtas ir jame naudoti skirtas jūrinis kuras atitinka ribines sieros kiekio vertes, privalomas pagal 3a, 4, 4a ir 4b straipsnius, taikoma MARPOL VI priedo VI priedėlyje nustatyta kuro patikros procedūra.

1. Remdamosi mėginių ėmimo, tyrimo ir patikrų, atliktų pagal 6 straipsnį, rezultatais, valstybės narės kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl sieros kiekio standartų, nustatytų šioje direktyvoje praėjusiems metams, laikymosi.

Remdamasi pagal šios dalies pirmą pastraipą pateiktomis ataskaitomis ir valstybių narių pagal 4a straipsnio 5b dalies penktą pastraipą pateiktais pranešimais apie tai, kad nėra galimybių gauti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, Komisija per dvylika mėnesių nuo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos parengia ir viešai paskelbia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Komisija įvertina poreikį toliau stiprinti atitinkamas šios direktyvos nuostatas ir šiuo tikslu pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

1a. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl informacijos, kuri turėtų būti pateikiama ataskaitoje, ir ataskaitos formos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prie kurios, jei tikslinga, prideda pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Komisijos ataskaitoje nagrinėjamos oro taršos mažinimo galimybės, inter alia, atsižvelgiant į: metines ataskaitas, teikiamas pagal 1 ir 1a dalis, stebimą oro kokybę ir rūgštėjimą, kuro kainas, galimą ekonominį poveikį ir stebimą perėjimą prie kitų rūšių transporto, taip pat pažangą mažinant laivų išmetamą teršalų kiekį.

3. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, iki 2012 m. gruodžio 31 d. parengia atitinkamas priemones, įskaitant nurodytas 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Jūrų transporto išmetamų teršalų mažinimas ir tvaraus vandens transporto priemonių rinkinys“, kuriomis skatinamas šios direktyvos aplinkosaugos standartų laikymasis ir kiek įmanoma mažinamas galimas neigiamas poveikis.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 9a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 punktų, 6 straipsnio 1a dalies b punkto ir 2 dalies pritaikymo atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus. Tokios pritaikomosios pataisos tiesiogiai nekeičia šios direktyvos taikymo srities arba šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų.

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai ( 16 ).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 4c straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 17 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4c straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 4c straipsnio 4 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2000 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos informuoja Komisiją.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

1. Valstybės narės nustato sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus.

2. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir gali apimti baudas, apskaičiuojamas tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog už pažeidimus atsakingiems skiriamos baudos dydis atitiktų bent iš pažeidimų gautą ekonominę naudą ir kad tos baudos būtų palaipsniui didinamos už pakartotinius pažeidimus.

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

4c STRAIPSNIO 2 DALYJE MINIMOS LYGIAVERTĖS IŠMETAMO TERŠALŲ KIEKIO VERTĖS, LEIDŽIAMOS TAIKANT TERŠALŲ IŠMETIMO MAŽINIMO METODUS

Ribinės sieros kiekio jūriniame kure vertės, nurodytos 4a ir 4b straipsniuose ir MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 1 ir 4 dalyse, ir atitinkamos išmetamo teršalų kiekio vertės, minimos 4c straipsnio 2 dalyje.

TERŠALŲ IŠMETIMO MAŽINIMO METODŲ TAIKYMO KRITERIJAI, MINIMI 4c STRAIPSNIO 3 DALYJE

4c straipsnyje minimi teršalų išmetimo mažinimo metodai turi atitikti bent tuos kriterijus, kurie nustatyti šiuose teisės aktuose (jeigu taikytina):

( 3 ) 1998 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 167, 1998 6 1, p. 111), 1998 m. spalio 6 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 364, 1998 11 25, p. 20) ir 1999 m. vasario 9 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

( 6 ) OL L 109, 1983 4 26, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 96/139/EB (OL L 32, 1996 2 10, p. 31).

( 7 ) OL L 336, 1988 12 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/66/EB (OL L 337, 1994 12 24, p. 83).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1882/2003 2003 m. rugsėjo 29 d.	L 284	1	31.10.2003
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/33/EB 2005 m. liepos 6 d.	L 191	59	22.7.2005
M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 219/2009 2009 m. kovo 11 d.	L 87	109	31.3.2009
►M4	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/30/EB, Tekstas svarbus EEE 2009 m. balandžio 23 d.	L 140	88	5.6.2009
►M5	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2012/33/ES 2012 m. lapkričio 21 d.	L 327	1	27.11.2012

Sieros kiekis jūriniame kure (masės dalis %)	Išmetamo SO2 kiekio (ppm) ir CO2 kiekio (tūrio dalis %) santykis
3,50	151,7
1,50	65,0
1,00	43,3
0,50	21,7
0,10	4,3

Teršalų išmetimo mažinimo metodas	Taikymo kriterijai
Jūrinio kuro ir išgarintų dujų mišinys	2010 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas 2010/769/ES dėl technologinių metodų, kurie suskystintų gamtinių dujų dujovežiuose naudojami kaip mažai sieros turinčio jūrinio kuro, atitinkančio Tarybos direktyvos 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure, 4b straipsnio reikalavimus, naudojimo alternatyva, naudojimo kriterijų nustatymo (1).
Išmetamųjų dujų valymo sistemos	Rezoliucija MEPC.184(59), priimta 2009 m. liepos 17 d. Plovimo vanduo, panaudotas išmetamųjų dujų valymo sistemose, kuriose naudojami chemikalai, priedai, preparatai ir atitinkami vietoje gaminami chemikalai, nurodyti rezoliucijos MEPC.184(59) 10.1.6.1 punkte, negali būti išleidžiamas į jūrą, įskaitant uždarus įvairaus tipo uostus ir upių žiotis, nebent laivo operatorius įrodytų, kad tokio plovimo vandens išleidimas neturi didelio neigiamo poveikio ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Jei naudojamas chemikalas yra kaustinė soda, tuomet pakanka, kad plovimo vanduo atitiktų rezoliucijoje MEPC.184(59) nustatytus kriterijus, o jo pH vertė neviršytų 8,0.
Biodegalai	CEN ir ISO standartus atitinkančių biodegalų, kaip apibrėžta 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (2), naudojimas. Biodegalų ir jūrinio kuro mišiniai turi atitikti sieros kiekio standartus, nustatytus šios direktyvos 3a straipsnyje, 4a straipsnio 1, 1a ir 4 dalyse ir 4b straipsnyje.
(1) OL L 328, 2010 12 14, p. 15. (2) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.