1999L0032 — LT — 20.04.2009 — 003.001

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

TARYBOS DIREKTYVA 1999/32/EB

1999 m. balandžio 26 d.

dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB

(OL L 121, 11.5.1999, p.13)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

 M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1882/2003 2003 m. rugsėjo 29 d.

  L 284

1

31.10.2003

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/33/EB 2005 m. liepos 6 d.

  L 191

59

22.7.2005

►M3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 219/2009 2009 m. kovo 11 d.

  L 87

109

31.3.2009



▼B

TARYBOS DIREKTYVA 1999/32/EB

1999 m. balandžio 26 d.

dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB



EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

veikdama Sutarties 189c straipsnyje numatyta tvarka ( 3 ),

(1) kadangi Bendrijos aplinkosaugos politikos tikslai ir principai, išdėstyti aplinkos veiksmų programose, o ypač Penktojoje aplinkosaugos veiksmų programoje ( 4 ), remiantis Sutarties 130r straipsnyje suformuluotais ir ginamais principais, ypač nukreiptais į tai, kad būtų užtikrinta veiksminga visų žmonių apsauga nuo pripažintų pavojaus rūšių, kurį sukelia išmestas sieros dioksidas, ir būtų apsaugota aplinka, neleidžiant išmesti tiek sieros, kad būtų viršijami kritinė apkrova ir kritiniai lygiai;

(2)

kadangi Sutarties 129 straipsnyje numatyta, kad sveikatos apsaugos reikalavimai turi būti sudedamoji kitų Bendrijos politikos krypčių dalis; kadangi Sutarties 3 straipsnio o punkte taip pat numatyta, kad Bendrijos veikla turėtų prisidėti prie aukšto sveikatos apsaugos lygio sukūrimo;

(3)

kadangi išmestas sieros dioksidas didina su rūgštėjimu susijusias problemas Bendrijoje; kadangi sieros dioksidas turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai;

(4)

kadangi rūgštėjimas ir atmosferinis sieros dioksidas kenkia jautrioms ekosistemoms, mažina biologinę įvairovę ir mažina patogumų vertę, taip pat žalingai veikia javų auginimą ir miškų augimą; kadangi miestuose iškrintantys rūgštūs lietūs gali labai pakenkti pastatams ir architektūros paveldui; kadangi tarša sieros dioksidu taip pat gali turėti didelę įtaką žmonių sveikatai, ypač tiems gyventojams, kuriuos kamuoja kvėpavimo susirgimai;

(5)

kadangi rūgštėjimas yra už valstybių sienų išeinantis reiškinys, reikalaujantis priimti sprendimus tiek Bendrijos, tiek ir nacionaliniu arba vietos lygiu;

(6)

kadangi išmestas sieros dioksidas padeda atmosferoje susidaryti kietosioms dalelėms;

(7)

kadangi Bendrija ir atskiros valstybės narės yra JT-EKK Tolimų oro teršalų pernašų konvencijos susitariančiosios šalys; kadangi antrajame JT-EEK protokole dėl tarpvalstybinės taršos sieros dioksidu numatyta, kad susitariančiosios šalys turėtų sumažinti išmetamą sieros dioksido kiekį 30 % arba daugiau, kaip numatyta pirmajame protokole, ir kadangi JT-EEK protokolas pagrįstas prielaida, kad kritiniai kiekiai ir lygiai kai kuriose jautriose srityse ir toliau bus viršijami; kadangi ir toliau bus reikalingos priemonės sieros dioksido išmetimui mažinti, jeigu bus siekiama Penktosios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų; kadangi todėl susitariančiosios šalys toliau turėtų pastebimai mažinti sieros dioksido išmetimą;

(8)

kadangi natūraliai naftoje ir akmens anglyje nedideliais kiekiais esanti siera, dešimtmečiais buvo laikoma vyraujančiu sieros dioksido išmetimo šaltiniu, kuris yra pagrindinė „rūgštaus lietaus“ priežastis ir viena svarbiausių oro taršos daugelyje miestų ir pramoninių rajonų priežasčių;

(9)

kadangi paskutiniu metu Komisija paskelbė pranešimą apie ekonomiškai efektyvią strategiją stengiantis įveikti rūgštėjimą Bendrijoje; kadangi buvo nustatyta, kad sieros dioksido, atsirandančio deginant tam tikras skysto kuro rūšis, išmetimo kontrolė yra neatskiriama sudedamoji ekonomiškai efektyvios strategijos dalis; kadangi Bendrija pripažįsta, jog reikalingos visoms kitoms kuro rūšims skirtos priemonės;

(10)

kadangi tyrimais buvo parodyta, kad nauda, gauta dėl sieros išmetimo mažinimo sumažinant sieros kiekį kure, dažnai bus didesnė negu šioje direktyvoje įvertintos pramonei skirtos išlaidos, ir kadangi yra technologijos, sukurtos sieros kiekiui skystajame kure sumažinti;

(11)

kadangi pagal Sutarties 3b straipsnyje nurodytus subsidiarumo ir proporcingumo principus tikslas sumažinti sieros dioksido išmetimą deginant tam tikras skysto kuro rūšis negali būti veiksmingai pasiektas, jeigu valstybės narės veiks atskirai; kadangi nesuderinti veiksmai nesuteikia garantijų, kad norimas tikslas bus pasiektas ir neretai duoda priešingus rezultatus, o tai gali pasireikšti dideliu paveiktų produktų rinkos nepastovumu; kadangi atsižvelgiant į poreikį sumažinti sieros dioksido išmetimą visoje Bendrijoje, veiksmai Bendrijos lygiu būtų efektyvesni; kadangi šioje direktyvoje apsiribojama minimaliais reikalavimais, kurie reikalingi norimam tikslui pasiekti;

(12)

kadangi 1993 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvoje 93/12/EEB, susijusioje su sieros kiekiu tam tikrų rūšių skystajame kure, ( 5 ) Komisijos buvo paprašyta pateikti Tarybai pasiūlymą, nustatantį mažesnes sieros kiekio gazolyje ribas ir naujas ribas aviaciniam žibalui; kadangi, remiantis sąnaudų efektyvumo tyrimais, derėtų nustatyti sieros kiekio ribas kitų rūšių skystajame kure, ypač sunkiajame mazute, bunkeriniame kure, jūriniame gazolyje ir gazolyje;

(13)

kadangi pagal Sutarties 130t straipsnį ši direktyva neturėtų kliudyti bet kuriai valstybei narei išlaikyti arba įvesti griežtesnes saugos priemones; kadangi šios priemonės turi atitikti Sutartį ir apie jas turi būti pranešama Komisijai;

(14)

kadangi prieš įvesdama naujas griežtesnes saugos priemones bet kuri valstybė narė turėtų pranešti Komisijai apie priemonių projektą pagal 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvą 83/189/EEB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką ( 6 );

(15)

kadangi dėl ribinio sieros kiekio sunkiajame mazute reikia numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas valstybėms narėms ir regionams, kur tai leidžia aplinkosaugos sąlygos;

(16)

kadangi dėl ribinių sieros verčių sunkiajame mazute taip pat reikia numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl jų naudojimo kurą deginančiuose įrenginiuose, kurios atitinka ribines išmetimo vertes, nustatytas 1988 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvoje 88/609/EEB ( 7 ) dėl stambių deginimo įmonių išmetamų į orą tam tikrų teršalų ribojimo; kadangi atsižvelgiant į būsimus Direktyvos 88/609/EEB pataisymus gali reikėti patikslinti ir prireikus pataisyti kai kurias šios direktyvos nuostatas;

(17)

kadangi naftos perdirbimo gamykloms, neįtrauktoms į šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalies i punkto c papunkčio taikymo sritį, apskaičiuotas sieros dioksido išmetimo vidurkis turėtų neviršyti Direktyvoje 88/609/EEB arba būsimuose jos pataisymuose nustatytų ribinių kiekių; kadangi taikydamos šią direktyvą valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad kurą pakeičiant kitu, 2 straipsnyje neišvardytu kuru, neturėtų padidėti rūgštinančių teršalų išmetimas;

(18)

kadangi 0,2 % dydžio ribinė vertė sieros kiekiui gazolyje jau yra nustatyta Direktyva 93/12/EEB; kadangi iki 2008 m. sausio 1 d. ši ribinė vertė turėtų būti pakeista į 0,1 %;

(19)

kadangi pagal 1994 m. Stojimo aktą Austrija ir Suomija turi teisę nukrypti nuo Direktyvos 93/12/EEB nuostatų dėl sieros kiekio gazolyje ketverių metų laikotarpiu nuo įstojimo dienos;

(20)

kadangi 0,2 % (nuo 2000 m.) ir 0,1 % (nuo 2008 m.) ribinės sieros kiekio vertės gazolyje, skirtame naudoti jūrų laivuose, gali sukelti techninių ir ekonominių problemų Graikijoje, visoje jos teritorijoje, Ispanijoje Kanarų salose, Prancūzijoje Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Portugalijoje Maderos ir Azorų archipelaguose; kadangi leidžianti nukrypti nuostata Graikijai, Kanarų saloms, Prancūzijos užjūrio departamentams ir Maderos ir Azorų salynams neturėtų sukelti neigiamos įtakos laivyboje naudojamo gazolio rinkai ir atsižvelgiant į tai laivyboje naudojamo gazolio eksportas iš Graikijos, Kanarų salų, Prancūzijos užjūrio departamentų bei Maderos ir Azorų archipelagų į kitas valstybes nares turėtų atitikti galiojančius importuojančių valstybių narių reikalavimus; kadangi todėl Graikijai, Kanarų saloms, Prancūzijos užjūrio departamentams bei Maderos ir Azorų archipelagams turėtų būti numatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl svorio vienetais išreikštų ribinių sieros verčių laivyboje naudojamame gazolyje;

(21)

kadangi sieros išmetimas, atsirandantis dėl laivininkystės veiklos, t. y. dėl didelį sieros kiekį turinčio bunkerinio kuro deginimo, prisideda prie taršos sieros dioksidu ir rūgštėjimo problemų; kadangi tebevykstančiose ir būsimose derybose dėl MARPOL Konvencijos Tarptautinėje jūrų organizacijoje (JTO) Bendrija gins daug veiksmingesnę SOx išmetimams jautrių sričių apsaugą ir bunkerinio mazuto įprastų ribinių verčių mažinimą (nuo dabartinės 4,5 %); kadangi turėtų būti tęsiamos Bendrijos iniciatyvos paskelbti Šiaurės jūrą (Lamanšą) ypatinga žemo SOx išmetimo kontroliavimo sritimi;

(22)

kadangi reikia nuodugniau ištirti rūgštėjimo poveikį ekosistemoms ir žmogaus organizmui; kadangi Bendrija šiems tyrimams padeda pagal Penktąją bendrąją tyrimų programą ( 8 );

(23)

kadangi tais atvejais, kai nutrūksta žalios naftos, naftos produktų ar kitų angliavandenilių tiekimas, Komisija gali leisti nustatyti aukštesnes ribas atskiros valstybės narės teritorijoje;

(24)

kadangi valstybės narės turėtų sukurti atitinkamus mechanizmus, kad būtų galima kontroliuoti, ar laikomasi šios direktyvos nuostatų; kadangi ataskaitos apie sieros kiekį skystajame kure turėtų būti pateikiamos Komisijai;

(25)

kadangi dėl didesnio aiškumo reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 93/12/EEB,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:



1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.  Šios direktyvos tikslas — sumažinti sieros dioksido išmetimą, atsirandantį deginant tam tikrų rūšių skystąjį kurą, ir tuo būdu sumažinti tokių išmetimų sukeliamą žalingą poveikį žmonėms ir aplinkai.

▼M2

2.  Išmetamo sieros dioksido, susidarančio deginant tam tikras iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšis, kiekis sumažinamas, nustatant sieros kiekio tokiame kure ribas, kaip sąlygą jį naudoti valstybių narių teritorijoje, teritorinėse jūrose ir išskirtinėse ekonominėse zonose arba taršos kontrolės zonose.

Tačiau šioje direktyvoje nustatytos sieros kiekio tam tikrose iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšyse ribinės vertės netaikomos:

a) toms kuro rūšims, kurios skirtos tyrimams ir bandymams;

b) toms kuro rūšims, kurios skirtos perdirbti prieš galutinį sudeginimą;

c) toms kuro rūšims, kurios turi būti perdirbamos naftos perdirbimo įmonėse;

d) toms kuro rūšims, kurios naudojamos ir pateikiamos į rinką atokiausiuose Bendrijos regionuose, jei atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad šiuose regionuose:

— laikomasi oro kokybės standartų,

— nenaudojamos sunkiojo mazuto rūšys, kuriose sieros kiekis viršija 3 % masės;

e) toms kuro rūšims, kurias naudoja karo laivai ir kiti karinės tarnybos laivai. Tačiau kiekviena valstybė narė, imdamasi atitinkamų priemonių, neribojančių tokių laivų veiksmų ar operatyvinių gebėjimų, stengiasi užtikrinti, kad šie laivai bus naudojami pagal šios direktyvos nuostatas, kiek tai pagrįsta ir praktiška;

f) bet kokiam kuro naudojimui laive, kai tai būtina laivo saugumui užtikrinti ar žmonių gyvybei jūroje išgelbėti;

g) bet kokiam kuro naudojimui laive, kai tai būtina dėl jam ar jo įrangai padarytos žalos, jeigu įvykus žalai buvo imtasi visų pagrįstų priemonių, siekiant išvengti papildomos teršalų emisijos arba ją sumažinti, ir jei buvo imtasi priemonių kuo skubiau atitaisyti žalą. Ši nuostata netaikoma, jei laivo savininkas arba kapitonas veikė, ketindami padaryti žalą, arba elgėsi neatsargiai;

h) toms kuro rūšims, kurios naudojamos laivuose taikant patvirtintas taršos mažinimo technologijas pagal 4c straipsnio nuostatas.

▼B

2 straipsnis

Sąvokos

Šioje direktyvoje:

1.  sunkusis mazutas — tai:

▼M2

— bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams 2710 19 51–2710 19 69, arba

▼B

— bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, bet ne gazolis, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuris dėl nustatytų distiliavimo ribų patenka į kurui skirto sunkiojo mazuto kategoriją ir kurio mažiau nei 65 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 250 °C temperatūroje ASTM D86 metodu. Jeigu distiliavimo negalima atlikti ASTM D86 metodu, naftos produktas taip pat patenka į sunkiojo mazuto kategoriją;

2.  gazolis – tai:

— bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams 2710 19 25, 2710 19 29, 2710 19 45 arba 2710 19 49, arba

— bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, kurio mažiau negu 65 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 250 oC temperatūroje ir kurio ne mažiau kaip 85 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 350 oC temperatūroje ASTM D86 metodu.

Dyzelinas, kaip apibrėžta 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB 2 straipsnio 2 dalyje dėl benzino ir dyzelino kokybės ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB ( 9 ), yra nepriskiriami šiam apibrėžimui. Kuras, naudojamas ne magistralinėse mobiliose mašinose ir žemės ūkio traktoriuose, taip pat nepriskiriamas šiam apibrėžimui;

▼M2

3.  jūrinis kuras – tai bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, skirtas laivams ar naudojamas laivuose, įskaitant ir tas kuro rūšis, kurios apibrėžtos ISO 8217 standarte;

▼M2

3a.  jūrinis dyzelinas – tai bet koks jūrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka ISO 8217 standarto I lentelėje DMB ir DMC kategorijoms pateiktas klampumo ar tankio ribas;

3b.  jūrinis gazolis – tai bet koks jūrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka ISO 8217 standarto I lentelėje DMX ir DMA kategorijoms pateiktas klampumo ar tankio ribas;

3c.  MARPOL konvencija – tai 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu;

3d.  MARPOL konvencijos VI priedas – tai priedas, kuris vadinamas „Atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklės“, 1997 m. protokolu pridedamas prie MARPOL konvencijos;

3e.  SOx išskyrimo kontrolės rajonas – tai tie jūriniai rajonai, kuriuos tokiais paskelbė IMO pagal MARPOL konvencijos VI priedą;

3f.  keleiviniai laivai – tai laivai, gabenantys daugiau nei 12 keleivių, kai keleiviu laikomas kiekvienas asmuo, išskyrus:

i) laivo kapitoną ir įgulos narius arba bet kurį kitą asmenį, įdarbintą ar pasamdytą bet kokioms pareigoms laive ar laivo vykdomame versle, ir

ii) vaikus iki vienerių metų;

3g.  reguliariosios paslaugos – tai serija keleivinių laivų maršrutų, kuriais užtikrinamas susisiekimas tarp dviejų ar daugiau uostų, arba serija plaukiojimų iš to paties ir į tą patį uostą be tarpinių sustojimų:

i) pagal paskelbtą tvarkaraštį, arba

ii) tokiais reguliariais ir dažnais maršrutais, kad jie sudaro aiškų grafiką;

3h.  karinis laivas – tai valstybės ginkluotosioms pajėgoms priklausantis laivas, turintis išorinius skiriamuosius ženklus, būdingus tokios rūšies vienos valstybės laivams, vadovaujamas valstybės Vyriausybės deramai įgalioto karininko, kurio pavardė paskelbta atitinkamos tarnybos sąraše ar lygiaverčiame dokumente, ir valdomas įgulos, kuri pavaldi reguliariosioms karinėms pajėgoms;

3i.  prisišvartavę laivai – tai laivai, kurie stovi saugiai pritvirtinti ar nuleidę inkarą viename iš Bendrijos uostų jų pakrovimo, iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai nevyksta;

3j.  vidaus vandenų laivai – tai laivai, skirti naudoti pirmiausia vidaus vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyvoje 82/714/EEB, nustatančioje techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams ( 10 ), įskaitant visus laivus, kurie:

i) turi Bendrijos sertifikatą laivybai vidaus vandenimis, kaip nurodyta Direktyvoje 82/714/EEB,

ii) turi sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį;

3k.  pateikimas į rinką – tai jūrinio kuro, skirto deginti laive, tiekimas ar pateikimas tretiesiems asmenims už tam tikrą mokestį arba nemokamai bet kurioje valstybių narių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje. Netaikoma jūrinio kuro, kuris skirtas eksportuoti laivo krovinių rezervuaruose, tiekimui arba pateikimui;

3l.  atokiausi regionai – tai Prancūzijos užjūrio departamentai, Azorų, Maderos ir Kanarų salos, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnyje;

3m.  taršos mažinimo technologija – tai išmetamųjų dujų valymo sistema arba bet kuris kitas technologinis metodas, kurį įmanoma patikrinti ir įgyvendinti;

▼B

4.  ASTM metodas — tai Amerikos tyrimų ir medžiagų organizacijos 1976 m. leidime nurodyti naftos produktų ir tepalinių produktų apibrėžimai ir techninės charakteristikos;

5.  kurą deginantis įrenginys — tai bet koks techninis aparatas, kuriame kuras oksiduojamas, kad būtų galima naudoti taip gautą šilumą.

▼M2 —————

▼M2

3 straipsnis

Didžiausias sieros kiekis sunkiajame mazute

1.  Valstybės narės imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. jų teritorijoje nebus naudojamas sunkusis mazutas, kuriame sieros kiekis viršija 1 % masės.

2.  

i) Kadangi kompetentingos institucijos vykdo atitinkamą teršalų išmetimo stebėseną, šis reikalavimas netaikomas mazutui, naudojamam:

a) kurą deginančiuose įrenginiuose, reglamentuojamuose 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo ( 11 ), kurie yra laikomi naujais įrenginiais pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 9 punkte pateiktą apibrėžimą ir kurie atitinka tokiems įrenginiams taikomas išmetamo sieros dioksido ribines vertes, nustatytas tos direktyvos IV priede ir taikomas pagal jos 4 straipsnį;

b) kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriems taikoma Direktyva 2001/80/EB ir kurie laikomi esamais įrenginiais pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 10 punkte pateiktą apibrėžimą, jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija yra mažesnė arba lygi 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija pagal Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimus yra mažesnė arba lygi nurodytos direktyvos IV priedo A dalyje minimų naujų įrenginių ribinėms išmetamų teršalų vertėms ir jei atitinkamai taikomos minėtos direktyvos 5, 7 ir 8 straipsnių nuostatos;

c) kituose kurą deginančiuose įrenginiuose, kurie nenurodyti a arba b punktuose, jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

d) deginant naftos perdirbimo gamyklose, jei vidutinis mėnesinis sieros dioksido išmetimas, skaičiuojamas pagal visus naftos perdirbimo gamykloje esančius įrenginius, nepriklausomai nuo naudojamo kuro tipo arba jo mišinio, atitinka kiekvienos valstybės narės nustatytas ribas, kurios neviršija 1 700 mg/Nm3. Ši nuostata netaikoma a punkte paminėtiems kurą deginantiems įrenginiams, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – ir b punkte nurodytiems įrenginiams.

ii) Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad visi kurą deginantys įrenginiai, naudojantys sunkųjį mazutą, kurio sieros koncentracija yra didesnė negu nurodyta 1 dalyje, nebūtų eksploatuojami be kompetentingosios institucijos išduodamo leidimo, kuriame nurodomos išmetamų teršalų ribos.

3.  2 dalies nuostatos turi būti iš naujo išnagrinėtos ir prireikus pakeistos atsižvelgiant į visus būsimus Direktyvos 2001/80/EB pakeitimus.

▼B

4 straipsnis

Didžiausias sieros kiekis gazolyje

1.  Valstybės narės imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad jų teritorijoje gazolis, taip pat jūrinis gazolis nebūtų naudojamas nuo:

— 2000 m. liepos mėn., jeigu sieros kiekis viršija 0,20 % masės,

— 2008 m. sausio 1 d., jeigu sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

2.  Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies, Ispanija Kanarų saloms, Prancūzija Prancūzijos užjūrio departamentams, Graikija visoje savo teritorijoje arba jos dalyje, Portugalija Maderos ir Azorų salynams gali leisti laivyboje naudoti gazolį, kuriame sieros kiekis viršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas.

▼M2 —————

▼M2

4a straipsnis

Didžiausias sieros kiekis, esantis jūriniame kure, kuris naudojamas SOx išskyrimo kontrolės rajone ir keleiviniuose laivuose, reguliariai plaukiančiuose į Bendrijos uostus ar iš jų

1.  Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūrinis kuras, kurio sieros koncentracija viršija 1,5 % masės, nebus naudojamas jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, priklausančiose SOx išskyrimo kontrolės rajonams. Šis reikalavimas taikomas visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, taip pat ir laivams, kurių kelionė prasidėjo už Bendrijos ribų.

2.  1 dalies nuostatų taikymo datos:

a) MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies a punkte nurodytam Baltijos jūros plotui: 2006 m. rugpjūčio 11 d.;

b) Šiaurės jūrai:

— 12 mėnesių, po to kai įsigalioja IMO paskelbimas pagal galiojančias procedūras arba

— 2007 m. rugpjūčio 11 d.,

atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;

c) visiems kitiems jūros plotams, taip pat ir uostams, kurie vėliau IMO bus paskelbti SOx išskyrimo kontrolės rajonais pagal MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies b punkto nuostatas: 12 mėnesių nuo minėto paskelbimo įsigaliojimo.

3.  Valstybės narės atsako už 1 dalies reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bent:

— su jų vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu; ir

— jei valstybės narės ribojasi su SOx išskyrimo kontrolės rajonais,– su bet kurios šalies vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu, kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

Pagal tarptautinę jūrų teisę valstybės narės taip pat gali imtis papildomų įgyvendinimo užtikrinimo veiksmų kitų laivų atžvilgiu.

4.  Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos keleiviniai laivai, reguliariai plaukiantys į bet kurį Bendrijos uostą ir iš jo, šių valstybių narių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, nenaudos jūrinio kuro, jei jo sieros koncentracija viršys 1,5 % masės. Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad šį reikalavimą vykdytų bent su jų vėliava plaukiojantys laivai arba su kitų šalių vėliavoms plaukiojantys laivai tol, kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

5.  Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės reikalauja teisingai pildyti laivo žurnalą, nurodant jame kuro keitimo operacijas, ir tik su tokia sąlyga leidžia laivams įplaukti į Bendrijos uostus.

6.  Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos ir pagal MARPOL konvencijos VI priedo 18 taisyklę valstybės narės:

— tvarko vietinių jūrinio kuro tiekėjų registrą,

— užtikrina, kad jūrinio kuro tiekėjas bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje nurodytų sieros koncentraciją jų teritorijoje parduotame visų rūšių jūriniame kure, pateikdamas užantspauduotą mėginį, pasirašytą gaunančiojo laivo atstovo,

— imasi atitinkamų veiksmų prieš tiekėjus nustačius, kad jie tiekia kurą, kuris neatitinka specifikacijų, nurodytų bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje,

— užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų atitaisymo veiksmų, kuriais nustatytas reikalavimų neatitinkantis jūrinis kuras būtų pritaikytas prie reikalavimų.

7.  Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis dyzelinas, jei jo sieros koncentracija viršija 1,5 % masės.

8.  Komisija praneša valstybėms narėms apie 2 dalies b punkte nurodytas taikymo datas ir paskelbia jas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4b straipsnis

Jūrinio kuro, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, didžiausias sieros kiekis

1.  Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 0,1 % masės, nenaudos šie laivai:

a) vidaus vandenų laivai ir

b) Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, paliekant jų įgulai pakankamai laiko užbaigti privalomą kuro keitimo operaciją, kuo skubiau jiems atvykus į švartavimosi vietą ir kuo vėliau prieš jiems išvykstant.

Valstybės narės reikalauja, kad bet kokios kuro keitimo operacijos laikas būtų įrašytas laivo žurnale.

2.  Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a) kai pagal paskelbtą tvarkaraštį laivai privalo būti prisišvartavę trumpiau negu 2 valandas;

b) vidaus vandenų laivams, turintiems sertifikatą, patvirtinantį jų atitiktį 1974 m. Tarptautinei konvencijai dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje su pakeitimais, kai šie laivai yra jūroje;

c) iki 2012 m. sausio 1 d. šios direktyvos priede nurodytiems laivams, kurie plaukioja tik Graikijos Respublikos teritorijos vandenyse;

d) laivams, kurie išjungia visus variklius ir naudojasi elektros tiekimu nuo kranto, kol jie yra prisišvartavę uostuose.

3.  Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis gazolis, jei jame esantis sieros kiekis viršija 0,1 % masės.

4c straipsnis

Naujų taršos mažinimo technologijų bandymai ir naudojimas

1.  Valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, prireikus gali pritarti taršos iš laivų mažinimo technologijų bandymams laivuose, plaukiančiuose su jų vėliava arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūros plotuose. Šių bandymų metu neprivaloma naudoti 4a ir 4b straipsniuose išdėstytus reikalavimus atitinkančias jūrinio kuro rūšis, jei:

— Komisijai ir valstybei, kurioje yra atitinkamas uostas, buvo raštu apie tai pranešta, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki bandymų pradžios,

— leidimų atlikti bandymus trukmė neviršija 18 mėnesių,

— visuose dalyvaujančiuose laivuose įdiegiama gedimams atspari įranga nuolatiniai išmetamųjų dujų emisijų stebėsenai ir ši įranga naudojama per visus bandymus,

— visi dalyvaujantys laivai sumažina išmetamų teršalų kiekį mažiausiai tiek, kiek jis sumažėtų, laikantis šioje direktyvoje nurodytų sieros kiekio kure ribų,

— įdiegtos reikiamos atliekų tvarkymo sistemos, skirtos visoms atliekoms, susidarančioms dėl taršos mažinimo technologijų bandymų metu,

— bandymų laikotarpiu vertinamas poveikis jūrinei aplinkai, ypač uždarųjų įvairaus tipo uostų ir estuarijų ekologinėms sistemoms, ir

— per šešis mėnesius nuo bandymų pabaigos visi rezultatai pateikiami Komisijai ir skelbiami viešai.

2.  Taršos mažinimo technologijos, skirtos su valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams, patvirtinamos 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ( 12 ), 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į:

— gaires, kurias turi parengti IMO,

— visų bandymų, atliktų pagal 1 dalį, rezultatus,

— poveikį aplinkai, įskaitant pasiekiamą išmetamų teršalų mažinimą, ir poveikį uždarųjų įvairaus tipo uostų ir estuarijų ekologinėms sistemoms,

— stebėsenos vykdomumą ir patikrinimą.

▼M3

3.  Komisija nustato taršos mažinimo technologijų taikymo kriterijus su bet kokia vėliava plaukiojantiems laivams Bendrijos uždaruosiuose įvairaus tipo uostuose ir estuarijose. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, patvirtinamos pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Apie šiuos kriterijus Komisija praneša IMO.

▼M2

4.  Kaip alternatyvą mažą sieros kiekį turinčio jūrinio kuro, kuris atitinka 4a ir 4b straipsnių reikalavimus, naudojimui valstybės narės gali leisti laivams taikyti taršos mažinimo technologiją, jei šie laivai:

— palaipsniui sumažina teršalų išmetimą bent tiek, kiek jis sumažėtų laikantis šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų, ir

— turi nuolatinio išmetamų teršalų tikrinimo įrangą ir

— kruopščiai dokumentuoja, kad bet kokios atliekos, išleistos į uždaruosius įvairaus tipo uostus ir estuarijas, neturi poveikio ekologinėms sistemoms pagal tuo kriterijus, kuriuos uostų valstybių kompetentingos institucijos pateikė IMO.

▼B

5 straipsnis

Kuro tiekimo pasikeitimai

Jeigu dėl staigaus žalios naftos, naftos produktų ar kitų angliavandenilių tiekimo pasikeitimo valstybei narei tampa sudėtinga taikyti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas didžiausio sieros kiekio ribas, ta valstybė narė apie tai praneša Komisijai. Komisija ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui gali leisti tos valstybės narės teritorijoje taikyti aukštesnes ribas; Komisija apie savo sprendimą praneša Tarybai ir valstybėms narėms. Bet kuri valstybė narė gali perduoti šį sprendimą Tarybai per vieną mėnesį. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, gali per du mėnesius priimti kitokį sprendimą.

6 straipsnis

Bandinių ėmimas ir analizė

1.  Valstybės narės imasi priemonių, kurių pagalba imant bandinius patikrinama, ar naudojamame kure sieros kiekis atitinka 3 ir 4 straipsnių reikalavimus. Bandiniai pradedami imti per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai įsigalioja atitinkama didžiausio sieros kiekio kure riba. Tai turi būti atliekama pakankamai dažnai ir tokiu būdu, kad tikrinamo kuro bandiniai būtų tipiniai.

▼M2

1a.  Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūriniame kure esantis sieros kiekis atitiktų 4a ir 4b straipsnių nuostatas.

Bet kuri iš šių mėginių ėmimo, tyrimų ir patikrų priemonių taikoma kaip tinkama:

— jūrinio kuro, skirto deginti laive, mėginiai imami tuo metu, kai jis tiekiamas į laivą, laikantis IMO gairių, ir tiriamas sieros kiekis jame,

— imami mėginiai ir tiriamas sieros kiekis jūriniame kure, skirtame deginti laive ir laikomame rezervuaruose, jei įmanoma, bei laive turimuose užantspauduotuose bunkerinio kuro mėginiuose,

— tikrinami laivų žurnalai ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščiai.

Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkama didžiausio sieros kiekio kure riba. Mėginiai imami pakankamai dažnai, pakankamais kiekiais ir tokiu būdu, kad atspindėtų tiriamą kurą, be to, imami to kuro mėginiai, kurį naudoja laivai, plaukiodami atitinkamuose jūros plotuose, uostuose ir vidaus vandenyse.

Prireikus valstybės narės taip pat imasi pagrįstų priemonių, kad būtų atliekama tų jūrinio kuro rūšių, kuriems netaikomi 4a ir 4b straipsniai, sieros kiekio stebėseną.

▼B

2.  Pamatinis metodas sieros kiekiui nustatyti turi būti toks, kokį apibrėžia:

▼M2

a) ISO metodas 8754 (1992) ir PrEN ISO 14596 taikomi sunkiajam mazutui ir jūriniam kurui;

▼B

b) EN 24260 metodas (1987), ISO 8754 (1992) ir PrEN ISO 14596 gazoliui.

Arbitražo metodas yra PrEN ISO 14596. Statistinis sieros kiekio naudojamame gazolyje patikros vertinimas atliekamas pagal ISO 4259 standartą (1992) gazoliui.

▼M2

7 straipsnis

Ataskaitos pateikimas ir patikslinimas

1.  Remdamosi mėginių ėmimo, tyrimo ir patikrų, atliktų laikantis 6 straipsnio nuostatų, rezultatais, valstybės narės kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai trumpą ataskaitą apie sieros kiekį skystajame kure, kuriam taikoma ši direktyva ir kuris buvo naudojamas valstybių narių teritorijoje per praėjusius kalendorinius metus. Šioje ataskaitoje nurodomas bendras tirtų mėginių skaičius pagal kuro tipą ir pateikiamas atitinkamas naudoto kuro kiekis bei apskaičiuojamas vidutinis sieros kiekis. Be to, valstybės narės praneša, kiek patikrų buvo atlikta laivuose, ir nurodo jų teritorijoje naudojamų jūrinio kuro rūšių, kurios nepriklauso 2005 m. rugpjūčio 11 d. direktyvos taikymo sričiai, vidutinį sieros kiekį.

2.  Remdamasi, inter alia:

a) metinėmis ataskaitomis, pateiktomis pagal 1 dalies reikalavimus;

b) pastebėtomis oro kokybės, rūgštėjimo, kuro kaštų ir modalinio poslinkio tendencijomis;

c) pažanga, kuri IMO priemonių dėka vykdant Bendrijos iniciatyvas šioje srityje buvo pasiekta mažinant laivų išmetamo sieros oksido kiekį;

d) naujomis sąnaudų efektyvumo analizėmis, taip pat 4a straipsnio 4 dalyje išvardytų priemonių tiesiogine ar netiesiogine nauda aplinkos apsaugai ir kitomis galimomis teršalų išmetimo mažinimo priemonėmis ir

e) 4c straipsnio įgyvendinimu,

Komisija iki 2008 m. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Kartu su ataskaita Komisija gali pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti šią direktyvą, ypač jos nuostatas dėl kiekvienai kuro kategorijai nustatytų sieros kiekio ribinių verčių antrojo etapo ir, atsižvelgiant į IMO vykdomą darbą, dėl tų jūrinių plotų, kuriuose turi būti naudojamos mažą sieros kiekį turinčios kuro rūšys.

Komisija skiria ypatingą dėmesį pasiūlymams dėl:

a) papildomų IMO SOx išskyrimo kontrolės rajonų paskelbimo;

b) IMO SOx išskyrimo kontrolės rajonuose naudojamo jūrinio kuro sieros ribų sumažinimo, jei įmanoma, iki 0,5 %;

c) alternatyvių ir papildomų priemonių.

3.  Iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie galimą ekonominių priemonių taikymą, įskaitant tokius mechanizmus, kaip diferencijuoti mokesčiai ir rinkliavos už kilometražą, perkami emisijų leidimai ir kompensacijos.

Komisija per 2008 m. peržiūrą gali nuspręsti teikti pasiūlymus dėl ekonominių instrumentų kaip alternatyvių ar papildomų priemonių, jei galima aiškiai įrodyti jų naudą aplinkai ir sveikatai.

▼M3

4.  Visus pakeitimus, būtinus 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 punktų arba 6 straipsnio 2 dalies nuostatų techniniam pritaikymui atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus, priima Komisija. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Šios pritaikomosios pataisos tiesiogiai nekeičia šios direktyvos taikymo srities arba šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų.

▼B

8 straipsnis

Direktyvos 93/12/EEB pakeitimai

1.  Direktyva 93/12/EEB iš dalies keičiama taip:

a) 1 straipsnyje išbraukiama 1 dalies a punktas ir 2 dalis;

b) 2 straipsnyje išbraukiama 2 dalies pirmoji pastraipa ir 3 dalis;

c) išbraukiami 3 ir 4 straipsniai.

2.  Straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2000 m. liepos 1 d.

▼M3

9 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

▼B

10 straipsnis

Perkėlimas

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2000 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos informuoja Komisiją.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

11 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, nesilaikymą. Šios nustatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

13 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

▼M2



PRIEDAS

GRAIKIJOS LAIVAI



LAIVO PAVADINIMAS

1. EKSPLOATAVIMO PRADŽIA

IMO Nr.

ARIADNE PALACE

2002

9221310

IKARUS PALACE

1997

9144811

KNOSSOS PALACE

2001

9204063

OLYMPIA PALACE

2001

9220330

PASIPHAE PALACE

1997

9161948

FESTOS PALACE

2001

9204568

EUROPA PALACE

2002

9220342

BLUE STAR I

2000

9197105

BLUE STAR II

2000

9207584

BLUE STAR ITHAKI

1999

9203916

BLUE STAR NAXOS

2002

9241786

BLUE STAR PAROS

2002

9241774

HELLENIC SPIRIT

2001

9216030

OLYMPIC CHAMPION

2000

9216028

LEFKA ORI

1991

9035876

SOPHOKLISV ENIZELOS

1990

8916607


( 1 ) OL C 190, 1997 6 21, p. 9 ir OL C 259, 1998 8 18, p. 5.

( 2 ) OL C 355, 1997 11 21, p. 1.

( 3 ) 1998 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 167, 1998 6 1, p. 111), 1998 m. spalio 6 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 364, 1998 11 25, p. 20) ir 1999 m. vasario 9 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

( 4 ) OL C 138, 1993 5 17, p. 5.

( 5 ) OL L 74, 1993 3 27, p. 81.

( 6 ) OL L 109, 1983 4 26, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 96/139/EB (OL L 32, 1996 2 10, p. 31).

( 7 ) OL L 336, 1988 12 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/66/EB (OL L 337, 1994 12 24, p. 83).

( 8 ) OL L 26, 1999 2 1, p. 1.

( 9 ) OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

( 10 ) OL L 301, 1982 10 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

( 11 ) OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.;

( 12 ) OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 10).