Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 105a straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdama į Europos pinigų instituto nuomonę ( 2 ),

laikydamasi Sutarties 189c straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),

(1) kadangi 1995 m. gruodžio 15 ir 16 d. Madride įvykusiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo priimtas perėjimo prie bendros valiutos veiksmų planas, numatantis euro monetų įvedimą ne vėliau kaip iki 2002 m. sausio 1 d.; kadangi tiksli euro monetų išleidimo į apyvartą data bus nustatyta tada, kai Taryba priims reglamentą dėl euro įvedimo netrukus po to, kai valstybės narės kaip galima anksčiau 1998 m. priims sprendimą dėl euro kaip bendros valiutos įvedimo;

(2)

kadangi pagal Sutarties 105a straipsnio 2 dalį, Europos centriniam bankui (ECB) patvirtinus emisijos apimtį valstybės narės gali kaldinti monetas, o Taryba, laikydamasi 189c straipsnyje nurodytos tvarkos ir pasikonsultavusi su ECB, gali imtis priemonių visų apyvartai skirtų monetų nominalams ir techniniams duomenims derinti, jeigu tai yra reikalinga jų sklandžiai apyvartai Bendrijoje;

(3)	kadangi Europos pinigų institutas nurodė, kad euro banknotų nominalai bus nuo 5 iki 500 euro; kadangi banknotų ir monetų nominalai turi sudaryti galimybę lengvai įvykdyti eurais ir centais išreikštų sumų mokėjimus grynaisiais pinigais;

(4)

kadangi Taryba įgaliojo Bendrijos pinigų kalyklų direktorius išnagrinėti ir parengti išsamų pranešimą apie bendrą Europos monetų kaldinimo sistemą; kadangi 1996 m. lapkričio mėn. jie pateikė pranešimą, o 1997 m. vasario mėn. — peržiūrėtą pranešimą, nustatantį naujų euro monetų nominalus ir techninius duomenis (skersmenį, storį, svorį, spalvą, sudėtį ir briauną);

(5)	kadangi nauja bendra Europos monetų kaldinimo sistema turi skatinti visuomenės pasitikėjimą ir technologines inovacijas, kurios padarytų šią sistemą saugia, patikima ir veiksminga;

(6)	kadangi vienas iš pagrindinių Bendrijos monetų kaldinimo sistemos uždavinių — pasiekti, kad visuomenė pripažintų naują sistemą; kadangi visuomenės pasitikėjimas nauja sistema priklausys nuo fizinių euro monetų savybių, kurios turėtų būti kiek galima patogesnės naudotojui;

(7)

kadangi, siekiant atsižvelgti į svarbių monetų naudotojų kategorijų specifinius poreikius, buvo konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis, Europos aklųjų sąjunga ir smulkių prekių automatų pramonės atstovais; kadangi, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie euro ir palengvinti naujos monetų kaldinimo sistemos pripažinimą tarp naudotojų, reikės garantuoti, kad monetos būtų lengvai atskiriamos tiek vizualiai, tiek jas liečiant;

(8)	kadangi naujos euro monetos bus aiškiau atskiriamos, o įprasti prie jų bus lengviau, jei jų skersmuo bus siejamas su vardine verte;

(9)

kadangi tam, kad būtų sumažinta apgaudinėjimo, panaudojant 1 ir 2 eurų monetas dėl jų aukštos vertės, galimybė, reikalingi tam tikri specialūs apsaugos požymiai; kadangi technikos, kai monetos kaldinamos iš trijų sluoksnių, naudojimas ir dviejų skirtingų spalvų derinimas monetoje šiuo metu yra laikomi veiksmingiausiais apsaugos požymiais;

(10)	kadangi europinė ir nacionalinė monetos pusės tinkamai atskleidžia Europos pinigų sąjungos tarp valstybių narių idėją ir gali žymiai padidinti monetų pripažinimo tarp Europos piliečių laipsnį;

(11)

kadangi 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 94/27/EB ( 4 ), kuri apribojo nikelio naudojimą tam tikruose gaminiuose, pripažįstant, kad esant tam tikroms sąlygoms nikelis gali sukelti alergijas; kadangi monetoms ši direktyva netaikoma; kadangi, nepaisant to, kai kurios valstybės narės dėl visuomenės sveikatos savo dabartinėse monetų kaldinimo sistemose jau naudoja lydinį be nikelio, vadinamą Šiaurės auksu; kadangi pereinant prie naujos monetų kaldinimo sistemos pageidautina sumažinti nikelio kiekį monetose;

(12)	kadangi tikslinga iš esmės laikytis minėtų pinigų kalyklų direktorių pasiūlymo, pritaikant jį tik tiek, kiek tai reikalinga atsižvelgiant, visų pirma, į svarbių monetų naudotojų kategorijų specifinius poreikius ir būtinybę sumažinti nikelio naudojimą monetose;

(13)	kadangi iš visų nustatytų euro monetų techninių duomenų tik storis yra nuorodinio pobūdžio, nes faktinis monetos storis priklauso nuo nustatyto skersmens ir svorio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Pirmoji euro monetų serija apima aštuonis nominalus nuo 1 cento iki 2 euro, kuriems būdingi šie techniniai duomenys:

Vardinė vertė (eurais)	Skersmuo mm	Storis mm (1)	Svoris g	Forma	Spalva	Sudėtis	Briauna
2	25,75	1,95	8,5	Apvali	Išorinė dalis: balta	Varis-nikelis (Cu75Ni25)	Įspaustos raidės Smulkiai rantyta
2	25,75	1,95	8,5	Apvali	Vidinė dalis: geltona	Trys sluoksniai: Nikelis-žalvaris/nikelis/nikelis-žalvaris CuZn20Ni5/Ni12/CuZn20Ni5	Įspaustos raidės Smulkiai rantyta
1	23,25	2,125	7,5	Apvali	Išorinė dalis: geltona	Nikelis-žalvaris (CuZn20Ni5)	Protarpiais rantyta
1	23,25	2,125	7,5	Apvali	Vidinė dalis: balta	Trys sluoksniai: Cu75Ni25/Ni7/Cu75Ni25	Protarpiais rantyta
0,50	24,25	►M1 1,88 ◄	►M1 7,8 ◄	Apvali	Geltona	Šiaurės auksas Cu89Al5Zn5Sn1	►M1 Figūrinė su smulkiais rantais ◄
0,20	22,25	1,63	5,7	„Ispaniškos gėlės“	Geltona	Šiaurės auksas Cu89Al5Zn5Sn1	Lygi
0,10	19,75	1,51	4,1	Apvali	Geltona	Šiaurės auksas Cu89Al5Zn5Sn1	►M1 Figūrinė su smulkiais rantais ◄
0,05	21,25	1,36	3,9	Apvali	Raudona	Variu dengtas plienas	Glotni
0,02	18,75	1,36	3	Apvali	Raudona	Variu dengtas plienas	Glotni su grioveliu
0,01	16,25	1,36	2,3	Apvali	Raudona	Variu dengtas plienas	Glotni
(1) Storio duomenys yra nuorodinio pobūdžio.

Apyvartinės monetos turi bendrą europinę pusę ir savitą nacionalinę pusę.

1. Apyvartinių monetų nacionalinėje pusėje nominalas nei visiškai, nei iš dalies dar kartą nenurodomas. Joje nekartojamas bendros valiutos ar mažesnio jos vieneto pavadinimas, nebent jis nurodomas skirtinga abėcėle.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, 2 eurų monetos briaunoje įspaustoje žymėje gali būti nominalo ženklas su sąlyga, kad naudojamas tik skaičius „2“ arba terminas „euro“ pagal atitinkamą abėcėlę, arba abu.

Visų nominalų apyvartinių monetų nacionalinėje pusėje yra monetas išleidusios valstybės narės nuoroda, t. y. tos valstybės narės pavadinimas arba jo santrumpa.

1. Apyvartinių monetų nacionalinėje pusėje vaizduojama 12 žvaigždučių, juosiančių visą nacionalinį dizainą, juosta įskaitant metų bei monetą išleidusios valstybės narės nuorodas. Tai nekliudo tam, kad kai kurie dizaino elementai papultų į žvaigždučių juostą su sąlyga, kad visos žvaigždutės būtų aiškiai ir visiškai matomos. 12 žvaigždučių vaizduojamos taip pat kaip ant Sąjungos vėliavos.

2. Apyvartinių monetų nacionalinės pusės dizainas parenkamas atsižvelgiant į tai, kad euro monetos yra visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, apyvartoje.

1. Paprastų monetų nacionalinės pusės dizainas gali būti keičiamas tik kas penkiolika metų; tai neturi turėti įtakos pakeitimams, būtiniems siekiant užkirsti kelią valiutos padirbinėjimui.

2. Nedarant poveikio 1 daliai, paprastų monetų nacionalinės pusės dizainas gali būti keičiamas, kai pasikeičia monetose nurodytas valstybės vadovas. Vis dėlto tai, kad valstybės vadovo postas laikinai laisvas arba jį užima laikinai šias pareigas einantis asmuo, nesuteikia jokių papildomų teisių daryti tokį pakeitimą.

Monetas išleidžiančios valstybės narės savo paprastų monetų nacionalines puses atnaujina, kad visiškai laikytųsi šio reglamento ne vėliau kaip 2062 m. liepos 20 d.

1. Proginių monetų nacionalinis dizainas skiriasi nuo paprastų monetų; jos skirtos tik didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti. Proginės monetos, kurias kartu išleidžia visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, skirtos tik didžiausios europinės svarbos dalykams paminėti, o jų dizainas neturi pažeisti šių valstybių narių galimų konstitucinių reikalavimų.

2. Proginių monetų briaunoje įspausta žymė yra tokia pati kaip paprastų monetų.

1. Valstybės narės informuoja viena kitą apie apyvartinių monetų naujų nacionalinių pusių dizaino projektus, įskaitant žymes briaunoje, o proginių monetų atveju – apie planuojamą monetų tiražą, prieš oficialiai patvirtindamos tą dizainą.

2. Įgaliojimai patvirtinti apyvartinių monetų dizaino naujas ar pakeistas nacionalines puses suteikiami Tarybai, kuri jas tvirtina kvalifikuota balsų dauguma laikydamasi 3–7 dalyse nustatytos tvarkos.

Priimant šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, balsavimo teisės sustabdomos.

3. 1 dalies taikymo tikslais monetas išleidžianti valstybė narė apyvartinių monetų dizaino projektus Tarybai, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro pateikia iš esmės likus bent trims mėnesiams iki planuojamos išleidimo datos.

4. Per septynias dienas po 3 dalyje nurodyto projektų pateikimo bet kuri valstybė narė, kurios valiuta yra euro, pateikdama Tarybai ir Komisijai skirtą pagrįstą nuomonę gali pareikšti prieštaraujanti monetas išleidžiančios valstybės narės siūlomam dizaino projektui, jeigu tas dizaino projektas gali sukelti neigiamą jos piliečių reakciją.

5. Jeigu Komisija mano, kad dizaino projektu nesilaikoma šiuo reglamentu nustatytų techninių reikalavimų, per septynias dienas po 3 dalyje nurodyto projektų pateikimo ji pateikia Tarybai neigiamą įvertinimą.

6. Jeigu Tarybai per atitinkamai 4 ir 5 dalyse nurodytą terminą nepateikiama pagrįsta nuomonė ar neigiamas įvertinimas, laikoma, kad Taryba sprendimą, kuriuo dizainas patvirtinamas, priėmė kitą dieną po 5 dalyje nurodyto termino pabaigos.

7. Visais kitais atvejais Taryba dėl dizaino projekto patvirtinimo sprendžia nedelsdama, išskyrus atvejus, kai per septynias dienas po pagrįstos nuomonės ar neigiamo įvertinimo pateikimo monetas išleidžianti valstybė narė atsiima savo pateiktą projektą ir informuoja Tarybą ketinanti pateikti naują dizaino projektą.

8. Visą svarbią informaciją apie naują nacionalinį apyvartinių monetų dizainą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Sutartį, atsižvelgiant į jos 109k straipsnio 1 dalį ir į Protokolus Nr. 11 bei Nr. 12.

( 3 ) 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 358, 1997 11 24, p. 24), 1997 m. lapkričio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 23, 1998 1 23, p. 1) ir 1997 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 14, 1998 1 19).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 423/1999 1999 m. vasario 22 d.	L 52	2	27.2.1999
►M2	TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 566/2012 2012 m. birželio 18 d.	L 169	8	29.6.2012