Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

nustatanti suderintus saugumo reikalavimus 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 84 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

laikydamasi Sutarties 189c straipsnyje ( 3 ) nurodytos tvarkos,

(1)	kadangi Bendrijos veikla jūrų transporto sektoriuje turėtų būti siekiama pagerinti jūrų saugumą;

(2)	kadangi 1993 m. balandžio 2 d. buvo priimtas 1977 m. Toremolinos tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų saugumo Toremolinos protokolas (toliau - Toremolinos protokolas);

(3)

kadangi šį protokolą Bendrijos lygiu pradėjus taikyti su valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams arba žvejybos laivams, veiklą vykdantiems tarptautiniuose vandenyse ar valstybės narės teritoriniuose vandenyse arba savo laimikį iškraunantiems valstybėje narėje, būtų padidintas tų žvejybos laivų saugumas, nes įvairiuose nacionalinės teisės aktuose kol kas nenumatytas protokole nustatytas saugumo lygis; kadangi, derinant skirtingus nacionalinius saugumo reikalavimus, toks bendras saugumo lygis užtikrintų, kad tame pačiame rajone veiklą vykdantys žvejybos laivai konkuruotų vienodu lygiu ir nepažeidinėdami saugumo standartų;

(4)	kadangi veikla Bendrijos lygiu, pirmiausia atsižvelgiant į vidaus rinkos mastą - tai pats veiksmingiausias būdas žvejybos laivų bendram saugumo lygiui Bendrijoje nustatyti;

(5)	kadangi Tarybos direktyva - tai tinkamas teisinis dokumentas, nes ji numato sistemą, kad valstybės narės vienodai ir privalomai taikytų saugumo standartus, tačiau ta sistema kiekvienai valstybei narei taip pat leidžia pasirinkti jos vidinę sistemą geriausiai atitinkančią formą ir metodus;

(6)

kadangi keletas svarbių Toremolinos protokolo skyrių taikomi tik 45 metrų ilgio arba ilgesniems žvejybos laivams; kadangi Bendrijos lygiu protokolą taikant tik tokiems laivams saugumo lygis pastaruosiuose ir mažesniuose žvejybos laivuose, kurių ilgis 24-45 metrai, būtų nevienodas ir dėl to būtų iškraipoma konkurencija;

(7)

kadangi to protokolo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kiekviena protokolą pasirašiusi šalis nusprendžia, kuri iš protokolo taisyklių, nustatančių didesnę kaip 24 metrų ribą turėtų būti iš dalies ar be apribojimų taikoma 24 metrų ilgio arba ilgesniems žvejybos laivams, tačiau ne ilgesniems už nustatytą ilgio ribą ir turintiems teisę plaukioti su tos šalies vėliava; kadangi to protokolo 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad protokolą pasirašiusios šalys siekia parengti tame pačiame regione veiklą vykdantiems žvejybos laivams vienodus standartus;

(8)

kadangi siekiant, kad būtų padidintas saugumas ir nebūtų iškraipoma konkurencija, turi būti iškeltas tikslas šioje direktyvoje nustatytas saugumo taisykles taikyti visiems Bendrijos žvejybos zonose veiklą vykdantiems 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams nepaisant vėliavos, su kuria jie plaukioja; kadangi, jei tai yra žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliava ir vykdantys veiklą valstybės narės vidaus arba teritoriniuose vandenyse arba iškraunantys savo laimikius valstybės narės uoste, pirmiau minėtas tikslas turi būti pasiektas pagal tarptautinės teisės bendras taisykles;

(9)	kadangi turi ir toliau būti taikomos Bendrijos socialinę politiką vykdant priimtų Tarybos direktyvų atitinkamos nuostatos;

(10)

kadangi atsižvelgdamos į visas pirmiau minėtas priežastis ir paisydamos šios direktyvos I priede išvardytų atitinkamų nuostatų naujiems bei, tam tikrais atvejais, eksploatuojamiems 45 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams valstybės narės turėtų taikyti Toremolinos protokolo priedo nuostatas; kadangi valstybės narės visiems su jų vėliava plaukiojantiems naujiems 24 metrų ilgio ir ilgesniems, tačiau trumpesniems kaip 45 metrų ilgio laivams turėtų taip pat taikyti Toremolinos protokolo priedo IV, V, VII ir IX skyrių nuostatas, pritaikytas šios direktyvos II priede;

(11)	kadangi III priede nustatytus specialius reikalavimus galima pagrįsti konkrečiomis regionams būdingomis aplinkybėmis, pvz., geografinėmis ir klimato sąlygomis; kadangi tos nuostatos buvo parengtos atitinkamai šiaurinėse ir pietinėse zonose vykdomai veiklai;

(12)	kadangi, siekiant dar padidinti saugumo lygį, su valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai turėtų vykdyti IV priede nustatytus specialius reikalavimus;

(13)

kadangi su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams neturėtų būti leidžiama vykdyti veiklą valstybės narės vidaus arba jos teritoriniuose vandenyse ar savo laimikius iškrauti valstybės narės uoste ir tuo būdu konkuruoti su laivais, plaukiojančiais su valstybės narės vėliava, jeigu tų laivų vėliavos valstybė nepatvirtina, kad jie vykdo šioje direktyvoje nustatytas technines nuostatas;

(14)

kadangi žvejybos laivuose įrengta 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 96/98/EB dėl laivo įrangos ( 4 ) reikalavimus atitinkanti įranga turėtų būti iš karto pripažinta atitinkančia specialias nuostatas, kurios tai įrangai buvo nustatytos šioje direktyvoje, kadangi Direktyvos 96/98/EB reikalavimai yra bent lygiaverčiai nustatytiesiems Toremolinos protokole ir šioje direktyvoje;

(15)

kadangi valstybės narės galėtų susidurti su vietinėmis aplinkybėmis, kurios pateisintų specialių saugumo priemonių taikymą visiems tam tikruose rajonuose veiklą vykdantiems žvejybos laivams; kadangi valstybės narės taip pat gali manyti, kad būtu tikslinga Toremolinos protokolo priedo nuostatoms arba lygiaverčiams reikalavimams taikyti išimtis; kadangi valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė imtis tų priemonių, jeigu tas procesas būtų kontroliuojamas komitetų procedūros;

(16)

kadangi šiuo metu dar neparengti vienodi žvejybos laivų korpuso stiprumo, pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų ir elektros energijos jėgainės bei automatinių įrenginių tarptautiniai techniniai standartai; kadangi tuos standartus galima parengti pagal pripažintų organizacijų arba nacionalinių administracijų taisykles;

(17)	kadangi, siekdamos kontroliuoti, ar veiksmingai įgyvendinama ir vykdoma ši direktyva, valstybės narės turėtų tikrinti žvejybos laivus ir konkrečius šios direktyvos reikalavimus atitinkantiems laivams išduoti atitikties liudijimus;

(18)

kadangi, siekiant užtikrinti visišką šios direktyvos taikymą ir pagal Toremolinos protokolo 4 straipsnyje nustatytą tvarką, žvejybos laivams turėtų būti taikoma uosto valstybės kontrolė; kadangi valstybė narė taip pat gali tikrinti jos vidaus arba teritoriniuose vandenyse veiklos nevykdančius ar jos uostuose savo laimikio neiškraunančius trečiųjų šalių laivus, kai jie yra tos valstybės narės uoste, siekdama nustatyti, ar, protokolui įsigaliojus, tie laivai atitinka jo reikalavimus;

(19)

kadangi būtina, kad iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas padėtų Komisijai veiksmingai įgyvendinti šią direktyvą; kadangi pagal 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyvos 93/75/EEB dėl būtiniausių reikalavimų į Bendrijos uostus įplaukiantiems arba iš jų išplaukiantiems laivams, vežantiems pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius ( 5 ), 12 straipsnį įsteigtas komitetas galėtų imtis tos užduoties;

(20)	kadangi siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos įgyvendinimą tam tikras nuostatas būtų galima suderinti komitete, kad būtų atsižvelgta į atitinkamus pokyčius tarptautiniu lygiu;

(21)	kadangi Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO) apie šią direktyvą turėtų būti pranešta pagal Toremolinos protokolą;

(22)	kadangi, siekiant užtikrinti visišką šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų sistemą už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1. Šios direktyvos tikslas - nustatyti naujų ir eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių jūrų žvejybos laivų saugumo reikalavimus tiek, kiek Toremolinos protokolo priedas taikomas tiems laivams ir laivams:

Nekomercinę žvejybą vykdantiems pramoginiams laivams ši direktyva netaikoma.

2. Ši direktyva nepažeidžia 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo ( 6 ) nuostatų, jos atskirųjų direktyvų, ypač 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 93/103/EB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose (tryliktoji atskiroji direktyva, kuri remiasi Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalimi) ( 7 ).

1. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamiems su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams būtų taikomos Toremolinos protokolo priedo nuostatos, jeigu šios direktyvos I priede nenumatyta kitaip.

Jeigu šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, eksploatuojami žvejybos laivai Toremolinos protokolo priedo atitinkamus reikalavimus turi atitikti ne vėliau kaip 1999 m. liepos 1 d.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 45 metrų ilgio ir ilgesniems laivams taikomi Toremolinos protokolo priedo IV, V, VII ir IX skyrių reikalavimai taip pat būtų taikomi su jų vėliava plaukiojantiems naujiems 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams, jeigu šios direktyvos II priede nenumatyta kitaip.

3. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys konkrečiuose rajonuose veiklą vykdantys laivai atitiktų nuostatas dėl atitinkamų rajonų, kaip apibrėžta III priede.

4. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai atitiktų IV priede nustatytus specialius saugumo reikalavimus.

5. Valstybės narės su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams draudžia vykdyti veiklą jų vidaus arba teritoriniuose vandenyse ar iškrauti laimikius tų valstybių narių uostuose, jeigu tų laivų vėliavos valstybės administracija nėra patvirtinusi, kad jie atitinka 1, 2, 3 ir 4 dalyse ir 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

6. Žvejybos laive, kuriam taikytinos šios direktyvos nuostatos, įrengta Direktyvos 96/98/EB A.1 priede išvardyta ir jos reikalavimus atitinkanti įranga iš karto laikoma atitinkančia tas nuostatas nepaisant, ar vykdant jas privaloma arba neprivaloma, kad ta įranga būtų patvirtinta ar išbandyta laivo vėliavos valstybės administracijos reikalavimams įvykdyti.

1. Jeigu valstybė narė arba valstybių narių grupė mano, kad, atsižvelgiant į specialias vietos sąlygas arba laivo ypatybes, tam tikrame rajone veiklą vykdantiems laivams tam tikrose situacijose yra būtinos specialios saugumo priemonės, ir jeigu įrodoma tų priemonių būtinybė, laikydamosi šio straipsnio 4 dalyje numatytos tvarkos valstybės narės gali priimti tas specialias saugumo priemones, kuriomis atsižvelgiama į vietos sąlygas, pvz., vandenų, kuriuose vykdo veiklą tie laivai, gamtines arba klimato sąlygas, laivo reiso trukmę bei laivų ypatybes, pvz., jų statybai naudotas medžiagas.

2. Priimdamos priemones, kuriose yra numatomos išimtys, valstybės narės Toremolinos protokolo priedo 1 skyriaus 3 taisyklės 3 dalies nuostatas taiko pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.

3. Valstybės narės pagal Toremolinos protokolo priedo 1 skyriaus 4 taisyklės 1 dalį ekvivalentus numatančias priemones gali priimti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.

4. Valstybė narė, kuris naudojasi šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalies nuostatomis turi laikytis šios tvarkos:

Žvejybos laivų korpuso, pagrindinių ir pagalbinių laivo variklių, elektros energijos jėgainės ir automatinių įrenginių projektavimo, konstrukcijos ir techninės priežiūros standartai - tai laivo statybos metu galiojusios taisyklės, kurias pripažinta organizacija buvo nustačiusi klasifikavimui arba kurias naudojo administracija.

Naujų laivų atžvilgiu šio taisyklės nustatomos Direktyvos 94/57/EB 14 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir pagal toje dalyje nustatytas sąlygas.

1. Valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir atitinkantiems 3 bei 5 straipsnius išduoda šios direktyvos reikalavimų atitikties liudijimą, prie kurio prideda įrangos sąrašą ir, tam tikrais atvejais, išimties liudijimus. Atitikties liudijimas, įrangos sąrašas ir išimties liudijimas turi atitikti V priede nustatytą pavyzdį. Liudijimus išduoda laivo vėliavos valstybės administracija arba jos vardu veikianti pripažinta organizacija po pirminio patikrinimo, kurį atlieka tik laivo vėliavos valstybės administracijos arba pripažintos organizacijos ar valstybės narės, kurią laivo vėliavos valstybė įgalioja atlikti patikrinimą, inspektoriai pagal Toremolinos protokolo priedo 1 skyriaus 6 taisyklės 1 dalies a punktą.

2. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytų liudijimų galiojimo trukmė neturi viršyti nustatytųjų Toremolinos protokolo priedo 1 skyriaus 11 taisyklėje. Atitikties liudijimo galiojimas pratęsiamas atlikus periodinius patikrinimus pagal Toremolinos protokolo priedo 1 skyriaus 6 taisyklę.

1. Valstybė narė jos vidaus arba teritoriniuose vandenyse veiklą vykdančius arba savo laimikį jos uostuose iškraunančius laivus, jeigu tai ne su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, tikrina pagal Toremolinos protokolo 4 straipsnį, jų nediskriminuodama vėliavos, su kuria jie plaukioja, arba jų operatoriaus pilietybės atžvilgiu, siekdama, kad būtų nustatyta, ar tie laivai laikosi šios direktyvos.

2. Valstybės narės vidaus arba teritoriniuose vandenyse veiklos nevykdančius arba savo laimikio jos uostuose neiškraunančius bei su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančius laivus tikrina valstybė narė, kai jie yra jos uostuose, pagal Toremolinos protokolo 4 straipsnį, jų nediskriminuodama vėliavos, su kuria jie plaukioja, arba jų operatoriaus pilietybės atžvilgiu, siekdama, kad būtų nustatyta, ar tie laivai laikosi šios direktyvos.

3. Valstybės narės vidaus arba teritoriniuose vandenyse veiklos nevykdančius arba savo laimikio jos uostuose neiškraunančius bei su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančius laivus tikrina valstybė narė, kai jie yra jos uostuose, pagal Toremolinos protokolo, kai tik jis įsigalioja, 4 straipsnį, siekdama, kad būtų nustatyta, ar tie laivai laikosi šios direktyvos.

2 straipsnio 4 dalyje nurodytų tarptautinių dokumentų pakeitimai gali būti pašalinami iš šios direktyvos taikymo srities laikantis 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ( 9 ), 5 straipsnio.

1. Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 3 straipsnio nuostatas.

2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų taikymo tvarką ( 10 ), 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija Tarptautinei jūrų organizacijai (TJO) praneša apie šios direktyvos priėmimą ir tuo pranešimu daroma nuoroda į Toremolinos protokolo 3 straipsnio 5 dalį.

Valstybės narės nustato nuobaudų sistemą už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimą ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų taikomos tos nuobaudos. Šiuo būdu nustatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

1. Valstybes narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1999 m. sausio 1 d., įgyvendina šia direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. Komisija apie praneša kitoms valstybėms narėms.

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų Oficialiajame leidinyje.

Toremolinos protokolo priedo nuostatų pritaikymas Direktyvos 97/70/EB 3 straipsnio 1 daliai taikyti

Pakeitimai, taikomi visiems žvejybos laivams, kuriems taikoma ši direktyva, išskyrus naujus žvejybos laivus, pastatytus 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau

1 dalyje „naujas laivas“ turi būti turi būti pakeistas šios direktyvos 2 straipsnyje pateiktu „naujo žvejybos laivo“ apibrėžimu.

2 dalies „standartinis atsparumo ugniai bandymas“ pabaiga dėl standartinės temperatūros kreivės, turi būti išdėstoma taip:

„… Standartinė laiko-temperatūros kreivė — tai glodžioji kreivė, nubrėžta per šiuos temperatūros krosnies viduje taškus:

2 dalis išdėstoma taip: „13 ir 14 taisyklės taip pat taikomos 45 metrų ilgio ir ilgesniems eksploatuojamiems laivams, jeigu administracija šių taisyklių reikalavimų taikymą gali atidėti iki 1999 m. vasario 1 d.“

2 dalis išdėstoma taip: „Eksploatuojamuose laivuose numatytus dvipusio ryšio labai aukšto dažnio (VHF) radiotelefonus, kurie neatitinka organizacijos nustatytų eksploatavimo reikalavimų, administracija gali leisti naudoti iki 1999 m. vasario 1 d., jeigu administracija įsitikina, kad jie suderinami su patvirtintais dvipusio ryšio labai aukšto dažnio (VHF) radiotelefonais.“

„Tačiau, jei tai yra eksploatuojami laivai, administracija reikalavimų įgyvendinimą gali atidėti iki 1999 m. vasario 1 d.“

„kai laivo eksploatavimas visam laikui bus nutrauktas iki 2001 m. vasario 1 d.“

Pakeitimai, taikomi naujiems žvejybos laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau

Pertvara nuo priekinio statmens turi būti tokiu atstumu: ne mažiau kaip 0,05 laivo ilgio, o trumpesniuose kaip 45 m ilgio laivuose — ne daugiau kaip 0,05 laivo ilgio plius 1,35 m.

Be b punkto i papunktyje reikalaujamų periodinių apžiūrų, kas dvejus metus su leistinu trijų mėnesių nuokrypiu į vieną ar kitą pusę turi būti atliekamos tarpinės ne iš medžio pastatytų laivų, o administracijos nustatytais intervalais — medinių laivų konstrukcijos ir mechanizmų apžiūros. Apžiūrų metu taip pat turi būti įsitikinama, kad nėra padaryta jokių pakeitimų, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos laivo ar įgulos saugumui.

Korpuso, antstatų, denio kabinų, mechanizmų gaubtų, trapų ir kitų statinių bei laivo įrangos tvirtumas ir konstrukcija turi būti atsparūs visomis galimomis numatomos eksploatacijos sąlygomis, ir atitikti pripažintos organizacijos taisykles.

Angų kiekis hermetiškosiose pertvarose, kaip reikalaujama 1 taisyklės 3 dalyje, turi būti sumažintas iki mažiausio skaičiaus, suderinamo su bendrąja konstrukcija ir tenkinančio eksploatacinius laivo poreikius; angose sumontuojami sandariojo uždarymo mechanizmai, atitinkantys pripažintos organizacijos nustatytas taisykles. Sandariųjų durų atsparumas turi atitikti aplinkinės vientisos struktūros atsparumą.

45 m ilgio ir ilgesniuose laivuose slankiosios sandariosios durys turi būti įstatytos:

Šios taisyklės taikymo išimtis valstybė narė gali įvesti šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta tvarka.

Medinių liukų dangčių sandarinimo priemonės turi atitikti 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo ( 11 ) 1 priedo 14 ir 15 taisyklėse pateiktus standartus.

45 m ilgio ir ilgesniuose laivuose ventiliatorių komingsų, išskyrus mašinų skyriaus ventiliatorių komingsus, aukštis virš denio turi būti ne mažiau kaip 900 mm versloviniame denyje ir ne mažiau kaip 760 mm antstato denyje. Trumpesniuose kaip 45 m ilgio laivuose šių komingsų aukštis turi būti atitinkamai 760 mm ir 450 mm. Mašinų skyriaus ventiliatorių angų, per kurias į mašinų skyrių nuolat tiekiamas oras, o prireikus oro tiekimas nedelsiant nukreipiamas ir į generatorių patalpas, aukštis virš denio bendra tvarka turi atitikti II skyriaus 9 taisyklės 3 dalies reikalavimus. Tačiau, jeigu dėl laivo dydžio ir įrangos tai yra neįmanoma, gali būti priimtini ir mažesni aukščiai, tačiau jokiu būdu ne mažiau kaip 900 mm virš verslovinio ir antstato denių, kartu su II skyriaus 9 taisyklės 2 dalies reikalavimus atitinkančiomis sandariojo uždarymo priemonėmis bei kita tinkama įranga, užtikrinančia nenutrūkstamą ir pakankamą skyrių vėdinimą.

Administracijai gali būti priimtini borto iliuminatoriai ir langai be aklinųjų iliuminatorių versloviniame denyje ar virš jo esančių denio kabinų šoninėse ir laivagalio pertvarose, jeigu ji įsitikina, kad laivo saugumas nenukenčia, atsižvelgiant į pripažintos organizacijos nustatytas taisykles, pagrįstas atitinkamais ISO standartais.

Turi būti įrengtas inkaro mechanizmas, pritaikytas greitam ir saugiam darbui ir susidedantis iš inkaro tvirtinimo įtaiso, inkaro grandinių ar plieninių lynų, fiksatoriaus ir brašpilio ar kitų priemonių inkarui nuleisti ir pakelti bei laivui su nuleistu inkaru išlaikyti visomis numatomomis eksploatacijos sąlygomis. Laivuose taip pat turi būti atitinkama švartavimosi įranga, leidžianti saugiai prisišvartuoti visomis eksploatacijos sąlygomis. Inkaro ir švartavimosi įranga turi atitikti pripažintos organizacijos nustatytų taisyklių reikalavimus.

Laivai projektuojami ir statomi taip, kad šio skyriaus reikalavimai būtų tenkinami 7 taisyklėje išvardytomis eksploatacijos sąlygomis. Atstatomojo peties diagramų apskaičiavimai atliekami pagal TJO visų tipų laivų nepažeisto stovumo kodeksą ( 12 ).

Turi būti tenkinami toliau išvardyti minimalūs stovumo kriterijai, išskyrus atvejus, kai administracija įsitikina, kad nukrypimai nuo jų pateisinami eksploatacijos metu sukaupta patirtimi. Valstybė narė bet kurį nuokrypį nuo reikalaujamų minimalių kriterijų leidžia šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta tvarka ( 13 ).

Pradinis metacentrinis aukštis GM vienadeniuose laivuose turi būti ne mažesnis kaip 350 mm. Laivuose, turinčiuose visą antstatų struktūrą, metacentrinis aukštis gali būti sumažintas tiek, kiek leidžia administracija, tačiau jokiu būdu jis neturi būti mažesnis negu 150 mm. Valstybė narė gali leisti sumažinti reikalaujamą metacentrinį aukštį šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu tam, kad būtų tenkinami 1 dalies reikalavimai, reikalingas balastas, jo pobūdis ir sutvarkymas turi tenkinti administraciją. Trumpesniuose kaip 45 m ilgio laivuose toks balastas yra nuolatinis. Jeigu balastas yra nuolatinis, jis turi būti kietas ir saugiai įtvirtintas laivo viduje. Administracijai gali būti priimtinas ir skystasis balastas, laikomas visiškai užpildytuose tankuose, neprijungtuose prie jokios laivo siurblių sistemos. Jeigu skystasis balastas naudojamas kaip nuolatinis balastas tam, kad būtų laikomasi 1 dalies reikalavimų, atitikties liudijime ir stovumo knygelėje turi būti pateikti išsamūs jo duomenys.

Nuolatinio balasto negalima iškrauti iš laivo ar perkelti į kitą jo vietą be administracijos leidimo.

Laivai, kuriais žvejojama ypatingaisiais žvejybos būdais, ir dėl to žvejybos metu veikiami papildomų išorinių jėgų, turi atitikti 2 taisyklės 1 dalyje nurodytus stovumo kriterijus, jeigu būtina, padidintus tiek, kad tenkintų administraciją. Žvejyboje bortinį tralavimą naudojantys laivai turi atitikti šiuos padidintus stovumo kriterijus:

Jeigu sumontuoto varomojo mechanizmo galia didesnė nei standartiniai varomosios galios dydžiai, nurodyti pirmiau pateiktose formulėse, a punkte minimi kriterijai turi būti padidinti tiesiogiai proporcingai didesnei varomajai galiai.

Administracija turi įsitikinti, kad minėtieji padidinti bortinių tralerių stovumo kriterijai yra tenkinami šio skyriaus 7 taisyklės 1 dalyje minimomis eksploatacijos sąlygomis.

Apskaičiuojant stovumą daroma prielaida, kad sijos pakeltos ir su horizontalia plokštuma sudaro 45 laipsnių kampą.

Laivai turi būti atsparūs smarkiam vėjui ir supimui, esant atitinkamoms oro sąlygoms jūroje. Turi būti atsižvelgta į sezonines oro sąlygas, į tai, kokios būklės jūroje laivas bus eksploatuojamas, į laivo tipą ir į jo eksploatavimo režimą. Atitinkami apskaičiavimai atliekami pagal TJO visų tipų laivų nepažeisto stovumo kodeksą.

Ši taisyklė netaikoma tik tada, kai 2 rekomendacija ( 14 ) draudžia keisti administracijos nuožiūrai paliktą paklaidą dėl apledėjimo.

Dėl laive atliktų pakeitimų pakitus nepakrauto laivo būklei ir (arba) jo svorio centrui, vėl atliekami laivo šoninio svirimo bandymai ir patikrinami bei pataisomi jo stovumo duomenys, jeigu administracija, atsižvelgusi į laivų stovumo atsargą, laiko tai būtina. Tačiau, jeigu naujasis nepakrauto laivo svoris skiriasi nuo ankstesniojo daugiau kaip 2 % ir jokiais apskaičiavimais negalima įrodyti, kad laivas ir toliau atitinka stovumo kriterijus, laivo šoninio svirimo bandymai turi būti atlikti iš naujo.

Laivapriekio aukštis turi būti pakankamas, kad į laivą nepatektų pernelyg didelis kiekis vandens.

Laivų, eksploatuojamų riboto plaukiojimo zonose ne toliau kaip 10 mylių nuo kranto, mažiausias laivapriekio aukštis turi tenkinti administraciją ir turi būti nustatytas atsižvelgiant į sezonines oro sąlygas, vandenų, kuriuose laivas plaukios, banguotumą, laivo tipą ir jo eksploatavimo režimą.

100 m ilgio ir ilgesni laivai, kuriais plaukia 100 ir daugiau žmonių, turi išlikti ant vandens ir išlaikyti teigiamą stovumą, atsižvelgus į laivo tipą, numatomą eksploataciją ir plaukiojimo rajoną ( 15 ), jeigu užtvindomas bet kuris numanomai pažeistas skyrius. Apskaičiavimai turi būti atlikti vadovaujantis išnašoje nurodytomis gairėmis.

IV SKYRIUS: MAŠINOS IR ELEKTROS ĮRENGINIAI BEI PERIODIŠKAI NEPRIŽIŪRIMI MAŠINŲ SKYRIAI

Pagrindiniai varikliai, kontrolės, garo vamzdynų, mazuto, suspausto oro, elektros ir šaldymo sistemos; pagalbiniai įrengimai; garo katilai ir kiti slėgio indai; vamzdynai ir siurbliai; valdymo įranga ir jėgos perdavimo krumpliaračiai, velenai ir sankabos turi būti projektuojami, gaminami, išbandomi, sumontuojami ir prižiūrimi laikantis pripažintos organizacijos nustatytų taisyklių. Šie mechanizmai ir įranga, taip pat keliamieji įrengimai, gervės, žuvies tvarkymo ir apdorojimo įranga turi būti apsaugota taip, kad keltų kuo mažesnį pavojų laive esantiems žmonėms. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į judančias dalis, įkaitusius paviršius ir kitus pavojingus dalykus.

Administracija turi įsitikinti, kad 16-18 taisyklės nuosekliai įgyvendinamos ir taikomos pagal pripažintos organizacijos nustatytas taisykles ( 16 ).

Imamasi administraciją tenkinančių priemonių užtikrinant, kad visa įranga visomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant manevravimą, veiktų patikimai ir kad vadovaujantis pripažintos organizacijos nustatytomis taisyklėmis būtų įvesti reguliarūs patikrinimai ir einamieji bandymai užtikrinant nuolatinį patikimą veikimą.

Laive turi būti pripažintosios organizacijos nustatytas taisykles atitinkantys dokumentai, įrodantys, kad laivas gali plaukioti su periodiškai neprižiūrimais mašinų skyriais.

Kiekviename garo katile ir kiekviename ne liepsna kaitinamame garų generatoriuje turi būti ne mažiau kaip du atitinkamo pralaidumo apsauginiai vožtuvai. Tačiau administracija, atsižvelgusi į kurio nors garo katilo ar ne liepsna kaitinamo garų generatoriaus pajėgumą ar kurią nors kitą charakteristiką, gali leisti sumontuoti tik vieną apsauginį vožtuvą, jeigu įsitikina, kad taip užtikrinama pakankama apsauga nuo per didelio slėgio, kaip reikalaujama pripažintos organizacijos nustatytose taisyklėse.

Kai varomieji mechanizmai valdomi iš vairinės per nuotolį, taikoma tokia nuostata: a punkte minėtas nuotolinis valdymas atliekamas valdymo įtaisu, atitinkančiu pripažintos organizacijos nustatytas taisykles, su varomųjų mechanizmų apsaugos nuo perkrovų įrenginiu, jeigu toks įrenginys būtinas.

10 taisyklė: Priemonės, susijusios su mazutu, tepalais ir kitais degiaisiais naftos produktais

Mazuto vamzdžiuose, pro kuriuos, jei būtų pažeisti, mazutas ištekėtų iš kuro laikymo tanko, nusodinimo bako ar eikvojimo cisternos, esančių virš dvigubojo dugno, turi būti sumontuotas rezervuaro čiaupas ar sklendė, kuriuos galima būtų saugiai uždaryti nebūnant skyriuose, kuriuos apimtų gaisras, kilęs skyriuje, kuriame tie rezervuarai yra. Atskiru atveju, kai kuriame nors veleno ar vamzdyno tunelyje ar panašioje patalpoje yra diptankų, rezervuarų sklendės turi būti sumontuotos, tačiau kilus gaisrui turi būti galima valdyti papildoma sklende, sumontuota vamzdyje ar vamzdžiuose ne tunelyje ar panašioje patalpoje. Jeigu tokia papildoma sklendė sumontuojama mašinų skyriuje, ją turi būti galima reguliuoti nebūnant tame skyriuje.

Mazuto vamzdžiai ir jų sklendės bei detalės turi būti iš plieno ar kitos lygiavertės medžiagos, naudojant kiek galima mažiau lanksčiųjų vamzdžių. Tokie lankstieji vamzdžiai ir galiniai tvirtinimai turi būti pakankamai patvarūs ir pagaminti iš patvirtintos ugniai atsparios medžiagos arba būti padengti ugniai atsparia danga, kaip to reikalaujama pripažintos organizacijos nustatytose taisyklėse. Tokių lanksčiųjų vamzdžių detalės turi atitikti TJO aplinkraštį MSC. Circ. 647 „Nutekėjimo iš degiųjų skysčių sistemų sumažinimo iki minimumo rekomendacijos“.

Slėginio tepimo sistemose naudojamo tepalo laikymo, paskirstymo ir naudojimo priemonės turi atitikti pripažintos organizacijos nustatytas taisykles. Tokios priemonės, esančios A kategorijos mašinų skyriuose ir, kai tai įmanoma, kitokiuose mašinų skyriuose turi atitikti nors 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas ir tiek, kiek tai būtina pagal pripažintos organizacijos nustatytas taisykles, 2 ir 4 dalių nuostatas. Tai netrukdo tepimo sistemose naudoti įstiklintų stebėjimo langelių, jeigu bandymais įrodoma, kad jie pakankamai atsparūs ugniai.

Aukšto spaudimo degiųjų tepalų, naudojamų jėgos perdavimo sistemose, išskyrus 10 dalyje minimus tepalus, naudojamus valdymo ir paleidimo bei šildymo sistemose, laikymo, paskirstymo ir naudojimo priemonės turi atitikti pripažintos organizacijos nustatytas taisykles. Vietose, kuriose yra uždegimo įtaisų, tos priemonės turi atitikti nors 2 ir 6 dalių nuostatas bei 3 ir 7 dalių nuostatas dėl atsparumo ir konstrukcijos.

Imamasi priemonių sumažinti triukšmo poveikį mašinų skyriuose dirbantiems žmonėms iki dydžių, nurodytų TJO triukšmo lygio laivuose kodekse ( 17 ).

Laivuose turi būti pagrindinis vairo mechanizmas ir pagalbinės vairo valdymo priemonės, atitinkantys pripažintos organizacijos nustatytas taisykles. Pagrindinis vairo mechanizmas ir pagalbinės vairo valdymo priemonės turi būti sutvarkyti taip, kad pavienis gedimas vienoje iš šių sistemų tiek, kiek tai pagrįsta ir įmanoma, neatimtų galimybės naudotis kita sistema.

Tais atvejais, kai elektros energija yra vienintelė priemonė, priverčianti veikti pagalbinius mechanizmus, būtinus laivo eigai ir jo saugumui užtikrinti, turi būti sumontuojamas pagrindinis elektros energijos šaltinis su ne mažiau kaip dviem generatoriaus įrenginiais, iš kurių vieną gali varyti pagrindinis variklis. Pagal pripažintos organizacijos nustatytas taisykles gali būti priimtinos ir kitos atitinkamo elektros energijos generavimo pajėgumo priemonės.

IIIF metodas: Automatinės priešgaisrinės signalizacijos ir gaisro aptikimo sistemos sumontavimas visuose skyriuose, kur yra tikėtina, kad galėtų kilti gaisras, paprastai netaikant jokių apribojimų vidaus skiriamųjų pertvarų tipui, išskyrus tai, kad jokios patalpos ar patalpų, apribotų „A“ ar „B“ klasės perskyrimais, plotas jokiu būdu neturi būti didesnis kaip 50 m2. Tačiau administracija viešojo naudojimo patalpoms gali padidinti šią ribą iki 75 m2.

„Nedegi medžiaga“ — tai medžiaga, kuri nedega ir neišskiria degiųjų garų kiekio, kurio pakaktų savaiminiam užsidegimui sukelti jiems įkaitus iki 750 °C, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą ( 18 ). Bet kokia kitokia medžiaga yra degi.

Administracija reikalauja išbandyti pertvarų ar denių prototipus, kad būtų įsitikinta, jog jie atitinka pirma nurodytus vientisumo ir temperatūros kilimo reikalavimus pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

Administracija reikalauja išbandyti perskyrų prototipus, kad būtų įsitikinta, jog jie atitinka pirma nurodytus vientisumo ir temperatūros kilimo reikalavimus pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

Administracija reikalauja išbandyti perskyrų prototipus, kad būtų įsitikinta, jog jie atitinka pirma nurodytą vientisumo ir temperatūros kilimo reikalavimą pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

Mažas liepsnos plitimas reiškia, kad taip aprašytas paviršius tinkamai trukdo liepsnai plisti, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

IIIF metodas: Pertvarų konstrukcijoms netaikomi jokie šioje ar kitoje šios dalies taisyklėje nenustatyti apribojimai, reikalaujant, kad tai būtų „A“ ar „B“ klasės perskyrimai. Gyvenamųjų patalpų ar skyrių, apribotų ištisiniais „A“ ar „B“ klasės perskyrimais, plotas jokiu būdu neturi būti didesnis kaip 50 m2, išskyrus atskirus atvejus, kai pagal 7 taisyklės 1 lentelę reikalingos „C“ klasės pertvaros. Tačiau administracija viešojo naudojimo patalpoms gali padidinti šią ribą iki 75 m2.

Ventiliacijos ortakiai turi būti iš nedegios medžiagos. Tačiau trumpi ortakiai, paprastai ne ilgesni kaip 2 m, kurių skerspjūvio plotas neviršija 0,02 m2, nebūtinai turi būti iš nedegios medžiagos, jeigu tenkinamos tokios sąlygos:

Dažai, lakai ir kitos apdailos medžiagos, naudojamos atvirų vidinių paviršių apdailai, turi neišskirti didelio dūmų, nuodingų dujų ar garų kiekio, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

Patalpose, naudojamose labai degiems skysčiams ar suskystintoms dujoms laikyti, draudžiama įrengti elektros instaliaciją, išskyrus tą, kuri būtina toms patalpoms eksploatuoti. Ten, kur tokia elektros instaliacija įrengiama, ji turi būti patvirtinto saugumo tipo ir atitikti atitinkamas IEC tarptautinių standartų leidinio Nr. 79 „Elektros prietaisai sprogiųjų dujų aplinkoje“ nuostatas. Tokiose patalpose neturi būti šilumos šaltinių, o aiškiai matomose vietose turi būti užrašai „Nerūkyti“ ir „Nedegti atviros liepsnos“.

Laiptai ir kopėčios, vedantys į tas gyvenamąsias patalpas bei skyrius, kuriuose įgula paprastai dirba, išskyrus mašinų skyrius, ir iš jų turi būti įrengti taip, kad jais būtų galima greitai patekti į atvirąjį denį ir iš ten į gelbėjimosi priemonę. Šioms vietoms ypač taikomi tokie reikalavimai:

Iš kiekvieno A kategorijos mašinų skyriaus turi būti du evakuacijos keliai, užtikrinami tokiomis priemonėmis:

14 taisyklė: Automatinės sprinklerinės ir priešgaisrinės signalizacijos bei gaisro aptikimo sistemos (IIF metodas)

Atsarginių purkštuvų galvučių turi būti visų tų tipų ir kategorijų, kokių tik yra sumontuota laive, jų kiekis turi būti toks:

15 taisyklė: Automatinės priešgaisrinės signalizacijos ir gaisro aptikimo sistemos (IIIF metodas)

Sistema turi pradėti veikti esant nenormaliai temperatūrai, nenormaliai dūmų koncentracijai ar kitiems veiksniams, liudijantiems apie gaisro pradžią kuriame nors saugomame skyriuje. Į oro temperatūrą reaguojančios sistemos neturi pradėti veikti, jeigu temperatūra nepasiekia 54 °C, bet turi pradėti veikti temperatūrai dar neviršijus 78 °C, kai temperatūros kilimo iki šių dydžių greitis yra ne didesnis kaip 1 °C per minutę. Administracijos nuožiūra leistina sistemos aktyvacijos temperatūra gali būti padidinta iki 30 °C virš maksimalios temperatūros džiovyklų ir panašių vietų, kur aplinkos temperatūra paprastai yra aukšta, palubėse. Sistemos, reaguojančios į dūmų koncentraciją, pradeda veikti sumažėjus šviesos spindulio intensyvumui. Turi būti garantuota, kad dūmų davikliai suveiks dūmų tankiui dar nesukėlus 12,5 % užtemdymo per vieną metrą, tačiau ne anksčiau negu dūmų koncentracija sukels 2 % užtemdymą per vieną metrą. Administracijos nuožiūra gali būti patvirtinti kiti tiek pat veiksmingi veikimo metodai. Aptikimo sistema turi būti naudojama vien tik gaisro aptikimo tikslais.

Jeigu kuriame nors skyriuje gaisras galėtų išvesti iš rikiuotės visus gaisrinius siurblius, turi būti alternatyvios vandens tiekimo priemonės kovai su ugnimi. 75 m ilgio ir ilgesniuose laivuose tokia alternatyvi priemonė yra stacionarus avarinis gaisrinis nepriklausomai varomas siurblys. Šis avarinis gaisrinis siurblys turi būti pajėgus tiekti dvi vandens sroves ne mažesniu kaip 0,25 N/mm2 spaudimu.

Gesintuvus kartą per metus turi apžiūrėti administracijos įgaliotas kompetentingas asmuo. Ant kiekvieno gesintuvo turi būti ženklas, liudijantis, kad tas gesintuvas buvo apžiūrėtas. Visi slėginių gesintuvų balionai ir neslėginių gesintuvų stumiančiųjų dujų balionai hidraulinio slėgimo būdu išbandomi kartą per 10 metų.

21 taisyklė: Nešiojamieji gesintuvai valdymo postuose ir gyvenamosiose patalpose bei tarnybiniuose skyriuose

Laive turi būti ne mažiau kaip du ugniagesio aprangos komplektai. Ugniagesio aprangos komplektas turi atitikti TJO priešgaisrinės saugos sistemų kodekso III skyriaus 2.1, 2.1.1 ir 2.1.2 taisykles. Kiekvienam privalomam kvėpavimo įtaisui turi būti du atsarginiai užpildai.

Visą laiką turi būti iškabintas gaisro kontrolės planas. Tokio plano turinys turi atitikti TJO rezoliuciją A.654(16) „Gaisro kontrolės planų grafiniai simboliai“ ir TJO rezoliuciją A.756(18) „Rekomendacijos dėl informacijos, kuri turi būti pateikiama kartu su gaisro kontrolės planais“.

Laivuose, kurių korpusas pastatytas iš nedegių medžiagų, deniai ir pertvaros, skiriantys A kategorijos mašinų skyrius nuo gyvenamųjų patalpų, tarnybinių skyrių ar valdymo postų, gaminami pagal „A-60“ klasės standartą, jeigu A kategorijos mašinų skyriuje nėra stacionarios gaisro gesinimo sistemos, arba pagal „A-30“ standartą, jeigu tokia sistema yra sumontuota. Kitokius mašinų skyrius nuo gyvenamųjų patalpų, tarnybinių skyrių ar valdymo postų skiriantys deniai ir pertvaros gaminami pagal „A-0“ klasės standartą.

Deniai ir pertvaros, skiriantys valdymo postus nuo gyvenamųjų patalpų ir tarnybinių skyrių, gaminami pagal „A“ klasės standartą ir šio skyriaus 7 taisyklės 1 ir 2 lenteles, tačiau administracija gali leisti montuoti „B-15“ klasės perskyrimus tokiems skyriams kaip kapitono kabina nuo vairinės atskirti, kai tokie skyriai laikomi vairinės dalimi.

Gyvenamosiose patalpose, tarnybiniuose skyriuose, valdymo postuose, koridorių ir laiptų patalpose esančių atvirų paviršių bei už pertvarų, lubų, apmušalų ir aptaisų gyvenamosiose patalpose, tarnybiniuose skyriuose ir valdymo postuose esančių paslėptų paviršių liepsnos plitimo charakteristikos turi būti nedidelės, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

39 taisyklė: Nešiojamieji gesintuvai valdymo postuose ir gyvenamosiose patalpose bei tarnybiniuose skyriuose

45 m ilgio ir ilgesniuose laivuose turi būti ne mažiau kaip du ugniagesio aprangos komplektai, laikomi lengvai prieinamose ir toli viena nuo kitos esančiose vietose, priėjimas prie kurių gaisro atveju neturėtų būti atkirstas. Ugniagesio aprangos komplektas turi atitikti TJO priešgaisrinės saugos sistemų kodekso III skyriaus 2.1, 2.1.1 ir 2.1.2 taisykles.

Tokio plano turinys turi atitikti TJO rezoliuciją A.654(16) „Gaisro kontrolės planų grafiniai simboliai“ ir TJO rezoliuciją A.756(18) „Rekomendacijos dėl informacijos, kuri turi būti pateikiama kartu su gaisro kontrolės planais“.

Laivuose, trumpesniuose kaip 45 m, administracija gali leisti nesilaikyti šio reikalavimo.

Mažiausias vertikalus atstumas nuo didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos iki falšborto žemiausio viršaus taško arba iki verslovinio denio krašto, jeigu yra sumontuoti apsauginiai turėklai, turi pakankamai apsaugoti įgulą nuo ant denio patenkančio vandens, atsižvelgiant į jūros būklę ir oro sąlygas, kuriomis laivas gali būti eksploatuojamas, į plaukiojimo rajonus, laivo tipą ir jo žvejybos būdą. Viršvandeninis bortas, matuojamas per laivo vidurį nuo verslovinio denio, nuo kurio vyksta žvejyba, krašto turi būti ne mažesnis kaip 300 mm arba ne mažesnis kaip viršvandeninio borto aukštis, atitinkantis didžiausią leistiną grimzlę, žiūrint, kuris dydis yra didesnis. Laivuose su dengtais versloviniais deniais, kurie sutvarkyti taip, kad vanduo nepatektų į dengtas darbines patalpas, nėra reikalaujama jokio mažiausio viršvandeninio borto aukščio, išskyrus tą, kuris atitinka didžiausią leistiną grimzlę.

Įgulos saugumui užtikrinti turi būti įrengti pakankamų matmenų ir stiprumo laiptai ir kopėčios su turėklais bei neslidžiais laipteliais ar pakopomis, jų įrengimas ir konstrukcija turi atitikti atitinkamus ISO standartus.

3 taisyklė: Gelbėjimosi įrangos ir priemonių įvertinimas, išbandymas ir patvirtinimas

Prieš patvirtindama gelbėjimosi įrangą ir priemones, administracija turi užtikrinti, kad ta gelbėjimosi įranga ir priemonės būtų išbandytos, įsitikinant, kad jos atitinka šio skyriaus reikalavimus, kaip reikalaujama Tarybos direktyvoje 96/98/EB dėl laivo įrangos ( 19 ), kurioje pateikiamos ir TJO gelbėjimosi įrangos bandymų rekomendacijos.

Šiame skyriuje reikalaujama gelbėjimosi įranga, kurios išsami specifikacija C dalyje nepateikta, turi tenkinti administraciją, atsižvelgiant į išsamias tokios įrangos specifikacijas, pateiktas Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS, 1974 m.) III skyriuje su pakeitimais ir TJO tarptautiniame gelbėjimosi įrangos kodekse.

6 taisyklė: Gelbėjimosi valčių bei plaustų ir gelbėjimo katerių buvimas ir laikymas

Gelbėjimo kateriai gali būti standžios arba pripučiamos konstrukcijos ar sukonstruotos panaudojant abi konstrukcijas, ir:

Leistiną valtyje telpančių asmenų skaičių nustato administracija, atlikdama susodinimo bandymą. Minimali valties talpa nurodyta 23 taisyklės 1 dalies b punkto ii papunktyje. Sėdimosios vietos, išskyrus vairininko vietą, gali būti ant dugno. Jokių sėdimųjų vietų neturi būti ant planšyrų, trancų ar ant pripučiamų plūdurų valties šonuose.

Toremolinos protokolo priedo IV, V, VII ir IX skyrių nuostatų pritaikymas pagal to protokolo 3 straipsnio 4 dalį tas nuostatas taikyti naujiems 24 metrų ilgio arba ilgesniems žvejybos laivams

IV SKYRIUS: MAŠINOS IR ELEKTROS ĮRENGINIAI BEI PERIODIŠKAI NEPRIŽIŪRIMI MAŠINŲ SKYRIAI

„Jeigu nenumatyta kitaip, šis skyrius taikomas naujiems 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams.“

„Turi būti numatytos dvi atskiros ryšio priemonės …, viena iš kurių - tai mašinų skyriaus telegrafas, išskyrus trumpesnius kaip 45 metrų ilgio laivus, kuriuose pagrindinis eigos mechanizmas valdomas tiesiogiai iš vairinės ir kuriuose administracija gali leisti naudoti ne mašinų skyriaus telegrafą, o kitas ryšio priemones.“

„… arba valdymo postas. Administracija gali leisti, kad trumpesniuose kaip 45 metrų ilgio laivuose valdymo punktas mašinų patalpoje būtų tik avarinis postas, jeigu vairinėje yra atitinkamos kontrolės ir valdymo priemonės.“

„… agregatai išjungiami. Tačiau trumpesniuose kaip 45 metrų ilgio laivuose, jeigu išjungiamas bent vienas iš elektros generatorių, privaloma užtikrinti, kad veiktų laivų eigą ir jų saugumą užtikrinančios sistemos.“

„Pagal šią taisyklę įtaisytos akumuliatorių baterijos, išskyrus trumpesniuose kaip 45 metrų ilgio laivuose įtaisytas baterijas radijo siųstuvui ir imtuvui, montuojamos…“

„Avarinės signalizacijos sistema … tinkamoje vietoje. Tačiau trumpesniuose nei 45 metrų ilgio laivuose administracija gali leisti naudoti sistemą, kuri apie kiekvieno pavojaus garsinį ir vizualų signalą perduoda tik į vairinę.“

„45 metrų ilgio ir ilgesniuose laivuose avarinės signalizacijos sistema turi būti sujungta …“

GAISRINĖS SAUGOS PRIEMONĖS ILGESNIUOSE KAIP 24 M, BET TRUMPESNIUOSE KAIP 60 M LAIVUOSE“

„Nepaisant V/35 taisyklės 1 dalies nuostatų, visada turi būti parengti bent du gaisriniai siurbliai.“

5 taisyklė: Gelbėjimosi valčių bei plaustų ir gelbėjimo katerių skaičius bei tipai

„1a. Tačiau, jei tai yra trumpesni kaip 45 metrų laivai, juose galima turėti tik du pirmiau minėtus prietaisus, jeigu atsižvelgdama į rajono, kuriame laivas vykdo veiklą, ir laive dirbančių žmonių skaičių administracija laiko, kad nebūtina vykdyti reikalavimo, jog laive būtų turimi 3 tie prietaisai;“

„… visose gelbėjimosi valtyse bei plaustuose. Visuose trumpesniuose kaip 45 metrų laivuose turi būti bent vienas radaro atsakiklis.“

„1. Jeigu nenurodyta kitaip, šis skyrius taikomas naujiems 24 metrų ilgio arba ilgesniems laivams bei eksploatuojamiems 45 metrų ilgio arba ilgesniems laivams.“

„Nepaisant 4 taisyklės a dalies nuostatų, administracija gali atleisti naujus 24 metrų ilgio ir ilgesnius, bet ne ilgesnius kaip 45 metrų žvejybos laivus, plaukiojančius tik A1 jūrų rajone, nuo 6 taisyklės 1 dalies f punkto ir 7 taisyklės 3 dalies reikalavimų vykdymo, jei juose yra įrengta 6 taisyklės 1 dalies a punkte nurodyta VHF radijo stotis, o be to dar yra įrengta VHF radijo stotis, kuris DSC pagalba iš laivo į krantą perduoda avarinius signalus, kaip numatyta 7 taisyklės 1 dalies a punkte.“

Regioninės ir vietinės nuostatos (3 straipsnio 3 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis)

Jeigu kur nors nenurodyta kitaip, į šiaurę nuo ribos, nurodytos prie šio priedo pridėtame žemėlapyje, esantys vandenys, išskyrus Baltijos jūrą. Ta riba pradedama brėžti nuo vakarinės Norvegijos pakrantės 62° šiaurės platumos lygiagrete iki 4° vakarų ilgumos, iš ten 4° vakarų ilgumos dienovidiniu iki 60° 30′šiaurės platumos, iš ten 60° 30′šiaurės platumos lygiagrete iki 5° vakarų ilgumos, iš ten 5° vakarų ilgumos dienovidiniu iki 60° šiaurės platumos, iš ten 60° šiaurės platumos lygiagrete iki 15° vakarų ilgumos, iš ten 15° vakarų ilgumos dienovidiniu iki 62° šiaurės platumos, iš ten 62° šiaurės platumos lygiagrete iki 27° vakarų ilgumos, iš ten 27° vakarų ilgumos dienovidiniu iki 59° šiaurės platumos ir iš ten 59° lygiagrete į vakarus.

„Gausūs dreifuojantys ledai“ - tai 8/10 arba daugiau jūros paviršiaus uždengiantys dreifuojantys ledai.

Be specialių III/7 taisyklės 1 dalyje nustatytų eksploatacijos sąlygų, taip pat atsižvelgiama į šias eksploatacijos sąlygas:

Konkretūs III/8 taisyklės reikalavimai ir Toremolinos konferencijos 2 rekomendacijoje nurodytos konkrečios gairės taikomi atitinkamame rajone, t. y. taip pat už rajono, kuris apibrėžtas prie minėtos rekomendacijos pridėtame žemėlapyje, ribų.

Nepaisant III/8 taisyklės 1 dalies a ir b punktų nuostatų, apskaičiuojant laivų, kurie veiklą vykdo į šiaurę nuo 63° šiaurės platumos, tarp 28° ir 11° vakarų ilgumos, stovumą naudojama ši paklaida dėl apledėjimo:

5. VII/5 taisyklės 2 dalies b punktas ir 3 dalies b punktas (Gelbėjimosi valčių bei plaustų ir gelbėjimo katerių skaičius bei tipai)

Nepaisant VII/5 taisyklės 2 dalies b punkto, 3 dalies b punkto ir 3a dalies nuostatų, jei tai yra žvejybos laivai, kurių korpuso konstrukcija atitinka laivams, veiklą vykdantiems vandenyse su gausiais dreifuojančiais ledais, pripažintos organizacijos pagal Toremolinos protokolo priedo II/1/2 taisyklę nustatytas taisykles, 2 dalies b punkte, 3 dalies b punkte arba 3a dalies b punkte numatytas gelbėjimo kateris/gelbėjimosi valtis turi būti bent iš dalies uždengtas (kaip apibrėžta VII/18 taisyklėje) ir į tą katerį/valtį turi tilpti visi laive esantys žmonės.

Nepaisant VII/9 taisyklės nuostatų, patvirtintas atitinkamo dydžio hidrokostiumas, atitinkantis VII/25 taisyklės nuostatas, įskaitant tai taisyklei taikomas ir šio priedo 1.8 punkte išvardytas priemones, turi būti numatytas kiekvienam laive esančiam žmogui.

Be VII skyriaus B dalies nuostatų, visose gelbėjimosi valtyse, gelbėjimo kateriuose ir gelbėjimosi plaustuose visą laiką turi būti įtaisyti patvirtinti radaro atsakikliai, tinkami veikti 9 GHz diapazone.

Nepaisant VII/25 taisyklės nuostatų visi pagal šio priedo 1.6 punktą privalomi hidrokostiumai kaip vientisos priemonės turi būti pagaminti iš vidinę izoliaciją turinčios medžiagos ir taip pat turi atitikti VII/24 taisyklės 1 dalies c punkto i papunktyje numatytus plūdrumo reikalavimus. Be to, taip pat turi būti laikomasi visų kitų atitinkamų VII/25 taisyklės reikalavimų.

Nepaisant X/3 taisyklės 7 dalies nuostatų administracijos reikalavimu visuose 24 metrų ilgio ir ilgesniuose laivuose turi būti sumontuota radiolokacinė įranga. Ta įranga turi būti pritaikyta veikti 9 GHz diapazone.

Be X/5 taisyklės nuostatų, visuose laivuose, vykdančiuose veiklą vandenyse, kuriuose gali pasitaikyti dreifuojančių ledų, turi būti įtaisytas bent vienas paieškos prožektorius, kurio apšvietimo galia, išmatuota 750 metrų atstumu, būtų bent 1 liuksas.

Viduržemio jūra ir pajūris, 20 mylių atstumu nuo Ispanijos ir Portugalijos pakrantės, Atlanto vandenyno vasaros zona, apibrėžta 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, su pakeitimais ( 20 ) II priedo „Zonų ir sezoninių rajonų žemėlapyje“.

Atsižvelgiant į VII/9 taisyklės 4 dalies nuostatas, 1 dalies pabaigoje pridedamas šis sakinys:

„Jei tai yra trumpesni kaip 45 metrų laivai, juose užtenka turėti du hidrokostiumus.“

„Šis skyrius taip pat taikomas naujiems 24 metrų ilgio ir ilgesniems laivams, jeigu tame rajone, kuriame jie vykdo veiklą, įsteigta atitinkama kranto stotis, veikianti pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) generalinį planą.“

18 taisyklė: Tankai žuviai užšaldytame jūros vandenyje (RSW) arba atšaldytame jūros vandenyje (CSW)

IV SKYRIUS: MAŠINOS IR ELEKTROS ĮRENGINIAI BEI PERIODIŠKAI NEPRIŽIŪRIMI MAŠINŲ SKYRIAI

„Jeigu energijos šaltinis tiekia elektros energiją, avarinis elektros energijos šaltinis turi būti toks, kad pagalbinėms vairo valdymo priemonėms energiją galėtų tiekti bent 10 minučių.“

Nepaisant 2 dalies, jei tai yra 45 metrų ilgio ir ilgesni laivai, avarinis elektros energijos šaltinis turi būti toks, kad toje taisyklėje išvardytiems įrenginiams elektros energiją galėtų tiekti ne trumpiau kaip 8 valandas.

Nepaisant šios taisyklės nuostatų, visose A kategorijos mašinų patalpose turi būti įrengta stacionari gaisro gesinimo įranga.

( 3 ) 1997 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 150, 1997 5 19, p. 30), 1997 m. birželio 30 d. Tarybos bendra pozicija (OL C 246, 1997 8 12, p. 1) ir 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 358, 1997 11 24).

( 5 ) OL L 247, 1993 10 5, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/39/EB (OL L 196, 1996 8 7, p. 7).

( 11 ) 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, Tarptautinės konferencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo parengta 1966 m. balandžio 5 d., 1967 m. spalio 25 d. priimta Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija A.133(V).

( 12 ) Visų TJO dokumentuose nurodytų tipų laivų nepažeisto stovumo kodeksas, priimtas 1993 m. lapkričio 4 d. Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija A.749(18) su pakeitimais, padarytais rezoliucija MSC.75(69).

( 13 ) Tiekimo atviroje jūroje laivų stovumo kriterijus, išvardytus TJO Visų tipų laivų nepažeisto stovumo kodekso 4.5.6.2.1—4.5.6.2.4 punktuose galima laikyti lygiaverčiais stovumo kriterijams, išvardytiems 2 taisyklės 1 dalies a—c punktuose. Toks lygiavertiškumas gali būti taikomas žvejybos laivams, kurių korpusas panašus į tiekimo atviroje jūroje laivų korpusus, jeigu tai tenkina administraciją.

( 14 ) Kalbant apie jūrų rajonus, kuriuose galimas apledėjimas ir kuriuose siūlomi paklaidos dėl apledėjimo pakeitimai, žr. gaires dėl apledėjimo, pateiktas Toremolinos konferencijos baigiamojo akto 3 priedo 2 rekomendacijoje.

( 15 ) Žr. Toremolinos konferencijos baigiamojo akto 3 priedo 5 rekomendacijoje pateiktas vidinio padalijimo ir avarinio stovumo apskaičiavimų gaires.

( 16 ) Taip pat žr. Tarptautinės elektrotechnikos komisijos paskelbtą rekomendaciją, o ypač Leidinį Nr. 92 „Elektros įranga laivuose“.

( 17 ) Triukšmo lygio laivuose kodeksas, priimtas 1981 m. lapkričio 19 d. Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija A.468(XII).

( 18 ) Tarptautinis atsparumo ugniai bandymų tvarkos taikymo kodeksas (FTP kodeksas), priimtas Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC. 61 (67).

( 20 ) 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, kurią 1966 m. balandžio 5 d. priėmė Londone Tarpvyriausybinės jūrų konsultacinės organizacijos surengta Tarptautinė konferencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo.

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	KOMISIJOS DIREKTYVA 1999/19/EB tekstas svarbus EEE 1999 m. kovo 18 d.	L 83	48	27.3.1999
►M2	KOMISIJOS DIREKTYVA 2002/35/EB tekstas svarbus EEE 2002 m. balandžio 25 d.	L 112	21	27.4.2002
►M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2002/84/EB tekstas svarbus EEE 2002 m. lapkričio 5 d.	L 324	53	29.11.2002

— pradinė temperatūra krosnies viduje	20 °C
— po pirmų penkių minučių	576 °C
— po 10 minučių	679 °C
— po 15 minučių	738 °C
— po 30 minučių	841 °C
— po 60 minučių	945 °C“