Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 235 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),

kadangi augalų veislės dėl joms taikytinos pramoninės nuosavybės tvarkos kelia specifinių problemų;

kadangi augalų veislėms taikytina pramoninės nuosavybės tvarka Bendrijoje nėra suderinta ir todėl toliau reglamentuojama valstybių narių įstatymais, kurių turinys nėra vienodas;

kadangi, esant tokiai situacijai, reikia sukurti tam tikrą tvarką Bendrijoje, kuri, nors ir egzistuodama kartu su atskirose valstybėse narėse nustatyta tvarka, leistų suteikti pramoninės nuosavybės teises, galiojančias visoje Bendrijoje;

kadangi reikia, kad šios tvarkos Bendrijoje įgyvendinimu ir taikymu rūpintųsi ne valstybių narių institucijos, o juridinio asmens statusą turinti Bendrijos įstaiga – Bendrijos augalų veislių tarnyba;

kadangi šioje sistemoje turi būti atsižvelgta ir į augalų selekcijos metodų raidą, įskaitant biotechnologiją; kadangi, skatinant išvesti naujas veisles ir jas gerinant, reikėtų, palyginti su dabartine padėtimi, gerinti teisinę apsaugą visiems augalų veislių selekcininkams, kartu nepagrįstai nesumažinant galimybių naudotis apsauga apskritai ar tam tikrais atvejais naudojant selekcinius metodus;

kadangi turėtų būti saugomos visų botaninių genčių ir rūšių veislės;

kadangi saugomos veislės turi atitikti tarptautiniu mastu pripažintus – išskirtinumo, vienodumo, stabilumo ir naujumo – reikalavimus, taip pat veislė turi turėti veislės pavadinimą;

kadangi svarbu nustatyti augalų veislės apibrėžimą, kad būtų galima užtikrinti tikslų šios sistemos funkcionavimą;

kadangi šiuo apibrėžimu nesiekiama pakeisti apibrėžimų, kurie galėjo būti nustatyti intelektinės nuosavybės teisių srityje, ypač patentų srityje, nei trukdyti ar neleisti taikyti įstatymų, reglamentuojančių produktų, įskaitant augalus ir augalinę medžiagą, arba procesų, kuriems taikomos kitos tokios pramoninės nuosavybės teisės, apsaugos galimumą;

kadangi vis dėlto labai pageidautina turėti bendrą apibrėžimą abiejose srityse; kadangi dėl to tarptautiniu mastu turėtų būti remtinos atitinkamos pastangos, kad būtų bendras apibrėžimas;

kadangi, norint suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, reikia įvertinti veislei svarbius požymius; kadangi vis dėlto tie požymiai nebūtinai turi būti siejami su jų ekonomine svarba;

kadangi sistemoje taip pat turi būti aišku, kam priklauso teisė į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje; kadangi kai kuriais atvejais tai bus ne vienas, o keli asmenys; kadangi formali teisė paduoti paraiškas turi būti reglamentuojama;

kadangi šioje sistemoje taip pat turi būti apibrėžtas šiame reglamente vartojamas terminas „savininkas“; kadangi terminas „savininkas“ šiame reglamente, įskaitant jo 29 straipsnio 5 dalį, vartojamas be tolesnio detalizavimo, terminas „savininkas“ turėtų būti suprantamas kaip ir jį vartojant 13 straipsnio 1 dalyje;

kadangi tam, kad augalų veislių teisinės apsaugos poveikis būtų vienodas visoje Bendrijoje, nuo savininko sutikimo priklausomi komerciniai sandoriai turi būti tiksliai apibrėžti; kadangi, palyginti su daugeliu nacionalinių sistemų, teisinės apsaugos sritis turėtų būti išplėsta ir taikoma tam tikrai veislinei medžiagai, kad būtų galima atsižvelgti į prekybą per šalis, kurios nėra Bendrijos narės ir nesuteikia teisinės apsaugos; kadangi vis dėlto siūlant taikyti teisių išplėtimo principą turi būti užtikrinama, kad ta apsauga nebus pernelyg didelė;

kadangi, siekiant skatinti augalų selekciją, ši sistema iš esmės patvirtina tarptautiniu mastu priimtą taisyklę, jog saugomos veislės turi būti prieinamos naujoms veislėms iš jų išvesti ir jas naudoti;

kadangi tam tikrais atvejais, kai naujoji veislė, nors ir išskirtinė, yra iš esmės išvesta iš pirminės veislės, turėtų būti sukurta tam tikra priklausomybės nuo pastarosios savininkui forma;

kadangi naudojimasis augalų veislių teisine apsauga Bendrijoje turi būti sąlygojamas apribojimų, nusakomų nuostatose, priimtose visuomenės labui;

kadangi tai apima ir žemės ūkio gamybos užtikrinimą; kadangi tas tikslas reikalauja leisti ūkininkams tam tikromis sąlygomis dauginimui naudoti derliaus produktą;

kadangi reikia užtikrinti, kad tos sąlygos būtų nustatomos Bendrijos lygmeniu;

kadangi taip pat turėtų būti numatytos privalomos licencijos, išduodamos tam tikromis aplinkybėmis visuomenės interesams, kai, pavyzdžiui, iškyla poreikis pateikti į rinką tam tikrų savybių turinčią medžiagą arba skatinti toliau išvesti pagerintas veisles;

kadangi nurodyto veislės pavadinimo naudojimas turėtų būti privalomas;

kadangi augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje iš principo turėtų galioti bent 25 metus, o vynmedžių ir medžių rūšims – bent 30 metų; kadangi reikia aptarti kitas galiojimo pabaigos priežastis;

kadangi augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje yra savininko nuosavybės objektas ir todėl reikia išryškinti jos vaidmenį, siejamą su valstybių narių nesuderintomis teisinėmis nuostatomis, ypač civilinės teisės srityje; kadangi tai taip pat svarbu pažeidimų nagrinėjimui ir teisės į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje įgyvendinimui;

kadangi reikia užtikrinti, kad augalų veislių teisinės apsaugos sistemos visų principų taikymui Bendrijoje netrukdytų kitų sistemų poveikis; kadangi šiam tikslui reikalingos tam tikros valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus atitinkančios taisyklės santykiui su kitomis pramoninės nuosavybės teisėmis nustatyti;

kadangi būtina išsiaiškinti, ar kitų pramoninės nuosavybės sistemų, pavyzdžiui, patentų, teikiamos teisinės apsaugos sąlygos turėtų būti pritaikytos ar kitaip modifikuotos siekiant nuoseklaus darnumo su augalų veislių teisinės apsaugos sistema Bendrijoje ir kokiu mastu tai turėtų būti padaryta; kadangi tai, kur reikia, turėtų būti išdėstyta suderintose taisyklėse papildant Bendrijos teisę;

kadangi Bendrijos augalų veislių tarnybos, įskaitant jos apeliacines tarybas, pareigos ir įgaliojimai, susiję su augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimu, panaikinimu ar patikrinimu ir skelbimu, yra kiek įmanoma formuluojami remiantis kitoms sistemoms parengtomis taisyklėmis, ir tas pat daroma nustatant Tarnybos struktūrą bei jos darbo tvarkos taisykles, bendradarbiavimą su Komisija ir valstybėmis narėmis, ypač per Administracinę tarybą, ekspertizės komisijų dalyvavimą atliekant technines ekspertizes ir netgi reikalingas finansavimo sąlygas;

kadangi Tarnybai turėtų patarti ir ją prižiūrėti jau minėta iš valstybių narių ir Komisijos atstovų sudaryta Administracinė taryba;

kadangi šiam reglamentui priimti Sutartis nenumato kitokių įgaliojimų, negu tie, kurie numatyti 235 straipsnyje;

kadangi šiame reglamente atsižvelgiama į galiojančias tarptautines konvencijas, tokias kaip Tarptautinė konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV konvencija), Europos patentų suteikimo konvencija (Europos patentų konvencija) ar Susitarimas dėl intelektinės nuosavybės teisių su prekyba susijusių aspektų, įskaitant prekybą suklastotomis prekėmis; kadangi dėl to jame draudimas išduoti augalų veislėms patentus įgyvendinamas tik tiek, kiek to reikalauja Europos patentų konvencija, t. y. pačioms augalų veislėms;

kadangi šis reglamentas turėtų būti dar kartą svarstomas dėl pakeitimų ir papildymų, reikalingų dėl ateityje galimų pakeitimų minėtose konvencijose,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Šiame reglamente nustatoma augalų veislių teisinės apsaugos sistema Bendrijoje yra vienintelė ir išimtinė Bendrijos pramoninės nuosavybės teisių taikymo augalų veislėms forma.

Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje turi vienodą poveikį visoje Bendrijos teritorijoje ir negali būti minėtoje teritorijoje suteikiama, perduodama ar panaikinama kitaip negu vienodu pagrindu.

Šis reglamentas nepažeidžia valstybių narių teisės suteikti augalų veislėms nacionalinę teisinę apsaugą, laikantis 92 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Šiam reglamentui įgyvendinti steigiama Bendrijos augalų veislių tarnyba, toliau — Tarnyba.

1. Augalų veislių teisinės apsaugos objektu Bendrijoje gali būti visų botaninių genčių ir rūšių veislės, įskaitant inter alia tarpgentinius ar tarprūšinius hibridus.

2. Šiame reglamente „veislė“ – augalų grupė, priklausanti pačiam žemiausiam žinomam botaniniam taksonui, kuri, nepaisant to, ar visiškai atitinka augalų veislių teisinės apsaugos suteikimo sąlygas, gali būti:

3. Augalų grupė susideda iš visų augalų ar augalų dalių, jeigu tokios dalys gali išauginti visus augalus, toliau abu vadinami „veislės dauginamoji medžiaga“.

4. 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodytų požymių pasireiškimas tos pačios veislės dauginamojoje medžiagoje gali būti nekintamas arba kintamas, jei pats kitimo laipsnis atsiranda iš to genotipo ar genotipų kombinacijos.

Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje yra suteikiama veislėms, kurios yra:

1. Veislė yra laikoma išskirtine, jei ji tam tikru genotipu ar genotipų kombinacija savo požymiais aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos iki paraiškos pateikimo datos, nustatomos pagal 51 straipsnį, visuotinai žinomos veislės.

2. Kitos veislės buvimas kiekvienu konkrečiu atveju laikomas visuotinai žinomu, jei iki paraiškos padavimo datos, nustatomos pagal 51 straipsnį:

Įgyvendinimo taisyklės, nustatytos pagal 114 straipsnį, gali patikslinti atvejus kaip pavyzdžius, kurie yra laikomi visuotinai žinomais.

Veislė yra laikoma vienoda, jei, nepaisant galimų nukrypimų, susijusių su tam tikrais dauginimo ypatumais, ji yra pakankamai vienoda pagal požymius tiriant išskirtinumą ir kitus požymius, naudojamus veislei aprašyti.

Veislė yra laikoma stabilia, jei veislės požymiai, naudojami veislės išskirtinumo tyrimams ir kitiems tyrimams veislei aprašyti, lieka nepakitę po daugkartinio dauginimo, o kai yra būtinas tam tikras dauginimo ciklas, — kiekvieno tokio dauginimo ciklo pabaigoje.

1. Veislė yra laikoma nauja, jei iki paraiškos padavimo datos, nustatytos pagal 51 straipsnį, veislės dauginamoji arba tos veislės surinkta augalinė medžiaga, selekcininko, apibrėžto 11 straipsnyje, arba jam sutikus, nebuvo parduota ar kitaip perleista kitiems tos veislės naudojimo tikslams:

2. Veislės dauginamosios medžiagos perleidimas oficialiai institucijai įstatymų nustatytais tikslais arba kitiems sutarčių ar kitokių teisinių santykių pagrindu auginimui, dauginimui, veisimui, paruošimui ar sandėliavimui nėra laikomas perleidimu kitiems, kaip apibrėžta 1 dalyje, jeigu selekcininkas išlaiko išimtinę teisę disponuoti šia bei kita veislės dauginamąja medžiaga ir jei dauginamoji medžiaga neperleidžiama toliau. Tačiau toks veislės dauginamosios medžiagos perleidimas yra laikomas perleidimu pagal 1 dalį, jei ši dauginamoji medžiaga yra pakartotinai naudojama hibridinei veislei sukurti ir jei perleidžiama tos hibridinės veislės dauginamoji medžiaga ar surinkta augalinė medžiaga.

Panašiai ir tais atvejais, kai viena bendrovė ar firma pagal Sutarties 58 straipsnio antros pastraipos nuostatas perleidžia veislės dauginamąją medžiagą kitai tokiai bendrovei ar firmai, nelaikoma perleidimu kitiems, kai viena iš jų visiškai priklauso kitai arba abi visiškai priklauso trečiai tokiai bendrovei ar firmai, jei nėra tolesnio perleidimo. Ši nuostata netaikoma kooperatyvams.

3. Veislės dauginamosios medžiagos ar tos veislės surinktos augalinės medžiagos, kuri išauginta iš augalų pagal 15 straipsnio b ir c punktuose nurodytus tikslus ir kuri nenaudojama tolesniam dauginimui ar veisimui, perleidimas nėra laikomas tos veislės naudojimu, jei dėl tokio perleidimo veislė yra nenurodoma.

Taip pat neatsižvelgiama į jokį perleidimą kitiems, jei jis įvyko dėl to, kad selekcininkas buvo parodęs tą veislę oficialioje ar oficialiai pripažintoje parodoje, apibrėžtoje Tarptautinių parodų konvencijoje, arba valstybėje narėje surengtoje parodoje, kuri tos valstybės narės oficialiai pripažinta lygiaverte.

1. Teisę į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje turi tą veislę sukūręs arba atradęs ir išskyręs asmuo, arba jo teisių perėmėjas, abu – tas asmuo ir jo teisių perėmėjas – toliau vadinami „selekci ninku“.

2. Jei du ar keli asmenys yra sukūrę arba atradę ir išskyrę tą veislę kartu, teisė suteikiama jiems arba jų atitinkamiems teisių perėmėjams kartu. Ši nuostata taikoma dviem ar daugiau asmenų tais atvejais, kai vienas ar keli asmenys tą veislę atrado, o kitas ar kiti ją išskyrė.

3. Teisė taip pat suteikiama kartu selekcininkui ir bet kuriam kitam asmeniui ar asmenims, jei selekcininkas ir tas asmuo arba asmenys yra raštišku pareiškimu susitarę dėl bendros teisės.

4. Jei selekcininkas yra pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, teisė į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje yra nustatoma pagal nacionalinę darbo santykiams taikomą teisę ir pagal aplinkybes kuriant arba atrandant ir išskiriant tą veislę.

5. Jei teisę į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje turi kartu du ar keli asmenys, kaip nurodyta 2–4 dalyse, vienas ar keli iš jų gali raštiškai įgalioti kitus, kad šie galėtų pretenduoti į tą teisę.

Teisė paduoti paraišką dėl augalų veislių teisinės apsaugos suteikimo Bendrijoje

1. Paraišką suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje gali paduoti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuri institucija, laikoma juridiniu asmeniu pagal tai institucijai taikomą įstatymą, jei jie yra:

Augalų veislių teisinės apsaugos savininko Bendrijoje teisės ir draudžiami veiksmai

1. Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje poveikį sudaro augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininko ar savininkų, toliau vadinami „savininku“, teisė atlikti 2 dalyje nustatytus veiksmus.

2. Nepažeidžiant 15 ir 16 straipsnių nuostatų, savininko leidimas yra būtinas, kad su saugomos augalų veislės dauginamąja medžiaga arba saugomos veislės surinkta augaline medžiaga, toliau bendrai vadinamų „medžiaga“, būtų galima atlikti šiuos veiksmus:

3. 2 dalies nuostatos taikomos surinktai augalinei medžiagai tik tuo atveju, jei ji buvo gauta naudojant saugomos augalų veislės dauginamąją medžiagą be leidimo ir jeigu savininkas neturėjo tinkamos galimybės pasinaudoti savo teise tos veislės dauginamosios medžiagos atžvilgiu.

4. Įgyvendinimo taisyklėse, vadovaujantis 114 straipsniu, gali būti numatyta, kad atskirais atvejais šio straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat taikomos tiesiogiai iš saugomos augalų veislės medžiagos gautiems produktams. Jos gali būti taikomos tik tuo atveju, jei tokie produktai buvo gauti saugomos veislės medžiagą naudojant be leidimo ir jei savininkas neturėjo tinkamos galimybės pasinaudoti savo teise tos medžiagos atžvilgiu. Tiek, kiek 2 dalies nuostatos taikomos tiesiogiai gautiems produktams, jie taip pat laikomi „medžiaga“.

6. 5 dalies a punkte veislė laikoma iš esmės išvesta iš kitos veislės, toliau vadinamos „pirmine veisle“, kai:

7. Įgyvendinimo taisyklės, vadovaujantis 114 straipsniu, gali tiksliau nustatyti galimus kūrimo veiksmus, kuriems taikomos bent jau 6 dalies nuostatos.

8. Nepažeidžiant 14 ir 29 straipsnių, naudojimasis teisėmis, kurias suteikia augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje, negali pažeisti jokių nuostatų, priimtų remiantis viešosios moralės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos, aplinkos apsaugos, pramoninės ar komercinės nuosavybės apsaugos arba konkurencijos, prekybos ar žemės ūkio gamybos užtikrinimo motyvais.

1. Nepaisant 13 straipsnio 2 dalies nuostatų ir siekiant užtikrinti žemės ūkio gamybą, ūkininkams leidžiama dauginimo tikslais lauke savo ūkyje naudoti augalinę medžiagą, gautą nuėmus derlių, išskyrus hibridinės ar sintetinės veislės, kuriai yra taikoma augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje, dauginamąją medžiagą.

3. Siekiant, kad įsigaliotų 1 dalyje nurodytas nukrypimas ir kad būtų apsaugoti teisėti selekcininko ir ūkininko interesai, prieš įsigaliojant šiam reglamentui, sąlygos pagal 114 straipsnį priimtose įgyvendinimo taisyklėse turi būti nustatytos remiantis šiais kriterijais:

Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje nesuteikiama dėl veiksmų, susijusių su bet kokia saugomos veislės medžiaga, arba veislės, kuriai taikomos 13 straipsnio 5 dalies nuostatos, medžiaga, kurios savininko arba jo sutikimu buvo perleistos kitiems bet kurioje Bendrijos dalyje, arba bet kokia iš minėtos medžiagos išvesta medžiaga, jeigu tokie veiksmai:

1. Bet kuris asmuo, Bendrijos teritorijoje komerciniams tikslams siūlantis ar kitiems perduodantis saugomos veislės ar veislės, kuriai taikomos 13 straipsnio 5 dalies nuostatos, dauginamąją medžiagą, privalo vartoti pagal 63 straipsnį suteiktą veislės pavadinimą; jei veislės pavadinimas pateikiamas raštu, jis turi būti lengvai atskiriamas ir aiškiai įskaitomas. Jei su suteiktu pavadinimu siejamas prekės ženklas, firmos pavadinimas ar panašus žymuo, šis pavadinimas turi būti lengvai atpažįstamas.

2. Bet kuris asmuo, atliekantis tokius veiksmus su bet kuria kita veislės medžiaga, turi pranešti tą pavadinimą pagal kitas įstatymo įtvirtintas nuostatas arba pareikalavus valdžios institucijoms, pirkėjui ar kokiam nors kitam teisėtą interesą turinčiam asmeniui.

3. 1 ir 2 dalys taikomos net ir pasibaigus augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje galiojimui.

1. Savininkas net ir pasibaigus augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje galiojimui negali naudotis jokia suteikta teise į tokį pavadinimą, kuris sutampa su veislės pavadinimu ir gali trukdyti laisvai vartoti su ta veisle siejamą pavadinimą.

2. Kuri nors trečioji šalis gali naudotis suteikta teise į tokį pavadinimą, kuris sutampa su veislės pavadinimu, ir gali trukdyti tą pavadinimą laisvai vartoti tiktai tais atvejais, kai ta teisė buvo suteikta prieš skiriant tą veislės pavadinimą pagal 63 straipsnį.

3. Jei veislei yra taikoma augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje, o valstybėje narėje ar Tarptautinei naujų augalų veislių sąjungai priklausančioje valstybėje – nacionalinė nuosavybės teisė, nei veislei suteiktas pavadinimas, nei joks kitas pavadinimas, kuris su juo galėtų būti supainiotas, negali būti vartojamas Bendrijos teritorijoje pavadinti kitai tos pačios botaninės rūšies ar rūšies, laikomos gimininga pagal paskelbimą, remiantis 63 straipsnio 5 dalimi, veislei arba tokiai veislinei medžiagai.

AUGALŲ VEISLIŲ TEISINĖS APSAUGOS BENDRIJOJE GALIOJIMO TRUKMĖ IR PASIBAIGIMAS

1. Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje galioja iki 25-tų kalendorinių metų pabaigos, o vynmedžių ir medžių rūšių atveju – iki 30-tų kalendorinių metų, skaičiuojant nuo kitų teisinės apsaugos suteikimo veislei metų.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali tam tikroms augalų gentims ar rūšims pratęsti šiuos terminus dar penkeriems metams.

3. Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje nustoja galioti nepasibaigus 1 dalyje arba pagal 2 dalį nustatytiems terminams, jei savininkas jos atsisako pasiųsdamas dėl to Tarnybai raštišką pareiškimą, o tas atsisakymas įsigalioja kitą dieną nuo tos dienos, kai tą pareiškimą gavo Tarnyba.

1. Tarnyba skelbia augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje negaliojančia, jei nustatoma, kad:

2. Paskelbus augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje negaliojančia, ji laikoma neturėjusia šiame reglamente nustatyto poveikio nuo pat jos suteikimo momento.

1. Tarnyba panaikina augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje bei nustato poveikį ateičiai, jei nustatoma, kad ji nebeatitinka 8 ar 9 straipsniuose keliamų reikalavimų. Jei nustatoma, kad ji tų reikalavimų neatitiko dar anksčiau iki panaikinimo, panaikinimas gali būti skelbiamas galiojančiu nuo ankstesnio momento.

2. Tarnyba gali panaikinti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje bei nustato poveikį ateičiai, jei savininkas po to, kai iš jo buvo pareikalauta, ir per Tarnybos nustatytą laikotarpį:

1. Išskyrus atvejus, kai 23–29 straipsniuose numatyta kitaip, augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje kaip nuosavybės objektas visais atžvilgiais ir visoje Bendrijos teritorijoje laikoma atitinkama nuosavybės teise toje valstybėje narėje, kurioje:

2. Tais atvejais, kai netinka 1 dalyje nustatytos sąlygos, 1 dalyje nurodyta valstybė narė yra ta, kurioje yra Tarnybos būstinė.

3. Tais atvejais, kai 1 dalyje nurodytų veislės savininko ar procesinio atstovo įrašytos nuolatinės gyvenamosios vietos, buveinės ar padalinio vietos yra dviejose ar daugiau valstybių narių, pirma paminėta nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra taikoma 1 dalies tikslais.

4. Tais atvejais, kai į 1 dalyje nurodytą registrą kaip bendrasavininkiai yra įrašyti du ar daugiau asmenų, 1 dalies a punkto taikymo tikslais atitinkamu savininku yra pirmas iš eilės registre įrašytas bendrasavininkis, atitinkantis tas sąlygas. Jei nė vienas iš veislės nuosavybės bendrasavininkių neatitinka 1 dalies a punkte nurodytų sąlygų, taikoma 2 dalis.

1. Saugomos augalų veislių teisės Bendrijoje gali būti perduodamos vienam ar keliems teisių perėmėjams.

2. Perleisti saugomas augalų veislių teises Bendrijoje perleidžiant reikalavimo teises galima tik teisių perėmėjams, kurie atitinka 12 ir 82 straipsniuose išdėstytas sąlygas. Perdavimas atliekamas rašytine forma ir reikalingi sutarties šalių parašai, išskyrus tuos atvejus, kai jis atliekamas teismo sprendimu ar kitais teismo procesą užbaigiančiais veiksmais. Visais kitais atvejais jis laikomas negaliojančiu.

3. Išskyrus tuos atvejus, kai 100 straipsnis numato kitaip, perdavimas neturi jokių pasekmių teisėms, kurias iki perdavimo datos įgijo trečiosios šalys.

4. Perdavimas neturi jokių pasekmių Tarnybai ir juo negali būti remiamasi vis-à-vis trečiųjų šalių atžvilgiu, jei nepateikti dokumentiniai įrodymai dėl perdavimo, kaip numatyta įgyvendinimo taisyklėse, ir kol jis neįrašytas į Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registrą. Dar neįrašytu į registrą perdavimu gali būti remiamasi vis-à-vis trečiuosius asmenis, kurie įgijo teises po perdavimo datos, bet tų teisių įgijimo dieną žinojo apie perdavimą.

Į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje gali būti nukreiptas išieškojimas, taip pat ji gali būti laikinų, įskaitant apsaugines, priemonių objektu, kaip numatyta 1988 m. rugsėjo 16 d. Lugane pasirašytos Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civiliniuose bei komerciniuose ginčuose vykdymo, toliau vadinamos „Lugano konvencija“, 24 straipsnyje.

Kol įsigalios šioje srityje valstybėms narėms bendros taisyklės, vienintelė valstybė narė, kurioje augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje gali būti įtraukta į bankroto ar panašias procedūras, yra ta, kurioje tokios procedūros pirmiausia pradedamos pagal nacionalinę teisę ar šioje srityje taikomas konvencijas.

Paraiška dėl augalų veislėms teisinę apsaugos Bendrijoje kaip nuosavybės objekto

22–25 straipsniai taikomi paraiškoms suteikti augalų veislėms teisinę apsaugą Bendrijoje. Tuose straipsniuose į Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registrą daromos nuorodos toms paraiškoms yra laikomos nuorodomis į paraiškų selekcininko teisėms gauti Bendrijoje registrą.

1. Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje gali būti visu ar daliniu sutarties suteiktų teisių naudojimo objektu. Naudojimo teisės gali būti išimtinės arba neišimtinės.

2. Savininkas suteiktomis teisėmis į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje gali remtis, kai naudojimo teisę turintis asmuo pažeidžia kurias nors pagal 1 dalį su naudojimo teise susietas sąlygas ar apribojimus.

22–27 straipsniai mutatis mutandis taikomi augalų veislių teisinei apsaugai Bendrijoje bendrosios nuosavybės atvejais proporcingai atitinkamai turimai daliai, jei tokios dalys buvo nustatytos.

1. Priverstines licencijas vienam ar keliems asmenims suteikia Tarnyba pagal to asmens ar asmenų prašymą, bet tik vadovaudamasi visuomenės interesais ir pasikonsultavusi su 36 straipsnyje nurodyta Administracine taryba.

2. Valstybės narės, Komisijos ar Bendrijos lygmeniu įsteigtos ir Komisijos įregistruotos organizacijos prašymu priverstinė licencija gali būti suteikta arba specifinius reikalavimus atitinkančių asmenų kategorijai, arba bet kam vienoje ar keliose valstybėse narėse ar visoje Bendrijoje. Ji gali būti suteikta tik vadovaujantis visuomenės interesais ir Administracinės tarybos pritarimu.

3. Suteikdama priverstinę licenciją, Tarnyba nustato pagal straipsnio 1, 2, 5 ar 5a dalis leidžiamų veiksmų tipą ir konkrečiai nurodo su juo siejamas priimtinas sąlygas, taip pat straipsnio 2 dalyje nurodytus konkrečius reikalavimus. Priimtinose sąlygose atsižvelgiama į savininko, turinčio augalų veislių teisinę apsaugą, kuriam priverstinės licencijos suteikimas turėtų pasekmių, interesus. Priimtinose sąlygose gali būti numatyti galimi laiko apribojimai, atitinkamo procentinio honoraro kaip teisėto selekcinio mokesčio savininkui mokėjimas ir nustatytos tam tikros savininko prievolės, kurias vykdyti būtina, kad būtų galima naudotis priverstine licencija.

4. Pasibaigus kiekvienam vienerių metų laikotarpiui nuo priverstinės licencijos suteikimo pagal straipsnio 1, 2, 5 ar 5a dalis ir straipsnio 3 dalyje aprašytam galimam laiko apribojimui, bet kuri šių procesinių veiksmų šalis gali prašyti, kad sprendimas dėl priverstinės licencijos suteikimo būtų atšauktas arba iš dalies pakeistas. Vienintelis tokio prašymo motyvas yra tas, kad per tą laiką pasikeitė tą sprendimą lėmusios aplinkybės.

5. Pateikus prašymą, priverstinė licencija kurios nors iš esmės išvestos veislės atžvilgiu savininkui suteikiama, jei laikomasi straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. Straipsnio 3 dalyje nurodytos priimtinos sąlygos apima atitinkamo procentinio honoraro kaip teisėto selekcinio mokesčio mokėjimą pirminės veislės savininkui.

5a. Pateikus prašymą, priverstinė licencija dėl neišimtinės teisės naudoti apsaugotą augalų veislę pagal Direktyvos 98/44/EB 12 straipsnio 2 dalį už atitinkamą honorarą kaip teisėtą selekcinio mokestį suteikiama biotechnologinio išradimo patento savininkui, jeigu patento savininkas įrodo, kad:

Jeigu tam, kad jam/jai būtų leista gauti arba pasinaudoti savo augalo veislės teisine apsauga, savininkui buvo suteikta priverstinė licencija pagal Direktyvos 98/44/EB 12 straipsnio 1 dalį dėl neišimtinės teisės naudotis patentu saugomu išradimu, pateikus prašymą, to išradimo patento turėtojui priimtinomis sąlygomis suteikiama neišimtinė abipusė licencija naudoti apsaugotą augalo veislę.

Licencija arba šioje straipsnio dalyje minėta abipusė licencija suteikiama tik toje Bendrijos teritorijoje arba teritorijose, kuriose galioja patentų suteikimo sistema.

6. Pagal 114 straipsnį priimtos įgyvendinimo taisyklės gali konkrečiai nurodyti tam tikrus kitus licencijų straipsnio 1, 2 ir 5a dalyse nurodytų visuomenės interesų pavyzdžius ir netgi nustatyti straipsnio 1–5a dalių įgyvendinimo detales.

7. Valstybės narės negali suteikti priverstinių licencijų augalų veislių, teisiškai saugomų Bendrijoje, atžvilgiu.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Tarnyba naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu pagal jų įstatymus juridiniams asmenims. Visų pirma ji gali įsigyti ir disponuoti kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu bei būti šalimi teismo procese.

4. 36 straipsnyje nurodytos Administracinės tarybos sutikimu Tarnyba gali konkrečias administracines funkcijas pavesti vykdyti nacionalinėms įstaigoms arba, gavusi valstybių narių sutikimą, tais tikslais steigti jose savo padalinius.

1. Nepažeidžiant 47 straipsnio taikymo apeliacinės tarybos nariams, Tarnybos darbuotojams taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir dėl tų pareiginių nuostatų ir įdarbinimo sąlygų taikymo Europos Bendrijų institucijų kartu priimtos taisyklės.

2. Nepažeisdama 43 straipsnio, Tarnyba savo darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kuriuos paskyrimo įgaliojimus turinčiai institucijai suteikia Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

1. Tarnybos sutartinę atsakomybę reglamentuoja konkrečiai sutarčiai taikomi įstatymai.

2. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimus vadovaudamasis bet kuria Tarnybos sudarytoje sutartyje esančia arbitražine išlyga.

3. Esant deliktinei atsakomybei Tarnyba savo padalinių ir savo tarnautojų einant pareigas padarytą žalą atlygina pagal valstybių narių įstatymų bendruosius principus.

4. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso ginčai dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

5. Tarnautojų asmeninę atsakomybę Tarnybai reglamentuoja jiems taikomuose Tarnybos nuostatuose ar Įdarbinimo sąlygose numatytos nuostatos.

1. Tarnybos turimiems dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ( 5 ).

2. Administracinė taryba per šešis mėnesius nuo 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1650/2003, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje ( 6 ), įsigaliojimo priima praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3. Tarnybos pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnio nuostatas priimti sprendimai gali būti skundžiami Ombudsmenui arba pareiškiant ieškinį Teisingumo Teisme pagal Sutarties atitinkamai 195 ir 230 straipsniuose nustatytas sąlygas.

1. Tarnybai taikomos 1958 m. balandžio 1 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas ( 7 ), nuostatos.

2. Paraiškos Tarnybai, tokioms paraiškoms įforminti reikalingi dokumentai ir visi kiti pateikiami raštai pateikiami viena iš oficialių Europos Bendrijų kalbų.

3. Į Tarnybą besikreipiančios procesinių veiksmų šalys, kaip nurodyta pagal 114 straipsnį priimtose įgyvendinimo taisyklėse, turi teisę atlikti procesinius veiksmus raštu ir žodžiu bet kuria oficialia Europos Bendrijų kalba su vertimu, o žodinio nagrinėjimo atveju — su sinchroniniu vertimu bent į kokią kitą oficialią Europos Bendrijų kalbą, kurią pasirenka bet kuri kita šalis. Mokestis už naudojimąsi šiomis teisėmis procesinių veiksmų šalims nenumatomas.

4. Tarnybos darbui reikalingas vertimo paslaugas iš esmės teikia Sąjungos institucijų vertimo centras.

1. Tarnybos sprendimai, jeigu jų pagal 72 straipsnį neturi priimti apeliacinė taryba, priimami Tarnybos pirmininko vardu arba su jo sutikimu.

2. Laikantis 1 dalies nuostatų, sprendimus pagal 20, 21, 29, 59, 61, 62, 63, 66 straipsnius ar 100 straipsnio 2 dalį priima iš trijų Tarnybos darbuotojų sudarytas komitetas. Tokio komiteto narių kvalifikaciją, atskirų narių įgaliojimus sprendimų rengimo stadijoje, balsavimo sąlygas ir pirmininko vaidmenį tokiuose komitetuose nustato pagal 114 straipsnį priimtos įgyvendinimo taisyklės. Kitais atvejais priimant sprendimus tokio komiteto narių nevaržo jokie nurodymai.

3. Pirmininko sprendimus, išskyrus tuos, kurie nurodyti 2 dalyje, be pirmininko gali priimti Tarnybos darbuotojas, kuriam tokie įgaliojimai suteikti pagal 42 straipsnio 2 dalies h punktą.

1. Šiuo reglamentu prie Tarnybos steigiama Administracinė taryba. Be įgaliojimų, kuriuos Administracinei tarybai suteikia kitos šio reglamento nuostatos ar 113 ir 114 straipsniuose nurodytos nuostatos, Tarnybos atžvilgiu ji turi tokius įgaliojimus:

1. Administracinę tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir vienas Komisijos atstovas, taip pat jų pakaitiniai nariai.

2. Administracinės tarybos nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisykles, gali padėti patarėjai ar ekspertai.

1. Administracinė taryba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas ex officio pakeičia pirmininką, jei šis negali eiti savo pareigų.

2. Pirmininko ar pirmininko pavaduotojo kadencija baigiasi pasibaigus jų atitinkamai narystei Administracinėje taryboje. Nepažeidžiant šios nuostatos, pirmininko ar pirmininko pavaduotojo kadencija yra treji metai, jei iki šio laikotarpio pabaigos neišrenkamas kitas pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas. Ši kadencija yra atnaujinama.

2. Jei Administracinė taryba nenusprendžia kitaip, jos posėdžiuose dalyvauja Tarnybos pirmininkas. Jis neturi teisės balsuoti.

3. Administracinės tarybos eilinis posėdis šaukiamas vieną kartą per metus; be to, jis gali būti rengiamas pirmininko iniciatyva arba Komisijos ar vieno trečdalio valstybių narių prašymu.

4. Ji priima savo darbo tvarkos taisykles ir pagal jas gali steigti sau pavaldžius komitetus.

Administracinė taryba renkasi Komisijos būstinėje arba Tarnybos ar Ekspertizės tarnybos buvimo vietoje. Tikslesnius nurodymus nustato darbo tvarkos taisyklės.

1. Administracinė taryba savo sprendimus, išskyrus tuos, kurie nurodyti 2 dalyje, priima paprasta valstybių narių atstovų balsų dauguma.

2. Trijų ketvirtadalių valstybių narių atstovų balsų dauguma reikalinga sprendimams, kuriuos Administracinė taryba yra įgaliota priimti pagal 12 straipsnio 1 dalies b punktą, 29 straipsnį, 36 straipsnio 1 dalies a, b, d ir e punktus, 43 ir 47 straipsnius, 109 straipsnio 3 dalį ir 112 straipsnį.

4. Administracinės tarybos sprendimai neturi privalomosios galios, nusakomos Sutarties 189 straipsnyje.

3. Pirmininkui padeda vienas ar daugiau pavaduotojų. Jei pirmininkas negali dalyvauti, jo vietą užima pavaduotojas ar vienas iš pavaduotojų pagal tvarką, kurią nustato Administracinės tarybos pagal 36 straipsnio 1 dalį priimtos taisyklės ar parengtos gairės.

1. Tarnybos pirmininką skiria Taryba iš sąrašo kandidatų, kuriuos pasiūlo Komisija, gavusi Administracinės tarybos nuomonę. Taryba turi teisę atleisti pirmininką, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Administracinės tarybos nuomonę.

2. Pirmininko kadencija – ne ilgesnė kaip penkeri metai. Ši kadencija gali būti atnaujinama.

3. Tarnybos pirmininko pavaduotojas ar pavaduotojai skiriami ar atleidžiami pagal 1 ir 2 dalis, pasikonsultavus su pirmininku.

4. 1 ir 3 dalyse nurodytų pareigūnų atžvilgiu Taryba turi drausminius įgaliojimus.

1. Pirmininko aktų, kurių atžvilgiu Bendrijos teisė nenumato kitos institucijos vykdomos teisėtumo kontrolės, ir Administracinės tarybos aktų dėl Tarnybos biudžeto teisėtumą kontroliuoja Komisija.

2. Komisija reikalauja, kad kiekvienas 1 dalyje minimas neteisėtas aktas būtų pakeistas arba panaikintas.

3. Valstybės narės, kiekvienas Administracinės tarybos narys ar bet kurie kiti tiesiogiai ir asmeniškai suinteresuoti asmenys gali perduoti Komisijai bet kurį 1 dalyje nurodytą aktą, kad būtų išnagrinėtas to akto teisėtumas. Aktas Komisijai perduodamas per du mėnesius nuo tos dienos, kada suinteresuotoji šalis apie tą aktą sužino. Komisija per du mėnesius priima sprendimą ir jį praneša.

2. Apeliacinė taryba ar tarybos sprendžia apeliacijas dėl 67 straipsnyje nurodytų sprendimų.

3. Apeliacinė taryba ar tarybos šaukiamos esant būtinybei. Apeliacinių tarybų skaičius ir darbo paskirstymas nustatomas pagal 114 straipsnį priimtose įgyvendinimo taisyklėse.

2. Pirmininkas kiekvieną kartą parenka kitus narius ir jų atitinkamus pakaitinius iš kvalifikuotų narių sąrašo, sudaromo pagal 47 straipsnio 2 dalį.

3. Iš jau minėto sąrašo apeliacinė taryba gali pakviesti dar du narius, jei ji mano, kad tai reikalinga dėl apeliacijos pobūdžio.

4. Kiekvienam apeliacinės tarybos nariui reikalinga kvalifikacija, atskirų narių įgaliojimai sprendimų rengimo stadijoje ir balsavimo sąlygos nustatomi pagal 114 straipsnį priimtose įgyvendinimo taisyklėse.

1. Apeliacinių tarybų pirmininkus ir atitinkamus jų pakaitinius skiria Taryba iš kandidatų į kiekvieno pirmininko ir kiekvieno pakaitinio postą sąrašo, kurį pasiūlo Komisija, gavusi Administracinės tarybos nuomonę. Kadencija yra penkeri metai. Ji gali būti atnaujinama.

2. Kitus apeliacinių tarybų narius pagal 46 straipsnio 2 dalį iš Tarnybos pasiūlymu sudaryto kvalifikuotų narių sąrašo penkerių metų laikotarpiui skiria Administracinė taryba. Šis sąrašas nustatomas penkerių metų laikotarpiui. Visiems sąraše esantiems nariams ar jų daliai šis laikotarpis atnaujinamas.

3. Apeliacinės tarybos nariai yra nepriklausomi. Priimdami sprendimus jie nesivadovauja jokiais nurodymais.

4. Apeliacinių tarybų nariais negali būti 35 straipsnyje nurodytų komitetų nariai, jie taip pat negali eiti jokių kitų pareigų Tarnyboje. Apeliacinių tarybų narių darbas gali būti ne visą darbo dieną.

5. Apeliacinių tarybų nariai atitinkamos kadencijos laikotarpiu negali būti pašalinami ar išbraukiami iš sąrašo, jei jiems pašalinti nėra rimtų priežasčių ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, į kurį kreipiasi Komisija, gavusi Administracinės tarybos nuomonę, nepriima su tuo susijusio sprendimo.

1. Apeliacinių tarybų nariai gali nedalyvauti nagrinėjant apeliaciją, jei jie ja yra asmeniškai suinteresuoti arba jei jie yra anksčiau buvę vienos iš procesinių veiksmų šalių atstovai ar dalyvavę priimant sprendimą, dėl kurio paduota apeliacija.

2. Jei dėl vienos iš 1 dalyje paminėtų priežasčių ar kokios nors kitos priežasties apeliacinės tarybos narys mano, kad jis neturėtų dalyvauti nagrinėjant apeliaciją, jis atitinkamai informuoja apie tai apeliacinę tarybą.

3. Kiekviena apeliacinio proceso šalis dėl vienos iš 1 dalyje paminėtų priežasčių ar įtarusi šališkumą gali pareikšti prieštaravimą dėl apeliacinių tarybų narių. Prieštaravimas nepriimtinas, jei, žinodama prieštaravimo priežastį, apeliacinio proceso šalis jau yra ėmusis procesinių veiksmų. Prieštaravimas negali būti grindžiamas narių pilietybe.

4. Apeliacinė taryba sprendžia, kokių veiksmų turi būti imtasi 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais, kada atitinkamas narys nedalyvauja. Kad toks sprendimas būtų priimtas, narį, kuris pasitraukia ar dėl kurio buvo pareikštas prieštaravimas, pakeičia jo pakaitinis apeliacinėje taryboje.

1. Paraiška suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje paduodama pareiškėjo pasirinkimu:

Išsamesni nurodymai dėl to, kaip b punkte nurodyta informacija turi būti siunčiama, gali būti išdėstyti pagal 114 straipsnį priimtose įgyvendinimo taisyklėse. Informacijos apie paraišką pagal b punktą nepasiuntimas Tarnybai neturi pasekmių paraiškos galiojimui, jei ta paraiška per mėnesį nuo padavimo padaliniui ar nacionalinei įstaigai pasiekė Tarnybą.

2. Paraišką padavus vienai iš 1 dalies b punkte nurodytų nacionalinių įstaigų, ta nacionalinė įstaiga imasi visų priemonių, kad per dvi savaites nuo padavimo dienos pasiųstų tą paraišką Tarnybai. Nacionalinės įstaigos iš pareiškėjo gali imti mokestį, kuris neviršija administracinių išlaidų už tos paraiškos priėmimą ir pasiuntimą.

1. Paraišką suteikti augalų veislėms teisinę apsaugą Bendrijoje sudaro bent jau:

2. Išsamesni nurodymai dėl 1 dalyje nurodytų sąlygų, įskaitant papildomos informacijos nuostatą, gali būti nustatomi pagal 114 straipsnį priimtose įgyvendinimo taisyklėse.

3. Paraiškoje yra siūlomas veislės pavadinimas, kuris gali būti prie tos paraiškos pridedamas.

Paraiškos suteikti augalų veislėms teisinę apsaugą Bendrijoje data yra laikoma diena, kai Tarnyba pagal 49 straipsnio 1 dalies a punktą arba jos padalinys ar nacionalinė įstaiga pagal 49 straipsnio 1 dalies b punktą gavo galiojančią paraišką, jei ji atitinka 50 straipsnio 1 dalį ir jei Tarnybos nurodytu laikotarpiu sumokami mokesčiai pagal 83 straipsnį.

1. Paraiškos pirmumo teisė nustatoma pagal paraiškos gavimo datą. Jei paraiškos gautos tą pačią dieną, jų pirmumas nustatomas pagal jų gavimo eiliškumą, jei jį galima nustatyti. Priešingu atveju jos turi tą pačią pirmumo teisę.

2. Jei pareiškėjas ar jo teisių pirmtakas jau yra kreipęsis dėl nuosavybės teisės į tą veislę valstybėje narėje ar Tarptautinei naujų augalų veislių apsaugos sąjungai priklausančioje valstybėje, ir jei nuo ankstesnės paraiškos padavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 12 mėnesių, pareiškėjas turi pirmumo teisę į ankstesnę paraišką suteikti augalų veislėms teisinę apsaugą Bendrijoje, jei paraiškos padavimo dieną ta ankstesnė paraiška tebeegzistuoja.

3. Pirmumo teisės poveikis yra tas, kad ankstesnės paraiškos padavimo data laikoma paraiškos suteikti augalų veislėms teisinę apsaugą Bendrijoje padavimo data taikant 7, 10 ir 11 straipsnius.

4. 2 ir 3 dalys taip pat taikomos ankstesnėms paraiškoms, paduotoms kitoje valstybėje narėje, jeigu paraiškos suteikti augalų veislėms teisinę apsaugą Bendrijoje padavimo dieną tos valstybės atžvilgiu nepažeidžiamos 12 straipsnio l dalies b punkto antrame sakinyje išdėstytos sąlygos.

5. Ankstesnės negu numatyta 2 dalyje pirmumo teisės reikalavimas nustoja galiojęs, jei pareiškėjas per tris mėnesius nuo paraiškos padavimo datos nepateikia Tarnybai ankstesnės paraiškos kopijų, patvirtintų už tą padavimą atsakingose institucijose. Jei ankstesnė paraiška nebuvo paduota viena iš oficialių Europos Bendrijų kalbų, Tarnyba gali papildomai pareikalauti tos ankstesnės paraiškos vertimo į vieną iš šių kalbų.

2. Jei paraiška atitinka 51 straipsnyje nurodytas sąlygas, bet neatitinka kitų 50 straipsnyje nurodytų sąlygų, Tarnyba suteikia pareiškėjui galimybę ištaisyti bet kokius galimus pastebėti trūkumus.

3. Jei paraiška neatitinka 51 straipsnyje nurodytų sąlygų, Tarnyba apie tai praneša pareiškėjui arba, jei tai neįmanoma, paskelbia šią informaciją pagal 89 straipsnį.

1. Tarnyba nustato, ar ta veislė gali būti augalų veislių teisinės apsaugos objektu Bendrijoje pagal 5 straipsnį, ar ta veislė yra nauja pagal 10 straipsnį, ar pareiškėjas turi teisę paduoti paraišką pagal 12 straipsnį ir ar laikomasi 82 straipsnyje nurodytų sąlygų. Tarnyba taip pat nustato, ar pasiūlytas veislės pavadinimas yra tinkamas pagal 63 straipsnį. Tokiems tikslams ji gali pasinaudoti kitų institucijų paslaugomis.

2. Pirmasis pareiškėjas laikomas turinčiu teisę į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje pagal 11 straipsnį. Ši nuostata netaikoma, jei prieš priimant sprendimą dėl tos paraiškos Tarnyba sužino, arba galutiniu teismo sprendimu, priimtu dėl pretenzijos į teisės suteikimą pagal 98 straipsnio 4 dalį, yra įrodyta, kad pirmasis pareiškėjas neturi teisės į tą teisę arba ji priklauso ne jam vienam. Nustačius vienintelio ar kito tą teisę turinčio asmens tapatybę, tas asmuo ar asmenys gali pradėti procesinius veiksmus kaip pareiškėjas ar pareiškėjai.

1. Tarnybai neradus jokių kliūčių suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje remiantis pagal 53 ir 54 straipsnius atlikta ekspertize, ji organizuoja techninę 7, 8 ir 9 straipsniuose išdėstytų sąlygų laikymosi ekspertizę, kurią gali atlikti kompetentinga tarnyba ar tarnybos bent vienoje iš valstybių narių, kurioms Administracinė taryba yra patikėjusi tos rūšies veislių techninę ekspertizę, toliau vadinamoms „ekspertizės tarnyba ar tarnybomis“.

2. Jei nėra ekspertizės tarnybos, Tarnyba gali, pritarus Administracinei tarybai, pavesti tokią ekspertizę atlikti kitoms atitinkamoms įstaigoms arba šiam tikslui steigti savo padalinius. Šio skyriaus nuostatoms taikyti tokios įstaigos ar padaliniai laikomi ekspertizės tarnybomis. Jos gali naudotis pareiškėjo suteikiama įranga.

3. Tarnyba siunčia ekspertizės tarnyboms paraiškos kopijas, kaip to reikalauja pagal 114 straipsnį priimtos įgyvendinimo taisyklės.

4. Remdamasi bendromis taisyklėmis arba atskirais atvejais – reikalavimais, Tarnyba nustato, kada, kur, kokiais kiekiais ir kokios kokybės medžiaga ir kontroliniai pavyzdžiai turi būti pateikiami techninei ekspertizei.

5. Jei pareiškėjas pretenduoja į pirmumo teisę pagal 52 straipsnio 2 ar 4 dalis, per dvejus metus nuo paraiškos padavimo datos pagal 51 straipsnį jis pateikia reikalingą medžiagą ir kitus reikalaujamus papildomus dokumentus. Jei ankstesnė paraiška atsiimama ar atmetama nepasibaigus dvejų metų terminui, Tarnyba gali pareikalauti iš pareiškėjo per nustatytą laiką pateikti jai tą medžiagą ar kitus papildomus dokumentus.

1. Jei nenustatytas kitoks 7–9 straipsniuose išdėstytų reikalavimų laikymosi techninės ekspertizės būdas, ekspertizės tarnybos, atlikdamos techninę ekspertizę, tą veislę augina ar imasi kitų tyrimo darbų.

2. Bet kuri techninė ekspertizė atliekama pagal Administracinės tarybos nustatytas tyrimų gaires ir bet kuriuos Tarnybos nurodymus.

3. Techninės ekspertizės tikslais ekspertizės tarnybos gali, gavusios Tarnybos pritarimą, naudotis kitų techniškai kvalifikuotų įstaigų paslaugomis ir atsižvelgti į tokių įstaigų pateiktas išvadas.

4. Jei Tarnyba nenustato kitaip, kiekviena ekspertizės tarnyba techninę ekspertizę pradeda ne vėliau kaip tą dieną, kurią techninė ekspertizė būtų pradėta remiantis paraiška suteikti nacionalinę nuosavybės teisę, paduota tą dieną, kai Tarnybos pasiųstą paraišką gavo ekspertizės tarnyba.

5. Esant 55 straipsnio 5 dalyje numatytam atvejui, kiekviena ekspertizės tarnyba techninę ekspertizę pradeda, jei Tarnyba nenustato kitaip, ne vėliau kaip tą dieną, kai ekspertizė būtų pradėta remiantis paraiška suteikti nacionalinę nuosavybės teisę, jei iki tos datos būtų pateikta reikalinga medžiaga ir visi kiti papildomi dokumentai.

6. Administracinė taryba gali nustatyti, kad vynmedžių ir medžių rūšių veislėms techninė ekspertizė gali būti pradėta vėliau.

1. Tarnybai pareikalavus arba techninės ekspertizės rezultatus laikydama pakankamais tai veislei įvertinti, ekspertizės tarnyba siunčia Tarnybai ekspertizės ataskaitą, o tais atvejais, kai ji mano, jog laikomasi 7–9 straipsniuose išdėstytų sąlygų, ir tos veislės aprašymą.

2. Tarnyba nusiunčia techninės ekspertizės rezultatus ir veislės aprašymą pareiškėjui ir suteikia jam galimybę juos pakomentuoti.

3. Jei Tarnyba nemano, kad ekspertizės ataskaita gali būti pakankamas sprendimo pagrindas, ji gali savo nuožiūra, pasikonsultavusi su pareiškėju ar pareiškėjo prašymu, paskirti papildomą ekspertizę. Kad jos rezultatai būtų įvertinti, kiekviena papildoma ekspertizė, atlikta iki tol, kol pagal 61 ir 62 straipsnius priimamas sprendimas taps galutiniu, yra laikoma 56 straipsnio 1 dalyje nurodytos ekspertizės dalimi.

4. Tarnyba turi išimtines techninės ekspertizės rezultatų naudojimo teises, o ekspertizės tarnybos gali juos naudoti kitaip tik Tarnybos sutikimu.

Tarnyba moka ekspertizės tarnyboms mokestį vadovaudamasi pagal 114 straipsnį priimtomis įgyvendinimo taisyklėmis.

1. Bet kuris asmuo gali pateikti Tarnybai raštu protestą dėl augalų veislių teisinės apsaugos suteikimo Bendrijoje.

2. Be pareiškėjo protesto pateikėjai taip pat laikomi procesinių veiksmų dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo šalimi. Nepažeidžiant 88 straipsnio, protesto pateikėjai turi galimybę susipažinti su dokumentais, įskaitant techninės ekspertizės rezultatus, ir 57 straipsnio 2 dalyje nurodytu veislės aprašymu.

5. Sprendimai dėl protestų gali būti priimami kartu su sprendimais pagal 61, 62 ar 63 straipsnius.

Jei dėl protesto, grindžiamo tuo, kad nesilaikoma 11 straipsnyje išdėstytų sąlygų, paraiška suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje atsiimama ar atmetama, ir jei protesto pateikėjas per mėnesį nuo jos atsiėmimo arba per mėnesį nuo tos dienos, kai paraiškos dėl tos veislės atmetimas tampa galutiniu, paduoda paraišką suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, jis gali reikalauti, kad atsiėmimo data ar paraiškos atmetimo data būtų laikoma jo paraiškos padavimo data.

1. Tarnyba atmeta paraiškas suteikti augalų veislėms teisinę apsaugą Bendrijoje, jei ji nustato ir kai tik ji nustato, kad pareiškėjas:

2. Tarnyba taip pat atmeta paraiškas suteikti augalų veislėms teisinę apsaugą Bendrijoje, jei:

Jei Tarnyba yra tos nuomonės, kad ekspertizės rezultatų pakanka sprendimui dėl paraiškos priimti ir kad nėra kliūčių pagal 59 ir 61 straipsnius, ji suteikia augalų veislėms teisinę apsaugą Bendrijoje. Į šį sprendimą įtraukiamas ir oficialus veislės aprašymas.

1. Kai yra suteikiama augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje, Tarnyba tai veislei patvirtina pareiškėjo pagal 50 straipsnio 3 dalį pasiūlytą veislės pavadinimą, jei ji, remdamasi pagal 54 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį atlikta ekspertize, mano, kad šis pavadinimas yra tinkamas.

2. Veislės pavadinimas yra tinkamas, jei nėra kliūčių pagal šio straipsnio 3 ar 4 dalį.

4. į oficialų augalų veislių ar jų medžiagos registrą ir ten buvo siūloma parduoti komerciniais tikslais, o pasiūlytas veislės pavadinimas skiriasi nuo to, kuris ten jau yra įregistruotas ar vartojamas, jeigu pastarasis nėra kliūtis pagal 3 dalį.

5. Tarnyba skelbia rūšis, kurias ji laiko „artimai giminingomis“ pagal 3 dalies c punktą.

3. Iš savininko reikalaujama Tarnybai ir ekspertizės tarnyboms, kurioms buvo patikėtas veislės techninis patikrinimas, pateikti visą informaciją, reikalingą tos veislės besitęsiančiam nekintamumui įvertinti. Pagal Tarnybos jam duotus nurodymus iš jo reikalaujama pateikti veislinę medžiagą ir leisti patikrinti, ar buvo imtasi atitinkamų priemonių veislės besitęsiančiam nekintamumui užtikrinti.

1. Tarnybai pareikalavus arba jai nustačius, kad veislė nėra vienoda ar stabili, ekspertizės tarnyba, kuriai patikėtas techninis patikrinimas, Tarnybai siunčia savo duomenimis pagrįstą išvadą.

2. Jei atliekant techninį patikrinimą, minimą 1 dalyje, randama kokių nors trūkumų, Tarnyba informuoja savininką apie techninio patikrinimo rezultatus ir suteikia jam galimybę juos pakomentuoti.

1. Tarnyba pakeičia pagal 63 straipsnį suteiktą veislės pavadinimą, jei nustato, kad tas pavadinimas neatitinkaar nebeatitinka 63 straipsnyje išdėstytų sąlygų, o paaiškėjus, kad trečioji šalis turi ankstesnę prieštaravimo teisę, jei savininkas sutinka su pakeitimu arba jei savininkui ar kokiam kitam asmeniui, kuriam reikia vartoti veislės pavadinimą, dėl šios priežasties galutiniu teismo sprendimu uždrausta vartoti tą veislės pavadinimą.

2. Tarnyba suteikia savininkui galimybę pasiūlyti pakeistą veislės pavadinimą ir atlieka procesinius veiksmus pagal 63 straipsnį.

3. Prieštaravimai dėl pasiūlyto pakeisto veislės pavadinimo gali būti pateikti vadovaujantis 59 straipsnio 3 dalies b punktu.

1. Apeliacija paduodama dėl Tarnybos sprendimų, priimtų pagal 20, 21, 59, 61, 62, 63 ir 66 straipsnius, taip pat dėl sprendimų, susijusių su mokesčiais pagal 83 straipsnį, išlaidomis pagal 85 straipsnį, informacijos į registrą įrašymu ar išbraukimu pagal 87 straipsnį ir viešą susipažinimą pagal 88 straipsnį.

2. Pagal 1 dalį paduota apeliacija sustabdo sprendimą. Tačiau tais atvejais, kai Tarnyba mano, kad tai reikalinga pagal aplinkybes, gali duoti įsakymą ginčijamo sprendimo nesustabdyti.

3. Apeliacija gali būti paduodama dėl Tarnybos sprendimų pagal 29 straipsnį ir 100 straipsnio 2 dalį, jei nėra paduota tiesioginė apeliacija pagal 74 straipsnį. Tokia apeliacija sprendimo nenustabdo.

4. Apeliacija dėl sprendimo, kuris neužbaigia vienos iš šalių procesinių veiksmų, gali būti paduodama tiktai kartu su apeliacija dėl galutinio sprendimo, jei tas sprendimas nenumato atskiros apeliacijos.

Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą ir būti apeliacinio proceso šalimis

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, laikydamasis 82 straipsnio, gali pateikti apeliaciją dėl jam skirto sprendimą arba sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs. Procesinių veiksmų šalys gali, o Tarnyba privalo, būti apeliacinio proceso šalis.

Pranešimas apie apeliacijos pateikimą paduodamas raštu Tarnybai per du mėnesius nuo sprendimo įteikimo, jei jis skirtas apeliacijos pateikėjui, arba, jei ne jam, per du mėnesius nuo sprendimo paskelbimo, o per keturis mėnesius nuo minėto įteikimo ar paskelbimo paduodamas rašytinis pareiškimas, nusakantis apeliacijos motyvus.

1. Jei sprendimą parengęs Tarnybos padalinys mano, kad apeliacija yra priimtina ir pagrįsta, Tarnyba ištaiso sprendimą. Ši nuostata netaikoma, jei apeliacijos pateikėjui priešinasi kita apeliacinio proceso šalis.

2. Jei per mėnesį nuo motyvų pareiškimo gavimo sprendimas neištaisomas, dėl tos apeliacijos Tarnyba nedelsdama:

1. Jei apeliacija yra priimtina, apeliacinė taryba išnagrinėja, ar ta apeliacija yra pagrįsta.

2. Nagrinėdama apeliaciją, apeliacinė taryba tiek kartų, kiek reikia, kviečia apeliacinio proceso šalis, kad per nustatytą laiką parengtų pastabas dėl savo pačios paskelbtų pareiškimų ar dėl kitų apeliacinio proceso šalių pateiktos informacijos. Apeliacinio proceso šalys turi teisę išdėstyti savo motyvus žodžiu.

Apeliacinė taryba sprendimą dėl apeliacijos priima remdamasi pagal 71 straipsnį atliktu nagrinėjimu. Apeliacinė taryba gali naudotis visais Tarnybai suteiktais įgaliojimais arba pasiųsti bylą kompetentingam Tarnybos padaliniui tirti. Nustačius tuos pačius faktus, šis negali prieštarauti dėl apeliacinės tarybos ratio decidendi.

1. Teisingumo Teismui gali būti pareiškiami ieškiniai dėl Apeliacinių tarybų sprendimų.

2. Ieškiniai gali būti pareiškiami dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarties, šio reglamento arba kokios nors su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.

4. Ieškinį pareikšti gali bet kuri pagal visus savo pareiškimus ar jų dalį bylą pralaimėjusi apeliacinio proceso šalis.

5. Ieškinys Teisingumo Teismui pareiškiamas per du mėnesius nuo tos dienos, kai buvo įteiktas Apeliacinės tarybos sprendimas.

6. Tarnyba privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

1. Tiesioginė apeliacija Europos Bendrijų Teisingumo Teismui gali būti paduodama dėl Tarnybos sprendimų, priimtų pagal 29 straipsnį ir 100 straipsnio 2 dalį.

Motyvų, kuriais grindžiami sprendimai, pareiškimas ir teisė būti išklausytam

Prie Tarnybos sprendimų pridedami motyvų, kuriais jie grindžiami, pareiškimai. Jie yra grindžiami tiktai tais motyvais ar įrodymais, dėl kurių procesinių veiksmų šalys turėjo galimybę žodžiu ar raštu pareikšti savo nuomonę.

Atlikdama jai pavestus procesinius veiksmus, Tarnyba tiria tik tuos faktus, kurie jai pačiai pateikiami ekspertizei pagal 54 ir 55 straipsnius. Ji nepaiso faktų ar įrodymų, kurie nebuvo Tarnybai pateikti per nustatytą laiką.

1. Žodinis nagrinėjimas vyksta arba pačios Tarnybos iniciatyva, arba kurios nors procesinių veiksmų šalies prašymu.

2. Nepažeidžiant 3 dalies nuostatų, žodinis nagrinėjimas Tarnyboje nėra viešas.

3. Žodinis nagrinėjimas apeliacinėje taryboje, įskaitant sprendimo paskelbimą, yra viešas, jei apeliacinė taryba, kurioje vyksta nagrinėjimas, nenutaria kitaip susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių, įsileidus kitus žmones, kuriai nors apeliacinio proceso šaliai galėtų kilti didelių ir nepageidaujamų keblumų.

1. Tarnybos atliekamuose procesiniuose veiksmuose galimi tokie įrodymų davimo ar gavimo būdai:

2. Jei Tarnyba sprendžia remdamasi kolektyvine institucija, ta institucija gali pasiųsti vieną iš savo narių ištirti minėtų įrodymų.

3. Jei Tarnyba mano, kad procesinių veiksmų šalis, liudytojas ar ekspertas turėtų duoti žodinius parodymus, ji arba

4. Tarnybos šaukiama procesinių veiksmų šalis, liudytojas ar ekspertas gali prašyti, kad jiems būtų leista duoti savo parodymus savo gyvenamosios vietos šalies kompetentingai teismo ar kitai valdžios institucijai. Gavusi tokį prašymą arba negavusi jokio atsako į šaukimą, Tarnyba gali pagal 91 straipsnio 2 dalį prašyti tos kompetentingos teismo ar kitos valdžios institucijos išklausyti to asmens parodymus.

5. Jei procesinių veiksmų šalis, liudytojas ar ekspertas duoda Tarnybai parodymus, Tarnyba gali, jei ji mano, kad parodymai turi būti duodami prisiekus ar kitokia įpareigojančia forma, prašyti to asmens gyvenamosios vietos šalies kompetentingos teismo ar kitos valdžios institucijos išklausyti jo parodymus pagal reikalaujamą tvarką.

6. Prašydama kompetentingos teismo ar kitos valdžios institucijos išklausyti parodymus, Tarnyba gali prašyti jos tuos parodymus išklausyti įpareigojančia forma ir leisti Tarnybos nariui dalyvauti apklausoje bei pateikti klausimus procesinių veiksmų šaliai, liudytojui ar ekspertui tiesiogiai ar per tą teismo ar kitą valdžios instituciją.

Tarnyba savo iniciatyva užtikrina visų sprendimų ir šaukimų įteikimą, taip pat pranešimų, nuo kurių įteikimo skaičiuojamas terminas ar kuriuos reikia įteikti pagal kitas šio reglamento nuostatas ar nuostatas, priimtas vadovaujantis šiuo reglamentu, arba Tarnybos pirmininko įsakymu. Dokumentai gali būti įteikiami ir per atitinkamas atsakingas valstybių narių tarnybas.

1. Tais atvejais, kai, nepaisant viso reikiamo atsargumo, susiklosto ypatingos aplinkybės ir pareiškėjas dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo arba savininkas ar kuri nors kita procesinių veiksmų Tarnyboje šalis nesilaikė nustatyto termino Tarnybos atžvilgiu, jų teisės yra grąžinamos, padavus prašymą, jei dėl to termino nesilaikymo tiesiogiai, remiantis šiuo reglamentu, prarandama kokia nors teisė ar teisės gynimo būdas.

2. Prašymai paduodami raštu per du mėnesius nuo nesilaikymo nustatymo dienos, kai terminas yra nustojęs galioti. Neatliktas veiksmas yra atliekamas per šį laikotarpį. Prašymus yra leistina paduoti tiktai vienerius metus nuo nesilaikyto termino pabaigos.

3. Prie prašymo pridedamas jo pagrindimo motyvų ir jį pagrindžiančių faktų išdėstymas.

4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos 2 dalyje nurodytiems terminams ir 52 straipsnio 2, 4 bei 5 dalyse nustatytiems terminams.

5. Kiekvienas asmuo, kuris valstybėje narėje yra sąžiningai naudojęs ar sudaręs galiojančius ir tikrus susitarimus naudoti veislę, kuriai yra paskelbta paraiška suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, ar jau augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje yra suteikta, laikotarpiu nuo teisių praradimo paraiškai pagal 1 dalį ar jau suteiktos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje ir tų teisių atkūrimo gali ir toliau be mokesčio naudoti tą veislę savo verslo praktikoje ar jo reikmėms.

1. Šiame reglamente ar vadovaujantis šiuo reglamentu priimtose nuostatose nesant procesinių nuostatų, Tarnyba taiko valstybėse narėse visuotinai pripažintus procesinės teisės principus.

2. 48 straipsnis Tarnybos darbuotojams taikomas mutatis mutandis tiek, kiek jie dalyvauja priimant 67 straipsnyje nurodyto tipo sprendimus, o ekspertizės tarnybos darbuotojams – tiek, kiek jie dalyvauja rengiant tokius sprendimus.

Bendrijos teritorijoje nuolatinės gyvenamosios vietos, buveinės ar padalinio neturintys asmenys gali dalyvauti kaip Tarnybos procesinių veiksmų šalis tiktai paskyrę procesinį atstovą, kuris Bendrijos teritorijoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, buveinę ar padalinį.

1. Vadovaudamasi pagal 113 straipsnį priimtais mokesčių nuostatais, už savo oficialius pagal šį reglamentą nustatytus veiksmus ir už augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje kiekvienais metais Tarnyba ima mokesčius.

2. Jei už 113 straipsnio 2 dalyje nustatytus oficialius veiksmus ar kitus mokesčių nuostatuose nurodytus oficialius veiksmus, kurie atliekami tik padavus paraišką, nesumokami reikalingi mokesčiai, paraiška laikoma nepaduota ar apeliacija nepateikta, jei per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Tarnyba įteikė naują mokesčių mokėjimo prašymą ir jame nurodė šias nemokėjimo pasekmes, nebuvo imtasi veiksmų, reikalingų tiems mokesčiams sumokėti.

3. Jei pareiškėjo augalų veislių teisinei apsaugai suteikti Bendrijoje pateikta tam tikra informacija gali būti patikrinta tik atliekant techninę ekspertizę, kuri viršija to taksono veislėms nustatytus techninės ekspertizės reikalavimus, mokesčiai už techninę ekspertizę gali būti padidinti, išklausius tuos mokesčius mokėsiantį asmenį, kurie yra nustatomi iki faktiškai patirtų išlaidų dydžio.

4. Sėkmingos apeliacijos atveju yra sugrąžinami apeliacijos mokesčiai arba dalinės sėkmės atveju – atitinkama apeliacijos mokesčių dalis. Tačiau visa arba dalis sumos gali būti negrąžinama, jei apeliacijos sėkmė yra grindžiama faktais, kurių nebuvo priimant pirminį sprendimą.

1. Tarnybos teisė reikalauti mokėti mokesčius nustoja galiojusi praėjus ketveriems metams skaičiuojant nuo kalendorinių metų, nuo kurių mokesčius reikėjo mokėti.

2. Teisės reikalauti, kad Tarnyba grąžintų mokesčius ar Tarnybos paimtas per dideles sumas, nustoja galiojusios praėjus ketveriems metams skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais tos teisės atsirado.

3. Dėl mokesčio mokėjimo pareikalavimo 1 dalyje nurodytas terminas nutrūksta, o dėl rašytinio ir pagrįsto sugrąžinimo reikalavimo nutrūksta 2 dalyje nurodytas terminas. Nutrūkęs terminas tuojau pat atnaujinamas ir baigiasi ne vėliau kaip praėjus šešeriems metams po kalendorinių metų, kuriais jis iš pat pradžių prasidėjo, jei per tą laiką tai teisei užtikrinti nebuvo pradėti teismo procesiniai veiksmai; šiuo atveju terminas baigiasi ne anksčiau kaip per vienerius metus nuo galutinio teismo sprendimo įsigaliojimo.

1. Procesiniuose veiksmuose dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje ar apeliaciniame procese pralaimėjusioji šalis apmoka kitos procesinių veiksmų šalies patirtas išlaidas, taip pat savo pačios procesiniams veiksmams reikalingas išlaidas, įskaitant atstovo, patarėjo ar advokato kelionės, pragyvenimo ir atlyginimo išlaidas, pagal kiekvienai išlaidų kategorijai nustatytą skalę, pateiktą atsižvelgiant į sąlygas, išdėstytas pagal 114 straipsnį priimtose taisyklėse.

2. Tačiau jei kiekviena procesinių veiksmų šalis laimi vienais ginčo klausimais ir pralaimi kitais ginčo klausimais arba jei taip diktuoja teisingumo priežastys, Tarnyba arba apeliacinė taryba sprendžia dėl kitokio išlaidų padalijimo.

3. Procesinių veiksmų šalis, kuri nutraukia procesinius veiksmus atsiimdama paraišką suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, paraišką dėl teisių atėmimo ar anuliavimo ar apeliaciją, arba atsisakydama teisių į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, apmoka kitos procesinių veiksmų šalies patirtas išlaidas, kaip reikalaujama 1 ir 2 dalyse.

4. Jei procesinių veiksmų šalys Tarnyboje ar apeliacinėje taryboje susitaria dėl kitokio negu pirmesnėse dalyse numatyto išlaidų padalijimo, tas susitarimas įforminamas raštu.

5. Esant prašymui, pagal pirmesnes dalis apmokėtinų išlaidų dydį nustato Tarnyba arba apeliacinė taryba.

2. Vykdymą reglamentuoja valstybėje narėje, kurioje jis vyksta, taikomos civilinio proceso normos. Tik patikrinusi, kad atitinkamas dokumentas yra autentiškas, kiekvienos valstybės narės vyriausybės tam tikslui paskirta nacionalinė institucija suteikia vykdymo išlygą ar patvirtinimą; vyriausybė informuoja Tarnybą ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismą apie kiekvieną tokią nacionalinę instituciją.

3. Vykdymo reikalaujanti šalis, padavusi prašymą ir atlikusi šiuos formalumus, turi teisę imtis veiksmų pagal nacionalinę teisę gauti patvirtinimą pateikdama šį reikalą tiesiogiai kompetentingai institucijai.

4. Vykdymas nėra sustabdomas, nebent Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau reikalaujamų priemonių atitiktį teisės reikalavimams sprendžia nacionaliniai teismai.

1. Tarnyba tvarko paraiškų selekcininko teisėms gauti Bendrijoje registrą, kuriame pateikiami:

2. Tarnyba yra atsakinga už Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registrą, kuriame, suteikus augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, įrašomi:

3. Bet kurie kiti į abu registrus įrašytini duomenys ar sąlygos gali būti konkrečiai nurodomi pagal 114 straipsnį priimtose įgyvendinimo taisyklėse.

4. Tarnyba gali savo iniciatyva ir pasitarusi su savininku aprašyti veislę, atsižvelgdama į savybių skaičių ir tipą arba tų savybių apibūdinimą, jei reikia, kad atsižvelgiant į šiuolaikinius to taksono veislių aprašymo principus veislės aprašymą būtų galima palyginti su kitų to taksono veislių aprašymais.

2. Pareiškus teisėtus interesus, pagal sąlygas, išdėstytas remiantis 114 straipsniu priimtose įgyvendinimo taisyklėse, viešai susipažinti galima su:

3. Veislių, kurių speciali dauginamoji medžiaga turi būti pakartotinai naudojama medžiagos gamybai, atveju pareiškėjo suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje prašymu viešai susipažinti su visais duomenimis apie dauginamąją medžiagą, įskaitant jų auginimą, yra neleidžiama. Prašymas neleisti viešai susipažinti negali būti paduodamas, jei sprendimas dėl paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje jau yra priimtas.

4. Pagal šį reglamentą kompetentingi asmenys negali duoti kitoms šalims pagal 55 straipsnio 4 dalį, 56 ir 64 straipsnius ekspertizėms pateiktos ar gautos medžiagos be teisę turinčio asmens sutikimo, arba jeigu toks perdavimas nėra bendradarbiavimo pagal šį reglamentą ekspertizės tikslas ar reikalingas dėl teisinių nuostatų.

Tarnyba bent kartą per du mėnesius leidžia leidinį, kuriame pateikia į registrus pagal 87 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a, d, e, f, g ir h punktus įrašytą ir dar neskelbtą informaciją. Tarnyba taip pat leidžia metinį pranešimą, kuriame Tarnybos nuožiūra pateikiama tinkama informacija ir būtinai skelbiamas galiojančių augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje sąrašas, jų savininkai, teisių suteikimo ir pasibaigimo datos ir patvirtinti veislių pavadinimai. Detalesnę informaciją dėl šių leidinių nustato Administracinė taryba.

1. Tarnyba ir valstybių narių atitinkamos atsakingos tarnybos, paprašytos ir nepažeisdamos techninių ekspertizių rezultatų siuntimui nustatytų sąlygų, nemokamai siunčia viena kitai tarnybiniam naudojimui vieną ar kelis savo leidinių egzempliorius ir bet kurią kitą vertingą su nuosavybės teisių paraiškomis ar jų suteikimu susijusią informaciją.

2. 88 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys tokia informacija nelaikomi, nebent:

1. Jei šis reglamentas ar nacionalinė teisė nenumato kitaip, Tarnyba, 55 straipsnio 1 dalyje nurodytos ekspertizės tarnybos ir valstybių narių teismai arba institucijos, gavę prašymą, padeda vieni kitiems perduodami informaciją ar leisdami susipažinti su turimais tos veislės dokumentais, jos pavyzdžiais ar auginimu. Kai su turimais dokumentais, pavyzdžiais ar auginimu reikia susipažinti teismams ar prokuratūroms, susipažinimo procesui negalioja 88 straipsnyje nustatyti apribojimai, o ekspertizės tarnyboms – tame straipsnyje minimas Tarnybos sprendimas.

2. Gavę Tarnybos rašytinius pavedimus, valstybių narių teismai ar kitos kompetentingos institucijos sutinka veikti tos Tarnybos vardu ir, neviršydamos savo įgaliojimų, atlikti reikalingus tyrimus ar kitokius susijusius veiksmus.

1. Veislė, kuriai yra taikoma augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje, nėra nacionalinės augalų veislių teisinės apsaugos ar kurio nors patento tai veislei objektas. Jokios teisės, suteiktos prieštaraujant pirmajam sakiniui, negalioja.

2. Jei, prieš suteikiant augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje savininkui buvo suteikta kita teisė į tą pačią veislę, kaip nurodyta 1 dalyje, jis negali remtis tokios apsaugos tai veislei suteiktomis teisėmis, kol galioja augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje.

Reikalavimams dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje taikomi valstybės narės teisės nustatyti apribojimai tiek, kiek aiškiai yra nurodyta šiame reglamente.

1. savininkas gali pareikšti ieškinį dėl tokio pažeidimo arba reikalauti tinkamo žalos atlyginimo, arba ir dėl vieno, ir dėl kito.

2. Kiekvienas asmuo, kuris veikia tyčia ar dėl neatsargumo, privalo atlyginti savininkui ir visą tolesnę dėl to veiksmo patirtą žalą. Nedidelio neatsargumo atvejais tokie reikalavimai gali būti sumažinti pagal tokio nedidelio neatsargumo laipsnį, bet jokiu būdu ne tokiu mastu, kad jie būtų mažesni už pažeidimą padariusio asmens iš to gautą naudą.

Savininkas gali reikalauti atitinkamo žalos atlyginimo iš bet kurio asmens, kuris nuo paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje paskelbimo iki jos suteikimo atliko veiksmą, kuris vėliau būtų draudžiamas.

Reikalavimams pagal 94 ir 95 straipsnius ieškininės senaties terminas pasibaigia praėjus trejiems metams nuo to laiko, kai galutinai suteikiama augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje ir savininkas žino apie atliktą veiksmą ir atsakingo už jį asmens tapatybę, arba, jei nežino, praėjus 30 metų nuo to veiksmo pasibaigimo.

1. Jei pagal 94 straipsnį atsakingas asmuo dėl pažeidimo pasipelnė padarydamas žalą savininkui ar naudojimo teises turinčiam asmeniui, pagal 101 ar 102 straipsnius kompetentingi teismai dėl žalos atlyginimo taiko jų nacionalinę teisę, įskaitant privatinę tarptautinę teisę.

2. 1 dalis taip pat taikoma kitiems ieškiniams, kurie gali atsirasti dėl veiksmų atlikimo ar neatlikimo pagal 95 straipsnį, nuo paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje paskelbimo iki prašymo patenkinimo.

3. Visais kitais atvejais augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje galiojimas nustatomas tik pagal šio reglamento nuostatas.

1. Jei augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje buvo suteikta asmeniui, kuris neturi į ją teisės pagal 11 straipsnį, teisę į ją turintis asmuo gali, neprarasdamas bet kokių kitų teisės gynimo būdų, kuriuos jam suteikia valstybių narių įstatymai teisėms susigrąžinti, reikalauti, kad teisė į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje būtų jam perduota.

2. Jei asmuo turi dalinę teisę į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, tas asmuo gali pagal 1 dalį reikalauti, kad jis būtų pripažintas bendrasavininkiu.

3. Reikalavimai vadovaujantis 1 ir 2 dalimis gali būti keliami tik praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams nuo augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo paskelbimo. Ši nuostata netaikoma, jei savininkas teisinės apsaugos suteikimo ar įgijimo metu žinojo, kad jis neturi teisės į tokias teises arba kad teisė į tas teises priklauso ne tik jam.

4. Teisę turintis asmuo turi teisę mutatis mutandis kelti reikalavimus vadovaujantis 1 ir 2 dalimis dėl paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, paduotos asmens, kuris neturi į ją teisės ar yra ne vienintelis, turintis į ją teisę.

Pirminės veislės savininkas ir iš tos pirminės veislės iš esmėsišvestos veislės selekcininkas turi teisę gauti patvirtinimą dėl tųveislių kaip pirminės ir iš esmės išvestos, tapatybės.

Pasekmės pasikeitus augalų veislių, kurioms suteikta teisinė apsauga Bendrijoje, savininkui

1. Pareiškus reikalavimą pagal 98 straipsnio 1 dalį bei teismui priėmus galutinį sprendimą pagal 101 ar 102 straipsnius dėl savininko tų augalų veislių, kurioms suteikta teisinė apsauga Bendrijoje, visiško pasikeitimo, bet kokios naudojimo ar kitos teisės nustoja galioti teisę turintį asmenį įrašius į Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registrą.

2. Jei savininkas ar naudojimo teisę turintis asmuo yra atlikęs vieną iš 13 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų ar sudaręs galiojančius ir tikrus susitarimus juos atlikti iki teismo proceso pagal 101 ar 102 straipsnį pradžios, jis gali ir toliau veikti ar tokius veiksmus atlikti tik paprašęs naujo į Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registrą įrašyto savininko neišimtinės naudojimo teisės. Tokie prašymai turi būti pateikiami per įgyvendinimo taisyklėse nustatytą laiką. Jeigu šalys nesutaria, naudojimo teisę gali suteikti Tarnyba. 29 straipsnio 3–7 dalys taikomos mutatis mutandis.

3. 2 dalis netaikoma, jei savininkas ar naudojimo teisę turintys asmenys, atlikdami tuos veiksmus ar sudarydami susitarimus, elgėsi nesąžiningai.

1. Procesiniams veiksmams, susijusiems su ieškiniais dėl reikalavimų, nurodytų 94–100 straipsniuose, taikoma Lugano konvencija, taip pat papildomos šio straipsnio ir 102–106 straipsnių nuostatos.

Kompetentingų teismų jurisdikcijai priklauso įtariamų pažeidimų, padarytų bet kurioje valstybėje narėje, nagrinėjimas.

3. Procesiniai veiksmai, susiję su ieškiniais dėl pažeidimų, taip pat gali būti pradedami teismuose tos vietos, kur tas pažeidimas įvyko. Tokiais atvejais teismo jurisdikcijai priklauso tik įtariamų pažeidimų, padarytų valstybės narės, kuriai jis priklauso, teritorijoje, nagrinėjimas.

4. Teisiniai procesai ir kompetentingi teismai yra tie, kurie veikia pagal remiantis 2 ir 3 dalimis nustatytos valstybės įstatymus.

1. Ieškiniai dėl teisės reikalavimo pagal šio reglamento 98 straipsnį nelaikomi priklausančiais tiems, kuriems taikomos Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos.

2. Nepaisant šio reglamento 101 straipsnio, taikomi Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalis, 17 ir 18 straipsniai.

3. Taikant šio reglamento 101 ir 102 straipsnius, šalies nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė nustatoma pagal Lugano konvencijos 52 ir 53 straipsnius.

Jei jurisdikcija priklauso nacionaliniams teismams pagal 101 ir 102 straipsnius, nepažeidžiant 104 ir 105 straipsnių taikomos atitinkamos valstybės procesinės normos, reglamentuojančios to paties tipo ieškinius dėl nacionalinių nuosavybės teisių.

1. Ieškinius dėl pažeidimo gali pareikšti savininkas. Naudojimo teises turintys asmenys pareikšti tokius ieškinius gali, jei tai buvo aiškiai nustatyta susitariant su savininku dėl išimtinės naudojimo teisės arba Tarnybos remiantis 29 straipsniu ar 100 straipsnio 2 dalimi.

2. Bet kuris naudojimo teises turintis asmuo, siekdamas gauti kompensaciją už jam padarytą žalą, turi teisę dalyvauti savininko pareikštame ieškinyje dėl nuosavybės teisės pažeidimo.

Nacionalinis teismas ar kita ieškinį dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje nagrinėjanti institucija Bendrijos augalų veislių teisinę apsaugą laiko galiojančia.

1. Jei ieškinys yra susijęs su reikalavimais pagal 98 straipsnio 4 dalį ir sprendimas priklauso nuo to, ar tai veislei bus suteikta apsauga pagal 6 straipsnį, šis sprendimas gali būti atidedamas, kol Tarnyba nuspręs dėl paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje.

2. Jei ieškinys yra susijęs su augalų veislių teisine apsauga Bendrijoje, kuri jau suteikta ir kurios atžvilgiu pradėti procesiniai veiksmai dėl atšaukimo ar panaikinimo pagal 20 ar 21 straipsnius, procesiniai veiksmai gali būti sustabdyti, jei sprendimas priklauso nuo augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje galiojimo.

Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių užtikrinti, kad skiriant nuobaudas už augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje pažeidimus būtų taikomos tos pačios nuostatos, kokios taikomos skiriant nuobaudas už atitinkamus nacionalinių teisių pažeidimus.

1. Kiekvieniems finansiniams metams apskaičiuotos visos Tarnybos pajamos ir išlaidos turi būti parodytos Tarnybos biudžete, o kiekvieni finansiniai metai atitinka kalendorinius metus.

3. Pajamas sudaro, nepažeidžiant kitų pajamų tipų, remiantis 113 straipsnyje nurodytomis mokesčių nuostatomis pagal 83 straipsnį mokamų mokesčių bendra suma ir reikalingo dydžio subsidija iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto.

4. Išlaidas sudaro, neprieštaraujant kitiems išlaidų tipams, nustatytos Tarnybos išlaidos ir dėl įprastinio funkcionavimo atsirandančios išlaidos, įskaitant ekspertizės tarnyboms mokamas sumas.

1. Kiekvienais metais pirmininkas sudaro Tarnybos kitų metų pajamų ir išlaidų sąmatą ir kiekvienais metais ne vėliau kaip kovo 31 dieną ją perduoda Administracinei tarybai kartu su Tarnybos etatų sąrašu ir, jei sąmata numato 108 straipsnio 3 dalyje nurodytą subsidiją, paaiškinamuoju raštu.

2. Jei sąmatoje numatyta 108 straipsnio 3 dalyje nurodyta subsidija, Administracinė taryba nedelsdama siunčia ją Komisijai kartu su etatų sąrašu ir paaiškinamuoju raštu, ir gali pridėti savo išvadą. Komisija visa tai siunčia Bendrijų biudžeto institucijai, ir ji gali pridėti savo išvadą bei alternatyvią sąmatą.

3. Biudžetą kartu su Tarnybos etatų sąrašu priima Administracinė taryba. Jei sąmatoje numatyta 108 straipsnio 3 dalyje nurodyta subsidija, biudžetas prireikus suderinamas su asignavimais iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto.

1. Tarnyboje nustatoma vidaus audito funkcija ir ji turi būti vykdoma laikantis atitinkamų tarptautinių standartų. Pirmininko paskirtas vidaus auditorius yra jam atskaitingas už patikrinimą, ar tinkamai veikia Tarnybos biudžeto įgyvendinimo sistemos ir procedūros.

Vidaus auditorius pataria pirmininkui, kaip susitvarkyti su rizika, pateikdamas nepriklausomas nuomones apie valdymo ir kontrolės sistemų kokybę bei rekomendacijas, kaip pagerinti operacijų įgyvendinimo sąlygas ir paskatinti gerą finansų valdymą.

Įgaliotas pareigūnas atsako už vidaus kontrolės sistemų ir procedūrų, būtinų, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis, įdiegimą.

2. Kiekvienais metais ne vėliau kaip kovo 31 dieną pirmininkas perduoda Komisijai, Administracinei tarybai ir Europos Bendrijų Audito Rūmams Tarnybos praėjusių metų visų pajamų ir išlaidų ataskaitas. Audito Rūmai nagrinėja pagal atitinkamas nuostatas, taikomas Europos Bendrijų bendrajam biudžetui.

3. Administracinė taryba patvirtina, kad Tarnybos pirmininkas biudžetą įvykdė.

Pasitarusi su Audito Rūmais, Administracinė taryba priima vidaus finansines nuostatas, konkrečiai nustatančias Tarnybos biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką. Tos finansinės nuostatos turi kiek įmanoma atitikti Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento nuostatas ir nuo jų skirtis tik tais atvejais, kai tai reikalinga specifinei Tarnybos veiklai.

1. Už ką konkrečiai turi būti mokami mokesčiai vadovaujantis 83 straipsnio 1 dalimi, tų mokesčių dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato mokesčių nuostatai.

4. Mokesčių nuostatai priimami 115 straipsnyje nustatyta tvarka, pasikonsultavus su Administracine taryba dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, projekto.

1. Šiam reglamentui taikyti priimamos detalios įgyvendinimo taisyklės. Jos visų pirma patikslina:

2. Nepažeidžiant 112 ir 113 straipsnių, visos šiame reglamente nurodytos įgyvendinimo taisyklės priimamos 115 straipsnyje nurodyta tvarka, pasikonsultavus su Administracine taryba dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, projekto.

2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 8 ) 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

1. Nepaisant 10 straipsnio 1 dalies a punkto ir nepažeidžiant 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, veislė yra laikoma nauja taip pat tais atvejais, kai veislės sudedamosios dalys ar surinkta augalinė medžiaga nebuvo parduotos ar kitaip perleistos kitiems paties selekcininko ar jo sutikimu Bendrijos teritorijoje veislės naudojimo tikslais daugiau kaip ketverius metus, o medžių ir vynmedžių atveju – daugiau kaip šešerius metus, iki šio reglamento įsigaliojimo, jei nuo tos datos iki paraiškos datos nepraėjo daugiau kaip vieneri metai.

2. 1 dalies nuostata taikoma tokioms veislėms taip pat tais atvejais, kai iki šio reglamento įsigaliojimo vienoje ar keliose valstybėse narėse buvo suteikta nacionalinė augalų veislių teisinė apsauga.

3. Nepaisant 55 ir 56 straipsnių, Tarnyba pagal išgales atlieka šių veislių techninę ekspertizę, remdamasi turimais duomenimis, gautais atliekant procesinius veiksmus suteikti nacionalinę augalų veislių teisinę apsaugą, susitarus su institucija, kurioje tie procesiniai veiksmai buvo atlikti.

4. Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimas pagal 1 ar 2 dalis:

Tarnyba įsteigiama atitinkamu laiku, kad nuo 1995 m. balandžio 27 d. galėtų visomis išgalėmis imtis pagal šį reglamentą jai patikėtų užduočių.

1. Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

( 4 ) OL L 181, 1992 7 1, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1552/93 (OL L 154, 1993 6 25, p. 19).

( 7 ) OL 17, 1958 10 6, p. 385/58. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1985 m. Stojimo aktu.

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2506/95 1995 m. spalio 25 d.	L 258	3	28.10.1995
►M2	Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 807/2003 2003 m. balandžio 14 d.	L 122	36	16.5.2003
►M3	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1650/2003 2003 m. birželio 18 d.	L 245	28	29.9.2003
►M4	Tarybos reglamentas(EB) Nr. 873/2004 2004 m. balandžio 29 d.	L 162	38	30.4.2004