1994R1831 — LT — 01.01.2006 — 001.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1831/94 1994 m. liepos 26 d. (OL L 191, 27.7.1994, p.9) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2168/2005 2005 m. gruodžio 23 d. |
L 345 |
15 |
28.12.2005 |
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1831/94
1994 m. liepos 26 d.
dėl pažeidimų ir su Sanglaudos fondo finansavimu ir šios srities informacinės sistemos organizavimu susijusių neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1164/94, įsteigiantį Sanglaudos fondą ( 1 ), ypač į jo 12 straipsnio 5 dalį,
kadangi Reglamento (EB) Nr. 1164/94 12 straipsnyje yra nustatyti principai, reglamentuojantys Bendrijos kampaniją prieš pažeidimus ir dėl piktnaudžiavimo ar aplaidumo prarastų Sanglaudos fondo sumų susigrąžinimą;
kadangi šiame reglamente nustatytos taisyklės turi būti susijusios su visomis tinkamomis priemonėmis, kurios numatytos Reglamento (EB) Nr. 1164/94 3 straipsnyje;
kadangi šis reglamentas reglamentuoja tik kai kuriuos valstybių narių naudos gavėjų įsipareigojimų aspektus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1164/94 12 straipsnio 2 dalyje, todėl neturėtų pažeisti jokių kitų tame straipsnyje nurodytų įsipareigojimų;
kadangi tam, kad Bendrija būtų geriau informuota apie valstybių narių naudos gavėjų priemones, kurių jos imasi pažeidimams pašalinti, turėtų būti nurodytos nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešama Komisijai;
kadangi, siekiant nustatyti, koks yra pažeidimų pobūdis bei finansiniai pažeidimų poveikiai, ir susigrąžinti neteisingai sumokėtas sumas, reikėtų numatyti galimybę kas ketvirtį Komisijai pranešinėti apie visus nustatytus pažeidimus; kadangi, be šių ataskaitų, turi būti teikiama informacija apie teismo ar administracinių procesų eigą;
kadangi Komisija turėtų būti nuolat informuojama apie teismo ir administracinius procesus prieš pažeidimus padariusius asmenis; kadangi derėtų dar ir užtikrinti, kad būtų nuolat siunčiama informacija apie priemones, kurių valstybės narės ėmėsi Bendrijos finansiniams interesams apsaugoti;
kadangi reikėtų nustatyti, kokią tvarką valstybės narės ir Komisija taiko tais atvejais, kai paaiškėja, kad dėl pažeidimų prarastos sumos negali būti susigrąžintos;
kadangi turėtų būti nustatyta minimali riba, kurią viršijus valstybės narės naudos gavėjos automatiškai praneštų Komisijai apie pažeidimus;
kadangi nacionalinėms taisyklėms dėl baudžiamųjų teismo procesų arba valstybių narių tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose teismų lygiu neturėtų daryti įtakos šio reglamento nuostatos;
kadangi patartina numatyti galimybę Bendrijai prisidėti prie teismo išlaidų ir išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su teismo procesais, finansavimo;
kadangi tam, kad būtų išvengta pažeidimų, valstybių narių ir Komisijos tarpusavio bendradarbiavimas turėtų tapti tvirtesnis, kiekvieną kartą užtikrinant, kad tokio veiksmo būtų imtasi deramai atsižvelgus į konfidencialumo taisykles;
kadangi reikėtų dar numatyti, kad šio reglamento nuostatos taikomos ir tuomet, kai mokėjimas, kuris turėjo būti atliktas iš Sanglaudos fondo, dėl pažeidimo nebuvo atliktas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Nepažeidžiant įsipareigojimų, tiesiogiai numatytų Reglamento (EB) Nr. 1164/94 12 straipsnyje, šis reglamentas yra susijęs su visomis tinkamomis priemonėmis, kurios numatytos Reglamento (EB) Nr. 1164/94 3 straipsnyje.
Šis reglamentas neturi įtakos valstybių narių taikomoms taisyklėms dėl baudžiamųjų teismo procesų arba valstybių narių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.
1a straipsnis
Šiame reglamente vartojamos tokios sąvokos:
1) pažeidimas – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala darant nepagrįstas išlaidas iš Bendrijos biudžeto;
2) ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo ar kitas subjektas, dalyvaujantis administruojant fondų paramą, išskyrus valstybes nares, vykdančias valstybinės valdžios institucijos įgaliojimus;
3) pirminis administracinis ar teismo tyrimas – pirmasis administracinės ar teisminės kompetentingos institucijos atliktas raštiškas įvertinimas, kuriame remiantis konkrečiais faktais padaroma išvada apie pažeidimo buvimą, neatmetant galimybės šią išvadą vėliau patikslinti ar panaikinti administracinio ar teismo proceso metu;
4) įtarimas sukčiavimu – pažeidimas, dėl kurio nacionaliniu lygiu pradedamas administracinis ar teismo procesas siekiant nustatyti tyčinę veiką, ypač Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus sukčiavimo atvejus;
5) bankrotas – bankroto bylos, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 ( 2 ) 2 straipsnio a punkte.
▼M1 —————
3 straipsnis
1. Per du mėnesius nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos paramą gaunančios valstybės narės praneša Komisijai apie visus pažeidimus, dėl kurių pirminio administracinio ar teismo tyrimo metu nustatomas pažeidimas. Dėl to valstybės narės bet kokiu atveju pateikia informaciją apie:
a) atitinkamo projekto ar priemonės identifikavimą ir projekto ar CCI (bendras identifikavimo kodas) numerį;
b) nuostatą, kuri buvo pažeista;
c) datą ir šaltinį pirmos informacijos, leidusios įtarti, kad yra padarytas pažeidimas;
d) metodus, kuriais pažeidimas buvo padarytas;
e) prireikus – nurodyti, ar tokiuose veiksmuose nėra sukčiavimo požymių;
f) būdą, kuriuo pažeidimas buvo nustatytas;
g) prireikus – suinteresuotąsias valstybes nares ir trečiąsias šalis;
h) laikotarpį arba momentą, kada pažeidimas buvo padarytas;
i) nacionalines institucijas ar įstaigas, kurios parengė oficialią ataskaitą dėl pažeidimo, ir institucijas, atsakingas už administracinę ir (arba) teisminę stebėseną;
j) pažeidimo nustatymo pirminio administracinio ar teismo tyrimo metu datą;
k) atitinkamų fizinių ir (arba) juridinių asmenų ar kitų susijusių subjektų tapatybę, išskyrus tuos atvejus, kai tokia informacija nepadeda pašalinti pažeidimų dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio;
l) bendrą atitinkamam projektui ar priemonei skirtą biudžetą ir jos finansavimo paskirstymą tarp Bendrijos, nacionalinių ir privačių įnašų;
m) pažeidimo sumą ir jos paskirstymą tarp Bendrijos, nacionalinių ir privačių įnašų; k punkte nurodytiems asmenims ir (arba) kitiems subjektams negavus valstybinės išmokos – sumas, kurios būtų neteisingai išmokėtos, jeigu pažeidimas nebūtų buvęs nustatytas;
n) mokėjimų, jeigu yra, sustabdymą ir išieškojimo galimybes;
o) nepagrįstų išlaidų pobūdį.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nereikia pranešti apie tokius atvejus:
— atvejus, kai vienintelį pažeidimo aspektą nurodo iš bendrojo Bendrijos biudžeto finansuojamos priemonės dalinis ar visiškas nevykdymas bankrutavus įgyvendinančiajai įstaigai ar galutiniam paramos gavėjui. Tačiau turi būti pranešama apie pažeidimus, padarytus prieš bankrotą, ir apie įtarimus sukčiavimu,
— įgyvendinančiosios įstaigos ar galutinio paramos gavėjo administracinei institucijai savanoriškai, arba kol kompetentinga institucija dar nenustatė pažeidimo, nurodytus atvejus prieš skiriant atitinkamas sumas ar po jų skyrimo,
— atvejus, kai administracinė institucija nustato klaidą dėl finansuojamo projekto tinkamumo ir ištaiso ją iki sumų išmokėjimo.
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kai kurios informacijos nėra, pirmiausia apie metodus ir būdus, kuriais pažeidimas buvo padarytas ir nustatytas, valstybės narės naudos gavėjos kuo greičiau pateikia trūkstamą informaciją su vėliau Komisijai siunčiamomis ketvirčio ataskaitomis apie pažeidimus.
3. Jeigu nacionalinėse nuostatose numatyta, kad tyrimai yra slapti, informacijai perduoti turi būti gautas kompetentingo teismo leidimas.
4 straipsnis
Kiekviena valstybė narė gavėja nedelsdama nusiunčia Komisijai ir, prireikus, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ataskaitą apie nustatytus ar įtariamus pažeidimus, jeigu nuogąstaujama, kad:
— jie gali turėti labai greitą atgarsį už jos teritorijos ribų
— ir (arba)
— jie rodo, kad yra naudojami nauji piktnaudžiavimo metodai.
5 straipsnis
1. Per du mėnesius nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos valstybės narės naudos gavėjos, remdamosi bet kuria anksčiau pagal šio reglamento 3 straipsnį parengta ataskaita, informuoja Komisiją apie procedūras, kurios buvo inicijuotos dėl visų pirmiau praneštų pažeidimų, ir apie visus svarbius tų procedūrų sąlygotus pokyčius, tarp jų:
— sumos, kurios buvo susigrąžintos arba kurias tikimasi susigrąžinti,
— tarpinės priemonės, kurias valstybės narės gavėjos įgyvendino, kad užtikrintų neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimą,
— teismo ir administracinės procedūros, pradėtos siekiant susigrąžinti neteisingai sumokėtas sumas ir paskirti sankcijas,
— priežastys, kodėl buvo atsisakyta susigrąžinimo procedūros; Komisijai, kiek tai įmanoma, pranešama kuo greičiau, prieš priimant sprendimą,
— visi atsisakymo patraukti baudžiamojon atsakomybėn atvejai.
Paramą gaunančios valstybės narės praneša Komisijai apie administracinius ar teismo sprendimus, arba apie pagrindinius jų aspektus dėl tokių procesų nutraukimo, ir visų pirma nurodo, ar nustatytas įtarimas sukčiavimu ar ne.
2. Jeigu paramą gaunanti valstybė narė mano, kad negali būti susigrąžinta visa suma arba negalima tikėtis susigrąžinti visos sumos, ji specialiu pranešimu informuoja Komisiją, kokia suma nebuvo susigrąžinta ir kodėl, jos manymu, Bendrija ar paramą gaunanti valstybė narė turėtų ją padengti.
Ši informacija turi būti pakankamai išsami, kad Komisija, pasitarusi su atitinkamų valstybių narių institucijomis, galėtų kuo greičiau nuspręsti, kaip bus paskirstyta atsakomybė už finansines pasekmes, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 dalies trečiojoje įtraukoje.
Pranešime pateikiama bent ši informacija:
a) paskutinės išmokos įgyvendinančiajai įstaigai ir (arba) galutiniam paramos gavėjui data;
b) vykdomojo rašto susigrąžinti sumas kopija;
c) prireikus – įgyvendinančiosios įstaigos ar galutinio paramos gavėjo nemokumą patvirtinantis dokumentas;
d) trumpas priemonių, valstybės narės priimtų siekiant susigrąžinti atitinkamas sumas, su nurodytomis datomis aprašas.
3. Šio straipsnio 2 dalyje minimu atveju Komisija gali konkrečiai paprašyti valstybės narės naudos gavėjos tęsti susigrąžinimo procedūrą.
6 straipsnis
Jeigu ataskaitiniu laikotarpiu nėra pažeidimų, apie kuriuos reikėtų pranešti, valstybės narės naudos gavėjos per šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką praneša apie tai Komisijai.
6a straipsnis
3 ir 4 straipsniuose bei 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija perduodama saugiu elektroniniu ryšiu, kai tik įmanoma tai padaryti, naudojant šiam tikslui Komisijos numatytą modulį.
7 straipsnis
Jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos, Komisijai konkrečiai paprašius, nusprendžia pradėti arba tęsti teismo procesą, kad susigrąžintų neteisingai sumokėtas sumas, Komisija gali įsipareigoti, pateikus dokumentinius įrodymus, kompensuoti valstybei narei visas tiesiogines teismo išlaidas ar dalį jų net ir tuomet, jeigu teismo procesas būtų nesėkmingas.
8 straipsnis
1. Komisija palaiko atitinkamus ryšius su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, kad papildytų šio reglamento 3 straipsnyje minėtą informaciją apie pažeidimus, taip pat informaciją apie šio reglamento 5 straipsnyje minimas procedūras ir pirmiausia apie susigrąžinimo galimybę.
2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje minimus ryšius, Komisija valstybes nares informuoja, jeigu pažeidimo pobūdis yra toks, kad tokie pat arba panašūs metodai galėtų būti naudojami ir kitose valstybėse narėse.
3. Komisija valstybių narių atstovams organizuoja informacinius susitikimus Bendrijos lygiu, kad kartu ištirtų pagal šio reglamento 3, 4 ir 5 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalį gautą informaciją, ypač dėl patirties, susijusios su pažeidimais, prevencinių priemonių ir teismo procesų.
4. Valstybės narės ar Komisijos prašymu valstybės narės ir Komisija tarpusavyje tariasi, kad pašalintų visas spragas, kenkiančias Bendrijos interesams, kurios tampa akivaizdžios taikant galiojančias nuostatas.
8a straipsnis
Siekdama atlikti rizikos analizę pasitelkusi atitinkamas informacines priemones, Komisija gali panaudoti visą bendro pobūdžio ar operatyvinę informaciją, valstybių narių jai perduotą pagal šį reglamentą, ir, remdamasi gauta informacija, parengti ataskaitas bei sukurti perspėjimo mechanizmą nustatytai rizikai išvengti.
9 straipsnis
Komisija per Konsultacinį sukčiavimo prevencijos koordinavimo komitetą nuolat informuoja valstybes nares apie lėšų, susijusių su nustatytais pažeidimais, sumas ir įvairias pažeidimų grupes, suskirstant pagal rūšis ir suskaičiuojant.
10 straipsnis
1. Valstybės narės ir Komisija imasi visų atsargumo priemonių, reikalingų užtikrinti, kad informacija, kuria jos keičiasi, liktų paslaptyje.
2. Šiame reglamente minima informacija jokiu būdu negali būti nusiųsta asmenims, išskyrus esančiuosius valstybėse narėse arba Bendrijos institucijose, kurie dėl savo pareigų privalo susipažinti su ja, nebent ją pateikusi valstybė narė konkrečiai pritaria tam.
3. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą, būtų laikomasi Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos, ypač numatytų Direktyvoje 95/46/EB ir, jei taikoma, Reglamente (EB) Nr. 45/2001.
4. Kokiu nors pavidalu perduotai ar gautai pagal šio reglamento nuostatas informacijai yra taikomas profesinės paslapties reikalavimas, ir ji apsaugoma taip pat, kaip panašią informaciją saugo nacionaliniai teisės aktai tos valstybės narės, kuri ją gavo, ir atitinkamos Bendrijos institucijoms taikomos nuostatos.
Be to, ta informacija negali būti naudojama jokiu kitu tikslu, išskyrus tą, kuris nurodytas šiame reglamente, jeigu ją pateikusios institucijos nedavė konkretaus savo sutikimo, ir valstybėje narėje, kurioje yra institucija gavėja, taikomos nuostatos, kurios draudžia perduoti ar naudoti tokią informaciją.
5. Šio straipsnio 1-4 dalys netrukdo pagal šio reglamento nuostatas gautą informaciją panaudoti bet kokiuose teisiniuose veiksmuose ar procesuose, kurie buvo pradėti vėliau dėl Bendrijos taisyklių Sanglaudos fondo srityje nesilaikymo. Valstybės narės kompetentinga institucija, pateikusi šią informaciją, nedelsiant informuojama apie taip panaudotą informaciją.
6. Jeigu per tolesnį tyrimą paaiškėja, kad valstybės narės Komisijai nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, kurio pavardė (pavadinimas) Komisijai buvo nurodyta pagal šio reglamento nuostatas, neprisidėjo prie jokio pažeidimo, Komisija apie tai nedelsdama praneša visiems, kuriems ji jo pavardę (pavadinimą) nurodė pagal šio reglamento nuostatas. Dėl to toks asmuo nebelaikomas asmeniu, dalyvavusiu padarant atitinkamą pažeidimą, kaip buvo nurodyta ankstesniame pranešime.
11 straipsnis
Tais atvejais, kai Sanglaudos fondas ir valstybė narė naudos gavėja finansuoja kartu, ta valstybė narė ir Bendrija susigrąžintas sumas pasidalija jų padarytų išlaidų santykiu.
12 straipsnis
1. Jeigu pažeidimai yra susiję su Bendrijos biudžeto sumomis, kurios yra mažesnės nei 10 000 eurų, valstybės narės nesiunčia Komisijai informacijos, numatytos šio reglamento 3 ir 5 straipsniuose, nebent ši to aiškiai paprašo.
2. Paramą gaunančios valstybės narės, nepriėmusios euro iki oficialaus pranešimo apie pažeidimą datos, išlaidas atitinkama nacionaline valiuta turi perskaičiuoti į eurus. Ši suma perskaičiuojama į eurus taikant mėnesinį euro apskaitos kursą, Komisijos nustatytą mėnesiui, kurį išlaidos buvo, arba manoma, kad buvo, įtrauktos į mokėjimo institucijos, atsakingos už atitinkamą veiklos programą, apskaitą. Šį kursą Komisija skelbia internete kiekvieną mėnesį.
13 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
Šio reglamento 3 ir 5 straipsniuose minimas ketvirtis yra laikotarpis nuo reglamento įsigaliojimo dienos iki einamojo kalendorinio ketvirčio pabaigos.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
( 1 ) OL L 130, 1994 5 25, p. 1.
( 2 ) OL L 160, 2000 6 30, p. 1. Reglamentas, iš dalies pakeistas 2003 m. Stojimo aktu.