01994L0062 — LT — 04.07.2018 — 007.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 94/62/EB 1994 m. gruodžio 20 d. dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365 1994.12.31, p. 10) |
Iš dalies keičiama:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1882/2003 2003 m. rugsėjo 29 d. |
L 284 |
1 |
31.10.2003 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/12/EB 2004 m. vasario 11 d. |
L 47 |
26 |
18.2.2004 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA Nr. 2005/20/EB 2005 m. kovo 9 d. |
L 70 |
17 |
16.3.2005 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 219/2009 2009 m. kovo 11 d. |
L 87 |
109 |
31.3.2009 |
|
|
KOMISIJOS DIREKTYVA 2013/2/ES Tekstas svarbus EEE 2013 m. vasario 7 d. |
L 37 |
10 |
8.2.2013 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/720 Tekstas svarbus EEE 2015 m. balandžio 29 d. |
L 115 |
11 |
6.5.2015 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/852 Tekstas svarbus EEE 2018 m. gegužės 30 d. |
L 150 |
141 |
14.6.2018 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 94/62/EB
1994 m. gruodžio 20 d.
dėl pakuočių ir pakuočių atliekų
1 straipsnis
Tikslai
1. Šios direktyvos tikslas – suderinti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo nacionalines priemones, kad, pirma, būtų galima užkirsti kelią daryti poveikį valstybių narių ir trečiųjų šalių aplinkai arba mažinti tą poveikį ir taip užtikrinti aukštą aplinkosaugos lygį, o antra, kad būtų galima užtikrinti vidaus rinkos funkcionavimą ir išvengti prekybos kliūčių bei konkurencijos iškraipymo ir apribojimo Bendrijoje.
2. Tuo tikslu šioje direktyvoje nustatomos priemonės, skirtos svarbiausia tam, kad nebūtų gaminamos pakuočių atliekos ir būtų taikomi papildomi pagrindiniai principai – pakartotinio pakuočių naudojimas, perdirbimas ir kitos pakuočių atliekų naudojimo formos, ir taip būtų sumažintas galutinis tokių šalinamų atliekų kiekis siekiant prisidėti prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva taikoma visoms Bendrijoje į rinką pateiktoms pakuotėms ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo naudotų medžiagų ir nesvarbu, ar jos gaminamos ir naudojamos pramonės, prekybos, raštinių, parduotuvių, paslaugų, buities ar kitokioje srityje.
2. Ši direktyva taikoma nepažeidžiant pakuočių esamų kokybės reikalavimų, tokių kaip saugos, sveikatos ir pakuotų prekių higienos bei transportavimo reikalavimai, ir nepažeidžiant 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų ( 1 ).
3 straipsnis
Apibrėžimai
Šioje direktyvoje:
1) „pakuotė“ – iš bet kurios rūšies medžiagų padaryti gaminiai, skirti prekėms, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, izoliuoti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ir pateikti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui. Tais pačiais tikslais naudojami „negrąžintini“ daiktai taip pat laikomi pakuotėmis.
Pakuotė yra tik:
a) prekinė arba pirminė pakuotė, t. y. pakuotė, sudaranti pardavimo vienetą, kurį pirkimo vietoje perka galutinis naudotojas ar vartotojas;
b) grupinė, arba antrinė, pakuotė, t. y. pakuotė, kuri pirkimo vietoje sudaro tam tikrų pardavimo vienetų grupę, nesvarbu, ar galutiniam naudotojui ar vartotojui ji parduodama kaip pardavimo vienetų grupė, ar tai tik priemonė lentynoms pardavimo vietoje papildyti; tokią pakuotę galima atskirti nuo produkto nepakeičiant jo savybių;
c) transporto, arba tretinė, pakuotė, t. y. pakuotė, kuri palengvina pardavimo vienetų ar grupinių pakuočių paruošimą išsiuntimui ir transportavimą, apsaugo juos nuo sugadinimo ruošiant išsiuntimui ir transportuojant. Kelių, geležinkelio, laivų ir oro transporto konteineriai į transportavimo pakuotes neįeina.
Sąvokos „pakuotė“ apibrėžimas tebegrindžiamas toliau išdėstytais kriterijais. I priede išvardyti gaminiai yra pavyzdžiai, paaiškinantys, kaip taikomi šie kriterijai.
i) Gaminiai laikomi pakuotėmis, jeigu jie atitinka pirmiau nurodytą apibrėžimą, nepažeidžiant kitų pakuotės galimų funkcijų, nebent gaminys yra neatskiriama produkto dalis ir yra būtinas tam produktui laikyti, išlaikyti arba išsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį, ir visi elementai yra skirti kartu naudoti, vartoti ar pašalinti.
ii) Gaminiai, suprojektuoti ir skirti užpildymui pardavimo vietoje, ir vienkartiniai gaminiai, kurie parduodami, užpildomi arba skirti užpildymui pardavimo vietoje, yra laikomi pakuote, jeigu jie atlieka pakuotės funkciją.
iii) Į pakuotę integruoti pakuotės komponentai ir pagalbiniai elementai yra laikomi pakuotės, į kurią jie integruoti, dalimi. Pagalbiniai elementai, prikabinti tiesiai prie produkto arba prie jo pritvirtinti ir atliekantys pakuotės funkciją, yra laikomi pakuote, nebent jie būtų šio produkto sudėtinė dalis ir visi elementai būtų skirti kartu suvartoti arba pašalinti.
▼M7 —————
1a) plastikas – polimeras, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 ( 2 ) 3 straipsnio 5 punkte, į kurį gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų ir kuris gali būti pirkinių maišelių pagrindinis struktūrinis komponentas;
1b) plastikiniai pirkinių maišeliai – iš plastiko pagaminti pirkinių maišeliai, su rankenomis arba be jų, tiekiami vartotojams prekių ar produktų pardavimo vietoje;
1c) lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai – plastikiniai pirkinių maišeliai, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 50 mikronų;
1d) labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai – plastikiniai pirkinių maišeliai, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 15 mikronų ir kurie būtini higienos tikslais arba pateikiami kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė, kai tai padeda išvengti maisto švaistymo;
1e) aerobiškai skaidūs plastikiniai pirkinių maišeliai – plastikiniai pirkinių maišeliai, pagaminti iš plastikinių medžiagų, kurių sudėtyje yra priedų, kurie paskatina plastikinės medžiagos skilimą į mikrodaleles;
2) pakuočių atliekos – bet kuri pakuotė ar pakuotės medžiaga, kuriai taikoma Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnyje nustatyta atliekų apibrėžtis, išskyrus gamybos atliekas;
2a) daugkartinė pakuotė – pakuotė, kuri buvo sumanyta, sukurta ir pateikta rinkai taip, kad per jos gyvavimo ciklą ją būtų galima ne vieną kartą panaudoti vežant prekes arba iš naujo ją užpildant, arba pakartotinai naudoti tuo pačiu tikslu, kuriuo ji buvo sumanyta;
2b) kombinuotoji pakuotė – pakuotė, pagaminta iš dviejų ar daugiau skirtingų medžiagų sluoksnių, kurių negalima atskirti ranka ir kurie sudaro vieną neatsiejamą visumą, kurią sudaro vidinė talpykla ir išorinis gaubtas ir kuri užpildoma, sandėliuojama, transportuojama ir ištuštinama;
2c) taikomi šie Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnyje apibrėžti terminai: atliekos, atliekų tvarkymas, surinkimas, atskiras surinkimas, prevencija, pakartotinis naudojimas, apdorojimas, naudojimas, perdirbimas, šalinimas ir didesnės gamintojo atsakomybės sistema;
▼M7 —————
11) „ekonominės veiklos vykdytojai“ – kalbant apie pakuotes, tai pakuočių medžiagų tiekėjai, pakuočių gamintojai ir perdirbėjai, pildytojai ir naudotojai, importuotojai, prekybininkai ir platintojai, valdžios institucijos ir įstatymų numatytos organizacijos;
12) „savanoriška sutartis“ – formali valstybės narės kompetentingų valstybinių institucijų ir atitinkamų ekonomikos sektorių sutartis, kuri turi būti atvira visiems partneriams, pasirengusiems vykdyti sutarties sąlygas ir dirbti siekiant šios direktyvos tikslų.
4 straipsnis
Prevencija
1. Valstybės narės užtikrina, kad, neskaitant priemonių, kurių imtasi pagal 9 straipsnį, būtų įgyvendinamos ir kitos prevencinės priemonės, siekiant užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui ir kuo labiau sumažinti pakuočių poveikį aplinkai.
Tokios kitos prevencinės priemonės gali būti nacionalinės programos, pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas vykdomos iniciatyvos, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti pakuočių poveikį aplinkai, ar panašūs veiksmai, priimti, jei reikia, pasitarus su ekonominės veiklos vykdytojais ir vartotojų bei aplinkos apsaugos organizacijomis ir skirti gausioms valstybėse narėse vykdomoms prevencijos iniciatyvoms sutelkti ir kuo geriau jomis pasinaudoti.
Valstybės narės ekonominėmis ir kitomis priemonėmis, pvz., Direktyvos 2008/98/EB IVa priede nurodytomis arba kitomis atitinkamomis sistemomis ir priemonėmis, skatina laikytis atliekų hierarchijos.
1a. Valstybės narės imasi priemonių, kad tvariai mažintų lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą savo teritorijoje.
Tos priemonės gali būti, be kita ko, nacionaliniai naudojimo mažinimo tikslai, toliau taikomos ar nustatomos ekonominės priemonės, taip pat pardavimo ribojimai, kuriais nukrypstama nuo 18 straipsnio, jei šie ribojimai yra proporcingi ir nediskriminaciniai.
Tokios priemonės gali būti įvairios, atsižvelgiant į lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių poveikį aplinkai, kai jie yra naudojami ar šalinami, su kompostavimu susijusias jų savybes, patvarumą ar konkrečią naudojimo paskirtį.
Priemonės, kurių imasi valstybės narės, apima vieną iš šių galimybių arba jas abi:
a) patvirtinamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. metinis sunaudojamas kiekis neviršytų 90 lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių vienam asmeniui ir ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. – 40 lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių vienam asmeniui, arba nustatomi svoriu išreikšti lygiaverčiai tikslai. Labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai gali būti neįtraukiami į nacionalinius sunaudojimo tikslus;
b) patvirtinamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai nebūtų nemokamai dalijami prekių ar produktų pardavimo vietose, nebent įgyvendinamos lygiavertį poveikį užtikrinančios priemonės. Tos priemonės gali būti netaikomos labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.
Nuo 2018 m. gegužės 27 d. valstybės narės, teikdamos Komisijai duomenis apie pakuotes ir pakuočių atliekas pagal 12 straipsnį, praneša apie lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių metinį sunaudojimą.
Ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 27 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma vienam asmeniui tenkančio lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių metinio sunaudojimo apskaičiavimo metodika ir pritaikomos pagal 12 straipsnio 3 dalį patvirtintos ataskaitų teikimo formos. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.
1b. Nedarant poveikio 15 straipsniui, valstybės narės gali imtis priemonių, pavyzdžiui, nustatyti ekonomines priemones ir nacionalinius mažinimo tikslus, susijusius su bet kurios rūšies plastikiniais pirkinių maišeliais, neatsižvelgiant į jų sienelės storį.
1c. Komisija ir valstybės narės, bent pirmaisiais metais po 2016 m. lapkričio 27 d., aktyviai skatina visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, susijusias su pernelyg didelio lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo neigiamu poveikiu aplinkai.
2. Komisija privalo padėti plėtoti prevenciją skatindama sudaryti tinkamus Europos standartus, atitinkančius 10 straipsnį. Standartais siekiama sumažinti pakuotės poveikį aplinkai pagal 9 ir 10 straipsnius.
▼M7 —————
5 straipsnis
Pakartotinis naudojimas
1. Vadovaudamosi Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatyta atliekų hierarchija, valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų didinti rinkai pateiktų daugkartinių pakuočių ir pakartotinio pakuočių naudojimo sistemų procentinę dalį aplinkai saugu būdu ir laikantis Sutarties, tačiau nesukeldamos pavojaus maisto higienai ir vartotojų saugai. Tokios priemonės gali apimti, be kita ko:
a) užstato grąžinimo sistemų naudojimą;
b) kokybinių arba kiekybinių tikslų nustatymą;
c) ekonominių paskatų taikymą;
d) minimalios kasmet į rinką pateikiamų tam pačiam pakuočių srautui priklausančių daugkartinių pakuočių procentinės dalies nustatymą.
2. Valstybė narė gali nuspręsti atitinkamais metais siekti pakoreguotų tikslų, nurodytų 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose, atsižvelgdama į daugkartinių prekinių pakuočių, pirmą kartą pateiktų rinkai ir pakartotinai panaudotų taikant pakuočių pakartotinio naudojimo sistemą per praėjusius trejus metus, vidutinę procentinę dalį.
Pakoreguoti siektini rodikliai apskaičiuojami:
a) iš 6 straipsnio 1 dalies f ir h punktuose nustatytų tikslų atimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms daugkartinėms prekinėms pakuotėms tenkančią visų rinkai pateiktų prekinių pakuočių procentinę dalį, ir
b) iš 6 straipsnio 1 dalies g ir i punktuose nustatytų tikslų atimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms daugkartinėms prekinėms pakuotėms, sudarytoms iš atitinkamos pakavimo medžiagos, tenkančią visų rinkai pateiktų prekinių pakuočių, sudarytų iš tos medžiagos, procentinę dalį.
Apskaičiuojant atitinkamą pakoreguotą siektiną rodiklį atsižvelgiama į ne daugiau kaip penkis procentinius tokios procentinės dalies punktus.
3. Valstybė narė, apskaičiuodama, kokiu mastu pasiekti 6 straipsnio 1 dalies f punkte, g punkto ii papunktyje, h punkte ir i punkto ii papunktyje nustatyti tikslai, gali atsižvelgti į medinių pakuočių, pataisytų pakartotiniam naudojimui, kiekius.
4. Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinimo sąlygas, Komisija ne vėliau kaip 2019 m. kovo 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos duomenų apskaičiavimo, patikrinimo ir pateikimo ir tikslų įgyvendinimo pažangos apskaičiavimo pagal šio straipsnio 3 dalį taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
5. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija išnagrinėja valstybių narių pagal 12 straipsnį ir III priedą pateiktus duomenis apie daugkartines pakuotes, siekdama apsvarstyti galimybes nustatyti kiekybinius pakuočių pakartotinio naudojimo tikslus, įskaitant apskaičiavimo taisykles, ir visas tolesnes pakuočių pakartotinio naudojimo skatinimo priemones. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir, jei tikslinga, prie jos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
6 straipsnis
Naudojimas ir perdirbimas
1. Kad valstybės narės galėtų laikytis šios direktyvos, jos turi imtis būtinų priemonių toliau išvardytiems tikslams pasiekti visoje savo teritorijoje:
a) ne vėliau kaip 2001 m. birželio 30 d. mažiausiai 50 % ir daugiausia 65 % pakuočių atliekų svorio turi būti panaudojama arba sudeginama atliekų deginimo įrenginiuose su energijos gavyba;
b) ne vėliau kaip 2008 m.gruodžio 31 d. mažiausiai 60 % pakuotės atliekų svorio bus panaudojama arba sudeginama atliekų deginimo įrenginiuose su energijos gavyba;
c) ne vėliau kaip 2001 m. birželio 30 d. mažiausiai 25 % ir daugiausia 45 % viso pakuočių medžiagų svorio pakuočių atliekose bus perdirbama, kiekvienai pakuočių medžiagai tenkant mažiausiai po 15 %;
d) ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 55 % ir daugiausia 80 % pakuočių atliekų svorio bus perdirbama;
e) ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. bus pasiekti šie minimalūs pakuočių atliekose esančių medžiagų perdirbimo tikslai:
i) 60 % stiklo svorio;
ii) 60 % popieriaus ir kartono svorio;
iii) 50 % metalo svorio;
iv) 22,5 % plastikų svorio, skaičiuojant tik medžiagą, kuri vėl perdirbama į plastikus;
iv) 15 % medienos svorio;
f) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 65 % visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama;
g) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. turi būti pasiekti šie minimalūs toliau nurodytų pakuočių atliekose esančių medžiagų perdirbimo tikslai (pagal svorį):
i) 50 % plastiko;
ii) 25 % medienos;
iii) 70 % juodųjų metalų;
iv) 50 % aliuminio;
v) 70 % stiklo;
vi) 75 % popieriaus ir kartono;
h) ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 70 % visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama;
i) ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. turi būti pasiekti šie minimalūs toliau nurodytų pakuočių atliekose esančių medžiagų perdirbimo tikslai (pagal svorį):
i) 55 % plastiko;
ii) 30 % medienos;
iii) 80 % juodųjų metalų;
iv) 60 % aliuminio;
v) 75 % stiklo;
vi) 85 % popieriaus ir kartono.
1a. Nedarant poveikio 1 dalies f ir h punktuose išdėstytoms nuostatoms, valstybė narė gali 1 dalies g punkto i–vi papunkčiuose ir i punkto i–vi papunkčiuose nurodytų tikslų įgyvendinimo terminus pratęsti ne daugiau kaip penkeriais metais šiomis sąlygomis:
a) taikant nukrypti leidžiančią nuostatą apimama ne daugiau kaip vieno tikslo 15 procentinių punktų arba padalijama tarp dviejų tikslų,
b) taikant nukrypti leidžiančią nuostatą vieno tikslo perdirbimo rodiklis nesumažinamas iki žemesnio nei 30 % lygio,
c) taikant nukrypti leidžiančią nuostatą vieno 1 dalies g punkto v ir vi papunkčiuose ir i punkto v ir vi papunkčiuose nurodyto tikslo perdirbimo rodiklis nesumažinamas iki žemesnio nei 60 % lygio, ir
d) ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki šio straipsnio 1 dalies g ar i punktuose nustatyto atitinkamo termino valstybė narė praneša Komisijai apie savo ketinimą pratęsti įgyvendinimo atitinkamą terminą ir pateikia įgyvendinimo planą pagal šios direktyvos IV priedą. Valstybė narė gali derinti tą planą su įgyvendinimo planu, pateiktu pagal Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 3 dalies b punktą;
1b. Komisija per tris mėnesius nuo plano pateikto pagal 1a dalies d punktą gavimo dienos gali paprašyti valstybės narės planą, jei Komisija mano, kad planas neatitinka IV priede nustatytų reikalavimų. Atitinkama valstybė narė persvarstytą planą pateikia per tris mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo dienos.
1c. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri 1 dalies h ir i punktuose nustatytus tikslus siekdama juos išlaikyti arba, jei tikslinga, juos padidinti. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir, jei tikslinga, prie jos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
▼M7 —————
4. Tam tikrais atvejais valstybės narės skatina medžiagų, gautų perdirbus pakuočių atliekas, panaudojimą pakuočių ir kitų gaminių gamybai:
a) pagerinus rinkos sąlygas tokioms medžiagoms;
b) peržiūrint esamus reglamentus, kad būtų užkirstas kelias tokių medžiagų naudojimui.
▼M7 —————
6. Valstybės narės paskelbia 1 dalyje minimas priemones ir tikslus, ir jie tampa informacijos kampanijos objektu plačiajai visuomenei bei ekonominės veiklos vykdytojams.
7. Graikija, Airija ir Portugalija dėl savo specifinės padėties, t. y. dėl daugybės salų, kaimo ir kalnuotų vietovių bei žemo pakuočių naudojimo lygio, gali:
a) nustatyti mažesnius už 1 dalies a ir c punktuose nustatytus tikslus, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2001 m. birželio 30 d., tačiau panaudojama ar sudeginama atliekų deginimo įrenginiuose turi būti ne mažiau kaip 25 % su energijos gavyba;
b) kartu atidėti 1 dalies a ir c punktuose nurodytų tikslų įgyvendinimą vėlesniam laikui, bet ne vėliau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d.;
c) atidėti 1 dalies b, d ir e punktuose nurodytų tikslų įgyvendinimą iki jų pasirinktos datos, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d.
▼M7 —————
10. Valstybėms narėms, kurios priima ar priims programas su maksimaliais tikslais, negu nurodyti 1 dalyje, ir todėl turės atitinkamus atliekų naudojimo bei perdirbimo pajėgumus, bus leidžiama siekti tų tikslų vardan aukšto aplinkosaugos lygio, jeigu šios priemonės neiškraipys vidaus rinkos ir netrukdys kitoms valstybėms narėms laikytis šios direktyvos. Valstybės narės apie tokias priemones praneša Komisijai. Komisija tas priemones patvirtina kartu su valstybėmis narėmis patikrinusi, ar jos atitinka pirmiau nurodytus svarstymus ir nėra savavališka diskriminacinė priemonė ar užslėptas prekybos tarp valstybių narių suvaržymas.
11. Valstybės narės, įstojusios į Europos Sąjungą 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo sutarties pagrindu, gali atidėti 1 dalies b, d ir e punktuose minimų tikslų pasiekimą iki datos, kurią jos pačios pasirenka ir kuri Čekijos Respublikai, Estijai, Kiprui, Lietuvai, Vengrijai, Slovėnijai ir Slovakijai nėra vėlesnė kaip 2012 m. gruodžio 31 d.; Maltai — 2013 m. gruodžio 31 d.; Lenkijai — 2014 m. gruodžio 31 d.; ir Latvijai — 2015 m. gruodžio 31 d.
6a straipsnis
Tikslų įgyvendinimo pažangos skaičiavimo taisyklės
1. Skaičiuojant, ar 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose nustatyti tikslai pasiekti:
a) valstybės narės apskaičiuoja per atitinkamus kalendorinius metus susidariusių ir perdirbtų pakuočių atliekų svorį. Valstybėje narėje susidariusių pakuočių atliekų kiekis gali būti laikomas lygiu tais pačiais metais toje valstybėje narėje rinkai pateiktų pakuočių kiekiui;
b) perdirbtų pakuočių atliekų svoris – tai pakuočių, tapusių atliekomis, kurios reikiamai patikrintos, išrūšiuotos ir kitaip apdorotos siekiant atskirti pakuočių atliekas, kurios toliau nebus apdirbamos, ir užtikrinti kokybišką perdirbimą, patenka į perdirbimo operaciją, per kurią pakuočių atliekos faktiškai perdirbamos į produktus, žaliavas ar medžiagas, išmatuotas svoris.
2. Taikant 1 dalies a punktą, perdirbtų pakuočių atliekų svoris matuojamas tada, kai atliekos patenka į perdirbimo operaciją.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, po rūšiavimo operacijos perdirbtų atliekų svoris, gali būti išmatuotas, jeigu:
a) tokios išrūšiuotos atliekos bus toliau perdirbamos;
b) per tolesnes operacijas prieš perdirbimo operaciją atskirtų ir toliau neperdirbamų medžiagų svoris neįskaičiuojamas į atliekų, kurios ataskaitose nurodomos kaip perdirbtos, svorį.
3. Valstybės narės sukuria veiksmingą kokybės kontrolės ir pakuočių atliekų atsekamumo sistemą siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies a punkte ir šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytų sąlygų. Siekiant užtikrinti surinktų duomenų apie perdirbtas pakuočių atliekas patikimumą ir tikslumą, sistemą gali sudaryti pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnio 4 dalį sukurti elektroniniai registrai, rūšiuotų atliekų kokybės reikalavimų techninės specifikacijos arba išrūšiuotų atliekų vidutinių nuostolių įverčiai, taikomi įvairių rūšių atliekoms ir atliekų tvarkymo būdams. Vidutinių nuostolių įverčiai gali būti naudojami tik tais atvejais, kai negalima kitais būdais gauti patikimų duomenų, ir apskaičiuojami pagal apskaičiavimo taisykles, nustatytas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 10 dalį priimtame deleguotajame akte.
4. Siekiant apskaičiuoti, ar pasiekti 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose nustatyti tikslai, biologiškai skaidžių pakuočių atliekų, kurios patenka į aerobinio ar anaerobinio apdorojimo operaciją, kiekis gali būti laikomas perdirbtų atliekų kiekiu, jeigu po apdorojimo gaunamas kompostas, degazuotasis raugas ar kita produkcija, kurios perdirbto turinio kiekis panašus į atliekų, patekusių į operaciją, kiekį, ir jie po to naudojami kaip perdirbti produktai, žaliavos ar medžiagos. Jeigu po tvarkymo operacijos produkcija naudojama žemei, valstybės narės ją gali skaičiuoti perdirbtomis atliekomis tik tada, jeigu šiuo naudojimu pagerinamas žemės ūkis ar pasiekiama ekologinio pagerinimo.
5. Kai pakuočių atliekų medžiagos, atlikus parengimo operaciją, bet jų neapdorojus, nebelaikomos atliekomis, jos gali būti laikomos perdirbtomis medžiagomis, jeigu jos skirtos tolesniam perdirbimui į produktus, žaliavas ar medžiagas, kurios bus naudojamos pagal savo pirminę paskirtį arba kitais tikslais. Tačiau tų atliekomis nebelaikomų medžiagų, kurios bus naudojamos kaip kuras arba kita energijos gamybos žaliava, ar bus deginamos, naudojamos užpildymui arba šalinamos sąvartyne, negalima įtraukti į perdirbimo tikslų įgyvendinimą.
6. Skaičiuodamos, ar 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose nustatyti tikslai yra įgyvendinti, valstybės narės gali įskaičiuoti perdirbtą atliekas sudeginus atskirtų metalų kiekį, atsižvelgiant į sudegintų pakuočių atliekų procentinę dalį, jei perdirbti metalai atitinka tam tikrus kokybės kriterijus, nustatytus įgyvendinimo akte, priimtame pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 9 dalį.
7. Pakuočių atliekas, kurios išsiunčiamos į kitą valstybę narę, kad joje būtų perdirbamos, į 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose nustatytų tikslų įgyvendinimo rodiklius gali įskaičiuoti tik tas pakuočių atliekas surinkusi valstybė narė.
8. Iš Sąjungos eksportuojamas pakuočių atliekas surinkusi valstybė narė gali jas įtraukti apskaičiuodama, kokiu mastu pasiekti 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai, tik jei yra įvykdyti šio straipsnio 3 dalies reikalavimai ir jei pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 ( 3 ) eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų siunta atitinka to reglamento reikalavimus ir kad pakuočių atliekos už Sąjungos ribų buvo tvarkomos laikantis reikalavimų, kurie yra iš esmės lygiaverčiai atitinkamuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
9. Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio 1–5 dalių taikymo sąlygas, Komisija ne vėliau kaip 2019 m. kovo 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos duomenų, visų pirma susijusių su susidariusių pakuočių atliekų svoriu, apskaičiavimo, patikrinimo ir pateikimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
6b straipsnis
Ankstyvojo perspėjimo ataskaita
1. Likus ne mažiau kaip trejiems metams iki kiekvieno tose nuostatose nustatyto termino, Komisija, bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, parengia 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
2. 1 dalyje nurodytose ataskaitose pateikiama ši informacija:
a) vertinimas, kokiu mastu kiekviena valstybė narė yra įgyvendinusi tikslus;
b) valstybių narių, kuriose yra rizikos neįgyvendinti šių tikslų per atitinkamą terminą, sąrašas, prie kurio pridedamos atitinkamos rekomendacijos toms valstybėms narėms;
c) geriausios praktikos, kuri taikoma visoje Sąjungoje ir kuria remiantis būtų galima sėkmingai siekti tikslų, pavyzdžiai.
7 straipsnis
Grąžinimo, surinkimo ir naudojimo sistemos
1. Kad pasiektų šioje direktyvoje nustatytus tikslus, valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų įdiegtos sistemos, kurias taikant:
a) panaudotos pakuotės ir (arba) pakuočių atliekos grąžinamos ir (arba) surenkamos iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar atliekų srauto, kad jas būtų galima nukreipti į tinkamiausias atliekų tvarkymo operacijas;
b) pakuotės ir (arba) surinktos pakuočių atliekos naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos.
Tos sistemos turi būti atviros, kad jose galėtų dalyvauti atitinkamų sektorių ekonominės veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos. Jos taip pat turi būti taikomos importuotiems produktams nenustatant jokių diskriminacinių sąlygų, tokių kaip išsamios taisyklės ar mokesčiai už naudojimąsi tomis sistemomis, ir suprojektuotos taip, kad, laikantis Sutarties, būtų išvengta prekybos kliūčių ir konkurencijos iškraipymo.
2. Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. būtų įdiegtos visoms pakuotėms taikomos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos pagal Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsnius.
3. 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės yra politikos, apimančios visas pakuotes ir pakuočių atliekas, dalis, ir jas taikant visų pirma turi būti atsižvelgiama į aplinkos ir vartotojų sveikatos apsaugos, saugos ir higienos, kokybės apsaugos, supakuotų prekių ir naudotų medžiagų autentiškumo ir techninių charakteristikų, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugos reikalavimus.
4. Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų kokybišką pakuočių atliekų perdirbimą ir užtikrintų reikiamus atitinkamų perdirbimo sektorių kokybės standartus. Tuo tikslu pakuočių atliekoms, įskaitant kombinuotųjų pakuočių atliekas, taikoma Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 1 dalis.
8 straipsnis
Ženklinimo ir identifikavimo sistema
1. Laikydamasi Sutartyje nustatytų sąlygų, Taryba ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo priima sprendimą dėl pakuočių ženklinimo.
2. Siekiant palengvinti pakuočių surinkimą, pakartotinį naudojimą, naudojimą, įskaitant ir perdirbimą, kad būtų lengviau tas pakuotes identifikuoti ir klasifikuoti pagal pramonės rūšis, ant pakuotės nurodoma naudotos(-ų) pakuotės medžiagos(-ų) rūšis remiantis Komisijos sprendimu 97/129/EB ( 4 ).
3. Atitinkamas ženklinimas daromas arba ant pačios pakuotės, arba ant etiketės. Ženklinimas turi būti aiškiai matomas, lengvai įskaitomas. Jis turi būti patvarus ir ilgalaikis, net ir atidarius pakuotę.
8a straipsnis
Konkrečios priemonės dėl biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikinių pirkinių maišelių
Ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 27 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos etikečių ar ženklų, skirtų užtikrinti biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikinių pirkinių maišelių pripažinimą visoje Sąjungoje ir pateikti vartotojams teisingą informaciją apie tokių maišelių su kompostavimu susijusias savybes, specifikacijos. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.
Ne vėliau kaip praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo to įgyvendinimo akto priėmimo valstybės narės užtikrina, kad biologiškai skaidūs ir kompostuojami plastikiniai pirkinių maišeliai būtų žymimi laikantis tame įgyvendinimo akte numatytų specifikacijų.
9 straipsnis
Esminiai reikalavimai
1. Valstybės narės užtikrina, kad, praėjus trejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, pakuotė galėtų būti pateikiama į rinką tik su sąlyga, kad ji atitinka visus šioje direktyvoje ir jos II priede nustatytus esminius reikalavimus.
2. Nuo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos valstybės narės daro prielaidą, kad pakuotė atitinka visus šioje direktyvoje ir jos II priede nustatytus esminius reikalavimus, jei:
a) ji atitinka tam tikrus darniuosius standartus, kurių identifikavimo kodai paskelbti Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Valstybės narės paskelbia nacionalinių standartų, į kuriuos yra perkelti tie suderinti standartai, identifikavimo kodus;
b) ji atitinka tam tikrus 3 dalyje nurodytus nacionalinius standartus, jei toms sritims, kurioms tie standartai taikomi, nėra priimtų suderintų standartų.
3. Valstybės narės pateikia Komisijai 2 dalies b punkte nurodytų savo nacionalinių standartų tekstus, kurie, jų nuomone, atitinka šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus. Komisija nedelsdama tuos tekstus persiunčia kitoms valstybėms narėms.
Valstybės narės paskelbia nuorodas į šiuos standartus. Komisija užtikrina, kad jos būtų paskelbtos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
4. Kai valstybė narė ar Komisija mano, kad 2 dalyje nurodyti standartai nevisiškai atitinka 1 dalyje nurodytus esminius reikalavimus, Komisija arba atitinkama valstybė narė perduoda šį klausimą svarstyti pagal Direktyvą 83/189/EEB sudarytam komitetui, nurodydama priežastis. Komitetas savo nuomonę pareiškia nedelsdamas.
Remdamasi komiteto nuomone, Komisija praneša valstybėms narėms, ar būtina, ar nebūtina tuos standartus iš 2 ar 3 dalyse nurodyto leidinio išbraukti.
5. Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija išnagrinėja galimybę sugriežtinti esminius reikalavimus siekiant, be kita ko, pagerinti pakartotiniam naudojimui tinkamų pakuočių projektavimą ir skatinti kokybišką perdirbimą, taip pat geriau užtikrinti tų reikalavimų vykdymą. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, jei tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
10 straipsnis
Standartizavimas
Tam tikrais atvejais Komisija skatina Europos standartų, susijusių su II priede nurodytais esminiais reikalavimais, rengimą.
Komisija ypač skatina rengimą Europos standartų, susijusių su:
— pakuočių gyvavimo ciklo analizės kriterijais ir metodais,
— metodais, naudojamais matuoti ir tikrinti, ar pakuotėje yra sunkiųjų metalų ir kitų pavojingų medžiagų ir ar jie yra iš pakuotės ar pakuočių atliekų išleidžiami į aplinką,
— kriterijais, pagal kuriuos nustatomas minimalus perdirbtų medžiagų kiekis tam tikros rūšies pakuotėse,
— perdirbimo metodų kriterijais,
— kompostavimo metodų ir gaunamo komposto kriterijais,
— pakuočių ženklinimo kriterijais.
11 straipsnis
Pakuotėje esančių sunkiųjų metalų koncentracijos lygis
1. Valstybės narės užtikrina, kad švino, kadmio, gyvsidabrio ir heksavalentinio chromo bendra koncentracija pakuotėje ar sudedamosiose pakuotės dalyse neviršytų:
— 600 ppm svorio, praėjus dvejiems metams nuo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos,
— 250 ppm svorio, praėjus trejiems metams nuo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos,
— 100 ppm svorio, praėjus penkeriems metams nuo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.
2. 1 dalyje nurodyti koncentracijos lygiai netaikomi pakuotėms, pagamintoms vien iš švino krištolo, kaip apibrėžta Direktyvoje 69/493/EEB ( 5 ).
3. Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomos sąlygos, kurioms esant šio straipsnio 1 dalyje nurodyti koncentracijos lygiai netaikomi perdirbtoms medžiagoms ir uždarosios ir kontroliuojamos grandinės gaminiams, taip pat nustatomos pakuočių rūšys, kurioms netaikomas šio straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nustatytas reikalavimas.
12 straipsnis
Informacinės sistemos ir ataskaitų teikimas
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ten, kur dar nėra suderintu pagrindu sukurtų pakuočių ir pakuočių atliekų duomenų bazių, jos būtų sudarytos, kad valstybės narės ir Komisija galėtų stebėti, kaip įgyvendinami šios direktyvos tikslai.
2. 1 dalyje nurodytose duomenų bazėse kaupiami duomenys pagal III priedą ir jie visų pirma suteikia informacijos apie atskirose valstybėse narėse stebimą pakuočių ir pakuočių atliekų srautų dydį, ypatybes ir pokyčius, įskaitant informaciją apie pakuočių medžiagų ir jų gamybai naudotų komponentų toksiškumą ir pavojingumą.
▼M7 —————
3a. Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie 6 straipsnio 1 dalies a–i punktų įgyvendinimo pažangą ir duomenis apie daugkartines pakuotes.
Duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami remiantis III priedu Komisijos pagal šio straipsnio 3d dalį nustatyta forma.
Pirmasis 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose nustatytas tikslų įgyvendinimo ataskaitinis laikotarpis prasideda ir daugkartinių pakuočių duomenys pradedami teikti už pirmuosius nepertrauktus kalendorinius metus, einančius po įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma ataskaitų teikimo forma pagal šio straipsnio 3d dalį, priėmimo dienos, ir apima to ataskaitinio laikotarpio duomenis.
3b. Prie duomenų, kuriuos valstybė narė teikia pagal šį straipsnį, pridedama kokybės patikros ataskaita ir ataskaita apie pagal 6a straipsnio 3 ir 8 dalis priimtas priemones, įskaitant išsamią informaciją apie vidutinių nuostolių įverčius, kai taikytina.
3c. Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika, taip pat duomenų išsamumas, patikimumas, nuoseklumas ir jų pateikimo terminų laikymasis. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita parengiama po pirmųjų valstybių narių duomenų ataskaitų, o vėliau – kas ketverius metus.
3 d. Ne vėliau kaip 2019 m. kovo 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma duomenų teikimo pagal šio straipsnio 3a dalį forma. Teikdamos ataskaitas apie šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a–e punktų įgyvendinimą, valstybės narės duomenis teikia Komisijos įgyvendinimo sprendime 2005/270/EB ( 6 ) nustatyta forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šios direktyvos 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. Valstybės narės atsižvelgia į mažų ir vidutinių įmonių problemas, kurios iškyla teikiant išsamius duomenis.
▼M7 —————
6. Valstybės narės reikalauja, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms teiktų apie savo sektorių patikimus duomenis, kaip nurodyta šiame straipsnyje.
13 straipsnis
Informacija pakuočių vartotojams
Valstybės narės imasi priemonių, kad per dvejus metus nuo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos besinaudojantys pakuotėmis, ypač vartotojai, gautų reikiamą informaciją apie:
— jiems prieinamas grąžinimo, surinkimo ir naudojimo sistemas,
— savo vaidmenį skatinant pakuočių ir pakuočių atliekų naudojimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą,
— rinkoje esančių pakuočių ženklų reikšmes,
— atitinkamus pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo planų elementus, kaip nurodyta 14 straipsnyje.
Valstybės narės taip pat skatina vartotojams skirtos informacijos ir informuotumo kampanijas.
14 straipsnis
Tvarkymo planai
Siekdamos šioje direktyvoje nurodytų tikslų ir priemonių, valstybės narės į atliekų tvarkymo planus, reikalaujamus pagal Direktyvos 75/442/EEB 17 straipsnį, įtraukia specialų skyrių apie pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo planus bei priemones, kurių reikia imtis pagal 4 ir 5 straipsnius.
15 straipsnis
Ekonominės priemonės
Remdamasi atitinkamomis Sutarties nuostatomis, Taryba priima ekonominius instrumentus, skatinančius šios direktyvos tikslų įgyvendinimą. Jei tokie instrumentai nepriimti, valstybės narės, laikydamosi Bendrijos aplinkosaugos principų ir, inter alia, principo „teršėjas moka“ bei prievolių, atsirandančių iš Sutarties, gali imtis šių tikslų įgyvendinimui reikalingų priemonių.
16 straipsnis
Pranešimas
1. Prieš priimdamos tokias priemones ir nepažeisdamos Direktyvos 83/189/EEB, valstybės narės ketinamų priimti pagal šią direktyvą priemonių projektus praneša Komisijai, išskyrus fiskalinio pobūdžio priemones, bet praneša technines specifikacijas, susijusias su fiskalinėmis priemonėmis, kurios skatina tų techninių specifikacijų laikytis, kad Komisija galėtų jas išnagrinėti atsižvelgdama į esamas nuostatas, kiekvienu atveju laikydamasi pirmiau nurodytoje direktyvoje nustatytos tvarkos.
2. Jei siūloma priemonė yra kartu ir techninis klausimas, kaip numatyta Direktyvoje 83/189/EEB, valstybė narė, pateikdama pranešimą šioje direktyvoje nustatyta tvarka, gali nurodyti, kad pranešimas lygiai taip pat galioja ir Direktyvai 83/189/EEB.
▼M7 —————
18 straipsnis
Laisvė pateikti į rinką
Valstybės narės netrukdo pateikti į rinką savo teritorijoje pakuočių, kurios atitinka šios direktyvos nuostatas.
19 straipsnis
Pritaikymas prie mokslo ir technikos pažangos
1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, būtinus 8 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio antros pastraipos šeštos įtraukoje nurodytai identifikavimo sistemai pritaikyti prie mokslo ir technikos pažangos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priede pateikti pakuotės sąvokos aiškinamieji pavyzdžiai.
20 straipsnis
Specifinės priemonės
Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus tam, kad būtų papildyta ši direktyva, kai yra būtina įveikti bet kokius sunkumus, išskilusius taikant šios direktyvos nuostatas, ypač inertinėms pakuočių medžiagoms, pateiktoms Sąjungoje į rinką labai mažais kiekiais (t. y. apie 0,1 % svorio), medicinos priemonių ir farmacijos produktų pirminėms pakuotėms, mažoms pakuotėms ir prabangioms pakuotėms.
20a straipsnis
Ataskaitų teikimas apie plastikinius pirkinių maišelius
1. Ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 27 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina 4 straipsnio 1a dalyje nurodytų priemonių veiksmingumą Sąjungos lygiu kovojant su užteršimu šiukšlėmis, keičiant vartotojų elgseną ir skatinant atliekų prevenciją. Jei atlikus įvertinimą nustatoma, kad patvirtintos priemonės nėra veiksmingos, Komisija išnagrinėja kitus galimus lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo būdus, įskaitant realių ir pasiekiamų tikslų nustatymą Sąjungos lygiu, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
2. Ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 27 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išnagrinėja aerobiškai skaidžių plastikinių pirkinių maišelių naudojimo poveikį aplinkai ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
3. Ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 27 d. Komisija įvertina įvairių galimybių sumažinti labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo poveikį per gyvavimo ciklą ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
21 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( 7 ).
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.
21a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 11 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 4 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 11 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais ( 8 ).
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 11 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
22 straipsnis
Įgyvendinimas nacionaliniuose įstatymuose
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1996 m. birželio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
3. Be to, valstybės narės pateikia Komisijai visus šios direktyvos taikymo srityje priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus.
3a. Jeigu pasiekiami 4 ir 6 straipsniuose nustatyti tikslai, valstybės narės gali perkelti 4 straipsnio 1a dalies ir 7 straipsnio nuostatas į savo nacionalinę teisę kompetentingų institucijų ir atitinkamų ekonomikos sektorių tarpusavio susitarimais.
Tokie susitarimai turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) susitarimai yra vykdytini;
b) susitarimuose turi būti nurodyti tikslai ir jų įgyvendinimo terminai;
c) susitarimai spausdinami nacionaliniame oficialiajame leidinyje arba visuomenei prieinamame oficialiame dokumente ir perduodami Komisijai;
d) susitarimo vykdymo rezultatai nuolat kontroliuojami, apie juos pranešama kompetentingoms institucijoms bei Komisijai ir susitarime numatytomis sąlygomis su jais leidžiama susipažinti visuomenei;
e) kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų tikrinama pagal susitarimus pasiekta pažanga;
f) kai susitarimo nesilaikoma, atitinkamas šios direktyvos nuostatas valstybės narės gali įgyvendinti teisės aktų, reguliavimo arba administracinėmis priemonėmis.
4. Pakuočių gamybai keliami reikalavimai jokiu būdu netaikomi pakuotėms, kurios vienam ar kitam gaminiui buvo naudojamos prieš įsigaliojant šiai direktyvai.
5. Tam tikrą laikotarpį, kuris neturi viršyti penkerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, valstybės narės leidžia pateikti į rinką pakuotes, kurios buvo pagamintos prieš šią datą ir atitinka jų galiojančius nacionalinius įstatymus.
23 straipsnis
Nuo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos šia direktyva panaikinama Direktyva 85/339/EEB.
24 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
25 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTIEMS KRITERIJAMS PAAIŠKINTI SKIRTI PAVYZDŽIAI
i kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai
Pakuotė
Saldainių dėžutės
Kompaktinės plokštelės dėžutės plėvelinis apvalkalas
Katalogų ir žurnalų pašto maišeliai (su žurnalu viduje)
Popierinės kepimo formelės, parduodamos su pyragaičiu
Ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga (pvz., plastikine plėvele, aliuminio folija, popieriumi), išskyrus ritinius, vamzdelius ir cilindrus, kurie skirti naudoti gamybos įrangoje ir nenaudojami pateikiant produktą kaip pardavimo vienetą
Tik augalams parduoti ir gabenti, bet ne auginti skirti gėlių vazonai
Injekcijų tirpalams skirti stikliniai buteliai
Kompaktinių plokštelių ašinės dėžutės (parduodamos kartu su kompaktinėmis plokštelėmis, neskirtos plokštelėms laikyti)
Drabužių pakabos (parduodamos kartu su drabužiu)
Degtukų dėžutės
Sterilios apsauginės sistemos (produkto sterilumui išsaugoti reikalingi maišeliai, padėklai ir medžiagos)
Gėrimų kapsulės (pvz., kavos, kakavos, pieno), kurios panaudotos lieka tuščios
Įvairių rūšių dujoms skirti daugkartinio naudojimo plieniniai cilindrai, išskyrus gesintuvus
Ne pakuotė
Gėlių vazonai augalams auginti
Įrankių dėžės
Arbatos maišeliai
Sūrių vaškinės dangos
Dešrų apvalkalai
Drabužių pakabos (parduodamos atskirai)
Kavos kapsulės, kavos maišeliai iš folijos ir kavos pagalvėlės iš filtravimo popieriaus, išmetami kartu su panaudotu kavos produktu
Spausdintuvų kasetės
Kompaktinių plokštelių, skaitmeninių vaizdo diskų ir vaizdo kasečių dėžutės (parduodamos kartu su plokštelėmis, diskais arba kasetėmis)
Kompaktinių plokštelių ašinės dėžutės (parduodamos tuščios ir skirtos plokštelėms laikyti)
Tirpūs ploviklių maišeliai
Kapinių žvakidės (žvakių indeliai)
Mechaninis malūnėlis (įmontuotas į daugkartinio naudojimo talpyklą, pvz., daugkartinio naudojimo pipirų malūnėlis)
ii kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai
Suprojektuota ir skirta užpildyti pardavimo vietoje pakuotė
Popieriniai arba plastikiniai maišai prekėms nešti
Vienkartinės lėkštės ir puodeliai
Maistinė plėvelė
Sumuštinių maišeliai
Aliuminio folija
Polimerinė plėvelė skalbykloje išskalbtiems drabužiams vynioti
Ne pakuotė
Maišiklis
Vienkartiniai stalo įrankiai
Vyniojamasis popierius (parduodamas atskirai)
Popierinės kepimo dėžutės (parduodamos tuščios)
Popierinės kepimo formelės, parduodamos be pyragaičio
iii kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai
Pakuotė
Etiketės, tiesiogiai prikabintos arba pritvirtintos prie produkto
Pakuotės dalis
Blakstienų tušo šepetėlis (flakono dangtelio dalis)
Lipnios etiketės, priklijuotos ant kitos pakuotės
Sąsagėlės
Plastikinės movos
Dozatorius (ploviklių taros dangtelio dalis)
Mechaninis malūnėlis (įmontuotas į vienkartinio naudojimo talpyklą, pripildytas produkto, pvz., pipirų pripildytas pipirų malūnėlis)
Ne pakuotė
Radijo dažninio atpažinimo žymenys
II PRIEDAS
PAKUOTĖS SUDĖTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI AR PAKARTOTINAI NAUDOTI IR PERDIRBTI ESMINIAI REIKALAVIMAI
1. Konkretūs pakuočių gamybos ir sudėties reikalavimai
— Pakuotės turi būti gaminamos taip, kad jų tūrį ir svorį ribotų minimalūs dydžiai, kurie yra būtini, kad pakuotės atitiktų saugos, higienos ir pakuojamam produktui keliamus bei vartotojui priimtinus reikalavimus.
— Pakuotės turi būti projektuojamos, gaminamos ir parduodamos taip, kad būtų galima jas pakartotinai ar kitaip panaudoti, taip pat perdirbti, vadovaujantis atliekų hierarchija, ir kuo labiau sumažinti jų poveikį aplinkai, kai pakuočių atliekos ar pakuočių atliekų tvarkymo operacijų liekanos yra šalinamos.
— Pakuotės turi būti taip gaminamos, kad, deginant ar išvežant į sąvartyną pakuotes, pakuočių atliekas ar jų tvarkymo likučius, nuodingų ir kitų pavojingų medžiagų, esančių pakuočių medžiagose ar kitose sudedamosiose pakavimo dalyse, išmetamuose teršaluose, pelenuose ar filtratuose liktų tik minimalus kiekis.
2. Konkretūs pakartotinio pakuočių naudojimo reikalavimai
Turi būti laikomasi visų toliau išvardytų reikalavimų:
— pakuočių fizinės savybės ir charakteristikos turi būti tokios, kad įprastomis naudojimo sąlygomis jas būtų galima vežioti ir pakartotinai naudoti keletą kartų,
— naudotas pakuotes turi būti galima apdoroti laikantis darbininkų sveikatos ir saugos reikalavimų,
— turi atitikti konkrečius reikalavimus, keliamus naudotinoms pakuotėms, kai jos nebegali būti pakartotinai naudojamos ir tampa atliekomis.
3. Konkretūs naudotinoms pakuotėms keliami reikalavimai
a) Pakuotės, naudojamos perdirbant jų medžiagą
Pakuotės turi būti taip gaminamos, kad tam tikrą jų medžiagų svorio dalį būtų galima perdirbti į komercinius produktus laikantis esamų Bendrijos standartų. Perdirbama medžiagų dalis gali svyruoti priklausomai nuo medžiagos, iš kurios pakuotė yra sudaryta, tipo.
b) Energijos gavybai naudojamos pakuotės
Pakuočių atliekos, kurios yra apdorojamos energijai gauti, turi turėti bent minimalų kaloringumą, kad energijos išgavimas būtų optimalus.
c) Pakuotės, kurias galima panaudoti kompostui
Pakuočių atliekos, kurios apdorojamos jas kompostuojant, turi biologiškai skaidytis taip, kad jas būtų galima atskirai surinkti ir jos netrukdytų kompostavimo procesui arba veiklai, kuriems jos panaudojamos.
d) Biologiškai skaidžios pakuotės
Biologiškai skaidžių pakuočių atliekos turi būti tokios, kad galėtų fiziškai, chemiškai, termiškai ir biologiškai irti taip, kad dauguma pasigaminusio komposto galiausiai suskiltų į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį. Aerobiškai skaidžios plastikinės pakuotės nelaikomos biologiškai skaidžiomis.
III PRIEDAS
DUOMENYS, KURIUOS VALSTYBĖS NARĖS PRIVALO ĮTRAUKTI Į SAVO PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ DUOMENŲ BAZES (PAGAL 1, 2, 3 IR 4 LENTELES)
|
1. |
Pirminėms, antrinėms ir tretinėms pakuotėms: a) šalyje sunaudoti pakuočių kiekiai pagal kiekvieną plačią medžiagų kategoriją (pagamintos + importuotos – eksportuotos) (1 lentelė); b) pakartotinai panaudoti kiekiai (2 lentelė). |
|
2. |
Buitinėms ir nebuitinėms pakuočių atliekoms: a) šalyje panaudoti ir atsikratyti kiekiai pagal kiekvieną plačią medžiagų kategoriją (pagaminta + importuota – eksportuota) (3 lentelė); b) perdirbti ir panaudoti kiekiai pagal kiekvieną plačią medžiagų kategoriją (4 lentelė).
1 LENTELĖ Valstybės teritorijoje suvartotų pakuočių (pirminių, antrinių ir tretinių) kiekis
2 LENTELĖ Valstybės teritorijoje pakartotinai naudotų pakuočių (pirminių, antrinių ir tretinių) kiekiai
3 LENTELĖ Valstybės teritorijoje panaudotų ir pašalintų pakuočių atliekų kiekis
4 LENTELĖ Valstybės teritorijoje panaudotų ir perdirbtų pakuočių atliekų kiekis
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
IV PRIEDAS
PAGAL 6 STRAIPSNIO 1A DALIES D PUNKTĄ PATEIKIAMAS ĮGYVENDINIMO PLANAS
Pagal 6 straipsnio 1a dalies d punktą pateikiamame įgyvendinimo plane pateikiama:
1. buvusių, esamų ir projektuojamų pakuočių atliekų perdirbimo, šalinimo sąvartynuose ir kitokio tvarkymo rodiklių ir atliekas sudarančių srautų įvertinimas;
2. taikomų atliekų tvarkymo planų ir atliekų prevencijos programų pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 ir 29 straipsnius įgyvendinimo įvertinimas;
3. priežastys, dėl kurių, valstybių narių manymu, galėtų būti neįmanoma per 6 straipsnio 1 dalies g ir i punktuose nustatytą terminą pasiekti tuose pačiuose punktuose nustatyto atitinkamo tikslo, ir įvertinimas, kokio reikia papildomo laikotarpio, tam tikslui pasiekti;
4. priemonės, būtinos, kad per papildomą laikotarpį būtų įgyvendinti valstybei narei taikomi šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies g ir i punktuose nustatyti tikslai, įskaitant atitinkamas ekonomines priemones ir kitas priemones, kuriomis skatinama taikyti atliekų hierarchiją, kaip nustatyta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir IVa priede;
5. 4 punkte nustatytų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis, už jų įgyvendinimą atsakinga kompetentingos institucijos paskyrimas ir atskiro tų priemonių indėlio siekiant įgyvendinti laikotarpio pratęsimo atveju taikomus tikslus įvertinimas;
6. informacija apie atliekų tvarkymo finansavimą laikantis principo „teršėjas moka“;
7. priemonės, kuriomis atitinkamais atvejais siekiama pagerinti duomenų kokybę siekiant užtikrinti geresnį atliekų tvarkymo planavimą ir jo rezultatų stebėseną.
( 1 ) OL L 377, 1991 12 31, p. 20.
( 2 ) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
( 3 ) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).
( 4 ) OL L 50, 1997 2 20, p. 28.
( 5 ) OL L 326, 1969 12 29, p. 36.
( 6 ) 2005 m. kovo 22 d. Komisijos sprendimas 2005/270/EB, nustatantis duomenų bazės sistemos formas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 86, 2005 4 5, p. 6).
( 7 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
( 8 ) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.