(1)

Vadovaudamasi Reglamentu (EEB) Nr. 920/93 ( 2 ) (toliau – laikinasis reglamentas), Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą už kai kurių magnetinių diskų (toliau – 3,5″ mikrodiskai), kurių kilmės šalys yra Japonija, Taivanas ir Kinijos Liaudies Respublika bei kurie klasifikuojami taikant KN kodą ex852320 90, importą į Bendriją. Vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2206/93 ( 3 ), šio muito taikymas buvo pratęstas ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui,

(2)

Po laikino antidempingo muito nustatymo suinteresuotoms šalims jų prašymais buvo suteikta galimybė būti išklausytoms Komisijos akivaizdoje. Kai kurios iš šių suinteresuotų šalių taip pat raštu pateikė prašymus išklausyti jų nuomonę dėl nustatytų faktų.

(3)

Po laikino antidempingo muito nustatymo du tyrimo metu nebendradarbiavę importuotojai raštu pateikė Komisijai savo skundus. Vienas iš jų buvo išklausytas remiantis pateiktu prašymu.

(4)

Šalių prašymu jos buvo raštu informuotosapie esminius faktus ir nagrinėtus klausimus, kurių pagrindu buvo ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius muitus ir galutinai surinkti sumas, užtikrintas laikinuoju muitu. Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo kreiptis su atitinkamais prašymais po pirmiau minėtų faktų nustatymo.

(5)

Buvo apsvarstytos šalių pateiktos žodinės ir rašytinės pastabos, ir tam tikrais atvejais atsižvelgiant į jas buvo pakeisti Komisijos nustatyti faktai.

(6)

Dėl duomenų gausos ir sudėtingumo tyrimas negalėjo būti užbaigtas per Reglamento (EEB) Nr. 2423/88 7 straipsnio 9 dalies a punkte nustatytą laikotarpį.

(7)

Atsižvelgdama į tai, kad nebuvo pateikta jokių naujų faktų apie aptariamą produktą ir panašų produktą, Taryba pritaria Komisijos išvadoms, pateiktoms laikinojo reglamento 7–12 konstatuojamosiose dalyse.

(8)

Kai kurie Kinijos Liaudies Respublikos gamintojai pakartojo savo prašymą, kad Komisija kiekvienai įmonei pateiktų atskiras išvadas, tačiau nepateikė jokių papildomų įrodymų, išskyrus tuos, kurie buvo pateikti iki preliminarių išvadų ir nurodyti laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje.

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad Reglamentas (EEB) Nr. 2423/88 nenustato reikalavimo taikyti specialųjį režimą. Iš tikrųjų specialiojo režimo taikymas kai kuriems iš šių gamintojų gali turėti įtakos arba iškreipti visoje šalyje taikomo antidempingo muito apskaičiavimo rezultatus. Be to, tokioje šalyje kaip Kinijos Liaudies Respublika praktiškai būna labai sudėtinga nustatyti, ar įmonė tiek teisiškai, tiek faktiškai yra nepriklausoma nuo valstybės ir ar įmonė iš tikrųjų yra nepriklausoma nuolat, jeigu atrodo, kad ji tam tikru metu yra nepriklausoma.

Pagaliau, atsižvelgdama į tai, kad, pradėjus taikyti specialųjį režimą, gali būti nustatyti nepagrįsto dydžio muitai ir valstybė galėtų apeiti antidempingo priemones, nukreipdama eksportą per tokį eksportuotoją, kuriam taikomas mažiausias muitas, Komisija nutarė, kad nuo bendrosios taisyklės, kuria vadovaujantis visoms valstybinėms pramonės įmonėms nustatomas vienodas antidempingo muitas, galima nukrypti tik tuomet, kai visiškai užtikrinama, kad priemonės veiksmingumui tai neturės neigiamos įtakos.

Faktai, susiję su Hanny Magnetics (Zuhai) Ltd, nustatyti Komisijos atlikto patikrinimo metu ir pateikti laikinajame reglamente, parodė, kad Vyriausybė nekontroliuoja šios įmonės veiklos, dėl to jai buvo patvirtintas specialusis režimas. Remdamasi teisėtų lūkesčių ir teisinio aiškumo principu, Komisija mano, kad šiai įmonei taikomas specialusis režimas neturėtų būti atšauktas. Be to, antidempingo priemonių apėjimo pavojus yra minimalus, atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės ir kitų įmonių dempingo skirtumai yra labai maži.

Dėl šios priežasties lieka galioti pirmiau minėto reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(9)

Taryba pritaria Komisijos išvadoms.

(10)

Siekiant padaryti galutines išvadas, normalioji vertė buvo nustatyta naudojant tuos pačius metodus, taikomus preliminariai nustatant dempingo lygį, atsižvelgiant į naujus šalių pateiktus faktus ir įrodymus.

(11)

Po laikinojo reglamento paskelbimovienas Taivano gamintojas pareiškė, kad nustatant normaliąją vertę turėjo būti remtasi visų panašių produktą pardavimo vietinėje rinkoje kainomis, įskaitant nuostolingus pardavimus.

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, šiam Taivano gamintojuinormalioji vertė buvo nustatyta vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2423/88 2 straipsnio 3 dalies a punktu ir 4 dalimi ir remiantis įprastos prekybos metu vietinėje rinkoje faktiškai sumokėta pardavimo kaina, nustatyta panašiems produktams, kurių palyginti didelės pardavimo apimtys leido šias kainas tinkamai palyginti.

Tačiau buvo nustatyta, kad vienos pirmiau minėto gamintojo rūšies produkto didžioji pardavimų dalis vietinėje rinkoje buvo pernelyg nuostolinga. Dėl to Komisija nustatydama normaliąją vertę, turėjo neatsižvelgti į šio produkto rūšies pardavimų kiekius, nes nustatytos kainos įprastos prekybos metu neleido atgauti visų pagrįstai investuotų lėšų.

Suinteresuotas gamintojas sugebėjo tinkamai įrodyti, kad įprastos prekybos metu kito produkto pardavimo kainos leido gauti gana didelį pelną tiriamuoju laikotarpiu. Dėl to šio produkto normalioji vertė buvo nustatyta remiantis pirmiau minėtomis kainomis.

(12)

Laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje paminėtas Kinijos gamintojas teigė, kad normalioji vertė, nustatyta remiantis trečiosios šalies, t. y. Taivano, rinka, turėtų būti pakoreguota atsižvelgiant į mažesnius gamybos kaštus Kinijoje.

Komisija negali pritarti šiam teiginiui. Atsižvelgiant į tariamus kaštų skirtumus šalyje, kurioje valstybė turi savo pramonę, reikėtų pasikliauti tos šalies gamybos kaštais, ypač darbo jėgos, komunalinių paslaugų ir transporto išlaidomis, su nuosavybe susijusiais pasikeitimais ir kitais veiksniais, kurių rinkos jėgos nelemia ir kurios dėl to neleistų tinkamai palyginti kainų.

(13)

Taryba pritaria šioms išvadoms, taip pat nuostatoms dėl normaliosios vertės, pateiktoms laikinojo reglamento 15–23 konstatuojamosiose dalyse.

(14)

Vienas Taivano gamintojas teigė, kad teisingumo sumetimais, apskaičiuodama eksporto kainas, Komisija turėjo nesiremti duomenimis apie eksportuotus produktus, parduotus skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams.

Tačiau Komisija negali pritarti tokiam teiginiui, nes pirmiau minėti pardavimai atitiko Reglamento (EEB) Nr. 2423/88 2 straipsnio 8 dalies a punkto nuostatas dėl eksporto kainos nustatymo. Iš tikrųjų tiek Reglamentas (EEB) Nr. 2423/88 nenumato tokio išskyrimo, tiek šiuo atveju konkretaus kliento statusas nelemia šių kainų patikimumo.

Problema, susijusi su sau pačiam padaryta žala, aptariama 28 konstatuojamojoje dalyje.

(15)

Taryba pritaria šiam požiūriui ir tvirtina laikinojo reglamento 24–28 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl eksporto kainų.

(16)

Laikinojo reglamento 31 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Kinijos gamintojas atkreipė dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į nesertifikuotų diskų eksportą, pakoreguota normalioji vertė nepakankamai atspindėjo skirtumus tarp šių produktų fizinių savybių. Komisija išanalizavo šį pareiškimą. Ji pažymėjo, kad pirkdamas nesertifikuotus diskelius pirkėjas susiduria su tam tikra rizika, todėl reikėtų padaryti tam tikrus patikslinimus atsižvelgiant į skirtumus tarp fizinių produktų savybių. Tačiau gamintojas nesugebėjo pateikti naujų įrodymų, patvirtinančių šį papildomai pateiktą skundą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija mano, kad prieš tai padaryti patikslinimai visiškai atspindėjo skirtumus tarp apibrėžtų fizinių produktų savybių. Remiantis tuo prašymas dėl papildomo patikslinimo buvo atmestas.

(17)

Kai kurie kiti Kinijos gamintojai ir vienas Taivano gamintojas teigė, kad, lyginant Taivano rinkos normaliąją vertę su eksporto kaina nebuvo pateikta jokių patikslinimų, atspindinčių skirtumus tarp išlaidų, susijusių su tiesioginiais OEM (Original Equiment Manufacturer) eksporto pardavimais, ir išlaidų, susijusių su OEM vidaus pardavimais, nebuvo atlikti jokie patikslinimai, nebuvo atlikti jokie patikslinimai. Analizuodama aplinkybes, susijusias su Taivano gamintoju, kurio pardavimų mastai vietinėje rinkoje buvo labai dideli ir leido tinkamai palyginti šias išlaidas, Komisija nerado jokių ženklų, liudijančių apie skirtumus tarp įvairiose pardavimo rinkose patirtų pardavimo išlaidų ir gauto pelno.

(18)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF vertės procentiniu dydžiu, nustatytu vadovaujantis 1980 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1224/80 dėl muitinio prekių įvertinimo  ( 4 ) nuostatomis, Komisijos apskaičiuoti atsižvelgiant į patikslinimus, padarytus apskaičiuojant normaliąją vertę ir eksporto kainą, ir taikomi suinteresuotoms įmonėms, yra tokie:

(19)

Iš bendradarbiauti nelinkusių gamintojų nebuvo gautos jokios pastabos dėl Komisijos išvadų, pateiktų laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija patvirtina šias išvadas, ir bendradarbiauti nelinkusiems gamintojams dempingo nustatytas skirtumas atitinka didžiausius dempingo skirtumus.

(20)

Japonijos ir Kinijos Liaudies Respublikos gamintojai abejojo Komisijos išvadomis, pateiktomis laikinojo reglamento 39–47 konstatuojamosiose dalyse, teigiančiose, kad pirmiau minėtų skundą pateikusių penkių gamintojų bendra gamyba Bendrijoje sudarė didžiąją 3,5″ mikrodiskų produkcijos dalį ir todėl, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2423/88 4 straipsnio 5 dalimi, jie galėtų būti laikomi Bendrijos pramone. Jie teigė, kad, siekiant nustatyti, ar pirmiau minėtų skundą pateikusių penkių gamintojų produkcija sudaro didžiąją bendros aptariamo produkto produkcijos dalį Bendrijoje, į bendrąją Bendrijos produkciją turėtų būti įskaičiuota ta Bendrijos gamintojų produkcija, kuri, kaip nustatyta, yra susijusi su šiame tyrime dalyvaujančių šalių gamintojais.

Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad Bendrijos institucijose jau nusistovėjo praktika, kai bendra Bendrijos produkcija gali būti laikoma tų Bendrijos gamintojų produkcija, kurie nebuvo neįtraukti dėl pirmiau minėto 4 straipsnio 5 dalies pirmojoje įtraukoje nurodytų priežasčių. Dėl to, siekiant nustatyti, ar Bendrijos pramonės produkcija sudaro didžiąją tokios produkcijos dalį, gamintojų, neįtrauktų dėl jų ryšių su eksportuotojais į Bendrijos pramonės sąvoką, produkcija turėtų būti neįtraukta, a fortiori, į bendrą Bendrijos produkciją.

Nustatant žalos dydį, pagal loginį Reglamento (EEB) Nr. 2423/88 4 straipsnio 5 dalies paaiškinimą gamintojams, kaip nustatyta, susijusiems su eksportuotojais, neturėtų būti suteikta teisė kreiptis dėl žalos, kilusios dėl nesąžiningos prekybos, atlyginimo, nes dėl šių ryšių jie patys galėjo turėti įtakos žalai arba gauti iš to naudos. Tik tam tikrais atvejais neįtraukdamos šių gamintojų, Bendrijos institucijos gali gauti neiškreiptas ir objektyvias išvadas dėl produktų importo dempingo kaina. Jei būtų atvirkščiai, gamintojai, susiję su eksportuotojais arba kitaip gaunantys naudos iš dempingo, neskaitant jų indėlio į žalos padarymą, galėtų kliudyti arba net užkirsti kelią Bendrijos gamintojų pastangoms kreiptis dėl teisėto žalos, kilusios dėl importo dempingo kaina, atlyginimo.

Atsižvelgdama į tai, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 39–47 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas, kad Bendrijos gamintojai, susiję su Japonijos gamintojais, turėtų būti neįtraukti į Bendrijos pramonę ir skundą pateikusių gamintojų pagaminti 3,5″ mikrodiskai sudaro apie 77 % visos Bendrijos produkcijos tiriamuoju laikotarpiu.

(21)

Taryba pritaria šioms išvadoms.

(22)

Kai kurie Japonijos gamintojai užprotestavo Komisijos išvadas dėl padarinių masto, pateiktas laikinojo reglamento 50–52 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau nauji faktai arba įrodymai nebuvo pateikti. Taryba patvirtina pirmiau nurodytas Komisijos išvadas.

(23)

Vienas Japonijos gamintojas ir Kinijos Liaudies Respublikos gamintojai suabejojo dėl pagrindo, kuriuo remiantis laikinojo reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje buvo pareikštas teiginys, kad nuo 1988 m. iki tiriamojo laikotarpio importuotų 3,5″ mikrodiskų kainos tam tikrais atvejais sumažėdavo daugiau nei 75 %.

Komisija peržvelgė turimą informaciją apie eksporto kainos pokyčius nuo 1988 m. Atsižvelgiant į įmonės ir produkto rūšį, kainos sumažėjo smarkiai – nuo 23 % iki 79 %.

Be to, lyginant tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje nustatytas kainas, nustatyta, kad per šį 12 mėnesių trukmės laikotarpį 3,5″ mikrodiskų su etiketėmis kainos vidutiniškai nukrito 13 %, o 3,5″ mikrodiskų be etikečių kainos sumažėjo 31 %.

(24)

Vienas Japonijos gamintojas teigė, kad nustatydama kainos sumažinimo dydį, Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad jo produktai išskirtiniam platintojui Prancūzijos rinkoje buvo parduodami per dukterinę įmonę Vokietijoje, ir šis prekybos lygis skyrėsi nuo būdingo Bendrijos pramonės pardavimams prekybos lygio.

Remdamasi suinteresuoto Japonijos gamintojo prašymu, Komisija peržvelgė su šiuo gamintoju susijusius kainos sumažinimo apskaičiavimus.

Tačiau šis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skyrėsi platintojo iš Prancūzijos ir kitų Bendrijos platintojų uždaviniai ir veikla. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija nustatė kainas, nustatytas šio gamintojo platintojams, ir palygino jas su Bendrijos pramonės pardavimo kainomis, nustatytomis platintojams. Be to, buvo palygintos to paties lygio kainos, nustatytos kitoms klientų kategorijoms.

Kainų palyginimo rezultatai parodė, kad kainų sumažinimo skirtumas svyruoja tarp laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytų dydžių.

(25)

Taryba pritaria šioms bei laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms išvadoms.

(26)

Atsižvelgdama į tai, kad nebuvo pateikti jokie nauji įrodymai arba duomenys, Taryba pritaria Komisijos išvadoms dėl Bendrijos pramonės padėties, pateiktoms laikinojo reglamento 56–61 konstatuojamosiose dalyse, ir išvadoms dėl žalos, pateiktoms 62 konstatuojamojoje dalyje.

(27)

Remdamiesi tuo, kad per aptariamą laikotarpį Japonijos produktų importo užimama rinkos dalis smarkiai sumažėjo, du Japonijos gamintojai suabejojo Komisijos išvada, pateikta laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje, kuria remiantis, teigiama, kad produktų importo iš tyrime nedalyvavusių trečiųjų šalių sukelti padariniai nepakeitė fakto, kad aptariamas produktų importas dempingo kaina iš Japonijos, Taivano ir Kinijos Liaudies Respublikos, nagrinėtas atskirai, padarė Bendrijos pramonei materialinės žalos. Dėl to šie gamintojai paprašė, kad produktų importo iš Japonijos sukelti padariniai nebūtų tiriami kartu su importo iš kitų šalių sukeltais padariniais.

Komisija primena, kad Bendrijos institucijose yra nusistovėjusi praktika, remiama ir Europos Teisingumo Teismo, pagal kurią importo dempingo kaina padariniai yra analizuojami apskritai, išskyrus tuos atvejus, kai produktų importo iš tam tikros šalies apimtis yra nedidelė arba neturi įtakos daromai žalai.

Laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažįsta, kad nuo 1988 m. iki tiriamojo laikotarpio 3,5″ mikrodiskų importas į Bendriją iš Japonijos buvo sumažėjęs.

Tačiau būdama 22 % dydžio, šių gamintojų rinkos dalis išliko didelė ir buvo beveik du kartus didesnė negu Bendrijos pramonės dalis.

Be to, tiriamuoju laikotarpiu produktų importas dempingo kaina iš svarstomų trijų šalių pasiekė 33,8 % rinkos dalį. Kartu su kainos nuosmukiu, kurį lėmė kainos sumažinimas dėl produktų importo dempingo kaina, tai negalėjo nepadaryti neigiamos įtakos situacijai Bendrijos pramonėje, kaip pastaruoju metu ir buvo nustatyta.

Dėl to Komisija patvirtina išvadas, pateiktas pirmiau minėtoje 66 konstatuojamojoje dalyje.

(28)

Du Japonijos gamintojai nesutiko su tuo, kad, remiantis laikinojo reglamento 57 konstatuojamąja dalimi, Komisija kaip materialinę žalą pripažino menką pajėgumų panaudojimą pripažino materialinės žalos rodikliu, nes tuo pačiu metu skundą pateikę Bendrijos gamintojai patys įveždavo didelius svarstomų produktų kiekius iš šalių, kurioms buvo taikomos nustatytos priemonės. Vadinasi, Bendrijos pramonė žalą darydavo pati sau.

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje, visų Bendrijos gamintojų, išskyrus vieną iš jų, importuoti 3,5″ mikrodiskai tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik nedidelę jų pardavimų dalį. Dėl to Japonijos atstovų pateiktų teiginių nepatvirtina jokie faktai.

Reikėtų pažymėti, kad skundą pateikęs gamintojas, produktus importuodavęs dideliais kiekiais, savo pajėgumus naudojo taip pat intensyviai. Atsižvelgiant į tai nėra jokio prieštaravimo tarp to, kad Komisija pripažino bendrą pajėgumų nepanaudojimo faktą, ir tarp 3,5″ mikrodiskų importo. Produktų importą lėmė tai, kad dėl padarinių, kuriuos sukėlė mažai kainuojančių produktų importas iš svarstomų šalių, pirmiau minėtas gamintojas neturėjo galimybių sukaupti pakankamai investicinių lėšų, leidžiančių užtikrinti gamybos pajėgumus, atitinkančius Bendrijos poreikius. Tuo metu šis gamintojas neturėjo jokio kito racionalaus pasirinkimo, kaip tik apginti save, ir dėl to jis sau nepadarė jokios žalos.

(29)

Taryba pritaria Komisijos išvadoms dėl priežastinio ryšio ir dėl kitų veiksnių įtakos kilusiai žalai, pateiktoms laikinojo reglamento 64–74 konstatuojamosiose dalyse.

(30)

Du Japonijos gamintojai teigė, kad muitų nustatymas tuomet, kai Bendrijos rinkoje stokojama atsargų ir Bendrijos pramonė yra nepajėgi patenkinti poreikių, tik padidintų kaštus ir kainas, taip padarydamas žalos tiek tiesioginiams pirkėjams, tiek vartotojams.

Laikinojo reglamento 78 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, kad šiuo metu Bendrijos pramonės produkcija yra nepajėgi patenkinti Bendrijos rinkoje kilusių poreikių. Nepaisant to tikėtina, kad, tinkamai reaguodama į šiuos pokyčius, Bendrijos pramonė galėtų ir toliau investuoti į šią sritį, ypač atsižvelgdama į tai, kad nuo pat tiriamojo laikotarpio pabaigos ji stengėsi padidinti savo gamybos pajėgumus, ir tikėdama, kad antidempingo muitas jai leis atsikvėpti po kainų spaudimo, kilusio dėl nesąžiningos prekybos importuojamais produktais. Be to, atsižvelgdami į rinkos poreikius, nauji Bendrijos gamintojai Bendrijoje įsteigė gamybos įmones. Komisija mano, kad labai svarbu skundą pateikusiai Bendrijos pramonei ir šiems naujiesiems nepriklausomiems Bendrijos gamintojams suteikti galimybę gauti tokią pelno dalį, kuri sąžiningos ir dempingo neiškreiptos prekybos sąlygomis jiems leistų užtikrinti ekonominės veiklos tęstinumą. Dėl to Komisija patvirtina savo išvadas dėl Bendrijos interesų, pateiktas laikinojo reglamento 75–80 konstatuojamosiose dalyse.

(31)

Vienas importuotojas teigė, kad nustatytas antidempingo muitas tik padidins vartotojų išlaidas ir niekaip nepadės Bendrijos pramonei, nes šalių, kurioms netaikomas šis muitas, gamintojai ir eksportuotojai pasinaudos šiuo kainų kilimu, siekdami padidinti savo rinkos dalis, pasinaudodami mažesnėmis nei pageidauja Bendrijos pramonė kainomis.

Tačiau Komisija pažymi, kad šių priemonių dėka siekiama atkreipti dėmesį į produktų importo dempingo kaina iš suinteresuotų šalių problemą. Šių antidempingo priemonių tikslas nėra Bendrijos pramonės apsauga nuo įprastos ir sąžiningos konkurencijos, netrukdančios įeiti į rinką.

(32)

Atsižvelgdama į tai, kad nebuvo pateikti jokie kiti faktai, Taryba pritaria šioms ir kitoms išvadoms, pateiktoms laikinojo reglamento 75–85 konstatuojamosiose dalyse.

(33)

Atlikdama preliminarius skaičiavimus, Komisija, remdamasi bendra gamybos kaštų suma ir 10 % dydžio pardavimų grąža, nustatė muito dydį, leidžiantį likviduoti žalos padarinius. Skundą pateikęs subjektas teigė, jog taikomos 10 % pelno normos nepakanka, kad Bendrijos pramonė galėtų patenkinti savo investicinius poreikius, siekdama padidinti gamybos pajėgumus, marketingo išlaidas, vykdyti tyrimus ir naujų produktų kūrimą, todėl Komisija turėtų taikyti 12–16 % pelno normą nuo apyvartos, norėdama apskaičiuoti kainos padidėjimą, kurį lėmė poreikis likviduoti kilusią žalą.

(34)

Komisija patvirtina savo teiginius, kad, atsižvelgiant į atitinkamas išlaidas, tiriamuoju laikotarpiu su produktų eksportu susijusi ir daugiau negu 10 % siekianti pelno norma, laikoma minimaliu dydžiu, galinčiu užtikrinti šios pramonės šakos gyvybingumą, būtų nereali.

(35)

Vienas Japonijos gamintojas teigė, kad, apskaičiuodama muito dydį, leidžiantį likviduoti kilusią žalą, suinteresuotų šalių gamintojams Komisija priskyrė ne tik tą Bendrijos pramonei padarytos žalos dalį, atsiradusią dėl produktų importo iš šių šalių, bet ir dėl kitų veiksnių atsiradusią žalą, ypač dėl produktų importo iš šalių, kurioms netaikomos nustatytos priemonės.

Komisija atmeta šį tvirtinimą.

Siekdama atlikti bendrą situacijos įvertinimą, Komisija ištyrė visas galimas žalos priežastis, taip nustatydama, kad kiti veiksniai, išskyrus produktų importą iš Japonijos, Taivano ir Kinijos Liaudies Respublikos, nenulėmė Bendrijos pramonei padarytos žalos. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje, šis tyrimas apėmė produktų importą iš trečiųjų šalių, kurioms netaikomos nustatytos priemonės, ir buvo nustatyta, kad net jei kai kurie žalingi padariniai ir galėtų būti priskirti šių produktų importui, jie nekeičia fakto, kad dėl produktų importo dempingo kaina iš šalių, kurioms taikomos nustatytos priemonės, kilusi žala yra materialinė.

Be to, remdamasi nusistovėjusia Bendrijos praktika ir siekdama pašalinti žalą, Komisija ėmėsi veiksmų ir nustatė muitus, neviršijančius dempingo arba pardavimo sumažintomis kainomis skirtumų, nustatytų atskirai kiekvienam gamintojui, parduodančiam produktus dempingo kaina, atžvilgiu. Dėl to akivaizdu, kad, vadovaudamasi šiuo požiūriu, Komisija nesiekia likviduoti didesnę žalą negu ta, kurią sukėlė kiekvieno eksportuotojo produktų importas dempingo kaina, ir todėl ji nesieja tokio produktų importo dempingo kaina su kokiais nors kitais žalingais padariniais, kuriems galėjo turėti įtakos kiti veiksniai.

(36)

Skirtumai tarp Bendrijos pramonės kainų, nustatytų vadovaujantis laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje pateiktu metodu, ir tarp produktų importo dempingo sąlygomis kainų, naudojamų apskaičiuojant kainų numušimą, kaip apibrėžta laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje ir pritaikyta šio reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje, išreikšti kaip procentinis laisvos kainos Bendrijos pasienyje dydis, nustatytas vadovaujantis Reglamentu (EEB) Nr. 1224/80, viršijo visų Taivano ir Kinijos Liaudies Respublikos gamintojų dempingo skirtumų svertinius vidurkius ir Japonijos gamintojui siekė nuo 6,1 iki 40,9 %.

Kalbant apie bendradarbiauti nelinkusius gamintojus, Komisija mano, kad jos tyrimo rezultatai yra tinkamiausias muitų dydžio nustatymo pagrindas, ir todėl daro švadą kad bendradarbiauti nelinkusiems gamintojams turėtų būti taikomas tos pačios šalies gamintojui nustatytas didžiausias muitas.

(37)

Taryba pritaria pirmiau pateiktoms Komisijos išvadoms ir muito apskaičiavimams, kaip numatyta laikinojo reglamento 81–85 konstatuojamosiose dalyse.

(38)

Kai kurie gamintojai pateikė atitinkamus pasiūlymus ir buvo informuoti, kad Komisija negali šių pasiūlymų priimti. Tiesą sakant, Komisija mano, kad bendradarbiavimo tyrimo metu lygis, technologinė produkto tobulinimo sparta ir kainų nepastovumas nepaprastai apsunkintų šių pasiūlymų vykdymo stebėjimą. Be to, neatrodo, kad aukštas šios pramonės šakos gamybos įrenginių mobilumas galėtų padėti atkurti sąžiningos konkurencijos sąlygas šioje rinkoje.

(39)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Taryba daro išvadą, kad taikytinos priemonės turėtų būti patvirtintos kaip galutiniai antidempingo muitai.

(40)

Atsižvelgdama į nustatytus dempingo skirtumus, į Bendrijos pramonei padarytą žalą ir į jos pavojingą finansinę padėtį, Taryba mano, kad svarbu, jog iš visų įmonių būtų galutinai surinktos galutinės muito sumos, užtikrintos laikinuoju antidempingo muitu. Jeigu laikinasis muitas yra didesnis negu galutinai nustatytas muito tarifas, surenkama suma neturėtų viršyti galutinio antidempingo muito dydžio,