Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo

1. Šioje direktyvoje „palydovas“ – tai bet kuris palydovas, veikiantis dažnių juostose, kurios pagal telekomunikacijų įstatymą yra rezervuotos viešam transliuojamų signalų priėmimui ir kurios yra rezervuotos uždarai tarp atskirų punktų komunikacijai. Tačiau pastaruoju atveju aplinkybės, kuriomis signalai individualiai priimami, turi būti panašios į pirmojo atvejo aplinkybes.

a) Šioje direktyvoje „viešas perdavimas per palydovą“ – tai programos signalų, skirtų viešam priėmimui, įvedimas, atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant, į ištisinę komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės;

b) viešas perdavimas per palydovą vyksta tik valstybėje narėje, kurioje atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant, programos signalai yra įvedami į nepertraukiamą komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės;

c) jei programos signalai yra koduoti, viešas perdavimas per palydovą vyksta tuomet, kai iškodavimo priemonėmis visuomenę aprūpina transliavimo organizacija arba tomis priemonėmis aprūpinama jos leidimu;

d) kai viešas perdavimas per palydovą vyksta Bendrijai nepriklausančioje valstybėje, kuri neteikia II skyriuje numatytos apsaugos,

i) jei programos signalai į palydovą perduodami per palydovinį ryšį, esantį valstybėje narėje, tariama, kad toks viešas perdavimas per palydovą vyksta toje valstybėje narėje, ir teisės, numatytos II skyriuje gali būti panaudotos prieš palydovinį ryšio stotį eksploatuojančius asmenis; arba

ii) jei palydovinis ryšys, esantis valstybėje narėje, nėra naudojamas, bet valstybėje narėje įsteigta transliavimo organizacija yra užsakiusi viešą transliavimą per palydovą, tariama, kad toks veiksmas vyksta valstybėje narėje, kurioje transliavimo organizacija turi savo pagrindinę Bendrijos buveinę, ir II skyriuje numatytos teisės gali būti panaudotos prieš transliuojančią organizaciją.

3. Šioje direktyvoje „kabelinė retransliacija“ – viešam priėmimui skirtų televizijos ar radijo programų pradinio perdavimo iš kitos valstybės narės laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį, vienalaikis, nepakeistas ir nesutrumpintas retransliavimas viešam priėmimui kabeline ar mikrobange sistema, neatsižvelgiant į tai, kaip kabelinio retransliavimo paslaugos teikėjas retransliavimo tikslu iš transliuojančiosios organizacijos įsigijo programos perdavimo signalus.

4. Šioje direktyvoje „atlygio surinkimo organizacija“ – tai bet kuri organizacija, kurios vienintelė užduotis ar viena iš pagrindinių užduočių – tvarkyti ir administruoti autorių arba gretutines teises.

5. Šioje direktyvoje pagrindinis kinematografijos ar audiovizualinio kūrinio režisierius laikomas jo autoriumi ar vienu iš autorių. Valstybės narės gali numatyti, kad ir kiti asmenys gali būti laikomi bendraautoriais.

Valstybės narės suteikia autoriui išimtinę teisę leisti viešai per palydovą perduoti autorių teisės kūrinius, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos.

1. Valstybės narės užtikrina, kad 2 straipsnyje nurodytą leidimą būtų galima įsigyti tik sudarius sutartį.

2. Valstybė narė gali numatyti, kad atlygio surinkimo organizacijos ir transliavimo organizacijos kolektyvinė sutartis dėl tam tikros kūrinių kategorijos gali būti taikoma tos pačios kategorijos teisių turėtojams, kuriems atlygio surinkimo organizacija neatstovauja, jei:

— viešas perdavimas per palydovą vyksta kartu su antžemine to paties transliuotojo vykdoma transliacija ir

— neatstovaujamas teisių turėtojas visada turi turėti galimybę savo kūriniams netaikyti kolektyvinės sutarties ir savo teisėmis naudotis individualiai arba kolektyviai.

3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma kinematografijos kūriniams, taip pat kūriniams, sukurtiems panašiais būdais.

4. Kai valstybės narės įstatymas numato kolektyvinės sutarties išplėtimą pagal šio straipsnio 2 dalį, toji valstybė narė Komisijai praneša, kurios transliavimo organizacijos turi teisę pasinaudoti tuo įstatymu. Tokią informaciją Komisija paskelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (C serija).

1. Viešo perdavimo per palydovą atveju atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliavimo organizacijų teisės ginamos pagal Direktyvos 92/100/EEB 6, 7, 8 ir 10 straipsnių nuostatas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje „transliavimas bevieliu ryšiu“ Direktyvoje 92/100/EEB reiškia, kad į šią sąvoką įeina ir viešas perdavimas per palydovą.

3. Naudojantis šio straipsnio 1 dalyje minimomis teisėmis yra taikomi Direktyvos 92/100/EEB 2 straipsnio 7 dalis ir 12 straipsnis.

Gretutinių teisių apsauga pagal šią direktyvą nedaro jokio poveikio autorių teisių apsaugai.

1. Valstybės narės gali numatyti didesnę gretutinių teisių turėtojų apsaugą nei reikalauja Direktyvos 92/100/EEB 8 straipsnis.

2. Taikydamos šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės turi laikytis 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktų apibrėžimų.

1. Laiku taikant šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, remiamasi Direktyvos 92/100/EEB 13 straipsnio 1, 2, 6 ir 7 dalimis. Direktyvos 92/100/EEB 13 straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis.

2. Sutartims dėl kūrinių ir kitos saugomų objektų naudojimo, galiojančioms 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną, nuo 2000 m. sausio 1 d. taikomos 1 straipsnio 2 dalies bei 2 ir 3 straipsnių nuostatos, jei jų galiojimo laikas baigiasi po šios datos.

3. Kai tarptautinė bendros gamybos sutartis, iki 14 straipsnio 1 dalyje minimos dienos sudaryta tarp valstybės narės bendro gamintojo ir vieno ar kelių gamintojų iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, aiškiai numato naudojimo teisių pasidalijimą tarp bendrų gamintojų pagal geografines sritis visoms viešos komunikacijos priemonėms nedarant skirtumo tarp nuostatų, taikomų viešam perdavimui per palydovą, ir kitoms ryšio priemonėms taikomų nuostatų ir kai viešas bendro kūrinio perdavimas per palydovą pakenktų vieno iš toje geografinėje srityje esančių bendraautorių ar jo atstovų išimtinėms teisėms, ypač išimtinėms kalbos teisėms, vienas iš bendraautorių (bendrų gamintojų) ar jo atstovų, norėdamas duoti leidimą viešam perdavimui per palydovą, privalo gauti tų išimtinių teisių turėtojo – nesvarbu, ar jis būtų bendraautoris, ar jo atstovas – išankstinį sutikimą.

1. Valstybės narės užtikrina, kad jos teritorijoje kabeliu retransliuojant kitų valstybių narių programas, bus gerbiamos taikomos autorių ir gretutinės teisės ir kad toks retransliavimas bus vykdomas remiantis individualiomis ar kolektyvinėmis sutartimis, sudarytomis tarp autorių teisių turėtojų, gretutinių teisių turėtojų ir kabelinių tinklų operatorių.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, iki 1997 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali išlaikyti pagal įstatymą nustatytas licencijų sistemas, kurios veikia ir yra aiškiai įtvirtintos nacionalinėje teisėje 1991 m. liepos 31 d.

1. Valstybės narės užtikrina, kad autorių ir gretutinių teisių turėtojų teise suteikti kabelinio tinklo operatoriui leidimą retransliuoti ar jo nesuteikti būtų galima naudotis tik per atlygio surinkimo organizaciją.

2. Kai teisės turėtojas nėra perdavęs savo teisių valdymo atlygio surinkimo organizacijai, tariama, kad atlygio surinkimo organizacijai, kuri valdo tos pačios kategorijos teises, yra pavesta valdyti jo teises. Kai tos kategorijos teises valdo kelios atlygio surinkimo organizacijos, teisės turėtojas laisvai pasirenka, kuri iš tų atlygio surinkimo organizacija bus laikoma įgaliota valdyti jo teises. Šioje dalyje nurodytas teisių turėtojas turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš sutarties tarp kabelinių tinklų operatoriaus ir atlygio surinkimo organizacijos, kuri laikoma įgaliota valdyti jo teises, kaip ir teisių turėtojai, kurie įgaliojo tą atlygio surinkimo organizaciją, ir jis gali reikšti pretenzijas dėl savo teisių per tokį laiką, kurį atitinkama valstybė narė nustato, bet kuris negali būti trumpesnis nei treji metai skaičiuojant nuo kabelinės retransliacijos, kai buvo retransliuojamas jo kūrinys ar kitas saugomas objektas, dienos.

3. Valstybė narė gali numatyti, kad tuomet, kai teisių turėtojas duoda leidimą kūrinio ar kito saugomo objekto pirminiam transliavimui jos teritorijoje, tariama, jog jis sutinka savo kabelinės retransliacijos teisėmis naudotis ne individualiai, o pagal šios direktyvos nuostatas.

Transliuojančios organizacijos naudojimasis kabelinės retransliacijos teisėmis

Valstybės narės užtikrina, kad 9 straipsnis nebūtų taikomas teisėms, kuriomis transliavimo organizacija naudojasi pati perduodama programas nepriklausomai nuo to, ar tos teisės jai priklauso, ar jas jai perleido kiti autorių ir (arba) gretutinių teisių turėtojai.

1. Kai nėra sudarytos jokios sutarties dėl kabelinės retransliacijos leidimo, valstybės narės užtikrina, kad kiekviena iš šalių gali pasinaudoti vieno ar kelių tarpininkų pagalba.

2. Tarpininkų užduotis – padėti vesti derybas. Jie taip pat gali teikti šalims pasiūlymus.

3. Tariama, kad visos šalys priima šio straipsnio 2 dalyje minimą pasiūlymą, jei per tris mėnesius nė viena iš jų nepareiškia prieštaravimų. Pranešimai apie pasiūlymą ir prieštaravimus šalims įteikiami pagal teisinių dokumentų įteikimo taisykles.

4. Tarpininkai pasirenkami taip, kad jų nepriklausomumas ir bešališkumas nekeltų jokių abejonių.

1. Valstybės narės civilinės ar administracinės teisės priemonėmis prireikus užtikrina, kad šalys geranoriškai pradėtų bei vestų derybas dėl kabelinės retransliacijos ir be pateisinamos priežasties nežlugdytų derybų ir joms netrukdytų.

2. Valstybė narė, kuri 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną turi instituciją, kurios jurisdikcijai jos teritorijoje priklauso atvejai, kai be aiškios priežasties atsisakoma suteikti teisę viešai toje valstybėje narėje retransliuoti programą kabeliniu ryšiu arba kai transliavimo organizacija kelia nepagrįstas sąlygas, gali išlaikyti šią instituciją.

3. Šio straipsnio 2 dalis taikoma aštuonerių metų pereinamajam laikotarpiui skaičiuojant nuo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos.

Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių atlygio surinkimo draugijų veiklos reguliavimo.

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1995 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinės teisės aktų, kuriuos jos priėmė šios direktyvos taikymo srityje, nuostatas.

3. Ne vėliau kaip 2000 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie šios direktyvos taikymą ir, jei reikia, tolesnius pasiūlymus dėl jos taikymo atsižvelgiant į garsinio ir audiovizualiniame sektoriaus naujoves.

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/789 Tekstas svarbus EEE 2019 m. balandžio 17 d.	L 130	82	17.5.2019