1974L0483 — LT — 04.04.2007 — 007.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
TARYBOS DIREKTYVA 1974 m. rugsėjo 17 d. dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių išorinius elementus, suderinimo (OL L 266, 2.10.1974, p.4) |
iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
No |
page |
date |
||
L 128 |
1 |
26.5.1979 |
||
L 192 |
43 |
11.7.1987 |
||
L 363 |
81 |
20.12.2006 |
||
KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/15/EB Tekstas svarbus EEE 2007 m. kovo 14 d. |
L 75 |
21 |
15.3.2007 |
iš dalies keičiamas:
L 302 |
23 |
15.11.1985 |
||
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
||
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
TARYBOS DIREKTYVA
1974 m. rugsėjo 17 d.
dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių išorinius elementus, suderinimo
(74/483/EEB)
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos siūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
kadangi valstybės įstatymai motorinėms transporto priemonėms nustato, inter alia, ir techninius reikalavimus išoriniams elementams;
kadangi tie reikalavimai įvairiose valstybėse narėse yra skirtingi; kadangi būtina, kad visos valstybės narės priimtų tokius pačius reikalavimus, kurie papildytų arba pakeistų galiojančias taisykles pirmiausia tam, kad EEB tipo patvirtinimo tvarka, nustatyta 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyva 70/156/EEB ( 2 ) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo, būtų taikoma kiekvienam transporto priemonių tipui;
kadangi pageidautina priimti tam tikrus techninius reikalavimus, priimtus JT Europos ekonominės komisijos reglamentu Nr. 26, pridėtu prie 1958 m. kovo 20 d. susitarimo dėl vienodų motorinių transporto priemonių įrangos ir dalių patvirtinimo bei abipusio patvirtinimo pripažinimo sąlygų priėmimo („Bendrieji nuostatai dėl transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų išorines iškyšas“) ( 3 );
kadangi šie reikalavimai galioja motorinėms M1 kategorijos transporto priemonėms (tarptautinė motorinių transporto priemonių klasifikacija, pateikta Direktyvoje 70/156/EEB);
kadangi su motorinėmis transporto priemonėmis susijusių valstybės įstatymų suderinimas reiškia, kad valstybės narės turės pripažinti viena kitos pagal bendrus reikalavimus atliktus patikrinimus; kadangi norint, kad tokia sistema veiktų sklandžiai, nuo tos pačios dienos ją turi pradėti taikyti visos valstybės narės,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Šioje direktyvoje „transporto priemonė“ – tai bet kokia motorinė M1 klasės motorinė transporto priemonė (apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB I priede), kuri skirta naudoti keliuose, turi mažiausiai keturis ratus ir kurios maksimalus konstrukcinis greitis viršija 25 km/h.
2 straipsnis
Nė viena valstybė narė neturi teisės dėl su išoriniais elementais susijusių priežasčių atsisakyti EEB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą motorinei transporto priemonei arba bagažo laikikliams, slidžių laikikliams ir priėmimo bei siuntimo radijo antenoms, laikomiems atskiraisiais techniniais junginiais, jei:
— transporto priemonė atitinka I ir II priedų reikalavimus išoriniams elementams,
— bagažo laikikliai, slidžių laikikliai ir priėmimo bei siuntimo radijo antenos laikomi atskiraisiais techniniais mazgais, kaip apibrėžta Direktyvos 70/156/EB 9a straipsnyje, atitinka I priedo nuostatas.
3 straipsnis
1. Nė viena valstybė narė neturi teisės dėl su išoriniais elementais susijusių priežasčių atsisakyti registruoti arba uždrausti prekiauti, pradėti eksploatuoti arba naudoti bet kurią transporto priemonę, jei išoriniai elementai atitinka I ir II priedų nuostatas.
2. Nė viena valstybė narė neturi teisės dėl su išoriniais elementais susijusių priežasčių uždrausti pateikti į rinką bagažo laikiklį, slidžių laikiklį ar priėmimo bei siuntimo radijo anteną, laikomus atskiraisiais techniniais mazgais, kaip apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB 9a straipsnyje, jei jie atitinka tipą, kuriam pagal 2 straipsnį buvo suteiktas tipo patvirtinimas.
4 straipsnis
Valstybė narė, suteikianti tipo patvirtinimą, turi užsitikrinti, kad jai bus pranešta apie bet kokius I priedo 2.2 punkte nurodytos dalies ar charakteristikos pakeitimus. Valstybės kompetentingos institucijos nusprendžia, ar pakeistos transporto priemonės tipą reikia iš naujo patikrinti ir įvertinti. Jei patikrinus nustatoma, kad pakeista transporto priemonė neatitinka šios direktyvos reikalavimų, pakeitimas negali būti patvirtintas.
5 straipsnis
Pakeitimai, kurių reikia I, II ir III priedams suderinti su technikos pažanga, priimami Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
6 straipsnis
1. Valstybės narės priima ir paskelbia nuostatas, kurios, įsigaliojusios iki 1975 m. birželio 1 d., įgyvendina šią direktyvą, ir nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.
Valstybės narės pradeda taikyti šias nuostatas nuo 1975 m. spalio 1 d.
2. Gavusios pranešimą apie šią direktyvą, valstybės narės nedelsdamos užtikrina, kad apie bet kokių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos jos ketina priimti šios direktyvos taikymo srityje, projektus būtų pranešta Komisijai prieš tiek laiko, kiek Komisijai jo reikės savo pastaboms pateikti.
7 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
BENDROSIOS NUOSTATOS, APIBRĖŽIMAI, PARAIŠKOS PATVIRTINTI EEB TIPĄ, EEB TIPO PATVIRTINIMAS, BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS, DETALIOSIOS SPECIFIKACIJOS, PRODUKCIJOS ATITIKTIS
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. |
Šio priedo nuostatos netaikomos išoriniams galinio vaizdo veidrodžiams ir buksyravimo įtaisų rutuliui. |
1.2. |
Šių nuostatų tikslas yra sumažinti žmogaus fizinio sužalojimo riziką ar sunkumą susidūrimo atveju, kai į žmogų trenkiasi ar jį paliečia transporto priemonės kėbulas. ►M1 Tai galioja tik transporto priemonei stovint ir judant. ◄ |
2. APIBRĖŽIMAI
Šioje direktyvoje:
2.1. |
„transporto priemonės tipo patvirtinimas“ – tai transporto priemonės tipo patvirtinimas pagal jos išorinius elementus; |
2.2. |
„transporto priemonės tipas pagal jos išorinius elementus“ – tai kategorija motorinių transporto priemonių, kurios nesiskiria tam tikrais esminiais bruožais, pavyzdžiui, išorinio paviršiaus forma ar medžiaga; |
2.3. |
„išorinis paviršius“ – tai transporto priemonės išorė, įskaitant variklio dangtį, bagažinės dangtį, duris, sparnus, stogą, apšvietimo ir šviesos signalų įtaisus ir matomas sutvirtinimo dalis; |
2.4. |
„grindų linija“ – tai linija, nustatoma tokiu būdu: vertikalios ašies 30° kampo kūgis traukiamas aplink pakrautą transporto priemonę taip, kad jis nuolatos liestų patį žemiausią išorinio kėbulo paviršiaus tašką. Grindų linija yra tų sąlyčio taškų geometrinė trajektorija. Nustatant grindų liniją, transporto priemonės keltuvo įtaisų, išmetamųjų vamzdžių ir ratų nepaisoma. Sparnų išlinkiai laikomi įsivaizduojamu paviršiumi, lygiai pratęsiančiu išorinį transporto priemonės paviršių. Nustatant grindų liniją, atsižvelgiama į buferius abiejuose transporto priemonės galuose. Atsižvelgiant į konkrečią transporto priemonę, grindų linijos trajektorija gali būti ties buferio skerspjūvio pakraščiu arba kėbulo plokšte po buferiu. Jei vienoje vietoje yra du sąlyčio taškai, grindų linijai nustatyti naudojamas žemesnis taškas; |
2.5. |
„kreivės spindulys“ – tai apskritimo, artimiausios nagrinėjamos sudėtinės dalies formos kreivei, lanko spindulys; |
2.6. |
„pakrauta transporto priemonė“ – tai transporto priemonė, pakrauta iki didžiausios techniškai leistinos masės. Transporto priemonės su hidropneumatinėmis, hidraulinėmis ar pneumatinėmis pakabomis arba automatinio išlyginimo pagal apkrovą įtaisais bandomos transporto priemonei esant gamintojo nurodytoms nepalankiausioms įprasto naudojimo sąlygoms; |
2.7. |
„labiausiai atsikišęs išorinis transporto priemonės kraštas“ – tai transporto priemonės šonų atžvilgiu – plokštuma, lygiagreti išilginei transporto priemonės simetrijos plokštumai, sutampanti su tolimiausiu šoniniu kraštu, o priekio ir galo atžvilgiu – statmena skersinė transporto priemonės plokštuma, sutampanti su jos priekiniu ir galiniu kraštais, neatsižvelgiant į tokias dalis:
|
2.8. |
ant plokštės sumontuotos sudėtinės dalies „iškyšos matmuo“ – tai matmuo, nustatytas II priedo 2 skyriuje aprašytu metodu; |
2.9. |
„projektinė plokštės linija“ – tai linija, einanti per du taškus, esančius rutulio centre, kai tas rutulys pirmąsyk ir paskutinį sykį paliečia sudėtinę dalį matuojant kaip aprašyta II priedo 2.2 punkte. |
3. EEB TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA
3.1. Paraiška dėl transporto priemonės EEB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į jos išorinius elementus
3.1.1. |
Paraišką patvirtinti transporto priemonės EEB tipą pagal jos išorinius elementus pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas. |
3.1.2. |
Prie paraiškos turi būti pateikti toliau nurodyti dokumentai trimis egzemplioriais:
|
3.1.3. |
Techninei tarnybai, atsakingai už tipo patvirtinimo bandymus, pateikiama pavyzdinė tvirtinamo tipo transporto priemonė. Techninės tarnybos reikalavimu taip pat pateikiami tam tikros sudėtinės dalys arba naudotų medžiagų bandiniai. |
3.2. Paraiška EEB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į bagažo laikiklius, slidžių laikiklius ar priėmimo bei siuntimo radijo antenas, laikomus atskiraisiais techniniais mazgais
3.2.1. |
Paraišką patvirtinti EEB tipą, atsižvelgiant į bagažo laikiklius, slidžių laikiklius ar priėmimo bei siuntimo radijo antenas, laikomus atskiraisiais techniniais mazgais, kaip apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB 9a straipsnyje, pateikia transporto priemonės gamintojas, pirmiau minėtų atskirųjų techninių mazgų gamintojas arba jų įgaliotasis atstovas. |
3.2.2. |
Prie paraiškos dėl bet kurio iš 3.2.1 punkte nurodytų įtaisų kiekvieno tipo pridedama:
|
4. EEB TIPO PATVIRTINIMAS
(4.1.) |
(4.2.) |
(4.3.) |
(4.4.) |
|
(4.5.) |
4.6. |
Anketa, atitinkanti III priede pateiktą pavyzdį, turi būti pridėta prie EEB tipo patvirtinimo liudijimo.
|
5. BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS
5.1. |
Šio priedo nuostatos negalioja toms išorinio paviršiaus dalims, kurios, transporto priemonei esant pakrautai, o visoms durims, langams ir dangčiams – uždarytiems, yra:
|
5.2. |
Išoriniame transporto priemonės paviršiuje neturi būti jokių į išorę nukreiptų smailių ar aštrių dalių ir jokių tokios formos, matmenų, krypties ar kietumo iškyšų, kurios susidūrimo atveju galėtų padidinti asmens, į kurį trenktųsi ar kurį paliestų išorinis paviršius, fizinio sužalojimo riziką ar sunkumą. |
5.3. |
Išoriniame transporto priemonių paviršiuje neturi būti jokių į išorę nukreiptų dalių, galinčių užkabinti pėsčiuosius, dviratininkus ar motociklininkus. |
5.4. |
Jokios išorinio paviršiaus išsikišančios dalies kreivės spindulys negali būti mažesnis kaip 2,5 mm. Šis reikalavimas netaikomas išorinio paviršiaus dalims, kurios išsikiša mažiau kaip 5 mm, tačiau į išorę atsikišę tokių dalių kampai turi būti užapvalinti, išskyrus tuomet, kai tokios dalys išsikiša mažiau kaip 1,5 mm. |
5.5. |
Išorinio paviršiaus išsikišančių dalių, pagamintų iš medžiagų, kurių kietumas neviršija 60 atramų A, kreivės spindulys gali būti mažesnis nei 2,5 mm. ►M1 Kietumas matuojamas sudėtinę dalį pritvirtinus prie transporto priemonės. Jei neįmanoma išmatuoti kietumo taikant matavimo pagal Šoro A skalę, taikomi sulygintini matavimo būdai. ◄ |
5.6. |
5.1–5.5 punktų nuostatos taikomos kartu su konkrečiomis 6 punkto specifikacijomis, išskyrus atvejus, kai tose konkrečiose specifikacijose aiškiai nurodyta kitaip. |
6. DETALIOSIOS SPECIFIKACIJOS
6.1. Dekoratyvinės detalės
6.1.1. |
Bet kuria kryptimi veikiamos 10 daN jėgos pritvirtintos dekoratyvinės detalės, išsikišusios nuo savo pagrindo daugiau kaip 10 mm, turi įsitraukti, atsikabinti ar nulinkti labiausiai išsikišusiame taške plokštumoje, maždaug lygiagrečioje paviršiui, prie kurio jos yra pritvirtintos. Šios nuostatos netaikomos dekoratyvinėms radiatoriaus grotelių detalėms – joms taikomi tiktai bendri 5 punkto reikalavimai. ►M1 10 daN jėga veikiama stūmokliu plokščiu dugnu, kurio skersmuo yra ne didesnis kaip 50 mm. Jei tai neįmanoma, taikomas lygiavertis metodas. Dekoratyvinėms detalėms įsitraukus, atsikabinus ar nulinkus, likusios iškyšos neturi išsikišti daugiau kaip 10 mm. Tokios iškyšos turi visuomet atitikti 5.2 punkto reikalavimus. Jei dekoratyvinės detalės yra sumontuotos ant pagrindo, šis pagrindas laikomas priklausančiu dekoratyvinėms detalėms, o ne laikančiajam paviršiui. ◄ |
6.1.2. |
Išorinio paviršiaus apsauginėms juostelėms ir gaubtams netaikomi 6.1.1 punkto reikalavimai, tačiau jos turi būti stipriai pritvirtintos prie transporto priemonės. |
▼M1 —————
6.2. Priekiniai žibintai
6.2.1. |
Ant priekinių žibintų gali būti pritvirtinti išsikišantys saulės skydeliai ir gaubtai, jei jie išsikiša ne daugiau kaip 30 mm išorinio permatomo priekinio žibinto paviršiaus atžvilgiu, o jų kreivės spindulys ne mažesnis kaip 2,5 mm. ►M1 Jei priekinis žibintas sumontuotas už papildomo permatomo paviršiaus, iškyša matuojama nuo paties išorinio permatomo paviršiaus. Iškyšos nustatomos II priedo 3 punkte aprašytu būdu. ◄ |
6.2.2. |
Įtraukiami priekiniai žibintai turi atitikti 6.2.1 punkto reikalavimus tiek įjungti, tiek įtraukti. |
6.2.3. |
6.2.1 punkto nuostatos netaikomos priekiniams žibintams, kurie yra įgilinti į kėbulą arba kėbulas yra išsikišęs virš jų, jei kėbulas atitinka 6.9.1 punkto reikalavimus. |
6.3. Grotelės ir tarpai
6.3.1. |
5.4 punkto reikalavimai netaikomi tarpams tarp įtvirtintų ar judamų elementų, taip pat ir oro įsiurbimo ar išmetimo grotelių ir radiatoriaus grotelių tarpams, jei tarpas tarp dviejų gretimų elementų yra ne didesnis kaip 40 mm ir grotelės bei tarpai turi funkcinę paskirtį. 25–40 mm tarpų kreivės spindulys turi būti ne mažesnis kaip 1 mm, tačiau, jei atstumas tarp dviejų gretimų elementų yra ne didesnis kaip 25 mm, elementų išorinio paviršiaus kreivės spindulys turi būti ne mažesnis kaip 0,5 mm. Atstumas tarp dviejų gretimų grotelių elementų ir tarpų nustatomas II priedo 4 skyriuje aprašytu būdu. |
6.3.2. |
Visų groteles ar tarpą sudarančių elementų priekinio ar šoninio paviršių sandūra turi būti suapvalinta. |
6.4. Stiklo valytuvai
6.4.1. |
Priekinio stiklo valytuvai turi būti sumontuoti taip, kad valytuvo velenas būtų apsaugotas gaubteliu, kurio kreivės spindulys atitiktų 5.4 punkto reikalavimus, o galinio paviršiaus plotas būtų ne mažesnis kaip 150 mm2. Jei gaubteliai užapvalinti, jų atsikišusio paviršiaus plotas turi būti ne mažesnis kaip 150 mm2, matuojant ne toliau kaip 6,5 mm atstumu nuo labiausiai atsikišusio taško. Šiuos reikalavimus turi atitikti ir galinio lango valytuvai bei priekinių žibintų valytuvai. |
6.4.2. |
5.4 punktas netaikomas valytuvo šepetėliams bei kitoms atraminėms dalims, tačiau tos dalys turi būti pagamintos be jokių aštrių kampų ir smailių ar aštrių dalių. |
6.5. Buferiai
6.5.1. |
Siekiant sumažinti susidūrimo riziką, buferių galai turi būti pasukti išorinio paviršiaus link. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei buferis yra įgilintas ar integruotas į kėbulą arba buferio galas pasuktas taip, kad prie jo negalėtų prisiliesti 100 mm skersmens rutulys, o tarpas tarp buferio galo ir aplink esančio kėbulo yra ne didesnis kaip 20 mm. |
6.5.2. |
Jeigu priekinio arba galinio buferio linija, sutampanti su transporto priemonės vertikaliosios projekcijos išoriniu kontūru, yra standžiame paviršiuje, šio paviršiaus kreivės spindulys turi būti ne mažesnis nei 5 mm visuose taškuose, esančiuose tarp kontūro linijos ir aukščiau bei žemiau kontūro linijos esančių linijų, kurios yra 20 mm į vidinę pusę nutolusių taškų trajektorija, matuojant statmenai kontūro linijai bet kuriame taške. Visose kitose buferio dalyse paviršiaus kreivės spindulys turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm. Ši nuostata taikoma buferio daliai, esančiai tarp kontūro linijos ir dviejų vertikalių plokštumų, kurių kiekviena su transporto priemonės vertikaliąja išilgine simetrijos plokštuma sudaro 15 laipsnių kampą (žr. 1 pav.), lietimosi taškų.
1 pav. |
6.5.3. |
6.5.2 punkto reikalavimai netaikomi ant buferio esančioms, jo paties dalims ar įterptiniams elementams, kurie yra išsikišę mažiau kaip 5 mm, specialiai išskiriant priekinių žibintų apliejiklių bendrus dangtelius ir purkštukus; tačiau į išorę atsikišę tokių dalių kampai turi būti suapvalinti, išskyrus tuomet, kai tokios dalys išsikiša mažiau kaip 1,5 mm. |
6.6. Durų, bagažinės ir variklio dangčio rankenėlės, vyriai ir mygtukai; degalų bako pildymo angos dangteliai ir durelės
6.6.1. |
Durų ir bagažinės rankenėlių iškyšos turi būti ne didesnės kaip 40 mm, o visų kitų detalių – ne didesnės kaip 30 mm. |
6.6.2. |
Jei šoninės durelės atidaromos rankenėlės pasukimu, rankenėlės turi atitikti šiuos reikalavimus:
|
6.7. Ratai, rato tvirtinimo veržlės, rato gaubtai ir rato diskai
6.7.1. |
5.4 punkto reikalavimai negalioja. |
6.7.2. |
Ratai, ratų tvirtinimo veržlės, ratų gaubtai ir ratų diskai turi būti be jokių smailių ar aštrių iškyšų, išsikišančių už išorinės ratlankio plokštumos. Naudoti sparnuotąsias veržles draudžiama. |
6.7.3. |
Transporto priemonei važiuojant tiesiai, išskyrus padangas, jokia kita ratų dalis, esanti virš horizontalios plokštumos, einančios per ratų sukimosi ašį, neturi išsikišti už išorinio paviršiaus ar konstrukcijos vertikalios projekcijos horizontalioje plokštumoje. Tačiau pagal funkcinius reikalavimus ratus dengiantys diskai ir tvirtinimo veržlės gali išsikišti už vertikalios išorinio paviršiaus ar konstrukcijos vertikalios projekcijos, jei išsikišančios dalies paviršiaus kreivės spindulys ne mažesnis nei 30 mm ir ji iš tikro išsikiša už vertikalaus išorinio paviršiaus ar konstrukcijos projekcijos ne daugiau kaip 30 mm. |
6.8. Lakštinio metalo kraštai
6.8.1. |
Lakštinio metalo kraštai, pavyzdžiui, griovelis vandeniui bei slankiųjų durų bėgiai, turi būti užlenkti arba ant jų turi būti uždėtas apsauginis gaubtelis, atitinkantis jam taikomus šiame priede nurodytus reikalavimus; kitais atvejais lakštinio metalo kraštai negali būti išsikišę. ►M1 Neapsaugota briauna laikoma užlenkta atgal jei ji yra užlenkta atgal maždaug 180° arba yra užlenkta link kėbulo taip, kad prie jos negalėtų prisiliesti 100 mm skersmens rutulys. ◄ |
6.9. Kėbulo skydeliai
6.9.1. |
Kėbulo skydelių kreivės spindulys gali būti mažesnis nei 2,5 mm, jei tai nesudaro daugiau kaip vienos dešimtosios iškyšos aukščio H, matuojamo ►M1 II priedo 1 punkte ◄ nurodytu būdu. |
6.10. Šoniniai oro ar vandens kreiptuvai
6.10.1. |
Šoninių kreiptuvų, kurie gali būti nukreipti į išorę, kraštų kreivės spindulys turi būti ne mažesnis kaip 1 mm. |
6.11. Keltuvo gembės ir išmetamieji vamzdžiai
6.11.1. |
Keltuvo gembės ir išmetamasis (-ieji) vamzdis (-iai) neturi išsikišti daugiau kaip 10 mm už vertikalios tiesiai virš jo esančios dugno linijos projekcijos. Išmetamasis vamzdis gali išsikišti už dugno linijos vertikalios projekcijos daugiau kaip 10 mm, jei jo galai užapvalinti ne mažiau kaip 2,5 mm spinduliu. |
6.12. Oro įleidimo ir išleidimo skydeliai
6.12.1. |
Oro įleidimo ir išleidimo angos užsklandos visose naudojimo padėtyse turi atitikti 5.2, 5.3 ir 5.4 poskyrių reikalavimus. |
6.13. Stogas
6.13.1. |
Atidaromi stogai nagrinėjami tik uždarytoje padėtyje. |
6.13.2. |
Transporto priemonės su nudengiamu stogu tikrinamos tiek su pakeltu, tiek su nuleistu stogu.
|
6.14. Langai
6.14.1. |
Į išorę nuo transporto priemonės paviršiaus atidaromi langai visos naudojimo padėtyse turi atitikti tokius reikalavimus:
|
6.15. Valstybinio numerio ženklo laikikliai
6.15.1. |
Transporto priemonės gamintojo įrengti valstybinio numerio ženklo laikikliai turi atitikti šio priedo 5.4 punkto reikalavimus, jei prie jų gali prisiliesti 100 mm skersmens rutulys, kai valstybinio registracijos numerio ženklas pritvirtintas pagal transporto priemonės gamintojo rekomendacijas. |
6.16. Bagažo laikikliai ir slidžių laikikliai
6.16.1. |
Bagažo laikikliai ir slidžių laikikliai turi būti pritvirtinti prie transporto priemonės taip, kad bent viena kryptimi fiksuotųsi savaime ir kad būtų galima perduoti horizontalias, išilgines ir skersines jėgas, kurios yra bent ne mažesnės už gamintojo nurodytą vertikaliąją laikiklio keliamąją galią. Bandant bagažo laikiklius ir slidžių laikiklius, pritvirtintus prie transporto priemonės pagal gamintojo instrukcijas, bandomąją apkrova neturi būti veikiama tik viename taške. |
6.16.2. |
Ant paviršiaus, prie kurio po laikiklio pritvirtinimo gali prisiliesti 165 mm skersmens rutulys, neturi būti dalių, kurių kreivės spindulys būtų mažesnis kaip 2,5 mm, nebent būtų taikoma 6.3 punkto nuostata. |
6.16.3. |
Tvirtinimo elementai, pvz., varžtai, kurie yra prisukami arba atsukami be įrankių, neturi išsikišti už 6.16.2 punkte nurodyto paviršiaus daugiau kaip 40 mm, iškyšą nustatant pagal II priedo 2 punkte nurodytą metodą, o tais atvejais, kai taikomas to priedo 2.2 punkte nurodytas metodas – naudojant 165 mm skersmens rutulį. |
6.17. Priėmimo bei siuntimo radijo antenos
6.17.1. |
Priėmimo bei siuntimo radijo antenos turi būti pritvirtintos prie transporto priemonės taip, kad jei jų laisvasis galas bet kurioje antenos gamintojo nurodytoje naudojimo padėtyje yra ne toliau kaip 2 m atstumu nuo kelio paviršiaus, jis turi būti srityje, kurią apriboja vertikalios plokštumos esančios po 10 cm į vidų nuo išorinio transporto priemonės krašto, apibrėžto 2.7 punkte. |
6.17.2. |
Be to, antenos turi būti pritvirtintos prie transporto priemonės taip, o jei reikia – jų laisvi galai apriboti taip, kad nė viena antenos dalis neišsikištų už išorinio transporto priemonės krašto, apibrėžto 2.7 punkte. |
6.17.3. |
Antenų strypų kreivės spindulys gali būti mažesnis kaip 2,5 mm, tačiau laisvi galai turi būti su pritvirtintais antgaliais, kurių kreivės spindulys yra ne mažesnis kaip 2,5 mm. |
6.17.4. |
Antenų pagrindas neturi išsikišti daugiau kaip 30 mm, matuojant II priedo 2 punkte nustatyta tvarka. Tačiau jei antenos yra su stiprintuvais, įmontuotais į pagrindą, toks pagrindai gali išsikišti iki 40 mm. |
6.18. Surinkimo instrukcijos
6.18.1. |
Bagažo laikiklius, slidžių laikiklius ir priėmimo bei siuntimo radijo antenas, kurie buvo patvirtinti kaip atskirieji techniniai mazgai, draudžiama siūlyti pirkti, parduoti ar įsigyti be surinkimo instrukcijų. Surinkimo instrukcijose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad būtų galima patvirtintas sudėtines dalis sumontuoti ant transporto priemonės laikantis atitinkamų 5 ir 6 punktų nuostatų. Būtinai turi būti nurodytos teleskopinių antenų naudojimo padėtys. |
(7.) |
|
8. |
PRODUKCIJOS ATITIKTIS
|
(9.) |
|
(10.) |
II PRIEDAS
IŠKYŠŲ IR TARPŲ MATMENŲ NUSTATYMAS
1. ATLENKIAMŲ KĖBULO ELEMENTŲ IŠKYŠOS AUKŠČIO NUSTATYMO METODAS
►M1 1.1. ◄ |
Iškyšos aukštis H nustatomas grafiniu būdu, pagal 165 mm skersmens apskritimo kraštą, matuojamoje dalyje iš vidaus liečiantį išorinio paviršiaus išorinį kontūrą. |
►M1 1.2. ◄ |
H yra didžiausias atstumas, matuojamas išilgai tiesios linijos, einančios per 165 mm skersmens apskritimo centrą, nuo to apskritimo krašto iki išorinio iškyšos kontūro (žr. 1 brėžinį). |
►M1 1.3. ◄ |
Tais atvejais, kai 100 mm skersmens apskritimas tikrinamoje dalyje iš išorės neliečia išorinio paviršiaus išorinio kontūro, paviršiaus kontūru toje vietoje laikomas 100 mm skersmens apskritimo lankas tarp dviejų sąlyčio su išoriniu kontūru taškų (žr. 2 brėžinį). |
►M1 1.4. ◄ |
Išorinio paviršiaus reikiamų dalių brėžinius turi pateikti gamintojas, kad būtų galima išmatuoti pirmiau minėtų iškyšų aukštį. |
2. ANT IŠORINIO PAVIRŠIAUS SUMONTUOTOS SUDĖTINĖS DALIES IŠKYŠOS MATMENS NUSTATYMO METODAS
2.1. |
Ant išlenkto paviršiaus sumontuotos sudėtinės dalies iškyšos matmuo gali būti nustatomas tiesiogiai arba pagal tos sudėtinės dalies atitinkamo pjūvio brėžinį, kuriame sudėtinė dalis pavaizduota sumontuota. |
2.2. |
Jei ne ant išlenkto paviršiaus sumontuotos sudėtinės dalies iškyšos matmens negalima nustatyti paprastai matuojant, jis nustatomas pagal 100 mm skersmens rutulio centro didžiausią atstumą nuo plokštės vardinės linijos, rutulį traukiant virš jos ir nuolat liečiant sudėtinę dalį. Ši darbo procedūra pavaizduota 3 paveiksle. |
3. PRIEKINIŲ ŽIBINTŲ SKYDELIŲ IR APVADŲ IŠKYŠOS NUSTATYMO METODAS
3.1. |
Priekinio žibinto iškyša virš išorinio paviršiaus nustatoma horizontaliai nuo 100 mm skersmens rutulio sąlyčio taško, kaip pavaizduota 4 paveiksle. |
4. TARPO ARBA ERTMĖS TARP GROTELIŲ ELEMENTŲ MATMENS NUSTATYMO METODAS
4.1. |
Tarpas arba ertmės tarp grotelių elementų nustatomas kaip atstumas tarp dviejų plokštumų, einančių per rutulio sąlyčio taškus ir statmenai šiuos sąlyčio taškus jungiančiai linijai. Ši darbo procedūra pavaizduota 5 ir 6 paveiksluose. |
1 paveikslas
2 paveikslas
III PRIEDAS
PAVYZDYS
IV PRIEDAS
PAVYZDYS
Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)
( 1 ) OL C 55, 1974 5 13, p. 14.
( 2 ) OL L 42, 1970 2 23, p. 1.
( 3 ) Europos ekonominės komisijos dokumentas
E/ECE/324 |
|
||
E/ECE/TRANS/505 |
( 4 ) B = Belgija, D = Vokietija, DK = Danija, E = Ispanija, F = Prancūzija, ►M2 EL = Graikija ◄ , I = Italija, IRL = Airija, L = Liuksemburgas, NL = Nyderlandai, P = Portugalija, UK = Jungtinė Karalystė ►A2 , 12 = Austrijai, 17 = Suomijai, 5 = Švedijai, ◄ ►A3 8 = Čekija, 29 = Estija, CY = Kipras, 32 = Latvija, 36 = Lietuva, 7 = Vengrija, MT = Malta, 20 = Lenkija, 26 = Slovėnija, 27 = Slovakija, ◄ ►M3 34 = Bulgarija, 19 = Rumunija. ◄