(1)

2021 m. birželio 11 d. Vengrija iš anksto pranešė Komisijai apie ketinimą suteikti regioninę investicinę pagalbą (toliau – priemonė) bendrovei „Rubin NewCo 2021 Kft.“ (toliau – bendrovė „Rubin“) (2), kad ji galėtų įsteigti naują automobilių komponentų gamybos bendrovę Miškolco mieste (Vengrija) (toliau – investicinis projektas).

(2)

2021 m. birželio 30 d. įvyko virtualus Komisijos tarnybų, Vengrijos valdžios institucijų ir bendrovės „GKN Automotive Limited“ (toliau – bendrovė „GKN Automotive“, 15 konstatuojamoji dalis) atstovų susitikimas.

(3)

2021 m. liepos 23 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vengrija pateikė 2021 m. rugpjūčio 27 d.

(4)

2021 m. rugsėjo 21 d. įvyko antras virtualus Komisijos tarnybų, Vengrijos valdžios institucijų ir bendrovės „GKN Automotive“ atstovų susitikimas.

(5)

2021 m. rugsėjo 30 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vengrija pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. kartu su oficialiu pranešimu apie priemonę.

(6)

2022 m. vasario 1 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vengrija pateikė 2022 m. kovo 29 d., balandžio 11 d. ir gegužės 4 d.2022 m. gegužės 13 d. ir liepos 15 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vengrija pateikė atitinkamai 2022 m. gegužės 17 d. ir rugpjūčio 23 d.

(7)

2022 m. rugpjūčio 23 d. raštu Vengrija išimties tvarka sutiko nesinaudoti savo teise pagal SESV 342 straipsnį, taikomą kartu su Reglamento Nr. 1/1958 (3) 3 straipsniu, ir su tuo, kad šis sprendimas būtų priimtas ir paskelbtas anglų kalba.

(8)

2022 m. spalio 27 d. raštu Komisija informavo Vengriją apie sprendimą dėl priemonės pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). 2023 m. vasario 14 d. Vengrija pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(9)

2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas per vieną mėnesį.

(10)

2023 m. spalio 3 ir 16 d. Komisija gavo atitinkamai bendrovių „Melrose Industries PLC“ (toliau – bendrovė „Melrose“) ir „GKN Automotive“ pastabas. 2023 m. lapkričio 24 d. Komisija šias pastabas pateikė Vengrijai, kuri į jas atsakė 2023 m. gruodžio 21 d. raštu.

(11)

2024 m. kovo 8 d. Vengrija pateikė apžvalgos lentelę, kurioje išvardytos sprendime pradėti procedūrą pareikštos abejonės ir atitinkami įrodymai, kuriuos, Vengrijos nuomone, ji pateikė šioms abejonėms išsklaidyti.

(12)

2024 m. balandžio 16 d. įvyko Komisijos tarnybų, Vengrijos ir bendrovės „GKN Automotive“ atstovų susitikimas. Tą pačią dieną, atsižvelgdama į susitikimą su Komisijos tarnybų atstovais, Vengrija papildė savo 2023 m. vasario 14 d. pastabas naujais dokumentais. 2024 m. balandžio 17 d. Vengrija dar kartą pateikė šiuos dokumentus kartu su keliais papildomais dokumentais ir memorandumu, kuriame apibendrino 2024 m. balandžio 16 d. diskusiją su Komisijos tarnybų atstovais ir pateikė papildomų pastabų dėl aptartų klausimų ir pateiktų naujų įrodymų.

(13)

2024 m. balandžio 25 d., toliau vykdydama tolesnius veiksmus po 2024 m. balandžio 16 d. susitikimo, Vengrija pateikė dar vieną memorandumą, kuriame pateikė papildomų pastabų dėl kai kurių Komisijos abejonių.

(14)

Šia priemone Vengrijos valdžios institucijos ketina skatinti regioninę plėtrą, suteikdamos regioninę investicinę pagalbą naujai automobilių komponentų (šoninių velenų, atraminių velenų ir kitų komponentų, pvz., lankstų) gamybos įmonei įsteigti. Investicinis projektas vykdomas Šiaurės Vengrijos regiono (NUTS 2 kodas HU31) Boršodo-Abaujaus-Zemplėno medės (NUTS 3 kodas HU311) Miškolco miesto Felšėžolcos pramoninėje zonoje,, kuri yra vietovė, kuriai gali būti teikiama regioninė pagalba pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą remiantis Vengrijos regioninės pagalbos žemėlapiais laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – 2014 m. regioninės pagalbos žemėlapis) (5) ir laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. (toliau – 2022 m. regioninės pagalbos žemėlapis) (6).

(15)

Pagalbos gavėjas yra „Rubin“ – juridinis asmuo, kuris įsteigimo metu (2021 m. sausio mėn.) visiškai priklausė bendrovei „Eachairn Aerospace Holdings Limited“, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios grupės „Melrose“ narei (7). 2022 m. rugpjūčio 31 d. 100 % bendrovės „Rubin“ nuosavybės grupėje „Melrose“ buvo perleista bendrovei „GKN Industries Limited“ (8). Bendrovė „GKN Industries Limited“ kontroliuoja bendrovę „GKN Automotive“, kuri yra investavusi į „GKN Automotive“ įmones, vykdo kai kurias pagrindinės buveinės funkcijas ir įdarbina dalį bendrovės „GKN Automotive“ vyresniosios vadovybės ir funkcinės vadovybės grupės narių (9). 2023 m. balandžio 20 d. bendrovė „Melrose“ atskyrė savo „GKN Automotive“ verslą (10), įskaitant bendroves „GKN Industries Limited“, „GKN Automotive“ ir „Rubin“, ir tapo naujos nepriklausomos įmonių grupės, kurios pagrindinė patronuojančioji bendrovė yra Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „Dowlais Group plc“, dalimi. Pagalbos gavėjas neatitinka kriterijų, pagal kuriuos jį būtų galima priskirti prie mažųjų ar vidutinių įmonių (11), todėl jis turėtų būti laikomas didele įmone.

(16)

Vengrijos valdžios institucijos patvirtino, kad nei bendrovė „Rubin“, nei grupė „Melrose“ nėra sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta Gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (12). Vengrijos valdžios institucijos nepranešė Komisijai apie jokius su tuo susijusius pokyčius, kurie būtų įvykę pasikeitus bendrovės „Rubin“ savininkams.

(17)

Vengrijos valdžios institucijų teigimu, investicinis projektas yra 2019 m. nustatyto ilgalaikio bendrovės „GKN Automotive“ restruktūrizavimo plano dalis (toliau – strategija). Strategija siekiama išsaugoti bendrovės „GKN Automotive“ konkurencingumą vis konkurencingesnėje rinkos aplinkoje, konsoliduojant neefektyvią ir išsklaidytą gamybą Europoje ir perkeliant gamybos pajėgumus į ekonomiškai efektyvesnes vietas. Bendrovė „GKN Automotive“ gamybos veiklą Europoje vykdo daugiau kaip dešimtyje gamyklų, kurių dauguma yra Vakarų Europoje, vietovėse, kuriose gamybos sąnaudos yra didelės. Be to, šios gamyklos iš esmės yra suskaidytos ir viena kitai tiekia tarpinius produktus, todėl dėl padidėjusių transportavimo ir atsargų laikymo sąnaudų jos tampa neefektyvios.

(18)

Strategija yra suskirstyta į keletą etapų (toliau – pirmasis–šeštasis etapai). Pirmasis ir trečiasis etapai, susiję su tam tikrų gamyklų [verslo perkėlimu] (*1), yra vieninteliai etapai, kurie šiuo metu įgyvendinami. Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 40–42 konstatuojamosiose dalyse, antrasis etapas buvo susijęs su naujo gamybos objekto, skirto kitiems nei investicinio projekto produktams gaminti, įkūrimu, ir jo įgyvendinimas buvo sustabdytas, o ketvirtasis, penktasis ir šeštasis etapai nebuvo pažengę toliau nei konceptualus strategijos etapas ir nebuvo imtasi jokių tolesnių įgyvendinimo veiksmų.

(19)

Pirmąjį etapą, per kurį siekta subalansuoti bendrovės „GKN Automotive“ pajėgumus ir numatomą paklausą, sudarė tam tikrų gamyklų uždarymas ir jų gamybos veiklos perkėlimas į esamas Europos gamyklas, kuriose esama laisvų pajėgumų.

(20)

Įgyvendinant trečiąjį etapą, kaip iš pradžių planuota strategijoje (2019 m. lapkričio mėn.), buvo numatyta [perkelti verslą] iš dviejų Europos gamyklų ir perkelti jų pajėgumus į dvi integruotas gamyklas, kurios turėjo būti įsteigtos dviejose ekonomiškai efektyvesnėse šalyse. Tos naujos gamybos vietos taip pat padengtų kitų esamų gamybos vietų, kurios turėjo būti [perkeltos] kituose etapuose, gamybos pajėgumus. Šis etapas buvo iš dalies pakeistas 2020 m. liepos mėn. (toliau – naujas trečiasis etapas). Pagal naują trečiąjį etapą atitinkama gamyba būtų integruota tik vienoje integruotoje gamybos vietoje.

(21)

Vengrijos valdžios institucijos paaiškino, kad sprendimas dėl tam tikro strategijos etapo (pavyzdžiui, sprendimas dėl [perkėlimo] ir (arba) gamybos pajėgumų perkėlimo ir, prireikus, naujų gamyklų steigimo) turėtų būti laikomas priimtu tik tada, kai atliekama išsamesnė projekto galimybių analizė (iš apačios į viršų) ir parengiama verslo analizė, kad būtų galima patvirtinti atitinkamo finansavimo skyrimą.

(22)

Investicinis projektas, kuriuo įgyvendinamas trečiasis etapas, yra susijęs su automobilių komponentų gamyklos, kurioje bus integruoti dviejų Europoje esančių bendrovės „GKN Automotive“ gamyklų pajėgumai, jų nedidinant, į naują integruotą gamyklą Vengrijoje, steigimu. Vengrija paaiškino, kad pagal investicinį projektą neplanuojama vykdyti tolesnio perkėlimo pagal strategijos antrąjį ir ketvirtąjį–šeštąjį etapus (sprendimo pradėti procedūrą 41 ir 42 konstatuojamosios dalys).

(23)

Investicinio projekto gamybos pajėgumai bus maždaug [5,5–7,5] mln. vienetų šoninių velenų ir [0,5–2,5] mln. vienetų atraminių velenų. Be to, bus gaminami lankstai ir kiti komponentai (pajėgumas – [17,5–21] mln. vienetų), iš kurių gamykloje bus surenkami šoniniai ir atraminiai velenai, taip pat bus vykdomas tiekimas kitoms bendrovės „GKN Automotive“ surinkimo gamykloms.

(24)

Tikimasi, kad įgyvendinant investicinį projektą Vengrijoje bus sukurta maždaug 1 500 naujų tiesioginių darbo vietų.

(25)

Vengrijos valdžios institucijų teigimu, pagalbos gavėjas pateikė pagalbos paraiškas 2021 m. balandžio 8 d. (dėl piniginės dotacijos) ir 2021 m. kovo 31 d. (dėl mokesčio lengvatos). Tos paraiškos buvo (su sąlygomis) patvirtintos atitinkamai 2021 m. gruodžio 22 d. dėl piniginės dotacijos (29 konstatuojamoji dalis) ir 2021 m. gruodžio 12 d. dėl mokesčio lengvatos (31 konstatuojamoji dalis). Tada 2022 m. balandžio 28 d. buvo pradėti investicinio projekto darbai, kaip apibrėžta 2014–2020 m. regioninės pagalbos gairių (13) (toliau – 2014 m. RPG) (14) 20 punkto v papunktyje ir nuo 2022 m. sausio 1 d. taikomų Regioninės pagalbos gairių (15) (toliau – 2022 m. RPG) 19 dalies 29 punkte. Galiausiai gamyba objekte pradėta 2023 m. paskutinį ketvirtį, o visą gamybos pajėgumą planuojama pasiekti 2026 m.

(26)

Tinkamos finansuoti investicinės sąnaudos sudaro 51 919,55 mln. HUF (142,74 mln. EUR (16)) nominaliąja verte ir 50 112,01 mln. HUF (137,77 mln. EUR) diskontuota verte (17).

(27)

Vengrija patvirtino, kad pagal investicinį projektą įsigytinas turtas yra naujas. Vengrija taip pat patvirtino, kad nematerialiojo turto išlaidos, įtrauktos į tinkamas finansuoti investicines sąnaudas, atitinka 2014 m. RPG 100–102 punktuose nustatytas sąlygas, kurios visiškai atsispindi Vyriausybės nutarimo Nr. 210/2014 (VIII.27.) „Dėl investicijų skatinimo tikslinės schemos“ (29 konstatuojamoji dalis) 18 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad tam, jog nematerialusis turtas būtų įtrauktas į investicinių sąnaudų apskaičiavimą, jis: a) turi būti naudojamas tik investuotojo įmonėje, kuriai teikiama pagalba; b) turi būti nusidėvintis; c)turi būti įsigytas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju; d) turi būti įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą ir likti susietas su projektu, kuriam skirta pagalba, bent penkerius metus (jei įmonė yra mažoji arba vidutinė – trejus metus); be to, e) didelių įmonių nematerialiojo turto išlaidos tinkamos finansuoti tik iki 50 % visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų. Panašios nuostatos taip pat įtrauktos į piniginės dotacijos skatinamąjį susitarimą.

(28)

Priemonė apima dvi skirtingas pagalbos priemones: piniginę dotaciją ir mokesčio lengvatą, finansuojamą iš bendrojo valstybės biudžeto.

(29)

Piniginė dotacija teikiama remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 210/2014 (VIII.27.) „Dėl investicijų skatinimo tikslinės schemos“, t. y. pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014 (toliau – BBIR) (18) įgyvendinamos regioninės pagalbos schemos (19), pagal kurią įvairiuose ekonomikos sektoriuose leidžiama teikti pagalbą pradinėms investicijoms. Piniginė dotacija yra tos pagalbos schemos taikymo atvejis, apie kurį reikia pranešti atskirai, nes ji viršija BBIR 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą pranešimo ribą (110 konstatuojamoji dalis). 2021 m. gruodžio 22 d. Užsienio reikalų ir prekybos ministerija (pagalbos teikėja) ir bendrovė „Rubin“ pasirašė piniginės dotacijos skatinamąjį susitarimą (toliau – skatinamasis susitarimas), kuris būtų įgyvendinamas, jei Komisija patvirtintų pagalbą.

(30)

Finansų ministerija (pagalbos teikėja) mokesčio lengvatą taiko remdamasi 1996 m. Įstatymu Nr. LXXXI „Dėl pelno mokesčio ir dividendų mokesčio“ (20) ir Vyriausybės nutarimu Nr. 165/2014 „Dėl plėtros mokesčio paskatos (VII.17.)“ (21), t. y. pagalbos schemos (22), įgyvendinamos pagal BBIR, pagal kurią leidžiama teikti pagalbą tam tikroms investicijoms mokesčio lengvatų forma. Mokesčio lengvata yra tos pagalbos schemos taikymo atvejis, apie kurį reikia pranešti atskirai, nes bendra pagalbos suma (piniginė dotacija ir mokesčio lengvata) viršija BBIR 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą pranešimo ribą (110 konstatuojamoji dalis). Metinė mokesčio lengvatos suma, kurią galima panaudoti, negali viršyti 80 % pagalbos gavėjo mokėtino metinio pelno mokesčio. Turima mokesčio lengvata gali būti panaudota per trylika iš eilės einančių mokestinių metų, bet ne vėliau kaip šešioliktaisiais finansiniais metais (mokestiniais metais) po finansinių metų, kuriais buvo pateikta paraiška.

(31)

Vengrija mano, kad mokesčio lengvatą ji suteikė 2021 m. gruodžio 12 d., t. y. tą dieną, kai vyriausybė priėmė sprendimą (23), pagal kurį ji „leidžia Bendrovei pasinaudoti plėtros mokesčio lengvata savo investicijoms...“. Tame sprendime daroma nuoroda į vėlesnį teisės aktą, kuriame nustatomos konkrečios suteikimo sąlygos: „Plėtros mokesčio lengvata suteikiama pagal sąlygas, nustatytas vyriausybės sprendime, kuris bus paskelbtas remiantis Europos Komisijos sprendimu“.

(32)

Visa pagalba, apie kurią pranešta, sudaro 15 917,4 mln. HUF (43,76 mln. EUR) diskontuota verte. Piniginės dotacijos bendra nominalioji vertė yra 16 280,56 mln. HUF (44,76 mln. EUR), o diskontuota vertė – 15 644,30 mln. HUF (43,01 mln. EUR). Prognozuojama mokesčio lengvatos suma yra 273,10 mln. HUF (0,75 mln. EUR) diskontuota verte.

(33)

Vengrijos valdžios institucijos apskaičiavo investicinio projekto didžiausią pagalbos sumą ir didžiausią pagalbos intensyvumą taikydamos mažinimo mechanizmą (24) diskontuotai visų tinkamų finansuoti investicinių išlaidų vertei ir atsižvelgdamos į 2014 m. regioninės pagalbos žemėlapyje, kurį jos laikė vieninteliu regioninės pagalbos žemėlapiu, taikomu abiem pagalbos sudedamosioms dalims, nustatytą 50 % regioninės pagalbos viršutinę ribą, (91 konstatuojamoji dalis) (25). Remiantis šiuo skaičiavimu, didžiausia pagalbos suma negalėjo viršyti 15 976 mln. HUF (43,9 mln. EUR) diskontuota verte, t. y. buvo laikoma, kad investicinio projekto didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas yra 31,88 %. Pagalbos suma, apie kurią pranešta, kaip nurodyta 32 konstatuojamojoje dalyje, yra mažesnė už didžiausią leistiną sumą ir atitinka 31,76 % pagalbos intensyvumą.

(34)

Atsižvelgiant į skatinamojo susitarimo nuostatas, nei didžiausia pagalbos suma (33 konstatuojamoji dalis), nei didžiausias pagalbos intensyvumas (33 konstatuojamoji dalis) nebūtų viršyti, jei, pavyzdžiui, tinkamų finansuoti išlaidų suma nukryps nuo apskaičiuotosios sumos. Taip yra todėl, kad pagal skatinamąjį susitarimą i) net jei faktinės investicinės sąnaudos padidėja, palyginti su skatinamajame susitarime nustatytomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, pagalbos gavėjas turės teisę gauti tik sutartyje nurodytą didžiausią piniginės dotacijos sumą; ii) būtent Komisijos sprendimu nustatomas visos valstybės pagalbos, kuri gali būti suteikta investicijai (įskaitant mokesčio lengvatą), pagalbos intensyvumas ir iii) pagal skatinamąjį susitarimą negalima daryti jokių pakeitimų, turinčių įtakos esminiam Komisijos sprendimo turiniui, apie tai iš anksto nepranešus Komisijai.

(35)

Vengrijos valdžios institucijos patvirtino, kad priemonė negali būti sumuojama su kita valstybės pagalba arba de minimis pagalba, skirta toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti.

(36)

Vengrijos valdžios institucijos paaiškino, kad pagal 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytus įgyvendinamus etapus bendrovė „GKN Automotive“ jau uždarė keletą gamyklų ir turėjo konkrečių planų [perkelti] dar dviejų gamyklų [...] Europoje [veiklą] po to, kai tų gamyklų gamybos pajėgumai bus perkelti į naująją Vengrijos gamyklą.

(37)

Vyriausybės nutarimo Nr. 210/2014 14 straipsnio 1 dalies d punkte ir Vyriausybės nutarimo Nr. 165/2014 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad piniginė dotacija ir mokesčio lengvata gali būti taikoma ir išlaikoma tik tuo atveju, jei investicijos atitinkamoje teritorijoje išlaikomos ne mažiau kaip penkerius metus po jų užbaigimo. Skatinamajame susitarime taip pat numatytas lygiavertis paramos gavėjo įsipareigojimas iki stebėsenos laikotarpio, kuris nustatytas penkeriems finansiniams metams po 2026 m. gruodžio 31 d., t. y. galutinio investavimo pabaigos termino, pabaigos (26).

(38)

Vengrija patvirtino, kad pagalbos gavėjas skirs bent 25 % tinkamų finansuoti išlaidų atitinkantį finansinį įnašą iš nuosavų išteklių ar iš išorės gautų lėšų, kuriam netaikoma jokia viešoji finansinė parama. Taip yra dėl priemonei taikomų Vengrijos teisės aktų, t. y. Vyriausybės nutarimo Nr. 165/2014 (VII.17) 4 straipsnio 7 dalies ir Vyriausybės nutarimo Nr. 210/2014 14 straipsnio 1 dalies e punkto, taip pat dėl skatinamojo susitarimo.

(39)

Komisija įvertino pagalbos suderinamumą su SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktu, kaip jis aiškinamas 2014 m. RPG ir 2022 m. RPG. Abiejų RPG taikymas susijęs su skirtingomis piniginės dotacijos ir mokesčio lengvatos suteikimo datomis. Piniginė dotacija buvo suteikta iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl jai taikomos 2014 m. RPG. Sprendimo pradėti procedūrą 111 konstatuojamojoje dalyje Komisija preliminariai laikėsi nuomonės, kad mokesčio lengvata turi būti vertinama pagal 2022 m. RPG. Taip buvo todėl, kad 2021 m. gruodžio 12 d. Vyriausybės sprendimas, kurį Vengrija pateikė kaip mokesčio lengvatos suteikimo aktą, negalėjo būti juo laikomas, nes jame neįvardyta atitinkama pagalba ir nurodytas kitas sprendimas dėl pagalbos suteikimo, kuris bus priimtas Komisijai priėmus sprendimą dėl pagalbos. Todėl Komisija preliminariai laikėsi nuomonės, kad pagalba bus suteikta po 2021 m. gruodžio 31 d.

(40)

Pagal 2014 m. RPG 3.5 skirsnį ir 2022 m. RPG 5.2 skirsnį regioninė pagalba gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka tik tuo atveju, jei ji turi skatinamąjį poveikį. Skatinamasis poveikis daromas tada, kai dėl pagalbos įmonės elgesys pasikeičia taip, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kuria prisidedama prie vietovės plėtros ir kurios be pagalbos ji nebūtų galėjusi vykdyti arba kurią ji būtų vykdžiusi mažesniu mastu ar kitaip (t. y. scenarijaus Nr. 1 aplinkybės, sprendimas dėl investicijų) arba kitoje vietoje (t. y. scenarijaus Nr. 2 aplinkybės, sprendimas dėl vietos), (sprendimo pradėti procedūrą 119 konstatuojamoji dalis).

(41)

Vengrijos valdžios institucijos, siekdamos įrodyti, kad esama esminio skatinamojo poveikio, remiasi antruoju scenarijumi (sprendimas dėl vietos) (sprendimas pradėti procedūrą, 32 konstatuojamoji dalis) ir teigia, kad nesuteikus pagalbos investicijos būtų buvusios atliktos Turkijoje (Eskišechyre), nes toje vietoje investuoti būtų buvę pelningiau nei Vengrijoje.

(42)

Komisija išreiškė išankstinę nuomonę, kad po 2019 m. lapkričio mėn. bendrovės „GKN Automotive“ pirminio šalių vertinimo, kurį atlikus buvo nustatytos ir palygintos septynios dėmesio vertos šalys (27), sąrašo viršuje – Lenkija, Vengrija ir Slovakija (sprendimo pradėti procedūrą 43 konstatuojamoji dalis), ir vienų metų trukmės vietos atrankos analizės šiose trijose „galutinio sąrašo“ šalyse (sprendimo pradėti procedūrą 2.13.2.2 skirsnis), 2020 m. gruodžio 9 d. bendrovė „Melrose“ nusprendė investuoti Vengrijoje, patvirtindama investicinio projekto kapitalo sąnaudų prašymą (toliau – KSP). KSP nustatyta: „šio projekto tikslas – sukurti vertę konsoliduojant dabartinę veiklą ... naujoje gamykloje Vengrijoje“. Tame pačiame dokumente pateiktoje finansinėje santraukoje daroma išvada, kad atsipirkimo laikotarpis yra [5,4–7] metai, neatsižvelgiant į jokią pagalbą.

(43)

Vengrijos teigimu, bendrovė „GKN Automotive“ sprendimą investicinį projektą vykdyti šioje valstybėje narėje, o ne kitoje Turkijos vietoje, priėmė tik 2021 m. gruodžio 9 d. ir jį grindė Vengrijos valstybės pagalba. Konkrečiau, Vengrijos teigimu, 2020 m. gruodžio 9 d. bendrovės „Melrose“ patvirtintas KSP buvo tik preliminarus projekto finansavimo užtikrinimas, laikant tų investicijų vietą Vengrijoje darbine hipoteze, ir tai nebuvo sprendimas dėl investicijų vietos, paliekant erdvės kitam bendrovės „GKN Automotive“ vadovų grupės (toliau – bendrovės „GKN Automotive“ VG) sprendimui dėl vietos atrankos, nes ši grupė yra vienintelis sprendimus dėl vietos atrankos priimantis organas. Vengrija taip pat nurodė, kad prieš patvirtinant KSP, investicinio projekto verslo modelio peržiūra buvo atlikta 2020 m. lapkričio 12 d. vykusiame metiniame bendrovių „GKN Automotive“ ir „Melrose“ biudžeto peržiūros susitikime. Tame susitikime bendrovė „Melrose“ paprašė patobulinti investicinio projekto Vengrijoje finansines prielaidas, kad projekto atsipirkimo laikotarpis [5,4–7] metai būtų sutrumpintas iki mažiau nei [4,5–5,4] metų, o Vengrija nurodė, kad bendrovė „Melrose“ negali peržengti šios ribos vykdydama savo investavimo politiką. Tuo pagrindu nuo 2020 m. gruodžio mėn. bendrovė „GKN Automotive“ nagrinėjo galimybę vykdyti investicijas Turkijoje. 2021 m. sausio mėn. bendrovė „GKN Automotive“ priėmė preliminarų sprendimą dėl vietos Vengrijoje su sąlyga, kad Vengrijoje bus suteikta visa paskatų suma, o 2021 m. gruodžio mėn. priėmė galutinį sprendimą dėl vietos Vengrijoje ir nustatė, kad Vengrija „vis dar laikoma priimtiniausia galimybe vertinant nefinansinius rodiklius, visų pirma atsižvelgiant į dabartinį politinį ir ekonominį nepastovumą Turkijoje“, ir kad Vengrijos paskatos, kurios, kaip buvo manoma, „greičiausiai bus patvirtintos“, „iš esmės kompensuos Turkijos [...] finansinį pranašumą prieš Vengriją ir leis pasiekti tikslinį projekto atsipirkimo laikotarpį, t. y. [4,4–5,3] metus ([5,5–7,1] metai be paskatų)“. 2021 m. gruodžio 9 d. priėmusi galutinį sprendimą, bendrovė „GKN Automotive“ nutraukė parengiamąją veiklą Turkijoje ir investicinio projekto tikslais įsigijo žemės sklypą Vengrijoje (sprendimo pradėti procedūrą 76 ir 80 konstatuojamosios dalys).

(44)

Komisija suabejojo, ar bendrovė „GKN Automotive“, bandydama pasiekti bendrovės „Melrose“ nustatytą finansinį tikslą (jei toks būtų buvęs), buvo įgaliota ir galėjo keisti vietą, kaip nurodyta KSP (sprendimo pradėti procedūrą 133 konstatuojamoji dalis). Šiomis aplinkybėmis Komisija sprendimo pradėti procedūrą 134 konstatuojamojoje dalyje taip pat pažymėjo, kad iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžio protokolo ir parengiamojo dokumento formuluočių, kuriose kaip vienas iš tolesnių etapų nurodytas bendrovės „Melrose“ žemės sklypo pasirinkimo patvirtinimas (sprendimo pradėti procedūrą 50 konstatuojamoji dalis), atrodė, kad bendrovė „Melrose“ yra organas, priimantis sprendimą dėl investicinio projekto vietos atrankos. Taip pat atrodė, kad bendrovės „Melrose“ pritarimo reikėjo pagalbos paraiškos dokumentams (sprendimo pradėti procedūrą 68 konstatuojamoji dalis). 2021 m. sausio 20 d.„Žemės sklypo atrankos peržiūros“ posėdžio ir 2021 m. sausio 29 d.„Žemės sklypo atrankos sprendimo“ posėdžio pateiktyse (sprendimo pradėti procedūrą 67 ir 68 konstatuojamosios dalys) taip pat buvo minimas galutinio sprendimo suderinimas su bendrove „Melrose“, o Vengrija paaiškino, kad 2021 m. gruodžio mėn. priėmusi sprendimą dėl vietos, bendrovės „GKN Automotive“ VG apie tai pranešė bendrovės „Melrose“ vadovybei ir „Melrose“ vadovybė jam „neprieštaravo“ (sprendimo pradėti procedūrą 79 konstatuojamoji dalis).

(45)

Komisija laikėsi išankstinės nuomonės, kad, jeigu bendrovė „GKN Automotive“ turėjo veikti pagal patvirtintą projekto aprašymą, Turkija buvo pasirinkta kaip priešingos padėties scenarijaus vieta tik tam, kad bendrovė „GKN Automotive“ galėtų įrodyti būtiną skatinamąjį poveikį ir taip gauti regioninę pagalbą investicijoms, o ne kaip tikra alternatyvi vieta, kurioje investicinis projektas būtų įgyvendinamas nesuteikus pagalbos. Komisija taip pat pažymėjo, kad pagalbos gavėjas puikiai žinojo, jog, vykdydamas perkėlimą ir norėdamas gauti regioninę pagalbą, jis turėjo pateikti investicinio projekto priešingos padėties scenarijų (2 scenarijų), nes bendravo su Vengrijos valdžios institucijomis, atsakingomis už valstybės pagalbos klausimus (sprendimo pradėti procedūrą 133 konstatuojamoji dalis). Iš tiesų, po tam tikrų preliminarių bendrovės „GKN Automotive“ ir Vengrijos valdžios institucijų diskusijų dėl galimų investicinio projekto paskatų (sprendimo pradėti procedūrą 51 konstatuojamoji dalis), 2020 m. rugpjūčio 26 d. Vengrijos skatinimo agentūra (toliau – HIPA) e. paštu įspėjo bendrovę „GKN Automotive“, kad, norint gauti Komisijos patvirtinimą dėl atitinkamos valstybės pagalbos, „turėtume įrodyti, kad nėra jokio atsitiktinio (28) ryšio tarp galimos valstybės pagalbos ir veiklos EEE šalyje nutraukimo. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta pirmiau, remdamiesi konsultacijomis su Vengrijos valstybės pagalbos stebėsenos tarnyba, nemanome, kad šiuo atveju šis teiginys gali būti pagrįstas“ (sprendimo pradėti procedūrą 52 konstatuojamoji dalis). 2020 m. lapkričio 5 d. HIPA pateikė orientacinį skatinamąjį pasiūlymą dėl [9–13] mln. EUR piniginės dotacijos ir [18–25] mln. EUR mokesčio lengvatos (kartu atitiko taikomą regioninės pagalbos viršutinę ribą), kuriame nurodė, kad investiciniame projekte kaip alternatyvios vietos nurodytos Lenkija ir Slovakija. Tame pačiame HIPA e. laiške, kuriuo buvo pateiktas šis orientacinis pasiūlymas, taip pat nurodyta: „Taip pat esame pasirengę padėti surengti bendrą susitikimą su Valstybės pagalbos stebėsenos tarnyba, kad būtų galima atidžiau išnagrinėti perkėlimo klausimus, nes jis galėtų būti naudingas vykdant pranešimo Europos Komisijai procedūrą“ (sprendimo pradėti procedūrą 53 konstatuojamoji dalis).

(46)

Komisijai kilo didelių abejonių, ar ne ilgesnis kaip [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpis buvo lemiamas veiksnys priimant sprendimą dėl investicinio projekto investicijų ir vietos. Vengrijos valdžios institucijos nepateikė jokių to paties laikotarpio, kaip ir aptariami įvykiai, įrodymų, kurie patvirtintų atitinkamą atsipirkimo laikotarpį, taip pat nepateikė jokios medžiagos, pagrindžiančios argumentą, kad bendrovė „Melrose“ prašė, jog investicijų Vengrijoje atsipirkimo laikotarpis būtų pagerintas ir būtų pasiektas [4,5–5,4] metų tikslas. Komisija taip pat pažymėjo, kad ji tikėjosi rasti kokią nors nuorodą į tokį [4,5–5,4]-metų reikalavimą arba pastangas jį pasiekti investicinio projekto KSP arba prie jo pridėtame išsamesniame apibūdinime (t. y. pateiktyje, kuri buvo naudojama 2020 m. lapkričio 12 d. susitikime su bendrove „Melrose“) (sprendimo pradėti procedūrą 135 konstatuojamoji dalis). Tai taip pat buvo grindžiama aplinkybe, kad Vengrijos pateiktame kapitalo sąnaudų prašyme dėl kito gerokai mažesnių sąnaudų projekto Komisija rado aiškių nuorodų, kad reikia stengtis sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį, kuris tuo atveju jau buvo trumpesnis nei [4,5–5,4] metų. Sprendime pradėti procedūrą taip pat nurodoma, kad KSP Vengrija nebuvo minima tik kaip „darbinė hipotezė“ ir kad prie KSP pridėtos lapkričio 12 d. pateikties tekste (29) nurodyta, kad bendrovė „Melrose“ turi priimti sprendimą dėl vietos (sprendimo pradėti procedūrą 57 konstatuojamoji dalis). Toje pateiktyje taip pat aiškiai prašoma „Patvirtinti [investicinio projekto] (30) verslo modelį, pagal kurį atsipirkimo laikotarpis būtų [5,4–7] metai (31), nuolat pasikartojanti pinigų ekonomija – [50–65] mln. GBP, o bendros vienkartinės sąnaudos – [220–400] mln. GBP“ (iš kurių [...] % sudaro išeitinės išmokos) (sprendimo pradėti procedūrą 54 konstatuojamoji dalis).

(47)

Komisija, taip pat remdamasi sprendimo pradėti procedūrą 136 konstatuojamojoje dalyje išvardytais įrodymais, abejojo, ar buvo vykdoma griežta investavimo politika, pagal kurią būtų reikalaujama, kad didžiausias atsipirkimo laikotarpis būtų [4,5–5,4] metai, ir kuri būtų buvusi taikoma atitinkamam sprendimų priėmimo procesui (138 konstatuojamoji dalis).

(48)

Kalbant apie priešingos padėties scenarijų, pagal kurį investicijų vieta būtų Turkijoje, Komisija pripažino papildomus 2020 m. gruodžio mėn. patvirtinamuosius dokumentus (sprendimo pradėti procedūrą 131 konstatuojamoji dalis), iš kurių matyti, kad vieta Turkijoje, kaip investicijų vieta, buvo lyginama su pasirinktu Vengrijos regionu 2021 m. sausio mėn. priimant preliminarų sprendimą dėl vietos ir 2021 m. gruodžio mėn. priimant galutinį sprendimą dėl vietos. Tačiau dėl 50 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių Komisija negalėjo nustatyti, kad pagal priešingos padėties scenarijų Turkija yra iš tiesų ta vieta, kurioje, nesant Vengrijos pagalbos, būtų buvęs įgyvendintas investicinis projektas.

(49)

Komisija pažymėjo, kad nebuvo aišku, kokiu pagrindu 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn. Turkija tapo vienintele priešingos padėties scenarijaus vieta toliau nagrinėjant galimybes vykdyti investicinį projektą. 2019 m. lapkričio mėn. atlikusi pradinį šalių vertinimą, bendrovė „GKN Automotive“ atmetė Turkiją kaip galimą vietą naujoms gamykloms statyti (32), nes manė, kad ši vieta kelia politinę riziką. Iš 2019 m. lapkričio 13 d. pateikties matyti, kad Eskišechyre (Turkija) esanti bendrovės „GKN Automotive“ gamykla buvo įvertinta pradiniame vertinimo etape ir buvo nuspręsta, kad didelė jos plėtra yra „potencialiai patraukli dėl itin mažų sąnaudų“. Kita vertus, buvo manoma, kad „šalies politinis stabilumas kelia didelę riziką“ ir kad „dėl šalies rizikos šiuo metu iš naujo svarstomi ir (arba) atšaukiami pirminės įrangos gamintojo investavimo Turkijoje sprendimai“. Buvo siūloma nesiimti „jokių pokyčių“ Eskišechyre. Todėl Turkija nebuvo toliau svarstoma kaip viena iš dėmesio vertų šalių, kurios turi būti vertinamos ir lyginamos (42 konstatuojamoji dalis). Po metų Turkija vėl buvo įtraukta į šį procesą kartu su Lenkija, Slovakija, Maroku ir Serbija ir labai greitai tapo vienintele nagrinėta alternatyva Vengrijai, tačiau nebuvo jokių įrodymų, kad kuri nors iš kitų vietų būtų vertinama toliau. Vengrija paaiškino, kad dėl panašių investicinio projekto sąnaudų Vengrijoje ir Lenkijoje arba Slovakijoje, nebuvo tikimasi, kad vietos pakeitimas pasirenkant kurią nors iš pastarųjų šalių duos didelės finansinės naudos. Ji taip pat paaiškino, kad Marokas ir Serbija nebuvo svarstomi dėl pranašumų, kuriuos teikė Turkijoje jau vykdoma veikla. Kadangi Turkijoje vykdoma veikla yra nedidelė, palyginti su visais kitais bendrovės „GKN Automotive“ objektais, Komisijai kilo didelių abejonių, ar ši vykdoma veikla iš tikrųjų galėtų būti lemiamas veiksnys, dėl kurio Turkija būtų pasirinkta kaip vienintelė alternatyvi vieta Vengrijai, nes nereikėjo atlikti jokio palyginimo su kitomis galimomis ekonomiškai naudingiausiomis vietomis. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad atliekant pradinį šalių vertinimą Rumunija ir Bulgarija taip pat buvo įvardytos kaip dėmesio vertos šalys (42 konstatuojamoji dalis), nes buvo patrauklios vietos dėl sąnaudų. Nors šios dvi šalys galiausiai nebuvo įtrauktos į galutinį sąrašą, neaišku, kodėl jos nebuvo dar kartą svarstomos kaip itin mažų sąnaudų vietos.

(50)

Net jei Turkija būtų buvusi nagrinėjama kaip reali alternatyva nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn., nebuvo aišku, ar Turkija buvo reali alternatyva, kurią 2021 m. gruodžio mėn. bendrovė „GKN Automotive“ ir (arba) grupė „Melrose“ būtų pasirinkusi, jei Vengrijoje valstybės pagalba nebūtų buvusi suteikta. Komisija manė, kad Vengrija nepakankamai pagrindė, kaip politinė rizika, kuri 2019 m. buvo įvertinta kaip atgrasomasis veiksnys (49 konstatuojamoji dalis), pasikeitė iki 2020 m. gruodžio mėn., kai Turkija vėl buvo svarstoma kaip alternatyvi vieta. Vengrija nepateikė išsamios rizikos analizės, ataskaitos ar kito dokumento, susijusio su 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. sausio mėn. politinės ir veiklos rizikos Turkijoje vertinimais. Be to, Vengrija nepakankamai paaiškino, kodėl grupė „Melrose“ ir (arba) bendrovė „GKN Automotive“ laikėsi nuomonės, kad 2020 m. gruodžio mėn. ar 2021 m. sausio mėn. politinė padėtis buvo stabilesnė nei 2019 m. (sprendimo pradėti procedūrą 143 ir 144 konstatuojamosios dalys). Atsižvelgdama į bendrovės „GKN Automotive“ nuomonę dėl politinio ir ekonominio nestabilumo Turkijoje 2021 m. pabaigoje ir didesnę, jos teigimu, riziką (33), Komisija abejojo, ar Turkija buvo reali investavimo vieta, ir preliminariai laikėsi nuomonės, kad bendrovė „GKN Automotive“ bet kuriuo atveju būtų investavusi Vengrijoje (sprendimo pradėti procedūrą 78 ir 144 konstatuojamosios dalys). Komisijai taip pat kilo abejonių dėl 2021 m. gruodžio mėn. nuomonės, kad Vengrija yra priimtiniausias variantas, nes Vengrijos paskatos „didžiąja dalimi kompensuos Turkijos galimybės finansinį pranašumą“, pagrindinių argumentų, nes Vengrijos valdžios institucijų pasiūlyta pagalba tik iš dalies (mažiau nei 50 %) kompensavo Turkijoje esančios vietos finansinį pranašumą (pagal GDV) (sprendimo pradėti procedūrą 145 konstatuojamoji dalis).

(51)

Komisija išreiškė abejonių dėl pagalbos sumos proporcingumo, atsižvelgdama į abejones dėl skatinamojo poveikio, taip pat į neaiškumus, susijusius su investicijų dydžiu.

(52)

Dėl investicijų dydžio Komisija pažymėjo, kad nuo pradinio trečiojo etapo iki naujo trečiojo etapo gerokai pasikeitė planuojama gamybos apimtis pagal trečiąjį etapą numatomos statyti gamyklos vietoje, o žemės ir pastatų reikalavimai, kuriais grindžiamos kapitalo sąnaudas, į kurias atsižvelgiama nustatant GDV, nebuvo pakeisti. Komisija taip pat pažymėjo, kad apskaičiuojant GDV atsižvelgta į Vengrijos valdžios institucijų nurodytą gamybos pradžios ir visiško gamybos pajėgumo pasiekimo laiką, tačiau šis laikotarpis neatitinka. Be to, atsižvelgiant į tai, kad i) ankstesnė faktinė gamyba dviejose esamose gamyklose, kurios bus perkeltos įgyvendinant investicinį projektą, buvo mažesnė už investiciniu projektu sukuriamus pajėgumus ir ii) prognozuojamas investicinio projekto pardavimo kiekis visiškos gamybos metais, kaip nurodyta GDV analizėje, buvo mažesnis už investiciniu projektu sukuriamus pajėgumus, Komisija negalėjo patvirtinti, kad investiciniam projektui įgyvendinti skirtos kapitalo sąnaudos buvo realistiškos. Atsižvelgdama į tai, Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad investicinis projektas buvo planuojamas taip, kad jį vykdant būtų galima atlikti papildomus perkėlimus pagal strategijos ketvirtąjį–šeštąjį etapus. Tačiau Vengrijos valdžios institucijos paaiškino, kad nėra konkrečių planų įgyvendinti šiuos etapus. Komisija taip pat pažymėjo, kad apskaičiuojant GDV reikėtų atsižvelgti į mažesnio pajėgumo gamybos įrenginio, pritaikyto prie pardavimo poreikių, mažesnes sąnaudas, o tai galėtų turėti įtakos dviejų vietų grynosios dabartinės vertės skirtumui ir proporcingumo vertinimui (sprendimo pradėti procedūrą 165 konstatuojamoji dalis).

(53)

Atsižvelgdama į savo abejones dėl pagalbos skatinamojo poveikio ir priešingos padėties scenarijaus patikimumo, Komisija negalėjo padaryti išvados dėl galimo neigiamo pagalbos poveikio nebuvimo (sprendimo pradėti procedūrą 3.3.6 skirsnis), visų pirma dėl to, ar pagalba galėjo turėti priežastinį ryšį su perkėlimu (sprendimo pradėti procedūrą 3.3.6.4 skirsnis) ir ar pagalba būtų prisidėjusi prie perteklinių pajėgumų kūrimo rinkoje, kuri patiria absoliutų nuosmukį, arba būtų jį sustiprinusi, ir ar šiuo atžvilgiu būtų turėjusi akivaizdų neigiamą poveikį konkurencijai (sprendimo pradėti procedūrą 3.3.6.2 skirsnis).

(54)

Vengrija pateikė rašytinį pareiškimą, 2024 m. balandžio 11 d. pasirašytą dabartinio bendrovės „GKN Automotive“ generalinio direktoriaus, kuris tuo metu, kai buvo priimamas sprendimas dėl investicinio projekto, buvo transmisijų padalinio vadovas ir bendrovės „GKN Automotive“ VG narys. Vengrija teigia, kad dėl atskyrimo nuo grupės „Melrose“ bendrovė „GKN Automotive“ nebeturi galimybės susipažinti su jos buvusios patronuojančiosios bendrovės dokumentais, kuriais būtų galima papildomai pagrįsti preliminaraus ir oficialaus tyrimo metu pateiktus pareiškimus, todėl prašė Komisijos atsižvelgti į šį pasirašytą pareiškimą. Vengrija tvirtina, kad šiuo pasirašytu pareiškimu buvęs bendrovės „GKN Automotive“ transmisijų padalinio vadovas ir bendrovės „GKN Automotive“ VG narys pateikia prisiminimą apie sprendimų dėl investicinio projekto vietos priėmimo procesą, o tai patvirtina Vengrijos argumentus, kuriuos ji jau pateikė per preliminarų ir oficialų tyrimą. Vengrija konkrečiai nurodo šiuos pareiškimo elementus: i) „Nei bendrovė „Melrose“, nei bendrovė „GKN Automotive“2020 m. lapkričio 12 d. susitikime nepriėmė galutinio sprendimo dėl vietos“ ir kad jis „aiškiai suprato, jog bendrovė „GKN Automotive“, siekdama bendrovės „Melrose“ nustatyto finansinio tikslo, galėjo nevaržomai keisti vietą, kaip nurodyta kapitalo sąnaudų prašyme“; ii) bendrovė „GKN Automotive“„būtų pasirinkusi Turkiją, net atsižvelgiant į politinę ir veiklos riziką, kurią bendrovės „GKN Automotive“ VG nustatė dėl Turkijos“, „jeigu bendrovės „GKN Automotive“ VG būtų maniusi, kad yra reikšminga rizika dėl pagalbos patvirtinimo“.

(55)

Vengrija teigia, kad bendrovė „Melrose“ yra finansinė investuotoja, todėl labiau akcentuoja finansinį poveikį ir paprastai nustato „gerokai trumpesnius atsipirkimo laikotarpius“ lėšoms išmokėti nei įprastos gamybos įmonės, kurios, priimdamos sprendimus dėl investicijų, atsižvelgia, pavyzdžiui, į ilgalaikes strategijas, todėl yra linkusios pritarti ilgesniems atsipirkimo laikotarpiams. Vengrija mano, kad įprastų gamybos įmonių sprendimų priėmimo procesai, kuriuos Komisija yra įpratusi vertinti atlikdama kitų atvejų, apie kuriuos pranešta, suderinamumo analizę, negali būti lyginami su finansinių investuotojų sprendimų priėmimo procesais.

(56)

Vengrija pakartoja, kad bendrovė „Melrose“ nebuvo atsakinga už sprendimą dėl vietos, nes ji tiesiogiai nedalyvauja priimant sprendimus dėl jos portfelį sudarančių įmonių veiklos. Bendrovės „Melrose“ vaidmuo sprendimų priėmimo procese apsiriboja pritarimu „didelės finansinės svarbos“ klausimais. Vengrijos teigimu, bendrovė „Melrose“, naudodamasi įgaliojimų perdavimo politika, suteikia jos portfelį sudarančių įmonių vadovų grupėms įgaliojimus, pavyzdžiui, priimti verslo sprendimus. Tam iliustruoti Vengrija pateikė bendrovės GKN įgaliojimų perdavimo politikos aktą (toliau – ĮPP arba ĮPP aktas), t. y. dokumentą, kuriame nustatytos patvirtinimo ribos visų valdymo lygių, įskaitant bendrovės „Melrose“, įgaliojimų reikalaujančiais klausimais ir kuris, Vengrijos teigimu, i) įrodo, kad bendrovės „Melrose“ įgaliojimai daugiausia susiję su finansiniais klausimais, pavyzdžiui, kapitalo sąnaudomis, viršijančiomis tam tikrą vertę, finansavimu ir saugumu, o tokius klausimus, kaip žmogiškieji ištekliai, teisiniai klausimai, pirkimai ir sutartys su tiekėjais, patarėjai, konsultantai ir pardavimo agentai, klientų kainodara ir sutartys, daugiausia sprendžia bendrovė „GKN Automotive“ ir bendrovės „Melrose“ dalyvavimas reikalingas tik tada, kai klausimas yra labai svarbus finansiniu požiūriu, ir ii) yra nesusijęs su sprendimais dėl veiklos, pavyzdžiui, dėl įsiskverbimo į rinką ar gamybos vietos pakeitimo specifikos (įskaitant sprendimus dėl [verslo perkėlimo] ir naujų gamyklų statybos).

(57)

Vengrija teigia, kad bendrovė „Melrose“ peržiūri svarbius investicinius sprendimus siekdama užtikrinti, kad jie būtų tinkami ir atitiktų numatomus finansinės veiklos rodiklius, pavyzdžiui, atsipirkimo laikotarpius. Oficialių taisyklių, pagal kurias būtų nustatomos atsipirkimo laikotarpio ribos, nėra; veikiau tokios ribos grindžiamos bendra praktika. Bendrovė „Melrose“ mano, kad jos, kaip finansinio investuotojo, pagrindinis tikslas yra užtikrinti didžiausią vertę akcininkams griežtai valdant kapitalo paskirstymą ir turint tvirtą nuomonę dėl galimybių, kurių reikia siekti arba atsisakyti, finansinio pelningumo. Galimybės paprastai skirstomos pagal jų atsipirkimo laikotarpį. Siekdama dokumentais pagrįsti bendrovės „Melrose“ vidaus praktiką dėl priimtino projektų atsipirkimo laikotarpio, Vengrija nurodo 2021 m. rugpjūčio 6 d. bendrovės „Melrose“ e. laišką, pateiktą Komisijai atliekant preliminarų pagalbos tyrimą ir Komisijai paprašius pateikti informaciją (3 konstatuojamoji dalis), kuriame nurodyta, kad „... spręsdami dėl įprasto ilgalaikio materialiojo turto esame linkę vertinti investicijas, kurių atsipirkimo laikotarpis yra trumpesnis nei [2,1–2,9] metai. Dėl didesnių pirkinių galėtume svarstyti šiek tiek ilgesnį laikotarpį, tačiau nesvarstytume nieko, kas atsipirktų per daugiau nei [4,5–5,4] metus, nes tai mums yra raudona riba, kuri paprasčiausiai nebūtų patraukli, atsižvelgiant į [...] apribojimus. Nors niekas nėra patvirtinta dokumentais, laikydamiesi šios bendros politikos pasiekėme gerų rezultatų ir tikrai neprisimenu nė vieno atvejo, kai būtų patvirtintas ilgesnis nei [4,5–5,4] metų atsipirkimas“

(58)

Bendrovės „Melrose“ sprendimus priimantys organai yra „Melrose“ direktorių valdyba – aukščiausias teisinis sprendimus priimantis organas, atsakingas už strateginį bendrovės „Melrose“ ir visų jos patronuojamųjų bendrovių valdymą, ir bendrovės „Melrose“ vykdomieji direktoriai bei vadovybė – organas, atsakingas už kasdienį bendrovės „Melrose“ valdymą ir jos patronuojamųjų bendrovių finansinę priežiūrą, pavyzdžiui, strategijos, biudžetų, verslo planų, reikšmingų investicijų ir kitų svarbių sprendimų tvirtinimą. Šiomis aplinkybėmis Vengrija paaiškina, kad bendrovės „Melrose“ subjektas, turėjęs kompetenciją tvirtinti investicinio projekto biudžetą, buvo „Melrose“ vykdomieji direktoriai ir vadovybė.

(59)

Vengrija tvirtina, kad 2020 m. lapkričio 12 d. bendrovės „Melrose“ vykdomiesiems direktoriams ir vadovybei pateiktame verslo modelyje investicinio projekto vieta Vengrijoje buvo naudojama kaip darbinė hipotezė dėl palankaus šios šalies vertinimo vietos pasirinkimo rezultatų suvestinėje šalių lygmeniu (šiek tiek atsilieka nuo Lenkijos) ir regioniniu lygmeniu (geriau nei bet kuris kitas Europos regionas, įskaitant Lenkijoje). Bendrovės „Melrose“ vykdomieji direktoriai ir vadovybė pripažino strateginę būtinybę bendrovei „GKN Automotive“ konsoliduoti veiklą Europoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis konkurencingumas, ir pripažino, kad reikia iš pradžių patvirtinti lėšas, kad bendrovės „GKN Automotive“ VG galėtų tęsti projektą. Todėl jie iš pradžių pritarė finansavimui. Tačiau, kaip teigia Vengrija, bendrovės „Melrose“ vykdomieji direktoriai ir vadovybė ginčijo [5,4–7] metų atsipirkimo laikotarpį, viršijantį [4,5–5,4] metų ribą, ir paprašė bendrovės „GKN Automotive“ VG padidinti verslo modelio finansinį patrauklumą, kad jis atitiktų šią ribą. Šiomis aplinkybėmis, kaip teigia Vengrija, bendrovė „GKN Automotive“ buvo priversta persvarstyti projekto apimtį, taigi ir vietą, kad patenkintų bendrovės „Melrose“ prašymą. Tuo remdamasi bendrovės „GKN Automotive“ VG pavedė vietos atrankos projekto grupei (34) parengti investicinio projekto vykdymo Turkijoje scenarijų.

(60)

Vengrija paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimo protokolo nėra. Vengrija pateikia rašytinį pareiškimą dėl šio susitikimo, kuris buvo parengtas 2023 m. sausio mėn. ir 2023 m. vasario 10 d. pasirašytas šiame susitikime dalyvavusių bendrovių „Melrose“ ir „GKN Automotive“ atstovų, siekdama paaiškinti diskusijų ir sprendimų, priimtų per susitikimo dalį, susijusią su [investicinio projekto] verslo modelio peržiūra, pobūdį (toliau – retrospektyvinis 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimo protokolas). Remiantis šiuo pareiškimu, per šį susitikimą „[bendrovės „Melrose“ narys] išreiškė susirūpinimą dėl verslo modelio finansinio gyvybingumo, remdamasis tuo, kad atsipirkimo laikotarpis viršijo [4,5–5,4] metus. Jis patikslino, kad ilgas atsipirkimo laikotarpis reikštų, jog bendrovė „Melrose Industries“ gali negauti visos į projektą investuotų pinigų grąžos per jų nuosavybės laikotarpį. Vis dėlto visi susitikimo dalyviai pritarė, kad šis projektas strategiškai būtinas, siekiant užtikrinti bendrovės GKN transmisijų verslo ateitį, nepaisant to, kad atsipirkimas buvo ne toks patrauklus, koks paprastai laikomas priimtinu. Po diskusijų bendrovės „Melrose Industries“ atstovai patvirtino, kad pritaria projekto verslo modeliui, ir taip leido tęsti projektą remiantis projekto biudžetu. Tačiau jie pavedė bendrovės „GKN Automotive“ darbuotojams peržiūrėti projekto prielaidas ir nustatyti būdus, kaip sutrumpinti projekto atsiperkamumą iki mažiau nei [4,5–5,4] metai didinant vertę ir (arba) mažinant sąnaudas“.

(61)

Vengrija pateikė 2020 m. gruodžio 9 d. bendrovės „Melrose“ e. laišką bendrovei „GKN Automotive“, prie kurio pridėtas pasirašytas KSP, kuriame teigiama: „prašome atkreipti dėmesį į šias pastabas: Kaip aptarta per biudžeto peržiūrą, mes pritariame koncepcijai / bendram vaizdui. Todėl pasirašėme formą. Tačiau tai nėra neribotas leidimas išleisti [220–400] mln. GBP. Tikimės, kad būsime informuojami apie kiekvieno elemento įgyvendinimo eigą ir kai verslo modelis taps aiškesnis, pavyzdžiui, [...] mln. GBP [...] beveik tikrai nebus galutinis skaičius ir pan. Todėl nuolat informuokite mus apie kiekvieną elementą ir duomenis atitinkamai suskirstykite – galbūt atskirai pagal kiekvieną savo nustatytą etapą“. Vengrija tvirtina, kad šiame e. laiške buvo aiškiai nurodytos sąlygos, kuriomis bendrovė „Melrose“ turėjo patvirtinti verslo modelį. Bendrovė „Melrose“ nesuteikė „neribot[o] leidim[o] išleisti [220–400] mln. GBP“, o prašymą patvirtino, nes „pritar[ė] koncepcijai / bendram vaizdui“, tačiau tikėjosi, kad „b[us] informuojama apie kiekvieno elemento įgyvendinimą ir kai verslo modelis taps aiškesnis“.

(62)

Vengrija sutinka su sprendimo pradėti procedūrą 128 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pateikta pastaba, kad iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžio protokolo ir parengiamojo dokumento formuluočių galima daryti prielaidą, kad bendrovė „Melrose“ buvo sprendimus dėl investicinio projekto vietos atrankos priimantis organas. Tačiau atsižvelgdama į pateiktus paaiškinimus dėl bendrovės „Melrose“ dalyvavimo priimant sprendimus dėl jos portfelį sudarančių įmonių (56 konstatuojamoji dalis), Vengrija tvirtina, kad visos nuorodos į bendrovės „Melrose“ žemės sklypo pasirinkimo patvirtinimą bendrovės „GKN Automotive“ VG 2020 m. rugpjūčio 12 d. posėdžio protokole ir parengiamajame dokumente turi būti vertinamos tik platesniame bendro verslo modelio peržiūros kontekste ir turėtų būti suprantamos kaip „bendrovės „Melrose“ verslo modelio patvirtinimo dokumentas, kuriame Vengrija yra darbinė hipotezė dėl investicijų vietos“. Šiuose dokumentuose atsispindi tik bendrovės „GKN Automotive“ VG diskusijos. Būtent bendrovės „GKN Automotive“ VG pasiūlė galimybę vykdyti investicinį projektą Vengrijoje pagal bendrą verslo modelį, kuris bendrovei „Melrose“ buvo pristatytas 2020 m. lapkričio 12 d. Šio posėdžio pateiktyje nurodyta tą dieną bendrovei „Melrose“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad bendrovės „GKN Automotive“ VG prašė savo akcininko priimti sprendimą „Patvirtinti [investicinio projekto] verslo modelį esant [5,4–7] metų atsipirkimo trukmei...“. Vengrija aiškina, kad bendrovės „GKN Automotive“ VG neprašė patvirtinti Vengrijos kaip investicijų vietos.

(63)

Vengrija paaiškina, kad bendrovė „GKN Automotive“ kreipėsi į konsultacinę įmonę, prašydama išorės pagalbos dėl su vieta ir paskatomis susijusių paslaugų. Vengrijos valdžios institucijos pateikė 2020 m. lapkričio 27 d. konsultacinei įmonei išsiųstą paslaugų prašymą, kuris, jų nuomone, aiškiai rodo, kad tuo metu vietos atrankos projekto grupė manė, jog „jokie galutiniai sprendimai dėl projekto ar vietos nėra priimti“. Vengrija tvirtina, kad šis paslaugų prašymas taip pat rodo, jog nebuvo priimtas joks sprendimas dėl vietos, o tai patvirtina ir 2020 m. lapkričio 16 d. – praėjus dviem darbo dienoms po to, kai bendrovė „Melrose“ užginčijo investicinio projekto verslo modelį – surengtas susitikimas, kuriame vietos atrankos projekto grupė aptarė, kaip padidinti projekto finansinį gyvybingumą, įskaitant galimų alternatyvių vietų tyrimą (sprendimo pradėti procedūrą 59 konstatuojamoji dalis).

(64)

Vengrija taip pat pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą 134 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Komisijos pastabos, kad Vengrijos valdžios institucijoms pateiktiems pagalbos paraiškos dokumentams taip pat turėjo pritarti bendrovė „Melrose“. Vengrija tvirtina, kad iš tiesų tokios nuorodos esama 2021 m. sausio 29 d.„Žemės sklypo atrankos sprendimo“ posėdžio pateiktyje. Tačiau tai buvo susiję su vietos atrankos projekto grupės pasiūlymu bendrovės „GKN Automotive“ VG, kuriuo vietos atrankos projekto grupė „norėjo patikrinti bendrovės „Melrose“ jautrumą bet kokio politinio suinteresuotojo subjekto dalyvavimui“. Vietos atrankos projekto grupė siekė gauti iš bendrovės „GKN Automotive“ VG rekomendaciją, ar dalytis pagalbos paraiškos dokumentais su bendrove „Melrose“. Vengrija teigia, kad šis pasiūlymas nevirto užduotimi, kaip nurodyta posėdžio protokole, kuriame bendrovės „Melrose“ pagalbos paraiškos dokumentų peržiūra nebuvo paminėta.

(65)

Vengrija taip pat tvirtina, kad iš pateikčių ir susitikimų protokolų, susijusių su bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžiais, formuluočių matyti, kaip bendrovė „Melrose“ dalyvavo projekte, ir pakartoja savo poziciją, kad bendrovė „Melrose“ nepriėmė sprendimo dėl vietos. Pavyzdžiui, 2021 m. sausio 29 d. posėdyje bendrovės „GKN Automotive“ VG ketina „suderinti su bendrove „Melrose“ galutinį sprendimą ir verslo modelio ginčijimo rezultatus“. Tai reiškia, kad apie galutinį bendrovės „GKN Automotive“ VG priimtą sprendimą dėl vietos turėtų būti pranešta bendrovei „Melrose“ atliekant verslo modelio peržiūrą. Posėdžio protokole, kuriame pateikiamos posėdyje padarytos išvados, bendrovė „Melrose“ apskritai neminima jokiame veiksmų punkte. 2021 m. gruodžio 9 d. posėdžio, per kurį, pasak Vengrijos, buvo priimtas galutinis sprendimas dėl vietos, protokole nurodyta, kad bendrovės „GKN Automotive“ VG turi „informuoti bendrovę „Melrose“ apie išvadą dėl galutinio sprendimo dėl vietos“. Vengrija teigia, kad tai aiškiai reiškia, jog sprendimas buvo priimtas bendrovės „GKN Automotive“ viduje ir jos VG, be jokio bendrovės „Melrose“ pritarimo.

(66)

Galiausiai Vengrija tvirtina, kad, jei bendrovė „Melrose“ būtų priėmusi galutinį sprendimą, ji būtų sulaikiusi bendrovę „GKN Automotive“ nuo galimos alternatyvios investicinio projekto vietos Turkijoje tyrimo, kad nebūtų švaistomi ištekliai. Iš tikrųjų, nors bendrovės „GKN Automotive“ generalinis direktorius ir „GKN Automotive“ VG nuolat informavo bendrovę „Melrose“, ji nesikišo, kad sustabdytų alternatyvios vietos tyrimą. Tai rodo, kad, jei bendrovės „GKN Automotive“ VG būtų nusprendusi, kad Turkija yra priimtiniausia galimybė, bendrovė „Melrose“ būtų buvusi pasirengusi peržiūrėti sprendimą.

(67)

Vengrija teigia, kad retrospektyvinis 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimo protokolas ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. bendrovės „Melrose“ e. laiškas yra to paties laikotarpio įrodymai dėl ne ilgesnio kaip [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpio finansinio tikslo, kurį investicinis projektas turėjo atitikti priimant sprendimą dėl investicijų ir vietos.

(68)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą 136 konstatuojamosios dalies a punkte pateiktos išankstinės Komisijos nuomonės, kad „atsipirkimas nėra vienintelis aspektas priimant sprendimus ir nebūtinai turėjo būti vertinamas pagal kiekvieną etapą“, Vengrija teigia, kad visi pagal strategiją vykdomi projektai buvo vertinami atskirai. Nors yra tam tikras bendros strategijos finansinės naudos elementas, kuris būtų pasiektas tik tada, jei būtų įgyvendinta visa strategija arba bent jau didžioji jos dalis (pvz., visa apyvartinių lėšų nauda), etapų įgyvendinimas galėjo būti ir buvo vertinamas atskirai. Šešių etapų strategija yra pagrindas atlikti išsamesnį galimybių vertinimą ir galiausiai nustatyti bei patvirtinti atskirus projektus, kurie bus įgyvendinami pagal etapus. Kaip pavyzdį Vengrija nurodė projektą „[Investicinis projektas A]“, kuris jau buvo patvirtintas 2019 m. balandžio mėn. su tam projektui konkrečiai apskaičiuotu atsipirkimo laikotarpiu. Todėl visi kiti strategijoje numatyti projektai buvo vertinami atskirai. Vengrija taip pat tvirtina, kad kiekvieno projekto, įtraukto į etapus, atsipirkimo laikotarpis buvo lemiamas. Vengrija pateikė suvestinę lentelę (35), kurioje išvardyti keturi projektai, iš kurių trys buvo strategijos pirmojo etapo dalis, o vienas buvo susijęs su kitu projektu (36). Šių projektų atsipirkimo laikotarpiai yra atitinkamai [3,1–4,2], [3,5–4,4], [2,2–2,9] ir [2,5–3,1] metai, o tai, Vengrijos teigimu, rodo, kad [5,4–7] metų investicinio projekto atsipirkimo laikotarpis yra „blogesnis nei bet kurio kito Europos projekto, įtraukto į naujausių bendrovės projektų portfelį“.

(69)

Vengrija taip pat pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą 136 konstatuojamosios dalies b punkte pateiktų Komisijos teiginių, kad keliuose atnaujintuose naujo trečiojo etapo verslo modelio dokumentuose atsipirkimo laikotarpis visada buvo ilgesnis nei [4,5–5,4] metai, o 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžio parengiamajame dokumente buvo nurodyta, kad siektinas atsipirkimo laikotarpis yra ne ilgesnis nei [5,6–7,2] metai. Vengrija teigia, kad dėl poreikio sutrumpinti trečiojo etapo atsipirkimo laikotarpį (pradiniame verslo modelio „iš apačios į viršų“ etape atsipirkimo laikotarpis buvo [7,5–11] metų) buvo pakeistas metodas (naujas trečiasis etapas). Pakeitus metodą, įskaitant naujų vietų skaičiaus apribojimą iki vienos, projekto atsipirkimo laikotarpį bendrovė sumažino iki [5–7] metų intervalo, kuris „rodė tik tikėtiną verslo modelio atsipirkimo laikotarpio intervalą, atsižvelgiant į kai kurias pagrindines prielaidas“. Vengrija paaiškina, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžio parengiamajame dokumente nurodytas mažiau nei [5,6–7,2] metai tikslas veikiau yra „bendrovės GKN projekto grupės vidaus užduotis įgyvendinti projektą, kurio finansiniai rodikliai būtų ne blogesni nei [5,6–7,2] metai“, o bendra panašios apimties projektų finansinė riba, kurią turi patvirtinti bendrovė „Melrose“, yra [4,5–5,4] metai. Vengrija taip pat priduria, kad bendrovės „GKN Automotive“ VG žinojo apie šį reikalavimą, kai oficialiai prašė KSP patvirtinimo, o tai šiuo atveju reiškė tolesnį verslo modelio persvarstymą. Siekdama pagrįsti bendrovės „GKN Automotive“ VG informuotumą, Vengrija remiasi lentele, kurioje pateikiamas kitų bendrovės „GKN Automotive“ projektų, nurodytų 68 konstatuojamojoje dalyje, atsipirkimo laikotarpis.

(70)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą 136 konstatuojamosios dalies c punkte pateiktų Komisijos teiginių, kuriuose nurodoma, kad vyriausiasis finansininkas (toliau – finansų direktorius) nereagavo į 2020 m. lapkričio 10 d. bendrovės „Melrose“ verslo modelio peržiūros pateikties projektą, kuriame aiškiai nurodytas [5,4–7] metų atsipirkimo laikotarpis, Vengrija paaiškina, kad iš finansų direktoriaus nebuvo tikimasi, jog jis pakomentuos tokią iš anksto perskaitytą medžiagą, nes jis iki tol dalyvavo daugybėje diskusijų rengiantis 2020 m. lapkričio 12 d. posėdžiui, kuriame buvo persvarstytas atsipirkimo laikotarpis. Vengrija nurodo paskutinę prieš 2020 m. lapkričio 12 d. posėdį atliktą išankstinę finansinių duomenų peržiūrą, kuri įvyko 2020 m. spalio 30 d., ir pateikė kvietimą į 2020 m. spalio 30 d. posėdį internetu bei pateiktį „Verslo modelio peržiūra. [Investicinis projektas]“. Vengrijos teigimu, po 2020 m. rugpjūčio 12 d. posėdžio bendrovės „GKN Automotive“ VG nepavyko sutrumpinti atsipirkimo laikotarpio, todėl 2020 m. spalio 30 d. vykusiame išankstinės peržiūros posėdyje buvo pateiktas [5,5–7,5] metų laikotarpis. Vengrija paaiškina, kad atsipirkimo laikotarpį buvo galima sutrumpinti po diskusijos su finansų direktoriumi, kuris tikėjosi jį sutrumpinti iki mažiau nei [4,5–5,4] metų. Remdamasi šia diskusija, vietos atrankos projekto grupė dirbo siekdama dar patobulinti finansinius duomenis, todėl bendrovės „GKN Automotive“ VG sutrumpino atsipirkimo laikotarpį iki [5,4–7] metų, kaip 2020 m. lapkričio 12 d. pateikta bendrovei „Melrose“.

(71)

Vengrija primena, kad strategija buvo siekiama išsaugoti bendrovės „GKN Automotive“ konkurencingumą vis konkurencingesnėje rinkos aplinkoje, konsoliduojant neefektyvią ir išsklaidytą gamybą Europoje ir perkeliant gamybos pajėgumus į ekonomiškai efektyvesnes vietas. Todėl „GKN Automotive“ suprato, kad bendrovė turi tęsti investicinį projektą, kad taptų konkurencinga kainos atžvilgiu, kad galėtų pritraukti naują veiklą ir patenkinti akcininko finansinius lūkesčius“. Vengrija taip pat teigia, kad, nepaisant to, jog atsipirkimo laikotarpis buvo ne trumpesnis nei [4,5–5,4] metai, bendrovės „GKN Automotive“ VG nerimavo dėl galimo neigiamo poveikio, kurį vėlavimas galėtų turėti bendram projekto terminui, o atsižvelgdama į svarbų strateginį projekto pobūdį, nusprendė 2020 m. lapkričio 12 d. tęsti verslo modelio aptarimą su bendrovės „Melrose“ vykdomaisiais direktoriais ir vadovybe net ir esant [5,4–7] metų atsipirkimo laikotarpiui“. Dėl 2020 m. lapkričio 12 d. verslo modelio peržiūros susitikimo Vengrija priduria, kad „visi susitikimo dalyviai pritarė, kad šį projektą strategiškai būtina įgyvendinti, siekiant užtikrinti bendrovės GKN transmisijų verslo ateitį, nepaisant to, kad atsipirkimas buvo ne toks patrauklus, koks paprastai laikomas priimtinu“. Tačiau bendrovė „Melrose“ nepritarė verslo modeliui ir nurodė bendrovei „GKN Automotive“ toliau gerinti finansinius aspektus. Kadangi visos finansinės prielaidos jau buvo kelis kartus persvarstytos ir patobulintos, bendrovės „GKN Automotive“ VG negalėjo dar labiau sutrumpinti atsiperkamumo iš esmės nekeisdama pagrindinių prielaidų, t. y. nesvarstydama kitos galimos vietos. Vengrija taip pat teigia, kad bendrovė „GKN Automotive“ VG, remdamasi ankstesnėmis diskusijomis bendrovėje ir reguliariais pokalbiais su bendrovės „Melrose“ vykdomaisiais direktoriais ir vadovybe, padarė išvadą, kad reikia atlikti itin mažų sąnaudų vietos tyrimą siekiant įsitikinti, ar yra finansiškai patrauklesnis verslo modelis. Todėl vietos atrankos projekto grupė pasiūlė pasirinkti Turkiją kaip alternatyvią itin mažų sąnaudų vietą, į kurią būtų galima investuoti, visų pirma plečiant šiuo metu Eskišechyre vykdomą veiklą. Vengrijos teigimu, bendrovės „GKN Automotive“ generalinis direktorius nuolat informavo bendrovę „Melrose“ apie tolesnį šios alternatyvos plėtojimą.

(72)

Dėl įrodymų, kad alternatyvių vietų (Turkijos, Lenkijos, Slovakijos, Serbijos arba Maroko), kurios, pasak Vengrijos, buvo apsvarstytos prieš nusprendžiant pasirinkti Turkiją kaip vienintelę alternatyvią vietą (sprendimo pradėti procedūrą 136 konstatuojamosios dalies d punktas), atsipirkimo laikotarpis apskaičiuotas ir (arba) apsvarstytas, trūkumo Vengrija tvirtina, kad iš vietų, užėmusių antrąją vietą atlikus pradinį šalių vertinimą (Lenkijos ir Slovakijos), nebuvo tikimasi gauti didelės finansinės naudos dėl sąnaudų, panašių į sąnaudas Vengrijoje, o kitos itin mažų sąnaudų vietos, kuriose nevykdoma bendrovės GKN veikla, buvo laikomos mažiau realistiškomis ir mažiau perspektyviomis, kai reikia greitai priimti sprendimus.

(73)

Kalbant apie Turkijos pasirinkimą be jokio atsipirkimo laikotarpio vertinimo (sprendimo pradėti procedūrą 136 konstatuojamosios dalies e punktas), Vengrija pabrėžia skirtumą tarp dviejų darbo srautų, kurių kiekvienam buvo taikoma kitokia vertinimo metodika: i) „bendro išankstinio finansavimo patvirtinimo“ (finansavimo skyrimo), taikomo 2020 m. lapkričio mėn. naujam trečiajam veiklos pertvarkymo etapui, ir ii) verslo modelio ginčijimo, kuriuo inicijuota tolesnė vietų analizė. Pirmas darbo srautas buvo grindžiamas atsipirkimo laikotarpio metodu ir finansavimo skyrimui buvo pasitelkta „numanoma vieta“. Antrajam darbo srautui buvo taikytas GDV metodas, kuris atrodė tinkamesnis ilgalaikiams sprendimams priimti, nes „GDV palyginimas leido geriau suprasti abiejose vietose numatomų pinigų srautų poveikį. Bendrovė taip pat buvo informuota, kad GDV palyginimas yra standartinis metodas, kuris taikomas siekiant įrodyti finansavimo poreikį, susijusį su regionine pagalba“. Vengrija paaiškino, kad bendrovė „Melrose“, kaip finansinė investuotoja, siekia investuoti, susigrąžinti investicijas ir vėl investuoti kuo greičiau, todėl priimdama sprendimą atsižvelgia į atsipirkimo laikotarpį. Todėl bendrovė „GKN Automotive“ privalėjo apskaičiuoti atsipirkimo laikotarpį, kad gautų pritarimą finansavimui. Kita vertus, gavusi patvirtinimą, bendrovė „GKN Automotive“, kaip įprasta gamybos įmonė, siekianti labiau ilgalaikio požiūrio į projektų investicijas ir siekianti geriau subalansuoti projektus ir investicijas, kad būtų tenkinami visi jos vidutinės trukmės ir ilgalaikiai poreikiai, 2021 m. sausio mėn. taikė GDV metodiką „projekto vietos prielaidai patvirtinti, o ne galutiniam sprendimui dėl vietos priimti“. Vengrija taip pat teigia, kad 2021 m. sausio 29 d. susitikimui skirtą pateiktį pakeitė 2021 m. gruodžio 9 d. susitikimui skirta pateiktis, kurioje buvo pateikta išsamesnė ataskaita, apimanti dviejų galutinių vietų atsipirkimo laikotarpio ir GDV palyginimą, kuriuo remiantis 2021 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas galutinis sprendimas dėl vietos Vengrijoje, darant prielaidą dėl visos pagalbos sumos, leidžiančios pasiekti [4,5–5,4] metų atsipirkimo ribą, ir atsižvelgiant į finansinius ir nefinansinius veiksnius. Bendrovė „GKN Automotive“ taip pat dažnai naudoja GDV kitais atvejais, pavyzdžiui, įsigydama naują verslą. Šiuo atžvilgiu Vengrija atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad dėl kitų didelių investicinių projektų, kurių naudos gavėjai buvo įprastos gamybos įmonės, sprendimai buvo priimami remiantis GDV skaičiavimais, o ne atsipirkimo laikotarpiais.

(74)

Todėl Vengrija mano, kad atsipirkimo laikotarpio metodas yra mažiau tinkamas ilgalaikiams strateginiams sprendimams priimti, ir mano, kad taikydama GDV analizę bendrovės „GKN Automotive“ vadovybė galėjo geriau suprasti konkrečios vietos sąnaudas ir naudą, taip pat veiklos veiksnius per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Jos nuomone, nebuvo būtina ir teisinga taikyti atsipirkimo laikotarpio metodą atliekant vietos analizę po to, kai bendrovė „Melrose“ nepritarė investicinio projekto verslo modeliui.

(75)

Dėl Komisijos pastabos, kad nustatant į 2020 m. lapkričio mėn. KSP įtrauktą atsipirkimo laikotarpį neatsižvelgta į pajamas, gautas pardavus dviejų esamų gamybos objektų, kurie turėjo būti perkelti į Vengriją, žemę ir pastatus (sprendimo pradėti procedūrą 136 konstatuojamosios dalies f punktas), Vengrija tvirtina, kad bendrovės „GKN Automotive“ įprasta praktika yra neatsižvelgti į šiuos elementus projektų verslo modeliuose. Dėl to, kad KSP nebuvo atsižvelgta į orientacinio pagalbos pasiūlymo pagalbos sumą, Vengrija teigia, kad bendrovė „GKN Automotive“ elgėsi apdairiai, nes tuo metu, kai buvo peržiūrimas verslo modelis, nebuvo tikrumo, kad pagalba bus suteikta. Be to, kaip teigia Vengrija, bendrovė „GKN Automotive“ žinojo, kad dėl planuojamo perkėlimo iš kitų Europos įmonių bet kokią pagalbą turės patvirtinti Komisija.

(76)

Vengrija daro išvadą, kad [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpis buvo lemiamas kriterijus, susijęs su priemone, apie kurią pranešta. Akivaizdu, kad bendrovė „Melrose“ tikėjosi sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį (t. y. neviršyti [4,5–5,4] metų atsipirkimo ribos). Galutinį sprendimą dėl investavimo Vengrijoje bendrovės „GKN Automotive“ VG priėmė 2021 m. gruodžio 9 d., praėjus daugiau nei metams po to, kai 2020 m. lapkričio 12 d. buvo užginčytas pradinis verslo modelis. 2021 m. gruodžio 9 d. buvo tikimasi, kad dėl investicinio projekto Vengrijoje atsipirkimo laikotarpis, atsižvelgiant į paskatas, bus [4,4–5,3] metai (trumpesnis nei siektinas [4,5–5,4] metų laikotarpis) (o be paskatų – projektas atsipirktų po [5,5–7,1] metų). Kadangi bendrovės „GKN Automotive“ VG pavyko neviršyti [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpio ribos ir taip įvykdyti akcininko prašymą, pateiktą 2020 m. lapkričio 12 d. užginčijus verslo modelį, jai nereikėjo prašyti papildomo bendrovės „Melrose“ patvirtinimo ir ji tik informavo „Melrose“ apie galutinę vietą.

(77)

Galiausiai Vengrija reiškia susirūpinimą dėl Komisijos prielaidų, kad bendrovė „Melrose“ turėjo būti parengusi oficialią investavimo politiką, kad galėtų ginčyti investicinio projekto verslo modelį. Net jei ir nebuvo oficialios investavimo politikos, pagal kurią reikalaujama, kad atsipirkimas būtų trumpesnis nei [4,5–5,4] metai, kaip daro prielaidą Komisija, bendrovė „Melrose“, kaip savininkė, vis tiek būtų galėjusi prašyti bendrovės „GKN Automotive“ padidinti investicinio projekto finansinį gyvybingumą.

(78)

Vengrija teigia, kad, siekdama dar labiau sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį bendrovei „Melrose“ užginčijus verslo modelį, bendrovė „GKN Automotive“ turėjo iš esmės pakeisti pagrindines prielaidas, taigi ir apsvarstyti kitą galimą vietą, t. y. ištirti itin mažų sąnaudų vietą, kad įsitikintų, ar yra patrauklesnis verslo modelis. Atsižvelgiant į tai, buvo vykdomas daugiapakopis atrankos procesas: analizuotos konkrečiai vietai būdingos sąnaudos, atmestos kitos anksčiau svarstytos mažų sąnaudų šalys (nes jų sąnaudos buvo panašios į Vengrijos), apsvarstytos itin mažų sąnaudų vietos ir iš jų pasirinkta viena, kurioje investicinį projektą būtų realu įgyvendinti per reikiamą laikotarpį.

(79)

Vengrija teigia, kad tuo metu, kai buvo rengiama strategija, buvo nustatyta, kad gamyklos Turkijoje sąnaudų ir pajamų santykis yra mažiausias iš visų veikiančių bendrovės „GKN Automotive“ gamyklų. Kai 2020 m. lapkričio mėn. bendrovė „Melrose“ paprašė sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį, Turkija buvo laikoma prioritetine galimybe, kurią reikia išnagrinėti. Lenkija ir Slovakija, šalys, anksčiau įtrauktos į galutinį sąrašą, nebuvo svarstomos, nes investicijos šiose vietose būtų susijusios su panašiomis sąnaudomis, kaip investicijos Vengrijoje. Kitos itin mažų sąnaudų galimybės, pavyzdžiui, Serbija, Marokas, Rumunija ir Bulgarija, kurios, Vengrijos teigimu, tam tikru mastu buvo svarstytos įvairiais vietos atrankos proceso etapais, būtų pareikalavusios papildomų pastangų, dėl kurių būtų pailgėjęs sprendimų priėmimo ir galiausiai gamybos pradžios laikas. Šiame projekto etape buvo įmanoma tik investicija Turkijoje, t. y. regione, kuriame bendrovė „GKN Automotive“ jau vykdė veiklą, atsižvelgiant į tai, kad buvo vietos specialistų, galinčių laikytis numatytų investicinio projekto terminų. Nors esamos veiklos apimtis Turkijoje buvo ribota, šios gamyklos veiklos rezultatai nuolat buvo labai geri ir ji buvo labai konkurencinga sąnaudų atžvilgiu, palyginti su kitomis esamomis bendrovės „GKN Automotive“ gamyklomis, todėl galėjo tapti perspektyviu branduoliu tolesnei vietoje vykdomos veiklos plėtrai. Taigi Turkija tuo metu buvo tinkamiausia galimybė, kurią reikėjo toliau svarstyti.

(80)

Vengrija pateikė du kvietimus į 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. susitikimus internetu (kuriuos vadino pasitarimais), kuriuose dalyvavo du investicinį projektą vykdantys bendrovės „GKN Automotive“ atstovai, ir kvietimą į 2020 m. gruodžio 10 d. susitikimą internetu, kuriame dalyvavo investicinį projektą vykdantys bendrovės „GKN Automotive“ atstovai ir vietos darbuotojai Turkijoje, skirtą „greitai [investicinio projekto] peržiūrai siekiant susitarti dėl tolesnių veiksmų“. Vengrija tvirtina, kad šiuose dokumentuose pateikta papildomų įrodymų apie 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn. susitikimus, per kuriuos buvo aptartas investicinis projektas, įskaitant būdus, kaip spręsti bendrovės „Melrose“ keliamą klausimą dėl projekto verslo modelio. Vengrija teigia, kad per šiuos susitikimus, kaip ir susitikimus, apie kuriuos įrodymai jau buvo pateikti per Komisijos preliminarų tyrimą, bendrovė „GKN Automotive“ padarė išvadą, kad „a) tik mažesnių sąnaudų alternatyvi vieta leistų atlikti patobulinimus, kurių reikia, kad būtų pasiektas tikslinis atsipirkimas, b) kitos vietos, išskyrus Turkiją, arba iš esmės nepakeistų finansinio gyvybingumo, pvz., Lenkija, Slovakija, ir (arba) būtų tikimasi, kad investicijų procesas gerokai užsitęstų, nes vietoje nėra vykdoma veikla, pvz., Marokas, Serbija“. Be kvietimų į susitikimus, daugiau įrodymų nepateikta.

(81)

Vengrija pateikė 2020 m. gruodžio 8 d. e. laišką, kuriame, tęsdami sprendimo pradėti procedūrą 60 konstatuojamojoje dalyje nurodytą veiklą 2020 m. gruodžio 1–7 d. laikotarpiu, bendrovės GKN vietos darbuotojai Turkijoje pateikė informaciją apie bendrovės „GKN Automotive“ investicijų Turkijoje istoriją (gamykla pastatyta 2009 m. ir išplėsta 2013 m.), apie dabartinę vietą ir kitų bendrovių investicijas šioje teritorijoje. Vengrija teigia, kad šis e. laiškas dar kartą pagrindžia ankstyvąsias diskusijas bendrovėje dėl projekto vietos Turkijoje.

(82)

Dėl bendrovės „GKN Automotive“ parengiamosios veiklos Turkijoje ir diskusijų su Komisija iki pranešimo pateikimo Vengrija tvirtina, kad priešingos padėties scenarijaus Turkijoje tyrimas pradėtas iš karto po prašymo ištirti itin mažų sąnaudų vietą. Vengrija nurodė 2020 m. gruodžio mėn. atnaujintą rezultatų suvestinę (apibūdintą sprendimo pradėti procedūrą 63 konstatuojamojoje dalyje), 2021 m. sausio mėn. atliktą šio alternatyvaus scenarijaus finansinę analizę ir 2021 m. sausio mėn. vykusias derybas su Turkijos valdžios institucijomis. Atsižvelgiant į tai, kad Vengrijos pasiūlytos pagalbos suteikimas priklausė nuo Komisijos pritarimo, bendrovė „GKN Automotive“ negalėjo pagalbos laikyti savaime suprantamu dalyku. Todėl 2021 m. birželio mėn. Vengrija kreipėsi į Komisiją iki pranešimo pateikimo, o bendrovės „GKN Automotive“ VG lygiagrečiai toliau rengė alternatyvų investicijų Turkijoje scenarijų, kad jis atitiktų kitų vietų analizės lygį, įskaitant tolesnius susitikimus su Turkijos valdžios institucijomis ir 2021 m. liepos mėn. įvykusį viceprezidento, atsakingo už veiklą Europoje, apsilankymą vietoje (vietos specialistai lankėsi vietoje gerokai ankstesniame proceso etape), taip pat tolesnę parengiamąją veiklą, susijusią su žemės pirkimu, projekto planavimu ir pastato projektavimu. Vengrija teigia, kad, kadangi bendrovė „GKN Automotive“ Turkijoje turėjo veikiančią gamyklą, didžiąją šio darbo dalį atliko vietos specialistai, o organizuoti vyresniosios vadovybės apsilankymus vietoje buvo tikslinga tik tada, kai atvejis buvo parengtas iki tinkamo brandos lygio, o tai buvo pagrindinė vietos atrankos projekto grupės veikla nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. liepos mėn.

(83)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą 140 konstatuojamojoje dalyje nurodyto kreipimosi į Komisiją iki pranešimo pateikimo momento Vengrija teigia, kad tai, jog pagalbos gavėjas apie projektą Vengrijoje iš anksto pranešė jau 2021 m. pavasarį, nereiškia, kad sprendimas dėl vietos buvo priimtas. Vengrija ir pagalbos gavėjas kreipėsi į Komisiją kuo anksčiau, atsižvelgdami į tai, kad atvejis buvo sudėtingas, nes apėmė perkėlimo elementą, o esamos teismų praktikos nebuvo. Pagalbos gavėjas svarstė galimybę skubiai kreiptis iki pranešimo pateikimo, kad geriau suprastų pagalbos gavimo tikimybę. Vengrija nurodė 2021 m. sausio 29 d. žemės sklypo atrankos sprendimo posėdžio protokolą, kuriame nurodyta, kad Miškolcas buvo patvirtintas kaip pageidaujama investicinio projekto vieta, darant prielaidą, kad projektui bus suteikta visa paskatų suma. Vengrija taip pat nurodė pateiktį, kurią vietos atrankos projekto grupė parengė 2021 m. gruodžio 9 d. posėdžiui, kuriame buvo priimtas galutinis sprendimas dėl vietos. Toje pateiktyje teigiama: „Po to, kai toliau buvo tęsiami nacionaliniai paraiškų teikimo ir ES patvirtinimo procesai, siekiant gauti paskatų paketus, laikoma, kad paskatos Vengrijoje dabar yra labiau tikėtinos nei sausio mėn. Paskatos iš esmės kompensuos Turkijos galimybės finansinį pranašumą prieš Vengriją ir leis pasiekti tikslinį projekto atsipirkimo laikotarpį, t. y. [4,4–5,3] metus ([5,5–7,1] metai be paskatų)“.

(84)

Dėl numanomos politinės ir operacinės rizikos Turkijoje Vengrija teigia, kad politinė rizika Turkijoje niekada nebuvo laikoma atgrasančia, nes pagalbos gavėjas jau sėkmingai vykdo šioje šalyje veiklą. 2019 m. lapkričio mėn. bendrovės „GKN Automotive“ gamykla Turkijoje buvo įvertinta pagal strategiją ir buvo gauti labai tikėtini ekonominiai rezultatai, tačiau dėl numanomos rizikos, kitų veiklos veiksnių ir to, kad sąnaudos nebuvo svarbus sprendimo priėmimo veiksnys iki bendrovės „Melrose“ 2020 m. lapkričio mėn. verslo modelio užginčijimo, bendrovė „GKN Automotive“ laikėsi pozicijos „palaukti“ ir galbūt apsvarstyti galimybę plėsti gamyklą. Tik tada sąnaudų veiksniui / atsipirkimo laikotarpiui suteikta pirmenybė prieš visus kitus aspektus. Kai 2020 m. gruodžio mėn. į rezultatų suvestinės vertinimą buvo įtraukta Turkija, jai pagal politinės ir ekonominės rizikos aspektus teko mažiausiai balų, o tai reiškė, kad Turkijos vidinis vertinimas iš esmės nepasikeitė ir rizika vis dar buvo laikoma didele, palyginti su kitomis nagrinėtomis vietomis. Tačiau, atsižvelgdama į teigiamą dabartinės veiklos Turkijoje patirtį ir į tai, kad reikia nustatyti finansinio poveikio prioritetus, kad būtų pasiektas tikslinis atsipirkimas, vietos atrankos projekto grupė nusprendė, kad numanomas rizikos lygis yra priimtinas, kad būtų galima vykdyti investicijas Turkijoje, kuri finansiniu požiūriu buvo labai patraukli. Vengrija tvirtina, kad Turkijos didesnės rizikos profilis buvo labai atidžiai nagrinėjamas priimant galutinį sprendimą dėl vietos 2021 m. gruodžio mėn. ir „atsižvelgiant į pagalbą, Vengrija atitiko bendrovės „Melrose“, tik finansinių rezultatų siekiančio akcininko, tikslinį atsipirkimo laikotarpį, tačiau pagal nefinansinius kriterijus, įskaitant rizikos profilį, strategiškai orientuota bendrovės vadovybė jį laikė tokiu palankiu, kad jie buvo laikomi atsveriančiais likusį Turkijos finansinį pranašumą“. Jei bendrovė „GKN Automotive“ nebūtų laikiusi Turkijos perspektyvia vieta, ji apskritai nebūtų ten vykdžiusi veiklos.

(85)

Galiausiai Vengrija teigia, kad 2020 m. ir 2021 m., kai bendrovė „GKN Automotive“ svarstė pasirinkti Turkiją kaip alternatyvią vietą, kiti investuotojai (pirminės įrangos tiekėjai arba transporto priemonių gamintojai) Turkiją vertino kaip patikimą investavimo vietą, ketindami joje investuoti arba plėsti esamas gamyklas, todėl tai iš esmės patvirtina Turkijos, kaip galimos vietos, patikimumą.

(86)

Sprendimo pradėti procedūrą 145 konstatuojamojoje dalyje Komisija suabejojo pagalbos gavėjo teiginiu, kad Vengrijos paskatos „iš esmės atsvers Turkijos pasirinkimo finansinį pranašumą“. Taip buvo todėl, kad paskatos padengia mažiau nei 50 % GDV skirtumo. Vengrija šį elementą laiko proporcingumo analizės dalimi ir tvirtina, kad didelis Vengrijos pranašumas pagal kokybinius (nefinansinius) vertinimo modelio kriterijus, kaip antai darbo jėgos gebėjimų ir prieinamumo, infrastruktūros, logistikos, buvimo arti klientų ir rizikos, kartu su [4,4–5,3] metų atsipirkimo laikotarpiu ir paskatomis (akcininko prašymo sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį iki [4,5–5,4] metų patenkinimu) buvo pakankami, kad bendrovės „GKN Automotive“ VG 2021 m. gruodžio mėn. priimtų sprendimą investuoti Vengrijoje. Vengrija taip pat pažymi, kad, remiantis jos patirtimi, valstybės pagalba yra vienas iš veiksnių, tačiau ne visada lemiamas veiksnys, į kurį investuotojai atsižvelgia spręsdami dėl būsimos investavimo vietos. Vengrija taip pat pateikia trijų valstybės pagalbos atvejų, kai Komisija patvirtino pagalbą, nors ji padengė tik dalį GDV skirtumo, sąrašą.

(87)

Sprendimo pradėti procedūrą 165 konstatuojamojoje dalyje Komisija iškėlė klausimą, ar pagalba atitinka grynąsias papildomas investavimo į atitinkamą sritį sąnaudas, palyginti su priešingos padėties scenarijumi, jei pagalba nebūtų teikiama. Vengrija teigia, kad investicinio projekto apimtis pagal trečiąjį etapą ir naują trečiąjį etapą skiriasi produktų ir apimties paskirstymo požiūriu, nes trečiasis etapas ir naujas trečiasis etapas yra iš esmės skirtingos koncepcijos, dėl kurių nustatomi skirtingi tikslai, susiję su naujų gamyklų skaičiumi, produktų paskirstymu ir gamybos apimtimi / pajėgumais vienoje gamykloje. Todėl ploto poreikiai nėra palyginami. Vengrija pažymi, kad atraminių velenų gamybai reikia gerokai daugiau vietos nei šoninių velenų gamybai. Šoniniai velenai yra maždaug 0,5 m ilgio (jie jungia automobilio centre esančią transmisiją ir ratus), o atraminiai velenai gali būti iki trijų metrų ilgio (jungia priekinę ir galinę ašis). Todėl tam pačiam šoninių ir atraminių velenų kiekiui pagaminti reikia daugiau įrangos ir ploto.

(88)

Be to, sprendimo pradėti procedūrą 165 konstatuojamojoje dalyje Komisija suabejojo dėl investiciniu projektu sukuriamų pajėgumų. Vengrija teigia, kad yra keletas priežasčių, kodėl pardavimo ir gamybos apimtis yra mažesnė už sukuriamus pajėgumus. Pajėgumų rodikliai rodo didžiausią techninį našumą optimaliomis sąlygomis, o faktinė gamybos apimtis visada yra mažesnė už techninius pajėgumus dėl tokių veiksnių, kaip gedimai, pakeitimai, nepakankamas žaliavų ar darbo jėgos kiekis. Be to, pajėgumai turi būti pritaikyti laikiniems didžiausiems, o ne vidutiniams metiniams poreikiams tenkinti, taip pat reikia išlaikyti pajėgumų rezervą kelioms produktų grupėms. Kalbant apie 2020 m. ir 2021 m. apimtis, kurios buvo nurodytos Komisijai atliekant preliminarų tyrimą, Vengrija teigia, kad joms įtakos turėjo paklausos sumažėjimas dėl COVID-19 protrūkio ir kad ateinančiais metais tikimasi pasiekti iki COVID buvusią apimtį. Galiausiai Vengrija tvirtina, kad investicinio projekto Vengrijoje plotas yra panašus į perkeliamų gamyklų plotą. Vengrija taip pat pakartoja, kad investicinį projektą sudaro perkėlimas iš esamų gamyklų į naują gamyklą nedidinant pajėgumų visame gamybos tinkle Europoje ir kad pagalbos gavėjas patvirtino, jog įgyvendinant šį projektą naujoje gamykloje Vengrijoje nebus įrengti papildomi gamybos pajėgumai.

(89)

Dėl terminų, naudojamų apskaičiuojant GDV, neatitikimo (sprendimo pradėti procedūrą 165 konstatuojamoji dalis) Vengrija teigia, kad terminai pagal abu scenarijus yra vienodai pavėlinti. Tiek Vengrijos, tiek Turkijos atveju nustatyta, kad pirmieji gamybos apimties didinimo metai yra 2022 m. (nenumatytas joks gamybos pradžios skirtumas), o visa gamybos pradžia planuojama 2026 m.

(90)

Akivaizdaus neigiamo perkėlimo poveikio klausimu Vengrija teigia esanti įsitikinusi, kad Turkija buvo patikimas priešingos padėties scenarijus, todėl priežastinio ryšio tarp pagalbos ir perkėlimo nėra.

(91)

Vengrija neginčija sprendimo pradėti procedūrą 111 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos Komisijos nuomonės, kad mokesčio lengvatai galioja 2022 m. RPG, ir paaiškina, kad tai „neturėtų pakeisti Komisijos vertinimo rezultatų“, nes „pagal Komisijos patvirtintą Vengrijos regioninės pagalbos 2022–2027 m. laikotarpiu žemėlapį (SA.63934) Felšėžolcai taikoma tokia pati 50 % regioninės pagalbos viršutinė riba, kaip ir pagal ankstesnį regioninės pagalbos žemėlapį“ ir vykdomos kitos 2022 m. RPG nustatytos sąlygos.

(92)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą 133 konstatuojamojoje dalyje pateikto Komisijos klausimo, kokiu pagrindu, kalbant apie esminio skatinamojo poveikio darymą, Vengrija 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė orientacinį skatinamąjį pasiūlymą, Vengrija teigia, kad oficialus prašymas dėl VIP piniginės dotacijos pagalbos teikėją pasiekė 2021 m. balandžio 8 d., o jame buvo vidaus sprendimų dėl vietos priėmimo proceso įrodymų. Visa, kas buvo iki tos datos, buvo neoficiali procedūros dalis, padedanti vykdyti atrankos procesą. Be to, ji nurodė, kad tuo metu turėta nedaug informacijos. Vengrija taip pat paaiškina, kad per susitikimus su HIPA pagalbos gavėjas kelis kartus nurodė, kad buvo vertinamos alternatyvios vietos ir kad bendrovė vis dar vykdo vietos atrankos procesą.

(93)

Vengrija taip pat teigia, kad sprendimo pradėti procedūrą 133 konstatuojamojoje dalyje Komisija kelia klausimų dėl to, kad Vengrija informavo pagalbos gavėją apie perkėlimo aspektus. Šiuo atžvilgiu Vengrija teigia, kad HIPA, kaip pagalbą teikianti institucija, privalo potencialiems pagalbos gavėjams suteikti visą informaciją, kuri gali būti svarbi konkrečiu atveju. Tai standartinė procedūra, taikoma visoms valstybės pagalbos paraiškoms. Vengrija mano, kad pagalbos gavėjas veikė kaip bet kuris kitas rūpestingas investuotojas, kuris prieš priimdamas sprendimą stengiasi surinkti visą informaciją. Jeigu ši HIPA informacija būtų buvusi paskata bendrovei „GKN Automotive“ įvertinti itin mažų sąnaudų šalį kaip alternatyvią vietą, bendrovė „GKN Automotive“ būtų galėjusi pradėti rengti alternatyvų scenarijų dėl vietos Turkijoje dar 2020 m. rugpjūčio mėn.

(94)

Bendrovė „Melrose“ paaiškina, kad 2023 m. balandžio 20 d. bendrovės „GKN Automotive“ ir „Rubin“ buvo atskirtos nuo bendrovės „Melrose“ ir tapo naujos nepriklausomos įmonių grupės, kurios pagrindinė patronuojančioji bendrovė yra „Dowlais Group plc“, dalimi. Bendrovė „Melrose“ taip pat paaiškina, kad 2023 m. vasario mėn. teisinis bendrovės „Rubin“ pavadinimas buvo pakeistas į „GKN Automotive Hungary Kft.“, o bendrovė „GKN Automotive“ tapo jos vienintele akcininke vietoje bendrovės „Eachairn Aerospace Holdings Limited“.

(95)

Dėl Komisijos išreikštų abejonių dėl bendrovės „Melrose“ vaidmens sprendimų priėmimo procese, visų pirma dėl sprendimo dėl vietos ir verslo modelio užginčijimo, bendrovė „Melrose“ teigia, kad ji taikė decentralizuotą verslo modelį, pagal kurį didžiąją verslo ir strategijos sprendimų dalį priimdavo jos portfelį sudarančių įmonių vadovai ir vadovų grupės, o bendrovė „Melrose“ pasiliko teisę patvirtinti arba vetuoti tam tikrus sprendimus. Bendrovė „Melrose“ jos portfelį sudarančių įmonių veikloje dalyvauja tik peržiūrėdama svarbius investicinius sprendimus, kad įsitikintų, jog jie yra tinkami ir atitinka numatomus finansinius reikalavimus. 2020 m. lapkričio 12 d. susitikime su bendrovės „Melrose“ vykdomaisiais direktoriais ir vadovybe bendrovė „GKN Automotive“, pristatydama investicinio projekto KSP su verslo modeliu ir apibendrindama finansines prielaidas, veikė laikydamasi bendrovės „Melrose“ patvirtinimo reikalavimų, kaip matyti iš ĮPP akto, kurią Vengrija pateikė kartu su savo pastabomis (56 konstatuojamoji dalis). Bendrovė „Melrose“ suprato strateginį pasiūlymo pagrindimą ir poreikį iš pradžių patvirtinti lėšas, kad bendrovė „GKN Automotive“ galėtų tęsti investicinį projektą, todėl pritarė bendram verslo modeliui ir įgaliojo bendrovės „GKN Automotive“ VG nustatyti būdus, kaip sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį iki mažiau nei [4,5–5,4] metų. Nuorodos į Vengriją verslo modelyje ir KSP buvo darbinė hipotezė. Bendrovės „GKN Automotive“ VG buvo įgaliota vadovauti vietos atrankai ir priimti sprendimą dėl galutinės vietos su sąlyga, kad pagrindinis verslo modelis ir amortizacijos grafikas atitiks bendrovės „Melrose“ finansinius lūkesčius ir patvirtintą biudžetą.

(96)

Dėl Komisijos išreikštų abejonių dėl ne ilgesnio kaip [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpio kaip lemiamo veiksnio, vyravusio priimant sprendimą dėl investicijų ir vietos, bendrovė „Melrose“ teigia, kad, siekiant užtikrinti priimtiną investicijų grąžą, kai vykdomos didelės strateginės investicijos, koks yra investicinis projektas, nusistovėjusi vidaus praktika yra reikalauti ne ilgesnio kaip [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpio, o ilgesni atsipirkimo laikotarpiai paprastai nelaikomi priimtinais. Kaip tokios vidaus praktikos buvimą patvirtinantį įrodymą bendrovė „Melrose“ nurodo 2021 m. rugpjūčio 6 d.„Melrose“ e. laišką, pateiktą atliekant preliminarų tyrimą, kuriuo taip pat remiasi Vengrija (57 konstatuojamoji dalis). Be to, bendrovė „Melrose“ remiasi retrospektyviniu 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimo protokolu, kurį Vengrija pateikia kartu su savo pastabomis (60 konstatuojamoji dalis), kaip to paties laikotarpio įrodymais, kad įgyvendinant investicinį projektą reikėjo pasiekti tikslų finansinį tikslą.

(97)

Bendrovė „GKN Automotive“ tvirtina, kad ji buvo pagrindinis sprendimus dėl investicinio projekto priimantis organas ir kad „Rubin“ yra patronuojamoji bendrovė, kuri buvo įsteigta tik tada, kai sprendimas pasirinkti Vengriją kaip investicinio projekto vietą buvo pakankamai brandus. Bendrovė „GKN Automotive“ paaiškina, kad 2022 m. rugsėjo mėn. bendrovės „Rubin“ teisinis pavadinimas buvo į „GKN Automotive Hungary Kft.“.

(98)

Dėl bendrovės „GKN Automotive“ VG įgaliojimų apimties ir sprendimo pradėti procedūrą 133–137 konstatuojamosiose dalyse Komisijos išreikštų abejonių bendrovė „GKN Automotive“ tvirtina, kad bendrovė „Melrose“, kaip finansinė investuotoja, buvo atsakinga tik už investicinio projekto finansavimo patvirtinimą, tačiau ji nesikišo į veiklos aspektus, kurie visiškai priklausė bendrovės „GKN Automotive“ VG kompetencijai. Kaip matyti iš ĮPP akto, bendrovės „Melrose“ įgaliojimai daugiausia susiję su finansiniais klausimais. Šiomis aplinkybėmis bendrovės „GKN Automotive“ VG parengė verslo planą ir visus jo veiklos aspektus bei 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė jį bendrovei „Melrose“ kartu su KSP. Bendrovė „Melrose“ pripažino, kad reikalingas pirminis lėšų patvirtinimas, kad bendrovės „GKN Automotive“ VG galėtų tęsti investicinį projektą. Tačiau bendrovės „Melrose“ vykdomieji direktoriai ir vadovybė užginčijo atsipirkimo laikotarpį ir paprašė bendrovės „GKN Automotive“ VG padidinti investicinio projekto finansinį patrauklumą, kaip matyti iš retrospektyvinio 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimo protokolo (60 konstatuojamoji dalis).

(99)

Kalbant apie bendrovės „Melrose“ politiką, pagal kurią tikimasi ne ilgesnio kaip [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpio, bendrovė „GKN Automotive“ vėlgi nurodo retrospektyvinį 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimo protokolą (60 konstatuojamoji dalis) kaip tai patvirtinantį įrodymą. Panašiai kaip Vengrija (68 konstatuojamoji dalis), bendrovė „GKN Automotive“ taip pat pateikia keturių kitų savo neseniai įgyvendintų Europos projektų, kurių atsipirkimo laikotarpis yra trumpesnis nei [4,5–5,4] metai, atsipirkimo laikotarpį. Bendrovė „GKN Automotive“ teigia, kad naujausios 2020 m. spalio 30 d. išankstinės peržiūros (kurią taip pat nurodo Vengrija, 70 konstatuojamoji dalis) pateikties rengiantis 2020 m. lapkričio 12 d. bendrovės „Melrose“ verslo modelio peržiūrai ir galutinės pateikties, skirtos 2020 m. lapkričio 12 d. verslo modelio susitikimui, palyginimas rodo projekto sąnaudų raidą, taip pat atspindi svarstymus dėl poreikio sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį, o tai rodo aiškų bendrovės „Melrose“ politikos šiuo atžvilgiu supratimą. Galiausiai bendrovė „GKN Automotive“ taip pat nurodo 2021 m. rugpjūčio 6 d. bendrovės „Melrose“ e. laišką, pateiktą atliekant preliminarų tyrimą (57 konstatuojamoji dalis), kaip to paties laikotarpio įrodymą, susijusį su bendrovės „Melrose“ finansiniais tikslais.

(100)

Dėl Turkijos, kaip vienintelio priešingos padėties scenarijaus, nustatymo ir sprendimo pradėti procedūrą 138 ir 139 konstatuojamosiose dalyse Komisijos pareikštų abejonių bendrovė „GKN Automotive“ teigia, kad sprendimas neįtraukti Turkijos į tolesnius pradinio vietos vertinimo etapus 2019 m. buvo grindžiamas tuo, kad Turkija atsiliko nuo kitų vietų atlikus išsamesnį vertinimą (kuris taip pat apėmė strateginius ir veiklos veiksnius), nepaisant palankaus sąnaudų vertinimo. Kai bendrovė „Melrose“ užginčijo verslo modelio finansinį gyvybingumą, sąnaudų veiksnys tapo itin svarbus tolesnėje vietos atrankoje, siekiant padidinti finansinį gyvybingumą (atsipirkimą), todėl Turkija vėl tapo aktuali. Buvo manoma, kad kitų mažų sąnaudų vietų, kuriose bendrovė „GKN Automotive“ nevykdo veiklos, įtraukimas gali gerokai pavėlinti investicinio projekto įgyvendinimą ir padidinti riziką. Vietoje vykdoma veikla ir teigiama esamos veiklos patirtis tapo lemiamu veiksniu renkantis Turkiją kaip itin mažų sąnaudų variantą dėl laiko apribojimų.

(101)

Dėl Turkijos kaip tikro priešingos padėties scenarijaus, kurioje bendrovė „GKN Automotive“ iš tikrųjų būtų investavusi ir veiklos Turkijoje terminų bei sprendimo pradėti procedūrą 140–145 konstatuojamosiose dalyse Komisijos pareikštų abejonių bendrovė „GKN Automotive“ teigia, kad tuo metu, kai Vengrija iš anksto pranešė apie pagalbą, alternatyvus scenarijus dėl investicijų Turkijoje jau buvo gerokai išplėtotas. Iš karto po to, kai ši alternatyva buvo įtraukta į vietos atrankos procesą, vietos atrankos projekto grupė pradėjo vykdyti atitinkamas procedūras dėl vietos, kad pasivytų kitų vietų analizės lygį, ir tai leido bendrovei „GKN Automotive“ iki galutinio sprendimo dėl vietos priėmimo turėti panašaus parengtumo verslo Vengrijoje ir Turkijoje modelius. Dėl rizikos bendrovė „GKN Automotive“ teigia, kad abiejose vietose buvo nemaža politinė rizika, tačiau ji nebuvo tokia didelė, kad keltų grėsmę investicinio projekto gyvybingumui. Turkijoje bendrovės „GKN Automotive“ gamykloje gamyba nebuvo sutrikdyta ir nepatyrė jokio kito neigiamo poveikio. Prieš bendrovei „Melrose“ užginčijant verslo modelį, Turkija buvo atsarginis variantas, iš dalies dėl rizikos sumetimų. Po verslo modelio užginčijimo, ši alternatyvi galimybė buvo peržiūrėta kaip viena perspektyviausių ir ekonomiškiausių, o rizikos svarba buvo šiek tiek sumažinta.

(102)

Bendrovė „GKN Automotive“ taip pat teigia, kad pirminės įrangos tiekėjų ir transporto priemonių gamintojų investicijos Turkijoje ir teigiama aplinka Turkijoje investuojančioms Britanijos bendrovėms patvirtina Turkijos, kaip potencialios investicijų vietos, patikimumą.

(103)

Dėl abiejų vietų GDV skirtumo bendrovė „GKN Automotive“ tvirtina, kad kokybinių veiksnių, palankesnių vietai Vengrijoje, pakako likusiam GDV skirtumui tarp Turkijos ir Vengrijos sumažinti su sąlyga, kad investiciniam projektui būtų suteiktos paskatos, kurios kompensuotų didelę skirtumo dalį. Be to, bendrovė „GKN Automotive“ mano, kad tolesnis projekto rengimas pagal Vengrijos ir Turkijos scenarijus 2021 m. rodo, kad bendrovė „GKN Automotive“ iš tikrųjų sugebėjo padidinti scenarijaus, pagal kurį investicijos būtų vykdomos Vengrijoje, finansinį gyvybingumą ir sutrumpinti numatomą atsipirkimo laikotarpį iki mažiau nei [4,5–5,4] metų, jei priimant galutinį sprendimą dėl vietos būtų suteikiama pagalba. Todėl, nepaisant išliekančio GDV skirtumo palyginti su Turkija, Vengrijos vieta galėjo atitikti bendrovės „Melrose“ [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpio politiką.

(104)

Dėl pagalbos proporcingumo, investicijų dydžio, sukurtų pajėgumų ir abejonių, kurias Komisija išreiškė sprendimo pradėti procedūrą 165 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė „GKN Automotive“ pakartoja Vengrijos jau pateiktus argumentus tais pačiais klausimais (87 ir 88 konstatuojamosios dalys).

(105)

Bendrovė „GKN Automotive“ palankiai vertina Komisijos išankstinę nuomonę, kad investicijos, kurioms skiriama pagalba, prisideda prie regioninės plėtros, investicijos atitinka regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus, reikia valstybės įsikišimo ir priemonė yra tinkama. Dėl galimo neigiamo pagalbos poveikio konkurencijai ir prekybai bendrovė „GKN Automotive“ palankiai vertina Komisijos išankstinę nuomonę, kad neviršijama viršutinė pagalbos intensyvumo riba. Bendrovė „GKN Automotive“ taip pat nurodo suprantanti, kad išvada dėl perteklinių pajėgumų susidarymo priklauso nuo priešingos padėties scenarijaus patikimumo, kuris, kaip ji pakartoja, yra patikimas, ir patvirtina, kad įgyvendinant projektą naujoje gamykloje Vengrijoje nebus įrengti jokie papildomi gamybos pajėgumai, todėl perteklinių pajėgumų susidarymo pavojaus nėra. Bendrovė „GKN Automotive“ priduria, kad, kaip ji supranta, Komisija preliminariai mano, jog pagalba neturi neigiamo poveikio sanglaudai. Dėl galimo akivaizdaus neigiamo perkėlimo poveikio bendrovė „GKN Automotive“ palankiai vertina Komisijos nuomonę, kad „jei priešingos padėties scenarijus, pagal kurį investicijos įgyvendinamos Turkijoje, būtų laikomas tikru, Komisija pripažins, kad nėra priežastinio ryšio tarp Vengrijoje siūlomos pagalbos ir veiklos perkėlimo“.

(106)

Vengrija pažymi, kad kitų suinteresuotųjų šalių pastabos visiškai sutampa su jos pastabomis dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(107)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą 97–105 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes ji priskirtina valstybei ir teikiama iš valstybės išteklių, yra atrankioji, suteikia pagalbos gavėjui ekonominį pranašumą, gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją. Šis vertinimas nesikeičia, todėl Komisija daro išvadą, kad priemonė yra valstybės pagalba.

(108)

Jei suteikiamos regioninės investicinės pagalbos suma viršija BBIR 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą pranešimo ribą, pagalbai netaikoma BBIR nustatyta išimtis, todėl apie ją reikia atskirai pranešti Komisijai.

(109)

Priemonę sudaro du elementai: piniginė dotacija, suteikta iki 2021 m. gruodžio 31 d. (29 konstatuojamoji dalis), ir mokesčio lengvata, kuri, Vengrijos nuomone, suteikta 2021 m. gruodžio 12 d. (31 konstatuojamoji dalis). Sprendimo pradėti procedūrą 111 konstatuojamojoje dalyje Komisija išreiškė abejonių dėl šios suteikimo datos ir manė, kad pagalba galėjo būti dar nesuteikta (115 konstatuojamoji dalis).

(110)

Šiaurės Vengrijos regione didžiausias pagalbos intensyvumas, taikomas skiriant piniginę dotaciją, buvo 50 %. Todėl taikytina pranešimo riba (nustatyta skiriant piniginę dotaciją taikytino BBIR 4 straipsnio 1 dalies a punkte), t. y. 37,50 mln. EUR, apskaičiuota pagal skiriant piniginę dotaciją taikytino BBIR 2 straipsnio 20 punkte nustatytą mechanizmą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. Šiaurės Vengrijos regionui nustatytas pagalbos intensyvumas yra 60 % (37). Nuo 2023 m. liepos 1 d. Komisija padidino pranešimo ribas iki 41,25 mln. EUR, kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 50 %, ir iki 49,5 mln. EUR, kai didžiausias regioninės pagalbos intensyvumas yra 60 % (38). Komisija mano, kad piniginė dotacija, kurios nominalioji vertė buvo 44,76 mln. EUR (43,01 mln. EUR diskontuota verte) (32 konstatuojamoji dalis), jau viršijo 50 % regiono pranešimo ribą (toks pagalbos intensyvumas buvo taikomas tuo metu, kai buvo suteikta piniginė dotacija), o tai reiškia, kad priemonei nebuvo taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareigos pranešti išimtis, neatsižvelgiant į mokesčio lengvatą.

(111)

Komisija daro išvadą, kad Vengrijos valdžios institucijos laikėsi įsipareigojimų pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį ir BBIR 4 straipsnio 1 dalies a punktą nustatydamos, kad piniginė dotacija skiriama tik gavus Komisijos pritarimą, priimdamos mokesčio lengvatos skyrimo aktą tik po to, kai bus pranešta apie Komisijos pritarimą, ir pranešdamos apie priemonę.

(112)

Nukrypstant nuo SESV sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendro valstybės pagalbos uždraudimo, pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jei jai gali būti taikoma viena iš SESV išvardytų leidžiančių nukrypti nuostatų.

(113)

Šiuo atveju priemone siekiama skatinti regioninę plėtrą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą nustatytoje teritorijoje. Vengrijos valdžios institucijos apie šią priemonę pranešė remdamosi 2014 m. RPG. Piniginė dotacija yra individuali pagalba, teikiama remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 210/2014 (VIII.27.). „Dėl investicijų skatinimo tikslinės schemos“, t. y. regioninės pagalbos schemos, įgyvendinamos pagal BBIR (29 konstatuojamoji dalis). Mokesčio lengvata yra individuali pagalba, teikiama remiantis 1996 m. įstatymu Nr. LXXXI „Dėl pelno mokesčio ir dividendų mokesčio“ ir Vyriausybės dekretu Nr. 165/2014 „Dėl plėtros mokesčio paskatos (VII.17.)“, kuri taip pat yra regioninės pagalbos schema (39), įgyvendinama pagal BBIR (30 konstatuojamoji dalis). Tuo remdamasi Komisija mano, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktas, kaip jis aiškinamas regioninės pagalbos gairėse, yra tinkamas teisinis pagrindas priemonės suderinamumui vertinti.

(114)

Sprendimo pradėti procedūrą 110 konstatuojamojoje dalyje Komisija preliminariai nustatė, kad piniginės dotacijos vertinimo teisinis pagrindas yra SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktas, kaip jis aiškinamas 2014 m. RPG, pagal 2022 m. RPG 197 punktą. Skatinamasis susitarimas dėl piniginės dotacijos buvo pasirašytas iki 2021 m. gruodžio 31 d. su sąlyga, kad Komisija priims sprendimą dėl pagalbos patvirtinimo. Priėmus sprendimą pradėti procedūrą, nei Vengrija, nei jokia kita suinteresuotoji šalis šios išankstinės nuomonės neginčijo. Todėl dėl sprendimo pradėti procedūrą 110 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad piniginės dotacijos suderinamumas turėtų būti vertinamas remiantis 2014 m. RPG.

(115)

Sprendimo pradėti procedūrą 111 konstatuojamojoje dalyje išreikšta Komisijos išankstinė nuomonė, kad 2021 m. gruodžio 12 d. priimtas vyriausybės sprendimas dėl mokesčio lengvatos nėra pagalbos suteikimo aktas ir kad teisė gauti pagalbą pagalbos gavėjui gali būti suteikta tik būsimu vyriausybės sprendimu. Todėl tinkamas teisinis pagrindas mokesčio lengvatai vertinti būtų SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktas, kaip jis aiškinamas 2022 m. RPG. Priėmus sprendimą pradėti procedūrą, nei Vengrija, nei jokia kita suinteresuotoji šalis šios išankstinės nuomonės neginčijo. Todėl dėl sprendimo pradėti procedūrą 111 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad mokesčio lengvatos suderinamumas turėtų būti vertinamas remiantis 2022 m. RPG.

(116)

Komisija pažymi, kad konkrečiomis šio atvejo aplinkybėmis jai niekas nedraudžia dalį pagalbos vertinti pagal 2014 m. RPG, o dalį pagalbos – pagal 2022 m. RPG (toliau kartu – RPG). Bet kuriuo atveju toliau pateiktam vertinimui svarbios RPG nuostatos yra iš esmės vienodos; be to, kaip paaiškinta 14 konstatuojamojoje dalyje, Miškolcui galima teikti regioninę pagalbą pagal 2014 m. regioninės pagalbos žemėlapį ir pagal 2022 m. regioninės pagalbos žemėlapį. Didžiausio pagalbos intensyvumo Šiaurės Vengrijos regione padidinimas nuo 50 % iki 60 % (110 konstatuojamoji dalis) taip pat neturi įtakos bendram suderinamumo vertinimo rezultatui, kaip nurodyta 5.4 skirsnyje.

(117)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė didelių abejonių dėl pagalbos priemonės suderinamumo, remdamasi šiais argumentais: i) priešingos padėties scenarijaus patikimumu; ii) skatinamuoju poveikiu ir iii) pagalbos proporcingumu. Be to, Komisija pažymėjo, kad negalima atmesti galimybės, jog priemonė prisideda prie perteklinių pajėgumų rinkoje, kuri patiria absoliutų nuosmukį, kūrimo arba juos stiprina ir yra veiklos perkėlimo iš kitos valstybės narės priežastimi, o tai turėtų akivaizdų neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai (2.9 skirsnis). 2014 m. RPG 26 punkte ir 2022 m. RPG 39 punkte nustatyti kumuliaciniai kriterijai, kuriuos pagalbos priemonė turi atitikti, kad būtų laikoma suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalimi. Vadinasi, jei priemonė neatitinka vieno ar kelių iš šių kriterijų, ji negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Komisija pirmiausia įvertino skatinamojo poveikio kriterijų.

(118)

2014 m. RPG 3.5 skirsnyje ir 2022 m. RPG 5.2 skirsnyje nustatytas reikalavimas, kad pagalba turėtų skatinamąjį poveikį. Skatinamasis poveikis egzistuoja, jei pagalba daromas toks poveikis įmonės elgesiui, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kuria prisideda prie vietovės plėtros, ir be pagalbos ji šios veiklos nevykdytų arba vykdytų ją ribotai, kitaip ar kitoje vietoje. Pagalba negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir negali būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika.

(119)

Pagal 2014 m. RPG 64 ir 65 punktus bei 2022 m. RPG 62 ir 63 punktus, oficialaus skatinamojo poveikio reikalavimas yra įvykdytas, jei su individualia investicija susiję darbai pradedami tik pateikus pagalbos paraiškos formą. Kaip jau nustatyta sprendimo pradėti procedūrą 120 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju ši sąlyga įvykdyta, nes pagalbos gavėjas pagalbos paraišką pateikė 2021 m. balandžio 8 d. (piniginė dotacija) ir 2021 m. kovo 31 d. (mokesčio lengvata), o investicinio projekto darbai pradėti tik 2022 m. balandžio 28 d. (25 konstatuojamoji dalis).

(120)

Kadangi bendrovė gali turėti daug pagrįstų priežasčių investuoti tam tikrame regione net negavusi pagalbos, RPG taip pat nustatytas reikalavimas, kad Komisija išsamiai patikrintų, ar pagalbos reikia, kad investicijai būtų galima suteikti esminį skatinamąjį poveikį. Tai galima įrodyti dviem galimais būdais (žr. 2014 m. RPG 61 punktą ir 2022 m. RPG 59 punktą), t. y. kad pagalba: paskatina priimti teigiamą sprendimą dėl investicijos, nes investiciją, kuri kitu atveju pagalbos gavėjui nebūtų pakankamai pelninga, galima įgyvendinti atitinkamoje vietovėje (40) (1 scenarijus, sprendimas dėl investicijos), arba skatina planuojamą investiciją teikti atitinkamoje vietovėje, o ne kur nors kitur, nes ja kompensuojami tiesioginiai sunkumai ir išlaidos, susiję su investicija į atitinkamoje vietovėje esančią vietą (2 scenarijus, sprendimas dėl vietos).

(121)

Kaip nustatyta 2014 m. RPG 3.5.2 skirsnyje ir 2022 m. RPG 5.2.1.2 skirsnyje, valstybė narė turi pateikti aiškių įrodymų, patvirtinančių, kad pagalba turi poveikį sprendimui dėl investicijos arba vietos pasirinkimui. Šiuo tikslu valstybė narė turi išsamiai apibūdinti priešingos padėties scenarijų, t. y. įvykių scenarijų, kai pagalbą gaunančiai įmonei jokia pagalba nebūtų skiriama. Komisija turi patikrinti, ar šis alternatyvus scenarijus yra realistiškas ir patikimas. 2014 m. RPG 68 punkte ir 2022 m. RGP 66 punkte nurodyta, kad priešingos padėties scenarijus yra įtikinamas, jei yra tikroviškas ir susijęs su sprendimo priėmimo veiksniais, vyraujančiais tuo momentu, kai pagalbos gavėjas priima sprendimą dėl investicijos.

(122)

2014 m. RPG 71 punkte ir 2022 m. RPG 69 punkte nurodyta, kad pagal 2 scenarijų – kuriuo šiuo atveju remiasi Vengrijos valdžios institucijos (41 konstatuojamoji dalis) – valstybė narė galėtų įrodyti, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, pateikdama įmonės dokumentus, kuriuose palyginamos investavimo atitinkamame remiamame regione ir alternatyvioje vietovėje (-ėse) sąnaudos ir nauda. Iš 2022 m. RPG 70 punkto ir Komisijos sprendimų priėmimo praktikos, pagrįstos 2014 m. RPG (41), aišku, kad tokie dokumentai turėtų būti to paties laikotarpio, kaip priimtas sprendimas dėl investicijos ar jos vietos. Komisija tikrina, ar toks palyginimas yra realistiškas. Šiuo tikslu 2014 m. RPG 72 punkte ir 2022 m. RPG 70 punkte valstybės narės raginamos remtis oficialiais įmonės valdybos dokumentais, rizikos vertinimo (įskaitant su vieta susijusios rizikos vertinimą) dokumentais, finansinėmis ataskaitomis, vidaus verslo planais, ekspertų nuomonėmis ir kitais su vertinamu investiciniu projektu susijusių tyrimų duomenimis.

(123)

Norint patikrinti projekto gyvybingumą pagal 2 scenarijų, reikia atsižvelgti į visas atitinkamas sąnaudas ir pajamas (42), išskyrus galimas subsidijas, kurias galima skirti alternatyvioje vietoje, jei ši alternatyvi vieta yra EEE.

(124)

Vengrijos valdžios institucijos jau per keitimąsi informacija iki pranešimo pateikimo ir papildomai per Komisijos preliminarų tyrimą pateikė informaciją, kurioje užfiksuotas bendrovių „GKN Automotive“ ir „Melrose“ sprendimų priėmimo procesas, ir pateikė priešingos padėties scenarijų, pagal kurį projektas būtų įgyvendintas Eskišechyre (Turkija).

(125)

Savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Vengrija laikėsi sprendimo pradėti procedūrą 126 ir 127 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos nuomonės, kad bendrovės „GKN Automotive“ VG galutinį sprendimą dėl investicijų vietos priėmė tik 2021 m. gruodžio mėn., o prieš tai, 2020 m. gruodžio mėn., bendrovei „Melrose“ patvirtinus JSP, buvo tik preliminariai užtikrintas projekto finansavimas ir nebuvo priimtas sprendimas dėl investicijų vietos (3.1.1 skirsnis).

(126)

Siekdama įvertinti Vengrijos nurodyto priešingos padėties scenarijaus patikimumą, Komisija išnagrinėjo: i) ar po KSP patvirtinimo bendrovės „GKN Automotive“ VG galėjo priimti galutinį sprendimą dėl vietos arba galėjo laisvai keisti investicijų vietą, ir kokiu mastu egzistavo lemiama [4,5–5,4] metų atsipirkimo riba (5.4.1.1 skirsnis); ii) kodėl Turkija buvo toliau nagrinėjama kaip vienintelė alternatyvi vieta, nors kitos vietos taip pat atrodė perspektyvios sąnaudų požiūriu (5.4.1.2 skirsnis), ir iii) ar Turkija buvo tikras priešingos padėties scenarijus, kur pagalbos gavėjas būtų investavęs, jei nebūtų pagalbos Vengrijoje, ar suvokiama rizika, susijusi su Turkijoje vykdomomis investicijomis, galėjo būti atgrasomasis veiksnys, dėl kurio investicijos būtų vykdomos Vengrijoje net ir nesuteikus pagalbos (5.4.1.3 skirsnis).

(127)

Komisijai atliekant preliminarų tyrimą, Vengrija pateikė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad bendrovė „Melrose“ buvo subjektas, priimantis sprendimus dėl investicinio projekto vietos atrankos (44 konstatuojamoji dalis). Vengrija nepateikė jokių to paties laikotarpio i) bendrovės „GKN Automotive“ VG įgaliojimų ir sprendimų priėmimo galios sutrumpinti verslo modelio atsipirkimo laikotarpį, keičiant KSP apibūdintą vietą arba priimant sprendimą dėl vietos, įrodymų, ii) KSP laikino pobūdžio įrodymų, iii) diskusijų dėl nepasiektos lemiamos ribos, t. y. [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpio (44 ir 46 konstatuojamosios dalys), įrodymų.

(128)

Savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Vengrija mano, kad Komisijai didelių abejonių dėl priešingos padėties scenarijaus patikimumo kyla dėl klaidingos prielaidos, kad nagrinėjamuose sprendimų priėmimo procesuose (finansų grupėje) turėtų būti laikomasi tų pačių taisyklių ir (arba) logikos, kurių Komisija laikosi dirbdama su „įprastomis gamybos įmonėmis“, kurios, priimdamos sprendimus dėl investicijų, gali pritarti ilgesniems atsipirkimo laikotarpiams.

(129)

Komisija šį argumentą laiko nereikšmingu, nes ji nevertino nei bendrovės „Melrose“, nei bendrovės GKN sprendimų dėl investicijų ir (arba) vietos priėmimo procesų, remdamasi palyginimu su kitomis bendrovėmis. Iš sprendimo pradėti procedūrą 3.3.1.2 skirsnio matyti, kad tokios abejonės kilo dėl to, kaip Komisija, remdamasi preliminaraus tyrimo metu pateiktais dokumentais ir informacija, suprato paties pagalbos gavėjo sprendimų priėmimo procesą. Be to, kalbant apie Vengrijos pastabą, kad bendrovė „Melrose“ svarstytų „gerokai trumpesnius atsipirkimo laikotarpius“, Komisija pažymi, kad sprendime pradėti procedūrą ji abejojo ne dėl atsipirkimo laikotarpio nepagrįstumo, o dėl to, ar nagrinėjamu atveju iš tiesų buvo griežtas reikalavimas dėl [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpio, dėl kurio bendrovė „GKN Automotive“ buvo priversta iš naujo pradėti vietos atrankos procesą ir nustatyti scenarijus, pagal kuriuos investicijos galėtų atsipirkti per tuos [4,5–5,4] metus.

(130)

Be to, Vengrija savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą teigė, kad sprendimas dėl vietos buvo sprendimas dėl veiklos, kuris nepriklausė bendrovės „Melrose“ kompetencijai, nes šios kompetencija apsiribojo „didelės finansinės svarbos“ klausimais (56 konstatuojamoji dalis). Kaip patvirtinamąjį dokumentą Vengrija pateikė bendrovės „GKN Automotive“ ĮPP aktą. Komisija pažymi, kad ĮPP akte kaip vienas iš klausimų, dėl kurių reikalingas bendrovės „Melrose“ pritarimas, išvardyti sprendimai, susiję su finansavimu ir saugumu, taip pat su kapitalo sąnaudomis, viršijančiomis [...] GBP (56 konstatuojamoji dalis). Investicinis projektas akivaizdžiai atitiko šią ribą. Be to, Komisija pažymi, kad, remiantis ĮPP aktu, bendrovės „Melrose“ pritarimas taip pat būtinas „nekilnojamojo turto sandoriams“ (su labai ribotomis išimtimis). Vengrija paaiškino, kad ĮPP nesusijusi su veiklos valdymu ar vykdymu srityse, kurioms ji taikoma, įskaitant veiklos sprendimus tokiais klausimais, kaip skverbimasis į rinką, gamybos vietos pakeitimų specifika (pvz., [verslo perkėlimas] arba naujų gamyklų statyba, arba produktų linijos atnaujinimas – tai turėtų nustatyti įmonės vadovybė). Komisija mano, kad, nors gali būti tikėtina, jog bendrovė „Melrose“ nedalyvauja kiekviename veiklos aspekte srityse, dėl kurių ji priėmė sprendimą (pvz., dėl investicinio projekto), pagrindinis klausimas yra tas, ar sprendimas vykdyti investicinį projektą Vengrijoje gali būti prilygintas sprendimui dėl veiklos, kuriuo įgyvendinamas bendrovės „Melrose“ investicinis sprendimas. Dėl tolesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių Komisija mano, kad nėra tikėtina, jog sprendimą dėl vietos galima laikyti sprendimu dėl veiklos, kuriuo tiesiog įgyvendinamas bendrovės „Melrose“ investicinis sprendimas.

(131)

Pirma, argumentas, kad bendrovė „GKN Automotive“ buvo subjektas, vienašališkai nusprendęs dėl vietos po to, kai 2020 m. gruodžio mėn. buvo patvirtintas KSP, prieštarauja aiškiai KSP formuluotei. Įvardijant atitinkamas kapitalo sąnaudas buvo nurodytas projektas, kuriuo siekiama „konsoliduo[ti] dabartinę veiklą ... naujoje gamykloje Vengrijoje“ (paryškinta papildomai). Todėl KSP biudžeto patvirtinimas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad investicinis projektas bus vykdomas Vengrijoje, t. y. vietoje, kuri buvo atrinkta per keletą etapų ir kurios investicinės išlaidos buvo konkrečiai apskaičiuotos KSP. Antra, šios išvados nepaneigia Vengrijos argumentas, kad bendrovė „Melrose“ pasirašė KSP, nes „pritar[ė] koncepcijai / bendram vaizdui“, kaip nurodyta 2020 m. gruodžio 9 d. bendrovės „Melrose“ e. laiške (61 konstatuojamoji dalis). KSP projektas apibendrinamas nurodant, kad juo siekiama „konsoliduo[ti] dabartinę veiklą ... naujoje gamykloje Vengrijoje“. Visa išsamesnė informacija pateikiama KSP priede (43). Todėl Komisija mano, kad pritarimas „koncepcijai / bendram vaizdui“ turėtų būti suprantamas ir kaip pritarimas investicinio projekto vietai (t. y. Vengrijai). Remdamasi byloje esančiais įrodymais, Komisija nemano, kad investicinio projekto vietos pasirinkimas yra antraeilis, operacinės svarbos klausimas, kurį bendrovė „GKN Automotive“ galėtų vienašališkai pakeisti, nors bendrovė „Melrose“ jam ir pritarė.

(132)

Savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Vengrija taip pat pateikė pastabų dėl Komisijos aiškinimo, susijusio su 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžio protokolu ir parengiamuoju dokumentu, iš kurių atrodė, kad bendrovė „Melrose“ yra vietos atrankos sprendimus priimantis organas (44 konstatuojamoji dalis). Vengrija mano, kad tie dokumentai, kuriuose minimas bendrovės „Melrose“ pritarimas „žemės sklypo atrankai“, turėtų būti suprantami kaip nuoroda į tokį pritarimą platesniame bendro verslo modelio peržiūros kontekste, ir teigia, kad iš 2020 m. lapkričio 12 d. pateikties matyti, jog bendrovės „Melrose“ buvo prašoma tik pritarti verslo modeliui, o ne patvirtinti investicijų vietą. Tiksliau Vengrija mano, kad atitinkamas sakinys turėtų skambėti taip: „dokumentas, kuriuo bendrovė „Melrose“ patvirtina verslo modelį, pagal kurį daroma darbinė hipotezė, kad investicijų vieta yra Vengrija“ (44). Komisija visų pirma pažymi, kad toks aiškinimas prieštarauja 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžio parengiamojo dokumento tekstui, kuriame toje pačioje skaidrėje kaip tolesni veiksmai nurodyti ir „Verslo modelio atnaujinimas“, skirtas „bendrovei „Melrose“ patvirtinti“, ir „Žemės sklypo pasirinkimas“, skirtas „bendrovei „Melrose“ patvirtinti“, o tai rodo, kad bendrovės „Melrose“ bus prašoma patvirtinti pasirinktą žemės sklypą po 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžio. Nors, atsižvelgdama į 2020 m. lapkričio 12 d. pateiktį, Komisija galėtų sutikti, kad minėtoje skaidrėje „Žemės sklypo pasirinkimo“ patvirtinimas galėtų būti suprantamas kaip nuoroda į tokį patvirtinimą platesniame bendros verslo modelio peržiūros kontekste, tai vis tiek nereiškia, kad vieta nebuvo pasirinkta po to, kai bendrovė „Melrose“ patvirtino investicinį projektą. Tai dar aiškiau matyti iš tolesnėje konstatuojamojoje dalyje pateikiamos argumentacijos.

(133)

Komisija pažymi, kad 2020 m. lapkričio 12 d. pateiktyje nėra nieko, kas rodytų, kad Vengrija yra tik darbinė hipotezė arba kad vietos analizė nebuvo baigta tuo metu, kai bendrovė „Melrose“ patvirtino KSP. Priešingai, vieta buvo pristatyta kaip vienas pagrindinių investicinio projekto elementų. Šiuo atžvilgiu pirmos skaidrės tema „Apibendrinimas. [Investicinis projektas] apima antrąjį mūsų veiklos Europoje konsolidavimo etapą [verslo perkėlimas] ... ir naujos gamyklos Vengrijoje statybą“ (45). Antroje skaidrėje teigiama: „Miškolcas (Vengrija) pasirinktas kaip vieta naujai gamyklai, siekiant pasinaudoti mažesnėmis gamybos veiksnių sąnaudomis Rytų Europoje ir subalansuoti poziciją EEE šalyse“. Be to, pateiktis turi tris priedus. Šiuo atžvilgiu svarbūs yra du iš jų. Pirmajame priede apibendrinamas su verslo modeliu susijęs darbas iki prašymo jį patvirtinti, jame vartojamos tokios formuluotės, kaip „Gamybos perkėlimo „iš apačios į viršų“ metodas patvirtintas ir patobulintas“, įskaitant „Vienos naujos gamyklos Vengrijoje (Miškolco vietovė), atitinkančios šio etapo apimtį, statyba“. Be to, priede paaiškinama, kad „[v]isos pagrindinės prielaidos [yra] išsamiai patvirtintos ir pagrįstos bendrovės GKN faktiniais duomenimis / nuorodomis, patikimais trečiųjų šalių šaltiniais (pvz., Eurostatu) arba ekspertų apklausomis (pvz., dėl Vengrijos darbo rinkos)“. Trečiajame priede apžvelgiami įvairūs žemės sklypo atrankos proceso etapai, pradedant nuo pirmosios šalių, įtrauktų į analizės aprėptį, atrankos iki „galutinės rekomendacijos dėl tikslinio regiono ir vietos“. Miškolcas buvo nurodytas kaip „pasiūlymas dėl sprendimo“. Todėl akivaizdu, kad Vengrija buvo pristatyta kaip neatsiejamas verslo modelio, kurį turėjo patvirtinti bendrovė „Melrose“, elementas, kaip matyti ir iš KSP.

(134)

Vengrija nepateikė jokių kitų to paties laikotarpio įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos argumentą, kad Vengrija buvo tik „numanoma vieta“, „darbinė hipotezė“ arba „hipotetinis scenarijus“ tuo metu, kai buvo patvirtintas KSP.

(135)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad vieta buvo neatsiejama 2020 m. gruodžio mėn. bendrovės „Melrose“ patvirtinto KSP dalis, o Vengrija, remdamasi patikimais įrodymais, neįrodė, kad Vengrija buvo tik darbinė investicinio projekto vietos hipotezė ir kad bendrovė „GKN Automotive“ turėjo teisę nuspręsti dėl kitos vietos, nesant tolesnio bendrovės „Melrose“ patvirtinimo.

(136)

Nors, remdamasi 133 konstatuojamojoje dalyje įvertintais įrodymais, Komisija mano, kad vieta buvo neatsiejama 2020 m. gruodžio mėn. KSP patvirtinimo dalis, Komisija vis dėlto mano (remdamasi Vengrijos pateiktais argumentais (sprendimo pradėti procedūrą 57 konstatuojamoji dalis)), kad dėl KSP patvirtinimo apibendrinamojo pobūdžio bendrovė „Melrose“ turėjo pakankamai galimybių nustatyti tam tikras patvirtinimo sąlygas. Šiuo atžvilgiu ir atsižvelgdama į Vengrijos argumentus (43 konstatuojamoji dalis) Komisija turi išnagrinėti, ar bendrovės „Melrose“ patvirtinimas vis dėlto priklausė nuo to, ar bus pasiektas tikslinis [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpis. Todėl 137–160 konstatuojamosiose dalyse Komisija vertina, ar toks [4,5–5,4] metų atsipirkimo reikalavimas buvo vyraujantis veiksnys priimant sprendimą dėl investicijų ir vietos.

(137)

Komisijai atliekant preliminarų tyrimą, Vengrija teigė, kad, nors bendrovė „Melrose“ patvirtino KSP, prieš tai vykusiame 2020 m. lapkričio 12 d. susitikime ji užginčijo verslo modelį, nes jis neatitiko bendros bendrovės „Melrose“ praktikos reikalauti, kad didelių investicijų atsipirkimo laikotarpis būtų ne ilgesnis kaip [4,5–5,4] metų. Kaip pažymėta sprendimo pradėti procedūrą 135 konstatuojamojoje dalyje, Komisija negalėjo neabejotinai nustatyti, kad ne ilgesnis kaip [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpis buvo lemiamas veiksnys investuoti ar ne, vyravęs priimant sprendimą dėl investicijų ir vietos.

(138)

Komisija mano, kad sprendimo pradėti procedūrą 135 ir 136 konstatuojamosiose dalyse nurodyti įrodymai patvirtina išvadą, kad ne ilgesnis kaip [4,5–5,4] metų investicijų atsipirkimo laikotarpis nebuvo lemiamas veiksnys, nes: 1) KSP buvo pasirašytas pripažįstant [5,4–7] metų atsipirkimo laikotarpį; 2) prie KSP pridėtame išsamesniame aprašyme aiškiai nurodytas [5,4–7] metų atsipirkimo laikotarpis be jokios nuorodos į tikslinį ne ilgesnį kaip [4,5–5,4] metų laikotarpį; 3) pačioje strategijoje (46) pripažįstama, kad, net jei kai kurie atskiri etapai atrodo nepatrauklūs žvelgiant iš atsipirkimo taško, visa strategijos nauda nebus pasiekta, jei projektai bus įgyvendinami nevienodai, o tai reiškia, kad atsipirkimo laikotarpis pats savaime nebuvo lemiamas veiksnys priimant sprendimus dėl atskirų etapų ir nebūtinai turėjo būti vertinamas kiekviename etape; 4) 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžio parengiamajame dokumente nurodytas naujo trečiojo etapo tikslinis atsipirkimo laikotarpis – mažiau nei [5,6–7,2] metai, be jokios nuorodos į [4,5–5,4] metų politiką; 5) 2020 m. lapkričio 10 d. vietos atrankos projekto grupė finansų direktoriui išsiuntė bendrovės „Melrose“ peržiūros susitikimui skirtos pateikties projektą, kuriame nurodytas [5,4–7] metų atsipirkimas, prašydama pateikti pastabas prieš susitikimą su bendrove „Melrose“. Nei Vengrija, nei kuri nors kita suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad į šį vietos atrankos projekto grupės prašymą buvo atsakyta, taip pat jokių pastabų ar pasiūlymų dėl šios pateikties pakeitimų, kuriuos būtų pateikęs finansų direktorius, nors pateikties projekte buvo nurodytas [5,4–7] metų atsipirkimas; 6) 2020 m. lapkričio mėn., po to, kai bendrovė „Melrose“, kaip teigiama, užginčijo verslo modelį tam, kad būtų pasiektas [4,5–5,4] metų tikslas, ir vietos atrankos projekto grupės diskusijose dėl alternatyvių vietų nėra jokių įrodymų, kad būtų apskaičiuotas ir (arba) apsvarstytas alternatyvių vietų (Turkijos, Lenkijos, Slovakijos, Serbijos arba Maroko) atsipirkimo laikotarpis, kuris, Vengrijos teigimu, buvo apsvarstytas prieš priimant sprendimą kaip alternatyvią vietą pasirinkti Turkiją; 7) 2020 m. gruodžio 17 d. vietos atrankos projekto grupės atliktas Vengrijos ir Turkijos palyginimas ir 2021 m. sausio mėn., kai teigiama, priimtas preliminarus sprendimas dėl vietos buvo grindžiami dviejų vietų GDV palyginimu ir skirtais balais, neatliekant jokių atsipirkimo laikotarpio skaičiavimų ar svarstymų. Anksčiausias alternatyvios investicijos Turkijoje atsipirkimo laikotarpio skaičiavimo įrodymas yra tik 2021 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus metams po KSP patvirtinimo ir 2021 m. sausio mėn. preliminaraus sprendimo dėl vietos.

(139)

Savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Vengrija tvirtina, kad bendrovės „Melrose“ patvirtintas KSP nebuvo galutinis patvirtinimas, o tik išankstinis verslo modelio patvirtinimas, reikalingas, kad būtų galima skirti investicinio projekto finansavimą (73 konstatuojamoji dalis). Vengrija taip pat teigia, kad bendrovė „Melrose“ užginčijo [5,4–7] metų atsipirkimo laikotarpį ir pavedė bendrovės „GKN Automotive“ VG padidinti verslo modelio finansinį patrauklumą ir laikytis numatomo ne ilgesnio kaip [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpio (59 konstatuojamoji dalis). Šiai pozicijai pritarė bendrovės „GKN Automotive“ ir „Melrose“; jos pateikė pasirašytas deklaracijas dėl šios sprendimų priėmimo proceso dalies (54 ir 140 konstatuojamosios dalys).

(140)

2023 m. vasario 10 d. retrospektyvinis 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimo protokolas, kurį pasirašė bendrovių „Melrose“ ir „GKN Automotive“ atstovai, yra ex post pareiškimas, kuriuo Komisija, atlikdama oficialų tyrimą, remiasi kaip informaciniu dokumentu apie tai, kas buvo aptarta 2020 m. lapkričio 12 d. susitikime. Tame retrospektyviniame protokole nurodyta, kad „[bendrovės „Melrose“ narys] išreiškė susirūpinimą dėl verslo modelio finansinio gyvybingumo, remdamasis tuo, kad atsipirkimo laikotarpis viršijo [4,5–5,4] metus. Jis patikslino, kad ilgas atsipirkimo laikotarpis reikštų, jog bendrovė „Melrose Industries“ gali negauti visos į projektą investuotų pinigų grąžos per jų nuosavybės laikotarpį. Vis dėlto visi susitikimo dalyviai pritarė, kad šis projektas strategiškai būtinas, siekiant užtikrinti bendrovės GKN transmisijų verslo ateitį, nepaisant to, kad atsipirkimas buvo ne toks patrauklus, koks paprastai laikomas priimtinu. Po diskusijų bendrovės „Melrose Industries“ atstovai patvirtino, kad pritaria projekto verslo modeliui, ir taip leido tęsti projektą remiantis projekto biudžetu. Tačiau jie pavedė bendrovės „GKN Automotive“ darbuotojams peržiūrėti projekto prielaidas ir nustatyti būdus, kaip sutrumpinti projekto atsiperkamumą iki mažiau nei [4,5–5,4] metai didinant vertę ir (arba) mažinant sąnaudas“.

(141)

Pirma, Komisija mano, kad ši retrospektyvinio 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimo protokolo formuluotė rodo, kad KSP yra oficialus verslo modelio ir investicinio projekto patvirtinimas, o ne tik „pirminis patvirtinimas“ ar „išankstinis patvirtinimas“, kaip teigia Vengrija. Bet kuriuo atveju joks kitas galutinis ar aiškus patvirtinimas nebuvo suteiktas. Iš tiesų Vengrija pareiškė, kad jokio papildomo bendrovės „Melrose“ patvirtinimo nereikėjo (76 konstatuojamoji dalis). Antra, retrospektyvinis protokolas patvirtina Komisijos nuomonę, kad dėl to, jog investicinis projektas buvo „strategiškai būtinas“, bendrovė „Melrose“ pritarė [5,4–7] metų atsipirkimo laikotarpiui, tačiau išreiškė pageidavimą, kad atsipirkimo laikotarpis būtų pagerintas. Bet kuriuo atveju, kadangi šis pareiškimas buvo parengtas šios bylos nagrinėjimo tikslais ir praėjus daug laiko nuo esminio laiko momento, toks pareiškimas turi mažą įrodomąją vertę ir todėl negali paneigti patvirtinamųjų dokumentų, kuriais remiamasi ir kurie yra to paties laikotarpio, kaip ir nagrinėjami įvykiai. Šios išvados nepaneigia tai, kad pareiškimą pateikė asmuo, dalyvavęs atitinkamuose įvykiuose (47).

(142)

Komisija mano, kad dabartinio bendrovės „GKN Automotive“ generalinio direktoriaus rašytinis pareiškimas (54 konstatuojamoji dalis) dėl jo ex post pobūdžio taip pat turi mažą įrodomąją vertę dėl 141 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Komisija taip pat pažymi, kad tame pareiškime bendrovė „GKN Automotive“ nurodo neturinti galimybės susipažinti su buvusios patronuojančiosios bendrovės „Melrose“ dokumentais. Tačiau bendrovė „GKN Automotive“ taip pat nepateikė jokios informacijos apie kokį nors kreipimąsi į bendrovę „Melrose“, kad gautų atitinkamus dokumentus, kuriais būtų galima papildomai pagrįsti per preliminarų ir oficialų tyrimą pateiktus teiginius. Bendrovė „Melrose“ savo pastabose taip pat nepateikė jokių to paties laikotarpio dokumentų, kuriais būtų galima pagrįsti sprendimų priėmimo procesą.

(143)

Kalbant apie to paties laikotarpio patvirtinamuosius dokumentus, iš 2020 m. gruodžio 9 d. bendrovės „Melrose“ e. laiško, kuriuo bendrovei „GKN Automotive“ buvo perduotas pasirašytas KSP, matyti, kad bendrovė „Melrose“ pritarė projekto „koncepcijai / bendram vaizdui“, kartu paaiškindama, kad neduoda „neribot[o] leidim[o] išleisti [220–400] mln. GBP“ (t. y. visų projekto sąnaudų), nes tikėjosi, kad galutinės sąnaudų vertės keisis, palyginti su KSP nurodytomis vertėmis, dėl „kiekvieno elemento įgyvendinim[o] ir kai verslo modelis taps aiškesnis“ ir pageidavo būti informuojama apie kiekvieną etapą. Nors šiame dokumente paaiškinta, kad norėta dar pagerinti investicijų finansinės veiklos rodiklius, jame nėra jokios nuorodos į kokį nors lemiamą tikslą, t. y. ne ilgesnį kaip [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpį, ar nuorodos į scenarijų, pagal kurį investicinis projektas nebūtų įgyvendinamas, jei „tikslas“ nebūtų pasiektas. Jei toks atsipirkimo tikslas buvo aptartas 2020 m. lapkričio 12 d. verslo modelio peržiūros metu kaip griežta patvirtinimo sąlyga, Komisija tikėtųsi rasti nuorodą į jį arba e. laiške, kuriame bendrovė „Melrose“ išvardijo savo pagrindines pastabas dėl patvirtinto KSP, arba pačiame KSP.

(144)

Savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Vengrija pabrėžia, kad bendrovę „Melrose“, kaip finansinę investuotoją, visų pirma domina finansinis investicijų pelningumas. Todėl, „remiantis įprasta praktika“, priimant sprendimus naudojami tokie finansinės veiklos rodikliai, kaip [4,5–5,4] metų atsipirkimo riba; bendrovė „Melrose“„linkusi vertinti investicijas, kurios atsiperka ne ilgiau kaip per [2,1–2,9] metus“, o atsipirkimo laikotarpis, viršijantis [4,5–5,4] metus, nebūtų tinkamas didesniems / strateginiams projektams. Vengrija nepateikė jokių to paties laikotarpio atitinkamų įrodymų, tik nurodė 2021 m. rugpjūčio 6 d. bendrovės „Melrose“ e. laišką (57 konstatuojamoji dalis), kuris buvo parengtas atsakant į 3 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Komisijos prašymą pateikti informaciją, todėl buvo parengtas tik po laikotarpio, kurį [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpis, kaip teigiama, buvo vyraujantis tokio proceso veiksnys (59 konstatuojamoji dalis). Komisija pažymi, kad šie Vengrijos svarstymai ir bendrovės „Melrose“ pareiškimas, net jei juos būtų galima laikyti patikimais, gali nurodyti tik „bendrą praktiką“, bet nepateikia jokių įrodymų dėl lemiamų elementų, susijusių konkrečiai su investiciniu projektu, dėl kurio yra konkrečių įrodymų, kad bendrovės „Melrose“ ir „GKN Automotive“ buvo pasirengusios pritarti ilgesniam atsipirkimo laikotarpiui (konkrečiai pasirašytas KSP, prie KSP pridėtas išsamesnis aprašymas ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžio parengiamasis dokumentas).

(145)

Savo pastabose Vengrija taip pat aptaria kitus elementus, kuriais remdamasi Komisija suabejojo, ar investiciniam projektui buvo taikoma griežta investavimo politika, pagal kurią atsipirkimo laikotarpis negali viršyti [4,5–5,4] metų:

(146)

Vengrija atsako į Komisijos argumentą (68 konstatuojamoji dalis), kad net ir atsipirkimo požiūriu nepatrauklus projektas gali būti patvirtintas atsižvelgiant į strategijos „visą naudą“, kaip pripažįstama pačioje strategijoje (137 konstatuojamosios dalies 3 punktas). Komisija pažymi, kad Vengrija pateikia informaciją, kurią jau buvo pateikusi per preliminarų tyrimą, ir nepateikia jokių papildomų įrodymų šiuo klausimu. Komisija sutinka su argumentu, kad įgyvendinimo tikslais kiekvienas projektas gali būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į jo atsipirkimo laikotarpį. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienas projektas turi atitikti privalomą individualų atsipirkimo tikslą. Kitaip tariant, bendra kelis projektus apimanti strategija galėjo turėti tam tikrą tikslą, susijusį su atsipirkimo laikotarpiu, o pagrindiniai projektai galėjo turėti skirtingus tikslus, kurie galėjo būti didesni arba mažesni už bendrą tikslą. Tai pripažįstama pačioje strategijoje, kurioje pabrėžiama, kad reikia vengti „nevienodo požiūrio į projektus“ (48).

(147)

Vengrija ir bendrovė „GKN Automotive“ taip pat pateikė įrodymų apie kitų projektų atsipirkimo laikotarpį, pateikdamos lentelę, kurioje išvardyti keturi projektai (68 konstatuojamoji dalis). Tačiau tai, kad šių projektų atsipirkimo laikotarpis buvo trumpesnis, neturi lemiamos reikšmės ir neįrodo investiciniam projektui privalomo atsipirkimo laikotarpio. Komisija pažymi, kad bet kuriuo atveju toje lentelėje išvardyti projektai nėra palyginami su investiciniu projektu, nes jų sąnaudos yra gerokai mažesnės ir jie susiję tik su tam tikrų gamyklų [verslo perkėlimu] ir veiklos perkėlimu į jau esamas gamyklas, o ne su naujos gamyklos statyba. Galima pagrįstai manyti, kad naujos gamyklos statybai gali prireikti daugiau laiko, kad būtų pasiektas finansinis tikslas, nei [verslo perkėlimui] į tam tikrą vietą, todėl ji gali būti priskirta kategorijai atvejų, kurie, kaip teigiama strategijoje, „atsipirkimo požiūriu atrodo nepatrauklūs“, bet kurie buvo būtini, kad būtų galima pasinaudoti visa strategijos nauda.

(148)

Dėl 138 konstatuojamosios dalies 4 punkto Vengrija pažymi (69 konstatuojamoji dalis), kad iš pradžių nustatytas [5–7] metų atsipirkimo intervalas, kuris buvo nustatytas naujam trečiajam etapui (t. y. trečiojo etapo [7,5–11] metų atsipirkimo laikotarpio pagerinimas), buvo „tik tikėtinas intervalas... priklausantis nuo kai kurių pagrindinių prielaidų“. Komisija neturi pagrindo abejoti, kad trečiojo etapo pakeitimu buvo siekiama sutrumpinti atsipirkimo intervalą iki maždaug [5–7] metų. Tačiau pagrindinis Komisijos argumentas buvo tas, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės „GKN Automotive“ VG posėdžio parengiamajame dokumente aiškiai nurodytas tikslinis „<[5,6–7,2] metų“ atsipirkimo laikotarpis. Vengrija aiškina, kad tai buvo tik vidinis vietos atrankos projekto grupės tikslas, kuris skyrėsi nuo [4,5–5,4] metų tikslo, kurį reikėjo pasiekti norint gauti bendrovės „Melrose“ pritarimą KSP ir kuris buvo gerai žinomas bendrovės „GKN Automotive“ VG. Vis dėlto nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, kodėl vietos atrankos projekto grupė turėjo siekti kitokio vidinio tikslo nei tas, kurį, kaip teigiama, reikėjo pasiekti tam, kad po kelių mėnesių bendrovė „Melrose“ patvirtintų projektą. Vengrija aiškina, kad bendrovės „GKN Automotive“ VG buvo žinoma apie [4,5–5,4] metų terminą, taikomą aptariamam sprendimų priėmimo procesui.

(149)

Komisija mano, kad tokie teiginiai nėra įtikinami. Pirma, nei tokios [4,5–5,4] metų ribos buvimas, nei bendrovės „GKN Automotive“ VG žinojimas apie ją nėra įrodytas to paties laikotarpio dokumentais ir apie tokią ribą negali būti sprendžiama vien iš to, kad praeityje bendrovė pritarė gerokai mažesnėms nei [4,5–5,4] metų atsipirkimo vertėms įgyvendindama projektus, kurie neatrodo panašūs į investicinį projektą (taip pat žr. 69 konstatuojamąją dalį). Antra, bet kuriuo atveju, net jei būtų pripažinta, kad toks [4,5–5,4] metų reikalavimas buvo griežtai taikomas, nors strategijoje pripažįstama, jog tam tikri veiksmai gali būti susiję su nepatraukliais atsipirkimo laikotarpiais, o bendrovės „GKN Automotive“ VG žinojo apie tokį reikalavimą, kyla abejonių, pirma, kodėl 2020 m. rugpjūčio mėn. vietos atrankos grupė pasiūlė projektą, kurio atsipirkimo trukmė buvo trumpesnė nei [5,6–7,2] metai, ir, antra, kodėl bendrovės „GKN Automotive“ VG 2020 m. lapkričio mėn. pateikė bendrovei „Melrose“ tvirtinti investicinį projektą, kurio atsipirkimo laikotarpis yra [5,4–7] metai.

(150)

Dėl 138 konstatuojamosios dalies 5 punkto Vengrija paaiškina, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. bendrovė „GKN Automotive“ įtraukė savo finansų direktorių į pastangas siekti [4,5–5,4] metų atsipirkimo tikslo. Siekdama pagrįsti šią informaciją, Vengrija pateikia 2020 m. spalio 30 d. tarpinį dokumentą, kuriame nurodytas [5,5–7,5] metų atsipirkimo laikotarpis. Komisija pažymi, kad tame dokumente nenurodytas joks „nepasiektas“ atsipirkimo tikslas. Tai, kad atsipirkimo laikotarpis vis tiek pagerėjo nuo [5,5–7,5] metų 2020 m. spalio mėn. iki [5,4–7] metų 2020 m. lapkričio mėn. neįrodo, kad buvo ne daugiau kaip [4,5–5,4] metų tikslas. Tai gali tik parodyti, kad bendrovė „GKN Automotive“ stengėsi sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį. Be to, per visą sprendimų priėmimo procesą nėra jokių įrodymų, kad su finansų direktoriumi būtų kalbėta apie tai, kad atsipirkimo laikotarpį siekiama sumažinti iki ne daugiau kaip [4,5–5,4] metų, arba kad jis būtų davęs tokį nurodymą. Priešingai, nors, kaip teigiama, bendrovės „GKN Automotive“ VG buvo žinoma apie griežtą [4,5–5,4] metų ribą, ji 2020 m. lapkričio mėn. pateikė bendrovei „Melrose“ tvirtinti investicinį projektą, KSP nurodydama [5,4–7] metų atsipirkimo laikotarpį, ir gavo tokį patvirtinimą 2020 m. gruodžio mėn. be jokios nuorodos į [4,5–5,4] metų ribą.

(151)

Dėl 138 konstatuojamosios dalies 6 punkto nei Vengrija, nei kitos suinteresuotosios šalys nepateikė daugiau argumentų ar įrodymų. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad tai, jog nebuvo apskaičiuotas ir (arba) apsvarstytas alternatyvių vietų (Turkijos, Lenkijos, Slovakijos, Serbijos arba Maroko) atsipirkimo laikotarpis, kaip teigiama, vertintas atsakant į bendrovės „Melrose“ ginčijamą investicinio projekto verslo modelį, patvirtina išvadą, kad ne ilgesnis kaip [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpis nebuvo lemiamas elementas vertinant, ar investuoti konkrečioje vietoje.

(152)

Dėl 138 konstatuojamosios dalies 7 punkto Vengrija tvirtina, kad gavusi bendrovės „Melrose“ patvirtinimą (pagal kurį buvo privaloma apskaičiuoti atsipirkimo laikotarpį), bendrovė „GKN Automotive“, lygindama vietas, taikė GDV metodiką. Šiuo atžvilgiu Vengrija teigia, kad kitais didelių investicijų atvejais, kai pagalbos gavėjai buvo įprastos gamybos įmonės, bendrovė priėmė sprendimą remdamasi GDV skaičiavimais, o ne atsipirkimo laikotarpiais (73 konstatuojamoji dalis).

(153)

Komisija nemano, kad šis argumentas yra įtikinamas. Pirma, jei bendrovei „GKN Automotive“ buvo privaloma pasiekti, kad atsipirkimo laikotarpis būtų ne ilgesnis kaip [4,5–5,4] metai ir ji būtų galėjusi tai padaryti pakeisdama vieta, sunku patikėti, kad 2021 m. sausio mėn. Turkija buvo pasirinkta kaip alternatyvi vieta Vengrijai neatlikus jokio patikrinimo ar nepateikus jokių nuorodų, ar šioje vietoje galima pasiekti šį tikslą. Antra, net jei iš pradžių bendrovė „GKN Automotive“ būtų dariusi prielaidą, kad Turkija gali atitikti atsipirkimo reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad ji yra itin mažų sąnaudų šalis, tokiomis aplinkybėmis, kokias apibūdino Vengrija, kai bendrovė „GKN Automotive“ turėjo rasti alternatyvią vietą, kad įvykdytų atsipirkimo reikalavimą esant dideliems laiko apribojimams (100 ir 167 konstatuojamosios dalys), sunku patikėti, kad atitinkama grupė toliau plėtojo alternatyvų investavimo Turkijoje atvejį maždaug vienus metus (iki 2021 m. gruodžio mėn.), nebūdama tikra, kad Turkijos vieta atitiks atsipirkimo tikslą. Taikant tokį metodą būtų kilusi rizika be reikalo prarasti laiko ir grupė būtų turėjusi vėl pradėti procesą iš naujo ir dar labiau vėluoti (o tai prieštarautų teiginiams, kad situacija buvo skubi). Šiomis aplinkybėmis Komisija primena, kad pirmasis galimo investicijų Turkijoje atsipirkimo laikotarpio patikrinimas buvo atliktas tik 2021 m. gruodžio mėn. ir jis rodo, kad atsipirkimo laikotarpiai (su subsidijomis ir be jų) yra panašūs į Vengrijoje numatomus laikotarpius ir bet kuriuo atveju yra ne trumpesni nei [4,5–5,4] metų (49).

(154)

Antra, jei priimdama sprendimus bendrovė „GKN Automotive“ tikrai taikė GDV metodiką, tai nepaaiškina, kodėl į 2021 m. gruodžio 9 d. susitikimui skirtą pateiktį (t. y. kaip teigiama, galutinį sprendimą dėl vietos) vėl įtraukta atsipirkimo laikotarpio sąvoka nurodant, kad „paskatos (...) leis pasiekti tikslinį projekto atsipirkimo laikotarpį, t. y. [4,4–5,3] metus ([5,5–7,1] metai be paskatų)“. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. prašyme pateikti informaciją ji teiravosi apie [4,5–5,4] metų tikslą (5 konstatuojamoji dalis). 2024 m. balandžio 25 d. memorandume (13 konstatuojamoji dalis) Vengrija teigė, kad 2021 m. sausio 29 d. susitikimui skirtą pateiktį pakeitė 2021 m. gruodžio 9 d. susitikimui skirta pateiktis, kurioje buvo nurodytas atsipirkimo laikotarpio apskaičiavimas. Komisija šio argumento nelaiko svarbiu, nes Komisijos abejonės buvo susijusios būtent su 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. laikotarpiu, kai, kaip teigiama, buvo persvarstyta Turkijos galimybė ir ji pasirinkta kaip alternatyvi investicinio projekto vieta.

(155)

Be to, dėl Vengrijos argumento dėl GDV metodikos tinkamumo apskritai ir jos palyginimo su kitais Komisijos sprendimais, Komisija mano, kad tai nėra svarbu, nes pagal RPG Komisija turi įvertinti konkretaus projekto, dėl kurio pranešta apie regioninę pagalbą, sprendimų priėmimo procesą.

(156)

Galiausiai Vengrija teigė, kad bendrovė „GKN Automotive“ buvo informuota, jog GDV palyginimas yra „standartinis metodas, kuris taikomas siekiant įrodyti finansavimo poreikį, susijusį su regionine pagalba“. Tačiau Komisija mano, kad, remiantis Vengrijos pozicija, kurią palaikė bendrovės „Melrose“ ir „GKN Automotive“, 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. bendrovė „GKN Automotive“ siekė sutrumpinti atsipirkimo laikotarpį iki mažiau nei [4,5–5,4] metų. Tokiomis aplinkybėmis atsipirkimo laikotarpių palyginimas būtų buvęs tinkamas, o GDV palyginimas veikiau leidžia manyti, kad Turkija buvo pasirinkta siekiant sukurti priešingos padėties scenarijų, kuriuo remiantis Vengrijoje būtų galima prašyti regioninės pagalbos. Šią išvadą iš tiesų patvirtina Vengrijos teiginys, kad bendrovė „GKN Automotive“ atliko GDV skaičiavimą, nes GDV skaičiavimas buvo „standartinis metodas, kuris taikomas siekiant įrodyti finansavimo poreikį, susijusį su regionine pagalba“. Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad bendrovės „GKN Automotive“ prašymas dėl paskatų Vengrijai buvo atnaujintas tuo pačiu laikotarpiu, tiksliau, jau 2020 m. gruodžio 18 d., nurodant Turkiją kaip investicinio projekto vietą pagal priešingos padėties scenarijų.

(157)

Vengrija taip pat remiasi 2020 m. lapkričio 27 d. prašymu dėl konsultavimo paslaugų (63 konstatuojamoji dalis), cituodama vieną sakinį, kuris skamba taip: „jokie galutiniai sprendimai dėl projekto ar vietos nebuvo priimti“. Komisija, taip pat atsižvelgdama į kitus šio skirsnio argumentus, mano, kad šiuo sakiniu negalima remtis kaip įrodymu, kad Vengrija nebuvo atrinkta iki 2020 m. gruodžio mėn. Paslaugų prašyme taip pat nurodyta: „Mes jau nustatėme galimas vietas ir žemės sklypus naujai gamyklai; šiuo metu tarp svarstomų galimybių pirmenybę teikiame Šiaurės Rytų Vengrijoje esančiai vietai; jokie galutiniai sprendimai dėl projekto ar vietos nebuvo nepriimti“, o po to nurodomi „paramos poreikiai“, paaiškinant: „Prašome pateikti rekomendacijas šiais klausimais: patvirtinti dabartinės vietos pasirinkimo pirmenybę. Kokiomis valstybės pagalbos formomis galėtume pasinaudoti? Kaip geriausiai suformuluoti prašymą dėl valstybės pagalbos, atsižvelgiant į mūsų scenarijų (galimas perkėlimas, ...)? Kokią papildomą medžiagą reikia parengti ir kokios yra patvirtintos nacionalinių ir ES institucijų sprendimo formos? Praktinė pagalba rengiant paraiškos medžiagą“. Remdamasi tuo Komisija pažymi, kad šis paslaugų prašymas, vertinant jį kaip visumą, veikiau rodo, kad po 2020 m. lapkričio 12 d. verslo modelio peržiūros vietos atrankos projekto grupė kreipėsi į konsultacinę įmonę, prašydama paramos įtikinamam valstybės pagalbos prašymui parengti.

(158)

Dėl sprendimo pradėti procedūrą 136 konstatuojamosios dalies f punkto Vengrija teigia (75 konstatuojamoji dalis), kad bendrovė „GKN Automotive“ paprastai neatsižvelgia į žemės ir pastatų pardavimo pajamas. Kadangi šis argumentas pagrįstas kitų projektų kapitalo sąnaudų prašymais, jau pateiktais atliekant preliminarų tyrimą (50), Komisija sutinka su šiuo argumentu, tačiau mano, kad šis elementas neturi lemiamos reikšmės bendram vertinimui, nes vien juo negalima išsklaidyti abejonių dėl griežtos investavimo politikos, pagal kurią didžiausias atsipirkimo laikotarpis yra [4,5–5,4] metai, taikymo investiciniam projektui. Vengrija taip pat teigia, kad bendrovė „GKN Automotive“ atlikdama skaičiavimus neatsižvelgė į orientaciniame pasiūlyme nurodytą pagalbos sumą, nes elgėsi apdairiai ir nebuvo tikra, kad pagalbą gaus. Komisija pažymi, kad šis argumentas nekeičia aplinkybės, kad šie skaičiavimai buvo pagrindas bendrovei „Melrose“ patvirtinti KSP, kuriame į jokią pagalbą nebuvo atsižvelgta.

(159)

Galiausiai Vengrija reiškia susirūpinimą dėl Komisijos prielaidų, kad bendrovė „Melrose“ turėjo būti parengusi oficialią investavimo politiką, kad galėtų ginčyti investicinio projekto verslo modelį (77 konstatuojamoji dalis). Komisija paaiškina, kad sprendimas pradėti procedūrą nėra grindžiamas tuo, kad Vengrija turėjo įrodyti, jog verslo modelis buvo ginčijamas tik remiantis „oficialia“ investavimo politika. Vengrija veikiau teigė, kad šiuo atveju egzistavo „griežta investavimo politika“, kuri buvo taikoma sprendimų priėmimo procese. Sprendime pradėti procedūrą išreikštos didelės abejonės grindžiamos tuo, kad Vengrija nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų, pagrindžiančių tokios „griežtos investavimo politikos“ buvimą. Nors investavimo politikos (oficialios ar neoficialios), numatančios [4,5–5,4] metų tikslą ir taikomos investiciniam projektui, buvimas galėjo padėti pagrįsti tokių kriterijų taikymą nagrinėjamam sprendimų priėmimo procesui, Komisija niekada neneigė, kad, nesant tokios politikos, bendrovė „Melrose“ galėjo reikalauti, kad investicinis projektas atitiktų minėtą tikslą. Tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad bendrovė „Melrose“ būtų pateikusi tokį prašymą ir kad sprendimas investicinį projektą vykdyti Vengrijoje nebūtų buvęs patvirtintas, jei nebūtų buvę laikomasi [4,5–5,4] metų tikslo.

(160)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Vengrija neįrodė, jog bendrovės „Melrose“ investavimo politikoje buvo numatyta lemiama [4,5–5,4] metų atsipirkimo laikotarpio riba, ir nepateikė įtikinamų įrodymų, paneigiančių Komisijos supratimą, kad 2020 m. gruodžio mėn. patvirtinusi KSP bendrovė „Melrose“ jau buvo nusprendusi investuoti Vengrijoje po to, kai bendrovė „GKN Automotive“ išnagrinėjo Lenkiją ir Slovakiją kaip alternatyvas, ir neatsižvelgdama į jokią pagalbą (sprendimo pradėti procedūrą 129 konstatuojamoji dalis ir 136 punkto f papunktis).

(161)

Galiausiai Vengrija reaguoja į dideles abejones, kurias Komisija išreiškė sprendimo pradėti procedūrą 133 konstatuojamojoje dalyje, kad bendrovė „GKN Automotive“ galėjo atlikti Turkijos tyrimą tik tam, kad galėtų pateikti alternatyvią vietą atliekant valstybės pagalbos peržiūrą. Vengrija tvirtina, kad HIPA 2020 m. rugpjūčio mėn. pateikė pagalbos gavėjui visą svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie perkėlimą. Todėl bendrovė „GKN Automotive“ jau 2020 m. rugpjūčio mėn. galėjo pradėti rengti alternatyvų scenarijų, apimantį vietą Turkijoje. Nors ši hipotezė galėtų būti teisinga, iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad iki 2020 m. lapkričio mėn. Turkija nebuvo svarstoma. Komisija taip pat pažymi, kad 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimui skirtoje pateiktyje bendrovė „GKN Automotive“ pristatė bendrovei „Melrose“ galimybes gauti paskatas Miškolce, nurodydama 2020 m. lapkričio 5 d. neoficialiame pasiūlyme nurodytas pagalbos vertes (45 konstatuojamoji dalis) ir apsvarstydama tam tikrus pagrindinius tinkamumo kriterijus pagalbai gauti. Vienas iš kriterijų skamba taip: „Investicijos į naują turtą regioninės pagalbos tiksliniame regione (pvz., Miškolce), kurios be dotacijos būtų finansiškai neperspektyvios arba dėl kurių būtų priimti kitokie sprendimai dėl vietos (labiau išsivysčiusios / ne ES šalys)“. Taip pat buvo paminėtas perkėlimo aspektas ir būtinybė gauti Komisijos pritarimą. Kitaip tariant, atrodė, kad bendrovė „GKN Automotive“ puikiai žinojo, jog tam, kad ji galėtų gauti regioninę investicinę pagalbą investiciniam projektui, reikės priešingos padėties scenarijaus. Tačiau tokio priešingos padėties scenarijaus tuo metu nebuvo, todėl bendrovei „Melrose“ pristatytame verslo modelyje nebuvo atsižvelgta į jokią pagalbą. Atsižvelgdama į šias pastabas ir Komisijos išvadas dėl investicinio projekto patvirtinimo remiantis KSP, Komisija mano, kad yra tikėtina, jog Turkija buvo nustatyta kaip priešingos padėties scenarijus specialiai siekiant pagerinti bendrovės „GKN Automotive“ galimybes gauti valstybės pagalbą iš Vengrijos.

(162)

Bet kuriuo atveju iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad Vengrija, remdamasi aiškiais įrodymais, įskaitant tikrus, oficialius ir to paties laikotarpio dokumentus, susijusius su bendrovių „GKN Automotive“ ir „Melrose“ sprendimų priėmimo procesu, neįrodė, kad Turkija buvo realistiška ir patikima alternatyvi vieta investiciniam projektui, jei nebūtų suteikta pagalba.

(163)

Sprendimo pradėti procedūrą 138 ir 139 konstatuojamosiose dalyse Komisija išreiškė abejonių dėl to, kodėl Turkija buvo laikoma vieninteliu investicinio projekto priešingos padėties scenarijumi, ir abejojo, ar negalėjo būti taip, kad Turkija buvo nagrinėjama tik tam, kad atliekant valstybės pagalbos peržiūrą būtų galima pateikti alternatyvią vietą ir taip padidinti tikimybę, kad Vengrija suteiks pagalbą investiciniam projektui ir jis bus pripažintas suderinamu su vidaus rinka. Vengrija ir bendrovė „GKN Automotive“ teigia (79 ir 100 konstatuojamosios dalys), kad 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn., kai vietos pasirinkimą lėmė vien tik sąnaudos, Turkija, kurioje vykdomos veiklos rezultatai buvo labai geri ir buvo vietos specialistų pagal grafiką, buvo vienintelė perspektyvi mažų sąnaudų galimybė, leidžianti įgyvendinti investicinį projektą per reikalaujamą laikotarpį. Vengrija ir bendrovė „GKN Automotive“ taip pat teigia, kad, nepaisant to, jog dabartinė bendrovės „GKN Automotive“ veikla Turkijoje yra nedidelė, jos rezultatai nuolat buvo labai geri.

(164)

2024 m. balandžio 11 d. pasirašytame pareiškime (54 konstatuojamoji dalis) bendrovės „GKN Automotive“ generalinis direktorius paaiškino, kas įvyko prieš pat 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimą ir po jo. Remiantis šiuo pareiškimu, nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gruodžio mėn. pradžios vyko daug diskusijų tarp vietos atrankos projekto grupės, generalinio direktoriaus ir jo kolegų iš bendrovės „GKN Automotive“ VG dėl to, kaip sutrumpinti projekto atsipirkimo laikotarpį. „Šios diskusijos vyko konkrečių projekto peržiūrų, reguliarių grupės susitikimų, individualių pasitarimų ir neoficialių diskusijų forma. Planiniai susitikimai vyko įvairiose dalyvių patalpose lapkričio 16, 18, 19, 26, 27 d., gruodžio 4, 10 d. Šiuo laikotarpiu tolesnės diskusijos vyko be planinių susitikimų telefonu arba susitikus asmeniškai bendrovės patalpose“. Generalinis direktorius taip pat pareiškė: „per šias vidines diskusijas priėjome prie išvados, kad, norėdami sutrumpinti projekto atsipirkimą iki numatyto lygio, turėtume apsvarstyti galimybę pasirinkti dar mažesnių sąnaudų vietą. Įvairiais etapais kaip itin mažų sąnaudų vietas svarstėme Bulgariją, Rumuniją, Serbiją, Maroką ir Turkiją. Šios šalys buvo laikomos tikromis priešingos padėties scenarijaus vietomis, kuriose galėtų būti įgyvendinamas investicinis projektas“.

(165)

Siekdama pagrįsti šiuos argumentus, Vengrija pateikė tris kvietimus į 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn. vykusius susitikimus internetu. Vengrija teigia, kad per šiuos susitikimus bendrovė „GKN Automotive“ padarė išvadą, kad Turkija yra tinkamas pasirinkimas priešingos padėties scenarijui nagrinėti (80 konstatuojamoji dalis). Kvietimai į susitikimus susiję su 2020 m. lapkričio 19 d. ir gruodžio 4 d. susitikimais, kurių tema buvo „pasitarimas“ ir kuriuose dalyvavo du investicinį projektą vykdantys bendrovės „GKN Automotive“ atstovai, ir 2020 m. gruodžio 10 d. susitikimu, kuriame dalyvavo investicinį projektą vykdantys bendrovės „GKN Automotive“ atstovai ir vietos darbuotojai Turkijoje, skirtu „greitai [investicinio projekto] peržiūrai siekiant susitarti dėl tolesnių veiksmų“. Tokiuose dokumentuose nėra jokių nuorodų į kitas vietoves nei Turkija ar Vengrija. Be to, nei Vengrija, nei bendrovė „GKN Automotive“ nepateikė jokių su šiais susitikimais susijusių patvirtinamųjų dokumentų ar susitikimų protokolų, kurie galėtų patvirtinti, kas buvo aptarta per šiuos susitikimus ir pokalbius.

(166)

Komisija nustatė, kad, nepaisant 165 konstatuojamojoje dalyje aprašytų papildomų įrodymų, nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti išsamesni tolesni veiksmai dėl alternatyvių vietų arba atliktas faktinis alternatyvių vietų ir Turkijos palyginimas. Tai patvirtina 135 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Komisijos išvadą, kad 2020 m. gruodžio mėn. vietos atrankos procesas buvo baigtas ir Vengrija nebuvo tik „darbinė hipotezė“ arba „numanoma vieta“.

(167)

Dėl argumento, kad laiko veiksnys (t. y. investicinio projekto skubumas) buvo vienas iš elementų, turėjusių įtakos sprendimų priėmimo procesui, Komisija pažymi, kad, net jei taip ir buvo, Vengrija arba bendrovė „GKN Automotive“ nepateikė jokio dokumento, kuris pagrįstų šį skubumą 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn. Jos taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ši įtariama skuba lėmė, jog Turkija buvo nagrinėjama kaip vienintelė alternatyvi vieta Vengrijai, neatlikus išsamių tolesnių veiksmų dėl alternatyvių vietų ir buvo atliktas faktinis alternatyvių vietų ir Turkijos palyginimas. Be to, Komisija mano, kad šis argumentas prieštarauja Vengrijos argumentui, kad 2020 m. lapkričio 12 d. Vengrija buvo tik „darbinė hipotezė“. Jei tai, kad Vengrija buvo tik „darbinė hipotezė“, yra tiesa, 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimui skirtoje pateiktyje pateiktame projekto tvarkaraštyje turėjo būti numatytas laikotarpis po KSP, per kurį būtų reikėję ištirti alternatyvias vietas. Tačiau 2020 m. lapkričio 12 d. projekto tvarkaraštyje nurodyta, kad „sprendimas“ ir „žemės pirkimas, leidimai, pasirengimas statyboms“ vyks 2020 m. paskutinį ketvirtį, todėl nebuvo palikta pakankamai laiko alternatyvioms vietoms ištirti.

(168)

Komisija taip pat mano, kad nuo 2008 m. veikiančios nedidelės Turkijos gamyklos „geri veiklos rezultatai“ nebuvo naujas veiksnys, palyginti su 2019 m. situacija, kai pagal strategiją buvo atsisakyta plėsti esamą gamyklą Turkijoje. Todėl Komisija nemano, kad tai yra elementas, kuriuo būtų galima pagrįsti, kodėl Turkija buvo laikoma vienintele alternatyvia vieta Vengrijai, kurią reikėjo išnagrinėti. Bet kuriuo atveju nei Vengrija, nei kitos suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų dėl šio elemento.

(169)

Todėl Komisija mano, kad Vengrijos ir kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos nepagrindžia, kodėl tik Turkija buvo nurodyta kaip alternatyvi vieta, siekiant projekto atsipirkimo laikotarpį sutrumpinti iki mažiau nei [4,5–5,4] metų.

(170)

Be to, Komisija pažymi, kad retrospektyviniame 2020 m. lapkričio 12 d. susitikimo protokole pažymėta, kad „bendrovės „Melrose Industries“ atstovai pavedė bendrovė „GKN Automotive“ darbuotojams peržiūrėti projekto prielaidas ir nustatyti būdus, kaip sutrumpinti projekto atsipirkimą iki mažiau nei [4,5–5,4] metų, padidinant vertę ir (arba) sumažinant sąnaudas“. 2020 m. gruodžio 9 d. e. laišku bendrovė „Melrose“ paprašė būti nuolat informuojama. Komisija supranta, kad sąvoka „nustatyti būdus, kaip sutrumpinti“ apima daugiau nei vien vietos analizę. Nei Vengrija, nei kitos suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, susijusių su tokiu nustatymu, ir jokių įrodymų, kad bendrovei „Melrose“ buvo teikiama grįžtamoji informacija. Be to, jei vietos analizės atnaujinimas būtų vienintelė galimybė padidinti verslo modelio finansinį patrauklumą (o nei Vengrija, nei kitos suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų), Komisija tikėtųsi tolesnių veiksmų įrodymų ir įvairių alternatyvių vietų palyginimo prieš bendrovei „GKN Automotive“ pasirenkant Turkiją kaip investicinio projekto vietą pagal priešingos padėties scenarijų.

(171)

Remdamasi 127–161 konstatuojamosiose dalyse išdėstytais argumentais, Komisija mano, kad byloje esantys įrodymai neišsklaido jos didelių abejonių, ar sprendimas dėl investicijų ir vietos nebuvo priimtas jau 2020 m. gruodžio mėn., neatsižvelgiant į galimybę gauti valstybės pagalbą arba investuoti kitur, o ne Vengrijoje. Komisija taip pat negalėjo nustatyti, kad Turkija buvo laikoma faktine vieta pagal priešingos padėties scenarijų, kurioje bendrovė „GKN Automotive“ būtų įgyvendinusi investicinį projektą, jei Vengrija nebūtų suteikusi valstybės pagalbos (163–170 konstatuojamosios dalys). Atrodo, kad veikiau Turkija buvo įtraukta siekiant padidinti tikimybę, kad Vengrijos pagalba bus pripažinta suderinama su vidaus rinka.

(172)

Sprendimo pradėti procedūrą 140 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad Turkijos, kaip priešingos padėties scenarijaus, tyrimas išliko gana aukšto lygio iki 2021 m. vidurio. Vyresniosios vadovybės apsilankymas vietoje buvo surengtas tik 2021 m. liepos mėn. Tuo metu apie Vengrijos siūlomą valstybės pagalbą jau buvo iš anksto pranešta Komisijai ir užmegzti pirmieji kontaktai su Komisijos tarnybomis. Tačiau Komisija pripažino, kad net jei iš pradžių Turkija buvo įtraukta į analizę tik siekiant padidinti tikimybę, kad siūloma valstybės pagalba bus pripažinta suderinama, gali būti, kad investicijų vykdymas Turkijoje vėliau virto tikra alternatyvia vieta, kurioje bendrovės „GKN Automotive“ ir „Melrose“ buvo pasirengusios investuoti. Tačiau dėl sprendimo pradėti procedūrą 141–145 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių Komisija labai abejojo, ar taip buvo.

(173)

Komisija pažymi, kad nei Vengrija, nei suinteresuotosios šalys neteigia, kad vieta Turkijoje „virto“ tikra alternatyva po to, kai buvo nustatyta valstybės pagalbos tikslais. Kadangi tokių argumentų ir patvirtinamųjų įrodymų nėra, Komisija mano, kad dėl sprendimo pradėti procedūrą 141–145 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių ir remdamasi 171 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada Vengrija tinkamai neįrodė, kad pagal 2 scenarijų esama skatinamojo poveikio, kaip nurodyta 2014 m. RPG 61 punkte ir 2022 m. RPG 59 punkte.

(174)

Vis dėlto, siekiant išsamumo, 175–182 konstatuojamosiose dalyse Komisija nagrinėja Vengrijos ir kitų suinteresuotųjų šalių argumentus dėl „Turkijos kaip tikro priešingos padėties scenarijaus“.

(175)

Vengrija ir bendrovė „GKN Automotive“ teigia, kad iš karto po to, kai į vietos atrankos procesą buvo įtraukta alternatyvi vieta Turkijoje, bendrovė „GKN Automotive“ pradėjo aktyviai plėtoti šią galimybę. Vengrija taip pat pažymi, kad 2021 m. balandžio 8 d. pagalbos paraiška piniginei dotacijai gauti ir 2021 m. kovo 31 d. pagalbos paraiška mokesčio lengvatai Vengrijoje gauti nereiškė galutinio bendrovės „GKN Automotive“ sprendimo dėl vietos. Bendrovė „GKN Automotive“ iki pranešimo pateikimo kreipėsi į Komisiją 2021 m. birželio 11 d. tam, kad suprastų tikimybę gauti paskatas, tačiau bendrovė „GKN Automotive“ lygiagrečiai plėtojo galimybę vykdyti investicijas Turkijoje, kuri, pasak bendrovės „GKN Automotive“, iki 2021 m. birželio mėn. buvo gerokai išplėtota.

(176)

Iš turimos medžiagos, gautos atliekant preliminarų tyrimą, Komisija jau pripažino 2020 m. gruodžio mėn. patvirtinamuosius dokumentus, iš kurių paaiškėjo, kad Eskišechyras Turkijoje, kaip investavimo vieta, buvo lyginamas su pasirinktu Vengrijos regionu. Iš tų patvirtinamųjų dokumentų matyti, kad iki 2021 m. birželio mėn. parengiamąją veiklą Turkijoje sudarė bendravimas su vietos bendrovės GKN darbuotojais 2020 m. gruodžio mėn. dėl galimybės įsigyti žemę (sprendimo pradėti procedūrą 60 konstatuojamoji dalis), bendravimas su nacionalinėmis valdžios institucijomis 2020 m. gruodžio, 2021 m. sausio ir 2021 m. gegužės mėn. dėl galimybės pasinaudoti paskatomis (sprendimo pradėti procedūrą 62 ir 65 konstatuojamosios dalys) ir vietos konsultanto pasamdymą, kuris 2021 m. vasario–gegužės mėn. užsiėmė pastato projektavimu ir projekto planavimu bei bendrojo atliktinų darbų plano parengimu (sprendimo pradėti procedūrą 72 konstatuojamoji dalis). Tuo remdamasi Komisija pareiškė išankstinę nuomonę, kad iki 2021 m. vidurio Turkijos, kaip investicijų vietos pagal priešingos padėties scenarijų, tyrimas išliko gana aukšto lygio. Komisija mano, kad ši tikrovė prieštarauja Vengrijos argumentui dėl laiko spaudimo, dėl kurio kaip alternatyvi vieta buvo svarstoma tik Turkija. Jei iš tiesų laiko veiksnys buvo svarbus, Komisija tikėtųsi, kad veikla Turkijoje būtų suintensyvėjusi iš karto po to, kai Turkija buvo pasirinkta tirti kaip vienintelė priešingos padėties scenarijaus vieta. Vengrija tvirtina, kad didžiąją veiklos Turkijoje dalį vykdė vietos specialistai. Nei Vengrija, nei bendrovė „GKN Automotive“, išskyrus vieną dokumentą (81 konstatuojamoji dalis), nepateikė daugiau įrodymų apie veiklą tuo laikotarpiu.

(177)

Vengrija taip pat teigia, kad priežastis, dėl kurios Turkija nebuvo įtraukta į 2019 m. pabaigoje pagal strategiją sudarytą galutinį šalių sąrašą, buvo ne ta, kad jos politinė rizika buvo laikoma atgrasančia, o tai, kad tuo metu sąnaudos nebuvo svarbiausias veiksnys, lemiantis bendrovės „GKN Automotive“ priimamus sprendimus. Vengrija ir bendrovė „GKN Automotive“ taip pat teigia, kad 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn. suvokiamas Turkijos rizikos lygis iš esmės nepasikeitė ir vis dar buvo laikomas dideliu, palyginti su kitomis vietomis. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad tuo metu vietos pasirinkimą „lėmė vien tik sąnaudos“, bendrovė „GKN Automotive“ nusprendė, kad suvokiamas Turkijos rizikos lygis buvo priimtinas.

(178)

Pirma, Komisija mano, kad, kaip įtariama, 2021 m. sausio mėn. preliminarus sprendimas dėl vietos ir, kaip įtariama, 2021 m. gruodžio mėn. galutinis sprendimas dėl vietos (43 konstatuojamoji dalis) nepagrindžia argumento, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. svarbiausiu vietos atrankos veiksniu tapo sąnaudos. Taip yra todėl, kad Vengrijai palankus sprendimas buvo priimtas remiantis nefinansiniais vietos Vengrijoje pranašumais, nepaisant didelio finansinio Turkijos pranašumo (pagal GDV skirtumą) (179 konstatuojamoji dalis). Antra, taip pat nėra išsamiau pagrįsta, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn. suvokiamas Turkijos rizikos lygis tapo priimtinas, kad šis strateginis projektas būtų vykdomas Turkijoje.

(179)

Be to, kalbant apie Vengrijos ir bendrovės „GKN Automotive“ reakciją į sprendimo pradėti procedūrą 145 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Komisijos pastabą, kurioje keliamas klausimas, kodėl buvo laikoma, kad finansinė paskata, kuria padengiama mažiau nei 50 % GDV skirtumo, „didžiąja dalimi kompensuos Turkijos galimybės finansinį pranašumą“, Vengrija mano, kad tai yra elementas, susijęs su pagalbos proporcingumu. Tačiau Komisija pažymi, kad šis elementas taip pat svarbus vertinant pagalbos skatinamąjį poveikį, nes pagalba turėtų daryti įtaką pagalbos gavėjo sprendimų priėmimui. Vengrija ir bendrovė „GKN Automotive“ teigia, kad Vengrijai palankūs kokybiniai kriterijai kartu su [4,4–5,3] metų atsipirkimo laikotarpiu ir paskatomis buvo pakankami, kad bendrovės „GKN Automotive“ VG nuspręstų investuoti Vengrijoje (86 ir 103 konstatuojamosios dalys). Komisija mano, kad šis argumentas prieštarauja argumentui, kad vietos pasirinkimą lėmė vien tik sąnaudos. Jei pasirinkimą būtų lėmusios tik sąnaudos, o po 2020 m. lapkričio mėn. verslo modelio užginčijimo tinkama metodika būtų buvusi GDV, kaip teigia Vengrija (73 ir 74 konstatuojamosios dalys), turėjo būti pasirinkta Turkija, nes net ir atsižvelgus į pagalbą išliko didelis GDV skirtumas.

(180)

Dėl Vengrijos nuorodos į ankstesnę Komisijos praktiką Komisija pažymi, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atskirai ir kad pagal 2014 m. RPG 68 punktą ir 2022 m. RPG 66 punktą priešingos padėties scenarijus yra įtikinamas, jei jis yra tikroviškas ir yra susijęs su sprendimo priėmimo veiksniais, vyraujančiais tuo momentu, kai pagalbos gavėjas priima sprendimą dėl investicijos. Nors tam tikrais atvejais gali būti nustatyta, kad valstybės pagalba, kuria leidžiama tik iš dalies padengti GDV skirtumą, kartu su kitais kokybiniais veiksniais yra pakankama paskata, į sąnaudas orientuotas atrankos procesas, kaip teigiama, prieštarauja Vengrijos argumentams šiuo klausimu.

(181)

Galiausiai Vengrija ir bendrovė „GKN Automotive“ teigia, kad aplinkybė, jog keletas kitų investuotojų svarstė ir (arba) pasirinko Turkiją savo investicijoms, iš esmės patvirtina jos, kaip galimos vietos, patikimumą. Komisija mano, kad kitų įmonių nuomonė šiomis aplinkybėmis nėra svarbi atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. RPG 68 punkte ir 2022 m. RPG 66 punkte nurodyta, kad priešingos padėties scenarijus yra įtikinamas, jei jis yra tikroviškas ir yra susijęs su sprendimo priėmimo veiksniais, vyraujančiais tuo momentu, kai pagalbos gavėjas priima sprendimą dėl investicijos.

(182)

Komisija mano, kad suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos ir įrodymai neišsklaidė didelių Komisijos abejonių dėl to, ar Turkija buvo tikra priešingos padėties scenarijaus vieta, kurioje pagalbos gavėjas būtų investavęs, jei nebūtų gavęs pagalbos Vengrijoje.

(183)

Remdamasi 171 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada ir 172–182 konstatuojamosiose dalyse pateiktu vertinimu, Komisija daro išvadą, kad Vengrija neįrodė, jog pagal 2 scenarijų, apie kurį pranešė Vengrija, pagalba turėtų esminį skatinamąjį poveikį. Kadangi nei Vengrija, nei kitos suinteresuotosios šalys nei per preliminarų tyrimą, nei per oficialų tyrimą nenurodė 1 scenarijaus situacijos, Komisija neturėjo vertinti pagalbos skatinamojo poveikio pagal 1 scenarijų (51).

(184)

Kadangi atlikus preliminarų tyrimą ir oficialų tyrimą surinkti įrodymai neišsklaido didelių Komisijos abejonių dėl esminio pagalbos skatinamojo poveikio, Komisija negali daryti išvados, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka. Kadangi esminio skatinamojo poveikio buvimas nebuvo įrodytas ir vien šios išvados pakanka, kad priemonė nebūtų pripažinta suderinama su vidaus rinka, nebūtina nustatyti, ar priemonė atitinka kitus 2014 m. RPG ir 2022 m. RPG nustatytus tinkamumo finansuoti ir suderinamumo kriterijus.

(185)

Komisija daro išvadą, kad nebuvo įrodyta, kad, kaip nurodo 2014 m. RPG ir 2022 m. RPG, priemonės, skirtos bendrovei „GKN Automotive Hungary Kft.“ (ankstesnis pavadinimas – „Rubin NewCo 2021 Kft.“), poveikis iš esmės yra skatinamasis.

(186)

Todėl ši priemonė negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą,