Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą turinčio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) Taisyklė Nr. 66 „Suvienodintos didelių keleivinių kelių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į apkrovą laikančios šių priemonių kėbulų konstrukcijos stiprumą, nuostatos“

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

02 serijos pakeitimų; įsigaliojimo data: 2010 m. rugpjūčio 19 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

Taikymo sritis

Terminai ir apibrėžtys

Paraiška suteikti patvirtinimą

Patvirtinimas

Bendrosios specifikacijos ir reikalavimai

Transporto priemonės tipo patvirtinimo pakeitimas ir patvirtinimo taikymo srities išplėtimas

Gamybos atitiktis

Baudos už gamybos neatitiktį

Visiškas gamybos nutraukimas

10.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

11.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai bei adresai

PRIEDAI

1 priedas

Pranešimas dėl transporto priemonės tipo atsižvelgiant į apkrovą laikančią jos kėbulo konstrukciją pagal taisyklę Nr. 66

2 priedas

Patvirtinimo ženklo išdėstymas

3 priedas

Transporto priemonės sunkio jėgos centro nustatymas

4 priedas

Požiūriai, kurių laikomasi pateikiant struktūrinį apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos aprašą

5 priedas

Apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymas

6 priedas

Apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymas, kurį atliekant naudojamos kėbulo sekcijos – lygiavertis patvirtinimo metodas

7 priedas

Kvazistatinės apkrovos bandymas su kėbulo sekcijomis – lygiavertis patvirtinimo metodas

Priedėlis.

Sunkio jėgos centro vertikaliojo poslinkio nustatymas atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą

8 priedas

Kvazistatinis skaičiavimas, pagrįstas sudedamųjų dalių bandymu – lygiavertis patvirtinimo metodas

Priedėlis.

Į strypą panašių konstrukcijos elementų charakteristikos

9 priedas

Kompiuterinis apkrovą laikančios sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymo modeliavimas – lygiavertis patvirtinimo metodas

1. TAIKYMO SRITIS

1.1.

Ši taisyklė taikoma M2 ir M3 kategorijų, II ir III klasių bei B klasės vienaukščiams rėminiams arba vienaukščiams iš dviejų arba daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudarytiems transportiniams automobiliams, kuriais gali važiuoti daugiau kaip 16 keleivių (1).

1.2.

Gamintojo prašymu ši taisyklė taip pat gali būti taikoma bet kokioms kitoms M2 ar M3 kategorijos transporto priemonėms, kurių neaprėpia 1.1 punktas.

2. TERMINAI IR APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje taikomi šie terminai ir apibrėžtys:

2.1.	Matavimo vienetai Matavimo vienetai: Matmenys ir tiesiniai atstumai: metrai (m) arba milimetrai (mm) Masė arba apkrova: kilogramai (kg) Jėga (ir masė): Niutonai (N) Momentas: niutonmetras (Nm) Energija: džaulis (J) Gravitacinė konstanta: 9,81 (m/s2)

2.2.	Transporto priemonė – keleiviams vežti skirtas ir įrengtas miesto arba tolimojo susisiekimo autobusas. Transporto priemonė – tai transporto priemonės tipą atitinkanti tam tikra transporto priemonė.

2.3.	Transporto priemonės tipas – transporto priemonių, pagamintų laikantis vienodų techninių projektavimo reikalavimų, vienodų pagrindinių matmenų ir nesiskiriančių savo konstrukcijos elementais, kategorija. Transporto priemonės tipą apibrėžia transporto priemonės gamintojas.

2.4.	Transporto priemonės tipų grupė – pasiūlytini ateityje ir dabartiniu metu naudojami transporto priemonės tipai, kuriems, atsižvelgiant į šios taisyklės nuostatas, buvo suteiktas transporto priemonės tipo, iš tipų grupės mažiausiai atitinkančio reikalavimus, patvirtinimas.

2.5.	Dviaukštė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios bent vienoje dalyje keleivių vietos išdėstytos dviem vienas virš kito esančiais lygmenimis, ir viršutiniame aukšte nėra keleiviams skirtų stovimų vietų.

2.6.

Transporto priemonės tipas, iš tipų grupės mažiausiai atitinkantis reikalavimus – transporto priemonės tipas, kuris iš transporto priemonės tipų grupės mažiausiai atitinka šios taisyklės reikalavimus dėl apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo. Transporto priemonės tipas, iš tipų grupės mažiausiai atitinkantis reikalavimus, apibrėžiamas trimis parametrais: konstrukciniu stipriu, etaloniniu energijos kiekiu ir saugos erdve.

2.7.	Transporto priemonės tipo patvirtinimas – oficiali procedūra, kurią taikant tam tikro tipo transporto priemonė yra tikrinama ir su ja atliekami bandymai, kad būtų įrodyta, jog ji atitinka visus šioje taisyklėje nustatytus reikalavimus.

2.8.	Patvirtinimo taikymo srities išplėtimas – oficiali procedūra, kurią taikant modifikuotos transporto priemonės tipas patvirtinamas remiantis anksčiau patvirtintu transporto priemonės tipu (lyginami su tipų konstrukcija, potencialia energija ir saugos erdve susiję kriterijai).

2.9.

Iš dviejų arba daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudarytas transportinis automobilis – transporto priemonė, sudaryta iš dviejų ar daugiau sujungtų standžių sekcijų; vienos sekcijos keleiviams skirta erdvė su kitos sekcijos tokia erdve yra sujungta taip, kad keleiviai be kliūčių gali laisvai vaikščioti tarp tų sekcijų; standžios sekcijos neišardomai yra sujungtos taip, kad jas vieną nuo kitos atkabinti įmanoma tik įrenginiais, kurie paprastai būna tik dirbtuvėse.

2.10.

Keleiviui skirta erdvė – keleiviams skirta erdvė, išskyrus bet kokią erdvę, į kurią įsiterpia stacionarioji įranga, pvz., barai, virtuvėlės arba tualetai.

2.11.

Vairuotojui skirta erdvė – tik vairuotojui skirta erdvė, kurioje yra vairuotojo sėdynė, vairaratis, valdymo įtaisai, prietaisai ir kiti įtaisai, kurie reikalingi vairuojant transporto priemonę.

2.12.

Transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga – bet koks įtaisas, kuriuo užtikrinama, kad keleivis, vairuotojas ar ekipažo narys transporto priemonei virstant liktų sėdėti ant sėdynės.

2.13.

Vertikali išilginė vidurinė plokštuma (VIVP) – priekinio ir galinio tiltų tarpvėžių vidurį kertanti vertikali plokštuma.

2.14.

Saugos erdvė – keleiviams, ekipažui ir vairuotojui skirtų vietų erdvė, kuri nenaudojama jokioms kitoms reikmėms ir kuria pasinaudojus tiems asmenims būtų užtikrinama didesnė tikimybė nežūti tuo atveju, jeigu transporto priemonė apvirstų.

2.15.

Tuščiosios transporto priemonės masė (Mk) – parengtos eksploatuoti, be keleivių ir krovinio transporto priemonės masė, prie kurios pridedama degalų (įpilama 90 % degalų bako talpos; ją nurodo gamintojas), aušinimo skysčio, tepalų, įrankių, atsarginio rato masė ir 75 kg (vairuotojo svoris).

2.16.

Bendroji transporto priemonėje esančių asmenų masė (Mm) – visuminė sėdynėse, kuriose sumontuota transporto priemonėje esančių asmenų apsaugos įranga, sėdinčių visų keleivių, ekipažo narių masė.

2.17.

Bendra tikroji transporto priemonės masė (Mt) – tuščiosios transporto priemonės masė (Mk), prie kurios pridėta bendrosios transporto priemonėje esančių asmenų masės (Mm) dalis (k = 0.5) ir kuri laikoma standžiai pritvirtinta prie transporto priemonės.

2.18.

Pavienio transporto priemonėje esančio asmens masė (Mmi) – transporto priemonėje esančio asmens masė. Šios masės dydis yra 68 kg.

2.19.

Etaloninis energijos kiekis (ER) – potenciali patvirtintinos transporto priemonės energija, išmatuota atsižvelgiant į horizontalųjį duobės dugno lygį (energija matuojama transporto priemonės apvirtimo proceso pradžioje, kai transporto priemonė būna nestabili).

2.20.

Apkrovą laikančios sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo konstrukcijos stiprumo bandymas – su sukomplektuota natūralaus dydžio transporto priemone atliekamas bandymas, kurį atliekant nustatoma, ar laikančios apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija atitinka privalomus stiprumo reikalavimus.

2.21.

Apverčiamasis bandymų stendas – iš apverčiamosios platformos ir duobės išbetonuotu dugnu sudarytas techninis įrenginys, kuriuo atliekamas apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymas (bandymą galima atlikti su sukomplektuota transporto priemone ar su jos kėbulo sekcijomis).

2.22.

Apverčiamoji platforma – standi plokštuma, kurią galima sukti apie horizontaliąją ašį, jeigu reiktų apversti sukomplektuotą transporto priemonę ar jos kėbulo sekciją.

2.23.

Kėbulo konstrukcija – sukomplektuota parengtos eksploatuoti transporto priemonės kėbulo konstrukcija, įskaitant visus konstrukcijos elementus, suformuojančius keleiviui, vairuotojui, bagažui ir mechaniniams įrenginiams bei sudedamosioms dalims skirtą erdvę.

2.24.

Apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija – gamintojo apibrėžtos apkrovą išlaikančios sudedamosios kėbulo dalys, kurioms priskiriamos su jomis sujungtos dalys ir elementai, didinantys kėbulo stiprumą ir tinkamumą sugerti energiją, ir kurios užtikrina, kad atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą, nebūtų pažeista saugos erdvė.

2.25.

Erdvinis kėbulo segmentas – nepertraukiama apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos sekcija tarp dviejų plokštumų, statmenų išilginei vidurinei transporto priemonės plokštumai. Erdvinis kėbulo segmentas yra sudarytas iš abiejuose transporto priemonės kraštuose esančių lango (arba durų) statramsčių, šoninės sienelės elementų, stogo konstrukcijos sekcijos, grindų sekcijos ir konstrukcijos po transporto priemonės grindimis.

2.26.

Kėbulo sekcija – patvirtinimo bandymams atlikti tinkamas konstrukcinis elementas, t. y. tam tikra kėbulo dalis. Kėbulo sekcija būna sudaryta bent iš dviejų būdingomis jungiamosiomis detalėmis (šoninėmis, stogo, konstrukcijos po grindimis, kėbulo detalėmis) sujungtų erdvinių kėbulo segmentų.

2.27.

Originaliojo kėbulo sekcija – iš dviejų ar daugiau erdvinių kėbulo segmentų, kurių sujungimo forma ir tarpusavio padėtis visiškai atitinka tikrosios transporto priemonės tų segmentų jungimo formą ir padėtį, sudaryta kėbulo sekcija. Visi erdvinius kėbulo segmentus jungiantys elementai išdėstomi taip pat, kaip tikrojoje transporto priemonėje.

2.28.

Neoriginaliojo kėbulo sekcija – iš dviejų ar daugiau erdvinių kėbulo segmentų, kurių išdėstymas ir atstumas tarp kurių neatitinka išdėstymo ir atstumo tikrojoje transporto priemonėje, sudaryta kėbulo sekcija. Šiuos erdvinius kėbulo segmentus jungiantys elementai neturi visiškai atitikti tikrojo kėbulo konstrukcijos, tačiau konstrukciniu atžvilgiu pastariesiems turi būti lygiaverčiai.

2.29.

Standžioji dalis – konstrukcinė dalis arba elementas, kuris su apkrovą laikančia kėbulo konstrukcija atliekant apsivertimo bandymą kažin kiek nesideformuoja ir sugeria nedidelį energijos kiekį.

2.30.

Plastinės deformacijos zona (PDZ) – tam tikra geometriniu atžvilgiu apribota kėbulo konstrukcijos dalis, kurioje

—	vyksta didelio masto plastinės deformacijos procesas,

—	iš esmės deformuojama originalioji elemento forma (skerspjūvis, ilgis ar kitas geometrinis parametras),

—	dėl vietinio nestabilumo prasideda nestabilumo procesas,

—	vykstant deformacijai sugeriama kinetinė energija.

2.31.

Plastinės deformacijos veikiamas elementas (PDVE) – į strypą panašiame konstrukcijos elemente (vamzdyje, lango statramstyje ir t. t.) atsirandanti paprastoji plastinės deformacijos zona.

2.32.

Viršutinė kėbulo sijelė – išilginė virš šoninių langų pritaisyta kėbulo konstrukcijos dalis, įskaitant išlenktą plokštę, kuria viršutinė kėbulo sijelė sujungiama su stogo konstrukcija. Su apkrovą laikančia kėbulo konstrukcija atliekant apsivertimo bandymą (jeigu tai yra dviaukštis autobusas) viršutinė kėbulo sijelė pirmoji trenkiasi į žemę.

2.33.

Apatinė kėbulo sijelė – išilginė po šoniniais langais pritaisyta kėbulo konstrukcijos dalis. Su apkrovą laikančia kėbulo konstrukcija atliekant apsivertimo bandymą (jeigu tai yra dviaukštis autobusas)apatinė kėbulo sijelė, kai transporto priemonės kėbulą paveikia pradinė deformacija, gali antroji trenktis į žemę.

3. PARAIŠKA SUTEIKTI PATVIRTINIMĄ

3.1.

Paraišką suteikti transporto priemonei tipo patvirtinimą atsižvelgiant į apkrovą laikančios jos kėbulo konstrukcijos stiprumą transporto priemonės gamintojas arba tinkamai jo įgaliotas atstovas įteikia administracijos padaliniui.

3.2.

Su paraiška įteikiamos trys šių dokumentų, kuriuose pateikiama ši informacija, kopijos:

3.2.1.

pagrindiniai transporto priemonės tipo arba transporto priemonės tipų grupės identifikavimo duomenys ir parametrai;

3.2.1.1.

transporto priemonės tipo, jos kėbulo ir jos vidaus įrenginių bendrojo vaizdo brėžiniai su pagrindiniais matmenimis. Sėdynės, prie kurių pritvirtinta transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga, aiškiai paženklinamos, ir nurodomi tikslūs sėdynių vietos transporto priemonėje matmenys;

3.2.1.2.

tuščiosios transporto priemonės masė ir atitinkamos tiltų apkrovos;

3.2.1.3.

tiksli tuščios transporto priemonės sunkio jėgos centro padėtis ir šio padėties nustatymo ataskaita. Sunkio jėgos centras nustatomas 3 priede aprašytais matavimo ir skaičiavimo metodais;

3.2.1.4.

bendra tikroji transporto priemonės masė ir atitinkamos tiltų apkrovos;

3.2.1.5.

tiksli transporto priemonės sunkio jėgos centro padėtis, kai jos masė atitinka bendrą tikrąją transporto priemonės masę. Sunkio jėgos centras nustatomas 3 priede aprašytais matavimo ir skaičiavimo metodais;

3.2.2.

visi duomenys ir informacija, reikalinga įvertinti transporto priemonės tipo, iš tipų grupės mažiausiai atitinkančio reikalavimus, kriterijus:

3.2.2.1.

etaloninis energijos kiekis (ER), t. y. transporto priemonės masės (M), gravitacijos konstantos (g) ir sunkio jėgos centro aukščio (h1) sandauga (energijos kiekis nustatomas apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymo pradžioje, kai transporto priemonė būna nestabilios pusiausvyros padėtyje (žr. 3 pav.)

šioje lygtyje:

M	=	Mk tuščiosios tam tikro tipo transporto priemonės masė, jeigu joje nesumontuota transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga, arba, Mt bendra tikroje transporto priemonės masė, kai joje sumontuota transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga, ir
Mt	=	Mk + k · Mm, kur k = 0,5, o Mm – bendra saugos diržais apsaugotų keleivių masė (žr. 2.16. punktą)
h0	=	transporto priemonės sunkio jėgos centro aukštis (metrais), kai pasirinkta masė yra (M)
t	=	vertikalus transporto priemonės sunkio jėgos centro atstumas (metrais) nuo jos išilginės vertikalios vidurinės plokštumos
B	=	vertikalus transporto priemonės išilginės vertikalios vidurinės plokštumos atstumas (metrais) nuo atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą naudojamos apverčiamosios platformos sukimosi ašies
g	=	gravitacinė konstanta
h1	=	transporto priemonės sunkio jėgos centro aukštis (metrais), kai transporto priemonė būna pradinėje nestabilioje padėtyje atsižvelgiant į horizontalią apatinę duobės plokštumą;

3.2.2.2.

išsamūs apkrovą laikančios tam tikro tipo transporto priemonės kėbulo konstrukcijos arba tipų grupių transporto priemonių kėbulų konstrukcijų brėžiniai ir išsamus aprašymas pagal 4 priedą;

3.2.2.3.

detalieji visų patvirtintinų tipų transporto priemonių saugos erdvės, apibrėžtos 5.2 punkte, brėžiniai;

3.2.3.

kiti išsamūs dokumentai, parametrai, duomenys, kurie būtų reikalingi atsižvelgiant į gamintojo pasirinktą patvirtinimo metodą kaip išsamiau nurodoma prieduose.

3.2.4.

jei tai iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų dalių sudarytas transportinis automobilis, visa minėta informacija pateikiama atskirai apie visas tam tikro tipo transporto priemonės dalis, išskyrus sukomplektuotai transporto priemonei taikomą 3.2.1 punktą.

3.3.

Technikos tarnybai paprašius jai pristatoma sukomplektuota transporto priemonė (arba po vieną kiekvieno tipo transporto priemonę, jeigu prašoma patvirtinti transporto priemonės tipų grupę), kad būtų patikrinta tuščiosios transporto priemonės masė, tiltų apkrovos, sunkio jėgos centro padėtis ir visi kiti su apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumu susiję duomenys bei informacija.

3.4.

Atsižvelgiant į gamintojo pasirinktą patvirtinimo bandymo metodą technikos tarnybai paprašius jai pristatomi atitinkami bandiniai. Su technikos tarnyba susitariama dėl jų išdėstymo ir skaičiaus. Jei su tam tikrais bandiniais jau buvo atlikti bandymai, tada pateikiami tų bandymų protokolai.

4. PATVIRTINIMAS

4.1.

Jeigu pateiktas patvirtinti pagal šios taisyklės nuostatas transporto priemonės tipas arba transporto priemonių tipų grupė atitinka toliau pateiktos 5 dalies nuostatas, tam transporto priemonės tipui suteikiamas patvirtinimas.

4.2.

Visiems patvirtintiems transporto priemonės tipams suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu 02 atitinka 02 serijos pakeitimus) turi nurodyti pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, kurie buvo padaryti išduodant patvirtinimą, eilės numerį. Ta pati susitariančioji šalis to paties patvirtinimo numerio negali suteikti kitam transporto priemonių tipui.

4.3.

Transporto priemonės tipo patvirtinimo pagal šią taisyklę, atsisakymo tipą patvirtinti arba patvirtinimo taikymo srities išplėtimo pranešimas šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims perduodamas nusiunčiant pranešimo formą (žr. 1 priedą) ir paraiškos suteikti tipo patvirtinimą pateikėjo atsiųstus brėžinius bei diagramas (jie siunčiami tokio formato, dėl kurio gamintojas susitarė su technikos tarnyba). Pateikiamus spausdintus dokumentus turi būti įmanoma sulankstyti A4 formato dydžiu (210 mm × 297 mm).

4.4.

Kiekviena transporto priemonė, atitinkanti pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje, patvirtinimo blanke nurodytoje vietoje, ženklinama tarptautiniu patvirtinimo ženklu, kurį sudaro:

4.4.1.

raidę „E“ supantis apskritimas, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (2);

4.4.2.

šios taisyklės numeris, po kurio rašoma „R“ raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris (dešinėje apskritimo pusėje), kaip nurodyta 4.4.1 punkte.

4.5.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.6.

Patvirtinimo ženklui skirta vieta numatoma greta transporto priemonės duomenų plokštelės, kurią pritvirtina gamintojas, arba toje plokštelėje.

4.7.

Šios taisyklės 2 priede pateikiamas patvirtinimo ženklo pavyzdys.

5. BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS IR REIKALAVIMAI

5.1. Reikalavimai

Apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija turi būti pakankamai stipri, kad atliekant apkrovą laikančios sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą ir po jo nebūtų pažeista saugos erdvė. T. y.:

5.1.1.

Jokia transporto priemonės dalis (pvz., statramstis, saugos žiedai, bagažo lentynos), kuri bandymo pradžioje buvo ne saugos erdvėje, atliekant bandymą neturi pažeisti saugos erdvės. Įvertinant, ar buvo pažeista saugos erdvė, nepaisoma visų konstrukcijos dalių, kurios iš pradžių buvo saugos erdvėje (t. y. vertikaliųjų turėklų, pertvarėlių, virtuvėlių, tualetų).

5.1.2.

Jokia saugos erdvės dalis neturi atsidurti už deformuoto kėbulo apybrėžos. Deformuoto kėbulo apybrėža nustatoma paeiliui, tarp kiekvienos gretimos lango ir (arba) durų statramsčių poros. Apybrėža tarp dviejų deformuotų statramsčių – tai tiesiomis linijomis, jungiančiomis vidinius statramsčių apybrėžos taškus, apibrėžtas teorinis paviršius.

1 pav.

Deformuoto kėbulo apybrėža

5.2. Saugos erdvė

Transporto priemonės saugos erdvės apybrėža brėžiama vertikaliai skersinei plokštumai, kurios kraštas atitinka nurodytąjį 2 pav., a ir c, per visą transporto priemonės (žr. 2 pav., b) ilgį slenkant taip:

5.2.1.

SR taškas yra kiekvienos į priekį ar atgal atgręžtos sėdynės (ar atitinkamosios sėdimosios vietos) atloše, 500 mm nuo grindų po sėdyne, 150 mm nuo vidinio šoninės sienelės paviršiaus. Į rato gaubtus ar kitus grindų aukščio pokyčius neatsižvelgiama. Šie matmenys taip pat taikomi ir į transporto priemonės vidų atgręžtoms sėdynėms (jų vidurio plokštumose).

5.2.2.

Jeigu abi transporto priemonės pusės grindų konstrukcijos atžvilgiu nėra simetriškos, ir, vadinasi, SR taškai yra nevienodame aukštyje, laikoma, kad laiptelis tarp dviejų saugos erdvės grindų linijų yra išilginėje vidurinėje transporto priemonės plokštumoje (žr. 2 puv., c);

5.2.3.

Galutinė saugos erdvės riba – vertikali plokštuma 200 mm atstumu nuo paskutinės sėdynės SR taško arba vidinis galutinės transporto priemonės sienelės paviršius, jeigu jis yra arčiau nei 200 mm už minėto SR taško.

Pirmoji saugos erdvės riba – vertikali plokštuma 600 mm atstumu prieš transporto priemonės pirmosios sėdynės, nustatytos į kraštinę priekinę padėtį, (keleivio, ekipažo nario ar vairuotojo sėdynės) SR tašką.

Jeigu galutinė ir pirmoji abiejų transporto priemonės pusių sėdynės yra ne tose pačiose skersinėse plokštumose, saugos erdvės ilgis abiejose pusėse bus nevienodas.

5.2.4.

Saugos erdvė – nepertraukiama keleiviams, ekipažui ir vairuotojui tarp priekinės ir galutinės plokštumų skirta (-os) erdvė (-ės), apibrėžiama per visą transporto priemonės ilgį, iš abiejų jos pusių per SR taškus, traukiant nustatytą vertikalią skersinę plokštumą. Už paskutinės ir prieš pirmosios sėdynės SR taškus tiesios linijos turi būti horizontalios.

5.2.5.

Gamintojas, siekdamas sumodeliuoti transporto priemonės tipą, iš tipų grupės mažiausiai atitinkantį reikalavimus, ir kad ateityje būtų įmanoma patobulinti konstrukciją, gali apibrėžti didesnę saugos erdvę nei reikėtų nustatytam sėdynių išdėstymui.

2 pav.

Saugos erdvė

a) ir c) šoninis išdėstymas

b) išilginis išdėstymas

5.3. Su sukomplektuota transporto priemone atliekamo apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymo – pagrindinio patvirtinimo metodo – reikalavimai

Apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymas – tai šoninio apvertimo bandymas (žr. 3 pav.), atliekamas pagal šiuos reikalavimus:

5.3.1.

Ant apverčiamosios platformos pastatyta sukomplektuota transporto priemonė (jos pakaba nejudamai įtvirtinama) iš lėto verčiama tol, kol transporto priemonės padėtis pasidaro nestabili. Jeigu tam tikro tipo transporto priemonėje nėra sumontuota transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga, bandymas atliekamas su transporto priemone, kurios masė atitinka tuščiosios transporto priemonės masę. Jeigu tam tikro tipo transporto priemonėje ta įranga yra sumontuota, bandymas atliekamas su transporto priemone, kurios masė atitinka bendrą tikrąją transporto priemonės masę.

5.3.2.

Apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymas pradedamas transporto priemonei būnant nestabilioje pradinėje padėtyje, kai kampinis greitis yra lygus nuliui, o platformos sukimosi ašis kerta ratų ir žemės lietimosi taškus. Tuo momentu transporto priemonė apibūdinama etaloniniu energijos kiekiu ER (žr. 3.2.2.1 punktą ir 3 pav.).

5.3.3.

Transporto priemonė virsta į 800 mm vardinio gylio išbetonuotu dugnu duobę (dugno paviršius turi būti horizontalus, lygus ir sausas).

5.3.4.

Išsamūs techniniai apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymo (pastarasis yra pagrindinis patvirtinimo bandymas), atliekamo su sukomplektuota transporto priemone, reikalavimai pateikti 5 priede.

3 pav.

Techniniai su sukomplektuota transporto priemone atliekamo apkrovą laikančios jos kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymo (nuo transporto priemonės nestabilios pusiausvyros padėties iki jos virtimo į bandymo duobę), per kurį nustatoma sunkio jėgos centro kreivė, reikalavimai

5.4. Techniniai lygiaverčių patvirtinimo bandymų reikalavimai

Gamintojui leidžiama rinktis ne apkrovą laikančios su sukomplektuota transporto priemone atliekamą kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą, o vieną iš šių lygiaverčių patvirtinimo bandymo metodų:

5.4.1.

Su kėbulo sekcijomis pagal 6 priede nustatytus techninius reikalavimus atliekamas apkrovą laikančios sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymas.

5.4.2.

Su kėbulo sekcijomis pagal 7 priede nustatytus techninius reikalavimus atliekami kvazistatiniai apkrovos bandymai.

5.4.3.

Kvazistatiniai apskaičiavimai, atliekami naudojantis rezultatais, gautais pagal 8 priede nustatytus techninius reikalavimus atlikus bandymus su sudedamosiomis dalims.

5.4.4.

Kompiuterinis apkrovą laikančios sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo konstrukcijos apsivertimo pagrindinio bandymo, atliekamo pagal 9 priedo techninius reikalavimus, modeliavimas (dinaminiais skaičiavimais).

5.4.5.

Pagrindinis taikytinas principas – pasirinkus lygiavertį patvirtinimo bandymo metodą turi būti užtikrinama, kad jis atitiktų esminius 5 priede nustatyto apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymo reikalavimus. Jeigu gamintojui pasirinkus lygiavertį patvirtinimo bandymo metodą nebūtų įmanoma atsižvelgti į tam tikrą specialią transporto priemonės ypatybę ar jos konstrukcijos savybę (pvz., oro kondicionavimo įrenginį ant transporto priemonės stogo, nevienodą apatinės kėbulo sijelės ar stogo aukštį), technikos tarnyba gali prašyti, kad su sukomplektuota transporto priemone būtų atliktas 5 priede nustatytas apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymas.

5.5. Transporto priemonių, sudarytų iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų sekcijų, bandymas

Jei tai iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudarytas transportinis automobilis, visos standžios jo sekcijos turi atitikti bendruosius 5.1 poskyrio reikalavimus. Kiekvieną standžią iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudaryto transportinio automobilio sekciją galima išbandyti atskirai arba kartu su kitomis sekcijomis, kaip aprašyta 5 priedo 2.3 skirsnyje arba 3 priedo 2.6.7 skirsnyje.

5.6. Transporto priemonės apvertimo kryptis (atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą)

Atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą transporto priemonė apverčiama į tą jos pusę, kuri atsižvelgiant į saugos erdvę yra pavojingesnė. Transporto priemonės apvertimo kryptį parenka technikos tarnyba, atsižvelgdama į gamintojo pasiūlymą ir į šiuos dalykus:

5.6.1.

šoninį sunkio jėgos centro ekscentriškumą ir jo poveikį etaloniniam energijos kiekiui (transporto priemonės padėtis yra pradinė, nestabili, žr. 3.2.2.1 punktą);

5.6.2.

saugos erdvės asimetriją, žr. 5.2.2 punktą;

5.6.3.

nevienodas, asimetrines abiejų transporto priemonės pusių konstrukcijos ypatybes ir pertvarėlių bei vidinių ertmių (pvz., drabužių spintų, tualeto, virtuvėlės) užtikrinamą atsparumą apkrovai. Atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą transporto priemonė apverčiama į tą pusę, kurioje užtikrinamas mažesnis atsparumas apkrovai.

6. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR PATVIRTINIMO TAIKYMO SRITIES IŠPLĖTIMAS

6.1.

Apie kiekvieną patvirtinto transporto priemonės tipo pakeitimą pranešama transporto priemonės tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada minėtas padalinys gali:

6.1.1.

pritarti nuomonei, kad padaryti pakeitimai greičiausiai neturės didesnio poveikio ir kad iš dalies pakeisto tipo transporto priemonė ir toliau atitiks šios taisyklės reikalavimus bei, kaip ir patvirtinto tipo transporto priemonė, priskiriama transporto priemonių tipų grupei; arba

6.1.2.

iš technikos tarnybos, atsakingos už bandymų atlikimą, prašyti kitų bandymų protokolų, kad būtų patvirtinta, jog naujas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus ir, kaip ir patvirtinto tipo transporto priemonė, priskirtina transporto priemonių tipų grupei; arba

6.1.3.

neleisti išplėsti patvirtinimo taikymo sritį ir prašyti, kad būtų taikoma nauja patvirtinimo tvarka.

6.2.

Administracijos padalinio ir technikos tarnybos sprendimai grindžiami trimis transporto priemonės tipo, iš tipų grupės mažiausiai atitinkančio reikalavimus, kriterijais:

6.2.1.

konstrukcijos kriterijumi, t. y. atsižvelgiama į tai, ar buvo kaip nors buvo keista apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija ar nebuvo (žr. 4 priedą). Jeigu ji nebuvo keista ar jeigu nauja apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija yra stipresnė, pirmenybė teikiama konstrukcijos kriterijui;

6.2.2.

energijos kriterijus, t. y. nustatoma, ar pasikeitė etaloninis energijos kiekis ar ne Jeigu naujo tipo transporto priemonės etaloninis energijos kiekis yra toks pats kaip patvirtintojo tipo transporto priemonės ar mažesnis, pirmenybė teikiama šiam kriterijui;

6.2.3.

saugos erdvės kriterijus yra pagrįstas saugos erdvės apybrėžos paviršiumi. Jeigu naujo tipo transporto priemonės saugos erdvė bet kokioje vietoje atitinka patvirtinto atvejo saugos erdvę, erdvės kriterijui teikiama pirmenybė.

6.3.

Jeigu visų trijų 6.2 punkte išvardytų kriterijų pokytis yra teigiamas, patvirtinimo taikymo sritis išplečiama be papildomo tyrimo.

Jeigu visų trijų kriterijų pokytis yra neigiamas, reikia taikyti kitą patvirtinimo procedūrą.

Jeigu vienų kriterijų pokytis neigiamas, o kitų teigiamas, tada privaloma atlikti papildomus tyrinėjimus (pvz., bandymus, skaičiavimus, struktūrinę analizę). Šiuos tyrinėjimus technikos tarnyba parenka pasitarusi su gamintoju.

6.4.

Patvirtinimo suteikimas arba atsisakymas jį suteikti, kartu nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims pranešamas 4.3 punkte nustatyta tvarka.

6.5.

Administracijos padalinys, išplečiantis patvirtinimo taikymo sritį, kiekvienai pranešimo formai, kuri buvo parengta išplėtus patvirtinimo taikymo sritį, suteikia eilės numerį.

7. GAMYBOS ATITIKTIS

7.1.

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2).

7.2.

Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas pagal 5 skirsnyje nustatytus reikalavimus. Tikrinami tik tie elementai, kurie, anot gamintojo, yra apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos komponentai.

7.3.

Administracijos padalinys turi nustatyti, kad patikrinimai paprastai būtų atliekami ne rečiau nei kas dveji metai. Jeigu atliekant šiuos tikrinimus nustatoma neatitiktis, administracijos padalinys gali reikalauti patikrinimus atlikti dažniau, kad kiek įmanoma greičiau vėl būtų užtikrinta atitiktis.

8. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

8.1.

Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimą galima panaikinti, jeigu nesilaikoma 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

8.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti susitarimo šalis patvirtinimą, kurį buvo suteikusi anksčiau, panaikina, apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims ji nedelsdama praneša nusiųsdama patvirtinimo kopiją, kurios gale didžiosiomis raidėmis įrašomas įrašas „PATVIRTINIMAS PANAIKINTAS“, kopija pasirašoma ir joje įrašoma data.

9. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemonės gamybą, apie tai jis praneša patvirtinimą suteikusiam administracijos padaliniui. Administracijos padalinys, gavęs atitinkamą pranešimą, kitoms šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims apie nutrauktą gamybą praneša nusiųsdamas patvirtinimo kopiją, kurios gale didžiosiomis raidėmis įrašomas įrašas „GAMYBA NUTRAUKTA“, kopija pasirašoma ir joje įrašoma data.

10. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

10.1.

Nuo oficialios pirmo pakeitimo įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti suteikti EKE patvirtinimo pagal šią taisyklę, kuri buvo pakeista pirmą kartą.

10.2.

Po 60 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos šią taisyklę taikanti susitarimo šalis EEK patvirtinimą naujo tipo transporto priemonėms suteikia taip, kaip apibrėžta šioje taisyklėje, tik tada, jeigu patvirtintino tipo transporto priemonė atitinka šios taisyklės, kuri buvo pakeista pirmą kartą, reikalavimus.

10.3.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys negali neleisti išplėsti pagal šios taisyklės ankstesnės serijos pakeitimus suteikto tipo patvirtinimo taikymo srities.

10.4.

Anksčiau nei prieš 60 mėnesių iki įsigaliojimo pagal šios taisyklės reikalavimus suteikti pradiniai EEK patvirtinimai ir visi jų taikymo srities išplėtimai galioja neribotą laiką, kaip apibrėžta 10.6 punkte. Jeigu pagal ankstesnius pakeitimus patvirtinto tipo transporto priemonė atitinka šios taisyklės, pakeistos pirmą kartą, reikalavimus, patvirtinimą suteikusi susitarimo šalis apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims.

10.5.

Jokia šią taisyklę taikanti susitarimo šalis negali atsisakyti suteikti nacionalinio transporto priemonės tipo patvirtinimo, jeigu jos tipas buvo patvirtintas pagal šios taisyklės, pakeistos pirmą kartą, reikalavimus.

10.6.

Šią taisyklę taikančios susitarimo šalys, praėjus 144 mėnesiams nuo pirmo šios taisyklės keitimo įsigaliojimo, gali atsisakyti suteikti pirmą nacionalinį registravimą (pirmą leidimą pradėti eksploatavimą) transporto priemonei, neatitinkančiai pirmą kartą pakeistos šios taisyklės reikalavimų.

10.7.

Nuo 02 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neturi atsisakyti suteikti patvirtinimo pagal šią taisyklę su 02 serijos pakeitimais.

10.8.

Kol nuo 02 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos nepraeis 48 mėnesiai, susitariančiosios šalys neturi atsisakyti suteikti nacionalinio ar regioninio transporto priemonės, patvirtintos pagal šios taisyklės ankstesnės serijos pakeitimus, patvirtinimo.

10.9.

Nuo 2017 m. lapkričio 9 d. susitariančiosios šalys gali atsisakyti pirmą kartą užregistruoti naują transporto priemonę, kuri neatitinka šios taisyklės 02 serijos pakeitimų reikalavimų.

10.10.

Nepaisant 10.8. ir 10.9 punktų transporto priemonių ir klasių patvirtinimai, suteikti pagal taisyklės ankstesnės serijos pakeitimus, kuriems neturi poveikio 02 serijos pakeitimai, toliau galioja, o šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys toliau juos pripažįsta.

10.11.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys leidžia išplėsti pagal šios taisyklės ankstesnės serijos pakeitimus suteikto patvirtinimo taikymo sritį.

11. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių pavadinimus bei adresus. Kitose šalyse išduotos formos, paliudijančios patvirtinimo suteikimą, patvirtinimo taikymo srities išplėtimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą arba jo panaikinimą, turi būti siunčiamos visų šio susitarimo šalių administracijos padaliniams.

(1) Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3), (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Amend.4), 7 priede.

(2) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikia jos valstybės narės naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami), 56 – Juodkalnija ir 58 – Tunisas. Tolesni numeriai kitoms šalims turi būti skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja Susitarimą dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų, arba prie jo prisijungia; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius.

3 PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONĖS SUNKIO JĖGOS CENTRO NUSTATYMAS

1. Bendrieji principai

1.1.

Etaloninis ir bendras atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą sugertinas energijos kiekis tiesiogiai priklauso nuo transporto priemonės sunkio jėgos centro padėties. Dėl to jo padėtis turėti būti nustatyta kiek įmanoma tiksliau. Atstumų matavimo metodas, matavimo kampai, apkrovos vertės ir matavimo tikslumas turi būti registruojamas, kad viską galėtų patikrinti technikos tarnyba. Matavimo prietaisų tikslumas turi būti:

—	jei matuojamai trumpesni nei 2 000 mm atstumai,

tikslumas

± 1 mm,

—	jei matuojamai ilgesni nei 2 000 mm atstumai,

tikslumas

± 0,05 %,

—	jei matuojami kampai,

tikslumas

± 1 %,

—	jei matuojamos apkrovos vertės

tikslumas

± 0,2 %.

Transporto priemonės bazė (-ės) ir atstumas tarp kiekvieno tilto rato (-ų) (kiekvieno tilto) vėžės (-ių) nustatomas pagal gamintojo pateiktus brėžinius.

1.2.

Nustatant sunkio jėgos centrą ir atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą galioja sąlyga – transporto priemonės pakaba turi būti nejudamai įtvirtinta. Transporto priemonės pakaba nejudamai turi būti įtvirtinta taip, kaip ji paprastai būna nustatyta transporto priemonę eksploatuojant įprastomis sąlygomis (šią padėtį apibrėžia gamintojas).

1.3.

Sunkio jėgos centras apibrėžiamas trimis parametrais:

1.3.1.

išilginiu atstumu (l1) nuo vidurinės priekinio tilto linijos;

1.3.2.

skersiniu atstumu (t) nuo vertikalios išilginės transporto priemonės plokštumos;

1.3.3.

vertikaliu aukščiu (h0) virš plokščio horizontalaus paviršiaus lygio (padangos pripūstos taip, kaip nustatyta tam tikrai transporto priemonei.

1.4.

Toliau pateikiamas l1, t, h0 nustatymo dinamometriniais davikliais metodas. Gamintojas technikos tarnybai gali siūlyti pakaitinius metodus, pvz., naudojant kėlimo įrangą ir (arba) apverčiamąsias platformas; pastaroji sprendžia, ar pakaitinis metodas priimtinas atsižvelgiant į užtikrinamą tikslumo lygį.

1.5.

Parengtos eksploatuoti transporto priemonės (t. y. kai jos masė atitinka tuščiosios transporto priemonės masę Mk) sunkio jėgos centro padėtis nustatoma matavimais.

1.6.

Transporto priemonės, kurios masė atitinka bendrą tikrąją transporto priemonės masę (Mt), sunkio jėgos centrą galima nustatyti:

1.6.1.

atliekant matavimus su transporto priemone, kurios masė atitinka bendrą tikrąją transporto priemonės masę; arba

1.6.2.

naudojant matavimais nustatytą sunkio jėgos centrą (matuojama buvo transporto priemonė, kurios masė atitinka parengtos eksploatuoti transporto priemonės masę), tačiau atsižvelgiant į poveikį, kurį padarytų bendra transporto priemonėje esančių asmenų masė;

1.6.3.

Jeigu tai yra dviaukštė transporto priemonė, atsižvelgiama į keleivių, sėdinčių tiek apatinio, tiek ir viršutinio aukšto sėdynėse, masę.

2. Matavimai

2.1.

Transporto priemonės sunkio jėgos centras nustatomas atliekant matavimus su transporto priemone, kurios masė atitinka bendrą tikrąją transporto priemonės arba parengtos eksploatuoti transporto priemonės masę, kaip apibrėžta 1.5 ir 1.6 punktuose. Nustatant transporto priemonės, kurios masė atitinka bendrą tikrąją transporto priemonės masę, sunkio jėgos centrą, transporto priemonėje esančio asmens masę atitinkanti masė (padauginta iš konstantos k = 0.5) padedama ir nejudamai įtvirtinama 100 mm virš ir 100 mm prieš sėdynės R tašką (jis apibrėžtas taisyklės Nr. 21 5 priede).

2.2.

Išilginės (l1) ir skersinės (t) sunkio jėgos centro koordinatės nustatomos bendrame horizontaliame paviršiuje (žr. A2.1 pav.), į kurį remiasi visi ant atskirų dinamometrinių daviklių užvažiuoti transporto priemonės viengubi ar sudvejinti ratai. Visi vairuojamieji ratai nustatomi taip, kaip jie būtų nustatyti transporto priemonei tiesia linija važiuojant į priekį.

2.3.

Atskirų dinamometrinių daviklių rodmenys registruojami vienu metu; jie naudojami apskaičiuojant bendrą transporto priemonės masę ir sunkio jėgos centrą.

2.4.

Sunkio jėgos centro padėtis išilginėje plokštumoje, atsižvelgiant į priekinių ratų lietimosi su paviršiumi vidurį, (žr. A3.1 pav.) nustatoma pagal lygtį:

šioje lygtyje:

po pirmo tilto kairiuoju ratu esantį dinamometrinį daviklį veikianti apkrovos jėga

po pirmo tilto dešiniuoju ratu esantį dinamometrinį daviklį veikianti apkrovos jėga

po antro tilto kairiuoju (-iaisiais) ratu (-ais) esantį dinamometrinį daviklį veikianti apkrovos jėga

po antro tilto dešiniuoju (-iaisiais) ratu (-ais) esantį dinamometrinį daviklį veikianti apkrovos jėga

po trečio tilto kairiuoju (-iaisiais) ratu (-ais) esantį dinamometrinį daviklį veikianti apkrovos jėga

po trečio tilto dešiniuoju (-iaisiais) ratu (-ais) esantį dinamometrinį daviklį veikianti apkrovos jėga

Ptotal

(P1 + P2 + P3 + P4 + P5 + P6)	=	Mk, tuščiosios transporto priemonės masė; arba
	=	Mt bendra tikroji transporto priemonės masė, jeigu reikia

atstumas nuo pirmo tilto rato vidurio iki antro tilto rato vidurio

atstumas nuo pirmo tilto rato vidurio iki trečio tilto rato vidurio, jeigu trečias tiltas sumontuotas.

A3.1 pav.

Išilginė sunkio jėgos centro padėtis

2.5.

Sunkio jėgos centro skersinė padėtis (t), atsižvelgiant į išilginę vertikalią vidurinę plokštumą (žr. A3.2 pav.) nustatoma pagal lygtį:

šioje lygtyje:

T1	=	atstumas tarp pirmo tilto rato (-ų) vėžių vidurių
T2	=	atstumas tarp antro tilto rato (-ų) vėžių vidurių
T3	=	atstumas tarp trečio tilto rato (-ų) vėžių vidurių

Naudojant šią lygtį daroma prielaida, kad vidurio taškus T1, T2, T3 įmanoma sujungti tiesia linija. Jeigu pastarosios prielaidos neįmano laikytis, tada reikia naudoti specialią lygtį.

Jeigu (t) vertė yra neigiamoji, tada transporto priemonės sunkio jėgos centras būna vidurinei transporto priemonės plokštumai iš dešinės.

A3.2 pav.

Skersinė sunkio jėgos centro padėtis

2.6.

Sunkio jėgos centro (h0) padėtis nustatoma transporto priemonę verčiant apie išilginę jos ašį ir naudojant atskirus dinamometrinius daviklius, kurie padedami po dviejų tiltų ratais.

2.6.1.

Du dinamometriniai davikliai padedami ant bendros horizontalios plokštumos ir ant jų užvažiuojama priekiniais ratais. Horizontali plokštuma, palyginti su aplinkiniais paviršiais, turi būti reikiamo aukščio, kad transporto priemonę į priekį būtų įmanoma pakreipti reikiamu kampu (žr. 2.6.2 punktą) taip, jog jos priekis neliestų to paviršiaus.

2.6.2.

Antra dinamometrinių daviklių pora dedama ant bendro horizontalaus paviršiaus, ant dviejų atramų, ant kurių būtų galima užvažiuoti antro transporto priemonės tilto ratais. Atramos turi būti pakankamai aukštos, kad jomis būtų įmanoma užtikrinti didelius transporto priemonės pakreipimo kampus α (> 200) Kuo didesnis kampas, tuo tikslesnis apskaičiavimas – žr. A3.3 pav., Galiausiai transporto priemonė pastatoma ant keturių dinamometrinių daviklių, priekiniai jos ratai įtvirtinami taip, kad transporto priemonė nevažiuotų į priekį. Visi vairuojamieji ratai nustatomi taip, kaip jie būtų nustatyti transporto priemonei tiesia linija važiuojant į priekį.

2.6.3.

Atskirų dinamometrinių daviklių rodmenys registruojami vienu metu; jie naudojami apskaičiuojant bendrą transporto priemonės masę ir sunkio jėgos centrą.

2.6.4.

Transporto priemonės pakreipimas atliekant apvertimo bandymą apskaičiuojamas pagal lygtį (žr. A3.3 pav.)

šioje lygtyje:

H	=	pirmo ir antro tiltų ratų vėžių aukščio skirtumas
L1	=	atstumas tarp pirmo ir antro tiltų ratų vidurių

2.6.5.

Tuščiosios transporto priemonės masė patikrinama taip:

Ftotal – F1 + F2 + F3 + F4 ≡ Ptotal ≡ Mk

šioje lygtyje:

F1	=	po pirmo tilto kairiuoju ratu esantį dinamometrinį daviklį veikianti apkrovos jėga
P1	=	po pirmo tilto dešiniuoju ratu esantį dinamometrinį daviklį veikianti apkrovos jėga
F3	=	po antro tilto kairiuoju ratu esantį dinamometrinį daviklį veikianti apkrovos jėga
F4	=	po antro tilto dešiniuoju ratu esantį dinamometrinį daviklį veikianti apkrovos jėga

Jeigu abi lygties pusės nėra lygios, matavimas pakartojamas, o gamintojo prašoma techniniame transporto priemonės apraše pakeisti tuščiosios transporto priemonės masės vertę.

2.6.6.

Transporto priemonės sunkio jėgos centro aukštis (h0) apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

šioje lygtyje:

pirmo tilto rato vidurio aukštis virš dinamometrinio daviklio viršutinio paviršiaus

2.6.7.

Jeigu bandymas atliekamas su atskiromis iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudaryto transportinio automobilio sekcijomis, atskirai nustatoma kiekvienos sekcijos sunkio jėgos centro padėtis.

A3.3 pav.

Sunkio jėgos centro padėties aukščio nustatymas

4 PRIEDAS

POŽIŪRIAI, KURIŲ LAIKOMASI PATEIKIANT STRUKTŪRINĮ APKROVĄ LAIKANČIOS KĖBULO KONSTRUKCIJOS APRAŠĄ

1. Bendrieji principai

1.1.

transporto priemonės kėbulo dalių, laikančių apkrovą, Gamintojas vienareikšmiškai apibrėžia apkrovą laikančią kėbulo konstrukciją (žr., pvz., A4.1 pav.) ir nurodo:

1.1.1.

kurie erdviniai kėbulo segmentai prisideda prie apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo ir energijos sugerties;

1.1.2.

kurie jungiamieji elementai tarp erdvinių kėbulo segmentų gerina struktūrinį apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos atsparumą susisukimui;

1.1.3.

masės pasiskirstymą tarp konkrečių erdvinių kėbulo segmentų;

1.1.4.

kurie apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos elementai laikomi standžiosiomis dalimis.

A4.1 pav.

Apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos modeliavimas kėbulo konstrukcijos pagrindu

Tekstas paveikslėlio

1.2.

Gamintojas nurodo tokią informaciją apie apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos elementus:

1.2.1.

brėžinius su visais svarbiais geometriniais matmenimis, būtinais gaminant šiuos elementus ir vertinant bet kokius jų pakeitimus ar modifikacijas;

1.2.2.

elementų medžiagą, nurodytą nacionaliniuose ar tarptautiniuose standartuose;

1.2.3.

struktūrinių elementų jungimo būdai (sukniedyti, suveržti varžtais, suklijuoti, suvirinti, suvirinimo rūšis ir t. t.).

1.3.

Transporto priemonės kėbulą sudaro mažiausiai du erdviniai kėbulo segmentai: vienas – prieš sunkio jėgos centrą, antras – už sunkio jėgos centro.

1.4.

Informacijos nereikia pateikti apie kėbulo konstrukcijos elementus, kurie nėra apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija.

2. Erdviniai kėbulo segmentai

2.1.

Erdvinis kėbulo segmentas – tai konstrukcijos sekcija, sudaranti uždarą kilpą tarp dviejų plokštumų, sudarančių statųjį kampą su transporto priemonės vertikalia išilgine centrine plokštuma (VICP). Erdvinį kėbulo segmentą sudaro kiekvienoje transporto priemonės pusėje esantis vienas lango (arba vienerių durų) statramstis su šoninių sienų elementais, dalis stogo struktūros, dalis grindų ir po grindimis esančios struktūros. Kiekvienas erdvinis kėbulo segmentas turi skersinę centrinę plokštumą (CP), sudarančią statmenį su transporto priemonės VICP ir kertančią langų statramsčių centrinius taškus (Ct) (žr. A4.2 pav.).

2.2.

Ct – tai lango aukščio vidurio ir statramsčio pločio vidurio linijų susikirtime esantis taškas. Jeigu erdvinio kėbulo segmento kairiojo ir dešiniojo statramsčio centriniai taškai (Ct) nėra toje pačioje skersinėje plokštumoje, erdvinio kėbulo segmento Ct nustatomas tarp tų dviejų Ct skersinių plokštumų.

2.3.

Erdvinio kėbulo segmento ilgis matuojamas išilginės transporto priemonės ašies kryptimi, jis nustatomas pagal atstumą tarp dviejų plokštumų, sudarančių statųjį kampą su transporto priemonės VICP. Erdvinio kėbulo segmento ilgį apibrėžia dvi ribos: langų (durų) išdėstymas ir lango (arba vienerių durų) statramsčio forma ir konstrukcija.

A4.2 pav.

Erdvinių kėbulo segmentų ilgio nustatymas

2.3.1.

Maksimalus erdvinio kėbulo segmento ilgis nustatomas pagal dviejų gretimų langų (durų) rėmų ilgį.

kur:

a	=	lango (durų) rėmo ilgis už j statramsčio, ir
b	=	lango (durų) rėmo ilgis prieš j statramstį

Jeigu priešingų erdvinio kėbulo segmento pusių statramsčiai nėra vienoje skersinėje plokštumoje ar jeigu skiriasi kiekvienoje transporto pusėje esančių langų rėmų ilgis (žr. A4.3 pav.), bendras erdvinio kėbulo segmento ilgis Wj apibrėžiamas taip:

kur:

amin	=	dešiniosios pusės arba kairiosios pusės mažesnioji vertė
bmin	=	dešiniosios pusės arba kairiosios pusės mažesnioji vertė
L	=	išilginė atkarpa tarp statramsčių centrinių linijų kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėje

A4.3 pav.

Erdvinio kėbulo segmento ilgio nustatymas, kai abiejų erdvinio kėbulo segmento pusių statramsčiai nėra vienoje skersinėje plokštumoje

2.3.2.

Minimalus erdvinio kėbulo segmento ilgis yra visas lango statramstis (įskaitant nuolydį, kampinius spindulius ir t. t.). Jeigu nuolydis ir kampiniai spinduliai yra ilgesni už gretimo lango ilgį, tuomet į erdvinio kėbulo segmentą įtraukiamas kitas statramstis.

2.4.

Atstumas tarp dviejų erdvinių kėbulo segmentų –tai atstumas tarp jų Ct.

2.5.

Erdvinio kėbulo segmento atstumas nuo transporto priemonės sunkio jėgos centro yra statmenas atstumas nuo Ct iki transporto priemonės sunkio jėgos centro.

3. Erdvinių kėbulo segmentų jungiamosios struktūros

3.1.

Apkrovą laikančioje kėbulo konstrukcijoje aiškiai nustatomos erdvinių kėbulo segmentų jungiamosios struktūros. Šie struktūriniai elementai skirstomi į dvi aiškias kategorijas:

3.1.1.

Jungiamosios struktūros, kurias apima apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija. Pateiktame brėžinyje gamintojas nurodo šiuos elementus t. y.:

3.1.1.1.

šoninių sienų struktūrą, stogo ir grindų struktūras, kurios jungia kelis erdvinius kėbulo segmentus;

3.1.1.2.

vieną ar kelis erdvinius kėbulo segmentus stiprinančius struktūrinius elementus; pvz., dėžės po kėdėmis, rato gaubtai, sėdynių struktūros, šonines sienas jungiančios su grindimis, virtuvėlės, spintos ir tualeto struktūros.

3.1.2.

Papildomi elementai, kurie nedidina transporto priemonės struktūrinio stiprumo, tačiau kurie gali pažeisti saugos erdvę, pvz.: ventiliacijos ortakiai, rankinio bagažo skyriai, šildymo kanalai.

4. Masės pasiskirstymas

4.1.

Gamintojas aiškiai nurodo transporto priemonės masės dalį, tenkančią kiekvienam apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos erdviniam kėbulo segmentui. Masės pasiskirstymas perteikia kiekvieno erdvinio kėbulo segmento energijos sugerties pajėgumą ir atsparumą apkrovai. Nustatant masės pasiskirstymą laikomasi tokių reikalavimų:

4.1.1.

kiekvienam erdviniam kėbulo segmentui tenkanti masių suma yra susijusi su sukomplektuotos transporto priemonės mase M:

kur:

mj	=	j erdviniam kėbulo segmentui tenkanti masė
n	=	apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos erdvinių kėbulo segmentų skaičius
M	=	Mk tuščiosios transporto priemonės masė; arba
	=	Mt, bendra tikroji transporto priemonės masė, kaip tinka

4.1.2.

paskirstytų masių sunkio jėgos centras turi būti toje pačioje vietoje kaip ir transporto priemonės sunkio jėgos centras:

kur:

j erdvinio kėbulo segmento atstumas nuo transporto priemonės sunkio jėgos centro (žr. 2.3 punktą).

lj yra teigiamas, jei erdvinis kėbulo segmentas yra prieš sunkio jėgos centrą, ir neigiamas, jei yra už jo.

4.2.

Kiekvieno apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos erdvinio kėbulo segmento masę „mj“ gamintojas nustato taip:

4.2.1.

j erdvinio kėbulo segmento sudedamųjų dalių masės yra susijusios su jo mase „mj“ taip:

kur:

mjk	=	erdvinio kėbulo segmento kiekvienos sudedamosios dalies masė
s	=	erdvinio kėbulo segmento atskirų masių skaičius

4.2.2.

erdvinio kėbulo segmento sudedamųjų dalių sunkio jėgos centras yra toje pačioje skersinėje padėtyje erdvinio kėbulo segmento viduje kaip ir erdvinio kėbulo segmento sunkio jėgos centras (žr. A4.4 pav.):

kur:

erdvinio kėbulo segmento k masės komponento atstumas nuo ašies „Z“ (žr. A4.4 pav.).

yk yra teigiamas vienoje ašies pusėje ir neigiamas – kitoje.

erdvinio kėbulo segmento k masės sudedamosios dalies atstumas nuo ašies „Y“,

zk yra teigiamas vienoje ašies pusėje ir neigiamas – kitoje.

4.3.

Jeigu transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga numatyta transporto priemonės specifikacijose, erdviniam kėbulo segmentui tenkanti to asmens masė priskiriama apkrovą laikančiai kėbulo konstrukcijai, skirtai sugerti sėdynės ir keleivio apkrovas.

A4.4 pav.

Masės pasiskirstymas erdvinio kėbulo segmento skerspjūvyje

5 PRIEDAS

APKROVĄ LAIKANČIOS KĖBULO KONSTRUKCIJOS APSIVERTIMO BANDYMAS

1. Apverčiamasis bandymų stendas

1.1.

Apverčiamasis bandymų stendas yra pakankamai standus, o vertimas – pakankamai kontroliuojamas, kad transporto priemonės tiltai būtų keliami tuo pat metu, o po tiltu matuojamų platformos pakrypimo kampų skirtumas būtų mažesnis kaip 1°.

1.2.

Horizontaliosios duobės apatinės plokštumos (žr. A5.1 pav.) ir apverčiamosios platformos, ant kurios stovi autobusas, aukščio skirtumas yra 800 ± 20 mm.

1.3.

Su duobe susijusi apverčiamoji platforma montuojama taip (žr. A5.1 pav.):

1.3.1.

jos sukimosi ašis yra ne toliau nei 100 mm nuo vertikaliosios duobės sienos;

1.3.2.

sukimosi ašis yra ne daugiau kaip 100 mm žemiau už horizontalią apverčiamąją platformą.

A5.1 pav.

Apverčiamojo bandymų stendo geometrija

1.4.

Ratų atramos dedamos prie ratų, kurie stovi netoli sukimosi ašies, kad transporto priemonė nenuslystų į šoną ją pakreipus. Pagrindinės ratų atramų savybės (žr. A5.1 pav.):

1.4.1.

ratų atramų matmenys:

Aukštis	:	ne didesnis kaip du trečdaliai atstumo tarp paviršiaus, ant kurio stovi transporto priemonė prieš ją pakreipiant, ir arčiausiai paviršiaus esančios ratlankio dalies
Plotis	:	20 mm
Briaunos spindulys	:	10 mm
Ilgis	:	ne mažesnis nei 500 mm;

1.4.2.

ratų atramos prie storesniojo tilto dedamos ant apverčiamosios platformos taip, kad padangos šonas būtų ne daugiau nei 100 mm nuo vertimo ašies;

1.4.3.

ratų atramos prie kitų tiltų pritaikomos taip, kad transporto priemonės vertikali išilginė centrinė plokštuma (VICP) būtų lygiagreti vertimo ašiai.

1.5.

Apverčiamoji platforma turi būti sukonstruota taip, kad transporto priemonė negalėtų slinkti išilgai savo išilginės ašies.

1.6.

Duobės smūgio zona yra horizontalus, vienodas, sausas ir lygus betoninis paviršius.

2. Bandomosios transporto priemonės ruošimas

2.1.

Bandomosios transporto priemonės nebūtina galutinai įrengti, kad ją būtų galima eksploatuoti. Apskritai, priimtina bet kokia galutinio įrengimo modifikacija, jeigu nepakinta apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos pagrindinės savybės ir veikimas. Toliau nurodyti bandomosios transporto priemonės aspektai yra tokie pat kaip ir galutinai eksploatacijai parengtos transporto priemonės:

2.1.1.

sunkio jėgos centro vieta, bendra transporto priemonės masės vertė (tuščiosios transporto priemonės masė arba bendra tikroji transporto priemonės masė, jeigu montuojama transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga) bei masių pasiskirstymas ir vieta, kaip nurodo gamintojas;

2.1.2.

visi tie elementai, kurie, gamintojo teigimu, didina apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumą, montuojamos pagal projektą numatytoje vietoje (žr. šios taisyklės 4 priedą);

2.1.3.

visus elementus, kurie nedidina apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo, bet kurie yra per daug vertingi, kad juos būtų galima laužyti (pvz., transmisija, prietaisų skydelis, vairuotojo sėdynė, virtuvėlės ir tualeto įranga ir pan.), galima pakeisti kitais tokios pat masės ir taip pat montuojamais elementais. Šie papildomi elementai neturi didinti apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumo;

2.1.4.

Degalus, baterijų rūgštį ir kitas degias, sprogias ar korozines medžiagas galima pakeisti kitomis medžiagomis, jeigu laikomasi 2.1.1. punkto reikalavimų.

2.1.5.

Jeigu transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga yra transporto priemonės tipo dalis, masė tvirtinama prie kiekvienos sėdynės, kurioje įmontuota apsaugos įranga, gamintojo nuožiūra vienu iš toliau nurodytų būdų:

2.1.5.1.

Pirmas būdas: Masė:

2.1.5.1.1.

sudaro 50 % individualios asmens, sveriančio 68 kg, masės (Mmi);

2.1.5.1.2.

dedama taip, kad jos sunkio jėgos centras būtų 100 mm virš ir 100 mm į priekį nuo sėdynės taško R, kaip apibrėžta taisyklės Nr. 21 5 priede;

2.1.5.1.3.

gerai ir saugiai pritvirtinama, kad bandymo metu neatsiskirtų.

2.1.5.2.

Antras būdas: Masė:

2.1.5.2.1.

susideda iš antropomorfinio 68 kg sveriančio manekeno, kurį imobilizuoja du tvirtinimo taškus turintis saugos diržas. Manekenas turi būti toks, kad saugos diržus būtų galima prie jo prisegti ir reguliuoti;

2.1.5.2.2.

dedama taip, kad jos sunkio jėgos centras ir matmenys atitiktų A5.2. pav.;

2.1.5.2.3.

gerai ir saugiai pritvirtinama, kad bandymo metu neatsiskirtų.

A5.2 pav.

Antropomorfinio manekeno matmenys

Tekstas paveikslėlio

2.2.

Bandomoji transporto priemonė parengiama taip:

2.2.1.

padangos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų gamintojo nurodytąjį;

2.2.2.

transporto priemonės pakaba užblokuojama, t. y. transporto priemonės tiltai, spyruoklės ir pakabos elementai įmobilizuojami kėbulo konstrukcijos atžvilgiu. Grindų aukštis virš apverčiamosios platformos atitinka gamintojo; transporto priemonės specifikacijas atsižvelgiant į tai, ar bandymas daromas su transporto priemone, kurios masė atitinka tuščiosios transporto priemonės masę ar bendrąją transporto priemonės masę;

2.2.3.

iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudaryto transportinio automobilio durys ir atsidarantys langai turi būti uždaryti, bet neužrakinti.

2.3.

Iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudaryto transportinio automobilio standžiosios dalys gali būti bandomos atskirai arba kartu.

2.3.1.

Iš dviejų ar daugiau lankstu sujungtų sekcijų sudaryto transportinio automobilio standžiąsias dalis bandant kartu, jos jungiamos viena su kita taip, kad:

2.3.1.1.

verčiant transporto priemonę jos sekcijos nepasislinktų viena kitos atžvilgiu;

2.3.1.2.

ženkliai nepakistų masės pasiskirstymas ir sunkio jėgos centro vieta;

2.3.1.3.

smarkiai nepakistų apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos stiprumas ir deformacijos pajėgumas.

2.3.2.

Sujungtas dalis bandant atskirai, dalys su vienu tiltu tvirtinamos prie atramos, kuri jas įmobilizuoja apverčiamosios platformos atžvilgiu transporto priemonę verčiant iš horizontalios padėties iki apsivertimo taško. Atrama turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.3.2.1.

prie konstrukcijos ji tvirtinama taip, kad apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija nebūtų papildomai stiprinama arba apkraunama;

2.3.2.2.

jos konstrukcija neleidžia jai deformuotis taip, kad galėtų pakisti transporto priemonės apsivertimo kryptis;

2.3.2.3.

jos masė lygi šių elementų, lanksto dalių, kurios formaliai priklauso bandomai sekcijai, bet kurios ant jos nemontuojamos (pvz., besisukanti platforma ir jos grindys, turėklai, transporto priemonės sekcijų guminė gofruota jungtis), masei;

2.3.2.4.

sunkio jėgos centras yra tokiame pačiame aukštyje kaip ir bendras 2.3.2.3 punkte išvardytų dalių sunkio jėgos centras;

2.3.2.5.

jos sukimosi ašis lygiagreti transporto priemonės sekcijos su keliais tiltais išilginei ašiai ir kerta tos sekcijos padangų susilietimo taškus.

3. Bandymo procedūra, bandymo procesas

3.1.

Apsivertimo bandymas yra greitas, dinamiškas procesas, sudarytas iš konkrečių etapų, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant apsivertimo bandymą ir numatant priemones bei vertinimą.

3.2.

Transporto priemonė keliama jos nekratant, be dinaminio poveikio, kol ji pasiekia nestabilią pusiausvyrą ir pradeda virsti. Apverčiamosios platformos kampinis greitis yra ne didesnis kaip 5 laipsniai/sek. (0,087 radianai/sek).

3.3.

Transporto priemonės vidus stebimas sparčiojo fotografavimo aparatais ir filmavimo kameromis, deformuojamaisiais šablonais, elektriniais kontaktiniais sensoriais ar kitomis tinkamomis priemonėmis, kad būtų galima nustatyti, ar laikomasi šios taisyklės 5.1 punkto reikalavimų. Tokius matavimus reikia atlikti bet kurioje keleivio, vairuotojo ir įgulos nario erdvės vietoje, jeigu saugos erdvei gali kilti pavojus – konkreti pozicija parenkama technikos tarnybos nuožiūra. Parenkamos mažiausiai dvi pozicijos, būtent keleivių skyriuje (-iuose) priekyje ir gale.

3.4.

Vertimo ir deformacijos procesą patartina stebėti ir įrašyti iš išorės, o tai yra:

3.4.1.

dvi sparčiojo filmavimo kameros – viena priekyje, kita – gale. Jos turi būti įrengtos pakankamai toli nuo transporto priemonės priekinės ir galinės sienos, kad būtų galima gauti išmatuojamą vaizdą ir šešėlinėje pusėje išvengti vaizdo iškraipymų, kaip parodyta A5/3 pav.

3.4.2.

siekiant užtikrinti teisingus matmenis nuotraukose, sunkio jėgos centras ir apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apybrėža (žr. A5.3 pav.) pažymėta paryškinta punktyrine linija.

A5.3a pav.

Rekomenduojamas išorės kameros stebėjimo vaizdas

A5.3b pav.

Rekomenduojamas sunkio jėgos centro ir transporto priemonės apybrėžos ženklinimas

4. Apsivertimo bandymo dokumentai

4.1.

Gamintojas pateikia išsamų bandomosios transporto priemonės aprašymą, kuriame:

4.1.1.

nurodomi visi nukrypimai tarp galutinai įrengtos, parengtos eksploatuoti transporto priemonės ir bandomosios transporto priemonės;

4.1.2.

jeigu konstrukcijos dalys ar vienetai pakeičiami kitais elementais arba masėmis, kiekvienu atveju įrodoma, kad pakaitalas yra lygiavertis (masės, masės pasiskirstymo ir montavimo atžvilgiu);

4.1.3.

aiškiai nurodoma bandomosios transporto priemonės sunkio jėgos centro padėtis, kurią galima nustatyti išmatavus bandymui parengtą bandomąją transporto priemonę arba remiantis matavimų deriniu, t. y. išmatavus galutinai įrengtą transporto priemonę ir masės pakeitimo apskaičiavimo pagrindu.

4.2.

Bandymų protokole pateikiami visi duomenys (paveikslėliai, įrašai, brėžiniai, išmatuotos vertės ir t. t.), įrodantys:

4.2.1.

kad bandymas buvo atliktas pagal šį priedą;

4.2.2.

kad tenkinami šios taisyklės 5.1.1. ir 5.1.2 punktų reikalavimai;

4.2.3.

individualus vidinio stebėjimo vertinimas;

4.2.4.

visi duomenys ir informacija, būtini transporto priemonės tipui, bandomajai transporto priemonei, pačiam bandymui ir už bandymą bei jo vertinimą atsakingiems asmenims nustatyti.

4.3.

Bandymo protokole rekomenduojama užfiksuoti aukščiausią ir žemiausią sunkio jėgos centro padėtį duobės dugno atžvilgiu.

7 PRIEDAS

KVAZISTATINĖS APKROVOS BANDYMAS SU KĖBULO SEKCIJOMIS – LYGIAVERTIS PATVIRTINIMO METODAS

1. Papildomi duomenys ir informacija

Pagal šį bandymo metodą bandymo vienetai yra kėbulo sekcijos; kiekvieną jų sudaro ne mažiau kaip du vertinamos transporto priemonės erdviniai kėbulo segmentai, sujungti tipiškais struktūriniais elementais. Jeigu gamintojas pasirenka šį bandymo būdą, be šios taisyklės 3.2 punkte nurodytos informacijos ir brėžinių, technikos tarnybai pateikiama tokia papildoma informacija:

1.1.	bandymui skirtų kėbulo sekcijų brėžiniai;

1.2.	energija, kurią turi sugerti transporto priemonės kėbulo atskiri erdviniai kėbulo segmentai, taip pat bandymui skirtoms kėbulo sekcijoms būdinga energijos vertė;

1.3.	energijos reikalavimų patvirtinimas (žr. 4.2 punktą toliau), kai sėkmingai baigiamas kvazistatinės apkrovos bandymas su kėbulo sekcijomis.

2. Kėbulo sekcijų ruošimas

2.1.

Projektuodamas ir gamindamas bandymams skirtas kėbulo sekcijas, gamintojas atsižvelgia į 6 priedo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytus reikalavimus.

2.2.

Kėbulo sekcijose turi būti saugos erdvė tose vietose, kurias galimos deformacijos metu gali pažeisti statramsčiai ar kiti struktūriniai elementai.

3. Bandymo procedūra

3.1.

Kiekviena bandymui skirta kėbulo sekcija tvirtai ir saugiai pritvirtinama prie bandymų stendo standžiu rėmu taip, kad:

3.1.1.

aplink tvirtinimo taškus nebūtų plastinės deformacijos zonos;

3.1.2.

tvirtinimo vieta ir būdas netrukdytų susiformuoti plastinės deformacijos zonoms ir proceso eigai bei neblokuotų lanksto funkcijos.

3.2.

Veikiant apkrova kėbulo sekciją laikomasi tokių taisyklių:

3.2.1.

apkrova tolygiai paskirstoma ant viršutinės kėbulo sijelės per standžią siją, kuri yra ilgesnė už sijelę, kad atstotų žemę apsivertimo bandymo metu, ir kuri turi atitikti sijelės geometriją;

3.2.2.

apkrovos veikimo kryptis (žr.A7.1 pav.) susijusi su transporto priemonės išilgine vertikalia centrine plokštuma, ir jos nuolydis (α) apskaičiuojamas taip:

kur:

transporto priemonės viršutinės kėbulo sijelės aukštis (mm), matuojamas nuo horizontalios plokštumos, ant kurios ji stovi;

A7.1 pav.

Apkrovos poveikis kėbulo sekcijai

3.2.3.

apkrova siją veikia kėbulo sekcijos sunkio jėgos centre, kertančiame erdvinius kėbulo segmentus ir juos jungiančius struktūrinius elementus. Taikant A7.1 pvz., simbolius, kėbulo sekcija apskaičiuojama pagal tokią lygtį:

kur:

s	=	erdvinių kėbulo segmentų skaičius kėbulo sekcijoje
mi	=	i erdvinio kėbulo segmento masė
li	=	i erdvinio kėbulo segmento sunkio jėgos centro atstumas nuo parinkto sukimosi taško (erdvinio kėbulo segmento centrinė ašis (1) A7.1 pav.)
lCG	=	kėbulo sekcijos sunkio jėgos centro (CG) atstumas nuo to paties parinkto sukimosi taško;

3.2.4.

apkrova didinama palaipsniui, diskretiniais intervalais matuojant vykstančią deformaciją iki galutinės deformacijos (du), kai saugos erdvę pažeidžia vienas iš kėbulo sekcijos elementų.

3.3.

Braižant apkraunamąjį įlinkį:

3.3.1.

matavimų dažnis yra toks pat kaip ir braižant tolydžiąją kreivę (žr. A7.2 pav.);

3.3.2.

apkrova ir deformacija matuojami tuo pat metu;

3.3.3.

viršutinės kėbulo sijelės deformacija matuojama apkrovos veikimo plokštumoje ir jos kryptimi;

3.3.4.

ir apkrova, ir deformacija matuojama ± 1 % tikslumu.

4. Bandymo rezultatų vertinimas

4.1.

Pagal nubrėžtą apkrovos ir deformacijos kreivę tikroji energija, kurią sugėrė kėbulo sekcija (EBS) – tai po kreive esanti zona (žr. A7.2 pav.).

A7.2 pav.

Kėbulo sekcijos sugerta energija, apskaičiuota pagal išmatuotą apkrovos ir deformacijos kreivę

4.2.

Mažiausia energija, kurią turi sugerti kėbulo sekcija, (Emin) apskaičiuojama taip:

4.2.1.

visa energija (ET), kurią turi sugerti apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija:

ET = 0,75 MgΔh

kur:

Mk	–	tuščiosios transporto priemonės masė, jeigu joje nesumontuota transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga; arba
Mt	–	bendra tikroji transporto priemonės masė, kai joje sumontuota transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga,

gravitacinė konstanta,

Δh

transporto priemonės sunkio jėgos centro vertikalusis poslinkis (metrais) atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą, kaip nustatyta šio priedo 1 priedėlyje;

4.2.2.

visa energija „ET“ paskirstoma tarp kėbulo erdvinių segmentų proporcingai jų masei:

kur:

Ei	=	energija, kurią sugėrė i erdvinis kėbulo segmentas
mI	=	i erdvinio kėbulo segmento masė, kaip apibrėžta 4 priedo 4.1 punkte;

4.2.3.

mažiausia energija, kurią turi sugerti kėbulo sekcija, (E min ) yra kėbulo sekcijos erdvinių segmentų energijos suma:

4.3.

Kėbulo sekcija atitinka apkrovos bandymo reikalavimus, jeigu:

EBS ≥ Emin

Tuo atveju laikoma, kad visi tą kėbulo sekciją sudarantys erdviniai kėbulo segmentai atitinka kvazistatinės apkrovos bandymo reikalavimus, o rezultatais galima remtis teikiant kitas paraiškas tipui patvirtinti, jeigu tokie erdviniai kėbulo segmentai kitoje transporto priemonėje nebus veikiami didesnės apkrovos.

4.4.

Su kėbulo sekcija atlikto apkrovos bandymo rezultatai nustatytų reikalavimų neatitinka, jeigu:

EBS < Emin

Tuo atveju laikoma, kad visi tą kėbulo sekciją sudarantys erdviniai kėbulo segmentai neatitinka bandymo reikalavimų, net jeigu saugos erdvė pažeidžiama tik viename erdviniame kėbulo segmente.

4.5.

Transporto priemonės tipas patvirtinamas, jeigu visos reikalingos kėbulo sekcijos atitinka apkrovos bandymo reikalavimus.

5. Kvazistatinės apkrovos bandymo su kėbulo sekcijomis dokumentai

Bandymo protokolo forma ir turinys turi atitikti 6 priedo 6 dalies reikalavimus.

Priedėlis

Sunkio jėgos centro vertikaliojo poslinkio nustatymas atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą

Sunkio jėgos centro vertikalųjį poslinkį (Δh) atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą galima nustatyti pagal toliau parodytą grafinį metodą.

Pagal transporto priemonės skerspjūvio brėžinį su matmenimis nustatomas pradinis transporto priemonės, esančios nestabilios pusiausvyros taške ant apverčiamosios platformos, sunkio jėgos centro aukštis (h1) (1 pozicija) virš žemesniosios duobės plokštumos (žr. A7.A1.1 pav.).

Darant prielaidą, kad transporto priemonės skerspjūvis sukasi aplink ratų atramų kraštus (A taškas A7.A1.1 pav.), transporto priemonės skerspjūvis braižomas taip, kad viršutinė kėbulo sijelė vos liestų apatinę duobės plokštumą (žr. A7.A1.2 pav.). Šioje padėtyje nustatomas sunkio jėgos centro aukštis (h2) (2 pozicija) duobės apatiniosios plokštumos atžvilgiu.

A7.A1.1 pav.

A7.A1.2 pvz.

Transporto priemonės sunkio jėgos centro vertikaliojo poslinkio nustatymas

Sunkio jėgos centro vertikalusis poslinkis (Δh) yra

Δh = h1 – h2

Jeigu bandomos daugiau kaip viena kėbulo sekcija, ir kiekvienos jų galutinė deformuota forma yra skirtinga, nustatomas kiekvienos kėbulo sekcijos sunkio jėgos centro vertikalusis poslinkis (Δhi), o bendra vidutinė vertė (Δh) yra:

kur:

Δhi	=	i kėbulo sekcijos sunkio jėgos centro vertikalusis poslinkis,
k	=	bandomų kėbulo sekcijų skaičius.

8 PRIEDAS

KVAZISTATINIS SKAIČIAVIMAS, PAGRĮSTAS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ BANDYMU – LYGIAVERTIS PATVIRTINIMO METODAS

1. Papildomi duomenys ir informacija

Jeigu gamintojas pasirenka šį bandymo būdą, be šios taisyklės 3.2 punkte nurodytos informacijos ir brėžinių, technikos tarnybai pateikiama tokia informacija:

1.1.

Plastinės deformacijos zonų (PDZ) ir plastinės deformacijos veikiamų elementų (PDVE) vieta kėbule;

1.1.1.

visi atskiri PDZ ir PDVE konkrečiai pažymimi apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos brėžinyje geometriškai apibrėžtose jų vietose (žr. A.8.1 pav.);

1.1.2.

tarp PDZ ir PDVE esantys struktūriniai elementai skaičiuojant gali būti laikomi standžiomis arba lanksčiomis dalimis, o jų ilgis nustatomas pagal faktinį transporto priemonės ilgį.

1.2.

Techniniai PDZ ir PDVE parametrai:

1.2.1.

struktūrinių elementų, kuriuose sumontuoti PDZ ir PDVE, skerspjūvio geometrija;

1.2.2.

kiekvieną PDZ ir PDVE veikiančios apkrovos tipas ir kryptis;

1.2.3.

kiekvienos PDZ ir PDVE apkrovos ir deformacijos kreivė, kaip apibūdinta šio priedo 1 priedėlyje. Skaičiuodamas gamintojas gali taikyti arba statines, arba dinamines PDZ ir PDVE savybes, tačiau viename skaičiavime negalima taikyti ir statinių, ir dinaminių savybių.

A8.1 pav.

Plastinės deformacijos veikiamų elementų geometriniai parametrai erdviniame kėbulo segmente

1.3.	Visa energija (ET), kurią turi sugerti apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija, taikant 3.1 punkte pateiktą lygtį.

1.4.	Skaičiuojant taikomų algoritmų ir kompiuterinės programos trumpas aprašymas.

2. Kvazistatinio skaičiavimo reikalavimai

2.1.

Skaičiuojant bus matematiškai modeliuojama visa apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija kaip galinti deformuotis ir turinti apkrovą struktūra, atsižvelgiant į šiuos aspektus:

2.1.1.

apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija modeliuojama kaip atskiras apkrovą turintis vienetas, apimantis deformuotis galinčius PDZ ir PDVE, kurie sujungti atitinkamais struktūriniais elementais;

2.1.2.

apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija atitinka tikruosius kėbulo konstrukcijos matmenis. Tikrinant saugos erdvę, naudojamas vidinis šoninių sienų statramsčių ir stogo struktūros apybraiža;

2.1.3.

plastinės deformacijos veikiamų elementų (PDVE) matmenys atitinka faktinius statramsčių ir struktūrinių elementų, ant kurie jie sumontuoti, matmenis (žr. šio priedo 1 priedėlį).

2.2.

Skaičiuojant naudojama apkrova atitinka šiuos reikalavimus:

2.2.1.

aktyvioji apkrova veikia skersinę plokštumą, kurioje yra apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos (transporto priemonės) sunkio jėgos centras ir kuri yra statmena transporto priemonės vertikaliai išilginei centrinei plokštumai (VICP). Aktyvioji apkrova veikia apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos viršutinę kėbulo sijelę per visiškai standžią apkrovos plokštumą, kuri tęsiasi į abi puses už viršutinės kėbulo sijelės ir gretimos struktūros;

2.2.2.

pradedant modeliuoti apkrovos plokštuma liečia tolimiausią viršutinės kėbulo sijelės dalį nuo vertikalios išilginės plokštumos. Nustatomi apkrovos plokštumos ir kėbulo susilietimo taškai, kad būtų galima tiksliai nustatyti apkrovos veikimą;

2.2.3.

aktyvioji apkrova yra pakreipta (nuolydis α) transporto priemonės vertikalios išilginės centrinės plokštumos atžvilgiu (žr. A8.2 pav.).

kur:

transporto priemonės viršutinės kėbulo sijelės aukštis (mm), matuojamas nuo horizontalios plokštumos ant kurios ji stovi.

Skaičiuojant aktyviosios apkrovos veikimo kryptis nekeičiama;

2.2.4.

aktyvioji apkrova didinama laipsniškai, o visa struktūrinė deformacija nustatoma kiekvieną kartą didinant apkrovą. Apkrovimo etapų skaičius yra didesnis nei 100, o etapai yra beveik vienodi;

2.2.5.

deformacijos proceso metu apkrovos plokštuma, be lygiagretaus judėjimo, gali suktis aplink apkrovos plokštumos susikirtimo tašką su skersine plokštuma, kurioje yra sunkio jėgos centras, paskui asimetrinę kėbulo deformacijos kryptį;

2.2.6.

pasyviosios (palaikančios) jėgos veikia standžią struktūrą po grindimis, bet nedaro įtakos kitokiai struktūrinei deformacijai.

A8.2 pav.

Apkrovos poveikis kėbului

2.3.

Taikomi algoritmai ir kompiuterinė programa atitinka šiuos reikalavimus:

2.3.1.

programoje atsižvelgiama į PDVE savybių netiesiškumą ir didelio masto struktūrinę deformaciją;

2.3.2.

programoje suderinamos PDVE ir PDZ darbinės sritys; skaičiavimas nutraukiamas, jeigu PDVE deformacija viršija patvirtintą dabinę sritį (žr. šio priedo 1 priedėlį);

2.3.3.

programa apskaičiuoja visą energiją, kurią sugeria kėbulas kiekviename laipsniško apkrovos didinimo etape;

2.3.4.

kiekviename laipsniško apkrovos didinimo etape parodo apkrovą laikančią kėbulo konstrukciją sudarančių erdvinių kėbulo segmentų deformuotą formą ir kiekvieną standžią dalį, kuri gali pažeisti saugos erdvę. Programa nustato laipsnišką apkrovos didinimo etapą, kuriame saugos erdvę pirmiausia pažeidžia bet kokia standi struktūrinė dalis;

2.3.5.

Programa aptinka ir nustato laipsniško apkrovos didinimo etapą, kuriame prasideda visiška apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos deformacija, kai apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija tampa nestabili ir deformacija tęsiasi nedidinant apkrovos.

3. Skaičiavimo vertinimas

3.1.

Visa energija (ET), kurią turi sugerti apkrovą laikanti kėbulo konstrukcija, nustatoma taip:

ET = 0,75 M.g.Δh

kur:

Mk tuščiosios transporto priemonės masė, jeigu joje nesumontuota transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga, arba

Mt – bendra tikroji transporto priemonės masė, kai joje sumontuota transporto priemonėje esančio asmens apsaugos įranga,

gravitacinė konstanta,

Δh

transporto priemonės sunkio jėgos centro vertikalusis poslinkis (metrais) atliekant apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos apsivertimo bandymą, kaip nustatyta 7 priedo 1 priedėlyje.

3.2.

Apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos sugerta energija apskaičiuojama laipsniško apkrovos didinimo etape, kuriame saugos erdvę pirmiausia pažeidžia bet kokia standi struktūrinė dalis.

3.3.

Transporto priemonės tipas tvirtinamas, jeigu Ea ≥ ET

4. Kvazistatinio skaičiavimo dokumentai

Skaičiavimo ataskaitoje teikiama tokia informacija:

4.1.	išsamus apkrovą laikančios kėbulo konstrukcijos mechaninis aprašymas, kuriame nurodyta PDZ ir PDVE vieta ir kuriame apibrėžtos standžios ir lanksčios dalys;

4.2.	bandymų duomenys ir jų metu sudarytos diagramos;

4.3.	pažyma, ar bandymo rezultatai atitinka šios taisyklės 5.1 punkto reikalavimus ar ne,

4.4.	transporto priemonės tipas ir už bandymą atsakingi asmenys, skaičiavimai ir vertinimas.

Priedėlis

Plastinės deformacijos veikiamų elementų savybės

1. Būdingosios kreivės

Įprasta plastinės deformacijos zonos (PDZ) būdingoji kreivė yra nelinijinis apkrovos ir deformacijos santykis, per laboratorinius bandymus matuojamas transporto priemonės struktūrinėse dalyse.

Plastinės deformacijos veikiamų elementų (PDVE) būdingosios kreivės yra lenkimo momento (M) ir sukimosi kampo (φ) santykis. Įprasta plastinės deformacijos veikiamų elementų (PDVE) būdingoji kreivė parodyta A.8.A.1.1 paveiksle.

A.8.A.1.1 pvz.

Plastinės deformacijos veikiamų elementų (PDVE) būdingoji kreivė

2. Deformacijos lygio aspektai

2.1.

Išmatuotas plastinės deformacijos veikiamų elementų (PDVE) būdingosios kreivės lygis – tai deformacijos, per kurią buvo atlikti matavimai, lygis. Išmatuotas lygis gali apimti lūžį ir (arba) greito sukietėjimo laipsnį. Skaičiuojant naudojama tik PDVE savybių, kurios pasireiškia išmatuotame lygyje, vertė.

2.2.

PDVE būdingosios kreivės „darbinė sritis“ yra į skaičiavimą įtrauktas lygis.

Darbinė sritis yra ne didesnė nei išmatuotas lygis, ji gali apimti lūžį, bet ne greito sukietėjimo laipsnį.

2.3.

Skaičiavime taikytinos PDVE savybės apima išmatuoto lygio M-φ kreive pavaizduotus deformacijos aspektus.

3. Dinaminės savybės

PDVE ir PDZ savybės yra dviejų tipų: kvazistatinės ir dinaminės. Dinamines PDVE savybes galima nustatyti dviem būdais:

3.1.	sudedamosios dalies dinaminio atsparumo smūgiui bandymu;

3.2.	taikant dinaminį koeficientą Kd kvazistatinėms PDVE savybėms pakeisti. Šis pakeitimas reiškia, kad kvazistatinio lenkimo momento vertę galima padidinti Kd koeficientu. Struktūriniams elementams iš plieno galima taikyti koeficientą Kd = 1,2 be laboratorinių bandymų.

A.8.A.1.2 pav.

Plastinės deformacijos veikiamų elementų (PDVE) savybių nustatymas pagal statinę kreivę