Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio

a) nustatomos sąlygos, kuriomis apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė dalijasi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius su kitomis valstybėmis narėmis;

b) apibrėžiamos apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės ir nuteisto asmens pilietybės valstybės narės (toliau – asmens pilietybės valstybė narė) pareigos ir nurodomi būdai, kurių turi būti laikomasi atsakant į prašymą pateikti informaciją iš nuosprendžių registrų;

c) sukuriama decentralizuota informacinių technologijų sistema – Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (toliau – ECRIS), skirta keistis informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius remiantis kiekvienos valstybės narės nuosprendžių registro duomenų baze.

1. Šio pamatinio sprendimo tikslais kiekviena valstybė narė turi paskirti centrinę instituciją. Tačiau informacijai perduoti pagal 4 straipsnį ir atsakymams pagal 7 straipsnį į 6 straipsnyje nurodytus prašymus pateikti valstybės narės gali paskirti vieną ar daugiau centrinių institucijų.

2. Kiekviena valstybė narė turi pranešti Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai apie centrinę instituciją ar institucijas, paskirtas pagal 1 dalį. Tarybos generalinis sekretoriatas šią informaciją turi perduoti valstybėms narėms ir Eurojust.

1. Kiekviena apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, kad prie jos teritorijoje priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių būtų nurodyta informacija apie nuteisto asmens pilietybę ar pilietybes, jei asmuo yra kitos valstybės narės pilietis arba trečiosios šalies pilietis. Jei nuteisto asmens pilietybė nėra žinoma arba jei jis yra asmuo be pilietybės, nuosprendžių registre tai turi būti nurodyta.

2. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija turi kuo greičiau pranešti kitų valstybių narių centrinėms institucijoms apie jos teritorijoje tų kitų valstybių narių piliečių atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, įregistruotus nuosprendžių registre.

Jei žinoma, kad nuteistasis yra kelių valstybių narių pilietis, atitinkama informacija perduodama kiekvienai iš šių valstybių narių, net jei nuteistasis yra tos valstybės narės, kurioje jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis, pilietis.

3. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija asmens pilietybės valstybės narės centrinei institucijai nedelsdama turi perduoti informaciją apie vėlesnius nuosprendžių registre esančios informacijos pakeitimus ar išbraukimus.

4. Valstybė narė, pateikusi informaciją pagal 2 ir 3 dalis, atskirais atvejais asmens pilietybės valstybės narės centrinės institucijos prašymu pateikia jai apkaltinamųjų nuosprendžių ir tolesnių priemonių kopiją bei kitą su tuo susijusią informaciją, kad ji galėtų įvertinti, ar dėl tų nuosprendžių ir priemonių reikia imtis priemonių nacionaliniu lygiu.

1. Asmens pilietybės valstybės narės centrinė institucija turi saugoti visą pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis perduotą 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, kad ją būtų galima toliau perduoti pagal 7 straipsnį.

2. Pakeitus arba išbraukus pagal 4 straipsnio 3 dalį perduotą informaciją, asmens pilietybės valstybė narė atitinkamai pakeičia arba išbraukia informaciją, saugomą pagal šio straipsnio 1 dalį ir skirtą toliau perduoti pagal 7 straipsnį.

3. Tolesniam perdavimui pagal 7 straipsnį asmens pilietybės valstybė narė gali naudoti tik pagal šio straipsnio 2 dalį atnaujintą informaciją.

1. Jei yra pateiktas prašymas pateikti informaciją iš valstybės narės nuosprendžių registro asmens baudžiamosios bylos ar bet kuriais kitais nei baudžiamosios bylos tikslais, tai tos valstybės narės centrinė institucija, laikydamasi savo nacionalinės teisės, kitos valstybės narės centrinei institucijai gali nusiųsti prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro.

2. Jei asmuo prašo pateikti informaciją apie jo teistumą, valstybės narės, kurioje prašymas yra pateiktas, centrinė institucija, laikydamasi savo nacionalinės teisės, kitos valstybės narės centrinei institucijai gali nusiųsti prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro, jei suinteresuotas asmuo yra ar yra buvęs prašančiosios valstybės narės ar prašomosios valstybės narės gyventojas arba pilietis.

3. Jei vienos valstybės narės pilietis prašo kitos valstybės narės centrinės institucijos pateikti informaciją apie jo teistumą, ta centrinė institucija asmens pilietybės valstybės narės centrinei institucijai siunčia prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro ir tą informaciją bei susijusius duomenis įrašo į pažymą, kurią reikia pateikti atitinkamam asmeniui.

3a. Jei trečiosios šalies pilietis prašo valstybės narės centrinės institucijos pateikti informaciją apie jo teistumą, ta centrinė institucija siunčia prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro tik toms valstybių narių centrinėms institucijoms, kurios turi informacijos apie to asmens teistumą, ir tą informaciją bei susijusius duomenis įrašo į pažymą, kurią reikia pateikti atitinkamam asmeniui.

4. Visi valstybės narės centrinės institucijos prašymai pateikti informaciją iš nuosprendžių registro turi būti siunčiami naudojant priede pateiktą formą.

Atsakymas į prašymą pateikti informaciją apie apkaltinamuosius nuosprendžius

1. Jei asmens pilietybės valstybės narės centrinės institucijos pateikti informaciją iš nuosprendžių registro pagal 6 straipsnį prašoma baudžiamosios bylos tikslais, tai ši centrinė institucija prašančiosios valstybės narės centrinei institucijai turi perduoti informaciją apie:

a) į nuosprendžių registrą įtrauktus asmens pilietybės valstybėje narėje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius;

b) kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kurie taikant 4 straipsnį jai buvo perduoti po 2012 m. kovo 26 d. ir yra saugomi pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis;

c) kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kurie jai buvo perduoti ne vėliau kaip 2012 m. kovo 26 d. ir įtraukti į nuosprendžių registrą;

d) trečiosiose šalyse priimtus ir vėliau jai perduotus bei į nuosprendžių registrą įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius.

2. Jei asmens pilietybės valstybės narės centrinės institucijos pateikti informaciją iš nuosprendžių registro pagal 6 straipsnį prašoma bet kuriais kitais ne baudžiamosios bylos tikslais, ši centrinė institucija valstybė atsakymą apie asmens pilietybės valstybėje narėje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir trečiosiose šalyse priimtus ir vėliau jai perduotus bei į jos nuosprendžių registrą įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius turi pateikti laikydamasi savo nacionalinės teisės.

Dėl informacijos apie kitoje valstybėje narėje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kuri buvo perduota asmens pilietybės valstybei narei pastarosios centrinė institucija, laikydamasi savo nacionalinės teisės, perduoda prašančiajai valstybei narei informaciją, kuri išsaugota pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, bei informaciją, kuri buvo perduota tai valstybei narei ne vėliau kaip 2012 m. kovo 26 d. ir įtraukta į jos nuosprendžių registrą.

Perduodama informaciją pagal 4 straipsnį, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija gali informuoti asmens pilietybės valstybės narės centrinę instituciją, kad informacija apie pirmosios valstybės narės priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, perduota pastarajai centrinei institucijai, gali būti perduota tik baudžiamųjų bylų tikslais. Tokiu atveju asmens pilietybės valstybės narės centrinė institucija apie šiuos apkaltinamuosius nuosprendžius informuoja prašančiąją valstybę narę, kuri kita valstybė narė perdavė tokią informaciją, kad prašančioji valstybė narė tiesiogiai pateiktų prašymą apkaltinamąjį nuosprendį priėmusiai valstybei narei, siekdama gauti informaciją apie šiuos apkaltinamuosius nuosprendžius.

3. Jei trečioji valstybė prašo asmens pilietybės valstybės narės centrinės institucijos pateikti informaciją iš nuosprendžių registro, tai asmens pilietybės valstybė narė informaciją apie kitos valstybės narės jai perduotus apkaltinamuosius nuosprendžius gali pateikti tik laikydamasi informacijos perdavimui kitoms valstybėms narėms taikomų apribojimų pagal 1 ir 2 dalis.

4. Jei pateikti informaciją iš nuosprendžių registrų apie valstybės narės piliečio atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius pagal 6 straipsnį prašoma ne asmens pilietybės valstybės narės, o kitos valstybės narės centrinės institucijos, prašomoji valstybė narė perduoda tiek tokios informacijos, kiek numatyta Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnyje.

4a. Jei pateikti informaciją iš nuosprendžių registrų apie trečiosios šalies piliečio atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius pagal 6 straipsnį prašoma baudžiamosios bylos tikslais, prašomoji valstybė narė perduoda informaciją apie visus prašomojoje valstybėje narėje priimtus ir į nuosprendžių registrus įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius bei visus trečiosiose šalyse priimtus ir vėliau jai perduotus bei į nuosprendžių registrus įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius.

Jei tokios informacijos prašoma bet kuriais kitais nei baudžiamosios bylos tikslais, atitinkamai taikoma šio straipsnio 2 dalis.

5. Kartu su atsakymu, parengiamu naudojant šio pamatinio sprendimo priede pateiktą formą. Prie jos pridedamas apkaltinamųjų nuosprendžių sąrašas, kaip numatyta nacionalinės teisės.

1. Atsakymus į 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus prašomosios valstybės narės centrinė institucija nedelsdama ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos turi perduoti prašančiosios valstybės narės centrinei institucijai, laikydamasi savo nacionalinės teisės, taisyklių arba praktikos ir naudodama šio pamatinio sprendimo priede pateiktą formą.

Jei prašomajai valstybei narei reikia papildomos informacijos prašyme nurodyto asmens tapatybei nustatyti, ji nedelsdama turi kreiptis į prašančiąją valstybę narę, kad galėtų pateikti atsakymą per dešimt darbo dienų nuo papildomos informacijos gavimo dienos.

2. Atsakymai į 6 straipsnio 2, 3 ir 3a dalyse nurodytus prašymus pateikiami ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

1. Pagal ►M1 7 straipsnio 1, 4 ir 4a dalis ◄ baudžiamosios bylos tikslais perduotus asmens duomenis prašančioji valstybė narė gali naudoti tik baudžiamosios bylos, kuriai buvo prašoma juos pateikti, tikslams, naudodama šio pamatinio sprendimo priede pateiktą formą.

2. Pagal ►M1 7 straipsnio 2, 4 ir 4a dalis ◄ ne baudžiamosios bylos tikslais perduotus asmens duomenis prašančioji valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, gali naudoti tik tuo tikslu, kuriuo buvo prašoma juos pateikti, ir laikydamasi apribojimų, kuriuos prašomoji valstybė narė nurodė priede pateiktoje formoje.

3. Nepaisant 1 ir 2 dalių, pagal ►M1 7 straipsnio 1, 2, 4 ir 4a dalis ◄ perduotus asmens duomenis prašančioji valstybė narė gali naudoti siekdama užkirsti kelią iškilus tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui.

4. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, gauti iš kitos valstybės narės pagal 4 straipsnį, juos perdavus trečiajai šaliai pagal 7 straipsnio 3 dalį, būtų naudojami taikant tuos pačius apribojimus kaip ir prašančiojoje valstybėje narėje pagal šio straipsnio 2 dalį taikomi apribojimai. Valstybės narės nurodo, kad asmens duomenis, juos perdavus trečiajai šaliai baudžiamosios bylos tikslais, pastarosios valstybės galėtų būti toliau naudojami tik baudžiamosios bylos tikslais.

5. Šis straipsnis netaikomas asmens duomenims, kuriuos pagal šį pamatinį sprendimą valstybė narė surenka savo pačios teritorijoje.

Teikdama 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, prašančioji valstybė narė perduoda prašomajai valstybei narei priede pateiktą formą, kuri užpildoma pastarosios valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

Prašomoji valstybė narė atsakymą pateikia viena iš savo valstybinių kalbų arba kita abiems valstybėms narėms priimtina kalba.

Priimant šį pamatinį sprendimą ar vėliau bet kuri valstybė narė Tarybos generaliniam sekretoriatui siunčiamame pareiškime gali nurodyti, kurios Europos Sąjungos institucijų oficialios kalbos jai priimtinos. Tarybos generalinis sekretoriatas šią informaciją turi perduoti valstybėms narėms.

Forma ir kiti keitimosi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius organizavimo bei supaprastinimo būdai

1. Perduodant informaciją pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija perduoda šią informaciją:

a) informaciją, kuri turi būti perduodama visada, išskyrus atskirus atvejus, kai tokia informacija yra nežinoma centrinei institucijai (privaloma informacija):

i) informaciją apie nuteistąjį (vardas ir pavardė, gimimo data, gimimo vieta (miestas ir valstybė), lytis, pilietybė ir, jei yra, ankstesnė (-ės) pavardė (-ės) ir vardas (-ai);

ii) informaciją apie apkaltinamojo nuosprendžio pobūdį (nuosprendžio data, teismo pavadinimas, data, kad sprendimas tapo galutinis);

iii) informaciją apie nusikaltimą, kurio pagrindu priimtas apkaltinamasis nuosprendis (nusikaltimo, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis, data ir nusikaltimo rūšis arba teisinis kvalifikavimas bei nuoroda į taikytinas teisines nuostatas); ir

iv) informaciją apie apkaltinamojo nuosprendžio turinį, įskaitant visų pirma bausmę ir papildomas bausmes, saugumo priemones ir vėlesnius bausmės vykdymo sąlygas keičiančius sprendimus;

b) informaciją, kuri turi būti perduodama tais atvejais, jeigu ji yra įtraukta į nuosprendžių registrą (neprivaloma informacija):

i) nuteistojo tėvų vardus bei pavardes;

ii) apkaltinamojo nuosprendžio numerį;

iii) nusikaltimo vietą; ir

iv) informaciją apie tuo apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtą teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą;

c) informaciją, kuri turi būti perduodama, jeigu ji žinoma centrinei institucijai (papildoma informacija):

i) nuteistojo asmens kodą arba jo asmens dokumento tipą ir numerį;

ii) paimtus asmens pirštų atspaudus; ir

iii) jei taikoma, slapyvardį ir (arba) pravardę (-es); ir

iv) veido atvaizdą.

Be to, centrinė institucija gali perduoti bet kokio pobūdžio kitą informaciją apie apkaltinamuosius nuosprendžius, įtrauktą į nuosprendžių registrą.

2. Asmens pilietybės valstybės narės centrinė institucija saugo visą šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose išvardytų rūšių informaciją, kurią ji gavo pagal 5 straipsnio 1 dalį siekiant ją toliau perduoti pagal 7 straipsnį. Tuo pačiu tikslu ji gali saugoti šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte ir antroje pastraipoje išvardytų rūšių informaciją.

3. Valstybių narių centrinės institucijos, naudodamosi ECRIS ir naudodamos įgyvendinimo aktuose nustatytus standartus atitinkančią standartinę formą, elektroniniu būdu perduoda šią informaciją:

a) 4 straipsnyje nurodytą informaciją;

b) 6 straipsnyje nurodytus prašymus;

c) 7 straipsnyje nurodytus atsakymus, ir

d) kitą susijusią informaciją.

4. Jei nėra galimybės naudotis 3 dalyje nurodytu perdavimo būdu, valstybių narių centrinės institucijos visą 3 dalyje nurodytą informaciją perduoda bet kokiu kitu būdu, leidžiančiu ją užfiksuoti raštu tokiomis sąlygomis, kad informaciją gaunančios valstybės narės centrinė institucija galėtų nustatyti jos autentiškumą, atsižvelgdama į perdavimo saugumą.

Jei galimybės naudotis 3 dalyje nurodytu perdavimo būdu nėra ilgesnį laikotarpį, atitinkama valstybė narė apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

5. Kiekviena valstybė narė atlieka reikiamus techninius pakeitimus, kad, siekiant visą informaciją kitoms valstybėms narėms perduoti per ECRIS elektroniniu būdu, ji galėtų naudoti standartinę formą, kaip nurodyta 3 dalyje. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai datą, nuo kada ji galės vykdyti tokį perdavimą.

1. Kad informacija iš nuosprendžių registrų pagal šį pamatinį sprendimą būtų galima keistis elektroniniu būdu, sukuriama decentralizuota informacinių technologijų sistema – Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS), grindžiama kiekvienos valstybės narės nuosprendžių registro duomenų baze. Ją sudaro šie elementai:

a) ECRIS nuorodų sistema;

b) bendra centrinių institucijų ryšių infrastruktūra, kuria užtikrinamas šifruotasis tinklas.

Siekiant užtikrinti kitoms valstybėms narėms perduodamos informacijos iš nuosprendžių registrų konfidencialumą ir vientisumą, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, atsižvelgiant į naujausią mokslo ir technikos lygį, įdiegimo kainą ir dėl informacijos tvarkymo kylančius pavojus.

2. Visi informacijos apie teistumą duomenys saugomi tik valstybių narių administruojamose duomenų bazėse.

3. Valstybių narių centrinės institucijos neturi tiesioginės prieigos prie kitų valstybių narių nuosprendžių registrų duomenų bazių.

4. Už ECRIS nuorodų sistemos ir duomenų bazių, skirtų informacijai iš nuosprendžių registrų saugoti, siųsti ir gauti, tvarkymą atsako atitinkama valstybė narė. Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (toliau – Agentūra eu-LISA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1726 ( 1 ), teikia paramą valstybėms narėms vykdydama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/816 ( 2 ) nustatytas užduotis.

5. Už bendros ryšių infrastruktūros tvarkymą atsako Komisija. Ši infrastruktūra turi atitikti būtinus saugumo reikalavimus ir visapusiškai tenkinti ECRIS poreikius.

6. Agentūra eu-LISA užtikrina ECRIS nuorodų sistemą, ją toliau plėtoja ir atlieka jos priežiūrą.

7. Kiekviena valstybė narė padengia savo išlaidas, susijusias su savo nuosprendžių registro duomenų bazės įdiegimu, administravimu, naudojimu bei priežiūra ir ECRIS nuorodų sistemos įdiegimu ir naudojimu.

Komisija padengia išlaidas, susijusias su bendros ryšių infrastruktūros įdiegimu, administravimu, naudojimu, priežiūra ir tolesniu plėtojimu.

8. Valstybės narės, kurios naudoja savo nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą pagal Reglamento (ES) 2019/816 4 straipsnio 4–8 dalis, gali toliau naudoti savo nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą vietoj ECRIS nuorodų sistemos, jei jos visiškai tenkina visas tose dalyse nustatytas sąlygas.

a) 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą standartinę formą, be kita ko, dėl informacijos apie nusikaltimą, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir informacijos apie apkaltinamojo nuosprendžio turinį;

b) ECRIS techninio įdiegimo ir keitimosi duomenimis apie pirštų atspaudus taisykles;

c) kitas technines valstybių narių centrinių institucijų keitimosi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius organizavimo bei supaprastinimo būdus, įskaitant:

i) perduodamos informacijos aiškinimo ir automatinio vertimo palengvinimo priemones,

ii) keitimosi informacija elektroniniu būdu priemones, visų pirma dėl taikytinų techninių specifikacijų ir prireikus taikytinų keitimosi procedūrų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1. Šiuo pamatiniu sprendimu papildomos Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnio ir jos 1978 m. kovo 17 d. bei 2001 m. lapkričio 8 d. papildomų protokolų, 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ( 3 ) bei jos 2001 m. spalio 16 d. protokolo nuostatos, taikomos valstybių narių santykiuose.

2. Šio pamatinio sprendimo tikslais, valstybės narės turi atsisakyti teisės savo santykiuose naudotis jų išlygomis dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnio.

3. Šis pamatinis sprendimas nuo 2012 m. kovo 26 d. valstybių narių santykiuose pakeičia Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 22 straipsnio nuostatas, papildytas Konvencijos 1978 m. kovo 17 d. Papildomo protokolo 4 straipsniu, tačiau neturi įtakos jų taikymui valstybių narių ir trečiųjų šalių santykiuose.

5. Šis pamatinis sprendimas neturi poveikio dvišalėse ar daugiašalėse sutartyse ar susitarimuose tarp valstybių narių numatytų palankesnių nuostatų taikymui.

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad laikytųsi šio pamatinio sprendimo ne vėliau kaip nuo 2012 m. kovo 26 d.

2. Valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai turi pateikti nuostatų, perkeliančių į nacionalinę teisę joms pagal šį pamatinį sprendimą nustatytas pareigas, tekstus.

3. Remdamasi šia informacija, Komisija ne vėliau kaip 2012 m. kovo 26 d. Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti pranešimą apie šio pamatinio sprendimo taikymą, prireikus kartu su teisėkūros pasiūlymais.

1. Komisija ne vėliau kaip 2023 m. birželio 29 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio pamatinio sprendimo taikymo ataskaitą. Ataskaitoje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi šio pamatinio sprendimo, įskaitant jo techninį įdiegimą.

2. Kai tinkama, kartu su ataskaita pateikiami susiję pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

3. Komisija reguliariai skelbia ataskaitą apie per ECRIS pasikeistą informaciją iš nuosprendžių registrų ir apie ECRIS-TCN naudojimą, remiantis, visų pirma, Agentūros eu-LISA ir valstybių narių pateiktais statistiniais duomenimis, kaip numatyta Reglamente (ES) 2019/816Ataskaita pirmą kartą skelbiama praėjus vieniems metams nuo 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo.

4. Komisijos ataskaitoje, nurodytoje 3 dalyje, visų pirma apibūdinama, kokiu mastu valstybės narės tarpusavyje keičiasi informacija, įskaitant informaciją, susijusią su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat nurodomas prašymų tikslas ir atitinkamas jų skaičius, įskaitant ne su baudžiamąja byla susijusius, o kitokiais tikslais pateiktus prašymus, pavyzdžiui, prašymus, kurie teikiami atliekant asmenų patikrinimus, ir atitinkamų asmenų prašymus pateikti informaciją apie jų teistumą.

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsniuose nurodyta forma

Kad teisingai užpildytų šią formą, valstybės narės turi susipažinti su procedūrų vadovu

a) Duomenys apie prašymą pateikusią valstybę narę:

b) Duomenys apie prašyme nurodyto asmens tapatybę ( *1 ):

c) Prašymo tikslas:

Kita informacija (informacijos naudojimo apribojimai su baudžiamąja byla nesusijusių prašymų atvejais):

Tinkamais atvejais, pridėti apkaltinamųjų nuosprendžių išrašą ir visus dokumentus nusiųsti prašymą pateikusiai valstybei narei. Versti formą ir išrašą į prašymą pateikusios valstybės narės kalbą nebūtina.

( 1 ) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 295, 2018 11 21, p. 99).

( 2 ) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/816, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L 135, 2019 5 22, p. 1).

( *1 ) Kad būtų galima lengviau nustatyti asmens tapatybę, reikėtų pateikti kuo išsamesnius duomenis.

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/884 2019 m. balandžio 17 d.	L 151	143	7.6.2019