(1)

2020 m. lapkričio 10 d. Taryba priėmė išvadas dėl intelektinės nuosavybės politikos, kuriose nurodė, kad yra pasirengusi apsvarstyti specialios ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemos įdiegimą, remdamasi išsamiu jos galimų sąnaudų ir naudos poveikio vertinimu;

(2)

2020 m. lapkričio 25 d. komunikate „Viso ES inovacinio potencialo išnaudojimas. Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“ Komisija įsipareigojo, remdamasi poveikio vertinimu, apsvarstyti, ar siūlyti Sąjungos ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemą;

(3)

Europos Parlamentas 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl intelektinės nuosavybės veiksmų plano ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti pabrėžė faktą, kad ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų pripažinimas yra svarbus atsižvelgiant į šiuo metu rengiamų Sąjungos programų prioritetus, akcentuodamas, kad remia Komisijos iniciatyvą sukurti, remiantis išsamiu poveikio vertinimu, veiksmingą ir skaidrią Sąjungos lygmens ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugą, siekiant suderinimo su, inter alia, Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktu (4) (toliau – Ženevos aktas), kuriame numatoma galimybė apsaugoti ir žemės ūkio, ir ne žemės ūkio produktų geografines nuorodas;

(4)

tam, kad Sąjunga galėtų visapusiškai pasinaudoti savo išimtine kompetencija, susijusia su bendra prekybos politika, ir visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS susitarimas), 2019 m. lapkričio 26 d. Sąjunga pagal Tarybos sprendimą (ES) 2019/1754 (5) prisijungė prie Ženevos akto, kurį administruoja Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (toliau – PINO). Ženevos aktas suteikia priemonių užtikrinti geografinių nuorodų apsaugą, neatsižvelgiant į prekių, kurioms jos taikomos, pobūdį, todėl jis apima amatininkų ir pramonės gaminius. Siekiant visapusiškai laikytis tų tarptautinių įsipareigojimų, Sąjungos prioritetas yra užtikrinti, kad amatininkų ir pramonės gaminių geografinės nuorodos visoje Sąjungoje būtų vienodai pripažįstamos ir saugomos;

(5)

daugelį metų Sąjungos lygmeniu taikoma vynų (6) ir spiritinių gėrimų (7), taip pat žemės ūkio produktų ir maisto produktų, įskaitant aromatizuotus vynus (8), geografinių nuorodų apsauga. Tikslinga užtikrinti Sąjungos apsaugą gaminių, nepatenkančių į esamos Sąjungos teisės taikymo sritį, geografinėms nuorodoms, kartu užtikrinant konvergenciją. Ta apsauga turėtų būti siekiama aprėpti daug įvairių amatininkų ir pramonės gaminių, pvz., gamtinius akmenis, medžio dirbinius, juvelyrinius dirbinius, tekstilę, nėrinius, stalo įrankius, stiklą, porcelianą ir odos dirbinius. Tokios amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistemos nustatymas būtų naudingas vartotojams, nes padidėtų informuotumas apie gaminių autentiškumą. Tai taip pat turėtų teigiamą ekonominį poveikį labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – LMMVĮ), nes padidėtų jų konkurencingumas, ir apskritai teigiamai paveiktų užimtumą, vystymąsi ir turizmą kaimo ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Be to, tokia sistema taip pat palengvintų patekimą į trečiųjų valstybių rinkas sudarant prekybos susitarimus su Sąjunga ir būtų išnaudojamas visas amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų potencialas;

(6)

keliose valstybėse narėse galioja nacionalinės amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistemos. Tos sistemos skiriasi apsaugos taikymo sritimi, administravimo nuostatomis bei mokesčiais ir jomis neužtikrinama apsauga už nacionalinės teritorijos ribų. Kitose valstybėse narėse nenumatyta amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsauga nacionaliniu lygmeniu. Dėl šios fragmentiškos ir sudėtingos valstybių narių lygmeniu taikomų apsaugos sistemų įvairovės gamintojams gali padidėti sąnaudos ir teisinis netikrumas, be to, tai gali atgrasyti nuo investicijų į tradicinius amatus Sąjungoje. Suderinta apsauga Sąjungos lygmeniu yra labai svarbi siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, kurio reikia visiems suinteresuotiesiems subjektams, ir užkirsti kelią intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su amatininkų ir pramonės gaminiais, pažeidimams, kad Sąjunga galėtų geriau apsaugoti savo interesus, be kita ko, tarptautiniu lygmeniu;

(7)

gaminių, kuriems būdingi požymiai, glaudžiai susiję su konkrečia geografine vietove, gamyba dažnai priklauso nuo vietos praktinės patirties ir dažnai yra grindžiama vietos gamybos metodų, įtvirtintų tokių gaminių kilmės regiono kultūros ir socialiniame pavelde, naudojimu. Veiksminga intelektinės nuosavybės apsauga gali prisidėti prie didesnio tradicinių amatų pelningumo ir patrauklumo. Pripažįstama, kad speciali geografinės nuorodos apsauga apsaugo ir plėtoja kultūros paveldą žemės ūkio, amatų ir pramonės sektoriuose. Todėl turėtų būti nustatytos veiksmingos amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų registravimo Sąjungos lygmeniu procedūros, kuriomis atsižvelgiama į vietos ir regioninius ypatumus. Šiame reglamente numatyta amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų išlaikomos ir stiprinamos gamybos ir prekybos tradicijos;

(8)

vienoda intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su geografinėmis nuorodomis, apsauga visoje Sąjungoje gali sukurti paskatas gaminti kokybiškus gaminius, padėti kovoti su gaminių klastojimu, užtikrinti platų kokybiškų gaminių tiekimą vartotojams ir padėti kurti vertingas bei tvarias darbo vietas, be kita ko, kaimo ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, o tai padėtų kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. Visų pirma atsižvelgdami į tai, kad tokia apsauga gali padėti kurti tvarias ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas kaimo ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, gamintojai turėtų siekti, kad didelė gaminio, kuriam suteikta geografinė nuoroda, vertės dalis būtų sukuriama apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Reikalavimai, kad tam tikra gaminio ypatybė, reputacija ar kita savybė turi būti iš esmės siejamos su jo geografine kilme ir kad gaminys turi būti kilęs iš apibrėžtos geografinės vietovės, kaip nustatyta šiame reglamente, sustiprina supratimą, kad didelė geografine nuoroda žymimo gaminio vertės dalis turi būti sukurta konkrečioje geografinėje vietovėje. Tais reikalavimais turėtų būti užtikrinta, kad šiame reglamente numatyta apsauga gali būti taikoma tik tiems gaminiams, kurie yra glaudžiai susiję su geografine vietove;

(9)

todėl reikia užtikrinti sąžiningą amatininkų ir pramonės gaminių gamintojų konkurenciją vidaus rinkoje; užtikrinti, kad vartotojams būtų prieinama patikima informacija apie tokius gaminius; apsaugoti ir plėtoti kultūros paveldą ir tradicinę praktinę patirtį; užtikrinti, kad amatininkų ir pramonės gaminių geografinės nuorodos būtų veiksmingai registruojamos tiek Sąjungos, tiek tarptautiniu lygmeniu; numatyti veiksmingą amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų kontrolę ir vykdymo užtikrinimą visoje vidaus rinkoje, įskaitant elektroninę prekybą, ir nustatyti sąsają su Ženevos aktu pagrįsta tarptautine registracijos ir apsaugos sistema;

(10)

vykdant užduotis, kurias šiuo reglamentu pavedama atlikti valstybių narių institucijoms, Komisijai ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (toliau – Tarnyba), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 (9), gali reikėti tvarkyti asmens duomenis, visų pirma tais atvejais, kai to reikia siekiant nustatyti pareiškėjų tapatybę vykdant registravimo, gaminio specifikacijos dalinio pakeitimo ar registracijos panaikinimo procedūras, prieštaravimą pateikusius asmenis arba subjektus, kuriems suteiktas pereinamasis laikotarpis, kuriuo leidžiama nukrypti nuo įregistruotos geografinės nuorodos apsaugos. Taigi šių asmens duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant atlikti viešojo intereso labui vykdomą užduotį. Tvarkant ir viešai skelbiant asmens duomenis, gautus vykdant procedūras pagal šį reglamentą, pavyzdžiui, registracijos tikslais, įskaitant prieštaravimo, gaminio specifikacijos dalinio pakeitimo, registracijos panaikinimo, kontrolės ir pereinamojo laikotarpio suteikimo procedūras, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 ir 8 straipsnius. Tame kontekste Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB (11) nustatomos tam tikros pareigos valstybėms narėms, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 (12) nustatomos tam tikros pareigos Komisijai ir Tarnybai. Kai Komisija ir Tarnyba kartu nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, jos turėtų būti laikomos bendrais duomenų valdytojais;

(11)

pagal šį reglamentą amatininkų ir pramonės gaminių, kurių tam tikra ypatybė, reputacija ar kita savybė yra susijusios su jų gamybos vieta, geografinėmis nuorodomis suteikiama kolektyvinė teisė, kuria gali naudotis visi reikalavimus atitinkantys gamintojai apibrėžtoje geografinėje vietovėje, norintys laikytis gaminio specifikacijos. Kolektyviai veikiantys gamintojai turi didesnę įtaką rinkoje nei pavieniai gamintojai ir gali pasinaudoti sinergija valdydami savo geografines nuorodas. Naudoti geografines nuorodas gamintojams yra naudinga, nes taip jiems atlyginama už pastangas gaminti įvairius kokybiškus gaminius. Todėl geografinių nuorodų registravimo paraiškas turėtų teikti gamintojų grupės;

(12)

tam tikrose geografinėse vietovėse gali būti tik vienas gamintojas, pageidaujantis pateikti pavadinimo kaip geografinės nuorodos registravimo paraišką. Todėl taip pat turėtų būti įmanoma pareiškėju laikyti vieną gamintoją. Tačiau vienam gamintojui neturėtų būti leidžiama geografinę vietovę apibrėžti nurodant savo žemę ar dirbtuves. Geografinė vietovė visada turėtų būti siejama su konkrečia teritorijos dalimi, o ne su privačios nuosavybės ribomis;

(13)

taip pat turėtų būti sudaryta galimybė pareiškėju būti valstybės narės paskirtai vietos ar regiono valdžios institucijai arba valstybės narės paskirtam privačiam subjektui. Tokiais atvejais paraiškoje turėtų būti nurodytos tokio paskyrimo priežastys;

(14)

be to, valstybės narės, iš kurios kilusi atitinkama gamintojų grupė arba atskiras gamintojas, vietos ar regioniniam subjektui turėtų būti leidžiama padėti tai gamintojų grupei arba atskiram gamintojui parengti paraišką ir pirmuoju registravimo procedūros etapu. Pagalba galėtų apimti konsultacijas ir dalijimąsi dokumentais, kontaktais ir informacija;

(15)

šiuo reglamentu nustatyta amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistema siekiama, kad vartotojai galėtų rinktis, ką pirkti, remdamiesi išsamesne informacija, o šiuo atveju ženklinimas bei reklama vartotojams padeda teisingai atpažinti kokybiškus gaminius rinkoje. Intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su geografinėmis nuorodomis, padeda veiklos vykdytojams ir bendrovėms gauti naudos iš savo nematerialiojo turto. Kad nebūtų sukurta nesąžininga konkurencija ir siekiant stiprinti vidaus rinką, bet kuris gamintojas, įskaitant trečiųjų valstybių gamintojus, turėtų galėti naudoti įregistruotą geografinę nuorodą ir prekiauti tokia geografine nuoroda žymimais gaminiais visoje Sąjungoje, taip pat vykdant elektroninę prekybą, su sąlyga, kad tas gaminys atitinka atitinkamo gaminio specifikaciją ir kad gamintojui taikoma kontrolė;

(16)

gaminio pavadinimas turėtų atitikti reikalavimus dėl geografinės nuorodos apsaugos, jei gaminys atitinka visus tris reikalavimus: gaminys turėtų turėti konkrečios vietos, regiono arba šalies šaknis arba jo kilmės vieta turėtų būti konkreti vieta, regionas arba šalis; to gaminio tam tikra ypatybė, reputacija ar kita savybė turėtų būti iš esmės priskirtinos jo geografinei kilmei; ir bent vienas jo gamybos etapas turėtų būti vykdomas toje geografinėje vietovėje. Norint atitikti tuos reikalavimus, reikia įrodyti, kad geografinė kilmė yra esminis gaminio tam tikros ypatybės, reputacijos ar kitos savybės veiksnys. Tie reikalavimai atitinka geografinėms nuorodoms taikomus reikalavimus, nustatytus Ženevos akte ir Sąjungos teisės aktuose dėl žemės ūkio produktų, maisto produktų, vyno ir spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos. Tačiau viešajai tvarkai prieštaraujantiems gaminiams saugoma geografinė nuoroda neturėtų būti taikoma. Poreikis taikyti tą viešosios tvarkos išimtį turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, o išimtis turėtų būti taikoma pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją;

(17)

gaminio specifikacijoje nurodomas tas gamybos etapas (-ai), kuris suteikia gaminiui tam tikrą ypatybę, reputaciją ar kitą savybę. Žmogiškieji ar gamtiniai veiksniai arba šių veiksnių derinys lemia, ar gamybos etapas yra pakankamai svarbus, kad būtų įtrauktas į gaminio specifikaciją. Gaminiai iš esmės pagaminti už konkrečios geografinės vietovės ribų ir atvežti į ją tik pakavimui arba gamybos etapui, kurį būtų galima atlikti kitur, reikšmingai nepakeičiant konkrečios gaminio ypatybės, reputacijos ar kitos savybės, neturėtų atitikti apsaugos reikalavimų. Šis principas leistų užtikrinti, kad žemos kokybės gaminiai, neturintys unikalių savybių ir pagaminti beveik visiškai už atitinkamos geografinės vietovės ribų, nebūtų parduodami kaip geografine nuoroda žymimi gaminiai;

(18)

LMMVĮ dažnai turi ribotus išteklius administracinėms užduotims atlikti. Valstybės narės, iš kurios kilęs pareiškėjas, kompetentinga institucija pareiškėjo prašymu turėtų stengtis padėti parengti šiame reglamente numatytą bendrąjį dokumentą, laikydamasi savo administracinės praktikos. Jei valstybė narė nusprendžia taikyti šiame reglamente numatytą tiesioginio registravimo procedūrą (toliau – tiesioginio registravimo procedūra), Tarnyba, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamos valstybės narės bendru kontaktiniu centru, turėtų stengtis padėti parengti bendrąjį dokumentą. Bet kokia institucijų arba Tarnybos teikiama pagalba turėtų nedaryti poveikio nuostatai, kad pareiškėjas lieka atsakingas už bendrąjį dokumentą;

(19)

kad būtų apsaugoti kaip geografinės nuorodos, pavadinimai turėtų būti įregistruoti tik Sąjungos lygmeniu. Standartinė geografinių nuorodų registravimo procedūra pagal šį reglamentą turėtų apimti du etapus. Už pirmąjį etapą turėtų būti atsakingos valstybės narės (toliau – nacionalinis etapas), o už antrąjį etapą – Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (toliau – Sąjungos etapas). Jei valstybei narei buvo leista nukrypti nuo tos standartinės procedūros, pareiškėjas iš tos valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti paraišką tiesiogiai Tarnybai pagal tiesioginio registravimo procedūrą. Įregistravus suteikta apsauga pagal šį reglamentą turėtų būti vienodai užtikrinama ir iš trečiųjų valstybių kilusių gaminių geografinėms nuorodoms (trečiųjų valstybių geografinės nuorodos), atitinkančioms nustatytus reikalavimus ir saugomoms jų kilmės trečiojoje valstybėje. Tarnyba turėtų vykdyti atitinkamas procedūras trečiųjų valstybių geografinių nuorodų atžvilgiu;

(20)

valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas, nuspėjamas ir operatyvias administracines procedūras. Informacija apie tas procedūras, įskaitant visus taikytinus laiko terminus ir bendrą procedūrų trukmę, turėtų būti skelbiama viešai. Valstybės narės, Komisija ir Tarnyba turėtų bendradarbiauti pagal šį reglamentą įsteigtoje Patariamojoje taryboje (toliau – Patariamoji taryba) ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų skatinamas tų procedūrų veiksmingumas;

(21)

Sąjungos kilmės gaminių geografinėms nuorodoms taikomas registravimo procedūras, įskaitant prieštaravimo, gaminio specifikacijos dalinio pakeitimo, registracijos panaikinimo ir apeliacijos procedūras, turėtų vykdyti valstybės narės ir Tarnyba, o tos procedūros turėtų atitikti skaidrumo reikalavimus. Valstybės narės ir Tarnyba atitinkamai turėtų būti atsakingos už atskirus tų procedūrų etapus. Valstybės narės turėtų būti atsakingos už nacionalinį etapą, kurį sudaro pareiškėjo paraiškos gavimas, jos nagrinėjimas, nacionalinės prieštaravimo procedūros administravimas ir, atsižvelgiant į teigiamą nacionalinio etapo užbaigimą, paraiškos pateikimas Tarnybai, kad būtų pradėtas Sąjungos etapas. Valstybės narės turėtų nustatyti išsamią nacionalinio etapo procedūrinę tvarką. Ta tvarka turėtų apimti pareiškėjo ir visų nacionaliniu etapu prieštaravimus pateikusių asmenų konsultacijas, taip pat pareiškėjo ataskaitos apie tų konsultacijų rezultatus ir apie bet kokius paraiškoje padarytus pakeitimus pateikimą. Be to, prieštaravimo priimtinumo kriterijai ir priežastys, dėl kurių atsisakoma registruoti nacionaliniame etape, turėtų būti suderinti su Sąjungos etapo kriterijais ir priežastimis. Tarnyba turėtų būti atsakinga už paraiškų nagrinėjimą Sąjungos etape, prieštaravimo procedūros administravimą ir sutikimą arba atsisakymą registruoti. Tarnyba taip pat turėtų vykdyti atitinkamas procedūras, susijusias su trečiųjų valstybių geografinėmis nuorodomis;

(22)

Tarnyba turėtų skatinti šalis pasinaudoti alternatyviu ginčų sprendimu, pavyzdžiui, tarpininkavimu, kad būtų pasiektas draugiškas sprendimas. Tuo tikslu Tarnyba turėtų suteikti šalims galimybę pasinaudoti tomis paslaugomis vykdant procedūras Sąjungos lygmeniu. Tarnyba šias paslaugas turėtų teikti pati, tačiau šalys taip pat turėtų turėti galimybę naudotis kitomis tarpininkavimo paslaugomis;

(23)

siekiant palengvinti kompetentingų institucijų atliekamą paraiškų administravimą, turėtų būti galima dviem ar daugiau valstybių narių bendradarbiauti nacionaliniame procedūros etape, be kita ko, kiek tai susiję su nagrinėjimu, prieštaravimu nacionaliniu lygmeniu, paraiškų pateikimu Tarnybai, gaminio specifikacijos daliniu pakeitimu ir registracijos panaikinimu, ir nuspręsti, kad viena iš jų procedūras administruos kitos atitinkamos valstybės narės ar kitų atitinkamų valstybių narių vardu. Tais atvejais tos valstybės narės turėtų nedelsdamos atitinkamai informuoti Komisiją ir pateikti informaciją apie pagrindinius bendradarbiavimo parametrus;

(24)

tam tikromis aplinkybėmis valstybėms narėms turėtų būti leista gauti leidimą nukrypti nuo pareigos paskirti nacionalinę kompetentingą instituciją, kuri būtų atsakinga už registravimo procedūrų nacionalinį etapą, įskaitant prieštaravimą nacionaliniu lygmeniu, gaminio specifikacijos dalinius pakeitimus ir registracijos panaikinimą. Taikant tą nukrypti leidžiančią nuostatą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad tam tikros valstybės narės neturi specialios nacionalinės amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistemos, kad tų valstybių narių vietos interesas apsaugoti geografines nuorodas yra minimalus ir kad tomis aplinkybėmis nebūtų pagrįsta įpareigoti jas sukurti visą tokiai sistemai reikalingą infrastruktūrą. Būtų daug veiksmingiau ir ekonomiškai efektyviau numatyti alternatyvų metodą tų valstybių narių gamintojų grupėms apsaugoti savo gaminius, tai yra tiesioginio registravimo procedūrą Tarnyboje. Valstybėms narėms ta alternatyva taip pat atneštų privalumų išlaidų atžvilgiu;

(25)

Komisija, išnagrinėjusi valstybės narės pateiktą informaciją, turėtų priimti sprendimą dėl tos valstybės narės prašymo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kuria jai būtų leidžiama pasinaudoti tiesioginio registravimo procedūra. Nagrinėdama prašymą, Komisija turėtų įvertinti visas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, esamų saugomų gaminių pavadinimų skaičių, potencialiai suinteresuotų gamintojų ir gamintojų grupių skaičių atitinkamoje valstybėje narėje, atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičių, atitinkamų gaminių pardavimo kiekį, gamybos pajėgumus, rinkas ir kitą informaciją, kurią valstybė narė laiko svarbiu įrodymu dėl žemo lygio intereso nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Komisija sprendimui priimti turėtų galėti taip pat naudoti informaciją, surenkamą pasitelkus viešas konsultacijas, rinkos tyrimą ar analizę arba atitinkamų profesinių organizacijų ar bet kokių kitų atitinkamų oficialių instancijų laiškus. Komisija turėtų išlaikyti teisę iš dalies keisti arba atšaukti sprendimą, kuriuo valstybei narei leidžiama pasinaudoti tiesioginio registravimo procedūra, jei atitinkama valstybė narė nustoja tenkinti sąlygas. Taip, pavyzdžiui, būtų tuo atveju, kai tos valstybės narės pareiškėjų pateiktų tiesioginių paraiškų skaičius ilgainiui pasikartojančiai viršija jos apskaičiuotą pradinį skaičių;

(26)

pagal tokią nukrypti leidžiančią nuostatą registravimo procedūras, gaminio specifikacijos dalinį pakeitimą ir registravimo panaikinimą turėtų tiesiogiai administruoti Tarnyba. Tuo atžvilgiu Tarnybai, kai reikia, turėtų padėti atitinkamos valstybės narės administracinės institucijos, pasitelkiant paskirtą bendrą kontaktinį centrą, kiek tai susiję visų pirma su paraiškos nagrinėjimu. Bendras kontaktinis centras turėtų turėti reikiamų ekspertinių ir vietos žinių geografinių nuorodų srityje. Siekiant padėti Tarnybai, bendram kontaktiniam centrui turėtų būti leidžiama konsultuotis su ekspertais, turinčiais su konkrečiu gaminiu arba sektoriumi susijusių žinių;

(27)

taikant tiesioginio registravimo procedūrą valstybės narės neturėtų būti atleidžiamos nuo pareigos paskirti kompetentingą instituciją kontrolei vykdyti ir imtis būtinų veiksmų šiame reglamente nustatytoms teisėms užtikrinti;

(28)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų su paraiškomis susijusių sprendimų priėmimą, valstybės narės kompetentinga institucija turėtų be nederamo delsimo informuoti Tarnybą apie bet kokį nacionaliniame teisme ar kitoje institucijoje pradėtą procesą dėl tos kompetentingos institucijos Tarnybai pateiktos paraiškos ir apie galutinius tokių procesų rezultatus. Dėl tos pačios priežasties kompetentinga institucija turėtų nuolat informuoti Tarnybą apie visus nacionalinius administracinius ir teismo procesus, kuriuose ginčijamas tos kompetentingos institucijos sprendimas ir kurie galėtų turėti poveikį geografinės nuorodos registravimui;

(29)

nuo tos dienos, kai valstybė narė pateikia paraišką Tarnybai, valstybės narės turėtų turėti galimybę suteikti laikinąją nacionalinę apsaugą geografinei nuorodai, kol bus užbaigtas Sąjungos etapas, su sąlyga, kad nebus daroma poveikio vidaus rinkai ar Sąjungos prekybos politikai. Tiesioginio registravimo atveju laikinoji nacionalinė apsauga neturėtų būti suteikiama;

(30)

siekiant leisti veiklos vykdytojams, kurių interesams geografinės nuorodos registracija daro poveikį, ir toliau naudoti registruotą pavadinimą ribotu laikotarpiu, Tarnyba turėtų suteikti konkrečią nukrypti leidžiančią nuostatą, kuria tokį pavadinimą būtų leidžiama naudoti pereinamuoju laikotarpiu. Tokį pereinamąjį laikotarpį taip pat būtų galima numatyti, kad būtų įveikti laikini sunkumai siekiant ilgalaikio tikslo užtikrinti, kad visi gamintojai laikytųsi gaminio specifikacijos. Nedarant poveikio geografinių nuorodų ir prekių ženklų kolizijas reglamentuojančioms taisyklėms, tam tikromis sąlygomis ir pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti galima toliau naudoti pavadinimus, kurie kitu atveju prieštarautų geografinės nuorodos apsaugai;

(31)

Komisija turėtų turėti galimybę tam tikrais konkrečiais atvejais perimti iš Tarnybos įgaliojimus spręsti dėl atskirų paraiškų, dėl prašymų dėl gaminio specifikacijos dalinio pakeitimo arba dėl prašymų dėl panaikinimo. Bet kuri valstybė narė arba Tarnyba turėtų galėti prašyti, kad Komisija pasinaudotų ta prerogatyva. Komisija taip pat turėtų galėti veikti savo iniciatyva. Tarnyba bet kuriuo atveju ir toliau turėtų būti atsakinga už bylos ir prieštaravimo nagrinėjimą ir, remdamasi techniniais sumetimais, ji Komisijai turėtų parengti įgyvendinimo akto projektą;

(32)

siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo, svarbu, kad gamintojai ir kiti suinteresuoti veiklos vykdytojai, taip pat valdžios institucijos ir vartotojai turėtų greitą ir lengvą prieigą prie atitinkamos informacijos apie geografines nuorodas;

(33)

siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo ir užtikrinti skaidrumą bei vienodumą visoje Sąjungoje, būtina sukurti elektroninį Sąjungos amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų registrą (toliau – Sąjungos registras), kuris turėtų būti lengvai prieinamas visuomenei kompiuterio skaitomu formatu. Sąjungos registrą turėtų įsteigti ir prižiūrėti Tarnyba, ji taip pat turėtų suteikti personalą jo veikimui užtikrinti. Siekiant išvengti bereikalingos administracinės naštos sukūrimo, reikėtų apsvarstyti galimybę naudotis esamomis duomenų bazėmis;

(34)

Sąjunga su savo prekybos partneriais derasi dėl tarptautinių susitarimų, įskaitant su geografinių nuorodų apsauga susijusius susitarimus. Amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsauga Sąjungoje taip pat gali būti grindžiama tokiais susitarimais, neatsižvelgiant į tarptautinę registraciją, numatytą Ženevos akte, ir šiame reglamente nustatytą registravimo sistemą. Turėtų būti galima į Sąjungos registrą įtraukti geografines nuorodas, saugomas Sąjungoje tarptautine registracija pagal Ženevos aktą arba tarptautinius susitarimus su Sąjungos prekybos partneriais, siekiant palengvinti informacijos teikimą visuomenei, padidinti skaidrumą vartotojų naudai ir visų pirma užtikrinti tų geografinių nuorodų naudojimo apsaugą bei kontrolę. Tokiais atvejais atitinkami pavadinimai turėtų būti įtraukti į Sąjungos registrą kaip saugomos geografinės nuorodos;

(35)

bet kuri šalis, kuriai Tarnybos sprendimas daro neigiamą poveikį, turėtų turėti teisę jį apskųsti Tarnybos apeliacinėms taryboms (toliau – apeliacinės tarybos). Apeliacinių tarybų sprendimus, savo ruožtu, turėtų būti galima apskųsti Bendrajam Teismui, kuris turi jurisdikciją panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą;

(36)

turėtų būti įsteigta iš valstybių narių ir Komisijos ekspertų sudaryta Patariamoji taryba, kuri teiktų reikiamas žinias ir ekspertines žinias, susijusias su tam tikrais gaminiais, sektoriais ir vietos aplinkybėmis, kurios galėtų turėti įtakos šio reglamento procedūrų rezultatams. Siekiant gauti specialių techninių žinių, kurios būtinos nagrinėjant atskiras paraiškas bet kuriame registravimo procedūrų, įskaitant prieštaravimą, apeliaciją ar kitas procedūras, etape, Tarnybos geografinių nuorodų skyrius arba apeliacinės tarybos turėtų turėti galimybę savo iniciatyva arba Komisijos prašymu konsultuotis su Patariamąja taryba. Prireikus tose konsultacijose taip pat turėtų būti pateikta bendroji nuomonė dėl kokybės kriterijų vertinimo, gaminio reputacijos nustatymo, pavadinimo bendrinio pobūdžio nustatymo ir rizikos supainioti vartotojus įvertinimo. Patariamosios tarybos nuomonė neturėtų būti privaloma. Patariamoji taryba turėtų, kai tikslinga, pakviesti atitinkamos gaminių kategorijos ekspertus, įskaitant regionų ir akademinės bendruomenės atstovus. Ekspertų skyrimo procedūra ir Patariamosios tarybos veikimas turėtų būti nustatyti Valdančiosios tarybos priimtose Patariamosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse;

(37)

į Sąjungos registrą įtrauktoms geografinėms nuorodoms turėtų būti suteikta apsauga, kad būtų užtikrintas jų teisingas naudojimas ir užkirstas kelias veiksmams, kurie gali klaidinti vartotojus, visų pirma kiek tai susiję su panašiais gaminiais. Siekiant nustatyti, ar gaminiai yra panašūs į gaminį, kuris saugomas geografine nuoroda, reikėtų atsižvelgti į visus svarbius veiksnius. Tie veiksniai turėtų apimti: tai, ar gaminiai turi bendrų objektyvių ypatybių, tokių kaip gamybos būdas, fizinė išvaizda ar tos pačios žaliavos naudojimas; kokiomis aplinkybėmis gaminiai naudojami atitinkamos rinkos dalies požiūriu; ar gaminiai dažnai platinami tais pačiais kanalais ir ar jiems taikomos panašios prekybos taisyklės;

(38)

siekiant stiprinti amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugą ir veiksmingai kovoti su klastojimu, apsauga pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma ir interneto domenų vardams. Taip pat svarbu tinkamai atsižvelgti į TRIPS susitarimą, ypač į jos 22 ir 23 straipsnius, ir į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, kuris Sąjungos vardu buvo sudarytas Tarybos sprendimu 94/800/EB (13), įskaitant to susitarimo V straipsnį dėl tranzito laisvės. Pagal tą teisinę sistemą, siekiant veiksmingiau kovoti su klastojimu, tokia apsauga taip pat turėtų būti taikoma prekėms, kurios įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją jų neišleidžiant į laisvą apyvartą ir kurioms taikomos specialios muitinės procedūros, pvz., susijusios su tranzitu, sandėliavimu, specialiu naudojimu ar perdirbimu;

(39)

turėtų būti užtikrinta, kad geografinė nuoroda pagaminto gaminio, kuriame yra arba į kurį kaip dalis arba komponentas yra inkorporuotas geografine nuoroda žymimas gaminys, pavadinime būtų naudojama laikantis sąžiningos komercinės praktikos ir tokiu naudojimu nebūtų išnaudojama, susilpninama ar sumenkinama geografinės nuorodos reputacija ir jai nebūtų pakenkta. Tokiam naudojimui turėtų būti reikalingas geografine nuoroda pažymėto gaminio gamintojų grupės arba atskiro gamintojo sutikimas;

(40)

bendriniai terminai, kurie yra panašūs į geografine nuoroda saugomą pavadinimą ar terminą arba yra jų dalis, turėtų išlaikyti savo bendrinį statusą;

(41)

homoniminiai pavadinimai (toliau – homonimai) yra pavadinimai, kurie rašomi arba tariami taip pat, tačiau jais nurodomos skirtingos geografinės vietovės. Pavadinimas, kuris yra visiškai ar iš dalies homonimiškas jau įregistruotai geografinei nuorodai arba geografinei nuorodai, dėl kurios jau paduota paraiška, neturėtų būti registruojamas, išskyrus atvejus, kai tam tikros aplinkybės pateisina jo apsaugą, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti vienodas sąlygas gamintojams ir tai, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl tikrosios geografinės gaminių kilmės. Homonimai, kurie gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios gaminio tapatybės ar jo geografinės kilmės, neturėtų būti registruojami kaip geografinė nuoroda;

(42)

nors prekių ženklų ir geografinių nuorodų pobūdis ir paskirtis skiriasi, jų santykį reikėtų paaiškinti atsižvelgiant į prekių ženklų paraiškų atmetimo, prekių ženklų pripažinimo negaliojančiais ir prekių ženklų bei geografinių nuorodų sambūvio kriterijus. Geografinių nuorodų apsauga turi būti subalansuota reputaciją turinčių prekių ženklų ir plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos atžvilgiu, visų pirma atsižvelgiant į pagrindinę teisę į nuosavybę, kaip nustatyta Chartijos 17 straipsnyje, ir į įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę. Vertinant geografinės nuorodos ir prekių ženklo santykį, turėtų būti atsižvelgiama į bet kokį geografinės nuorodos apsaugos, nustatytos ją užregistravus ar naudojant valstybėje narėje (tais atvejais, kai tai geografinei nuorodai pradėta taikyti Sąjungos apsauga pagal šį reglamentą), tęstinumą ir į bet kokį prioritetą, kurio prašoma prekių ženklo registravimo paraiškos atžvilgiu;

(43)

gamintojų grupėms tenka esminis vaidmuo geografinių nuorodų registravimo paraiškų procese, taip pat gaminio specifikacijos dalinio keitimo ir registracijos panaikinimo procedūrose. Joms turėtų būti suteikiamos būtinos priemonės geriau identifikuoti ir rinkodaroje išnaudoti specifines savo gaminių ypatybes. Todėl turėtų būti konkrečiai nustatytas gamintojų grupių vaidmuo;

(44)

Sąjungoje įsteigti šalių kodų aukščiausio lygio domenų vardų registrai, kuriais siūlomos alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros, skirtos su domenų vardų registravimu susijusiems ginčams spręsti, turėtų užtikrinti, kad tokios procedūros apimtų ir geografines nuorodas. Atlikus tinkamą alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą arba teismo procesą, Sąjungoje įsteigtiems šalių kodų aukščiausio lygio domenų vardų registrams turėtų būti suteikta galimybė panaikinti arba perduoti domeno vardą, įregistruotą šalies kodo aukščiausio lygio domene, atitinkamai gamintojų grupei, kai domeno vardo registracija prieštarauja geografinės nuorodos apsaugai, kai domeno vardas naudojamas nesąžiningai arba kai jo turėtojas domeno vardą įregistravo neturėdamas teisės, susijusios su geografine nuoroda, ar teisėto intereso geografinės nuorodos atžvilgiu;

(45)

Komisija turėtų įvertinti informacinės ir įspėjimo sistemos, skirtos kovai su piktnaudžiaujamu amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų naudojimu domenų vardų sistemoje, ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie savo pagrindines išvadas. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija prireikus turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad tokia sistema būtų sukurta;

(46)

kadangi šiame reglamente numatyta amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugai skirta Sąjungos sistema yra nauja, svarbu didinti vartotojų, gamintojų, ypač LMMVĮ, ir vietos, regioninio, nacionalinio ir tarptautinio lygmens valdžios institucijų informuotumą apie šią iniciatyvą. Tuo tikslu valstybės narės, Komisija, Tarnyba ir atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų būti skatinami reguliariai vykdyti propagavimo veiklą informuotumui didinti;

(47)

Sąjungos simbolis, nuoroda ir santrumpa, kuriais įvardijamos registruotos geografinės nuorodos, ir Sąjungai aktualios su jais susijusios teisės turėtų būti saugomi tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose valstybėse, siekiant užtikrinti, kad jie būtų naudojami tik ženklinant autentiškus gaminius ir kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl gaminių ypatybių;

(48)

turėtų būti rekomenduojama naudoti Sąjungos simbolį, nuorodą ir santrumpą ant geografinėmis nuorodomis žymimų amatininkų ir pramonės gaminių pakuotės, taip pat internetinės prekybos svetainėse, kad tie gaminiai ir su jais susijusios garantijos taptų žinomesni vartotojams ir kad tuos gaminius būtų galima paprasčiau atpažinti rinkoje ir taip būtų lengviau vykdyti patikras. Trečiųjų valstybių geografinių nuorodų atveju Sąjungos simbolio, nuorodos ir santrumpos naudojimas turėtų išlikti savanoriškas;

(49)

siekiant aiškumo vartotojams ir kuo didesnės darnos su Sąjungos teisės aktais dėl žemės ūkio produktų, maisto produktų, vynų ir spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos, Sąjungos simbolis, naudojamas ant amatininkų ir pramonės gaminių, kurie žymimi geografine nuoroda, pakuotės turėtų būti identiškas simboliui, nustatytam pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 664/2014 (14) ir naudojamam ant žemės ūkio produktų ir maisto produktų, vynų ir spiritinių gėrimų su geografine nuoroda pakuotės;

(50)

geografinių nuorodų pridėtinė vertė grindžiama vartotojų pasitikėjimu. Toks pasitikėjimas gali būti pagrįstas tik tuo atveju, jei registruojant geografines nuorodas taikomas veiksmingas ir efektyvus patikros ir kontrolės mechanizmas. Vartotojai turėtų galėti tikėtis, kad bet kuriai geografinei nuorodai taikomos patikimos tikrinimo ir kontrolės sistemos, neatsižvelgiant į tai, ar gaminys kilęs iš Sąjungos, ar iš trečiosios valstybės;

(51)

siekiant užtikrinti, kad esama vartotojų pasitikėjimo, konkrečiomis amatininkų ir pramonės gaminių, žymimų geografine nuoroda, ypatybėmis, gamintojams turėtų būti taikoma sistema, grindžiama gamintojo savideklaracija, pagal kurią prieš pateikiant gaminį ir po jo pateikimo rinkai tikrinama atitiktis gaminio specifikacijai. Kontrolės tikslais kiekviena valstybė narė turėtų paskirti kompetentingas institucijas tikrinti atitiktį ir vykdyti stebėseną. Turėtų būti sudaryta galimybė paskirti vieną kompetentingą instituciją nacionaliniam etapui ir kitą kompetentingą instituciją – kontrolei, jeigu valstybė narė taip nuspręstų. Atitinkamai kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama tam tikras kontrolės užduotis pavesti gaminių sertifikavimo įstaigoms arba fiziniams asmenims;

(52)

gamintojas savideklaraciją turėtų pateikti kompetentingai institucijai, atsakingai už atitikties gaminio specifikacijai tikrinimą. Siekiant įrodyti tęstinę atitiktį, tokia savideklaracija turėtų būti teikiama kas trejus metus. Turėtų būti reikalaujama, kad gamintojai nedelsdami pateiktų atnaujintą savideklaraciją, kai gaminio specifikacija iš dalies pakeičiama taip, kad tai paveikia atitinkamą gaminį. Savideklaracija grindžiamas tikrinimas turėtų neužkirsti kelio gamintojams savo gaminių atitiktį gaminio specifikacijai tikrinti pasitelkiant trečiąsias šalis. Tokiu trečiosios šalies vykdomu tikrinimu turėtų būti galima savideklaraciją papildyti, bet jos nepakeisti;

(53)

savideklaracijoje kompetentingai institucijai turėtų būti pateikta visa būtina informacija, susijusi su gaminiu, kad institucija galėtų patikrinti jo atitiktį gaminio specifikacijai. Siekiant užtikrinti, kad savideklaracijoje pateikta informacija būtų visapusiška, turėtų būti nustatyta suderinta tokių deklaracijų forma. Gamintojas turėtų prisiimti visą atsakomybę užtikrindamas, kad savideklaracijoje pateikta informacija būtų išbaigta, nuosekli ir tiksli, ir turėtų galėti, nedarant poveikio praktinės patirties ir komercinių paslapčių apsaugai, pateikti būtinus įrodymus, kad tą informaciją būtų galima patikrinti;

(54)

gavusi savideklaraciją, kompetentinga institucija turėtų ją išnagrinėti; šis savideklaracijos nagrinėjimas turėtų apimti bent savideklaracijos išbaigtumo ir nuoseklumo patikrinimą. Akivaizdūs neatitikimai turėtų būti išsiaiškinti ir gamintojo turėtų būti paprašyta pateikti trūkstamą informaciją. Jei kompetentinga institucija įsitikina, kad savideklaracijoje pateikta visa reikiama informacija ir ji yra nuosekli, ir neturi jokių kitų abejonių dėl jos atitikties reikalavimams, kompetentinga institucija turėtų išduoti arba atnaujinti oficialų leidimo gaminti geografine nuoroda žymimą gaminį sertifikatą;

(55)

siekdama užtikrinti atitiktį gaminio specifikacijai ir patikrinti savideklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą, kompetentinga institucija turėtų tinkamu dažnumu atlikti atitikties patikras rinkoje, įskaitant elektroninę prekybą, remdamasi rizikos analize ir atsižvelgdama į neatitikties, įskaitant nesąžiningą arba apgaulingą praktiką, riziką;

(56)

jei nesilaikoma gaminio specifikacijos, kompetentinga institucija turėtų imtis atitinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad atitinkami gamintojai ištaisytų padėtį ir kad būtų užkirstas kelias tolesnei neatitikčiai;

(57)

kaip alternatyvą savideklaracija grindžiamai tikrinimo procedūrai, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti tikrinimo procedūrą, grindžiamą kompetentingos institucijos arba paskirtos trečiosios šalies atliekamu atitikties tikrinimu. Tokia tikrinimo procedūra turėtų apimti atitikties gaminio specifikacijai kontrolę tiek prieš pateikiant gaminį rinkai, tiek po to. Prireikus kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama gaminių sertifikavimo įstaigoms arba fiziniams asmenims deleguoti tam tikras kontrolės užduotis, susijusias su atitinkamo gaminio geografinės kilmės arba gamybos proceso tikrinimu;

(58)

gaminių sertifikavimo įstaigų akreditavimui turėtų būti taikomi Europos standartizacijos komiteto (CEN) parengti Europos standartai (EN standartai) ir Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) parengti tarptautiniai standartai, be to, gaminių sertifikavimo įstaigos šiuos standartus turėtų ir pačios naudoti savo veikloje. Šios įstaigos turėtų būti akredituojamos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008 (15). Už Sąjungos ribų įsisteigusios gaminių sertifikavimo įstaigos turėtų įrodyti, kad jos atitinka Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintus standartus, pateikdamos pažymėjimą, išduotą įstaigos, kuri yra pripažinta daugiašalį pripažinimo susitarimą remiant Tarptautiniam akreditavimo forumui (IAF) pasirašiusi šalis arba Tarptautinės bendradarbiavimo laboratorijų akreditavimo srityje organizacijos (ILAC) narė. Fiziniai asmenys turėtų turėti ekspertinių žinių, įrangos, infrastruktūrą ir išteklių, kurių reikia jiems deleguotoms kontrolės užduotims atlikti. Jie turėtų būti tinkamai kvalifikuoti, patyrę, veikti nešališkai ir neturėti jokio interesų konflikto, susijusio su jiems deleguotų kontrolės užduočių vykdymu;

(59)

informaciją apie kompetentingas institucijas ir apie gaminių sertifikavimo įstaigas bei fizinius asmenis, kuriems deleguotos kontrolės užduotys, valstybės narės ir Tarnyba turėtų skelbti viešai, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir suinteresuotosios šalys galėtų su jais susisiekti;

(60)

geografinių nuorodų naudojimo rinkoje stebėsena yra svarbi siekiant užkirsti kelią nesąžiningai ir apgaulingai praktikai, taip užtikrinant, kad gaminių, žymimų geografinė nuoroda, gamintojai tinkamai pasinaudotų savo gaminių, paženklintų geografine nuoroda, pridėtine verte ir kad geografine nuoroda suteiktas teises pažeidžiantiems asmenims būtų užkirstas kelias parduoti reikalavimus neatitinkančius gaminius. Todėl valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas rinkai stebėti, kad būtų aptiktas bet koks netinkamas geografinių nuorodų naudojimas, ir turėtų vykdyti rizikos analize pagrįstą kontrolę. Aptikto netinkamo geografinės nuorodos naudojimo atveju atitinkama kompetentinga institucija turėtų imtis tinkamų administracinių ir teisminių veiksmų, kad užkirstų kelią gaminių ar paslaugų pavadinimų, kurie prieštarauja registruotos geografinės nuorodos apsaugai, naudojimui arba nutrauktų tokią praktiką, jei tokie gaminiai gaminami ar jais prekiaujama arba tokios paslaugos teikiamos ar jomis prekiaujama jų teritorijoje. Turėtų būti sudaryta galimybė skirti tas pačias institucijas kaip ir tos, kurios yra paskirtos atlikti atitikties gaminio specifikacijai patikrinimą. Institucijos, vykdančios gaminių kontrolę ar kontrolę rinkoje kitame kontekste, pavyzdžiui, muitinio tikrinimo, rinkos priežiūros ar teisėsaugos kontekste, turėtų turėti galimybę vykdyti tokią stebėseną;

(61)

visiems intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant teises, susijusias su geografinėmis nuorodomis, pažeidimams yra taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/48/EB (16) nustatytos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 608/2013 (17) nustatytos sąlygos ir procedūros, reglamentuojančios muitinės veiksmus tais atvejais, kai prekėms, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, įskaitant teisę, susijusią su geografinėmis nuorodomis, Sąjungos muitų teritorijoje yra arba turėjo būti taikomos muitinės priežiūros arba muitinio tikrinimo priemonės. Panašiai, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 386/2012 (18) yra nustatytos Tarnybos užduotys ir veikla, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimu, įskaitant bendradarbiavimo su atitinkamomis valstybių narių institucijomis ir jų tarpusavio bendradarbiavimo skatinimą;

(62)

siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, svarbu, kad gamintojai galėtų greitai ir lengvai įrodyti, kad jie turi leidimą naudoti pavadinimą, saugomą kaip geografinė nuoroda, pavyzdžiui, muitinio tikrinimo ar rinkos inspektavimo kontekste arba verslo partnerių ar vartotojų prašymu. Tuo tikslu jie turėtų naudoti jiems suteiktą oficialų leidimo gaminti geografine nuoroda žymimą gaminį sertifikatą;

(63)

kadangi šiame reglamente nustatyta kontrolės sistema grindžiama viešojo ir privačiojo sektorių požiūriu, patys gamintojai taip pat turėtų prisidėti prie geografinių nuorodų apsaugos. Jie turėtų atlikti atitikties patikras siekiant patikrinti gaminio atitiktį gaminio specifikacijai kartu su, jei taikytina, vidaus atitikties patikromis, kurias administruoja ir organizuoja atitinkama gamintojų grupė. Be to, gamintojai turėtų būti skatinami padėti valdžios institucijoms stebėti geografinių nuorodų naudojimą rinkoje. Gamintojai taip pat turėtų būti skatinami pranešti kompetentingoms institucijoms apie bet kokius reikalavimų nesilaikymo arba galimų pažeidimų atvejus;

(64)

siekiant sustiprinti amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugą ir veiksmingiau kovoti su klastojimu, apsauga pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma tiek ne interneto aplinkoje, tiek interneto aplinkoje, taip pat interneto domenų vardams. Tarpininkavimo paslaugos, visų pirma interneto platformos, vis dažniau yra naudojamos gaminiams, įskaitant geografine nuoroda žymimus gaminius, parduoti. Šiuo atžvilgiu, informacija, susijusi su prekių reklama, populiarinimu ir pardavimu, kuri prieštarauja šiame reglamente numatytai geografinių nuorodų apsaugai, turėtų būti laikoma neteisėtu turiniu, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 (19) 3 straipsnio h punkte, ir jai turėtų būti taikomi tame reglamente nustatyti įpareigojimai ir priemonės;

(65)

valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas nuobaudas, kuriomis būtų siekiama atgrasyti nuo galimo nesąžiningo elgesio geografine nuoroda žymimų gaminių gamintojus ir geografines nuorodas pažeidžiančius asmenis;

(66)

atsižvelgiant į tai, kad geografine nuoroda žymimo gaminio gamybos etapai gali vykti daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir į tai, kad vienoje valstybėje narėje pagaminti gaminiai gali būti parduodami kitoje valstybėje narėje, turėtų būti užtikrinta valstybių narių tarpusavio administracinė pagalba ir bendradarbiavimas, kad būtų galima vykdyti veiksmingą ir efektyvią kontrolę ir užtikrinti vykdymą;

(67)

Sąjungos veiksmai po jos prisijungimo prie Ženevos akto yra reglamentuojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1753 (20). Tam tikros to reglamento nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų užtikrinta darna su Sąjungos amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistemos nustatymu pagal šį reglamentą. Šiame kontekste Tarnyba turėtų veikti kaip Sąjungos kompetentinga institucija, kiek tai susiję su amatininkų ir pramonės gaminių geografinėmis nuorodomis pagal Ženevos aktą. Todėl Reglamento (ES) 2019/1753 nuostatos, taikomos geografinėms nuorodoms, nepatenkančioms į Sąjungos teisės, kuria reglamentuojama žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistema, taikymo sritį, turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų suderintos su šiuo reglamentu;

(68)

panašiai, siekiant užtikrinti darną su šiuo reglamentu, turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) 2017/1001. Pagal šį reglamentą Tarnybai pavestos užduotys, susijusios su geografinių nuorodų administravimu ir propagavimu, turėtų būti įtrauktos į Tarnybos užduočių sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) 2017/1001 151 straipsnyje;

(69)

šiuo reglamentu pavestas užduotis Tarnyba turėtų vykdyti visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. trečiųjų valstybių pateiktų paraiškų, prašymų dėl gaminio specifikacijos dalinio pakeitimo ir panaikinimo prašymų atveju Tarnyba turėtų priimti patvirtintus dokumentų ir informacijos vertimus į vieną iš oficialiųjų Sąjungos kalbų. Kai tinkama, Tarnyba turėtų turėti galimybę naudoti patikrintus automatinius vertimus;

(70)

valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė taikyti mokestį amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistemos valdymo išlaidoms padengti. Tame kontekste valstybės narės turėtų atsižvelgti į LMMVĮ padėtį. Tarnyba neturėtų taikyti mokesčio už valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktas paraiškas užbaigus nacionalinį registravimo procedūros etapą. Vis dėlto Tarnyba turėtų taikyti mokestį už tiesioginio registravimo procedūrą, nes dėl tos procedūros Tarnybai tenka daugiau darbo nei tvarkant nacionaliniame etape jau išnagrinėtas paraiškas. Tarnyba taip pat turėtų taikyti mokesčius už procedūras pagal šį reglamentą, susijusias su trečiųjų valstybių geografinėmis nuorodomis, ir už apeliacijas;

(71)

kontrolės ir tikrinimo mokesčiai ar rinkliavos turėtų padengti kompetentingų institucijų, kurios vykdo kontrolę, išlaidas, įskaitant netiesiogines išlaidas, bet jų neviršyti. Netiesioginės išlaidos galėtų apimti kontrolei planuoti ir vykdyti būtinas organizavimo ir paramos išlaidas ir, kai taikytina, naudojimosi gaminių sertifikavimo įstaigų arba fizinių asmenų paslaugomis išlaidas. Už savideklaracijos pateikimą ir jos tvarkymą mokestis neturėtų būti taikomas;

(72)

šiame reglamente numatytos IT sistemos, t. y. skaitmeninės paraiškų teikimo elektroniniu būdu Tarnybai sistemos, Sąjungos registro ir skaitmeninio portalo, diegimo būtinos išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Tarnybos sukaupto biudžeto pertekliaus. Einamosios išlaidos, susijusios su šiuo reglamentu Tarnybai pavestomis užduotimis, turėtų būti dengiamos iš Tarnybos veiklos biudžeto;

(73)

skaitmeninė paraiškų teikimo elektroniniu būdu Tarnybai sistema turėtų apimti tiesioginio ir netiesioginio klientų aptarnavimo biurus ir sudaryti sąlygas sklandžiai prisijungti prie nacionalinių valdžios institucijų IT sistemų, Sąjungos registro ir PINO IT sistemos, skirtos Ženevos akto administravimui, užtikrinti sąsają su šiomis sistemomis ir integraciją į jas. Sąjungos registras savo išvaizda turėtų būti panašus į Sąjungos vynų, maisto produktų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų registrą ir turėti bent tokias pačias funkcijas;

(74)

siekiant iš dalies pakeisti arba papildyti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais: i) dar labiau sukonkretinami reikalavimai, susiję su paraiškų lydimaisiais dokumentais; ii) į sąrašą įtraukiami papildomi pateiktinų lydimųjų dokumentų punktai; iii) konkrečiai nurodomi tiesioginio registravimo procedūros kriterijai; iv) nustatomos taikytinos paraiškų rengimo ir teikimo Tarnybai procedūros ir sąlygos; v) išsamiau nustatomi apeliacijos turinys ir apeliacijos pateikimo bei nagrinėjimo procedūra; vi) išsamiau nustatomi apeliacinių tarybų sprendimų turinys ir forma ir vii) keičiami informacija ir reikalavimai, kiek tai susiję su standartine savideklaracijos forma. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (21) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(75)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai: i) nustatyti taisykles, kuriomis ribojama gaminio specifikacijoje pateikta informacija, kai toks apribojimas yra būtinas, kad būtų išvengta pernelyg didelės apimties paraiškų; ii) nustatyti taisykles dėl gaminio specifikacijos formos; iii) konkrečiai nurodyti lydimųjų dokumentų formatą ir pateikimo internete formą; iv) nustatyti išsamias tiesioginių paraiškų rengimo ir teikimo taisykles; v) nustatyti išsamias taisykles dėl paraiškų, įskaitant su daugiau nei viena nacionaline teritorija susijusias paraiškas, teikimo Tarnybai procedūros, formos ir pateikimo būdo; vi) nustatyti prieštaravimo pateikimo taisykles, kuriomis būtų konkrečiai nurodoma pagrįsto prieštaravimo pareiškimo forma ir pateikimo internetu tvarka; vii) nustatyti pranešimo apie pastabas teikimo taisykles ir konkrečiai nurodyti jo formatą ir pateikimo internete formą; viii) priimti sprendimus ir nustatyti procedūras tais atvejais, kai Komisija iš Tarnybos perima įgaliojimus priimti sprendimą dėl paraiškos; ix) nustatyti išsamias taisykles dėl gaminio specifikacijos Sąjungos lygmens dalinio pakeitimo prašymo, procedūros ir formos bei pateikimo tvarkos ir dėl standartinių dalinių pakeitimų teikimo procedūros ir formos bei pranešimo apie tokius dalinius pakeitimus Tarnybai; x) nustatyti išsamias panaikinimo proceso procedūrų ir formos, taip pat panaikinimo prašymų pateikimo taisykles; xi) išdėstyti Sąjungos registro IT architektūrą ir pateiktį; xii) konkrečiai nurodyti Sąjungos registro išrašų formatą ir pateiktį internete; xiii) konkrečiai nurodyti Sąjungos simbolio ir nuorodos technines charakteristikas, taip pat jų naudojimo ant gaminių, parduodamų su registruotomis geografinėmis nuorodomis, taisykles, įskaitant taisykles dėl vartotinų kalbinių redakcijų; xiv) konkrečiai nurodyti informacijos, kuria turės būti keičiamasi kontrolės tikslais, pobūdį ir rūšį, taip pat keitimosi informacija būdus, ir xv) nustatyti mokesčių, kuriuos gali taikyti Tarnyba, dydžius ir mokėjimo būdus arba, jei taikomi mokesčiai už apeliacinėms taryboms teikiamą apeliaciją, jų kompensavimo būdus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (22);

(76)

dabartinė geografinių nuorodų apsauga nacionaliniu lygmeniu grindžiama įvairiais reglamentavimo metodais. Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis taikant dvi lygiagrečias sistemas, kyla vartotojų bei gamintojų susipainiojimo rizika. Nacionalines amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistemas pakeitus Sąjungos masto reglamentavimo sistema, būtų sukurtas teisinis tikrumas, sumažinta administracinė našta nacionalinėms valdžios institucijoms, užtikrinta sąžininga tokiomis geografinėmis nuorodomis žymimų gaminių gamintojų konkurencija, taip pat užtikrintos nuspėjamos ir palyginti mažos sąnaudos ir sustiprintas pasitikėjimas šiais gaminiais vartotojų akyse. Tuo tikslu nacionalinės amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistemos turėtų nustoti galioti praėjus dvylikai mėnesių po šio reglamento taikymo pradžios dienos. Pagal tas nacionalines sistemas suteiktą apsaugą turėtų būti galima pratęsti, kol bus baigta atitinkamų valstybių narių nustatytų nacionalinių geografinių nuorodų registracija. Kai kurios valstybės narės, visų pirma tos, kurios yra Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos šalys, pagal tą susitarimą yra įregistravusios amatininkų ir pramonės gaminių geografines nuorodas. Pagal tą susitarimą jos taip pat yra suteikusios apsaugą trečiųjų valstybių geografinėms nuorodoms. Todėl Reglamentas (ES) 2019/1753 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad tas geografines nuorodas būtų galima saugoti toliau;

(77)

kadangi reikia tam tikro laikotarpio siekiant užtikrinti, kad būtų įdiegta šio reglamento tinkamo veikimo sistema siekiant sukurti Sąjungos ir tarptautinę amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistemą, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti pasibaigus pagrįstam laikotarpiui po jo priėmimo. Tačiau tam tikros nuostatos, susijusios su nuo nacionalinio etapo nukrypti leidžiančia nuostata, Patariamąja taryba, IT sistemos sukūrimu ir įgaliojimų delegavimu Komisijai, turėtų būti taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(78)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Chartijoje. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas laikantis tų teisių ir principų, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą, laisvę užsiimti verslu ir teisę į nuosavybę, įskaitant intelektinę nuosavybę;

(79)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Sąjungos amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(80)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, jis savo nuomonę pateikė 2022 m. birželio 2 d. (23),