AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Papildomos apsaugos liudijimai (PAL) yra sui generis intelektinės nuosavybės teisės, kuriomis medicinos ar augalų apsaugos produktų (AAP) patentų 20 metų terminas pratęsiamas iki 5 metų 1 . Jais siekiama kompensuoti veiksmingos patentinės apsaugos praradimą dėl privalomų ir ilgų bandymų, kurių reikalaujama ES šių produktų reguliuojamajam rinkodaros leidimui.

Bendrasis patentas įsigalios 2023 m. birželio 1 d.: bus sudaryta galimybė išduoti vieną patentą, bendrai taikomą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse 2 .

Šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinti ES PAL sistemą, susijusią su nacionaliniais augalų apsaugos produktų PAL, taip pat padidinti jos skaidrumą ir veiksmingumą. Ši iniciatyva buvo paskelbta 2022 m. Komisijos darbo programoje kaip iniciatyva Nr. 16 II priede (REFIT iniciatyvos) 3 .

Reglamente (EB) Nr. 1610/96 numatyta, kad augalų apsaugos produktų PAL turi būti išduodami nacionaliniu lygmeniu, remiantis kiekvienoje valstybėje pateiktomis nacionalinėmis paraiškomis. Reglamente (EB) Nr. 469/2009 numatyti medicinos produktų PAL. Šios dvi priemonės kartu sudaro ES PAL tvarką. Kadangi reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1610/96, tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija; tai yra pirmasis šio pasiūlymo ir panašaus lygiagretaus pasiūlymo dėl medicinos produktų (COM(2023) 231) tikslas.

Kaip patvirtinta 2020 m. atliktame vertinime (SWD(2020) 292 final), šiandieninės išimtinai nacionalinės PAL išdavimo procedūros apima atskiras (lygiagrečias ar paskesnes) nagrinėjimo procedūras valstybėse narėse. Tai reiškia, kad darbas dubliuojasi, o tai lemia dideles išlaidas ir dažnesnius skirtumus tarp valstybių narių priimant sprendimus išduoti PAL arba atsisakyti juos išduoti, be kita ko, ir bylinėjantis nacionaliniuose teismuose. Sprendimų išduoti PAL arba atsisakyti juos išduoti neatitiktis tarp valstybių narių yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nacionaliniai teismai dažniausiai kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl ES PAL tvarkos taikymo. Todėl dabartinės išimtinai nacionalinės procedūros lemia didelį teisinį netikrumą.

2020 m. lapkričio mėn. Komisijos intelektinės nuosavybės veiksmų plane (COM(2020) 760 final), parengtame remiantis PAL vertinimu, pabrėžta, kad reikia spręsti likusio ES intelektinės nuosavybės sistemos susiskaidymo problemą. Plane pažymėta, kad medicinos produktų ir AAP PAL apsauga suteikiama tik nacionaliniu lygmeniu. Tuo pat metu taikoma centralizuota Europos patentų išdavimo procedūra, taip pat bendros augalų apsaugos produktų rinkodaros leidimų gavimo taisyklės.

Be to, daugelis Europos vaistų strategijoje (COM(2020) 761 final) pateiktų argumentų dėl medicinos produktų PAL taip pat taikomi AAP PAL. Toje strategijoje pabrėžta, kad svarbu investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant kurti naujoviškus vaistus. Tačiau strategijoje pabrėžiama, kad dėl valstybių narių skirtumų įgyvendinant intelektinės nuosavybės sistemas, ypač PAL, atsiranda dubliavimosi ir neveiksmingumo atvejų, o tai turi įtakos farmacijos pramonės konkurencingumui. Tiek Taryba 4 , tiek Europos Parlamentas 5 paragino Komisiją ištaisyti šiuos trūkumus.

Todėl antrasis šio pasiūlymo tikslas – nustatyti centralizuotą augalų apsaugos produktų PAL išdavimo procedūrą. Tai leistų pareiškėjams gauti PAL atitinkamose paskirtosiose valstybėse narėse (jei kiekvienoje (kiekvienai) iš jų buvo išduoti rinkodaros leidimai), pateikiant vieną centralizuotą PAL paraišką, kuriai būtų taikoma viena centralizuota nagrinėjimo procedūra.

Nors šį nagrinėjimą atliktų centralizuota institucija, PAL faktiškai išduotų atitinkami paskirtųjų valstybių narių nacionaliniai biurai, remdamiesi teigiama centrinės nagrinėjančiosios institucijos išvada. Centrinės nagrinėjančiosios institucijos išvada būtų privaloma paskirtųjų valstybių narių nacionaliniams biurams.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pagrindiniai esminiai siūlomos centralizuotos procedūros elementai, t. y. liudijimų gavimo sąlygos ir jų teisinis poveikis, yra tokie patys kaip ir galiojančios PAL tvarkos. Šiuo pasiūlymu nustatomos naujos procedūrinės nuostatos dėl centralizuoto nagrinėjimo ir juo nesiekiama keisti teisių, kurias suteikia nacionaliniai PAL, šiuo metu išduodami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1610/96, taikymo srities ar poveikio. Tos pačios naujos procedūrinės nuostatos taip pat įtrauktos į minėtą lygiagretų pasiūlymą dėl medicinos produktų PAL (COM(2023) 231).

Tuo pačiu metu pateikiami lygiagretūs pasiūlymai sukurti bendruosius medicinos produktų (COM(2023) 222) ir AAP (COM(2023) 221) liudijimus. Šių bendrųjų liudijimų paraiškoms būtų taikoma tokia pati centralizuota nagrinėjimo procedūra, kaip aprašyta šiame pasiūlyme, ypač tais atvejais, kai teikiamos sudėtinės paraiškos, kuriose prašoma tiek bendrojo liudijimo, tiek nacionalinių liudijimų, kaip paaiškinta toliau. Taip užtikrinamas visiškas viso PAL reformos dokumentų rinkinio nuoseklumas.

Šioje lentelėje paaiškinami keturių susijusių pasiūlymų tikslai:

Medicinos produktai

Augalų apsaugos produktai

1 PASIŪLYMAS

Reglamentas dėl medicinos produktų PAL (nauja redakcija)

← SESV 114 straipsnis →

2 PASIŪLYMAS

Reglamentas dėl augalų apsaugos produktų PAL (nauja redakcija)

3 PASIŪLYMAS

Reglamentas dėl bendrojo medicinos produktų PAL

← SESV 118 straipsnis →

4 PASIŪLYMAS

Reglamentas dėl bendrojo augalų apsaugos produktų PAL

Be to, reikėtų pažymėti, kad niekas netrukdys išduoti nacionalinių PAL, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1610/96 ir šio pasiūlymo II skyriuje, remiantis bendruoju patentu kaip pagrindiniu patentu.

Galiausiai šis pasiūlymas yra dalis 2023 m. paskelbto ES patentų dokumentų rinkinio, į kurį, be peržiūros, modernizavimo ir bendrųjų papildomos apsaugos liudijimų sistemos įdiegimo, įtraukta nauja iniciatyva dėl priverstinio licencijavimo ir teisės aktas dėl esminių standartų patentų. Pasiūlymu taip pat papildoma bendrųjų patentų sistema; tai yra svarbus žingsnis siekiant baigti kurti bendrąją patentų rinką.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūloma centralizuota procedūra visiškai atitinka galiojančius teisės aktus, susijusius su agrochemijos produktais, ir kitus atitinkamus teisės aktus. Tai apima bendro galiojimo Europos patentą (toliau – bendrasis patentas), nustatytą Reglamente (ES) Nr. 1257/2012, ir susijusį Susitarimą dėl bendro patentų teismo (toliau – Susitarimas dėl BPT). Bendrųjų patentų sistema įsigalios 2023 m. birželio 1 d.

Galiausiai PAL reforma ir kitos intelektinės nuosavybės veiksmų plane išvardytos iniciatyvos prisideda prie platesnės ES inovacijų strategijos.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 1 dalimi dėl bendrosios (arba vidaus) rinkos. Tai tas pats teisinis pagrindas, naudotas reglamentams (EB) Nr. 469/2009 ir (EB) Nr. 1610/96 (atitinkamai tuometinės Europos bendrijos steigimo sutarties 100a ir 95 straipsniai), ir dar kartą būtina remtis 114 straipsniu siekiant pritaikyti ES PAL tvarką atsižvelgiant į tai, kaip taikoma esama sistema. Nepaisant to, kad PAL jau yra suderinti (ir apibrėžti ES teisės), vis dar pasitaiko atvejų, kai kelios valstybės narės išduoda PAL, o kitose identiškos paraiškos atmetamos arba išduodami PAL, kurių taikymo sritis kitokia. Todėl PAL pareiškėjai susiduria su skirtingais sprendimais dėl to paties produkto visoje ES ir patiria išlaidų, susijusių su PAL paraiškų pateikimu ir išlaikymu keliose valstybėse narėse. Todėl šiems klausimams spręsti reikia tolesnių ES veiksmų, kurie, skirtingai nei nacionaliniai valstybių narių veiksmai, gali užtikrinti nuoseklią ES masto sistemą ir sumažinti bendras išlaidas ir mokesčių, kurie turi būti mokami keliose valstybėse narėse, naštą. Tolesniais ES lygmens veiksmais būtų sustiprintas bendrosios rinkos vientisumas, sukuriant centralizuotą, subalansuotą ir skaidrią PAL sistemą visoje ES, ir sušvelnintos neigiamos perteklinių ir galimai skirtingų procedūrų, su kuriomis susiduria pareiškėjai, pasekmės 6 . Todėl veiksmai ES lygmeniu dėl savo pobūdžio taip pat pateisinami siekiant užtikrinti sklandų naujoviškų augalų apsaugos produktų, kuriems taikomas rinkodaros leidimas, bendrosios rinkos veikimą. ES lygmens veiksmai taip pat sudarytų sąlygas novatoriškiems ir tolesniems gamintojams naudotis veiksmingos intelektinės nuosavybės sistemos teikiama nauda atitinkamose produktų rinkose.

•Subsidiarumas

Pasiūlymo tikslų galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu. Sąjungos masto požiūriu, įgyvendinamu taikant šiame pasiūlyme numatytą centralizuotą procedūrą, bus užtikrinta, kad taikytinos taisyklės ir procedūros būtų nuoseklios visoje Sąjungoje, taip užtikrinant teisinį tikrumą visiems atitinkamiems rinkos dalyviams.

•Proporcingumo principas

Šia iniciatyva neviršijama to, kas būtina nustatytiems tikslams pasiekti. Ji taikoma tik tiems aspektams, kurių valstybės narės pačios negali tinkamai pasiekti ir kur ES veiksmai gali duoti geresnių rezultatų, pvz., nuoseklių sprendimų dėl PAL paraiškų srityje, siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, taip pat padidinti skaidrumą ir teisinį tikrumą.

•Priemonės pasirinkimas

Kadangi dabartiniai PAL teisės aktai – vien reglamentai, negalima numatyti jokios kitos priemonės, kuria būtų galima nauja redakcija išdėstyti galiojančius ES PAL teisės aktus (Reglamentą (EB) Nr. 1610/96) ir nustatyti centralizuotą procedūrą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas ir tinkamumo patikrinimas

2020 m. atliktas PAL tvarkos vertinimas (SWD(2020) 292). Nustatyta, kad PAL skatina inovacijas ir naujų vaistų bei AAP prieinamumą, nes padeda įmonėms susigrąžinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Nors PAL reglamentais nustatyta bendra sistema visoje ES, jie administruojami nacionaliniu lygmeniu. Šis susiskaidymas lemia dideles išlaidas ir administracinę naštą pareiškėjams (ypač MVĮ) ir nacionalinėms institucijoms. Tai taip pat lemia teisinį netikrumą, nes apsaugos taikymo sritis visoje ES gali skirtis. Tai daro neigiamą poveikį PAL naudotojams ir vėlesnių produktų gamintojams. Šį neigiamą poveikį dar labiau sustiprina skaidrumo trūkumas, ypač tarpvalstybiniu požiūriu, dėl kurio sunku nustatyti, kokia PAL apsauga taikoma kokiems produktams ir kuriose valstybėse narėse. Tai turi įtakos tiek PAL savininkams, tiek vėlesnių produktų gamintojams.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Vertindama PAL tvarką Komisija surengė viešas konsultacijas (nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2018 m. sausio 4 d.) 7 . Be to, į toliau nurodytą Makso Planko instituto tyrimą įtraukta 2017 m. Alensbacho instituto atlikta valstybių narių suinteresuotųjų subjektų apklausa (toliau – Alensbacho instituto apklausa), į kurią įtraukti keli klausimai apie dabartinės (nacionalinės) PAL tvarkos veikimą. Be to, nuo 2022 m. kovo 8 d. iki balandžio 5 d. suinteresuotieji subjektai galėjo pateikti savo atsiliepimus atsakydami į Komisijos kvietimą teikti informaciją. Daugiau informacijos pateikiama poveikio vertinimo (SWD(2023) 118) 2 priede.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

2018 m. Makso Planko instituto atliktame tyrime dėl PAL teisinių aspektų ES 8 (ypač 22 skyriuje) pateikiamos pagrindinės išvados dėl dabartinės (medicinos produktų) PAL tvarkos veikimo. 2022 m. užbaigtame papildomame Makso Planko instituto tyrime 9 pateikiama išsamesnė centralizuotos procedūros struktūros analizė.

•Poveikio vertinimas

2022 m. pabaigoje buvo atliktas ir Reglamentavimo patikros valdybai pateiktas poveikio vertinimas, o po pakartotinio pateikimo 2022 m. gruodžio 16 d. buvo pateikta teigiama nuomonė (SWD(2023) 118).

Nustatytos šios galimybės:

–0 galimybė. Politika nekeičiama;

–1 galimybė. Dabartinės PAL tvarkos taikymo gairės. Pagal šią galimybę nacionaliniams patentų biurams (NPB) būtų pateiktos bendros gairės arba rekomendacijos dėl PAL reglamento taikymo, paremtos jų patirtimi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika. Šiose gairėse taip pat būtų rekomenduojamos bendros PAL informacijos skelbimo ir prieinamumo nacionaliniuose registruose taisyklės;

–2 galimybė. Nacionalinių sprendimų tarpusavio pripažinimas. Tai leistų pareiškėjams pateikti PAL paraišką paskirtam nacionaliniam patentų biurui – vadinamajam referenciniam biurui, kurio sprendimą pripažintų visi kiti nacionaliniai patentų biurai;

–3 galimybė. Centralizuotas PAL paraiškų pateikimas ir nagrinėjimas, po kurio pateikiama neprivaloma išvada. Taip būtų sukurta centrinė PAL paraiškų teikimo Europos Sąjungoje institucija, kuri nagrinėtų paraiškas ir pateiktų išvadą dėl to, ar išduoti PAL. Nacionaliniai patentų biurai galėtų vadovautis šia išvada arba patys nagrinėti paraišką. Todėl sprendimas dėl PAL apsaugos suteikimo būtų priimamas nacionaliniu lygmeniu. Šia sistema galėtų naudotis tik Europos patento savininkai, o medicinos produktų atveju – centralizuoto rinkodaros leidimo turėtojai;

–4 galimybė. Centralizuotas PAL paraiškų pateikimas ir nagrinėjimas, po kurio pateikiama privaloma išvada. Ši galimybė identiška 3 galimybei, tačiau nacionaliniai patentų biurai pateikiama išvada turėtų vadovautis. Todėl, nors sprendimus dėl PAL apsaugos suteikimo vis dar priimtų nacionaliniai biurai, šių sprendimų rezultatus nustatytų centrinė institucija;

–5 galimybė. Bendrąjį patentą papildantis vadinamasis bendrasis PAL. Centrinė institucija ne tik nagrinėtų paraiškas, bet ir išduotų bendrąjį PAL pareiškėjams, turintiems bendro galiojimo Europos patentą. Bendrasis PAL galiotų tik (iš pradžių 17) valstybių narių, kurios yra Susitarimo dėl BPT Šalys, teritorijoje.

Pagal šias galimybes nacionaliniai PAL nebūtų pakeisti, tačiau būtų numatyti alternatyvūs būdai gauti PAL apsaugą visoje ES.

Tinkamiausias pasirinkimas yra 4 ir 5 galimybių derinys. Būtų numatyta centralizuota procedūra, pagal kurią galėtų būti išduodami nacionaliniai PAL kai kuriose arba visose valstybėse narėse ir (arba) bendrasis PAL (taikomas tose valstybėse narėse, kuriose galioja pagrindinis bendrasis patentas). Sprendžiant, kas turėtų veikti kaip nagrinėjančioji institucija, buvo atsižvelgta į kelis kriterijus: atskaitomybę (visų pirma Europos Parlamentui), suderinimą su visa apimančiomis ES politinėmis vertybėmis ir dabartiniais politikos prioritetais, taip pat patirtį, įgytą atliekant esminį PAL vertinimą. Todėl siūloma, kad centrine nagrinėjančiąja institucija turėtų tapti ES intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), kuriai padėtų nacionaliniai biurai.

Vien 1 galimybės, susijusios su nacionalinių PAL paraiškų nagrinėjimo gairėmis, nepakaktų, kad būtų pašalinti nacionalinės praktikos skirtumai, nes gairės būtų neprivalomos. Vis dėlto, atsižvelgdama į 4 ir 5 tinkamiausias galimybes, EUIPO turėtų parengti savo praktiką atspindinčias gaires. Šios gairės būtų praktiškai naudingos tiek pareigūnams, atsakingiems už su PAL susijusias procedūras, tiek jų naudotojams, įskaitant profesionalius patarėjus, kurie padeda pareiškėjams (pvz., būtų pateikta pavyzdžių). Šiose gairėse būtų įvertinta nagrinėjimo kolegijų parengta praktika, ypač dėl to, kad jose dalyvaus specialistai iš kelių skirtingų valstybių narių, kad būtų pagerintas nagrinėjimo praktikos pagal naująją centralizuotą procedūrą nuoseklumas. Be to, nagrinėjančiosios institucijos parengtos gairės taip pat gali būti naudingos nacionaliniams biurams taikant jų pačių (nacionalines) nagrinėjimo procedūras.

2 galimybė gali būti nepakankamai nuspėjama, nes kai kurie referenciniai biurai galėtų būti ne tokie griežti nei kiti, todėl būtų ieškoma palankesnio teisinio reglamentavimo, o vien 3 galimybė leistų biurams iš naujo išnagrinėti PAL paraišką, todėl dėl jos galėtų atsirasti skirtumų priimant sprendimą išduoti PAL arba atsisakyti jį išduoti, o tai dar labiau suskaidytų bendrąją rinką.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Suteikus galimybę Europos patentų savininkams visoje ES gauti kelis (nacionalinius) PAL taikant centralizuotą procedūrą, būtų gerokai supaprastinta tvarka, palyginti su dabartine padėtimi, kai kiekvienoje valstybėje narėje reikia teikti nacionalinių PAL paraiškas ir juos išduoti atskirai. Tikimasi, kad dėl siūlomos naujos centralizuotos procedūros labai sumažės pareiškėjų išlaidos ir administracinė našta, taip pat padidės teisinis tikrumas ir skaidrumas, be kita ko, trečiosioms šalims (pvz., vėlesnių produktų gamintojams).

Be to, kadangi šiuo pasiūlymu Reglamentas (EB) Nr. 1610/96 bus išdėstytas nauja redakcija ir panaikintas, bus pasiektas rezultatas „kiek plius, tiek minus“.

•Pagrindinės teisės

Šis pasiūlymas neturės poveikio pagrindinėms teisėms, ypač dėl to, kad nesiūloma keisti esminių galiojančios PAL tvarkos elementų (pvz., išdavimo sąlygų, taikymo srities, poveikio). Iniciatyva atitinka Pagrindinių teisių chartiją, nes ja užtikrinamas didesnis teisinis tikrumas pareiškėjams, prašantiems intelektinės nuosavybės teisės, o prireikus – trečiosioms šalims, numatant procedūrines nagrinėjimo, protesto ir apeliacijos centralizuotoje institucijoje sąlygas.

Visų pirma, kai centralizuoto nagrinėjimo išvada yra neigiama, pareiškėjas gali pateikti apeliaciją EUIPO apeliacinėms taryboms.

Be to, nacionalinis biuras, nepaisydamas teigiamos nagrinėjimo išvados, gali nuspręsti neišduoti PAL tam tikrais siaurai apibrėžtais atvejais, t. y. kai nuo centralizuotos paraiškos pateikimo pasikeitė esminės aplinkybės toje valstybėje narėje (pvz., pagrindinis patentas nebegalioja). Be to, nacionalinių biurų specialistai atliks vieną pagrindinių vaidmenų taikant centralizuotą nagrinėjimo procedūrą ir dalyvaus nagrinėjant paraišką iš esmės, taip pat gali dalyvauti protesto procedūroje.

Kita vertus, trečiosios šalys galės pateikti pastabas nagrinėjant centralizuotą paraišką ir pareikšti protestą dėl nagrinėjimo išvados. Tais atvejais, kai nacionalinius PAL išduoda nacionaliniai biurai, remdamiesi teigiama išvada, trečiosios šalys taip pat galės užginčyti jų galiojimą atitinkamuose nacionaliniuose teismuose ar kitose kompetentingose įstaigose, kaip jau dabar įmanoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1610/96.

Kaip toliau paaiškinta skirsnyje „Bendrieji PAL“, šiuo pasiūlymu nepanaikinama galimybė teikti centralizuotas PAL paraiškas, kuriose paskiriama viena ar daugiau valstybių narių, dalyvaujančių bendrųjų patentų sistemoje, ir dėl to tose valstybėse narėse gali būti išduodami nacionaliniai PAL su sąlyga, kad nesuteikiama dviguba apsauga, net jei tenkinamos bendrojo PAL išdavimo sąlygos.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas poveikio ES biudžetui neturės, nes sistema ir toliau bus visiškai finansuojama iš pareiškėjų mokesčių, kaip ir dabar pagal esamą PAL tvarką, reglamentuojamą reglamentais (EB) Nr. 469/2009 ir (EB) Nr. 1610/96, o sistemą įgyvendins nagrinėjančioji institucija – EUIPO. Būtinos diegimo išlaidos, susijusios su EUIPO pavestomis užduotimis, įskaitant išlaidas naujoms skaitmeninėms sistemoms, bus finansuojamos iš EUIPO sukaupto biudžeto pertekliaus. Poveikis nagrinėjančiosios institucijos biudžetui nurodytas poveikio vertinimo 5D priede.

Finansinis poveikis valstybėms narėms (nacionaliniams biurams) taip pat išliks nedidelis. Iš tiesų, nors tikėtina, kad kasmet teikiamų PAL paraiškų skaičius didės, net ir didelėse valstybėse narėse jis kol kas yra gana mažas. Pavyzdžiui, 2017 m. Vokietijoje buvo pateikta 70 PAL paraiškų, o Prancūzijoje – 72 PAL paraiškos. Daugiausia paraiškų (95) pateikta Airijoje. Vidutinės išlaidos įvairiose valstybėse skiriasi. Remiantis dabartine vidutine aprėptimi (20 valstybių narių) ir trukme (3,5 metų), atitinkamo produkto PAL apsauga vidutiniškai atsieitų apie 98 500 EUR. Siekiant 5 metus aprėpti visas 27 valstybes nares, iš viso reikėtų sumokėti beveik 192 000 EUR (neskaitant patentų teisės srities advokatų imamų mokesčių). Išlaidos suskirstytos poveikio vertinimo 5B priede (SWD(2023) 118).

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Numatoma, kad vertinimas bus atliekamas kas 5 metus.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Bendra pasiūlymo struktūra

Pasiūlymo I skyriuje pateikiamos apibrėžtys ir kitos bendrosios nuostatos.

Į pasiūlymo II skyrių įtraukta dauguma galiojančių Reglamento (EB) Nr. 1610/96 nuostatų, susijusių su nacionaliniams biurams 10 teikiamomis nacionalinėmis liudijimų paraiškomis, nekeičiant jų esmės, išskyrus nedidelius techninius pakeitimus, kuriais nauja redakcija išdėstytas reglamentas pritaikomas prie dabartinių redakcinių standartų.

Į III skyrių įtrauktos naujos nuostatos, kuriomis apibūdinama nauja centralizuota procedūra. Tas skyrius išsamiau aprašytas toliau.

IV skyriuje pateikiamos baigiamosios nuostatos, įskaitant nuostatas, kuriomis panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1610/96.

Suderinamumas su lygiagrečiu pasiūlymu dėl medicinos produktų

Šis pasiūlymas labai panašus į lygiagrečiai teikiamą pasiūlymą dėl medicinos produktų PAL (COM(2023) 231) – yra nedaug pakeitimų, tiesiogiai susijusių su esminiais medicinos produktų ir augalų apsaugos produktų skirtumais, visų pirma su rinkodaros leidimais (nes centralizuotų augalų apsaugos produktų rinkodaros leidimų nėra). Be to, Reglamentu (ES) 2019/933 į Reglamentą (EB) Nr. 469/2009 įtraukta vadinamoji PAL išimtis gamybai taikoma tik medicinos produktų PAL, todėl jos į šią naują Reglamento (EB) Nr. 1610/96 redakciją įtraukti nereikia.

Pagrindinis patentas

Galiojančiuose PAL reglamentuose nenustatyta jokių apribojimų dėl (vadinamųjų pagrindinių) patentų, kuriais turi būti grindžiama nacionalinė PAL paraiška, rūšių. Taigi tai gali būti: 1) nacionalinis patentas, išduodamas pagal nacionalinę patento paraišką arba Europos patento paraišką, arba 2) bendrasis patentas (toliau – bendro galiojimo Europos patentas). Siekiant pašalinti bet kokį likusį teisinį netikrumą, galimybė remtis šios antros rūšies patentu bus patikslinta padarant nedidelius pakeitimus šio pasiūlymo konstatuojamosiose dalyse, aiškiai nurodant bendruosius patentus. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) dėl augalų apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (COM(94) 579) aiškinamojo memorandumo 28 punkte buvo numatyta, kad „kai Europos procedūra naudojamasi Bendrijos patentui gauti, būtina, kad liudijimas taip pat būtų taikomas augalų apsaugos produktams, apsaugotiems Bendrijos patento“ (jis dabar vadinamas „bendro galiojimo Europos patentu“ arba ne taip oficialiai – „bendruoju patentu“).

Siūloma, kad PAL paraiškos, teikiamos pagal naują centralizuotą procedūrą (šio pasiūlymo III skyrius), būtų grindžiamos tik Europos patentais (kaip vadinamaisiais pagrindiniais patentais), įskaitant bendro galiojimo Europos patentus. Tai palengvins centralizuotų PAL paraiškų nagrinėjimą, nes pateikus ir išnagrinėjus Europos patento paraišką, jei ji patenkinama, išduodamas Europos patentas, kurio apibrėžtys, išskyrus kelias išimtis, yra identiškos visoms paskirtosioms valstybėms, o to reikalaujama bendrųjų patentų atveju.

Be to, šiuo metu dauguma ES patentuotų išradimų saugomi Europos patentais, kurie išduodami tik atlikus išsamią nagrinėjimo procedūrą, o ne nacionaliniais patentais, kurie keliose valstybėse narėse nėra išsamiai nagrinėjami iš esmės.

Todėl pagal siūlomą centralizuotą procedūrą, pagal kurią būtų leidžiama, kad centralizuotos PAL paraiškos būtų grindžiamos nacionaliniais patentais, būtų taikomi griežtesni reikalavimai, susiję su tokių paraiškų nagrinėjimu, nes kiekvienos iš paskirtųjų valstybių narių atveju reikėtų atskirai išnagrinėti, ar nagrinėjamasis produktas iš tikrųjų yra apsaugotas kiekvieno iš galiojančių nacionalinių patentų, kurių apibrėžtys nebūtinai tokios pačios. Tai taip pat gali turėti įtakos teisiniam tikrumui.

Reikalavimas, kad pagrindinio (Europos) patento apibrėžtys būtų identiškos visoms valstybėms narėms, paskirtoms centralizuotoje PAL paraiškoje, palengvintų paraiškos nagrinėjimą. Tačiau atvejai, kai Europos patentas apima du ar daugiau apibrėžčių rinkinių skirtingoms valstybėms narėms, yra gana reti, be to, atvejai, kai apibrėžčių rinkinių yra daugiau nei du, labai išimtiniai. Dėl šios priežasties į šį pasiūlymą neįtrauktas reikalavimas, kad pagrindinio patento apibrėžtys būtų identiškos visoms valstybėms narėms, paskirtoms centralizuotoje PAL paraiškoje.

Nagrinėjančioji ir išduodančioji institucija

Pagal siūlomą centralizuotą procedūrą centrinė nagrinėjančioji institucija iš esmės nagrinės centralizuotą PAL paraišką, ypač kiek tai susiję su galiojančių PAL reglamentų 3 straipsnyje nustatytomis išdavimo sąlygomis. Komisija siūlo, kad centrinė nagrinėjančioji institucija būtų EUIPO, visų pirma todėl, kad ji yra ES agentūra ir todėl yra ES teisinės tvarkos dalis.

Įvertinusi centralizuotos PAL paraiškos formalų priimtinumą, centrinė nagrinėjančioji institucija paraišką nagrinėti iš esmės patikėtų kolegijai. Šią kolegiją sudarytų tos centrinės institucijos narys ir du kvalifikuoti specialistai, turintys patirties PAL klausimais, iš dviejų skirtingų nacionalinių patentų biurų valstybėse narėse. Prieš paskirdami specialistus, turinčius kvalifikaciją nagrinėti PAL klausimus, šie nacionaliniai patentų biurai pagal su centrine nagrinėjančiąja institucija sudarytą ad hoc susitarimą bus išreiškę sutikimą dalyvauti šioje centralizuotoje nagrinėjimo sistemoje. Su PAL klausimais susijusių kompetencijų ir įgūdžių turinčių specialistų nėra daug ir kvalifikuoti PAL specialistai šiuo metu dirba nacionaliniuose patentų biuruose. Be to, kadangi produktų, dėl kurių kasmet teikiamos PAL paraiškos, būna palyginti nedaug (mažiau nei 100), užuot kūrus visiškai naują ekspertų grupę, tikslinga pasitelkti valstybėse narėse esančius kvalifikuotus specialistus. Nagrinėjimo metu trečiosios šalys gali pateikti savo pastabas dėl tam tikros centralizuotos PAL paraiškos pagrįstumo po jos paskelbimo.

Nagrinėjimo procedūra ir teisių gynimo priemonės

Išnagrinėjusi centralizuotą PAL paraišką, centrinė nagrinėjančioji institucija pateikia nagrinėjimo išvadą, kurioje kiekvienai paskirtajai valstybei narei nurodoma, ar nacionalinis PAL, atitinkantis taikomus kriterijus (visų pirma nustatytus 3 straipsnyje), turėtų būti išduotas, ar turėtų būti atsisakyta jį išduoti. Pareiškėjas gali pateikti apeliaciją dėl neigiamos arba iš dalies neigiamos išvados (kaip paaiškinta toliau).

Siekiant patenkinti poreikį turėti išsamią teisių gynimo priemonių sistemą ir išvengti poreikio trečiosioms šalims užginčyti teigiamą nagrinėjimo išvadą nacionaliniuose teismuose, kurie savo ruožtu turėtų kreiptis į ES teismus, trečiosios šalys teigiamą (arba iš dalies teigiamą) išvadą galės užginčyti per 2 mėnesius nuo nagrinėjimo išvados paskelbimo inicijuodamos protesto procedūrą. Dėl tokio protesto nagrinėjimo išvada gali būti iš dalies pakeičiama.

Pretenzijos dėl nagrinėjimo išvados gali būti teikiamos apeliacinėms taryboms, o vėliau – Bendrajam Teismui ir galbūt galiausiai Teisingumo Teismui, taikant Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170a ir paskesniuose straipsniuose nustatytą prašymo leisti pateikti apeliacinį skundą sistemą arba taikant peržiūros procedūrą pagal SESV 256 straipsnio 2 dalį, Teisingumo Teismo statuto 62 straipsnį ir ESTT procedūros reglamento 191 straipsnį bei paskesnius straipsnius.

Tuomet išvada (įskaitant atvejus, kai pareiškus protestą ji buvo pakeista) perduodama kiekvienos iš paskirtųjų valstybių narių nacionaliniams biurams. Jei išvada yra teigiama, paskirtosios valstybės narės išduoda nacionalinį PAL pagal savo nacionalines taisykles, pvz., susijusias su paskelbimu, registravimu atitinkamose duomenų bazėse ir metinių (galiojimo pratęsimo) mokesčių mokėjimu, nebent pasikeitė aplinkybės, pavyzdžiui, pagrindinis patentas nebegalioja tam tikroje valstybėje narėje. Remdamasis apeliacinių tarybų arba ES teismų atlikto apeliacijų arba apeliacinių skundų nagrinėjimo rezultatais, jei nagrinėjimo išvada yra neigiama, atitinkamas nacionalinis biuras paraišką turi atmesti.

Išdavus PAL nacionaliniu lygmeniu, trečiosios šalys vis tiek gali inicijuoti pripažinimo negaliojančiu procedūrą institucijoje, pagal nacionalinę teisę atsakingoje už atitinkamų pagrindinių patentų panaikinimą, arba valstybių narių kompetentinguose teismuose, įskaitant atitinkamai Bendrą patentų teismą (BPT). Tas pats pasakytina apie galimą priešieškinį dėl PAL pripažinimo negaliojančiu.

Susiję rinkodaros leidimai

Atsižvelgiant į tai, kad ES yra sukurta zoninė AAP rinkodaros leidimų sistema ir kad egzistuoja tik nacionaliniai AAP rinkodaros leidimai, šiame AAP taikomame reglamente negali būti nustatytas reikalavimas dėl centralizuoto leidimo, įtrauktas į lygiagretų pasiūlymą (COM(2023) 231), kuriuo sukuriama centralizuota medicinos produktų liudijimų išdavimo procedūra. Todėl išduodant AAP liudijimus pagal šiame reglamente nustatytą centralizuotą procedūrą bus leidžiama remtis nacionaliniais rinkodaros leidimais.

Be to, kadangi konkretaus augalų apsaugos produkto rinkodaros leidimai skirtingose valstybėse narėse dažnai išduodami skirtingomis datomis, gali atsitikti taip, kad centralizuotos liudijimų paraiškos pateikimo dieną leidimai bus išduoti dalyje paskirtųjų valstybių narių, bet ne visose iš jų. Kadangi manoma, kad tokia padėtis bus dažna, įprastas leidimų, galiojančių paraiškos pateikimo dieną, reikalavimas dažnai labai apribotų valstybių narių, kurios galėtų būti pagrįstai paskirtos centralizuotoje tam tikro AAP liudijimų paraiškoje, skaičių.

Todėl, nukrypstant nuo minėto tradicinio reikalavimo, siūloma leisti išduoti AAP liudijimus taikant centralizuotą procedūrą, kai tenkinamos dvi rinkodaros leidimų sąlygos:

–paraiškos pateikimo dieną reikalaujama tik kad kiekvienoje iš paskirtųjų valstybių narių būtų pateiktos rinkodaros leidimų paraiškos, tačiau

–prieš pasibaigiant nagrinėjimo procesui, kiekvienoje iš paskirtųjų valstybių narių leidimai turi būti išduoti. Be to, būtų reikalaujama, kad nagrinėjimo procesas būtų baigiamas ne anksčiau kaip praėjus 18 mėnesių nuo paraiškos pateikimo, siekiant padidinti tikimybę, kad iki to laiko trūkstami leidimai būtų išduoti. Tačiau jeigu vienoje iš paskirtųjų valstybių narių ši sąlyga netenkinama, nagrinėjimo procedūra būtų sustabdoma, kol bus išduotas trūkstamas leidimas, su sąlyga, kad dėl teisinio tikrumo tai įvyks iki pagrindinio patento galiojimo pabaigos.

Esminiai PAL tvarkos elementai

Šia reforma neketinama iš dalies pakeisti ar išsamiau išaiškinti, atsižvelgiant į atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką, esminių elementų, šiuo metu nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1610/96 dėl esamos įvairios nacionalinės PAL tvarkos arba naujos centralizuotos procedūros, nes:

–Teismo praktika 11 dėl PAL palaipsniui panašėja ir dėl to netikrumas dėl PAL tvarkos aiškinimo nuolat mažėja 12 , o tolesni pakeitimai galėtų lemti naujus skirtumus ir netikrumą dėl tinkamo iš dalies pakeistų taisyklių aiškinimo;

–Alensbacho instituto apklausos respondentai neragino iš dalies pakeisti PAL reglamentų 3 straipsnio (48 klausimas), nors ir manė, kad ESTT praktika kai kuriais atžvilgiais yra neaiški (46 klausimas).

Naujos konstatuojamosios dalys

Pažymėta, kad Reglamente (EB) Nr. 1610/96 nėra atitinkamų konstatuojamųjų dalių, kurios padėtų aiškinti 3 straipsnį. Todėl tam tikros konstatuojamosios dalys yra susijusios su (3 straipsnyje nustatytomis) PAL išdavimo sąlygomis ir apima Teisingumo Teismo praktiką. Taip siekiama užtikrinti nuoseklumą. Visų pirma sprendimuose bylose C-121/17 ir C-673/18 aiškinami atitinkamai dabartinio PAL reglamento 3 straipsnio 1 dalies a ir d punktai ir šie sprendimai turėtų būti laikomi nusistovėjusia Teismo praktika. Tai pasakytina ir apie sprendimą byloje C-471/14, kuriame pirmojo rinkodaros leidimo Sąjungoje data, kaip nustatyta 13 straipsnyje, yra data, kurią sprendimo adresatui buvo pranešta apie sprendimą išduoti leidimą.

Reikalavimas, kad produktas būtų apsaugotas pagrindinio patento, reiškia, kad produktui turėtų būti taikoma viena ar daugiau to patento apibrėžčių, kaip tinkamai aiškinama pagrindinio patento paraiškos pateikimo dieną. Tai taip pat apima situacijas, kai produktas atitinka bendrą funkcinę apibrėžtį, pateiktą vienoje iš pagrindinio patento apibrėžčių, ir neišvengiamai priskiriamas prie išradimo, saugomo pagal šį patentą, net jeigu patente jis konkrečiai neišskirtas kaip konkretus įgyvendinimo būdas, jei atsižvelgiant į patente pateiktą informaciją jį galima konkrečiai identifikuoti.

Daugelis pasiūlymo (COM(94) 579), tapusio Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1610/96, aiškinamajame memorandume nustatytų bendrųjų tikslų tebėra visiškai aktualūs ir šiuo metu ir, kai aktualu, turėtų išlikti aiškinimo pagrindu. Tai apima ir nuostatą, kad, jei liudijimas suteiktas pačiai veikliajai medžiagai, naujo liudijimo šiai medžiagai negalima suteikti, nepaisant kitų augalų apsaugos priemonės elementų pakeitimų (kitokios druskos, kitokių pagalbinių sudėtinių dalių naudojimo, kitokio pateikimo ir pan.).

Be to, kiek tai susiję su liudijimu suteikiamomis teisėmis, liudijimas suteikia tokią pačią apsaugą kaip ir pagrindinis patentas, tačiau apsaugo tik produktą, kuriam taikomas leidimas, bet kokiam leidžiamam naudojimui farmacijoje iki pagrindinio patento galiojimo pabaigos.

Kalbant apie liudijimu suteikiamas teises ir atsižvelgiant į ankstesnius teiginius apie darinius, tikslinga manyti, kad produktui liudijimu suteikta apsauga aprėpia ir fitosanitariniu požiūriu produktui lygiaverčius jo darinius.

Kalbų vartojimą reglamentuojančios taisyklės

Šiame reglamente numatyta galimybė centralizuotą PAL paraišką pateikti bet kuria oficialiąja ES kalba. PAL paraiškoje teksto labai nedaug, ypač palyginti su patentais, taigi naštos pareiškėjams tai nesukeltų. Kai kurių elementų, pvz., pagrindinio patento ir atitinkamų rinkodaros leidimų identifikavimo duomenų, susijusių datų ir pareiškėjo (-ų) bei nagrinėjamojo produkto identifikavimo duomenų, versti nereikėtų. Todėl tikimasi, kad vertimo išlaidos bus gerokai mažesnės nei būtų patentų paraiškų atveju. Tikslus skaičiavimas pateiktas poveikio vertinime (SWD(2023) 118).

Apeliacijos

Dėl centrinės nagrinėjančiosios institucijos sprendimų gali būti teikiamos apeliacijos. Tai taip pat taikoma centrinės nagrinėjančiosios institucijos pateiktos neigiamos (arba iš dalies neigiamos) nagrinėjimo išvados atveju: tam tikrą ribotą laikotarpį po nagrinėjimo išvados pateikimo pareiškėjas gali pateikti apeliaciją centrinei nagrinėjančiajai institucijai. Tai taikoma ir kitiems tos institucijos sprendimams, pavyzdžiui, bet kuri iš protesto šalių gali pateikti apeliaciją dėl su protestu susijusio sprendimo. Dėl apeliacijos nagrinėjimo išvada gali būti iš dalies pakeičiama.

Toliau nurodytos vadinamosios sudėtinės PAL paraiškos, t. y. PAL paraiškos, kurioje prašoma išduoti tiek bendrąjį PAL, tiek nacionalinius PAL, atveju tokia apeliacija būtų taikoma (bendrai) nagrinėjimo išvadai, susijusiai su sudėtine PAL paraiška.

Apeliacija būtų teikiama EUIPO apeliacinėms taryboms. Apeliacinių tarybų nariai turėtų būti skiriami pagal Reglamento 2017/1001 166 straipsnio 5 dalį. Šie nariai taip pat gali būti nacionaliniai specialistai, tačiau jie negali būti tie patys specialistai, kurie jau dalyvauja nagrinėjant centralizuotas paraiškas arba bendrųjų liudijimų paraiškas.

Kalbant apie darbo krūvį, PAL paraiškos teikiamos dėl vidutiniškai mažiau nei 100 produktų (medicinos produktų ir augalų apsaugos produktų) per metus ir suteikus galimybę trečiosioms šalims teikti pastabas apeliacijų skaičius turėtų išlikti labai nedidelis.

Mokesčiai

Centrinei nagrinėjančiajai institucijai turės būti mokamas paraiškos mokestis ir galbūt kiti procedūriniai mokesčiai, pavyzdžiui, protestų ir apeliacijų mokestis. Už nacionalinius PAL, išduotus pagal centralizuotą procedūrą, galiojimo pratęsimo mokesčiai turėtų būti mokami visų valstybių narių, kuriose tokie liudijimai buvo išduoti, nacionaliniams patentų biurams. Pagal lygiagrečius pasiūlymus COM(2023) 222 ir COM(2023) 221 išduodamų bendrųjų liudijimų atveju būtų kitaip: paraiškų ir metinius (galiojimo pratęsimo) mokesčius rinktų nagrinėjančioji institucija. Centrinei nagrinėjančiajai institucijai mokėtinų mokesčių dydis bus nustatytas įgyvendinimo aktu.

Finansiniai pervedimai tarp centrinės institucijos ir nacionalinių patentų biurų (NPB)

Kadangi procedūriniai mokesčiai, kuriuos pareiškėjai moka centrinei nagrinėjančiajai institucijai, gali būti nepakankami tos institucijos išlaidoms, patiriamoms taikant naująją centralizuotą procedūrą, padengti, būtina užtikrinti, kad dalis nacionalinių biurų surenkamų pagal centralizuotą procedūrą išduotų PAL galiojimo pratęsimo mokesčių būtų pervedama centrinei nagrinėjančiajai institucijai. Tai jau daroma tarp nacionalinių patentų biurų ir Europos patentų tarnybos (EPT), kiek tai susiję su Europos patentų galiojimo pratęsimo mokesčiais. Be to, būtina užtikrinti, kad nacionaliniams biurams, dalyvaujantiems naujojoje centralizuotoje procedūroje, būtų tinkamai atlyginama už jų dalyvavimą iš esmės nagrinėjant centralizuotas PAL paraiškas.

Ginčų nagrinėjimas

Nepriklausomai nuo to, ar PAL gautas pagal dabartines nacionalines procedūras, ar pagal naujai siūlomą centralizuotą procedūrą, ginčus dėl PAL, grindžiamo Europos patentu, įskaitant bendrąjį patentą, galės nagrinėti institucija, pagal nacionalinę teisę atsakinga už atitinkamo pagrindinio patento panaikinimą, kuri paprastai yra nacionalinis teismas, o bendrųjų patentų sistemoje dalyvaujančių valstybių narių (t. y. ratifikavusių Susitarimą dėl BPT) atveju taip pat gali būti Bendras patentų teismas, kai tenkinamos taikytinos sąlygos (žr. Susitarimo dėl BPT 3 straipsnio b punktą kartu su 2 straipsnio g punktu ir 32 straipsniu) 13 .

Nacionaliniai aspektai

Kadangi pagal siūlomą centralizuotą procedūrą išduodami nacionaliniai liudijimai (PAL), daugelis galiojančių nacionalinių reikalavimų ir procedūrų, šiuo metu taikomų PAL, kurių paraiškos teikiamos nacionaliniu lygmeniu, bus taip pat taikomi liudijimams, išduodamiems pagal siūlomą centralizuotą procedūrą. Tai visų pirma susiję su skelbimo reikalavimais, nacionaliniais registrais ir galiojimo pratęsimo mokesčių mokėjimu.

Nesiūloma keisti teisminių procedūrų, taikomų nacionaliniu lygmeniu išduodamiems PAL, – nesvarbu, ar jie išduodami remiantis nacionaline paraiška, ar centralizuota paraiška, – pvz., susijusių su atšaukimu ir vykdymo užtikrinimu, pagal Susitarimo dėl BPT nuostatas, taikomas šio susitarimo šalims, kai taikytina. Kitaip tariant, ieškiniai dėl pripažinimo negaliojančiais ir ieškiniai dėl teisių pažeidimo BPT gali būti teikiami taip pat dėl Europos patentu grindžiamo PAL, išduoto nacionaliniu lygmeniu, laikantis taikytinų sąlygų, visų pirma reikalavimo, kad nei patentas, nei PAL nebūtų pašalinti iš BPT jurisdikcijos.

Bendrieji PAL

Lygiagrečiu pasiūlymu (COM(2023) 221) siekiama sukurti bendrąjį augalų apsaugos produktų PAL. Šis bendrasis liudijimas būtų išduodamas tik remiantis bendro galiojimo Europos patentu (toliau – bendrasis patentas), kaip pagrindiniu patentu, ir jo galiojimas būtų vienodas visose valstybėse narėse, kuriose pagrindinis patentas yra bendro galiojimo (iš pradžių – 17 valstybių narių).

Centralizuoto tokių bendrųjų liudijimų paraiškų teikimo ir nagrinėjimo procedūra būtų mutatis mutandis tokia pati kaip ir šiame pasiūlyme nustatyta centralizuota procedūra. Taigi vadinamoji sudėtinė PAL paraiška galėtų apimti tiek prašymą išduoti bendrąjį PAL (valstybėms narėms, kuriose taikomas pagrindinis patentas), tiek prašymą išduoti nacionalinius PAL kitose valstybėse narėse. Šiai sudėtinei paraiškai būtų taikoma viena nagrinėjimo procedūra: taip būtų išvengiama bet kokių neatitikimų ir gerokai sumažinamos išlaidos bei administracinė našta pareiškėjams. Siekiant aiškumo, šiuo pasiūlymu neužkertamas kelias centralizuotoms PAL paraiškoms, kuriose paskiriama viena ar daugiau valstybių narių, dalyvaujančių bendrųjų patentų sistemoje, jeigu tokiu atveju tuo pačiu metu nėra prašoma bendrojo PAL.

🡻 1610/96 (pritaikytas)

2023/0128 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl augalų apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimo (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ⌦ Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ⌫, ypač į jos 100a straipsnį ⌦ 114 straipsnio 1 dalį ⌫,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 14 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 15 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

⇩ naujas

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 16 buvo keletą kartų iš esmės keičiamas 17 . Kadangi tą reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

🡻 1610/96 1 konstatuojamoji dalis

(2)augalų apsaugos priemonių tyrimas produktų moksliniai tyrimai prisideda prie gausaus geros kokybės maisto produktų už prieinamą kainą gamybos ir pirkimo prieinamomis kainomis nuolatinio tobulinimo;

🡻 1610/96 2 konstatuojamoji dalis

(3)augalų apsaugos priemonių tyrimas produktų moksliniai tyrimai prisideda prie nuolatinio augalininkystės gerinimo;

🡻 1610/96 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4)augalų apsaugos priemonės, ypač tos, kurios produktai, ypač tie, kurie yra ilgų ir brangių tyrimų rezultatas, ir toliau bus kuriamos kuriami Bendrijoje ⌦ Sąjungoje ⌫ ir Europoje, jeigu, skatinant tokius tyrimus, pakankamą minėtų priemonių produktų apsaugą užtikrins priimtos tinkamos palankios taisyklės;

🡻 1610/96 4 konstatuojamoji dalis

(5)augalų apsaugos sektoriaus konkurencingumas, pagal šios pramonės šakos pobūdį, reikalauja tokio inovacijų apsaugos lygio, kuris atitiktų vaistų medicinos produktų apsaugos lygį, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 469/2009 18 [Leidinių biuro prašoma įrašyti naują reglamento nuorodą į COM(2023) 231] 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo(3);

🡻 1610/96 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(6)šiuo metu dėl laikotarpio, kuris praeina nuo patento paraiškos dėl naujos augalų apsaugos priemonės naujo augalų apsaugos produkto pateikimo iki leidimo šią augalų apsaugos priemonę pateikti į rinką šį naują augalų apsaugos produktą pateikti rinkai gavimo, pagal patentą taikomos apsaugos laikotarpio nepakanka investicijoms į tyrimus padengti ir aukšto tyrimų lygio išlaikymui reikalingiems ištekliams gauti;

🡻 1610/96 6 konstatuojamoji dalis

(7)tokia situacija sąlygoja lemia nepakankamą apsaugą, stabdančią augalų apsaugos tyrimus ir mažinančią sektoriaus konkurencingumą;

🡻 1610/96 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(8)vienas iš pagrindinių papildomos apsaugos liudijimo ⌦ (toliau – liudijimas) ⌫ tikslų yra užtikrinti tokį Europos pramonės konkurencingumą, kuris prilygtų Šiaurės Amerikos ir Japonijos partnerių ⇨ trečiųjų valstybių ⇦ konkurencingumui;

🡻 1610/96 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

1993 m. vasario 1 d. rezoliucijoje 19 dėl Bendrijos politikos ir veiklos programos aplinkosaugos ir tvarios plėtros srityje Taryba patvirtino bendrą Komisijos pateiktos programos požiūrį ir strategiją, kurioje buvo akcentuojama ekonomikos augimo ir aplinkosaugos kokybės tarpusavio priklausomybė. Aplinkosaugos gerinimas reiškia pramonės ekonominio konkurencingumo išlaikymą. Todėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimas gali būti vertinamas kaip aplinkosaugai naudinga teigiama priemonė;

🡻 1610/96 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(9)Bendrijos lygiu ⌦ Sąjungos lygmeniu ⌫ reikėtų priimti bendrą sprendimą, užkertantį kelią nevienalyčiam nacionalinių įstatymų kūrimui, skatinančiam tolimesnius skirtumus, kurie galėtų , tikėtina, trukdytų laisvam augalų apsaugos priemonių produktų judėjimui Bendrijoje ⌦ Sąjungoje ⌫ ir todėl turėtų tiesioginės įtakos vidaus rinkos veikimui; kadangi tai atitinka Sutarties 3b straipsnyje apibrėžtą subsidiarumo principą;

🡻 1610/96 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(10)dėl šios priežasties reikia papildomos apsaugos liudijimo ⌦ numatyti ⌫ liudijimą, kurį tomis pačiomis sąlygomis išduotų kiekviena valstybė narė nacionalinio ⌦ patento ⌫ arba Europos patento ⇨ (nesvarbu, bendro galiojimo ar ne) ⇦, susijusio su augalų apsaugos priemone, kuriai produktu, kuriam būtinas išduotas rinkodaros leidimas, leidimas prekiauti, turėtojo savininko prašymu. kadangi todėl reglamentas yra tinkamiausias teisinis dokumentas; ⇨ Pasibaigus pagrindinio patento galiojimui liudijimas turėtų suteikti jo savininkui veiksmingą apsaugą pakankamą papildomą laikotarpį. Tokio liudijimo paraiška turėtų būti pateikiama atitinkamos valstybės narės kompetentingai pramoninės nuosavybės tarnybai (toliau – kompetentinga nacionalinė institucija); ⇦

⇩ naujas

(11)viena iš liudijimo išdavimo sąlygų turėtų būti ta, kad produktas turi būti apsaugotas pagrindiniu patentu, t. y. produktas turėtų patekti į vienos ar kelių to patento apibrėžčių taikymo sritį, kaip tai išaiškino atitinkamos srities specialistas pagal patento aprašymą jo paraiškos pateikimo dieną. Tai nebūtinai reiškia, kad produkto veiklioji medžiaga turi būti aiškiai nurodyta apibrėžtyse. Arba, preparato atveju, tai nebūtinai reiškia, kad kiekviena jo veiklioji medžiaga turi būti aiškiai nurodyta apibrėžtyse, su sąlyga, kad kiekvieną iš jų galima konkrečiai identifikuoti atsižvelgiant į visą tame patente atskleistą informaciją;

(12)siekiant išvengti perteklinės apsaugos, turėtų būti numatyta, kad valstybėje narėje tas pats produktas gali būti saugomas ne daugiau kaip vienu nacionaliniu ar bendruoju liudijimu. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad produktui arba bet kuriam fitosanitariniu požiūriu produktui lygiaverčiam dariniui, pvz., druskoms, esteriams, eteriams, izomerams, izomerų mišiniams ar kompleksams, jau anksčiau nebūtų išduotas liudijimas, nei vienam, nei kartu su viena ar daugiau papildomų veikliųjų medžiagų, nesvarbu, ar tai pačiai paskirčiai, ar kitai;

(13)atsižvelgiant į pagrindinio patento suteikiamos apsaugos ribas, liudijimu suteikiama apsauga turėtų būti taikoma tik produktui (t. y. veikliajai medžiagai ar jos deriniams), dėl kurio išduotas leidimas pateikti jį rinkai, ir bet kokiam produkto kaip augalų apsaugos produkto, kuriam leidimas buvo išduotas iki liudijimo galiojimo pabaigos, naudojimui;

(14)tačiau, siekiant užtikrinti subalansuotą apsaugą, liudijimo savininkui turėtų būti suteikta teisė neleisti trečiajai šaliai gaminti ne tik liudijime nurodyto produkto, bet ir fitosanitariniu požiūriu tam produktui lygiaverčių darinių, tokių kaip druskos, esteriai, eteriai, izomerai, izomerų mišiniai ar kompleksai, net jei tokie dariniai nėra aiškiai nurodyti liudijime pateikiamame produkto aprašyme. Todėl būtina laikyti, kad liudijimu suteikiama apsauga taikoma ir tokiems lygiaverčiams dariniams, neperžengiant pagrindinio patento suteikiamos apsaugos ribų;

(15)be to, siekiant užtikrinti, kad ne daugiau kaip vienas liudijimas galėtų apsaugoti tą patį produktą bet kurioje valstybėje narėje, daugiau nei vieno to paties produkto patento savininkui tam pačiam produktui turėtų būti išduodamas ne daugiau kaip vienas liudijimas. Tačiau tais atvejais, kai du patentus, kuriais saugomas produktas, turi du savininkai, turėtų būti leidžiama kiekvienam iš tų savininkų išduoti vieną to produkto liudijimą, jei jie gali įrodyti, kad jie nėra ekonomiškai susiję. Be to, pagrindinio patento savininkui neturėtų būti išduodamas liudijimas produktui, kuriam išduotas leidimas, kurį turi trečioji šalis, be tos šalies sutikimo;

(16)siekiant užtikrinti kuo didesnį lankstumą ir nepagrįstai nediskriminuoti skirtingų rūšių patentų savininkų, patento, kuriuo remiantis galima kreiptis į kompetentingą nacionalinę instituciją dėl nacionalinio liudijimo, rūšys neturėtų būti ribojamos. Todėl ir toliau turėtų būti įmanoma pateikti liudijimo paraišką remiantis nacionaliniu patentu arba Europos patentu ir visų pirma tai turėtų būti įmanoma bendro galiojimo Europos patento (toliau – bendrasis patentas) atveju;

🡻 1610/96 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(17)liudijimu garantuojamas apsaugos terminas turėtų užtikrinti pakankamą ir veiksmingą apsaugą suteikiamos apsaugos trukmė turėtų būti tokia, kad jo teikiama apsauga būtų pakankamai veiksminga. Šiuo tikslu tiek patento, tiek liudijimo turėtojui turėtų būti suteiktas išimtinumas ne ilgesniam nei penkiolikos metų laikotarpiui nuo primojo leidimo pateikti konkrečią augalų apsaugos priemonę į Bendrijos rinką gavimo savininkas turėtų turėti galimybę juo išskirtinai naudotis maksimalų 15 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo tos dienos, kai konkrečiam augalų apsaugos produktui pirmą kartą buvo išduotas leidimas pateikti jį ⌦ Sąjungos rinkai ⌫;

🡻 1610/96 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(18)vis dėlto, būtina atsižvelgti ⌦ turėtų būti atsižvelgta ⌫ į visus susijusius interesus tokiame sudėtingame ir besikeičiančiame sektoriuje kaip augalų apsauga; Dėl šios priežasties liudijimas turi būti išduodamas ne ilgesniam kaip penkerių ⌦ 5 ⌫ metų laikotarpiui. ⇨ Be to, apsauga turėtų būti suteikiama išskirtinai tik tiems produktams, kuriems yra išduotas leidimas pateikti juos valstybės narės rinkai kaip augalų apsaugos produktus;⇦

🡻 1610/96 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

liudijimas suteikia tokias pačias teises kaip ir pagrindinis patentas; jeigu pagrindiniame patente yra nurodyta veiklioji medžiaga ir įvairūs jos dariniai (druskos ir eteriniai aliejai), liudijime turi būti numatyta tokia pati apsauga;

🡻 1610/96 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

liudijimo išdavimas priemonei, kurios sudėtyje yra veikliosios medžiagos, nedraudžia išduoti liudijimus tos medžiagos dariniams (druskoms ir eteriniams aliejams), jeigu jiems yra išduoti specialūs patentai;

🡻 1610/96 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

taip pat reikėtų užtikrinti teisingą pereinamojo laikotarpio priemonių pusiausvyrą; tokios priemonės turėtų sudaryti sąlygas Bendrijos augalų apsaugos pramonei tam tikru mastu pasivyti savo pagrindinius konkurentus, tuo pat metu užtikrinant, kad nurodytos priemonės nekliudytų siekti kitų teisėtų žemės ūkio ir aplinkosaugos politikos tikslų nacionaliniu ir Bendrijos lygiu;

🡻 1610/96 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(19)tik Bendrijos lygiu ⌦ Sąjungos lygmeniu ⌫ taikomos priemonės padės veiksmingai įgyvendinti tikslą, apimantį ⌦ leis veiksmingai užtikrinti ⌫ tinkamą naujovių įdiegimo augalų apsaugos priemonių produktų srityje apsaugą garantuojant tinkamą augalų apsaugos priemonių vidaus rinkos veikimą;

🡻 1610/96 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(20)šio reglamento 12, 13 ir 14 13, 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse ⌦ nurodytos ⌫ bei 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalies c punkte ir 17 straipsnio 2 dalyje pateiktos ⌦ nustatytos ⌫ išsamios taisyklės mutatis mutandis taip pat taikomos pirmiausia Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 Reglamento (EB) Nr. 469/2009 [Leidinių biuro prašoma įrašyti naują nuorodą į COM(2023) 231] 9 konstatuojamajai daliai, 3 ir 4 straipsniams, 8 straipsnio 1 dalies c punktui ir 17 straipsniui išaiškinti;

⇩ naujas

(21)nuo tada, kai buvo sukurta papildoma apsauga, liudijimų paraiškos buvo teikiamos ir liudijimai išduodami tik nacionaliniu lygmeniu, todėl keliose valstybėse narėse reikėjo lygiagrečiai pateikti ir išnagrinėti kelias panašias paraiškas. Dėl to tiek pareiškėjai, tiek kompetentingos pramoninės nuosavybės tarnybos (toliau – kompetentingos nacionalinės institucijos), vykdančios atskiras nagrinėjimo procedūras dėl konkretaus produkto, dubliuoja darbą, taip pat retkarčiais skirtingų valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos priima skirtingus sprendimus. Tokie skirtumai paprastai susiję su liudijimo išdavimo arba atsisakymo jį išduoti sąlygomis ir apima liudijimo išdavimą vienoje valstybėje narėje, tačiau atsisakymą jį išduoti kitoje valstybėje narėje dėl to paties produkto, arba skirtumus taikant sąlygas, taikomas ankstesniam rinkodaros leidimui, arba atsižvelgiant į tai, ar produktui jau buvo išduotas papildomos apsaugos liudijimas. Dėl to atsiranda teisinis netikrumas ir tai nesuderinama su vidaus rinkos tikslais;

(22)Europos patentams išduoti taikoma centralizuota procedūra. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1257/2012 20 nustatytas bendrasis patentas turi įsigalioti 2023 m. birželio 1 d. visose Susitarimą dėl bendro patentų teismo (toliau – Susitarimas dėl BPT) ratifikavusiose valstybėse narėse;

(23)todėl esamas nacionalines augalų apsaugos produktų liudijimų išdavimo procedūras būtina papildyti centralizuota procedūra. Ta procedūra turėtų suteikti galimybę, kai pagrindinis patentas yra Europos patentas, įskaitant bendrąjį patentą, prašyti išduoti nacionalinius liudijimus dviem ar daugiau paskirtųjų valstybių narių, pateikiant ir nagrinėjant vieną centralizuotą paraišką. Po to, kai liudijimai išduodami pagal centralizuotą procedūrą, šie liudijimai turėtų būti lygiaverčiai pagal nacionalines procedūras išduotiems liudijimams ir jiems turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės;

(24)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 21 2 straipsniu įsteigta Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (toliau – Tarnyba). Siekiant vidaus rinkos interesų centralizuotą procedūrą turėtų vykdyti viena nagrinėjančioji institucija. Tai galima pasiekti pavedant Tarnybai nagrinėti liudijimų paraiškas pagal centralizuotą procedūrą pagal šį reglamentą;

(25)siekiant supaprastinti centralizuotos paraiškos nagrinėjimą, ją turėtų būti įmanoma pateikti tik remiantis Europos patentu, įskaitant bendrąjį patentą. Centralizuota paraiška neturėtų būti paremta nepriklausomų nacionalinių patentų rinkiniu, nes tikėtina, kad jų apibrėžtys skiriasi, todėl nagrinėjimas tampa sudėtingesnis, palyginti su atvejais, kai pagrindinis patentas yra Europos patentas;

(26)kadangi tam tikro augalų apsaugos produkto rinkodaros leidimai skirtingose valstybėse narėse gali būti išduodami skirtingu metu, valstybės narės, kurios galėtų būti pagrįstai paskirtos centralizuotoje tam tikro augalų apsaugos produkto liudijimų paraiškoje, būtų griežtai apribotos, jei būtų reikalaujama, kad leidimai būtų išduoti visose paraiškoje paskirtose valstybėse narėse. Todėl turėtų būti leidžiama išduoti liudijimus remiantis tokia centralizuota paraiška, jei visose paskirtosiose valstybėse narėse bent pateikta rinkodaros leidimų paraiška su sąlyga, kad tokie leidimai suteikiami iki nagrinėjimo proceso pabaigos. Dėl šios priežasties nagrinėjimo išvada turėtų būti priimta ne anksčiau kaip 18 mėnesių po centralizuotos paraiškos pateikimo. Tačiau tais atvejais, kai paskirtojoje valstybėje narėje leidimas iki to laikotarpio pabaigos neišduodamas, Tarnyba tos valstybės narės atžvilgiu turėtų sustabdyti nagrinėjimo procedūrą ir, gavusi prašymą, jas atnaujinti su sąlyga, kad toks leidimas galiausiai išduodamas iki pagrindinio patento galiojimo pabaigos;

(27)Tarnyba turėtų turėti galimybę imti mokestį už centralizuotą liudijimo paraišką, taip pat kitus procedūrinius mokesčius, pavyzdžiui, mokestį už protestą arba apeliaciją. Tarnybos taikomi mokesčiai turėtų būti nustatyti įgyvendinimo aktu;

(28)pareiškėjui taip pat turėtų būti leidžiama pateikti sudėtinę paraišką, į kurią būtų įtraukta bendrojo liudijimo paraiška, kaip nustatyta Reglamente [COM(2023) 221]. Tokiai sudėtinei paraiškai turėtų būti taikoma viena nagrinėjimo procedūra;

(29)siekiant išvengti dvigubos apsaugos, turėtų būti neįmanoma išduoti to paties produkto liudijimų (nacionalinių ar bendrųjų liudijimų) toje pačioje valstybėje narėje remiantis tiek nacionaline paraiška, tiek centralizuota paraiška;

(30)siekiant užtikrinti sąžiningą ir skaidrų procesą, teisinį tikrumą ir sumažinti vėlesnių galiojimo užginčijimų riziką, trečiosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė po centralizuotos paraiškos paskelbimo per 3 mėnesius pateikti Tarnybai pastabas, kol atliekamas centralizuotas nagrinėjimas. Šios trečiosios šalys, kurioms leidžiama teikti pastabas, taip pat turėtų apimti valstybes nares. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio trečiųjų šalių teisėms pradėti liudijimo pripažinimo negaliojančiu procedūrą institucijoje, pagal nacionalinę teisę atsakingoje už atitinkamo pagrindinio patento panaikinimą. Šios nuostatos yra būtinos siekiant užtikrinti trečiųjų šalių dalyvavimą tiek prieš išduodant liudijimus, tiek po jų išdavimo;

(31)Tarnyba turėtų išnagrinėti centralizuotą liudijimų paraišką ir pateikti nagrinėjimo išvadą. Šioje išvadoje turėtų būti nurodytos priežastys, dėl kurių ji yra teigiama ar neigiama kiekvienos iš paskirtųjų valstybių narių atžvilgiu;

(32)centralizuotą liudijimo paraišką, prižiūrint Tarnybai, turėtų nagrinėti nagrinėjimo kolegija, kurią sudarytų vienas Tarnybos narys ir du nacionaliniuose patentų biuruose dirbantys specialistai. Taip būtų užtikrinta, kad būtų optimaliai naudojamasi šiuo metu tik nacionaliniuose biuruose sukaupta patirtimi papildomos apsaugos liudijimų klausimais. Siekiant užtikrinti optimalią nagrinėjimo kokybę, turėtų būti nustatyti tinkami konkrečių specialistų dalyvavimo centralizuotoje procedūroje kriterijai, visų pirma susiję su kvalifikacija ir interesų konfliktais;

(33)jei Tarnyba nustato, kad liudijimo išdavimo sąlygos yra įvykdytos vienoje ar keliose centralizuotoje paraiškoje nurodytose paskirtosiose valstybėse narėse, bet nėra įvykdytos vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, įskaitant atvejus, kai vienoje iš paskirtųjų valstybių narių pagrindinio Europos patento apibrėžtys skiriasi ir neapima produkto, Tarnyba turėtų pateikti teigiamą išvadą dėl tų paskirtųjų valstybių narių, kuriose liudijimo gavimo sąlygos yra įvykdytos, ir neigiamą išvadą dėl tų valstybių narių, kuriose sąlygos nėra įvykdytos;

(34)siekiant apsaugoti trečiųjų šalių procedūrines teises ir užtikrinti visapusišką teisių gynimo priemonių sistemą, trečiosios šalys turėtų turėti galimybę užginčyti nagrinėjimo išvadą per trumpą laiką nuo tos išvados paskelbimo inicijuodamos protesto procedūrą, ir dėl to protesto ta išvada gali būti iš dalies pakeista;

(35)pasibaigus centralizuotam paraiškos nagrinėjimui ir pasibaigus apeliacijos pateikimo ir protesto pareiškimo terminams arba priėmus galutinį sprendimą dėl esmės, išvada turėtų būti perduodama atitinkamiems paskirtųjų valstybių narių nacionaliniams patentų biurams;

(36)jei nagrinėjimo išvada vienai ar kelioms valstybėms narėms yra teigiama, atitinkamos kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų išduoti liudijimą pagal taikytinas vidaus taisykles, visų pirma susijusias su paskelbimu, registravimu atitinkamose duomenų bazėse ir metinių mokesčių mokėjimu;

(37)jei nagrinėjimo išvada vienai ar kelioms valstybėms narėms yra neigiama, atitinkamos kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų atmesti paraišką pagal taikytinas vidaus taisykles;

(38)siekiant nuoseklumo ir teisinio tikrumo, nacionalinėms paraiškoms ir centralizuotoms paraiškoms turėtų būti taikomos tos pačios materialinės nuostatos, visų pirma susijusios su taikymo sritimi, liudijimų gavimo sąlygomis, liudijimų apsaugos objektu ir galiojimu bei jų paskelbimu. Taikant centralizuotą procedūrą būtų išduodami nacionaliniai liudijimai, visiškai identiški tiems, kurie išduodami remiantis nacionalinėmis paraiškomis;

(39)kadangi tam tikros kompetentingos nacionalinės institucijos gali turėti ribotus administracinius gebėjimus atlikti išsamų liudijimų paraiškų nagrinėjimą iš esmės, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų ir toliau turėti galimybę netikrinti visų liudijimo išdavimo pagal nacionalinę paraišką sąlygų. Tačiau, siekdama užtikrinti pagal centralizuotą procedūrą išduodamų liudijimų kokybę ir vienodumą, Tarnyba turėtų išnagrinėti visas liudijimo išdavimo pagal centralizuotą procedūrą sąlygas;

(40)jeigu Tarnybos sprendimas daro neigiamą poveikį pareiškėjui arba kitai šaliai, pareiškėjas arba ta šalis turėtų turėti teisę už tam tikrą mokestį per 2 mėnesius pateikti apeliaciją dėl sprendimo Tarnybos apeliacinei tarybai. Tai taip pat taikoma nagrinėjimo išvadai, kurią pareiškėjas gali apskųsti. Savo ruožtu Apeliacinės tarybos sprendimus turėtų būti įmanoma apskųsti Bendrajam Teismui, kuris turi jurisdikciją panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą. Jei teikiama sudėtinė paraiška, apimanti prašymą išduoti bendrąjį liudijimą, gali būti paduodama bendra apeliacija;

(41)skiriant apeliacinių tarybų narius klausimams, susijusiems su centralizuotomis liudijimų paraiškomis, reikėtų atsižvelgti į jų ankstesnę patirtį papildomos apsaugos liudijimų arba patentų klausimais;

(42)bet kuris asmuo gali užginčyti pagal centralizuotą procedūrą išduoto liudijimo galiojimą valstybės narės kompetentingame teisme, įskaitant Bendrą patentų teismą, jei tenkinamos sąlygos;

(43)siekiant užtikrinti skaidrumą, turėtų būti sukurtas registras, kuris galėtų veikti kaip bendras prieigos punktas, kuriame būtų teikiama informacija apie liudijimų pagal centralizuotą procedūrą paraiškas ir jų statusą, įskaitant nacionalinių biurų, kurie turėtų su Tarnyba dalytis visa susijusia informacija, tuo pagrindu išduotus liudijimus. Šis registras turėtų būti skelbiamas visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

(44)Reglamentu [COM(2023) 221] 22 sukuriamas bendrasis augalų apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimas, kurio gali būti prašoma tose valstybėse narėse, kuriose pagrindinis patentas yra bendro galiojimo. Prašymas išduoti tokį bendrąjį liudijimą gali būti pateikiamas teikiant sudėtinę liudijimo paraišką pagal centralizuotą procedūrą, numatytą šiame reglamente. Tokiu atveju sudėtinei paraiškai, apimančiai abu prašymus, turėtų būti taikoma viena centralizuota nagrinėjimo procedūra. Dviguba apsauga tiek bendruoju liudijimu, tiek pagal šį reglamentą išduodamu liudijimu, neturėtų būti suteikiama;

(45)Tarnyba turėtų vykdyti šiuo reglamentu pavestas užduotis visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Tarnyba turėtų priimti patikrintus dokumentų ir informacijos vertimus į vieną iš oficialiųjų Sąjungos kalbų. Kai tinkama, Tarnyba gali naudoti patikrintus mašininius vertimus;

(46)siekiant užtikrinti, kad centralizuotoje procedūroje dalyvaujančioms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms būtų tinkamai atlyginama už jų dalyvavimą, turėtų būti numatytos finansinės nuostatos;

(47)būtinos diegimo išlaidos, susijusios su Tarnybai pavestomis užduotimis, įskaitant išlaidas naujoms skaitmeninėms sistemoms, turėtų būti finansuojamos iš Tarnybos sukaupto biudžeto pertekliaus;

(48)siekiant papildyti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais: i) nustatomas apeliacijos turinys ir forma bei apeliacinių tarybų sprendimo turinys ir forma, ii) išsamiai nustatomas apeliacinių tarybų darbo su liudijimais susijusiose procedūrose organizavimas, iii) nustatomos informacijos teikimo priemonių, įskaitant elektronines informacijos teikimo priemones, kurias turi naudoti Tarnyboje vykdomų procedūrų šalys, taisyklės ir formos, kurias turi parengti Tarnyba, iv) nustatoma išsami žodinės procedūros tvarka, v) nustatoma išsami įrodymų rinkimo tvarka, vi) nustatoma išsami pranešimo tvarka, vii) nustatomos išsamios nuostatos dėl terminų skaičiavimo ir jų trukmės ir viii) nustatoma išsami proceso atnaujinimo tvarka. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 23 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(49)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti: i) naudotinas paraiškų formas; ii) taisykles dėl procedūrų, susijusių su paraiškų pateikimu, ir procedūrų, susijusių su tuo, kaip nagrinėjimo kolegijos nagrinėja centralizuotas paraiškas ir rengia nagrinėjimo išvadas, taip pat su Tarnybos atliekamu nagrinėjimo išvadų teikimu, iii) nagrinėjimo kolegijų sudarymo ir specialistų atrankos kriterijus, iv) taikytinų mokesčių, kurie turi būti sumokami Tarnybai, sumas, v) didžiausias išlaidų, kurios yra būtinos procedūrai ir kurias ginčą laimėjusi šalis faktiškai patyrė, normas ir vi) finansinių pervedimų tarp Tarnybos ir valstybių narių taisykles, šių pervedimų sumas ir atlygį, kurį Tarnyba turi sumokėti už kompetentingų nacionalinių institucijų dalyvavimą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 24 ;

(50)Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie centralizuotos procedūros veikimą, koordinuodama veiksmus su Reglamente [COM(2023) 231] nustatyta tvarka;

(51)šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija). Šio reglamento taisyklės turėtų būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tas teises ir principus. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma Chartijos 17 ir 47 straipsniuose įtvirtintos teisės į nuosavybę, teisės į sveikatos apsaugą ir teisės į veiksmingą teisių gynimo priemonę;

(52)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje taikomos taisyklės ir procedūros būtų nuoseklios, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(53)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 25 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis XXX pateikė nuomonę [Leidinių biuro prašoma įrašyti nuorodą];

(54)turėtų būti nustatyta atitinkama tvarka, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiai pereiti nuo Reglamente (EB) Nr. 1610/96 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių. Kad Tarnyba turėtų pakankamai laiko centralizuotai procedūrai įgyvendinti ir ją pradėti, šio reglamento nuostatos dėl centralizuotų paraiškų turėtų būti taikomos nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos],

🡻 1610/96 (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Taikymo sritis ⌦ Dalykas ⌫

Pagal šio reglamento sąlygas liudijimas gali būti išduotas visiems produktams, kuriuos valstybės narės teritorijoje saugo patentas, ir kuriems, prieš juos pateikiant į rinką kaip augalų apsaugos priemones, taikoma Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnyje arba pagal analogiškas nacionalinės taisės nuostatas nustatyta administracinė leidimų išdavimo tvarka, jei tai – augalų apsaugos priemonė, dėl kurios prieš įgyvendinant Direktyvą 91/414/EEB atitinkamoje valstybėje narėje buvo paduota paraiška leidimui gauti Ö Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl papildomos apsaugos liudijimo (toliau – liudijimas), skirto augalų apsaugos produktams, Õ saugomiems patentu valstybės narės teritorijoje ir kuriems prieš pateikiant juos rinkai kaip augalų apsaugos produktą taikoma administracinė leidimų išdavimo procedūra, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 26 .

🡻 1610/96 (pritaikytas)

12 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojami tokie sąvokų apibrėžimai vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)augalų apsaugos priemonės produktai: – veikliosios medžiagos ir preparatai, sudaryti iš vienos arba kelių veikliųjų medžiagų, tokios formos, kokios jas gauna vartotojas, ir kurie yra skirti:

(a)augalams arba augaliniams produktams apsaugoti nuo visų augalų kenkėjų arba užkirsti kelią tokių kenkėjų poveikiui, jeigu tokios medžiagos arba preparatai toliau neapibūdinti kitaip;

(b)veikti augalų gyvybinius procesus augalų gyvybiniams procesams veikti kitaip negu maistingosios medžiagos (pvz., augalų augimą reguliuojančios medžiagos);

(c)augalinių produktų konservavimui augaliniams produktams konservuoti, jeigu tokioms medžiagoms arba produktams netaikomos specialios Tarybos arba Komisijos nuostatos dėl konservantų;

(d)sunaikinti nepageidaujamus augalus nepageidaujamiems augalams sunaikinti arba

(e)sunaikinti augalų dalis, nustatyti ar sustabdyti netinkamą augalų augimą augalų dalims sunaikinti, nepageidaujamam augalų augimui sustabdyti ar užkirsti jam kelią;

(2)medžiagos: – cheminiai elementai ir jų junginiai, gamtiniai arba pagaminti, įskaitant visas gamybos proceso metu neišvengiamai atsirandančias priemaišas;

(3)veikliosios medžiagos: – medžiagos arba mikroorganizmai, įskaitant virusus, turinčius turintys bendro pobūdžio arba specifinį poveikį:

(a)augalų kenkėjams arba

(b)augalams, augalų dalims arba augaliniams produktams;

(4)preparatai: – mišiniai arba tirpalai, sudaryti iš dviejų arba daugiau medžiagų, kurių bent viena yra veiklioji medžiaga, skirta naudoti kaip augalų apsaugos priemonė produktas;

(5)augalai: – gyvi augalai ir gyvosios augalų dalys, įskaitant šviežius vaisusvaisius ir sėklas;

(6)augaliniai produktai: – iš augalų gaunami neperdirbti produktai arba paprastu būdu, t. y. malant, džiovinant, spaudžiant apdorotus produktus, iš augalų gauti produktai, išskyrus pačius augalus, apibrėžtus 5 punkte;

(7)kenksmingi organizmai: – augalų arba augalinių produktų kenkėjai, priklausantys gyvūnų arba augalų pasauliui gyvūnijai ar augmenijai, taip pat virusai, bakterijos, mikoplazmos ir kiti patogenai;

(8)produktas: – 3 punkte apibrėžta veiklioji medžiaga arba augalų apsaugos priemonę produktą sudarančių veikliųjų medžiagų derinys;

(9)pagrindinis patentas: – patentas, kuris saugo produktus, apibrėžtus 8 punkte, 4 punkte apibrėžtus preparatus, bei produkto gavimo arba jo taikymo procesus, ir kurį turėtojas savininkas naudoja liudijimui įsigyti kuriuo saugomas pats produktas, produkto gavimo būdas arba produkto pritaikymas, ir kurį jo savininkas nurodo liudijimo išdavimo procedūros tikslais;

„liudijimas“: papildomos apsaugos liudijimas.

⇩ naujas

(10)nacionalinė paraiška – pagal 9 straipsnį kompetentingai nacionalinei institucijai pateikta liudijimo paraiška;

(11)centralizuota paraiška – pagal 19 straipsnį Tarnybai pateikta paraiškoje nurodyto produkto liudijimo paraiška paskirtosiose valstybėse narėse;

(12)paskirtoji valstybė narė – valstybė narė, kuriai prašoma išduoti liudijimą pagal III skyriuje nustatytą centralizuotą nagrinėjimo procedūrą, kaip nurodyta centralizuotoje liudijimo paraiškoje;

(13)Europos patentas – pagal Europos patentų konvencijos (EPK) 27 nustatytas taisykles ir tvarką Europos patentų tarnybos (EPT) išduotas patentas;

(14)bendrasis patentas – Europos patentas, bendrai galiojantis valstybėse narėse, dalyvaujančiose vykdant Reglamente (ES) Nr. 1257/2012 nustatytą tvirtesnį bendradarbiavimą;

(15)kompetentinga nacionalinė institucija – nacionalinė institucija, kuri tam tikroje valstybėje narėje yra kompetentinga išduoti liudijimus ir atmesti liudijimų paraiškas, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje.

II skyrius
Nacionalinės liudijimo paraiškos

🡻 1610/96 (pritaikytas)

⇨ naujas

3 straipsnis

Liudijimo gavimo sąlygos

1.Liudijimas išduodamas, jeigu valstybėje narėje, kurioje paduodama pateikiama 7 straipsnyje nurodyta paraiška, paraiškos padavimo dieną ⇨ tenkinamos visos toliau išdėstytos sąlygos ⇦:

(a)produkto apsaugą užtikrina galiojantis pagrindinis patentas tas produktas yra apsaugotas galiojančiu pagrindiniu patentu;

(b)pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnį Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 arba analogiškas nacionalinės teisės nuostatas buvo išduotas galiojantis leidimas pateikti produktą į rinką rinkai kaip augalų apsaugos priemonę produktą;

(c)produktui dar nėra išduotas liudijimas;

(d)b punkte nurodytas leidimas yra pirmasis leidimas, išduotas pateikti į rinką rinkai produktą kaip augalų apsaugos priemonę produktą.

2.Daugiau nei vieno patento, išduoto tam pačiam produktui, turėtojas savininkas, tam pačiam produktui gali gauti ne daugiau kaip vieną liudijimą. Vis dėlto, jeigu du arba daugiau skirtingų patentų turėtojų savininkų yra padavę du dvi arba daugiau paraiškų dėl to paties produkto, kiekvienam iš jų gali būti išduotas išduodamas vienas to produkto liudijimas ð, jei jie nėra ekonomiškai susiję ï.

4 straipsnis

Apsaugos objektas ⌦ apimtis ⌫

Pagrindinio patento garantuojamos apsaugos ribose Atsižvelgiant į pagrindinio patento suteikiamos apsaugos ribas, liudijimas saugo tik tą produktą, kuris yra nurodytas leidime pateikti atitinkamą augalų apsaugos priemonę į rinką produktą rinkai, ir jos panaudojimą kaip augalų apsaugos priemonę, kuriai leidimas pateikti į rinką produktą, kuriam leidimas pateikti rinkai buvo išduotas prieš pasibaigiant liudijimo galiojimui.

5 straipsnis

Liudijimo veikimas galiojimas

Pagal 4 straipsnį Lliudijimas suteikia tokias pačias teises kaip ir pagrindinis patentas, ir jam yra taikomi tokie patys apribojimai ir įsipareigojimai.

6 straipsnis

Teisė gauti liudijimą

1. Liudijimas išduodamas pagrindinio patento turėtojui savininkui arba jo ⌦ to savininko ⌫ teisių perėmėjui.

⇩ naujas

2.Nepaisant 1 dalies, jei pagrindinis patentas buvo išduotas produktui, kuriam išduotas trečiosios šalies turimas leidimas, to produkto liudijimas pagrindinio patento savininkui neišduodamas be tos trečiosios šalies sutikimo.

🡻 1610/96 (pritaikytas)

⇨ naujas

7 straipsnis

Paraiška liudijimui gauti Liudijimo paraiška

1.Paraiška liudijimui gauti paduodama Liudijimo paraiška pateikiama per ⌦ 6 ⌫ šešis mėnesius nuo 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto leidimo pateikti produktą į rinką rinkai kaip augalų apsaugos priemonę produktą gavimo dienos.

2.Nepaisant 1 dalies, jei leidimas pateikti produktą į rinką rinkai išduodamas prieš išduodant pagrindinį patentą, paraiška liudijimui gauti paduodama liudijimo paraiška pateikiama per ⌦ 6 ⌫ šešis mėnesius nuo patento gavimo dienos.

8 straipsnis

Paraiškos liudijimui gauti Liudijimo paraiškos turinys

1.Paraišką liudijimui gauti Liudijimo paraišką sudaro:

(a)prašymas išduoti liudijimą, kuriame visų pirma nurodoma:

i)pareiškėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas;

ii)⌦ jeigu pareiškėjas paskyrė atstovą, to ⌫ atstovo, jeigu toks yra, vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas;

iii)pagrindinio patento numeris ir išradimo pavadinimas;

iv)3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto pirmojo leidimo pateikti produktą į rinką rinkai numeris ir data, o jeigu tai – ne pirmasis leidimas pateikti produktą į Bendrijos rinką ⌦ Sąjungos rinkai ⌫ – jo numeris ir data;

(b)3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto pirmojo leidimo pateikti produktą į Bendrijos rinką rinkai kaip augalų apsaugos priemonę produktą kopija, kurioje turi būti nurodytas produktas, įrašyta leidimo data ir numeris bei Direktyvos 91/414/EEB II priedo A.I dalyje (1–7 punktai) arba B.I dalyje (1–7 punktai) arba valstybės narės, kurioje buvo paduota paraiška, analogiškuose įstatymuose Komisijos reglamento (ES) Nr. 283/2013 28 priedo A dalies 1 skyriaus 1.1–1.7 punktuose arba jo B dalies 1 skyriaus 1.1–1.4.3 punktuose nurodytas trumpas produkto apibūdinimas;

(c)jeigu b punkte nurodytas leidimas yra ne pirmasis leidimas pateikti produktą į rinką rinkai kaip augalų apsaugos priemonę produktą Bendrijoje ⌦ Sąjungoje ⌫, tuomet turi būti pateikta informacija, identifikuojanti apie produktą, kuriam buvo išduotas leidimas, ir nurodyta teisinė teisės nuostata, kuria remiantis jis buvo išduotas, kartu su atitinkamame oficialiame leidinyje paskelbto pranešimo apie leidimą kopija, arba, jeigu toks pranešimas nebuvo paskelbtas ⌦ tokio pranešimo nėra ⌫, bet kuris kitas leidimo išdavimą patvirtinantis dokumentas, kuriame būtų nurodyta jo išdavimo data ir nurodoma produkto, kuriam išduotas leidimas, tapatybė kuriame nurodoma jo išdavimo data ir informacija apie produktą, kuriam suteiktas leidimas.

2.Valstybės narės už liudijimo paraiškos liudijimui gauti padavimą pateikimą gali imti mokestį.

9 straipsnis

Paraiškos liudijimui gauti padavimas Liudijimo paraiškos pateikimas

1.Paraiška liudijimui gauti paduodama Liudijimo paraiška pateikiama kompetentingai pramoninės nuosavybės įstaigai tarnybai toje valstybėje narėje, kuri išdavė pagrindinį patentą, arba kurios vardu patentas buvo išduotas, ir kurioje buvo gautas 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas leidimas pateikti produktą į rinką rinkai, jeigu šiam tikslui tuo tikslu valstybė narė nepaskiria kitos institucijos.

2.Pranešimą apie liudijimo paraišką liudijimui gauti paskelbia 1 dalyje nurodyta institucija. Pranešime nurodoma bent jau ⇨ visa ⇦ ši informacija:

(a)pareiškėjo vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas;

(b)pagrindinio patento numeris;

(c)išradimo pavadinimas;

(d)3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto leidimo pateikti produktą į rinką rinkai numeris ir data ir leidime nurodytas produktas;

(e)jeigu reikia kai aktualu, pirmojo leidimo pateikti produktą į rinką rinkai Bendrijoje ⌦ Sąjungoje ⌫ numeris ir data.

10 straipsnis

Liudijimo išdavimas arba paraiškos atmetimas

1.Jeigu liudijimo paraiška liudijimui gauti ir joje nurodytas produktas atitinka šio reglamento sąlygas, 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija išduoda liudijimą.

2.9 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija, vadovaudamasi ⌦ šio straipsnio ⌫ 3 dalimi, atmeta liudijimo paraišką liudijimui gauti, jeigu paraiška arba joje nurodytas produktas neatitinka šiame reglamente skyriuje nustatytų sąlygų.

3.Jeigu liudijimo paraiška liudijimui išduoti neatitinka 8 straipsnyje nustatytų sąlygų, 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija prašo pareiškėjo pašalinti neatitikimą ištaisyti neatitikimus arba per nurodytą laikotarpį sumokėti mokestį.

4.Per nurodytą laikotarpį nepašalinus 3 dalyje nurodyto neatitikimo arba nesumokėjus mokesčio, paraiška atmetama Jeigu per nurodytą laikotarpį pagal 3 dalį neatitikimai nėra ištaisomi arba mokestis nesumokamas, ⌦ institucija tokią paraišką atmeta ⌫.

5.Valstybės narės gali numatyti, kad 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija išduotų liudijimus nepatikrinusi, ar laikomasi 3 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nustatytų sąlygų.

11 straipsnis

Skelbimas Pranešimo paskelbimas

1.⌦ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija kuo skubiau paskelbia ⌫ pPranešimą apie liudijimo išdavimą skelbia 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija. Pranešime pateikiama bent jau ⇨ visa ⇦ ši informacija:

(a)liudijimo turėtojo savininko vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas;

(b)pagrindinio patento numeris;

(c)išradimo pavadinimas;

(d)3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto leidimo pateikti produktą į rinką rinkai numeris ir data ir leidime nurodytas produktas;

(e)jeigu reikia kai aktualu, pirmojo leidimo pateikti produktą į rinką rinkai Bendrijoje ⌦ Sąjungoje ⌫ numeris ir data;

(f)liudijimo galiojimo terminas.

2.⌦ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija kuo skubiau paskelbia ⌫ pPranešimą apie liudijimo paraiškos liudijimui gauti atmetimą skelbia 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija. Pranešime pateikiama bent jau 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

12 straipsnis

Metiniai mokesčiai

Valstybės narės už liudijimus gali imti metinį mokestį.

13 straipsnis

Liudijimo galiojimo terminas

1.Liudijimas įsigalioja pasibaigus nustatytam teisėtam pagrindinio patento galiojimo terminui ir jo galiojimo terminas lygus laikotarpiui nuo paraiškos pagrindiniam patentui išduoti pagrindinio patento paraiškos padavimo dienos iki pirmojo leidimo pateikti produktą į rinką Bendrijoje ⌦ rinkai Sąjungoje ⌫ suteikimo dienos, sutrumpinto sutrumpintam ⌦ 5 ⌫ penkeriais metais.

2.Nepaisant 1 dalies, liudijimas galioja ne ilgiau kaip ⌦ 5 ⌫ penkerius metus nuo jo įsigaliojimo datos.

3.Apskaičiuojant liudijimo galiojimo terminą, į laikiną pirmąjį rinkodaros leidimą prekiauti atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu po jo tam pačiam produktui buvo išduotas galutinis leidimas.

14 straipsnis

Liudijimo galiojimo termino pabaiga

Liudijimo galiojimo terminas baigiasi ⌦ bet kuriuo iš šių atvejų ⌫:

(a)pasibaigus 13 straipsnyje nurodytam laikotarpiui;

(b)jeigu liudijimo turėtojas jį grąžina atsisako jo savininkas;

(c)jeigu laiku nesumokamas pagal 12 straipsnį nustatytas metinis mokestis;

(d)jeigu liudijime nurodytas produktas, kuriam išduotas liudijimas, daugiau nebegali būti pateikiamas į rinką rinkai dėl atitinkamo leidimo arba leidimų pateikti į rinką rinkai atšaukimo panaikinimo pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnį Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 arba ⌦ , kai taikytina, ⌫ atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas.

⇨ d punkto tikslais ⇦ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija gali savo iniciatyva arba trečiosios šalies prašymu priimti sprendimą nutraukti liudijimo galiojimą.

15 straipsnis

Liudijimo negaliojimas Negaliojantis liudijimas

1.Liudijimas negalioja, jeigu ⌦ bet kuriuo iš šių atvejų ⌫:

(a)⌦ liudijimas ⌫ jis buvo išduotas nesilaikant 3 straipsnio nuostatų pažeidžiant 3 straipsnį;

(b)pagrindinis patentas neteko galios dar nepasibaigus jo teisėtam galiojimo terminui;

(c)pagrindinis patentas panaikinamas arba apribojamas taip, kad produkto, kuriam buvo išduotas liudijimas, daugiau nesaugo pagrindinis patentas pagrindinio patento apibrėžtys, arba pasibaigus pagrindinio patento galiojimo terminui yra tokį panaikinimą ar apribojimą pateisinančių priežasčių.

2.Bet kuris asmuo gali pateikti paraišką arba pareikšti ieškinį dėl liudijimo paskelbimo pripažinimo negaliojančiu institucijai, kuri pagal nacionalinės teisės aktus yra atsakinga už atitinkamo pagrindinio patento panaikinimą ⇨ , arba kompetentingam valstybės narės teismui ⇦.

16 straipsnis

Pranešimas apie galiojimo pabaigą arba negaliojimą

Jeigu liudijimas nustoja galioti pagal 14 straipsnio b, c arba d punktus, arba negalioja pagal 15 straipsnį, pranešimą apie tai skelbia 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija ⌦ paskelbia apie tai pranešimą ⌫.

17 straipsnis

Apeliaciniai skundai Apeliacijos

1.9 straipsnio 1 dalyje arba 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų pagal šį reglamentą skyrių priimti sprendimai gali būti apskųsti tokia pačia apeliacine tvarka, numatyta nacionalinės teisės aktuose panašiems sprendimams, priimtiems dėl nacionalinių patentų.

2.Sprendimas išduoti liudijimą gali būti apskųstas apeliacine tvarka, siekiant ištaisyti neteisingą liudijimo galiojimo terminą, kai pirmojo leidimo pateikti produktą į Bendrijos rinką ⌦ Sąjungos rinkai ⌫ data, nurodyta prašyme išduoti liudijimą liudijimo paraiškoje pagal 8 straipsnį, yra neteisinga.

18 straipsnis

Liudijimų išdavimo taisyklės Procedūra

1.Kadangi Jei šiame reglamente nėra nustatytos procedūrinės nuostatos, liudijimams taikomos procedūrinės nuostatos, kurios pagal nacionalinės teisės aktus taikomos atitinkamam pagrindiniam patentui, o atitinkamais atvejais procedūrinės nuostatos, taikomos Reglamente (EEB) Nr. 1768/92 (EB) Nr. 469/2009 [Leidinių biuro prašoma įrašyti nuorodą į COM(2023) 231] nurodytiems liudijimams, nebent nacionalinės teisės aktai šiame reglamente minimiems liudijimams nustato specialias procedūrines nuostatas.

2.Nepažeidžiant 1 dalies, atsisakymo išduoti liudijimą tvarka nėra numatyta protesto dėl liudijimo išdavimo procedūra yra netaikoma.

⇩ naujas

III SKYRIUS
Centralizuota liudijimų išdavimo procedūra

19 straipsnis

Centralizuotos paraiškos taikymo sritis

1.Jeigu pagrindinis patentas yra Europos patentas, įskaitant bendrąjį patentą, o leidimai pateikti produktą rinkai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 buvo išduoti bent vienoje valstybėje narėje, gali būti taikoma šiame skyriuje nustatyta procedūra.

2.Centralizuota paraiška pateikiama Reglamento (ES) 2017/1001 2 straipsniu įsteigtai Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (toliau – Tarnyba).

3.Centralizuotoms paraiškoms taikomi 1–7 ir 13–17 straipsniai.

4.Centralizuota paraiška pateikiama naudojant specialią paraiškos formą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl paraiškos formos, naudotinos centralizuotai paraiškai teikti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

20 straipsnis

Centralizuotos paraiškos turinys

Centralizuotoje paraiškoje pateikiama ši informacija:

(a)nurodomos valstybės narės, kuriose prašoma išduoti liudijimus pagal centralizuotą procedūrą;

(b)8 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

21 straipsnis

Centralizuotos paraiškos priimtinumo nagrinėjimas

1.Tarnyba nagrinėja:

(a)ar centralizuota paraiška atitinka 20 straipsnį;

(b)ar centralizuota paraiška atitinka 7 straipsnį;

(c)ar per nustatytą laikotarpį sumokėtas 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas paraiškos mokestis.

2.Jei centralizuota paraiška neatitinka 1 dalyje nurodytų reikalavimų, Tarnyba paprašo pareiškėjo imtis priemonių, būtinų tiems reikalavimams įvykdyti, ir nustato terminą, iki kurio turi būti užtikrinta tokia atitiktis.

3.Jeigu 1 dalies c punkte nurodytas mokestis nesumokamas arba sumokama tik jo dalis, Tarnyba atitinkamai apie tai praneša pareiškėjui.

4.Jei pareiškėjas neįvykdo 1 dalyje nurodytų reikalavimų per 2 dalyje nurodytą terminą, Tarnyba paraišką atmeta.

22 straipsnis

Centralizuotos paraiškos paskelbimas

Jei centralizuota paraiška atitinka 21 straipsnį, Tarnyba nepagrįstai nedelsdama paskelbia paraišką registre.

23 straipsnis

Centralizuotos paraiškos nagrinėjimas

1.Tarnyba vertina paraišką remdamasi visomis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis kiekvienos paskirtosios valstybės narės atžvilgiu.

2.Jeigu centralizuota liudijimo paraiška ir produktas, su kuriuo ji susijusi, atitinka 3 straipsnio 1 dalies nuostatas visų arba kai kurių paskirtųjų valstybių narių atžvilgiu, Tarnyba dėl tokių valstybių narių priima pagrįstą teigiamą nagrinėjimo išvadą. Tarnyba apie tą išvadą praneša pareiškėjui.

3.Jeigu centralizuota liudijimo paraiška ir produktas, su kuriuo ji susijusi, neatitinka 3 straipsnio 1 dalies nuostatų visų arba kai kurių paskirtųjų valstybių narių atžvilgiu, Tarnyba dėl tokių valstybių narių priima pagrįstą neigiamą nagrinėjimo išvadą. Tarnyba apie tą išvadą praneša pareiškėjui.

4.Tarnyba išverčia nagrinėjimo išvadą į visų paskirtųjų valstybių narių oficialiąsias kalbas. Šiuo tikslu Tarnyba gali naudoti patikrintą mašininį vertimą.

5.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl procedūrų, susijusių su paraiškų pateikimu, ir procedūrų, susijusių su tuo, kaip nagrinėjimo kolegijos nagrinėja centralizuotas paraiškas ir rengia nagrinėjimo išvadas, taip pat su Tarnybos atliekamu nagrinėjimo išvadų teikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

24 straipsnis

Išplėstinės liudijimo gavimo sąlygos

1.Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies b punkto, Tarnyba, remdamasi centralizuota paraiška, priima teigiamą išvadą dėl konkretaus augalų apsaugos produkto kiekvienos paskirtosios valstybės narės atžvilgiu, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

(a)tos paraiškos pateikimo dieną buvo pateikta paraiška išduoti leidimą pateikti produktą rinkai kaip augalų apsaugos produktą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(b)galiojantis leidimas buvo išduotas prieš priimant nagrinėjimo išvadą.

2.Nagrinėjimo išvada priimama ne anksčiau kaip 18 mėnesių po centralizuotos paraiškos pateikimo, išskyrus atvejus, kai centralizuotos paraiškos pateikimo dieną kiekvienoje paskirtojoje valstybėje narėje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 buvo išduotas galiojantis leidimas pateikti produktą rinkai kaip augalų apsaugos produktą.

3.Paskirtojoje valstybėje narėje, kurioje leidimas neišduodamas iki 18 mėnesių po centralizuotos paraiškos pateikimo, Tarnyba sustabdo nagrinėjimo procedūrą ir ją atnaujina tuomet, kai kompetentinga nacionalinė institucija tokį leidimą išduoda, o pareiškėjas jį Tarnybai pateikia iki pagrindinio patento galiojimo pabaigos.

25 straipsnis

Trečiųjų šalių pastabos

1.Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti Tarnybai rašytines pastabas dėl produkto, su kuriuo susijusi paraiška, tinkamumo gauti papildomą apsaugą vienoje ar daugiau paraiškoje paskirtų valstybių narių.

2.Fizinis arba juridinis asmuo, pateikęs rašytines pastabas pagal 1 dalį, negali būti procedūros šalimi.

3.Trečiųjų šalių pastabos pateikiamos per 3 mėnesius nuo centralizuotos paraiškos paskelbimo registre.

4.Trečiųjų šalių pastabos pateikiamos raštu viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų ir nurodomi pagrindai, kuriomis jos grindžiamos.

5.Apie visas trečiųjų šalių pastabas pranešama pareiškėjui. Pareiškėjas gali šias pastabas komentuoti per Tarnybos nustatytą terminą.

26 straipsnis

Protestas

1.Per 2 mėnesius nuo nagrinėjimo išvados dėl centralizuotos paraiškos paskelbimo bet kuris asmuo (toliau – protestą pareiškęs asmuo) gali Tarnybai pateikti pranešimą apie protestą dėl tos išvados.

2.Protestas gali būti pareiškiamas tik remiantis tuo, kad vienoje ar keliose iš paskirtųjų valstybių narių netenkinama viena ar daugiau 3 straipsnyje nustatytų sąlygų.

3.Protestas pareiškiamas raštu, nurodant pagrindus, kuriais jis grindžiamas. Jis laikomas tinkamai pareikštu tik po to, kai sumokamas protesto mokestis.

4.Pranešimą apie protestą sudaro:

(a)nuorodos į centralizuotą paraišką, dėl kurios teikiamas protestas, jos savininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir produkto identifikavimo duomenys;

(b)protestą pareiškusio asmens ir, kai taikytina, jo atstovo duomenys;

(c)pareiškimas apie tai, kokiu mastu protestuojama dėl nagrinėjimo išvados, ir apie pagrindus, kuriais protestas grindžiamas.

5.Protestą nagrinėja protestų kolegija, kurią, laikydamasi 28 straipsnyje nurodytų nagrinėjimo kolegijoms taikomų taisyklių, sudaro Tarnyba. Tačiau protestų kolegijoje negali būti nė vieno specialisto, anksčiau dalyvavusio nagrinėjimo kolegijoje, nagrinėjusioje centralizuotą paraišką.

6.Jei protestų kolegija pastebi, kad pranešimas apie protestą neatitinka 2, 3 arba 4 dalies reikalavimų, ji atmeta protestą kaip nepriimtiną ir apie tai praneša protestą pareiškusiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šie trūkumai pašalinami iki 1 dalyje nurodyto protesto pareiškimo laikotarpio pabaigos.

7.Sprendimas atmesti protestą kaip nepriimtiną perduodamas centralizuotos paraiškos savininkui kartu su pranešimo apie protestą kopija.

Pranešimas apie protestą yra nepriimtinas, jei Tarnyba iš esmės išnagrinėjo ankstesnę apeliaciją, susijusią su tuo pačiu dalyku ir tuo pačiu ginčo pagrindu, ir Tarnybos sprendimas dėl tos apeliacijos įgijo galutinio sprendimo galią.

8.Jei protestas neatmetamas kaip nepriimtinas, Tarnyba nedelsdama perduoda pranešimą apie protestą pareiškėjui ir paskelbia jį registre. Jei buvo pateikti keli pranešimai apie protestą, Tarnyba nedelsdama apie juos praneša kitiems protestą pareiškusiems asmenims.

9.Tarnyba sprendimą dėl protesto priima per 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai dėl atvejo sudėtingumo reikia ilgesnio laikotarpio.

10.Jei protestų kolegija mano, kad nė vienas protesto pagrindas netrukdo išlaikyti nagrinėjimo išvadą, ji protestą atmeta, ir Tarnyba tai nurodo registre.

11.Jei protestų kolegija mano, kad bent vienas protesto pagrindas trukdo išlaikyti nagrinėjimo išvadą, ji priima iš dalies pakeistą išvadą, ir Tarnyba tai nurodo registre.

12.Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir kuriais išsamiai nustatoma protesto pareiškimo ir nagrinėjimo procedūra.

27 straipsnis

Kompetentingų nacionalinių institucijų vaidmuo

1.Gavusi atitinkamą prašymą Tarnyba gali paskirti kompetentingą nacionalinę instituciją nagrinėjimo procedūroje dalyvaujančiu biuru. Kai pagal šį straipsnį paskiriama kompetentinga nacionalinė institucija, ta institucija paskiria vieną ar daugiau specialistų dalyvauti nagrinėjant vieną ar daugiau centralizuotų paraiškų.

2.Prieš kompetentingą nacionalinę instituciją paskiriant dalyvaujančiu biuru, kaip nurodyta 1 dalyje, Tarnyba ir kompetentinga nacionalinė institucija sudaro administracinį susitarimą.

Susitarime nurodomos šalių teisės ir pareigos, visų pirma oficialus atitinkamos kompetentingos nacionalinės institucijos įsipareigojimas laikytis šio reglamento, kiek tai susiję su centralizuota nagrinėjimo procedūra.

3.Tarnyba gali paskirti kompetentingą nacionalinę instituciją dalyvaujančiu biuru, kaip nurodyta 1 dalyje, 5 metams. Šis paskyrimas gali būti pratęstas dar 5 metams.

4.Prieš paskirdama kompetentingą nacionalinę instituciją, prieš pratęsdama jos paskyrimo laikotarpį arba prieš pasibaigiant tokio paskyrimo laikotarpiui, Tarnyba išklauso atitinkamą kompetentingą nacionalinę instituciją.

5.Kiekviena pagal šį straipsnį paskirta kompetentinga nacionalinė institucija pateikia Tarnybai sąrašą, kuriame nurodo atskirus specialistus, kurie gali dalyvauti nagrinėjimo ir protesto procedūrose. Pasikeitimų atveju kiekviena tokia kompetentinga nacionalinė institucija tą sąrašą atnaujina.

28 straipsnis

Nagrinėjimo kolegijos

1.Vertinimus pagal 23 ir 26 straipsnius atlieka nagrinėjimo kolegija, kurią sudaro vienas Tarnybos narys ir du 27 straipsnio 1 dalyje nurodyti specialistai iš dviejų skirtingų dalyvaujančių kompetentingų nacionalinių institucijų.

2.Vykdydami savo pareigas specialistai yra nešališki ir po paskyrimo Tarnybai deklaruoja apie bet kokį esamą ar numanomą interesų konfliktą.

3.Sudarydama nagrinėjimo kolegiją, Tarnyba užtikrina, kad:

(a)būtų išlaikoma dalyvaujančių biurų geografinė pusiausvyra;

(b)būtų atsižvelgiama į atitinkamą specialistų darbo krūvį;

(c)ne daugiau kaip vienas specialistas būtų įdarbintas kompetentingos nacionalinės institucijos, kuri naudojasi 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtimi.

4.Tarnyba skelbia procedūrų, įskaitant nagrinėjimo, protesto ir apeliacijos procedūras, kuriose dalyvavo kiekviena kompetentinga nacionalinė institucija, metinę apžvalgą.

5.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi kolegijų sudarymo ir specialistų atrankos kriterijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

29 straipsnis

Apeliacijos

1.Bet kuri šiame skyriuje nustatytų procedūrų šalis, kuriai Tarnybos sprendimas, įskaitant priimtą nagrinėjimo išvadą, padarė neigiamą poveikį, gali tą sprendimą apskųsti apeliacinėms taryboms.

2.Apeliacijos pateikimas turi stabdomąjį poveikį. Tarnybos sprendimas, kuris nebuvo užginčytas, įsigalioja kitą dieną po 3 dalyje nurodyto apeliacinio laikotarpio pabaigos.

3.Apeliacija Tarnybai pateikiama raštu per 2 mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą dienos. Apeliacija laikoma pateikta tik tada, kai už ją sumokamas mokestis. Jei teikiama apeliacija, per 4 mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą dienos pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuriame išdėstomi tos apeliacijos pagrindai.

4.Išnagrinėjusios apeliacijos priimtinumą, apeliacinės tarybos priima sprendimą dėl jos esmės.

5.Jeigu išnagrinėjus apeliaciją Tarnybos apeliacinėms taryboms priimamas sprendimas, kuris neatitinka nagrinėjimo išvados ir perduodamas Tarnybai, tarybų sprendimu ta išvada gali būti panaikinta arba pakeista prieš ją perduodant paskirtųjų valstybių narių kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

6.Per 2 mėnesius nuo pranešimo apie tą sprendimą dienos Europos Sąjungos Bendrajam Teismui gali būti pateiktas ieškinys dėl apeliacinių tarybų sprendimo, susijusio su apeliacijomis, dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimo, šio reglamento ar bet kurios su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. Ieškinį gali pateikti bet kuri Apeliacinėje taryboje vykusios procedūros šalis, kuriai jos sprendimas turėjo neigiamų padarinių. Bendrasis Teismas turi jurisdikciją panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.

7.Apeliacinių tarybų sprendimai įsigalioja kitą dieną po 6 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos arba, jeigu per tą laikotarpį Bendrajame Teisme buvo pareikštas ieškinys, nuo tokio ieškinio atmetimo dienos arba nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikto apeliacinio skundo dėl Bendrojo Teismo sprendimo atmetimo dienos. Tarnyba imasi būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimui, arba, jei dėl to sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.

8.Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant 3 dalyje nurodytos apeliacijos turinį ir formą, apeliacijos pateikimo ir nagrinėjimo procedūrą ir 4 dalyje nurodyto apeliacinių tarybų sprendimo turinį ir formą.

30 straipsnis

Apeliacinės tarybos

1.Be Reglamento (ES) 2017/1001 165 straipsniu suteiktų įgaliojimų, tuo reglamentu įsteigtos apeliacinės tarybos yra atsakingos už sprendimus dėl apeliacijų dėl Tarnybos sprendimų, priimtų pagal 29 straipsnio 1 dalį.

2.Apeliacinę tarybą centralizuotų liudijimų paraiškų reikmėms sudaro trys nariai, iš kurių bent du turi teisinę kvalifikaciją. Kai Apeliacinė taryba mano, kad to reikia dėl apeliacijos pobūdžio, ji gali įtraukti iki dviejų papildomų narių.

3.Sprendžiant klausimus, susijusius su centralizuotomis liudijimų paraiškomis, Didžiosios tarybos, nurodytos Reglamento (ES) 2017/1001 165 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, taip pat 167 straipsnio 2 dalyje, nebūna. Vieno nario priimti sprendimai pagal Reglamento (ES) 2017/1001 165 straipsnio 2 dalį yra neįmanomi.

4.Apeliacinių tarybų nariai centralizuotų liudijimų paraiškų reikmėms skiriami pagal Reglamento (ES) 2017/1001 166 straipsnio 5 dalį.

31 straipsnis

Su apeliacinėmis tarybomis susijusių įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir kuriais išsamiai nustatomas apeliacinių tarybų darbo su liudijimais susijusiose procedūrose pagal šį reglamentą organizavimas.

32 straipsnis

Centralizuotos nagrinėjimo išvados įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu

1.Pasibaigus laikotarpiui, per kurį gali būti pateikta apeliacija arba pareikštas protestas, jeigu apeliacija nepateikiama ir protestas nepareiškiamas, arba priėmus galutinį sprendimą dėl esmės, Tarnyba perduoda nagrinėjimo išvadą ir jos vertimus kiekvienos paskirtosios valstybės narės kompetentingai nacionalinei institucijai.

2.Centralizuotos paraiškos atveju, kai dėl vienos ar daugiau paskirtųjų valstybių narių pateikiama teigiama nagrinėjimo išvada, kiekvienos iš tų valstybių narių kompetentinga nacionalinė institucija išduoda liudijimą pagal taikomas nacionalines taisykles ir procedūras.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybė narė gali nuspręsti neišduoti liudijimo, jei nuo centralizuotos paraiškos pateikimo toje valstybėje narėje pasikeitė esminės aplinkybės, susijusios su viena ar daugiau 15 straipsnio 1 dalies b arba c punktuose arba 14 straipsnio pirmos pastraipos d punkte nustatytų sąlygų. Tokiu atveju ta valstybė narė paraišką atmeta, kiek ji susijusi su ta valstybe nare.

4.Kompetentingos nacionalinės institucijos pagal šį straipsnį išduotam liudijimui taikomi 4, 5, 11 ir 12–18 straipsniai bei taikytini nacionalinės teisės aktai.

5.Kai dėl vienos ar daugiau paskirtųjų valstybių narių pateikiama neigiama nagrinėjimo išvada, kiekvienos iš tų valstybių narių kompetentinga nacionalinė institucija priima sprendimą atmesti paraišką pagal taikomas nacionalines taisykles ir procedūras.

33 straipsnis

Mokesčiai

1.Tarnyba ima mokestį už centralizuotą liudijimų paraišką.

2.Tarnyba ima mokestį už apeliaciją ir protestą.

3.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos Tarnybos imamų mokesčių sumos, terminai, per kuriuos jie turi būti sumokėti, ir tų mokesčių mokėjimo būdai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.Pagal šį skyrių išduodamiems liudijimams taikomas 12 straipsnis.

34 straipsnis

Registras

1.Kalbant apie centralizuotas augalų apsaugos produktų liudijimų paraiškas, pagal Reglamento [COM(2023) 231] 29 35 straipsnį sukurtame registre pateikiama visa ši informacija apie kiekvieną centralizuotą paraišką arba liudijimą:

(a)pareiškėjo arba liudijimo savininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;

(b)atstovo, išskyrus atstovą, nurodytą 37 straipsnio 3 dalyje, vardas ir pavardė (pavadinimas) bei verslo adresas;

(c)paraiška, taip pat jos pateikimo data ir paskelbimo data;

(d)tai, ar paraiška susijusi su medicinos produktu, ar su augalų apsaugos produktu;

(e)paskirtosios valstybės narės;

(f)pagrindinio patento numeris;

(g)produkto, kuriam prašoma liudijimų, identifikavimo duomenys;

(h)3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų leidimų pateikti produktą rinkai numeriai ir datos bei kiekviename iš jų nurodyto produkto identifikavimo duomenys;

(i)pirmojo leidimo pateikti tokį produktą Sąjungos rinkai numeris ir data;

(j)nagrinėjimo išvados dėl kiekvienos paskirtosios valstybės narės data ir santrauka;

(k)kai taikytina, išduotinų liudijimų galiojimo trukmė;

(l)kai taikytina, nurodomas pareikštas protestas ir jo rezultatai, įskaitant, kai taikytina, patikslintos nagrinėjimo išvados santrauką;

(m)kai taikytina, nurodoma pateikta apeliacija ir apeliacinės procedūros rezultatai, įskaitant, kai taikoma, patikslintos nagrinėjimo išvados santrauką;

(n)kai taikytina ir turima, kiekvienoje iš paskirtųjų valstybių narių išduotų liudijimų duomenys;

(o)kai taikytina, nurodoma, kad centralizuota paraiška vienoje ar keliose paskirtosiose valstybėse narėse buvo atmesta;

(p)kai taikytina, nurodoma, kad liudijimas nustojo galioti arba buvo pripažintas negaliojančiu;

(q)atitinkamų kompetentingų nacionalinių institucijų pateikta informacija apie metinių mokesčių sumokėjimą.

2.Registre pateikiami 1 dalyje nurodytos informacijos pakeitimai, įskaitant perdavimus, kartu nurodant tokio įrašo įrašymo datą.

3.Registras ir 1 bei 2 dalyse nurodyta informacija pateikiami visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Tarnyba registre skelbtinai informacijai gali naudoti patikrintą mašininį vertimą.

4.Kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos su Tarnyba dalijasi informacija, susijusia su liudijimų išdavimu, galiojimo pabaiga, negaliojimu ar perdavimu, paraiškų pagal II ir III skyrius atmetimu ir susijusių metinių mokesčių mokėjimu.

5.Tarnybos vykdomasis direktorius gali nuspręsti, kad į registrą turėtų būti įtraukiama ir kita nei 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija.

6.Tarnyba renka, sistemina, skelbia ir saugo 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, įskaitant asmens duomenis, 8 dalyje nustatytais tikslais. Tarnyba užtikrina, kad registras būtų lengvai prieinamas visuomenei.

7.Pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Tarnyba pateikia patvirtintus arba nepatvirtintus registro išrašus.

8.Duomenys, susiję su 1 ir 2 dalyse nurodytais įrašais, įskaitant asmens duomenis, tvarkomi siekiant:

(a)administruoti paraiškas pagal šį skyrių ir aktus, priimtus pagal jį;

(b)tvarkyti registrą ir pateikti jį valdžios institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams susipažinti;

(c)rengti ataskaitas ir statistiką, suteikiant Tarnybai galimybę optimizuoti savo veiklą ir gerinti sistemos veikimą.

9.Visi duomenys, įskaitant asmens duomenis, susiję su 1 ir 2 dalyse nurodytais įrašais, laikomi viešojo intereso duomenimis, ir su jais gali nemokamai susipažinti visos trečiosios šalys. Siekiant teisinio tikrumo įrašai registre laikomi neribotą laiką.

35 straipsnis

Duomenų bazė

1.Be pareigos tvarkyti registrą, Tarnyba renka ir elektroninėje duomenų bazėje saugo visus pagal šį reglamentą arba aktus, priimtus pagal šį reglamentą, pateiktus pareiškėjų duomenis ar kitų trečiųjų šalių pastabas.

2.Be asmens duomenų, įrašytų į registrą, elektroninėje duomenų bazėje gali būti saugomi kiti asmens duomenys, jei tokių duomenų reikia pagal šį reglamentą arba aktus, priimtus pagal jį. Tokie duomenys renkami, saugomi ir tvarkomi siekiant:

(a)administruoti paraiškas ir (arba) liudijimų registracijas, kaip aprašyta šiame reglamente ir pagal jį priimtuose aktuose;

(b)turėti prieigą prie informacijos, leidžiančios lengviau ir veiksmingiau vykdyti atitinkamas procedūras;

(c)teikti informaciją pareiškėjams ir kitoms trečiosiomis šalimis;

(d)rengti ataskaitas ir statistiką, suteikiant Tarnybai galimybę optimizuoti savo veiklą ir gerinti sistemos veikimą.

3.Vykdomasis direktorius nustato prieigos prie elektroninės duomenų bazės sąlygas ir būdą, kuriuo šios duomenų bazės turinys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus asmens duomenis, bet įskaitant 34 straipsnio 3 dalyje išvardytus asmens duomenis, gali būti pateiktas automatizuotai nuskaitoma forma, įskaitant rinkliavą už tokią prieigą.

4.Prieiga prie 2 dalyje nurodytų asmens duomenų ribojama ir tokie duomenys viešai neskelbiami, išskyrus atvejus, kai susijusi šalis yra davusi aiškų sutikimą.

5.Visi duomenys saugomi neribotą laiką. Vis dėlto susijusi šalis gali paprašyti, kad praėjus 18 mėnesių nuo liudijimo galiojimo pabaigos arba atitinkamos inter partes procedūros pabaigos iš duomenų bazės būtų pašalinti visi asmens duomenys. Susijusi šalis turi teisę bet kuriuo metu reikalauti, kad būtų ištaisyti netikslūs ar klaidingi duomenys.

36 straipsnis

Skaidrumas

1.Tarnybos saugomiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 30 .

2.Tarnybos valdančioji taryba priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles, susijusias su šiuo reglamentu.

3.Dėl sprendimų, kuriuos Tarnyba priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti pateiktas skundas Europos ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

4.Tarnybos vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 31 .

37 straipsnis

Atstovavimas

1.Fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie neturi nei gyvenamosios vietos, nei pagrindinės verslo vietos arba faktinio ir veikiančio pramoninio ar komercinio padalinio Europos ekonominėje erdvėje, turi būti atstovaujama Tarnyboje pagal šį straipsnį atliekant visas šio reglamento III skyriuje nustatytas procedūras, išskyrus centralizuotos paraiškos pateikimą.

2.Fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių gyvenamoji vieta ar pagrindinė verslo vieta arba faktinis ir veikiantis pramoninis ar komercinis padalinys yra Europos ekonominėje erdvėje, Tarnyboje gali atstovauti darbuotojas.

Juridinio asmens darbuotojas taip pat gali atstovauti kitiems juridiniams asmenims, kurie yra ekonomiškai susiję su juridiniu asmeniu, kuriam atstovauja tas darbuotojas.

Antra pastraipa taip pat taikoma tais atvejais, kai tie kiti juridiniai asmenys Sąjungoje neturi nei gyvenamosios vietos, nei pagrindinės verslo vietos arba faktinio ir veikiančio pramoninio ar komercinio padalinio.

Darbuotojai, kurie atstovauja fiziniams arba juridiniams asmenims, Tarnybos prašymu arba, kai tinkama, procedūros šalies prašymu, jai pateikia prie bylų pridedamą pasirašytą įgaliojimą.

3.Bendras atstovas skiriamas, kai yra daugiau nei vienas pareiškėjas arba kelios kartu veikiančios trečiosios šalys.

4.Fiziniams arba juridiniams asmenims Tarnyboje atstovauti gali tik Sąjungoje įsisteigęs teisininkas, turintis teisę veikti kaip patentų patikėtinis nacionaliniame patentų biure arba Europos patentų tarnyboje, arba advokatas, turintis teisę verstis advokato praktika valstybės narės teismuose.

38 straipsnis

Sudėtinės paraiškos

1.Centralizuotoje paraiškoje taip pat gali būti prašoma išduoti bendrąjį liudijimą, kaip nustatyta Reglamente [COM(2023) 221] 32 (toliau – sudėtinė paraiška).

2.Sudėtinei paraiškai taikoma viena centralizuota nagrinėjimo procedūra, taip pat viena protesto arba apeliacijos procedūra, jei protestas pareikštas arba apeliacija pateikta dėl išvados ar sprendimo tiek dėl centralizuotos paraiškos, tiek dėl bendrojo liudijimo paraiškos.

3.Valstybės narės, kurioms pagrindinis patentas yra bendro galiojimo, sudėtinėje paraiškoje dėl lygiagretaus nacionalinių liudijimų išdavimo nepaskiriamos. Nagrinėjant sudėtinę paraišką neatsižvelgiama į joje paskirtą valstybę narę, kuriai pagrindinis patentas yra bendro galiojimo.

39 straipsnis

Papildomos apsaugos liudijimų skyrius

Tarnyboje įsteigiamas Papildomos apsaugos liudijimų skyrius (toliau – PAL skyrius), kuris atsako už šio reglamento III skyriuje ir Reglamento [COM(2023) 231] III skyriuje, taip pat reglamentuose [COM(2023) 222] bei [COM(2023) 221] nustatytų užduočių vykdymą, visų pirma:

(a)centralizuotų liudijimų paraiškų, apeliacijų ir trečiųjų šalių pastabų priėmimą ir nagrinėjimo priežiūrą;

(b)nagrinėjimo išvadų dėl centralizuotų liudijimų paraiškų priėmimą Tarnybos vardu;

(c)sprendimų dėl protestų dėl nagrinėjimo išvadų priėmimą;

(d)registro ir duomenų bazės tvarkymą.

40 straipsnis

Kalbos

1.Visi dokumentai ir informacija, susiję su procedūromis pagal šį reglamentą, Tarnybai siunčiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.

2.Tarnyba vykdo šiuo reglamentu jai nustatytas užduotis visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis pagal Tarybos reglamentą Nr. 1 33 .

41 straipsnis

Informacijos teikimas Tarnybai

1.Tarnybai skirta informacija teikiama elektroninėmis priemonėmis. Vykdomasis direktorius nustato, kokia apimtimi ir kokiomis techninėmis sąlygomis ta informacija gali būti teikiama elektroniniu būdu.

2.Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, dėl informacijos teikimo priemonių, įskaitant elektronines informacijos teikimo priemones, kurias turi naudoti Tarnyboje vykdomų procedūrų šalys, taisyklių ir formų, kurias turi parengti Tarnyba.

42 straipsnis

Tarnybos sprendimai ir pateikiama informacija

1.Į Tarnybos sprendimus pagal šį skyrių įtraukiamos nagrinėjimo išvados ir nurodomi motyvai, kuriais jie grindžiami. Sprendimai grindžiami tik tokiais motyvais ar įrodymais, dėl kurių atitinkamos šalys turėjo galimybę pateikti pastabas. Jei Tarnyba vykdo žodinę procedūrą, sprendimas gali būti paskelbtas žodžiu. Vėliau apie šį sprendimą ar išvadą šalims pranešama raštu.

2.Visuose Tarnybos sprendimuose, išvadose, pateikiamoje informacijoje ar pranešimuose pagal šį skyrių nurodomas PAL skyrius ir atitinkama kolegija, taip pat atsakingo specialisto vardas ir pavardė arba atsakingų specialistų vardai ir pavardės. Jie turi būti pasirašyti tų specialistų arba vietoje parašo turi būti išspausdintas arba įspaustas Tarnybos antspaudas. Vykdomasis direktorius gali nustatyti, kad PAL skyrius ir atsakingų specialistų vardai ir pavardės gali būti nurodomi kitais būdais arba kad galima naudoti kitokią nei antspaudas identifikavimo priemonę, kai sprendimai ar kita informacija perduodami techninėmis ryšio priemonėmis.

3.Kartu su Tarnybos sprendimais pagal šį skyrių, dėl kurių galima teikti apeliaciją, pateikiama rašytinė informacija, kad apeliacijos Tarnybai turi būti pateikiamos raštu per 2 mėnesius nuo pranešimo apie atitinkamą sprendimą dienos. Pateikiamoje informacijoje taip pat atkreipiamas šalių dėmesys į 29 straipsnio nuostatas. Šalys negali remtis tuo, kad Tarnyba joms nepranešė apie apeliacijos galimybę.

43 straipsnis

Žodinė procedūra

1.Jeigu Tarnyba mano, kad žodinė procedūra yra tikslinga, ji pradedama Tarnybos reikalavimu arba bet kurios procedūros šalies prašymu.

2.Žodinė procedūra nagrinėjimo kolegijoje arba protestų kolegijoje nėra vieša.

3.Žodinė procedūra apeliacinėse tarybose, įskaitant sprendimo ir atitinkamais atvejais patikslintos išvados pateikimą, yra vieša, išskyrus atvejus, kai apeliacinės tarybos nusprendžia kitaip tais atvejais, kai leidimas dalyvauti visuomenei galėtų sukelti didelių ir nepagrįstų nepatogumų, visų pirma procedūros šaliai.

4.Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant išsamią žodinės procedūros tvarką.

44 straipsnis

Įrodymų rinkimas

1.Atliekant bet kurias procedūras Tarnyboje įrodymų pateikimo ir gavimo priemonės yra:

(a)šalių paaiškinimai;

(b)prašymai pateikti informaciją;

(c)dokumentų ir įrodymų pateikimas;

(d)liudytojų parodymai;

(e)ekspertų išvados;

(f)pareiškimai, padaryti raštu prisiekus ar iškilmingai patvirtinus, arba turintys panašią galią pagal tos valstybės, kurioje pareiškimas padaromas, įstatymus.

2.Atitinkama kolegija gali paskirti vieną savo atstovą pateiktiems įrodymams nagrinėti.

3.Jeigu Tarnyba arba atitinkama kolegija mano, kad šalis, liudytojas ar ekspertas privalo duoti parodymus žodžiu, ji išsiunčia tokiam asmeniui šaukimą atvykti. Tokiame šaukime numatytas įspėjimo laikotarpis turi būti bent 1 mėnuo, nebent sutariama, kad laikotarpis būtų trumpesnis.

4.Šalims pranešama, kad liudytojas arba ekspertas duos parodymus Tarnyboje. Šalys turi teisę dalyvauti ir tam liudytojui ar ekspertui užduoti klausimus.

5.Vykdomasis direktorius nustato apmokėtinų išlaidų sumas, įskaitant išankstinius mokėjimus, susijusias su šiame straipsnyje nurodyto įrodymų rinkimo išlaidomis.

6.Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant išsamią įrodymų rinkimo tvarką.

45 straipsnis

Pranešimas

1.Tarnyba nusistovėjusia tvarka susijusiems subjektams praneša apie sprendimus, įskaitant išvadas, šaukimus ir apie kiekvieną pranešimą ar kitą pateiktą informaciją, nuo kurių pradedamas skaičiuoti terminas arba apie kuriuos tiems subjektams turi būti pranešta pagal šio skyriaus arba aktų, priimtų pagal šį skyrių, nuostatas, arba apie kuriuos pranešti nurodė vykdomasis direktorius.

2.Pranešimas gali būti pateiktas įvairiomis priemonėmis, įskaitant elektronines. Išsamias nuostatas dėl elektroninių priemonių nustato vykdomasis direktorius.

3.Kai turi būti pranešama viešu pranešimu, vykdomasis direktorius nustato viešo skelbimo tvarką ir 1 mėnesio termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad apie dokumentą buvo pranešta, pradžią.

4.Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant išsamią pranešimo tvarką.

46 straipsnis

Terminai

1.Terminai nustatomi metais, mėnesiais, savaitėmis ir dienomis. Skaičiuoti pradedama nuo kitos dienos po atitinkamo įvykio. Termino trukmė yra ne mažiau kaip 1 mėnuo ir ne daugiau kaip 6 mėnesiai.

2.Vykdomasis direktorius prieš prasidedant kiekvieniems kalendoriniams metams nustato dienas, kuriomis Tarnyba nepriima dokumentų arba kuriomis įprastas paštas vietovėje, kurioje yra Tarnyba, nepristatomas.

3.Vykdomasis direktorius nustato veiklos sustabdymo tuo atveju, kai valstybėje narėje, kurioje yra Tarnyba, laikinai nutrūksta bendras pašto pristatymas arba kai faktiškai nutrūkus Tarnybos ryšiui Tarnyba neturi galimybės naudotis leidžiamomis elektroninėmis ryšių priemonėmis, laikotarpio trukmę.

4.Jei dėl ypatingo įvykio, pavyzdžiui, gaivalinės nelaimės arba streiko, nutrūksta arba sutrinka tinkamas procedūrų šalių informacijos teikimas Tarnybai arba atvirkščiai, vykdomasis direktorius gali nustatyti, kad visi terminai, kurie kitu atveju pasibaigtų tokio įvykio pradžios dieną (kurią jis nustato) arba po jos, procedūrų šalims, atitinkamoje valstybėje narėje turinčioms savo gyvenamąją vietą ar registruotą buveinę arba paskyrusioms atitinkamoje valstybėje narėje verslo vietą turintį atstovą, būtų pratęsti iki jo nustatytos datos. Nustatydamas tą datą, vykdomasis direktorius įvertina, kada baigiasi ypatingas įvykis. Jei įvykis turi įtakos Tarnybos buveinei, tokiame vykdomojo direktoriaus sprendime nurodoma, kad jis taikomas visoms procedūrų šalims.

5.Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis nuostatomis dėl terminų skaičiavimo ir trukmės.

47 straipsnis

Klaidų ir akivaizdžių apsirikimų ištaisymas

1.Tarnyba savo iniciatyva arba šalies prašymu ištaiso visas kalbos klaidas ar transkripcijos klaidas ir akivaizdžius apsirikimus savo sprendimuose, įskaitant išvadas, arba technines klaidas, padarytas skelbiant informaciją registre.

2.Jei Tarnyba padarė įrašą registre arba priėmė sprendimą, kuriame yra akivaizdi klaida, priskirtina Tarnybai, ji užtikrina, kad įrašas būtų anuliuotas arba sprendimas būtų panaikintas. Įrašas registre anuliuojamas arba sprendimas panaikinimas per 1 metus nuo to įrašo padarymo registre arba to sprendimo priėmimo dienos, pasikonsultavus su procedūrų šalimis.

3.Tarnyba visus tokius ištaisymo ar anuliavimo atvejus registruoja.

4.Tarnyba ištaisymus ir anuliavimus skelbia.

48 straipsnis

Restitutio in integrum

1.Pareiškėjo arba kitos procedūrų Tarnyboje pagal šį skyrių šalies, kuri, nors ir, atsižvelgusi į aplinkybes, ėmėsi visų reikalingų priemonių, neįstengė laikytis Tarnybos nustatytų terminų ir kuri pateikė dėl to prašymą, teisės visiškai atkuriamos, jeigu nesilaikymo tiesioginė pasekmė pagal šio skyriaus nuostatas yra teisės arba teisių gynimo priemonės praradimas.

2.Prašymas dėl visiško teisių atkūrimo pateikiamas raštu per 2 mėnesius nuo termino nesilaikymo priežasties pašalinimo dienos. Per šį laiką baigiamas neatliktas veiksmas. Prašymas priimamas tiktai vienus metus nuo praleisto termino pabaigos.

3.Prašyme dėl visiško teisių atkūrimo nurodomi jo pateikimo pagrindai ir jį pagrindžiantys faktai. Prašymas laikomas nepateiktu, kol nesumokamas mokestis už visišką teisių atkūrimą.

4.Sprendimą dėl prašymo priima PAL skyrius arba, kai taikytina, apeliacinės tarybos.

5.Šis straipsnis netaikomas šio straipsnio 2 dalyje arba 26 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytiems terminams.

49 straipsnis

Procedūrų sustabdymas

1.Procedūros Tarnyboje pagal šį skyrių sustabdomos:

(a)mirus arba tapus neveiksniam pareiškėjui arba asmeniui, nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotam veikti jo vardu. Jei ta mirtis ar neveiksnumas nedaro poveikio pagal 37 straipsnį paskirto atstovo įgaliojimams, procedūros sustabdomos tik tokio atstovo prašymu;

(b)kai pareiškėjas dėl teisinių priežasčių, susijusių su jo turto atžvilgiu pareikštu ieškiniu, negali tęsti procedūrų Tarnyboje;

(c)mirus arba tapus neveiksniam pareiškėjo atstovui arba kai tas atstovas dėl teisinių priežasčių, susijusių su jo turto atžvilgiu pareikštu ieškiniu, negali tęsti procedūrų Tarnyboje.

2.Procedūros Tarnyboje atnaujinamos, kai tik nustatoma asmens, įgalioto jas tęsti, tapatybė.

3.Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamia procedūrų Tarnyboje atnaujinimo tvarka.

50 straipsnis

Išlaidos

1.Protesto procedūroje, įskaitant susijusią apeliacijos procedūrą, pralaimėjusi šalis padengia kitos šalies sumokėtus mokesčius. Pralaimėjusi šalis taip pat padengia visas kitas kitos šalies išlaidas, kurios yra būtinos procedūroms, įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas ir atstovo atlyginimą, neviršijant įgyvendinimo akte, kuris bus priimtas pagal 7 dalį, kiekvienai išlaidų kategorijai nustatytų didžiausių normų. Mokesčiai, kuriuos turi atlyginti pralaimėjusi šalis, – tai tik tie mokesčiai, kuriuos sumokėjo kita tų procedūrų šalis.

2.Jeigu kiekvienos iš šalių dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba teisingumo sumetimais PAL skyrius arba Apeliacinė taryba priima sprendimą išlaidas paskirstyti kitaip.

3.Jeigu procedūra nutraukiama, išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas PAL skyriaus arba Apeliacinės tarybos nuožiūra.

4.Jeigu šalys PAL skyriuje arba Apeliacinėje taryboje susitaria dėl išlaidų atlyginimo kitaip, negu nurodyta 1–3 dalyse, atitinkama institucija atsižvelgia į tą susitarimą.

5.PAL skyrius arba Apeliacinė taryba nustato pagal šio straipsnio 1–3 dalis kompensuotinų išlaidų sumą, kai mokėtinas išlaidas sudaro tik Tarnybai sumokėti mokesčiai ir atstovavimo išlaidos. Visais kitais atvejais kompensuotinų išlaidų sumas gavęs prašymą nustato Apeliacinės tarybos arba PAL skyriaus sekretoriatas. Prašymas priimamas tik 2 mėnesių laikotarpiu nuo dienos, kurią sprendimas, dėl kurio pateikiamas prašymas nustatyti išlaidas, tampa galutinis; prie prašymo pridedama sąskaita ir patvirtinamieji dokumentai. Atstovavimo išlaidų atveju pakanka atstovo patikinimo, kad išlaidos buvo patirtos. Kitų išlaidų atveju pakanka nustatyti, kad jos yra tikėtinos. Kai išlaidų suma nustatoma pagal šios dalies pirmą sakinį, priskiriamos pagal šio straipsnio 7 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatyto dydžio atstovavimo išlaidos, neatsižvelgiant į tai, ar jos faktiškai buvo patirtos.

6.Sprendimuose dėl išlaidų nustatymo, priimtuose pagal 5 dalį, nurodomi motyvai, kuriais jie grindžiami, o PAL skyrius arba Apeliacinė taryba, gavę prašymą, pateiktą per 1 mėnesį nuo pranešimo apie lėšų priskyrimą dienos, gali nuspręsti juos peržiūrėti. Prašymas laikomas pateiktu tik kai sumokamas mokestis už išlaidų dydžio peržiūrą. Atitinkamai PAL skyrius arba Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl prašymo peržiūrėti sprendimą dėl išlaidų nustatymo ne žodinės procedūros tvarka.

7.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos didžiausios išlaidų, kurios yra būtinos procedūrai ir kurias laimėjusi šalis faktiškai patyrė, normos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.Nustatydama didžiausias kelionės ir pragyvenimo išlaidų normas Komisija atsižvelgia į atstumą nuo šalies, atstovo, liudytojo ar eksperto gyvenamosios ar verslo vietos iki vietos, kurioje vyksta žodinė procedūra, į procedūros etapą, kuriuo patirta išlaidų, o kalbant apie atstovavimo išlaidas – į poreikį užtikrinti, kad kita šalis dėl taktinių priežasčių nepiktnaudžiautų pareiga padengti išlaidas. Be to, pragyvenimo išlaidos apskaičiuojamos pagal Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytas Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 34 . Pralaimėjusi šalis padengia tik vienos procedūros šalies ir, kai taikytina, tik vieno atstovo išlaidas.

51 straipsnis

Sprendimų, kuriais nustatomas išlaidų dydis, vykdymo užtikrinimas

1.Kiekvienas galutinis Tarnybos sprendimas, kuriuo nustatomas išlaidų dydis, yra privalomas vykdyti.

2.Vykdymą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios tos valstybės narės, kurioje jis vykdomas, teritorijoje. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną instituciją, atsakingą už 1 dalyje nurodyto sprendimo autentiškumo patvirtinimą, ir perduoda jos kontaktinius duomenis Tarnybai, Teisingumo Teismui ir Komisijai. Ta institucija, neatlikdama jokių formalumų, tik patikrinusi sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda vykdomąjį raštą.

3.Atitinkamos šalies prašymu atlikus šiuos formalumus, ši šalis gali pradėti vykdymo užtikrinimą pagal nacionalinę teisę, kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją.

4.Vykdymo užtikrinimą galima sustabdyti tik Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau skundų dėl netinkamo vykdymo užtikrinimo nagrinėjimas priklauso atitinkamos valstybės narės teismų jurisdikcijai.

52 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.Išlaidos, kurias Tarnyba patiria vykdydama jai pagal šį reglamentą pavestas papildomas užduotis, padengiamos iš procedūrinių mokesčių, kuriuos Tarnybai turi sumokėti pareiškėjai, ir, jei reikia, iš dalies metinių mokesčių, kuriuos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms moka pagal šį skyrių išduotų liudijimų savininkai. Iš pradžių nustatomas tam tikras tos dalies dydis, tačiau kas 5 metus jis peržiūrimas, siekiant užtikrinti pagal šį reglamentą ir reglamentus [COM(2023) 231], [COM(2023) 222] bei [COM(2023) 221] Tarnybos vykdomos veiklos finansinį tvarumą, jei Tarnybos patiriamos išlaidos nėra padengiamos iš mokesčių pagal šiuos reglamentus.

2.1 dalies įgyvendinimo tikslais kiekviena kompetentinga nacionalinė institucija registruoja metinius mokesčius, kuriuos jai moka pagal šį skyrių išduotų liudijimų savininkai.

3.Išlaidas, kurias patiria kompetentinga nacionalinė institucija, dalyvaujanti procedūrose pagal šį skyrių, padengia Tarnyba ir jos apmokamos kasmet, atsižvelgiant į procedūrų, kuriose ta kompetentinga nacionalinė institucija dalyvavo ankstesniais metais, skaičių.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl finansinių pervedimų tarp Tarnybos ir valstybių narių, šių pervedimų sumų ir Tarnybos mokėtino atlygio už 3 dalyje nurodytų kompetentingų nacionalinių institucijų dalyvavimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

🡻 1610/96 (pritaikytas)

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

19 straipsnis

1. Liudijimas gali būti išduotas produktams, kuriuos šio reglamento įsigaliojimo dieną saugo galiojantis pagrindinis patentas, ir kuriems pirmasis leidimas pateikti juos į Bendrijos rinką kaip augalų apsaugos priemones buvo išduotas po 1985 m. sausio 1 d. pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnį arba atitinkamas nacionalines nuostatas.

2. Paraiška dėl liudijimo išdavimo pagal 1 dalį paduodama per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

🡻 2003 m. Stojimo aktas (pritaikytas)

19a straipsnis

Nuostatos, susijusios su Bendrijos plėtra:

Nepažeidžiant šio reglamento kitų nuostatų taikoma:

(a)

(1)i) bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai Čekijoje galiojančio pagrindinio patento, kuriai pirmas leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo gautas Čekijoje po 1999 m. lapkričio 10 d., gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta per šešis mėnesius nuo dienos, kai buvo gautas pirmas leidimas pateikti į rinką,

(2)ii) bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai Čekijoje galiojančio pagrindinio patento, kuriai pirmas leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo gautas Bendrijoje ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki įstojimo dienos, gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta per šešis mėnesius nuo dienos, kai buvo gautas pirmas leidimas pateikti į rinką;

(b)bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai galiojančio pagrindinio patento, kuriai pirmas leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo gautas Estijoje iki įstojimo dienos, gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta per šešis mėnesius nuo dienos, kai buvo gautas pirmas leidimas pateikti į rinką, ar tais atvejais, kai patentas buvo išduotas iki 2000 m. sausio 1 d., per šešių mėnesių laikotarpį, numatytą 1999 m. spalio mėn. Patentų akte;

(c)bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai galiojančio pagrindinio patento, kuriai pirmas leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo gautas Kipre iki įstojimo dienos, gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta per šešis mėnesius nuo dienos, kai buvo gautas pirmas leidimas pateikti į rinką; nepaisant to, kas nurodyta aukščiau, jei leidimas pateikti į rinką buvo gautas iki pagrindinio patento išdavimo, paraiška išduoti sertifikatą turi būti pateikta per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo išduotas patentas;

(d)bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai galiojančio pagrindinio patento, kuriai pirmas leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo gautas Latvijoje iki įstojimo dienos, gali būti išduotas sertifikatas. Tais atvejais, kai 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis yra pasibaigęs, galimybe kreiptis dėl liudijimo galima pasinaudoti per šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip įstojimo dieną;

(e)bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai galiojančio pagrindinio patento, dėl kurio buvo kreiptasi po 1994 m. vasario 1 d., ir kuriai pirmas leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo gautas Lietuvoje iki įstojimo dienos, gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos;

(f)bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai galiojančio pagrindinio patento, kuriai pirmas leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo gautas Vengrijoje po 2000 m. sausio 1 d., gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos;

(g)bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai galiojančio pagrindinio patento, kuriai pirmas leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo gautas Maltoje iki įstojimo dienos, gali būti išduotas sertifikatas. Tais atvejais, kai 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis yra pasibaigęs, galimybe kreiptis dėl liudijimo galima pasinaudoti per šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip įstojimo dieną;

(h)bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai galiojančio pagrindinio patento, kuriai pirmas leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo gautas Lenkijoje po 2000 m. sausio 1 d., gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip įstojimo dieną;

(i)bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai galiojančio pagrindinio patento, kuriai pirmas leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo gautas Slovėnijoje iki įstojimo dienos, gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta per šešis mėnesius nuo įstojimo dieno, įskaitant tuos atvejus, kai pasibaigė 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis;

(j)bet kuriai augalų apsaugos priemonei, apsaugotai galiojančio pagrindinio patento, kuriai pirmas leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo gautas Slovakijoje po 2000 m. sausio 1 d., gali būti išduotas sertifikatas, jei paraiška dėl sertifikato buvo pateikta per šešis mėnesius nuo dienos, kai buvo gautas pirmas leidimas pateikti į rinką, ar per šešis mėnesius nuo 2002 m. liepos 1 d., jei leidimas pateikti į rinką buvo gautas iki tos dienos;

🡻 2005 m. Stojimo aktas (pritaikytas)

(k)bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Bulgarijoje gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška išduoti liudijimą paduodama per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos;

(l)bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2000 m. sausio 1 d., Rumunijoje gali būti išduotas liudijimas. Tais atvejais, kai 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis yra pasibaigęs, galimybe kreiptis dėl liudijimo galima pasinaudoti per šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip įstojimo dieną;

🡻 2012 m. Stojimo aktas (pritaikytas)

(m)bet kuriai galiojančio pagrindinio patento saugomai augalų apsaugos priemonei, kuriai pirmasis leidimas pateikti ją į rinką kaip augalų apsaugos priemonę buvo išduotas po 2003 m. sausio 1 d., Kroatijoje gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška išduoti liudijimą paduodama per šešis mėnesius nuo įstojimo dienos.

🡻 1610/96 (pritaikytas)

2053 straipsnis

⌦ Pereinamojo laikotarpio nuostatos ⌫

🡻 2003 m. Stojimo aktas (pritaikytas)

1. Valstybėse narėse, kurių nacionalinės teisės aktuose 1990 m. sausio 1 d. nebuvo nuostatos, numatančios galimybę užpatentuoti augalų apsaugos priemones, šis reglamentas taikomas nuo 1998 m. sausio 2 d. Tose valstybėse narėse 19 straipsnis netaikomas.

🡻 2012 m. Stojimo aktas (pritaikytas)

2. Šis reglamentas taikomas papildomos apsaugos liudijimams, išduotiems pagal Čekijos, Estijos, Kroatijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos nacionalinės teisės aktus iki atitinkamos jų įstojimo dienos.

⇩ naujas

IV skyrius
Baigiamosios nuostatos

54 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.26 straipsnio 13 dalyje, 29 straipsnio 8 dalyje, 31 straipsnyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 4 dalyje, 44 straipsnio 6 dalyje, 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 5 dalyje ir 49 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 26 straipsnio 13 dalyje, 29 straipsnio 8 dalyje, 31 straipsnyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 4 dalyje, 44 straipsnio 6 dalyje, 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 5 dalyje ir 49 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 26 straipsnio 13 dalį, 29 straipsnio 8 dalį, 31 straipsnį, 41 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 4 dalį, 44 straipsnio 6 dalį, 45 straipsnio 4 dalį, 46 straipsnio 5 dalį ir 49 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

55 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Papildomos apsaugos liudijimų komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą [COM(2023) 231]. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

56 straipsnis

Vertinimas

Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti: penkeri metai nuo taikymo pradžios dienos] ir vėliau kas penkerius metus Komisija atlieka III skyriaus taikymo vertinimą.

🡹

57 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1610/96 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

🡻 1610/96 (pritaikytas)

2158 straipsnis

Įsigaliojimas Ö ir taikymas Õ

Šis reglamentas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiame leidinyje ⌦ dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ⌫.

⇩ naujas

19–52 ir 54–56 straipsniai taikomi nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti: pirmoji 12-ojo mėnesio po įsigaliojimo diena].

🡻 1610/96

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

(1) Pediatriniams vaistams, apibrėžtiems Reglamente (EB) Nr. 1901/2006, taikomas papildomas 6 mėnesių apsaugos laikotarpis, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas.

(2) Bendrasis patentas (BP) yra juridinė nuosavybės teisė, kuria pagal vieno langelio principą bus užtikrinta vienoda apsauga visose dalyvaujančiose valstybėse. Tikimasi, kad nuo 2023 m. balandžio mėn. BP sistemoje dalyvaus 17 valstybių narių. Naujausią ir išsamesnę informaciją žr. https://ec.europa.eu/growth/industry/strategy/intellectual-property/patent-protection-eu/unitary-patent_en .

(3) Europos Komisija, Komisijos komunikato „2022 m. Komisijos darbo programa“ priedai, COM(2021) 645 final, 2021 m., p. 9 ( https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar%3A9fb5131e-30e9-11ec-bd8e-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_2&format=PDF#page=9 ).

(4) 2020 m. lapkričio 10 d. Tarybos išvados dėl intelektinės nuosavybės politikos https://www.consilium.europa.eu/media/46671/st-12750-2020-init.pdf .

(5) Europos Parlamentas, Teisės reikalų komitetas, Pranešimas dėl intelektinės nuosavybės veiksmų plano ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti (2021/2007(INI)), https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-9-2021-0284_EN.html .

(6) Byla C-58/08, ECLI:ES:C:2010:321.

(7)

https://ec.europa.eu/docsroom/documents/29464

(8) https://ec.europa.eu/docsroom/documents/29524

(9) https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/94cb20ea-2ff0-11ed-975d-01aa75ed71a1/language-en

(10) Tiksliau – atitinkamos valstybės narės kompetentingai pramoninės nuosavybės tarnybai, išskyrus atvejus, kai tuo tikslu buvo paskirta kita institucija.

(11) Išsamus bylų sąrašas pateiktas antrojo Makso Planko instituto tyrimo 5.5 lentelėje.

(12) Tačiau tam tikrose srityse reikia papildomų išaiškinimų, kaip rodo du 2022 m. prašymai priimti prejudicinį sprendimą (bylos C-119/22 ir C-149/22).

(13) Kai susijęs pagrindinis patentas arba pats PAL nebuvo pašalintas iš BPT kompetencijos srities ir jeigu nacionaliniame teisme dar nebuvo pareikštas ieškinys (kiek tai susiję su tomis valstybėmis narėmis, kuriose patentas yra bendro galiojimo).

(14) OL C […], […], p. […].

(15) OL C […], […], p. […].

(16) 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 198, 1996 8 8, p. 30).

(17) Žr. I priedą.

(18) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo (OL L 152, 2009 6 16, p. 1).

(19) 1995 m. birželio 15 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 166, 1995 7 3, p. 89), 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 353, 1995 12 30, p. 36) ir 1996 m. kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 96, 1996 4 1, p. 30).

(20) 2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2012, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą (OL L 361, 2012 12 31, p. 1).

(21) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017 6 16, p. 1).

(22) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendrojo augalų apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimo [COM(2023) 221].

(23) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(24) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(25) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(26) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1)

(27) 1973 m. spalio 5 d. Europos patentų išdavimo konvencija su pakeitimais, padarytais 1991 m. gruodžio 17 d. ir 2000 m. lapkričio 29 d.

(28) 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 283/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai (OL L 93, 2013 4 3, p. 1).

(29) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo [COM(2023) 231].

(30) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(31) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(32) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendrojo augalų apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimo [COM(2023) 221].

(33) Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(34) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 (OL L 198, 1996 8 8, p. 30)
2003 m. Stojimo aktas (OL L 236, 2003 9 23, p. 33)	Tik II priedo 4 punkto C papunkčio II dalies 2 punktas
2005 m. Stojimo aktas (OL L 157, 2005 6 21, p. 203)	Tik III priedo 1 punkto II papunkčio 2 dalis
2012 m. Stojimo aktas (OL L 112, 2012 2 24, p. 21)	Tik III priedo 1 punkto 2 papunkčio II dalies 1 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1610/96	Šis reglamentas
1 straipsnio įžanginė formuluotė	2 straipsnio įžanginė formuluotė
1 straipsnio 1–9 punktai	2 straipsnio 1–9 punktai
1 straipsnio 10 punktas	-
-	2 straipsnio 10–15 punktai
2 straipsnis	1 straipsnis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnis	5 straipsnis
6 straipsnis	6 straipsnio 1 dalis
-	6 straipsnio 2 dalis
7 straipsnis	7 straipsnis
8 straipsnis	8 straipsnis
9 straipsnis	9 straipsnis
10 straipsnis	10 straipsnis
11 straipsnis	11 straipsnis
12 straipsnis	12 straipsnis
13 straipsnis	13 straipsnis
14 straipsnis	14 straipsnis
15 straipsnis	15 straipsnis
16 straipsnis	16 straipsnis
17 straipsnis	17 straipsnis
18 straipsnis	18 straipsnis
-	19 straipsnis
-	20 straipsnis
-	21 straipsnis
-	22 straipsnis
-	23 straipsnis
-	24 straipsnis
-	25 straipsnis
-	26 straipsnis
-	27 straipsnis
-	28 straipsnis
-	29 straipsnis
-	30 straipsnis
-	31 straipsnis
-	32 straipsnis
-	33 straipsnis
-	34 straipsnis
-	35 straipsnis
-	36 straipsnis
-	37 straipsnis
-	38 straipsnis
-	39 straipsnis
-	40 straipsnis
-	41 straipsnis
-	42 straipsnis
-	43 straipsnis
-	44 straipsnis
-	45 straipsnis
-	46 straipsnis
-	47 straipsnis
-	48 straipsnis
-	49 straipsnis
-	50 straipsnis
-	51 straipsnis
-	52 straipsnis
19 straipsnis	-
19a straipsnis	-
20 straipsnio 1 dalis	-
20 straipsnio 2 dalis	53 straipsnis
-	54 straipsnis
-	55 straipsnis
-	56 straipsnis
-	57 straipsnis
21 straipsnis	58 straipsnis
-	I priedas
-	II priedas