Komisijos pranešimas

dėl koncentracijos sąvokos pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4064/89 dėl įmonių koncentracijos kontrolės

(98/C 66/02)

(tekstas svarbus EEE)

I. ĮVADAS

II. SAVARANKIŠKŲ ĮMONIŲ SUSIJUNGIMAI

III. KONTROLĖS ĮGIJIMAS

1. Vienvaldė kontrolė

2. Bendra kontrolė

2.1. Lygios balsavimo teisės ar galimybės skirti į sprendimus priimančius organus

2.2. Veto teisė

2.3. Bendras naudojimasis balsavimo teisėmis

2.4. Kiti klausimai, susiję su bendra kontrole

2.5. Bendra kontrolė ribotą laiką

3. Vieno akcininko kontrolė veto teisių pagrindu

4. Kontrolės struktūriniai pasikeitimai

IV. IŠIMTYS

V. PABAIGA

I. ĮVADAS

1. Šio pranešimo tikslas – paaiškinti, kaip Komisija interpretuoja terminą "koncentracija", vartojamą Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 [1] (toliau – Susijungimų reglamentas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1310/97 [2], 3 straipsnyje. Šis oficialus 3 straipsnio interpretacijos išaiškinimas turėtų padėti įmonėms greičiau nustatyti, nesikreipiant į Komisiją, ar ir iki kokio laipsnio jų veiksmams gali būti taikoma Bendrijos susijungimų kontrolė.

Šis pranešimas pakeičia Pranešimą dėl koncentracijos sąvokos [3].

Šiame pranešime aptariamos 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys. 3 straipsnio interpretacija dėl bendrųjų įmonių, kurios aptariamos 3 straipsnio 2 dalyje, pateikiama Komisijos pranešime dėl savarankiškų bendrųjų įmonių sąvokos.

2. Šiame pranešime pateikiami nurodymai atspindi Komisijos patirtį taikant Susijungimų reglamentą nuo jo įsigaliojimo 1990 m. gruodžio 21 d. Čia išdėstytus principus Komisija taikys ir tobulins, nagrinėdama konkrečius atvejus.

3. Pagal Reglamento (EEB) Nr. 4064/89 įžanginės dalies 23 punktą, koncentracijos sąvoka apibrėžiama kaip apimanti tik tokius sandorius, po kurių pasikeičia dalyvaujančių įmonių struktūra. 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad toks struktūrinis pasikeitimas įvyksta arba susiliejant dviem anksčiau savarankiškoms įmonėms, arba įgyjant teisę kontroliuoti visą ar dalį kitos įmonės.

4. Ar įvyko koncentracija pagal Susijungimų reglamentą, nustatoma remiantis kokybiniais, o ne kiekybiniais kriterijais, dėmesį sutelkiant į kontrolės sąvoką. Šie kriterijai apima ir teisinius, ir faktinius momentus. Iš to seka, kad koncentracija gali atsirasti teisiniu arba de facto pagrindu.

5. Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalis apibrėžia dvi koncentracijų kategorijas:

- koncentracijos, atsirandančios susijungus anksčiau savarankiškoms įmonėms (a punktas),

- koncentracijos, atsirandančios įgyjant teisę kontroliuoti įmonę (b punktas).

Jos aptariamos atitinkamai II ir III skirsniuose toliau.

II. SAVARANKIŠKŲ ĮMONIŲ SUSIJUNGIMAI

6. Susijungimas pagal Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punktą įvyksta, kai dvi ar daugiau savarankiškų įmonių susilieja į naują įmonę ir nustoja egzistuoti kaip atskiri ūkio subjektai. Susijungimas gali įvykti ir kai vieną įmonę absorbuoja kita, pastarajai išlaikant savo juridinį statusą, tuo tarpu pirmoji nustoja egzistuoti kaip ūkio subjektas.

7. Susijungimas pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą gali įvykti ir tuo atveju, kai, nors juridinio susijungimo ir nėra, atskiras ūkio subjektas sukuriamas, sujungus anksčiau savarankiškų įmonių veiklą [4]. Taip gali įvykti ypač tada, kai dvi ar daugiau įmonių sudaro sutartį dėl bendro ekonominio valdymo, išlaikydamos savo kaip atskiro juridinio asmens (ūkio subjekto) statusą [5]. Jeigu dėl to dalyvaujančios įmonės susijungia į bendrą ūkio subjektą de facto, tokie veiksmai laikomi susijungimu. Būtina sąlyga nustatant, ar sukurtas bendras ūkio subjektas, – nuolatinio vieningo ekonominio valdymo faktas. Kiti svarbūs veiksniai yra vidinis pelno ir nuostolio kompensavimas tarp įvairių įmonių grupėje ir bendra išorinė jų atsakomybė. Susijungimą de facto gali sustiprinti akcinio kapitalo pasiskirstymas tarp įmonių, sudarančių ūkio subjektą.

III. KONTROLĖS ĮGIJIMAS

8. 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad koncentracija įvyksta, kai įgyjama kontrolė. Tokią kontrolę gali įgyti viena įmonė, veikdama atskirai, arba dvi ar daugiau įmonių, veikdamos kartu.

Kontrolę gali įgyti asmuo, kuris jau kontroliuoja (kartu arba atskirai) bent vieną kitą įmonę, arba kiti asmenys (kontroliuojantys kitą įmonę) ir (arba) įmonės. Terminas "asmuo" šiuo atveju reiškia ir valstybes institucijas [6] ir privačias įmones bei fizinius asmenis.

Kaip apibrėžta, Susijungimų reglamente koncentracija reiškia tik kontroliuojančių akcininkų struktūros pasikeitimą. Todėl vidiniai pertvarkymai bendrovių grupės viduje negali būti laikomi koncentracija.

Išskirtiniu atveju yra situacija, kai ir įsigyjančioji ir įsigyjamoji įmonės yra valstybės (ar tos pačios valstybinės institucijos) valdomos bendrovės. Šiuo atveju nuspręsti, ar atitinkamus veiksmus reikia laikyti vidiniu pertvarkymu (restruktūrizacija), padės atsakymas į klausimą, ar abi įmonės anksčiau formaliai buvo to paties ūkio subjekto, kaip jis suprantamas Reglamento (EEB) Nr. 4064/89 įžanginės dalies 12 punkte, dalimi. Jeigu įmonės anksčiau buvo skirtingų savarankiškai priimančių sprendimus ūkio subjektų dalimis, laikoma, kad sandorio metu įvyko koncentracija, o ne vidinis pertvarkymas [7]. Tačiau tokio savarankiškumo priimant sprendimus nėra, jeigu įmonės priklauso tai pačiai kontroliuojančiai (holdingo) bendrovei [8].

9. Ar po sandorio įgyjama kontrolė, priklauso nuo kelių teisinių ir (arba) faktinių dalykų. Nuosavybės teisių įgijimas ir akcininkų sutartys yra svarbūs, bet ne vieninteliai čia įtraukiami dalykai: grynai ekonominiai ryšiai taip pat gali turėti lemiamą vaidmenį. Todėl išimtinais atvejais ekonominės priklausomybės situacija gali pasireikšti faktiniu kontroliavimu, kaip, pavyzdžiui, labai svarbūs ilgalaikiai tiekimo susitarimai ar tiekėjų ar klientų suteikti kreditai kartu su struktūriniais ryšiais gali turėti lemiamos įtakos [9].

Kontrolė gali būti įgyjama net sandorio šalims nepareiškus tokio ketinimo [10]. Be to Susijungimų reglamente kontroliavimas aiškiai apibrėžtas kaip "galimybė daryti lemiamą įtaką", o ne kaip faktinis pasinaudojimas tokia įtaka.

10. Vis dėlto paprastai galimybę kontroliuoti ūkio subjektą įgyja asmenys arba įmonės, turintys kontrolę arba turintys teises, suteikiančias kontrolę (3 straipsnio 4 dalies a punktas). Gali būti išskirtinių situacijų, kai formalusis akcijų paketo savininkas yra kitas asmuo ar įmonė nei ta, kuri turi faktinę galią pasinaudoti akcijų suteikiamomis teisėmis. Taip gali būti, pavyzdžiui, jeigu įmonė naudojasi kitu asmeniu arba įmone, įsigydama kontrolinį akcijų paketą, ir naudojasi akcijų suteikiamomis teisėmis per tą asmenį ar įmonę, nors formaliai teisės priklauso pastariesiems. Tokioje situacijoje kontrolę įgyja įmonė, kuri tikrovėje sandoryje nedalyvauja, bet iš tikrųjų būtent ji turi galią kontroliuoti įsigyjamą bendrovę (3 straipsnio 4 dalies b punktas). Norint įrodyti tokio netiesioginio kontroliavimo faktą, gali tekti atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip finansavimo šaltinis ar šeimos ryšiai.

11. Kontrolės objektu gali būti viena ar daugiau įmonių – ūkio subjektų, tokių subjektų turtas arba tokių subjektų turto dalis [11]. Aptariamas turtas, kuriuo gali būti ir prekių ženklai ar licencijos, turi būti verslu, kurio apyvartą rinkoje būtų galima aiškiai nustatyti.

12. Įgyjama kontrolė gali būti dviejų rūšių – vienvaldė ir bendra. Abiem atvejais kontrolė apibrėžiama kaip galimybė daryti lemiamą įtaką įmonės valdymui teisių, sutarčių ar kitokių priemonių pagrindu (3 straipsnio 3 dalis).

1. Vienvaldė kontrolė

13. Vienvaldė kontrolė paprastai įgyjama teisiniu pagrindu, jeigu ūkio subjektas įsigyja balsavimo teisių daugumą bendrovėje. Nėra svarbu, ar įsigyta akcijų dalis sudaro 50 % akcinio kapitalo plius viena akcija [12] ar 100 % akcinio kapitalo [13]. Jeigu nėra kitų dalykų, įgijimas, nesuteikiantis balsavimo teisių daugumos, paprastai nesuteikia kontrolės, net jeigu įsigyjama didžioji akcinio kapitalo dalis.

14. Vienvaldė kontrolė gali būti įgyjama ir "kvalifikuotos mažumos" atveju. Taip gali atsitikti teisiniu ir (arba) de facto pagrindu.

Teisiniu pagrindu ji gali atsirasti tais atvejais, kai akcininkų mažumai yra suteiktos konkrečios teisės. Tokiomis gali būti privilegijuotosios akcijos, dėl kurių susidaro balsavimo teisių dauguma ar atsiranda kitos teisės, dėl kurių mažumos akcininkai gali nustatyti įsigyjamos (tikslinės) bendrovės verslo strategiją, kaip, pavyzdžiui, įgaliojimai paskirti daugiau negu pusę stebėtojų tarybos ar administracinės valdybos narių.

Gali būti laikoma, kad mažumos akcininkas įgijo vienvaldę kontrolę de facto pagrindu. Pavyzdžiui, kai yra didelė tikimybė, kad akcininkas turės balsų daugumą akcininkų susirinkime, nes likusios akcijos labai išbarstytos [14]. Tokioje situacijoje vargiai galima tikėtis, kad visi mažumos akcininkai dalyvaus arba bus atstovaujami akcininkų susirinkime. Nustatyti, ar kuriuo nors konkrečiu atveju yra vienvaldė kontrolė, galima pagal akcininkų dalyvavimo susirinkimuose ankstesniais metais analogiją. Jeigu nustatoma, kad pagal akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų skaičių mažumos akcininkas pastoviai turi balsų daugumą akcininkų susirinkime, laikoma, kad stambus mažumos akcininkas turi vienvaldę kontrolę [15].

Vienvalde kontrole gali naudotis ir mažumos akcininkas, turintis teisę vadovauti bendrovės veiklai bei nustatyti jos verslo politiką.

15. Galimybė pirkti arba konvertuoti akcijas pati savaime negali užtikrinti vienvaldės kontrolės, išskyrus atvejus, kai ta galimybe bus pasinaudota netolimoje ateityje pagal teisiškai įpareigojančias sutartis [16]. Tačiau galima atsižvelgti į tikimybę pasinaudoti tokia galimybe, kaip į papildomą argumentą, kuris kartu su visais kitais leidžia daryti išvadą apie vienvaldės kontrolės faktą.

16. Įmonės bendros kontrolės pakeitimas vienvalde pagal Susijungimų reglamentą laikomas koncentracija, nes vieno asmens daroma lemiama įtaka yra visiškai kitokia, nei bendrai daroma įtaka [17]. Dėl tos pačios priežasties pagal Susijungimų reglamentą sandoris, kuriame įgyjama teisė bendrai kontroliuoti vieną įmonės dalį, o atskirai (vienvaldės kontrolės pagrindu) – kitą, iš esmės laikomas dviem koncentracijomis [18].

17. Kontrolės sąvoka pagal Susijungimų reglamentą gali skirtis nuo taikomos kituose konkrečiuose įstatymuose, pavyzdžiui, reglamentuojančiuose riziką ribojančios priežiūros, mokesčių, oro transporto ar masinės informacijos priemonių sritis. Be to nacionaliniai įstatymai gali nustatyti konkrečias taisykles dėl sprendimus priimančių organų struktūros įmonėje, ypač kiek tai susiję su darbuotojų atstovų teisėmis. Nors tokiais norminiais aktais gali būti suteikti tam tikri kontrolės įgaliojimai asmenims, kurie nėra akcininkai, kontrolės sąvoka pagal Susijungimų reglamentą yra susijusi tik su įtakos priemonėmis, kurias paprastai turi įmonės savininkai. Galiausiai prerogatyvos, kuriomis naudojasi valstybė, veikdama kaip valstybinė institucija, o ne kaip akcininkė, jeigu jos apsiriboja viešųjų interesų gynimu, nereiškia kontrolės pagal Susijungimų reglamentą, jeigu jomis nesiekiama ir nesukuriama galimybė valstybei naudotis savo lemiama įtaka įmonės veikloje [19].

2. Bendra kontrolė

18. Kaip ir vienvaldės kontrolės atveju, teisių bendrai kontroliuoti ūkio subjektą įgijimas (įskaitant ir vienvaldės kontrolės pakeitimą bendra kontrole) taip pat gali būti nustatytas teisiniu arba de facto pagrindu. Įmonė kontroliuojama bendrai, jeigu akcininkai (patronuojančios bendrovės) privalo priimti bendrą sprendimą svarbiausiais kontroliuojamos įmonės (bendrosios įmonės) klausimais.

19. Įmonė kontroliuojama bendrai, jeigu dvi ar daugiau įmonių arba asmenų turi galimybę daryti lemiamą įtaką kitai įmonei. Lemiama įtaka šia prasme paprastai reiškia galimybę blokuoti veiksmus, nustatančius įmonės ūkinės veiklos strategiją. Priešingai nei vienvaldės kontrolės atveju, kai teisė priimti strateginius sprendimus įmonėje suteikiama konkrečiam akcininkui, bendrai kontroliuojant ūkio subjektą, būdinga galimybė patekti į aklavietę, kylanti iš situacijos, kad dvi ar daugiau patronuojančių įmonių gali atmesti siūlomus strateginius sprendimus. Todėl seka, kad šie akcininkai turi susitarti, nustatydami bendrosios įmonės verslo politiką.

2.1. Lygios balsavimo teisės ar galimybės paskirti į sprendimus priimančius organus

20. Aiškiausia bendros kontrolės forma, – kai yra tik dvi patronuojančios bendrovės, turinčios lygias balsavimo teises bendrojoje įmonėje. Tokiu atveju formali sutartis joms nereikalinga. Tačiau, jeigu formali sutartis sudaryta, ji turi atitikti abiejų patronuojančių bendrovių lygybės principą, pavyzdžiui, nustatydama, kad abi bendrovės turi teisę turėti tiek pat atstovų valdymo organuose ir nei vienas narys neturi lemiamo balso [20]. Lygybės galima pasiekti ir abiem patronuojančioms bendrovėms nustatant teisę skirti vienodą asmenų skaičių į bendrosios įmonės sprendimus priimančius organus.

2.2. Veto teisės

21. Įmonė gali būti bendrai kontroliuojama net tais atvejais, kai patronuojančios bendrovės neturi lygių balsavimo teisių ar vienodo atstovavimo sprendimus priimančių organų sudėtyje arba jeigu yra daugiau negu dvi patronuojančios bendrovės. Tokio atvejo pavyzdžiu gali būti situacija, kai akcininkų mažuma turi papildomas teises, kurios leidžia jiems vetuoti bendrosios įmonės ūkinės veiklos strategijai reikšmingus sprendimus [21]. Šios veto teisės gali būti nustatytos bendrosios įmonės įstatuose arba suteiktos jos patronuojančių bendrovių sutartimi. Pačios veto teisės gali pasireikšti nustatytu konkrečiu kvorumu, kurio reikia priimant sprendimus akcininkų susirinkime arba direktorių valdyboje, tiek kiek patronuojančios bendrovės atstovaujamos šioje valdyboje. Taip pat gali būti, kad strateginiams sprendimams reikalingas tam tikro organo, pavyzdžiui, stebėtojų tarybos, pritarimas, kurioje atstovaujami ir mažumos akcininkai, sudarantys dalį tokiam sprendimui priimti reikalingo kvorumo.

22. Šios veto teisės turi būti susijusios su strateginiais sprendimais dėl bendrosios įmonės verslo politikos. Jos turi būti platesnės, nei veto teisės paprastai priskiriamos mažumos akcininkams, siekiant apsaugoti jų kaip investuotojų į bendrąją įmonę finansinius interesus. Ši įprasta akcininkų mažumos teisių apsauga susijusi su esminiais bendrosios įmonės sprendimais, tokiais kaip įstatų pakeitimas, kapitalo didinimas arba mažinimas ar įmonės likvidavimas. Pavyzdžiui, veto teisė, neleidžianti parduoti bendrosios įmonės ar nutraukti jos veiklą nesuteikia teisės bendrai kontroliuoti suinteresuotus mažumos akcininkus [22].

23. Priešingai, veto teisės, suteikiančios bendrą kontrolę, paprastai apima sprendimus ir tokius klausimus kaip biudžetas, verslo planas, didelė investicija ar aukščiausio lygio vadovų paskyrimas. Tačiau teisės bendrai kontroliuoti įmonę įgijimas nereikalauja, kad ją įgaunantis turėtų teisę naudotis išskirtine įtaka, sprendžiant kasdieninius įmonės reikalus. Svarbiausias dalykas – kad veto teisės būtų tokios, kad patronuojančios bendrovės galėtų jomis pasinaudoti, sprendžiant strateginius bendrosios įmonės veiklos klausimus. Be to, nereikia nustatyti, kad subjektas, įsigyjantis bendrosios įmonės bendrąją kontrolę, faktiškai naudosis savo lemiamo sprendimo įtaka. Pakanka, kad yra galimybė naudotis tokia įtaka ir kad apskritai yra veto teisės.

24. Kad mažumos akcininkas įgytų teisę bendrai kontroliuoti įmonę, jam nebūtina turėti visas anksčiau minėtas veto teises. Gali pakakti keleto arba net vienos tokios teisės. Ar taip yra, ar ne, priklauso nuo konkretaus pačių veto teisių turinio, o taip pat nuo šių teisių svarbos konkretaus bendrosios įmonės verslo kontekste.

Vadovų paskyrimas ir biudžeto nustatymas

25. Paprastai svarbiausiomis veto teisėmis yra veto teisės, priimant sprendimus dėl vadovų paskyrimo ir biudžeto. Teisė bendrai nustatyti vadovybės struktūrą suteikia jos turėtojui teisę pasinaudoti savo lemiama įtaka, nustatant įmonės ūkinę politiką. Tą patį galima pasakyti ir dėl sprendimų, svarstant biudžetą, kadangi nuo biudžeto priklauso tiksli bendrosios įmonės veikla, o ypač galimos investicijos.

Verslo planas

26. Verslo plane paprastai smulkiai aptariami bendrovės tikslai ir priemonės tiems tikslams pasiekti. Veto teisė užprotestuoti tokį verslo planą gali būti pakankama, nustatant bendros kontrolės faktą. Priešingai, jeigu verslo plane pateikiami tik bendri teiginiai apie bendrosios įmonės verslo tikslus, veto teisė bus tik viena iš sudėtinių dalių, įvertinant bendros kontrolės buvimo faktą, bet pati viena nebus pakankama teigti, kad įmonė bendrai kontroliuojama.

Investicijos

27. Jeigu veto teise galima pasinaudoti, priimant sprendimą dėl investicijų, šios teisės svarba priklauso, pirmiausia, nuo investicijų sumos, kuriai pritarti turi patronuojančios bendrovės, ir, antra, nuo to, kiek tos investicijos svarbios toje rinkos dalyje, kurioje veikia bendroji įmonė. Pagal pirmąjį kriterijų, jeigu investicijos, kurioms reikia patronuojančių bendrovių pritarimo, yra labai didelės, ši veto teisė gali būti artimesnė įprastam mažumos akcininkų interesų gynimui, negu teisei priimti bendrą sprendimą dėl bendrosios įmonės ūkinės veiklos politikos. Pagal antrąjį kriterijų, įmonės investicinė politika paprastai yra svarbus veiksnys, įvertinant, ar įmonė bendrai kontroliuojama, ar ne. Tačiau gali būti rinkų, kur investicijos nevaidina svarbaus vaidmens įmonės elgesiui rinkoje.

Nuo rinkos priklausančios teisės

28. Be anksčiau aptartų įprastų veto teisių, yra ir kitokių veto teisių, susijusių su konkrečiais sprendimais, kurie yra svarbūs konkrečioje bendrosios įmonės rinkoje. Pavyzdžiui, sprendimas, kokią technologiją turėtų naudoti bendroji įmonė, kai technologija – svarbiausia bendrosios įmonės veiklos ypatybė. Kitas pavyzdys susijęs su rinkomis, kurioms būdinga produktų įvairovė ir įdiegiama daug naujovių. Tokiose rinkose veto teisė, priimant sprendimą dėl naujų produktų gamybos įdiegimo gali būti svarbiu veiksniu, nustatant bendros kontrolės faktą.

Bendras kontekstas

29. Vertinant santykinę veto teisių svarbą, ypač jeigu jų yra keletas, šios teisės neturėtų būti vertinamos izoliuotai. Priešingai, nustatant bendros kontrolės faktą, remiamasi visų šių teisių visuma. Tačiau veto teisė, nesusijusi nei su verslo politika ar strategija, nei su biudžetu ar verslo planu, negali būti laikoma suteikiančia teisę jos turėtojui bendrai kontroliuoti įmonę [23].

2.3. Bendras naudojimasis balsavimo teisėmis

30. Net jeigu konkrečių veto teisių nėra, dvi ar daugiau įmonių, tampančių mažumos akcininkais kitoje įmonėje, gali įgyti bendrąją kontrolę. Taip gali būti tuo atveju, jeigu sutelkus turimus nedidelius akcijų paketus atsiranda galimybė kontroliuoti įsigyjamą įmonę. Tai reiškia, kad mažumos akcininkai kartu turi balsavimo teisių daugumą ir veikia kartu, naudodamiesi šiomis balsavimo teisėmis. Tai nustatoma, remiantis teisiškai įpareigojančia sutartimi, arba de facto.

31. Teisinėmis priemonėmis užtikrinti bendrą naudojimąsi balsavimo teisėmis galima per holdingo bendrovę, kuriai mažumos akcininkai perduoda savo teises, arba sudarant sutartį, kuria jie įsipareigoja veikti kartu (susivienijimo sutartis).

32. Labai retais atvejais kolektyviniai veiksmai atsiranda de facto, jeigu mažumos akcininkų bendri interesai tokie reikšmingi, kad jie nesiima veiksmų vieni prieš kitus, pasinaudodami teisėmis dėl bendrosios įmonės.

33. Įsigyjant nedidelį akcijų paketą, veiksniais, nurodančiais bendrus interesus, bus anksčiau buvę smulkiųjų akcininkų ryšiai ar akcijų dalies įsigijimas bendrais veiksmais.

34. Jeigu sukuriama nauja bendroji įmonė, priešingai nei įgyjant nedidelę akcijų dalį jau veikiančioje įmonėje, didelė tikimybė, kad patronuojančios bendrovės vykdo suplanuotą bendrą politiką. Tai ypač tinka tais atvejais, kai kiekviena patronuojanti bendrovė įneša į bendrąją įmonę tam tikrą jai gyvybiškai svarbų indėlį (pvz., ypatingas technologijas, vietinę patirtį ar tiekimo sutartis). Tokiomis aplinkybėmis patronuojančios bendrovės gali turėti galimybę vykdyti bendrosios įmonės veiklą tik visiškai bendradarbiaudamos ir susitardamos, priimant svarbiausius strateginius sprendimus, net jeigu ir nėra išreikštos nuostatos dėl veto teisių. Tačiau kuo daugiau patronuojančių bendrovių dalyvauja tokioje bendrojoje įmonėje, tuo mažesnė tikimybė, kad susidarys tokia situacija.

35. Jeigu tokių stiprių bendrų interesų, kaip buvo apibūdinta, nėra, galimybė keistis smulkiųjų akcininkų susivienijimams paprastai leidžia daryti prielaidą, kad bendros kontrolės nėra. Jeigu priimant sprendimus pastovios daugumos nėra ir kiekvienu atveju daugumą gali sudaryti įvairūs smulkieji akcininkai, daryti prielaidą, kad smulkieji akcininkai bendrai kontroliuoja įmonę, negalima. Todėl nepakanka to fakto, kad dvi ar daugiau šalys, turinčios vienodą įmonės akcinio kapitalo dalį, suteikiančią joms vienodas balsavimo teises, sudaro sutartis. Pavyzdžiui, įmonėje, kurioje trys akcininkai turi po vieną trečdalį akcinio kapitalo ir kiekvienas išrenka trečdalį Direktorių valdybos narių, bendros akcininkų kontrolės nėra, kadangi sprendimai turi būti priimami, remiantis paprasta balsų dauguma. Tokie patys principai taikomi ir sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, kai trys akcininkai yra po lygiai pasidalinę įmonės kapitalą, o Direktorių valdybą sudaro dvylika narių, kuriuos renka A, B ir C akcininkai po du, dar du renka A, B ir C akcininkai kartu, o likusius keturis išrenka pirmieji aštuoni nariai bendrai. Tokiu atveju taip pat nėra bendros kontrolės, o tuo pačiu ir nėra jokios kontrolės pagal Susijungimų reglamentą.

2.4. Kiti klausimai, susiję su bendra kontrole

36. Bendra kontrolė nėra nesuderinama su tokiu faktu, kad viena iš patronuojančių bendrovių turi specifinių žinių ir patirties bendrosios įmonės versle. Tokiu atveju kitos patronuojančios bendrovės vaidmuo kasdieniniame bendrosios įmonės valdyme gali būti kuklus arba gali jo iš viso nebūti, o jos dalyvavimas pateisinamas finansiniu, ilgalaikės strategijos, prekinio ženklo įvaizdžio ar bendros politikos požiūriu. Vis dėlto ji visada turi turėti realią galimybę užprotestuoti kitos patronuojančios bendrovės priimamus sprendimus, priešingu atveju tai būtų vienvaldės kontrolės situacija.

37. Bendra kontrolė galima tik, jeigu nei viena patronuojanti bendrovė neturi sprendžiamojo balso. Tačiau bendra kontrolė galima, jei tuo sprendžiamuoju balsu galima pasinaudoti tik po daugelio arbitražo ir sutaikinimo pakopų arba labai ribotoje srityje [24].

2.5. Bendra kontrolė ribotą laiką

38. Jeigu sandoris sudaromas, numatant bendrai kontroliuoti įmonę pradiniu laikotarpiu [25], bet pagal teisiškai įpareigojančias sutartis ši bendra kontrolė bus pakeičiama vienvalde vieno iš akcininkų kontrole, visas sandoris paprastai laikomas vienvaldės kontrolės įgijimu.

3. Vieno akcininko kontrolė veto teisių pagrindu

39. Išskirtinė situacija susidaro tuo atveju, kai tik vienas akcininkas gali vetuoti strateginius sprendimus įmonėje, bet tas pats akcininkas neturi teisės primesti tokių sprendimų. Tokia situacija susidaro, kai vienas akcininkas įmonėje turi 50 %, o likusius 50 % turi du ar daugiau mažumos akcininkų arba jeigu priimant strateginius sprendimus reikalingas kvorumas, kuris faktiškai suteikia veto teisę tik vienam mažumos akcininkui [26]. Tokiomis aplinkybėmis vienas akcininkas turi tiek pat įtakos, kiek paprastai turi keli bendrai kontroliuojantys akcininkai, t. y. teisę blokuoti strateginius sprendimus. Tačiau šis akcininkas neturi tokių pačių teisių, kokios paprastai suteikiamos įmonei, turinčiai vienvaldę kontrolę, t. y. teisę primesti strateginius sprendimus. Kadangi šis akcininkas gali sudaryti situaciją be išeities, kuri yra panaši į bendros kontrolės situaciją įprastais atvejais, jis įgyja lemiamą įtaką, o tuo pačiu ir kontrolę, kaip ji suprantama Susijungimų reglamente [27].

4. Kontrolės struktūros pasikeitimai

40. Koncentracija gali įvykti, jeigu po sandorio pasikeičia kontrolės struktūra. Tai gali pasireikšti bendros kontrolės pakeitimu vienvalde kontrole, o taip pat akcininkų, bendrai kontroliuojančių įmonę, skaičiaus padidėjimu. Kaip nustatyti koncentraciją tokioje situacijoje smulkiai aptariama Pranešime dėl dalyvaujančių įmonių sąvokos [28].

IV. IŠIMTYS

41. 3 straipsnio 5 dalyje aptariamos trys išskirtinės situacijos, kai kontrolinio akcijų paketo įsigijimas nereiškia koncentracijos pagal Susijungimų reglamentą.

42. Pirma, jeigu vertybinius popierius įsigyja bendrovės, kurių įprastinė veikla apima ir sandorius su vertybiniais popieriais savo ar kitų asmenų sąskaita, tai nelaikoma koncentracija, jeigu toks sandoris sudaromas jų verslo rėmuose ir jeigu vertybiniai popieriai turimi laikinai (3 straipsnio 5 dalies a punktas). Kad būtų taikoma ši išimtis, įmonė turi atitikti tokius reikalavimus:

- įsigyjanti įmonė turi būti kredito ar kitokia finansų įstaiga ar draudimo bendrovė, kurios įprastinė veikla aprašyta anksčiau,

- vertybiniai popieriai įsigyti turint tikslą juos perparduoti,

- įsigyjanti įmonė neturi teisės pasinaudoti balsavimo teisėmis nustatyti įsigyjamos bendrovės ūkinės veiklos strategiją arba gali naudotis savo teisėmis tik norėdama pasirengti visos ar dalies įmonės, jos turto ar vertybinių popierių pardavimui,

- įsigyjanti įmonė privalo parduoti savo kontrolinį akcijų paketą per vienerius metus nuo įsigijimo dienos, t. y. ji turi sumažinti savo turimą akcijų paketą bent jau tiek, kad jis nebūtų kontroliniu. Tačiau Komisija gali pratęsti šį laikotarpį, jeigu įsigyjanti įmonė gali įrodyti, kad jį parduoti per vienerius metus buvo neįmanoma.

43. Antra, kontrolės pasikeitimas neįvyksta, ir atitinkamai neįvyksta koncentracija pagal Susijungimų reglamentą, jeigu kontrolę įgyja svarbias pareigas einantis asmuo pagal valstybės narės likvidavimo, veiklos nutraukimo, nemokumo, mokėjimų nutraukimo, pertvarkymų ar panašius veiksmus (3 straipsnio 5 dalies b punktas).

44. Trečia, koncentracija neatsiranda, jeigu finansų holdingo bendrovė pagal Ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EEB [29], įgyja kontrolę, su sąlyga, kad ši bendrovė naudojasi savo balsavimo teisėmis tik išlaikyti savo investicijų vertę ir jokiu kitu būdu, tiesiogiai arba netiesiogiai, nesikiša į kontroliuojamos bendrovės ūkinės veiklos strategiją.

45. Aptariant 3 straipsnio 5 dalies išimtis, gali kilti klausimas, ar gelbėjimo operacija pagal Susijungimų reglamentą laikytina koncentracija. Gelbėjimo operacija paprastai apima ir turimos skolos perkėlimą į naują bendrovę, per kurią bankų sindikatas gali įgyti teisę bendrai kontroliuoti atitinkamą bendrovę. Jeigu tokie veiksmai atitinka bendros kontrolės kriterijus, apibrėžtus anksčiau, paprastai jie laikomi koncentracija [30]. Nors pradinis bankų tikslas – pertvarkyti aptariamos įmonės finansavimą, kad po to galėtų ją perparduoti, 3 straipsnio 5 dalies a punkto išimtis tokiam sandoriui paprastai netaikoma. Taip yra todėl, kad paprastai pertvarkymo programa reikalauja, kad kontroliuojantys bankai nustatytų gelbėjamos įmonės ūkinės veiklos strategiją. Be to paprastai pasiūlymas pertvarkyti išgelbėtą bendrovę į komerciškai gyvybingą ūkio subjektą ir parduoti ją per nustatytą vienerių metų laikotarpį yra nerealus. Tuo labiau, kad laikas, kurio reikia tokiam tikslui pasiekti gali būti toks neapibrėžtas, kad pratęsti įmonės pardavimo laiką būtų sunku.

V. BAIGIAMOJI NUOSTATA

46. Šiame pranešime pateikta Komisijos 3 straipsnio interpretacija nedaro įtakos Teisingumo Teismo ir Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo galimoms interpretacijoms.

[1] OL L 180, 1997 7 9, p. 1.

[2] OL L 395, 1989 12 30, p.1; pataisytas variantas OL L 257, 1990 9 21, p. 13.

[3] OL C 385, 1994 12 31, p. 5.

[4] Nustatant įmonių ankstesnį savarankiškumą, kontrolės klausimas gali būti svarbus. Bendrais bruožais kontrolė aptariama 12 ir kt. dalyse toliau. Šiuo konkrečiu klausimu mažumos akcininkai laikomi kontroliuojančiais įmonę, jeigu jie buvo įgiję balsų daugumą, priimant svarbiausius nutarimus akcininkų susirinkimuose. Šiuo atveju paprastai nurodomas trejų metų laikotarpis.

[5] Tai galima taikyti, pavyzdžiui, "Gleichordnungskonzern" atvejais Vokietijos teisėje, tam tikrais "Groupements d'Intérêt Economique" atvejais Prancūzijos teisėje ir tam tikroms bendrijoms.

[6] Įskaitant ir pačią valstybę, pavyzdžiui, Byloje IV/M.157 – Air France/Sabena 1992 m. spalio 5 d. dėl Belgijos valstybės dalyvavimo ar kitas valstybines institucijas, tokias kaip Treuhand, Byloje IV.M.308 – Kali und Salz/MDK/Treuhand, 1993 m. gruodžio 14 d.

[7] Byla IV/M.097 – Pechiney/Usinor, 1991 m. birželio 24 d; Byla IV/M.216 – CEA Industrie/France Telecom/SGS-Thomson, 1993 m. vasario 22 d.

[8] Žr. Pranešimo dėl dalyvaujančių įmonių 55 dalį.

[9] Pavyzdžiui, Komisijai priimant sprendimą pagal EAPB Sutartį Usinor/Bamesa byloje. Taip pat žr. 1992 m. rugsėjo 25 d. Bylą IV/M.258 – CCIE/GTE ir 1996 m. kovo 27 d. Bylą IV/M.697 – Lockheed Martin Corporation/Loral Corporation.

[10] Byla IV/M.157 – Air France Sabena 1992 m. spalio 5 d.

[11] Byla IV/M.286 – Zürich/MMI, 1993 m. balandžio 2 d.

[12] Byla IV/M.296 – Crédit Lyonnais/BFG Bank, 1993 m. sausio 11 d.

[13] Byla IV/M.299 – Sara Lee/BP Food Division, 1993 m. vasario 8 d.

[14] Byla IV/M.025 – Arjomari/Wiggins Teape, 1990 m. vasario 10 d.

[15] Byla IV/M.343 – Société Générale de Belgique/Générale de Banque, 1993 m. rugpjūčio 3 d.

[16] Sprendimas Byloje T 2/93, Air France v. Commission [1994] ECR II-323.

[17] Šis klausimas aptariamas Pranešimo dėl dalyvaujančių įmonių sąvokos 30, 31 ir 32 dalyse.

[18] Byla IV/M.409 – ABB/Renault Automatikon, 1994 m. kovo 9 d.

[19] Byla IV/M.493 – Tractebel/Distrigaz II, 1994 m. rugsėjo 1 d.

[20] Byla IV/M.272 – Matra/CAP Gemini Sogeti, 1993 m. kovo 17 d.

[21] Byla T 2/93 – Air France v Commission (ibid). Byla IV/M.010 – Conagra/Idea, 1991 m. gegužės 3 d.

[22] Byla IV/M.062 – Eridania/ISI, 1991 m. liepos 30 d.

[23] Byla IV/M.295 – SITA-RPC/SCORI 1993 m. kovo 19 d.

[24] Byla IV/M.425 – British Telecom/Banco Santander, 1994 m. kovo 28 d.

[25] Šis pradinis laikotarpis negali būti ilgesnis negu trys metai. Byla IV/M.425 – British Telecom/Banco Santander, ibid.

[26] Byla IV/M.258 – CCIE/GTE, 1992 m. rugsėjo 25 d., kur tik vienas akcininkas galėjo pasinaudoti veto teisėmis, balsuojant šio akcininko paskirtam Valdybos nariui.

[27] Kadangi šis akcininkas yra vienintelė įmonė, įgyjanti kontrolinį akcijų paketą, tik šis akcininkas privalo pateikti pranešimą pagal Reglamentą dėl įmonių koncentracijos kontrolės.

[28] 30–48 dalys.

[29] OL L 222, 1978 8 14, p. 11, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Austrijos, Suomijos ir Švedijos įstojimo akte. Šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalis apibrėžia finansų holdingo bendroves kaip "bendroves, kurių vienintelis tikslas – įsigyti akcijų paketus kitose įmonėse, valdyti tuos akcijų paketus, kad jie būtų pelningi, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvaujant šių įmonių valdyme, tačiau išlaikant savo kaip akcininko teises."

[30] Byla IV/M.116 – Kelt/American Express, 1991 m. rugpjūčio 28 d.

--------------------------------------------------