Valstybė narė

Rekomendacijos dėl trečiųjų UBVP rengimo

Rekomendacijos dėl antrųjų PRVP rengimo

Austrija (AT)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Austrija visų pirma raginama:

·užtikrinti, kad būtų laiku priimti tretieji UBVP;

·užtikrinti priemonių, reikalingų norint laiku pasiekti VPD tikslus, tęstinumą, veiksmingumą ir tinkamą jų įgyvendinimo finansavimą. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama priemonėms, kuriomis siekiama pašalinti didelę dalį hidromorfologinių veiksnių;

·kovojant su chemine tarša, parodyti ryžtą ir vadovautis pragmatiniu požiūriu, atsisakant vien žinių kaupimo priemonių;

·užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas 9 straipsnis dėl sąnaudų susigrąžinimo, įskaitant nuostatas dėl aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudų apskaičiavimo ir įtraukimo.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Austrija visų pirma raginama:

·nustatyti išmatuojamus PRVP tikslus ir su jais susieti siūlomas priemones, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą;

·paaiškinti, kaip atrenkamos siūlomos priemonės ir kaip nustatomi jų prioritetai, pvz., kaip įvertinami įvairūs veiksniai, turintys įtakos pasirinkimui (įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, veiksmingumą ir klimato kaitą);

·parengti išsamesnę bendro siūlomų priemonių ekonominio efektyvumo vertinimo metodiką, kartu pateikiant daugiau informacijos apie sąnaudas ir atitinkamus finansavimo šaltinius;

·užtikrinti tinkamas PRVP, preliminarių potvynių rizikos įvertinimų ir (arba) galimos didelės potvynių rizikos teritorijų, taip pat potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių tarpusavio sąsajas, kartu pasirūpinant, kad visos suinteresuotosios šalys ir visuomenė nuolat galėtų su jais susipažinti prieinamu formatu, įskaitant skaitmeninį formatą.

Belgija (BE)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Belgija visų pirma raginama:

·nustatyti aiškius finansinius įsipareigojimus, susijusius su priemonių programų įgyvendinimu;

·patikslinti savo VPD tikslų įgyvendinimo strategiją ir didinti kitų UBVP technines galimybes, glaudžiai bendradarbiaujant su ūkininkų bendruomene ir valdžios institucijomis, atsakingomis už BŽŪP įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, taip pat užtikrinant didesnę VPD tikslų ir visos susijusios nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos politikos ir priemonių (pvz., kaimo plėtros programų, BŽŪP pirmojo ramsčio, Nitratų direktyvos ir kt.) sąveiką;

·kovojant su chemine tarša, parodyti ryžtą ir vadovautis pragmatiniu požiūriu, sukuriant į konkrečias medžiagas labiau orientuotus paviršinio ir požeminio vandens vertinimo metodus, daugiausia dėmesio skiriant prioritetinėms medžiagoms, taip pat specifiniams upių ir požeminio vandens teršalams;

·prireikus ir remiantis išsamiai paaiškinta metodika atlikti siūlomų priemonių sąnaudų ir naudos analizę ir paaiškinti, kokios įtakos tai turėjo atrenkant priemones ir nustatant jų prioritetus;

·užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas 9 straipsnis dėl sąnaudų susigrąžinimo, įskaitant nuostatas dėl aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudų apskaičiavimo ir įtraukimo.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Belgija visų pirma raginama:

·pateikti išsamesnį numatomo klimato kaitos poveikio kylantiems potvyniams apibūdinimą, grindžiamą esamais tyrimais;

·pateikti priemonių sąnaudų ir numatomų finansavimo šaltinių apžvalgą;

·į PRVP įtraukti sąnaudų ir naudos analizę (atliekamą, pvz., nustatant tinkamų priemonių prioritetus) ir aiškiai apibūdinti taikytą metodiką;

·užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

Bulgarija (BG)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Bulgarija visų pirma raginama:

·toliau gerinti tarptautinį bendradarbiavimą, sukuriant labiau suderintus bendrų vandens telkinių būklės vertinimo metodus, ir rengti labiau suderintus vertinimus ir priemonių programas, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku pasiekti VPD tikslai;

·gerinti savo monitoringo pajėgumus, kad vertinant vandens telkinių ekologinę būklę ir (arba) potencialą būtų mažinama priklausomybė nuo ekspertų išvadų;

·atvejus, kai taikomos 4 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys, pagrįsti išsamiu visų priemonių vertinimu, kaip reikalaujama VPD, ir visų upių baseinų rajonų atveju skaidriai nurodyti priežastis, dėl kurių taikomos VPD 4 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys;

·užtikrinti, ypač dideliuose miestuose, kad būtų geriau laikomasi Miesto nuotekų valymo direktyvos 5 straipsnio nuostatų į jautrias zonas išleidžiamas nuotekas valyti pagal griežtesnius reikalavimus;

·pateikti išsamų trūkumų, susijusių su visų upių baseinų rajonų vandenų pasklidųjų žemės ūkio teršalų (maisto medžiagų, žemės ūkio cheminių medžiagų, nuosėdų, organinių medžiagų) kiekiu, vertinimą ir jį tiesiogiai susieti su siūlomomis poveikio mažinimo priemonėmis (pagal VPD 11 straipsnio 3 dalies h punktą). Šios priemonės turėtų būti konkrečios, turėti aiškų teisinį pagrindą ir apimti tinkamas monitoringo ir tikrinimo sistemas;

·užtikrinti, kad įgyvendinant vandens politiką būtų aiškiai atskirti vandens trūkumo ir sausrų klausimai ir kad būtų priimtas sausrų valdymo planas arba vandens išteklių paskirstymo ir valdymo planas.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Bulgarija visų pirma raginama:

·tobulinti tikslų ir priemonių nustatymo procesus, aiškiai nurodant terminus, iki kurių turi būti pasiekti tikslai ir įgyvendintos priemonės;

·išsamiau apibūdinti numatomą klimato kaitos poveikį kylantiems potvyniams ir užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kai tokia strategija bus priimta;

·prireikus ir remiantis išsamiai paaiškinta metodika atlikti siūlomų priemonių sąnaudų ir naudos analizę ir paaiškinti, kokios įtakos tai turėjo atrenkant priemones ir nustatant jų prioritetus.

Kipras (CY)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Kipras visų pirma raginamas:

·toliau stiprinti savo pajėgumus vertinti visų kategorijų vandens telkinių (įskaitant teritorinius vandenis) būklę, siekiant sumažinti vandens telkinių, kurių būklė nežinoma, dalį ir geriau įvertinti visas juose esančias prioritetines medžiagas;

·vykdyti savo vandens telkinių monitoringą užtikrinant pakankamą laikinę skyrą ir erdvinę aprėptį, kad juos visus būtų galima priskirti atitinkamai kategorijai (galbūt kartu taikant patikimus grupavimo ir (arba) ekstrapoliacijos metodus);

·aktyviau naudotis vandens matavimo priemonėmis, ypač žemės ūkyje, siekiant geriau nustatyti vandens telkinių kiekybinę būklę ir mažinti pernelyg didelį požeminio vandens ėmimo mastą, kurį daugiausia lemia nereguliuojamas savarankiškas vandens ėmimas ir su aplinkosaugos reikalavimais nepakankamai suderinti leidimai.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Kipras visų pirma raginamas:

·paaiškinti, kaip atrenkamos siūlomos priemonės ir nustatomi jų prioritetai, pvz., kaip įvertinami įvairūs veiksniai, turintys įtakos pasirinkimui (įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, veiksmingumą ir klimato kaitą);

·nustatyti atskaitos tašką ir atitinkamus rodiklius, kad būtų galima įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant siūlomas priemones;

·sistemingai svarstyti galimybes įgyvendinti gamtinius sprendimus, įskaitant natūralias vandens sulaikymo priemones, kai įmanoma, kaip alternatyvas dugno gilinimui, taip pat upių krantų ir upių vagų pilkosios infrastruktūros pakeitimams.

Čekija (CZ)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Čekija visų pirma raginama:

·užtikrinti geresnį monitoringą, visų pirma pakankamą stebimų vandens telkinių skaičių ir tinkamą visų atitinkamų kokybės elementų aprėptį. Reikėtų gerinti ežerų veiklos monitoringą ir jį geriau susieti su neigiamų veiksnių ir poveikio analize. Visose vandens kategorijose turėtų būti vykdomas hidromorfologinių kokybės elementų monitoringas;

·didinti ekologinės būklės ir (arba) potencialo vertinimo patikimumą, visų pirma patobulinti hidromorfologinių elementų vertinimo metodus, ir susieti upių fizinių-cheminių parametrų ribas su atitinkamais biologiniais kokybės elementais;

·tinkamiau pagrįsti atvejus, kai taikomos 4 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimtys, ir jas aiškiai atskirti. Tai labai svarbu, nes manoma, kad daugelyje vandens telkinių VPD tikslai bus pasiekti tik po 2027 m., o išimtys taikomos plačiu mastu;

·įvertinti, kiek reikėtų sumažinti teršalų kiekį, kad būtų pasiekti VPD tikslai; kiekybiškai įvertinti vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių poveikio mažinimo priemonių poveikį visam upės baseinui ir mastą, kuriuo priemonės, kurių jau imtasi pagal Nitratų direktyvą ir Miesto nuotekų valymo direktyvą, padeda gerinti padėtį, taip pat nustatyti papildomas priemones, kurių reikia imtis, norint visiškai pasiekti užsibrėžtus tikslus;

·užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas 9 straipsnis dėl sąnaudų susigrąžinimo, įskaitant nuostatas dėl aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudų apskaičiavimo ir įtraukimo.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Čekija visų pirma raginama:    

·nustatyti išmatuojamus PRVP tikslus ir su jais susieti siūlomas priemones, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą;

·pateikti kiekvienos priemonės sąnaudų įvertinimą ir bendrą visų priemonių biudžetą nurodant, ar į jį įtrauktos ir investicinės, ir veiklos sąnaudos;

·apibūdinti priemonių prioritetų nustatymo metodą ir pateikti aiškią informaciją apie metodus, taikytus priemonių sąnaudoms ir naudai įvertinti;

·užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

Vokietija (DE)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Vokietija visų pirma raginama:

·visuose upių baseinų rajonuose gerinti visų atitinkamų medžiagų tendencijų monitoringą, užtikrinant pakankamą laikinę skyrą ir erdvinę aprėptį;

·tinkamiau pagrįsti atvejus, kai taikomos 4 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimtys, visų pirma per dideles sąnaudas;

·užbaigti išsamų trūkumų, susijusių su į visų upių baseinų rajonų vandenis išleidžiamų pasklidųjų žemės ūkio teršalų kiekiu, vertinimą ir jį tiesiogiai susieti su poveikio mažinimo priemonėmis. Siekiant užkirsti kelią taršai nitratais, atsirandančiai dėl neigiamų žemės ūkio veiksnių, reikia imtis papildomų veiksmų;

·apsvarstyti galimybę vietovėse, kuriose kyla didesnė sausrų rizika, parengti sausrų valdymo planus.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Vokietija visų pirma raginama:    

·nustatyti išmatuojamus tikslus (terminus, rodiklius) ir apibrėžti aiškius didelio neigiamo potvynių poveikio kriterijus;

·planuose išsamiau apibrėžti priemones, įskaitant tai, kokiu mastu jos padės siekti tikslų ir kaip yra finansuojamos;

·paaiškinti, kaip atrenkamos siūlomos priemonės ir kaip nustatomi jų prioritetai, pvz., kaip įvertinami įvairūs veiksniai, turintys įtakos pasirinkimui (įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, veiksmingumą ir klimato kaitą);

·užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

Danija (DK)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Danija visų pirma raginama:

·paaiškinti, kaip reikšmingi neigiami veiksniai paskirstomi įvairiems sektoriams, kad būtų galima nustatyti tinkamas poveikio mažinimo priemones;

·tobulinti paviršinių vandenų monitoringą, į visas vandens kategorijas įtraukiant visus atitinkamus biologinius, fizinius bei cheminius ir hidromorfologinius kokybės elementus, ir didinti į specifinių upių baseinų teršalų monitoringą įtrauktą vandens telkinių dalį;

·visose vandens kategorijose baigti kurti visų biologinių kokybės elementų vertinimo metodus, įskaitant upėse esančioms maisto medžiagoms jautrius metodus, ir į ekologinės būklės klasifikaciją įtraukti hidromorfologinius kokybės elementus.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Danija visų pirma raginama:    

·teikti tolesnę ir nuoseklesnę informaciją apie PRVP rengimo procesą, įskaitant tai, kaip juos rengiant buvo naudojamasi preliminariu potvynių rizikos įvertinimu ir potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiais; užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija;

·apsvarstyti galimybę, rengiant įvairius PRVP, vadovautis vienodesniu požiūriu, nes šiuo metu jų strategijos ir išsamumo lygis yra gana skirtingi; siekiant šio tikslo, apsvarstyti galimybę užtikrinti aktyvesnį įvairių administravimo institucijų keitimąsi informacija;

·suteikti daugiau informacijos apie priemonių sąnaudas ir finansavimo šaltinius ir, kai įmanoma, atlikti sąnaudų ir naudos analizę; suteikti išsamesnės informacijos apie nustatomus priemonių prioritetus, įskaitant taikomus kriterijus; visuose PRVP pateikti informacijos apie mechanizmus, kuriais turi būti naudojamasi juose nustatytų priemonių įgyvendinimui stebėti.

Estija (EE)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Estija visų pirma raginama:

·užtikrinti, kad visuose paviršinio vandens telkiniuose būtų nustatytos visų atitinkamų kokybės elementų etaloninės sąlygos;

·baigti rengti cheminių medžiagų išmetimo, išleidimo ir nuotėkių sąrašus;

·dėti daugiau pastangų, siekiant įvertinti visų vandens telkinių būklę, didinant pasitikėjimą būklės įvertinimu ir mažinant vandens telkinių, kurių būklė nežinoma, dalį. Vykdant monitoringą turėtų būti užtikrinama pakankama laikinė skyra ir erdvinė aprėptis, be kita ko, biotos lygmeniu;

·tinkamiau pagrįsti atvejus, kai taikomos išimtys, nustatant ir taikant aiškius 4 straipsnio 4 dalies taikymo kriterijus ir juos aiškiai atskiriant nuo 4 straipsnio 5 dalies taikymo kriterijų ir pagrindimo.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Estija visų pirma raginama:    

·nustatyti konkrečius ir išmatuojamus PRVP tikslus ir apibūdinti tikslų nustatymo procesą;

·suteikti išsamesnės informacijos apie priemonių įgyvendinimo kiekviename valdymo vienete kainą ir apie jų įgyvendinimo tvarkaraščius; taip pat nurodyti pažangos rodiklius; PRVP apibūdinti sąnaudų ir naudos analizės metodiką ir pristatyti rezultatus.

Graikija (EL)

UBVP nebuvo pateikti laiku, todėl jie neįtraukti į Komisijos atliktą vertinimą.

PRVP nebuvo pateikti laiku, todėl jie neįtraukti į Komisijos atliktą vertinimą.

Ispanija (ES)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Ispanija visų pirma raginama:

·užtikrinti, kad kiti UBVP būtų priimti laiku, laikantis reikalavimų dėl viešų konsultacijų;

·dažniau naudotis srautmačiais, siekiant užtikrinti, kad būtų matuojamas ir užregistruojamas visas imamas vanduo ir kad leidimai būtų suderinami su esamais ištekliais, taip pat užtikrinti, kad naudotojai nuolat praneštų upių baseinų institucijoms apie faktiškai paimamą vandens kiekį, ypač tuose upių baseinų rajonuose, kuriuose esama reikšmingų neigiamų vandens ėmimo veiksnių;

·užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas 9 straipsnis dėl sąnaudų susigrąžinimo, įskaitant nuostatas dėl aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudų apskaičiavimo ir įtraukimo;

·užtikrinti, kad būtų nustatomi kiekybiniai ir kokybiniai saugomų buveinių ir rūšių poreikiai ir kad jie būtų paverčiami konkrečiais kiekvienos saugomos teritorijos tikslais, taip pat apibrėžti atitinkamą monitoringą ir priemones;

·užtikrinti, kad būtų priimti nauji sausrų valdymo planai.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Ispanija visų pirma raginama:    

·skubiai priimti Kanarų salų PRVP ir užtikrinti, kad kiti PRVP būtų priimti laiku;

·išsamiau paaiškinti ir dokumentais pagrįsti tikslų prioritetų nustatymo procesą, pvz., paaiškinti, kurios institucijos ir suinteresuotosios šalys dalyvauja juos nustatant, ir nurodyti priežastis, dėl kurių įvairiems tikslams nuspręsta suteikti aukštą arba žemą prioritetą; siekiant palengvinti pažangos vertinimo procesą, nustatyti išmatuojamus tikslus ir priemonių poveikio rodiklius;

·pristatyti priemonių sąnaudų ir naudos vertinimo metodiką, taip pat šios analizės taikymo būdus ir rezultatus;

·atsižvelgti į klimato kaitą, be kita ko, veiksmus sistemingai derinti su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

Suomija (FI)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Suomija visų pirma raginama:

·užtikrinti geresnį paviršinių vandenų monitoringą, kad jis apimtų visus vandens telkinius ir visus atitinkamus kokybės elementus, įskaitant pakrančių vandenų hidromorfologinius kokybės elementus ir specifinius upių baseinų teršalus;

·visuose upių baseinų rajonuose gerinti visų atitinkamų medžiagų tendencijų monitoringą, užtikrinant pakankamą laikinę skyrą ir erdvinę aprėptį;

·užtikrinti, kad būtų išsamiai įvertinama, ar siūlomi nauji pakeitimai atitinka VPD reikalavimus, atsižvelgiant į prielaidą, kad, labai gerai būklei suprastėjus iki geros būklės, negali būti atliekamas atitikties 4 straipsnio 7 dalies reikalavimams vertinimas;

·užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas 9 straipsnis dėl sąnaudų susigrąžinimo, įskaitant nuostatas dėl aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudų apskaičiavimo ir įtraukimo;

·atsižvelgiant į tai, kad vietos arba pabaseinio lygmeniu dažnai kylančios sausros yra vienas iš klimato kaitos padarinių, dar kartą apsvarstyti galimybę prireikus parengti sausrų valdymo planus.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Suomija visų pirma raginama:

·PRVP nustatyti aiškų tikslų įgyvendinimo terminą;

·užtikrinti glaudesnį tikslų ir priemonių tarpusavio ryšį ir aiškiai nurodyti, ar numatytų priemonių pakanka šiems tikslams pasiekti;

·užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

Prancūzija (FR)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Prancūzija visų pirma raginama:

·tinkamiau pagrįsti atvejus, kai taikomos 4 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimtys, taip pat peržiūrėti ir atnaujinti jų pagrindimus, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos visos įmanomos priemonės;

·geriau kovoti su tarša maisto medžiagomis, taip pat įvertinti numatomą priemonių poveikį ir apie jį pranešti;

·dėti daugiau pastangų, siekiant įgyvendinti visiems vandens telkiniams, kuriems daro poveikį neigiami hidromorfologiniai veiksniai, ir visiems upių baseinų rajonams skirtas hidromorfologines priemones ir apie jas pranešti, taip pat įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus pašalinti upių nepertraukiamumo kliūtis;

·apsvarstyti galimybę vietovėse, kuriose kyla didesnė sausrų rizika, parengti sausrų valdymo planus.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Prancūzija visų pirma raginama:

·suteikti išsamesnės informacijos apie ankstesnius PRVP rengimo etapus, įskaitant galimos didelės potvynių rizikos teritorijų suvestinius žemėlapius ir susijusius dokumentus, ir pateikti nuorodas, kur su jais galima susipažinti; užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija;

·nustatyti kuo konkretesnius ir labiau išmatuojamus tikslų rodiklius, taip pat išlaikyti aiškias aukštesnio ir žemesnio lygio tikslų bei priemonių ir tikslų tarpusavio sąsajas;

·PRVP pateikti daugiau informacijos apie priemones, įskaitant jų sąnaudas ir finansavimo šaltinius, išsamią informaciją apie vietą ir informaciją apie prioritetų nustatymą ir pažangos stebėseną.

Kroatija (HR)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Kroatija visų pirma raginama:

·aktyviau dirbti, siekiant nustatyti neigiamus veiksnius, ypač tarpiniuose ir pakrančių vandenyse;

·sukurti tinkamą labai pakeistų vandens telkinių nustatymo metodiką. Nustatant labai pakeistus vandens telkinius turėtų būti laikomasi visų 4 straipsnio 3 dalies reikalavimų; sukurti ekologinio potencialo apibrėžimo metodiką;

·pateikti visą atitinkamą informaciją apie aglomeracijų atitikties Direktyvos 91/271/EEB reikalavimams lygį ir apie tai, kada jos atitiks šios direktyvos reikalavimus; taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi Miesto nuotekų valymo direktyvos 5 straipsnio dėl nuotekų valymo pagal griežtesnius reikalavimus, ypač dideliuose miestuose;

·apsvarstyti galimybes, siekiant įgyvendinti VPD tikslus, taikyti papildomas sutelktosios taršos mažinimo priemones, kuriomis būtų viršijami Miesto nuotekų valymo direktyvoje ir Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvoje nustatyti reikalavimai, ir nustatyti pagrindinius pasklidosios taršos šaltinių priemonių tipus;

·užtikrinti, kad būtų taikomos vandens ėmimo kontrolės priemonės, taip pat kad būtų renkama ir teikiama informacija apie vandens naudojimą, jo būdus ir tendencijas; apsvarstyti galimybę, siekiant sumažinti žemės ūkio teršalų keliamą pavojų vandens kokybei, taikyti natūralias vandens sulaikymo priemones; apsvarstyti galimybę priimti sausrų valdymo planą (-us) ir toliau peržiūrėti esamas kontrolės priemones, siekiant užtikrinti, kad dėl taikomos žemės ūkio praktikos neatsirastų neigiamų hidromorfologinių veiksnių, taip pat prireikus atnaujinti kontrolės priemones.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Kroatija visų pirma raginama:    

·pristatyti konkrečius ir išmatuojamus potvynių valdymo tikslus ir aiškiai susieti priemones ir tikslus; nurodyti atskaitos tašką, kuriuo remiantis būtų galima stebėti pažangą;

·paaiškinti, kaip atrenkamos siūlomos priemonės ir kaip nustatomi jų prioritetai, pvz., kaip įvertinami įvairūs veiksniai, turintys įtakos pasirinkimui (įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, veiksmingumą ir klimato kaitą);

·suteikti išsamesnės informacijos apie požiūrį į viešas konsultacijas ir aktyvų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą.

Vengrija (HU)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Vengrija visų pirma raginama:

·dėti daugiau pastangų, siekiant įvertinti visų vandens telkinių būklę, didinant pasitikėjimą būklės įvertinimu ir mažinant vandens telkinių, kurių būklė nežinoma, dalį. Vykdant monitoringą turėtų būti užtikrinama pakankama laikinė skyra ir erdvinė aprėptis;

·atliekant būklės vertinimą, į atitinkamą matricą turėtų būti įtrauktos visos prioritetinės medžiagos. Jei naudojamasi kitokia matrica, turėtų būti pateikiami paaiškinimai;

·mažinti neapibrėžtumą, atsirandantį nustatant labai pakeistus ir dirbtinius vandens telkinius, šiuo tikslu vykdant geresnį monitoringą, gerinant duomenis apie neigiamus hidromorfologinius veiksnius ir stengiantis geriau suprasti poveikį biologiniams kokybės elementams; užtikrinti, kad labai pakeistų vandens telkinių nustatymo procedūra atitiktų visus 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus;

·užtikrinti veiksmingus vandens ėmimo leidimus, matavimą ir kontrolės priemones;

·užtikrinti, kad įgyvendinant vandens politiką būtų aiškiai atskirti vandens trūkumo ir sausrų klausimai ir kad būtų priimtas sausrų valdymo planas.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Vengrija visų pirma raginama:    

·nustatyti tikslus ir konkretesnius jų kiekybinius uždavinius, įgyvendinimo vietą ir įgyvendinimo terminus;

·suteikti daugiau aiškumo apie priemonių skaičių, PRVP priemonių ir kitų priemonių, kurios laikomos preliminariomis, tarpusavio santykį ir jų prioritetus;

·į kitą PRVP įtraukti visų priemonių sąnaudų įvertinimą;

·užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

Airija (IE)

UBVP nebuvo pateikti laiku, todėl jie neįtraukti į Komisijos atliktą vertinimą.

PRVP nebuvo pateikti laiku, todėl jie neįtraukti į Komisijos atliktą vertinimą.

Italija (IT)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Italija visų pirma raginama:

·suderinti skirtingus regioninius metodus, ypač skirtus neigiamų veiksnių reikšmingumui nustatyti;

·pateikti prasmingos informacijos apie priemonių programoje nustatytų priemonių taikymo sritį ir laiką, kad būtų aišku, kaip turi būti siekiama tikslų. UBVP turėtų būti nurodyta, kaip sistemingai nustatyti priemonių prioritetus;

·užtikrinti, kad trečiajame UBVP būtų pateikta aiškesnės informacijos apie priemonių programos finansavimo šaltinius;

·griežčiau matuoti visą imamą vandenį ir peržiūrėti vandens ėmimo leidimų sistemas; užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmų, siekiant kovoti su neteisėtu vandens ėmimu, ypač tuose upių baseinų rajonuose, kuriuose kyla didelių vandens trūkumo problemų;

·spręsti išleidžiamų miesto nuotekų klausimą ir užtikrinti, kad numatytų priemonių pakaktų VPD, taip pat Miesto nuotekų valymo direktyvos tikslams visuose upių baseinų rajonuose pasiekti;

·užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas 9 straipsnis dėl sąnaudų susigrąžinimo, įskaitant nuostatas dėl aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudų apskaičiavimo ir įtraukimo;

·užtikrinti, kad taip pat būtų priimtas Sicilijos upių baseinų rajonų sausrų valdymo planas.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Italija visų pirma raginama:    

·nustatyti konkrečius ir išmatuojamus PRVP tikslus, taip pat tikslų ir priemonių tarpusavio sąsają;

·PRVP išsamiai paaiškinti, kaip bus vykdoma priemonių stebėsena, ir pateikti išsamesnės informacijos apie būsimą priemonių finansavimą;

· kai įmanoma, atrenkant priemones ir nustatant jų prioritetus dažniau atlikti sąnaudų ir naudos analizę;

·užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

Lietuva (LT)

UBVP nebuvo pateikti laiku, todėl jie neįtraukti į Komisijos atliktą vertinimą.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Lietuva visų pirma raginama:

·paaiškinti PRVP teisinį statusą; užtikrinti tinkamas PRVP, preliminarių potvynių rizikos įvertinimų ir (arba) galimos didelės potvynių rizikos teritorijų, taip pat potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių tarpusavio sąsajas ir pasirūpinti, kad visos suinteresuotosios šalys ir visuomenė nuolat galėtų su jais susipažinti prieinamu formatu;

·aiškiai susieti siūlomas priemones ir tikslus, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą;

·PRVP skirti vietos klimato kaitos klausimams ir veiksmus derinti su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

Liuksemburgas (LU)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Liuksemburgas visų pirma raginamas:

·tobulinti labai pakeistų vandens telkinių poreikių nustatymo procedūrą nustatant ir taikant aiškius kriterijus, kad būtų galima skaidriai nustatyti didelį neigiamą poveikį; taikyti išsamesnę ekologinio potencialo apibrėžimo metodiką;

·užtikrinti, kad, laikantis VPD reikalavimų, būtų atliktas išsamus galimų naujų pakeitimų vertinimas;

·peržiūrėti ir išplėtoti VPD tikslų įgyvendinimo strategiją ir didinti kitų UBVP technines galimybes, bendradarbiaujant su ūkininkų bendruomene ir valdžios institucijomis, atsakingomis už BŽŪP įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad visa susijusi politika ir priemonės (pvz., kaimo plėtros programos, BŽŪP pirmasis ramstis, Nitratų direktyva ir kt.) labai padėtų įgyvendinti UBVP.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Liuksemburgas visų pirma raginamas:

·nustatyti kuo konkretesnius ir labiau išmatuojamus tikslus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti aiškius uždavinius ir įvertinti pasiektus rezultatus; susieti tikslus ir priemones;

·į PRVP įtraukti priemonių sąnaudų įvertinimą ir nurodyti finansavimo šaltinius;

·paaiškinti, kaip atrenkamos siūlomos priemonės ir kaip nustatomi jų prioritetai, pvz., kaip įvertinami įvairūs veiksniai, turintys įtakos pasirinkimui (įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, veiksmingumą ir klimato kaitą), ir užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija;

·PRVP nustatyti aiškesnį priemonių įgyvendinimo tvarkaraštį.

Latvija (LV)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Latvija visų pirma raginama:

·nustatyti finansavimo šaltinius, kad būtų lengviau įgyvendinti VPD tikslus;

·baigti kurti visų biologinių kokybės elementų vertinimo metodus. Turėtų būti sukurti tarpinių ir pakrančių vandenų hidromorfologinių kokybės elementų vertinimo metodai;

·užtikrinti, kad, ateityje taikant 4 straipsnio 7 dalį, būtų išsamiai įvertinami galimi nauji pakeitimai;

·užtikrinti, kad UBVP būti tinkamai suderinti su Potvynių direktyva ir potvynių rizikos valdymo planais.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Latvija visų pirma raginama:    

·kiek įmanoma, nustatyti išmatuojamus PRVP tikslus ir su jais susieti siūlomas priemones, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą;

·nurodyti priemonių finansavimo šaltinius;

·kai tinkama, pristatyti ir taikyti priemonių sąnaudų ir naudos įvertinimo metodiką ir pateikti jos rezultatus;

·per antrąjį ciklą paaiškinti, kaip buvo atsižvelgta į klimato kaitos poveikį, ir užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kai tokia strategija bus priimta.

Malta (MT)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Malta visų pirma raginama:

·užtikrinti, kad neigiami veiksniai būtų paskirstomi atitinkamiems šaltiniams, kad būtų galima nustatyti tinkamas priemones;

·toliau stengtis baigti kurti požeminio vandens kiekybinės būklės monitoringo schemas;

·užtikrinti, kad galimi nauji pakeitimai atitiktų VPD reikalavimus;

·geriau spręsti vandens trūkumo ir pernelyg didelio vandens ėmimo problemą;

·užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas 9 straipsnis dėl sąnaudų susigrąžinimo, įskaitant nuostatas dėl aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudų apskaičiavimo ir įtraukimo.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Malta visų pirma raginama:    

·kiek įmanoma, nustatyti išmatuojamus PRVP tikslus, įskaitant jų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmus ir rodiklius, ir su jais aiškiai susieti siūlomas priemones, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą;

·suteikti informacijos apie numatomas visų potvynių rizikos mažinimo priemonių sąnaudas, jų prioritetus ir prioritetų nustatymo metodus.

Nyderlandai (NL)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Nyderlandai visų pirma raginami:

·užbaigti esamų žemės ūkio priemonių veiksmingumo vertinimą ir nustatyti, kokių papildomų priemonių reikia imtis, norint pasiekti VPD tikslus;

·užtikrinti, kad cheminės taršos iš ne žemės ūkio šaltinių mažinimo priemonių programos būtų grindžiamos patikimu neigiamų veiksnių įvertinimu.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Nyderlandai visų pirma raginami:    

·nustatyti kuo konkretesnius ir labiau išmatuojamus tikslus ir paaiškinti šį procesą; PRVP apibūdinti jų sąsajas su kitomis ankstesnėmis ir šiuo metu įgyvendinamomis Nyderlandų potvynių programomis ir teisės aktais;

·PRVP pateikti informaciją apie numatomas priemonių sąnaudas ir nurodyti, ar pažangai stebėti naudojamasi atitinkamu atskaitos tašku, arba nustatyti tokį atskaitos tašką;

·paaiškinti, kaip atrenkamos siūlomos priemonės ir kaip nustatomi jų prioritetai, pvz., kaip įvertinami įvairūs veiksniai, turintys įtakos pasirinkimui (įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, veiksmingumą ir klimato kaitą), ir užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija;

·suteikti aiškios informacijos apie tai, kaip užtikrinamas visuomenės, taip pat aktyvus suinteresuotųjų šalių dalyvavimas.

Lenkija (PL)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Lenkija visų pirma raginama:

·stiprinti paviršinių vandenų monitoringą, į visas vandens kategorijas įtraukiant visus atitinkamus kokybės elementus;

·pateikti išsamų visų kategorijų vandens telkinių ekologinės būklės vertinimą, įskaitant visų atitinkamų kokybės elementų vertinimus;

·didinti pastangas visose atitinkamose vandens kategorijose sukurti nuoseklią labai pakeistų vandens telkinių nustatymo metodiką;

·užtikrinti, kad atvejai, kai taikomos 4 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys, būtų pagrindžiami išsamiu visų priemonių įvertinimu, kaip reikalaujama VPD;

·nustatyti ir užtikrinti gamtosauginius debitus.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Lenkija visų pirma raginama:    

·paaiškinti, kaip atrenkamos siūlomos priemonės ir kaip nustatomi jų prioritetai, pvz., kaip įvertinami įvairūs veiksniai, turintys įtakos pasirinkimui (įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, veiksmingumą ir klimato kaitą);

·rengiant antrojo ciklo preliminarų potvynių rizikos įvertinimą, potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius ir PRVP, atsižvelgti į per pirmąjį ciklą parengtų potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių išvadas;

·per antrąjį ciklą paaiškinti, kaip buvo atsižvelgta į klimato kaitos poveikį.

Portugalija (PT)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Portugalija visų pirma raginama:

·tobulinti paviršinio vandens monitoringą, į visas vandens kategorijas įtraukiant visus atitinkamus kokybės elementus; į veiklos monitoringą įtraukti visus vandens telkinius, kuriems daro poveikį reikšmingi neigiami veiksniai, įskaitant pakrančių vandenis;

·toliau stiprinti atvejų, kai taikoma 4 straipsnio 7 dalis, pagrindimą užtikrinant, kad kiekvienas projektas būtų įvertinamas ne tik strateginiu, bet ir vandens telkinio lygmeniu;

·tęsti bet kokio vandens ėmimo licencijų ir leidimų ir debito taisyklių atnaujinimo procesus;

·užtikrinti, kad salų upių baseinų rajonuose būtų teikiama daugiau informacijos apie neigiamus veiksnius, susijusius su prioritetinėmis medžiagomis ir (galimais) specifiniais upių baseinų teršalais, kad būtų galima nustatyti tinkamas priemones;

·užtikrinti, kad konkretūs saugomų vėžiagyvių teritorijų tikslai, įskaitant orientacines mikrobiologinių standartų vertes, būtų suderinti su panaikinta Vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, direktyva.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Portugalija visų pirma raginama:    

·nustatyti kuo labiau išmatuojamus PRVP tikslus ir susieti priemones su tikslais;

·užtikrinti tinkamas PRVP, galimos didelės potvynių rizikos teritorijų, taip pat potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių tarpusavio sąsajas ir pasirūpinti, kad visos suinteresuotosios šalys ir visuomenė nuolat galėtų su jais susipažinti prieinamu formatu, įskaitant skaitmeninį formatą;

·konkrečiau nustatyti priemonių finansavimo šaltinius; atrinkti priemones ir nustatyti jų prioritetus, kai tinkama, atsižvelgiant į jų sąnaudas ir naudą.

Rumunija (RO)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Rumunija visų pirma raginama:

·toliau stengtis paskirstyti neigiamus veiksnius atitinkamiems sektoriams;

·stiprinti paviršinio vandens monitoringą, į visas vandens kategorijas įtraukiant visus atitinkamus kokybės elementus, įskaitant hidromorfologinius kokybės elementus, ir gerinti kiekybinį ir cheminį požeminio vandens monitoringą;

·atvejus, kai taikomos 4 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys, pagrįsti išsamiu visų priemonių įvertinimu, kaip reikalaujama VPD;

·geriau įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvos nuostatas dėl į jautrias zonas išleidžiamų nuotekų valymo pagal griežtesnius reikalavimus ir užtikrinti investicijas, kad būtų galima tinkamai valyti didžiųjų miestų nuotekas.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Rumunija visų pirma raginama:    

·užtikrinti glaudesnį tikslų ir priemonių tarpusavio ryšį ir nurodyti, ar numatytų priemonių, kai jos bus įdiegtos, pakaks tikslams pasiekti;

·PRVP pateikti priemonių sąnaudų įvertinimus ir išsamiai paaiškinti jų finansavimo šaltinius;

·paaiškinti, kaip atrenkamos siūlomos priemonės ir kaip nustatomi jų prioritetai, pvz., kaip įvertinami įvairūs veiksniai, turintys įtakos pasirinkimui (įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, veiksmingumą ir klimato kaitą), ir užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija;

·užtikrinti tinkamas PRVP, galimos didelės potvynių rizikos teritorijų, taip pat potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių tarpusavio sąsajas ir pasirūpinti, kad visos suinteresuotosios šalys ir visuomenė nuolat galėtų su jais susipažinti prieinamu formatu, įskaitant skaitmeninį formatą.

Švedija (SE)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Švedija visų pirma raginama:

·užtikrinti, kad būtų nustatyti tinkami visų atitinkamų specifinių upių baseinų teršalų aplinkos kokybės standartai;

·daryti pažangą pagrindžiant taikomas išimtis, šiuo tikslu išsamiau pagrindžiant susijusius vertinimus papildomais duomenimis ir informacija, taip pat sumažinant likusį neapibrėžtumą; imtis visų būtinų priemonių, siekiant per kitą ciklą kuo labiau sumažinti atvejų, kai taikomos išimtys, skaičių ir užtikrinti, kad būtų laiku pasiekti VPD tikslai;

·apsvarstyti galimybę atitinkamais atvejais parengti sausrų valdymo planus, ypač tuose upių baseinų rajonuose, kuriuose kyla vietinių sausrų.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Švedija visų pirma raginama:    

·PRVP pateikti konkrečios ir įvertinamos informacijos apie į juos įtrauktas priemones, įskaitant informaciją apie numatomas sąnaudas ir finansavimą; taip pat pateikti informacijos apie priemonių prioritetus ir jų nustatymo metodus;

·tinkamiau parodyti, kaip per antrąjį ciklą buvo atsižvelgta į galimą klimato kaitos poveikį, įskaitant veiksmų derinimą su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija;

·labiau suderinti PRVP ir UBVP.

Slovėnija (SI)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Slovėnija visų pirma raginama:

·toliau tobulinti paviršinių vandenų monitoringą, į visas vandens kategorijas įtraukiant visus atitinkamus kokybės elementus, ir visose vandens kategorijose baigti kurti visų atitinkamų biologinių kokybės elementų vertinimo metodus;

·aiškiai atskirti labai pakeistų vandens telkinių nustatymo ir išimčių taikymo procedūras; atvejus, kai taikomos 4 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys, pagrįsti išsamiu visų priemonių įvertinimu, kaip reikalaujama VPD;

·užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos neigiamų hidromorfologinių veiksnių šalinimo priemonės, prireikus peržiūrint leidimus ir (arba) koncesijos sutartis ir skiriant reikiamų išteklių.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Slovėnija visų pirma raginama:    

·išsamiau paaiškinti ir dokumentais pagrįsti tikslų nustatymo procesą; nustatyti konkrečius ir išmatuojamus tikslus, kad būtų galima nustatyti, ar jie pasiekti;

·PRVP pristatyti ir paaiškinti priemonių įgyvendinimo atskaitos tašką, kuriuo turi būti naudojamasi pažangai stebėti;

·užtikrinti tinkamas PRVP, galimos didelės potvynių rizikos teritorijų, taip pat potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių tarpusavio sąsajas ir pasirūpinti, kad visos suinteresuotosios šalys ir visuomenė nuolat galėtų su jais susipažinti prieinamu formatu, įskaitant skaitmeninį formatą; PRVP pristatyti aktyvaus suinteresuotųjų šalių dalyvavimo rengiant PRVP ir viešų konsultacijų rezultatus;

·užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

Slovakija (SK)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Slovakija visų pirma raginama:

·nustatyti visų tipų kokybės elementų, visų pirma hidromorfologinių kokybės elementų, etalonines sąlygas ir tobulinti neigiamų veiksnių ir poveikio vertinimą;

·baigti kurti monitoringo sistemą, reikalingą veiksmingoms priemonių programoms parengti;

·užtikrinti, kad prioritetinių medžiagų matavimo rezultatai neviršytų kiekybinio įvertinimo ribos, kaip nurodyta Komisijos direktyvos 2009/90/EB 5 straipsnyje;

·atvejus, kai taikomos 4 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys, pagrįsti išsamiu visų priemonių įvertinimu, kaip reikalaujama VPD;

·užtikrinti, kad priemonės, apie kurias buvo pranešta, susijusios su pavienėmis medžiagomis, dėl kurių nepasiekiami tikslai, būtų pakankamos VPD tikslams pasiekti; įgyvendinti ir aiškiai pranešti apie priemones, kuriomis siekiama mažinti su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis susijusių teršalų kiekį.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Slovakija visų pirma raginama:    

·nustatyti konkrečius ir išmatuojamus PRVP tikslus, taip pat jų sąsajas su priemonėmis, iš kurių būtų matyti, kaip įgyvendinant priemones bus pasiekti PRVP tikslai. Turėtų būti nustatytas atskaitos taškas;

·PRVP aiškiau pristatyti priemones;

·PRVP pateikti išsamesnės informacijos apie viešas konsultacijas ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimą.

Jungtinė Karalystė (UK)

Remiantis antrųjų UBVP vertinimo išvadomis, Jungtinė Karalystė visų pirma raginama:

·užtikrinti, kad rengiant kitus UBVP būtų tinkamai konsultuojamasi su visuomene, atsižvelgiant į šių dokumentų tikslą ir sudėtingumą;

·mažinti didelį neapibrėžtumą, susijusį su požeminio vandens telkinių būklės, neigiamų veiksnių ir galimų priemonių poveikio vertinimu;

·toliau tinkamiau pagrįsti atvejus, kai taikomos 4 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimtys, ir visuose UBVP didinti tokių pagrindimų skaidrumą; visų pirma, persvarstyti kriterijus, taikomus 4 straipsnio 5 dalyje nustatytoms išimtims pagrįsti;

·visuose upių baseinų rajonuose aiškiai nurodyti, kokiu mastu, kalbant apie aprėpiamą teritoriją ir mažinamą taršos riziką, pagrindinės arba papildomos priemonės padės pasiekti VPD tikslus; nustatyti finansavimo šaltinius, kad visuose upių baseinų rajonuose būtų galima lengviau sėkmingai įgyvendinti atitinkamas priemones.

Remiantis pirmųjų PRVP vertinimo išvadomis, Jungtinė Karalystė visų pirma raginama:

·nustatyti kuo labiau išmatuojamus PRVP tikslus;

·pristatyti priemonių sąnaudų ir naudos vertinimo metodiką, taip pat jos taikymo būdus ir šios analizės rezultatus; tinkamiau dokumentais pagrįsti priemonių prioritetus, įskaitant jų nustatymo procesą;

·į visus PRVP įtraukti priemonių sąnaudų įvertinimą ir paaiškinti, kokios įtakos finansavimo trūkumas gali turėti įgyvendinamoms priemonėms;

·užtikrinti, kad veiksmai būtų sistemingai derinami su nacionaline prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.