EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 10 14
COM(2020) 950 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita, parengta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo
1.Įvadas
Prasidėjus COVID-19 krizei, Europos Komisija dėjo pastangas, kad padėtų Europai tvarkytis su išskirtinėmis aplinkybėmis. Todėl 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitoje atsižvelgiama į ekonomikos gaivinimo sunkumus. Atsižvelgiant į ES ekonomikos gaivinimo planą, mūsų tikslas – veiksmingiau atkurti savo ekonomiką, į šį procesą įtraukiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Energetikos, klimato ir aplinkos politika bus itin svarbi siekiant užtikrinti, kad gaivinant Europos Sąjungos ekonomiką ir didinant atsparumą būtų siekiama tvaraus ekonomikos augimo.
Ši ataskaita parengta atsižvelgiant į atnaujintą ES užmojį, susijusį su Europos žaliuoju kursu. Žaliasis kursas – nauja Europos ekonomikos augimo strategija, kuria siekiama, kad ES taptų teisinga ir klestinčia visuomene, ir derinama politika, kuria siekiama kovoti su klimato kaita, apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, panaikinti taršą, pereiti prie žiedinės ekonomikos ir užtikrinti, kad vykdant žaliąją pertvarką nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.
Per pirmuosius 10 savo kadencijos mėnesių dabartinė Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto 1 , pagal kurį į teisės aktus bus įtrauktas ES 2050 m. poveikio klimatui neutralizavimo tikslas, bus užtikrintas nuspėjamumas ir perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos taps negrįžtamas. Europos žaliasis kursas tapo Europos investicijų ir reformų planu, kuris teikia dvejopą naudą, nes žaliajai pertvarkai reikalingos reformos ir investicijos taip pat gali paskatinti ekonomikos gaivinimą. Siekdama pradėti Europos politikos ir reglamentavimo sistemos orientavimą į atnaujintą ES užmojį, Komisija pateikė naujas strategijas, kaip geriau pasirengti būsimiems uždaviniams, pavyzdžiui, integruojant energetikos sistemą ir naudojant daugiau vandenilio.
Valstybės narės nenuilstamai bendradarbiavo su Komisija, kad užbaigtų rengti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Šią ataskaitą papildo išsamūs šių 27 nacionalinių planų vertinimai ir susijusios jų įgyvendinimo ekonomikos gaivinimo kontekste gairės, o ES masto nacionalinių planų vertinimas pateiktas jau šių metų rugsėjo mėn. 2
Padaryta pažanga rodo, kad ES yra pasiryžusi imtis vadovaujamo vaidmens tarptautinėje arenoje kovojant su klimato kaita bei aplinkos būklės blogėjimu ir spartinant perėjimą prie švarios energijos. Tai – nesibaigiantis procesas. Nors ES jau padarė didelę pažangą atsiedama ekonomikos augimą nuo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, Sąjungoje reikia imtis daugiau veiksmų, kad Europa iki 2050 m. neutralizuotų poveikį klimatui, kartu pasinaudojant perėjimo prie švarios energijos ir tarptautinio masto galimybėmis.
Todėl Komisija pasiūlė padidinti Europos užmojį klimato srityje iki 2030 m. 3 ir bent 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šis didesnis 2030 m. tikslas yra plataus užmojo, tačiau jį galima pasiekti ir, svarbiausia, jis naudingas Europai. Dėl to reikės pakeisti mūsų teisės aktus. Šiuo tikslu Komisija ketina 2021 m. viduryje pateikti pasiūlymus peržiūrėti pagrindinius su klimatu ir energetika susijusius teisės aktus. Be to, valstybės narės turi visapusiškai įgyvendinti savo nacionalinius planus ir juos atnaujinti 2023 m., atsižvelgdamos į platesnio užmojo 2030 m. ES klimato ir energetikos tikslus.
Šioje 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitoje pristatoma daug iniciatyvų, kurių pastaraisiais mėnesiais ėmėsi ES ir jos valstybės narės, siekdamos sukurti geresnę Europą 4 . Tai pirmasis dokumentas, kuris bus paskelbtas pagal energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų sistemą 5 . Kartu pateikiamos kelios teminės ataskaitos (žr. 1 langelį) ir Komisijos rekomendacija dėl energijos nepritekliaus 6 ; joje taip pat apžvelgiama energetikos sąjungos pažanga, atsižvelgiant į platesnį ES klimato politikos veiksmų ir tvarumo tikslų kontekstą.
2.Energetikos sąjunga – tvirtas pagrindas
2.1.Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
ES užsibrėžė tikslą iki 2050 m. padaryti Europą pirmuoju poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu 7 , o Komisija pasiūlė priimti Europos klimato teisės aktą, kuriuo šis tikslas būtų įtvirtintas teisės aktuose ir būtų numatytos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad ES nenukryptų nuo kurso.
Pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ES jau viršijo savo tikslą iki 2020 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Bendras 27 ES valstybių narių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažiausias nuo 1990 m. Išmetamųjų teršalų kiekis gerokai sumažėjo, daugiausia dėl energijos tiekimo sektoriaus išmetamųjų teršalų. Tai rodo labai sumažėjęs išmetamųjų teršalų, susijusių su veikla, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), kiekis, o su veikla, kuriai ES ATLPS netaikoma, susijęs išmetamųjų teršalų kiekis iš esmės keletą metų išliko toks pat.
Be to, pastaruosius penkerius metus (iki COVID-19 krizės pradžios) tarptautinės aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis 8 toliau didėjo. Po išmetamųjų teršalų kiekio mažėjimo 2007–2013 m., pastaruosius penkerius metus bendras transporto sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis kasmet taip pat didėjo.
Vidutinis ES tiekiamų degalų taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas nuo 2010 m. sumažėjo, tačiau reikia imtis papildomų veiksmų siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų pasiektas Degalų kokybės direktyvoje nustatytas tikslas jį sumažinti 6 proc.
Per pastaruosius penkerius metus gerokai sumažėjo stacionarių įrenginių, kuriuose vykdoma veikla, kuriai taikoma ES ATLPS, išmetamas teršalų kiekis. Ši raida visų pirma atspindi pokyčius, susijusius su elektros energijai gaminti naudojamu kuru, įskaitant didėjantį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. 2019 m. bendras pramonės ir elektros energijos sektorių išmetamųjų teršalų, kuriems taikoma ES ATLPS, kiekis toliau mažėjo (9,1 proc., palyginti su 2018 m.). Elektros energijos sektorius buvo pagrindinė šios tendencijos varomoji jėga – beveik 15 proc. sumažėjo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Pramonės sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 2 proc. ir tai rodo, kad iki šiol jis labiausiai sumažėjo ES ATLPS 3 etape (2013–2020 m.). Aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis Europos ekonominėje erdvėje šiek tiek padidėjo – beveik 1 proc.
Dėl 2019 m. sausio mėn. pradėjusio veikti rinkos stabilumo rezervo gerokai sumažėjo apyvartinių taršos leidimų perteklius. 2020 m. gegužės mėn. ketvirtą kartą paskelbtas anglies dioksido rinkos pertekliaus rodiklis 9 , iš kurio matyti, kad perteklius sumažėjo iki maždaug 1,39 mlrd. ATL. Remiantis pertekliumi ir peržiūrėtais ES ATLPS teisės aktais, susijusiais su ES ATLPS 4 etapu (2021–2030 m.), aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičius 2020 m. sumažintas maždaug 375 mln. 2021 m. aukcionų apimtys bus sumažintos remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu. Rinkos stabilumo rezervas pirmą kartą bus peržiūrėtas 2021 m., atsižvelgiant į platesnį ES ATLPS peržiūros kontekstą, kad būtų pasiektas siūlomas tikslas bent 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Išskyrus laikiną kainų kritimą dėl COVID-19 krizės 2020 m. pradžioje, anglies dioksido kainos signalas nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. išliko stabilus – vidutiniškai apie 24 EUR 10 . Bendros ES ATLPS pajamos, gautos iš 2012–2020 m. birželio 30 d. vykusių aukcionų, viršijo 57 mlrd. EUR.
Komisija netrukus paskelbs klimato srities ataskaitų, kuriose bus nustatyti tolesni veiksmai ir kurios bus susijusios su šia ataskaita, rinkinį 11 . Dokumentų rinkinyje bus pateikta išsami informacija apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ES anglies dioksido rinką ir kuro kokybę.
Atsinaujinančioji energija
Apskritai ES sėkmingai siekia 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų, tačiau kai kuriose valstybėse narėse vis dar reikia didesnės pažangos
12
. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendru galutiniu suvartojamu energijos kiekiu, 2018 m. ES padidėjo iki 18 proc.
13
2018 m. 12 valstybių narių viršijo savo 2020 m. privalomus nacionalinius tikslus, tačiau penkios valstybės narės vis dar nepasiekė orientacinių 2017–2018 m. tikslų įgyvendinimo trajektorijų.
1 pav. Faktinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2017 ir 2018 m., palyginti su Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje ir nacionaliniuose atsinaujinančiųjų išteklių energijos veiksmų planuose nustatytomis orientacinėmis trajektorijomis
14
.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos pažangos ataskaitoje 15 numatoma, kad 2020 m. ES pasieks 22,8–23,1 proc. bendro galutinės energijos suvartojimo. Investicijas į atsinaujinančiąją energiją vis labiau lemia rinkos sprendimai. Valstybės narės vis dažniau remia atsinaujinančiąją energiją rengdamos konkursus ir užtikrina, kad atsinaujinančiosios energijos įrenginiai būtų integruoti į elektros energijos rinką, kaip reikalaujama pagal valstybės pagalbos 16 ir energijos vidaus rinkos taisykles. Nors dauguma valstybių narių pasieks savo tikslus, trims valstybėms narėms kyla didelė rizika, o dviem valstybėms narėms kyla vidutinė rizika nepasiekti savo tikslų. Šioje analizėje atsižvelgiama į tikėtiną COVID-19 poveikį, susijusį su suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies padidėjimu dėl sumažėjusio suvartojimo.
Valstybės narės raginamos išnagrinėti visas galimybes naudoti bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant statistinius perdavimus, siekiant užtikrinti, kad jos pasiektų savo 2020 m. privalomus nacionalinius tikslus. Komisija yra pasirengusi remti šį procesą ir valstybių narių dialogą, kad būtų sudaryti susitarimai dėl statistikos, be kita ko, naudojantis rengiama ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymo platforma 17 .
Po 2020 m. turėtų būti dedamos visos pastangos, kad būtų pasiekti nacionaliniai įnašai siekiant 2030 m. tikslo. Be kita ko, turime pasinaudoti 2021 m. metine tvaraus augimo strategija ir jos pavyzdine Europos iniciatyva „Pagreitinimas“ 18 , kad būtų sparčiau įgyvendintos perspektyvios švarios technologijos ir paspartinta atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra ir naudojimas – tai būtų mūsų pastangų atgaivinti ekonomiką po COVID-19 krizės dalis 19 . Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas duoda įvairios naudos: mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis, didinama energetinė nepriklausomybė, kuriamos darbo vietos ir skatinamas ekonomikos augimas, mažinama tarša, taip pat išlaikoma ES pasaulio lyderės pozicija šiame sektoriuje. Siekiant padėti pasiekti nacionalinius įnašus, neseniai susitarta dėl ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmo 20 , pagal kurį valstybės narės gali investuoti į atsinaujinančiosios energijos projektus mainais į statistinį priskyrimą dalyvaujančiai valstybei narei. Spartesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas bus remiamas persvarsčius atitinkamas valstybės pagalbos gaires, visų pirma Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires, kad jos atspindėtų žaliojo kurso tikslus.
2.2.Energijos vartojimo efektyvumas
Valstybės narės turi dėti daugiau pastangų energijos vartojimo efektyvumui didinti. Energetikos sąjunga pripažino esminį energijos vartojimo efektyvumo vaidmenį siekiant visų klimato ir energetikos tikslų ir teisės aktuose įtvirtino principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ 21 . 2018 m. galutinės energijos suvartojimas ES sumažėjo 5,9 proc. – iki 1 124 mln. tonų naftos ekvivalento (mln. tne), palyginti su 2005 m. Tai 3,5 proc. daugiau nei 2020 m. galutinės energijos suvartojimo tikslas (1 086 mln.tne) 22 ir 0,2 proc. daugiau nei 2017 m. Pirminės energijos suvartojimas ES sumažėjo 9,8 proc. – iki 1 552 mln. tne, palyginti su 1 721 mln. tne 2005 m. Tai 4,6 proc. daugiau nei 2020 m. tikslas – 1 483 mln. tne. Po trejus metus trukusio suvartojimo didėjimo 2018 m. užfiksuotas 0,6 proc. sumažėjimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus 23 . Ekonominės veiklos augimas ir toliau tokiu mastu skatino energijos vartojimą 2018 m., kad valstybių narių įgyvendintų naujų politikos krypčių ir priemonių nepakako tam, kad būtų sumažintas energijos suvartojimas ir būtų sugrįžta į kursą siekti 2020 m. tikslo. Nuolat daugėja tiesioginių darbo vietų energijos vartojimo efektyvumo srityje – nuo 244 000 darbo vietų 2000 m. iki 964 000 darbo vietų 2017 m., o jų augimas viršijo likusios ekonomikos dalies augimą – vidutinis metinis augimas siekė 17,4 proc.; tuo pat metu likusi ekonomikos dalis vidutiniškai per metus augo 0,5 proc. 24
Daliniai 2020 m. duomenys rodo, kad COVID-19 krizė padarė didelį poveikį energijos paklausai. Net jei tai galėtų padėti pasiekti 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus, tai nelemtų struktūriškai mažesnio energijos vartojimo. Kai tik ekonomika atsigaus, numatomas grįžtamasis poveikis.
Todėl itin svarbu dėti papildomas ilgalaikes pastangas, kad būtų pasiekti 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslai, taip pat tai svarbu atsižvelgiant į 2021 m. metinę tvaraus augimo strategiją ir jos pavyzdinę Europos iniciatyvą „Renovacija“ 25 . Pavyzdinės iniciatyvos tikslas – pagerinti viešųjų ir privačių pastatų energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą ir skatinti skaitmeninę plėtrą kuriant pažangią gyvenamąją aplinką ir diegiant pažangiuosius skaitiklius, taip padedant atsigauti po COVID-19 krizės. Komisija rengia papildomas gaires ir įtvirtina principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ visuose atitinkamuose politikos pasiūlymuose, pavyzdžiui, ES energetikos sistemos integravimo strategijoje, iniciatyvoje „Renovacijos banga“ ir būsimoje transeuropinių energetikos tinklų peržiūroje. Valstybės narės, visuose ekonomikos sektoriuose planuodamos ir priimdamos politinius ir investicinius sprendimus, taip pat turi atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo priemones.
2 pav. Energijos vartojimo efektyvumas. Pažanga siekiant 2020 m. tikslų 26 (mln. tne)
2.3.Energetinis saugumas
Nepaisant didelio COVID-19 krizės poveikio energijos paklausai, t. y. didelio nukrypimo nuo įprastų vartojimo modelių šiuo laikotarpiu, valstybių narių pasirengimas pasirodė esąs tvirtas ir užtikrina esminių operacijų tęstinumą. Energetikos sąjungos energetinio saugumo teisės aktų sistema, visų pirma Reglamentas dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje ir Reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo, padėjo valdyti krizės energetikos sektoriuje poveikį.
COVID-19 pandemijos viduryje 2020 m. birželio mėn. Komisija paskelbė energetikos sektoriui skirtą gerosios praktikos ir įgytos patirties dokumentą. ES teisės aktais sukurtos ekspertų grupės 27 atliko svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam koordinavimui, o valstybės narės, sistemų operatoriai ir atitinkami energetikos sektoriaus subjektai glaudžiai bendradarbiavo ir keitėsi informacija. Imdamasi tolesnių veiksmų, Komisija vertina galimas silpnąsias vietas ir galimybes didinti ypatingos svarbos energetikos technologijų tiekimo grandinių atsparumą.
Į ES saugumo sąjungos strategiją 28 įtrauktas pasiūlymas stiprinti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros atsparumą ir kibernetinį saugumą, kurių svarba išryškėjo kilus pandemijai. Komisija taip pat pradėjo rengti tinklo kodeksą, kad užtikrintų tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinį saugumą 29 .
Elektros energijos sektoriuje Pasirengimo valdyti riziką reglamento 30 įgyvendinimas užtikrina, kad valstybės narės turėtų priemonių bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizėms, joms pasirengti ir sušvelninti jų padarinius. Be to, dvi naujos metodikos 31 suteikė galimybę Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklui (ENTSO-E) pirmą kartą nustatyti aktualiausius regioninius elektros energijos sektoriaus krizės scenarijus ir atlikti pirmąjį praėjusios vasaros sezoninio adekvatumo vertinimą, pagrįstą nauja metodika (2020 m. vasaros perspektyva). Juo bus remiamasi rengiant nacionalinius scenarijus ir valstybių narių pasirengimo valdyti riziką planus. Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl teisingos kompensacijos 32 valstybėms narėms, kai jos teikia viena kitai pagalbą krizių prevencijos ir valdymo srityje.
Infrastruktūra yra labai svarbi, kad rinka tinkamai ir veiksmingai veiktų. Todėl ES nustatė elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinius rodiklius. Aštuonios valstybės narės 33 dar nepasiekė nustatyto 10 proc. jungiamųjų linijų pralaidumo 2020 m. tikslinio rodiklio 34 . Bendros svarbos projektai taip pat gali sustiprinti valstybių narių pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padėti pagrindą pirmaujančioms vandenilio rinkoms Europoje. Tai gali būti parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir veiksmai pagal Europos ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo priemonės pavyzdinę iniciatyvą „Pagreitinimas“, kuria siekiama integruoti švarias technologijas ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius modernizuojant tinklus ir gerinant tarpusavio jungtis.
Taip pat stengiamasi užtikrinti, kad būtų visapusiškai naudojamasi esamomis jungiamosiomis linijomis ir veikiančiomis skaitmeninėmis platformomis. Dėl su elektros energijos vidaus rinkos modeliu ir visų pirma su rinkų susiejimu susijusių nuostatų įgyvendinimo labai padidėjo prekybos elektros energija efektyvumas Europoje 35 36 .
Dujų tiekimo saugumo srityje valstybės narės parengė prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus 37 38 . Jie apima dujų tiekimo sutrikimo ir nacionaliniu bei regionų lygmenimis nustatytos rizikos poveikio mažinimo priemones.
Komisija toliau padeda valstybėms narėms įgyvendinti solidarumo principą 39 ; be kita ko, taip siekiama užtikrinti nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiausiems vartotojams net ir kilus didelei dujų krizei.
Komisija įvertino patirtį, susijusią su galiojančiais teisės aktais dėl jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos, ir šį rudenį pateiks ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Branduolinės saugos ir saugumo srityje ES yra patvirtinusi išsamią sistemą, apimančią visą branduolinio kuro gyvavimo ciklą, įskaitant saugų ir atsakingą panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą 40 . Komisija toliau atidžiai stebi, kaip ši sistema įgyvendinama valstybėse narėse. ES taip pat toliau skatino užtikrinti aukštą branduolinės saugos lygį už ES ribų, visų pirma kaimyninėse šalyse, kurios eksploatuoja arba planuoja statyti branduolines elektrines. Tai apima paramą atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir tolesnius veiksmus, kuriais skatinamas tinkamas ir skaidrus rekomendacijų įgyvendinimas. Europos Vadovų Taryba visų pirma pabrėžė, kad svarbu užtikrinti Baltarusijos atominės elektrinės Astrave branduolinę ir aplinkos saugą.
2.4.Energijos vidaus rinkos
Visiškai integruota ir gerai veikianti energijos vidaus rinka yra veiksmingiausia priemonė siekiant užtikrinti prieinamas energijos kainas, būtinus kainų signalus investicijoms į žaliąją energiją, užtikrinti energijos tiekimą ir sudaryti sąlygas mažiausiomis sąnaudomis siekti poveikio klimatui neutralizavimo. Svarbiomis iniciatyvomis sustiprintos elektros energijos ir dujų vidaus rinkos. Nepaisant didelės pažangos, reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti tolesnį elektros energijos ir dujų rinkų integravimą.
Elektros energijos srityje dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, visų pirma 2019 m. priimtos naujos elektros energijos rinkos modelio taisyklės 41 , padėjo geriau susidoroti su naujomis energijos rinkų, kuriose vyrauja atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, realijomis. Šios taisyklės sudarė geresnes sąlygas skatinti vartotojų dalyvavimą energijos rinkose ir vienodas sąlygas naujiems rinkos dalyviams. Tikimasi, kad planuojami įgyvendinimo aktai dėl duomenų sąveikumo padės tai įgyvendinti ir padės vartotojams kartu su naujais paslaugų teikėjais aktyviau dalyvauti rinkoje. Elektros energijos reglamentu 42 siekiama užtikrinti tolesnę elektros energijos rinkų integraciją, visų pirma griežtinant didžiausio elektros energijos jungiamųjų linijų naudojimo taisykles. Šios taisyklės sustiprins tarpvalstybinę prekybą ir sudarys sąlygas visoje ES efektyviau naudoti energijos išteklius. Daroma pažanga įgyvendinant išsamų ES techninių reglamentų rinkinį (tinklo kodeksus) ir jau pasiekta teigiamų rezultatų 43 .
Nuo 2016 m. bendros mažmeninės elektros energijos kainos valstybėse narėse panašėjo, tačiau vis dar yra didelių skirtumų. Elektros energijos kainos namų ūkių vartotojams 2019 m. svyravo nuo 98 EUR/MWh Bulgarijoje iki 295 EUR/MWh Danijoje. Vidutinė kaina ES buvo 216 EUR/MWh. Apskritai mažmeninėse kainose vis dar dominuoja komponentai, kurie yra ne konkurencijos rezultatas, o nustatyti reguliavimo institucijų (pvz., reguliuojami tinklo mokesčiai ir mokesčiai ir (arba) rinkliavos).
3 pav. Namų ūkių elektros energijos kainos ES 2019 m. (nuolatinės srovės intervalas) 44
Didmeniniu lygmeniu rinkos senbuviai vis dar užima dominuojančią padėtį daugumoje valstybių narių praėjus daugiau kaip 20 metų nuo rinkos liberalizavimo pradžios. Kai kuriose šalyse jiems net priklauso daugiau kaip 80 proc. rinkos ir jie beveik turi monopolį. Tendencija reguliuoti kainas šiose šalyse dažnai pasirodė esanti papildoma kliūtis naujiems rinkos dalyviams konkuruoti su įsitvirtinusiais rinkos senbuviais 45 .
Per pastarąjį dešimtmetį mažmeninių elektros energijos kainų augimas viršijo infliaciją. Tačiau padidėjusios elektros energijos kainos pramonės vartotojams nesiekia pramonės kainų indeksų, o stambesniems vartotojams jos net sumažėjo. Pastaraisiais metais tinklo mokesčiai, mokesčiai ir rinkliavos buvo stabilūs arba tik šiek tiek padidėjo. Be to, mažesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos mokesčių poveikis kainoms pastebimas tuo pat metu, kai plačiau naudojamos rinkos priemonės, kuriomis skatinama plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir palaipsniui atsisakoma senų paramos schemų. Todėl galutinių vartotojų kainas daugiausia lėmė gamybos ir tiekimo sąnaudų pokyčiai. Tačiau šių pokyčių nepakako, kad būtų galima užtikrinti pakankamus rinkos signalus. Taip yra, inter alia, dėl to, kad reguliuojamas galutinio naudojimo kainos komponentas vis dar sudarė palyginti didelę galutinio naudojimo kainos dalį. Todėl tai, kad pagrindiniai mažmenininkai visoje ES prarado rinkos dalį ir dėl to mažmeninė elektros energijos rinkos koncentracija sumažėjo, ne visada lėmė pakankamai veiksmingus kainų signalus.
Bendras visų mokesčių ir rinkliavų poveikis daro didelę įtaką galutinei energijos, ypač elektros energijos, kainai. Kaip pabrėžiama ES energetikos sistemos integravimo strategijoje 46 , dėl to gali atsirasti tam tikrų energijos nešiklių naudojimo iškraipymų. Valstybės narės galėtų apsvarstyti mokesčių ir rinkliavų poveikį galutinėms energijos kainoms, siekiant užtikrinti, kad reformomis ir kainų signalų pokyčiais būtų sudarytos sąlygos pereiti prie švarios ir teisingos energetikos, laikantis žaliojo kurso tikslų. Siekiant užtikrinti, kad žalioji pertvarka taip pat būtų socialiai teisinga, bus svarbu atsižvelgti į galutinių energijos kainų paskirstymo poveikį ir su tuo susijusį susirūpinimą dėl energijos nepritekliaus.
Energijos mokesčių direktyva 47 nebepasiekiamas jos pirminis tikslas, susijęs su tinkamu vidaus rinkos veikimu. Minimalių mokesčių tarifų poveikis sumažėjo, o skirtingi nacionaliniai tarifai taikomi kartu su įvairiomis mokesčių lengvatomis. Šie atleidimai nuo mokesčių ir jų sumažinimas de facto yra subsidijų iškastiniam kurui formos ir neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų. Šiuos trūkumus siekiama pašalinti persvarstant šią direktyvą.
Dujų srityje padaryta didelė pažanga kuriant vidaus rinką. 2020 m. gamtinių dujų biržose parduodamas kiekis toliau didėjo, o Europos dujų biržose parduodamas kiekis per metus pirmąjį 2020 m. ketvirtį padidėjo 32 proc. (iki 5 010 TWh). Taip pat toliau gerėja junglumas ir įvairių dujų šaltinių prieinamumas. Tik trys ES rinkos turėjo prieigą prie mažiau nei trijų tiekimo šaltinių. Kainų konvergencija pastaraisiais metais pagerėjo ir buvo didžiausia Šiaurės Vakarų Europoje. Tačiau 2019 m. Europos lygmeniu ji sumažėjo ir tai rodo didesnius kainų skirtumus tarp rinkų daugiau dienų per metus.
Apskritai, palyginti su 2018 m., 2019 m. mažmeninės dujų kainos padidėjo. Tačiau, kadangi jos šiek tiek atsilieka nuo didmeninių kainų raidos, tikėtina, kad artimiausioje ateityje jos vėl sumažės. Dujų kainos namų ūkių vartotojams svyravo nuo 33 EUR/MWh Vengrijoje iki 116 EUR/MWh Švedijoje. Vidutinė kaina ES buvo 68 EUR/MWh. Liuksemburgo vartotojai mokesčiams ir rinkliavoms išleido mažiausiai. Danijoje gamybos ir tiekimo sąnaudų dalis buvo mažiausia, o mokesčių dalis – didžiausia. Kalbant apie elektros energijos rinkas, mokesčiai (rinkliavos) ir tinklo mokesčiai buvo stabilūs arba šiek tiek padidėjo, todėl kainas lėmė gamybos ir tiekimo sąnaudų pokyčiai.
4 pav. Namų ūkių dujų kainos 2019 m. (D2 intervalas) 48
ES energijos importo išlaidos rodo jo priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir nepastovių tarptautinių rinkų poveikį. Importo išlaidos 2016–2018 m. padidėjo ir siekia daugiau kaip 330 mlrd. EUR per metus. Tai keičia mažėjimo tendenciją, palyginti su 2013 m. pasiektu aukščiausiu lygiu (400 mlrd. EUR). Dėl COVID-19 pandemijos poveikio energijos kainoms 2020 m. sumažės energijos importo išlaidos. Tikimasi, kad atsigaunant ekonomikai kainos didės, tačiau 2019 m. lygis vėl gali būti pasiektas tik 2021 m.
Energijos nepriteklius
2018 m. beveik 34 mln. europiečių negalėjo sau leisti pakankamai šildyti savo namų 49 , todėl energijos nepriteklius tebėra didelė problema ES. Nors 2010–2018 m. šis rodiklis vidutiniškai kito palankiai, pokyčių tempas visoje ES labai skyrėsi. Bulgarijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje energijos nepriteklius gerokai sumažėjo. Tačiau Graikijoje užfiksuotas smarkus padidėjimas. Nors pastaraisiais metais Europos namų ūkių išlaidos energijai sumažėjo, valstybėse narėse vis dar smarkiai skiriasi tiek absoliučių išlaidų, tiek energijos dalis, palyginti su visomis namų ūkių išlaidomis. 2018 m. skurdžiausi Europos namų ūkiai energijai vis dar skyrė 8,3 proc. visų savo išlaidų (kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse – iki 15–22 proc. ).
Tinkamas šildymas, vėsinimas, apšvietimas ir energijos tiekimas prietaisams yra būtini siekiant užtikrinti deramą gyvenimo ir sveikatos lygį 50 . Šioje srityje bus toliau dedamos ES politikos pastangos, nes dėl COVID-19 poveikio ekonomikai gali pablogėti visų pirma skurdžiausių asmenų padėtis. Dauguma valstybių narių savo nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pateikė energijos nepritekliaus apžvalgą, ir daugelis pateikė jo poveikio analizės rodiklius. Tačiau dauguma iš jų dar nepriėmė sistemingo požiūrio į energijos nepritekliaus problemos sprendimą. Siekdama prisidėti prie jų pastangų, Komisija kartu su šiuo komunikatu pateikė rekomendaciją dėl energijos nepritekliaus 51 . Ji taip pat toliau remia ES energijos nepritekliaus observatoriją, kuri renka duomenis, rengia rodiklius ir skleidžia gerąją patirtį sprendžiant energijos nepritekliaus problemą.
2.5.Moksliniai tyrimai ir inovacijos ir konkurencingumas
Moksliniai tyrimai ir inovacijos
Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje viešųjų ir privačiųjų išlaidų tendencijos ES neteikia vilčių. Valstybės narės švarios energijos moksliniams tyrimams ir inovacijoms išleidžia šiek tiek mažiau, palyginti su ankstesniais metais, o bendros ES viešosios investicijos į švarios energijos technologijas ir inovacijas, išreikštos BVP dalimi, yra mažiausios tarp stipriausios ekonomikos šalių (žr. 5 pav.). Tai atspindi pasaulinę tendenciją. Tarptautinė energetikos agentūra pažymi, kad viešojo sektoriaus išlaidos mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijoms 2019 m. buvo mažesnės nei 2012 m.
5 pav. Numatomas viešasis
52
ir privatusis
53
mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas pagal energetikos sąjungos prioritetus. BERD – veiklos išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai
Šaltinis: JRC
54
, remdamasis Tarptautinės energetikos agentūros, „Misija – inovacijos“, Eurostato ir EBPO informacija.
Atsižvelgiant į šiuos rezultatus, nuo 2012 m. bendra patentavimo veikla švarios energijos technologijų srityje taip pat mažėjo, o didelės vertės technologijų, pvz., baterijų ir išmaniųjų taikomųjų programų, patentavimo veikla didėjo.
Apskaičiuotos privačios investicijos į energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus (apimančius kelis verslo sektorius) pastaraisiais metais mažėjo. Be to, investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusios su veikla, nurodyta Europos strateginiame energetikos technologijų plane, dėl kurio susitarė valstybės narės, pramonės atstovai, mokslinių tyrimų bendruomenė ir Komisija, sudaro tik 15 proc. numatomų poreikių iki 2030 m. 55 Be to, nedaug valstybių narių yra nustačiusios nacionalinius tikslus, kuriais vadovaujantis būtų laikomasi kurso pasiekti 2030 m. ir 2050 m. tikslus 56 . Valstybės narės gali naudotis įvairiomis paramos priemonėmis, pavyzdžiui, programa „Europos horizontas“, inovacijų fondu ir programa „Invest EU“. Pagal programą „Horizontas 2020“ paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal žaliąjį kursą, kurio biudžetas – 1 mlrd. EUR, sprendžiamos pagrindinės energetikos ir sistemų integracijos problemos. Tai apima energijos gamybą jūroje ir sausumoje, paramą didelio masto elektrolizeriams ir švarios energijos naudojimą uostuose, oro uostuose, anglies dioksido neišskiriančiuose pramonės sektoriuose, taip pat efektyviai energiją ir išteklius naudojančių pastatų statybai ir renovacijai.
Konkurencingumas
Pirmoji konkurencingumo pažangos ataskaita 57 rodo, kad ES pramonė sėkmingai pasinaudojo galimybe, atsiradusia padidėjus švarios energijos technologijų paklausai. Sektoriaus konkurencingumas lenkia įprastų energijos šaltinių technologijas pagal pridėtinės vertės, darbo našumo, užimtumo augimo ir skverbties rodiklius. Be to, kalbant apie BVP, švarios energijos sektorius tampa vis svarbesnis ES ekonomikai, o tradicinių energijos išteklių svarba mažėja.
ES pramonė naudojasi pradininkės pranašumu vėjo, vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių ir vandenynų energijos technologijų srityse. Tačiau numatomas šių segmentų pajėgumų padidėjimas rodo, kad jos struktūra neišvengiamai pasikeis.
Taip pat reikia nuolat stengtis neatsilikti ir įgyti konkurencinį pranašumą tose srityse, kuriose ES neturi pradininko pranašumo (arba jį prarado). Saulės ir ličio jonų baterijos yra ypač svarbios atsižvelgiant į numatomą jų paklausos didėjimą, jų moduliškumą ir šalutinį poveikį kitoms reikmėms, pavyzdžiui, saulės energijos sistemų integravimui pastatuose, transporto priemonėse ar kitoje infrastruktūroje.
Baterijų aljansas, kaip pramonės aljansų pavyzdys, įrodė, kaip geresnis valstybių narių, mokslinių tyrimų bendruomenės ir pramonės koordinavimas gali suteikti reikiamą paskatą pramonės suinteresuotiesiems subjektams investuoti į švarių technologijų gamybą ES. Atėjo laikas šią idėją taikyti ir kitoms svarbioms technologijoms ir verslo sritims. Remdamasi šiuo sėkmingu projektu, Komisija įsteigė Europos švaraus vandenilio aljansą ir Europos žaliavų aljansą.
Kitos svarbios technologijos, pavyzdžiui, pažangieji tinklai, taip pat yra svarbios, nes jos sukuria vertę visiems prie tinklo prijungtiems įrenginiams. Tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį ES pažangiųjų elektros energijos tinklų pramonė sparčiai augs.
Būtina nuolat stengtis užtikrinti neiškraipytą prekybą ir investicijas trečiosiose šalyse, taip pat ir tose srityse, kuriose ES yra stipri konkurencingumo požiūriu, tačiau vis dažniau susiduria su iškraipymais, pavyzdžiui, vietos turinio reikalavimais ir diskriminacinėmis vidaus procedūromis. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dauguma investicijų į žaliąsias technologijas bus teikiamos už Europos Sąjungos ribų, būtina užtikrinti, kad ES pramonė galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis ir pasinaudoti Europos žaliojo kurso teikiamomis darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo galimybėmis.
Subsidijos
Akivaizdu, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti subsidijas, susijusias su energijos švaistymu, ir skatinti energetikos pertvarką. Norint tai stebėti, labai svarbu gauti geresnių duomenų apie energetikos subsidijas. Duomenys apie energetikos subsidijas tebėra padriki, o pagal nacionalinius energetikos ir klimato planus teikiamos ataskaitos iš esmės neišsamios. ES ataskaitoje dėl energetikos subsidijų 58 nurodyta, kad 2018 m. energetikos subsidijos sudarė 159 mlrd. EUR, t. y. 5 proc. daugiau nei 2015 m. Daugiau kaip puse subsidijų remiamas perėjimas prie švarios energijos.
Kaip išsamiau paaiškinta priede dėl energetikos subsidijų, 2018 m. ES iškastinio kuro subsidijos sudarė 50 mlrd. EUR (tai sudaro trečdalį visų ES energetikos subsidijų), o pastarąjį dešimtmetį jos buvo palyginti stabilios ir 2012 m. jų vertė buvo didžiausia – 53 mlrd. EUR. 2015 m. jos vėl pradėjo didėti ir iki 2018 m. paaugo 6 proc. Tačiau kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Austrija, Danija, Estija ir Vengrija, pasipriešino šiai bendrai tendencijai ir gerokai sumažino subsidijas iškastiniam kurui.
2.6.Energetikos sąjunga platesnėje žaliojo kurso perspektyvoje
Teisinga pertvarka
Energetikos sąjungos tikslai yra aiškiai susiję su platesniais žaliojo kurso tikslais. Tai pasakytina apie „teisingą pertvarką“ ir principą, pagal kurį užtikrinama, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.
Šiuo tikslu Komisija pasiūlė Teisingos pertvarkos mechanizmą, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą, kuris skirtas ekonominėms ir socialinėms su klimato kaita susijusio perėjimo išlaidoms pažeidžiamiausiuose anglių, lignito, naftingųjų skalūnų, durpių ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose. Pagal teisingos pertvarkos mechanizmą galima naudotis specialia teisingos pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“, o paskolų viešajam sektoriui priemone taip pat bus remiamos viešojo sektoriaus investicijos, susijusios su teisinga pertvarka. Kaip išankstinė šių lėšų panaudojimo sąlyga, pavyzdžiui, siekiant remti ekonomikos modernizavimą ir įvairinimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą 59 arba nedidelio masto investicijas į perėjimą prie švarios energijos, valstybės narės turi parengti teritorinius teisingos pertvarkos planus, kurie, be kita ko, būtų suderinti su jų nacionaliniais energetikos ir klimato planais.
Teritoriniai teisingos pertvarkos planai taip pat svarbūs atsižvelgiant į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Siekdama padėti suinteresuotosioms šalims, Komisija sukūrė Teisingos pertvarkos platformą, kurioje teikiama informacija apie finansavimo galimybes, atnaujintus reglamentus ir sudaromos palankesnės sąlygos keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir konkretiems sektoriams skirtomis iniciatyvomis. Ji remsis pagal anglies pramonės regionams pereinamuoju laikotarpiu skirtą dabartinę iniciatyvą, pagal kurią teikiama specialiai pritaikyta pagalba ir stiprinami pajėgumai 60 , atliktu darbu ir jį plėtos. Pereinamojo laikotarpio anglių pramonės regionų iniciatyva ir toliau bus svarbi konsultuojant iškastinio kuro regionus kaip vieną iš dviejų platformos darbo krypčių.
Oro kokybė
Oro kokybė toliau gerėja, tačiau keliuose regionuose ir miestuose ji vis dar kelia susirūpinimą. Dėl bendrų ES ir valstybių narių pastangų pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo ES išmetamų oro teršalų kiekis, išskyrus amoniaką. Dėl to sumažėjo oro kokybės zonų, kuriose viršijamos ES kietųjų dalelių ribinės vertės, skaičius ir apskaičiuotas ankstyvų mirčių dėl oro taršos skaičius naujausiais skaičiavimais sumažėjo nuo maždaug 1 mln. per metus 1990 m. iki maždaug 400 000 per metus 61 .
Oro tarša taip pat lemia socialines išlaidas, nes ji labiau veikia mažesnes pajamas gaunančius asmenis tiek dėl didesnio poveikio, tiek dėl didesnio pažeidžiamumo. Apskritai ES regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažiausias, smulkių kietųjų dalelių koncentracijos poveikis yra didesnis nei kituose regionuose 62 . Be to, energijos nepriteklius yra susijęs su kietojo kuro naudojimu namams šildyti ir maistui ruošti, o tai lemia prastą patalpų ir aplinkos oro kokybę 63 .
1 žemėlapis. Europos aplinkos agentūra, 2018 m. Nevienodas poveikis ir įtaka: socialinis pažeidžiamumas dėl oro taršos, triukšmo ir ekstremalios temperatūros Europoje. Ataskaita Nr. 22/2018.
Energetikos sąjungos politikos nulemti struktūriniai pokyčiai padėjo sumažinti šiame sektoriuje išmetamų oro teršalų kiekį: visų pirma didinant energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, palaipsniui atsisakant anglies ir plėtojant ne degimo būdu pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei tvaresnes transporto priemones 64 . Europos žaliajame kurse taip pat nustatytas nulinės taršos tikslas siekiant užtikrinti, kad aplinkoje nebūtų toksiškų medžiagų, ir taip siekiant labiau sumažinti taršą.
Tarptautinis aspektas
Nepaisant pasaulinio masto pastangų, naujausi moksliniai duomenys rodo, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis toliau didėja. Nors kita Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija buvo atidėta iki 2021 m. 65 , 2020 m. vis dar yra itin svarbūs metai siekiant padidinti klimato srities užmojį visame pasaulyje.
Pasitelkdama strategines partnerystes Paryžiaus susitarimui įgyvendinti, ES padeda savo partneriams jų mažataršės ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos viziją paversti įgyvendinama politika ir priemonėmis, be kita ko, energetikos srityje. Diplomatijos srityje ES surengė ministrų susitikimus su Kinija ir Kanada dėl kovos su klimato kaita veiksmų ir surengė keletą tikslinių ES delegacijų demaršų ES nepriklausančiose šalyse. Ji taip pat glaudžiai bendradarbiauja su G 7 ir G 20 pirmininkaujančiomis valstybėmis ir partneriais, propaguodama pasaulinę kovos su klimato kaita darbotvarkę ir daugiau dėmesio skiria ES artimiausių kaimyninių šalių Vakarų Balkanuose pastangų rėmimui Rytų partnerystės, pietinių kaimyninių šalių ir Afrikos kontekste. Pastaraisiais metais padaryta ir tam tikra pažanga tarptautiniu lygmeniu sprendžiant aviacijos ir jūrų transporto išmetamųjų teršalų klausimus. Reikia skubiai imtis veiksmų, susijusių su jūrų transporto ir aviacijos sektorių išmetamaisiais teršalais, atsižvelgiant į tai, kad jie išmeta vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ES ir visame pasaulyje.
ES taip pat skatina teikti investicijas į švarią energiją šalyse partnerėse, suteikdama verslo galimybių kurti novatorišką Europos mažo anglies dioksido kiekio technologijų pramonę. Šiomis investicijomis taip pat stiprinamas ES pasaulio lyderės vaidmuo švarios energijos technologijų srityje, skatinant eksportą ir ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ES.
66 Daugiašaliu pagrindu ES skatino tarptautinį bendradarbiavimą atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje Tarptautinėje atsinaujinančios energijos agentūroje ir švarių technologijų plėtros ir diegimo srityje ministrų susitikimuose švarios energijos klausimais ir įgyvendinant iniciatyvą „Misija – inovacijos“. ES aktyviai dalyvauja derybose dėl Energetikos chartijos sutarties modernizavimo ir pateikė esminių, išsamių ir plataus užmojo pasiūlymų, kuriais siekiama atnaujinti Sutarties nuostatas dėl investicijų apsaugos ir suderinti Sutartį su ilgalaikiais Paryžiaus susitarimo tikslais ir ES energetikos pertvarkos politika.
67 68 ES tarptautiniai įsipareigojimai padėjo įvairinti Europos energijos šaltinius ir užtikrinti energetinį saugumą. ES palaiko nuolatinį dialogą energetikos klausimais su pagrindiniais energijos tiekėjais ir partneriais dvišaliu pagrindu ir naudodamasi daugiašalėmis platformomis, taip pat siekdama užtikrinti likvidžią ir lanksčią pasaulinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką. 2019 m. pabaigoje Europos Komisija padėjo sėkmingai užbaigti Ukrainos ir Rusijos Federacijos derybas, sudarant sąlygas tęsti gamtinių dujų tranzitą iš Rusijos per Ukrainą.
Pasitelkdama Energijos bendriją, ES toliau padėjo susitariančiosioms šalims priimti pagrindinius ES energetikos ir klimato srities acquis elementus ir sudaryti sąlygas tolesnei rinkos integracijai su ES. Susitariančiosios šalys toliau rengia nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir nustato 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus.
Branduolinės saugos užtikrinimas už Europos Sąjungos ribų yra viena iš svarbiausių sričių, kurioms Europos Komisija skiria dėmesį. Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų grupės ir Komisijos techniniai ekspertai atliko Armėnijos ir Baltarusijos branduolinės saugos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis veiksmų planų įgyvendinimo tarpusavio peržiūrą.
ES įrodė savo nuolatinį įsipareigojimą įgyvendinti Bendro visapusiško veiksmų plano dėl bendradarbiavimo su Iranu civiliniame branduoliniame sektoriuje III priedą. ES įgyvendino keletą veiksmų, kuriais daugiausia dėmesio skiriama Irano saugumui ir integravimui į tarptautinę branduolinės srities teisinę sistemą, ir siekia taip pat stiprinti bendradarbiavimą švarios energijos ir klimato srityse.
3.Žaliasis ekonomikos gaivinimas ir tvari ekonomika
2019 m. gruodžio mėn. priimtu žaliuoju kursu 69 remiamas ES perėjimas prie teisingos ir klestinčios visuomenės, kuri reaguoja į klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo keliamus iššūkius, gerina dabartinių ir būsimų kartų gyvenimo kokybę ir siekia teisingos pertvarkos.
Nuo COVID-19 krizės pradžios Komisija ES ekonomikos gaivinimo plane didžiausią dėmesį skyrė žaliajai pertvarkai. Spartesnė žalioji pertvarka sustiprins Europos konkurencingumą, atsparumą ir padėtį pasaulyje. Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą imamasi specialių priemonių energetikos, pramonės, žemės ūkio, maisto ir biologinės įvairovės srityse (2 langelis). Tikimasi, kad iki 2020 m. pabaigos bus imtasi kitų svarbių iniciatyvų, kuriomis bus skatinamas Europos energetikos ir transporto sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas.
|
2 langelis. Iniciatyvų nuo 2019 m. gruodžio 1 d. imtis ·Komunikatas dėl Europos žaliojo kurso (COM(2019) 640) ·Pasiūlymas dėl Europos klimato teisės akto (COM(2020) 80) ·Europos žaliojo kurso investicijų planas (COM(2020) 21) ·Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (COM(2020) 22) ·Europos duomenų strategija (COM/2020/66 final) ·Žiedinės ekonomikos veiksmų planas (COM (2020) 98) ·Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381) ·2030 m. ES biologinės įvairovės strategija (COM(2020) 380) ·Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ (COM(2020) 403) ·Komunikatas „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ (COM(2020) 562). ·Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ES masto vertinimas (COM(2020) 564) ·Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl Europos klimato teisės akto (COM(2020) 563) ·Komunikatas dėl energetikos sistemos integravimo (COM(2020) 299) ·Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija (COM(2020) 301) ·Komunikatas dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (COM(2020) 633) ·Renovacijos banga Europoje (COM(2020) 662, SWD(2020) 550) ·Tvaraus ir pažangaus judumo strategija (rengiama) |
Kartu su šia energetikos sąjungos būklės ataskaita ir ES lygmens nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimu 70 Komisija skelbia konkrečioms šalims skirtus 27 integruotų galutinių nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimus. Šiuose dokumentuose 71 vertinama, ar ir kaip nacionaliniai uždaviniai, tikslai ir įnašai padės bendromis jėgomis pasiekti energetikos sąjungos strateginės programos tikslus. Vertinime taip pat daugiausia dėmesio skiriama tam, kokiu mastu valstybės narės atsižvelgė į 2019 m. birželio mėn. Komisijos pateiktas rekomendacijas 72 . Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai yra tęstinio kartotinio ES ir jos valstybių narių proceso pagrindas. Todėl vertinime valstybės narės raginamos imtis tolesnių veiksmų keliose srityse. Trūkumus ir likusias spragas reikės šalinti bendromis valstybių narių ir ES lygmens pastangomis. ES lygmens politikos priemonėmis bus stiprinami ir papildomi nacionalinio lygmens veiksmai.
3.1.ES energetikos sistemos pertvarkymas
Siekdama iš esmės sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro visuose ekonomikos sektoriuose, ES turi užtikrinti, kad jos energetikos sistema būtų iš esmės pertvarkyta. Šiuo tikslu 2020 m. liepos mėn. Komisija priėmė ES energetikos sistemos integravimo strategiją 73 . Joje išdėstyta Komisijos vizija sparčiau pereiti prie labiau integruotos energetikos sistemos ir užtikrinti koordinuotą sistemos planavimą ir veikimą. 2020 m. liepos mėn. Komisija taip pat priėmė vandenilio strategiją, kurioje išdėstė savo viziją gerokai padidinti švariojo vandenilio, kaip energijos nešiklio, vaidmenį 74 . Tai apima siekį užtikrinti, kad vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis bei iš vandenilio pagaminti sintetiniai degalai taptų konkurencingi sąnaudų atžvilgiu. Kartu su vandenilio strategija Komisija įsteigė Europos švaraus vandenilio aljansą.
Dėl naujo klimato srities užmojo ir esminių ES energetikos sistemos veikimo pokyčių reikia ir naujos ES energetikos infrastruktūros vizijos. Todėl Komisija persvarsto Transeuropinių energetikos tinklų gaires 75 . Nors ir toliau daugiausia dėmesio bus skiriama elektros energijos infrastruktūrai, kuri yra būtina siekiant integruoti atsinaujinančiąją energiją, taip pat bus sukurta sistema, skirta toliau gerinti novatoriškų technologijų ir infrastruktūros, pavyzdžiui, pažangiųjų tinklų, vandenilio tinklų ar integruotų jūrų tinklų, diegimą. Tai taip pat bus svarbu pereinant prie tvaraus ir pažangaus judumo ES.
3.2.Klimato srities užmojo didinimas
Politikos sistemos atnaujinimas
Atsižvelgdama į ES užmojį iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė Komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ 76 ir iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto 77 , kuriais siekiama padidinti ES klimato srities užmojį iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., iki bent 55 proc., įskaitant išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekį. Komunikate taip pat išdėstomi veiksmai, kurių reikia imtis visuose ekonomikos sektoriuose, ir pradedamas pagrindinių teisės aktų peržiūros procesas, kuris bus vykdomas iki 2021 m. birželio mėn., kad būtų pasiektas šis didesnis užmojis. Ji taip pat rengia naujas taisykles dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir pateiks jas iki 2021 m. pabaigos.
Komunikate dėl žaliojo kurso taip pat paskelbta, kad bus priimta nauja, platesnio užmojo ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. Klimato kaitos poveikis jau jaučiamas energetikos sektoriuje, pvz., per dideles sausras hidroenergijos gamyba tampa mažiau nuspėjama, o dėl menko aušinamojo vandens prieinamumo tam tikras branduolines elektrines tenka net uždaryti 78 . Ateityje teks spręsti didžiulius uždavinius 79 .
Be to, į žaliąjį kursą įtrauktas Europos klimato paktas. Juo siekiama įtraukti pavienius asmenis ir bendruomenes į kovos su klimato kaita veiksmus. Remiantis esamomis iniciatyvomis, Klimato paktas suteiks galimybių rengti naujus kovos su klimato kaita veiksmus, dalytis informacija, pradėti vietos lygmens veiklą ir pateikti sprendimus, kurių gali imtis ir kiti.
Komisija taip pat priėmė komunikatą dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos. Strategijoje bus pateikta pasiūlymų, kaip padėti sumažinti išmetamą metano kiekį ES, taip pat skatinti ir remti panašius veiksmus visame pasaulyje. Ji apima visus pagrindinius žemės ūkio, energetikos ir atliekų sektorius, kuriuose išmetama daugiausiai metano. Kalbant apie energetiką, strategijoje daugiausia dėmesio skiriama geresniam išmetamo metano kiekio matavimui, patikimam ir skaidriam ataskaitų teikimui ir patikimam patikrinimui.
Kad būtų įgyvendinti didesni užmojai klimato srityje, reikia precedento neturinčio atsinaujinančiosios energijos gamybos augimo. Kaip paskelbta komunikate dėl žaliojo kurso, šioje srityje labai svarbus vaidmuo teks jūros atsinaujinantiesiems ištekliams. Siekdama palengvinti šį procesą, 2020 m. rudenį Komisija priims strateginę viziją dėl jūros energijos, gaminamos iš gamtinių ir švarių šaltinių, pavyzdžiui, vėjo, saulės, bangų ir potvynių bei atoslūgių.
Tvarūs alternatyvieji degalai taip pat padės pereiti prie tvaresnės transporto sistemos. Komisija netrukus pateiks tvaraus ir pažangaus judumo strategiją ir rengia iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti tvarių alternatyviųjų degalų tiekimą ir naudojimą, visų pirma oro ir vandens transporto sektoriuje.
Valstybių narių pateiktų ilgalaikių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijų pasiūlymų apžvalga
Visos Paryžiaus susitarimo šalys buvo paragintos iki 2020 m. paskelbti savo ilgalaikes amžiaus vidurio išmetamo dujų kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas. Valdymo reglamente nustatyta tvarka, pagal kurią valstybės narės rengia šias strategijas, ir reikalaujama, kad ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. jos parengtų ir pateiktų Komisijai savo ilgalaikę bent 30 metų strategiją.
Iki šiol tik 16 valstybių narių 80 pateikė savo ilgalaikes strategijas. Trylikoje iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai kalbama apie poveikio klimatui neutralizavimą 81 , o kitose trijose siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. Tačiau dažnai nepateikiama aiškios bendro tikslo sąvokos apibrėžties ir neretai neaišku, ar valstybių narių nustatyti tikslai yra teisiškai privalomi. Privalomos pateikti informacijos turinys valstybėse narėse taip pat skiriasi. Todėl Komisija dar negali pateikti išsamaus vertinimo, ar nacionalinių ilgalaikių strategijų pakaks kolektyviniam ES poveikio klimatui neutralizavimo tikslui pasiekti, ar pateikti informacijos apie kolektyvinį atotrūkį.
3.3.Ekonomikos gaivinimui itin svarbi energetikos ir klimato politika
COVID-19 krizė padarė didelį poveikį ES ekonomikai. Tačiau ji struktūriškai nepakeitė investicijų ir reformų, kurių reikia norint pasiekti didesnio užmojo klimato srities tikslus. Iš tiesų sudėtinga sutelkti dideles papildomas investicijas ir skatinti teisingą pertvarką. Kalbant apie atsigavimą po COVID-19 pandemijos, Europa turi unikalią galimybę teikti investicijas, kuriomis būtų remiamas ES ekonomikos gaivinimas, kartu sparčiau vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Mūsų ekonomikos gaivinimas bet kokiu kitu būdu, kuris lemtų susisaistymą su netvaria praktika, tiesiog nėra svarstytinas.
Įgyvendinant šias investicijas ir reformas, itin svarbų vaidmenį atliks ES ekonomikos gaivinimo planas ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kaip pagrindinė jo priemonė. Juo remiantis, pagal ES finansavimo programas finansinė parama bus teikiama reformoms ir investicijoms, kurių ėmėsi valstybės narės, siekdamos sušvelninti ekonominį ir socialinį pandemijos poveikį ir padaryti ES ekonomiką tvaresnę, atsparesnę ir geriau pasirengusią spręsti problemas, kylančias dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų. Be to, sanglaudos politika bus labai svarbi siekiant subalansuoto ekonomikos gaivinimo ir užtikrinant, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.
Valstybės narės nustatys reformas ir prioritetines investicijas ir apie jas praneš. Atsižvelgdama į 2020 m. liepos mėn. 82 Europos Vadovų Tarybos susitikime sutartą 30 proc. klimato aspekto integravimo tikslą, Komisija paragino valstybes nares užtikrinti, kad į kiekvieną atkūrimo ir atsparumo planą būtų įtraukta ne mažiau kaip 37 proc. su klimatu susijusių išlaidų. 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje 83 Komisija primygtinai ragina valstybes nares į savo planus įtraukti reformas ir investicijas į keletą pavyzdinių sričių, kad būtų galima suderintai spręsti bendrus uždavinius ir gauti apčiuopiamos naudos ekonomikai ir piliečiams. Tai, be kita ko, pavyzdinė iniciatyva „Pagreitinimas“, kuri padės iš anksto sutelkti pažangias švarias technologijas, visų pirma atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir vandenilį; pavyzdinė iniciatyva „Renovacija“, kuria siekiama pagerinti pastatų energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą; ir pavyzdinė iniciatyva „Įkrovimas ir degalų papildymas“, kuria siekiama paspartinti tvaraus, prieinamo ir išmaniojo transporto, įkrovimo ir degalų papildymo stočių naudojimą ir viešojo transporto plėtrą.
Tai darydamos valstybės narės turėtų remtis savo nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais. Savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose jos turėtų iš anksto nurodyti, kaip užtikrins nuoseklumą ir papildomumą ir kaip, naudojantis gaivinimo ir atsparumo planais, galėtų būti sparčiau įgyvendintos konkrečios nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytos investicijos ar politika ir priemonės.
Be to, individualūs nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimai yra svarbios gairės valstybėms narėms dėl pagrindinių su energetika ir klimatu susijusių investicijų ir reformų, kuriomis būtų galima prisidėti prie tvaraus ir ekologiško ekonomikos gaivinimo visoje ES. Komisija ragina valstybes nares apsvarstyti tokias gaires. Komisija su valstybėmis narėmis veda dialogą dėl šių prioritetinių sričių vykstant diskusijoms dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo.
Pastatams tenka apie 40 proc. ES suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tikėtina, kad dauguma esamų pastatų vis dar bus naudojami 2050 m. Todėl, kad iki 2050 m. būtų neutralizuotas jų poveikis klimatui, reikia nedelsiant juos renovuoti ir padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą. Todėl Komisija priėmė komunikatą dėl renovacijos bangos Europoje 84 , kuriuo siekiama iki 2030 m. metinį gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinės renovacijos rodiklį bent padvigubinti ir skatinti esminę energinę renovaciją. Investicijos į efektyviai energiją vartojančius pastatus sumažins energijos nepriteklių ir padidins gerovę. Be kita ko, taip bus sukurta labai reikalinga paskata statybų ir renovacijos ekosistemai, kurią stipriai paveikė COVID-19 krizė.
Siekiant užtikrinti teisingą pertvarką, labai svarbu palengvinti pastatų renovaciją, visų pirma mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Sanglaudos politika ir toliau bus svarbus ES finansavimo, skirto tiesioginėms investicijoms į pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir jų renovaciją siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo, šaltinis. Vis dėlto prireiks daugiau pastangų. Pirmiau aprašytas Teisingos pertvarkos fondas sutelks lėšas ES regionuose, kuriuose reikės papildomų priemonių, kad iki 2050 m. būtų pereita prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
Be to, naujieji ATLPS finansavimo mechanizmai (Inovacijų fondas ir Modernizavimo fondas) suteiks papildomus 24 mlrd. EUR novatoriškoms mažo anglies dioksido kiekio technologijoms visoje ES ir paramą gaunančių valstybių narių energetikos sistemoms modernizuoti. Komisija jau paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas dėl Inovacijų fondo lėšų, o Modernizavimo fondas pradės veikti 2021 m.
Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai yra vienintelė kartai pasitaikanti galimybė „kuo geriau atkurti“ ir investuoti į XXI-ojo amžiaus ekonomikos modelį. Už ES ribų viso pasaulio vyriausybės taip pat sieks daug investuoti, kad būtų remiamas ekonomikos gaivinimas 85 . Investicijos, kurių reikia ekonomikai atgaivinti, turi sumažinti naštą ateities kartoms, o ne padaryti ją sunkesnę. ES visapusiškai bendradarbiauja su savo tarptautiniais partneriais, kad įgyvendintų ekologiško ekonomikos gaivinimo strategijas ir tiesiogiai investuotų į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą.
4.Išvada ir perspektyva
Energetikos sąjunga labiau nei bet kada anksčiau yra esminis ramstis siekiant žaliojo kurso tikslų. Apskritai Valdymo reglamente nustatyta integruoto planavimo sistema įgyvendinta tinkamai. Energetikos sąjungos sistema pasirodė esanti tvirta didelio streso, kurį sukėlė COVID-19 krizė, sąlygomis, kai labai nukrypstama nuo įprastų vartojimo modelių ir taip išbandomas mūsų energetikos sistemos atsparumas. Apskritai tai gali padėti ES iki 2050 m. pereiti prie poveikio klimatui neutralizavimo.
Tačiau nusiraminti dar negalima. Ateinantys mėnesiai bus itin svarbūs, ir Komisija visapusiškai rems valstybes nares, kad jos parengtų patikimus ir perspektyvius nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriais Europa būtų skatinama tvariai ir socialiai teisingai siekti pažangos. Jos parama bus grindžiama gairėmis, kurios valstybėms narėms bus pateiktos atliekant atskirų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimą, ir Europos pavyzdinėmis iniciatyvomis, nustatytomis 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
Atsižvelgiant į tai, reikia nedelsiant dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti paramą netaupiam energijos vartojimui ir nukreipti ją priemonėms, kuriomis skatinama pereiti prie švarios energijos. Kaip nurodyta Komunikate dėl Europos žaliojo kurso, subsidijos iškastiniam kurui turėtų būti panaikintos. Siekdama skatinti veiksmus ir veiksmingą asignavimų panaudojimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad sustiprintų veiksmus, kuriais siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir palaipsniui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui. Tai apima komunikate „Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ES masto vertinimas“ paskelbtus veiksmus 86 .
Be to, Komisija inicijuos veiksmus, kuriais būtų užkirstas kelias pastebėtam investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas mažinimui nacionaliniu lygmeniu, siekiant sustiprinti ilgalaikio tvaraus augimo potencialą. Tai apima viešojo ir privačiojo finansavimo derinimą visoje vertės grandinėje pasitelkiant pramoninius aljansus, pavyzdžiui, dėl baterijų ar vandenilio. Būsimose diskusijose su valstybėmis narėmis, pramonės atstovais ir suinteresuotaisiais subjektais Komisija daugiausia dėmesio skirs ES pramonės sektoriams ir novatoriams, kurie kurs reikiamas švarias technologijas ir galės jas populiarinti visame pasaulyje.
Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir pasiūlys konkrečius sprendimus tais atvejais, kai vis dar reikia imtis veiksmų, kad sutarti teisės aktai būtų įgyvendinti. Tai apima, pavyzdžiui, ES atsinaujinančiųjų išteklių plėtros platformą ir ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą. Be teisės aktų, dėl kurių jau susitarta, šiuo metu pradėtos iniciatyvos dėl pastatų ir metano papildo mūsų pastangas didinti Europos klimato srities užmojį iki 2030 m. Vėliau šiais metais bus įgyvendinamos jūrų energetikos ir transeuropinės energetikos infrastruktūros iniciatyvos.
Remdamasi plataus masto viešomis diskusijomis ir konsultacijomis, Komisija iki 2021 m. birželio mėn. parengs pagrindinius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Taip bus sudarytos sąlygos greitai priimti teisės aktus, kad būtų pasiektas didesnis klimato ir energetikos srities užmojis iki 2030 m. ir prisidėta prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
Valdymo reglamente nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, vertindami padarytą pažangą ir diskutuodami su visomis suinteresuotosiomis šalimis, remsis energetikos sąjungos būklės ataskaita. Kaip niekada anksčiau, šiais metais šis dialogas yra itin svarbus.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 10 14
COM(2020) 950 final
PRIEDAS
prie
KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita, parengta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo
Energijos vidaus rinkos pažangos ataskaita
1. Introduction
2. Electricity wholesale markets
2.1. Key indicators:
2.1.1. Wholesale prices - indications that markets deliver
2.1.2. Geographic scope of electricity markets - still work to do to overcome fragmentation
2.1.3. Market concentration - dominance of incumbents remains an issue in many countries
2.2. Key regulatory developments
2.2.1. A unique project: EU market coupling
2.2.2 Comprehensive harmonisation of trade and system operation rules through network codes - a new form of collective EU-wide energy harmonisation
2.2.3. ‘Clean Energy for all Europeans’ Package: Progress made putting in place new electricity market design
2.2.3.1. Unblocking electricity borders – the "70 % rule"
2.2.3.2. More coordinated and less harmful capacity mechanisms
2.2.3.3. Proper implementation of the unbundling rules for storage
3. Gas wholesale markets
3.1. Key indicators: Concentration, liquidity and convergence
3.2. Key regulatory developments
3.2.1. Market mergers
3.2.2. Gas Network codes
3.3. Decarbonising the gas sector
3.3.1. Integrating bio-methane and small scale producers
3.3.2. Gas quality issues
3.3.3. Preparing the market and infrastructure for hydrogen
4. Retail Markets
4.1. Market concentration
4.1.1. Electricity
4.1.2. Gas
4.2. Retail prices (including price components)
4.2.1. Electricity prices
4.2.2. Gas Prices
4.3. State interventions in retail electricity and gas prices
4.3.1. The household segment
4.3.2. The non-household segment
4.4. Consumer protection and empowerment
1.Įvadas
Nors vidaus rinka dažnai laikoma priemone, padedančia kontroliuoti kainas vartotojams ir nustatyti veiksmingus investicijų signalus investuotojams, pastaraisiais metais tapo aišku, kad ji taip pat yra labai svarbi įgyvendinant plataus užmojo ES klimato tikslus. Siekiant veiksmingai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro labai svarbu integruoti 27 nacionalines energetikos sistemas į vieną visos ES rinką, nes taip bus sudarytos sąlygos prekiauti atsinaujinančiąja energija tarpvalstybiniu mastu, pasinaudojant gamybos potencialo įvairiuose ES regionuose įvairove ir papildomumu. Tarpvalstybinės rinkos gali labai sumažinti CO2 kiekį, kuris išmetamas iškastinį kurą naudojant kaip atsarginį šaltinį elektros energijos gamybai, kuri būtina suskaidytose nacionalinėse energetikos sistemose. Gerai sujungtos rinkos didina ir tiekimo saugumą.
Nepaisant visų pastangų, susijusių su viešosiomis išlaidomis, vien tik jomis nebus galima padengti didžiulių investicijų, reikalingų energetikos pertvarkai. Tik gerai organizuotos ir gerai reguliuojamos rinkos galės sutelkti privačias investicijas, reikalingas anglies dioksido neišskiriančiai ekonomikai sukurti. Visiškai integruota ir gerai veikianti energijos vidaus rinka yra veiksmingiausia priemonė užtikrinti i) investicijoms į ekologišką energiją ir technologijas reikalingus kainų signalus, ii) įperkamas energijos kainas ir iii) saugų energijos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis siekiant poveikio klimatui neutralumo 1 .
Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, visų pirma 2019 m. priimtos naujos elektros energijos rinkos modelio taisyklės 2 , padėjo geriau susidoroti su naujomis energijos rinkų, kuriose vis labiau dominuoja atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, realijomis ir skatinti vartotojų dalyvavimą energijos rinkose. Jis suteikia galimybę atsinaujinantiesiems energijos ištekliams tapti nauju elektros energijos sistemos pagrindu. Dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“ taip pat padėtas pagrindas geriau naudoti jungiamąsias linijas tarp valstybių narių (išsamiau žr. 2.2.3.1 skirsnį). Aiškios taisyklės, kuriomis siekiama maksimaliai išnaudoti tinklų jungčių pajėgumus, paskatins tarpvalstybinę prekybą ir leis efektyviau naudoti energijos išteklius visoje ES. Įgyvendinant išsamų techninių ES reglamentų rinkinį (tinklo kodeksus) pasiekta gerų rezultatų, kaip matyti iš sėkmingo ES elektros energijos rinkų susiejimo plėtojimo arba sėkmingo tiekimo įvairinimo ir dujų rinkų likvidumo didinimo (išsamiau žr. 2.2.1 skirsnį).
Tačiau tiek mažmeninėje, tiek didmeninėje energijos rinkoje vis dar yra trūkumų, dėl kurių be reikalo didėja vartotojų ir pramonės išlaidos. Todėl šių trūkumų šalinimas yra esminis sėkmingo ekonomikos atsigavimo aspektas ir ekonomikos perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui pagrindas. Poreikis mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro taip pat sukėlė naujų iššūkių, pavyzdžiui, parengti valstybės intervencines priemones, kurių reikia energetikos pertvarkai remti, taip, kad nebūtų nepagrįstai trukdoma vidaus rinkai arba ji nebūtų suskaidyta. Su rinka suderinamų atsinaujinančiosios energijos arba tradicinės elektros energijos gamybos rėmimo schemų (pajėgumų mechanizmų) klausimai pastaraisiais metais darė vis didesnį poveikį rinkos veikimui. Ši problema buvo sprendžiama dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“, į jį įtrauktos specialios taisyklės, kuriomis siekiama optimizuoti tokias valstybės intervencijas.
2020 m. dėl COVID krizės kilo didelių sunkumų. Energijos rinkos turėjo susidoroti su socialinio atskyrimo priemonių, dėl kurių staiga sumažėjo energijos paklausa ir iš esmės pasikeitė šimtų milijonų europiečių elgesys, poveikiu. Nepaisant padidėjusio kintamumo ir likvidumo svyravimų, energijos vidaus rinka atlaikė sukrėtimą ir įrodė esanti atspari krizei, o elektros energijos sistemos sėkmingai susidorojo su rekordiniu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekiu.
Atsižvelgiant į Valdymo reglamento 3 ir taikomų sektorių teisės aktų 4 reikalavimus, šioje ataskaitoje analizuojama bendra pažanga, padaryta kuriant išsamią ir veikiančią energijos rinką ir, visų pirma, įgyvendinant dujų ir elektros energijos direktyvas.
2.Didmeninės elektros energijos rinkos
2.1. Pagrindiniai rodikliai
2.1.1. Didmeninės kainos – požymiai, kad rinkos duoda rezultatų
Nesenas pastebėjimas, kad didmeninės kainos vidutinės trukmės laikotarpiu nuo 2009 m. 5 mažėja, galiojo ir pastaruosius 2 metus. Nors prie to prisideda ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, spartus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos augimas, nuolatinis didmeninių kainų mažėjimas rodo, kad konkurencija didmeniniu lygmeniu turi apčiuopiamą poveikį 6 .
Po 2016–2018 m. didėjimo didmeninės kainos 2019 m. staiga sumažėjo, nes atsinaujinančiųjų išteklių energijos skvarba pasiekė naują rekordą, anglių ir dujų kainos sumažėjo, o paklausa išliko nedidelė. Kainų mažėjimas žemyne buvo netolygus, todėl skirtingose regioninėse rinkose didėjo kainų skirtumai. Per pirmąjį 2020 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, kainų kritimas siekė nuo 30 proc. kai kuriose Pietų Europos regioninėse rinkose iki 70 proc. kai kuriuose šiauriniuose regionuose. Didėjančius skirtumus galima paaiškinti nepakankamais tinklų jungčių pajėgumais, netolygiai didėjančia atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba įvairiose rinkose ir gerokai padidėjusia CO2 kaina, o tai ypač paveikė valstybes nares, kurioms būdingas didesnis iškastinio kuro kiekis elektros energijos gamybos rūšių derinyje. 2020 m. visos šios tendencijos sustiprėjo dėl neigiamo COVID poveikio ekonominei veiklai, dėl kurio labai sumažėjo elektros energijos paklausa, o tai, kartu su didėjančia atsinaujinančiųjų išteklių energijos skvarba ir mažėjančiomis dujų kainomis, labai sumažino didmenines kainas 7 .
1 diagrama. Mažiausios ir didžiausios regioninės didmeninės elektros energijos kainos
Šaltinis: Platts, Europos elektros energijos birža
Pastaba: pilkame fone nurodomas didžiausios ir mažiausios kainų skirtumas.
2.1.2. Geografinė elektros energijos rinkų aprėptis – dar reikia daug nuveikti, kad būtų panaikintas susiskaidymas
Toliau įgyvendinant rinkų susiejimą padaryta apčiuopiama pažanga gerinant tiekimo iš vienos valstybės į kitą galimybes (išsamiau žr. 2.2.1 skirsnį). Yra požymių, kad tam tikruose regionuose, pavyzdžiui, Šiaurės regione, stiprėja tarpvalstybinė konkurencija, ir elektros energijos importas bei eksportas pastaraisiais metais nuolat didėja.
2 diagrama. ES 28 importo ir eksporto metinė suma
Šaltinis: „ EUROSTATAS [NRG_CB_E]”
Tačiau ES elektros energijos rinkų struktūros analizė rodo, kad daugumoje valstybių narių pasiūlos ir paklausos sąlygos vis dar labai skiriasi ir kad reikia toliau dėti pastangas siekiant pašalinti tarpvalstybines kliūtis 8 . Siekiant įveikti likusį ES rinkų susiskaidymą bus labai svarbu ES mastu plėtoti rinkų susiejimą ir visapusiškai įgyvendinti ES tinklo kodeksus bei gaires, skirtus esamoms techninėms kliūtims mažinti.
2.1.3. Rinkos koncentracija – rinkos senbuvių dominavimas daugelyje šalių tebėra problema
Veikiančioms energijos rinkoms reikia minimalios konkurencijos. Kuo mažesnė rinkos koncentracija, tuo didesnė potenciali konkurencija. Apskritai didesnės konkurencijos (t. y. mažesnės koncentracijos) rinkose kainų lygis yra žemesnis nei rinkose, kuriose dominuoja vienas ar keli rinkos dalyviai. Iš konkurencijos raidos Europos didmeninėje elektros energijos rinkoje analizės matyti, kad praėjus daugiau kaip 20 metų nuo rinkos liberalizavimo pradžios rinkoje įsitvirtinę operatoriai vis dar užima dominuojančią padėtį daugumoje valstybių narių. Kai kuriose šalyse rinkos senbuviams tenka net daugiau kaip 80 proc. rinkos, o tai yra beveik monopolis. Reikėtų pažymėti, kad šalies dydis labai paveiks rinkos koncentracijos lygį. Mažai tikėtina, kad mažos ir nesusijusios rinkos galės turėti daug tiekėjų. Be to, tendencija reguliuoti kainas šiose šalyse dažnai pasirodė esanti papildoma kliūtis naujiems rinkos dalyviams, norintiems konkuruoti su įsitvirtinusiais rinkos senbuviais 9 .
3 diagrama. Didžiausių elektros energijos gamybos bendrovių rinkos dalis 2018 m.
Šaltinis: Energetikos GD šalių duomenų suvestinės, parengtos remiantis Eurostato tyrimais dėl elektros energijos rinkų rodiklių
Iš 3 diagramos matyti, kad, nepaisant liberalizavimo, daugelyje šalių pagrindiniam gamintojui tenkanti nacionalinės gamybos dalis tebėra didelė. Todėl nacionalinės ir ES energetikos politikos prioritetas ir toliau turi būti sudaryti sąlygas konkurencijai gamybos ir tiekimo lygmenimis, be kita ko, užtikrinant konkurencijos teisės aktų vykdymą. 3 diagramoje taip pat parodyta rinkų susiejimo tarp valstybių nauda, nes didesnės fizinės jungtys ir veiksmingesnės prekybos elektros energija sistemos, pvz., rinkų susiejimas, gali bent iš dalies pakeisti tiekimo alternatyvas, kurių trūksta nacionaliniu lygmeniu, o tai būtų naudinga vartotojams. Rinkoje perspektyvi iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta elektros energija taip pat sudarė palankesnes sąlygas naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką ir prisidėjo prie rinkos koncentracijos sumažėjimo.
2.2. Pagrindiniai reglamentavimo pokyčiai
2.2.1. Unikalus projektas: ES rinkų susiejimas
Daug nuveikta įgyvendinant ES projektą, kuriuo siekiama sujungti nacionalines rinkas jas susiejant. Praėjusiais metais padaryta tolesnė projekto įgyvendinimo pažanga, visų pirma – didelė pažanga einamosios paros prekybos rinkų susiejimo srityje.
Dėl to, kad ES elektros energijos rinkos iš esmės veikė nekoordinuotai ir elektros energija nebuvo tiekiama ten, kur jos labiausiai reikia, kai kurios valstybės narės prieš maždaug 10 metų pradėjo savanoriško rinkų susiejimo projektus. Rinkų susiejimas leidžia sujungti elektros energijos pasiūlymus keliose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad elektros energija atitinkamame regione būtų tiekiama ten, kur jos labiausiai reikia 10 . Laipsniškas rinkų susiejimo įvedimas 2015 m. tapo teisiškai privalomas.
Rinkų susiejimo įdiegimas daugiau kaip dvidešimtyje šalių yra naudingas 380 mln. klientų ir vis dar vienintelis tokio pobūdžio projektas visame pasaulyje. Nepaisant techninio sudėtingumo, 2019 m. jis buvo beveik baigtas. Toliau pateiktose diagramose parodyta visos ES einamosios paros (t. y. trumpalaikio) ir kitos paros (t. y. per 24 valandas) rinkų susiejimo projekto pratęsimo raida. 2018 m. ir 2019 m. buvo ypač sėkmingi metai, nes buvo pradėtas ir išplėstas bendras einamosios paros prekybos rinkų susiejimo mechanizmas daugelyje ES šalių ir pradėtas vykdyti kitos paros prekybos rinkų susiejimo projektas naujose vietovėse.
4 diagrama. Einamosios paros prekybos rinkų susiejimo geografinis išplėtimas
Šaltinis: ENERGETIKOS GD
5 diagrama. Kitos paros prekybos rinkų susiejimo geografinis išplėtimas
Šaltinis: ENERGETIKOS GD
Išplėtus kitos paros ir einamosios paros prekybos rinkų susiejimą, Europos rinkos ir elektros energijos sistemos tampa vis atsparesnės, veiksmingesnės ir likvidesnės ir gali mažesnėmis sąnaudomis geriau integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
2.2.2. Visapusiškas prekybos ir sistemos eksploatavimo taisyklių suderinimas tinklo kodeksais – nauja kolektyvinio ES masto energetikos derinimo forma
Rinkų susiejimo diegimas yra akivaizdžiausias įrodymas, kad elektros energijos tinklo kodeksai pradėti įgyvendinti sėkmingai. 2015–2018 m. buvo priimti aštuoni elektros energijos tinklo kodeksai, kuriais siekiama laipsniškai derinant teisės aktus pašalinti likusias technines prekybos elektros energija kliūtis ir koordinuoti tinklo eksploatavimą 11 . Siekiant šio tikslo, tinklo kodeksais sukurta visapusiška bendrų derinimo metodų bendro plėtojimo sistema 12 . Perdavimo sistemos operatoriai ir elektros energijos biržos pagal tinklo kodeksus privalo parengti bendrus tam tikros srities suderinimo pasiūlymus (pvz., rinkų susiejimo arba koordinuoto sistemos eksploatavimo). Tuomet nacionalinės reguliavimo institucijos turi peržiūrėti ir, jei reikia, perrašyti šiuos bendrus suderinimo metodus ir juos bendrai patvirtinti. Jei nuomonės išsiskiria, institucijos gali priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma 13 .
Tinklo kodeksų įgyvendinimo ir būtinų metodikų rengimo patirtis parodė, kad naujoji priemonė ir galimybė priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma padėjo padaryti didelę pažangą siekiant įveikti esamą rinkos ir tinklo eksploatavimo susiskaidymą. Nuo 2015 m. reguliavimo institucijos pagal naują kolektyvinę derinimo sistemą jau bendrai patvirtino daugiau kaip 100 metodų.
Tačiau kai kuriose srityse reikiamų metodų įgyvendinimas buvo atidėtas. Tai ypač aktualu bendro pralaidumo skaičiavimo srityje, kai tam tikri bendrų metodų pasiūlymai nebuvo pateikti per nustatytą laikotarpį ir kai paaiškėjo, kad reguliavimo institucijų veiklos koordinavimas yra ypač sudėtingas. Kadangi kliūčių, atsirandančių dėl nekoordinuoto pralaidumo skaičiavimo, pašalinimo nauda yra ypač didelė siekiant pažangos elektros energijos vidaus rinkoje 14 , Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), toliau atidžiai stebės, kaip naudojamos visos turimos vykdymo užtikrinimo priemonės, kad būtų užtikrinta pažanga priimant reikiamus suderintus metodus.
2.2.3. Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“. Pažanga, padaryta diegiant naują elektros energijos rinkos modelį
Naujasis elektros energijos rinkos modelis, priimtas kaip dokumentų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ dalis, yra svarbus žingsnis į priekį elektros energijos vidaus rinkoje. Tačiau dabar, kai yra priimti teisės aktai, jų sėkmė priklausys nuo greito ir veiksmingo įgyvendinimo. Daugelis rinkos struktūros taisyklių išdėstytos naujos redakcijos Elektros energijos reglamente 15 , kuris įsigaliojo 2020 m. sausio mėn. Visų pirma, šiuo metu galioja nuostatos, kuriomis siekiama, kad rinka taptų tinkama didesnei atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai, paskirstytai gamybai ir reguliavimui apkrova (trumpesnio laikotarpio rinkos, visapusiškas dalyvavimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir kaupimo rinkoje ir t. t.) ir kad atsinaujinantieji energijos ištekliai atitiktų rinkos poreikius (laipsniškas pirmenybinio skirstymo panaikinimas naujiems dideliems įrenginiams ir visiškos atsakomybės už balansavimą įvedimas). Be to, naujos redakcijos Elektros energijos reglamente yra keletas svarbių, tačiau sudėtingų elementų, susijusių su tarpvalstybine prekyba ir pajėgumų mechanizmais.
2.2.3.1. Elektros energijos sienų blokavimo panaikinimas. „70 proc. taisyklė“
Pastaraisiais metais bendroji elektros energijos rinka vis labiau integruojama, nes tarp valstybių narių kuriama vis daugiau jungčių pajėgumų. Tinklų sujungimas gerina konkurenciją, o tai naudinga vartotojams, didina elektros energijos tiekimo saugumą ir padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes jų lankstumas suteikia galimybę visapusiškai išnaudoti skirtingų gamybos rūšių, pavyzdžiui, šiluminės ir kintamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos, papildomumą visoje Europoje ir suteikia galimybę įvairiose vietovėse dalytis sistemų paslaugomis ir atsarginės elektros energijos gamybos pajėgumais.
Tačiau, kaip reguliariai praneša ACER savo rinkos stebėsenos ataskaitose 16 , tam tikruose regionuose jungiamosiose linijose fiziškai turimi pajėgumai yra reguliariai ribojami. Nepakankamai išnaudojamos jungiamosios linijos užkerta kelią tam, kad šie projektai būtų visapusiškai naudingi vartotojams.
Pagrindinė šių apribojimų priežastis yra vidinė struktūrinė perkrova. Struktūrinė tinklo perkrova atsiranda tada, kai prekybos zonos (arba kainų zonos) vidaus tinklo nepakanka elektros energijai iš jos gamybos vietos perduoti ten, kur ji vartojama. Taip gali susidaryti padėtis, kai elektros energijai perduoti panaudojamos jungiamosios linijos ir kaimyninių šalių elektros energijos tinklai. Tokiu atveju pirmenybė iš esmės teikiama ne tarpvalstybinei prekybai, bet vidaus prekybai, o taip bendrojoje rinkoje neturėtų būti. Iš tiesų tai prieštarauja keliems ES sutarties straipsniams, įskaitant SESV 18 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija. Toks perdavimo sistemos operatoriaus elgesys taip pat gali būti laikomas pažeidžiančiu SESV 102 straipsnį, kuriuo draudžiamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Iki šiol galimus šių taisyklių pažeidimus Konkurencijos GD pirmiausia tyrė antimonopolinėse bylose, visų pirma byloje Nr. 39351 – Švedijos jungiamosios linijos nuo 2010 m. 17 ir byloje Nr. 40461 – Vokietijos ir Danijos jungiamosios linijos nuo 2019 m. 18
Naujos redakcijos Elektros energijos reglamente, dėl kurio susitarta rengiant dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, patvirtinami pagrindiniai principai, kuriais, laikantis ES sutarties, grindžiamos prekybos elektros energija taisyklės: maksimizavimas ir nediskriminavimas. Šie principai, kurie jau buvo išdėstyti tiek Reglamento (EB) Nr. 714/2009 1 priede 19 , tiek CACM gairėse 20 , išlaikomi 16 straipsnyje ir papildomi tam tikrais papildomais elementais. Naujos redakcijos Elektros energijos reglamente dar kartą patvirtinama, kad svarbu mažinti vidines struktūrines perkrovas, tačiau taip pat nustatomas naujas bent 70 proc. jungiamųjų linijų pajėgumų, skirtų tarpvalstybinei prekybai elektros energija 21 , tikslinis rodiklis, kartu suteikiant valstybėms narėms galimybę lanksčiai pasirinkti, kaip tą tikslinį rodiklį pasiekti. Valstybės narės gali turėti galimybę išplėsti savo tinklą, nuspręsti pertvarkyti savo prekybos zonas, kad jos geriau atspindėtų struktūrinę perkrovą, arba priimti veiksmų planą, kuriame būtų numatytos investicijos į tinklą, siekiant iki 2025 m. pabaigos sumažinti šią struktūrinę perkrovą.
Nors perdavimo sistemos operatoriai jau dabar, remdamiesi ES sutartimi ir elektros energijos sektoriaus taisyklėmis, yra įpareigoti iki galo padidinti jungiamųjų linijų pralaidumą, dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“ 22 siekiama užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos kiekviena ES jungiamoji linija būtų bent 70 proc. pralaidumo. Šiais naujais teisės aktais derinamas siekis didinti prekybą nustatant tikslinį rodiklį, kartu užtikrinant, kad perdavimo sistemos operatoriai turėtų priemones, kurių jiems reikia saugiam sistemos veikimui užtikrinti.
2.2.3.2. Labiau koordinuojami ir mažiau žalingi pajėgumų mechanizmai
Pastaraisiais metais Europos elektros energijos rinka greitai keitėsi – po 2008–2009 m. finansų ir ekonomikos krizės sparčiai išaugo kintamos elektros energijos gamybos apimtis ir sumažėjo elektros energijos paklausa. Dėl kintamųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos generatorių, kurių ribinės sąnaudos mažos, šiluminių jėgainių veikimo valandos pakito arba gerokai sutrumpėjo. Tuo pat metu šiluminės elektrinės, pvz., dujomis kūrenamos elektrinės, gali suteikti sistemai daug lankstumo. Dėl šių pokyčių kai kurioms suinteresuotosioms šalims ir vyriausybėms kilo susirūpinimas, ar elektros energijos sistema ilgainiui galės tenkinti paklausą. Reaguodamos į tai, daugelis valstybių narių įdiegė pajėgumų mechanizmus, kuriais remiamas elektros energijos gamybos adekvatumas.
Pajėgumų mechanizmais remiamos elektrinės, kad jos galėtų gaminti elektros energiją kai prireiks. Mainais pagal šiuos mechanizmus šioms elektrinėms atliekami mokėjimai. Šie mokėjimai už pajėgumus papildo pajamas, kurias elektrinės gauna elektros energijos rinkoje parduodamos elektros energiją. Netinkamai parengti pajėgumų mechanizmai gali labai iškreipti vidaus rinką 23 . Naujos redakcijos Elektros energijos reglamente nustatyta nauja pajėgumų mechanizmų nustatymo ir kūrimo sistema, kuria siekiama palengvinti Europos Komisijos valstybės pagalbos vykdymo užtikrinimo darbą ir papildyti galiojančias taisykles, kuriomis reglamentuojami pajėgumų mechanizmai.
Pagal naująsias taisykles reikalaujama, kad valstybės narės, turinčios adekvatumo problemų, kurios buvo nustatytos remiantis adekvatumo vertinimu, atliktu pagal adekvatumo vertinimo metodiką ES mastu, parengtų ir įgyvendintų įgyvendinimo planą (rinkos reformos planą), kuriame būtų išdėstyta, kaip jos ketina rinkos reformomis šalinti pagrindines savo adekvatumo problemos priežastis. Jos turi pateikti šį planą Komisijai, kad ši parengtų nuomonę dėl to, ar siūlomos rinkos reformos atitinka paskirtį 24 . Pradėtas šių reformų įgyvendinimo stebėsenos procesas 25 . Naujosiomis taisyklėmis užtikrinama, kad pajėgumų mechanizmų modelio pasirinkimas kuo labiau sumažintų jų poveikį rinkos veikimui. Tai reiškia, kad jos turėtų būti:
·atviros, kad jose galėtų dalyvauti tarpvalstybiniu mastu veikiantys gamintojai;
·ribotos trukmės ir
·kai pagrindinės adekvatumo problemos išsprendžiamos, palaipsniui panaikinamos.
Pajėgumų mechanizmai taip pat turėtų būti atviri visoms technologijoms, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Tačiau yra viena svarbi sąlyga: pajėgumų mechanizmuose dalyvaujančios elektrinės negali išmesti daugiau teršalų nei 550 g CO2/kWh 26 . Taip užtikrinama, kad iš tiesų aplinką teršiančios elektrinės, pvz., anglimis kūrenami energijos gamybos objektai, būtų veiksmingai pašalintos iš mechanizmų taikymo srities.
Iki šiol Komisija yra paskelbusi nuomones dėl šešių rinkos reformos planų 27 . Kai kurios iš šių priemonių yra gana konkrečios. Pavyzdžiui, taisyklėse siūloma palaipsniui atsisakyti reguliuojamų galutinių vartotojų kainų režimų (arba bent jau sušvelninti kainų reguliavimą), panaikinti visus kainų apribojimus didmeninėse rinkose, balansuojant energijos kainas nustatyti sistemos rezervų vertę („stygiaus kainodaros funkcija“) ir didinti jungtis su kaimynais. Kita priemonių grupė yra palyginti atvira, pavyzdžiui, pašalinti visus reguliavimo iškraipymus arba sudaryti sąlygas vartotojų dalyvavimui, savarankiškai energijos gamybai ir energijos vartojimo efektyvumui.
Šiuo metu ACER, nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) ir perdavimo sistemos operatoriai atlieka papildomą darbą, kad įgyvendintų naujus teisės aktus. ACER patvirtino naujausias ES adekvatumo vertinimo, prarastos apkrovos vertės apskaičiavimo ir patikimumo standarto metodikas. Be to, ACER ir Europos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E) taip pat rengia metodikų rinkinį, kad būtų sudarytos sąlygos tarpvalstybiniam dalyvavimui pajėgumų mechanizmuose. Be to, ACER paskelbė gaires, kaip apskaičiuoti išmetamo CO2 kiekio ribinę vertę 28 .
Naujuoju teisės aktu siekiama taikyti koordinuotą požiūrį į pajėgumų mechanizmus, užtikrinant, kad jie neiškraipytų ES elektros energijos vidaus rinkos daugiau nei būtina ir kad jie nebūtų naudojami vietoje būtinų reformų valstybėse narėse. Naujaisiais teisės aktais taip pat bus papildytas Europos Komisijos darbas valstybės pagalbos, kuri ir toliau bus pagrindinė ES priemonė siekiant užtikrinti, kad individualūs pajėgumų mechanizmai atitiktų vidaus rinkos taisykles, vykdymo užtikrinimo srityje. Galiausiai tai padės suderinti tiekimo saugumo tikslus ir būtinybę pereiti prie švarios energijos.
2.2.3.3. Tinkamas energijos kaupimo atskyrimo taisyklių įgyvendinimas
Elektros energijos kaupimas naudojant įvairias technologijas (pvz., hidroakumuliaciją, cheminį kaupimą baterijose arba oro slėgį) yra svarbus elektros energijos sistemos aspektas. Atsižvelgiant į didėjančią kintamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį visoje elektros energijos gamyboje ir į įvairių kaupimo technologijų pažangą, tikimasi, kad energijos kaupimas atliks vis svarbesnį vaidmenį vidaus rinkoje. Be tradicinių (hidroakumuliacinių) saugyklų, kurios tebėra pagrindinis ES elektros energijos kaupimo rezervuaras 29 , cheminis kaupimas baterijose gerokai išaugo ir tapo svarbiu rinkos veiksniu, visų pirma kalbant apie sistemines paslaugas, pavyzdžiui, balansavimo pajėgumų teikimą. ES tvirtai remia energijos kaupimo technologijų kūrimą, kad jos taptų pagrindine technologija siekiant sėkmingai įgyvendinti energetikos pertvarką. Išsami energetikos sąjungos valdymo sistema ir strateginis baterijų veiksmų planas 30 buvo svarbūs žingsniai siekiant padėti sukurti pasauliniu mastu integruotą, tvarią ir konkurencingą pramoninę baterijų bazę. Padaryta pažanga buvo įvertinta ir apibendrinta Komisijos ataskaitoje 31 .
Kad būtų išnaudotos visos energijos kaupimo galimybės, susijusios su įvairiomis paslaugomis ir technologijų įvairove, svarbu užtikrinti atviras ir konkurencingas energijos kaupimo paslaugų rinkas. Dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ nustatyti svarbūs energijos kaupimo, reguliavimo apkrova ir paskirstytosios gamybos nediskriminavimo principai, išskyrus, pvz., rinkos taisykles, kuriomis būtų vienašališkai teikiama pirmenybė tradicinei elektros energijos gamybai.
Viena svarbi nuostata, pasirinkta naujos redakcijos Elektros energijos direktyvoje, buvo apskritai neleisti perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriams turėti elektros energijos kaupimo sistemų ir jas eksploatuoti. Reikalavimu visiškai atskirti kaupimo įrenginius siekiama atsižvelgti į sisteminius sistemos operatorių pranašumus, kurie kitu atveju, palyginti su konkurentais, galėtų diskriminuoti savo pačių turto naudai, pvz., visų pirma sistemos paslaugas įsigydami iš savo pačių turto. Ši rizika yra dar didesnė nei daugelio įprastų gamybos išteklių atveju, nes energijos kaupimas (dėl jo didelio lankstumo, tačiau ribotų kaupimo pajėgumų) dažnai leis gauti didesnę pajamų dalį iš sistemos paslaugų, o ne iš tiesioginio elektros energijos pardavimo rinkoje. Be to, sistemos operatoriai galėtų daryti poveikį sistemos plėtojimui ir eksploatavimui taip, kad būtų reikalingos konkrečios sistemos paslaugos arba tų paslaugų poreikis būtų sumažintas. Taigi pačių sistemos operatorių interesų siekimas besivystančioje energijos kaupimo rinkoje galėtų tapti didele kliūtimi plėtojant šią rinką ir siekiant energetikos sąjungos tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, naujos redakcijos Elektros energijos direktyvos 36 ir 54 straipsniuose paprastai draudžiama skirstymo ir perdavimo sistemų operatoriams turėti, plėtoti, valdyti ar eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius. Tačiau naujos redakcijos Elektros energijos direktyvoje pripažįstama galimybė dviem atvejais nukrypti nuo šio draudimo.
Pirma, gavus reguliavimo institucijos patvirtinimą, sistemos operatoriams gali priklausyti visiškai integruoti tinklo komponentai ir jie gali juos eksploatuoti. Ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma sistemos komponentams, kurie tradiciškai buvo elektros perdavimo ar paskirstymo sistemų dalis, pvz., pastočių kondensatoriams.
Antra, jei energijos kaupimo įrenginys pripažįstamas būtinu siekiant užtikrinti, kad sistema veiktų efektyviai, patikimai ir saugiai, tačiau jis nenaudojamas elektros energijai pirkti ar parduoti, gali būti rengiamas konkursas. Jei atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso tvarka įrodoma, kad kitos šalys nenori arba negali laiku teikti tų paslaugų už pagrįstą kainą, nacionalinė reguliavimo institucija gali sistemos operatoriui suteikti leidimą turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginį ir jį eksploatuoti. Jei buvo leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, rinkos pajėgumas teikti tas paslaugas bus reguliariai peržiūrimas siekiant palaipsniui nutraukti sistemos operatoriaus veiklą toje srityje.
Šia nukrypti leidžiančia galimybe NRI suteikiamas svarbus vaidmuo ir reikalaujama, kad jos atidžiai įvertintų visus prašymus taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Svarbu, kad nukrypti leidžiančios nuostatos netaptų norma ir būtų taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kad konkurencingoje rinkoje būtų galima plėtoti novatoriškas ir veiksmingas energijos kaupimo paslaugas. Komisija padės reguliavimo institucijoms atlikti šią užduotį ir atidžiai stebės įgyvendinimą.
3.Didmeninės dujų rinkos
Šiuo metu ES kasmet suvartojama apie 5 000 TWh gamtinių dujų, o tai sudaro apie 95 proc. visos dabartinės dujinio kuro paklausos. Tai sudaro apie 25 proc. visos ES suvartojamos energijos, įskaitant apie 20 proc. ES elektros energijos gamybos ir 39 proc. šilumos gamybos. Dujinis kuras yra svarbus pramonės procesams, tiek kaip energijos nešiklis, tiek kaip žaliava. Dujos yra vienas iš energetikos sistemos, kuri vis labiau grindžiama kintamomis atsinaujinančiosios energijos sistemomis, ir kartu su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais palaipsniui pakeičia anglis bei naftą, lankstumo šaltinių.
Gerai veikiančios ir likvidžios dujinio kuro rinkos atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant Europos žaliojo kurso 32 aplinkos apsaugos tikslų, pagal kuriuos numatoma mažinti dujų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro taikant į ateitį orientuotą konkurencingų nuo iškastinio kuro nepriklausomų dujų rinkų modelį. Gerai veikiančios rinkos taip pat yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti įperkamą energiją vartotojams, pramonės konkurencingumą ir tiekimo saugumą.
3.1. Pagrindiniai rodikliai: koncentracija, likvidumas ir konvergencija
Pastaraisiais metais didmeninės dujų rinkos yra gerai išvystytos. 2019 m. gamtinių dujų biržose parduotas kiekis pasiekė rekordinį lygį. Ši tendencija tęsėsi ir 2020 m., t. y. 2020 m. pirmą ketvirtį prekybos apimtys Europos gamtinių dujų biržose per metus padidėjo 32 proc. (iki 5 010 TWh). 2020 m. padidėjimą iš esmės galima paaiškinti didėjančia apsidraudimo veikla rinkose, nes kainos tapo nepastovesnės, o sutarčių kainų skirtumai taip pat padidėjo dėl COVID-19 krizės. Nyderlandų nuosavybės teisių perdavimo priemonė (TTF) plėtojama kaip etalonas ir tarptautiniu mastu parduodamoms suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD) 33 .
Taip pat gerėja junglumas ir prieiga prie įvairių dujų šaltinių. Tik trys rinkos turėjo prieigą prie mažiau nei trijų tiekimo šaltinių. Tačiau dvi iš trijų (Airijos, Danijos ir Švedijos) yra susijusios su diversifikuotu centru ir taip pat gerai vertinamos pagal rinkos koncentracijos indeksą (HHI) bei likutinio tiekimo indeksą (RSI). Todėl tik Latvijos, Estijos ir Suomijos rinkos nesiekia minimalaus dujų tikslinio modelio rodiklio.
6 diagrama. Valstybių narių apžvalga pagal AGTM rinkos būklės rodiklius (pradinės grandies bendrovės RSI, HHI ir tiekimo šaltinių skaičius) – 2019 m.
Šaltinis: ACER skaičiavimas, grindžiamas Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) pajėgumų duomenimis, Eurostato ir NRI duomenimis
Kainų konvergencija pastaraisiais metais pagerėjo ir buvo didžiausia Šiaurės Vakarų Europoje. Tačiau 2019 m. Europos lygmeniu ji sumažėjo, o tai rodo didesnius kainų skirtumus tarp rinkų daugiau dienų per metus. Tai galima paaiškinti bendra didele dujų kainų dinamika 2019 m. 34
7 diagrama. DA kainų konvergencija tarp TTF ir atrinktų ES centrų 2017–2019 m., prekybos dienų proc. pagal nustatytą kainų skirtumo intervalą
Šaltinis: ACER skaičiavimas remiantis Platts ir ICIS Heren kainų duomenimis
Pastabos: skirtumai eurais/MWh apskaičiuojami kaip absoliutus kainų skirtumas tarp centrų porų, neatsižvelgiant į nuolaidą ar priemoką.
2019 m. dujų tiekimo sąnaudos daugumoje valstybių narių labai sumažėjo. Dėl to gerokai sumažėjo ES dujų importo išlaidos. Remiantis 2019 m. skaičiavimais, ES dujų importo išlaidos iš viso sudarė 69 mlrd. EUR – tai beveik 30 proc. sumažėjimas, kuris atspindi mažėjančių importo kainų poveikį.
8 diagrama. Apskaičiuotos 2019 m. vidutinės tiekėjų dujų tiekimo sąnaudos pagal ES valstybes nares ir Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis bei delta koeficientą taikant TTF centro apsidraudimo kainas – EUR/MWh
Šaltinis: ACER skaičiavimas, grindžiamas Eurostato Comext, ICIS ir NRI duomenimis tiek iš ES valstybių narių, tiek iš Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių
Pastaba: AT, NL, FR ir PL importo kainų nebuvo galima įvertinti.
3.2. Pagrindiniai reglamentavimo pokyčiai
3.2.1. Rinkų susijungimai
Dujų tiksliniame modelyje siūloma įveikti vidaus rinkos segmentaciją, kurią, be kita ko, lėmė taikomi patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos tarifai ir susiję susikaupę tarifai 35 vykstant laipsniškam, savanoriškam ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamam rinkų susijungimui. Patirtis rodo, kad tarpvalstybiniai rinkų susijungimai lengvai nevyksta. Kuo didesnė integracija, tuo labiau reikia susitarti dėl suderintų taisyklių rinkinio, todėl visiškas rinkų susijungimas tampa sudėtingu uždaviniu. Iki šiol ES nėra nei vieno visiško tarpvalstybinio susijungimo pavyzdžio. Tačiau vyksta keli bandymai. Regioninio bendradarbiavimo ir integracijos dujų rinkoje reguliavimo sistema yra gana silpna, palyginti su elektros energijos rinka. Šiuo metu nėra nuostatų, kuriomis būtų galima sistemingai vadovautis arba pagal kurias būtų reikalaujama vykdyti rinkų susijungimų procesą ir kurios palengvintų regioninę rinkos integraciją.
3.2.2. Dujų tinklo kodeksai
Trečiajame energetikos dokumentų rinkinyje nustatytas teisinis pagrindas išsamesnėms bendroms Europos taisyklėms – dujų tinklo kodeksams ir pagrindinėms gairėms – nustatyti, siekiant suderinti ir koordinuoti įvairius energijos rinkų ir sistemų procesus. Nuo Reglamento (EB) Nr. 715/2009 36 įsigaliojimo 2011 m. priimti penki tinklo kodeksai ir gairės, apimantys pajėgumų paskirstymo mechanizmus (CAM NC 37 ), dujų balansavimo taisykles (BAL NC 38 ), perkrovos valdymo procedūras (CMP gairės 39 ), dujų sistemų sąveikumą (IO NC 40 ) ir perdavimo tarifų struktūras (TAR NC 41 ). Suderinus šias technines taisykles pagerėjo rinkos veikimas nacionaliniu lygmeniu (visų pirma pagal BAL NC) ir pasiekta didesnės pažangos nacionalinių dujų rinkų sujungimo srityje. Visų pirma pagal CAM NC visiškai suderinta perdavimo pajėgumų užsakymo procedūra ir tvarkaraštis, o tai skatina konkurenciją ir nacionalinių rinkų prieinamumą. Neseniai patvirtintame TAR NC nustatyti išsamūs dujų tarifų parametrų ir skaičiavimų skelbimo reikalavimai, kuriais užtikrinamas didesnis skaidrumas ir tarifų nuspėjamumas tinklo naudotojams visoje ES, kartu pabrėžiant galimus tarifų skirtumus. Nors tinklo kodeksų įgyvendinimas valstybėse narėse yra gerokai pažengęs 42 , siekiant baigti kurti energijos vidaus rinką labai svarbu, kad Komisija ir toliau užtikrintų šių taisyklių vykdymą.
3.3. Dujų sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas
2020 m. vasarą Komisijos priimtoje ES energetikos sistemos integravimo strategijoje 43 ir Vandenilio strategijoje 44 nustatyta, kaip energijos rinkos galėtų padėti siekti Europos žaliojo kurso tikslų, įskaitant dujų gamybos ir vartojimo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kurio reikia pereinant prie neutralaus poveikio klimatui.
Siekiant sudaryti sąlygas ekonomiškai efektyviai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, Energetikos sistemos integravimo strategijoje skelbiama, kad „dujų rinkos reguliavimo sistema turėtų būti iš naujo peržiūrėta siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atsinaujinančiųjų išteklių dujoms ir suteikti galių vartotojams, kartu užtikrinant integruotą, likvidžią ir sąveikią ES dujų vidaus rinką“.
Nors atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio vandenilis šiuo metu yra pagrindinė energetikos sistemos integracijos tema, kitoms atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio dujoms, pavyzdžiui, biometanui, jau dabar tenka svarbus vaidmuo energetikos sektoriuje.
3.3.1. Biometano ir smulkiųjų gamintojų integravimas
Šiuo metu ES iš atsinaujinančiųjų išteklių daugiausia pagaminama biodujų ir biometano 45 (apie 17 mlrd. m³ per metus). 2015 m. ES buvo daugiau kaip 17 000 biodujų įrenginių 46 , o maždaug 500 biometano gamyklų yra prijungtos prie dujų tinklo. Biodujos daugiausia naudojamos elektros energijai ir šilumai gaminti, dažnai – pagal paramos schemas 47 . Pasibaigus paramos schemoms, esamų biodujų gamyklų savininkai gali nuspręsti investuoti į biodujų transformavimą į biometaną, kad galėtų jas tiekti į dujų tinklą 48 . Tikimasi, kad investicijos į naujas gamyklas gerokai padidins biodujų ir biometano gamybą.
Didžioji dauguma iš dabartinių 500 biometano gamyklų yra sujungtos paskirstymo lygmeniu. Praktiškai, norint tiekti dujas paskirstymo lygmeniu, reikia, kad vartotojai, prisijungę prie to vietos tinklo, jas vartotų. Esant perteklinei pasiūlai paskirstymo lygmeniu ir neturint galimybės tiekti dujas iš paskirstymo į perdavimo lygmenį, biometano gamintojai negali patekti į didmenines rinkas ir vykdyti tarpvalstybinės prekybos. Tai galėtų iškreipti sąlygas kitų dujų gamintojų atžvilgiu ir tapti kliūtimi ateityje didinti atsinaujinančiųjų išteklių dujų gamybą.
9 diagrama. Biodujų ir biometano gamybos raida ES 2010–2018 m. (TWh per metus)
Šaltinis: ACER skaičiavimas remiantis Eurostato duomenimis
3.3.2. Dujų kokybės klausimai
Didėjančio biometano ir SGD kiekio integravimas ir tam tikras valstybių narių suinteresuotumas į gamtinių dujų tinklą tiekti vandenilį kelia naujų iššūkių dujų tinklų eksploatavimui. Kyla klausimų, susijusių su dujų kokybe tiek perdavimo, tiek paskirstymo lygmenimis, kurie gali turėti įtakos dujų infrastruktūros projektavimui, galutinių naudotojų naudojimo būdams ir tarpvalstybiniam sistemos suderinamumui.
Dujų kokybės taisyklėmis, susijusiomis su dujų cheminėmis ir fizinėmis savybėmis, užtikrinamas dujų infrastruktūros ir galutinių prietaisų (pvz., elektros energijos gamybos dujų turbinų, pramoninio proceso krosnių) vientisumas ir sauga. Be to, labai svarbu, kad dujų kokybės specifikacijos netrukdytų gaminti ir transportuoti vartotojams atsinaujinančiųjų išteklių ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro dujas. Anksčiau valstybės narės rengė nacionalinius dujų kokybės standartus 49 , pagrįstus palyginti stabilia savo nusistovėjusių dujų šaltinių kokybe 50 . Tais atvejais, kai tarpvalstybinės prekybos problemų kyla dėl dujų kokybės ar jų specifikacijų skirtumų valstybėse narėse, ginčų sprendimo procedūra apibrėžta Sistemų sąveikos ir duomenų mainų tinklo kodekse 51 . Tačiau ši procedūra taikoma tik tarpvalstybiniams sujungimo taškams ir grindžiama bendraisiais aukšto lygio ACER ginčų sprendimo principais. Be skirtingų nacionalinių dujų kokybės standartų, H dujų kokybei taikomas Europos standartizacijos komiteto (CEN) standartas (EN 16726:2015 52 ), kuriuo apibrėžiamas pagal daugelį svarbių parametrų priimtinas pralaidumas. Tačiau šis CEN dujų kokybės standartas nėra privalomas ir neapima Wobbe indekso, kuris yra pagrindinis skirtingų dujų pakeičiamumo rodiklis. Siekdama užtikrinti, kad šis svarbus parametras būtų įtrauktas į H dujų standartą, Komisija paragino CEN pasiūlyti priimtiną Wobbe indekso kitimo intervalą ir spartą ES 53 . Šis CEN procesas tebevyksta.
3.3.3. Vandenilio rinkos ir infrastruktūros parengimas
Vandenilis sulaukia naujo ir sparčiai didėjančio dėmesio, nes jį naudojant galima rasti sprendimą, kaip sumažinti pramonės procesų ir ekonomikos sektorių, kuriuose išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas yra ir skubus, ir sunkiai pasiekiamas, priklausomybę nuo iškastinio kuro. Nors trečiasis energetikos dokumentų rinkinys taikomas visoms dujoms, kurias galima saugiai tiekti į dujų tinklą, jis netaikomas tinklams, kuriais transportuojamas grynas vandenilis. Vandenilio strategijoje išdėstyta Komisijos vizija remti laipsnišką labiau vandeniliu grindžiamos ES ekonomikos plėtrą ir, inter alia, numatoma peržiūrėti galiojančius ES teisės aktus dėl dujų rinkų.
Padidėjo infrastruktūros naudojimas, ypač SGD terminaluose. Didesnis SGD terminalų naudojimas atspindi SGD konkurencinę padėtį dujotiekiais tiekiamų dujų atžvilgiu.
10 diagrama. Kasdienio išsiunčiamo kiekio rodikliai ES šalyse, kuriose veikia SGD terminalai
Šaltinis: 6 diagrama. „Trinomics“ tyrimas „Dujų rinkos atnaujinimas ir modernizavimas. SGD terminalų reguliavimo sistema“, 2020 m. gegužės mėn.
Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 (TEN-E)) 54 Europos energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO) įpareigojamas dujų ir elektros energijos atitinkamiems dešimties metų tinklo plėtros planams (TYNDP) taikyti bendrus scenarijus. ENTSO bendradarbiavo, kad šie scenarijai būtų parengti kartu su 2020 m. TYNDP. Scenarijaus darbai atliekami ne tik siekiant išbandyti būsimus elektros energijos ir dujų infrastruktūros poreikius ir projektus, bet ir siekiant nustatyti dujų ir elektros energijos sistemų sąveiką, kad būtų galima įvertinti hibridinės energijos sistemos infrastruktūrą.
Energetikos sistemos integravimo strategijoje nustatyta, kad persvarstant TEN-E reglamentą (2020 m.) ir kitus atitinkamus teisės aktus (2021 m.) bus atlikta TYNDP taikymo srities ir valdymo peržiūra, siekiant užtikrinti visišką suderinamumą su ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais ir su įvairius sektorius apimančios infrastruktūros planavimu.
4.Mažmeninės rinkos
4.1. Rinkos koncentracija
4.1.1. Elektros energija
Kalbant apie elektros energijos rinką, pagrindiniai mažmenininkai visoje ES praranda rinkos dalį. 2018 m., palyginti su 2017 m., didžiausių mažmenininkų rinkos dalis sumažėjo 16-oje valstybių narių. Kita vertus, mažmenininkų skaičius sumažėjo 13-oje valstybių narių ir padidėjo tik devyniose iš jų, o rinkos koncentracija padidėjo šešiose valstybėse narėse.
Čekijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje mažmenininkų skaičius padidėjo, o pagrindiniai rinkos dalyviai prarado rinkos dalį. Tai rodo didesnį vartotojų pasirinkimą ir konkurenciją. Kita vertus, Belgijoje, Estijoje, Suomijoje, Lietuvoje ir Švedijoje mažmenininkų skaičius sumažėjo, o pagrindinių rinkos dalyvių rinkos dalis padidėjo. Kipre, Graikijoje ir Maltoje rinkoje vis dar yra tik vienas mažmenininkas. Kroatijoje 88 proc. rinkos bendrai apima du pagrindiniai rinkos dalyviai.
11 diagrama. Pagrindiniai elektros energijos mažmenininkai ir jų bendra rinkos dalis 2018 m.
Šaltinis: Energetikos GD šalių duomenų suvestinės, pagrįstos Eurostato tyrimais dėl elektros energijos rinkų rodiklių
4.1.2. Dujos
Kalbant apie dujų rinkas, 2018 m. pagrindiniai mažmenininkai prarado rinkos dalį 13-oje valstybių narių, o labiau įsitvirtino tik devyniose valstybėse narėse. Kita vertus, mažmenininkų skaičius sumažėjo 14-oje valstybių narių, o padidėjo tik šešiose iš jų.
Austrijoje, Latvijoje ir Lietuvoje mažmenininkų skaičius padidėjo, o pagrindiniai rinkos dalyviai prarado rinkos dalį. Vengrijoje dominuojantys rinkos dalyviai taip pat prarado rinkos dalį, tačiau rinkos dalyvių skaičius išliko nepakitęs. Estijoje pagrindinis mažmenininkas tebeturėjo 90 proc. rinkos. Italijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje rinkos koncentracija padidėjo, nes sumažėjo mažmenininkų skaičius, o pagrindiniai rinkos dalyviai įgijo rinkos dalį.
Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje didžiąją mažmeninės rinkos dalį užima tik dvi bendrovės. Kita vertus, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje yra bent šeši pagrindiniai mažmenininkai.
12 diagrama. Pagrindiniai dujų mažmenininkai ir jų bendra rinkos dalis 2018 m.
Šaltinis: Energetikos GD šalių duomenų suvestinės, pagrįstos Eurostato tyrimais dėl gamtinių dujų rinkų rodiklių
Estijoje ir izoliuotoje Suomijos rinkoje vis dar dominuoja tik vienas mažmenininkas. Didžiausi mažmenininkai taip pat užima didžiąją Latvijos ir Lietuvos rinkos dalį. Kita vertus, didžiausia bendrovė neturi daugiau kaip 30 proc. rinkos Belgijoje, Čekijoje, Italijoje ir Rumunijoje.
13 diagrama. Didžiausio gamtinių dujų mažmenininko rinkos dalis 2018 m.
Šaltinis: Energetikos GD šalių duomenų suvestinės, pagrįstos Eurostato tyrimais dėl gamtinių dujų rinkų rodiklių
4.2. Mažmeninės kainos (įskaitant kainos komponentus)
4.2.1. Elektros kainos
Pažanga kuriant bendrąją energijos rinką tęsėsi tiek, kiek mažėjo atskirų valstybių narių energetikos komponentų skirtumai. Nuo 2010 m. namų ūkiams ir pramonės vartotojams šie skirtumai buvo atitinkamai 14 proc. ir 9 proc. mažesni 55 . Tai prisidėjo prie didėjančios visų mažmeninių kainų konvergencijos, kuri pastebima nuo 2016 m. Tačiau konvergencija vyko kartu su ilgalaikiu mažmeninių elektros energijos kainų didėjimu. 2017–2019 m. vidutinė 27 ES valstybių narių mažmeninė kaina namų ūkiams, pratęsdama nuo 2010 m. pasireiškiančią didėjimo tendenciją, padidėjo 4 proc. 56
Elektros energijos kainos namų ūkių vartotojams svyravo nuo 98 EUR/MWh Bulgarijoje iki 295 EUR/MWh Danijoje. Vidutinė kaina ES28 buvo 217 EUR už MWh 57 . Danija ir Vokietija nurodė didžiausius mokesčių komponentus (atitinkamai beveik 190 EUR/MWh ir 156 EUR/MWh), kurie 2019 m. sudarė daugiau nei pusę visos mažmeninės kainos. Apskritai, mažmeninėje kainoje vis dar vyrauja kainos komponentai (pvz., reguliuojami tinklo mokesčiai, mokesčiai ir rinkliavos), kurie yra ne konkurencijos rezultatas, o nustatyti reguliavimo institucijų. Tai trukdo pastangoms įgalinti vartotojus aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkoje, pvz., koreguojant paklausą arba, pasinaudojus paklausos ir pasiūlos skirtumais, aktyvinant savarankišką gamybą 58 . Mažiausi absoliutūs ir santykiniai elektros energijos mokesčiai nustatyti Maltoje (8 EUR/MWh)) 59 . 2019 m. didžiausias tinklo komponentas (109 EUR/MWh) buvo Belgijoje. Priešingoje spektro pusėje mažiausi tinklo mokesčiai nustatyti Maltoje ir Bulgarijoje (25 EUR/MWh) 60 . Didžiausi energijos komponentai buvo nurodyti Airijos (EUR 125/MWh), Kipro (EUR 124/MWh) ir Maltos (EUR 97/MWh) salų sistemose. Mažiausios energijos komponento vertės buvo Vengrijoje (42 EUR/MWh) ir Lenkijoje (43 EUR/MWh) – rinkose, kuriose taikomos griežtesnės kainų reguliavimo formos 61 .
14 diagrama. Namų ūkių elektros energijos kainos ES 2019 m. (nuolatinės srovės intervalas)
Šaltinis: Energijos kainų ir išlaidų Europoje ataskaita, COM(2020) 951
4.2.2. Dujų kainos
Kainų raida dujų rinkoje taip pat rodo, kad įgyvendinant vidaus rinką padaryta pažanga. 2010–2019 m. mažmeninės dujų kainos namų ūkių vartotojams kasmet 2,1 proc. didėjo, vidutinio lygmens pramonės vartotojams kainos didėjo tik nežymiai – 0,1 proc., o dideliems pramonės vartotojams kainos 1,3 proc. sumažėjo 62 .
Dujų kainos namų ūkių vartotojams svyravo nuo 33 EUR/MWh Vengrijoje iki 116 EUR/MWh Švedijoje 63 . Danijoje energijos komponento dalis buvo mažiausia (vos 26 proc. 2019 m.), o mokesčių dalis – didžiausia (41 EUR/MWh) 64 . Liuksemburgo vartotojai mokesčiams ir rinkliavoms turėjo išleisti mažiausiai. Pranešta, kad didžiausi namų ūkių gamtinių dujų kainų tinklo komponentai 2019 m. buvo Portugalijoje 65 .
15 diagrama. Namų ūkių dujų kainos 2019 m. (nuolatinės srovės intervalas)
Šaltinis: Energijos kainų ir išlaidų Europoje ataskaita, COM(2020) 951
.
4.3. Valstybės kišimasis į mažmenines elektros energijos ir dujų kainas
2018 m. 14 šalių pranešė apie tiesioginę intervenciją į mažmeninių elektros energijos kainų nustatymo mechanizmą namų ūkio segmente. Apie tokius mechanizmus ne namų ūkio segmente pranešė 8 šalys. Kalbant apie dujų kainas, 11 šalių pranešė apie intervenciją namų ūkio segmente ir penkios – apie intervenciją ne namų ūkio segmente 66 . Energetikos rinkos ne namų ūkio segmente padaryta akivaizdi pažanga, nes dujų ir elektros energijos kiekis, kurį lemia reguliuojamos kainos, sumažėjo. Kita vertus, pažanga namų ūkio segmente buvo labai nedidelė.
4.3.1. Namų ūkio segmentas
Elektros energijos galutinių vartotojų kainų reguliavimas taikomas namų ūkiams devyniose šalyse (Bulgarijoje, Kipre, Prancūzijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Maltoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje) 67 , o dujų kainų reguliavimas – aštuoniose šalyse (Bulgarijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje). Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje kainų intervencija buvo susijusi tik su specialiais kainų mechanizmais pažeidžiamiems klientams.
Bulgarijoje, Lietuvoje ir Maltoje elektros energijos sektoriuje ir Bulgarijoje bei Lenkijoje dujų sektoriuje 100 proc. namų ūkių aprūpinama taikant kainų intervencijos mechanizmą. Vengrijoje ir Lenkijoje namų ūkių, kuriems turėjo įtakos kainų intervencija, procentinė dalis viršija 90 proc. elektros energijos sektoriuje, o Kroatijoje ir Vengrijoje – dujų sektoriuje.
16 diagrama. Kainų intervencija elektros energijos ir dujų sektoriuose 2018 m. (namų ūkiai)
Šaltinis: Europos mažmeninės prekybos rinkų 2018 m. veiklos rezultatų stebėsenos ataskaita, CEER ataskaita
4.3.2. Ne namų ūkių segmentas
Elektros energijos galutinių vartotojų kainos buvo reguliuojamos šešiose šalyse (Bulgarijoje, Kipre, Prancūzijoje, Vengrijoje, Maltoje ir Portugalijoje) ir dujų kainos – keturiose šalyse (Bulgarijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir Portugalijoje) 68 . Kipre ir Maltoje visi ne namų ūkio elektros energijos vartotojai buvo aprūpinami pagal reguliuojamas kainas. Kitose keturiose šalyse, kalbant apie vartojimą, mažiau nei 10 proc. ne namų ūkių mokėjo pagal reguliuojamas kainas 69 . Visose šalyse ne namų ūkio vartotojų, kuriems taikomos reguliuojamos kainos, dalis sumažėjo.
Kalbant apie dujų kainas, Bulgarijoje visi ne namų ūkio vartotojai buvo aprūpinami pagal reguliuojamas kainas. Kita vertus, reguliuojamas vartojimas Portugalijoje ir Prancūzijoje buvo nežymus 70 . Kalbant apie elektros energiją, ne namų ūkio tarifų grupėje sumažėjo dujų, suvartojamų reguliuojamomis kainomis, dalis.
17 diagrama. Kainų intervencija elektros energijos ir dujų sektoriuose 2018 m. (ne namų ūkiai)
Šaltinis: Europos mažmeninės prekybos rinkų 2018 m. veiklos rezultatų stebėsenos ataskaita, CEER ataskaita
4.4. Vartotojų apsauga ir įgalėjimas
Naujos redakcijos Elektros energijos direktyva, priimta 2019 m. kaip dokumentų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ dalis, siekiama užtikrinti konkurencingą, į vartotojus orientuotą, lanksčią ir nediskriminacinę ES elektros energijos rinką. Pereinant prie švarios energijos daugiausia dėmesio skiriama vartotojui ir dar labiau sustiprinamos vartotojų teisės, įskaitant aktyvų dalyvavimą energijos rinkoje, trumpesnę perjungimo trukmę, galimybę naudotis kainų palyginimo priemonėmis ir pažangiaisiais skaitikliais, taip pat aiškesnes ir dažnesnes sąskaitas už energiją.
Naujos redakcijos Elektros energijos direktyva taip pat suteikia galimybę vartotojams aktyviai dalyvauti energijos rinkoje, patiems gaminti energiją namuose ir ją parduoti. Tai gali iš esmės pakeisti elektros energijos sistemą, nors buitinių vartotojų, gaminančių ir vartojančių elektros energiją savo namuose, daugiausia naudojant fotovoltines plokštes, jau buvo kai kuriose valstybėse narėse 71 . Tačiau, nepaisant padidėjusio fotovoltinių plokščių naudojimo, prieš priimant naujos redakcijos Elektros energijos direktyvą 72 vartotojų dalyvavimas energijos rinkoje buvo nedidelis.
Naujos redakcijos Elektros energijos direktyva siekiama palengvinti ir paspartinti tiekėjų keitimą. Ja vartotojams suteikiama galimybė per tris savaites pakeisti elektros energijos tiekėją. Iki 2026 m. tai bus įmanoma padaryti per 24 valandas. Tiekėjų keitimas yra nemokamas, išskyrus atvejus, kai terminuotos sutartys nutraukiamos anksčiau laiko. Daugumoje valstybių narių ilgiausia leidžiama elektros energijos ir dujų tiekėjo keitimo trukmė buvo 3 savaitės arba 15–18 darbo dienų (remiantis 2018 m. duomenimis). Tačiau faktinis keitimo laikas kai kuriose šalyse vis dar buvo ilgesnis 73 . Pakeisti paslaugų teikėją per 24 valandas buvo galima tik Italijoje 74 . Apskritai 2018 m. daugumoje valstybių narių padidėjo dujų ir elektros energijos tiekėjų keitimo namų ūkiuose rodikliai. Trijose šalyse nepranešta apie jokį arba beveik jokį elektros energijos tiekėjo keitimą, o dvi šalys turėjo tik vieną tiekėją ir tiekėjo keitimas nebuvo įmanomas 75 .
18 diagrama. Metinis tiekėją pakeitusių vartotojų skaičius. Elektros energija, namų ūkio vartotojai (pagal apskaitos taškus)
Šaltinis: CEER Europos mažmeninės prekybos rinkų veiklos rezultatų stebėsenos ataskaita 76
19 diagrama. Metinis tiekėją pakeitusių vartotojų skaičius. Dujos, namų ūkio vartotojai (pagal apskaitos taškus)
Šaltinis: CEER Europos mažmeninės prekybos rinkų veiklos rezultatų stebėsenos ataskaita
Remiantis 2018 m. tyrimu, pagrindiniai vartotojams susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su komunalinių paslaugų rinkomis, buvo pasirinkimas ir palyginamumas 77 . Vartotojai susidūrė su sunkumais lygindami dujų ir elektros energijos pasiūlymus, ypač susijusius su pagrindiniais pasiūlymo ypatumais ir sutarties nutraukimo sąlygomis 78 . Paklausti apie tai, kaip būtų galima padidinti palyginamumą, kai kurie klientai išreiškė pageidavimą, kad būtų naudojama standartizuota pasiūlymų forma. Naujosiomis taisyklėmis reikalaujama, kad tiekėjai kiekvienoje sąskaitoje aiškiai ir lengvai suprantamai pateiktų informaciją apie energijos suvartojimą ir išlaidas. Informacija turėtų būti pateikiama taip, kad vartotojams būtų lengviau ją palyginti. Be to, naujos redakcijos Elektros energijos direktyva padeda vartotojams priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus, nes joje nustatomas reikalavimas įdiegti patikimas palyginimo priemones. Vartotojai turi teisę naudotis bent viena nemokama kainų palyginimo priemone, atitinkančia minimalius kokybės standartus.
Naujos redakcijos Elektros energijos direktyvoje vartotojams suteikiama teisė prašyti įrengti pažangųjį skaitiklį, kuris realiuoju laiku rodytų energijos suvartojimą ir kainą ir kurį būtų galima nuskaityti nuotoliniu būdu. Vartotojai taip pat gali pasirinkti dinamiškos kainos sutartis. Pažangieji skaitikliai ir dinamiška kainodara būtų grindžiami numatomais įgyvendinimo aktais dėl duomenų sąveikumo. Jie padės klientams ir naujiems paslaugų teikėjams aktyviai dalyvauti rinkoje ir su didesniu pasitikėjimu joje orientuotis.
2018 m. visoje ES buvo apie 99 mln. pažangiųjų elektros energijos skaitiklių arba 34 proc. visų elektros energijos apskaitos taškų, palyginti su maždaug 12 mln. pažangiųjų dujų skaitiklių 79 .
Tais pačiais metais 12 šalių įdiegė bent 50 proc. pažangiųjų elektros energijos skaitiklių. Tuo pačiu metu septynios valstybės nusprendė nediegti pažangiųjų skaitiklių 80 . Iki 2019 m. pabaigos daugiau kaip 80 proc. Liuksemburgo vartotojų turėjo būti gavę pažangiuosius elektros skaitiklius, po jų 2020 m. juos turėjo gauti Danijos, Austrijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vartotojai.
Pažangiųjų dujų skaitiklių diegimas tebėra ribotas – iki 2018 m. jį pradėjo tik 5 šalys.
Tarp svarbių problemų, su kuriomis susiduria kai kurie energijos vartotojai vidaus rinkoje, yra energijos nepriteklius. Siekdama paremti valstybių narių pastangas spręsti šią problemą, Komisija kartu su šiuo dokumentu paskelbė gaires dėl energijos nepritekliaus 81 . Ji taip pat toliau remia Europos energijos nepritekliaus observatoriją, kuri renka duomenis, rengia rodiklius ir skleidžia geriausią patirtį sprendžiant energijos nepritekliaus problemą.
2019 m. gruodžio 12–13 d. Europos Vadovų Tarybos išvados EUCO 29/19.
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos, OL L 158, 2019 6 14.
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES.
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, OL L 158, 2019 6 14, p. 22– 53.
Ši ataskaita atitinka 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77) 35 straipsnio 2 dalies f, g ir k punktuose nustatytus įpareigojimus.
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, OL L 211, 2009 8 14, p. 94–136 (toliau – Dujų direktyva ), 52 straipsnio 1 dalis ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, OL L 211, 2009 8 14, p. 55–93 (toliau – Elektros energijos direktyva), 47 straipsnio 1 dalis. Ir Dujų, ir Elektros energijos direktyvos abi kartu ataskaitoje dar vadinamos trečiuoju energetikos dokumentų rinkiniu. Elektros energijos direktyvos 47 straipsnio 1 dalis išdėstyta nauja redakcija 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 158, 2019 6 14, p. 125–199) (naujos redakcijos Elektros energijos direktyva) 69 straipsnio 1 dalimi.
Žr. ankstesnes pažangos ataskaitas, pvz., 2014 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energijos vidaus rinkos kūrimo pažanga“, COM(2014) 634 final, p. 2 – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52014DC0634&qid=1558357809501&from=LT .
Taip pat žr. ACER ir CEER metinę ataskaitą dėl elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų stebėsenos rezultatų 2018 m., Elektros energijos didmeninės rinkos tomas, 2019 m. lapkričio mėn.
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energijos kainos ir išlaidos“, skirsnis „Energijos kainų tendencijos“, COM(2020) 951.
Daugumoje Komisijos sprendimų dėl konkurencijos didmeninės elektros energijos rinkos (pvz., elektros energijos gamyba ir tiekimas, papildomų paslaugų rinkos) daugeliu atvejų vis dar apibrėžiamos kaip nacionalinės aprėpties rinkos, žr., pvz., COMP/M.8660 – Fortum/Uniper; žr. pirmiau, pvz., COMP/M.5979 – KGHM/TAURON Wytwarzanie/JV, 24 punktas; COMP/M.5711 – RWE/Ensys, 21 punktas; COMP/M.4180 – GDF/Suez, 726 punktas.
Galutinių vartotojų elektros energijos kainų reguliavimas vis dar taikomas namų ūkiams devyniose valstybėse narėse, o galutinių vartotojų dujų kainų reguliavimas – aštuoniose valstybėse narėse. Ne namų ūkių sektoriuje elektros energijos kainos galutiniams vartotojams buvo reguliuojamos šešiose valstybėse narėse, o dujų kainos – keturiose valstybėse narėse.
Kalbant apie galutinius elektros energijos sandorius, rinkų susiejimas prisidėjo prie to, kad prekybos apimtis padidėjo nuo 60 proc. 2010 m. iki 87 proc. 2018 m. ir sandoriai sudaromi dėl energijos tiekimo tinkama kryptimi, t. y. iš žemesnės į aukštesnės kainos vietoves. Taip sukuriamas ekonomiškas energetikos pertvarkos modelis, kuriuo užtikrinama, kad visoje Europoje vartotojams būtų galima tiekti pigiausią elektros energiją.
2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės, OL L 197, 2015 7 25, p. 24–72.
2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės, OL L 259, 2016 9 27, p. 42–68.
2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės (OL L 312, 2017 11 28, p. 6– 53
2017 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2196 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai, OL L 312, 2017 11 28, p. 54–85.
2016 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1388 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi apkrovos prijungimo reikalavimai, OL L 223, 2016 8 18, p. 10–54.
2016 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai, OL L 112, 2016 4 27, p. 1–68.
2016 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1447 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistemų ir nuolatinės srovės linija jungiamų elektros jėgainių parko modulių prijungimo prie tinklo reikalavimai, OL L 241, 2016 9 8, p. 1–65.
2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės, OL L 220, 2017 8 25, p. 1–120.
Tinklo kodeksuose kalbama apie nuostatas, sąlygas arba metodikas, kurias turi parengti tinklo operatoriai arba elektros energijos biržos.
Jei nesutariama dėl metodo, nacionalinės reguliavimo institucijos, padedamos ACER, priima sprendimą 2/3 balsų dauguma.
Žr., pvz., ACER, CACM reglamento ir 2019 m. sausio 31 d. FCA reglamento įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, p. 61, ir Metinę elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų stebėsenos rezultatų 2017 m. ataskaitą – Elektros energijos didmeninės rinkos tomas, 2018 m. spalio 18 d., p. 46.
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos, OL L 158, 2019 6 14, p. 54–124 (naujos redakcijos Elektros energijos reglamentas)
Žr. nuorodas į ACER stebėsenos ataskaitas 14 išnašoje.
https://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/case_details.cfm?proc_code=1_39351
https://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/case_details.cfm?proc_code=1_40461
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, OL L 211, 2009 8 14, p. 15–35.
2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės, OL L 197, 2015 7 25, p. 24–72.
70 proc. apskaičiuojami laikantis vadinamųjų tinklo eksploatavimo saugumo ribų (paprastai suprantamų kaip didžiausias srautas jungiamąja linija). Paprasčiausias būdas suprasti šį tikslinį rodiklį – apsvarstyti, ką apima 30 proc.; tai didžiausia atskaitymų riba, kurią perdavimo sistemos operatoriai (PSO) gali taikyti žiediniams srautams, vidaus srautams ir patikimumo riboms. Likusi dalis turėtų būti pateikta regioninei pajėgumų skaičiuoklei, kuria, prireikus, būtų galima atlikti prekybos ir saugumo atskaitymus regioniniu lygmeniu (pvz., kad vykdant srautinį procesą būtų laikomasi N-1 saugumo standarto). Svarbu pažymėti, kad pagal šią sistemą PSO visada išlaiko sistemos kontrolę ir gali imtis visų veiksmų, kurių reikia sistemos eksploatavimo saugumui užtikrinti.
ACER pateikė rekomendaciją, kaip stebėti naująjį 70 proc. tikslą, žr. Rekomendaciją 01/2019: https://www.acer.europa.eu/Official_documents/Acts_of_the_Agency/Recommendations/ACER%20Recommendation%2001-2019.pdf ; iki šiol trys valstybės narės nusprendė įgyvendinti vidaus perkrovos mažinimo veiksmų planą, o dar kelios valstybės narės, atlikdamos dabartinę prekybos zonų peržiūrą, svarsto galimybę pertvarkyti savo prekybos zonas: 2019 m. nacionalinėms reguliavimo institucijoms pateikta BZR metodika ir prielaidos: https://www.entsoe.eu/news/2019/10/07/bidding-zone-review-methodology-assumptions-and-configurations-submitted-to-nras/
Išsamiau žr. 2013 m. lapkričio 5 d. Komisijos komunikatą „Elektros energijos vidaus rinkos kūrimas ir geriausių viešojo įsikišimo rezultatų užtikrinimas“, C(2013) 7243 final.
Naujos redakcijos Elektros energijos reglamento 20 straipsnio 4 dalis.
Naujos redakcijos Elektros energijos reglamento 20 straipsnio 6 dalis.
Naujos redakcijos Elektros energijos reglamento 22 straipsnis.
Jas galima rasti naudojantis šia nuoroda: https://ec.europa.eu/energy/topics/markets-and-consumers/capacity-mechanisms_en#commission-opinions-and-consultations
Energijos kaupimo tyrimas „Indėlis į elektros energijos tiekimo saugumą Europoje“, žr. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/a6eba083-932e-11ea-aac4-01aa75ed71a1/language-en?WT.mc_id=Searchresult&WT.ria_c=37085&WT.ria_f=3608&WT.ria_ev=search
Komunikato „Europa kelyje. Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus“
2 priedas, COM(2018) 293 final.
Komisijos ataskaita dėl strateginio su baterijomis susijusio veiksmų plano įgyvendinimo. Strateginės
baterijų vertės grandinės Europoje kūrimas, COM(2019) 176 final.
Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final („Europos žaliasis kursas“).
Europos Komisijos ketvirčio ataskaita dėl Europos dujų rinkų, Q1/2020 .
Žr. išsamiau Europos Komisijos ketvirčio dujų rinkos stebėsenos ataskaitoje .
Susikaupę tarifai, kuriuos turi mokėti prekiautojai, kai dujos gabenamos per kelių valstybių sienas.
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, OL L 211, 2009 8 14, p. 36–54.
Reglamentas (ES) 2017/459, kuriuo nustatomas dujų perdavimo sistemų pajėgumų paskirstymo mechanizmų tinklo kodeksas, OL L 72, 2017 3 17, p. 1–28.
Reglamentas 2014/312/ES, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas, OL L 91, 2014 3 27, p. 15–35.
Gairės dėl geriausios praktikos, susijusios su perkrovos valdymo procedūromis gamtinių dujų perdavimo tinkluose [SWD (2014) 250].
Reglamentas (ES) 2015/703, kuriuo nustatomas sistemų sąveikos ir duomenų mainų tinklo kodeksas, OL L 113, 2015 5 1, p. 13–26.
Reglamentas 2017/460/ES, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas, OL L 72, 2017 3 17, p. 29–56.
Žr. ACER įgyvendinimo ataskaitas dėl atskirų tinklo kodeksų https://acer.europa.eu/Official_documents/Publications/Pages/Publication.aspx .
Komisijos komunikatas „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“, COM(2020) 299 final („Energetikos sistemos integravimo strategija“).
Komisijos komunikatas „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“, COM(2020) 301 final („Vandenilio strategija“).
Biodujas sudaro apie 60 proc. metano, 40 proc. CO2 ir kai kurios priemaišos. Norint biodujas paversti biometanu, reikia pašalinti CO2 ir priemaišas. Jei iš biodujų gaminant biometaną gaunamas CO2 naudojamas ir, dar svarbiau, kaupiamas, kartais teigiama, kad taip išmetama „neigiamų“ teršalų.
Išsami tai pagrindžianti analizė pateikta Komisijos komunikate COM(2018) 773: „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“. 4.2 skyrius.
Taip yra dėl subsidijų schemų ir papildomų išlaidų, susijusių su biodujų transformavimu į biometaną, kad būtų galima jį tiekti į dujų tinklą.
Remiantis ÖSTERREICHISCHE VEREINIGUNG FÜR DAS GAS- UND WASSERFACH (2019) ir jo ataskaita „Kostenbetrachtung der Einbindung“, „Biogasanlagen in das österreichische Gasnetz“ 74 iš 301 Austrijos biodujų gamyklos galėtų būti sujungtos investavus, kaip numatoma, 100 mln. EUR ir tiektų į tinklą 16 813 Nm3/h dujų.
Dujų kokybės specifikacijoje aprašomos priimtinos įvairių dujų charakteristikų ribos, siekiant užtikrinti infrastruktūros saugą ir vientisumą ir išvengti neigiamo poveikio tam tikriems naudojimo būdams. Standartais numatoma nustatyti pagrindinių dujų kokybės parametrų ribas. Plačios ribos suteikia lankstumo tiekiant dujas (t. y. iš skirtingų gamybos vietų, atsinaujinančiųjų išteklių dujas, vandenilį), o siauromis ribomis užtikrinama, kad galutinio vartotojo suvartojamų dujų savybės būtų visiškai apibrėžtos ir kad dujas būtų galima saugiai naudoti ir optimizuoti procesą.
Gamtinių dujų šaltiniai kiekvienoje valstybėje narėje yra stabilūs, tačiau visoje ES yra skirtingi, įskaitant vietos dujų gamybą (pagrindiniai gamintojai yra Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Rumunija, Vokietija ir Danija), dujotiekius iš Rusijos ir Norvegijos, taip pat iš Šiaurės Afrikos, SGD iš Kataro, Rusijos ir JAV. Įvairių į Europą tiekiamų dujų šaltinių įvairovė taip pat reiškia atitinkamą dujų savybių įvairovę. Naujausi išsamūs duomenys pateikti Energetikos generalinio direktorato Europos dujų rinkų ketvirčio ataskaitoje, 14 tomas, 2019 m. 4 ketv.
2015 m. balandžio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/703, kuriuo nustatomas sistemų sąveikos ir duomenų mainų tinklo kodeksas, OL L 113, 2015 5 1, p. 13–26.
Šis standartas parengtas remiantis Europos Komisijos įgaliojimu M/400 dėl H dujų kokybės.
Išplečiant standartizacijos įgaliojimą M/400.
2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, OL L 115, 2013 4 25, p. 39–75.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“, SWD(2020) 951 (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“).
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“.
Šiuo klausimu taip pat žr. Elektros energijos direktyvos 2019/944 38 konstatuojamąją dalį: „siekiant kuo labiau padidinti dinamiškos elektros energijos kainodaros naudą ir efektyvumą, valstybės narės turėtų įvertinti galimybę nustatyti dinamiškesnę ar mažesnę pastoviųjų komponentų dalį elektros energijos sąskaitose ir, jei tokia galimybė egzistuoja, turėtų imtis atitinkamų veiksmų;“
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“.
Europos mažmeninės prekybos rinkų 2018 m. veiklos rezultatų stebėsenos ataskaita, CEER ataskaita, nuoroda: C19-MRM-99-02,
2019 m. lapkričio 4 d., p. 53. [CEER 2018 m. stebėsenos ataskaita].
CEER 2018 m. stebėsenos ataskaita, p. 55.
CEER 2018 m. stebėsenos ataskaita, p. 60.
CEER 2018 m. stebėsenos ataskaita, p. 60.
CEER 2018 m. stebėsenos ataskaita, p. 61.
ACER 2018 m. rinkos stebėsenos ataskaita, tomas „Vartotojų įgalėjimas“, 2019 m. , p. 30.
Remiantis 2018 m. ataskaita, tik 13 NRI pranešė, kad namų ūkio vartotojai naudoja fotovoltines plokštes; ACER 2018 m. rinkos stebėsenos ataskaita, tomas „Vartotojų įgalėjimas“, 2019 m., p. 31.
ACER 2018 m. rinkos stebėsenos ataskaita, tomas „Vartotojų įgalėjimas“, 2019 m., p. 28–29.
ACER 2018 m. rinkos stebėsenos ataskaita, tomas „Vartotojų įgalėjimas“, 2019 m., p. 29.
CEER 2018 m. stebėsenos ataskaita, p. 29–30.
Paskelbta: https://www.ceer.eu/1765
Europos Komisija, Teisingumo ir vartotojų reikalų GD, Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė: „Rinka turi būti naudinga vartotojams“ , 2018 m. leidimas, p. 38.
Europos Komisija, Teisingumo ir vartotojų reikalų GD, Vartotojų tyrimas „Informacija prieš sudarant sutartį ir sąskaitų pateikimas energijos rinkoje. Didesnis aiškumas ir palyginamumas“ , 2018 m., p. 208.
ACER 2018 m. rinkos stebėsenos ataskaita, tomas „Vartotojų įgalėjimas“, 2019 m., p. 23.
ACER 2018 m. rinkos stebėsenos ataskaita, tomas „Vartotojų įgalėjimas“, 2019 m., p. 24.
Rekomendacija dėl energijos nepritekliaus, C(2020) 9600.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 10 14
COM(2020) 950 final
PRIEDAS
prie
KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita, parengta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo
Priedas. Energijos subsidijos ES
1. Įvadas
Reglamente dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (toliau – Valdymo reglamentas) reikalaujama, kad Komisija kasmet praneštų apie „valstybių narių pažangą siekiant palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui“ 1 .
Šiame priede atsižvelgiama į šį reikalavimą pranešant apie ES pastangas laipsniškai atsisakyti šių subsidijų. Tai atitinka Paryžiaus susitarime 2 , G 7 3 ir G 20 4 išvadose ir (arba) įsipareigojimuose numatytus įsipareigojimus ir komunikate dėl Europos žaliojo kurso nustatytą principą „nepakenkti“, kuris buvo primintas priemonėje „Next Generation EU“.
Subsidijų stebėsena ir analizė yra svarbios, nes subsidijų priemonės gali daryti įtaką naujų technologijų įsisavinimui energetikos sektoriuje ir įvairių energijos išteklių vartojimui, taip pat jomis gali būti užkrauta didelė našta namų ūkiams ir įmonėms. Priklausomai nuo subsidijų struktūros, jos gali trukdyti arba padėti skatinti energetikos sistemos integravimą ir energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą apskritai. Taip pat daromas poveikis energijos kainoms, nes subsidijos gali daryti poveikį energijos vartotojų pajamoms ir energinių produktų tiekimui.
Iškastinio kuro subsidijos brangiai kainuoja valstybių biudžetams ir stabdo perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Daugeliu atvejų jos prieštarauja paskatoms investuoti į ekologiškas technologijas ir nepadeda sudaryti vienodų sąlygų visiems energijos ištekliams, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Siekdamos paremti pastangas palaipsniui atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui, Komisija ir valstybės narės pastaraisiais metais sustiprino energijos subsidijų, visų pirma subsidijų iškastiniam kurui, stebėsenos procesą. Todėl ši ataskaita grindžiama dviem šaltiniais. Pirma, Komisijos užsakymu parengtu išsamiu tyrimu (toliau – tyrimas) 5 , apimančiu ES valstybes nares ir visus pagrindinius energijos išteklius įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Antra, valstybių narių informacija, įtraukta į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP) siekiant pranešti apie energijos subsidijas, visų pirma susijusias su iškastiniu kuru, ir apie pažangą, padarytą jų laipsniškai atsisakant.
Šiame priede nagrinėjamos įvairių rūšių subsidijos, įskaitant priemones, susijusias su energijos gamyba, paklausa, energijos vartojimo efektyvumu, infrastruktūra, moksliniais tyrimais ir plėtra. Jame apžvelgiamos subsidijos energetikos, transporto, namų ūkių ir pramonės srityse. Tačiau subsidijos, apie kurias valstybės narės pranešė savo NEKSVP, apima tik siauresnį intervalą. Taip yra todėl, kad šiuo metu visoje ES nėra standartinės energijos subsidijų apibrėžties, todėl teikiant ataskaitas valstybėms narėms paliekama daug laisvės. Kai kuriuose NEKSVP informacija apie subsidijas taip pat yra fragmentiška arba visiškai neįtraukta.
Šių metų ataskaitoje patvirtinama, kad, nepaisant teigiamų pokyčių kai kuriose valstybėse narėse, bendra energijos subsidijų, ypač subsidijų iškastiniam kurui, suma, kuri daro neigiamą poveikį siekiant poveikio klimatui neutralumo ir platesnių Žaliojo kurso tikslų, pavyzdžiui, oro kokybės ir sveikatos, toliau šiek tiek didėja. Tačiau kai kurios valstybės narės – Austrija, Danija, Estija ir Vengrija – pasipriešino šiai bendrai tendencijai gerokai sumažindamos subsidijas iškastiniam kurui.
COVID-19 pandemijos metu paraginta imtis tinkamų priemonių, kad ES valstybėse narėse būtų užtikrintas atsparus ekonomikos gaivinimas. Šiuo metu nėra patikimų įrodymais pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti COVID-19 poveikį subsidijoms. Tačiau pradiniai skaičiavimai rodo, kad dėl krizės galėjo būti suteikta papildomų energijos subsidijų, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui.
Šis klausimas bus išsamiau aptartas kitų metų ataskaitoje.
2. Energijos subsidijos ir subsidijos iškastiniam kurui ES
2.1. Energijos subsidijos ES
Šioje ataskaitoje laikoma, kad energijos subsidijos yra skiriamos, jei vyriausybė ar bet kuri valstybės narės teritorijoje esanti viešoji įstaiga teikia finansinę paramą 6 pagal tą pačią koncepciją, kuria remiamasi Komisijos tyrime. Energijos subsidijos gali būti teikiamos įvairiomis formomis, kaip antai tiesioginio lėšų pervedimo (pvz., dotacijų, paskolų), valdžios sektoriaus negautų pajamų (pvz., mokesčių paskatų ir kreditų), tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, mokėjimų finansavimo mechanizmams ir pajamų ar kainų palaikymo.
Apskaičiuota, kad 2018 m. visos energijos subsidijos ES sudarė 159 mlrd. EUR 7 . Per pastarąjį dešimtmetį jos didėjo, nors augimas sulėtėjo ir nuo 2015 m. jos padidėjo tik 5 proc. Nors pastarąjį dešimtmetį subsidijų padidėjimą daugiausia lėmė parama atsinaujinančiajai energijai, nuo 2015 m. ji padidėjo tik 4 proc. Nuo 2015 m. energijos vartojimo efektyvumo subsidijos padidėjo 21 proc.; tai prisidėjo prie investicijų į energijos paklausos mažinimą. Energijos paklausos subsidijos, kuriomis skatinamas energijos vartojimas (pvz., mokesčių lengvatų arba pajamų rėmimo forma), per tą patį laikotarpį padidėjo 8 proc.
1 diagrama. Energijos subsidijų raida ES pagal paskirtį
Šaltinis: Energijos sąnaudų, mokesčių ir valstybės kišimosi poveikio investicijoms tyrimas
2018 m. energijos subsidijų ir BVP santykis svyravo nuo 3,3 proc. Latvijoje iki 0,2 proc. Liuksemburge, o ES vidurkis buvo 1,2 proc. Tačiau pagrindinės subsidijų rūšys taip pat skyrėsi. Pavyzdžiui, Latvijoje subsidijomis pirmiausia buvo remiamos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, o Vokietijoje beveik du trečdaliai visų subsidijų skirta atsinaujinantiesiems energijos ištekliams. Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Airijoje ir Suomijoje didžiausia dalis buvo išleista iškastiniam kurui (nors absoliučiąja verte subsidijos iškastiniam kurui Prancūzijoje buvo šiek tiek mažesnės nei Vokietijoje).
2 diagrama. Energijos subsidijos absoliučiomis sumomis ir BVP procentine dalimi ES valstybėse narėse 2018 m.
Šaltinis: Energijos sąnaudų, mokesčių ir valstybės kišimosi poveikio investicijoms tyrime elektros energija reiškia bendrą su technologijomis nesusijusią paramą elektros energijai, o visa energija – priemones, kurių negalima priskirti vienai technologijai (arba daugialypei technologinei paramai).
2018 m. daugiausia subsidijų 8 skirta energetikos sektoriui (92 mlrd. EUR), taip pat 2018 m. subsidijos buvo teikiamos pramonei (20 mlrd. EUR), namų ūkiams (17 mlrd. EUR), transportui (13 mlrd. EUR) ir žemės ūkiui (5 mlrd. EUR).
Energetikos sektoriuje atsinaujinančiajai energijai skirti beveik trys ketvirtadaliai subsidijų, o tai rodo, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos subsidijos tebėra svarbios remiant jų diegimą energetikos sektoriuje. Pastaraisiais metais subsidijų priemonių svarba naujiems projektams sumažėjo, visų pirma dėl mažėjančių investicijų į vėjo ir saulės energijos gamybą sąnaudų, dėl kurių Europos Sąjungoje sumažėjo atsinaujinančiosios energijos subsidijų augimas. Trims svarbiausioms atsinaujinančiosios energijos technologijoms (saulės, vėjo ir biomasės) atitinkamai skirta 30 proc., 22 proc. ir 16 proc. visų energetikos sektoriaus subsidijų.
Trys svarbiausios subsidijų priemonės atsinaujinančiajai energijai skatinti buvo supirkimo tarifai (kurie vis dar sudaro 70 proc. visų atsinaujinančiajai energijai skirtų subsidijų 9 ), supirkimo priemokos ir atnaujinamos kvotos su sertifikatais, kuriais galima prekiauti. Be energetikos sektoriaus, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams tenka svarbus vaidmuo ir transporto sektoriuje – apie 10 proc. šio sektoriaus subsidijų skiriama biokurui.
2018 m. energijos vartojimo efektyvumui ES skirta apie 9 proc. visų ES energijos subsidijų. Didžiausi šių subsidijų gavėjai buvo namų ūkiai. ES lygmeniu energijos vartojimo efektyvumo subsidijos sudarė tik 0,1 proc. BVP, Latvijoje – 2,4 proc., o Vengrijoje ir Bulgarijoje – 0,7 proc. Priešingai nei energijos paklausos ir iškastinio kuro vartojimo subsidijavimas, energijos vartojimo efektyvumas, ypač gyvenamųjų namų ir pramonės sektoriuose, padeda siekti klimato kaitos tikslų.
Kalbant apie konkrečias subsidijas, 2018 m. mokėjimo už pajėgumus mechanizmams 10 buvo skirta apie 2,2 mlrd. EUR subsidijų, per pastaruosius kelerius metus jie buvo stabilūs ir vidutiniškai siekė apie 2 mlrd. EUR.
Kalbant apie pagrindinius subsidijų gavėjus, 2018 m. namų ūkiai gavo apie 11 proc. visų subsidijų, daugiausia energijos paklausos arba energijos vartojimo efektyvumo subsidijų ir paramos elektros vartojimui forma.
NEKSVP nurodyta padėtis subsidijų srityje yra gana įvairi. Aštuoniuose NEKSVP subsidijos nebuvo kiekybiškai įvertintos, o dar keturiuose NEKSVP nepateikta jokios informacijos apie subsidijas. Keturios valstybės narės pateikė tik dalinę informaciją. Tik šešios valstybės narės (Austrija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Latvija ir Lietuva) nustatė laipsniško dabartinių subsidijų (bent jų dalies) panaikinimo tvarkaraštį. Keturios valstybės narės (Kroatija, Čekija, Suomija ir Malta) aiškiai nurodė, kad jos neplanuoja laipsniškai panaikinti subsidijų, kurios padėtų pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio.
Energijos subsidijos, nurodytos NEKSVP pateiktoje svarbioje informacijoje, sudaro iki 55 mlrd. EUR, t. y. trečdalį tyrime nustatytos sumos. Tyrime nustatytų priemonių skaičius yra daug didesnis nei nurodyta NEKSVP. Valstybės narės galėjo skirtingai interpretuoti, kaip pranešti apie energijos subsidijas. Nors kelios valstybės narės pateikė 2018 arba 2019 m. duomenis, kai kurios iš jų nurodė ankstesnius laikotarpius, o kai kurios ataskaitinių metų nenurodė.
Siekiant užtikrinti, kad energijos subsidijų, visų pirma susijusių su iškastiniu kuru, laipsniško panaikinimo pažangos ataskaitos būtų išsamios ir prasmingos, būsimose pažangos ataskaitose ir atnaujintuose planuose reikia spręsti ataskaitų teikimo neišsamumo ir nenuoseklumo problemą, o valstybėms narėms turi būti pateiktos aiškesnės gairės, kaip pranešti apie subsidijas.
2.2. Subsidijos iškastiniam kurui ES
Per pastarąjį dešimtmetį subsidijos iškastiniam kurui, kurios 2018 m. sudarė 50 mlrd. EUR 11 , buvo palyginti stabilios ir 2012 m. buvo pasiekusios aukščiausią 53 mlrd. EUR tašką. Nuo 2015 m. jos vėl pradėjo didėti ir iki 2018 m. išaugo 6 proc.
Joms tenkanti BVP dalis svyravo nuo 1 proc. Graikijoje iki mažiau nei 0,1 proc. Liuksemburge (vidutiniškai 0,4 proc. 12 ). Nors subsidijos naftos produktams buvo didesnės Prancūzijoje ir Italijoje, Vokietijoje svarbesnės buvo subsidijos anglims ir dujoms.
3 diagrama. Bendra subsidijų iškastiniam kurui suma ir BVP procentinė dalis ES valstybėse narėse 2018 m.
Šaltinis: Energijos sąnaudų, mokesčių ir valstybės kišimosi poveikio investicijoms tyrimas
Norint padėti geriau suprasti su 50 mlrd. EUR subsidijomis iškastiniam kurui susijusias aplinkybes, reikėtų pažymėti, kad 2018 m. ES investicijos į naujus vėjo energijos gamybos pajėgumus 13 sudarė 16 mlrd. EUR, o investicijos į saulės energijos gamybą per tą patį laikotarpį sudarė apie 8 mlrd. EUR. Tais pačiais metais investicijos į elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemas (įskaitant naujus pajėgumus ir atnaujinimus) sudarė 31 mlrd. EUR.
2015–2018 m. subsidijos iškastiniam kurui labiausiai padidėjo Prancūzijoje (daugiau kaip 2 mlrd. EUR, arba 27 proc., daugiausia dėl priemonių, kuriomis remiamas degalų vartojimas krovininio transporto sektoriuje). Tačiau tuo pat metu jos šiek tiek sumažėjo kai kuriose šalyse, pvz., Italijoje (0,4 mlrd. EUR, arba 6 proc., daugiausia dėl sumažėjusio atleidimo nuo akcizo transporto sektoriuje ir sumažėjusio supirkimo tarifo elektros energijos gamybos sektoriuje) ir Vokietijoje (0,3 mlrd. EUR, arba 2 proc., be kita ko, dėl sumažėjusių subsidijų anglių sektoriui).
Daugiau kaip 60 proc. subsidijų iškastiniam kurui galėjo būti susieta su 2018 m. energijos paklausos rėmimo priemonėmis, o tai reiškia, kad dėl šios paramos padidėjo iškastinio kuro vartojimas. Taip pat svarbi parama elektros energijos gamybai iš iškastinio kuro, siekianti 30 proc., o pramonės restruktūrizavimui, kuriuo siekiama sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, panaudota tik 5 proc. Tai rodo, kad reikia imtis priemonių, skirtų iškastinio kuro vartojimui sumažinti.
Subsidijos naftai ir naftos produktams, kurios sudarė beveik pusę visų subsidijų, 2015–2018 m. išaugo 18 proc., o kitų rūšių subsidijos iškastiniam kurui nekito arba sumažėjo. Šiuo laikotarpiu kilusios žalios naftos kainos taip pat galėjo turėti įtakos naftos produktų subsidijoms.
Subsidijos anglims, gamtinėms dujoms ir kitų įvairių rūšių kurui (pvz., bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai) 2018 m. atskirai sudarė apie 17–18 proc. visų subsidijų.
Palyginti su 2015 m., subsidijos anglims sumažėjo 9 proc. – tai rodo mažėjančią anglių dalį elektros energijos gamyboje. Tuo pačiu metu subsidijos gamtinėms dujoms padidėjo 4 proc. Šie duomenys neatspindi 2019 m. ES elektros energijos gamybos rūšių derinyje įvykusio perėjimo nuo anglių prie dujų, tačiau galima daryti prielaidą, kad, be mažesnio suvartojimo, nuo 2018 m. subsidijos anglims dar labiau sumažėjo, o subsidijos dujoms energetikos sektoriuje galėjo padidėti.
2015–2018 m. subsidijos iškastiniam kurui energetikos sektoriuje išliko stabilios, o subsidijos anglims sudarė 30 proc. 2018 m. transporto sektorius gavo 20 proc. daugiau subsidijų iškastiniam kurui nei prieš trejus metus, daugiausia subsidijų naftos produktams forma. Per tą patį laikotarpį subsidijos iškastiniam kurui žemės ūkio sektoriuje padidėjo 6 proc. ir beveik išimtinai buvo susijusios su subsidijomis naftos produktams. Subsidijos iškastiniam kurui pramonės sektoriuose ir namų ūkiuose padidėjo tik 3–4 proc. Nors iškastiniam kurui skirta 10 proc. visų namų ūkiams teikiamų subsidijų, ši dalis pramonės sektoriuje sudarė daugiau nei pusę subsidijų.
Vertinant finansavimo šaltinius, subsidijos iškastiniam kurui daugiausia buvo teikiamos mokesčių išlaidų forma 14 (apie 70 proc. visų išlaidų, įskaitant atleidimą nuo vartojimo mokesčio ir akcizo, šių mokesčių sumažinimą, grąžinimą ir t. t.). Kainų palaikymas ir pajamų rėmimas buvo tris kartus mažesni. Tiesioginiai pervedimai, daugiausia dotacijų forma, buvo mažiau reikšmingi.
4 diagrama. Subsidijos iškastiniam kurui įvairiuose ekonomikos sektoriuose
Šaltinis: Energijos sąnaudų, mokesčių ir valstybės kišimosi poveikio investicijoms tyrimas
Suvestiniai NEKSVP duomenys rodo tik apie 30 mlrd. EUR subsidijų iškastiniam kurui, o tai sudaro 60 proc. Komisijos tyrimo rezultatų. Trys valstybės narės (Kroatija, Estija ir Malta) aiškiai pareiškė, kad jos neplanuoja laipsniškai panaikinti (tam tikrų) subsidijų iškastiniam kurui, daugiausia motyvuodamos šį sprendimą įvairių sektorių konkurencingumo ar ekonominio gyvybingumo apsauga.
Trylika valstybių narių (Austrija, Belgija, Bulgarija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Latvija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija) nurodė ketinančios parengti planus laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, nors ne visos jos visiškai parengė savo planus. Neišsamūs duomenys neleidžia susidaryti išsamaus padėties vaizdo, todėl reikia gerokai pagerinti ataskaitų teikimą.
Teikdamos pažangos ataskaitas pagal Valdymo reglamentą, valstybės narės turės nustatyti savo nacionalinius laipsniško energijos subsidijų, visų pirma subsidijų iškastiniam kurui, panaikinimo tikslus.
3. Subsidijų iškastiniam kurui palyginimas tarptautiniu mastu
ES nepriklausančios G 20 šalys iškastiniam kurui subsidijuoti išleidžia didesnę savo BVP dalį nei ES vidurkis (0,4 proc.) (išskyrus tam tikras išimtis, būtent Kiniją, JAV, Kanadą, Korėją ir Japoniją). Didelės iškastinį kurą gaminančios šalys linkusios proporcingai daugiau išleisti susijusioms subsidijoms. 2018 m. Saudo Arabija iškastiniam kurui subsidijuoti išleido daugiau kaip 8 proc. savo BVP. Vien ši dalis buvo didesnė nei visos ES subsidijos iškastiniam kurui, kuriomis daugiausia remiamas naftos produktų vartojimas šalies viduje. Palyginti su ES, Rusija iškastiniam kurui subsidijuoti skyrė tris kartus didesnę BVP procentinę dalį.
5 diagrama. Subsidijos iškastiniam kurui absoliučiomis sumomis ir BVP procentine dalimi ES valstybėse narėse ir ES nepriklausančiose G 20 šalyse
Šaltinis: Energijos sąnaudų, mokesčių ir valstybės kišimosi poveikio investicijoms tyrimas ir savi skaičiavimai. Atsižvelgiant į ribotą subsidijų klasifikavimo ir metodikos palyginamumą, taip pat į duomenų rinkimo sunkumus, ES nepriklausančių šalių rezultatai turėtų būti aiškinami atsargiai. Diagramoje negalima aiškiai parodyti, tačiau Saudo Arabija iškastiniam kurui subsidijuoti išleido daugiau kaip 8 proc. savo BVP.
4. Išvados
Šios ataskaitos išvados daugiausia grindžiamos Komisijos užsakymu atliktu subsidijų tyrimu. Joje pateikiama išsamesnė informacija apie subsidijas, palyginti su informacija apie energijos subsidijas ir subsidijas iškastiniam kurui, nurodyta NEKSVP.
Per pastarąjį dešimtmetį subsidijos iškastiniam kurui labai nesumažėjo; kai kuriais atvejais jos netgi padidėjo.
Be to, reikia didinti įvairių valstybių NEKSVP išsamumą ir nuoseklumą. Iš palyginimo su Komisijos tyrimu matyti, kad valstybės narės savo nacionaliniuose planuose nurodė per mažai subsidijų. Tik kelios valstybės narės pateikė išsamius laipsniško subsidijų panaikinimo planus. Tai rodo, kad reikia imtis tolesnių veiksmų.
Nuoseklesnės ir palyginamesnės Komisijos gairės dėl valstybių narių ataskaitų apie energijos subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, apibrėžties, aprėpties ir metodikos galėtų būti vienas iš būdų pagerinti padėtį ir užtikrinti, kad būsimos pažangos ataskaitos būtų išsamesnės ir tikslesnės. Komisija taip pat paskelbs išsamius subsidijų tyrimo rezultatus, kad būtų galima susidaryti išsamų padėties vaizdą 15 .
.
Reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo (2018/1999/ES) 35 straipsnio n punktas.
https://unfccc.int/files/essential_background/convention/application/pdf/english_paris_agreement.pdf
G 7 vadovų deklaracija: https://www.mofa.go.jp/files/000160266.pdf
G 20 Pitsburgo aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija: http://www.g20.utoronto.ca/2009/2009communique0925.html#energy
Energijos sąnaudų, mokesčių ir valstybės kišimosi poveikio investicijoms tyrimas https://ec.europa.eu/energy/studies_main/final_studies/study-energy-costs-taxes-and-impact-government-interventions-investments_en (toliau – Komisijos tyrimas).
Remiantis sąvokomis, apibrėžtomis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarime dėl
subsidijų ir kompensacinių priemonių ( https://www.wto.org/english/tratop_e/scm_e/scm_e.htm )
Šaltinis: Komisijos tyrimas
Skirtingiems tikslams skirtos subsidijos įvairiuose ekonomikos sektoriuose yra nevienodai svarbios. Beveik išimtinai energetikos sektoriuje buvo stebimos subsidijos, kuriomis siekiama remti energijos gamybą (pvz., supirkimo tarifai) ir energetikos infrastruktūrą, o vartojimui (energijos poreikiui, pvz.: atleidimas nuo mokesčių už kurą) skirtos subsidijos buvo teikiamos energiją vartojantiems sektoriams, pavyzdžiui, pramonės, transporto, namų ūkių ir žemės ūkio sektoriams. Energijos vartojimo efektyvumo subsidijos visuose sektoriuose pasiskirstė tolygiau.
Didelės subsidijos, teikiamos supirkimo tarifų forma, rodo ankstesnių mechanizmų palikimą, nes ši paramos forma nebetaikoma, išskyrus smulkius gamintojus.
Didelę dalį šių mokėjimų už pajėgumus galima sieti su iškastiniu kuru kūrenamomis elektrinėmis, o atsinaujinantiesiems energijos ištekliams arba reguliavimui apkrova tenka tik mažesnė dalis.
Šaltinis: Komisijos tyrimas
Absoliučiomis sumomis – nuo 10 mln. EUR Maltoje iki 12,2 mlrd. EUR Vokietijoje. Atsižvelgiant į skirtingą ES valstybių ekonomikos dydį, labiau tiktų palyginti skirtingų šalių subsidijas, išreikštas BVP procentine dalimi.
Šaltinis: Komisijos tyrimas Įskaitant naujus sausumos ir jūros įrenginius, kurie 2018 m. sudarė atitinkamai 6,8 GW ir 0,6 GW. Nauji saulės energijos įrenginiai apima fotovoltinę įrangą ir šildymą saulės šilumine energija, kurie per tą patį laikotarpį sudarė atitinkamai 7,1 GW ir 1,4 GW.
Svarbu pažymėti, kad tais atvejais, kai taikomos mokesčių lengvatos, subsidijos apskaičiuojamos atsižvelgiant tik į to paties kuro mokesčių tarifų skirtumus. Kryžminės subsidijos skirtingų rūšių kurui neskaičiuojamos, nes būtų labai sudėtinga jas nuosekliai vertinti visuose sektoriuose ir visų rūšių kurui. Tačiau, remiantis daliniais šalių duomenimis, tyrime pateikiami dyzelino ir benzino kryžminio subsidijavimo įverčiai. Šie skaičiai neįtraukiami į bendrą subsidijų Europos Sąjungoje sumą, nes turima tik dalis informacijos. Taip pat apskaičiuotos galimos subsidijos kurui tarptautiniuose jūrų ir aviacijos sektoriuose, tačiau jos neįtrauktos į bendrą ES subsidijų skaičių. Daugiau informacijos rasite Energijos sąnaudų, mokesčių ir valstybės kišimosi poveikio investicijoms tyrime [link].
Žr. Energijos sąnaudų, mokesčių ir valstybės kišimosi poveikio investicijoms tyrimą (ir šalių duomenų suvestines) https://ec.europa.eu/energy/studies_main/final_studies/study-energy-costs-taxes-and-impact-government-interventions-investments_en.