TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/283

2020 m. vasario 18 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010, kiek tai susiję su priemonėmis, kuriomis stiprinamas administracinis bendradarbiavimas kovojant su sukčiavimu PVM

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamente (ES) Nr. 904/2010 (3), inter alia, nustatytos konkrečios informacijos saugojimo ir keitimosi ja elektroniniu būdu taisyklės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje;

(2)

plečiantis elektroninei prekybai (toliau – e. prekyba), palengvinamas tarpvalstybinis prekių ir paslaugų pardavimas galutiniams vartotojams valstybėse narėse. Tuo atžvilgiu tarpvalstybinė e. prekyba apima prekių tiekimą ir(arba) paslaugų teikimą, kai PVM yra mokėtinas valstybėje narėje, o prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje. Tačiau sukčiaujančios įmonės, įsisteigusios valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje, naudojasi e. prekybos galimybėmis, siekdamos įgyti pranašumą rinkoje nesąžiningais būdais nevykdant savo PVM prievolių. Kai taikomas apmokestinimo paskirties vietoje principas, vartojimo valstybei narei reikalingos tam tikros priemonės, kad ji galėtų susekti ir kontroliuoti tokias sukčiaujančias įmones, nes vartotojams apskaitos prievolės netaikomos. Svarbu kovoti su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM, kuris atsiranda dėl kai kurių įmonių nesąžiningo elgesio tarpvalstybinės e. prekybos srityje;

(3)

iki šiol valstybių narių mokesčių institucijų (toliau – mokesčių institucijos) bendradarbiavimas kovojant su sukčiavimu PVM įprastai grindžiamas apmokestinamuose sandoriuose tiesiogiai dalyvaujančių įmonių saugomais įrašais. Įmonių vartotojams atliekamo tarpvalstybinio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo atveju, kuris įprastas vykdant e. prekybą, gali būti, kad tokia informacija nėra tiesiogiai prieinama. Todėl mokesčių institucijoms būtinos naujos priemonės, kad jos galėtų veiksmingai kovoti su sukčiavimu PVM;

(4)

didžiąja dauguma atvejų vartotojai Sąjungoje už tarpvalstybinius pirkinius internetu moka per mokėjimo paslaugų teikėjus. Kad galėtų teikti mokėjimo paslaugas, mokėjimo paslaugų teikėjas disponuoja tam tikra informacija, pagal kurią identifikuojamas to tarpvalstybinio mokėjimo gavėjas, taip pat duomenimis, susijusiais su data, suma ir mokėjimo kilmės valstybe nare. Tokia informacija yra būtina, kad mokesčių institucijos galėtų vykdyti savo pagrindines užduotis – nustatyti sukčiaujančias įmones ir PVM įsipareigojimus, susijusius su įmonių vartotojams atliekamu tarpvalstybiniu prekių tiekimu ir (arba) paslaugų teikimu. Todėl yra būtina ir proporcinga nustatyti, kad valstybėms narėms būtų prieinama mokėjimo paslaugų teikėjų turima su PVM susijusi informacija ir kad valstybės narės galėtų saugoti ją savo nacionalinėse elektroninėse sistemose bei perduoti ją į centrinę elektroninę mokėjimo informacijos sistemą, siekiant nustatyti tarpvalstybinį sukčiavimą PVM ir su juo kovoti, visų pirma, kiek tai susiję su įmonių vartotojams atliekamu prekių tiekimu ir (arba) paslaugų teikimu;

(5)

būtina ir proporcinga priemonė siekiant veiksmingai kovoti su sukčiavimu PVM yra suteikti valstybėms narėms priemones rinkti, saugoti ir perduoti mokėjimo paslaugų teikėjų suteiktą informaciją bei suteikti „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams prieigą prie tos informacijos, kai informacija yra susijusi su tyrimu įtariamo sukčiavimo PVM tikslais arba siekiant nustatyti sukčiavimą PVM. Tos priemonės yra labai svarbios, kadangi mokesčių institucijoms ta informacija reikalinga PVM kontrolės tikslais, siekiant apsaugoti viešąsias pajamas ir teisėtą verslą valstybėse narėse, o tai, savo ruožtu, reiškia užimtumo ir Sąjungos piliečių apsaugą;

(6)

svarbu užtikrinti, kad valstybių narių atliekamas su mokėjimais susijusios informacijos tvarkymas būtų proporcingas tikslui kovoti su sukčiavimu PVM. Todėl valstybės narės neturėtų rinkti informacijos apie vartotojus ar mokėtojus ir mokėjimus, kurie tikriausiai nėra susiję su ekonomine veikla, neturėtų tokios informacijos saugoti ar perduoti;

(7)

siekiant tikslo veiksmingiau kovoti su sukčiavimu PVM, turėtų būti sukurta centrinė elektroninė mokėjimo informacijos sistema (toliau – CESOP), į kurią valstybės narės perduotų nacionaliniu lygmeniu surinktą mokėjimo informaciją ir galėtų ją saugoti. CESOP turėtų būti saugoma, agreguojama ir analizuojama su individualiais gavėjais susijusi visa PVM aktuali informacija apie mokėjimus, kurią perduoda valstybės narės. CESOP turėtų sudaryti galimybę atlikti visa apimančią mokėjimų, kuriuos gavėjai gauna iš mokėtojų, kurių vieta yra valstybėse narėse, apžvalgą ir suteikti „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams galimybę susipažinti su konkrečios informacijos analizės rezultatais. CESOP turėtų galėti atpažinti pasikartojančius įrašus dėl to paties mokėjimo, pavyzdžiui, apie tą patį mokėjimą galėtų pranešti ir atitinkamo mokėtojo bankas, ir kortelės išleidėjas; išvalyti valstybių narių perduotą informaciją, pavyzdžiui, pašalinti dvigubus įrašus, ištaisyti duomenų klaidas; ir „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams turėtų suteikti galimybę atlikti mokėjimo informacijos ir PVM informacijos, kurią jie turi, kryžminę patikrą, taip pat teikti užklausas įtariamo sukčiavimo PVM tyrimo tikslais arba siekiant nustatyti sukčiavimą PVM ir įvesti papildomą informaciją;

(8)

apmokestinimas yra vienas iš svarbių Sąjungos ir valstybių narių tikslų, susijusių su bendru viešuoju interesu, ir jo svarba pripažįstama nustatant apribojimus, kurie gali būti taikomi pareigoms ir teisėms, numatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 (5). Būtina nustatyti duomenų apsaugos teisių apribojimus atsižvelgiant į informacijos, kurią sukuria mokėjimo paslaugų teikėjai, pobūdį ir apimtį; apribojimai turi būti grindžiami konkrečiomis sąlygomis, nustatytomis Tarybos direktyvoje (ES) 2020/284 (6). Kadangi mokėjimo duomenys yra ypač jautrūs, būtina užtikrinti aiškumą visuose duomenų tvarkymo etapuose, aiškiai nustatant, kas yra duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725;

(9)

todėl būtina taikyti duomenų subjekto teisių apribojimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 904/2010. Iš esmės visapusiškas duomenų subjektų teisių ir pareigų taikymas stipriai pakenktų tikslui veiksmingai kovoti su sukčiavimu PVM ir duomenų subjektams sudarytų sąlygas trukdyti atliekamai analizei ir tyrimams, kadangi yra didelis mokėjimo paslaugų teikėjų siunčiamos informacijos kiekis ir galimas prašymų, kuriuos duomenų subjektai teikia valstybėms narėms, Komisijai ar joms kartu, skaičiaus didėjimas. Tai trukdytų mokesčių institucijų pajėgumui siekti šio reglamento tikslo, šio reglamento pagrindu vykdant užklausas, analizę, tyrimus ir procedūras. Todėl turėtų būti taikomi duomenų subjekto teisių apribojimai tvarkant informaciją pagal šį reglamentą. Tikslo kovoti su sukčiavimu PVM neįmanoma pasiekti kitomis tiek pat veiksmingomis, tačiau mažiau ribojančiomis priemonėmis;

(10)

prieigą prie CESPO saugomos mokėjimo informacijos turėtų turėti tik „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai ir tik kovos su sukčiavimu PVM tikslu. Ta informacija galėtų būti naudojama ne tik apskaičiuojant PVM, bet ir apskaičiuojant kitas rinkliavas, muitus ir mokesčius, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 904/2010. Ta informacija neturėtų būti naudojama kitais tikslais, pvz., komerciniais tikslais;

(11)	kiekviena valstybė narė, tvarkydama mokėjimo informaciją pagal šį reglamentą, įtariamo sukčiavimo PVM tyrimų tikslais arba siekiant nustatyti sukčiavimą PVM turėtų laikytis to, kas yra proporcinga ir būtina, ribų;

(12)	siekiant apsaugoti teisės ir pareigas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 svarbu, kad informacija, susijusi su mokėjimais, nebūtų naudojama automatizuoto atskirų sprendimų priėmimo tikslais ir todėl visada turėtų būti tikrinama remiantis kita mokesčių institucijų turima informacija apie mokesčius;

(13)

siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir nustatyti sukčiautojus, būtina ir proporcinga nustatyti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai įrašus apie gavėjus ir mokėjimus, susijusius su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, saugotų trejus kalendorinius metus. Tas laikotarpis yra pakankamas, kad valstybės narės galėtų veiksmingai kontroliuoti ir tirti įtariamą sukčiavimą PVM arba nustatyti sukčiavimą PVM; jis taip pat yra proporcingas atsižvelgiant į didelį mokėjimo informacijos kiekį ir jos neskelbtinumą pagal asmens duomenų apsaugos reikalavimus;

(14)

kadangi „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai kovos su sukčiavimu PVM tikslu turėtų turėti prieigą prie CESOP saugomos mokėjimo informacijos kovos su sukčiavimu PVM tikslu, Komisijos tinkamai akredituoti asmenys prieigą prie tos informacijos turėtų turėti tik CESOP plėtros ir priežiūros tikslu. Visi asmenys, turintys prieigą prie tos informacijos, privalo laikytis Reglamente (ES) Nr. 904/2010 nustatytų konfidencialumo taisyklių;

(15)	kadangi CESOP įgyvendinimui reikės pasitelkti naujas technologijas, šio reglamento taikymą būtina atidėti, kad valstybės narės ir Komisija galėtų išplėtoti tas technologijas;

(16)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl CESOP nustatymo ir priežiūros techninių priemonių, Komisijos užduočių, susijusių su CESOP techniniu valdymu, infrastruktūros ir priemonių, būtinų siekiant užtikrinti nacionalinių elektroninių sistemų ir CESOP tarpusavio ryšį ir bendrą veikimą, techninių specifikacijų, elektroninių standartinių formų naudojamų renkant informaciją iš mokėjimo paslaugų teikėjų, techninių ir kitų specifikacijų, susijusių su „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų prieiga prie informacijos, „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų, kurie turi prieigą prie CESOP, identifikavimo praktinės tvarkos, tvarkos, kuria užtikrinamas tinkamų techninių ir organizacinių saugumo priemonių, skirtų CESOP plėtojimui ir veikimui, priėmimo, valstybių narių ir Komisijos vaidmens ir pareigų, susijusių su duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo funkcijomis pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725, ir dėl su „Eurofisc“ susijusios procedūrinės tvarkos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7);

(17)

sukčiavimas PVM yra bendra visų valstybių narių problema. Pačios valstybės narės neturi informacijos, kuri yra būtina siekiant užtikrinti, kad PVM taisyklės, susijusios su tarpvalstybine e. prekyba, būtų teisingai taikomos, arba kovoti su sukčiavimu PVM tarpvalstybinės e. prekybos atveju. Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. kovoti su sukčiavimu PVM, tarpvalstybinės e. prekybos atveju valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(18)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą. Tuo tikslu šiuo reglamentu griežtai ribojamas asmens duomenų, kurie turi būti prieinami valstybėms narėms, kiekis. Mokėjimo informacija remiantis šiuo reglamentu turėtų būti tvarkoma tik kovos su sukčiavimu PVM tikslu;

(19)	vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2019 m. kovo 14 d. pateikė nuomonę (8);

(20)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis papildomas punktais:

„s)	„mokėjimo paslaugų teikėjas“ – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (*1) 1 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytos mokėjimo paslaugų teikėjų kategorijos arba pagal tos direktyvos 32 straipsnį išimtimi besinaudojantis fizinis ar juridinis asmuo;

t)	„mokėjimas“ – išskyrus išimtis, numatytas Direktyvos (ES) 2015/2366 3 straipsnyje, mokėjimo operacija, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 5 punkte, arba pinigų perlaida, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 22 punkte;

u)	„mokėtojas“– mokėtojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 8 punkte;

v)	„gavėjas“ – gavėjas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 9 punkte.

(*1) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).“;"

V skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)	V skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „KONKREČIOS INFORMACIJOS RINKIMAS, SAUGOJIMAS IR KEITIMASIS JA“;

b)	prieš 17 straipsnį įterpiama ši antraštė: „1 SKIRSNIS Automatinė prieiga prie nacionalinėse elektroninėse sistemose saugomos konkrečios informacijos “;

po 24 straipsnio įterpiamas šis skirsnis:

„2 SKIRSNIS

Centrinė elektroninė mokėjimo sistema

24a straipsnis

Komisija plėtoja ir prižiūri centrinę elektroninę mokėjimo informacijos sistemą (toliau – CESOP), teikia jai prieglobą ir vykdo jos techninį valdymą įtariamo sukčiavimo PVM tyrimų tikslais arba siekiant nustatyti sukčiavimą PVM.

24b straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė renka Direktyvos 2006/112/EB 243b straipsnyje nurodytą informaciją apie gavėjus ir mokėjimus.

Kiekviena valstybė narė pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją iš mokėjimo paslaugų teikėjų surenka:

a)	ne vėliau kaip iki mėnesio, kuris eina po kalendorinio ketvirčio, su kuriuo ta informacija susijusi, pabaigos;

b)	naudodamasi elektronine standartine forma.

2. Kiekviena valstybė narė nacionalinėje elektroninėje sistemoje gali saugoti pagal 1 dalį surinktą informaciją.

3. Centrinė ryšių įstaiga arba ryšių skyriai arba kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirti kompetentingi pareigūnai perduoda CESOP pagal 1 dalį surinktą informaciją ne vėliau kaip iki antro mėnesio, kuris eina po kalendorinio ketvirčio, su kuriuo ta informacija susijusi, dešimtos dienos.

24c straipsnis

1. CESOP turi šiuos pajėgumus dėl informacijos, perduotos pagal 24b straipsnio 3 dalį:

a)	saugoti informaciją;

b)	agreguoti informaciją pagal kiekvieną atskirą gavėją;

c)	analizuoti saugomą informaciją kartu su susijusia tiksline informacija, kuri perduodama arba renkama pagal šį reglamentą;

d)	suteikti prieigą prie šios dalies a, b ir c punktuose nurodytos informacijos, „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje.

2. 1 dalyje nurodyta informacija CESOP saugoma ne ilgiau kaip penkerius metus po metų, kuriais ta informacija buvo perduota jai, pabaigos.

24d straipsnis

Prieiga prie CESOP suteikiama tik „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, kurie turi asmeninį naudotojo identifikacinį kodą, skirtą CESOP, ir kai ta prieiga susijusi su sukčiavimo PVM tyrimu arba reikalinga siekiant nustatyti sukčiavimą PVM.

24e straipsnis

Komisija įgyvendinimo aktais priima:

a)	CESOP nustatymo ir priežiūros technines priemones;

b)	Komisijos užduotis, susijusias su CESOP techniniu valdymu;

c)	infrastruktūros ir priemonių, būtinų siekiant užtikrinti 24b straipsnyje nurodytų nacionalinių elektroninių sistemų ir CESOP tarpusavio ryšį ir bendrą veikimą, technines specifikacijas;

d)	24b straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punkte nurodytas elektronines standartines formas;

e)	technines ir kitas specifikacijas, susijusias su prieiga prie 24c straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos informacijos;

f)	„Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, kurie pagal 24d straipsnį turės prieigą prie CESOP, identifikavimo praktinę tvarką;

g)	tvarką, kurią Komisija visada turi taikyti ir kuria būtų užtikrinta, kad būtų taikomos tinkamos techninės ir organizacinės saugumo priemonės, skirtos CESOP plėtojimui ir veikimui;

h)	valstybių narių ir Komisijos vaidmenį ir pareigas, susijusius su duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo funkcijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (3).

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

24f straipsnis

1. CESOP diegimo, veikimo ir priežiūros išlaidos dengiamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Šios išlaidos apima išlaidas, susijusias su saugaus CESOP ir nacionalinių elektroninių sistemų, nurodytų 24b straipsnio 2 dalyje, tarpusavio ryšio užtikrinimu, taip pat su paslaugomis, būtinomis 24c straipsnio 1 dalyje išvardytiems pajėgumams užtikrinti.

2. Kiekviena valstybė narė padengia visų būtinų savo nacionalinės elektroninės sistemos, nurodytos 24b straipsnio 2 dalyje, patobulinimų išlaidas ir yra už juos atsakingos.“;

(*2) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1)."

(*3) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39)."

37 straipsnis pakeičiamas taip:

„37 straipsnis

1. Eurofisc“ pirmininkas teikia veiklos visose veiklos srityse metinę ataskaitą 58 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui. Metinėje ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

a)	bendras prisijungimų prie CESOP skaičius;

b)	veiklos rezultatai, grindžiami „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų nurodyta informacija, prie kurios prisijungta ir kuri buvo tvarkoma pagal 24d straipsnį;

c)	CESOP tvarkomų duomenų kokybės įvertinimas.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma su „Eurofisc“ susijusi procedūrinė tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

4)	55 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a. V skyriaus 2 skirsnyje nurodyta informacija naudojamasi tik 1 dalyje nurodytais tikslais, jei ta informacija buvo patikrinta remiantis kita valstybių narių kompetentingų institucijų turima informacija apie mokesčius.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. vasario 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Z. MARIĆ

(1) 2019 m. gruodžio 17 d. nuomonė (Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 240, 2019 7 16, p. 29.

(3) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(4) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(6) 2020 m. vasario 18 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/284, kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 7).

(7) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(8) OL C 140, 2019 4 16, p. 4.