EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 10 12

COM(2016) 590 final

2016/0288(COD)

NOTE
This language version reflects the corrections done to the original EN version transmitted under COM(2016) 590 final of 14.9.2016 and retransmitted (with corrections) under COM(2016) 590 final/2 of 12.10.2016

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas

(Nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2016) 303 final/2}
{SWD(2016) 304 final}
{SWD(2016) 305 final}
{SWD(2016) 313 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

• Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Po paskutinio ryšių reguliavimo sistemos persvarstymo 2009 m. šis sektorius labai pasikeitė, o jo reikšmė kuriant elektroninę ekonomiką toliau didėjo. Pasikeitė ir rinkos struktūra – sumenko monopolistų įtaka rinkoje, o prisijungimo prie tinklo galimybė daug kur tapo ekonominės veiklos dalimi. Vartotojai ir įmonės vis labiau remiasi prieigos prie duomenų ir interneto paslaugomis, o ne telefono ryšiu ir kitomis tradicinėmis ryšių paslaugomis. Dėl šios raidos su tradiciniais telekomunikacijų operatoriais ėmė konkuruoti naujų rūšių rinkos dalyviai (pvz., vadinamųjų virštinklinių (angl. over-the-top) paslaugų teikėjai, t. y. paslaugų teikėjai, kurie įvairias taikomąsias programas ir paslaugas, įskaitant ryšių paslaugas, siūlo internetu). Tuo pačiu metu taip pat išaugo prisijungimo prie aukštos kokybės fiksuotojo ir belaidžio ryšio paklausa, nes atsirado ir išpopuliarėjo daugybė internetinių turinio paslaugų, pavyzdžiui, debesijos kompiuterija, daiktų internetas, įrenginių tarpusavio ryšys (M2M) ir t. t. Keitėsi ir elektroninių ryšių tinklai. Pagrindiniai pokyčiai šie: i) pereinama prie vien IP aplinkos, ii) naudojamasi galimybėmis, kurias teikia nauja ir patobulinta pagrindinė tinklo infrastruktūra, tinkama beveik neribotam šviesolaidinių tinklų perdavimo pajėgumui, iii) vykdoma fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų konvergencija, kad galutiniai paslaugų gavėjai vientisais paslaugų pasiūlymais galėtų naudotis nepriklausomai nuo buvimo vietos arba naudojamų įrenginių, ir iv) rengiami naujoviški techniniai tinklo valdymo principai, ypač programinio valdymo tinklai ir tinklo funkcijų virtualizavimas. Dėl naudojimo ir veikimo naujovių atsirado galiojančių taisyklių taikymo klausimų, kurių reikšmė veikiausiai didės vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpiu, todėl į juos turi būti atsižvelgta peržiūrint elektroninių ryšių reguliavimo sistemą.

Ši peržiūra turėtų būti atliekama atsižvelgiant į Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją 1 . Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje pripažįstama skaitmeniniame sektoriuje vykstančių kardinalių pokyčių svarba ir pažymima, kad fiziniai asmenys ir įmonės turėtų nevaržomi naudotis internetu vykdoma veikla ir ją vykdyti sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Be to, Komisija pranešė, 2016 m. pateiksianti pasiūlymus dėl didelio užmojo reguliavimo sistemos pertvarkymo orientuojantis į i) nuoseklų bendrajai rinkai būdingą santykį su radijo spektro politika ir valdymu, ii) tikros bendrosios rinkos sąlygų sudarymą sprendžiant reguliavimo susiskaidymo problemą, kad galėtų būti sukurta masto ekonomija efektyviai dirbantiems tinklų operatoriams ir paslaugų teikėjams ir užtikrinta veiksminga vartotojų apsauga, iii) vienodų sąlygų rinkos dalyviams užtikrinimą ir nuoseklų taisyklių taikymą, iv) investicijų į sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklus skatinimą (įskaitant Universaliųjų paslaugų direktyvos persvarstymą) ir v) efektyvesnę reguliavimo institucijų sistemą.

Vykdydama šį įsipareigojimą ir laikydamasi geresnio reglamentavimo reikalavimų 2 Komisija atliko ex post vertinimą. Ji įvertino Sąjungos reguliavimo sistemos veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, nuoseklumą bei ES pridėtinę vertę ir nustatė sritis, kuriose nenukrypstant nuo reguliavimo sistemos tikslų galimas supaprastinimas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Elektroninių ryšių tinklais teikiamos ryšio paslaugos yra skaitmeninių produktų ir paslaugų pagrindas, todėl šio pasiūlymo ir Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos iniciatyvų sinergijos laipsnis labai aukštas.

Pasiūlymu taip pat papildomos galiojančios sektoriaus reguliavimo nuostatos. Pasiūlymas yra visų pirma visiškai suderintas su Direktyva 2014/61/ES (Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyva), todėl jame ir minėtoje direktyvoje yra visos taisyklės, kurias taikant būtų sudarytos geresnės sąlygos diegti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Neseniai priimtu Reglamentu (ES) 2015/2120 užtikrinama atvira interneto prieiga ir panaikinami papildomi mokesčiai už mažmeninį tarptinklinį ryšį, o šiuo pasiūlymu galutiniams paslaugų gavėjams užtikrinama aukšto lygio apsauga kitose srityse, kuriose būtinos specialios sektoriaus taisyklės. Siūlomos radijo spektro valdymo taisyklės grindžiamos dabartinėmis šios srities priemonėmis, visų pirma Sprendimu dėl radijo spektro Nr. 676/2002/EB, Radijo spektro politikos grupės sprendimu 2002/622/EB ir Sprendimu Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa. Galiausiai pasiūlymu rengiami Direktyvos 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių peržiūros, apie kurią paskelbta kaip apie vieną iš Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos uždavinių, pagrindai.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šiame pasiūlyme sprendžiami reguliavimo klausimai, susiję su elektroninių ryšių sektoriaus (kaip tinklo pramonės) specifika, tačiau pasiūlymas grindžiamas galiojančiais kelių sričių ES teisės aktais ir juos papildo. Rinkos reguliavimo atžvilgiu pasiūlymai (kaip ir galiojanti reguliavimo sistema) grindžiami ES konkurencijos teisės principais. Juo taip pat nustatomos priemonės, pavyzdžiui, tinklų diegimo geografinis tyrimas, kurias taikant galima gauti naudingos informacijos valstybės pagalbos teikimo tikslais, todėl jomis didinama šių dviejų politikos krypčių darna.

Galutinių paslaugų gavėjų atžvilgiu pasiūlytos taisyklės papildo horizontaliuosius vartotojų apsaugos teisės aktus, nes viena vertus jomis reguliuojami specifiniai sektoriaus klausimai, o kita vertus jomis optimizuojamos dabartinės sektoriaus taisyklės, jei po 2009 m. peržiūros minėti teisės aktai pasikeitė. Tokiu būdu pasiūlymas nedubliuojamas tose srityse, kuriose tinkamo lygmens apsaugą galutiniams paslaugų gavėjams galima užtikrinti vien tik horizontaliosiomis taisyklėmis.

Sanglaudos politikos ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos yra svarbios šalinant ryšio spragas ten, kur reiškiasi rinkos nepakankamumas, todėl jos turi būti skiriamos taip, kad turimų išteklių nauda būtų kuo didesnė. Siekiant prisidėti prie šio tikslo, pasiūlyme numatytos tinkamos sąlygos privačiosioms investicijoms, kad viešuosius išteklius būtų galima sutelkti ten, kur jų labiausiai reikia.

Pasiūlyme išlaikytas dabartinis elektroninių ryšių ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų politikos tarpusavio papildomumas, nes pasiūlymu užtikrinama, kad reguliavimo sistema nedarytų įtakos priemonėms, kurios pagal ES teisės aktus priimamos Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu siekiant bendrojo intereso tikslų, ypač susijusių su turinio reguliavimu ir audiovizualine politika. Transliacijos signalų perdavimo reguliavimas yra atskiras nuo turinio reguliavimo, tačiau toks atskyrimas netrukdo atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, ypač siekiant garantuoti žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų įvairovę ir vartotojų apsaugą.

•Derėjimas su tarptautinės teisės įsipareigojimais

Pasiūlymas dera su esamais tarptautinės teisės įsipareigojimais, įskaitant Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis, to susitarimo priedą dėl telekomunikacijų ir rekomendacinį dokumentą.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nes pasiūlymu siekiama sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlyme peržiūrėta galiojanti reguliavimo sistema, todėl toliau pateiktoje subsidiarumo analizėje daugiausiai dėmesio skiriama: naujam tikslui – užtikrinti visuotinę galimybę nevaržomai prisijungti prie tinklo; nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos suderinimui; radijo spektro klausimų suderinimui ir persvarstytoms paslaugų taisyklėms.

Visuotinė galimybė nevaržomai prisijungti prie tinklo

Jei nėra visuotinės galimybės nevaržomai prisijungti prie itin aukšto pralaidumo tinklo, didelė žmogiškojo kapitalo dalis bendrojoje rinkoje lieka nepanaudota. Tai trukdo teritorinei sanglaudai ir kenkia įmonių gebėjimui veikti efektyviai ir teikti naujoviškas bei konkurencingas paslaugas. Galimybė prisijungti prie tinklo gali atlikti svarbią socialinę ir ekonominę funkciją siekiant išvengti izoliacijos bei gyventojų skaičiaus mažėjimo ir susieti periferinius regionus su centriniais Europos Sąjungos regionais. Valstybėse narėse galimybės prisijungti prie tinklo labai skiriasi. Yra didelių skirtumų, kurių neįmanoma paaiškinti vien reljefo, gyventojų skaičiaus, bendrojo vidaus produkto arba perkamosios galios skirtumais ir kuriuos veikiau nulėmė skirtingi ankstesni ir dabartiniai politikos sprendimai. Jei ES nesiims veiksmų, kad būtų pasiektas atskiras reguliavimo sistemos tikslas – visuotinė galimybė nevaržomai prisijungti prie tinklo, šie skirtumai tik labiau įsisenės ir neigiamai veiks bendrąją rinką ir vartotojų interesus.

Nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos suderinimas

Institucinėje struktūroje yra galimybių nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir valstybėms narėms veikti labai lanksčiai, todėl įmanoma reguliavimą organizuoti taip, kad jis tiksliai atitiktų konkrečias nacionalines arba vietines aplinkybes. Tačiau šios sistemos trūkumai išaiškėja tose srityse, kuriose būtinai reikia nuoseklumo arba kuriose nuoseklumas labiau atitiktų bendrus Europos interesus. Kai kuriose reguliavimo srityse reikia laikytis labiau koordinuotų (suderintų) ES lygmens principų. Tai pasiekti galima, inter alia, užtikrinus, kad Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) veikloje dalyvaujančių nacionalinių reguliavimo institucijų, kuriomis paremta institucinė struktūra, užduotys būtų suderintos. Derinant nacionalinių reguliavimo institucijų užduotis turėtų būti ne mažinamas jų politinis nepriklausomumas, o atvirkščiai – didinama jų apsauga nuo nurodinėjimo joms visais naujos kompetencijos klausimais.

Radijo spektro klausimų suderinimas

Kaip daugelis kitų išteklių, pavyzdžiui, numeriai ir iš dalies žemė, radijo spektras yra ribotas valstybėms narėms priklausantis išteklius, kurį valdant ir skiriant reikia atsižvelgti į nacionalines aplinkybes ir poreikius. Tačiau patekimą į rinką Europos Sąjungoje reikia reguliuoti vienodžiau ir nuosekliau, kad būtų šalinamos kliūtys, atsirandančios dėl pernelyg skirtingų pavienių teisių naudotis radijo spektru, numeriais arba žeme suteikimo sąlygų. Nuoseklių ES lygmens taisyklių reikia tam, kad: i) paslaugų teikėjai galėtų savo paslaugas teikti ir kitose valstybėse narėse; ii) būtų sukurtas pakankamo rinkos masto efektas, kuriuo galėtų pasinaudoti suskubusios valstybės narės; iii) būtų laiku suteikta prieiga prie naujausio belaidžio ryšio pajėgumo ir paslaugų, kuriuos turėdami ES piliečiai ir įmonės gautų skaitmeninės aplinkos, naujoviškų paslaugų ir taikomųjų sistemų naudą ir galėtų komerciškai plėtoti ir palaikyti skaitmeninės ekonomikos, palaipsniui virstančios mobiliąja ekonomika, kurioje radijo spektro politika atlieka svarbias funkcijas, pranašumus; iv) atsiliekančios valstybės galėtų pasivyti pažangesniąsias ir dalyvautų bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, todėl pažangesnės valstybės narės galėtų dar labiau suaktyvinti piliečių ir komercinius mainus savo teritorijose, ir v) visi radijo spektro naudotojai būtų nuosekliai traktuojami visoje Sąjungoje. Kad naujų ir tobulesnių paslaugų, pavyzdžiui, 5G ryšio, rodikliais Europos Sąjunga pirmautų visame pasaulyje, įrangos gamintojams ir ryšių paslaugų teikėjams reikia pakankamo masto. Tam reikia vienodų techninių sąlygų ir ypač vidaus rinkos, kuri būtų plėtojama suderintomis kryptimis, kad stabiliai ir suderintai taikant taisykles būtų lengviau teikti paslaugas ir naudoti prietaisus.

Paslaugos

Paslaugų sektoriuje konkuruoja vietiniai elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, prieigą prie tinklo ir paslaugas parduodantys paketais, ir pasauliniai virštinklinių paslaugų teikėjai, todėl dar labiau pagrįsta Europos Sąjungai imtis veiksmų siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. Taip pat reikia imtis ES lygmens veiksmų, kuriais būtų mažinamas galutinių paslaugų gavėjų apsaugos taisyklių suskaidymas, dėl kurio didėja tarpvalstybinių paslaugų teikėjų administracinės išlaidos ir kuris trukdo kurti naujoviškas paslaugas, todėl vartotojų apsaugos lygis visoje Sąjungoje nevienodas ir neoptimalus.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, nes juo nebus viršyta tai, kas yra būtina tikslams pasiekti. Juo daromi dabartinės reguliavimo sistemos tiksliniai pakeitimai, kuriais reaguojama į rinkos ir technologijų pokyčius, ypač į būtinybę Sąjungos lygmeniu spręsti itin aukšto pralaidumo tinklų diegimo ir naudojimosi jais klausimus, nes tokiais tinklais grindžiama visiškai veikianti skaitmeninė bendroji rinka.

Dėl prieigos reguliavimo pasakytina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ir toliau bus įpareigotos užtikrinti, kad rinkos nepakankamumo problemos būtų sprendžiamos deramomis taisomosiomis priemonėmis ir kad reguliavimu būtų prisidedama prie bendrų politikos tikslų. Čia siūlomose taisyklėse numatyta papildomų priemonių, kuriomis naudodamosi reguliavimo įstaigos spręstų dabartinius galimybės prisijungti prie tinklo uždavinius, tačiau tų priemonių naudojimo būdai priklausys nuo nacionalinių aplinkybių, kurias turės įvertinti reguliavimo įstaigos. Įgyvendinimo nuoseklumo reikia siekiant skatinti vidaus rinką, tačiau gauta įrodymų, kad reguliavimo reikalavimai įgyvendinami nenuosekliai, todėl yra priežasčių sustiprinti reguliavimo priežiūrą pasinaudojus didesniais EERRI įgaliojimais.

Radijo spektras taip pat yra Komisijos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos dalykas. Siūlomose taisyklėse numatyti bendrieji pagrindiniai reikalavimai, pagal kuriuos radijo spektras būtų nuosekliai valdomas visoje Europos Sąjungoje, o valstybėms narėms palikta laisvė įgyvendinti ir taikyti nacionalines aplinkybes atitinkančius reikalavimus. Atsižvelgiant į didelę tarptautinę radijo spektro valdymo reikšmę ir į platesnę jo įtaką vidaus rinkoje galimybei prisijungti prie tinklo, būtinos tam tikros Sąjungos lygmens koordinavimo procedūros.

Galutinių paslaugų gavėjų apsaugos taisyklėmis užtikrinamas visiškas suderinimas, nors padaryta tikslinių išimčių (pavyzdžiui, dėl ilgiausio sutarties galiojimo), vis dėlto derinamos tik tos sritys, kuriose taikomas šis pasiūlymas.

Be to, pasirinkus teisinę direktyvos formą, valstybėms narėms liks tam tikros laisvės įgyvendinimą derinti pagal savo nacionalinės teisės aktus.

•Priemonės pasirinkimas

Europos elektroninių ryšių kodeksas sudarytas iš horizontaliai susisteminto 3 keturių galiojančių (pagrindų, leidimų, prieigos ir universaliųjų paslaugų) direktyvų teksto, tokiu būdu jos sujungtos į vieną direktyvą. Kiekvienoje iš šių direktyvų yra priemonių, taikomų elektroninių ryšių tinklų operatoriams ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Peržiūra suteikia galimybę supaprastinti dabartinę struktūrą, kad laikantis reglamentavimo kokybės tikslų ji taptų nuoseklesnė ir prieinamesnė. Be to, peržiūra suteikia galimybę pritaikyti struktūrą atsižvelgiant į naują tikrovę rinkoje, kurioje ryšio paslaugų teikimas nebesiejamas su tinklų teikimu.

3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas ir tinkamumo patikros

Prie šio pasiūlymo pridedame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuriame vertinama galiojančių taisyklių reglamentavimo kokybė, daroma bendra išvada, kad elektroninių ryšių reguliavimo sistema iš esmės pasiekė pagrindinį tikslą – užtikrinti, kad konkurencingas sektorius teiktų didelės naudos galutiniams paslaugų gavėjams. Pagrindiniai konkretūs šios sistemos tikslai – skatinti konkurenciją, kurti vidaus rinką ir propaguoti galutinių paslaugų gavėjų interesus – ir toliau aktualūs, vis dėlto vertėtų peržiūrėti reglamentavimo sistemą, kad būtų sprendžiami klausimai, susiję su didėjančiu poreikiu turėti daugiau galimybių prisijungti prie tinklo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir būtų optimizuotos nuostatos atsižvelgiant į technologijų pokyčius.

Čia pateikiamas pagal konkrečius vertinimo kriterijus suskirstytas sužinotų faktų apibendrinimas.

Aktualumas. Apskritai vertinimas parodė, kad konkretūs reguliavimo sistemos tikslai – skatinti konkurenciją, kurti bendrąją rinką ir saugoti vartotojų interesus – yra svarbūs kaip anksčiau; vis dėlto bendrosios rinkos tikslo svarba padidėjusi. Veiksminga ir subalansuota konkurencija yra efektyvaus investavimo veiksnys, skatinantis vidaus rinkos plėtrą. Ji naudinga galutiniams paslaugų gavėjams, nes konkuruojant diegiamos inovacijos, duodančios didžiausią naudą pasirinkimo, kainos ir kokybės atžvilgiais.

Tuo pačiu metu išaiškėjo, kad galimybė prisijungti prie tinklo yra esminė skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos, grindžiamų technologijų pokyčiais ir vartotojų bei rinkos paklausos raida, varomoji jėga, todėl tokia galimybė yra ypač svarbi tam, kad J. C. Junckerio vadovaujama Komisija įvykdytų politinį įsipareigojimą sukurti bendrąją skaitmeninę rinką. Todėl būtina apsvarstyti, kaip patikslinti dabartinius politikos tikslus ir reguliavimo priemones, kad jie ir toliau būtų tinkami atsižvelgiant į infrastruktūros diegimą, suderintą su būsimais poreikiais, ir į platų naudojimąsi atitinkamomis prisijungimo prie tinklo paslaugomis.

Daugelyje sričių reguliavimas aktualus tiek pat arba net daugiau kaip 2009 m., o radijo spektro valdymą ir prieigą reguliuoti ypač svarbu, atsižvelgiant į radijo dažnių funkcijas ir į tai, kad radijo dažniai yra dabartiniams ir būsimiems naujos kartos judriojo ir fiksuotojo belaidžio ryšio tinklams būtinas esminis, tačiau retas, išteklius, o reguliuojant prieigą galima spręsti tinkluose įsisenėjusias patekimo į rinką kliūtis. Pavyzdžiui, dėl rinkos pokyčių tenka suabejoti tam tikrų konkrečių universaliosios paslaugos taisyklių elementų aktualumu, tačiau socialinių garantijų, kuriomis užtikrinamas visų piliečių įtraukimas į išplėtotą skaitmeninę visuomenę, sampratos svarba bendrojoje skaitmeninėje rinkoje tik didėja. Tam tikros galutinių paslaugų gavėjų apsaugos nuostatos turėtų būti panašiai patikslintos atsižvelgiant į technologijų, rinkos arba teisės aktų pokyčius, tačiau pagrindiniai galutinių paslaugų gavėjų apsaugos poreikiai, į kuriuos reaguojant parengtos tos nuostatos, ir toliau aktualūs, o jų konkretūs tikslai išlieka esminiai.

Veiksmingumas. Pripažįstama, kad reguliavimo sistema buvo veiksminga siekiant sukurti konkurencingą sektorių. Konkurencija savo ruožtu davė didelės naudos galutiniams paslaugų gavėjams, pavyzdžiui, (bazinis) plačiajuostis ryšys prieinamas daugeliui, kainos gerokai sumažėjusios, o pasirinkimas didesnis.

Konkurenciją padidinti padėjo visų pirma prieigos ir radijo spektro reguliavimas, taip pat patekimo į rinką nuostatos. Vis dėlto prieigos reguliavimas konkurenciją skatino labiau paslaugų, bet ne tinklo, lygmeniu – į itin aukšto pralaidumo tinklus investuota, tačiau investavimas visose valstybėse narėse nevyko viešosios politikos darbotvarkėse suplanuotais ir būsimus poreikius atitinkančiais tempais. Didelės radijo spektro dalies paskyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui yra reikšmingas laimėjimas, tačiau svarbu pažymėti, kad radijo spektro valdymo pažanga neatitiko ankstesnės peržiūros lūkesčių, todėl 4G ryšio tinklų diegimas ir naudojimasis jais vėlavo ir buvo nevientisas.

Pastangos pasiekti bendrosios rinkos tikslą davė palyginti menkų rezultatų. Iš dalies užtikrinamas reguliavimo nuoseklumas daro įtaką tarpvalstybinių paslaugų teikėjų veiklai ir mažina sąlygų nuspėjamumą visiems operatoriams ir jų investuotojams. Pagal dabartinę reguliavimo sistemą suderinta labai mažai nacionalinėms reguliavimo institucijoms, atsakingoms už ex ante rinkos reguliavimą, suteiktos kompetencijos sričių, o valstybės narės gali pagal reguliavimo sistemą skirti užduotis kitoms institucijoms, neatitinkančioms tokių pačių nepriklausomumo reikalavimų. Todėl esama skirtumų, nes visos 28 nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios yra EERRI narės, turi tik vieną bendrą funkciją – vykdyti ex ante rinkos reguliavimą.

Dar svarbiau tai, kad taikant turimas bendradarbiavimo ir nuoseklumo priemones susiklostė tokios aplinkybės, kad ne visuomet laikytasi geriausių reguliavimo sprendimų, o tai paveikė galutinių paslaugų gavėjų rezultatus. Taikant dabartinę valdymo struktūrą vykdomi ES lygmens nuoseklumo patikrinimai padeda gerinti prieigos reguliavimo visoje ES nuspėjamumą, tačiau jų įtaka taisomųjų reguliavimo priemonių projektams labai ribota. Panašiai neigiamai galutinius paslaugų gavėjus paveikė radijo spektro valdymo nuoseklumo stygius ir institucinės struktūros, kuri būtų koordinavusi radijo spektro skirstymą, nebuvimas, todėl daugelyje ES dalių buvo vėluojama, pavyzdžiui, diegti 4G ryšį.

Taikant reguliavimo sistemą galutinių paslaugų gavėjų apsaugos ir socialinių garantijų užtikrinimo (universaliosios paslaugos) tikslais pasiekta didelių laimėjimų, tačiau vartotojų lūkesčių tenkinimo pažanga palyginti lėta. Išaiškėjo ir tai, kad ne visos konkretiems sektoriams numatytos galutinių paslaugų gavėjų apsaugos nuostatos atitinka paskirtį atsižvelgiant į technologijų, rinkos ir apskritai teisės aktų pokyčius.

Efektyvumas. Tiksliai apskaičiuoti išlaidas neįmanoma, tačiau vertinimas parodė, kad reguliavimo sistemos nauda, kurią gauna dauguma operatorių, galutinių paslaugų gavėjų ir visa visuomenė, yra kur kas didesnė už tos sistemos įgyvendinimo išlaidas. Tam tikro laipsnio sudėtingumas gali būti būtinas siekiant užtikrinti tikslų intervencinių priemonių suderinimą (pavyzdžiui, deramą prieigos reguliavimą), tačiau nustatyta sričių, kuriose administracinė našta galėtų būti sumažinta be žalos nuostatų veiksmingumui, o kai kuriais atvejais tų priemonių veiksmingumas net padidėtų. Pavyzdžiui, ex ante rinkos reguliavimo ciklai galėtų būti ilgesni, taisomųjų priemonių nustatymo skambučių užbaigimo rinkose procedūros galėtų būti paprastesnės, tam tikros tarpusavyje sutampančios vartotojų apsaugos nuostatos galėtų būti optimizuotos.

ES pridėtinė vertė. Reguliavimo sistema padėjo bendrojoje rinkoje užtikrinti tokią konkurenciją, kokia tam tikru mastu būtų buvusi neįmanoma arba mažai tikėtina nacionaliniu lygmeniu. Ją taikant suvienodinta nacionalinė sektoriaus reguliavimo praktika ir visoje Europos Sąjungoje populiarinti geriausi reguliavimo pavyzdžiai, tiesa, nevienodai sėkmingai konkrečiose reguliavimo srityse. ES priemonės taip pat padėjo užtikrinti, nors ir nevienodą, tačiau platesnę galutinių paslaugų gavėjų apsaugą, nei būtų buvę įmanoma be tų priemonių.

Nuoseklumas. Politikos tikslų siekta įvairiomis elektroninių ryšių reguliavimo sistemos priemonėmis, kurios taikomos sustiprino viena kitos poveikį. Vis dėlto ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į šiuos klausimus, kilusius atliekant peržiūrą: i) į reguliavimą, kuriuo siekiama skatinti konkurencingą tinklų plėtrą, ir ii) į sektoriuje taikomas ES finansavimo ir valstybės pagalbos taisykles, taip pat į tam tikrų specialių sektoriaus nuostatų ir horizontaliųjų teisės aktų dėl vartotojų interesų galimą sutapimą.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2015 m. rugsėjo 11 d. prasidėjo specialios 12 savaičių trukusios viešos konsultacijos, kuriose surinkti vertinimo šaltiniai siekiant apsvarstyti galiojančias taisykles ir gauti nuomonių, kaip reguliavimo sistemą pakeisti atsižvelgiant į rinkos ir technologijų pokyčius. Konsultuojantis bendrai įvertinta dabartinė reguliavimo sistema ir išsamiai įvertinti bei peržiūrėti konkretūs tos sistemos elementai: i) prieigos prie tinklų reguliavimas, ii) radijo spektro valdymas ir belaidžio prisijungimo galimybės, iii) specialus sektoriaus reguliavimas, taikomas elektroninių ryšių paslaugoms, iv) universaliosios paslaugos taisyklės ir v) institucinė struktūra ir valdymas.

Plačiai ir visapusiškai konsultuojantis gauta daug duomenų iš vartotojų, elektroninių ryšių tinklų operatorių ir paslaugų teikėjų, nacionalinių ir ES operatorių asociacijų, pilietinės visuomenės organizacijų, transliuotojų, technologijų tiekėjų, interneto ir elektroninių paslaugų teikėjų, nuo galimybės prisijungti prie tinklo priklausomų įmonių, platesnės skaitmeninės ekonomikos subjektų, visų lygmenų nacionalinių institucijų, nacionalinių reguliavimo institucijų ir suinteresuotųjų šalių. Duomenų pateikė politikos priemonių veikiamos suinteresuotosios šalys, tokias priemones įgyvendinti įpareigotos šalys ir apie suinteresuotumą politika pareiškusios šalys. Atsakymus į konsultacijos klausimus elektroninėmis priemonėmis pateikė 244 suinteresuotosios šalys iš visų valstybių narių ir iš ne Europos Sąjungos valstybių. Konsultacijoms įpusėjus, 2015 m. lapkričio 11 d. įvyko jas papildęs viešas svarstymas.

Be viešos konsultacijos šaltinių, EERRI pateikė vertinimui ir peržiūrai reikalingų duomenų ir 2015 m. gruodžio mėn. paskelbė savo nuomonę 4 . Savo nuomonę apie bendrąją skaitmeninę rinką ir reguliavimo sistemos peržiūrą 5 pateikė ir Radijo spektro politikos grupė.

Konsultuojantis išaiškėjusios tendencijos

• Visuotinai pripažįstama, kad galimybė prisijungti prie tinklo yra esminė skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos, grindžiamų technologijų pokyčiais ir vartotojų bei rinkos paklausos raida, varomoji jėga.

• Laikoma, kad galimybė patikimai prisijungti prie tinklo yra būtina bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo sąlyga. Daug respondentų nurodė, kad reikia priimti politikos priemones ir galbūt patikslinti dabartines politikos bei reguliavimo priemones, kad jos ir toliau būtų tinkamos atsižvelgiant į infrastruktūros diegimą, suderintą su būsimais poreikiais.

• Kai kuriuose atsakymuose teigiama, kad dabartinė reguliavimo sistema prie vidaus rinkos pažangos prisideda nepakankamai. Daugelio nuomone, reguliavimo sistemą reikia tikslinti atsižvelgiant į dabartinę rinkos dinamiką. Daug respondentų vis dėlto pripažįsta telekomunikacijų rinkos liberalizavimo laimėjimus, ypač naudingumo galutiniams paslaugų gavėjams ir konkurencijos daugumoje nacionalinių rinkų atžvilgiais.

• Radijo spektro klausimais pripažįstama belaidžio prisijungimo galimybės ir belaidžio plačiajuosčio ryšio svarba. Sektoriaus atstovai apskritai pritaria labiau koordinuotiems metodams ir prašo daugiau teisinio tikrumo investicijoms ir galimybei visoje Europos Sąjungoje plėtoti naujus belaidžius ir judriuosius ryšius, įskaitant 5G ryšį. Pabrėžiama didėjanti lankstesnių prieigos prie radijo spektro ir naudojimosi juo sąlygų svarba.

• Valstybių narių institucijos paprastai akcentuoja techninio derinimo srities laimėjimus ir tai, kad papildomas koordinavimas turėtų būti organizuojamas „iš apačios į viršų“ ir savanoriškai. Kai kurios institucijos ragina geriau subalansuoti derinimą ir lankstumą. Bendrai sutariama, kad ateityje bus svarbus didesnis prieigos prie radijo spektro ir naudojimosi juo sąlygų lankstumas.

• Kai kurių valstybių narių institucijos teigia, kad telekomunikacijų taisykles reikia atnaujinti, ir pateikia įvairių atnaujinimo argumentų: nuo poreikio skatinti investavimą į naujos kartos infrastruktūrą iki poreikio reaguoti į technologijų ir rinkos pokyčius. Taip pat raginama siekti didesnio tų taisyklių lankstumo ir jas paprastinti.

• Tradicinės telekomunikacijų įmonės teigia, esą teikiama pirmenybė trumpalaikei ekonominei naudai, o ne ilgalaikiam investavimui ir inovacijoms, tačiau alternatyvieji operatoriai, EERRI ir vartotojų organizacijos mano, kad dabartiniai reguliavimo sistemos tikslai iš esmės pasiekti jos priemonėmis.

• Ryšių paslaugų gavėjai paprastai pritaria dabartiniam prieigos reguliavimui, o kai kurie mano, kad labiau akcentuojama turėtų būti paslaugų konkurencija, o ne pamatinė infrastruktūra, ir kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama dalijimuisi infrastruktūra.

• Daugumos respondentų nuomone, reguliavimo sistemos peržiūra turėtų būti gera proga visiškai persvarstyti universaliųjų paslaugų tvarką. Valstybių narių institucijų nuomone, universaliųjų paslaugų teikimą reikia toliau užtikrinti, tačiau valstybėms narėms suteikti galimybę lanksčiai spręsti dėl finansavimo ir dėl universaliųjų paslaugų tvarkos taikymo plačiajuosčiam ryšiui. EERRI pritaria nuomonei, kad dabartines įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas priemones reikia išlaikyti.

• Kelių valstybių narių institucijos, reguliavimo srities atstovai ir vartotojų organizacijos mano, kad tam tikruose sektoriuose galutiniai paslaugų gavėjai ir toliau turėtų būti saugomi remiantis aukšto lygmens minimaliuoju suderinimu, tačiau telekomunikacijų sektoriaus atstovai ragina labiau kliautis horizontaliaisiais teisės aktais ir visišku suderinimu, ypač kiek tai susiję su paslaugomis. Telekomunikacijų sektoriaus atstovų, o kartais ir valdžios institucijų, argumentais, tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos panašioms paslaugoms, tačiau kitos institucijos, taip pat vadinamieji virštinklinių paslaugų teikėjai, programinės ir techninės įrangos pardavėjai, kabelinės televizijos operatoriai ir kai kurie transliuotojai mano, kad dabartinės apibrėžties elektroninių ryšių paslaugų koncepcija yra visavertė.

• Visuotinai pripažįstama nacionalinių reguliavimo institucijų ir radijo spektro valdymo įstaigų funkcijų svarba, daug respondentų pabrėžė, kad ES lygmens institucinė struktūra turėtų būti peržiūrėta siekiant didesnio teisinio tikrumo ir atskaitomybės.

Vertindama Komisija taip pat užsakė atlikti kelis tyrimus. Atliekant šiuos tyrimus surengti vieši seminarai, kuriuose suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė komentuoti vykstantį vertinimą ir pateikti atsiliepimų:

2016 m. balandžio 6 d. viešo seminaro tikslas – patikrinti tyrimo SMART 2015/002 tarpinius rezultatus. Šį (visų pirma prieigos) reguliavimo tvarkos, Europoje taikomos investavimo į tinklą modeliams, tyrimą atliko WIK, IDATE ir Deloitte;

2016 m. gegužės 2 d. viešo seminaro tikslas – patikrinti tyrimo SMART 2015/003 tarpinius rezultatus. Šį svarstytinų esminių patekimo į rinką, retų išteklių valdymo ir bendrų galutinių paslaugų gavėjų klausimų tyrimą atliko WIK, CRIDS ir Cullen.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisijos panaudotos išorės ekspertų rekomendacijos

Kitų ES institucijų, visų pirma Europos Parlamento 6 ir Europos Vadovų Tarybos 7 , politikos rekomendacijos.

Trys specialūs peržiūros tyrimai:

„Parama rengiant poveikio vertinimą, kuris teikiamas kartu su e. ryšių reglamentavimo sistemos apžvalga“ (SMART 2015/0005);

„Prieigos schemos investavimo į tinklą ir verslo modeliams Europoje“ (SMART 2015/0002);

„Esminiai įėjimo į rinką apžvalgos klausimai, retų išteklių valdymas ir bendri vartotojų klausimai“ (SMART 2015/0003).

Reguliavimo sistemos peržiūrai naudoti ir kelių kitų tyrimų rezultatai. Šie tyrimai išvardyti poveikio vertinimo 6.1.4 skirsnyje.

Atliekant tyrimą SMART 2015/0005 dirbo aukštos kvalifikacijos ekspertų grupė 8 .

•Poveikio vertinimas

Su poveikio vertinimo santrauka ir teigiama Reglamentavimo patikros valdybos nuomone galima susipažinti Komisijos svetainėje http://ec.europa.eu/smart-regulation/impact/ia_carried_out/cia_2016_en.htm .

Išnagrinėjus į poveikio vertinimą įrašytas politikos galimybes, pasirinktos čia išvardytos galimybės.

Prieigos reguliavimas

Naujos kartos prieiga ir reguliavimo sutelkimas į kokybišką galimybę prisijungti prie tinklo

Šioje galimybėje daroma prielaida, kad pagrindiniai reguliavimo sistemos principai vis dar aktualūs, tačiau reikia didelių patikslinimų siekiant operatorius rinkos senbuvius ir konkurentus paskatinti ekonomiškai perspektyviai investuoti arba bendrai investuoti į būsimus tinklus, kuriais iš esmės įmanoma kiekvienam piliečiui ir įmonei Europoje užtikti kokybišką galimybę prisijungti prie tinklo.

Radijo spektras

Privalomosios taisyklės, kurių laikymąsi įmanoma užtikrinti, taikomos siekiant Europos Sąjungoje geriau koordinuoti radijo spektro valdymą ir ketinant radijo spektro taisykles pritaikyti būsimiems 5G ryšio uždaviniams spręsti

Šios galimybės tikslas – reguliavimo sistemą pritaikyti atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su galimybe prie tinklo prisijungti iš bet kurios vietos ir su 5G ryšio diegimu, ir siekiant didesnio nuoseklumo su valstybių narių priemonėmis, ypač tomis, kurios daro įtaką konkurencinės rinkos sąlygoms ir ekonomikos reglamentavimui. Šio tikslo siekiama didesniais reguliavimo sistemos pakeitimais, teisiškai įgyvendinamomis priemonėmis, tarpusavio vertinimo mechanizmu, kuriuo naudodamosi EERRI, Komisija ir nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų peržiūrėti valstybių narių planuojamų pavienių paskyrimo procedūrų, kurių poveikis rinkos ir verslo plėtrai didesnis, elementus. Be to, pasirinkus šią galimybę daugiau dėmesio būtų skiriama tankiųjų 5G ryšio tinklų investavimo aplinkai.

Universalioji paslauga

Laipsniškas prisitaikymas prie tendencijų, dėmesį skiriant visų pirma kalbinio ir plačiajuosčio ryšio įperkamumui

Šioje galimybėje dėmesys sutelkiamas į universaliųjų paslaugų, pagal įpareigojimą teikiamų Europos Sąjungoje, įperkamumą; prie šios galimybės priskiriamas ir įperkamų kalbinio ryšio ir bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas, taip pat į vartotojų, kurie gali naudotis specialiais universaliosios paslaugos tarifais, teisė sudaryti sutartis. ES lygmeniu plačiajuostis ryšys būtų apibrėžiamas kaip veiksmingos interneto prieigos jungtis, grindžiama valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytų elektroninių paslaugų, kuriomis naudodamiesi galutiniai paslaugų gavėjai galėtų dalyvauti pilietinėje visuomenėje, minimaliu rinkiniu. Šių fiksuotoje vietoje teikiamų paslaugų įperkamumas turėtų būti užtikrinamas visų pirma teikiant tiesioginę paramą, tačiau valstybės narės turėtų galimybę nustatyti pažeidžiamiausiems galutiniams paslaugų gavėjams skirtas įperkamumo priemones, jei įperkamumo stygius būtų įrodytas. Šių paslaugų veikimas būtų skatinamas daugiausia kitomis politikos priemonėmis (skatinant privačiuosius investuotojus, teikiant valstybės pagalbą, nustatant su radijo spektru siejamus aprėpties įpareigojimus ir t. t.), o nacionaliniu lygiu jos galėtų būti nustatomos tik ypatingais atvejais, jeigu jų būtinumas būtų aiškiai įrodytas. Atsižvelgiant į platesnį universaliosios plačiajuosčio ryšio paslaugos naudos gavėjų ratą (ne tik telekomunikacijų sektoriuje), šios politikos galimybės įgyvendinimas būtų finansuojamas iš bendrojo biudžeto, nes toks universaliosios paslaugos teikimo finansavimas teisingesnis ir mažiau iškreipia rinką.

Paslaugos

Prieigos prie interneto paslaugos ir reguliuojamieji elektroninių ryšių paslaugų teikimo įpareigojimai, siejami daugiausia su numeracijos išteklių naudojimu

Ši politikos galimybė grindžiama kitomis politikos galimybėmis. Be prieigos prie interneto paslaugų reguliavimo, čia siūloma asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms, kurios teikiamos arba tradiciniais būdais (balso telefonija arba SMS), arba per prieigą prie interneto, taikyti specialias sektoriaus taisykles iš nustatyto baigtinio sąrašo. Pasirinkus šią politikos galimybę, būtų nustatytos tos sritys, kuriose atsižvelgiant į jų charakteristikas vis dar būtina speciali sektoriaus apsauga, ir būtų siūloma atitinkamas taisykles taikyti vienodai visiems funkcijų atžvilgiu lygiaverčių paslaugų teikėjams. Dažniausiai tai būtų prieigos prie interneto paslaugos ir asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, kurias teikiant naudojamas numeris („naudojimas“ čia suprantamas kaip numerių suteikimas paslaugos abonentams arba kaip paslaugos, kuria naudojantis įmanoma per tokius numerius užmegzti ryšį su kitų teikėjų abonentais, teikimas). Svarbiausiose, pavyzdžiui, saugumo ir galių nustatyti sąveikos reikalavimą, srityse atitinkamos taisyklės turėtų būti taikomos visoms asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms. Siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi naštą ir neiškreipti rinkos sąlygų valstybėse narėse, siūloma galutinių paslaugų gavėjų taisykles suderinti kuo labiau, o ne laikytis dabartinio minimalaus suderinimo principo. Kad reguliavimo našta būtų mažesnė, siūloma reguliuojamuosius įpareigojimus panaikinti, jeigu jų nebereikia arba jei užtenka reguliavimo vartotojų apsaugos teisės aktais. Vienas iš svarbiausių pavyzdžių – panaikinti nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimus tiesiogiai nustatyti mažmeninių kainų reguliavimą.

Dėl asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms taikomų reguliuojamųjų įpareigojimų pasakytina, kad dauguma jų būtų siejami su viešosios numeracijos išteklių naudojimu – taip patvirtinamas principas, kurį reguliavimo institucijos 9 pastarąjį kartą nustatė per paskutinę reguliavimo sistemos peržiūrą, tačiau ginčija daug atitinkamų paslaugų teikėjų, ir kuris nedaug taikytas praktiškai. Prieigos prie pagalbos tarnybų apimtis persvarstyta laikantis su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugos koncepcijos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teikiant kai kurias elektronines paslaugas neįmanoma užtikrinti tokių skambučių paslaugos kokybės. Su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms taikomomis taisyklėmis būtų reguliuojama, inter alia, sutarties galiojimo trukmė, skaidrumas, informavimas apie paslaugos kokybę, numerio perkėlimas, kurį vykdytų numerį gaunantis paslaugų teikėjas, naudojimosi paslaugomis stebėjimo priemonės, kainų ir paslaugų kokybės palyginimo priemonės arba kito paslaugų teikėjo pasirinkimo, kai naudojamasi paslaugų paketais, nuostatos, taikomos siekiant išvengti paslaugų naudotojų susaistymo.

Be to, viešosios politikos interesais, pavyzdžiui, dėl saugumo, reguliuojamuosius įpareigojimus kai kuriose srityse būtina taikyti visoms asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms, t. y. ir toms paslaugoms, kurios teikiamos per prieigą prie interneto, tačiau nenaudojant numerių.

Privalomasis programų siuntimas ir elektroniniai programų vadovai

Valstybės narės ir toliau galės nustatyti privalomojo programų siuntimo ir elektroninių programų vadovų įpareigojimus

Pasirinkus šią galimybę, privalomojo programų siuntimo ir elektroninių programų vadovų taisyklės liks galioti. Tačiau bus išaiškinta, kad prie transliavimo įpareigojimų gali būti priskiriami papildomieji radijo ir televizijos kanalų duomenys, tinkami išmaniesiems televizoriams ir elektroniniams programų vadovams.

Numeracija

ES numeracijos reguliavimo sistemos keitimas siekiant spręsti konkurencijos rinkoje klausimus

Pasirinkus šią politikos galimybę, reguliavimo sistema būtų keičiama taip, kad valstybės narės galėtų numerius skirti ne vien elektroninių ryšių paslaugų teikėjams arba tinklų operatoriams, bet ir kitoms įmonėms. Todėl būtų įmanoma tam tikrus numeracijos išteklius Europos Sąjungoje naudoti be teritorijos ribojimo, tačiau deramomis priemonėmis apsaugojus galutinius paslaugų gavėjus visose valstybėse narėse, kuriose tokie numeriai naudojami.

Valdymas

EERRI / Radijo spektro politikos grupės patariamosios funkcijos, tam tikri EERRI norminamieji įgaliojimai ir tobulesnis rinkos peržiūros bei radijo spektro skyrimo procesas

Pagal šią politikos galimybę numatoma visų pirma suderinti minimalią nacionalinių reguliavimo institucijų kompetenciją ir suderinti nacionalinių reguliavimo institucijų bei EERRI užduotis, taip pat iš esmės suderinti EERRI valdymo struktūrą laikantis bendro požiūrio į decentralizuotas agentūras.

Be to, EERRI gautų papildomų užduočių, pavyzdžiui, įgaliojimus priimti privalomus sprendimus dėl transnacionalinių rinkų nustatymo ir dėl sutarčių formos santraukos; pusiau įpareigojamuosius įgaliojimus, susijusius su nacionalinių rinkos reguliavimo priemonių procedūromis vidaus rinkoje (žr. toliau „dvigubos apsaugos sistema“) ir bendro didžiausio skambučių užbaigimo tarifo nustatymu Europos Sąjungoje; užduotį pateikti įvairių sričių gaires, susijusias su: geografiniais tyrimais, bendrais tarptautinės paklausos tenkinimo metodais, minimaliais standartinio pasiūlymo kriterijais, bendrais numeracijos išteklių valdymo kriterijais, paslaugos kokybės parametrais, taikytinais matavimo metodais ir technine informacija apie sąnaudų modelį, kuriais naudodamosi nacionalinės reguliavimo institucijos nustato maksimalius simetrinius skambučių užbaigimo tarifus. EERRI taip pat gautų įgaliojimą prašyti informacijos tiesiogiai iš operatorių.

EERRI taip pat turės parengti oficialų be teritorijos ribojimo naudojamų numerių bei tarpvalstybinių priemonių sąrašą ir kitą oficialų ES elektroninių ryšių tinklų operatorių ir paslaugų teikėjų sąrašą. Be to, bus prašoma, kad EERRI, bendradarbiaudama su Komisija ir nacionalinėmis reguliavimo institucijomis standartizacijos srityje, padėtų joms pastebėti sąveikos stygių arba pavojų tiesioginiam sujungimui arba veiksmingai prieigai prie pagalbos tarnybų.

Dėl taisomųjų priemonių siūloma tokia dvigubos apsaugos sistema: jei EERRI ir Komisija suderintų savo pozicijas dėl nacionalinės reguliavimo institucijos pasiūlytų taisomųjų priemonių projekto, Komisija galėtų reikalauti, kad nacionalinė reguliavimo institucija taisomųjų priemonių projektą pakeistų arba atšauktų ir, jei reikia, vėl praneštų apie rinkos tyrimą. EERRI gautų kelias papildomas norminimo ir patariamąsias užduotis.

Dėl radijo spektro pasakytina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos būtų kompetentingos priimti sprendimus tik dėl reguliuojamųjų ir rinkos formavimo sąlygų, taikomų radijo spektrą skiriant elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms. Be to, būtų nustatyta nauja koordinavimo priemonė – tarpusavio vertinimas Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijoje. Taikant šią priemonę būtų reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos apie savo priemonių projektus, susijusius su radijo spektro skyrimu, pateiktų EERRI, kad ši juos peržiūrėtų ir pateiktų neįpareigojamąją nuomonę.

Be to, Komisijai būtų suteikta papildomų bendrojo norminimo įgaliojimų, kuo labiau atsižvelgiant į Radijo spektro politikos grupės patarimus ir remiantis priėmimu pagal komiteto (COCOM) procedūrą, nustatyti tam tikrų radijo spektro skyrimo elementų kriterijus, į kuriuos galėtų lygiuotis nacionalinės reguliavimo institucijos ir būti orientuojamas tarpusavio vertinimas Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijoje. Radijo spektro politikos grupė ir toliau bus patariamoji ir teiks nuomones Komisijai prieš priimant įgyvendinimo priemones pagal komiteto procedūrą.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasirinktos politikos galimybės priemonių rinkinys atitinka programos REFIT darbotvarkę, o to rinkinio priemonėmis sprendžiami supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo klausimai atsižvelgiant į rezultatus, gautus peržiūros galimybes įvertinus REFIT atžvilgiu. Keliais iš pasiūlytų prieigos, radijo spektro, universaliųjų paslaugų, paslaugų / galutinių paslaugų gavėjų, numeracijos ir valdymo politikos sričių pakeitimais siekiama taisykles padaryti aiškesnes, pasirūpinti, kad šalys lengvai suprastų savo teises ir įpareigojimus, ir išvengti reguliavimo pertekliaus ir administracinės naštos.

Pasiūlyti šie konkretūs pakeitimai: prieigos reguliavimo optimizavimas ir geografinis orientavimas; (jei įmanoma) pirmenybės teikimas radijo spektro naudojimo bendrajam leidimui, o ne individualioms licencijoms; sąlygų rastis antrinėms radijo spektro rinkoms sudarymas; nereikalingų įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas, pavyzdžiui, reikalavimo teikti taksofonų paslaugas arba spausdinti abonentų knygas, panaikinimas; universaliosios paslaugos prieinamumo įpareigojimo mažinimas ir sektorinio dalijimosi priemonių panaikinimas; reguliavimo sistemos taikymo srities išaiškinimas; nereikalingų įpareigojimų apsaugoti vartotojus panaikinimas, jei vartotojai pakankamai apsaugoti horizontaliaisiais teisės aktais arba jei apsaugą suteikia rinka; įrenginių tarpusavio ryšiui naudojamų numerių taisyklių ir valdymo suderinimas ir išaiškinimas; nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos sričių suderinimas su tokiomis EERRI sritimis.

Pasirinktoje politikos galimybėje numatytos paprastinamosios priemonės turi bendrosios rinkos darnos aspektą, nes jomis bus užtikrinamas didesnis taisomųjų prieigos priemonių ir radijo spektro skyrimo procesų nuoseklumas, o šios priemonės ir procesai gali būti per daug sudėtingi operatoriams, kurie radijo spektru norėtų naudotis keliose valstybėse, ir gali būti trukdžių priežastis pasieniuose (jei skiriasi diegimo tvarkaraščiai). Be to, parengus standartines didmeninės rinkos taisomąsias priemones, pavyzdžiui, susijusias su verslui skirta prieiga, sudaromos geresnės sąlygos daugiau nei vienoje valstybėje narėje veikiančioms įmonėms, o pailginus radijo spektro naudojimo licencijos galiojimą skatinamas visos Europos radijo spektro antrinės rinkos kūrimas, taip pat geresnė investavimo aplinka tokių licencijų turėtojams.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlyme taip pat laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Pasiūlytomis priemonėmis siekiama visų pirma sukurti geresnes galimybes prisijungti prie tinklo ir parengti atnaujintą galutinių paslaugų gavėjų apsaugos taisyklių rinkinį. Taip savo ruožtu bus užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie viso turinio ir paslaugų, įskaitant viešąsias paslaugas, ir padedama propaguoti saviraiškos ir veiklos laisvę, o valstybėms narėms bus sudaromos sąlygos Chartijos reikalavimų laikytis mažesnėmis išlaidomis.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėjimas, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija toliau stebės įgyvendinimą, remdamasi

Europos skaitmeninės pažangos ataskaita.

Europos skaitmeninės pažangos ataskaitoje rašoma apie 28 valstybes nares ir pateikiami išsamūs duomenys bei rinkos tyrimas, rašoma apie skaitmeninėje ekonomikoje įvykusius reguliavimo ir vartotojų pokyčius, taip pat įtraukta:

skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė 10 , kurioje pateikiami Europos skaitmeninės ekonomikos pažangos rodikliai. Pagal nacionalinių reguliavimo institucijų, Eurostato ir kitų susijusių šaltinių pateiktus duomenis apskaičiuotais rodikliais apibūdinama bendra situacija ES valstybėse narėse visais skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso atžvilgiais 11 . Naudojantis į ataskaitą įrašytais rodikliais įmanoma palyginti pažangą Europos valstybėse ir iš laiko perspektyvos;

telekomunikacijų ataskaitos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkų klausimais, kuriose pateikiami išsamūs duomenys bei rinkos tyrimas, rašoma apie sektoriuje įvykusius reguliavimo ir vartotojų pokyčius.

Metinis „Eurobarometro“ namų ūkio tyrimas

Iš naujausio „Eurobarometro“ tyrimo duomenų galima sužinoti, kaip elektroninių ryšių rinka veikė galutiniams paslaugų gavėjams ir ką vartotojai mano apie naudojimąsi naujomis paslaugų platformomis ir paslaugomis, taip pat apie kai kuriuos kitus vartotojų apsaugos klausimus.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu daromi esminiai dabartinės reguliavimo sistemos pakeitimai

Politikos tikslų pakeitimai

3 straipsnyje sklandžiau pateikiami dabartiniai tikslai, o prie dabartinių konkurencijos skatinimo, vidaus rinkos ir galutinių paslaugų gavėjų tikslų prirašytas tikslas – visoje Europos Sąjungoje plačiai paplitusi prieiga prie itin aukšto pralaidumo jungčių ir naudojimasis jomis.

Prieigos reguliavimo pakeitimai

Prieigos reguliavimo pakeitimais siekiama sugriežtinti ir patobulinti galiojančią prieigos, susijusios su didele įtaka rinkoje, tvarką, toliau skatinti infrastruktūros konkurenciją ir visų operatorių vykdomą tinklų diegimą, taip pat remti itin aukšto pralaidumo tinklų diegimą visoje Sąjungos teritorijoje.

Pirmojoje (sugriežtinti galiojančią prieigos, susijusios su didele įtaka rinkoje, tvarką) ir antrojoje (skatinti infrastruktūros konkurenciją ir visų operatorių vykdomą tinklų diegimą) pakeitimų grupėse aktualios šios nuostatos:

61 ir 65 straipsniais iš dalies keičiamos rinkos tyrimo procedūros, susisteminami dabartiniai pažangiausi metodai ir siekiama labiau tikslinio ir teisiškai tikslaus reguliavimo, taip pat labiau akcentuojamas jo geografinis orientavimas, kad prieigos įpareigojimai būtų nustatomi tik jei ir tik kai būtina spręsti mažmeninės rinkos nepakankamumo problemą ir užtikrinti rezultatus galutiniams paslaugų gavėjams. Taisyklėse reguliavimo institucijos įpareigojamos savo rinkos tyrimuose atsižvelgti į komercinius prieigos susitarimus, taip pat į visus nustatytus reguliavimo įpareigojimus, pavyzdžiui, į simetrinius įpareigojimus. Be to, šiame straipsnyje dabartinis daugiausiai trejų metų rinkos peržiūros laikotarpis pratęsiamas iki penkerių metų, todėl operatoriai galės planuoti ilgesnius laikotarpius, o nacionalinės reguliavimo institucijos galės lanksčiau spręsti dėl rinkos peržiūros laiko. Į šį tikslą atsižvelgiama 66 straipsnyje – jame atnaujintos ir pataisytos atitinkamos reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymo ir peržiūros, pavyzdžiui, pasikeitus rinkos sąlygoms, taisyklės.

70 straipsniu užtikrinama prieiga prie inžinerinės infrastruktūros, pavyzdžiui, vamzdynų, stulpų ir t. t., todėl juo skatinama didesnė infrastruktūros konkurencija, jei tokią infrastruktūrą kontroliuoja didelę įtaką rinkoje turintys operatoriai.

Infrastruktūros konkurencija skatinama ir 59 straipsniu, kuriame išaiškinama, kokiomis sąlygomis gali būti nustatomi įpareigojimai visiems operatoriams (simetriniai įpareigojimai) siekiant užtikrinti prieigą prie neatkartojamo turto, pavyzdžiui, patalpų instaliacijos ir kabelių. Siekiant apsaugoti investavimo paskatas, tokia prieiga suteikiama tik iki pirmo koncentracijos taško iš galutinių paslaugų gavėjų pusės, tačiau tam tikromis aplinkybėmis tokia prieiga gali būti didesnė, kad būtų lengviau diegti alternatyvius tinklus sunkiausiose ir rečiau gyvenamose vietovėse.

63 ir 64 straipsniuose EERRI įgaliojama nustatyti transnacionalines rinkas ir transnacionalinę rinkos paklausą, net jei rinkos lieka nacionalinės arba subnacionalinės. EERRI gali priimti gaires, pagal kurias nacionalinės reguliavimo institucijos taisomąsias priemones, padėsiančias tenkinti tokią paslaugą, nustatytų laikydamosi bendrų principų. 64 straipsnyje Komisija įgaliojama bendradarbiaujant su EERRI nustatyti suderintas tam tikrų didmeninės prieigos produktų technines specifikacijas, kad būtų tenkinama tarpvalstybinio ryšio paklausa, ypač verslo srities paslaugų gavėjų, jei tokių suderintų produktų nebuvimas trukdo vidaus rinkai.

73 straipsnyje nustatytas ES lygmens procesas, kuriuo parengiama įpareigojamoji balso skambučių užbaigimo tarifų nustatymo metodika – stabili rinka, kuri reguliuojama panašiai visose valstybėse narėse. Be to, pagal jį sukuriamas didžiausių skambučio užbaigimo tarifų nustatymo ES lygmeniu mechanizmas, taip siekiama palengvinti administracinę naštą nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kad jos galėtų savo pastangas telkti sudėtingiausių plačiajuosčio ryšio rinkų tyrimui.

Pakeitimai, pasiūlyti siekiant paremti itin aukšto pralaidumo tinklų diegimą visoje Sąjungos teritorijoje

22 straipsnyje reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos savo nacionalinėje teritorijoje ištirtų plačiajuosčio ryšio tinklus ir investavimo planus, kad nagrinėdamos rinkas galėtų geriau atsižvelgti į geografines ypatybes. Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat privalo pastebėti vadinamąsias skaitmeninės atskirties zonas, kuriose joks operatorius arba valdžios įstaiga neįdiegė ir neplanuoja įdiegti itin aukšto pralaidumo tinklo ar neatnaujino arba neplanuoja atnaujinti esamo tinklo, kad jame būtų įmanoma bent 100 Mbps duomenų parsisiuntimo sparta. Jos gali paskelbti, kur pastebėjo skaitmeninės atskirties zonas, ir paraginti domėtis šiomis zonomis, kad šiose sudėtingose zonose paskatintų itin aukšto pralaidumo tinklo diegimą.

72 straipsnyje paaiškinta, kokiomis aplinkybėmis galima be žalos konkurencijai leisti didelę įtaką rinkoje turintiems operatoriams kainas nustatyti lanksčiai. Lanksti kainodara gali būti naudinga investuotojams į naujus tinklus, jeigu ji netrukdo konkuruoti mažmeninėse rinkose.

74 straipsnyje ir IV priede pateikiamos nuostatos, kuriomis sudaromos geresnės sąlygos komerciniam bendram investavimui į naują infrastruktūrą ir nustatomi būtini reguliavimo rezultatai. Kai didelę įtaką rinkoje turintis tinklo operatorius ir prieigą gauti norinti šalis dalijasi naujais tinklo elementais, rizikos dalijimosi laipsnis didesnis, palyginti su tradiciniais prieigos produktais, todėl toks dalijimasis gali būti tvirtesnis subalansuotos konkurencijos pagrindas, jei laikomasi deramų bendro investavimo modelio sąlygų. Tai turėtų sudaryti galimybę tikslinti reguliuojamosios prieigos sąlygas, todėl investavimo dalininkai įgytų pradininko pranašumų prieš kitas įmones. Gali būti, kad dera toliau teikti reguliuojamuosius prieigos prie pajėgumo, buvusio prieš investuojant, produktus įmonėms, nedalyvavusioms investuojant.

77 straipsnyje pateikiamas supaprastintas reguliavimo modelis, skirtas grynai didmeniniams tinklams, kurių įtaka rinkai didelė, sudarytas vien iš sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių prieigos taisyklių ir prireikus taikomos ginčų sprendimo tvarkos. Pagal nuostatas būtinos griežtos sąlygos, kuriomis tinklas būtų laikomas grynai didmeniniu, todėl jos gali būti ypač tinkamos vietiniams itin aukšto pralaidumo tinklams, kurių būsima įtaka rinkai vis tiek gali būti laikoma didele. 76 straipsnyje savanoriškojo atskyrimo procesas išaiškintas teisinį tikrumą užtikrinus operatoriaus, kurio veikla atskiriama, teikiamais įsipareigojimais.

78 straipsnyje išaiškinta, kokias funkcijas atlieka nacionalinės reguliavimo institucijos, kad didelę įtaką rinkoje turintiems operatoriams padėtų pereiti nuo senųjų tinklų prie naujų tinklų (pavyzdžiui, kai išjungiami senieji varinių laidų tinklai).

Radijo spektro valdymo pakeitimai

45 straipsnyje išaiškinti bendrieji tikslai ir principai, kuriais vadovaudamosi valstybės narės radijo spektrą valdo nacionaliniu lygmeniu. Taip siekiama spręsti leidimų suteikimo procedūrų nuoseklumo ir proporcingumo, deramos aprėpties užtikrinimo svarbos, radijo spektro skyrimo laiko pasirinkimo, tarpvalstybinių arba žalingųjų trukdžių prevencijos, principo „naudok arba neteksi“ nustatymo ir pasidalijamojo radijo spektro naudojimo skatinimo, taip pat prekybos radijo spektru ir jo nuomos klausimus. Straipsnyje taip pat numatyta galimybė, laikantis aiškiai nustatytų sąlygų, suderintą radijo spektrą laikinai naudoti alternatyviais tikslais.

46 straipsnyje didesnė, palyginti su individualiomis licencijomis, reikšmė teikiama bendrajam leidimui ir pasidalijamajam radijo spektro naudojimui pagal Sąjungos teisės aktus, taip siekiama užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos, atsižvelgdamos į tikėtiną perspektyvą, parengtų 5G ryšio plėtrai tinkamiausius leidimų suteikimo modelius. Jame taip pat suteikiami įgaliojimai Komisijai priimti privalomas priemones, kuriomis būtų pasiektas įvairių rūšių reguliavimo tvarkų nuoseklumas.

47 straipsnyje apibrėžiamos leidimo suteikimo sąlygos, siejamos su radijo dažnių naudojimo bendruoju leidimu ir tų dažnių naudojimo teisėmis, taip pat numatomos Komisijos įgyvendinimo priemonės, kuriomis būtų pasiektas tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, aprėpties įpareigojimo nustatymo ir matavimo kriterijų, nuoseklumas, o didesnė svarba joms teikiama siekiant efektyvaus naudojimosi radijo spektru. Šiame straipsnyje taip pat akcentuojami įpareigojimai, pavyzdžiui, dalytis infrastruktūra, kad galutiniams paslaugų gavėjams būtų pagerintos galimybės prisijungti prie tinklo, ypač rečiau gyvenamose vietovėse.

Kad darbo metodai valstybėse narėse būtų kuo nuoseklesni, 48–54 straipsniais reglamentuojami svarbiausi leidimo naudotis radijo spektru aspektai, pavyzdžiui: i) mažiausia licencijos galiojimo trukmė (25 metai); ii) aiškesnis ir paprastesnis prekybos radijo spektru ir jo nuomos procesas; iii) pagal konkurencijos teisės aktus nuosekliai taikomi objektyvūs kriterijai, skirti konkurencijos skatinimo priemonėms, pavyzdžiui, radijo spektro kiekio ribai, naujiems rinkos dalyviams skirtam radijo spektro rezervui, didmeninės prieigos įpareigojimui; iv) procesai, kuriais didinamas pavienių radijo spektro naudojimo teisių suteikimo ir atnaujinimo nuoseklumas ir nuspėjamumas; v) aiškesnės suteiktų teisių apribojimo arba atėmimo sąlygos, įskaitant principo „naudok arba neteksi“ taikymą ir daugiau vykdymo užtikrinimo funkcijų nacionalinėms valdžios institucijoms. Šiais straipsniais Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti priemones, kuriomis būtų nustatyti bendri maksimalūs terminai, iki kurių visose valstybėse narėse turi būti suteikti leidimai naudotis suderintu radijo spektru, suderinti pagrindiniai atrankos proceso elementai ir nustatyti jų parengimo kriterijai.

55 ir 56 straipsniais supaprastinamos prieigos prie belaidžių vietinių tinklų sąlygos siekiant patenkinti eksponentiškai augančią galimybės prisijungti prie tinklo paklausą ir įdiegti bei teikti mažos galios plačiajuostę prieigą (mažos aprėpties zona), kad didelio tankio tinklų diegimo sąnaudos būtų mažesnės.

28 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės įpareigotos spręsti, dalyvaujant Radijo spektro politikos grupei, tarpvalstybinių trukdžių problemas, o Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai priimti įpareigojamąsias priemones, kad tarpvalstybiniai ginčai būtų sprendžiami kuo labiau atsižvelgiant į Radijo spektro politikos grupės patarimus.

Pasiūlymu prie nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos priskiriami klausimai dėl radijo spektro skyrimo elektroninių ryšių paslaugoms reguliuojamųjų aspektų, susijusių su rinka ir ekonomika. Jos taip pat tampa kompetentingos spręsti dėl ypatingųjų priemonių taikymo dalijimuisi tinklais / radijo spektru ir nacionaliniam tarptinkliniam ryšiui, kad būtų aprėpiamos vietos, kuriose nėra galimybės prisijungti prie tinklo. Nacionalinės reguliavimo institucijos privalo savo veiksmus šioje srityje grįsti patikima rinkų ekonomikos ir konkurencijos analize. Kad radijo spektro skyrimo sąlygos, kurios daro įtaką ekonomikos, rinkos ir konkurencijos sąlygoms, vadinasi, ir rinkos veikimui, būtų taikomos nuosekliai visoje Sąjungoje, 35 straipsniu sukuriama tarpusavio peržiūros sistema, kad EERRI peržiūrėtų nacionalinių radijo spektro skyrimo projektų rinkos ir ekonomikos reguliuojamuosius aspektus ir pateiktų neįpareigojamąsias nuomones.

37 straipsnyje nustatomi pagrindai, kuriais remiantis valstybėms narėms būtų lengviau vykdyti savanoriškas radijo dažnių skyrimo procedūras visoje Europos Sąjungoje arba keliose valstybėse narėse.

Universaliųjų paslaugų tvarkos pakeitimai

Pasiūlymu siekiama universaliųjų paslaugų tvarką atnaujinti atsisakant privalomojo senųjų paslaugų (taksofonų, išsamių abonentų knygų ir informacijos teikimo telefonu paslaugų) įtraukimo ES lygmeniu į tvarkos taikymo sritį ir sutelkti dėmesį į universaliąją bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugą, apibrėžiamą pagal kintamą pagrindinį paslaugų, kuriomis įmanoma naudotis per plačiajuosčio ryšio jungtį, sąrašą. Valstybės narės turėtų intervencines priemones orientuoti visų pirma į esamų galimybių prisijungti prie tinklo įperkamumą, o ne į tinklų diegimą, nes pastarajam yra tinkamesnių priemonių.

Turėtų būti užtikrinamas bent fiksuotoje vietoje teikiamos universaliosios paslaugos įperkamumas, tačiau valstybės narės galės įperkamumo užtikrinimo priemones lanksčiai taikyti ir judriojo ryšio paslaugoms, teikiamoms pažeidžiamiausiems paslaugų gavėjams.

79 straipsnyje valstybės narės įpareigojamos visiems galutiniams paslaugų gavėjams įperkamą prieigą užtikrinti bent prie fiksuotoje vietoje teikiamų prieigos prie plačiajuosčio interneto ir kalbinio ryšio paslaugų. Siekiant užtikrinti įperkamumą, 80 straipsnyje valstybės narės įgaliojamos reikalauti, kad įmonės turėtų specialių tarifų planus, skirtus mažas pajamas gaunantiems arba specialių socialinių poreikių turintiems galutiniams paslaugų naudotojams ir (arba) tiems galutiniams paslaugų gavėjams teiktų tiesioginę pagalbą, o vartotojams, kurie gali naudotis specialiais universaliaisiais tarifais, suteikiama teisė sudaryti sutartis.

Valstybės narės turėtų intervencines priemones orientuoti visų pirma į esamų prisijungimo galimybių įperkamumą, o ne į tinklų diegimą, tačiau pagal 81 straipsnį valstybė narė gali universaliosios paslaugos teikimo įpareigojimą nustatyti prisijungimo prie tinklo fiksuotoje vietoje galimybei (jos buvimui), jeigu ji įrodo, kad tokios galimybės neįmanoma užtikrinti įprastomis komercinėmis aplinkybėmis arba kitomis jos turimomis viešosios politikos priemonėmis.

Pripažįstant, kad į skirtingas nacionalines aplinkybes reikia atsižvelgti lanksčiai, 82 straipsniu valstybėms narėms leidžiama ir toliau nacionaliniu lygmeniu įpareigoti teikti paslaugas, kurios dabar priskiriamos prie ES universaliųjų paslaugų įpareigojimo, pavyzdžiui, taksofonų, abonentų knygų ir informacijos teikimo telefonu paslaugas, kai toks poreikis tinkamai įrodytas, o valstybės narės atitinkamai pakoregavo finansavimo tvarką.

85 straipsnyje nustatyta, kad universaliosios paslaugos turėtų būti finansuojamos iš bendrojo biudžeto, o ne, kaip iki šiol, sektoriaus lėšomis.

Paslaugų ir galutinių paslaugų gavėjų apsaugos taisyklių pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į pastaraisiais metais įvykusius rinkos ir reguliavimo pokyčius ir į tai, kad vis dar reikia specialių sektoriaus taisyklių, 2 straipsnio 4 dalyje pateikiama nauja termino „elektroninių ryšių paslauga“ apibrėžtis. Ji sudaryta iš trijų kategorijų paslaugų: i) prieigos prie interneto paslaugos, ii) asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, sudarytos iš dviejų subkategorijų, t. y. su numeriu siejamo ryšio paslaugų ir su numeriu nesiejamo ryšio paslaugų, ir iii) paslaugos, sudarytos vien tik arba daugiausiai iš signalų perdavimo, pavyzdžiui, perdavimo paslaugos, naudojamos įrenginių tarpusavio ryšiui (M2M) ir transliavimui. Daug su galutiniais paslaugų gavėjais susijusių nuostatų bus taikomos tik prieigos prie interneto paslaugoms ir su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms.

Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų atžvilgiu įpareigojimai bus taikomi, jei konkrečius reguliuojamuosius įpareigojimus, taikomus visoms asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms, nesvarbu, ar joms teikti būtinas numeris, būtina nustatyti viešosios politikos interesais. Visų pirma tai susiję su saugumo nuostatomis (40 straipsnis). Be to, jei kiltų tikras pavojus tiesioginiam sujungimui arba veiksmingai prieigai prie pagalbos tarnybų, Komisija galėtų nuspręsti, kad reikia sąveikos užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, pradėti standartizavimą. Prireikus tokių standartų laikymąsi galėtų užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos (59 straipsnis).

Pasiūlymu mažinama reguliavimo našta, todėl reguliuojamieji įpareigojimai panaikinami, jeigu jų nebereikia arba jei užtenka reguliavimo vartotojų apsaugos teisės aktais. Vienas iš svarbiausių pavyzdžių – panaikinamas nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimas mažmeninių kainų reguliavimą tiesiogiai taikyti didelę įtaką rinkoje turintiems operatoriams (panaikinamas Universaliosios paslaugos direktyvos 17 straipsnis). Taip pat optimizuojamos arba išbraukiamos kai kurios nuostatos, susijusios su sutartimis, skaidrumu, lygiaverte prieiga neįgaliems paslaugų gavėjams, abonentų knygomis ir buitinės televizijos įrangos sąveika, nes jos kartais sutampa su horizontaliosiomis taisyklėmis arba yra perteklinės (95–98, 103–105 straipsniai).

Numatytos kelios naujos nuostatos, kurias taikant bus sprendžiami nauji uždaviniai, pavyzdžiui: geresnis sutarčių skaitomumas užtikrinamas reikalavimu pateikti trumpą esminės sutarties informacijos santrauką; galutinių paslaugų gavėjų informavimas apie naudojimosi ryšiu apimtį užtikrinamas reikalavimu teikti naudojimosi paslaugomis kontrolės priemones; numatytos tobulesnės nuostatos, susijusios su kainos ir kokybės palyginimo priemonėmis; kito paslaugų teikėjo pasirinkimo taisyklės, parengtos atsižvelgiant į didėjantį paslaugų paketų skaičių ir siekiant išvengti saistomojo poveikio (svarbiausios sektoriaus nuostatos, pavyzdžiui, ilgiausia sutarties galiojimo trukmė ir sutarties nutraukimo teisės, galiotų visam paketui); nuostatos, kuriomis draudžiamas diskriminavimas dėl gyvenamosios vietos valstybės (92, 95, 96, 98 ir 100 straipsniai).

Bendra ilgiausia sutarties galiojimo trukmė yra 2 metai, tačiau su galutiniais paslaugų gavėjais galima sudaryti atskiras ilgesnės galiojimo trukmės sutartis, kurios padėtų kompensuoti įmokas už fizinės jungties įdiegimą ir plėtoti tinklą naudojantis dalimis mokamomis įmokomis, kuriomis padengiamos tinklo investicinės sąnaudos („paklausos sutelkimo“ principas) (98 straipsnis).

Numeracijos nuostatų pakeitimai

Siekiant spręsti klausimus M2M rinkoje (visų pirma naudotojo susaistymo su tam tikru operatoriumi klausimą), pagal pasiūlymo nuostatas nacionalinės reguliavimo institucijos gali, tačiau neįpareigotos, skirti numerius įmonėms, kurios nebūtinai yra elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų operatorės (88 straipsnis). Pagal tą patį straipsnį nacionalinės reguliavimo institucijos, reaguodamos į didėjančią numerių naudojimo be teritorijos ribojimo, ypač taikomosiose M2M sistemose, paklausą, turi iš numeracijos išteklių skirti nacionalinių numerių, kurių naudojimo teritorija Europos Sąjungoje nebūtų ribojama.

Dėl taisyklių, taikomų suderintiems socialiai svarbių paslaugų numeriams, pasakytina, kad dėmesys ir toliau skiriamas veiksmingam dingusių vaikų linijos diegimui (90 straipsnis), bendra 116 serijos numerių sistema toliau grindžiama Komisijos sprendimu 2007/116/EB. Europos telefonijos numeracijos erdvės numeriai pastaraisiais metais nebuvo paklausūs, todėl atitinkama nuostata išbraukta (Universaliosios paslaugos direktyvos 27 straipsnis).

Skubios pagalbos ryšio nuostatų pakeitimai

Užtikrintas teisinis aiškumas klausimais, susijusiais su visų su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų prieiga prie pagalbos tarnybų. Pasiūlytomis nuostatomis Komisijai vietoje įgaliojimų nustatyti techninio įgyvendinimo priemones suteikiamas įgaliojimas priimti deleguotuosius aktus, kad visoje Europos Sąjungoje nuosekliai užtikrinama prieiga prie bendrojo Europos pagalbos numerio 112 būtų veiksminga skambinančio asmens buvimo vietos nustatymo, skambučio nukreipimo į bendruosius pagalbos centrus ir prieigos neįgaliems galutinių paslaugų gavėjams atžvilgiais. Tokiais principais užtikrinamas tarptautinis paslaugos diegimas ir techninių skubios pagalbos ryšio sprendimų veikimas (102 straipsnis).

Valdymo nuostatų pakeitimai

5, 6 ir 8 straipsniais nacionalinių reguliavimo institucijų funkcijos stiprinamos visoje Europos Sąjungoje nustačius minimalią tų institucijų kompetenciją, o jų nepriklausomumo reikalavimai sugriežtinti nustačius paskyrimo į pareigas ir ataskaitų teikimo reikalavimus.

12 straipsniu daromi tam tikri bendrojo leidimo procedūros pakeitimai. Teikėjai turėtų pranešimus siųsti EERRI, o pastaroji veiktų kaip vienas bendras informacinis punktas ir persiųstų pranešimus susijusioms nacionalinėms reguliavimo institucijoms. EERRI turėtų parengti oficialų ES lygmens sąrašą.

27 straipsnyje numatyta įmonių tarpvalstybinių ginčų spendimo procedūra, pagal kurią svaresnės funkcijos EERRI suteikiamos nacionalines reguliavimo institucijas įpareigojus konsultuotis su EERRI.

33 straipsnyje numatyta dvigubos apsaugos sistema, jei EERRI ir Komisija suderintų savo pozicijas dėl nacionalinių reguliavimo institucijų pasiūlytų taisomųjų priemonių projektų, apie kuriuos pagal 32 straipsnį jos pranešė Komisijai ir EERRI. Tokiais atvejais Komisija galėtų reikalauti, kad nacionalinė reguliavimo institucija taisomųjų priemonių projektą pakeistų arba atšauktų ir, jei reikia, vėl praneštų apie rinkos tyrimą.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

2016/0288 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos Direktyva) Ö kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas Õ

(Nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 95  114  straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 12 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 13 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB 14 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB 15 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB 16 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB 17 buvo keletą kartų iš esmės keičiamos. Kadangi reikia padaryti naujų pakeitimų, siekiant aiškumo tos direktyvos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija.

ê 2002/21/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Dabartinė telekomunikacijų reguliavimo sistema sėkmingai sukūrė sąlygas veiksmingai konkurencijai telekomunikacijų sektoriuje pereinant nuo monopolio prie visiškos konkurencijos.

ê 2002/21/EB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

1999 m. lapkričio 10 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikė komunikatą „Dėl naujos elektroninių ryšių infrastruktūros ir susijusių paslaugų sistemos – 1999 m. ryšių apžvalga“. Šiame komunikate Komisija apžvelgė esamą telekomunikacijų reguliavimo sistemą atsižvelgdama į savo įsipareigojimus pagal 1990 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 90/387/EEB dėl telekomunikacijų paslaugų vidaus rinkos sukūrimo įgyvendinant atvirojo tinklo teikimą 18 8 straipsnį. Ji taip pat pateikė viešoms konsultacijoms keletą pasiūlymų dėl politikos elektroninių ryšių infrastruktūros ir susijusių paslaugų naujos reguliavimo sistemos srityje.

ê 2002/21/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

2000 m. balandžio 26 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikė komunikatą apie viešų konsultacijų dėl 1999 m. ryšių apžvalgos rezultatus ir naujos reguliavimo sistemos gaires. Pranešime apibendrinamos viešos konsultacijos ir išdėstomos tam tikros pagrindinės elektroninių ryšių infrastruktūros ir susijusių paslaugų naujos sistemos rengimo gairės.

ê 2002/21/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kokias galimybes augimui, konkurencingumui ir naujų darbo vietų kūrimui turi perėjimas prie skaitmeninės žiniomis pagrįstos ekonomikos. Ji ypač pabrėžė, kaip svarbu Europos įmonėms ir piliečiams turėti priėjimą prie nebrangios pasaulinės klasės ryšių infrastruktūros ir plataus asortimento paslaugų.

ê 2009/136/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(2)gGaliojančią elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą sudaro penkios direktyvos (2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Ddirektyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) 19 , 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Ddirektyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) 20 , 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Ddirektyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 21 , Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 22 ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/58/EB (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 23 (toliau kartu vadinamos „pagrindų direktyva ir specialiosiomis direktyvomis“) ir Komisija turi reguliariai persvarstyti jų veikimą, siekdama visų pirma nustatyti, ar reikia jas iš dalies pakeisti atsižvelgiant į technologijų ir rinkos pokyčius ð 24 ï ;.

ò naujas

(3)bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje Komisija pažymėjo, kad peržiūrint telekomunikacijų reguliavimo pagrindus dėmesys bus visų pirma skiriamas priemonėms, kuriomis skatinamos investicijos į sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklus, užtikrinamas nuoseklus bendrajai rinkai būdingas santykis su radijo spektro politika ir valdymu, sudaromos tikros bendrosios rinkos sąlygos sprendžiant reguliavimo susiskaidymo problemą, užtikrinamos vienodos sąlygos rinkos dalyviams ir nuoseklus taisyklių taikymas, taip pat sukuriama veiksmingesnė reguliavimo institucijų sistema;

(4)ši direktyva parengta įgyvendinant reglamentavimo kokybės iniciatyvą ir apima keturias (pagrindų, leidimų, prieigos ir universaliųjų paslaugų) direktyvas ir EERRI reglamentą 25 . Kiekvienos iš šių direktyvų priemonės šiuo metu taikomos elektroninių ryšių tinklų teikėjams ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į sektoriaus reguliavimo istoriją, kai anksčiau įmonės buvo integruotos vertikaliai, t. y. užsiėmė ir tinklų, ir paslaugų teikimu. Peržiūra suteikia galimybę parengti naują keturių direktyvų redakciją ir taip supaprastinti dabartinę struktūrą, kad laikantis programos REFIT tikslų ši struktūra taptų nuoseklesnė ir prieinamesnė. Be to, peržiūra suteikia galimybę pritaikyti struktūrą atsižvelgiant į naują tikrovę rinkoje, nes dabar ryšio paslaugų teikimas nebūtinai siejamas su tinklų teikimu. 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo numatyta, kad naujos redakcijos rengimo esmė – priimti naują teisės aktą, į kurio bendrą tekstą būtų įtraukti ir ankstesnio teisės akto esminiai pakeitimai, ir to akto nepakeistos nuostatos. Naujos redakcijos parengimo pasiūlymas susijęs, pirma, su esminiais pakeitimais, daromais ankstesniame teisės akte, ir, antra, su nepakeistų to ankstesnio teisės akto nuostatų ir esminių pakeitimų sąvado parengimu;

ê 2002/20/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(5)šŠiaos direktyvaos tikslas – Ö turėtų būti siekiama Õ sukurti teisinę sistemą, kuri užtikrintų laisvę teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas laikantis tik šioje direktyvoje nustatytų sąlygų ir apribojimų, atitinkančių Sutarties 46 Ö 52 Õ straipsnio 1 dalį, ypač viešosios politikos, visuomenės saugumo ir sveikatos reikalavimus;.

ê 2002/21/EB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(6)šŠios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatos nekliudo netrukdo kiekvienai valstybei narei imtis būtinų priemonių ð , grindžiamų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 87 ir 45 straipsniuose nustatytomis priežastimis, ï savo esminių saugumo interesų ir valstybės politikos ð , visuomenės moralės, ï bei visuomenės saugumo apsaugai užtikrinti ir leisti tirti bei atskleisti kriminalinius nusikaltimus ir kelti dėl jų bylas, taip pat nekliudo nacionalinėms reguliavimo institucijoms nustatyti konkrečius proporcingus įpareigojimus, taikomus elektroninių ryšių paslaugų teikėjams.;

ê 2002/21/EB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(7)tTelekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijos sektorių konvergencija reiškia, kad visiems perdavimo ð elektroninių ryšių ï tinklams ir paslaugoms turėtų būti  , kiek įmanoma,  taikomas vienas  šia direktyva nustatytas Europos elektroninių ryšių kodeksas, išskyrus klausimus, kuriuos geriau spręsti pagal tiesiogiai taikomas reglamentais nustatytas taisykles.  reguliavimo sistema Tą reguliavimo sistemą sudaro ši direktyva ir keturios specifinės direktyvos: 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) 26 , 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) 27 , 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) 28 , 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje 29 (toliau – specifinės direktyvos). Būtina atskirti perdavimo ð elektroninių ryšių tinkle ir paslaugų ï reguliavimą nuo turinio reguliavimo. Todėl šis sistema  kodeksas  netaikomas paslaugų, teikiamų elektroninių ryšių tinklais naudojantis elektroninių ryšių paslaugomis, turiniui, kaip, pavyzdžiui, transliacijų turiniui, finansinėms paslaugoms ir tam tikroms informacinės visuomenės paslaugoms, ir todėl ši sistema  jis  nepažeidžia tokioms paslaugoms Bendrijos  Sąjungos  ar nacionaliniu lygiu taikomų priemonių, kuriomis pagal Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisę siekiama skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę bei užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą. Televizijos programų turiniui taikoma 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 30 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES 31 . ð Audiovizualinės politikos ir turinio reguliavimu siekiama bendriausių interesų, tokių kaip žodžio laisvė, žiniasklaidos pliuralizmas, nešališkumas, kultūrų ir kalbų įvairovė, socialinė įtrauktis, vartotojų apsauga ir nepilnamečių apsauga. ï Perdavimo ð Elektroninių ryšių ï reguliavimo ir turinio reguliavimo atskyrimas neturi trukdyti atsižvelgti į egzistuojančias tarp jų sąsajas, ypač siekiant užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę ir vartotojų apsaugą;.

ê 2002/21/EB 8 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(8)šŠi direktyva netaikoma įrangai, kuriai taikoma 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo 32 ð neturi įtakos Direktyvos 2014/53/ES taikymui ï , bet ji taikoma vartotojų įrangai, naudojamai skaitmeninei televizijai;.

ê 2009/140/EB 11 konstatuojamoji dalis, 2002/21/EB (pritaikytas)

ð naujas

(9)kKad nacionalinės reguliavimo institucijos pasiektų Pagrindų  šioje  direktyvoje ir specialiosiose direktyvose nustatytus tikslus, visų pirma susijusius su galutinių paslaugos gavėjų sąveikumu, Pagrindų  šios  direktyvos taikymo sritis turėtų būti išplėsta: į ją turėtų būti įtraukti Ö tam tikri Õ radijo ryšio įrenginių Ö aspektai Õ ir telekomunikacijų galinių įrenginių, kaip apibrėžta 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo 33 Ö Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/53/ES 34 Õ , tam tikri aspektai bei Ö ir Õ vartotojams skirti skaitmeninės televizijos įrenginiai, siekiant neįgaliems paslaugų gavėjams sudaryti palankesnes naudojimosi sąlygas. ð Svarbu, kad reguliavimo institucijos skatintų tinklų operatorius ir įrangos gamintojus bendradarbiauti, kad neįgaliems paslaugų gavėjams prieiga prie elektroninių ryšių paslaugų būtų lengvesnė. Radijo spektro naudojimas neišimtinėmis teisėmis asmeninių radijo ryšio galinių įrenginių naudojimo tikslais nėra susijęs su ekonomine veikla, tačiau ši direktyva tokiam naudojimui turėtų būti taikoma siekiant užtikrinti, kad būtų taikomi suderinti leidimų išdavimo tvarkos principai; ï

ê 2002/21/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Audiovizualinė politika ir turinio reguliavimas atliekamas siekiant bendriausių interesų, tokių kaip žodžio laisvė, žiniasklaidos pliuralizmas, nešališkumas, kultūrų ir kalbų įvairovė, socialinė įtrauktis, vartotojų apsauga ir nepilnamečių apsauga. Komisijos komunikatas „Bendrijos audiovizualinės politikos principai ir gairės skaitmeniniame amžiuje“ ir 2000 m. birželio 6 d. Tarybos išvados, sveikinančios šį pranešimą, nurodė pagrindinius veiksmus, kurių Bendrija turi imtis norėdama įgyvendinti savo audiovizualinę politiką.

ê 2002/22/EB 50 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Šios direktyvos nuostatos nekliudo valstybėms narėms imtis priemonių, kurios yra pateisinamos Sutarties 30 ir 46 straipsniais, ypač visuomenės saugumo, viešosios politikos ir visuomenės dorovės sumetimais.

ê 2002/21/EB 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Informacinės visuomenės paslaugoms taikoma 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl tam tikrų informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės prekybos, teisės aspektų vidaus rinkoje (Direktyva dėl elektroninės prekybos) 35 .

ê 2002/21/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(10)Apibrėžimas „Informacinės visuomenės paslaugos“, pateiktas 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie standartus ir techninius reglamentus bei informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką 36 , 1 straipsnyje, apima plačią ekonominę veiklą, kuri vyksta operatyviniu kompiuteriniu ryšiu. Didžiajai tokios veiklos daliai ši direktyva netaikoma, nes tokios veiklos, visos ar tam tikros jos dalies, nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais. ð kai kurios elektroninių ryšių paslaugos, kurioms taikoma ši direktyva, gali taip pat atitikti 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, 1 straipsnio sąvoką „informacinės visuomenės paslauga“. Nuostatos, kuriomis reguliuojamos informacinės visuomenės paslaugos, toms elektroninių ryšių paslaugoms taikomos, jei šioje direktyvoje arba kituose Sąjungos teisės aktuose nėra daugiau konkrečių nuostatų, taikomų elektroninių ryšių paslaugoms. ï  Tačiau tokioms elektroninių ryšių paslaugoms, kaip,  bBalso telefonijai, ð pranešimų mainų ï ir elektroninio pašto perdavimo paslaugoms ši direktyva taikoma. Ta pati įmonė, pavyzdžiui, interneto paslaugų teikėja, gali teikti ir elektroninių ryšių paslaugą, tokią kaip prieiga prie interneto, ir paslaugas, kurioms ši direktyva netaikoma, tokias kaip ð su ryšiais nesusijęs ï turinio teikimas internetu;.

ê 2002/20/EB 20 konstatuojamoji dalis

(11)tTa pati įmonė, pavyzdžiui, kabelinis operatorius, gali siūlyti ir elektroninių ryšių paslaugą, pavyzdžiui, televizijos signalų perdavimą, ir paslaugas, kurioms ši direktyva netaikoma, kaip antai komercinė garso ar televizijos transliacijų turinio paslaugų pasiūla, ir todėl tokiai įmonei galima taikyti papildomus įpareigojimus, susijusius su turinio teikimu ar platinimu, pagal kitas, ne šios direktyvos nuostatas, nepažeidžiant sąlygų sąrašo, pateikto šios direktyvos I priede;.

ò naujas

(12)reguliavimo sistema turėtų būti taikoma radijo spektro naudojimui visuose elektroninių ryšių tinkluose, įskaitant tokius naujus radijo spektro naudojimo būdus, kai radijo spektras naudojamas naujų rūšių tinkluose, sudarytuose vien iš autonominių judriojo radijo ryšio įrenginių, sujungtų belaidžiais saitais, be centrinio valdymo arba centralizuoto tinklo operatoriaus ir nebūtinai vykdant kokią nors konkrečią ūkinę veiklą. Tikėtina, kad kuriant penktosios kartos judriojo ryšio aplinką tokie tinklai bus diegiami pastatų išorėje ir pakelėse transportui, energetikai, mokslo tyrimams ir plėtrai, e. sveikatai, visuomenės saugai ir pagalbai nelaimės atveju, daiktų internetui, įrenginių tarpusavio ryšiui ir išmaniesiems automobiliams. Todėl valstybės narės, pagal Direktyvos 2014/53/ES 7 straipsnį taikydamos papildomus nacionalinius radijo ryšio įrenginių naudojimo pradžios arba naudojimo (arba ir vienus, ir kitus tokius) reikalavimus, siejamus su veiksmingu ir efektyviu radijo spektro naudojimu ir žalingųjų trukdžių išvengimu, turėtų atsižvelgti į vidaus rinkos principus;

(13)nuolat didėja elektroninių ryšių tinklų funkcijų reikalavimai. Anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama juostos pločio, prieinamo bendrai ir kiekvienam paslaugų gavėjui, didinimui, tačiau dabar didėja kitų parametrų, pavyzdžiui, gaišties, parengties ir patikimumo, svarba. Reaguojant į tokį poreikį, sudaroma vis daugiau galimybių paslaugų gavėjams naudotis ryšiu per optines skaidulas, o būsimų itin didelio pralaidumo tinklų veikimo charakteristikos turės prilygti tokioms veikimo charakteristikoms, kokios optinių skaidulų elementais grindžiamame tinkle užtikrinamos bent iki aptarnaujamosios vietos skirstomojo taško. Palyginti su fiksuotojo ryšio linijos jungtimi, tokios tinklo veikimo charakteristikos prilygtų veikimo charakteristikoms, kokios užtikrinamos optinę skaidulą įdiegus iki (aptarnaujamąja vieta laikomo) daugiabučio namo, o palyginti su judriojo ryšio jungtimi, tinklo veikimo charakteristikos prilygtų veikimo charakteristikoms, kokios užtikrinamos optinę skaidulą įdiegus iki (aptarnaujamąja vieta laikomos) bazinės stoties. Sprendžiant, ar galima laikyti, kad belaidžio ryšio tinkle užtikrinamos panašios veikimo charakteristikos, neturėtų būti atsižvelgiama į galutinių paslaugų gavėjų įspūdį, priklausomą nuo įvairių terpės, kuria tinklas galiausiai sujungiamas su tinklo galiniu tašku, charakteristikų. Laikantis technologinio neutralumo principo, neturėtų būti draudžiama naudoti kitas technologijas ir perdavimo terpes, jei savo funkcijomis jos prilygsta šiam atskaitos scenarijui. Diegiant itin didelio pralaidumo tinklus, toliau didės tinklų pajėgumas ir atsiras galimybių plėtoti būsimus naujų kartų, grindžiamų tobulesnėmis radijo ryšio sąsajomis ir tankesnio tinklo architektūra, belaidžio ryšio tinklus;

ê 2009/136/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(14)rReikia patikslinti sąvokų apibrėžtis, kad jos atitiktų technologinio neutralumo principą ir atspindėtų technologinę pažangą. ð Technologijų ir rinkos raida paskatino tinkluose naudoti interneto protokolo technologiją, o galutiniams paslaugų gavėjams atsirado galimybė rinktis iš įvairių konkuruojančių balso ryšio paslaugos teikėjų. Todėl terminą „viešoji telefono ryšio paslauga“, kuris vartojamas vien tik Direktyvoje 2002/22/EB ir, daugelio manymu, reiškia tradicines analoginio telefono ryšio paslaugas, reikėtų pakeisti naujesniu ir technologijų atžvilgiu neutraliu terminu „kalbinis ryšys“. ï Visų pirma Ppaslaugos teikimo sąlygos turėtų būti atskirtos nuo veiksnių, kuriais faktiškai apibrėžiama viešoji telefono  kalbinio  ryšio paslauga, t. y. visuomenei prieinama elektroninių ryšių paslauga, skirta tiesiogiai arba netiesiogiai inicijuoti ir priimti nacionalinius arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius, naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame arba tarptautiniame telefono ryšio numeracijos plane, nesvarbu, ar tokia paslauga teikiama naudojant linijų komutavimo ar paketų komutavimo technologiją. Būtent dėl dvikrypčio tokios paslaugos pobūdžio abi šalys gali palaikyti ryšį. Paslauga, neatitinkanti visų šių sąlygų, pavyzdžiui, vartotojų aptarnavimo svetainėje veikianti „paspaudimų“ („click-through“) programa, nėra viešoji telefono ryšio  tokia  paslauga. Viešosios telefono  Kalbinio  ryšio paslaugos taip pat apima ryšio priemones, specialiai skirtas neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams, besinaudojantiems teksto perdavimo ar įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugomis;.

ò naujas

(15)ryšiui naudojamos paslaugos ir techninės jų teikimo priemonės gerokai pasikeitusios. Vietoje tradicinių balso telefonijos, trumpųjų žinučių ir elektroninio pašto perdavimo paslaugų galutiniai paslaugų gavėjai vis dažniau naudojasi funkcijų atžvilgiu lygiavertėmis internetinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, interneto telefonija, pranešimų mainų paslauga ir internetinėmis e. pašto paslaugomis. Siekiant užtikrinti, kad funkcijų atžvilgiu lygiavertes paslaugas naudojantys galutiniai paslaugų gavėjai būtų veiksmingai ir vienodai saugomi, perspektyvi elektroninių ryšių paslaugos apibrėžtis turi būti grindžiama veikiau funkciniais principais, o ne vien techniniais parametrais. Būtino reguliavimo mastas turėtų būti tinkamas tam, kad būtų pasiekti to reguliavimo viešojo intereso tikslai. Signalų perdavimas ir toliau bus vienas iš svarbių parametrų, kuriais remiantis sprendžiama, ar paslaugą priskirti prie šios direktyvos taikymo srities, tačiau apibrėžtis turėtų apimti ir kitas paslaugas, kuriomis naudojantis įmanoma užmegzti ryšį. Galutiniam paslaugų gavėjui nesvarbu, ar paslaugos teikėjas signalus perduoda pats, ar ryšys užtikrinamas naudojant prieigos prie interneto paslaugą. Pakeistoje elektroninių ryšių paslaugos apibrėžtyje turėtų būti numatytos trijų rūšių paslaugos, kurios gali iš dalies sutapti, t. y. prieigos prie interneto paslaugos pagal Reglamento (ES) 2015/2120 2 straipsnio 2 dalį, šioje direktyvoje apibrėžtos asmenų tarpusavio ryšio paslaugos ir vien tik arba daugiausia iš signalų perdavimo sudarytos paslaugos. Iš elektroninių ryšių paslaugos apibrėžties turėtų būti pašalinta dviprasmybė, išaiškėjusi taikant anksčiau apibrėžtą terminą, ir turėtų būti įmanoma įvairių rūšių paslaugoms nustatyti tiksliai pagal paslaugas suderintas konkrečias reguliavimo sistemoje nustatytas teises ir įpareigojimus. Teikiant elektroninių ryšių paslaugas vykdomas asmens duomenų tvarkymas, prilygstantis atlygiui arba kitoks, turi atitikti Direktyvą 95/46/EB, vietoje kurios nuo 2018 m. gegužės 25 d. bus taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 37 ;

(16)kad patektų į elektroninių ryšių paslaugos apibrėžties taikymo sritį, paslauga turi būti paprastai teikiama už atlygį. Skaitmeninėje ekonomikoje rinkos dalyviai vis labiau suinteresuoti informacijos apie paslaugų gavėjus pinigine verte. Elektroninių ryšių paslaugos dažnai teikiamos ne už piniginį atlygį, o, pavyzdžiui, už suteiktą prieigą prie asmens arba kitokių duomenų. Todėl atlygio samprata turėtų aprėpti ir tas situacijas, kuriose paslaugos teikėjas prašo galutinio paslaugų gavėjo pateikti jam tiesiogiai arba netiesiogiai savo asmens duomenis, pavyzdžiui, asmenvardį, elektroninio pašto adresą arba kitokius duomenis, o galutinis paslaugų gavėjas juos aktyviai teikia. Ši samprata turėtų taip pat aprėpti situacijas, kuriose paslaugų teikėjas informaciją renka be galutinio paslaugų gavėjo pagalbos, pavyzdžiui, asmens duomenis, įskaitant IP adresą, arba kitą automatiškai generuojamą informaciją, kaip antai naudojant slaptuką renkamą ir perduodamą informaciją. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 57 straipsnio taikymo praktiką 38 atlygis, laikantis tos Sutarties sampratos, egzistuoja ir tuomet, kai paslaugų teikėjui sumoka ne paslaugos gavėjas, o trečioji šalis. Todėl atlygio samprata turėtų taip pat aprėpti situacijas, kuriose reklamos rodymas galutiniam paslaugų gavėjui yra sąlyga gauti prieigą prie paslaugos arba kuriose paslaugos teikėjas iš surinktų asmens duomenų gauna finansinę naudą;

(17)asmenų tarpusavio ryšio paslaugos – paslaugos, kurias teikiant įmanomas interaktyvus keitimasis informacija tarp asmenų, o prie tokių paslaugų priskiriami ir tradiciniai vieno asmens balso skambučiai kitam asmeniui, ir visų rūšių e. paštas, pranešimų mainų paslaugos arba grupių pokalbiai. Asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms priskiriamas tik ryšys tarp baigtinio (t. y. ne galimai begalinio) fizinių asmenų skaičiaus, kurį nulemia pranešimo siuntėjas. Prie apibrėžties taikymo srities turėtų būti priskiriamas ir ryšys tarp juridinių asmenų, kai tų juridinių asmenų vardu veikia fiziniai asmenys arba fiziniai asmenys yra bent viena pusių, tarp kurių užmegztas toks ryšys. Interaktyvusis ryšys reiškia, kad naudodamasis paslauga informacijos gavėjas gali pateikti atsakymą. Todėl asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis neturėtų būti laikomos tokių kriterijų neatitinkančios paslaugos, pavyzdžiui, programų transliavimas, užsakomosios vaizdo programos, interneto svetainės, socialiniai tinklai, tinklaraščiai arba informacijos mainai tarp mašinų. Gali būti ypatingų aplinkybių, kuriomis paslauga neturėtų būti laikoma asmenų tarpusavio ryšio paslauga, pavyzdžiui, jei asmenų tarpusavio ryšio arba interaktyviojo ryšio priemonė yra aiškiai šalutinė kitos paslaugos funkcija, todėl objektyviai techniškai neįmanoma ja naudotis be pagrindinės paslaugos, o ta funkcija nėra integruota vien tam, kad būtų įmanoma išvengti taisyklių, kuriomis reguliuojamos elektroninių ryšių paslaugos, taikymo. Tokios išimties pavyzdys galėtų iš esmės būti internetinio žaidimo ryšio kanalas, priklausomai nuo paslaugos ryšio priemonės funkcijų;

(18)su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms, kurioms naudojami numeriai iš nacionalinio arba tarptautinio telefono ryšio numeracijos plano, turi jungtį su viešuoju (paketų arba kanalų) perjungiamuoju telefono ryšio tinklu. Prie su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų priskiriamos ir paslaugos, kurias teikiant galutiniams paslaugų gavėjams numeriai suteikiami siekiant užtikrinti tiesioginį sujungimą, ir paslaugos, kuriomis naudodamiesi galutiniai paslaugų gavėjai gali susisiekti su asmenimis, kuriems tokie numeriai suteikti. Vien numerio naudojimas neturėtų būti prilyginamas numerio naudojimui siekiant prisijungti prie viešojo perjungiamojo telefono tinklo, todėl numerio naudojimas neturėtų būti savaime laikomas rodikliu, kuriuo remiantis paslaugą būtų galima priskirti prie su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugos. Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms taikomi įpareigojimai turėtų būti nustatomi tik jei konkrečius reguliavimo įpareigojimus asmenų tarpusavio ryšio visų rūšių paslaugoms būtina taikyti viešojo intereso tikslais, nesvarbu, ar paslaugoms teikti naudojami numeriai. Su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas pagrįsta traktuoti kitaip, nes jos gyvuoja joms naudingoje visuotinai užtikrinamoje sąveikioje ekosistemoje;

ê 2002/22/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(19)rReguliavimui naudojamo tinklo galinis taškas — riba tarp elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos ir ryšių terminalo įrangos sistemos. Nustatyti tinklo galinio taško vietą — nacionalinės reguliavimo institucijos atsakomybė prireikus atitinkamų įmonių siūlymu. ð Atsižvelgusi į nacionalinių reguliavimo institucijų praktiką ir į fiksuotojo ir belaidžio ryšio tinklų topologijos įvairovę, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) turėtų, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, priimti tinklo galinio taško identifikavimo pagal šią direktyvą įvairiomis konkrečiomis aplinkybėmis gaires; ï

ò naujas

(20)technika tobulėja, todėl galutiniai paslaugų gavėjai gali su pagalbos tarnybomis susisiekti ne vien kalbiniu ryšiu, bet ir kitomis asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis. Todėl skubios pagalbos ryšio samprata turėtų aprėpti visas tas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, kuriomis naudojantis įmanoma prieiga prie pagalbos tarnybų. Ši samprata grindžiama skubios pagalbos sistemos, t. y. bendrojo pagalbos centro, tinkamiausio bendrojo pagalbos centro 39 ir pagalbos tarnybos 40 , elementais, įtvirtintais Sąjungos teisės aktuose;

ê 2002/21/EB 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(21)nNacionalinės reguliavimo ð ir kitos kompetentingos ï institucijos turėtų turėti suderintus tikslus ir principus, kuriais galėtų remtis Ö dirbdamos Õ ir, vykdydamos savo užduotis pagal šią reguliavimo sistemą, prireikus koordinuoti savo veiksmus su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis ð ir su EERRI ï ;.

ê 2002/21/EB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(22)Nacionalinių reguliavimo ð kompetentingų ï institucijų, įsteigtų pagal šią direktyvą ir specifines direktyvas, veikla prisideda prie platesnės politikos kultūros, užimtumo, aplinkos, socialinės sanglaudos, miestų bei kaimų planavimo politikos įgyvendinimo;.

ò naujas

(23)kad Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos politiniai tikslai pavirstų reguliavimo sąlygomis, turėtų būti numatyta, kad taikant pagrindų dokumentą, be esamų trijų pagrindinių – konkurencijos skatinimo, vidaus rinkos ir galutinių paslaugų gavėjų – tikslų, būtų siekiama dar vieno papildomo – prisijungimo galimybės – tikslo, apibūdinamo šiais rezultatais: užtikrinus veiksmingą ir sąžiningą konkurenciją, našias investicijas ir atviras inovacijas, efektyviai naudojant radijo spektrą, parengus bendras taisykles ir sukūrus nuspėjamo reguliavimo principus vidaus rinkoje, taip pat taikant sektoriuje būtinas piliečių interesų apsaugos taisykles, įdiegti ir išplėtoti pagrįsta kaina ir pasirinkimu grindžiamas galimybes Sąjungos piliečiams gauti prieigą prie itin didelio pralaidumo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų. Prisijungimo galimybės tikslas valstybėms narėms, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat suinteresuotosioms šalims reiškia, kad būtina siekti, viena vertus, didžiausio pralaidumo tinklų ir paslaugų tam tikroje vietovėje rentabilumo, kita vertus – teritorinės sanglaudos, t. y., įvairiose vietovėse turimų pajėgumų panašumo;

ê 2002/21/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(24)Reikalavimas  principas  , kad valstybės narės ð ES teisės aktus taikytų neutraliai technologijų atžvilgiu ï užtikrintų, kad nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgtų į tai, jog reguliavimas technologiniu požiūriu būtų neutralus, tai yra, kad  nacionalinė reguliavimo  ð arba kita kompetentinga ï  institucija  tam tikrai technologijų rūšiai nebūtų teikiama neteiktų pranašumo ir nebūtų teigiamai diskriminuojama nediskriminuotų, nekliudo taikyti proporcingas priemones tam tikroms konkrečioms paslaugoms skatinti, kai tai yra pateisinama ð siekiant reguliavimo sistemos tikslų ï , pavyzdžiui, skaitmenine televizija kaip priemone spektro efektyvumui didinti. ð Be to, šis principas netrukdo atsižvelgti į tai, kad tam tikros perdavimo terpės turi fizines ir architektūros savybes, kurios gali būti pranašesnės paslaugos kokybės, pralaidumo, techninės priežiūros sąnaudų, energijos vartojimo efektyvumo, valdymo lankstumo, patikimumo, atsparumo ir dydžio pritaikymo, o galiausiai ir veikimo rodiklių, atžvilgiais, todėl į šiuos veiksnius galima atsižvelgti imantis įvairių priemonių, kuriomis siekiama reguliavimo tikslų; ï

ê 2009/140/EB 53 konstatuojamoji dalis

(25)sSiekiant didinti ekonomikos augimą, inovacijas ir vartotojų turimą pasirinkimą, reikėtų kartu skatinti ir veiksmingas investicijas, ir konkurenciją;.

ê 2009/140/EB 54 konstatuojamoji dalis

(26)eEkonominiu požiūriu veiksmingos investicijos į naują ir esamą infrastruktūrą ir, prireikus, reguliavimas, kurio tikslas yra veiksminga mažmeninių paslaugų sektoriaus konkurencija, – geriausias būdas skatinti konkurenciją. Veiksmingas infrastruktūrų konkurencijos lygis – tai infrastruktūrų daugėjimo mastas, užtikrinantis, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, jog investuotojai gaus tinkamą investicijų grąžą, kuri bus grindžiama pagrįstais rinkos pasidalijimo raidos lūkesčiais;.

ê 2009/140/EB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(27)Siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų būtina tinkamai skatinti investicijas į naujus didelės spartos  itin  ð didelio pralaidumo ï tinklus, kurios rems inovacijas didinant turinio įvairovę interneto paslaugų srityje ir stiprins tarptautinį Europos Sąjungos konkurencingumą. Tokie tinklai atveria milžiniškas galimybes suteikti naudos vartotojams ir verslo įmonėms visoje Europos Sąjungoje. Todėl yra gyvybiškai svarbu skatinti tvarias investicijas į šių naujų tinklų plėtojimą, tuo pat metu pasitelkus reguliavimo nuspėjamumą ir nuoseklumą apsaugant konkurenciją bei skatinant vartotojų pasirinkimą;.

ê 2009/140/EB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(28)pPlėtojantis konkurencijai rinkose siekiama palaipsniui mažinti konkretiems sektoriams taikomas ex ante taisykles, o galiausiai siekiama, kad elektroninius ryšius reglamentuotų tik konkurencijos teisės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad elektroninių ryšių rinkose pastaraisiais metais labai išaugo konkurencija, labai svarbu, kad ex ante reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimai būtų nustatyti tik tais atvejais, kai nėra veiksmingos ir tvarios konkurencijos  susijusiose mažmeninėse rinkose  ;.

ò naujas

(29)sektorių, kuriuose būtinai reikia elektroninio ryšio, skaičius nuolat didėja. Daiktų internetas – pavyzdys, kaip radijo signalų perdavimas, kuriuo grindžiamas elektroninis ryšys, nuolat keičia ir formuoja visuomenės ir verslo tikrovę. Kad pokyčių nauda būtų kuo didesnė, radijo spektro valdymą reikia organizuoti ir derinti atsižvelgiant į naujas belaidžio ryšio technologijas ir naudojimo būdus. Kitų nuo radijo spektro priklausomų technologijų ir sistemų paklausa gali didėti, o didėjimą gali skatinti jų integravimas į elektroninius ryšius arba derinimas su jais, todėl radijo spektrui valdyti turėtų būti prireikus naudojami tarpsektoriniai principai, kad radijo spektras būtų naudojamas efektyviau;

ê 2009/140/EB 28 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(30)Nors spektro valdymas tebėra valstybių narių kompetencijos sritis, strateginis planavimas, koordinavimas ir atitinkamais atvejais derinimas Bendrijos  Sąjungos  lygiu gali padėti užtikrinti, kad spektro naudotojai pasinaudotų visa vidaus rinkos teikiama nauda ir kad ES  Sąjungos  interesus būtų galima veiksmingai ginti pasaulio mastu. Siekiant šių tikslų prireikus gali būti rengiami teisės aktai, pagal kuriuos  gali būti  kuriamos  priimamos  daugiametės radijo spektro politikos programos ð (pirmoji tokia programa apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 243/2012/ES 41 ) ï, kad būtų nustatomosa naudojimosi radijo dažnių spektru Bendrijoje  Sąjungoje  strateginio planavimo ir derinimo politikos kryptys ir tikslai. Šios politikos kryptys ir tikslai gali būti susiję su radijo spektro prieinamumo ir veiksmingo naudojimo sąlygomis, kurios reikalingos vidaus rinkai sukurti ir veikti  pagal šią direktyvą  , taip pat tam tikrais atvejais jie gali būti susiję su bendrųjų leidimų išdavimo ir individualių radijo dažnių naudojimo teisių suteikimo procedūrų derinimu, kad būtų galima įveikti, jei reikia, vidaus rinkos kliūtis. Šios politikos kryptys ir tikslai turi atitikti šią direktyvą ir specialiąsias direktyvas.

ê 2009/140/EB 32 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(31)Dabartinė spektro valdymo ir skirstymo sistema iš esmės grindžiama administraciniais sprendimais, kurie nėra pakankamai lankstūs siekiant prisitaikyti prie technologijų ir ekonominės raidos, visų pirma prie greito belaidžių technologijų vystymosi ir vis didėjančios plačiajuosčio ryšio paklausos Ö aiškinantis, ar radijo spektras naudojamas optimaliai, vis mažiau atsižvelgiama į valstybių sienas. Õ Dėl pernelyg didelio nacionalinių politikų susiskaidymo ð radijo spektro naudojimo klausimais, įskaitant nepagrįstas skirtingas prieigos prie radijo spektro ir jo naudojimo sąlygas, taikomas priklausomai nuo operatoriaus rūšies, ï didėja sąnaudos, spektro naudotojai praranda rinkos galimybes.,  Susiskaidymas gali  lėtėja sulėtinti inovacijasų ð riboti investicijas, mažinti masto ekonomiją gamintojams ir operatoriams, taip pat skatinti teisių turėtojų nesutarimus ir prieigos prie spektro kainos skirtumus ï procesas, todėl šis susiskaidymas yra žalingas vidaus rinkai, vartotojams ir ekonomikai apskritai. ð Susiskaidymas gali apskritai iškreipti ï vidaus rinkosai ð veikimą ï , Ö bloginti sąlygas visiems Õ vartotojams ir ekonomikai apskritai. Be to, radijo dažnių gavimos ir naudojimo sąlygos gali skirtis atsižvelgiant į operatoriaus teikiamų paslaugų rūšį, o šių operatorių teikiamos elektroninės paslaugos vis dažniau sutampa; dėl to kyla įtampa tarp teisių turėtojų, skiriasi spektro gavimo sąnaudos ir gali atsirasti vidaus rinkos veikimo iškraipymų;.

ê 2009/140/EB 33 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Optimaliam radijo spektro panaudojimui vis mažiau prasmės atsižvelgti į valstybių sienas. Dėl galimybių naudotis spektro naudojimo teisėmis suskaidyto valdymo ribojamos investicijos ir inovacijos, operatoriai ir įrenginių gamintojai negali užsitikrinti masto ekonomijos, todėl trukdoma radijo spektrą naudojančių elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkos raidai.

ê 2009/140/EB 30 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(32)šŠios direktyvos spektro valdymo nuostatos turėtų būti suderinamos su radijo spektro valdymo srityje veikiančių tarptautinių ir regioninių organizacijų, pavyzdžiui, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) ir Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT), veikla, kad būtų užtikrintas veiksmingas spektro valdymas ir jo naudojimo suderinimas visoje Bendrijoje  Sąjungoje  ir tarp valstybių narių bei kitų ITU narių;.

ê 2002/21/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(33)pPagal reguliavimo ir veiklos funkcijų atskyrimo principą valstybės narės turėtų garantuoti nacionalinės reguliavimo institucijos ar ð kitų kompetentingų ï institucijų nepriklausomumą, kad užtikrintų jų sprendimų nešališkumą. Šis nepriklausomumo reikalavimas nepažeidžia institucijų autonomijos ir valstybių narių konstitucinių įsipareigojimų ar neutralumo principo, taikomo valstybių narių taisyklėms, reglamentuojančioms Sutarties 295 straipsnyje nustatytą turto nuosavybės sistemą. Savo užduotims atlikti nacionalinės reguliavimo ð ir kitos kompetentingos ï institucijos turi turėti visus būtinus išteklius – darbuotojus, kvalifikaciją ir finansines galimybes;.

ò naujas

(34)reikia parengti sąrašą užduočių, kurias valstybės narės gali skirti tik įstaigoms, kurios jų nurodymu atlieka nacionalinės reguliavimo institucijos funkcijas ir kurių politinis nepriklausomumas ir reguliavimo įgaliojimai yra garantuoti, tai yra atskirti jas nuo kitų reguliavimo užduočių, kurias valstybės narės gali skirti nacionalinėms reguliavimo institucijoms arba kitoms kompetentingoms institucijoms. Todėl, jei šioje direktyvoje numatyta, kad valstybė narė turėtų užduotį skirti kompetentingai institucijai arba tokią instituciją įgalioti, valstybė narė gali užduotį skirti arba nacionalinei reguliavimo institucijai, arba kitai kompetentingai institucijai;

ê 2009/140/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(35)sSiekiant užtikrinti veiksmingesnį reguliavimo sistemos taikymą, nacionalinių reguliavimo institucijų autoritetą ir pagerinti jų sprendimų nuspėjamumą, turėtų būti stiprinamas  po 2009 m. peržiūros sustiprintas  šių institucijų nepriklausomumas. Todėl nacionalinėje teisėje turėjotų būti  įrašyta  speciali nuostata, kuria būtų užtikrinta, jog į nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už ex ante rinkos reguliavimą arba ginčų tarp įmonių sprendimą, atliekamas užduotis nebūtų kišamasi iš išorės ar nebūtų daromas politinis spaudimas, dėl kurio būtų pakenkta institucijos sprendimų nepriklausomumui. Dėl išorės poveikio nacionalinis įstatymų leidžiamasis organas nėra tinkamas pagal šią reguliavimo sistemą veikti kaip reguliavimo institucija. Todėl turėtų  turėjo  būti iš anksto nustatytos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovo atleidimo taisyklės, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl jos neutralumo ar dėl išorės veiksnių poveikio šiai institucijai. ð Siekiant išvengti nepagrįsto atleidimo, atleistasis narys turėtų turėti teisę prašyti, kad kompetentingas teismas patikrintų, ar atleidimas pagrįstas kuria nors iš šioje direktyvoje numatytų priežasčių. Toks atleidimas turėtų būti susijęs tik su vadovo arba nario asmens savybėmis arba profesine kvalifikacija. ï Svarbu, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už ex ante rinkos reguliavimą, turėtų nuosavą biudžetą, kurį galėtų naudoti įdarbindamos reikiamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių. Skaidrumui užtikrinti tas biudžetas turėtų būti skelbiamas kasmet. ð Savo žmogiškuosius ir finansinius išteklius nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų valdyti savarankiškai tiek, kiek numatyta jų biudžete. Siekdamos užtikrinti nešališkumą, valstybės narės, kurioms priklauso įmonės, mokančios į nacionalinės reguliavimo institucijos arba kitos kompetentingos institucijos biudžetą lėšas, surinktas taikant administravimo mokesčius, arba kurios tokias įmones valdo, turėtų užtikrinti, kad su nuosavybe arba valdymu siejama veikla būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo biudžeto valdymo; ï

ò naujas

(36)kad vadovas ir nariai nebūtų spaudžiami iš išorės, nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą reikia toliau didinti nustačius būtiniausią paskyrimo į pareigas kvalifikaciją ir mažiausią vadovo ir narių įgaliojimų trukmę. Be to, reguliavimo įstaigos įsigalėjimo rizikos, tęstinumo užtikrinimo ir didesnio nepriklausomumo klausimai būtų sprendžiami apribojus galimybę atnaujinti įgaliojimus daugiau nei vieną kartą ir reikalaujant valdybos ir vyresniosios vadovybės pareigoms taikyti rotacijos sistemą;

(37)nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų būti atskaitingos už tai, kaip vykdo savo pareigas, ir teikti ataskaitas. Šis įpareigojimas turėtų būti formuluojamas kaip metinių ataskaitų teikimo įpareigojimas, o ne įpareigojimas teikti ataskaitas pagal ad hoc prašymus, nes dėl neproporcingų prašymų būtų ribojamas tų institucijų nepriklausomumas arba būtų joms trukdoma vykdyti pareigas. Kad dideli arba besąlygiško ataskaitų teikimo įpareigojimai gali netiesiogiai paveikti institucijos nepriklausomumą, rodo pastarojo meto teismo praktikos pavyzdžiai 42 ;

(38)valstybės narės turėtų Komisijai pranešti apie nacionalinę reguliavimo instituciją ir kitas kompetentingas institucijas. Jei institucija yra atsakinga už priėjimo teisės suteikimą, pranešimo reikalavimas gali būti įvykdytas nurodžius bendrą informacinį punktą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/61/ES 43 7 straipsnio 1 dalį;

ê 2002/20/EB 4 konstatuojamoji dalis

Ši direktyva taikoma visų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimams, neatsižvelgiant į tai, ar jie teikiami visuomenei, ar ne. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad abiejų kategorijų teikėjams būtų taikomos objektyvios, skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos teisės, sąlygos ir procedūros.

ê 2002/20/EB 5 konstatuojamoji dalis

Ši direktyva taikoma tik suteikiant teises naudoti radijo dažnius, kai radijo dažniai naudojami elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms teikti paprastai už atlygį. Radijo ryšio galinių įrenginių naudojimas savo tikslais, kai paslaugų gavėjas naudoja ne vien jam išskirtus specifinius radijo dažnius ir jo veikla nėra susijusi su ekonomine veikla, pavyzdžiui, kai civiliniu dažnių diapazonu naudojasi radijo mėgėjai, nereiškia, kad yra teikiamas elektroninių ryšių tinklas ar paslauga, ir todėl šiais atvejais ši direktyva netaikoma. Tokio naudojimo atvejais taikoma 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo 44 .

ê 2002/20/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Nuostatos dėl sąlyginės prieigos sistemų laisvo judėjimo ir apsaugotų paslaugų laisvo teikimo tokiomis sistemomis yra nustatytos 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos 45 . Todėl šios direktyvos taikyti nereikia taikyti tokių sistemų ir paslaugų leidimams.

ê 2002/20/EB 7 konstatuojamoji dalis

(39)sSiekiant skatinti naujų elektroninių ryšių paslaugų ir visos Europos ryšių tinklų ir paslaugų plėtotę ir paslaugų teikėjams bei vartotojams suteikti galimybę turėti naudos iš bendrosios rinkos ekonomijos masto, elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimui turėtų būti taikoma kuo mažiau sunkumų sudaranti leidimų sistema;.

ê 2002/20/EB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(40)Šiuos tikslus ð bendrosios rinkos naudą paslaugų teikėjams ir galutiniams paslaugų naudotojams ï geriausiai galima pasiekti bendruoju ð elektroninių ryšių tinklo ir elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, ï visų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimu, nereikalaujant jokio atskiro nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimo ar administracinio akto ir taikant tik vieną procedūrinį reikalavimą – reikalavimą pranešti ð pateikti aiškinamąjį pranešimą ï. Kai valstybės narės reikalauja, kad elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjai praneštų, kai pradeda veiklą, ð šis pranešimas turėtų būti pateiktas EERRI, kuri veikia kaip vienas bendras infromacinis punktas. Tinklų arba paslaugų teikėjams neturėtų atsirasti jokių administracinių išlaidų, susijusių su tokiu pranešimu, ir turėtų būti sudaryta galimybė pranešimus pateikti per specialų langelį nacionalinės reguliavimo institucijos interneto svetainėje. EERRI turėtų pranešimus iš anksto perduoti nacionalinėms reguliavimo institucijoms visose valstybėse narėse, kuriose elektroninių ryšių tinklų arba paslaugų teikėjai ketina teikti elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas. Valstybės narės gali taip pat reikalauti įrodymo, kad pranešimas EERRI buvo pateiktas teisiškai pripažintomis pašto arba elektroninėmis priemonėmis ar elektroninio patvirtinimo, kad pranešimas EERRI gautas. ï Toks patvirtinimas neturėtų būti administracinis aktas arba patvirtinimui neturėtų reikėti nacionalinės reguliavimo arba kitos institucijos priimto administracinio akto , jos taip pat gali reikalauti teisiškai pripažintomis pašto ar elektroninėmis priemonėmis atsiųsto patvirtinimo, kad toks pranešimas gautas. Bet kuriuo atveju toks patvirtinimas neturėtų būti nacionalinės reguliavimo institucijos, kuriai turi būti atsiųstas pranešimas, administracinis aktas ir tokio administracinio akto neturi būti reikalaujama;.

ò naujas

(41)pranešimas EERRI turėtų būti laikomas tik teikėjo pareiškimu, kad jis ketina pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas. Teikėjo gali būti reikalaujama tik prie pareiškimo pridėti šios direktyvos 12 straipsnyje nustatytą informaciją. Valstybės narės neturėtų nustatyti papildomų arba atskirų pranešimo reikalavimų;

(42)su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms nereikia viešosios numeracijos išteklių ir visuotinai užtikrinamos sąveikiosios ekosistemos, todėl jos skiriasi nuo kitų šioje direktyvoje apibrėžtų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų. Todėl šių rūšių paslaugoms dera taikyti bendrojo leidimo tvarką;

ê 2002/20/EB 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(43)sSuteikdamos teises naudoti radijo dažnius ð spektrą ï , numerius ar teises įrengti įrenginius, atitinkamos  kompetentingos  institucijos gali  turėtų  toms įmonėms pranešti apie atitinkamus reikalavimus ir sąlygas bendrajame leidime;.

ê 2002/20/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(44)bBendruosiuoseajame leidimuosee turėtų būti tik sąlygos, kurios yra specifinės elektroninių ryšių sektoriui. Jiemsam neturėtų būti taikomi reikalavimai, kurie jau taikomi pagal galiojančius nacionalinius įstatymus, ne konkrečiai skirtus elektroninių ryšių sektoriui. Vis dėlto ð Pavyzdžiui, ï nacionalinės reguliavimo institucijos gali pranešti tinklų operatoriams ir paslaugų teikėjams apie ð taikytinus aplinkos apsaugos ir miesto bei vietovių planavimo reikalavimus; ï kitus teisės aktus, taikomus jų verslui, pavyzdžiui, nurodydamos savo interneto svetainėse

ê 2009/140/EB 73 konstatuojamoji dalis

(45)įĮ teisę suteikiančias sąlygas turėtų būti įtrauktos konkrečios sąlygos, kuriose numatytas prieinamumas neįgaliems paslaugų gavėjams ir galimybės valdžios institucijoms ir skubią pagalbosą teikiančioms tarnyboms susisiekti vienoms su kitomis ir su plačiąja visuomene prieš, po ar didelių nelaimių metu;. Be to, atsižvelgdamos į techninių inovacijų svarbą, valstybės narės turėtų galėti suteikti teises naudoti spektrą eksperimentiniams tikslams, griežtai taikant konkrečius apribojimus ir sąlygas, grindžiamas tokių teisių eksperimentiniu pobūdžiu.

ê 2002/20/EB 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(46)tTokiame leidime būtina aiškiai nurodyti įmonių teises ir pareigas pagal bendrąjį leidimą, kad būtų užtikrintos visoje Bendrijoje  Sąjungoje  vienodos sąlygos ir būtų lengviau vesti derybas dėl viešųjų ryšio tinklų sujungimo per valstybių sienas;.

ê 2002/20/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(47)bBendrasis leidimas įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas visuomenei, suteikia teisę derėtis dėl sujungimo laikantis 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos  šios  direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) sąlygų 46 . Įmonės, teikiančios elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas ne visuomenei, gali derėtis dėl sujungimo komercinėmis sąlygomis;.

ê 2002/20/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Gali ir toliau reikėti teikti specifines teises naudoti radijo dažnius ir numerius, įskaitant trumpuosius kodus, iš nacionalinio numeracijos plano. Teisės į numerius taip pat gali būti skiriamos iš Europos numeracijos plano, įskaitant, pavyzdžiui, virtualų šalies kodą „3883“, kuris yra priskirtas Europos pašto ir telekomunikacijų konferencijos (CEPT) valstybėms narėms. Tos naudojimo teisės neturėtų būti varžomos, išskyrus atvejus, kai yra neišvengiama dėl radijo dažnių stygiaus ir būtinybės užtikrinti jų veiksmingą naudojimą.

ê 2002/20/EB 16 konstatuojamoji dalis

(48)tTais atvejais, kai elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos nėra teikiamos visuomenei, tikslinga taikyti mažiau ir lengvesnes sąlygas, nei būtų pateisinama taikyti tais atvejais, kai elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos yra teikiamos visuomenei;.

ê 2002/20/EB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(49)sSpecifiniai įpareigojimai, kuriuos galima nustatyti elektroninių ryšių tinklų ir ð elektroninių ryšių ï paslaugų ð , išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų, ï teikėjams pagal Bendrijos  Sąjungos  teisę dėl to, kad jie turi didelę įtaką rinkoje, kaip apibrėžta 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Ö šioje Õ direktyvoje 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 47 , turėtų būti taikomi atsietai nuo bendrųjų teisių ir pareigų, nustatytų pagal bendrąjį leidimą;

ê 2002/20/EB 25 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(50)eElektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams gali būti reikalingas jų teisių dėl sujungimo ir priėjimo pagal bendrąjį leidimą patvirtinimas, ypač kad jiems būtų lengviau vesti derybas su kito, regioninio ar vietos, lygio valdžia ar paslaugų teikėjais kitose valstybėse narėse. Šiuo tikslu nacionalinės reguliavimo institucijos ð EERRI, kuriai siunčiami pranešimai apie viešųjų arba privačiųjų tinkle arba paslaugų teikimą, ï turėtų įmonių prašymu ar automatiškai reaguodamaos į pranešimą pagal bendrąjį leidimą pateikti joms deklaracijas Tokios deklaracijos neturėtų būti laikomos teisių suteikimo dokumentu, ir nuo tokios deklaracijos neturėtų priklausyti jokios teisės pagal bendrąjį leidimą ar naudojimo teisės, ar tokių teisių įgyvendinimas;.

ê 2002/20/EB 30 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(51)eElektroninių ryšių paslaugų teikėjams galima skirti administracinius mokesčius nacionalinės reguliavimo ð arba kitos kompetentingos ï institucijos veiklai, kurią ji vykdo valdydama leidimų sistemą ir suteikdama naudojimo teises, finansuoti. Tokių mokesčių dydis neturėtų viršyti tos sumos, kurios reikia faktinėms tokios veiklos sąnaudoms padengti. Dėl to turėtų būti užtikrintas nacionalinės reguliavimo ð arba kitos kompetentingos ï institucijos pajamų ir išlaidų skaidrumas pateikiant metines ataskaitas apie visą surinktų mokesčių sumą ir administracines sąnaudas. Tai leis įmonėms patikrinti, ar mokesčiai atitinka administracines sąnaudas;.

ê 2002/20/EB 31 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(52)aAdministracinių mokesčių sistemos neturėtų iškreipti konkurencijos ar sukurti kliūčių patekti į rinką. Taikant bendrojo leidimo sistemą, nebebus galima administracines sąnaudas ir atitinkamus mokesčius priskirti atskiroms įmonėms, juos bus galima priskirti tik už teisių naudoti numerius, radijo dažnius ð spektrą ï ar įrengti įrenginius suteikimą. Bet kokie taikomi administraciniai mokesčiai turėtų atitikti bendrojo leidimo sistemos principus. Sąžiningos, paprastos ir skaidrios alternatyvos pavyzdžiu šiems mokesčių skyrimo kriterijams galėtų būti su apyvarta susijęs platinimas. Kai administraciniai mokesčiai labai nedideli, tinkamas sprendimas galėtų būti ir vienodo tarifo mokesčiai arba mokesčiai, nustatomi derinant vienodą tarifą su apyvarta susijusiu elementu. ð Atsižvelgdamos į tai, kiek bendrojo leidimo tvarka taikoma įmonėms, turinčioms labai mažą rinkos dalį, pavyzdžiui, vietiniams tinklo teikėjams, arba kiek ji taikoma paslaugų teikėjams, kurių verslo modelis duoda labai ribotas pajamas, nors rinkos skverbtis pagal apimtis didelė, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti deramą de minimis ribą, nuo kurios būtų taikomi administraciniai mokesčiai; ï

ê 2002/20/EB 33 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(53)vValstybėms narėms gali reikėti pakeisti teises, sąlygas, procedūras, mokesčius ir rinkliavas, susijusias su bendraisiais leidimais ir naudojimosi teisėmis, kai tai yra objektyviai pagrįsta. Apie tokius pakeitimus turėtų būti laiku pranešta visoms suinteresuotoms šalims, kad jos turėtų pakankamą galimybę išreikšti savo nuomonę apie tuos pakeitimus. ð Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti teisinį aiškumą ir skatinti reguliavimo nuspėjamumą, visiems suteiktų teisių naudoti radijo spektrą arba įrengti įrenginius apribojimams arba panaikinimui turėtų būti taikomos nuspėjamos ir skaidrios procedūros; todėl galėtų būti nustatyti griežtesni reikalavimai arba sukurta pranešimo schema, jei naudojimo teisės buvo suteiktos pagal konkurencijos arba lyginamąsias procedūras. Turėtų būti vengiama nebūtinų procedūrų, jei suteiktų teisių įrengti įrangą arba naudoti radijo spektrą pakeitimai nedideli ir jie nedaro įtakos trečiųjų šalių interesams. Jei radijo spektro naudojimas pasikeičia pritaikius technologijų ir paslaugų neutralumo principus, toks pokytis neturėtų būti laikomas pakankama priežastimi atimti teises, nes dėl jo nebūtina suteikti naują teisę; ï

ê 2002/20/EB 34 konstatuojamoji dalis

Skaidrumo principas reikalauja, kad paslaugų teikėjai, vartotojai ir kitos suinteresuotos šalys lengvai galėtų susipažinti su informacija apie teises, sąlygas, procedūras, mokesčius, rinkliavas ir sprendimus dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo, teisių naudoti radijo dažnius ir numerius, teisių įrengti įrenginius, nacionalinių dažnių naudojimo planų ir nacionalinių numeracijos planų. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi svarbią užduotį teikti tokią informaciją ir ją nuolatos atnaujinti. Kai tokias teises administruoja kito lygio Vyriausybės, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų stengtis sukurti patogią vartotojui priemonę informacijai apie tokias teises gauti.

ê 2002/20/EB 35 konstatuojamoji dalis

Bendrosios rinkos tinkamą veikimą taikant nacionalinę leidimų tvarką pagal šią direktyvą turėtų stebėti Komisija.

ê 2002/20/EB 36 konstatuojamoji dalis

Siekiant susitarti dėl naujosios elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimo sistemos visų elementų taikymo vienos datos, svarbu, kad šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę procesas ir galiojančių licencijų suderinimas su naujosiomis taisyklėmis vyktų lygiagrečiai. Tačiau tam tikrais atvejais, kai, pakeitus leidimus, galiojusius šios direktyvos įsigaliojimo dieną, bendruoju leidimu ir individualiomis naudojimo teisėmis pagal šią direktyvą, paslaugų teikėjams, veikiantiems pagal galiojantį leidimą, padidėtų reikalavimai ar sumažėtų jų teisės, valstybės narės tokių licencijų suderinimui gali pasinaudoti papildomu devynių mėnesių laikotarpiu po šios direktyvos įsigaliojimo, jei tai neturėtų neigiamo poveikio kitų įmonių teisėms ir pareigoms.

ê 2002/20/EB 37 konstatuojamoji dalis

Gali susiklostyti aplinkybės, kai tam tikros leidimo sąlygos, susijusios su prieiga prie elektroninių ryšių tinklų, panaikinimas sukeltų rimtų sunkumų vienai ar daugiau įmonių, kurioms toji sąlyga buvo palanki. Tokiais atvejais valstybės narės prašymu Komisija gali taikyti papildomas pereinamojo laikotarpio priemones.

ê 2002/20/EB 38 konstatuojamoji dalis

Siūlomų priemonių tikslo, būtent, elektroninių ryšių taisyklių ir elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų taisyklių ir leidimų reikalavimų suderinimo ir supaprastinimo, valstybės narės negali visiškai pasiekti, o dėl tų priemonių masto ir poveikio jie gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali taikyti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje išdėstytą subsidiarumo principą. Pagal proporcingumo principą, nurodytą tame pačiame straipsnyje, šia direktyva nesiekiama toliau, nei būtina tiems tikslams pasiekti,

ê 2009/140/EB 70 konstatuojamoji dalis

(54)nNedideli teisių ir įpareigojimų pakeitimai – tai iš esmės administraciniai pakeitimai, dėl kurių bendrojo leidimo ir individualių naudojimo teisių pobūdis kinta ne iš esmės, taigi dėl jų kitos įmonės neįgyja lyginamųjų pranašumų;.

ê 2002/21/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(55)nNacionalinėms reguliavimo ð ir kitoms kompetentingoms ï institucijoms reikia rinkti informaciją iš rinkos dalyvių, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis. Tokią informaciją gali reikėti rinkti ir Komisijos ð arba EERRI ï vardu  gali būti būtina  , kad ji  jos  galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Bendrijos  Sąjungos  teisę. Prašymai suteikti informaciją turėtų būti proporcingi ir įmonėms neužkrauti per didelės naštos. Nacionalinių reguliavimo ð ir kitų kompetentingų ï institucijų surinkta informacija turėtų būti viešai prieinama, išskyrus tą jos dalį, kuri pagal nacionalines viešo priėjimo prie informacijos taisykles yra konfidenciali, ir laikantis Bendrijos  Sąjungos  bei nacionalinių įstatymų dėl verslo konfidencialumo;.

ê 2009/140/EB 16 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(56)sSiekiant veiksmingai atlikti nacionalinių reguliavimo institucijų reguliavimo užduotis, į jų renkamus duomenis turėtų būti įtraukti apskaitos duomenys dėl mažmeninių rinkų, susijusių su didmeninėmis rinkomis, kuriose operatorius turi didelę įtaką, dėl kurios nacionalinė reguliavimo institucija jam taiko reguliavimą. Taip pat turėtų būti įtraukiami duomenys, kuriuos naudodama nacionalinė reguliavimo institucija galėtų įvertinti ð sąlygų, siejamų su naudojimosi teise, laikymąsi, ï galimą planuojamų tinklo topologijos atnaujinimų arba pakeitimų poveikį konkurencijos raidai arba didmeniniams produktams, kuriais gali naudotis kiti ūkio subjektai. ð Informacija apie tai, kaip laikomasi su radijo spektro naudojimo teisėmis siejamų aprėpties įpareigojimų, yra būtina siekiant užtikrinti įdiegto tinklo geografinio tyrimo, kurį vykdo nacionalinės reguliavimo institucijos, išsamumą. Todėl jos turėtų galėti reikalauti, kad būtų pateikta tokia išskaidyto vietos lygmens informacija, kurios detalizavimo užtektų tinklų geografiniam tyrimui; ï

ê 2002/20/EB 28 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(57)Reikalavimas iš paslaugų teikėjų ataskaitų ir informacijos gali sudaryti sunkumų ir pačiai įmonei, ir atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai ð siekiant nustatyti lengvesnius ataskaitų ir informacijos teikimo reikalavimus, taikomus tinkle ir paslaugų teikėjams, ï ,. Todėl tokie reikalavimai turėtų būti proporcingi, objektyviai pateisinami ir apsiriboti tik tuo, kas tikrai būtina. ð Visų pirma kompetentingos institucijos ir EERRI turėtų vengti teikti vienodus informacijos prašymus ï Nebūtina  ir  reikalauti sistemingai ir reguliariai įrodinėti, kad laikomasi visų bendrojo leidimo arba naudojimo teisių sąlygų ar reikalavimų, susijusių su naudojimo teisėmis. Įmonės turi teisę ð turėtų ï žinoti, kam bus naudojama informacija, kurios  prašoma pateikti  iš jų reikalaujama. Informacijos pateikimas neturėtų būti sąlyga patekti į rinką. Statistikos tikslais galima reikalauti, kad elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjai praneštų, kai nutraukia savo veiklą;.

ê 2002/20/EB 29 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(58)Ši direktyva neturėtų daryti poveikio neturėtų būti daromas poveikis  valstybių narių įsipareigojimui teikti informaciją, būtiną Bendrijos  Sąjungos  gynybos interesaims pagal tarptautinius susitarimus. Ši direktyva, taip pat neturėtų daryti poveikio įsipareigojimui teikti ataskaitas pagal teisės aktus, kurie nėra konkrečiai skirti elektroninio ryšio sektoriui, pavyzdžiui, pagal konkurencijos įstatymą teisės aktus;

ê 2002/21/EB 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(59)iInformacija, kurią nacionalinė reguliavimo ð kompetentinga ï institucija pagal Bendrijos  Sąjungos  ir nacionalines taisykles dėl verslo konfidencialumo ð ir asmens duomenų apsaugos ï laiko konfidencialia, gali būti apsikeičiama su Komisija ir kitomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, ð taip pat su EERRI, ï kai toks apsikeitimas yra griežtai būtinas šios direktyvos ar specifinių direktyvų nuostatų taikymui. Apsikeičiama tik tokia informacija, kuri atitinka apsikeitimo tikslą ir yra jam svarbi;.

ò naujas

(60)elektroninių ryšių plačiajuosčių tinklų įvairovė technologijų, topologijos, naudojamos terpės ir nuosavybės atžvilgiais tik didėja, todėl siekiant reguliavimo priemonių veiksmingumo ir taikymo būtent ten, kur jų reikia, tokios priemonės turi būti grindžiamos išsamia informacija ir tinklo plėtros prognozėmis. Prie tokios informacijos turėtų būti priskiriami ir itin didelio pralaidumo tinklų diegimo, ir esamų varinių laidų arba kitokių tinklų esminio atnaujinimo arba išplėtimo (pavyzdžiui, šviesolaidžio nutiesimo iki skirstomųjų spintų, derinamo su aktyviosiomis (vektorizavimo) technologijomis) planai, nors pastarųjų tinklų veikimo charakteristikos nebūtinai visais atžvilgiais prilygsta itin didelio pralaidumo tinklų veikimo charakteristikoms. Informacijos, kurią turėtų rinkti nacionalinės reguliavimo institucijos, išsamumo lygis ir teritorinis detalizavimas turėtų priklausyti nuo reguliavimo tikslo ir ji turėtų būti tinkama tais reguliavimo tikslais, kuriems jos reikia. Todėl teritorinio vieneto dydis valstybėse narėse skirsis, priklausomai nuo reguliavimo poreikių tam tikromis nacionalinėmis aplinkybėmis ir nuo vietinių duomenų buvimo. Teritorinių statistinių vienetų klasifikacijos (NUTS) 3 lygio teritoriniai vienetai daugeliu atvejų bus nepakankamai maži. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų vadovautis EERRI gairėmis, kokia strategija tinkamiausia šiai užduočiai atlikti, o tokios gairės turės būti grindžiamos patirtimi, kurią nacionalinės reguliavimo institucijos įgijo atlikdamos tinklų diegimo geografinius tyrimus. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galutiniams paslaugų gavėjams suteikti paslaugos kokybės priemones, kad prisidėtų prie geresnio jų informavimo apie esamas prisijungimo prie tinklo paslaugas;

(61)jei yra konkreti ir tiksliai apibrėžta skaitmeninės atskirties zona, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę skelbti kvietimus pareikšti suinteresuotumą, kad sužinotų, kurios įmonės nori investuoti į itin didelio pralaidumo tinklus. Investavimo sąlygų nuspėjamumo tikslais nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti su įmonėmis, pareiškusioms suinteresuotumą įdiegti ypač didelės spartos tinklus, dalytis informacija, ar aptariamoje zonoje yra atliekamas arba numatytas kitoks tinklų, įskaitant mažiau kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartos tinklus, atnaujinimas;

ê 2002/21/EB 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(62)sSvarbu, kad nacionalinės reguliavimo ð ir kitos kompetentingos ï institucijos konsultuotųsi su visomis suinteresuotomis šalimis dėl planuojamų sprendimų, ð suteiktų joms pakankamai, atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą, laiko pateikti pastabas ï ir atsižvelgtų į jų nuomonę prieš priimdamos galutinį sprendimą. Siekdamos užtikrinti, kad nacionaliniu mastu priimti sprendimai nedarytų neigiamo poveikio bendrajai rinkai ar kitiems sutarties tikslams, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų taip pat pranešti kai kuriuos sprendimų projektus Komisijai ir kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kad jos turėtų galimybę pateikti pastabas. Tikslinga, kad nacionalinės reguliavimo institucijos konsultuotųsi su suinteresuotomis šalimis dėl visų planuojamų priemonių, darančių poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Atvejai, kai taikomos 6  24  ir 7  34  straipsniuose nurodytos procedūros, yra apibrėžti šioje direktyvoje ir specifinėse direktyvose;.

ê 2009/136/EB 49 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(63)sSiekdamos pašalinti esamus konsultavimosi su vartotojais trūkumus ir tinkamai atsižvelgti į piliečių interesus, valstybės narės turėtų įdiegti tinkamą konsultavimosi mechanizmą. Toks mechanizmas galėtų būti įstaiga, kuri nepriklausomai nuo nacionalinės reguliavimo institucijos ir paslaugų teikėjų atliktų tyrimus su vartotojais susijusiais klausimais, pavyzdžiui, vartotojų įpročių ir paslaugų teikėjų keitimo mechanizmų klausimais, ir kuri veiktų skaidriai bei prisidėtų prie esamų konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais mechanizmų. Be to, galėtų būti nustatytas mechanizmas siekiant prisidėti prie atitinkamo bendradarbiavimo klausimais, susijusiais su teisėto turinio propagavimu. Tačiau pagal jokias pagal šį mechanizmą sutartas procedūras neturėtų būti leidžiamas sistemingas naudojimosi internetu tiriamasis stebėjimas;.

ê 2002/21/EB 32 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(64)jJei iškyla ginčas tarp tos pačios valstybės narės įmonių šios direktyvos ir specifinių direktyvų taikymo srityje, pavyzdžiui, susijęs su prieigos įpareigojimais ir sujungimu ar su abonentø ð galutinių paslaugų gavėjų ï sąrašų perdavimu, sąžiningai vedusi derybas nukentėjusioji šalis, kuriai vis dėlto nepavyko pasiekti susitarimo, turėtų galėti kreiptis į nacionalinę reguliavimo instituciją, kad ši išspręstų ginčą. Ö Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti įpareigoti šalis laikytis sprendimo. Õ Spręsdamos ginčą, kilusį tarp įmonių, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas kurioje nors valstybėje narėje, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų siekti užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kylančių pagal šią direktyvą ir pagal specifines direktyvas;.

ê 2002/21/EB 33 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(65)bBe atgręžtinio reikalavimo teisių, pagal nacionalinę ar Bendrijos  Sąjungos  teisę dar reikia paprastos procedūros, kuri bet kurios ginčo šalies prašymu būtų pradėta siekiant išspręsti tarpvalstybinius ginčus, išeinančius už vienos nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijos ribų. ð , kilusius tarp įmonių, teikiančių arba turinčių leidimą teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas keliose valstybėse narėse; ï

ê 2009/140/EB 50 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(66)vViena iš svarbių EERRI skirtų užduočių – prireikus rengti nuomones, susijusias su tarpvalstybiniais ginčais. Todėl tokiais atvejais nacionalinės reguliavimo institucijos ð , imdamosi priemonių, kuriomis nustato įpareigojimą įmonei arba kitokį ginčo sprendimą, ï turėtų ð visiškai ï atsižvelgti į ð visas nuomones, kurias priėmė ï EERRI nuomonę;.

ò naujas

(67)jei valstybės narės savo teritorijose radijo spektro naudojimą organizuotų nepakankamai bendradarbiaudamos tarpusavyje, kiltų didelio masto trukdžių problema, kuri ypač paveiktų bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrą. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad išvengtų tarpvalstybinių ir žalingųjų trukdžių, ir tais klausimais bendradarbiauti tarpusavyje. Gavus vienos arba kelių valstybių narių ar Komisijos prašymą, Radijo spektro politikos grupei turėtų būti skirta užduotis teikti pagalbą vykdant būtiną tarpvalstybinį koordinavimą. Atsižvelgiant į Radijo spektro politikos grupės pasiūlytą sprendimą, tam tikromis aplinkybėmis gali reikėti įgyvendinimo priemonės, kad tarpvalstybiniai trukdžiai būtų galutinai pašalinti, arba pagal Sąjungos teisės aktus užtikrinti, kad būtų įgyvendintas dviejų arba daugiau valstybių narių dvišalėse derybose sutartas koordinuotas sprendimas;

(68)Radijo spektro politikos grupė – Komisijos aukšto lygio patariamoji grupė, kuri Komisijos sprendimu 2002/622/EB 48 sukurta tam, kad prisidėtų prie vidaus rinkos plėtros ir padėtų rengti Sąjungos lygmens radijo spektro politiką atsižvelgiant į ekonominius, politinius, kultūrinius, strateginius, sveikatos ir visuomeninius aspektus, taip pat į techninius parametrus. Ji turėtų būti sudaryta iš įstaigų, bendrai politiškai atsakingų už strateginę radijo spektro politiką, vadovų. Komisijai ji turėtų patarti strateginių tikslų, prioritetų ir radijo spektro politikos veiksmų gairių nustatymo klausimais. Taip turėtų geriau išaiškėti radijo spektro politika įvairiose ES politikos srityse ir būtų padedama nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis užtikrinti nuoseklumą sektoriuose. Grupė turėtų patarti Europos Parlamentui ir Tarybai, jei to paprašytų šios institucijos. Be to, Radijo spektro politikos grupėje turėtų būti koordinuojamas valstybių narių įpareigojimų, nustatytų šioje direktyvoje, vykdymas, o pati grupė turėtų atlikti pagrindines, pavyzdžiui, tarpvalstybinio koordinavimo arba standartizavimo, funkcijas esminėse vidaus rinkos srityse. Gali būti kuriamos techninės arba ekspertų darbo grupės, padėsiančios spręsti klausimus plenariniuose posėdžiuose, kuriuose valstybių narių ir Komisijos aukšto lygio atstovai rengia strateginę politiką;

ê 2002/22/EB 47 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(69)kKonkurencinėje aplinkoje nacionalinės reguliavimo institucijos, spręsdamos klausimus, susijusius su galutinių paslaugų gavėjų teisėmis, turėtų atsižvelgti į suinteresuotų šalių, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, nuomonę. ð Neteisminio ginčų sprendimo procedūros gali būti ekonomiška priemonė galutiniams paslaugų gavėjams, visų pirma vartotojams ir ypač mažoms bei mažosioms įmonėms, ginti savo teises. ï Turėtų būti nustatytos Vveiksmingos procedūros ginčams tarp vartotojų ir įmonių, teikiančių viešai prieinamas ryšių paslaugas  , viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų  nagrinėti ð yra įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/11/ES 49 , jei ginčai kyla dėl sutarčių ir jei vartotojas gyvena, o įmonė įsisteigusi Sąjungoje ï . ð Daug valstybių narių yra parengusios ginčių sprendimo procedūras galutiniams paslaugų gavėjams (ne vartotojams), kuriems netaikoma Direktyva 2013/11/ES, todėl racionalu neatsisakyti specialių sektoriaus ginčų sprendimo procedūrų, skirtų ir vartotojams, ir kitiems galutiniams paslaugų gavėjams, visų pirma labai mažoms ir mažosioms įmonėms, jei tokios procedūros taikymą valstybės narės yra išplėtusios. ï Valstybės narės turėtų visiškai atsižvelgti į 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendaciją 98/257/EB dėl atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą institucijoms taikomų principų 50 . ð Atsižvelgdamos į didelę patirtį, kurią sektoriuje yra įgijusios nacionalinės reguliavimo institucijos, valstybės narės turėtų nacionalinėms reguliavimo institucijoms leisti spręsti ginčus – tokiose institucijose tam būtų sukurtos atskiros įstaigos, kurioms neturėtų būti duodama jokių nurodymų. Pagal šią direktyvą vykdomoms ginčų sprendimo procedūroms, susijusioms su vartotojais, turėtų būti taikomi Direktyvos 2013/11/ES II skyriuje nustatyti kokybės reikalavimai; ï

ê 2009/140/EB 72 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(70)Nacionalinės reguliavimo ð kompetentingos ï institucijos turėtų galėti imtis veiksmingų veiksmų norėdamos stebėti, kaip laikomasi bendrojo leidimo bendrosios teisės  ir  arba naudojimo teisės sąlygų, ir  ypač  užtikrinti ð veiksmingą ir našų naudojimąsi radijo spektru ir aprėpties bei paslaugos kokybės įpareigojimų laikymąsi ï , kad šių sąlygų būtų laikomasi, taip pat jos turėtų turėti įgaliojimą skirti veiksmingas finansinėmises ar administracinėmises sankcijomisas ð , įskaitant uždraudimą ir naudojimo teisių atėmimą, ï tais atvejais, kai šios sąlygos pažeidžiamos. ð Įmonės turėtų kompetentingoms institucijoms teikti kuo tikslesnę ir išsamesnę informaciją, kad šios galėtų atlikti joms paskirtas stebėjimo užduotis. Kad nebūtų kuriamos kliūtys patekti į rinką, t. y. radijo spektro ištekliai nebūtų kaupiami antikonkurenciniais tikslais, turėtų būti tobulinamos reikalavimų vykdymo užtikrinimo sąlygos, kurias valstybės narės susieja su radijo spektro naudojimo teisėmis, o dalyvauti, be nacionalinės reguliavimo institucijos, turėtų visos kompetentingos institucijos. Kaip atsvara ilgalaikiam teisių suteikimui turėtų būti nustatomos tokios reikalavimų vykdymo užtikrinimo sąlygos, pagal kurias būtų taikomas „naudok arba neteksi“ principas. Todėl turėtų būti laikoma, kad prekyba radijo spektru arba jo išnuomojimas yra būdai, kuriais pirminis teisių turėtojas užtikrina veiksmingą radijo dažnių naudojimą. Siekiant teisinio aiškumo dėl galimų sankcijų už nepakankamą radijo spektro naudojimą, turėtų būti iš anksto nustatytos naudojimo ribos, apibūdinamos, be kitų dalykų, laiku, kiekiu arba spektro tapatumu; ï

ê 2002/20/EB 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(71)sSąlygos, kurias galima nustatyti bendruosiuoseajame leidimuosee ir specifinėse  individualiose  naudojimosi teisėse, turėtų griežtai apsiriboti tik tuo, kas būtina, kad būtų laikomasi reikalavimų ir įpareigojimų pagal Bendrijos teisę ir nacionalinę  ir Sąjungos  teisę, suderintą su Bendrijos teise;.

ê 2002/21/EB 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(72)bBet kuri šalis, dėl kurios nacionalinė reguliavimo ð kompetentinga ï institucija priėmė sprendimą, turėtų turėti teisę pateikti apeliacinį skundą institucijai, kuri yra nepriklausoma nuo dalyvaujančių šalių ð ir kuriai nedaromas išorinis poveikis arba politinis spaudimas, galintys pakenkti nepriklausomam tai institucijai pateiktų klausimų svarstymui ï . Tokia  Ta  institucija gali būti teismas. Be to, bet kuri įmonė, kuri mano, jog jos prašymas suteikti teisę įrengti įrenginius nebuvo nagrinėjamas pagal šioje direktyvoje nustatytus principus, turėtų turėti teisę pateikti apeliacinius skundus dėl tokių sprendimų. Ši apeliacijų tvarka  neturėtų  nepažeistidžia kompetencijos pasidalijimo principo nacionalinėje teismų sistemoje ir juridinių ar fizinių asmenų teisių pagal nacionalinius įstatymus. ð Valstybės narės turėtų visada sutikti, kad būtų atlikta veiksminga tokių sprendimų teisminė peržiūra; ï

ê 2009/140/EB 14 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(73)kKad rinkos dalyviams būtų užtikrintas teisinis tikrumas, apeliacinės institucijos turėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas; visų pirma apeliacijų procedūros neturėtų būti nepagrįstai ilgos. Laikinosios priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu reikia skubiai sustabdyti nacionalinės reguliavimo ð kompetentingos ï institucijos sprendimo galiojimą tam, kad būtų užkirstas kelias didžiulei ir nepataisomai žalai, kurią gali patirti šių priemonių prašanti šalis, ir jeigu jų reikia interesams suderinti;.

ê 2009/140/EB 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(74)aApeliacinės institucijos labai skirtingai taikė laikinąsias priemones sustabdyti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų galiojimą. Siekiant didesnio nuoseklumo Bendrijos  Sąjungos  teismų praktikoje turėtų būti taikomas bendras standartas. Apeliacinės institucijos taip pat turėtų galėti prašyti EERRI paskelbtos informacijos. Atsižvelgiant į apeliacijų svarbą bendram reguliavimo sistemos veikimui, turėtų būti nustatytas mechanizmas, kuriuo remiantis būtų renkama informacija apie apeliacinius skundus ir sprendimus sustabdyti visų valstybių narių reguliavimo ð kompetentingų ï institucijų priimtus sprendimus ir kuriuo remiantis ta informacija būtų pateikiama Komisijai ð ir EERRI ï . ð Tokiu mechanizmu turėtų būti užtikrinama galimybė Komisijai arba EERRI gauti iš valstybių narių sprendimų ir teismo sprendimų tekstus, kad galiausiai būtų skurta duomenų bazė; ï

ê 2002/21/EB 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(75)Komisija, pasikonsultavusi su Ryšių komitetu ð kuo labiau atsižvelgdama į EERRI nuomonę ï , turėtų galėti reikalauti, kad nacionalinė reguliavimo institucija atšauktų planuojamą priemonę, susijusią su atitinkamomis rinkomis arba su didelę įtaką rinkoje turinčių įmonių nurodymu ar nenurodymu, jei tokie sprendimai sukurtų kliūtis bendrajai rinkai arba būtų nesuderinami su Bendrijos  Sąjungos Õ teise, ypač politikos tikslais, kurių nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų laikytis. Ši procedūra nepažeidžia pranešimų procedūros, numatytos Direktyvoje 98/34/EB 2015/1535/ES, ir Komisijos prerogatyvų pagal Sutartį dėl Bendrijos  Sąjungos  teisės pažeidimų;.

ê 2009/140/EB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(76)Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 6  24  straipsnyje numatytos nacionalinės konsultacijos turėtų būti surengtos prieš tos  šios  direktyvos 7  34  ir 7a  35  straipsniuose numatytas Bendrijos  Sąjungos  konsultacijas tam, kad suinteresuotųjų šalių nuomonė būtų žinoma Bendrijos  Sąjungos  konsultacijų metu. Taip nereikėtų rengti dar vienų Bendrijos  Sąjungos  konsultacijų, jeigu dėl nacionalinių konsultacijų rezultatų planuojamą priemonę reikėtų keisti;.

ê 2009/140/EB 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(77)sSvarbu, kad reguliavimo sistema būtų įgyvendinama laiku. Kai Komisija priima sprendimą, kuriame reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija panaikintų planuojamą priemonę, pastaroji turėtų pateikti Komisijai patikslintą priemonę. Pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 7  34 Õ straipsnį turėtų būti nustatytas pranešimo Komisijai apie patikslintą priemonę terminas, kad rinkos dalyviai galėtų žinoti, kokia yra rinkos peržiūros trukmė, ir kad būtų geriau užtikrintas teisinis tikrumas;.

ê 2009/140/EB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(78)Bendrijos  Sąjungos  mechanizmas, kuriuo pasinaudodama Komisija gali reikalauti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos panaikintų planuojamas priemones, susijusias su rinkos apibrėžimu ir didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių nustatymu, buvo sėkmingai panaudotas taikant aplinkybių, kuriomis būtų galima taikyti ex ante reguliavimą, ir operatorių, kuriems toks reguliavimas taikomas, nuoseklų nustatymo metodą. Iš Komisijos vykdomos rinkos stebėsenos, ypač iš Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 7  ir 7a  straipsniuoseyje nurodytųos procedūrųos taikymo patirties matyti, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms panašiomis rinkos sąlygomis nenuosekliai taikant priemones padėčiai ištaisyti, net ir panašiomis rinkos sąlygomis, gali būti apsunkinamas elektroninių ryšių vidaus rinkos veikimas. Todėl Komisija ð ir EERRI ï gali ð turėtų ï dalyvauti užtikrinant, kad ð jų atitinkamų pareigų sričių ï taisomosios priemonės padėčiai ištaisyti  , susijusios su nacionalinių reguliavimo institucijų pasiūlytais priemonių projektais,  būtų taikomos nuosekliau, priimdama nuomones dėl nacionalinių reguliavimo institucijų siūlomų planuojamų priemonių. ð Be to, jei EERRI sutinka su Komisijos pareikštu susirūpinimu, Komisija turėtų turėti galimybę reikalauti, kad nacionalinė reguliavimo institucija planuojamos priemonės atsisakytų. ï Norėdama pasinaudoti nacionalinių reguliavimo institucijų patirtimi rinkos tyrimo srityje, Komisija, prieš priimdama sprendimus ir (arba) rekomendacijas turėtų pasikonsultuoti su EERRI;.

ê 2009/140/EB 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(79)aAtsižvelgiant į trumpus terminus, taikomus pagal Bendrijos  Sąjungos  konsultacijų mechanizmą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti rekomendacijas ir (arba) gaires, pagal kurias būtų supaprastinta Komisijos ir nacionalinių reguliavimo institucijų keitimosi informacija tvarka (pavyzdžiui, tais atvejais, kai rinkos yra stabilios arba kai priemonės, apie kurias buvo pranešta anksčiau, keičiamos nedaug). Komisija taip pat turėtų būti įgaliota numatyti atleidimą nuo pranešimo apie priemonę tam, kad tam tikrais atvejais tvarka būtų supaprastinta;.

ê 2002/21/EB 37 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(80)sSiekiant, kad šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatos būtų nuosekliai taikomos visose valstybėse narėse, turėtų būti reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos skaidriai bendradarbiautų viena su kita ð , su EERRI ï ir su Komisija;. Toks bendradarbiavimas galėtų, inter alia, vykti Ryšių komitete arba grupėje, į kurią įeina Europos ryšių reguliuotojai. Valstybės narės turėtų nuspręsti, kurios institucijos pagal šios direktyvos ir specifinių direktyvų tikslus yra nacionalinės reguliavimo institucijos.

ê 2009/140/EB 18 konstatuojamoji dalis

(81)sSiekiant veiksmingai prisidėti prie vidaus rinkos kūrimo ir užbaigimo reikia, kad nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmų laisvė būtų suderinta su nuoseklia reguliavimo tvarka ir su nuosekliu reguliavimo sistemos taikymu. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų remti Komisijos ir EERRI vykdomą veiklą vidaus rinkos srityje;.

ê 2002/21/EB 38 konstatuojamoji dalis

(82)pPriemonės, galinčios daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, – tai priemonės, kurios turi tokios tiesioginės ar netiesioginės, faktinės ar potencialios įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, galinčiai sukurti kliūtį bendrajai rinkai. Čia įeina priemonės, darančios didelį poveikį operatoriams ar paslaugų gavėjams kitose valstybėse narėse, įskaitant, inter alia, priemones, turinčias įtakos paslaugų gavėjų kainoms kitose valstybėse narėse: priemonės, turinčios įtakos kitoje valstybėje narėje įsisteigusios įmonės galimybei teikti elektroninių ryšių paslaugą, ypač priemonės, turinčios įtakos galimybei siūlyti paslaugas transnacionaliniu mastu; ir priemonės, kurios daro poveikį rinkos struktūrai ar jos prieigai ir sukelia padarinius įmonėse, esančiose kitose valstybėse narėse;.

ê 2009/140/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(83)Komisija, persvarstydama, kaip vykdoma pagrindų  ši  direktyva ir specialiosios direktyvos, turėtų vertinti, ar, atsižvelgiant į pokyčius rinkoje ir siekiant užtikrinti konkurenciją bei vartotojų apsaugą, ir toliau turėtų būti taikomos Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8–13a straipsnių ir Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnio nuostatos dėl specialaus sektoriaus ex ante reguliavimo, ar šios nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos arba panaikintos;.

ê 2002/21/EB 40 konstatuojamoji dalis

Šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką 51 .

ò naujas

(84)atsižvelgiant į nacionalinių reguliavimo institucijų bendrą ekspertinį ekonomikos dalykų išmanymą ir žinias apie rinką, taip pat į jų atliekamo vertinimo objektyvumą bei techninį pobūdį ir siekiant derėjimo su kitomis jų atliekamomis rinkos reguliavimo užduotimis, tos institucijos turėtų nustatyti, kurie atrankos procedūrų elementai ir sąlygos, siejamos su radijo spektro naudojimu, labiausiai veikia rinkos sąlygas ir konkurencinę situaciją, įskaitant patekimo į rinką ir plėtros joje sąlygas. Prie tokių elementų priskiriama, pavyzdžiui, radijo spektro vertės nustatymo pagal šią direktyvą parametrai, reguliavimo ir rinkos formavimo priemonių specifikacija, pavyzdžiui, radijo spektro kiekio ribos naudojimas arba didmeninės prieigos suteikimo įpareigojimo nustatymas, ar su naudojimo teisėmis siejamų aprėpties sąlygų apibrėžimo priemonės. Kuo vienodžiau naudoti ir apibrėžti tokius elementus būtų skatinama tokia koordinavimo tvarka, pagal kurią EERRI, Komisija ir kitų valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos peržiūrėtų planuojamas priemones pirmiau, nei tam tikra valstybė narė suteiktų naudojimo teises, ir kol vyksta nacionalinės viešos konsultacijos. Nacionalinės reguliavimo institucijos parengta priemonė gali būti tik dalis didesnės nacionalinės priemonės, į kurią apskritai galėtų būti įrašomi radijo spektro naudojimo teisių suteikimo, prekybos jomis, jų nuomos, trukmės, atnaujinimo arba dalinio atnaujinimo nuostatos ir atrankos procedūrų arba su naudojimo teisėmis siejamų sąlygų nuostatos. Todėl pranešdamos apie planuojamą priemonę nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti informaciją apie kitas planuojamas su atitinkama atrankos procedūra susijusias nacionalines priemones, kuriomis ribojamos radijo spektro naudojimo teisės, jei toms priemonėms netaikoma tarpusavio peržiūros tvarka;

ê 2002/20/EB 24 konstatuojamoji dalis

(85)kKai Europos lygiu yra susitarta dėl radijo dažnių suderinto skyrimo tam tikroms įmonėms, valstybės narės, suteikdamos teisę naudoti radijo dažnius pagal nacionalinio dažnių naudojimo planą, turėtų griežtai laikytis tokių susitarimų;.

ò naujas

(86)valstybės narės turėtų būti skatinamos apsvarstyti, ar radijo spektro naudojimo teises jos galėtų suteikti išduodamos bendrus leidimus, jei tikėtina, kad naudojantis radijo spektru reikės atsižvelgti į tarpvalstybines aplinkybes;

ê 2009/140/EB 58 konstatuojamoji dalis

(87)bBet koks Komisijos sprendimas, priimtas pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 19 40 straipsnio 1 dalį, gali būti susijęs tik su reguliavimo principais, taikymo būdais ir metodologija. Siekiant išvengti abejonių tokio sprendimo nuostatos, kurios paprastai atspindi nacionalines ypatybes, neturi būti išsamios, taip pat pagal tokį sprendimą neturi būti draudžiama taikyti alternatyvių būdų, kurių, kaip galima pagrįstai tikėtis, poveikis būtų panašus. Šis sprendimas turi būti proporcingas, be to, priėmus šį sprendimą neturi būti daroma poveikio nacionalinių reguliavimo institucijų priimtiems sprendimams, dėl kurių neatsiranda vidaus rinkos kliūčių;.

ê 2002/21/EB 29 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(88)Bendrijos  Sąjunga  ir valstybės narės yra prisiėmusios įsipareigojimus dėl telekomunikacijų tinklų ir paslaugų standartų ir reguliavimo sistemos Pasaulio prekybos organizacijoje;.

ê 2002/21/EB 30 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(89)sStandartizavimo procesą ir toliau turėtų skatinti rinka. Tačiau gali būti situacijų, kai yra tikslinga reikalauti laikytis specifinių standartų Bendrijos  Sąjungos  lygiu, kad bendrojoje rinkoje būtų užtikrinta sąveika. Nacionaliniu lygiu valstybėms narėms taikomos Direktyvos 98/34/EC 2015/1535/ES nuostatos. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/47/EB dėl televizijos signalų perdavimo standartų taikymo 52 nenumatė jokios konkrečios skaitmeninės televizijos perdavimo sistemos ar paslaugos reikalavimų. Per Skaitmeninio vaizdo transliavimo grupę Europos rinkos dalyviai sukūrė televizijos perdavimo sistemų šeimą, kurią standartizavo Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) ir kurią rekomenduoja Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga. Sprendimas tuos standartus padaryti privalomus gali būti priimtas tik po išsamių viešų konsultacijų. Standartizacijos procedūros pagal šią direktyvą nepažeidžia Direktyvos 1999/5/EB, 1973 m. vasario 19 d. Tarybos direktyvos 73/23/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektros įranga, skirta naudoti tam tikrose įtampos ribose, derinimo 53 ir 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyvos 89/336/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo 54 Radijo įrenginių direktyvos 2014/53/ES, Žemosios įtampos įrenginių direktyvos 2014/35/ES ir Elektromagnetinio suderinamumo direktyvos 2014/30/ES nuostatų;.

ê 2002/21/EB 31 konstatuojamoji dalis

Vartotojų lygiu turėtų būti skatinama skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugų sąveika ir patobulinta skaitmeninė televizijos įranga, kad būtų galima užtikrinti laisvą informacijos srautą, žiniasklaidos pliuralizmą ir kultūrų įvairovę. Pageidautina, kad nepriklausomai nuo perdavimo būdo vartotojai turėtų galimybę priimti visas skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugas atsižvelgiant į technologijų neutralumą, būsimą technologijų pažangą, poreikį skatinti pereiti prie skaitmeninės televizijos ir konkurencijos būklę skaitmeninės televizijos paslaugų rinkose. Skaitmeninės interaktyvios televizijos platformos operatoriai turėtų stengtis įgyvendinti atvirą taikomųjų programų sąsają (API), kuri atitiktų Europos standartų organizacijos priimtus standartus ir specifikacijas. Perėjimas nuo esamų API prie naujų API turėtų būti skatinamas ir organizuojamas, pavyzdžiui, visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams pasirašant supratimo memorandumus. Atviros taikomųjų programų sąsajos padeda sąveikai, t. y. interaktyvaus turinio perkeliamumui tarp perdavimo mechanizmų, ir šio turinio visiškam funkcionavimui patobulintoje skaitmeninėje televizijos įrangoje. Tačiau būtina atsižvelgti į poreikį netrukdyti priėmimo įrangos funkcionavimui ir apsaugoti ją nuo, pavyzdžiui, piktybiškų virusų.

ò naujas

(90)turėtų būti reikalaujama, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai (arba ir vieni, ir kiti teikėjai) imtųsi priemonių užtikrinti atitinkamai tinklų ir paslaugų saugumą. Atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus, tomis priemonėmis turėtų būti užtikrinamas tinklų ir paslaugų saugumui kilusią riziką atitinkantis saugumo lygis. Saugumo priemonėse turėtų būti atsižvelgta bent į visus šių elementų aktualius aspektus: (tinklų ir įrangos atžvilgiu) fizinį ir aplinkos saugumą, tiekimo saugumą, prieigos prie tinklų kontrolę ir tinklų vientisumą; (incidentų valdymo atžvilgiu) incidentų valdymo procedūras, incidentų nustatymo pajėgumą, pranešimą apie incidentus ir ryšių palaikymą; (veiklos tęstinumo valdymo atžvilgiu) paslaugų tęstinumo strategiją ir nenumatytų atvejų planus, veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių pajėgumą; (stebėjimo, audito ir bandymo atžvilgiais) stebėjimo ir registravimo politiką, nenumatytų atvejų planų įgyvendinimą, tinklų ir informacinių sistemų bandymą ir reikalavimų laikymosi stebėjimą; ir atitiktį tarptautiniams standartams;

(91)atsižvelgiant į vis didesnę su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų svarbą būtina užtikrinti, kad ir joms būtų taikomi derami reikalavimai, atitinkantys tokių paslaugų ypatingą pobūdį ir ekonominę reikšmę. Todėl tokių paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris būtų proporcingas jų teikiamų elektroninių ryšių paslaugų saugumui kylančios rizikos laipsniui. Atsižvelgiant į tai, kad su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai paprastai neturi tikrų galimybių valdyti tinklais siunčiamus perdavimo signalus, galima laikyti, kad tam tikrais atžvilgiais tokioms paslaugoms kyla mažesnio laipsnio rizika nei tradicinėms elektroninių ryšių paslaugoms. Todėl su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms turėtų būti taikomi mažesni saugumo reikalavimai, jei susijusios saugumo rizikos vertinimas parodo tokių mažesnių reikalavimų taikymo pagrįstumą. Atsižvelgdami į tokias aplinkybes paslaugų teikėjai turėtų galėti nuspręsti, kokiomis priemonėmis, jų nuomone, dera valdyti jų teikiamoms paslaugoms kylančią riziką. Toks pats principas, mutatis mutandis, turėtų būti taikomas asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms, kurioms teikti naudojami numeriai, bet jų teikėjai neturi tikrų galimybių valdyti tinklais siunčiamų signalų perdavimo;

(92)kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų išlaikytas viešųjų ryšių tinklų vientisumas ir prieinamumas. Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) turėtų dalyvauti stiprinant elektroninių ryšių saugumo lygį, be kitų dalykų, skirdama ekspertus ir teikdama patarimus bei skatindama keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Kompetentingos institucijos turėtų turėti reikiamų priemonių savo pareigoms vykdyti, įskaitant įgaliojimus prašyti informacijos, būtinos siekiant įvertinti tinklų arba paslaugų saugumo lygį. Jos taip pat turėtų būti įgaliotos prašyti išsamių ir patikimų duomenų apie faktinius su saugumu susijusius incidentus, kurie padarė didelę įtaką tinklų arba paslaugų veikimui. Prireikus joms turėtų padėti pagal Direktyvos 2016/1148/ES 55 9 straipsnį sukurtos Reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybos. Reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybų gali būti visų pirma reikalaujama kompetentingoms institucijoms pateikti informaciją apie riziką ir incidentus, darančius įtaką viešiesiems ryšių tinklams ir viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms, ir rekomenduoti, kokių priemonių imtis dėl tos rizikos ir incidentų;

(93)jei elektroninių ryšių paslaugų teikimas priklauso nuo viešųjų išteklių, kurių naudojimui reikia specialaus leidimo, valstybės narės, siekdamos optimalaus tų išteklių naudojimo ir laikydamosi šioje direktyvoje numatytos procedūros, gali už tokio leidimo suteikimą atsakingą instituciją įgalioti imti mokesčius. Pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės negali už tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų teikimą rinkti jokių kitokių mokesčių nei numatytieji šioje direktyvoje. Todėl valstybės narės turėtų tokius mokesčius nustatyti nuosekliais metodais, kad nesukurtų nereikalingos finansinės naštos, susijusios su bendrojo leidimo procedūra arba su išteklių naudojimo teisėmis, suteikiamomis elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančioms įmonėms;

ê 2002/20/EB 32 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(94)ð kad ištekliai būtų naudojami optimaliai, mokesčiai turi atspindėti ekonominę ir techninę situaciją atitinkamoje rinkoje ir kitus reikšmingus veiksnius, nuo kurių priklauso mokesčių dydis. Be to, mokesčiai turėtų būti nustatomi taip, kad būtų įmanomos tinklų ir paslaugų teikimo inovacijos ir konkurencija rinkoje. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad išteklių naudojimo teisių mokesčiai būtų nustatomi laikantis tvarkos, kurioje numatytos deramos priemonės apsisaugoti nuo tokių pasekmių, kuriomis mokesčių dydis būtų iškreipiamas dėl maksimalaus pajamų didinimo politikos, antikonkurencinių pasiūlymų teikimo arba lygiaverčio elgesio. ï Be administracinių mokesčių, galima skirti naudojimo mokesčius už radijo dažnių ir numerių naudojimą kaip priemonę optimaliam tokių išteklių naudojimui užtikrinti. Tokie mokesčiai neturėtų trukdyti naujų paslaugų plėtrai ar konkurencijai rinkoje. Ši direktyva nenurodo, kam mokesčiai už naudojimo teises ð mokesčiai už įrangos įrengimo teises ï turėtų būti naudojami. Tokie mokesčiai gali būti naudojami, pavyzdžiui, nacionalinės reguliavimo institucijos ð kompetentingų institucijų ï veiklai finansuoti, kurios sąnaudų negalima padengti iš administracinių mokesčių. Tais atvejais, kai taikomos konkurencinės ar lyginamosios atrankos procedūros, o mokesčiai už radijo dažnių ð spektro ï naudojimą mokami visi ar iš dalies vienkartine suma, mokėjimo tvarka turėtų užtikrinti, kad tokie mokesčiai praktiškai nesąlygotų atrankos, paremtos kriterijais, nesusijusiais su optimalaus radijo dažnių ð spektro ï naudojimo užtikrinimu. Komisija gali reguliariai skelbti palyginamuosius radijo dažnių ð spektro ï ir numerių skyrimo bei priėjimo teisių suteikimo geriausios praktikos tyrimus ð ir prireikus kitas gaires ï ;.

ò naujas

(95)radijo spektro naudojimo teisių mokesčių funkcija yra užtikrinti optimalų radijo spektro naudojimą, todėl nuo mokesčių gali priklausyti sprendimai, ar prašyti tokių teisių ir ar naudoti radijo spektro išteklius. Todėl valstybės narės, nustatydamos rezervuojamąsias kainas, kuriomis išreiškiama optimalų naudojimą garantuojanti minimali vertė, turėtų užtikrinti, kad tokios kainos, nepriklausomai nuo naudojamos atrankos procedūros rūšies, atspindėtų ir papildomas sąnaudas, kurios susidaro vykdant leidimo sąlygas, nustatytas siekiant prisidėti prie politikos tikslų įgyvendinimo, jei tie tikslai, kaip pagrįstai manoma, liktų neįgyvendinti vien normaliomis komercinėmis sąlygomis. Nustatant tokias kainas turėtų būti taip pat atsižvelgiama į konkurencijos situaciją susijusioje rinkoje;

(96)optimalus radijo spektro išteklių naudojimas priklauso nuo tinkamų tinklų ir susijusių priemonių buvimo. Todėl radijo spektro naudojimo teisių mokesčiai ir įrangos įrengimo teisių mokesčiai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į poreikį sudaryti kuo geresnes sąlygas nuolatinei infrastruktūros plėtrai, kad būtų pasiektas efektyviausias išteklių naudojimas. Valstybės narės turėtų numatyti radijo spektro naudojimo teisių mokesčių mokėjimo būdus, siejamus su faktiniu išteklių buvimu, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos investicijoms, būtinoms siekiant skatinti tokią plėtrą. Mokesčių mokėjimo būdai turėtų būti objektyviai, skaidriai, proporcingai ir be diskriminavimo apibrėžti iki radijo spektro naudojimo teisių suteikimo procedūros pradžios;

ê 2002/21/EB 22 konstatuojamoji dalis

(97)sSiekiant garantuoti sąžiningos ir veiksmingos konkurencijos sąlygas, reikėtų užtikrinti, kad egzistuotų savalaikės, nediskriminacinės ir skaidrios teisių įrengti įrenginius suteikimo procedūros. Ši direktyva nepažeidžia nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių turto eksproprijavimą ar naudojimą, įprastą naudojimąsi turto teisėmis, įprastą naudojimą to, kas priklauso viešajai sričiai, ar valstybėse narėse galiojančių turto nuosavybės taisyklių neutralumo principo;.

ê 2009/140/EB 42 konstatuojamoji dalis

(98)eElektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančioms įmonėms išduoti leidimai, kuriais remdamosi jos įgauna teisę pasinaudoti viešuoju ar privačiuoju turtu, yra elektroninių ryšių tinklų arba naujų tinklų elementų sukūrimo esminiai veiksniai. Todėl bereikalingas panaudos priėjimo teisių suteikimo procedūrų sudėtingumas ir vilkinimas yra svarbios konkurencijos raidos kliūtys. Taigi atitinkamas teises turinčių įmonių panaudos priėjimo teisių įsigijimas turėtų būti supaprastintas. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę koordinuoti panaudos priėjimo teisių įsigijimą, savo interneto svetainėse skelbdamos reikalingą informaciją;.

ê 2009/140/EB 43 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(99)bBūtina didinti valstybių narių įgaliojimus prieigos priėjimo teisių turėtojų atžvilgiu, kad būtų užtikrinta, jog nauji tinklai būtų diegiami ir plėtojami sąžiningai, veiksmingai bei nekenkiant aplinkai ir nepriklausomai nuo didelę įtaką rinkoje turinčio operatoriaus įsipareigojimų užtikrinti prieigą prie jo elektroninių ryšių tinklo. Pagerinus bendrą įrenginių naudojimą galima pastebimai pagerinti konkurenciją ir sumažinti bendras finansines ir su aplinkos apsauga susijusias  elektroninių ryšių infrastruktūros diegimo  sąnaudas įrengiant įmonėse elektroninių ryšių infrastruktūrą, visų pirma naujus vartotojų prijungimo tinklus ð , be to, bendras naudojimas būtų naudingas visuomenės sveikatos, visuomenės saugumo, taip pat miestų ir vietovių planavimo tikslais ï . Nacionalinėms reguliavimo ð Kompetentingoms ï institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad teisių įrengti įrenginius valstybinėje ar privačioje nuosavybėje, virš jos ar po ja turėtojai bendrai naudotųsi tokiais įrenginiais ar nuosavybe (įskaitant fizinę bendrą vietą), kad būtų skatinamos veiksmingos investicijos į infrastruktūrą ir būtų skatinamos inovacijos, ð tam tikrose srityse, kuriose bendras naudojimas būtinas atsižvelgiant į bendrąjį interesą, ï po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims būtų suteikiama galimybė pareikšti nuomonę. ð Toks reikalavimas gali būti nustatomas, jei, pavyzdžiui, požeminėse komunikacijose ankšta arba jei reikia įveikti gamtines kliūtis. ï Tokie bendro naudojimo ar koordinavimo susitarimai gali apimti taisykles dėl bendro naudojimosi įrenginiu ar nuosavybe sąnaudų pasidalijimo ir jais turėtų būti užtikrinama, kad atitinkamoms įmonėms būtų tinkamai atlyginama už prisiimamą riziką. Nacionalinės reguliavimo ð Kompetentingos ï institucijos visų pirma turėtų galėti nustatyti reikalavimą bendrai naudoti tinklo elementus ir susijusius įrenginius, pavyzdžiui, vamzdžius, vamzdynus, stiebus, šulinius, skirstymo spintas, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, pastatus arba įvadus į pastatus, ir geriau koordinuoti inžinierinius darbus ð , remdamosi aplinkos apsaugos arba kitais viešosios politikos motyvais. Kita vertus, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų nustatyti taisykles, pagal kurias būtų padalijamos įrenginio arba turto bendro naudojimo sąnaudos siekiant užtikrinti, kad atitinkamai įmonei būtų deramai atlyginama rizika ï .  Atsižvelgdamos į Direktyva 2014/61/ES nustatytus įpareigojimus,  kKompetentingos institucijos, ypač vietos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, taip pat turėtų nustatyti tinkamą koordinavimo tvarką, susijusią su viešaisiais darbais ir su kitais atitinkamais viešaisiais įrenginiais ar nuosavybe, kuri gali apimti tvarką, užtikrinančią, kad suinteresuotosios šalys gautų informaciją apie atitinkamus viešuosius įrenginius ar nuosavybę ir vykdomus arba planuojamus viešuosius darbus, kad jiems būtų laiku pranešta apie tokius darbus ir kad bendram naudojimui būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos;.

ê 2002/21/EB 23 konstatuojamoji dalis

Įrenginių bendras naudojimas gali būti naudingas miestų planavimui, žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų jį skatinti savanoriškų susitarimų pagrindu. Tais atvejais, kai įmonės neturi prieigos prie veiksmingų alternatyvų, gali būti tikslinga taikyti privalomą bendrą įrenginių ir turto naudojimą. Tai gali būti, inter alia, taikoma fizinės vietos ir tako, pastato, stiebo, antenos ar antenų sistemos bendram naudojimui. Privalomas įrenginių ar turto naudojimas gali būti įmonėms nustatytas tik po išsamių viešų konsultacijų.

ê 2002/21/EB 24 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(100)kKai reikalaujama, kad judriojo ryšio operatoriai aplinkosaugos sumetimais bendrai naudotųsi bokštais ar stiebais, toks privalomas bendras naudojimasis gali sąlygoti maksimalaus kiekvienam operatoriui leistino, atsižvelgiant į žmonių sveikatą, perduodamo galingumo sumažėjimą, dėl to operatoriams gali reikėti įrengti daugiau perdavimo vietų, kad jie galėtų užtikrinti nacionalinę aprėptį. ð Kompetentingos institucijos turėtų ieškoti galimybių suderinti čia aptariamus aplinkos ir žmonių sveikatos veiksnius, deramai atsižvelgdamos į Tarybos rekomendacijoje 1999/519/EB nustatytus atsargumo principus; ï

ê 2002/20/EB 29 konstatuojamoji dalis

Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių įsipareigojimui teikti informaciją, būtiną Bendrijos gynybos interesams pagal tarptautinius susitarimus. Ši direktyva taip pat neturėtų daryti poveikio įsipareigojimui teikti ataskaitas pagal teisės aktus, kurie nėra konkrečiai skirti elektroninių ryšių sektoriui, pavyzdžiui, pagal konkurencijos įstatymą.

ê 2002/21/EB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(101)Radijo dažniai ð radijo spektras – ribotas, tačiau visuomenei ir rinkai reikšmingas, viešasis išteklius. ï  Jis  yra esminis dalykas radiju paremtieoms elektroninių ryšių  tinklams ir  paslaugoms, todėl, jei jise yra susijęs su tokiaomis  tinklais ir  paslaugomis,  jis  turėtų būti ð efektyviai ï skirstomasi pagal suderintus joų veikimo tikslus ir principus, taip pat remiantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, atsižvelgiant į demokratinius, socialinius, kalbinius ir kultūrinius interesus, susijusius su dažniųo naudojimu. Svarbu, kad radijo dažnių skirstymas ir paskyrimas būtų valdomas kuo veiksmingiau. Radijo dažnių perdavimas gali būti veiksminga spektro naudojimo efektyvumo didinimo priemonė, jei veikia pakankamai apsaugos priemonių visuomenės interesams apsaugoti, ypač tokių perdavimų skaidrumui ir priežiūrai užtikrinti. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimuas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos reguliavimo sistemos Europos bendrijoje (Radijo spektro sprendimas) 56 nustatoma radijo dažnių ð spektro ï derinimo sistemaą; veiksmai, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turėtų padėti pagal tą sprendimą atliekamam darbui;.

ê 2009/140/EB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(102)sSu radijo dažnių spektro politika susijusios Bendrijos  Sąjungos  priemonės neturėtų turėti įtakos priemonėms, kurių imamasi Bendrijos  Sąjungos  ar nacionaliniu lygmeniu laikantis Bendrijos  Sąjungos  teisės, kad būtų pasiekti bendrus interesus atspindintys tikslai, visų pirma susiję su turinio reguliavimu ir garso bei vaizdo ir žiniasklaidos politika, taip pat turėtų būti nepažeidžiama valstybių narių teisė organizuoti savo radijo dažnių spektrą ir naudotis juo viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos tikslais. ð Radijo spektro naudojimas kariniais ir visuomenės saugumo tikslais turi įtakos radijo spektro prieinamumui vidaus rinkoje, todėl radijo spektro politikoje turėtų būti atsižvelgiama į visus sektorius ir Sąjungos politikos aspektus, o jų atitinkami poreikiai būtų subalansuojami nepažeidžiant valstybių narių teisių; ï

ò naujas

(103)užtikrinti prisijungimo galimybę iš bet kurios vietos kiekvienoje valstybėje narėje būtina ekonomikos ir visuomenės plėtrai, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir socialinei bei teritorinei sanglaudai. Prisijungimo prie tinklo galimybė palaipsniui tampa neatsiejamu Europos visuomenės ir gerovės elementu, todėl visos Europos Sąjungos aprėptis turėtų būti užtikrinama remiantis valstybių narių nustatytais tinkamais aprėpties reikalavimais, kurie būtų pritaikyti pagal kiekvieną aptarnaujamą vietovę ir kurių našta būtų proporcinga, kad paslaugų teikėjams netrukdytų užtikrinti aprėpties. Teritorijų aprėptis ir prisijungimo prie tinklo galimybės valstybėse narėse turėtų būti kuo didesnės ir patikimesnės, kad tokios paslaugos, kaip antai išmanieji automobiliai ir e. sveikata, būtų propaguojamos valstybėse ir tarpvalstybiniu mastu. Todėl, siekiant didinti reguliavimo tikrumą ir investicijų poreikio nuspėjamumą, taip pat garantuoti proporcingas ir lygybės principais grindžiamas prisijungimo prie tinklo galimybes visiems piliečiams, kompetentingų institucijų vykdomas aprėpties įpareigojimų nustatymas turėtų būti koordinuojamas Sąjungos lygmeniu. Toks koordinavimas turėtų apsiriboti tik bendraisiais kriterijais, pagal kuriuos nustatomi ir matuojami įpareigojimai, pavyzdžiui, gyventojų tankumas arba topografiniai ir topologiniai požymiai, atsižvelgiant į valstybių specifiką;

(104)uždavinys pasirūpinti, kad gyventojų neveiktų visuomenės sveikatai žalingi elektromagnetiniai laukai, turėtų būti nuosekliai sprendžiamas visoje Sąjungoje, ypač atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijos Nr. 1999/519/EB 57 atsargumo principus, siekiant užtikrinti nuoseklų sąlygų nustatymą;

(105) radijo spektro naudojimo derinimas ir koordinavimas, taip pat įrangos reguliavimas standartizavimo priemonėmis yra papildomi uždaviniai, kurių sprendimą reikia glaudžiai derinti dalyvaujant Radijo spektro politikos grupei, kad tų uždavinių tikslų būtų siekiama veiksmingai. Jei įgaliojimų, Radijo spektro politikos grupei suteikiamų pagal Radijo spektro sprendimą, turinys ir laikas būtų derinamas su standartizavimo prašymais standartizavimo įstaigoms, pavyzdžiui, Europos telekomunikacijų standartų institutui, be kitų dalykų, radijo imtuvų parametrų atžvilgiu, turėtų būti lengviau įdiegti būsimas sistemas, naudotis dalijimosi radijo spektru galimybėmis ir užtikrinti efektyvų radijo spektro valdymą;

(106)suderinto radijo spektro paklausa visoje Sąjungoje nevienoda. Jei tam tikrame regione arba visoje valstybėje stinga tam tikros suderintos dažnių juostos paklausos, valstybės narės galėtų išimties sąlygomis leisti tos juostos dažnius naudoti kitokiais tikslais, kol stinga paklausos, jei kitoks juostos dažnių naudojimas nedaro neigiamos įtakos dažnių naudojimui suderintais tikslais toje valstybėje narėje ir jei kitoks juostos dažnių naudojamas nutraukiamas, kai atsiranda paklausa dažnius naudoti suderintais tikslais;

ê 2009/140/EB 34 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(107)sSpektro valdymo ir spektro suteikimo lankstumas turėtų būti didinamas  užtikrintas  naudojant technologijų ir paslaugų atžvilgiu neutralius teisių suteikimo kriterijus, kad spektro naudotojai galėtų pasirinkti geriausias technologijas ir paslaugas, kurias taikytų dažnių juostose, skirtose, kaip paskelbta, elektroninių ryšių paslaugoms pagal atitinkamus nacionalinius dažnių paskirstymo planus laikantis Bendrijos  Sąjungos  teisės aktų nuostatų (toliau – technologijų ir paslaugų neutralumo principai). Administraciniai sprendimai dėl technologijų ir paslaugų turėtų būti taikomi,  tik  kai yra bendrojo intereso tikslų, ir jie turėtų būti aiškiai pagrįsti bei reguliariai peržiūrimi;.

ê 2009/140/EB 35 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(108)tTinkami technologinio neutralumo principo apribojimai turėtų būti pagrįsti atsižvelgiant į poreikį išvengti žalingųjų trukdžių, pavyzdžiui, reikalaujant laikytis spinduliavimo tinklelio ir galingumo lygių, kad būtų užtikrinta visuomenės sveikatos apsauga ribojant elektromagnetinių laukų poveikį visuomenei, kad būtų užtikrintas tinkamas paslaugų veikimas pasitelkiant tinkamą paslaugų techninės kokybės lygį ir nebūtinai ribojant galimybę teikti daugiau nei vieną paslaugą toje pačioje dažnių juostoje, kad būtų užtikrintas teisingas radijo spektro pasidalijimas, visų pirma kai teisę jį naudoti užtikrinama bendruoju leidimu bendrąja teise, kad būtų užtikrintas spektro naudojimo efektyvumas arba kad laikantis Bendrijos  Sąjungos  teisės būtų pasiektas bendrojo intereso tikslas;.

ê 2009/140/EB 36 ir 37 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

(109)sSpektro naudotojai taip pat turėtų turėti galimybę laisvai pasirinkti paslaugas, kurias jie nori teikti pasinaudodami spektru pagal pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su anksčiau įgytomis teisėmis. Prireikus turėtų būti leidžiama daryti proporcingas paslaugų neutralumo principo išimtis, pagal kurias reikalaujama, kad būtų teikiama konkreti paslauga siekiant įgyvendinti aiškiai apibrėžtus bendrojo intereso tikslus, pavyzdžiui, užtikrinti gyvybės apsaugą, skatinti socialinę, regioninę ir teritorinę sanglaudą, arba kad būtų išvengta neveiksmingo radijo spektro panaudojimo. Į šiuos tikslus turėtų būti įtrauktas kultūrinės bei kalbų įvairovės skatinimas ir žiniasklaidos pliuralizmas, kaip valstybių narių apibrėžta pagal Bendrijos  Sąjungos  teisę. Išskyrus tuos atvejus, kai būtina užtikrinti gyvybės apsaugą arba išskirtiniais atvejais įvykdyti kitus valstybių narių pagal Bendrijos  Sąjungos  teisę nustatytus bendrojo intereso tikslus, išimtys neturėtų būti išskirtinai naudojamos tam tikroms paslaugoms teikti, o jomis turėtų būti nustatomas prioritetas, kad būtų palikta kuo daugiau galimybių toje pačioje juostoje teikti kitas paslaugas ar naudoti kitas technologijas. Valstybės narės yra kompetentingos apibrėžti visų kultūrinės bei kalbų įvairovės ir žiniasklaidos pliuralizmo skatinimo išimčių taikymo sritį ir pobūdį;.

ê 2009/140/EB 38 konstatuojamoji dalis

(110)kKadangi radijo spektro paskirstymas specifinėms technologijoms arba paslaugoms yra technologijų ir paslaugų neutralumo principų išimtis ir sumažina teikiamų paslaugų arba naudojamų technologijų pasirinkimo laisvę, bet kuris pasiūlymas dėl tokio spektro paskirstymo turėtų būti skaidrus ir aptariamas surengus viešąsias konsultacijas;.

ò naujas

(111)jei išskirtiniais atvejais valstybės narės nutartų apriboti elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimą dėl viešosios politikos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos motyvų, valstybės narės turėtų paaiškinti tokio ribojimo priežastis;

ê 2009/140/EB 31 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(112)rRadijo dažniai ð spektras ï turėtų būti valdomasi taip, kad būtų išvengta žalingųjų trukdžių. Todėl turėtų būti pateikta derama šios pagrindinės sąvokos apibrėžtis siekiant užtikrinti, kad reguliavimo priemonės būtų naudojamos tik tais atvejais, kai būtina išvengti tokių trukdžių, ð atsižvelgiant taip pat į tai, kad tinklo įrangoje ir galutinių paslaugų gavėjų prietaisuose turi veikti atspari imtuvo technologija. Transportas turi aiškų tarpvalstybinį aspektą, todėl skaitmeninant šį sektorių tenka spęsti sudėtingus uždavinius Transporto priemonės (metro, autobusai, automobiliai, sunkvežimiai, traukiniai ir t. t.) tampa vis labiau autonominės ir labiau priklausomos nuo ryšio. ES bendrojoje rinkoje transporto priemonės gali lengvai išvažiuoti už valstybės sienų. Todėl ypač svarbu, kad ryšys veiktų patikimai ir nebūtų žalingųjų trukdžių, o transporto priemones ir jose įdiegtas ryšio sistemas būtų galima naudoti saugiai ir jos gerai veiktų; ï

ò naujas

(113)radijo spektro paklausa didėja, o įvairiems naujiems radijo dažnių naudojimo būdams ir technologijoms reikia lanksčios prieigos prie radijo spektro ir jo naudojimo galimybių, todėl valstybės narės, nustačiusios, kokia leidimų išdavimo tvarka tinkamiausia kiekvienam scenarijui, ir apibrėžusios tinkamiausias ir skaidriausias leidimų išdavimo taisykles ir sąlygas, turėtų skatinti pasidalijamąjį radijo spektro naudojimą. Radijo spektras pasidalijamai naudojamas veiksmingiau ir efektyviau, nes keliems nepriklausomiems naudotojams arba prietaisams prieiga prie tos pačios dažnių juostos suteikiama pagal skirtingą teisinę tvarką, kad atsirastų papildomų radijo spektro išteklių, būtų efektyviau naudojami dažniai ir lengviau gauti prieigą prie radijo spektro naujiems naudotojams. Pasidalijamasis radijo spektro naudojimas gali būti grindžiamas bendrojo leidimo tvarka arba reikalavimo turėti licenciją išimtimi, kai pritaikius tam tikras dalijimosi radijo spektru sąlygas keli naudotojai prie to paties radijo spektro prieigą gauti ir juo naudotis gali skirtingose geografinėse zonose arba skirtingu laiku. Pasidalijamasis radijo spektro naudojimas gali būti grindžiamas ir individualiomis radijo spektro naudojimo teisėmis, suteiktomis, pavyzdžiui, licencijuotosios pasidalijamosios prieigos tvarka, pagal kurią visi (esami ir nauji) radijo spektro naudotojai, kuriuos prižiūri kompetentingos institucijos, susitaria dėl pasidalijamosios prieigos sąlygų taip, kad užtikrintų minimaliai garantuojamą radijo ryšio kokybę. Jei pasidalijamąjį radijo spektro naudojimą valstybės narės leidžia taikydamos nevienodą leidimų išdavimo tvarką, tokio naudojimo taikant skirtingą tvarką trukmė neturėtų labai skirtis;

(114)kad užtikrintų nuspėjamumą ir išlaikytų teisinį tikrumą bei stabilias investavimo sąlygas, valstybės narės turėtų iš anksto apibrėžti deramus kriterijus, pagal kuriuos vertintų, ar teisių turėtojai, laikydamiesi su individualiomis radijo spektro naudojimo teisėmis ir bendraisiais leidimais siejamų sąlygų, lygiuojasi į radijo spektro efektyvaus naudojimo tikslą. Suinteresuotosios šalys turėtų dalyvauti nustatant tokias sąlygas ir turėtų būti skaidriai informuojamos, kaip bus vertinamas jų įpareigojimų vykdymas;

(115)atsižvelgiant į techninių inovacijų svarbą, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti radijo spektro eksperimentinio naudojimo teises, siejamas su specialiais apribojimais ir sąlygomis, kurios pateisinamos vien tik eksperimentiniu radijo spektro naudojimo teisių pobūdžiu;

(116)dalijantis tinklo infrastruktūra, o kai kuriais atvejais – radijo spektru, būtų įmanoma radijo spektru naudotis efektyviau bei veiksmingiau ir užtikrinti spartesnį tinklų įdiegimą, ypač rečiau gyvenamose vietovėse. Spręsdamos dėl sąlygų, kurios turi būti siejamos su radijo spektro naudojimu, kompetentingos institucijos turėtų taip pat apsvarstyti galimybę laikantis konkurencijos teisės principų patvirtinti formas, kuriomis įmonės tarpusavyje dalytųsi radijo spektru arba derintų jo naudojimą, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo spektro naudojimą arba aprėpties įpareigojimų vykdymą;

(117)rinkos sąlygos, taip pat rinkos dalyvių svarba ir skaičius valstybėse narėse gali skirtis. Poreikis ir galimybės sieti sąlygas su radijo spektro naudojimo teisėmis gali priklausyti nuo valstybių specifikos, į kurią turėtų būti tinkamai atsižvelgiama, tačiau tokių įpareigojimų taikymo būdai turėtų būti koordinuojami ES lygmeniu Komisijos įgyvendinimo priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad panašūs uždaviniai būtų visoje Europos Sąjungoje sprendžiami nuoseklia metodika;

ê 2002/20/EB 12 ir 13 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

ð naujas

(118)ð paslaugų ir technologijų neutralumo reikalavimu, taikomu suteikiant radijo spektro naudojimo teises, ir galimybe įmonėms viena kitai perduoti radijo spektro naudojimo teises yra grindžiama veiklos laisvė ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo visuomenei priemonės, todėl neutralumas ir radijo spektro naudojimo teisių perdavimo galimybė padeda siekti bendrojo intereso tikslų. ï Ši direktyva neturi įtakos tam, ar radijo dažniai ð spektras ï skiriamasi tiesiogiai elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams, ar asmenims, kurie tais tinklais ir paslaugomis naudojasi. Tokie asmenys gali būti radijo ir televizijos laidų transliacijų turinio teikėjai. Nepažeidžiant valstybių narių priimtų specifinių kriterijų ir procedūrų, valstybių narių taikomų suteikiant radijo dažnių naudojimo teises radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams bei siekiant bendrų interesų tikslų pagal Bendrijos teisę, radijo dažnių skyrimo procedūra bet kuriuo atveju turėtų būti objektyvi, skaidri, nediskriminacinė ir proporcinga. Pagal Teisingumo Teismo precedentų teisę bet kokie teisių, garantuojamų Sutarties 49 straipsnio, nacionaliniai apribojimai turėtų būti objektyviai pateisinami, proporcingi ir neviršyti to, kas būtinai reikalinga bendrų interesų tikslams, valstybių narių apibrėžtiems pagal Bendrijos teisę, pasiekti. Atsakomybė už reikalavimų, susijusių su teise naudoti radijo dažnį, ir atitinkamų sąlygų, nustatytų bendrajame leidime, vykdymą bet kuriuo atveju turėtų priklausyti įmonei, kuriai suteikta teisė naudoti radijo dažnį ð spektrą ï . ð Dėl kai kurių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo įpareigojimų, nustatytų transliuotojams, gali reikėti taikyti specialius radijo spektro naudojimo teisių suteikimo kriterijus ir procedūras, kad būtų pasiektas tam tikras valstybės narės pagal Sąjungos teisę nustatytas bendrojo intereso tikslas. ï  Vis dėlto tokios teisės suteikimo procedūra bet kuriuo atveju turėtų būti objektyvi, skaidri, nediskriminacinė ir proporcinga. Pagal Teisingumo Teismo precedentų teisę būtina, kad bet kokie tiesių, garantuojamų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsniu, apribojimai būtų objektyviai pagrįsti, proporcingi ir neviršyti to, ko būtinai reikia bendrų interesų tikslams.  ð Be to, jei radijo spektras suteiktas ne atviros procedūros tvarka, toks spektras neturėtų būti naudojamas kitiems tikslams nei bendrojo intereso tikslas, kuriuo radijo spektras buvo suteiktas. Tokiais atvejais suinteresuotosioms šalims turėtų būti sudaryta galimybė per pagrįstą laikotarpį pateikti pastabas. ï Paraiškos suteikti teisę naudoti radijo dažnį procedūros metu valstybės narės gali  turėtų  tikrinti, ar pareiškėjas galės laikytis tokioms teisėms nustatytų sąlygų. ð Tokias sąlygas turėtų atspindėti iki konkursinės atrankos procedūros pradžios nustatomi objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir nediskriminaciniai atrankos kriterijai. ï Tuo  Šių kriterijų taikymo  tikslaisu galima reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų būtiną informaciją, įrodančią jo galimybes laikytis tų sąlygų. Jei tokia informacija nesuteikiama, paraiška suteikti teisę naudoti radijo dažnį gali būti atmesta;.

ò naujas

(119)prieš suteikdamos teises, valstybės narės turėtų nustatyti tikrinti tik tuos elementus, kuriuos praktiškai galėtų įrodyti įprastas rūpestingumo priemones taikantys pareiškėjai, atsižvelgiant į didelę radijo spektro, riboto viešojo ištekliaus, reikšmę visuomenei ir vertę rinkoje. Toks reikalavimas netrukdo vėliau tikrinti, ar laikomasi atrankos kriterijų, pavyzdžiui, nustačius etapus, jei kriterijų atitikties pasiekti iš pradžių pagrįstai neįmanoma. Kad radijo spektras būtų naudojamas veiksmingai ir efektyviai, valstybės narės jo naudojimo teisių neturėtų suteikti, jeigu iš jų išnagrinėtų duomenų aiškėja, kad pareiškėjas negali laikytis sąlygų; vis dėlto šis reikalavimas neturėtų trukdyti kurti galimybių laikinam eksperimentiniam radijo spektro naudojimui. Pakankamai ilgo galiojimo leidimai naudoti radijo spektrą turėtų padidinti investavimo sąlygų nuspėjamumą, siekiant prisidėti prie spartesnės tinklų plėtros ir geresnių paslaugų, taip pat užtikrinti stabilias sąlygas prekybai radijo spektru ir jo nuomai. Jei radijo spektro naudojimo leidimas ribotos galiojimo trukmės, tokia trukmė turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama, ir turėtų būti pakankama tam, kad sugrįžtų investuotos lėšos. Ilgesnė leidimo galiojimo trukmė gali užtikrinti investavimo sąlygų nuspėjamumą, tačiau reikia ir radijo spektro veiksmingo ir efektyvaus naudojimo užtikrinimo priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias nederamam radijo spektro kaupimui ir būtų kuriamos galimybės radijo spektro išteklius skirstyti lanksčiau, pavyzdžiui, kompetentingos institucijos būtų įgaliotos iš dalies keisti arba atsiimti suteiktas teises, jei būtų nesilaikoma su tomis teisėmis siejamų įpareigojimų, arba būtų sudaromos geresnės sąlygos prekiauti radijo spektru ar jį nuomoti. Plačiau taikomi metams apskaičiuojami mokesčiai – dar viena priemonė užtikrinti nuolatinį vertinimą, kaip teisių turėtojas naudoja radijo spektrą;

(120)spręsdamos, ar atnaujinti suteiktas radijo spektro naudojimo teises, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kiek teisių atnaujinimas padės siekti reguliavimo sistemos tikslų, taip pat kitų nacionalinės teisės ir Sąjungos teisės aktuose nustatytų tikslų. Visi tokie sprendimai turėtų būti priimami pagal atvirą, nediskriminacinę ir skaidrią procedūrą ir turėtų būti grindžiami peržiūra, kaip vykdytos su atitinkamomis naudojimo teisėmis siejamos sąlygos. Vertindamos poreikį atnaujinti naudojimo teises, valstybės narės turėtų apsvarstyti anksčiau suteiktų naudojimo teisių poveikį konkurencijai, palyginti su efektyvesnio naudojimo arba naujoviškų naudojimo būdų skatinimu, jei juostos dažniai taptų prieinami naujiems naudotojams. Spręsdamos tokio pobūdžio klausimus, kompetentingos institucijos gali leisti ribotą teisių išplėtimą, kad nebūtų pernelyg trukdoma nusistovėjusiam radijo spektro naudojimui. Sprendimai, ar iki šios direktyvos taikymo suteiktas teises išplėsti, turėtų atitikti taikytinas taisykles, tačiau valstybės narės turėtų taip pat užtikrinti, kad tos taisyklės netrukdytų siekti šios direktyvos tikslų;

(121)peržiūrėdamos suteiktas naudojimo teises, valstybės narės, be poreikio atnaujinti teises vertinimo, turėtų peržiūrėti ir su tomis teisėmis siejamus mokesčius, kad užtikrintų tolesnį tais mokesčiais skatinamą optimalų radijo spektro naudojimą atsižvelgiant į rinkos ir technologijų raidos pakopą ir kitus aspektus. Dėl teisinio tikrumo dera visą esamų mokesčių derinimą grįsti tokiais pačiais principais, kokie taikomi suteikiant naujas radijo spektro naudojimo teises;

(122)radijo spektrą galima veiksmingai valdyti sudarius geresnes sąlygas toliau efektyviai naudoti anksčiau paskirtą radijo spektrą. Kad teisių turėtojams būtų užtikrintas teisinis tikrumas, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudojimo teises atnaujinti per deramą laikotarpį iki susijusių teisių galiojimo pabaigos. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę nuolatinio išteklių valdymo tikslais tokį svarstymą pradėti savo iniciatyva, taip pat reaguodamos į naudojimo teisę gavusios šalies prašymą. Naudojimo teisės galiojimas negali būti atnaujintas, jei atnaujinimui prieštarauja naudojimo teisę gavusi šalis;

ê 2009/140/EB 39 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(123)ð radijo spektro naudojimo teisių perdavimas gali būti veiksminga efektyvaus radijo spektro naudojimo užtikrinimo priemonė. ï Siekdamos  Kad būtų  skaidriauumo ir veiksmingiauumo ð ir kad spektro vertę nustatytų rinka ï , nacionalinės reguliavimo institucijos gali ð valstybės nares turėtų automatiškai ï leisti spektro naudotojams laisvai ð , prižiūrimiems atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos, ï perduoti arba nuomoti savo ð spektro ï naudojimo teises trečiosioms šalims ð pagal paprastą procedūrą ir sąlygas, siejamas su tokiomis teisėmis, ir konkurencijos taisykles. ï Tai leistų nustatyti spektro vertę rinkoje. Atsižvelgdamos į įgaliojima užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą ð Kad sudarytų geresnes tokio perdavimo arba nuomos sąlygas ï , nacionalines reguliavimo institucijos ð valstybės narės ï turėtų  taip pat  imtis veiksmu ir užtikrinti, kad prekyba neiškreiptu konkurencijos, jei spektras nepanaudojamas ð apsvarstyti, jei tik laikomasi pagal Radijo spektro sprendimą priimtų suderinimo priemonių, prašymus radijo spektro naudojimo teises padalyti arba skaidyti, taip pat prašymus tokias teises peržiūrėti ï ;.

ò naujas

(124)dėl priemonių, kurių suteikiant arba atnaujinant radijo spektro naudojimo teises imamasi specialiai dėl konkurencijos skatinimo, turėtų spręsti nacionalinės reguliavimo institucijos, turinčios tam būtinų ekonomikos, technikos ir rinkos žinių. Nuo radijo spektro skyrimo sąlygų gali priklausyti konkurencinė situacija elektroninių ryšių rinkoje ir patekimo į ją sąlygos. Ribota prieiga prie radijo spektro, ypač jei radijo spektro stinga, gali būti kliūtis pateikti į rinką arba trukdyti investuoti, plėtoti tinklus, teikti naujas paslaugas arba diegti naujus naudojimo būdus bei inovacijas ir konkuruoti. Esamą konkurenciją gali paveikti ir naujos naudojimo teisės, įskaitant įgytas perduotas arba išnuomotas teises, taip pat nustatyti nauji radijo spektro lankstaus naudojimo kriterijai. Nepagrįstai taikomos kai kurios konkurencijos skatinimo sąlygos gali turėti kitokio poveikio, pavyzdžiui, radijo spektro kiekio ribos ir rezervavimas gali sukurti dirbtiną stygių, didmeninės prieigos suteikimo įpareigojimas gali nepagrįstai suvaržyti verslo modelius, jei nėra įtakos rinkoje, o naudojimo teisių perdavimo ribojimas gali trukdyti antrinių rinkų plėtrai. Todėl nustatant tokias sąlygas būtinas nuoseklus ir objektyvus konkurencijos bandymas, kuris turėtų būti sistemingai taikomas. Todėl tokių priemonių naudojimas turėtų būti pagrįstas nacionalinių reguliavimo institucijų atliekamu visapusišku ir objektyviu rinkos ir konkurencijos sąlygų joje vertinimu;

(125)atsižvelgus į Radijo spektro politikos grupės nuomones, nustatyti terminus, iki kurių turi būti leista naudoti pagal Sprendimą dėl radijo spektro suderintų juostų dažnius, gali būti būtina siekiant išvengti tarpvalstybinių trukdžių ir naudinga siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos visos sąlygos gauti techninių derinimo priemonių naudą įrangos rinkoms ir labai didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų diegimui. Siekiant svariai prisidėti prie šiuose pagrinduose numatytų tikslų ir sudaryti geresnes koordinavimo sąlygas, tokių bendrų terminų nustatymas turi būti reguliuojamas Komisijos įgyvendinimo aktais;

ê 2002/20/EB 21 ir 22 konstatuojamosios dalys (pritaikytas)

ð naujas

(126)kKai radijo  spektro juostos  dažnių tam tikroje juostoje paklausa viršija pasiūlą, ð o valstybė narė dėl to nusprendžia, kad radijo spektro naudojimo teisės turi būti ribojamos, ï skiriant tokius dažnius turėtų būti laikomasi tinkamų ir skaidrių  tokių teisių suteikimo  procedūrų siekiant išvengti bet kokios diskriminacijos ir optimaliai naudoti tuos ribotąjįus ištekliųus;. ð Toks apribojimas turėtų būti pateisinamas, proporcingas ir grindžiamas rinkos sąlygų įvertinimu, atliktu pakankamai atsižvelgiant į bendrą naudą paslaugų gavėjams ir nacionalinės bei vidaus rinkos tikslams. Tikslai, nuo kurių priklauso apribojimo procedūra, turėtų būti aiškiai apibrėžti iš anksto. Svarstydamos, kuri atrankos procedūra tinkamiausia, ir laikydamosi Sąjungos lygmeniu priimtų koordinavimo priemonių, valstybės narės turėtų pagrįstumo, objektyvumo ir procedūros sąlygų klausimais laiku ir skaidriai konsultuotis su visomis suinteresuotosiomis šalimis. ï Skirdamos radijo dažnius ð spektrą ï ir  arba  ypatingos ekonominės vertės numerius, valstybės narės gali, inter alia, naudoti konkurencines ir palyginamąsias atrinkimo procedūras. Administruodamos tokias schemas, nacionalinės reguliavimo institucijos turi atsižvelgti į 8 straipsnio nuostatas ð šios direktyvos tikslus ï . ð Nustačiusi, kad gali būti suteikta daugiau dažnių juostos naudojimo teisių, valstybė narė turėtų pradėti tam numatytą procesą; ï

ê 2002/20/EB 23 konstatuojamoji dalis

Nustatydamos konkurencinės ir lyginamosios atrankos procedūrų kriterijus, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad yra laikomasi Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje nustatytų tikslų. Todėl ši direktyva nebūtų pažeista, jei, siekiant konkurencijos plėtros ir taikant objektyvius, nediskriminavimo ir proporcingus atrankos kriterijus, tam tikroms įmonėms nebūtų leista dalyvauti konkurencinėje ir lyginamojoje atrankos procedūroje tam tikram radijo dažniui skirti. A Member State may find that further rights can be made available in a band. In this case it should start the process of making such rights available.

ò naujas

(127)radijo spektro paklausa sparčiai didėja, o galutiniams paslaugų gavėjams reikia vis didesnio pralaidumo belaidžio plačiajuosčio ryšio, todėl reikia rasti galimybių įdiegti alternatyvius, papildomus, radijo spektro efektyvaus naudojimo sprendimus, įskaitant, mažos veikimo srities mažos galios belaidės prieigos sistemas, pavyzdžiui, radijo ryšio vietinius tinklus (RLAN) ir mažų mažos galios korinio ryšio prieigos taškų tinklus. Naudojantis tokiomis papildomomis belaidės prieigos sistemomis, ypač viešai prieinamais RLAN prieigos taškais, užtikrinama geresnė prieiga prie interneto galutiniams paslaugų gavėjams, o judriojo ryšio operatoriams sumažinama judriojo ryšio srautų apkrova. Suderintam radijo spektrui naudoti vietinio radijo ryšio tinklams nereikia atskiro leidimo arba radijo spektro naudojimo teisių. Iki šiol prieigos prie RLAN taškus paslaugų gavėjai daugiausiai naudoja kaip vietinę belaidę priemonę savo fiksuotojo ryšio jungčiai išplėsti. Neturėtų būti draudžiama, kad galutiniai paslaugų gavėjai, laikydamiesi jiems nustatytų interneto paslaugos teikimo sąlygų, prieiga prie savo RLAN dalytųsi su kitais, nes taip didėtų veikiančių prieigos taškų, ypač tankiai gyvenamose vietovėse, skaičius, belaidžio duomenų perdavimo ryšio pralaidumas maksimaliai didėtų radijo spektro dažnius naudojant pakartotinai ir būtų kuriama rentabili papildoma plačiajuosčio ryšio infrastruktūra kitiems galutiniams paslaugų gavėjams. Todėl turėtų būti panaikinti nebūtini apribojimai diegti ir tarpusavyje sujungti RLAN prieigos taškus. Valdžios įstaigos arba viešųjų paslaugų teikėjai, kurių patalpose įrengtus RLAN naudoja jų darbuotojai, lankytojai arba klientai, pavyzdžiui, geresnei prieigai prie e. valdžios paslaugų arba prie informacijos apie viešąjį transportą ar kelių eismo valdymą, galėtų prieigą prie tokių taškų teikti kaip tose patalpose teikiamų paslaugų pagalbinę paslaugą visiems piliečiams, kiek tai įmanoma pagal konkurencijos ir viešųjų pirkimų taisykles. Be to, jei vietinė prieiga prie elektroninių ryšių tinklų teikiama privačioje teritorijoje ar aplink ją arba riboto patekimo bendro naudojimo vietoje nekomercinėmis sąlygomis arba kaip kitos veiklos, nepriklausomos nuo tokios prieigos, pagalbinė paslauga (pavyzdžiui, jei galimybė naudotis RLAN suteikiama kitos komercinės veiklos klientams arba visiems asmenims toje vietoje), tokios prieigos teikėjų gali būti reikalaujama laikytis radijo spektro naudojimo bendrojo leidimo tvarkos, tačiau jiems neturėtų būti taikomos jokios sąlygos arba reikalavimai, siejami su bendraisiais leidimais, kurių reikia viešųjų ryšių tinklų arba paslaugų teikėjams, arba reikalavimai, siejami su galutiniais paslaugų gavėjais arba sujungimu. Tačiau tokiam prieigos teikėjui turėtų būti taikomos atsakomybės taisyklės, numatytos Direktyvos 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos 58 12 straipsnyje. Randasi naujų technologijų, pavyzdžiui LiFi, papildysiančių dabartinių RLAN ir belaidės prieigos taškų radijo spektro naudojimo funkcijas, todėl atsiras regimosios šviesos principais veikiančių optinio ryšio prieigos taškų ir bus įmanoma kurti hibridinius vietinius optinio belaidžio ryšio tinklus;

(128)mažos galios mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškai yra labai nedideli, o į buitinius RLAN maršruto parinktuvus panaši naudojama jų įranga yra mažai pastebima, be to, tokie taškai teigiamai veikia radijo spektro naudojimą ir belaidžio ryšio plėtrą, todėl techninės tokių taškų charakteristikos, pavyzdžiui, atiduodamoji galia, turėtų būti proporcingai vietiniam diegimui nustatomos Sąjungos lygmeniu, o tokių taškų naudojimui turėtų būti taikoma tik bendrojo leidimo tvarka (išskyrus RLAN, nes tokiems tinklams, be būtinų radijo spektro naudojimo reikalavimų, neturėtų būti taikomi jokie leidimo reikalavimai), o visų kitų apribojimų pagal individualius statybos arba kitokius leidimus turėtų būti kuo mažiau;

ê 2002/19/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(129)2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 59 nustato reguliavimo sistemos, taikomos elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms Bendrijoje, įskaitant fiksuoto ir judriojo telekomunikacijų ryšio tinklus, kabelinės televizijos tinklus, antžeminio transliavimo tinklus, palydovinius tinklus ir interneto tinklus, naudojamus balsui, faksui, duomenims ar vaizdui perduoti, tikslus. Tokiems tinklams valstybės narės gali būti davusios leidimą pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) 60 arba pagal ankstesnes reguliavimo priemones. šŠios direktyvos nuostatos  , susijusios su prieiga ir sujungimu,  taikomos tiems tinklams, kurie naudojami viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Ši direktyva taikoma paslaugų teikėjų tarpusavio prieigai ir sujungimui. Neviešieji tinklai jokių  prieigos arba sujungimo  įpareigojimų pagal šią direktyvą neturi, išskyrus atvejus, kai jie naudojasi prieiga prie viešųjų tinklų, ir jiems gali būti taikomos tam tikros valstybių narių nustatytos sąlygos;.

ê 2002/19/EB 2 konstatuojamoji dalis

Bendroji elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistema nėra taikoma turinio teikimo paslaugoms, kaip antai garso ar televizijos transliacijos turinio pasiūla.

ê 2002/19/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(130)sSąvoka „prieiga“ turi plačią reikšmę, todėl reikia tiksliai apibrėžti, kaip ši sąvoka vartojama šioje direktyvoje nepažeidžiant jos vartojimo galimybių kituose Bendrijos  Sąjungos  teisės aktuose. Pagrindinis tinklas ir priemonės gali priklausyti operatoriui nuosavybės teise arba jis juos visus ar kai kuriuos jų gali nuomotis;.

ê 2002/19/EB 5 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(131)aAtviroje ir konkurencinėje rinkoje neturi būti apribojimų, kurie trukdytų įmonėms tarpusavyje derėtis dėl prieigos ir sujungimo susitarimų, ypač dėl susitarimų su kitų valstybių įmonėmis laikantis Sutartimi nustatytų konkurencijos taisyklių. Tokiomis aplinkybėmis, kai siekiama sukurti našesnę ir tikrai visos Europos rinką su veiksminga konkurencija, didesniu pasirinkimu ir konkurencingomis paslaugomis vartotojams ð galutiniams paslaugų gavėjams ï , įmonės, kurios gauna prašymus dėl prieigos ar sujungimo ð iš kitų įmonių, kurioms turi būti suteikti bendrieji leidimai, kad galėtų visuomenei teikti elektroninių ryšių rinklus ir paslaugas ï , turėtų iš principo sudaryti tokius susitarimus komerciniu pagrindu ir derėtis dėl jų sąžiningai;.

ê 2002/19/EB 6 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(132)rRinkose, kur išlieka dideli įmonių derybinės galios skirtumai ir kur kai kurių įmonių paslaugų teikimas priklauso nuo kitų teikiamos infrastruktūros, tikslinga nustatyti sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą rinkos funkcionavimą. Komercinėms deryboms nepavykus, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti galią užtikrinti galutiniams paslaugų gavėjams pakankamą prieigą ir sujungimą bei paslaugų sąveiką. Svarbiausia jos gali užtikrinti tiesioginį sujungimą ryšį tarp galutinių paslaugos gavėjų skirdamos proporcingus įpareigojimus įmonėms, ð kurioms taikoma bendrojo leidimo tvarka ir kurios ï kontroliuojančioms prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų. Prieigos priemonių kontrolė gali remtis fizinio ryšio (fiksuoto arba judriojo) su galutiniu paslaugų gavėju nuosavybe ar valdymu ir (arba) galimybe pakeisti ar atimti nacionalinį numerį ar numerius, kurie reikalingi norint pasiekti galutinio paslaugų gavėjo tinklo galinį tašką. Taip būtų, pavyzdžiui, jei tinklo operatoriai nepagrįstai apribotų galutinių paslaugų gavėjų pasirinkimo galimybes prieiti prie interneto portalų ir paslaugų;.

ò naujas

(133)laikydamosi nediskriminavimo principo, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad visi operatoriai, nepriklausomai nuo jų dydžio ir verslo modelio, vertikaliosios integracijos arba atskyrimo, galėtų pagrįstomis sąlygomis sujungti tinklus, kad galėtų užtikrinti tiesioginį sujungimą ir prieigą prie pasaulinio interneto;

ê 2002/19/EB 7 konstatuojamoji dalis

(134)nNacionalinės teisinės ar administracinės priemonės, kurios prieigos ar sujungimo sąlygas ir reikalavimus sieja su šalies, siekiančios sujungimo, veikla ir konkrečiai su jos investicijomis į tinklo infrastruktūrą, o ne su teikiama sujungimo ar prieigos paslauga, gali iškreipti rinką, ir todėl šitai negali būti suderinama su konkurencijos taisyklėmis;.

ê 2002/19/EB 8 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(135)tTinklo operatoriai, kurie kontroliuoja prieigą prie savo pačių klientų, tai daro remdamiesi unikaliais numeriais ar adresais iš paskelbto numeracijos ar adresų intervalo. Kiti tinklo operatoriai turi galėti tiems vartotojams perduoti srautą, todėl jie privalo galėti tarpusavyje tiesiogiai ar netiesiogiai susijungti. Todėl ð dera nustatyti ï esamos teiseės ir pareigaos derėtis dėl sujungimo turėtų išlikti. Taip pat tikslinga palikti galioti reikalavimus, anksčiau nustatytus Direktyvoje 95/47/EB, pagal kurią visiškai skaitmeniniai elektroninių ryšių tinklai, naudojami televizijos paslaugų skirstymui ir esantys atviri visuomenei, galėtų skirstyti ir plačiaekranės televizijos paslaugas bei programas, kad paslaugų gavėjai galėtų priimti tokias programas tuo formatu, kuriuo jos buvo perduotos.;

ê 2002/19/EB 9 konstatuojamoji dalis

(136)sSąveika yra naudinga galutiniams paslaugų gavėjams ir yra svarbus šios reguliavimo sistemos tikslas. Skatinti sąveiką – viena iš nacionalinių reguliavimo institucijų užduočių, nustatytų šioje sistemoje, kurioje taip pat numatyta, kad Komisija privalo skelbti sąrašą standartų ir (arba) specifikacijų, taikomų paslaugų teikimui, techninėms sąsajoms ir (arba) tinklų funkcijoms, kurių pagrindu skatinamas elektroninių ryšių derinimas. Valstybės narės turėtų skatinti paskelbtų standartų ir (arba) specifikacijų naudojimą, kiek yra būtina paslaugų sąveikai užtikrinti ir paslaugų gavėjų pasirinkimo laisvei didinti;.

ò naujas

(137)dabartinis tiesioginis sujungimas ir prieiga prie pagalbos tarnybų priklauso nuo to, ar galutiniai paslaugų gavėjai naudojasi su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis. Ryšio paslaugos gali būti nepakankamai tarpusavyje sąveikios dėl būsimos technologinės plėtros arba didesnio naudojimosi su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis. Todėl atsiradusios didelės kliūtys pateikti į rinką arba toliau diegti inovacijas gali gerokai trukdyti veiksmingam galutinių paslaugų gavėjų tiesioginiam sujungimui ir veiksmingai prieigai prie pagalbos tarnybų;

(138)jei atsirastų tokių sąveikos problemų, Komisija galėtų paprašyti EERRI ataskaitos, kurioje būtų pateiktas rinkos padėties faktų vertinimas Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis. Remdamasi EERRI ataskaita ir kitais turimais įrodymais, taip pat atsižvelgdama į poveikį vidaus rinkai, Komisija turėtų nuspręsti, ar reikia, kad nacionalinės reguliavimo institucijos imtųsi reguliavimo priemonių. Jei, Komisijos nuomone, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų apsvarstyti tokių reguliavimo priemonių taikymą, Komisija galėtų priimti įgyvendinimo priemones, kuriose nustatytų nacionalinių reguliavimo institucijų galimų reguliavimo priemonių pobūdį ir taikymo sritį, įskaitant visų pirma priemones, kuriomis visiems konkretiems teikėjams būtų nustatyta privalomai laikytis standartų arba specifikacijų. Terminai „Europos standartas“ ir „tarptautinis standartas“ apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 61 2 straipsnyje. Atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įvertinti, ar priemonių reikia ir ar jų taikymas siekiant užtikrinti tiesioginį sujungimą arba prieigą prie pagalbos tarnybų būtų pagrįstas ir, jei tokių priemonių reikėtų, o jų taikymas būtų pagrįstas, tos institucijos, laikydamosi Komisijos priimtų įgyvendinimo priemonių, nustatytų proporcingus įpareigojimus;

(139)tais atvejais, kai iš įmonių atimamos lygiavertės alternatyvos prieiti prie neatkartojamo turto iki pirmo skirstomojo taško, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų būti įgaliotos nustatyti prieigos įpareigojimus visiems operatoriams, nesvarbu, kokia jų atitinkama galia rinkoje. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į visas technines ir ekonomines kliūtis, trukdysiančias atkartoti tinklus. Vien tik iš fakto, kad yra daugiau nei viena infrastruktūra, neturėtų būti daroma išvada, kad tos infrastruktūros turtas gali būti atkartojamas. Pirmas skirstomasis taškas neturėtų būti nustatomas atsižvelgiant į objektyvius kriterijus;

(140)gali būti pagrįsta prieigos įpareigojimą išplėsti iki instaliacijos ir kabelių už pirmo koncentracijos taško vietovėse, kuriose gyventojų tankumas mažesnis, ir tokius įpareigojimus nustatyti iki taškų, esančių kuo arčiau galutinių paslaugų gavėjų, jei įrodoma, kad atkartojimas būtų neįmanomas ir už pirmo sutelkimo taško;

(141)kad būtų laikomasi proporcingumo principo, tokiais atvejais gali būti verta, kad nacionalinės reguliavimo institucijos įpareigojimų, taikomų už pirmo skirstomojo taško, nenustatytų tam tikrų kategorijų savininkams arba įmonėms (arba ir savininkams, ir įmonėms), remiantis tuo, kad didele įtaka rinkoje nepagrįstas prieigos įpareigojimas galėtų suardyti ekonominį modelį, kurį jie yra numatę neseniai įdiegtiems tinklo elementams. Toks prieigos įpareigojimas neturėtų būti taikomas struktūriškai atskirtoms įmonėms, jeigu jos komercinėmis sąlygomis siūlo veiksmingą alternatyvią prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklo;

(142)kad būtų sudaryta kuo daugiau galimybių visoje Sąjungoje prisijungti prie itin pralaidžių tinklų, ypač jei mažo gyventojų tankumo vietovėse būtų neįmanoma atkartoti tinklo ir kiltų rizika galutiniams paslaugų gavėjams likti be tokios prisijungimo galimybės, gali būti ypač naudinga, laikantis konkurencijos teisės principų, dalytis pasyviąja arba aktyviąja infrastruktūra, naudojama teikiant belaidžių elektroninių ryšių paslaugas, arba tokią infrastruktūrą plėtoti bendradarbiaujant. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų būti įgaliotos ypatingais atvejais, atsižvelgdamos į kelis aspektus, įskaitant visų pirma poreikį išlaikyti infrastruktūros plėtojimo paskatas, nustatyti Sąjungos teisės aktus atitinkantį įpareigojimą dalytis infrastruktūra arba ją plėtoti bendradarbiaujant arba užtikrinti vietinę tarptinklinio ryšio prieigą, jei tos institucijos įrodo, kad toks dalijimasis arba prieiga padėtų įveikti dideles infrastruktūros atkartojimo kliūtis ir pašalinti kitokius didelius galutiniam paslaugų gavėjui prieinamo pasirinkimo arba paslaugos kokybės (arba ir pasirinkimo, ir paslaugos kokybės) ar teritorijos aprėpties suvaržymus;

ê 2009/140/EB 65 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(143)nNors tikslinga, kad kai kuriomis aplinkybėmis nacionalinė reguliavimo agentūra nustatytų įpareigojimus operatoriams, kurie neturi didelės įtakos rinkoje tam, kad būtų pasiekti tam tikri tikslai, pavyzdžiui, ryšys tarp galutinių paslaugos gavėjų arba paslaugų sąveikumą, tačiau būtina užtikrinti, kad tokie įpareigojimai būtų nustatyti pagal ES reguliavimo sistemą ir visų pirma laikantis joje numatytų pranešimo procedūrų;.

ê 2002/19/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(144)vVien konkurencijos taisyklių nepakanka kultūrų įvairovei ir žiniasklaidos pliuralizmui skaitmeninės televizijos srityje užtikrinti. Direktyva 95/47/EB numatė pradinę atsirandančios skaitmeninės televizijos pramonės reguliavimo sistemą, kuri turėtų būti išlaikyta, įskaitant, svarbiausia, įpareigojimą teikti sąlyginę prieigą sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis siekiant užtikrinti didelę programų ir paslaugų įvairovę. Technologijų ir rinkos plėtra reikalauja, kad valstybės narės tuos ð sąlyginės prieigos teikimo sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ï įpareigojimus reguliariai persvarstytų savo nacionalinėje rinkoje, o Komisija – Bendrijoje  Sąjungoje  ; ypač siekiant nustatyti, ar būtų pagrįsta įpareigojimus taikyti naujai sričiai, kaip antai elektroninių programų vadovams (EPG) ir taikomųjų programų sąsajoms (API), kad galutiniams paslaugų gavėjams būtų prieinamos konkrečios skaitmeninės transliavimo paslaugos. Valstybės narės gali nurodyti skaitmeninės transliavimo paslaugas, kurių prieigą galutiniams paslaugų gavėjams turi užtikrinti, jų manymu, būtini įstatymai ar administracinės priemonės;.

ê 2002/19/EB 11 konstatuojamoji dalis

(145)vValstybės narės savo nacionalinėms reguliavimo institucijoms taip pat gali leisti persvarstyti įpareigojimus, susijusius su sąlygine prieiga prie skaitmeninių transliavimo paslaugų, kad, atlikusios rinkos analizę tyrimą, jos galėtų nustatyti, ar operatoriams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje, taikomus įpareigojimus panaikinti, ar iš dalies pakeisti. Toks panaikinimas ar pakeitimas neturėtų neigiamai paveikti galutinių paslaugų gavėjų prieigos prie tokių paslaugų ar veiksmingos konkurencijos perspektyvų;.

ê 2002/19/EB 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Siekiant užtikrinti esamų susitarimų tęstinumą ir išvengti teisinio vakuumo, būtina užtikrinti, kad prieigos ir sujungimo įpareigojimai, nustatyti pagal 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/33/EB dėl telekomunikacijų sujungimo siekiant užtikrinti universaliąsias paslaugas ir sąveiką taikant atvirojo tinklo teikimo (ATT) principus 62 4, 6, 7, 8, 11, 12 ir 14 straipsnius, įpareigojimai dėl specialios prieigos, nustatyti pagal 1998 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/10/EB dėl atvirojo tinklo teikimo (ATT) nuostatos taikymo balso telefonijai ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų konkurencinėje aplinkoje 63 16 straipsnį, ir įpareigojimai dėl skirtųjų linijų perdavimo pajėgumų teikimo, nustatyti 1992 m. birželio 5 d. Tarybos direktyva 92/44/EEB dėl atvirojo tinklo teikimo nuostatos taikymo skirtosioms linijoms 64 , yra iš pat pradžių perkelti į naująją reguliavimo sistemą, bet juos būtina nedelsiant persvarstyti atsižvelgiant į vyraujančias rinkos sąlygas. Toks persvarstymas turėtų apimti ir tas organizacijas, kurioms taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2887/2000 dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos 65 .

ê 2002/19/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Persvarstymas turėtų būti atliekamas taikant konkurencijos teisės metodologija paremtą rinkos ekonominę analizę. Tikslas – konkurencijai rinkoje plėtojantis, nuosekliai mažinti konkretiems sektoriams taikomas ex ante taisykles. Tačiau čia taip pat reikia atsižvelgti į pereinamąsias rinkos problemas, pavyzdžiui, susijusias su tarptautiniais tarptinkliniais ryšiais ir galimybe, kad dėl technologijų plėtotės gali atsirasti naujų silpnų vietų, dėl kurių gali prireikti ex ante reguliavimo, pavyzdžiui, plačiajuosčių prieigos tinklų srityje. Taip pat gali būti, kad įvairiuose rinkos segmentuose ir įvairiose valstybėse narėse konkurencija plėtosis nevienodu greičiu, todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti sušvelninti reguliavimo įpareigojimus tose rinkose, kur konkurencija duoda norimus rezultatus. Siekdama garantuoti, kad rinkos dalyviams panašiomis aplinkybėmis įvairiose valstybėse narėse būtų taikomas panašus režimas, Komisija turėtų sugebėti užtikrinti suderintą šios direktyvos nuostatų taikymą. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir nacionalinės institucijos, kurioms pavesta įgyvendinti konkurencijos įstatymus, turėtų atitinkamais atvejais koordinuoti savo veiksmus siekdamos, kad būtų taikoma pati tinkamiausia priemonė. Bendrija ir jos valstybės narės, remdamosi susitarimu su Pasaulio prekybos organizacija dėl pagrindinių telekomunikacijų, prisiėmė įsipareigojimus dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo ir tuos įsipareigojimus privalo gerbti.

ê 2002/19/EB 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Direktyva 97/33/EB įmonėms, turinčioms didelę įtaką rinkoje, nustatė tam tikrą rinkinį įpareigojimų, susijusių su skaidrumu, nediskriminavimo užtikrinimu, apskaitos atskyrimu, prieiga ir kainų kontrole, įskaitant pagrindimu sąnaudomis. Šį galimų įpareigojimų rinkinį reikėtų išlaikyti, bet, siekiant išvengti per didelio reguliavimo, reikėtų nustatyti, kad tai maksimalus įpareigojimų rinkinys, taikytinas įmonėms. Išimtiniais atvejais siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ar Bendrijos teisės, gali būti tikslinga nustatyti prieigos ar sujungimo įpareigojimus visiems rinkos dalyviams, kaip šiuo metu yra skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemose.

ê 2002/21/EB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(146)tTam tikromis aplinkybėmis reikalingi ex ante įsipareigojimai, kad būtų galima užtikrinti konkurencingos rinkos plėtrą, ð kurios sąlygos būtų palankios diegti ir įsisavinti itin aukšto pajėgumo prisijungimo prie tinklo galimybes ir kuo labiau didinti naudą galutiniams paslaugų gavėjams ï . Didelės įtakos rinkoje apibrėžimas 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/33/EB dėl telekomunikacijų sujungimo siekiant užtikrinti universaliąsias paslaugas ir sąveiką taikant atvirojo tinklo teikimo (ATT) principus 66 pasirodė esąs veiksmingas pradinėse rinkos atvėrimo stadijose kaip apatinė ex ante įsipareigojimų riba, bet dabar jį reikia priderinti, kad jis atitiktų sudėtingesnes ir dinamiškesnes rinkas. Dėl to vartojama šioje direktyvoje vartojamas apibrėžimas sutampa su dominavimo sąvoka, apibrėžta Teisingumo Teismo ir Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo praktikoje;.

ê 2002/21/EB 26 konstatuojamoji dalis

(147)gGali būti nustatyta, kad dviejų ar kelių įmonių yra bendra dominuojanti padėtis ne tik dėl jų struktūrinių ar kitokių ryšių, bet ir tais atvejais, kai atitinkamos rinkos struktūra padeda koordinuotiems veiksmams, tai yra skatina lygiagretų ar asocijuotą antikonkurencinį elgesį rinkoje;.

ê 2002/21/EB 27 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(148) lLabai svarbu, kad ex ante reguliavimo įsipareigojimai būtų taikomi ten, kur nėra veiksmingos konkurencijos, t. y. rinkose, ð tik didmeninei rinkai, ï kurioje yra viena ar kelios įmonės, turinčios didelę įtaką rinkoje, ð siekiant užtikrinti stabilią konkurenciją susijusioje mažmeninėje rinkoje, ï ir kurioje nacionalinės ar Bendrijos  Sąjungos  konkurencijos teisės priemonių nepakanka šiai problemai išspręsti. Todėl būtina, kad, Rremdamasi konkurencijos teisės principais, Komisija Bendrijos  Sąjungos  lygiu parengėtų gaires, kuriomis nacionalinės reguliavimo institucijos vadovautųsi vertindamos, ar tam tikroje rinkoje konkurencija yra veiksminga, ir vertindamos didelę įtaką rinkoje. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų analizuoti, ar konkretaus produkto ar paslaugos rinka yra veiksmingai konkurencinga konkrečioje geografinėje srityje, kuri gali būti apibrėžta kaip visa atitinkamos valstybės narės teritorija ar tik jos dalis arba kaip valstybių narių teritorijų kaimyninių dalių bendra teritorija. Veiksmingos konkurencijos analizėje turėtų būti tiriama, ar rinka turi perspektyvų ateityje tapti konkurencine, taigi ar veiksmingos konkurencijos nebuvimas yra ilgalaikis. Šiose gairėse taip pat turi  turėtų  būti kreipiamas dėmesys į naujai atsirandančias rinkas, kur faktiškasis rinkos lyderis tikriausiai turės žymią rinkos dalį, tačiau jam neturėtų būti taikomi netikslingi įpareigojimai. Komisija turėtų reguliariai ð , ypač kai, atsižvelgus į teismo praktikos pokyčius, ekonomikos supratimą ir faktinę rinkos patirtį, peržiūrimi galiojantys teisės aktai, ï persvarstyti gaires siekdama užtikrinti, kad greitai besiplėtojančioje rinkoje jos išliktų tikslingos Tais atvejais, kai bus nustatyta, kad atitinkama rinka yra transnacionalinė, nacionalinės reguliavimo institucijos privalės tarpusavyje bendradarbiauti;..

ê 2002/21/EB 28 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(149)nNustatydamos, ar įmonė turi didelę įtaką tam tikroje rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų spręsti pagal Bendrijos  Sąjungos  teisę, ypač atsižvelgti į Komisijos  rinkos tyrimo ir didelės įtakos rinkoje vertinimo  gaires;.

ò naujas

(150)nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų apibrėžti atitinkamas geografines rinkas savo teritorijose, kuo labiau atsižvelgdamos į Komisijos rekomendaciją dėl produktų ir paslaugų rinkų, priimtą pagal šią direktyvą, ir atsižvelgdamos į nacionalines ir vietines aplinkybes. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų išanalizuoti bent tas rinkas, kurios įrašytos į rekomendaciją, įskaitant rinkas, kurios į sąrašus įrašytos, tačiau nebereguliuojamos atsižvelgus į konkrečias nacionalines arba vietines aplinkybes. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų taip pat išnagrinėti rinkas, kurios į rekomendaciją neįrašytos, tačiau tų institucijų jurisdikcijos teritorijoje yra reguliuojamos remiantis ankstesniais rinkos tyrimais, arba kitas rinkas, jei tos institucijos turi pakankamų motyvų laikyti, kad tos rinkos gali atitikti tris šioje direktyvoje numatytus kriterijus;

(151)transnacionalines rinkas galima nustatyti, jei tai motyvuojama geografinės rinkos apibrėžtimi, atsižvelgiant į visus pasiūlos ir paklausos pusių veiksnius ir laikantis konkurencijos teisės aktų principų. Geriausiai tokią analizę galinti atlikti įstaiga yra EERRI, nes būtent ji gali pasinaudoti didele bendra nacionalinių reguliavimo institucijų patirtimi, įgyta nustatant rinkas nacionaliniu lygmeniu. Jei transnacionalinės rinkos yra nustatytos ir joms reikia taikyti reguliavimo priemones, susijusios nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų bendradarbiauti, be kitų dalykų, informuoti Komisiją, kad nustatytų tinkamas taikyti reguliavimo priemones. Tokiais pačiais principais jos galėtų bendradarbiauti, jei transnacionalinės rinkos nenustatytos, tačiau rinkos sąlygos jų teritorijose yra pakankamai vienodos (pavyzdžiui, jei sąnaudos, rinkos struktūros arba operatoriai panašūs arba jei galutinių paslaugų gavėjų paklausa yra transnacionalinė arba palyginama), todėl būtų naudinga taikyti koordinuoto reguliavimo metodus;

(152)yra aplinkybių, kuriomis geografinės rinkos yra apibrėžiamos kaip nacionalinės arba subnacionalinės (pavyzdžiui, jei nacionalinis arba vietinis tinklo plėtros pobūdis lemia galimos įmonių įtakos rinkoje, susijusios su didmenine pasiūla, ribas), tačiau vis tiek yra didelė transnacionalinė paklausa, kurią sukuria vienos arba kelių kategorijų galutiniai paslaugų gavėjai. Tai ypač pasakytina apie paklausą, kurią sukuria verslo srities galutiniai paslaugų gavėjai, kurių filialai veikia skirtingose valstybėse narėse. Jei paslaugų teikėjai negali pakankamai patenkinti tokios transnacionalinės paklausos, pavyzdžiui, jeigu jų veiklos teritorija baigiasi ties valstybės siena arba rajono ribomis, vidaus rinkoje gali atsirasti kliūčių. Todėl EERRI turėtų būti įgaliota nacionalinėms reguliavimo institucijoms nustatyti bendrų reguliavimo metodų gaires siekiant užtikrinti, kad transnacionalinė paklausa būtų pakankamai tenkinama ir kad būtų galimybių veiklą vykdyti efektyviai bei gauti masto ekonomiją, nepaisant paslaugų teikėjų veiklos suskaidymo. EERRI gairės turėtų formuoti tai, kokiomis priemonėmis nacionaliniu lygmeniu nacionalinės reguliavimo institucijos, siekdamos vidaus rinkos tikslo, didelę įtaką rinkoje turintiems operatoriams nustato reguliuojamuosius įpareigojimus;

(153)jei nacionalinės reguliavimo institucijos netaiko EERRI rekomenduotų bendrųjų metodų, kad būtų tenkinama nustatyta transnacionalinė paklausa, ir jei dėlto galutinių paslaugų gavėjų sukurta transnacionalinė paklausa tenkinama nepakankamai, o vidaus rinkoje atsirado kliūčių, kurių galėjo nebūti, tuomet gali būti būtina, atsižvelgiant į EERRI gaires, suderinti didmeninės prieigos produktų, kuriais galima patenkinti tam tikrą transnacionalinę paklausą, technines specifikacijas;

(154)visų ex ante reguliavimo priemonių taikymo pagrindinis tikslas – užtikrinus stabilų ilgalaikį faktinį mažmeninių rinkų konkurencingumą, kurti galutiniams paslaugų gavėjams naudą, išreiškiamą kaina, kokybe ir pasirinkimu. Tikėtina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos palaipsniui nustatys, kad daug mažmeninių rinkų yra konkurencingos net be didmeninių rinkų reguliavimo, ypač atsižvelgiant į tikėtiną inovacijų ir konkurencijos gerėjimą;

(155)siekdamos nustatyti didmenines rinkas, kurioms galėtų būti taikomos ex ante reguliavimo priemonės, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pirmiausia išnagrinėti atitinkamas mažmenines rinkas. Faktinės konkurencijos mažmeniniame ir didmeniniame lygmenyse analizė atliekama orientuojantis į tam tikrą būsimą laikotarpį ir laikantis konkurencijos teisės aktų, įskaitant, jei dera, aktualią Teisingumo Teismo praktiką. Remdamasi padaryta išvada, kad mažmeninė rinka būtų faktiškai konkurencinga ir be didmeninio ex ante reguliavimo priemonių atitinkamoje (-ose) rinkoje (-ose), nacionalinė reguliavimo institucija turėtų padaryti išvadą, kad atitinkamo didmeninio lygmens reguliavimo priemonių nebereikia;

(156)palaipsniui pereinant prie nereguliuojamosios rinkos, įprastesniais taps komerciniai operatorių susitarimai ir, jeigu jie stabilūs ir teigiamai veikia konkurencijos dinamiką, remiantis jais galima iš dalis pagrįsti išvadą, kad ex ante reguliavimo priemonių tam tikrai didmeninei rinkai nereikia. Panaši logika galiotų ir atvirkštine tvarka, t. y. jei komerciniai susitarimai, taikomi nereguliuojamojoje rinkoje, būtų netikėtai nutraukiami. Nagrinėjant tokius susitarimus turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad reguliavimo priemonių taikymo tikimybė galėtų tinklų savininkus paskatinti pradėti komercines derybas. Kad būtų deramai apsvarstytas reguliavimo priemonių poveikis susijusioms rinkoms, kai sprendžiama, ar tam tikrai rinkai reikia ex ante reguliavimo priemonių, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad rinkos būtų išnagrinėtos nuosekliai ir, jei įmanoma, tuo pačiu arba kuo artimesniu metu;

(157)svarstydamos, ar mažmeninio lygmens problemas spręsti didmeninio reguliavimo priemonėmis, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad tam tikrai mažmeninei rinkai gali turėti įtakos kelių didmeninių rinkų pirminiai veiksniai, ir atvirkščiai – vienos didmeninės rinkos pirminiai veiksniai gali turėti įtakos kelioms mažmeninėms rinkoms. Be to, konkurencijos dinamiką tam tikroje rinkoje gali veikti gretutinės, tačiau vertikaliai nesusietos, rinkos, pavyzdžiui, toks poveikis gali reikštis tarp kai kurių fiksuotojo ir judriojo ryšio rinkų. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pirmiausia (pradedant nuo taisomųjų priemonių, susijusių su prieiga prie civilinės infrastruktūros, nes tokios taisomosios priemonės paprastai labiau padeda subalansuotai konkurencijai, įskaitant konkurenciją infrastruktūros srityje) įvertinti kiekvieną didmeninę rinką, kurią svarstoma reguliuoti, o paskui, išrikiavusios tas didmenines rinkas pagal jų tikėtiną tinkamumą spręsti išaiškėjusias mažmeninio lygmens problemas, išnagrinėti kiekvieną didmeninę rinką, kuriai, kaip manoma, gali reikėti ex ante reguliavimo priemonių. Spręsdamos dėl konkrečios taisomosios priemonės, kurią rengiasi taikyti, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įvertinti techninio tos priemonės įgyvendinimo galimybę, atsižvelgiant į tos priemonės tinkamumą spręsti išaiškėjusias mažmeninio lygmens problemas. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų apsvarstyti, kokių pasekmių tikėtis nustačius konkrečią taisomąją priemonę, kuri, jeigu ją įmanoma pritaikyti tik tam tikros topologijos tinkluose, veikiausiai stabdytų itin didelio pralaidumo tinklų diegimą galutiniams paslaugų gavėjams. Prieš nuspręsdama, ar didelę įtaka rinkoje turinčiam operatoriui turėtų būti nustatyta papildomų taisomųjų priemonių, nacionalinė reguliavimo institucija kiekviename vertinimo etape turėtų išsiaiškinti, ar susijusi mažmeninė rinka taptų faktiškai konkurencinga įgyvendinant atitinkamus komercinius planus arba dėl kitos didmeninės rinkos aplinkybių (įskaitant kitų rūšių galiojančias reguliavimo priemones, pavyzdžiui, bendruosius prieigos prie neatkartojamo turto įpareigojimus arba pagal Direktyvą 2014/61/ES nustatytus įpareigojimus) arba taikant kitas reguliavimo priemones, kurios, nacionalinės reguliavimo institucijos manymu, tinkamos didelę įtaką rinkoje turinčiam operatoriui. Jei remiantis tokiais skirtumais atskira geografinė rinka neapibrėžiama, tais skirtumais vis tiek galima motyvuoti atitinkamų taisomųjų priemonių, nustatytų atsižvelgiant į skirtingą konkurencijos suvaržymo laipsnį, diferencijavimą;

(158)laikoma, kad nustatytų didmeninio lygmens ex ante reguliavimo priemonių (jos, manoma, yra mažiau intervencinės už mažmeninės rinkos reguliavimą) užtenka tikėtinoms konkurencijos problemoms spręsti susijusioje (-iose) mažmeninėje (-ėse) rinkoje (-ose). Konkurencijos pažangą po elektroninių ryšių reguliavimo pagrindų nustatymo įrodo vis plačiau visoje Sąjungoje panaikinamas mažmeninių rinkų reguliavimas. Taisyklės, pagal kurias ex ante taisomosios priemonės nustatomos didelę įtaką rinkoje turinčioms įmonėms, turėtų būti, jei įmanoma, toliau paprastinamos ir būti labiau nuspėjamos. Todėl turėtų būti panaikinti įgaliojimai nustatyti ex ante reguliavimo priemones, grindžiamas didelės įtakos rinkoje buvimu mažmeninėse rinkose;

(159)jei nacionalinė reguliavimo institucija nuspręstų atšaukti didmenines reguliavimo priemones, ji turėtų nustatyti tinkamą įspėjimo laikotarpį, kad prie nereguliuojamosios rinkos būtų pereinama darniai. Nustatydama tokį laikotarpį, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų atsižvelgti į galiojančius susitarimus, kuriuos pagal nustatytus reguliuojamuosius įpareigojimus sudarė prieigos paslaugų teikėjai ir prieigos paslaugų naudotojai. Tokiuose susitarimuose gali būti sutartinės teisinės apsaugos nuostatų, kuriomis prieigos paslaugų naudotojai apsaugomi tam tikrą laikotarpį. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų taip pat atsižvelgti į faktines galimybes, kuriomis naudodamiesi rinkos dalyviai įsisavintų komercinę didmeninę prieigą arba priimtų rinkoje esančius bendro investavimo pasiūlymus, ir į poreikį išvengti ilgų laikotarpių, kuriais būtų įmanoma reguliavimo skirtumais naudotis savanaudiškai. Nacionalinė reguliavimo institucija parengtoje pereinamojo laikotarpio tvarkoje turėtų numatyti reguliuojamosios anksčiau sudarytų susitarimų priežiūros mastą ir laiką po įspėjimo laikotarpio pradžios;

ê 2009/140/EB 48 konstatuojamoji dalis

(160)sSiekiant užtikrinti, kad rinkos dalyviai neabejotų reguliavimo sąlygomis, reikia nustatyti rinkos tyrimų terminą. Svarbu reguliariai atlikti rinkos tyrimus per pagrįstą ir tinkamą laikotarpį. Nustatant tokį laikotarpį reikėtų atsižvelgti, ar anksčiau atliktas tos konkrečios rinkos tyrimas ir ar apie tai tinkamai pranešta. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija per nustatytą terminą neatlieka rinkos tyrimo, gali kilti pavojus vidaus rinkai, o įprastinė pažeidimų procedūra laiku gali neduoti norimų rezultatų. Kita vertus, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų turėti galimybę prašyti EERRI pagalbos rinkos tyrimui užbaigti. Pavyzdžiui, tokia pagalba galėtų būti teikiama iš kitų nacionalinių reguliavimo institucijų atstovų sudarius specialią darbo grupę;.

ê 2009/140/EB 49 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(161)eElektroninių ryšių sektoriuje technologinės inovacijos yra labai aukšto lygio, o rinkos labai dinamiškos, todėl svarbu greitai, koordinuotai ir suderintai pritaikyti reguliavimą Bendrijos  Sąjungos  lygiu, nes, kaip rodo patirtis, nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirtingai taikant ES reguliavimo sistemą gali kilti kliūčių vidaus rinkos raidai;.

ò naujas

(162)tačiau, siekiant didesnio reguliavimo priemonių stabilumo ir nuspėjamumo, maksimalus leistinas laikotarpis tarp rinkos tyrimų turėtų būti padidintas nuo trejų iki penkerių metų, jei tą laikotarpį neįvyksta tokių rinkos pokyčių, dėl kurių reikėtų atlikti tyrimą. Sprendžiant, ar nacionalinė reguliavimo institucija laikėsi įpareigojimo bent kas penkerius metus tirti rinkas ir pranešti apie atitinkamų priemonių projektus, naujo penkerių metų rinkos ciklo pradžia bus laikomas tik pranešimas, kuriame pateikiamas naujas rinkos apibrėžties vertinimas, ir pranešimas apie didelę įtaką rinkoje. Nebus laikoma, kad šis įpareigojimas įvykdytas pateikus paprastą pranešimą apie naujas arba iš dalies pakeistas reguliavimo taisomąsias priemones, nustatytas remiantis ankstesniais arba neperžiūrėtais rinkos tyrimais;

ê 2002/19/EB 15 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(163)sSkiriant įmonei, turinčiai didelę įtaką rinkoje, konkrečius įpareigojimus, papildomos rinkos tyrimoanalizės atlikti nereikia, tačiau būtina pagrįsti, kad būtent toks įpareigojimas yra tikslingas ir pagal nustatytos problemos, nustatytos ð nagrinėjamoje rinkoje ir susijusioje mažmeninėje rinkoje, ï pobūdį proporcingas;.

ê 2009/140/EB 56 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(164)vVertindamos planuojamų nustatyti įpareigojimų ir privalomų sąlygų proporcingumą, nacionalinės valstybių narių reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į įvairiuose valstybės narės regionuose esančią skirtingą konkurencinę padėtį ð ir ypač į geografinio tyrimo, atlikto pagal šią direktyvą, rezultatus; ï

ê 2009/140/EB 57 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(165)kKai nacionalinės reguliavimo institucijos  sprendžia, ar  taikytio taisomąsias kainų kontrolės priemones padėčiai ištaisyti skirtas priemones, kuriomis siekiama kontroliuoti kainas,  o jei taikyti, kokia forma,  jos turi stengtis sudaryti investuotojui sąlygas gauti tinkamą investicijų į tam tikrą naują projektą grąžą. Visų pirma rizika gali būti susijusi su investicijų į naujus prieigos tinklus, kuriais galima teikti paslaugas, kurių paklausa investavimo metu dar nežinoma, projektais;.

ò naujas

(166)įpareigojimų, kurie per rinkos tyrimo laikotarpį nustatyti didelę įtaką rinkoje turintiems operatoriams, peržiūra turėtų suteikti galimybę nacionalinėms reguliavimo institucijoms atsižvelgti į naujų pokyčių (pavyzdžiui, savanoriškai operatorių sudarytų naujų susitarimų, kaip antai prieigos arba bendro investavimo susitarimų) įtaką konkurencijos sąlygoms, todėl turėtų būti įmanoma veikti lanksčiai, o tai ypač būtina, kai reguliavimo ciklai ilgi. Panaši logika galiotų ir tuo atveju, jei komerciniai susitarimai būtų netikėtai nutraukiami. Jei toks susitarimų nutraukimas įvyktų nereguliuojamojoje rinkoje, gali reikėti atlikti naują rinkos tyrimą;

ê 2002/19/EB 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(167)pPrieigos ir sujungimo sąlygų bei reikalavimų, įskaitant kainas, skaidrumas padeda paspartinti derybas, išvengti ginčų ir rinkos dalyviams suteikia pasitikėjimo, kad paslauga nėra teikiama diskriminacinėmis sąlygomis. Techninių sąsajų atvirumas ir skaidrumas gali būti ypač svarbus sąveikai užtikrinti. Tais atvejais, kai nacionalinė reguliavimo institucija įpareigoja informaciją teikti viešai, ji taip pat gali nurodyti, kokiu būdu toji informacija turi būti skelbiama, pavyzdžiui, atsižvelgdama į informacijos pobūdį ir tikslą, ji gali nurodyti, ar informacija turi būti skelbiama elektroniniu būdu, ar spausdinama leidinyje, ar ji mokama, ar nemokama;.

ò naujas

(168)atsižvelgiant į tinklų topologijos įvairovę, prieigos produktus ir po 2002 m. susiklosčiusias rinkos aplinkybes, Direktyvos 2002/19/EB II priede numatytų tikslų, susijusių su atsieta prieiga prie vietinės linijos ir su prieigos produktais skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugų teikėjams, geriau siekti lankstesnėmis priemonėmis, nustačius minimalių standartinio pasiūlymo kriterijų gaires, kurias parengtų ir reguliariai atnaujintų EERRI. Todėl Direktyvos 2002/19/EB II priedas turėtų būti išbrauktas;

ê 2002/19/EB 17 konstatuojamoji dalis

(169)nNediskriminavimo principas užtikrina, kad įmonės, turinčios didelę įtaką rinkoje, neiškraipys konkurencijos, ypač jei tai vertikaliai integruotos įmonės, teikiančios paslaugas įmonėms, su kuriomis jos konkuruoja vertikaliai žemyn susijusioje rinkoje;.

ò naujas

(170)siekiant spręsti su kainomis nesusijusios diskriminacijos problemas ir jai užkirsti kelią, indėlio lygiavertiškumo principo taikymas yra iš esmės tikriausias būdas sukurti veiksmingą apsaugą nuo diskriminavimo. Tačiau tikėtina, kad reguliuojamą didmeninį indėlį nustačius pagal indėlio lygiavertiškumo principą, reikalavimų laikymosi išlaidos būtų didesnės, nei taikant kitokias nediskriminavimo įpareigojimų formas. Didesnės reikalavimų laikymosi išlaidos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į naudą, kurią duotų aktyvesnė konkurencija mažmeninėse rinkose, ir į nediskriminavimo garantijų aktualumą, jei didelę įtaką rinkoje turinčiam operatoriui nebūtų nustatyta tiesioginė kainos kontrolė. Nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų atsižvelgti visų pirma į tai, kad didmeninius produktus tiekiant naujomis sistemomis tikėtina gauti pakankamai grynosios naudos, todėl priemonė būtų proporcinga vertinant pagal papildomas išlaidas dėl reikalavimų užtikrinti naujų sistemų indėlio lygiavertiškumą, kurios palyginti nedidelės. Kita vertus, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų apsvarstyti, ar tokios priemonės netrukdys diegti naujų sistemų, palyginti su labiau laipsniškais atnaujinimais, jei toms sistemoms būtų taikomi griežtesni reguliuojamieji įpareigojimai. Valstybėse narėse, kuriose veiklą vykdo daug nedidelių operatorių, kurių įtaka rinkoje didelė, taikyti indėlio lygiavertiškumo principą kiekvienam tų operatorių gali būti neproporcinga;

ê 2002/19/EB 18 konstatuojamoji dalis

(171)aApskaitos atskyrimas leidžia aiškiai pamatyti vidines kainas, o nacionalinėms reguliavimo institucijoms tikrinti, kaip laikomasi taikomų nediskriminuojančių įpareigojimų. Šioje srityje Komisija paskelbė 1998 m. balandžio 8 d. 2005 m. rugsėjo 19 d. Rekomendaciją 98/322/EB dėl sujungimo liberalizuotoje telekomunikacijų rinkoje 67 (2 dalis – apskaitos atskyrimas ir sąnaudų apskaita) dėl apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos sistemų;.

ò naujas

(172)inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriuose gali būti įrengiami elektroninių ryšių tinklai, ypač svarbūs naujų itin didelio pralaidumo tinklų plėtrai, nes statyti kelis tokius pačius objektus brangu, todėl galima daug sutaupyti, jeigu jie naudojami pakartotinai. Todėl, be konkrečių Direktyvoje 2014/61/ES nustatytų fizinės infrastruktūros taisyklių, būtina speciali taisomoji priemonė, kuri būtų taikoma, jei inžinerinės infrastruktūros objektai priklausytų didelę įtaką rinkoje turinčiam operatoriui. Jei inžinerinės infrastruktūros objektai egzistuoja ir yra naudojami pakartotinai, teigiamas veiksmingos prieigos prie tų objektų poveikis konkuruojančios infrastruktūros diegimui, yra labai didelis, todėl būtina užtikrinti, kad prieiga prie tokių objektų būtų galima pasinaudoti kaip savarankiška taisomąja priemone siekiant geresnės konkurencinės ir diegimo dinamikos bet kurioje mažmeninėje rinkoje; turėtų būti svarstoma galimybė tokią taisomąją priemonę taikyti pirmiau už kitas taisomąsias priemones, o ne kaip pagalbinę kitų produktų arba paslaugų priemonę arba ne kaip priemonę, skirtą vien tik įmonėms, kurioms tokie didmeniniai produktai arba paslaugos yra naudingi. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakartotinai naudojamus senuosius inžinerinės infrastruktūros objektus įvertinti pagal reguliuojamąją balansinę vertę, iš kurios atimtas skaičiavimo momentu susikaupęs nusidėvėjimas ir kuriai pritaikytas atitinkamas kainų indeksas, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos kainų indeksas, tačiau į kurią neįskaičiuoti per ne mažiau kaip 40 metų visiškai nusidėvėję, bet tebenaudojami, objektai;

ê 2009/140/EB 55 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(173)nNustatydamos prieigos prie naujos ir patobulintos infrastruktūros įpareigojimus, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad prieigos sąlygos atspindėtų aplinkybes, kuriomis priimamas sprendimas investuoti, atsižvelgdamos, inter alia, į plėtros sąnaudas, į tai, kokia vartotojų dalis, tikėtina, naudosis naujais produktais ir paslaugomis, taip pat į tai, kokių mažmeninių kainų galima tikėtis. Be to, siekdamos užtikrinti tam tikrą aiškumo lygį, taip pat užtikrinti, kad investuotojai galėtų rengti ilgalaikius planus, nacionalinės reguliavimo institucijos turi turėti galimybių nustatyti, jei reikia, atitinkamais peržiūros etapais tarp savęs derančias prieigos sąlygas. ð Jei būtų nuspręsta, kad dera kontroliuoti kainas, ï šŠios sąlygos gali apimti kainodaros susitarimus, atsižvelgiant į jų apimtis arba sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu šie susitarimai atitinka Bendrijos  Sąjungos  teisės aktų nuostatas ir neturi diskriminuojamo poveikio. Nustatant bet kokias prieigos sąlygas turi būti atsižvelgiama į tai, kad reikia išsaugoti veiksmingą konkurenciją, kai teikiamos paslaugos vartotojams ir verslininkams;.

ê 2002/19/EB 19 konstatuojamoji dalis

(174)pPrieigos prie tinklo infrastruktūros reikalavimą galima pateisinti kaip konkurencijos didinimo priemonę, bet nacionalinės reguliavimo institucijos privalo išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros savininko teisių naudoti tą infrastruktūrą savo naudai ir kitų paslaugų teikėjų teisių prieiti prie priemonių, absoliučiai būtinų konkurencinėms paslaugoms teikti;.

ò naujas

(175)geografinėse vietovėse, kuriose ilgainiui, tikėtina, atsiras du prieigos tinklai, galutiniams paslaugų gavėjams tinklo kokybės gerinimas, kurį skatina infrastruktūra grindžiama konkurencija, naudingesnis nei vietovėse, kuriose ir toliau liks tik vienas tinklas. Konkurencijos, grindžiamos kitokiais parametrais, pavyzdžiui, kaina ir pasirinkimu, pakankamumas veikiausiai priklausys nuo nacionalinės ir vietinės konkurencijos sąlygų. Jei bent vienas tinklo operatorius suinteresuotosioms įmonėms racionaliomis komercinėmis sąlygomis siūlo didmeninę prieigą, kurią turint įmanoma subalansuotai konkuruoti mažmeninėje rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos veikiausiai neturės nustatyti arba toliau taikyti daugiau didele įtaka rinkoje pagrįstų didmeninės prieigos įpareigojimų nei prieigos prie inžinerinės infrastruktūros įpareigojimas, todėl labai tikėtina, kad užteks taikomų bendrųjų konkurencijos taisyklių. Toks principas juo labiau galioja, jei komercinę didmeninę prieigą racionaliomis sąlygomis siūlo abiejų tinklų operatoriai. Abiem šiais atvejais nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų verčiau remtis konkretaus ex post stebėjimo rezultatais. Jei įvertinus perspektyvas nustatoma, kad ateityje tose pačiose mažmeninėse ir didmeninėse rinkose bus arba tikėtina, kad bus, trys stabiliai konkuruojantys prieigos tinklų operatoriai (pavyzdžiui, tokios sąlygos gali susiklostyti judriojo ryšio tinkluose arba gali reikštis kai kurių geografinių vietovių fiksuotojo ryšio linijų tinkluose, ypač jei ten faktiškai įmanoma prieiga prie inžinerinės infrastruktūros ir (arba) vykdomas bendras investavimas, todėl trys arba daugiau operatorių faktiškai kontroliuoja prieigos tinklo objektus, būtinus mažmeninei paklausai patenkinti), nacionalinės reguliavimo institucijos veikiausiai nelaikys, kad operatoriaus įtaka rinkoje didelė, nebent tos institucijos pastebėtų kolektyvinį dominavimą arba kiekviena iš čia aptariamų įmonių turėtų didelę įtaką rinkoje atskirose didmeninėse rinkose, pavyzdžiui, kaip būna balso skambučių užbaigimo rinkose. Rinkose, kurioms būdinga stabili ir veiksminga konkurencija, grindžiama infrastruktūra, turėtų užtekti taikyti bendrąsias konkurencijos taisykles;

ê 2002/19/EB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(176)Prieigos prie tinklo infrastruktūros reikalavimą galima pateisinti kaip konkurencijos didinimo priemonę, bet nacionalinės reguliavimo institucijos privalo išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros savininko teisių naudoti tą infrastruktūrą savo naudai ir kitų paslaugų teikėjų teisių prieiti prie priemonių, absoliučiai būtinų konkurencinėms paslaugoms teikti. kKai operatoriams yra nustatomi įpareigojimai tenkinti pagrįstus prašymus suteikti prieigą prie jų tinklų elementų ir susijusių priemonių bei leisti jais naudotis, tokie prašymai turėtų būti atmetami tik remiantis objektyviais kriterijais, kaip antai techninės galimybės ar būtinybė išlaikyti tinklo vientisumą. Jei prieiga nesuteikiama, prašymą pateikusi šalis gali tokį atvejį perduoti ginčų sprendimo procedūrai, nurodytai Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 20 27 ir 21 28 straipsniuose. Negalima reikalauti, kad operatorius, kuriam yra taikomi privalomos prieigos įpareigojimai, teiktų tokių rūšių prieigą, kurios jis neturi galimybių teikti. Nacionalinės reguliavimo institucijos nustatyti privalomos prieigos įpareigojimai, kurie padidina konkurenciją per trumpą laiką, neturėtų mažinti konkurentų iniciatyvos investuoti į alternatyvias priemones, kurios užtikrins didesnę ð subalansuotą ï konkurenciją  ir (arba) geresnį veikimą bei didesnę naudą galutiniams paslaugų veikėjams  per ilgesnį laikotarpį. Komisija yra paskelbusi pranešimą apie konkurencijos taisyklių taikymą prieigos susitarimams telekomunikacijų sektoriuje 68 , kur ji nagrinėja šias problemas. Nacionalinės reguliavimo institucijos privalomos prieigos teikėjui ir (arba) gavėjui technines ir veiklos sąlygas gali nustatyti pagal Bendrijos  Sąjungos  teisę. Nustatant techninius standartus būtina laikytis Direktyvos 1535/2015/ES 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus bei informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką 69 ;.

ê 2002/19/EB 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(177)jJei tam tikros rinkos analizė tyrimas rodo, kad konkurencija joje yra neveiksminga, gali reikėti taikyti kainų kontrolę. Reguliavimo priemonės gali būti palyginti švelnios, pavyzdžiui, įpareigojimas, kad kainos už operatoriaus pasirinkimą būtų pagrįstai nustatytos pagal Direktyvą 97/33/EB, arba daug griežtesnės, pavyzdžiui, įpareigojimas, kad kainos būtų nustatomos pagal sąnaudas ir būtų pagal jas visiškai pateisinamos, kai konkurencija nėra pakankamai stipri ir negali užkirsti kelio per didelėms kainoms. Svarbu, kad operatoriai, turintys didelę įtaką rinkoje, vengtų kainų spaudimo, kai jų mažmeninių kainų ir sujungimo  ir (arba) prieigos  kainų, kurias jie nustato konkurentams, teikiantiems panašias mažmenines paslaugas, skirtumas yra nepakankamas subalansuotai konkurencijai užtikrinti. Tais atvejais, kai nacionalinė reguliavimo institucija nustato šia direktyva įpareigotos teikti paslaugos sąnaudas, yra tikslinga numatyti protingumo kriterijų atitinkančią kapitalo, įskaitant atitinkamas darbo bei statybos sąnaudas, naudojamo pajamoms uždirbti, grąžą. Tais atvejais, kai būtina, kapitalo vertė patikslinama, atsižvelgiant į einamąją turto vertę ir veiklos efektyvumą. Sąnaudų padengimo metodas turi atitikti aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad reikia skatinti veiklos efektyvumą, subalansuotą konkurenciją ð ir itin didelio pralaidumo tinklo diegimą ï ir  tokiu būdu  kuo labiau didinti naudą vartotojams ð galutiniams paslaugų gavėjams ï ð ; be to, tas metodas pagal Komisijos gaires 70 turėtų atspindėti poreikį užsitikrinti nuspėjamas ir stabilias didmenines kainas, kurios būtų naudingos visiems operatoriams, siekiantiems diegti naujus ir tobulesnius tinklus ï ;.

ò naujas

(178)kokiais tempais reikšis naujos kartos plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo paklausa, neaišku, todėl svarbu, kad operatoriams, investuojantiems į naujus arba atnaujinamus tinklus, būtų palikta tam tikra laisvė lanksčiai nustatyti kainas, kad būtų skatinamas efektyvus investavimas ir inovacijos. Kad rinkose, kuriose yra didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių, nustatytos kainos nebūtų pernelyg didelės, lankstus kainų nustatymas turėtų būti siejamas su papildomomis konkurencijos ir galutinių paslaugų gavėjų interesų apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, su griežtu nediskriminavimo įpareigojimu, reikalavimu užtikrinti techninį ir ekonominį mažmeninių produktų atkartojamumą ir įrodymą, kad mažmenines kainas riboja infrastruktūros konkurencija arba (ir) kad kainos priklausomos nuo kitų reguliuojamųjų prieigos produktų. Tokios konkurencijos apsaugos priemonės netrukdo nacionalinėms reguliavimo institucijoms nustatyti kitų aplinkybių, kuriomis derėtų reguliuojamųjų prieigos kainų nenustatyti tam tikriems didmeniniams produktams, pavyzdžiui, jei dėl labai didelės kainos priklausomybės nuo galutinių paslaugų gavėjų paklausos didelę įtaką rinkoje turinčiam operatoriui nenaudinga nustatyti už konkurencingas kainas gerokai didesnių kainų;

ê 2002/19/EB 21 konstatuojamoji dalis

(179)tTais atvejais, kai nacionalinė reguliavimo institucija įpareigoja įdiegti sąnaudų apskaitos sistemą kainų kontrolei remti norėdama užtikrinti, jog tos sąnaudų apskaitos sistemos laikomasi, ji pati gali imtis atlikti metinį auditą, jei turi būtinos kvalifikacijos darbuotojų, arba gali reikalauti, kad auditą atliktų kita kvalifikuota nuo atitinkamo operatoriaus nepriklausoma organizacija;.

ò naujas

(180)Sąjungoje veikianti didmeninių balso skambučių užbaigimo paslaugų apmokestinimo sistema grindžiama principu „moka skambinančio asmens tinklas“. Paklausos ir pasiūlos pakeičiamumo analizė rodo, kad didmeninio lygmens pakaitalų, kurie tam tikrame tinkle galėtų varžyti skambučių užbaigimo paslaugos mokesčių nustatymą, nėra ir nebus artimiausioje ateityje. Atsižvelgiant į dvišalę skambučių užbaigimo rinkų prieigą, kitos galimos konkurencijos problemos susijusios su operatorių kryžminėmis subsidijomis. Ši galima konkurencijos problema būdinga ir balso skambučių užbaigimo fiksuotojo ryšio tinkle rinkai, ir balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle rinkai. Todėl, atsižvelgiant į skambučius užbaigiančių operatorių galimybes ir paskatas padidinti kainas gerokai daugiau nei patiriama sąnaudų, laikoma, kad nurodymas kainas pagrįsti sąnaudomis yra tinkamiausia intervencinė priemonė šiai problemai išspręsti vidutiniuoju laikotarpiu;

(181)kad visoje Sąjungoje nuosekliai sprendžiant konkurencijos problemas, susijusias su didmeninėmis balso skambučių užbaigimo paslaugomis, susidaranti administracinė našta būtų kuo mažesnė, šioje direktyvoje turėtų būti numatytas bendrasis kainų kontrolės įpareigojimo nustatymo principas, kuris vėliau būtų papildytas privaloma Komisijos nustatyta bendrąja metodika ir techninėmis gairėmis, kurias turėtų parengti EERRI;

(182)kad būtų paprasčiau nustatyti didmeninių balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifus, Sąjungoje taikomus fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose, ir kad prireikus juos būtų lengviau taikyti, tie tarifai turi būti nustatomi deleguotuoju aktu. Šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti išsamūs kriterijai ir parametrai, kuriais remiantis būtų apskaičiuojamos balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifų vertės. Taikydama tuos kriterijus ir parametrus, Komisija turėtų atsižvelgti, inter alia, į tai, kad: turėtų būti padengiamos tik tos sąnaudos, kurios yra papildomosios teikiant didmeninę skambučio užbaigimo paslaugą; radijo spektro mokesčiai yra orientuoti į abonentus, bet ne į srautą, todėl jie neturėtų būti įskaičiuojami, o papildomas radijo spektras dažniausiai skiriamas duomenų perdavimui, todėl neaktualus skambučių užbaigimo apimčiai; pripažįstama, kad mažiausias efektyvios veiklos mastas judriojo ryšio tinkluose pasiekiamas turint bent 20 proc. rinkos, tačiau fiksuotojo ryšio tinkluose maži operatoriai, nepaisant jų dydžio, gali pasiekti tokį patį efektyvumą ir vieneto sąnaudas kaip efektyviai veiklą vykdančio operatoriaus. Siekdama tiksliai nustatyti didžiausią tarifą, Komisija turėtų taikyti svorinį koeficientą, kad būtų atsižvelgiama į visą galutinių paslaugų gavėjų kiekvienoje valstybėje narėje skaičių, jei to reikia dėl likusio sąnaudų skirtumo. Komisija turėtų tarifą nustatyti atsižvelgdama į EERRI ir nacionalinių reguliavimo institucijų vertingą tinkamų sąnaudų modelių kūrimo patirtį;

(183)šioje direktyvoje nustatyti didžiausi didmeninių balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifai, kuriuos galima taikyti fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose, o už juos mažesni tarifai, kuriuos taikys nacionalinės reguliavimo institucijos, bus nustatyti pradiniu deleguotuoju aktu. Pradinis tarifas paskui bus atnaujinamas. Remiantis grynais ilgojo laikotarpio papildomųjų sąnaudų (LRIC) modeliais „iš apačios į viršų“, kuriais iki šiol naudojosi nacionalinės reguliavimo institucijos, ir pritaikius čia minimus kriterijus, balso skambučių užbaigimo paslaugos tarifai svyruoja nuo 0,4045 EUR cento už minutę iki 1,226 EUR cento už minutę judriojo ryšio tinklų ir nuo 0,043 EUR cento už minutę iki 0,14 EUR cento už minutę fiksuotojo ryšio tinklų lokaliausiame sujungimo lygmenyje (jei tarifas skaičiuojamas kaip piko ir ne piko tarifų svertinis vidurkis). Tarifai skiriasi dėl nevienodų vietinių sąlygų ir dėl esamų santykinės kainos struktūrų, taip pat dėl to, kad modelio skaičiavimas valstybėse narėse atliktas ne tuo pačiu metu. Be to, rentabilaus skambučių užbaigimo tarifų dydis fiksuotojo ryšio tinkluose taip pat priklauso nuo tinklo lygmens, kuriame skambučių užbaigimo paslauga teikiama;

(184)kol neaišku, kaip reikšis itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio paslaugų paklausa ir kokia bus masto ekonomija ir tankis, todėl sąnaudų ir rizikos sutelkimo atžvilgiu ypač naudinga pasinaudoti bendro investavimo susitarimais, kad mažesnieji operatoriai galėtų investuoti racionaliomis ekonomikos sąlygomis ir taip būtų skatinama stabili ilgalaikė konkurencija, įskaitant vietoves, kuriose infrastruktūra grindžiama konkurencija galėtų būti neefektyvi. Jei didelę įtaką rinkoje turintis operatorius paskelbia viešą kvietimą sąžiningomis, racionaliomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis bendrai investuoti į naujus tinklo elementus, kurie ypač reikalingi tam, kad būtų įdiegti itin didelio pralaidumo tinklai, nacionalinė reguliavimo institucija paprastai turėtų vengti pagal šią direktyvą nustatyti įpareigojimus, siejamus su naujais tinklo elementais, tačiau įpareigojimų klausimas turėtų būti persvarstomas paskesniuose rinkos tyrimuose. Tinkamai atsižvelgusios į būsimą teigiamą bendrų investicijų poveikį konkurencijai didmeniniu ir mažmeniniu lygmenimis, nacionalinės reguliavimo institucijos gali vis tiek nuspręsti, kad dėl esamos rinkos struktūros ir dinamikos, susiformavusių reguliuojamosios didmeninės prieigos sąlygomis, ir nesant atitinkamo turinio komercinių pasiūlymų, reikia apsaugoti bendrai neinvestuojančių, tačiau prieigą gauti norinčių šalių teises, ir reikalauti toliau teikti esamus prieigos produktus arba, jei senieji tinklo elementai ilgainiui išmontuojami, reikalauti teikti prieigos produktus, savo funkcijomis prilygstančius senosios infrastruktūros produktams;

ê 2009/140/EB 61 konstatuojamoji dalis

(185)fFunkcinio atskyrimo, pagal kurį reikalaujama, kad vertikaliai integruotas operatorius steigtų verslo subjektus, kurių veikla yra atskirta, tikslas – užtikrinti, kad visiems teikėjams, įskaitant vertikaliai integruoto operatoriaus tiekimo skyrius, būtų sudarytos visiškai lygiavertės galimybės pasinaudoti paslaugomis (produktais). Funkcinis atskyrimas gali pagerinti konkurenciją keliose svarbiose rinkose, nes smarkiai sumažėja diskriminavimo paskatos, lengviau patikrinti, kaip vykdomi nediskriminavimo įpareigojimai, taip pat lengviau priversti šiuos įpareigojimus vykdyti. Išskirtiniais atvejais funkcinį atskyrimą galima pateisinti kaip priemonę padėčiai ištaisyti, kai vis nepavyksta išvengti diskriminavimo keliose atitinkamose rinkose ir kai mažai tikimasi arba visai nesitikima, kad per pagrįstą laikotarpį atsiras infrastruktūros konkurencija po to, kai buvo imtasi vienos ar daugiau priemonių padėčiai ištaisyti, kurios, kaip manoma, buvo tinkamos. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad įmonė, kuriai taikomas funkcinis atskyrimas, neprarastų paskatų investuoti į savo tinklą ir kad tai neturėtų galimo neigiamo poveikio vartotojų gerovei. Taikant funkcinį atskyrimą reikalaujama, kad būtų atliekamas suderintas skirtingų rinkų, susijusių su prieigos tinklu, tyrimas pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 16 67 straipsnyje nustatytą rinkos tyrimo procedūrą. Atlikdamos rinkos tyrimą ir išsamiai planuodamos priemonę padėčiai ištaisyti, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų ypač daug dėmesio skirti produktams, kuriuos valdys atskiri verslo subjektai, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tinklo plėtojimo mastą ir technologinės pažangos laipsnį, nes šie veiksniai gali turėti įtakos fiksuotojo ryšio ir bevielių paslaugų pakeičiamumui. Tam, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje, funkcinio atskyrimo pasiūlymus turėtų iš anksto patvirtinti Komisija;.

ê 2009/140/EB 62 konstatuojamoji dalis

(186)fFunkcinio atskyrimo įgyvendinimas neturėtų trukdyti veikti atitinkamiems skirtingų verslo subjektų koordinavimo mechanizmams siekiant užtikrinti, kad būtų ginamos patronuojančiosios bendrovės ekonominės ir valdymo priežiūros teisės;.

ê 2009/140/EB 64 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(187)jJei vertikaliai integruota įmonė nutaria perduoti didelę dalį arba visą savo vartotojų prijungimo tinklą atskiram juridiniam asmeniui, priklausančiam kitam savininkui, arba atskirai įsteigtam verslo subjektui, kuris užsiims vartotojų prijungimo paslaugomis, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį ð , įskaitant visus įmonės prisiimamus prieigos įsipareigojimus, ï visiems galiojantiems reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimams, kurie buvo nustatyti vertikaliai integruotam operatoriui siekiant užtikrinti, kad nauja tvarka atitiktų  šią  dDirektyvą 2002/19/EB (Prieigos direktyvą) ir Direktyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyvą). Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija turėtų atlikti naują rinkų, kuriose veikia atskirtas subjektas, tyrimą ir atitinkamai nustatyti, palikti tuos pačius, pakeisti arba panaikinti įpareigojimus. Šiuo tikslu nacionalinė reguliavimo institucija turėtų galėti prašyti įmonės pateikti informaciją;.

ò naujas

(188)vertikaliosios integracijos įmonės, kuri pripažinta turinti didelę įtaką vienoje arba daugiau rinkų, savanoriškas atskyrimo procesas būtų labiau nuspėjamas ir skaidresnis, jei būtų nustatyti privalomieji įpareigojimai, kuriais būtų apibrėžiamas planuojamo atskyrimo procesas, pavyzdžiui, nustatomos įgyvendinimo aiškiais etapais gairės ir iš anksto žinomos pasekmės, jei nebūtų laikomasi įgyvendinimo etapų. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų nustatomus įpareigojimus apsvarstyti iš ilgalaikės stabilumo perspektyvos, ypač tada, kai renkasi laikotarpį, kurį tie įpareigojimai bus privalomi, ir turėtų atsižvelgti į reikšmę, kurią viešose konsultacijose suinteresuotosios šalys teikia stabilioms ir nuspėjamoms rinkos sąlygoms;

(189)įpareigojimu gali būti stebėjimo patikėtinio, kurio asmenį ir įgaliojimus turėtų patvirtinti nacionalinė reguliavimo institucija, paskyrimas ir operatoriaus įpareigojimas patikėtiniui reguliariai teikti įgyvendinimo ataskaitas;

(190)mažmeninės rinkos veiklos nevykdantys tinklo savininkai, kurių verslo modeliai sudaryti tik iš didmeninių paslaugų teikimo kitiems, gali būti naudingi siekiant sukurti klestinčią didmeninę rinką, kuri teigiamai paveiktų konkurenciją mažmeninėse rinkose. Be to, jų verslo modeliai gali sudominti potencialius investuotojus, kurie ieško galimybės investuoti į patikimesnius infrastruktūros objektus ir orientuojasi į ilgalaikes itin didelio pralaidumo tinklo įdiegimo perspektyvas. Vien tik didmenines paslaugas teikiančių operatorių buvimas nebūtinai lemia veiksmingą konkurenciją mažmeninėse rinkose, o tam tikrų produktų ir geografinėse rinkose jie gali būti pripažinti turinčiais didelę įtaką. Operatorių, kurie laikosi vien tik didmeninių paslaugų teikimo modelio, elgsenos rizika gali būti mažesnė nei vertikaliosios integracijos operatorių, jei vien tik didmeninių paslaugų teikimo modelis yra tikras ir nėra paskatų diskriminuoti paslaugų teikėjus mažmeninėse rinkose. Todėl reguliavimas turėtų būti proporcingai mažiau intervencinis. Kita vartus, nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtina galimybė imtis priemonių dėl atsiradusių konkurencijos problemų, neigiamai veikiančių galutinius paslaugų gavėjus;

(191)kad būtų lengviau pereiti nuo senųjų varinių laidų tinklų prie naujos kartos tinklų (to reikia galutinių paslaugų gavėjų interesais), nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti stebėti tokias pačių tinklo operatorių iniciatyvas ir, jei reikia, parengti deramo migravimo procesą, pavyzdžiui, nustatyti išankstinio pranešimo, skaidrumo ir tinkamos lygiavertės prieigos produktų reikalavimus, kai tinklo operatorius aiškiai įrodo ketinąs ir esąs pasirengęs išjungti varinių laidų tinklus. Kad migravimas nebūtų nepagrįstai atidėliojamas, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų būti įgaliotos atšaukti prieigos įpareigojimus, susijusius sus varinių laidų tinklais, kai yra parengtas deramas migravimo procesas;

ê 2002/22/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(192)tTelekomunikacijų sektoriaus liberalizavimas ir didėjanti ryšių paslaugų konkurencija bei pasirinkimas eina koja į koją su pastangomis sukurti suderintą reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų universaliųjų paslaugų teikimą. Universaliųjų paslaugų sąvoka turėtų plėtotis ir atspindėti technologijos, rinkos ir paslaugų gavėjų paklausos pokyčius;. Reguliavimo sistema, sudaryta visiškam telekomunikacijų rinkos liberalizavimui Bendrijoje 1998 m., nustatė minimalią universaliųjų paslaugų įpareigojimų apimtį ir jų sąnaudų apskaičiavimo bei finansavimo taisykles.

ê 2002/22/EB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(193)pPagal Sutarties  dėl Europos Sąjungos veikimo  153  169  straipsnį Bendrija  Sąjunga  turi prisidėti prie vartotojų apsaugos;.

ê 2002/22/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Bendrija ir jos valstybės narės, remdamosi susitarimu su Pasaulio prekybos organizacija (PPO) dėl pagrindinių telekomunikacijų, prisiėmė įsipareigojimus dėl telekomunikacijų tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos. Bet kuris PPO narys turi teisę nustatyti, kokią universaliųjų paslaugų prievolę jis nori išlaikyti. Tokie įpareigojimai patys savaime nelaikomi antikonkurenciniais, jei jie administruojami skaidriai, be diskriminacijos ir konkurencijos atžvilgiu neutraliu būdu ir nenustato didesnių nei būtina prievolių tai universaliajai paslaugai, kurią valstybė narė nustatė.

ê 2002/22/EB 51 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Kadangi siūlomų veiksmų tikslo, būtent: nustatyti bendrą visiems Europos paslaugų gavėjams universaliųjų telekomunikacinių paslaugų lygį, suderinti viešųjų telefono ryšio tinklų prieigos ir naudojimo fiksuotoje vietoje bei susijusių viešai prieinamų telefono ryšio paslaugų sąlygas ir nustatyti elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių reguliavimo suderintą sistemą, valstybės narės negali visiškai pasiekti, o dėl šių veiksmų masto bei poveikio jį galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali taikyti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Sutarties 5 straipsnyje. Atsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva nesiekiama daugiau, nei būtina tiems tikslams pasiekti.

ê 2002/22/EB 5 konstatuojamoji dalis

Rinkoje, kur vyksta konkurencija, tam tikri įpareigojimai turėtų būti taikomi visoms įmonėms, teikiančioms viešai prieinamas telefono ryšio paslaugas fiksuotose vietose, o kiti įpareigojimai turėtų būti taikomi tik įmonėms, turinčioms didelę įtaką rinkoje ar paskirtoms universaliųjų paslaugų operatoriais.

ò naujas

(194)universalioji paslauga – viena iš priemonių užtikrinti galimybę visiems galutinių paslaugų gavėjams naudotis minimalaus rinkinio įperkamomis paslaugomis, jei kyla socialinės atskirties rizika, kad be prieigos prie tokių paslaugų piliečiai negalės visapusiškai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame visuomenės gyvenime;

(195)bazinė prieiga prie plačiajuosčio interneto veikia beveik visur Sąjungoje ir daug naudojama įvairių rūšių veiklai. Tačiau bendri naudojimosi tokia prieiga rodikliai vis tiek mažesni už tokios prieigos prieinamumo rodiklius, nes yra žmonių, kurie prieiga nesinaudoja dėl informuotumo stokos, kainos, įgūdžių priežasčių arba tiesiog nenoro. Įperkama veiksminga interneto prieiga tapo ypač svarbi visuomenei ir ekonomikai apskritai. Ja prieinamos esminės elektroninės interneto paslaugos yra dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje ir visuomenėje pagrindas;

ê 2002/22/EB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(196)pPagrindinis universaliųjų paslaugų reikalavimas — paslaugų gavėjų prašymu teikti jiems sujungimą su viešuoju telefono ryšio tinklu  užtikrinti, kad visi galutiniai paslaugų gavėjai turėtų įperkamą veiksmingą interneto prieigą Õ prie interneto  ir kalbinio ryšio paslaugų bent  fiksuotoje vietoje prieinama kaina. ð Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę fiksuotoje vietoje teikiamų paslaugų įperkamumą užtikrinti nesėsliems piliečiams, jei mano, kad tokia prieiga būtina siekiant užtikrinti visapusišką jų socialinį ir ekonominį dalyvavimą visuomenėje. ï Šis reikalavimas taikomas vienam siaurajuosčiam tinklo sujungimui, kurį valstybės narės gali apriboti pagrindine galutinio paslaugų gavėjo vieta/gyvenamąja vieta, bet šis reikalavimas netaikomas skaitmeniniam visuminių paslaugų tinklui (ISDN), kur gali būti du ar daugiau sujungimų, naudotinų vienu ir tuo pačiu metu. Neturėtų būti jokių suvaržymų  apribojimų  dėl techninių priemonių, kuriomis teikiamas sujungimas, leidžiant naudoti ir laidines, ir nelaidines technologijas, ir jokių suvaržymų  apribojimų  dėl priemonių, kuriomis operatoriųai, vykdančiųo kai kuriuos ar visus įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas, kategorijų;. Sujungus su viešuoju telefono ryšio tinklu fiksuotoje vietoje, turėtų būti galima užtikrinti tokį kalbos ir duomenų ryšį, kuris leistų naudotis operatyviomis kompiuterinio ryšio (online) paslaugomis, kokias teikia viešas internetas. Greitis, kuriuo konkretus paslaugų gavėjas gali susijungti su internetu, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant interneto teikėjo (teikėjų) sujungiamumą ir taikomąsias programas, naudojamas sujungimui. Duomenų srauto dydis, kurį galima perduoti viena siaurajuoste jungtimi su viešuoju telefono ryšio tinklu, priklauso nuo abonento terminalo įrangos pajėgumo ir nuo sujungimo. Dėl to netikslinga Bendrijos lygiu nustatyti konkrečius duomenų ar bitų reikalavimus. Dabartiniai balso juostos modemai paprastai užtikrina 56 kbit/s duomenų perdavimo greitį ir gali automatiškai prisiderinti prie kintamos linijos kokybės, vadinasi, faktiškas duomenų perdavimo greitis gali būti mažesnis nei 56 kbit/s. Viena vertus, reikalingas lankstumas, kad valstybės narės galėtų imtis priemonių, kai būtina užtikrinti, kad sujungus galėtų būti palaikomas toks duomenų greitis, antra vertus, kad valstybės narės galėtų atitinkamais atvejais leisti mažesnius greičius nei 56 kbit/s, kad būtų galima, pavyzdžiui, išnaudoti bevieles technologijas (įskaitant judriojo belaidžio ryšio tinklus) universaliosioms paslaugoms teikti didesnei gyventojų daliai. Tai gali būti ypač svarbu kai kuriose stojančiose šalyse, kur tradicinio telefono ryšio skverbtis yra palyginti nedidelė. Konkrečiais atvejais, kai sujungimo su viešuoju telefonijos tinklu fiksuotoje vietoje aiškiai nepakanka patenkinamai prieigai prie interneto išlaikyti, valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad sujungimas būtų tokio lygio kaip ir daugumos abonentų ir kad jis palaikytų duomenų perdavimo greičius, kurių pakanka prieigai prie interneto. Kai dėl tokių specifinių priemonių atitinkamiems vartotojams atsiranda grynųjų sąnaudų prievolės, jas galima įtraukti į įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynųjų sąnaudų apskaičiavimą.

ê 2009/136/EB 5 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(197)Duomenų sujungimas su viešuoju ryšių tinklu fiksuotoje vietoje turėtų užtikrinti tokį duomenų perdavimo ryšį, kuris leistų naudotis operatyviomis interneto ryšio paslaugomis, kokios yra teikiamos viešuoju internetu. gGreitis, kuriuo konkretus paslaugų gavėjas gali prisijungti prie interneto, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant interneto ryšio teikėją (-us) ir tam tikrą taikomąją programą, kuriai šis ryšys naudojamas. Duomenų srauto dydis, kurį galima perduoti prisijungus prie viešojo ryšių tinklo, priklauso nuo abonento galinių įrenginių pajėgumo ir nuo sujungimo. Dėl to netikslinga Bendrijos lygiu nustatyti konkrečius duomenų ar bitų reikalavimus. ð Įperkamos veiksmingos interneto prieigos paslaugos turėtų užtekti, kad būtų įmanoma prieiti prie minimalaus rinkinio paslaugų, atitinkančių paslaugas, kokiomis naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų, ir naudotis jomis. Šį minimalų paslaugų rinkinį turėtų tiksliau apibrėžti valstybės narės, kad savo teritorijose sudarytų sąlygas tinkamai socialinei įtraukčiai ir dalyvavimui skaitmeninėje visuomenėje ir ekonomikoje; ï Lankstumas yra būtinas, kad valstybės narės galėtų, esant reikalui, imtis priemonių užtikrinti, jog ryšys užtikrintų patenkinamą duomenų perdavimą tokiu pajėgumu, kokio pakanka veiksmingai interneto prieigai, kaip apibrėžė valstybės narės, deramai atsižvelgiant į konkrečias nacionalinių rinkų sąlygas, pavyzdžiui, daugumos abonentų naudojamą greitaveiką toje valstybėje narėje, ir technologines galimybes, jei šiomis priemonėmis siekiama sumažinti rinkos iškraipymą. Kai paskirtajam ūkio subjektui dėl šių priemonių atsiranda nepagrįstai didelė finansinė našta, ji gali būti įskaičiuota į įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynąsias sąnaudas, tinkamai atsižvelgus į sąnaudas ir pajamas, taip pat į nematerialią naudą, kuria duoda teikiamos tokios paslaugos. Taip pat galima naudoti alternatyvų pagrindinės tinklo infrastruktūros finansavimą, įskaitant Bendrijos lėšas arba nacionalines priemones pagal Bendrijos teisę.

ò naujas

(198)galutiniai paslaugų gavėjai neturėtų būti įpareigoti naudotis paslaugomis, kurių jie nenori, todėl turėtų būti įmanoma reikalavimus atitinkantiems galutiniams paslaugų gavėjams iš visų įperkamų universaliųjų paslaugų teikti tik kalbinio ryšio paslaugą;

ê 2009/136/EB 17 konstatuojamoji dalis

(199)nNacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti stebėti į įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas taikymo sritį patenkančių paslaugų mažmeninių tarifų pokyčius ir dydį net tuo atveju, jei valstybė narė dar nepaskyrė ūkio subjekto universaliajai paslaugai teikti. Tokiu atveju Kkontrolė turėtų būti vykdoma tokiu būdu, kad ji nesudarytų pernelyg didelės administracinės naštos tiek nacionalinėms reguliavimo institucijoms, tiek tokią paslaugą teikiantiems ūkio subjektams;.

ê 2002/22/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(200)Prieinamos kainos įperkamumas reiškia kainą, kurią nustato valstybės narės nacionaliniu lygiu atsižvelgdamos į konkrečias nacionalines sąlygas; gali būti nustatomi bendri tarifai nepriklausomai nuo vietos arba specialūs tarifųai planai ð arba paketai ï mažas pajamas gaunantiems paslaugų gavėjams  arba specialių socialinių poreikių turintiems, taip pat senyviems, neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams, taip pat kaimo bei geografiškai izoliuotų vietovių gyventojams. Šiuose planuose turėtų būti numatytos bazinės funkcijos, kad nebūtų iškreiptas rinkos veikimas  Prieinamos kainos Įperkamumas pavieniams ð galutiniams paslaugų gavėjams turėtų būti ï siejamaos su ð jų teise sudaryti sutartis su įmone, galimybe gauti numerį, nuolatine paslaugos jungtimi ir jų ï atskirų vartotojų galėjimu tvarkyti ir valdyti savo išlaidas;.

ò naujas

(201)neturėtų likti galimybės atsakyti galutiniam paslaugų gavėjui suteikti prieigą prie minimalaus rinkinio ryšio paslaugų. Teisė sudaryti sutartį su įmone turėtų reikšti, kad galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems veikiausiai būtų atsakyta sudaryti sutartį, ypač jeigu jų pajamos mažos arba jie turi specialių socialinių poreikių, turėtų galimybę sudaryti įperkamos veiksmingos interneto prieigos ir kalbinio ryšio paslaugų teikimo fiksuotoje vietoje sutartis su bet kuria paslaugas toje vietovėje teikiančia įmone. Kad finansinė sąskaitų nesumokėjimo rizika būtų kuo mažesnė, įmonėms turėtų būti leidžiama sutartis sudaryti išankstinio mokėjimo sąlygomis, grindžiamomis įperkamais pavieniais iš anksto apmokėtais paslaugos vienetais;

(202)kad su piliečiais būtų įmanoma susisiekti naudojantis kalbinio ryšio paslaugomis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad telefono numeris liktų prieinamas pagrįstai ilgą laikotarpį, net laikotarpiais, kai balso ryšio paslauga nesinaudojama. Įmonės turėtų turėti galimybę nustatyti priemones, kuriomis galėtų patikrinti, ar galutiniam paslaugų gavėjui vis dar rūpi, kad numeris veiktų;

ê 2002/22/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(203)Teikiant universaliąsias paslaugas (tai yra apibrėžtą minimalų paslaugų rinkinį visiems galutiniams paslaugų gavėjams prieinama kaina), kai kurios paslaugos kai kuriems galutiniams paslaugų gavėjams gali būti teikiamos skirtingomis nei rinkos kainomis. Tačiau kompensuojant įmonėms, paskirtoms teikiančiomsti tokias paslaugas tokiomis aplinkybėmis, neturi būti iškraipoma konkurencija, jei paskirtosioms  tokioms  įmonėms kompensuojamos specifinės grynosios sąnaudos ir jei grynosios sąnaudos susigrąžinamos konkurencijos atžvilgiu neutraliu būdu;.

ò naujas

(204)kad įvertintų, ar reikia įperkamumo užtikrinimo priemonių, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti stebėti, kaip keičiasi mažas pajamas gaunantiems arba specialių socialinių poreikių turintiems galutiniams paslaugų gavėjams skirtos tarifų pasirinkimo galimybės arba paketai ir koks jų turinys;

(205)jei įmonės suteiktų bazinių tarifo pasirinkimo galimybių arba paketų ir papildomų priemonių neužtenka tam, kad mažas pajamas gaunantiems arba specialių socialinių poreikių turintiems galutiniams paslaugų gavėjams būtų užtikrintas įperkamumas, problema gali būti sprendžiama teikiant tiesioginę paramą, pavyzdžiui, dalijant talonus, tačiau būtina atsižvelgti į poreikį kuo labiau mažinti rinkos iškraipymą;

ê 2009/136/EB 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(206)vValstybės narės turėtų nustatyti priemones, skirtas visiems prieinamų  įperkamų  produktų ir paslaugų,  įskaitant įrangą su pagalbinėmis technologijomis,  apimančių priemones neįgaliemsiems galutiniams paslaugų gavėjams, rinkos kūrimui. Tai gali būti pasiekta, inter alia, remiantis Europos standartais  arba reikalavimus nustačius pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą xxx/YYYY/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimų suderinimo 71  , kuriuose nustatyti viešųjų pirkimų procedūroms ir su paslaugų teikimu susijusiems kvietimams dalyvauti konkursuose taikomi elektroninio prieinamumo (e. prieinamumo) reikalavimai, ir įgyvendinant neįgaliųjų galutinių paslaugų gavėjų teises saugančius teisės aktus. ð Atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes, valstybės narės turėtų nustatyti deramas priemones, kuriomis jos galėtų lanksčiai imtis konkrečių veiksmų, jei įprastomis ekonomikos sąlygomis rinkoje neįmanoma gauti įperkamų produktų ir paslaugų su pagalbinėmis neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams skirtomis funkcijomis; ï

ò naujas

(207)fiksuotojo ryšio linijų jungtys, kuriose duomenų siuntimo spartos pakanka veiksmingai interneto prieigai, veikia beveik visur Sąjungoje ir jomis naudojasi dauguma piliečių. 2015 m. duomenimis, standartinis plačiajuostis ryšys aprėpė ir veikė 97 proc. namų, vidutinis naudojimosi rodiklis buvo 72 proc., o belaidžio ryšio technologijomis grindžiamos paslaugos išplitusios dar plačiau. Vis dėlto galimybės naudotis fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu ir jo įperkamumas valstybių narių kaimo ir miesto vietovėse skiriasi;

(208)rinka yra svarbiausias veiksnys siekiant užtikrinti galimybę naudotis prieiga prie interneto plačiajuosčiu ryšiu, kurio pralaidumas būtų nuolat didinamas. Ten, kur pageidaujamo rezultato neduotų rinkos jėgos, veikiausiai kitos politikos priemonės, kuriomis užtikrinamas veiksmingos interneto prieigos jungčių buvimas, būtų rentabilesnės ir mažiau iškreipiančios rinką už įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas, pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondo ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansiniai instrumentai, viešasis finansavimas iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, įpareigojimų siejimas su radijo spektro naudojimo sąlygomis siekiant prisidėti prie plačiajuosčio ryšio tinklų diegimo rečiau gyvenamose vietovėse ir Sąjungos valstybės pagalbos taisykles atitinkančios valstybės investicijos;

ê 2009/136/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(209)Pagrindinis universaliųjų paslaugų reikalavimas – paslaugų gavėjų prašymu teikti jiems sujungimą su viešuoju ryšių tinklu fiksuotoje vietoje ir prieinama kaina. ð jei atlikus reikiamą vertinimą ir atsižvelgiant į nacionalinės reguliavimo institucijos atlikto tinklų diegimo geografinio tyrimo rezultatus būtų įrodyta, kad tam tikroje vietovėje pagal 79 straipsnio 2 dalį apibrėžtos veiksmingos interneto prieigos paslaugos ir kalbinio ryšio paslaugų, galutiniams paslaugų gavėjams teikiamos fiksuotoje vietoje, neužtikrins nei rinkos jėgos, nei valstybės intervencijos priemonės, valstybės narės turėtų galėti daryti išimtį ir paskirti kitas įmones arba įmonių grupes teikti tokias paslaugas atitinkamose įvairiose nacionalinės teritorijos dalyse. ï Šis reikalavimas taikomas vietos, nacionaliniams ir tarptautiniams telefono skambučiams, faksimilinio ryšio ir duomenų paslaugoms, kurių teikimą ð Universaliosios paslaugos teikimo įpareigojimą, kurio reikia siekiant užtikrinti veiksmingos interneto prieigos paslaugos buvimą, ï valstybės narės gali apriboti galutinio paslaugų gavėjo nuolatine gyvenamąja vieta arba gyvenamąja vieta. Neturėtų būti jokių suvaržymų dėl techninių priemonių, kuriomis ð fiksuotoje vietoje ï teikiamoas ð veiksmingos interneto prieigos ir kalbinio ryšio paslaugos ï sujungimas, leidžiant naudoti ir laidines, ir belaides technologijas, ir jokių suvaržymų dėl priemonių, kuriomis operatoriai vykdo kai kuriuos ar visus įsipareigojimus teikti universaliąsias paslaugas;.

ê 2009/136/EB 16 konstatuojamoji dalis

(210)lLaikantis subsidiarumo principo, valstybės narės sprendžia, kuo grindžiami objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos ūkio subjektai skiriami teikti universaliąsias paslaugas, tam tikrais atvejais atsižvelgdamos į ūkio subjektų galimybes ir pageidavimą prisiimti įpareigojimus teikti visas universaliąsias paslaugas ar tik jų dalį. Tai netrukdo valstybėms narėms paskyrimo procese numatyti specialias sąlygas, pagrįstas efektyvumo kriterijais, įskaitant, inter alia, geografinių teritorijų ar komponentų skirstymą į grupes ar minimalių paskyrimo laikotarpių nustatymą;.

ò naujas

(211)turėtų būti apsvarstyta, kiek pagal universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimus kainuos užtikrinti prisijungimo galimybę, kurios užtektų fiksuotoje vietoje teikiamai įperkamai pagal 79 straipsnio 2 dalį apibrėžtai veiksmingos interneto prieigos paslaugai ir kalbinio ryšio paslaugai; visų pirma, turėtų būti vertinama tikėtina finansinė našta elektroninių ryšių sektoriuje įmonėms ir paslaugų gavėjams;

(212)pagal paskyrimo procedūrą nustatyti reikalavimai užtikrinti visos valstybės teritorijos aprėptį veikiausiai a priori neleis kai kurioms įmonėms arba jų neskatins teikti prašymų paskirti jas universaliųjų paslaugų teikėjomis. Jei paslaugų teikėjai paskiriami universaliųjų paslaugų teikėjais ilgam arba neterminuotai, gali būti, kad kai kurios įmonės a priori liks neįtrauktos;

ê 2002/22/EB 9 konstatuojamoji dalis

Šios direktyvos nuostatos nekliudo valstybėms narėms paskirti skirtingas įmones tam tikriems tinklų ir universaliųjų paslaugų elementams teikti. Gali būti reikalaujama, kad paskirtosios įmonės, teikiančios tinklų elementus, užtikrintų tokią konstrukciją ir priežiūrą, kokia yra būtina ir proporcinga visiems pagrįstiems prašymams susijungti su viešuoju telefono ryšio tinklu fiksuotoje vietoje ir gauti viešai prieinamas telefono ryšio paslaugas fiksuotoje vietoje.

ê 2002/22/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Abonentų knygos informacija ir informacijos apie abonentus teikimo paslaugos — svarbi viešai prieinamų telefono ryšio paslaugų priemonė, sudaranti universaliųjų paslaugų įpareigojimo dalį. Paslaugų gavėjai ir vartotojai pageidauja išsamių abonentų knygų ir informacijos apie abonentus teikimo paslaugos, kuri apimtų visus į sąrašą įrašytus abonentus ir jų numerius (įskaitant fiksuotus ir mobiliuosius numerius), ir nori, kad ši informacija būtų teikiama visiems vienodomis sąlygomis. 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje 72 užtikrina abonentų teisę į privatumą, įrašant jų asmens duomenis į viešą abonentų knygą.

ê 2002/22/EB 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Piliečiams svarbu, kad būtų pakankamai taksofonų, o paslaugų gavėjams — kad jie galėtų paskambinti nemokamai skubaus iškvietimo telefono numeriais, ypač vienu Europos skubaus iškvietimo telefono numeriu („112“) iš bet kurio telefono, įskaitant ir taksofonus, nenaudodami jokios mokėjimo priemonės. Dėl nepakankamos informacijos apie numerį „112“ piliečiai netenka papildomos saugos galimybės, kurią užtikrina šis numeris Europos mastu, ypač jiems keliaujant kitose valstybėse narėse.

ê 2002/22/EB 13 konstatuojamoji dalis

Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių paslaugų gavėjams su negalia ir paslaugų gavėjams, turintiems specialių socialinių poreikių, užtikrinti visų viešųjų telefono ryšio paslaugų prieigą fiksuotose vietose ir jų prieinamas kainas. Specialių paslaugų gavėjams su negalia skirtų priemonių sąraše galėtų būti prieinami taksofonai, teksto taksofonai ar kitos lygiavertės priemonės kurtiesiems ir kalbos sutrikimus turintiems asmenims, tokios nemokamos paslaugos kaip informacijos apie abonentus teikimas ar panašios priemonės akliesiems ar silpnaregiams ir sąskaitų teikimas specialiu formatu akliesiems ir silpnaregiams jų prašymu. Gali reikėti taikyti specialias priemones, kad žmonėms su negalia ir turintiems specialių socialinių poreikių būtų prieinamos pagalbos paslaugos, „112“, ar suteikti jiems panašią kaip ir kitiems paslaugų gavėjams galimybę rinktis iš kelių skirtingų operatorių ar paslaugų teikėjų. Yra sukurti daugelio parametrų paslaugų kokybės standartai, pagal kuriuos galima įvertinti abonentų gaunamų paslaugų kokybę ir kaip įmonės, įpareigotos teikti universaliąsias paslaugas, laikosi tų standartų. Kol kas nėra paslaugų, skirtų žmonėms su negalia, kokybės standartų. Būtina nustatyti žmonėms su negalia teikiamų paslaugų standartus ir atitinkamus parametrus, kaip numatyta šios direktyvos 11 straipsnyje. Be to, kai tokie standartai ir parametrai bus nustatyti, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti reikalauti, kad duomenys apie teikiamų paslaugų kokybę būtų skelbiami. Universaliųjų paslaugų teikėjas neturėtų imtis priemonių, kurios trukdytų paslaugų gavėjams kartu su jo teikiamomis paslaugomis, sudarančiomis universaliųjų paslaugų dalį, pasinaudoti ir kitų operatorių bei paslaugų teikėjų paslaugomis.

ê 2002/22/EB 14 konstatuojamoji dalis

Viešojo telefono ryšio tinklo prieiga fiksuotoje vietoje ir galimybė juo naudotis yra tokia svarbi, kad turėtų būti prieinama bet kuriam asmeniui, kuris to pagrįstai reikalauja. Pagal subsidiarumo principą valstybės narės, taikydamos objektyvius kriterijus ir atsižvelgdamos atitinkamais atvejais į įmonių galimybes ir norą prisiimti visus ar dalį įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas, turi nuspręsti, kurios įmonės yra įpareigojamos teikti universaliąsias paslaugas pagal šią direktyvą. Svarbu, kad įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas būtų vykdomi kuo veiksmingiau ir paslaugų gavėjai mokėtų tokias kainas, kurios atitiktų veiksmingo paslaugų teikimo sąnaudas. Taip pat svarbu, kad universaliųjų paslaugų teikėjai išlaikytų tinklo vientisumą bei paslaugų tęstinumą ir kokybę. Didesnė konkurencija ir pasirinkimas sudaro galimybes kitoms įmonėms, ne tik toms, kurios turi didelę įtaką rinkoje, prisiimti visus ar dalį universaliųjų paslaugų įpareigojimų. Todėl kai kuriais atvejais, taikant konkurencija ir lyginimu pagrįstas atrankos procedūras, universaliųjų paslaugų įpareigojimai galėtų būti skiriami operatoriams, kurie ekonomiškiausiai teikia prieigą ir paslaugas. Leidimuose teikti viešai prieinamas paslaugas tokie atitinkami įpareigojimai galėtų būti numatyti kaip viena iš sąlygų.

ê 2009/136/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(213)kKai pagal  šios  dDirektyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyvos) 81 4 straipsnį paskirtasis ūkio subjektas, teikiantis universaliąsias paslaugas  užtikrinantis veiksmingos interneto prieigos arba kalbinio ryšio paslaugų teikimą fiksuotoje vietoje  , atsižvelgdamas į nustatytus universaliųjų paslaugų įpareigojimus, nutaria perduoti didelę savo nacionalinėje teritorijoje esančio prieigos tinklo dalį ar jį visą atskiram juridiniam asmeniui, priklausančiam kitam pagrindiniam savininkui, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų įvertinti sandorio poveikį, kad būtų užtikrintas tolimesnis universaliųjų paslaugų teikimas visoje nacionalinėje teritorijoje. Dėl to ūkio subjektas apie perdavimą turi iš anksto pranešti universaliųjų paslaugų įpareigojimus nustačiusiai nacionalinei reguliavimo institucijai. Nacionalinės reguliavimo institucijos vertinimas neturėtų pakenkti sandorio vykdymui;.

ò naujas

(214)siekdamos sudaryti stabilias ir palankias sąlygas laipsniškiems pokyčiams, valstybės narės turėtų toliau užtikrinti kitas nei fiksuotoje vietoje teikiamos veiksmingos interneto prieigos ir kalbinio ryšio paslaugos universaliąsias paslaugas, kurias pagal Direktyvą 2002/22/EB jos buvo įrašiusios į universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimus šios direktyvos įsigaliojimo dieną, jei tokia paslauga arba jai prilygstančios paslaugos neteikiamos įprastomis komercinėmis sąlygomis. Jei valstybės narės leistų taksofonų, abonentų knygų ir informacijos teikimo telefonu paslaugas toliau teikti pagal universaliųjų paslaugų tvarką tol, kol yra tokių paslaugų poreikis, jos galėtų lanksčiai atsižvelgti į skirtingas nacionalines aplinkybes. Tačiau tokios paslaugos turėtų būti finansuojamos viešosiomis lėšomis kaip ir kitos pagal universaliųjų paslaugų įpareigojimą teikiamos paslaugos;

ê 2002/22/EB 15 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(215)vValstybės narės turėtų stebėti vartotojų ð galutinių paslaugų gavėjų ï padėtį, kaip jie naudojasi ð veiksmingos prieigos prie interneto ir kalbinio ryšio ï viešai prieinamomis telefono ryšio paslaugomis, ypač kreipti dėmesį į tai, ar jų kainos jos yra prieinamos įperkamos. ð Veiksmingos interneto prieigos ir kalbinio ryšio ï Telefono ryšio paslaugos prieinama kaina įperkamumas yra susijęsusi su paslaugų gavėjų gaunama informacija apie telefono naudojimo sąnaudas išlaidas ir telefono naudojimo kainą palyginti su kitomis paslaugomis, taip pat susijęsusi ir su jų galimybe kontroliuoti savo išlaidas. Todėl prieinama kaina įperkamumas reiškia tam tikros galios suteikimą vartotojams, nustatant tam tikrus įpareigojimus įmonėms, paskirtoms vykdyti universaliųjų paslaugų įpareigojimus. Tokie įpareigojimai — iki tam tikro lygio detalizuotos sąskaitos, galimybė vartotojams blokuoti tam tikrus skambučius (pavyzdžiui, brangius skambučius į papildomai apmokamas paslaugų tarnybas), galimybė vartotojams kontroliuoti savo išlaidas taikant išankstinį apmokėjimą ir galimybė vartotojams iš anksto žinoti sujungimo mokestį. Tokias priemones, atsižvelgiant į rinkos pokyčius, gali reikėti persvarstyti ir keisti;. Pagal dabartines sąlygas nereikalaujama, kad operatoriai, kuriems nustatyti universaliųjų paslaugų įpareigojimai, praneštų abonentams apie iš anksto nustatyto išlaidų limito viršijimą ar neįprastą naudojimąsi telefonu. Ateityje persvarstant atitinkamas įstatymų nuostatas, reikėtų apsvarstyti, ar reikia apie tai įspėti abonentus.

ê 2002/22/EB 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(216)iIšskyrus atvejus, kai nuolatos vėluojama apmokėti telefono sąskaitas ar jos visai neapmokamos, vartotojus ð , turinčius teisę naudotis specialiais tarifais, ï būtina apsaugoti, kad jie nebūtų iškart atjungiami nuo tinklo už tai, kad neapmokėjo sąskaitos, ypač tais atvejais, kai kyla ginčai dėl didelių sąskaitų už brangias paslaugas, vartotojams turėtų būti ir toliau prieinamos pagrindinės telefono  kalbinio  ryšio paslaugos, kol bus išspręstas ginčas. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tokia prieiga gali būti ir toliau teikiama, jei abonentas mokės linijos nuomos mokestį;.

ê 2002/22/EB 17 konstatuojamoji dalis

Kokybė ir kaina — pagrindiniai veiksniai konkurencinėje rinkoje, todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti kontroliuoti įmonių, įpareigotų teikti universaliąsias paslaugas, tų paslaugų kokybę. Jei nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad dėl tokių įmonių paslaugos kokybės jos turi imtis tam tikrų priemonių, jos tai turėtų galėti daryti. Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat turėtų galėti kontroliuoti paslaugų kokybę kitų įmonių, teikiančių viešuosius telefono ryšio tinklus ir (arba) viešai prieinamas telefono ryšio paslaugas vartotojams fiksuotose vietose.

ò naujas

(217)kai dėl veiksmingos interneto prieigos ir kalbinio ryšio paslaugų teikimo arba kitų universaliųjų paslaugų teikimo pagal 85 straipsnį atsiranda nepagrįstai didelė finansinė našta įmonei, ta našta gali būti įskaičiuota į universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimo grynąsias sąnaudas, tinkamai atsižvelgus į sąnaudas ir pajamas, taip pat į nematerialią naudą, kurią duoda teikiamos tokios paslaugos;

ê 2002/22/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(218)tTais atvejais, kai įrodoma, kad nuostolinga vykdyti universaliųjų paslaugų įpareigojimus arba kad grynosios sąnaudos viršija įprastas komercines normas, valstybės narės prireikus turėtų nustatyti tokių įpareigojimų grynųjų sąnaudų finansavimo mechanizmus. Svarbu užtikrinti, kad įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynosios sąnaudos būtų tinkamai apskaičiuojamos ir kad jų finansavimas kuo mažiau iškraipytų rinką bei įmonėms taikomas sąlygas ir neprieštarautų Sutarties  dėl Europos Sąjungos veikimo  87  107  ir 88 Ö 108 Õ straipsniams;.

ê 2002/22/EB 19 konstatuojamoji dalis

(219)aApskaičiuojant universaliųjų paslaugų grynąsias sąnaudas, reikėtų tinkamai atsižvelgti į sąnaudas ir pajamas bei nematerialią naudą, kurią įmonė gauna teikdama universaliąsias paslaugas, bet tai neturėtų trukdyti siekti bendro tikslo — kad kainų struktūros turi atitikti sąnaudas. Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynosios sąnaudos turėtų būti apskaičiuojamos skaidriai;.

ê 2002/22/EB 20 konstatuojamoji dalis

(220)aAtsižvelgti į nematerialią naudą reiškia, kad, siekiant nustatyti bendras sąnaudų prievoles, reikėtų iš tiesioginių grynųjų sąnaudų teikiant universaliąsias paslaugas atimti pinigais įvertintą netiesioginę naudą, kurią įmonė gauna būdama universaliųjų paslaugų teikėja;.

ê 2002/22/EB 21 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(221)kKai universaliosios paslaugos įpareigojimas įmonei yra nesąžininga prievolė, tikslinga valstybėms narėms leisti nustatyti veiksmingus grynųjų sąnaudų susigrąžinimo mechanizmus. ð Universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimo grynosios sąnaudos turėtų būti padengiamos viešosiomis lėšomis. Veiksminga interneto prieiga naudinga elektroninių ryšių sektoriui, taip pat platesnei skaitmeninei ekonomikai ir visai visuomenei. Jei galimybę prisijungti prie plačiajuosčio ryšio turėtų daugiau galutinių paslaugų gavėjų, jie galėtų, naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis, aktyviai dalyvauti skaitmeninėje visuomenėje. Tokios galimybės užtikrinimas remiantis universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimu vienodai svarbus ir visuomenės, ir elektroninio ryšio paslaugų teikėjų interesais. Todėl valstybės narės turėtų kompensuoti tokių jungčių, kuriomis įmanomas plačiajuostis ryšys, sąnaudas viešosiomis lėšomis kaip universaliosios paslaugos sąnaudas, t. y. kompensavimui turėtų būti naudojamos valdžios sektoriaus biudžetų lėšos; ï Vienas būdas – universaliųjų paslaugų įpareigojimų sąnaudas dengti viešosiomis lėšomis. Taip pat protinga nustatytas grynąsias sąnaudas susigrąžinti skaidriomis priemonėmis iš visų paslaugų gavėjų skiriant įmonėms tam tikrus mokesčius. Valstybės narės turėtų galėti finansuoti universaliųjų paslaugų įvairių elementų grynąsias sąnaudas taikydamos įvairius mechanizmus ir (arba) finansuoti visų ar kai kurių elementų grynąsias sąnaudas taikydamos vieną atskirą mechanizmą ar jų derinį. Kai grynosios sąnaudos susigrąžinamos iš įmonėms nustatytų mokesčių, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokesčiai joms būtų paskirstomi remiantis objektyviais, nediskriminaciniais kriterijais laikantis proporcingumo principo. Šis principas nekliudo valstybėms narėms naujus rinkos dalyvius, kurie turi nedidelę rinkos dalį, atleisti nuo tokių mokesčių. Bet kuris finansavimo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad rinkos dalyviai prisideda tik prie universaliųjų paslaugų įpareigojimų finansavimo, o ne prie kitokios veiklos, tiesiogiai nesusijusios su universaliųjų paslaugų įpareigojimo nustatymu, finansavimo. Sąnaudų susigrąžinimo mechanizmai bet kuriuo atveju turėtų atitikti Bendrijos teisės principus, o bendro naudojimo atveju ypač proporcingumo ir nediskriminavimo principų. Bet kuris finansavimo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad paslaugų gavėjai vienoje valstybėje narėje nefinansuotų universaliųjų paslaugų sąnaudų kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kai skambinama iš vienos valstybės narės į kitą.

ê 2002/22/EB 22 konstatuojamoji dalis

Kai valstybės narės nusprendžia universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynąsias sąnaudas finansuoti iš viešųjų lėšų, turėtų būti suprantama, kad į tokias lėšas įeina Vyriausybės biudžeto lėšos ir kitų viešų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, valstybinių loterijų, lėšos.

ê 2002/22/EB 23 konstatuojamoji dalis

Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynosios sąnaudos gali būti paskirstytos tarp visų ar tik tarp tam tikrų kategorijų įmonių. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sąnaudų paskirstymo mechanizmas laikytųsi skaidrumo, mažiausio rinkos iškraipymo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų. Mažiausias rinkos iškraipymas reiškia, kad sąnaudos turėtų būti susigrąžinamos taip, kad galutiniams paslaugų gavėjams tenkančios finansinės prievolės būtų kuo mažesnės, pavyzdžiui, kuo plačiau paskirstant įnašus į sąnaudas.

ê 2002/22/EB 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(222)Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įsitikinti, kad įmonės, turinčios naudos iš universaliųjų paslaugų finansavimo,  turėtų nacionalinėms reguliavimo institucijoms  pateiktių pakankamai išsamią informaciją apie konkrečius elementus, kuriems tokio finansavimo reikia, tam, kad būtų pagrįsti jų prašymai. Valstybių narių taikomos universaliųjų paslaugų įpareigojimų sąnaudų apskaičiavimo ir finansavimo schemos turėtų būti pateikiamos Komisijai patikrinti, ar jos neprieštarauja Sutarčiai. Paskirtieji operatoriai visuomet yra suinteresuoti padidinti įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas įvertintas grynąsias sąnaudas. Todėl Vvalstybės narės turėtų užtikrinti įpareigojimams teikti universaliąsias paslaugas priskirtų sumų skaidrumą ir kontrolę. ð Universaliosios paslaugos teikimo grynųjų sąnaudų apskaičiavimas turėtų būti grindžiamas objektyvia ir skaidria metodika siekiant užtikrinti rentabilų universaliosios paslaugos teikimą ir sudaryti vienodas sąlygas rinkos dalyviams. Būtų skaidriau, jei pavienių universaliosios paslaugos elementų sąnaudų apskaičiavimo metodika būtų paskelbta iš anksto prieš skaičiavimą; ï

ê 2002/22/EB 25 konstatuojamoji dalis

Ryšių rinkos ir toliau plėtojasi paslaugų ir techninių jų teikimo paslaugų gavėjams priemonių požiūriu. Universaliųjų paslaugų įpareigojimai, kurie apibrėžiami Bendrijos lygiu, turėtų būti reguliariai persvarstomi siekiant išsiaiškinti, ar nereikia siūlyti pakeisti jų apimties ar juos nustatyti iš naujo. Persvarstant reikėtų atsižvelgti į besikeičiančias socialines, komercines ir technologines sąlygas ir į tai, kad, pakeitus apimtį, būtina kartu įvertinti paslaugas, kurios pasidaro prieinamos didžiajai gyventojų daliai, bei atkreipti dėmesį į socialinės atskirties pavojų tiems, kurie tų paslaugų neįpirks. Keičiant universaliųjų paslaugų įpareigojimų apimtį, būtina užtikrinti, kad tam tikros technologijos priemonės nebūtų dirbtinai skatinamos kitų sąskaita, kad sektoriaus įmonėms nebūtų nustatytos pernelyg didelės finansinės prievolės (taip keliant pavojų rinkos raidai ir naujovėms) ir kad nebūtų nustatomos pernelyg didelės finansinės prievolės vartotojams, turintiems mažesnes pajamas. Bet koks apimties pakeitimas automatiškai reiškia, kad bet kokios grynosios sąnaudos gali būti finansuojamos šioje direktyvoje leistinu būdu. Valstybėms narėms neleidžiama rinkos dalyviams nustatyti finansinių įnašų, susijusių su priemonėmis, kurios nepriskiriamos universaliųjų paslaugų įpareigojimams. Atskiros valstybės narės gali taikyti specialias priemones (nepriskiriamas universaliųjų paslaugų įpareigojimų apimtį) ir finansuoti jas pagal Bendrijos teisę, bet ne iš rinkos dalyvių surinktų įnašų.

ê 2002/22/EB 26 konstatuojamoji dalis

Veiksmingesnė konkurencija visose prieigos ir paslaugų rinkose suteikia paslaugų gavėjams didesnį pasirinkimą. Veiksmingos konkurencijos ir pasirinkimo lygis Bendrijoje yra nevienodas, jis skiriasi ir pačiose valstybėse narėse tarp įvairių geografinių teritorijų ir prieigos bei paslaugų rinkų. Kai kurie paslaugų gavėjai gali visiškai priklausyti nuo prieigos ir paslaugų, kurias teikia įmonė, turinti didelę įtaką rinkoje. Apskritai skatinant ekonominį efektyvumą ir veiksmingą konkurenciją svarbu, kad paslaugos, kurias teikia didelę įtaką rinkoje turinčios įmonės, atitiktų sąnaudas. Dėl ekonominio efektyvumo ir socialinių priežasčių galutiniams paslaugų gavėjams taikomi tarifai turėtų atitikti paklausą ir sąnaudas, jei tai neiškraipo konkurencijos. Visuomet esama pavojaus, kad didelę įtaką rinkoje turinti įmonė gali trukdyti kitoms įmonėms įeiti į rinką ir iškraipyti konkurenciją, pavyzdžiui, nustatydama labai dideles arba per daug mažas kainas, privalomai grupuodama mažmenines paslaugas ar nederamai teikdama privilegijas tam tikriems vartotojams. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti galių tinkamai apsvarsčiusios kaip kraštutinę priemonę įmonei, turinčiai didelę įtaką rinkoje, taikyti tam tikrus mažmeninius reikalavimus. Siekti veiksmingos konkurencijos ir visuomeninių interesų, tokių kaip, pavyzdžiui, viešai prieinamų telefono ryšio paslaugų prieinamų kainų kai kuriems vartotojams, galima tokiomis priemonėmis kaip didžiausių ar vidutinių kainų įvairiems geografiniams regionams nustatymas ar kitomis panašiomis priemonėmis, taip pat ne reglamentavimo pobūdžio priemonėmis, pavyzdžiui, viešai prieinamais mažmeninių tarifų lyginimais. Kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų atlikti savo reguliavimo pareigas šioje srityje, įskaitant tarifų kontrolės taikymą, būtina, kad jos galėtų susipažinti su sąnaudų apskaitos informacija. Tačiau reguliavimo kontrolė mažmeninėms paslaugoms turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad atitinkamos didmeninės priemonės, operatoriaus pasirinkimas ar jo išankstinis pasirinkimas trukdytų užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir visuomeninius interesus.

ê 2002/22/EB 27 konstatuojamoji dalis

Kai nacionalinė reguliavimo institucija, ketindama taikyti kainų kontrolę, nustato įpareigojimus įdiegti sąnaudų apskaitos sistemą, ji pati gali atlikti metinį auditą siekdama įsitikinti, kad tos sąnaudų apskaitos sistemos laikomasi, jei ji turi atitinkamai kvalifikuotų darbuotojų, arba ji gali reikalauti, kad auditą atliktų kita nuo atitinkamo operatoriaus nepriklausoma kvalifikuota institucija.

ê 2002/22/EB 29 konstatuojamoji dalis

Nacionalinės reguliavimo institucijos, atsižvelgdamos į atitinkamos rinkos analizę, taip pat gali reikalauti, kad didelę įtaką rinkoje turintys mobilieji operatoriai savo abonentams leistų gauti bet kurio susijungusio viešai prieinamų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas atskirais skambučiais ar išankstinio pasirinkimo būdu.

ò naujas

(223)siekiant veiksmingai skatinti laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą Sąjungoje, turėtų būti įmanoma tam tikrus nacionalinius numeracijos išteklius, visų pirma, negeografinius numerius, naudoti be teritorijos ribojimo. t. y. visoje Sąjungoje, o ne vien valstybės narės, paskyrusios numerį, teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tarpusavio ryšio paslaugų naudojimas susijęs su didele sukčiavimo rizika, naudoti numerį be teritorijos ribojimo turėtų būti leidžiama elektroninių ryšių paslaugoms, išskyrus asmenų tarpusavio ryšio paslaugas. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkamų nacionalinės teisės aktų, ypač vartotojų apsaugos taisyklių ir kitų su numerių naudojimu susijusių taisyklių, laikymasis būtų užtikrinamas nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje suteiktos numerio naudojimo teisės. Be kitų dalykų, tai reiškia, kad valstybių narių, kuriose numeris naudojamas, nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos galėtų savo nacionalinės teisės aktus taikyti įmonei, kuriai tas numeris paskirtas. Tų valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat turėtų turėti galimybę prašyti už numerio paskyrimą atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos, kad pastaroji joms padėtų užtikrinti taisyklių, taikomų valstybėse narėse, kuriose numeris naudojamas, taisyklių laikymąsi. Prie tokių pagalbos priemonių turėtų būti priskiriamos atgrasomosios sankcijos, ypač teisės be teritorijos ribojimo naudoti numerius, paskirtus atitinkamai įmonei, atėmimas šiurkštaus pažeidimo atveju. Numerių naudojimo be teritorijos ribojimo reikalavimai turėtų būti taikomi be įtakos valstybių narių galioms individualia tvarka blokuoti prieigą prie numerių arba paslaugų, jei tai pateisinama sukčiavimo arba netinkamo naudojimo motyvais. Numerių naudojimas be teritorijos ribojimo neturėtų daryti įtakos Sąjungos taisyklėms, susijusioms su tarptinklinio ryšio paslaugų teikimu, įskaitant taisykles, kuriomis užkertamas kelias neįprastam naudojimuisi tarptinklinio ryšio paslaugomis, kurių mažmeninės kainos reguliuojamos ir kurioms naudingi reguliuojamieji didmeniniai tarptinklinio ryšio tarifai, arba piktnaudžiavimui tokiomis paslaugomis. Valstybės narės ir toliau turėtų turėti galimybę specialius susitarimus dėl numeracijos išteklių naudojimo be teritorijos ribojimo sudaryti su trečiosiomis šalimis;

(224)valstybės narės turėtų skatinti numeracijos išteklių teikimą radijo bangomis, kad būtų lengviau pakeisti elektroninių ryšių paslaugų teikėjus. Jei numeracijos ištekliai teikiami radijo bangomis, įmanoma ryšių įrangos identifikatorius perprogramuoti be fizinės prieigos prie susijusių įrenginių. Ši galimybė ypač svarbi įrenginių tarpusavio ryšio paslaugoms, t. y. paslaugoms, kurias teikiant duomenys ir informacija automatiškai (beveik arba visai be žmogaus dalyvavimo) perduodami iš vienų įrenginių į kitus arba iš vienos programinės įrangos į kitą. Įrenginių tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai gali neturėti galimybių fiziškai prieiti prie savo įrenginių, nes jie naudojami tolimose vietovėse arba tokių įrenginių įdiegta labai daug arba prieigai trukdo įrenginių naudojimo modeliai. Atsižvelgusios į naują įrenginių tarpusavio ryšio rinką ir naujas technologijas, valstybės narės turėtų stengtis technologinį neutralumą užtikrinti skatindamos konfigūravimą radijo bangomis;

ê 2002/21/EB 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(225)kKad įmonės galėtų konkuruoti elektroninių ryšių sektoriuje, esminis dalykas – numeracijos sistemos prieiga remiantis skaidriais, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. ð Valstybės narės turėtų turėti galimybę numerių naudojimo teises suteikti įmonėms, kurios nėra elektroninių ryšių tinklų arba paslaugų teikėjos, nes numerių naudojimo įvairioms daiktų interneto paslaugoms svarba didėja. ï Visus nacionalinių numeracijos planų elementus turėtų valdyti nacionalinės reguliavimo institucijos, įskaitant taškinius kodus, naudojamus tinklo adresams. Kai iškyla reikalas Jei reikia Bendrijoje  Sąjungoje  suderinti numeracijos išteklius, kad būtų galima toliau plėtoti paslaugas visoje Europoje ð arba tarpvalstybines paslaugas, ypač naująsias įrenginių tarpusavio ryšiu grindžiamas paslaugas, pavyzdžiui, išmaniųjų automobilių paslaugas, ir jei paslaugos neįmanoma patenkinti turimais numeracijos ištekliais ï , Komisija ð , kuriai padeda EERRI, ï gali taikyti technines įgyvendinimo priemones pasinaudodama savo vykdomosios valdžios galiomis;. Jei tai gali padėti užtikrinti visišką paslaugų sąveiką pasaulyje, valstybės narės tarptautinėse organizacijose ir forumuose, kur priimami numeracijos sprendimai, turėtų laikydamosi sutarties derinti savo nacionalines pozicijas. Šios direktyvos nuostatos nacionalinėms reguliavimo institucijoms nenustato jokių naujų atsakomybės sričių interneto pavadinimų ir adresų klausimu.

ê 2002/20/EB 19 konstatuojamoji dalis

(226)rReikalavimą skelbti sprendimus dėl teisių naudoti dažnius ar numerius galima įvykdyti paskelbiant šiuos sprendimus interneto svetainėje;.

ê 2009/136/EB 43 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(227)aAtsižvelgiant į specialius aspektus, susijusius su pranešimu apie dingusius vaikus ir su tuo, kad ši paslauga šiuo metu teikiama ribotai, valstybės narės turėtų  toliau laikytis savo įsipareigojimo  ne tik rezervuoti telefono ryšio numerį, bet taip pat bet kokiomis priemonėmis užtikrinti, kad ð gerai veikianti ï paslauga, skirta pranešti apie dingusius vaikus,  būtų  nedelsiant pradėta teikiamati jų teritorijose numeriu „116000“ ;. Šiuo tikslu valstybės narės, jei reikia, inter alia, turėtų rengti konkursų procedūras siekdamos pakviesti šalis, norinčias teikti tą paslaugą.

ê 2009/136/EB 46 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(228)vViena bendra rinka reiškia, kad galutiniai paslaugų gavėjai gali naudotis visais numeriais, įtrauktais į kitų valstybių narių nacionalinius numeracijos planus, ir gauti paslaugas, naudodamiesi negeografiniais  , įskaitant nemokamo telefono ryšio ir padidinto tarifo,  numeriais Bendrijoje  Sąjungoje  , ð išskyrus atvejus, kai galutinis paslaugų gavėjas, kuriam skambinama, nutarė dėl komercinių priežasčių apriboti prieigą prie tam tikrų geografinių vietovių ï įskaitant, be kitų, nemokamo telefono ryšio ir padidinto tarifo numerius. Galutiniai paslaugų gavėjai taip pat turėtų turėti galimybę naudotis ETNE numeriais ir nemokamo tarptautinio telefono ryšio numeriais (UIFN). Neturėtų būti užkertamas kelias galimybei naudotis numeracijos ištekliais ir susijusiomis paslaugomis tarpvalstybiniu mastu, išskyrus objektyviai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai tai būtina kovojant su sukčiavimu ar neteisėtu naudojimu, pavyzdžiui, tam tikrų padidinto tarifo paslaugų atveju, kai apibrėžiama, kad telefono ryšio numeris yra tik nacionalinis (pvz., nacionalinis trumpasis numeris) arba kai tai techniniu ar ekonominiu požiūriu yra neįmanoma. ð Tarifai, taikomi skambinant iš vietovės už atitinkamos valstybės narės ribų, nebūtinai turi būti tokie patys kaip skambinant iš valstybės narės teritorijos. ï Paslaugų gavėjai turėtų būti išsamiai ir aiškiai iš anksto informuojami apie visus nemokamo telefono ryšio numeriams taikomus mokesčius, pavyzdžiui, apie mokestį už skambučius tarptautiniais numeriais, kurie inicijuojami surenkant standartinius tarptautinius kodus;.

ê 2002/22/EB 38 konstatuojamoji dalis

Galutinių paslaugų gavėjų prieiga prie visų numeracijos išteklių Bendrijoje — bendrajai rinkai gyvybingai svarbi prielaida. Čia turėtų įeiti nemokamas telefonas, padidintas mokestis ir kiti negeografiniai numeriai, išskyrus tuos atvejus, kai abonentas, kuriam skambinama, dėl komercinių priežasčių savo noru yra apribojęs prieigą iš tam tikrų geografinių vietovių. Tarifai, taikomi skambinant iš vietovės už atitinkamos valstybės narės ribų, nebūtinai turi būti tokie pat kaip, skambinant iš valstybės narės teritorijos.

ò naujas

(229)siekiant sukurti bendrąją elektroninių ryšių rinką būtina pašalinti kliūtis galutinių paslaugų gavėjams gauti tarptautinę prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų visoje Sąjungoje. Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai neturėtų nesuteikti prieigos ar ją riboti arba diskriminuoti galutinius paslaugų gavėjus dėl jų pilietybės arba valstybės narės, kurioje jie gyvena. Vis dėlto turėtų būti įmanomas sąnaudų ir rizikos skirtumais motyvuojamas diferencijavimas, kuris gali būti platesnis už Reglamente (ES) Nr. 531/2012 nustatytas priemones, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui reguliuojamomis mažmeninėmis tarptinklinio ryšio paslaugomis arba neįprastam naudojimuisi jomis;

(230)galutinių paslaugų gavėjų apsaugos taisyklės įgyvendintos nevienodai, todėl vidaus rinkoje atsirado didelių kliūčių, trukdančių ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, ir galutinių paslaugų gavėjams. Tų kliūčių turėtų sumažėti taikant tas pačias taisykles, užtikrinančias aukštą bendrą apsaugos lygį visoje Sąjungoje. Tiksliai visiškai suderinus galutinių paslaugų gavėjų teises pagal šią direktyvą turėtų padidėti teisinis tikrumas ir galutiniams paslaugų gavėjams, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, taip pat turėtų likti kur kas mažiau kliūčių patekti į rinką ir sumažėti atitikties užtikrinimo našta, atsirandanti dėl taisyklių suskaidymo. Visiškas taisyklių suderinimas padėtų įveikti bendrajai rinkai trukdančias kliūtis, kurios atsirado dėl tokių su galutiniais paslaugų gavėjais susijusių nuostatų, kuriomis nacionaliniai paslaugų teikėjai saugomi ir nuo konkurencijos iš kitų valstybių narių. Kad būtų pasiektas aukštas bendras apsaugos lygis, kelios šios direktyvos nuostatos, susijusios su galutiniais paslaugų gavėjais, turėtų būti nuosakiai sugriežtintos atsižvelgiant į geriausią valstybėse narėse taikomą praktiką. Jei galutinių paslaugų gavėjų teisės būtų visiškai suderintos, jie labiau pasitikėtų vidaus rinka, nes vienodai aukšto lygio apsauga, suteikiama elektroninių ryšių paslaugų naudotojams, būtų naudinga ne vien jų valstybėje narėje, bet ir gyvenant, dirbant arba keliaujant kitose valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų ir toliau turėti galimybę nustatyti aukštesnio lygio galutinių paslaugų gavėjų apsaugą, jei tokia išimtis aiškiai numatyta šioje direktyvoje, ir imtis veiksmų tose srityse, kurioms ši direktyva netaikoma;

ê 2002/22/EB 30 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(231)sSutartys —  galutiniams  paslaugų gavėjams ir vartotojams svarbi priemonė, užtikrinanti būtiną informacijos skaidrumąo lygį ir teisinįę kontrolę  tikrumą  . Konkurencinėje aplinkoje dauguma paslaugų teikėjų sudaro su savo klientais sutartis todėl, kad taip pageidautina dėl komercinių priežasčių. Be šios direktyvos nuostatų, vartotojų sandoriams dėl elektroninių  ryšių  tinklų ir paslaugų taikomi galiojantys Bendrijos  Sąjungos  teisės vartotojų apsaugos reikalavimai, susiję su sutartimis, ypač 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartotojų sutartyse 73 ir 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos nuotolinėse sutartyse 74 [9] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių 75 ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatose numatyti reikalavimai;. Konkrečiai kalbant, sutartiniuose santykiuose su tiesioginiu telefono ryšio paslaugų teikėju vartotojai turėtų turėti minimalų teisinio užtikrintumo lygį, t. y. jų sutartyse turėtų būti nurodytos sutarties sąlygos, paslaugų kokybė, sutarties ir paslaugos nutraukimo sąlygos, kompensacijos priemonės ir ginčų sprendimas. Kai sutartis su vartotojais sudaro ne tiesioginis telefono ryšio paslaugos teikėjas, o kiti paslaugos teikėjai, į tokias sutartis įrašoma tokia pat informacija. Priemonės, skirtos užtikrinti kainų, tarifų, sąlygų ir reikalavimų skaidrumą, padidina vartotojų galimybę daryti optimalius pasirinkimus ir turėti kuo daugiau naudos iš konkurencijos.

ê 2009/136/EB 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(232) šios direktyvos  nNuostatos dėl sutarčių turėtų būti taikomos ð nepriklausomai nuo sumos, kuria turi sumokėti klientas. ï  Jos  ð turėtų būti taikomos ï ne tik vartotojams, bet ir kitiems galutiniams paslaugų gavėjams, visų pirma mikroįmonėms labai mažoms bei ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ),  kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB  kuriųos gali pageidauti, kad sutartis atspindėtų vartotojų poreikius ð derybinė padėtis prilygsta vartotojų derybinei padėčiai todėl joms turėtų būti užtikrinama tokio paties lygmens apsauga ï . Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos teikėjams ir sunkumų dėl MVĮ sąvokos apibrėžties, Nnuostatos dėl sutarčių  , įskaitant Direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių nuostatas ,  minėtoiems  įmonėms  kitiems galutiniams paslaugų gavėjams neturėtų Ö turėtų Õ būti taikomos automatiškai, bet tik tuo atveju, jei jie to prašo ð nebent jos pačios nutartų dėl individualių sutarties sąlygų verčiau derėtis su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais. ï ð Kitaip nei labai mažos ir mažosios įmonės, didelės įmonės paprastai turi daugiau derybinės galios, todėl nėra priklausomos nuo tokių pačių sutarties informacijos reikalavimų kaip vartotojai. Kitos didelėms įmonėms svarbios nuostatos, pavyzdžiui, numerio perkeliamumo, turėtų ir toliau būti taikomos visiems galutiniams paslaugų gavėjams; ï Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių MVĮ informuotumui apie tokią galimybę didinti.

ò naujas

(233)dėl elektroninių ryšių sektoriaus specifikos, be horizontaliųjų sutarties taisyklių, būtinos kelios papildomos galutinių paslaugų gavėjų apsaugos nuostatos. Galutiniai paslaugų gavėjai turėtų būti, inter alia, informuojami apie siūlomus paslaugos kokybės lygius, reklaminių akcijų sąlygas, sutarčių nutraukimo sąlygas, taikomų tarifų planus ir paslaugų, kurių kainos nustatomos pagal specialias sąlygas, tarifus. Tokia informacija aktuali daugelio viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugoms, tačiau neaktuali su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms. Kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų rinktis gerai informuoti, ypač svarbu, kad aktuali būtina informacija būtų aiškiai ir suprantama kalba pateikiama iki sutarties sudarymo. Todėl paslaugų teikėjai turėtų pateikti esminių sutarties sąlygų santrauką. Kad būtų lengviau palyginti duomenis ir sumažėtų reikalavimų laikymosi sąnaudos, EERRI turėtų paskelbti tokios sutarčių santraukos šabloną;

(234)po Reglamento (ES) 2015/2120 priėmimo šios direktyvos nuostatos, susijusios su informavimu apie sąlygas, kuriomis ribojama prieiga prie paslaugų ir programų, taip pat apie srautų formavimo sąlygas, tapo neaktualiomis, todėl turėtų būti panaikintos;

ê 2009/136/EB 24 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(235)sSutartyje su vartotoju turėtų būti nurodyti visi teikėjo nustatyti apribojimai naudotis galiniais įrenginiais, pavyzdžiui, mobiliųjų įrenginių SIM kortelės užrakinimas, jei tokie apribojimai nedraudžiami pagal nacionalinės teisės aktus, ir visi mokesčiai, mokėtini dėl sutarties nutraukimo iki jos galiojimo pabaigos dienos ar nustatytą galiojimo pabaigos dieną, įskaitant visas nustatytas sąnaudas įrenginiams išlaikyti. ð Visi mokesčiai, kuriuos už galinius įrenginius būtina sumokėti, jei sutartis nutraukiama anksčiau nustatyto termino, ir reklaminių akcijų nauda turėtų būti apskaičiuojama įprastais nusidėvėjimo apskaičiavimo metodais ir atitinkamai pro rata temporis pagrindu; ï

ê 2009/136/EB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(236)Nenustatant  nedarant įtakos esminiam  ð pagal šią direktyvą nustatytam su saugumu susijusiam ï teikėjo įpareigojimuio teikėjui imtis veiksmų, viršijančių tai, ko reikalaujama pagal Bendrijos teisę, sutartyje su vartotoju taip pat turėtų būti nurodyta, ar kokių veiksmų gali imtis teikėjas gali imtis veiksmų dėl su saugumu arba vientisumu susijusių įvykių arba grėsmių ir pažeidžiamumo atvejais, ir kokie tie veiksmai gali būti;.

ê 2009/136/EB 32 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(237)gGalimybė gauti skaidrią, naujausią ir palyginamą informaciją apie pasiūlymus ir paslaugas – labai svarbus veiksnys vartotojams konkurencinėse rinkose, kuriose paslaugas siūlo keli paslaugų teikėjai. Galutiniai paslaugų gavėjai ir elektroninių ryšių paslaugų vartotojai turėtų galėti lengvai palyginti įvairių rinkoje siūlomų paslaugų kainas remdamiesi lengvai prieinama forma skelbiama informacija. Kad jie galėtų lengvai palyginti kainas ð ir paslaugas ï , nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus reikalauti, kad elektroninių ryšių tinklus ir (arba) ð elektroninių ryšių ï paslaugas ð , išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, ï teikiančiostys ūkio subjektai įmonės užtikrintų didesnį informacijos skaidrumą (įskaitant tarifus, ð paslaugos kokybę, suteiktos galinės įrangos apribojimus ï vartojimo būdus ir kitus susijusius statistinius duomenis) bei užtikrinti, kad trečiosios šalys turėtų teisę nemokamai naudoti viešą informaciją, kurią skelbia tokie ūkio subjektai. ð Nustatant tokius reikalavimus turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į tų tinklų ir paslaugų charakteristikas. ï Jos turėtų taip pat  bei užtikrinti, kad trečiosios šalys turėtų teisę nemokamai naudoti viešą informaciją, kurią skelbia tokiose ūkio subjektai įmonės ð , kad būtų suteikiamos palyginimo priemonės ï;. Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat turėtų galėti skelbti kainų palyginimus, ypač jei rinkoje jos nemokamai ar už prieinamą kainą neteikiamos. Ūkio subjektai neturėtų turėti teisės gauti atlygio už naudojimąsi informacija, kuri jau buvo paskelbta ir todėl yra vieša. Be to, galutiniai paslaugų gavėjai ir vartotojai turėtų būti tinkamai informuojami apie atitinkamą siūlomos paslaugos kainą arba rūšį prieš jiems perkant paslaugą, ypač jei paslaugai, teikiamai nemokamo telefono ryšio numeriu taikomi papildomi mokesčiai. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti reikalauti, kad tokia informacija būtų teikiama įprastai, o apie tam tikras jų nustatytų kategorijų paslaugas – iškart prieš skambučio sujungimą, išskyrus kai nacionalinėje teisėje numatyta kitaip. Nustatydamos skambučių, kurių kainodaros informaciją reikalaujama pateikti prieš skambučio sujungimą, kategorijas nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti į paslaugos pobūdį, jai taikomas kainodaros sąlygas ir į tai, ar ją siūlo teikėjas, kuris nėra elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Nepažeidžiant Direktyvos 2000/31/EB (Elektroninės komercijos direktyvos), ūkio subjektai taip pat turėtų, jei to reikalauja valstybės narės, teikti abonentams informaciją apie viešuosius interesus, kurią rengia atitinkamos viešosios institucijos, inter alia, apie dažniausius pažeidimus ir jų teisines pasekmes.

ò naujas

(238)galutiniai paslaugų gavėjai dažnai nežino, kiek turės sumokėti už paslaugas priklausomai nuo naudojimosi jomis įpročių, arba jiems sunku apskaičiuoti, kiek laiko naudojosi elektroninių ryšių paslaugomis arba kiek duomenų perdavė. Siekiant užtikrinti daugiau skaidrumo ir daugiau galimybių galutiniams paslaugų gavėjams valdyti savo išlaidas ryšių paslaugoms, svarbu jiems suteikti priemones, kuriomis naudodamiesi jie galėtų laiku stebėti savo naudojimąsi paslaugomis;

(239)naudodamiesi veiksmingomis nepriklausomo palyginimo priemonėmis, pavyzdžiui, interneto svetainėmis, galutiniai paslaugų gavėjai gali įvertinti įvairių viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų (išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą) teikėjų privalumus ir gauti nešališką informaciją, visų pirma palyginti kainas, tarifus ir kokybės parametrus viena priemone. Turėtų būti siekiama tokiomis priemonėmis teikti aiškią, glaustą, visą ir išsamią informaciją. Turėtų būti taip pat siekiama į jas įtraukti kuo daugiau pasiūlymų, kad būtų galima pateikti kuo labiau tipinę apžvalgą ir aprėpti didelę rinkos dalį. Tokiomis priemonėmis pateikiama informacija turėtų būti patikima, nešališka ir skaidri. Galutiniai paslaugų gavėjai turėtų būti informuojami apie tokių priemonių buvimą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų atitinkamose teritorijose galutiniai paslaugų gavėjai turėtų nemokamą prieigą bent prie vienos tokios priemonės;

(240)nepriklausomo palyginimo priemonės turėtų veikti nepriklausomai nuo viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų. Kompetentingų institucijų vardu tas priemones gali teikti privačiosios įmonės, tačiau priemonės turėtų būti teikiamos pagal nustatytus kokybės kriterijus, įskaitant reikalavimą teikti duomenis apie jų savininkus, teikti tikslią ir naujausią informaciją, rodyti paskutinio informacijos atnaujinimo laiką, nustatyti aiškius ir objektyvius kriterijus, kuriais bus grindžiamas palyginimas, ir įtraukti kuo daugiau viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, pasiūlymų, kurie aprėptų didelę rinkos dalį. Valstybės narės turėtų nustatyti, kaip dažnai palyginimo priemones būtina peržiūrėti ir atnaujinti informaciją, kuri tomis priemonėmis teikiama galutiniams paslaugų gavėjams, atsižvelgiant į tai, kaip dažnai viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, teikėjai paprastai atnaujina savo tarifų ir kokybės informaciją. Jei valstybėje narėje veikia tik viena palyginimo priemonė ir jei ta priemonė nustoja veikusi arba nebeatitinka kokybės kriterijų, valstybė narė turėtų pasirūpinti, kad galutiniams paslaugų gavėjams per pagrįstą laikotarpį būtų nacionaliniu lygmeniu užtikrinta prieiga prie kitos palyginimo priemonės;

ê 2009/136/EB 26 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(241)sSiekdamos spręsti viešųjų interesų klausimus, susijusius su naudojimusi ð viešųjų elektroninių ï ryšių paslaugomis, ir skatinti kitų subjektų teisių ir laisvių apsaugą, atitinkamos ð kompetentingos ï nacionalinės institucijos pasitelkdamos teikėjus turėtų turėti galimybę parengti ir išplatinti Ö viešojo intereso Õ informaciją apie viešuosius interesus, susijusią su naudojimusi šiomis paslaugomis. Galėtų būti pateikiama visuomenei svarbi informacija apie ð dažniausius pažeidimus ir teisines jų pasekmes, pavyzdžiui, apie ï autorių teisių pažeidimus, kitus neteisėto naudojimosi paslaugomis būdus ir žalingo turinio platinimą, taip pat konsultacijos apie apsaugą nuo pavojų asmens saugumui, kurie, pavyzdžiui, gali kilti tam tikromis aplinkybėmis atskleidus asmens informaciją, taip pat nuo pavojų privatumui ir asmens duomenų saugumui, ir nurodomos apsaugos priemonės, ir informuojama apie esamą lengvai naudojamą ir konfigūruojamą programinę įrangą ar jos parinktis, kurias naudojant galima apsaugoti vaikus ar pažeidžiamus asmenis. Informacijos teikimas galėtų būti koordinuojamas taikant bendradarbiavimo procedūrą, nustatytą  šioje  dDirektyvojes 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyvos) 33 straipsnio 3 dalyje. Tokia Ö viešojo intereso Õ informacija apie viešuosius interesus prireikus turėtų būti atnaujinama ir pateikiama kiekvienos valstybės narės nustatyta lengvai suprantama spausdinta ar elektronine forma bei nacionalinių institucijų svetainėse. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti įpareigoti teikėjus skleisti šią standartinės formos informaciją visiems kitiems vartotojams tokiu būdu, kurį nacionalinės reguliavimo institucijos laiko tinkamu. Valstybėms narėms pareikalavus, ši informacija taip pat turėtų būti nurodyta sutartyse. Vis dėlto šios informacijos skleidimas ūkio subjektams neturėtų būti pernelyg didelė našta. Valstybės narės turėtų reikalauti, kad informacija būtų skleidžiama priemonėmis, kurias ūkio subjektai įmonės naudoja bendraudamosi su ð galutiniais paslaugų gavėjais ï abonentais, vykdant įprastinę verslo veiklą;.

ê 2009/136/EB 31 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(242)jJei nenustatytos atitinkamos taisyklės Bendrijos  Sąjungos teisėje, turinys, programos ir paslaugos laikomos teisėtomis arba žalingomis remiantis nacionaline materialine ir procesine teise. Valstybės narės, o ne elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjai turi nuspręsti pagal tam tikrą procedūrą, ar turinys, programos arba paslaugos yra teisėti arba žalingi. Pagrindų  Ši  direktyva ir specialios direktyvos  Direktyva 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių  neturi įtakos 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) 76 , kurioje, inter alia, nustatyta „paprasto perdavimo kanalo“ taisyklė dėl tarpinių paslaugų teikėjų, kurie joje apibrėžti;.

ê 2002/22/EB 31 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(243)Galutiniams paslaugų gavėjams turėtų būti prieinama vieša informacija apie ryšių paslaugas. Valstybės narės turėtų galėti stebėti savo teritorijoje teikiamų paslaugų kokybę. nNacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti  būti įgaliotos stebėti paslaugų kokybę  sistemingai  ir sistemingai  rinkti informaciją apie savo teritorijoje siūlomų paslaugų  įskaitant neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams teikiamas paslaugas,  kokybę.  Tokią informaciją jos turėtų rinkti  remdamosi kriterijais, leidžiančiais lyginti paslaugos teikėjus ir valstybes nares. Tikėtina, kad  elektroninių  ryšių paslaugas konkurencinėje aplinkoje teikiančios įmonės dėl komercinių priežasčių teiks pakankamą ir naujausią informaciją apie viešai prieinamas savo paslaugas. Vis dėlto nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti reikalauti, kad tokia informacija būtų skelbiama, jei aišku, kad tokia informacija nėra lengvai prieinama visuomenei. ð Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų taip pat nustatyti matavimo metodus, kuriuos taikytų paslaugų teikėjas, kad padidintų teikiamų duomenų palyginamumą. Kad būtų lengviau palyginti duomenis ir sumažėtų reikalavimų laikymosi sąnaudos, EERRI turėtų priimti gaires dėl paslaugos kokybės parametrų, į kurias turėtų kuo labiau atsižvelgti nacionalinės reguliavimo institucijos; ï

ê 2009/136/EB 47 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(244)sSiekdami visapusiškai pasinaudoti konkurencinės aplinkos teikiamais privalumais, vartotojai, remdamiesi turima informacija ir kai jiems tai naudinga, turėtų turėti galimybę rinktis ir keisti paslaugų teikėjus. Itin svarbu užtikrinti, kad jie galėtų tai daryti netrukdomi teisinių, techninių arba praktinių kliūčių, įskaitant sutartines sąlygas, procedūras, mokesčius ir t. t.  Įmonėms  tTai netrukdo reikalauti nustatyti pagrįstą minimalų ð daugiausiai 24 mėnesių ï sutarties laikotarpį sutartyse su vartotojais ð Tačiau, valstybės narės turėtų turėti galimybę atsižvelgusios į nacionalines sąlygas, pavyzdžiui, į konkurencijos lygius ir investavimo į tinklą stabilumą, nustatyti trumpesnę ilgiausią trukmę. Nepriklausomai nuo elektroninių ryšių paslaugos sutarties, vartotojai galėtų pirmenybę teikti jiems naudingesniam ilgesniam kompensavimo už fizines jungtis laikotarpiui. Tokie vartotojų įsipareigojimai gali būti reikšmingas veiksnys siekiant sudaryti geresnes sąlygas (įskaitant paklausos sutelkimo sistemas, kuriomis naudodamiesi investuotojai į tinklą gali sumažinti pradinio naudojimosi riziką) įdiegti itin didelio pralaidumo tinklus iki arba kuo arčiau galutinių paslaugų gavėjų patalpų. Tačiau tokiais kompensavimo laikotarpiais, nustatytais fizinių jungčių sutartyse, neturėtų būti varžomos šioje direktyvoje nustatytos vartotojų teisės rinktis kitus elektroninių ryšių paslaugų teikėjus; ï

Numerio perkeliamumas – labai svarbi priemonė, padedanti užtikrinti vartotojo pasirinkimo galimybes ir veiksmingą konkurenciją konkurencinėse elektroninių ryšių rinkose, ir turėtų būti įgyvendinamas kuo greičiau, kad šis numeris būtų aktyvuojamas per vieną darbo dieną ir paslaugos gavėjas liktų be paslaugos ne ilgiau kaip vieną darbo dieną. Kompetentingos nacionalinės institucijos gali nustatyti bendrą numerių perkėlimo procesą, atsižvelgdamos į nacionalines nuostatas dėl sutarčių ir technologijų naujoves. Kai kurių valstybių narių patirtis rodo, kad iškyla pavojus, jog vartotojų perkėlimas kitam paslaugų teikėjui gali būti atliktas neturint jų sutikimo. Nors šį klausimą turi spręsti visų pirma teisėtvarkos institucijos, valstybės narės turėtų turėti galimybę įvesti tokias minimalias proporcingas priemones, susijusias su perkėlimo procesu, kadangi būtina kiek galima sumažinti tokius pavojus ir užtikrinti vartotojų apsaugą perkėlimo metu, taip pat ir taikant tinkamas sankcijas, nesumažinant proceso patrauklumo vartotojams.

ò naujas

(245)vartotojai turėtų taip pat turėti galimybę be jokių išlaidų nutraukti tas savo sutartis, kurių galiojimas automatiškai pratęstas pasibaigus pradinės sutarties galiojimui;

(246)turėtų būti laikoma, kad visi galutiniam paslaugų gavėjui nenaudingi sutarties sąlygų pakeitimai, kuriuos padaro viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, teikėjai, pavyzdžiui, pakeitimai, susiję su mokesčiais, tarifais, duomenų kiekio apribojimu, duomenų perdavimo sparta, aprėptimi arba asmens duomenų tvarkymu, suteikia galutiniams paslaugų gavėjams teisę nutraukti sutartį be jokių išlaidų, net jei tie pakeitimai susiejami su tam tikrais naudingais pakeitimais;

(247)galimybė rinktis kitus paslaugų teikėjus konkurencinėje aplinkoje yra esminė veiksmingai konkurencijai. Gaudami skaidrią, tikslią ir naujausią informaciją apie rinkimosi galimybes, galutiniai paslaugų gavėjai turėtų labiau pasitikėti galimybe rinktis kitus paslaugų teikėjus ir turėtų būti labiau linkę aktyviai dalyvauti konkurencijos procese. Paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti paslaugos tęstinumą, kad rinkdamiesi kitus paslaugų teikėjus galutiniai paslaugų gavėjai nerizikuotų netekti paslaugos;

ê 2002/22/EB 40 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(248)nNumerio perkeliamumas yra pagrindinė priemonė, padedanti užtikrinti vartotojo pasirinkimo galimybes ir veiksmingą konkurenciją konkurencinėje telekomunikacijų aplinkoje ð elektroninių ryšių rinkose. ï : Jji užtikrina, kad galutiniai paslaugų gavėjai, kurie to prašo, galėtų išlaikyti savo numerį (numerius) viešajame telefono ryšio tinkle, nesvarbu, kuri organizacija  įmonė  teikia paslaugą. Ši direktyva netaikoma tokiai priemonei, kuri taikoma tarp prijungimų prie viešųjų telefono ryšio tinklų fiksuotose ar nefiksuotose vietose. Tačiau valstybės narės gali taikyti nuostatas dėl numerių perkėlimo tarp tinklų, teikiančių paslaugas fiksuotoje vietoje ir judriojo ryšio tinklų;.

ê 2002/22/EB 41 konstatuojamoji dalis

(249)nNumerių perkeliamumo poveikis yra žymiai didesnis, kai informacija apie tarifus, kurią gauna galutiniai paslaugų gavėjai, perkeliantys savo numerius, ir galutiniai paslaugų gavėjai, skambinantys tiems, kurie yra perkėlę savo numerius, yra skaidri. Įgyvendinant numerių perkeliamumą, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų skatinti, kur įmanoma, tarifų skaidrumą;.

ê 2002/22/EB 42 konstatuojamoji dalis

(250)uUžtikrindamos, kad kaina už sujungimą, susijusį su numerių perkeliamumu, būtų pagrįsta sąnaudomis, nacionalinės reguliavimo institucijos gali taip pat atsižvelgti į kainas panašiose rinkose;.

ê 2009/136/EB 47 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(251)Siekdami visapusiškai pasinaudoti konkurencinės aplinkos teikiamais privalumais, vartotojai, remdamiesi turima informacija ir kai jiems tai naudinga, turėtų turėti galimybę rinktis ir keisti paslaugų teikėjus. Itin svarbu užtikrinti, kad jie galėtų tai daryti netrukdomi teisinių, techninių arba praktinių kliūčių, įskaitant sutartines sąlygas, procedūras, mokesčius ir t. t. Tai netrukdo reikalauti nustatyti pagrįstą minimalų sutarties laikotarpį sutartyse su vartotojais. Numerio perkeliamumas – labai svarbi priemonė, padedanti užtikrinti vartotojo pasirinkimo galimybes ir veiksmingą konkurenciją konkurencinėse elektroninių ryšių rinkose, ir turėtų būti įgyvendinamas kuo greičiau, kad šis numeris būtų aktyvuojamas per vieną darbo dieną ir paslaugos gavėjas liktų be paslaugos ne ilgiau kaip vieną darbo dieną.  Siekiant sudaryti kuo geresnes sąlygas „vieno langelio“ sistemai, kuria naudodamiesi galutiniai paslaugų gavėjai galėtų sklandžiai pasirinkti kitą paslaugų teikėją, šiam procesui turėtų vadovauti numerį priimantis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas.  Kompetentingos Nnacionalinės ð reguliavimo ï institucijos gali nustatyti bendrą numerių perkėlimo procesą, atsižvelgdamos į nacionalines nuostatas dėl sutarčių ir technologijų naujoves. Kai kurių valstybių narių patirtis rodo, kad iškyla pavojus, jog vartotojų perkėlimas kitam paslaugų teikėjui gali būti atliktas neturint jų sutikimo. Nors šį klausimą turi spręsti visų pirma teisėtvarkos institucijos, valstybės narės turėtų turėti galimybę įvesti tokias minimalias proporcingas priemones, susijusias su perkėlimo procesu, kadangi būtina kiek galima sumažinti tokius pavojus ir užtikrinti vartotojų apsaugą perkėlimo metu, taip pat ir taikant tinkamas sankcijas, nesumažinant proceso patrauklumo vartotojams;.

ò naujas

(252)sparčiai paplito ir svarbus konkurencijos elementas yra viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, ir kitų paslaugų, pavyzdžiui, linijinio transliavimo, arba prekių, pavyzdžiui, prietaisų, paketai. Galutiniams paslaugų gavėjams jie yra dažniausiai naudingi, tačiau dėl jų sunkiau arba brangiau pasirinkti kitą paslaugų teikėją ir kyla rizika, kad galutiniai paslaugų gavėjai bus visiškai susaistyti sutarties nuostatomis. Jei skirtingoms paslaugoms ir bet kuriam sutartiniam įsipareigojimui, susijusiam su produktų, iš kurių sudarytas paketas, įsigijimu taikomos nevienodos sutarties nutraukimo ir kito paslaugų teikėjo pasirinkimo sąlygos, vartotojams faktiškai trukdoma naudotis teisėmis pagal šią direktyvą pasirinkti kitus viso paketo arba jo dalių konkurencinius pasiūlymus. Todėl šios direktyvos nuostatos dėl sutarčių, skaidrumo, sutarties galiojimo trukmės ir nutraukimo, taip pat dėl galimybės rinktis kitus paslaugų teikėjus turėtų būti taikomos visiems paketo elementams, bet ne daugiau už kitas vartotojui palankesnes taisykles, taikomas paketo ne elektroninių ryšių elementams. Kiti sutarčių klausimai, pavyzdžiui, netesybos už sutarties sąlygų nesilaikymą, turėtų būti reguliuojami atitinkamam paketo elementui taikomomis taisyklėmis, pavyzdžiui, prekių pardavimo arba skaitmeninio turinio teikimo sutarčių taisyklėmis. Dėl tų pačių priežasčių vartotojai neturėtų būti susaistomi su paslaugų teikėjais sutarčių sąlygomis, kuriomis de facto pratęsiamas pradinės sutarties galiojimo laikotarpis;

ê 2009/136/EB 23 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(253)Elektroninių ryšių ð su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio ï paslaugų, suteikiančių galimybę skambinti, teikėjai ð yra įpareigoti skubios pagalbos ryšiais suteikti prieigą prie pagalbos tarnybų. ï ð Ypatingomis aplinkybėmis, t. y. kai neįmanoma techniškai, jie gali neturėti galimybės suteikti prieigos prie pagalbos tarnybų arba (ir) informuoti apie skambinančio asmens buvimo vietą. Tokiais atvejais jie turėtų savo klientus tinkamai apie tai informuoti sutartyje. ï turėtų užtikrinti, kad jų vartotojai būtų tinkamai informuojami apie tai, ar jiems suteikta galimybė naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis, bei apie visus taikomus paslaugos apribojimus (pavyzdžiui, apribojimus teikti skambinančiojo vietos nustatymo duomenis ar skubios pagalbos iškvietimo maršrutų parinkimui). Tokie paslaugų teikėjai savo vartotojams klientams turėtų teikti aiškią ir skaidrią informaciją pradinėje paslaugų teikimo sutartyje ir vėliau, pavyzdžiui, pateikiamose sąskaitose, ð ją atnaujinti ï , jei paslaugos apribojimai keičiamasi ð prieigos prie pagalbos tarnybų teikimas ï , pavyzdžiui, kartu su sąskaita. Šioje informacijoje turėtų būti nurodyti visi su teritorine aprėptimi susiję apribojimai, remiantis numatomais techniniais ð ryšių ï paslaugos teikimo parametrais ir esama infrastruktūra. Jei paslauga teikiama ne komutuojamu telefono ryšio tinklu ð jungtimi, kuri valdoma siekiant užtikrinti nustatytą paslaugos kokybę ï , informacijoje taip pat turėtų būti nurodytas prieigos ir skambinančiojo vietos nustatymo duomenų patikimumo lygis, palyginti su paslauga, kuri teikiama  tokia  komutuojamu telefono ryšio tinklu ð jungtimi ï , atsižvelgiant į galiojančius technologijų ir kokybės standartus, taip pat visus paslaugų kokybės parametrus, nurodytus  šioje  dDirektyvoje 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyvoje) ;.

ê 2009/140/EB 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(254)lLaikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, taikant reguliavimo sistemą turėtų būti užtikrinta, kad visi paslaugų gavėjai, įskaitant neįgalius, vyresnio amžiaus ir specialių socialinių poreikių turinčius galutinius paslaugų gavėjus, galėtų lengvai naudotis nebrangiomis aukšto lygio paslaugomis. Amsterdamo sutarties baigiamojo akto 22 deklaracijoje numatyta, kad rengiant priemones pagal Sutarties  dėl Europos Sąjungos veikimo 114  95 straipsnį, Bendrijos  Sąjungos  institucijos atsižvelgtų į neįgalių asmenų poreikius;.

ò naujas

(255)galutiniai paslaugų gavėjai prieigą prie pagalbos tarnybų per skubios pagalbos ryšius turėtų gauti iš bet kurio prietaiso, kuriuo įmanoma gauti su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, nemokamai ir be jokių mokėjimo priemonių, įskaitant tuomet, kai galutiniai paslaugų gavėjai naudojasi tarptinkliniu ryšiu kurioje nors iš valstybių narių. Skubios pagalbos ryšiai – ryšio priemonės, prie kurių priskiriama kalbinio ryšio paslauga ir kitos paslaugos, pavyzdžiui, SMS, pranešimų mainai, vaizdo ir kitoks ryšys, kuriomis naudojantis valstybėje narėje galima kreiptis į pagalbos tarnybas. Skubios pagalbos ryšį už asmenį gali suaktyvinti transporto priemonės sistema „eCall“, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/758 77 ;

(256)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad galutiniams paslaugų gavėjams su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas teikiančios įmonės, laikydamosi nacionalinių specifikacijų ir kriterijų, patikimai ir tiksliai teiktų prieigą prie pagalbos tarnybų. Jei su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga teikiama ne tokiu ryšiu, kuris valdomas nustatytai paslaugos kokybei užtikrinti, paslaugos teikėjas gali nepajėgti užtikrinti, kad naudojantis jo teikiama paslauga pagalbos skambučiai būtų taip pat patikimai nukreipiami į tinkamiausią bendrąjį pagalbos centrą. Tokios su tinklu nesiejamos įmonės, t. y. įmonės, kurios nėra integruotos su viešojo ryšių tinklo teikėju, gali būti techniškai nepajėgios informuoti apie skambinančio asmens buvimo vietą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad standartai, kuriais garantuojamas tikslus ir patikimas skambučių nukreipimas pagalbos tarnyboms ir ryšys su jomis, būtų įgyvendinti kuo greičiau, kad su tinklu nesiejami paslaugų teikėjai, teikiantys su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, įvykdytų įpareigojimus, susijusius su prieiga prie pagalbos tarnybų ir informavimu apie skambinančio asmens buvimo vietą, tokiu lygiu, kuris prilygtų iš kitų tokių ryšio paslaugų teikėjų reikalaujamam lygiui;

ê 2002/22/EB 36 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Svarbu, kad paslaugų gavėjai galėtų nemokamai iš bet kurio telefono, įskaitant taksofonus, be jokios mokėjimo priemonės paskambinti vienu Europos skubaus iškvietimo telefono numeriu „112“ ir bet kuriuo kitu nacionaliniu ypatingiems atvejams skirtu numeriu. Valstybės narės jau turėtų būti įdiegusios būtinas geriausiai tokioms sistemoms tinkamas organizacines priemones, užtikrinančias, kad į skambučius tuo numeriu būtų tinkamai atsakoma ir jie būtų tinkamai tvarkomi. Jei bus garantuojamas skambučių ir duomenų perdavimas atitinkamoms ypatingosioms tarnyboms, tų tarnybų gaunama informacija apie skambinamojo vietovę leis gerinti „112“ paslaugų gavėjų apsaugą bei saugumą, o pačioms ypatingosioms tarnyboms, kiek leidžia technologija, padės atlikti savo pareigas. Tokios informacijos priėmimas ir naudojimas turėtų atitikti atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl asmens duomenų tvarkymo. Nuoseklus informacijos technologijų tobulinimas vis daugiau leis prieinamomis kainomis vienu metu apdoroti keletą kalbų tinkle. Tai savo ruožtu užtikrins papildomą Europos piliečių, skambinančių skubaus iškvietimo telefono numeriu „112“, saugą.

ê 2002/22/EB 37 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Europos piliečiams ir Europos įmonėms labai svarbu turėti lengvą prieigą prie tarptautinių telefono ryšio paslaugų. Bendrijai jau yra nustatytas standartinis tarptautinės telefono prieigos kodas — „00“. Skambučiams tarp kaimyninių vietovių, esančių kitose valstybėse narėse, galima nustatyti ar toliau naudoti specialius būdus. Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga pagal savo rekomendaciją E.164 Europos telefonijos numeracijos erdvei (ETNS) nustatė kodą „3883“. Siekiant užtikrinti skambučių sujungimą su ETNS, viešuosius telefono ryšio tinklus eksploatuojančios įmonės turėtų užtikrinti, kad skambučiai, kuriems naudojamas kodas „3883“, būtų tiesiogiai ar netiesiogiai sujungiami su ETNS aptarnaujančiais tinklais, nurodytais atitinkamuose Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) standartuose. Tokį sujungimą turėtų reglamentuoti 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) 78 nuostatos.

ê 2009/136/EB 41 konstatuojamoji dalis

(257)vValstybės narės turėtų imtis specialių priemonių, kad užtikrintų, jog neįgalūsieji galutiniai paslaugų gavėjai, ypač kurtieji, paslaugų gavėjai su klausos arba kalbos negalia bei ir kurti ir bei akli paslaugų gavėjai turėtų lygias galimybes išsikviesti naudotis skubios pagalbos tarnybas iškvietimo paslaugomis, taip pat ir numeriu „112“. Tai galėtų apimti specialius paslaugų gavėjams su klausos negalia skirtus galinius įrenginius, teksto perdavimo paslaugas arba kitus specialius įrenginius;.

ê 2009/136/EB 39 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(258)Galutiniai paslaugų gavėjai turėtų galėti paskambinti skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms ir gauti jų teikiamas paslaugas naudodamiesi telefono ryšio paslauga, skirta inicijuoti balso skambučius naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane. Valstybės narės, kurios naudoja ne tik numerį „112“, bet ir nacionalinius skubios pagalbos iškvietimo tarnybų numerius, ūkio subjektams gali nustatyti panašius įpareigojimus, susijusius su galimybe naudotis tais nacionaliniais skubios pagalbos iškvietimo tarnybų numeriais. Skubios pagalbos iškvietimo tarnybos turėtų galėti tvarkyti skambučius numeriu „112“ ir atsiliepti į juos bent jau taip pat greitai ir veiksmingai kaip į skambučius nacionaliniais skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriais. sSiekiant pagerinti Europos Sąjungoje keliaujančių piliečių apsaugą ir saugumą, svarbu gerinti informuotumą apie telefono ryšio numerį „112“. Šiuo tikslu piliečiai, keliaujantys bet kurioje valstybėje narėje, turėtų būti visapusiškai informuojami, visų pirma, pateikiant informaciją tarptautinėseiuose autobusų terminaluose stotyse, traukinių stotyse, uostuose arba oro uostuose ir abonentų sąrašuose, taksofonų kabinose, abonentams ð galutiniams paslaugų gavėjams ï skirtoje informacijoje ir pateikiant abonentui informaciją su sąskaita, kad numeris „112“ gali būti naudojamas kaip bendrasis skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeris keliaujant bet kurioje valstybėje narėje  visoje Sąjungoje  . Tai visų pirma yra valstybių narių atsakomybė, tačiau Komisija turėtų toliau remti ir papildyti valstybių narių iniciatyvas, skirtas didinti informuotumą apie numerį „112“ ir periodiškai įvertinti visuomenės informuotumą apie šį numerį;. Įpareigojimas teikti skambinančiojo vietos nustatymo duomenis turėtų būti sugriežtintas, kad būtų padidinta piliečių apsauga. Visų pirma, ūkio subjektai turėtų skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms sudaryti galimybę gauti skambinančiojo vietos nustatymo duomenis iškart, kai tik ta tarnyba gauna skubios pagalbos iškvietimo skambutį, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos. Kad būtų galima reaguoti į technologijų pokyčius, taip pat ir lemiančius vis didesnį skambinančiojo vietos nustatymo duomenų tikslumą, Komisija turėtų turėti teisę priimti technines įgyvendinimo priemones, kad užtikrintų veiksmingą numerio „112“ paslaugos diegimą Bendrijoje piliečių naudai. Šios priemonės neturėtų pakenkti skubios pagalbos iškvietimo paslaugų organizavimui valstybėse narėse.

ò naujas

(259)informacija apie skambinančio asmens buvimo vietą didina galutinių paslaugų gavėjų apsaugą bei saugumą ir padeda pagalbos tarnyboms atlikti darbą, jei skubios pagalbos pranešimo ir susijusios informacijos perdavimą atitinkamoms pagalbos tarnyboms garantuoja nacionalinė bendrųjų pagalbos centrų sistema. Informacijos apie skambinančio asmens buvimo vietą priėmimas ir naudojimas turėtų atitikti aktualius Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų tvarkymo. Įmonės, kurios buvimo vietą nustato tinklo priemonėmis, turėtų pagalbos tarnyboms pateikti skambinančio asmens buvimo vietos duomenis iš karto, kai tik ta tarnyba gauna pagalbos skambutį, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos. Tačiau įsitikinta, kad skambinančio asmens buvimo vieta pagal nešiojamojo aparato buvimo vietą nustatoma kur kas tiksliau ir pigiau, nes tam naudojami iš EGNOS ir palydovinės sistemos „Galileo“, taip pat iš kitų pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų ir belaidžių vietinių tinklų gaunami duomenys. Todėl informacija apie skambinančio asmens buvimo vietą, išvesta iš nešiojamojo aparato duomenų, turėtų papildyti tinklo priemonėmis gautą informaciją apie skambinančio asmens buvimo vietą, net jei informacija pagal nešiojamojo aparato duomenis nustatoma tik po skubios pagalbos ryšio užmezgimo. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bendrieji pagalbos centrai galėtų išgauti ir valdyti esamą informaciją apie skambinančio asmens buvimo vietą. Informacijos apie skambinančio asmens buvimo vietą parengimas ir perdavimas turėtų būti nemokamas ir galutiniam paslaugų gavėjui, ir valdžios įstaigai, apdorojančiai skubios pagalbos pranešimus, nesvarbu, kaip (pavyzdžiui, iš nešiojamojo aparato duomenų ar tinklo priemonėmis) ta informacija rengiama arba perduodama (pavyzdžiui, kalbinio ryšio kanalu, SMS arba interneto protokolu grindžiama priemone);

(260)kad galėtų reaguoti į technologijų pokyčius, susijusius su tikslia skambinančio asmens buvimo vietos nustatymo informacija, lygiaverte prieiga neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams ir skambučių nukreipimu į tinkamiausią bendrąjį pagalbos centrą, Komisija turėtų būti įgaliota priimti priemones, būtinas norint Sąjungoje užtikrinti skubios pagalbos ryšio suderinamumą, sąveiką, kokybę ir tęstinumą. Tos priemonės gali būti sudarytos iš funkcinių nuostatų, kuriomis apibrėžiamos įvairių šalių (pavyzdžiui, asmenų tarpusavio ryšio paslaugos teikėjų, elektroninių ryšių tinklų operatorių ir bendrųjų pagalbos centrų) funkcijos ryšio grandinėje, ir techninių nuostatų, kuriomis apibrėžiamos funkcinių nuostatų įgyvendinimo techninės priemonės. Šios priemonės neturėtų pakenkti pagalbos tarnybų iškvietimo organizavimui valstybėse narėse;

ê 2009/136/EB 36 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(261)sSiekdamos užtikrinti, kad neįgalieji galutiniai paslaugų gavėjai galėtų pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda ir rinktis paslaugas, kuriomis naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų, atitinkamos nacionalinės institucijos turėtų, tam tikrais atvejais bei atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas, nustatyti vartotojų apsaugos reikalavimus ð neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams ï , kurių turi laikytis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas teikiantys ūkio subjektai. Tokie reikalavimai visų pirma gali būti taikomi ūkio subjektams įmonėms, kuriose turi užtikrinti, kad neįgalūsieji galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis jų paslaugomis tomis pačiomis sąlygomis, įskaitant kainas, ir tarifus ð ir kokybę ï , kokios siūlomos ir kitiems galutiniams paslaugų gavėjams, nors jos  tos įmonės  ir patirtų papildomų išlaidų. Kiti reikalavimai gali būti susiję su ūkio subjektų įmonių susitarimais dėl didmeninės veiklos. ð Kad paslaugų teikėjams neužkrautų per didelės naštos, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų patikrinti, ar lygiavertės prieigos ir pasirinkimo tikslus galima pasiekti ir be tokių priemonių; ï

ò naujas

(262)be šioje direktyvoje nustatytų neįgaliems paslaugų gavėjams skirtų įperkamumo užtikrinimo priemonių, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje xxx/YYYY/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo yra nustatyta reikalavimų, pagal kuriuos būtina suderinti kai kurias elektroninių ryšių paslaugų ir susijusias vartotojų galinių įrenginių funkcijas, kuriomis tokios paslaugos ir įrenginiai pritaikomi neįgaliems naudotojams. Todėl atitinkamas šioje direktyvoje numatytas įpareigojimas valstybėms narėms skatinti neįgaliems paslaugų gavėjams pritaikytų galinių įrenginių prieinamumą tapo neaktualus ir turėtų būti išbrauktas;

ê 2002/22/EB 35 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(263)informacijos apie abonentus teikimo paslaugos ir abonentų knygųos paslaugos Ö veiksmingos konkurencijos sąlygomis Õ , užtikrinamomis, inter alia, pagal Komisijos direktyvos 2002/77/EB 79 5 straipsnį jau įtrauktos į konkurenciją. Šios direktyvos nuostatos papildo Direktyvos 97/66/EB nuostatas suteikdamos abonentams teisę turėti savo asmens duomenis spausdintoje ar elektroninėje abonentų knygoje  Siekiant šią veiksmingą konkurenciją išlaikyti,  vVisi paslaugos teikėjai, kurie skiria telefono numerius savo abonentams  galutiniams paslaugų gavėjams turėtų ir toliau privalėti  , privalo užtikrinti, kad atitinkama informacija būtų prieinama sąžiningu, nediskriminavimo ir sąnaudas atitinkančiu būdu;.

ò naujas

(264)galutiniai paslaugų gavėjai turėtų būti informuojami apie jų teisę spręsti, ar jie nori, kad jų duomenys būtų įtraukti į abonentų informacijos sąrašą. Su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai turėtų laikytis galutinių paslaugų gavėjų sprendimų ir pagal juos teikti duomenis abonentų informacijos tarnyboms. Direktyvos 2002/58/EB 12 straipsniu užtikrinama, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis privatumo apsaugos teise dėl jų asmens duomenų įrašymo į viešus abonentų sąrašus;

ê 2002/22/EB 32 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(265)gGalutiniams paslaugų gavėjams turėtų būti užtikrinta visos Bendrijoje  Sąjungoje  parduodamos įrangos sąveika priimant skaitmeninę televiziją. Valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad tokiai įrangai būtų taikomi minimalūs suderinti standartai. Retkarčiais tokie standartai galėtų būti keičiami derinant juos su technologijos ir rinkos pokyčiais;.

ê 2002/22/EB 33 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(266)pPageidautina, kad vartotojai turėtų visas galimybes prijungti savo skaitmeninius televizorius. Sąveika dinamiškose rinkose — kintama sąvoka. Standartizacijos institucijos turėtų stengtis kuo labiau užtikrinti, kad atitinkami standartai keistųsi kartu su atitinkamomis technologijomis. Taip pat svarbu užtikrinti, kad ð skaitmeniniuose ï televizoriuose būtų konektoriai, kurie galėtų perduoti visus skaitmeninio signalo elementus, įskaitant garso ir vaizdo srautus, sąlyginę informacijos prieigą, informaciją apie paslaugas, taikomųjų programų sąsajos (API) informaciją ir kopijos apsaugos informaciją. Todėl ši direktyva  turėtų būti  užtikrinama, kad atviros skaitmeninių televizorių sąsajos ð su konektoriais susijusio ir (arba) juose įdiegto ï funkcionalumo neribotų tinklų operatoriai, paslaugų teikėjai ir įrangos gamintojai, ir jis galėtų plėtotis kartu su technologijų plėtra. Teikiant skaitmeninės interaktyvios ð išmaniosios ï televizijos vaizdo ir pristatymo paslaugas, pripažįstama, kad bendro standarto įdiegimas per rinkos mechanizmą yra naudingas vartotojui. Valstybės narės ir Komisija gali imtis su sutartimi suderintų iniciatyvų, kad taip viskas ir vyktų;.

ê 2009/136/EB 38 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(267)Informacijos apie abonentus teikimo paslaugos turėtų būti ir dažnai yra teikiamos laikantis konkurencinės rinkos sąlygų pagal 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose 80 5 straipsnį. dDidmeninės prekybos priemonės, kuriomis užtikrinamas galutinio paslaugų gavėjo duomenų (fiksuoto ir judriojo ryšio) įtraukimas į duomenų bazes, turėtų atitikti asmens duomenų apsaugos nuostatas  pagal Direktyvą 95/46/EB, vietoje kurios nuo 2018 m. gegužės 25 d. bus taikomas Reglamentas (ES) 2016/697 81 , ir  , įskaitant Direktyvos 2002/58/EB (Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 12 straipsnį. Sąnaudomis pagrįstas tokių duomenų teikimas paslaugų teikėjams, sudarantis valstybėms narėms galimybę parengti išsamios sukauptos informacijos teikimo informacijos paslaugų teikėjams mechanizmą ir teikti prieigą prie tinklo prieinamomis ir skaidriomis sąlygomis, turėtų būti įgyvendinamas siekiant užtikrinti, kad galutiniai paslaugų gavėjai visapusiškai pasinaudotų konkurencijos teikiama nauda  , todėl atsirado galimybė  laikantis pagrindinio tikslo sudaryti sąlygas šioms paslaugoms nebetaikyti mažmeninės prekybos taisyklių ir teikti informavimo paslaugas pagrįstomis ir skaidriomis sąlygomis;.

ò naujas

(268)panaikinus universaliosios paslaugos įpareigojimą teikti abonentų informaciją telefonu ir atsižvelgiant į tai, kad veikia tokių paslaugų rinka, teisė gauti abonentų informacijos teikimo telefonu paslaugą tapo nebūtina. Tačiau nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti nustatyti įpareigojimus ir sąlygas įmonėms, kontroliuojančioms prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kad būtų išlaikyta galimybė patekti į rinką ir konkurencija joje;

ê 2002/22/EB 43 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(269)Šiuo metu valstybės narės tinklams nustato tam tikrus privalomojo programų siuntimo įpareigojimus, paskirstant visuomenei radijo ir televizijos transliacijas. vValstybės narės, atsižvelgdamos į teisėtus visuomenės interesus, turėtų nustatyti proporcingus reikalavimus jų jurisdikcijoje esančioms įmonėms, bet tokie reikalavimai turėtų būti taikomi tik tais atvejais, kai yra būtina valstybių narių pagal Bendrijos  Sąjungos  teisę nustatytiems tikslams pasiekti, ir jie turėtų būti proporcingi, ir skaidrūs ir reguliariai persvarstomi. Privalomojo programų siuntimo  įpareigojimai gali būti taikomi konkretiems radijo ir televizijos programų transliavimo kanalams ir papildomosioms paslaugoms, kurias teikia tam tikras žiniasklaidos paslaugų teikėjas.  Valstybių narių nustatyti privalomojo programų siuntimo įpareigojimai turėtų būti pagrįsti, tai yra turėtų būti proporcingi ir skaidrūs atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus bendrus interesus, ir atitinkamais atvejais turėtų būti galima numatyti proporcingą atlygį. ð Jei valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose yra nustačiusios privalomojo programų siuntimo įpareigojimų, tuos įpareigojimus jos turėtų objektyviai pagrįsti, kad jie būtų skaidrūs, proporcingi ir aiškiai apibrėžti. Įpareigojimai turėtų būti parengti taip, kad suteiktų pakankamai paskatų efektyviai investuoti į infrastruktūrą. Įpareigojimai turėtų būti reguliariai, bent kas penkerius metus, peržiūrimi, kad atitiktų technologijų ir rinkos raidą ir siekiant užtikrinti, kad jie ir toliau būtų proporcingi tikslams, kuriuos reikia pasiekti. ï  Įpareigojimuose  atitinkamais atvejais turėtų būti galima numatyti proporcingą atlygį; Į tokius privalomojo programų siuntimo įpareigojimus galėtų įeiti specialiai asmenų su negalia prieigai užtikrinti skirtų paslaugų perdavimas.

ê 2002/22/EB 44 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(270)rRadijo ir televizijos transliacijos skirstymui naudojami tinklai apima kabelinius,  IPTV,  palydovinius ir antžeminius transliacijos tinklus. Jie gali apimti ir kitus tinklus, jei nemažas galutinių paslaugų gavėjų skaičius naudoja tokius tinklus kaip pagrindinę priemonę radijo ir televizijos transliacijoms priimti. ð Prie privalomojo programų siuntimo įpareigojimo gali būti priskiriamas specialių paslaugų, kurias teikiant užtikrinama prieiga neįgaliems paslaugų gavėjams, transliavimas. Prie papildomų paslaugų gali būti atitinkamai priskiriamos, be kitų paslaugų, paslaugos, sukurtos siekiant geresnės prieigos neįgaliems galutinių paslaugų gavėjams, pavyzdžiui, televizinis tekstas, subtitrai, garso komentaras ir gestų kalba. Didėja išmaniesiems televizoriams pritaikytų paslaugų teikimas ir naudojimasis jomis, o paslaugų gavėjams pasirinkimo atžvilgiu aktualūs elektroniniai programų vadovai, todėl duomenų apie programą perdavimas gali būti priskiriamas prie privalomojo programų siuntimo įpareigojimo; ï

ê 2002/22/EB 39 konstatuojamoji dalis

(271)šŠiuolaikiniai telefono komutatoriai paprastai turi toninio numerio rinkimo ir skambinančios linijos nustatymo priemones ir todėl galimybę naudoti šias priemones vis dažniau suteikia už nedidelį mokestį ar visai be jokio mokesčio. Toninis numerio rinkimas vis dažniau naudojamas paslaugų gavėjo ir specialių paslaugų bei aptarnavimo priemonių sąveikai, įskaitant ir pridėtinės vertės paslaugas, todėl, jei šios priemonės nėra, paslaugų gavėjui gali nepavykti pasinaudoti tokiomis paslaugomis. Nereikalaujama, kad valstybės narės suteikti įpareigojimą teikti šias priemones, jei jos jau yra prieinamos. Direktyva 97/66/EB 2002/58/EB apsaugo paslaugų gavėjų privatumą, kai jie gauna detalias sąskaitas, suteikdama jiems priemones apsaugoti savo teisę į privatumą, kai nustatoma skambinančioji linija. Šių paslaugų plėtra visoje Europoje būtų naudinga vartotojams, ir todėl ši direktyva ją skatina;.

ê 2002/19/EB 22 konstatuojamoji dalis

(272)vValstybėms narėms skelbiant informaciją, būtina užtikrinti, kad rinkos dalyviai ir potencialūs rinkos dalyviai suprastų savo teises ir pareigas ir žinotų, kur rasti jiems svarbią išsamią informaciją. Skelbiant informaciją oficialiame valstybės žinių biuletenyje, suinteresuotoms šalims kitose valstybėse narėse yra lengviau surasti reikiamą informaciją;.

ê 2002/19/EB 23 konstatuojamoji dalis

(273)sSiekdama užtikrinti visos Europos elektroninių ryšių rinkos veiksmingumą ir našumą efektyvumą, Komisija turėtų stebėti ir skelbti imamus mokesčius, kurie turi įtakos nustatant kainas galutiniams paslaugų gavėjams;.

ê 2002/19/EB 24 konstatuojamoji dalis

Elektroninių ryšių rinkos bei su ja susijusios infrastruktūros plėtra gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ir gamtovaizdžiui. Todėl valstybės narės turėtų stebėti šį procesą ir prireikus imtis veiksmų, kad atitinkamais susitarimais su tam tikromis institucijomis ir kitomis priemonėmis galėtų kuo labiau sumažinti tokį poveikį.

ê 2002/19/EB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(274)kKad Komisija galėtų nustatyti, kaip teisingai taikyti Bendrijos  Sąjungos  teisę, ji turi žinoti, kurios įmonės yra paskelbtos turinčiomis didelę įtaką rinkoje ir kokius įpareigojimus nacionalinės reguliavimo institucijos yra nustačiusios rinkos dalyviams. Todėl būtina, kad valstybės narės ne tik skelbtų šią informaciją valstybės mastu, bet siųstų ją ir Komisijai. Tais atvejais, kai valstybės narės privalo Komisijai siųsti informaciją, jos tai gali daryti elektronine forma taikydamos tam tikras sutartas autentiškumą patvirtinančias procedūras.

ò naujas

(275)kad galėtų atsižvelgti į rinkos, visuomenės ir technologijų pokyčius, valdyti tinklų ir paslaugų saugumui keliamą riziką ir užtikrinti veiksmingą prieigą skubios pagalbos ryšiais prie pagalbos tarnybų, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus šiais klausimais: saugumo rizikos šalinimo priemonių nustatymas; prieigos prie skaitmeninės televizijos ir radijo programų paslaugų suderinimas; bendro didmeninių balso skambučio užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose paslaugų tarifo nustatymas; priemonių, susijusių su skubios pagalbos ryšiu Sąjungoje, priėmimas; šios direktyvos II, IV, V, VI, VIII, IX ir X priedų suderinimas. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, vykdytų deramas, įskaitant ekspertų lygmens, konsultacijas ir kad konsultacijos būtų vykdomos pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytus principus. Siekiant užtikrinti lygiavertį dalyvavimą rengiant deleguotuosius teisės aktus, visi dokumentai Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateikiami tuo pačiu metu kaip valstybių narių ekspertams, o jų ekspertai turėtų sistemingai dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, užsiimančių deleguotųjų aktų rengimu, posėdžiuose;

(276)kad šios direktyvos įgyvendinimo sąlygos būtų vienodos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl tarptautinių žalingųjų trukdžių tarp valstybių narių šalinimo; dėl privalomo standartų įgyvendinimo arba dėl standartų ir (arba) specifikacijų išbraukimo iš privalomosios standartų sąrašo dalies; dėl teisių naudotis suderintų juostų dažniais suteikimo bendrojo leidimo tvarka arba dėl individualaus teisių naudotis suderintų juostų dažniais suteikimo; dėl suderinto radijo spektro kriterijų, taisyklių ir sąlygų taikymo būdų; dėl valstybių narių sąlygų, siejamų su leidimais naudotis suderintu radijo spektru, taikymo būdų; dėl juostų, kurių radijo dažnių naudojimo teises įmonės gali perleisti arba išnuomoti viena kitai, nustatymo; dėl bendro vėliausių terminų, iki kurių turi būti duotas leidimas naudotis konkretaus suderinto radijo spektro juostomis, apribojimo nustatymo; dėl teisių naudotis radijo spektru trukmės reguliavimo laikinųjų priemonių priėmimo; dėl kriterijų, pagal kuriuos koordinuojamas tam tikrų įpareigojimų vykdymas, nustatymo; dėl mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų konstrukcijos, įrengimo ir veikimo specifikacijos; dėl tarptautinių arba visos Europos numerių paklausos patenkinimo; ir dėl įpareigojimų, kuriais užtikrinama veiksminga prieiga prie pagalbos tarnybų arba prie tiesioginio galutinių paslaugų gavėjų sujungimo vienoje arba keliose valstybėse narėse ar visoje Europos Sąjungoje, pobūdžio ir apimties nustatymo. Įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(277)ð pagaliau Komisija turėtų turėti galimybę, kuo labiau atsižvelgdama į EERRI nuomonę, prireikus priimti rekomendacijas dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų nustatymo, pranešimo pagal vidaus rinkos stiprinimo procedūrą ir suderinto reguliavimo sistemos nuostatų taikymo; ï

ê 2002/21/EB 39 konstatuojamoji dalis

(278)šŠios direktyvos nuostatos turėtų būti reguliariai persvarstomos pirmiausia stengiantis nustatyti, ar reikia jas pakeisti atsižvelgiant į besikeičiančias technologines ir rinkos sąlygas;.

ê 2002/21/EB 42 konstatuojamoji dalis

(279)tTam tikros šios srities direktyvos ir sprendimai turėtų būti atšaukti;

ê 2002/21/EB 43 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(280)Komisija turėtų stebėti perėjimą nuo esamos sistemos prie naujos sistemos ir bet kuriuo tinkamu metu gali pateikti pasiūlymą atšaukti 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2887/2000 dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos 82 ,;

ê 2002/21/EB 34 konstatuojamoji dalis

Vienas komitetas turėtų pakeisti ATT komitetą, įkurtą pagal Direktyvos 90/387/EEB 9 straipsnį, ir Licencijavimo komitetą, įkurtą pagal 1997 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/13/EB dėl bendros telekomunikacijų paslaugų srities generalinių leidimų ir individualių licencijų sistemos 83 14 straipsnį.

ê 2002/21/EB 35 konstatuojamoji dalis

Nacionalinės reguliavimo institucijos ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų vienos kitoms teikti informaciją, būtiną šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatoms taikyti, kad jos galėtų visapusiškai bendradarbiauti. Keičiantis informacija, gaunančioji institucija turėtų užtikrinti tokį pat konfidencialumo laipsnį, kokį užtikrina informaciją teikiančioji institucija.

ê 2002/21/EB 36 konstatuojamoji dalis

Komisija nurodė ketinanti įkurti Europos reguliuotojų grupę elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reikalams, kuri būtų tinkamas mechanizmas nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimui ir jų veiklos koordinavimui skatinti siekiant pagyvinti elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios rinkos plėtrą ir siekti, kad visose valstybėse narėse šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatos būtų taikomos nuosekliai, ypač tose srityse, kur nacionalinė teisė, įgyvendindama Bendrijos teisę, nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikia žymias galias savo nuožiūra taikyti atitinkamas taisykles.

ê 2002/21/EB 41 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(281)kKadangi valstybės narės negali visiškai pasiekti siūlomų veiksmų tikslo, būtent: nustatyti elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių ryšių tinklų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų reguliavimo ð , taip pat sąlygų, kuriomis suteikiami tinklų ir paslaugų, radijo spektro ir numerių naudojimo leidimai, ir prieigos prie elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių bei jų sujungimo, taip pat galutinių paslaugų gavėjų apsaugos ï suderintą ð ir paprastesnę ï sistemą, ir dėl šių veiksmų masto bei poveikio jį geriau galima pasiekti Bendrijos  Sąjungos  lygiu, Bendrija  Sąjunga  gali taikyti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Sutarties 5 straipsnyje Atsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva nesiekiama toliau, nei būtina tiems tikslams įgyvendinti;.

ê 2002/20/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Viešų konsultacijų dėl 1999 m. atliktos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos apžvalgos rezultatai, atsispindintys 2000 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikate, ir nustatyti rezultatai, kuriuos Komisija pranešė savo komunikatuose dėl penktosios ir šeštosios ataskaitos apie telekomunikacijų reguliavimo paketo įgyvendinimą, patvirtino, jog elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų patekimas į rinką visoje Bendrijoje turi būti reguliuojamas labiau suderintai ir neturi sudaryti didelių sunkumų.

ê 2002/20/EB 2 konstatuojamoji dalis

Įvairių elektroninių ryšio tinklų bei paslaugų ir jų technologijų konvergencija reikalauja, kad būtų nustatyta leidimų sistema, kuri vienodai apimtų visas panašias paslaugas, nesvarbu, kokios technologijos yra naudojamos.

ê 2002/20/EB 14 konstatuojamoji dalis

Valstybėms narėms neprivaloma bet ir nedraudžiama suteikti teises naudoti numerius iš nacionalinio numeracijos plano ar teisės įrengti įrenginius įmonėms, kitoms nei elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai.

ê 2002/20/EB 26 konstatuojamoji dalis

Kai įmonės mano, kad jų paraiškos dėl teisės įrengti įrenginius nebuvo nagrinėtos pagal Direktyvoje 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) išdėstytus principus arba kai tokie sprendimai pernelyg uždelsiami, jos turėtų turėti teisę apskųsti tokius sprendimus ar jų uždelsimą pagal tą direktyvą.

ê 2002/20/EB 27 konstatuojamoji dalis

Nuobaudos už bendrojo leidimo sąlygų nesilaikymą turėtų būti proporcingos prasižengimui. Išskyrus išimtines aplinkybes, jei įmonė neįvykdė vienos ar kelių bendrojo leidimo sąlygų, būtų neproporcinga laikinai sustabdyti ar atimti teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas ar teisę naudoti radijo dažnius ar numerius. Ši nuostata turi nepažeisti skubių priemonių, kurių atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms gali reikėti imtis tuo atveju, kai yra rimta grėsmė visuomenės saugai, saugumui ar sveikatai ar kitų įmonių ekonominiams ir eksploataciniams interesams. Ši direktyva taip pat neturėtų daryti poveikio jokioms vienos įmonės pretenzijoms kitai įmonei dėl žalos kompensavimo pagal nacionalinius įstatymus.

ê 2002/19/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/47/EB dėl televizijos signalų perdavimo standartų taikymo 84 nenustatė jokios konkrečios skaitmeninės televizijos perdavimo sistemos ar paslaugos reikalavimų, ir tai suteikė rinkos dalyviams progą imtis iniciatyvos ir sukurti tinkamas sistemas. Per Skaitmeninio vaizdo transliavimo grupę Europos rinkos dalyviai sukūrė televizijos perdavimo sistemų šeimą, ir tas sistemas priėmė transliuotojai visame pasaulyje. Šias perdavimo sistemas standartizavo Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI), jas rekomenduoja Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga. Plačiaekranės skaitmeninės televizijos atveju plačiaekranės televizijos paslaugos ir programos nurodomos kaip formatas 16:9 (pločio ir aukščio santykis), kuris 1993 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu 93/424/EEB dėl veiksmų plano pradėti patobulintas televizijos paslaugas Europoje dabar yra nustatytas valstybių narių rinkose 85 .

ê 2002/19/EB 26 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Atsižvelgiant į technologijų ir rinkos plėtrą, šios direktyvos įgyvendinimą reikėtų per trejus metus nuo jos taikymo pradžios persvarstyti, kad būtų galima nustatyti, ar ji atitinka savo tikslus.

ê 2002/19/EB 27 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką 86 .

ê 2002/19/EB 28 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Kadangi valstybės narės negali visiškai pasiekti siūlomų veiksmų tikslų, būtent nustatyti suderintą elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo bei prieigos prie jų reguliavimo sistemą, nes dėl veiksmų apimties ir poveikio tai galima geriau padaryti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva nesiekia daugiau, nei būtina tiems tikslams pasiekti,

ê 2002/22/EB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Valstybės narės ir toliau turėtų užtikrinti, kad II skyriuje išvardytos nurodytos kokybės paslaugos būtų teikiamos visiems galutiniams paslaugų gavėjams jų teritorijoje, nepriklausomai nuo geografinės vietos ir, atsižvelgus į konkrečias nacionalines sąlygas, prieinama kaina. Valstybės narės, atsižvelgdamos į universaliųjų paslaugų įpareigojimus ir nacionalines sąlygas, gali taikyti vartotojams kaimo vietovėse ir geografiškai izoliuotose vietovėse specifines priemones siekdamos užtikrinti vartotojų galimybę naudotis II skyriuje išvardytomis paslaugomis ir tų paslaugų prieinamas kainas, taip pat tomis pačiomis sąlygomis užtikrinti galimybę tomis paslaugomis naudotis senyvo amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia ir turintiems specialių socialinių poreikių. Į tokias priemones taip pat gali įeiti priemonės, skirtos tiesiogiai vartotojams, turintiems specialių socialinių poreikių, teikiant nurodytiems vartotojams paramą, pavyzdžiui, specialiomis priemonėmis, skiriamomis išnagrinėjus individualius prašymus, pavyzdžiui, dėl skolų sumokėjimo.

ê 2002/22/EB 45 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Bendra elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistema netaikoma turinį teikiančioms paslaugoms, pavyzdžiui, siūlomiems garso ir televizijos transliacijų turinio paketams. Tokių paslaugų teikėjams vykdant tokią veiklą, universaliųjų paslaugų įpareigojimas neturėtų būti taikomas. Ši direktyva neturi įtakos su Bendrijos teise suderintoms priemonėms, kurios tokioms paslaugoms taikomos nacionaliniu lygiu.

ê 2002/22/EB 46 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Kai valstybė narė nori užtikrinti kitų specifinių paslaugų teikimą visoje savo teritorijoje, tokie įpareigojimai turėtų būti taikomi sąnaudų ekonomiškumo pagrindu, netaikant universaliųjų paslaugų įpareigojimų. Taigi valstybės narės gali taikyti papildomas su Bendrijos teise suderintas priemones (pavyzdžiui, siekdamos padėti plėtoti infrastruktūrą ir paslaugas tais atvejais, kai rinka nepakankamai atsižvelgia į galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų reikalavimus). Reaguodama į Komisijos elektroninės Europos iniciatyvą, 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares užtikrinti, kad visos mokyklos turėtų prieigą prie interneto ir daugialypių išteklių.

ê 2002/22/EB 52 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ò naujas

(282)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 88 valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną arba daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos;

(283)pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnių direktyvų;.

(284)šŠi direktyva neturėtų turėti įtakos valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios terminais, nustatytais XI priedo B dalyje,

ê 2009/140/EB (pritaikytas)

ð naujas

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I dalis. PAGRINDAS (Sektoriaus organizavimo bendrosios taisyklės)

1I antraštinė dalis. Taikymo sritis, tikslas ir apibrėžtys

I SKYRIUS

Ö DALYKAS Õ TAIKYMO SRITIS, TIKSLAS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Taikymo sritis Ö Dalykas Õ ir tikslas

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 1 dalies a punktas (pritaikytas)

ð naujas

1. Ši direktyva nustato elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių ryšių tinklų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų reguliavimo suderintą sistemą ir tam tikrus galinių įrenginių aspektus, siekiant palengvinti neįgalių paslaugų gavėjų prieigą. Ji nustato nacionalinių reguliavimo ð ir kitų kompetentingų ï institucijų užduotis ir procedūras, kurios užtikrintų, kad reguliavimo sistema būtų suderintai taikoma visoje Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ .

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

12. Ö Viena vertus, šia direktyva siekiama elektroninių ryšių tinkluose ir paslaugose įdiegti vidaus rinkos principusÕ Šios direktyvos tikslas – elektroninių ryšių tinkluose ir paslaugose įdiegti vidaus rinkos principus suderinant ir supaprastinant leidimų taisykles ir reikalavimus, kad būtų lengviau juos teikti visoje Bendrijoje.

2. Ši direktyva taikoma leidimams teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

ð naujas

1 straipsnis

Taikymo sritis ir tikslas

1. Pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyvą) ši direktyva derina būdus, kuriais valstybės narės reguliuoja elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimą ir prieigą prie jų. Tikslas – pagal vidaus rinkos principus nustatyti tinklų ir paslaugų teikėjų tarpusavio santykių reguliavimo sistemą, ð , siekiant įdiegti ir užtikrinti itin didelio pralaidumo tinklus, užtikrinti subalansuotą konkurenciją, elektroninių ryšių paslaugų sąveiką ir naudą ï vartotojams ð galutiniams paslaugų gavėjams ï.

2. Ši direktyva nustato operatorių ir įmonių, norinčių susijungti ar gauti prieigą prie jų tinklų ir susijusių priemonių, teises ir pareigas. Ji nustato nacionalinių reguliavimo institucijų užduotis, susijusias su prieiga ir sujungimu, ir procedūras, kurios užtikrintų, kad nacionalinių reguliavimo institucijų nustatomi įpareigojimai būtų persvarstomi ir prireikus panaikinami, jei norimi tikslai jau pasiekti. Prieiga šioje direktyvoje nereiškia galutinių paslaugų gavėjų prieigos.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

ð naujas

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) ši direktyva skirta elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimui galutiniams paslaugų gavėjams. Tikslas —Ö Kita vertus, Õ ja siekiama užtikrinti, kad, visoje Bendrijoje Ö Sąjungoje būtų teikiamos Õ geros kokybės, ð įperkamos, ï viešosios paslaugos veiksmingos konkurencijos ir laisvo pasirinkimo sąlygomis, irreglamentuoti tokius atvejus, kai rinka nepakankamai tenkina galutinių paslaugų gavėjų ð , įskaitant neįgalius paslaugų gavėjus, ï poreikius ð ir nustyti reikiamas galutinių paslaugų gavėjų teises ï. Šioje direktyvoje taip pat numatytos nuostatos dėl galinių įrenginių tam tikrų aspektų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis paslaugomis.

2. Ši direktyva nustato galutinių paslaugų gavėjų teises ir viešai prieinamus elektroninių ryšių tinklus bei paslaugas teikiančių įmonių atitinkamus įpareigojimus. Siekdama užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą atviroje ir konkurencinėje rinkų aplinkoje, ši direktyva apibrėžia minimalų nustatytos kokybės paslaugų rinkinį, kuris yra prieinamas visiems galutiniams paslaugų gavėjams priimtinomis kainomis, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas ir neiškraipant konkurencijos. Ši direktyva taip pat nustato įpareigojimus teikti tam tikras privalomas paslaugas.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

23. Ši direktyva ir specifinės direktyvos nepažeidžia:

- įpareigojimų, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, kuriuos nustato nacionalinė teisė, suderinta su Bendrijos Ö Sąjungos Õ teise, arba Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisė. ;

3. Ši direktyva ir specifinės direktyvos nepažeidžia- priemonių, taikomų Bendrijos Ö Sąjungos Õ ar nacionaliniu lygiu laikantis Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės, kuriomis siekiama bendros svarbos tikslų, ypač susijusių su turinio reguliavimu ir audiovizualine politika.

4. Ši direktyva ir specifinės direktyvos nepažeidžia- Direktyvos 2014/53/ES1999/5/EB nuostatų.

ê 544/2009 2 straipsnis (pritaikytas)

5. Ši direktyva ir specialiosios direktyvos neturi daryti poveikio jokioms specialioms priemonėms, priimtoms reguliuojant tarptautinį tarptinklinį ryšį per viešuosius judriojo ryšio tinklus Bendrijoje Ö - Reglamento (ES) Nr. 531/2012 ir Reglamento (ES) 2015/2120 Õ.

ê 2009/136/EB (pritaikytas)

3. Šioje direktyvoje nei įpareigojama, nei draudžiama taikyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjų laikantis nacionalinės teisės ir remiantis Bendrijos teise nustatytas galutinių paslaugų gavėjų prieigą prie paslaugų ir programų bei naudojimąsi jomis ribojančias sąlygas, tačiau nustatoma pareiga informuoti apie šias sąlygas. Nacionalinės priemonės, susijusios su galutinių paslaugų gavėjų prieiga prie paslaugų bei programų bei naudojimusi jomis pasitelkiant elektroninių ryšių tinklus, turi atitikti pagrindines fizinių asmenų teises ir laisves, įskaitant teisę į privatumą ir į tinkamą procesą, kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.

4. Šioje direktyvoje numatytos nuostatos dėl galutinių paslaugų gavėjų teisių taikomos nepažeidžiant Bendrijos Ö Sąjungos Õ vartotojų apsaugos taisyklių, visų pirma Direktyvų 93/13/EEB, 97/7/EB ir Ö 2011/83/ES Õ bei nacionalinių taisyklių, suderintų su Bendrijos Ö Sąjungos Õ teise.

ê 2002/21/EB

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 2 dalies a punktas

ð naujas

1a) elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ð , tiek grindžiamos, tiek negrindžiamos nuolatine infrastruktūra arba centralizuotos administracijos pajėgumais, ï ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kiti ištekliai, įskaitant neaktyvius tinklo elementus, kurie leidžia perduoti signalus laidais, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuoto (linijų ir paketų perjungiamojo, įskaitant internetą) ir judriojo ryšio antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas, tokiu mastu, kokiu jos yra naudojamos signalams perduoti, radijo ir televizijos programų transliavimui naudojami tinklai ir kabelinės televizijos tinklai, neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį;

ò naujas

2) itin didelio pralaidumo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį arba visą sudaro optinių skaidulų elementai bent jau iki skirstomojo taško aptarnaujamoje vietoje, arba kuris yra pajėgus įprastinėmis piko tarpsnių sąlygomis užtikrinti panašius eksploatacinius tinklo parametrus aukštynkryptės ir žemynkryptės juostos pločio, atsparumo, su klaidomis susijusių parametrų, gaišties ir jos variacijų aspektais. Eksploataciniai tinklo parametrai gali būti laikomi panašiais, nepriklausomai nuo to, ar galutinio paslaugų gavėjo patirtis skiriasi dėl iš esmės skirtingos terpės, per kurią tinklas galiausiai sujungiamas su tinklo galiniu tašku;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 2 dalies b punktas (pritaikytas)

3b) transnacionalinės rinkos – rinkos, nustatytos pagal 1563 straipsnįio 4 dalį, apimančios Bendriją Ö Sąjungą Õ ar esminę jos dalį, esančią daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

ð naujas

c4) elektroninių ryšių paslauga – paslauga, paprastai teikiama už atlygį Ö elektroninių ryšių tinklais Õ ð ir apima interneto prieigos paslaugą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2120 2 straipsnio 2 dalyje, ir (arba) asmenų tarpusavio ryšio paslaugą ir (arba) paslaugas, ï kurias visas ar didžiąja dalimi sudaro signalų perdavimas kuri visa ar didžiąja dalimi susideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir, kaip antai perdavimo paslaugos, naudojamos ð teikti mašinų sąveikos paslaugas ir ï transliavimui, išskyrus elektroniniais ryšių tinklais ir paslaugomis perduodamo turinio teikimo ar redakcinės jo kontrolės paslaugas; į šią paslaugą neįeina informacinės visuomenės paslaugos, apibrėžtos Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnyje, kurios visos ar didžiąja dalimi susideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais;

ò naujas

5) asmenų tarpusavio ryšio paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, leidžianti tiesiogiai ir interaktyviai keistis informacija elektroninių ryšių tinklais tarp riboto skaičiaus asmenų, kai ryšį pradedantys ar jame dalyvaujantys asmenys nustato savo gavėją (-us); ji neapima paslaugų, kurias teikiant galimas asmenų tarpusavio ir interaktyvus ryšys vien tik kaip nesvarbi šalutinė funkcija, kuri iš esmės susijusi su kita paslauga;

6) su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant sujungiama su viešuoju perjungiamojo telefono tinklu arba naudojant priskirtosios numeracijos išteklius, t. y. nacionalinio ar tarptautinio telefono ryšio numeracijos plano numerį ar numerius, arba sudarant sąlygas ryšiui su nacionalinio ar tarptautinio telefono ryšio numeracijos plano numeriu ar numeriais;

7) su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant nesujungiama su viešuoju perjungiamojo telefono tinklu arba naudojant priskirtosios numeracijos išteklius, t. y. nacionalinio ar tarptautinio telefono ryšio numeracijos plano numerį ar numerius, arba sudarant sąlygas ryšiui su nacionalinio ar tarptautinio telefono ryšio numeracijos plano numeriu ar numeriais;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 2 dalies c punktas

d8) viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas vien tik ar didžiąja dalimi viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kuriuo informaciją galima perduoti iš vieno galinio taško į kitą;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 2 dalies d punktas (pritaikytas)

ð naujas

da9) tinklo galinis taškas (NTP) Ö arba NTP Õ – fizinis taškas, kuriame abonento ð galutinio paslaugų gavėjo ï įranga prijungiama prie viešojo ryšių tinklo; tinkluose, kuriose atliekamas perjungimas ar maršruto parinkimas NTP įvardijamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento ð galutinio paslaugų gavėjo ï numeriu ar pavadinimu.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 2 dalies e punktas

e10) susijusios priemonės – susijusios paslaugos, su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusi fizinė infrastruktūra ir kitos priemonės ar elementai, kurie leidžia ir (arba) padeda teikti paslaugas per tą tinklą ir (arba) paslaugą arba galėtų tai daryti ir kurie apima, inter alia, pastatus ar įėjimus į pastatus, pastatų elektros laidų sistemas, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, vamzdynus, kanalus, stiebus, šulinius ir skirstomąsias spintas;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 2 dalies f punktas

ð naujas

ea11) susijusios paslaugos – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios paslaugos, kurios leidžia ir (arba) padeda teikti paslaugas, ð savarankiškai teikti paslaugas arba teikti paslaugas automatizuotai ï pasitelkiant tą tinklą ir (arba) paslaugą arba galėtų tai daryti ir kurios apima, inter alia, numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančias sistemas, kontroliuojamojo prisijungimo sistemas ir elektroninių programų gidus, ð valdymo balsu, daugiakalbes ar kalbų vertimo ï, taip pat kitas paslaugas, pavyzdžiui, galimybės nustatyti tapatybę, vietą ir prisijungimo būvį paslaugas;

ê 2002/21/EB

ð naujas

f12) sąlyginės prieigos sistema – bet kuri techninė priemonė, ð autentiškumo patvirtinimo sistema ï ir (arba) susitarimas, leidžiantys naudotis apsaugotąja radijo ar televizijos transliavimo paslauga, teikiama suprantama forma tik gavus abonementinį ar kitokios formos išankstinį individualų leidimą;

g) „nacionalinė reguliavimo institucija“ – institucija ar institucijos, kurioms valstybė narė pavedė bet kurias reguliavimo užduotis, skiriamas pagal šią direktyvą ir specifines direktyvas;

h13) paslaugų gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris naudoja ar pareiškia norą naudoti viešąsias elektroninių ryšių paslaugas;

n14) galutinis paslaugų gavėjas – paslaugų gavėjas, neteikiantis viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų;

i15) vartotojas – bet kuris fizinis asmuo, kuris naudoja ar pareiškia norą naudoti viešąsias elektroninių ryšių paslaugas ne verslo ð , amato ï ar profesijos tikslais;

j) „universalioji paslauga“ – minimalus nurodytos kokybės paslaugų rinkinys, apibrėžtas Direktyvoje 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva), kuris prieinamas visiems paslaugų gavėjams, nepriklausomai nuo geografinės vietos ir, atsižvelgiant į specifines nacionalines sąlygas, prieinama kaina;

k) „abonentas“ – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra sutarties su viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėju dėl tokių paslaugų teikimo šalis;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 2 dalies g punktas

l) „specifinės direktyvos“ – Direktyva 2002/20/EB (Leidimų direktyva), Direktyva 2002/19/EB (Prieigos direktyva), Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (toliau – Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 89 ;

ê 2002/21/EB

m16) elektroninių ryšių tinklo teikimas – tokio tinklo sukūrimas, eksploatavimas, kontrolė ar galimybės juo naudotis suteikimas;

o17) patobulinta skaitmeninės televizijos įranga – priedų rinkinys, skirtas prijungti prie televizorių ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galinti priimti skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugas;

p18) taikomųjų programų sąsaja (API) – programinės įrangos sąsaja tarp taikomųjų programų, kurias teikia transliuotojai ar paslaugos teikėjai, ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms skirtoje patobulintoje skaitmeninės televizijos įrangoje;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 2 dalies h punktas (pritaikytas)

ð naujas

q19) spektro paskyrimas – tam tikros dažnių juostos skyrimas vienos ar, tam tikrais atvejais, kelių radijo ryšio tarnybų darbui nustatytomis sąlygomis;

r20) žalingieji trukdžiai – trukdžiai, kurie kelia pavojų radijo navigacijos tarnybos ar bet kurių kitų saugos tarnybų veikimui ar kitaip smarkiai pablogina, trukdo ar nuolat pertraukia radijo ryšį pagal taikomas tarptautinės, Bendrijų Ö Sąjungos Õ ar nacionalinės teisės nuostatas;

s21) skambutis – viešosiomis telefono ð asmenų tarpusavio ï ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, sudarantis dvipusio kalbinio ryšio galimybę;.

ò naujas

22) tinklų ir paslaugų saugumas – elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų pajėgumas tam tikru patikimumo lygiu išlikti atspariems bet kokiems veiksmams, keliantiems pavojų saugomų, perduodamų ar tvarkomų duomenų, arba atitinkamų teikiamų ar per tuos tinklus ir teikiant tas paslaugas gaunamų paslaugų prieinamumui, autentiškumui, vientisumui ar konfidencialumui;

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

2. Taip pat vartojamos šios sąvokos:

23) bendrasis leidimasbendrosios teisės – pagal šią direktyvą valstybių narių sukurta teisinė sistema, pagal kurią užtikrinamos teisės teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas ir nustatomi sektoriui specifiniai įpareigojimai, kurie gali būti taikomi visiems ar tik tam tikros rūšies elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms.

ò naujas

24) mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškas – nedidelė, mažos galios, nedideliu atstumu veikianti belaidžio tinklo prieigos įranga, naudojanti licencijuotą radijo spektrą, nelicencinį radijo spektrą arba jų derinį, kuri gali, bet nebūtinai, būti viešojo antžeminio judriojo ryšio tinklo dalis ir gali turėti vieną ar daugiau nedidelio vizualaus poveikio antenų, ir kurią naudodami naudotojai gali belaidžiu būdu prisijungti prie bet kokios topologijos – tiek judriojo, tiek fiksuotojo ryšio – elektroninių ryšių tinklų;

25) radijo ryšio vietinis tinklas (RLAN) – mažos galios, nedideliu atstumu veikianti belaidžio tinklo prieigos sistema, kuri kelia tik nedidelę riziką, kad atsiras trukdžių kitoms tokioms pat kitų vartotojų netoliese naudojamoms sistemoms, neišskirtiniu pagrindu naudojanti radijo spektrą, kuriam taikomos Sąjungos lygmeniu suderintos prieinamumo ir veiksmingo naudojimo šiuo tikslu taisyklės;

26) pasidalijamasis naudojimasis radijo spektru – dviejų arba daugiau naudotojų naudojimasis to paties intervalo dažniais pagal nustatytą bendro naudojimosi susitarimą, kurį nacionalinė reguliavimo institucija leido pagal bendrąjį leidimą, individualias naudojimo teises ar jų derinį, įskaitant reguliavimo priemones, tokias kaip licencijuota bendra prieiga, kuria siekiama palengvinti dažnių juostos bendrą naudojimą remiantis visoms dalyvaujančioms šalims privalomu susitarimu pagal į jų naudojimo teises įtrauktas bendro naudojimo taisykles, siekiant visiems naudotojams užtikrinti nuspėjamą ir patikimą bendro naudojimosi tvarką, nedarant poveikio konkurencijos teisės aktų taikymui;

27) suderintas radijo spektras – radijo spektras, kurio prieinamumą ir efektyvų naudojimą užtikrinančios suderintosios sąlygos nustatytos technine įgyvendinimo priemone pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB (Sprendimas dėl radijo spektro) 4 straipsnį.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 1 dalies a punktas

ð naujas

a28) prieiga – įmonės teisė naudotis kitos įmonės įrenginiais ir (arba) paslaugomis apibrėžtomis sąlygomis išskirtiniu ar neišskirtiniu pagrindu elektroninių ryšių paslaugoms teikti, be kita ko, tais atvejais, kai jomis naudojamasi siekiant teikti informacinės visuomenės paslaugas arba transliacijų turinio paslaugas. Ji apima, inter alia, teisę naudotis tinklo elementais ir susijusiais įrenginiais, kurie gali sujungti įrangą fiksuoto ir nefiksuoto ryšio priemonėmis (pirmiausia – tai teisė naudotis vietos linija ir įrenginiais bei paslaugomis, būtinomis elektroninių ryšių paslaugoms vietos linija teikti); teisę naudotis fizine infrastruktūra, įskaitant pastatus, kabelių kanalus ir stiebus; teisę naudotis atitinkamomis programinės įrangos sistemomis, įskaitant veiklos palaikymo sistemas; teisę naudotis informacijos sistemomis ar duomenų bazėmis, skirtomis išankstinių užsakymų, teikimo, užsakymo, priežiūros ir remonto prašymų bei sąskaitų rengimui; teisę naudotis numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančiomis sistemomis; teisę naudotis fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklais, ð įskaitant programine įranga imituojamuosius tinklus, ï visų pirma tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti; teisę naudotis kontroliuojamo prisijungimo sistemomis skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti; ir teisę naudotis virtualaus tinklo paslaugomis;

ê 2002/19/EB

b29) sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų tos pačios ar kitos įmonės, sujungimas, kad vienos įmonės paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ar ryšiu su kitos įmonės paslaugų gavėjais arba kitos įmonės teikiamomis prieigos paslaugomis. Paslaugas gali teikti tos pačios dalyvaujančios šalys ar kitos šalys, kurios turi prieigą prie tinklo. Sujungimas yra speciali prieigos rūšis tarp viešųjų tinklų operatorių;

c30) operatorius – įmonė, teikianti ar turinti teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar susijusias priemones;

d) „plačiaekranės televizijos paslauga“ – televizijos paslaugos, kurios visiškai ar iš dalies susidaro iš programų, pagamintų ir suredaguotų rodymui pilno aukščio plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės televizijos paslaugos nurodomos kaip formatas 16:9;

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 1 dalies b punktas (pritaikytas)

e31) vietinė linija – fizinis Ö elektroninio ryšio signalų maršrutas Õlinija, jungiantis tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto elektroninio ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar ekvivalentinius įrenginius;

ê 2002/22/EB 2 straipsnis

a) „taksofonas“ — plačiajai visuomenei prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ir (arba) kredito (debeto) kortelėmis, ir (arba) išankstinio mokėjimo kortelėmis, įskaitant korteles, naudojamas su surinkimo kodais.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 2 dalies b punktas

ð naujas

(c32) viešoji telefono ryšio paslauga ð kalbinis ryšys ï – visuomenei teikiama paslauga, skirta tiesiogiai arba netiesiogiai inicijuoti ir gauti nacionalinius arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius, naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame arba tarptautiniame telefono ryšio numeracijos plane;

d33) geografinis numeris – nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano numeris, kurio tam tikroje skaitmeninėje struktūroje yra geografinė nuoroda, naudojama skambučiams į fizinę tinklo galinio taško (NTP) vietą nukreipti;

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 2 dalies d punktas (pritaikytas)

f34) negeografinis numeris – nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano numeris, kuris nėra geografinis numeris. Tai, inter alia, gali būtiÖ, pavyzdžiui Õ, judriojo telefono ryšio, nemokami ir padidinto tarifo telefono ryšio numeriai;.

ò naujas

35) bendrasis pagalbos centras (BPC) – fizinė vieta, kurioje pirmiausia priimamas skubios pagalbos pranešimas ir už kurią atsakinga valdžios institucija arba valstybės narės pripažinta privačioji organizacija;

36) tinkamiausias BPC – atsakingų institucijų iš anksto nurodytas BPC, kuris reaguoja į skubios pagalbos pranešimus, gaunamus iš tam tikros vietovės, arba į tam tikros rūšies skubios pagalbos ryšius;

37) skubios pagalbos ryšys – ryšys, palaikomas naudojantis asmenų tarpusavio ryšio paslauga tarp galutinio paslaugų teikėjo ir BPC, siekiant skubios pagalbos tarnybų prašyti suteikti skubią pagalbą ir ją gauti;

38) skubios pagalbos tarnyba – pagal nacionalinės teisės aktus valstybės narės pripažinta tarnyba, kuri tiesiogiai teikia skubią pagalbą tokiose situacijose, kai gresia, visų pirma, tiesioginis pavojus gyvybei ar sunkaus sužeidimo pavojus, pavojus asmens arba visuomenės sveikatai arba saugai, privačiajam arba viešajam turtui arba aplinkai.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

ð naujas

II SKYRIUS

TIKSLAI

83 straipsnis

Politikos Ö Bendrieji Õ tikslai ir reguliavimo principai

1. Valstybės narės užtikrina, kad, vykdydamos šioje dDirektyvoje ir specifinėse direktyvose nurodytas reguliavimo užduotis, nacionalinės reguliavimo institucijos ð ir kitos kompetentingos institucijos ï imtųsi visų reikiamų priemonių, skirtųÖ , kurios yra būtinos ir proporcingos siekiant Õ šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyjse nurodytų tikslų. Tokios priemonės turi būti proporcingos tiems tikslams. ð Valstybės narės ir EERRI taip pat prisideda prie šių tikslų siekimo. ï

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 8 dalies a punktas

Išskyrus tuos atvejus, kai su radijo dažniais susijusiame 9 straipsnyje nurodyta kitaip, valstybės narės atidžiai atsižvelgia į tai, jog yra pageidautina, kad jų reguliavimas technologiniu požiūriu būtų neutralus, ir užtikrina, kad vykdydamos šioje direktyvoje ir specifinėse direktyvose nurodytas užduotis, ypač tas, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją, to paties principo laikytųsi nacionalinės reguliavimo institucijos.

ê 2002/21/EB

ð naujas

Nacionalinės reguliavimo ðir kitos kompetentingosï institucijos, neperžengdamos savo kompetencijos ribų, gali prisidėti prie kultūrų ir kalbų įvairovę bei žiniasklaidos pliuralizmą skatinančios politikos įgyvendinimo.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos skatina konkurenciją elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo srityje, inter alia:

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 8 dalies b punktas

a) užtikrindamos, kad paslaugų gavėjai, įskaitant neįgalius, vyresnio amžiaus ir specialių socialinių poreikių turinčius paslaugų gavėjus, galėtų rinktis naudingiausią paslaugą, kainą ir kokybę;

b) užtikrindamos, kad elektroninių ryšių sektoriuje, pirmiausia perduodant turinį, konkurencija nebūtų iškraipoma ar ribojama;

ê 2002/21/EB

d) skatindamos veiksmingai naudoti radijo dažnius ir numeracijos išteklius bei užtikrindamos jų veiksmingą valdymą.

ò naujas

2. Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, taip pat EERRI:

a) skatina visų Sąjungos piliečių ir įmonių prieigą prie itin didelio pralaidumo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų ir skatina jų pateikimą rinkai;

b) skatina konkurenciją elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo srityje, be kita ko, veiksmingą infrastruktūra grindžiamą konkurenciją, taip pat teikiant elektroninių ryšių paslaugas bei susijusias paslaugas;

c) prisideda prie vidaus rinkos plėtros šalindamos likusias kliūtis ir užtikrindamos vienodas sąlygas investuoti į elektroninių ryšių tinklus, susijusias priemones ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių paslaugas visoje Sąjungoje ir juos teikti, rengdamos bedras taisykles ir nuspėjamus reguliavimo metodus, skatindamos efektyvų, veiksmingą ir koordinuotą spektro naudojimą, atvirumą inovacijoms, transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą, visos Europos paslaugų teikimą ir sąveiką bei tiesioginį sujungimą;

d) rūpinasi Sąjungos piliečių interesais, be kita ko, ilguoju laikotarpiu, užtikrindamos itin didelio pralaidumo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų bei asmenų tarpusavio ryšio paslaugų prieinamumą ir pateikimą rinkai, sudarydamos sąlygas dėl veiksmingos konkurencijos rinktis patraukliausią paslaugą, kainą ir kokybę, išlaikydamos tinklų ir paslaugų saugumą, užtikrindamos aukštą ir vienodą galutinių paslaugų gavėjų apsaugą nustačius reikiamas sektoriui skirtas taisykles bei tenkindamos specifinių socialinių grupių, ypač neįgalių, vyresnio amžiaus ir turinčių specialių socialinių poreikių paslaugų gavėjų, poreikius.

ê 2002/21/EB

3. Nacionalinės reguliavimo institucijos prisideda prie vidaus rinkos plėtros, inter alia:

a) Europos lygiu šalindamos išlikusias elektroninių ryšių tinklų, susijusių priemonių ir paslaugų be elektroninių ryšių paslaugų teikimo kliūtis;

b) skatindamos sukurti ir plėtoti transeuropinius tinklus ir visos Europos paslaugų sąveiką bei ryšį tarp galutinių paslaugos gavėjų;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 8 dalies b punktas

d) bendradarbiaudamos tarpusavyje, su Komisija ir EERRI, kad būtų išplėtota nuosekli reguliavimo praktika ir nuosekliai taikoma ši direktyva ir specifinės direktyvos.

ê 2002/21/EB

4. Nacionalinės reguliavimo institucijos rūpinasi Europos Sąjungos piliečių interesais, inter alia:

a) užtikrindamos, kad visiems piliečiams būtų prieinamos universaliosios paslaugos, nurodytos Direktyvoje 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva);

b) užtikrindamos aukšto lygio vartotojų apsaugą jų santykiuose su teikėjais, ypač užtikrindamos paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo procedūras, kurias vykdytų nuo suinteresuotų šalių nepriklausomos institucijos;

c) prisidėdamos prie aukšto lygio asmens duomenų ir privatumo apsaugos;

d) skatindamos, kad būtų teikiama aiški informacija, ypač reikalaudamos tarifų bei viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų naudojimo sąlygų skaidrumo;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 8 dalies f punktas

e) tenkindamos specifinių socialinių grupių, ypač neįgalių, vyresnio amžiaus ir turinčių specialių socialinių poreikių paslaugų gavėjų, poreikius;

ê 2002/21/EB

f) stengdamosi išlaikyti viešųjų ryšių tinklų vientisumą ir saugumą;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 8 dalies g punktas

g) sudarydamos galutiniams paslaugų gavėjams galimybes turėti prieigą prie savo pasirinktos informacijos ir ją platinti, ir naudoti savo pasirinktą programinę įrangą ir paslaugas;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 8 dalies h punktas (pritaikytas)

ð naujas

35. Siekdamos 2 dalyje minėtų ir, 3 ir 4 dalyse Ö šioje dalyje nurodytų Õ politikos tikslų nacionalinės reguliavimo institucijos ð ir kitos kompetentingos institucijos ï taiko objektyvius, skaidrius, nediskriminacinius ir proporcingus reguliavimo principus, inter alia:

a) skatindamos reguliavimo nuspėjamumą užtikrindamos nuoseklų reguliavimo būdų taikymą atitinkamais persvarstymo laikotarpiais ð ir bendradarbiaudamos tarpusavyje, su EERRI ir Komisija ï;

b) užtikrindamos, kad panašiomis aplinkybėmis nebūtų diskriminuojamos elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančios įmonės;

c) apsaugodamos vartotojams naudingą konkurenciją ir atitinkamais atvejais skatindamos infrastruktūra pagrįstą konkurenciją;

ò naujas

c) technologijų atžvilgiu neutraliai taikydamos ES teisę tiek, kiek reikia 1 dalies tikslams pasiekti;

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 8 dalies h punktas (pritaikytas)

ð naujas

d) skatindamos veiksmingas investicijas į naujas bei pagerintas infrastruktūras ir inovacijas, be kita ko, užtikrintų, kad nustatydamos bet kokias prieigos sąlygas jos tinkamai atsižvelgia į investuojančioms įmonėms tenkančią riziką, ir leistų investuotojams ir norintiesiems turėti prieigą sudaryti įvairius bendradarbiavimo susitarimus, kad būtų įvairinama investicijų rizika, bet užtikrinama, kad išsaugoma rinkos konkurencija ir laikomasi nediskriminavimo principo;

e) deramai atsižvelgdamos į įvairias su ð infrastruktūra, ï konkurencija ir vartotojais susijusias sąlygas įvairiose valstybės narės geografinėse vietovėse;

f) nustatydamos ex ante reguliacinio pobūdžio pareigas reguliuojamuosius įpareigojimus tik tais atvejais, kai nėra ð kiek to reikia siekiant užtikrinti ï realią ir tvarią konkurenciją Ö atitinkamoje mažmeninėje rinkoje Õ, ir atšaukdamos tokius įpareigojimus tokias pareigas, kai tik ši sąlyga įvykdoma.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 9 dalis (pritaikytas)

ð naujas

8a4 straipsnis

Radijo spektro politikos strateginis planavimas ir koordinavimas

1. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija vykdydamos radijo spektro naudojimo strateginį planavimą, koordinavimą ir derinimą Europos bendrijoje Ö Sąjungoje Õ . Šiuo tikslu jos atsižvelgia, inter alia, į ES politikos krypčių ekonominius, saugos, sveikatos, visuomenės interesų, ð visuomenės saugumo ir gynybos ï , saviraiškos laivės, kultūrinius, mokslinius, socialinius ir techninius aspektus, taip pat į įvairius radijo spektro naudotojų bendruomenių interesus, kad būtų optimizuotas radijo spektro naudojimas ir išvengta žalingųjų trukdžių.

2. Bendradarbiaudamos tarp savęs ir su Komisija, valstybės narės remia radijo spektro politikos požiūrių derinimą Europos bendrijoje Ö Sąjungoje Õ ir atitinkamais atvejais radijo spektro, kuris yra būtinas norint sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, gavimo bei veiksmingo naudojimo sąlygų suderinimą.

3. Valstybės narės Radijo spektro politikos grupėje, įsteigtoje remiantis Komisijos sprendimu 2002/622/EB, bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, o Europos Parlamento ir Tarybos prašymu – su jais, siekdamos remti Sąjungos radijo spektro politikos strateginį planavimą ir principų derinimą.

34. Komisija, kuo labiau atsižvelgdama į Radijo spektro politikos grupės (RSPG), įsteigtos remiantis 2002 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimu 2002/622/EB dėl Radijo spektro politikos grupės įsteigimo, 90 nuomonę, gali teikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais nustatomos daugiametės radijo spektro politikos programos. Šiose programose nustatomos naudojimosi radijo dažnių spektru strateginio planavimo ir derinimo pagal šios direktyvos ir specialiųjų direktyvų nuostatas politikos kryptys ir tikslai.

4. Kai reikia užtikrinti veiksmingą Europos Bendrijos interesų derinimą radijo spektro klausimais kompetentingose tarptautinėse organizacijose, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į RSPG nuomonę, gali pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai bendrus politikos tikslus.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

ð naujas

Ö II antraštinė dalis. Institucinė struktūra ir valdymas Õ

II I SKYRIUS

Nacionalinės reguliavimo Ö ir kitos kompetentingos Õ institucijos

35 straipsnis

Nacionalinės reguliavimo Ö ir kitos kompetentingos Õ institucijos

1. Valstybės narės užtikrina, kad visas šioje direktyvoje ð nustatytas užduotis ï ir specifinėse direktyvose priskiriamos nacionalinėms reguliavimo institucijoms, vykdytų kompetentinga institucijaÖ institucija Õ .

ò naujas

Nacionalinė reguliavimo institucija yra atsakinga bent už šias užduotis:

–ex ante rinkos reguliavimo įgyvendinimą, be kita ko, prieigos ir sujungimo įpareigojimų nustatymą;

–22 straipsnyje minėtų geografinių tyrimų vykdymą;

–įmonių ginčų ir įmonių bei vartotojų ginčų sprendimą;

–rinkos formavimo, konkurencijos ir reguliavimo elementus apimančių nacionalinių procesų, susijusių su radijo spektro naudojimo teisių suteikimu, keitimu arba atnaujinimu pagal šią direktyvą, nustatymą;

–bendrojo leidimo suteikimą;

–vartotojų apsaugos ir galutinių paslaugų gavėjų teisių elektroninių ryšių sektoriuje užtikrinimą;

–finansavimo tvarkos mechanizmo nustatymą bei naštos nepagrįstumo vertinimą, taip pat universaliosios paslaugos teikimo grynųjų sąnaudų apskaičiavimą;

–klausimų, susijusių su atvira prieiga prie interneto, sprendimą;

–numeracijos išteklių suteikimą ir numeracijos planų valdymą;

–numerių perkeliamumo užtikrinimą;

–bet kokios kitos užduoties, kuri pagal direktyvą skiriama nacionalinėms reguliavimo institucijoms, tvarkymą.

Valstybės narės nacionalinėms reguliavimo institucijoms gali skirti kitas šioje direktyvoje numatytas užduotis.

2. Tų pačių valstybių narių arba kitų valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos kompetentingos institucijos turi teisę vienos su kitomis sudaryti bendradarbiavimo susitarimus siekiant skatinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

ð naujas

43. Valstybės narės užduotis, kurias turi atlikti nacionalinės reguliavimo institucijos ð ir kitos kompetentingos institucijos ï , skelbia lengvai prieinama forma, ypač tais atvejais, kai užduotys skiriamos kelioms institucijoms. Valstybės narės atitinkamais atvejais užtikrina, kad bendrai rūpimais klausimais tos institucijos konsultuotųsi ir bendradarbiautų viena su kita ir su nacionalinėmis institucijomis, kurioms pavesta taikyti konkurencijos teisę ir vartotojų teisę. Kai kompetencija tokiais klausimais priklauso kelioms institucijoms, valstybės narės užtikrina, kad kiekvienos institucijos užduotys būtų skelbiamos lengvai prieinama forma.

64. Valstybės narės Komisijai praneša visas nacionalines reguliavimo institucijas ð ir kitas kompetentingas institucijas ï , kurioms pagal šią direktyvą ir specifines direktyvas yra pavestos užduotys, ir jų atitinkamą atsakomybę, Ö taip pat bet kokius jų pakeitimus Õ .

6 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo Ö ir kitų kompetentingų Õ institucijų Ö nepriklausomumas Õ

21. Valstybės narės garantuoja nacionalinių reguliavimo institucijų ð ir kitų kompetentingų institucijų ï savarankiškumą užtikrindamos, kad jos teisiškai būtų atskirtos ir funkciškai nepriklausomos nuo visų organizacijų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus, įrangą ir paslaugas. Valstybės narės, kurioms nuosavybės teise priklauso ar kurios valdo įmones, teikiančias elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir valdymu.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 3 dalies a punktas (pritaikytas)

ð naujas

32. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ð ir kitos kompetentingos institucijos ï vykdytų savo įgaliojimus nešališkai, skaidriai ir laiku. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos Ö jos Õ turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms paskirtoms užduotims vykdyti.

ò naujas

7 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo institucijų narių skyrimas ir atleidimas

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos vadovas arba, kai taikoma, šią funkciją nacionalinėje reguliavimo institucijoje vykdančios kolegijos nariai ar jo (jų) pavaduotojas (-ai) skiriamas (-i) ne trumpesnei nei ketverių metų kadencijai iš pripažinto statuso asmenų, turinčių profesinės patirties, atsižvelgiant į jų nuopelnus, gebėjimus, žinias bei patirtį ir taikant atvirą atrankos procedūrą. Jie negali eiti pareigų daugiau kaip dvi iš eilės arba ne iš eilės einančias kadencijas. Valstybės narės sprendimų priėmimo proceso tęstinumą užtikrina numatydamos atitinkamą kolegijos narių ar vyresniosios vadovybės rotacijos sistemą, pavyzdžiui, paskirdamos pirmuosius kolegijos narius skirtingiems laikotarpiams, kad jų ir jų pareigas perimsiančių narių įgaliojimai nepasibaigtų tuo pačiu metu.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 3 dalies b punktas (pritaikytas)

ð naujas

23a. Valstybės narės užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovas arba, kai taikoma, šią funkciją nacionalinėje reguliavimo institucijoje vykdančios kolegijos atitinkami nariai ar jo (jų) pavaduotojas (-ai) būtų atleistas (-i) iš pareigų Ö jų kadencijos metu Õ tik tuomet, jei nebeatitinka ð šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ï šioms pareigoms vykdyti reikalingų sąlygų, kurios yra iš anksto numatytos nacionalinėje teisėje.

3. Sprendimas atleisti atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovą arba, kai taikoma, šią funkciją vykdančios kolegijos atitinkamus narius iš pareigų paskelbiamas viešai atleidimo metu. Atleistam nacionalinės reguliavimo institucijos vadovui arba, kai taikoma, šią funkciją vykdančios kolegijos atitinkamiems nariams, nurodomos atleidimo priežastys, ir jis (jie), jei bendrąja tvarka priežastys neskelbiamos, turi teisę reikalauti, kad jos būtų paskelbtos, ir tos priežastys tokiu atveju turi būti paskelbtos. ð Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma šio sprendimo faktinių ir teisinių aplinkybių teismo peržiūra.ï

8 straipsnis

Ö Nacionalinių reguliavimo institucijų politinis nepriklausomumas ir atskaitomybė Õ

3a1. Nepažeidžiant 4 ir 5 dalių Ö 10 straipsnio Õ nuostatų, nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už ex ante rinkos reguliavimą arba ginčų tarp įmonių sprendimą pagal šios direktyvos 20 ar 21 straipsnį, vykdydamos tas užduotis, kurios yra joms paskirtos pagal nacionalinę teisę, įgyvendinančią Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisę, veikia nepriklausomai ð ir objektyviai ï ir nesiekia gauti arba nepriima kitų institucijų nurodymų. Tai nekliudo vykdyti jų priežiūrą pagal nacionalinę konstitucinę teisę. Tik pagal 431 straipsnį įsteigtos apeliacinės institucijos gali sustabdyti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų galiojimą arba juos panaikinti.

ò naujas

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos kasmet teikia ataskaitas inter alia dėl elektroninių ryšių rinkos būklės, jų priimtų sprendimų, jų žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir jų priskyrimo, taip pat dėl būsimų planų. Jų ataskaitos skelbiamos viešai.

ê 2009/140/EB (pritaikytas)

ð naujas

9 straipsnis

Ö Nacionalinių reguliavimo institucijų reguliavimo galios Õ

1. Valstybės narės užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atskirus metinius biudžetus ð ir galėtų nepriklausomai vykdyti skirtą biudžetą ï. Biudžetai skelbiami viešai.

ò naujas

2. Nepažeidžiant įpareigojimo užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms pavestoms užduotims vykdyti, finansinis savarankiškumas neturėtų kliudyti vykdyti jų priežiūrą pagal nacionalinę konstitucinę teisę. Bet kokia nacionalinių reguliavimo institucijų biudžeto kontrolė vykdoma skaidriai ir skelbiama viešai.

ê 2009/140/EB (pritaikytas)

3. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių tam, kad galėtų aktyviai dalyvauti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) 91 veikloje ir prie jos prisidėti.

10 straipsnis

Ö Nacionalinių reguliavimo institucijų dalyvavimas EERRI Õ

3b1. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos aktyviai remtų EERRI tikslus skatinti didesnį reguliavimo veiklos koordinavimą ir nuoseklumą.

3c2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, priimdamos savo sprendimus dėl nacionalinių rinkų, kuo labiauatidžiai atsižvelgtų į EERRI priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

ð naujas

11 straipsnis

Ö Bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis Õ

51. Nacionalinės reguliavimo institucijos ð , kitos kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą ï ir nacionalinės konkurencijos institucijos teikia viena kitai informaciją, būtiną šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatoms taikyti. Informaciją gaunančioji institucija užtikrina tokį pat informacijos slaptumą kaip ir siunčiančioji institucija.

ê 2002/20/EB

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šios direktyvos tikslas – elektroninių ryšių tinkluose ir paslaugose įdiegti vidaus rinkos principus suderinant ir supaprastinant leidimų taisykles ir reikalavimus, kad būtų lengviau juos teikti visoje Bendrijoje.

2. Ši direktyva taikoma leidimams teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

ð naujas

II SKYRIUS

Bendrasis leidimas

1 skirsnis. Bendroji dalis

312 straipsnis

Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrasis leidimas

1. Valstybės narės užtikrina laisvę teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų. Šiuo tikslu valstybės narės nekliudo įmonei teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl Sutarties 46 Ö 52 Õ straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. ð Bet koks laisvės teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas ribojimas turi būti tinkamai pagrįstas ir apie jį turi būti pranešta Komisijai. ï

2. 2. Elektroninių ryšių tinklų ar elektroninių ryšių paslaugų ð, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, ï teikimui gali būti taikomas bendrasis leidimas nepažeidžiant specifinių įpareigojimų, nurodytų 613 straipsnio 2 dalyje, ar naudojimo teisių, nurodytų 546 ir 88 straipsniuose.

3. ð Jei valstybė narė mano, kad pranešimo reikalavimas yra pagrįstas, ta valstybė narė gali reikalauti tik, kad įmonės ï Galima reikalauti, kad, prieš pradėdama naudotis teisėmis pagal leidimą, įmonė apie tai praneštų, pateiktų pranešimą ð EERRI ï, tačiau Ö ji Õ negali Ö reikalauti, kad jos Õ bet negalima reikalauti, kad, prieš pradėdamos naudotis teisėmis pagal leidimą, gautų nacionalinės reguliavimo institucijos ð ar bet kurios kitos institucijos ï atskirą sprendimą ar kitą kokį administracinį aktą. Pranešusi ð EERRI ï, jei pranešimo reikalaujama, įmonė gali pradėti veiklą laikydamasi prireikus 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatų dėl naudojimo teisės Ö pagal šią direktyvą Õ . ð EERRI nedelsdama elektroninėmis priemonėmis pateikia kiekvieną pranešimą visų susijusių valstybių narių, kuriose teikiami elektroninių ryšių tinklai arba elektroninių ryšių paslaugos, nacionalinei reguliavimo institucijai. ï

ð Informacija pagal šią dalį apie esamus šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dieną nacionalinei reguliavimo institucijai pateiktus pranešimus turėtų būti pateikta EERRI iki [perkėlimo į nacionalinę teisę data]. ï

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 2 dalis

Neturi būti reikalaujama, kad įmonės, teikiančios tarpvalstybines elektroninių ryšių paslaugas keliose valstybėse narėse padalinių turinčioms įmonėms, atitinkamoje valstybėje narėje pateiktų daugiau negu vieną pranešimą.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

ð naujas

3.4. Šio straipsnio 2 Ö 3 Õ dalyje minėtas pranešimas – tai tik juridinio ar fizinio asmens pareiškimas nacionalinei reguliavimo institucijai ð EERRI ï apie ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas ir pati svarbiausia informacija, kurios reikia, kad ð EERRI ir ï nacionalinė reguliavimo institucija galėtų sudaryti elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų registrą ar sąrašą. Ši informacija turi apimti tik tokius duomenis: tai yra informacija, būtina teikėjo tapatybei nustatyti, pavyzdžiui, bendrovės registracijos numeris ir teikėjo kontaktinis asmuo, teikėjo adresas, trumpas tinklo ar paslaugos aprašymas ir numatyta veiklos pradžios data.:

ò naujas

(1)teikėjo pavadinimas;

(2)teikėjo teisinis statusas, forma ir vietos, kur teikėjas yra registruotas ES prekybos ar kitame panašiame viešajame registre, registracijos numeris;

(3)teikėjo pagrindinės buveinės ir, jei yra, antrojo filialo valstybėje narėje, geografinis adresas ES;

(4)asmuo ir duomenys ryšiams;

(5)trumpas tinklų arba paslaugų, kuriuos ketinama teikti, aprašymas;

(6)atitinkamos valstybės narės ir

(7)data, kurią numatoma pradėti veiklą.

Valstybės narės negali nustatyti papildomų arba atskirų pranešimo reikalavimų.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

ð naujas

613 straipsnis

Bendrojo leidimo ir radijo dažniųÖ spektro Õ bei numerių naudojimo teisių sąlygos ir specifiniai įpareigojimai

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 4 dalies a punktas (pritaikytas)

ð naujas

1. Bendrajam leidimui teikti elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas, radijo ð spektro ï dažnių naudojimo teisėms ir numerių naudojimo teisėms gali būti taikomos tik priede Ö I Õ išvardytos sąlygos. Tokios sąlygos yra nediskriminuojančios, proporcingos ir skaidrios, ir radijo ð spektro ï dažnių naudojimo atveju atitinka Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 945, ir 51 straipsnius, ð o numerių naudojimo atveju atitinka 88 straipsnį ï .

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

è1 2009/140/EB 3 straipsnio 4 dalies b punktas

2. Specifiniai įpareigojimai, kuriuos pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 13, 36 straipsnius 546 straipsnio 1 dalį, 5 48 straipsnio 2 dalį , 6 and 8 è1 bei Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį ç galima nustatyti elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams ar pagal tą Ö tą Õ direktyvą paskirtiems universaliųjų paslaugų teikėjams, turi būti teisiškai atskirti nuo teisių ir įpareigojimų pagal bendrąjį leidimą. Siekiant skaidrumo tokių specifinių įpareigojimų atskiroms įmonėms nustatymo kriterijai ir tvarka turi būti nurodyti bendrajame leidime.

3. Bendrajame leidime nurodomos tik tos sąlygos, kurios yra specifinės tam sektoriui ir išvardytos I priedo A, B ir C dalyse; jame neturi būti dubliuojamos sąlygos, taikomos įmonėms pagal kitus nacionalinės teisės aktus.

4. Suteikdamos radijo dažnių ar numerių naudojimo teisę, valstybės narės nedubliuoja bendrojo leidimo sąlygų.

ê 2002/20/EB

ð naujas

914 straipsnis

Pareiškimai, padedantys naudotis įrenginių įrengimo ir sujungimo teisėmis

Įmonės prašymu nacionalinės reguliavimo institucijos ð EERRI ï per vieną savaitę išduoda standartinį pareiškimą, patvirtinantį, kad įmonė pagal 312 straipsnio 2 dalį yra pateikusi pranešimą, ir nurodantį, kokiomis sąlygomis bet kuri įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas pagal bendrąjį leidimą, turi teisę pateikti paraišką dėl teisių įrengti įrenginius, derėtis dėl sujungimo ir (arba) gauti prieigą ar sujungimą siekiant, kad įmonėms būtų lengviau naudotis tomis teisėmis, pavyzdžiui, kitu Vyriausybės lygiu ar santykiuose su kitomis įmonėmis. Jei tikslinga, tokie pareiškimai taip pat gali būti išduodami automatiškai kaip atsakymas į 312 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą.

2 skirsnis. Bendruoju leidimu nustatytos teisės ir įpareigojimai

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

415 straipsnis

Pagrindinių teisių pagal bendrąjį leidimą sąrašas

1. Pagal 312 straipsnį įgaliotos įmonės turi teisę:

a) teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas;

b) reikalauti, kad jų prašymas suteikti joms būtinas teises įrengti įrenginius būtų svarstomas pagal Ö šios Õ direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 11 43 straipsnį;

ò naujas

c) naudoti radijo spektrą teikiant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas pagal 13, 46 ir 54 straipsnius;

d) reikalauti, kad jų prašymas suteikti joms numerių naudojimo teises būtų svarstomas pagal 88 straipsnį.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

2. Kai tokios įmonės elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas teikia visuomenei, bendrasis leidimas joms taip pat suteikia teisę:

a) derėtis dėl sujungimo ar atitinkamais atvejais gauti prieigą prie kitų viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų, kuriems taikomas bendrasis leidimas, ar sujungimą per juos bet kurioje Bendrijos Ö Sąjungos Õ vietoje laikantis sąlygų, nurodytų Ö šioje Õ dDirektyvoje 2002/19/EB (Prieigos direktyva);

b) reikalauti, kad jiems būtų suteikta galimybė būti paskirtiems teikti įvairius universaliųjų paslaugų elementus ir (arba) aprėpti skirtingas nacionalinės teritorijos dalis pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) [8] 92 . Ö 81 arba 82 straipsnį. Õ

ê 2002/20/EB

ð naujas

1216 straipsnis

Administraciniai mokesčiai

1. Bet kurie administraciniai mokesčiai, taikomi įmonėms, teikiančioms paslaugą ar tinklą pagal bendrąjį leidimą ar turinčioms naudojimo teisę, turi:

a) dengti bendra suma tik administracines sąnaudas, susidarančias valdant, kontroliuojant ir vykdant bendrojo leidimo schemą ir naudojimo teises bei 613 straipsnio 2 dalyje nurodytus specifinius įpareigojimus, į kurias gali įeiti tarptautinio bendradarbiavimo, derinimo ir standartizacijos, rinkos tyrimoanalizės, reikalavimų laikymosi priežiūros ir kitokios rinkos kontrolės sąnaudos bei sąnaudos, susijusios su antrinės teisės aktų ir administracinių sprendimų, tokių kaip sprendimai dėl prieigos ar sujungimo, rengimu ir vykdymu; ir

b) būti taikomi atskiroms įmonėms objektyviai, skaidriai ir proporcingai, stengiantis mažinti papildomas administracines sąnaudas ir susijusias išlaidas. ð Valstybės narės gali netaikyti administracinių mokesčių įmonėms, kurių apyvarta yra mažesnė už tam tikrą ribą arba kurių veikla nesiekia minimalios rinkos dalies arba yra labai ribotos teritorinės apimties. ï

2. Kai nacionalinės reguliavimo institucijos ðarba kitos kompetentingos institucijosï taiko administracinius mokesčius, jos skelbia metines savo administracinių sąnaudų apžvalgas ir surinktų mokesčių bendrą sumą. Atitinkami koregavimai atliekami atsižvelgiant į mokesčių bendros sumos ir administracinių sąnaudų skirtumą.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

ð naujas

1317 straipsnis

Apskaitos atskyrimas ir finansinės ataskaitos

1. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus ir viešąsias elektroninių ryšių paslaugas ir turinčios specialias ar išimtines teises teikti paslaugas kituose tos pačios ar kitos valstybės narės sektoriuose:

a) turėtų atskiras su elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikimu susijusias sąskaitas, kurių būtų reikalaujama, jei šią veiklą vykdytų teisiškai savarankiškos įmonės, kad būtų galima nustatyti visus sąnaudų ir pajamų elementus bei jų apskaičiavimo pagrindą ir taikomus sąnaudų bei pajamų priskyrimo metodus, susijusius su jų veikla teikiant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, įskaitant ilgalaikio turto bei struktūrinių sąnaudų suskirstymą pagal straipsnius; arba

b) struktūriškai atskirtų veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikimu.

Valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų gali netaikyti įmonėms, kurių veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikimu valstybėse narėse, metinė apyvarta sudaro mažiau kaip 50 milijonų eurų.

2. Jei įmonėms, teikiančioms viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, netaikomi bendrovių teisės reikalavimai arba jos neatitinka mažų ir vidutinių įmonių, kurioms taikomos Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės apskaitos taisyklės, kriterijų, jų finansinės ataskaitos sudaromos ir pateikiamos nepriklausomam auditui bei skelbiamos. Auditas atliekamas pagal atitinkamas Bendrijos Ö Sąjungos Õ ir nacionalines taisykles.

Šis reikalavimas taikomas ir atskiroms sąskaitoms, kurių reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą.

3 skirsnis. Keitimas ir panaikinimas

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 8 dalis

ð naujas

1418 straipsnis

Teisių ir įpareigojimų pakeitimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad teisės, sąlygos ir procedūros, susijusios su bendraisiais leidimais ir ð radijo spektro arba numerių ï naudojimo teisėmis arba teisėmis įrengti įrenginius, gali būti iš dalies keičiamos tik objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingai, prireikus atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perduodamoms radijo dažnių ð spektro ir numerių ï naudojimo teisėms.

2. Išskyrus atvejus, kai siūlomi pakeitimai yra nedideli ir dėl jų buvo susitarta su teisių arba bendrojo leidimo individualių ir bendrųjų teisių turėtoju, ð ir nedarant poveikio 35 straipsniui ï apie ketinimą daryti tokius pakeitimus tinkamai pranešama, o suinteresuotosioms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, suteikiama pakankamai laiko (ne mažiau kaip keturios savaitės, išskyrus išimtinius atvejus) savo nuomonei apie siūlomus pakeitimus pareikšti.

ò naujas

Bet kokie pakeitimai skelbiami nurodant keitimo priežastis.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 8 dalis (pritaikytas)

ð naujas

19 straipsnis

Ö Teisių apribojimas ar panaikinimas Õ

21. 2. Valstybės narės neapriboja ir nepanaikina teisių įrengti įrenginius arba radijo dažnių Ö spektro Õ ð arba numerių ï naudojimo teisių, kol nėra praėjęs jų galiojimo laikas, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama Ö remiantis 2 dalimi Õ ir taikoma pagal Ö I Õ priedą ir atitinkamas nacionalines nuostatas dėl kompensacijos už panaikintas teises.

ò naujas

2. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad radijo spektras būtų naudojamas efektyviai ir veiksmingai arba kad būtų įgyvendintos pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB priimtos suderintosios sąlygos, valstybės narės gali leisti panaikinti teises, taip pat tas, kurių mažiausia trukmė 25 metai, pagal iš anksto nustatytą tvarką, laikydamosi proporcingumo ir nediskriminavimo principų.

3. Radijo spektro naudojimo teisės panaikinimas negali būti savaime grindžiamas tuo, kad dėl 45 straipsnio 4 ar 5 dalių taikymo pakeičiamas radijo spektro naudojimas.

4. Dėl bet kokio ketinimo apriboti ar panaikinti leidimus ar individualias radijo spektro ar numerių naudojimo teises turi būti rengiamos viešos konsultacijos pagal 23 straipsnį.

ê 2002/21/EB 5 straipsnis (pritaikytas)

III SKYRIUS

Informacijos teikimas, tyrimai ir konsultacijų mechanizmas

520 straipsnis

Informacijos teikimas Ö Įmonių informacijos prašymas Õ

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

ð naujas

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, ð susijusias priemones arba susijusias paslaugas, ï pateiktų visą informaciją, taip pat ir finansinę informaciją, kurios reikia nacionalinėms reguliavimo institucijoms ð, kitoms kompetentingoms institucijoms ir EERRI ï atitikčiai su šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatomis ar pagal jas priimtais sprendimais užtikrinti. Visų pirma nacionalinės reguliavimo institucijos turi turėti įgaliojimus iš tų įmonių taip pat reikalauti pateikti informaciją, susijusią su būsimu tinklo plėtojimu ar paslaugų raida, kurie galėtų turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kurias jos teikia konkurentams. ð Jos taip pat gali prašyti informacijos apie elektroninių ryšių tinklus ir susijusias priemones, kuri būtų išskaidyta vietos lygmeniu ir pakankamai detalizuota, kad nacionalinė reguliavimo institucija galėtų atlikti geografinį tyrimą ir nustatyti skaitmeninės atskirties zonas pagal 22 straipsnį. Remdamosi 29 straipsniu nacionalinės reguliavimo institucijos gali nubausti įmones, specialiai teikiančias klaidinančią, klaidingą ar netikslią informaciją. ï

Iš įmonių, kurios turi didelę įtaką didmeninėms rinkoms, taip pat gali būti reikalaujama pateikti apskaitos duomenis apie su tomis didmeninėmis rinkomis susijusias mažmenines rinkas.

ò naujas

Nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos kompetentingos institucijos gali prašyti informacijos iš bendrų informacinių punktų, įsteigtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/61/ES dėl priemonių sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 5 dalis

ð naujas

Gavusios prašymą, įmonės reikiamo išsamumo informaciją pateikia tiksliai reikalaujamais terminaistiksliai tokiais terminais ir taip išsamiai, kaip nurodo nacionalinė reguliavimo institucija. Nacionalinės reguliavimo institucijosPrašoma informacija turi atitikti vykdomą užduotį. Nacionalinė reguliavimo ð Kompetentinga ï institucija nurodo priežastis, kodėl prašo informacijos, ir informaciją tvarko laikydamasi 3 dalies.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

ð naujas

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos Ö ir kitos kompetentingos institucijos Õ Komisijai jos pagrįstu prašymu teiktų informaciją, kurios jai reikia savo užduotims pagal sutartį atlikti. Komisijos prašoma informacija turi atitikti jos vykdomas užduotis. Kai teikiama informacija yra susijusi su informacija, įmonių anksčiau pateikta nacionalinės reguliavimo institucijos prašymu, įmonėms apie tai pranešama. Tiek, kiek būtina, ir jei informaciją suteikusi institucija nepateikė aiškaus ir pagrįsto priešingo prašymo, Komisija pateiktą informaciją pateikia kitai tokiai institucijai kitoje valstybėje narėje.

Atsižvelgdamos į šio straipsnio 3 dalies reikalavimus, valstybės narės užtikrina, kad, gavus pagrįstą prašymą, informacija, pateikta vienai nacionalinei reguliavimo institucijai, galėtų būti pateikta kitai tokiai institucijai toje pačioje ar kitoje valstybėje narėje ð ir EERRI ï, kad prireikus tos institucijos ð arba EERRI ï galėtų įvykdyti savo įpareigojimus pagal Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisę.

3. Kai nacionalinė reguliavimo Ö arba kita kompetentinga Õ institucija, remdamasi Bendrijos Ö Sąjungos Õ ir nacionalinėmis taisyklėmis dėl verslo konfidencialumo ð arba asmens duomenų apsaugos ï , mano, kad informacija yra konfidenciali, Komisija ð , EERRI ï ir atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina tokį konfidencialumą. ð Pagal lojalaus bendradarbiavimo principą nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos kompetentingos institucijos neatsisako suteikti prašomos informacijos Komisijai, EERRI arba kitai institucijai siekiant užtikrinti konfidencialumą ar dėl būtinybės pasikonsultuoti su informaciją suteikusiomis šalimis. Kai Komisija, EERRI ar kompetentinga institucija prisiima užtikrinti informacijos, kurią ją turinti institucija nustatė kaip konfidencialią, konfidencialumą, paprašyta ši institucija suteikia informaciją nustatytu tikslu ir jai daugiau konsultuotis su informaciją suteikusiomis šalimis nebereikia. ï

4. Valstybės narės užtikrina, kad, laikydamosi nacionalinių taisyklių dėl informacijos viešumo ir atsižvelgdamos į Bendrijos Ö Sąjungos Õ ir nacionalines taisykles dėl verslo konfidencialumo ð ir asmens duomenų apsaugos ï, nacionalinės reguliavimo ð ir kitos kompetentingos ï institucijos skelbtų tokią informaciją, kuri prisidėtų prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo.

5. Nacionalinės reguliavimo institucijos ð ir kitos kompetentingos institucijos ï skelbia informacijos viešumo sąlygas, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, įskaitant tokios informacijos gavimo procedūras.

ê 2002/20/EB

ð naujas

1121 straipsnis

Informacija, pateiktina pagal bendrąjį leidimą ryšium su, susijusi su naudojimo teisėmis ir specifiniais įpareigojimais

1. Nepažeisdamos informacijos ir atskaitomybės įpareigojimų pagal kitokius negu bendrasis leidimas nacionalinius teisės aktus, nacionalinės reguliavimo ð ir kitos kompetentingos institucijos ï institucijos gali iš įmonių reikalauti tik proporcingos ir pagrįstos informacijos pagal bendrąjį leidimą ryšium su naudojimo teisėmis ir specifiniais 613 straipsnio 2 dalyje nurodytais įpareigojimais, kai jos reikia:

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 7 dalies a punktas (pritaikytas)

a) sistemingai arba kiekvienu konkrečiu atveju tikrinant, kaip laikomasi Ö I Õ priedo A dalies 1 ir 2 sąlygosų, B Ö D Õ dalies 2 ir 6 sąlygų ir C Ö E Õ dalies 2 ir 7 sąlygų bei įpareigojimų, nurodytų 136 straipsnio 2 dalyje;

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

ð naujas

b) kiekvienu konkrečiu atveju tikrinant, kaip laikomasi I priede nurodytų sąlygų, kai nacionalinė reguliavimo ð kompetentinga ï institucija gauna skundą ar kai nacionalinė reguliavimo ð kompetentinga ï institucija turi kitų priežasčių manyti, kad nesilaikoma kokios nors sąlygos, arba savo pačios iniciatyva atlikdama tyrimą;

c) paraiškų suteikti naudojimo teises procedūroms ar vertinimui atlikti;

d) skelbiant vartotojams lyginamąsias paslaugų kokybės ir kainų apžvalgas;

e) aiškiai apibrėžtais statistikos tikslais;

f) rinkos tyrimuianalizei Ö šios Õ dDirektyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) ir Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) tikslais;

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 7 dalies b punktas

ð naujas

g) rezultatyviam radijo dažnių ð spektro ir numeracijos išteklių ï naudojimui ir veiksmingam valdymui užtikrinti;

h) siekiant įvertinti būsimus tinklų ar paslaugų pokyčius, galinčius turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis gali naudotis konkurentai ð , galutiniams paslaugų gavėjams prieinamo tinklo arba skaitmeninės atskirties zonų nustatymo srityse ï .

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 7 dalies c punktas

Pirmos pastraipos a, b, d, e, f, g ir h punktuose nurodytos informacijos negalima reikalauti prieš patekimą į rinką ar nustatyti, kad jos pateikimas yra patekimo į rinką sąlyga.

ò naujas

2. Kalbant apie radijo spektro naudojimo teises, tokia informacija visų pirma yra susijusi su efektyviu ir veiksmingu radijo spektro naudojimu, taip pat su paslaugos aprėpties ir kokybės įpareigojimų, susijusių su radijo spektro naudojimo teisėmis, laikymusi ir to laikymosi tikrinimu.

ê 2002/20/EB

ð naujas

23. Kai nacionalinės reguliavimo institucijos ð arba kitos kompetentingos institucijos ï reikalauja, kad įmonės pateiktų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, jos praneša įmonėms, kam toji informacija konkrečiai bus naudojama.

ò naujas

4. Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos negali dubliuoti EERRI pagal Reglamento [xxxx/xxxx/EB (EERRI reglamentas)] 93 30 straipsnį jau pateiktų prašymų pateikti informaciją.

22 straipsnis

Įdiegtų tinklų geografiniai tyrimai

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos per trejus metus nuo [direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas] atlieka elektroninių ryšių tinklų, kuriais galima teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas (toliau – plačiajuosčio ryšio tinklai), aprėpties geografinį tyrimą ir jį atnaujina ne rečiau nei kas trejus metus.

Šį geografinį tyrimą sudaro:

a) dabartinės plačiajuosčio ryšio tinklų geografinės aprėpties jų teritorijoje tyrimas, visų pirma būtinas tam, kad būtų galima įvykdyti 62, 65 ir 81 straipsniuose reikalaujamas užduotis, nustatyti įpareigojimus pagal 66 straipsnį ir atlikti valstybės pagalbos taisyklėms taikyti būtinus tyrimus, ir

b) plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties jų teritorijoje trejų metų prognozę, pagrįstą pagal a punktą surinkta informacija, kai tai įmanoma ir aktualu.

Kad būtų galima nustatyti prisijungimo prie tinklų įvairiose vietovėse galimybes, ši prognozė turi atspindėti duomenų rinkimo laikotarpio ekonomines elektroninių ryšių tinklų sektoriaus perspektyvas ir operatorių ketinimus investuoti. Ši prognozė turi apimti informaciją apie įmonės ar valdžios institucijos planuojamą diegimo veiklą, visų pirma apie itin didelio pralaidumo tinklų diegimą ir esminį senųjų plačiajuosčio ryšio tinklų atnaujinimą arba išplėtimą, kad jie atitiktų bent eksploatacinius naujos kartos prieigos tinklų parametrus. Šiuo tikslu nacionalinės reguliavimo institucijos paprašo įmonių pateikti svarbią informaciją apie numatomą tokių tinklų diegimą.

Atliekant tyrimą turi būti surinkta pakankamai išsamios vietos lygmens informacijos, kuri apimtų pakankamai duomenų apie paslaugos kokybę ir jos parametrus.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti skaitmeninės atskirties zoną – vietovę su aiškiomis teritorinėmis ribomis, kurioje, kaip nustatyta remiantis pagal 1 dalį surinkta informacija, jokia įmonė ar valdžios institucija per atitinkamą prognozės laikotarpį neįdiegė ir neketina įdiegti itin didelio pralaidumo tinklo arba iš esmės neatnaujino ir neišplėtė savo tinklo tiek, kad jo duomenų atsisiuntimo sparta būtų bent 100 Mbps, ir neketina to daryti. Nacionalinės reguliavimo institucijos skelbia nustatytąsias skaitmeninės atskirties zonas.

3. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali skelbti visoms įmonėms skirtą kvietimą pareikšti ketinimą nustatytoje skaitmeninės atskirties zonoje per atitinkamą prognozės laikotarpį įdiegti itin didelio pralaidumo tinklus. Nacionalinė reguliavimo institucija nurodo, kokią informaciją reikia įtraukti į tokias paraiškas, kad teikiama informacija būtų bent jau ne mažiau išsami nei informacija, į kurią atsižvelgiama 1 dalies b punkte numatytoje prognozėje. Ta institucija, remdamasi pagal 1 dalies b punktą surinkta informacija, taip pat informuoja suinteresuotumą pareiškusią įmonę apie tai, ar nustatytoje skaitmeninės atskirties zonoje yra įdiegtas arba, tikėtina, bus įdiegtas NKP tinklas, kurio duomenų atsisiuntimo sparta yra mažesnė nei 100 Mbps.

4. Imdamosi priemonių pagal 3 dalį, nacionalinės reguliavimo institucijos taiko efektyvią, objektyvią, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą, kad iš jokios įmonės nebūtų a priori atimta galimybė dalyvauti. Jei nepateikiama informacijos pagal 1 dalies b punktą arba neatsiliepiama į kvietimą pareikšti suinteresuotumą pagal 3 dalį, gali būti laikoma, kad pateikta klaidinanti informacija pagal 20 arba 21 straipsnį.

5. Valstybės narės užtikrina, kad už valstybinių lėšų skyrimą elektroninių ryšių tinklams diegti, už nacionalinių plačiajuosčio ryšio tinklų diegimo planų rengimą, už su radijo spektro naudojimo teisėmis siejamų aprėpties įpareigojimų nustatymą ir už galimybės naudotis paslaugomis, teikiamomis pagal universaliųjų paslaugų įpareigojimus jų teritorijoje, tikrinimą atsakingos vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos atsižvelgtų į tyrimų ir skaitmeninės atskirties zonų nustatymo pagal 1, 2 ir 3 dalis rezultatus ir kad nacionalinės reguliavimo institucijos tuos rezultatus teiktų su sąlyga, kad gaunančioji institucija užtikrins tokį pat informacijos konfidencialumą ir verslo paslapčių apsaugą kaip ir informaciją teikiančioji institucija. Šie rezultatai taip pat turėtų būti prieinami EERRI ir Komisijai jų prašymu ir tokiomis pačiomis sąlygomis.

6. Siekdamos padėti galutiniams paslaugų gavėjams nustatyti prisijungimo įvairiose vietovėse galimybes, nacionalinės reguliavimo institucijos, laikydamosi savo įpareigojimų, susijusių su konfidencialios informacijos ir verslo paslapčių apsauga, gali teikti informavimo priemones, kurios yra pakankamai išsamios, kad padėtų galutiniams paslaugų gavėjams pasirinkti prisijungimo paslaugas.

7. Siekdama prisidėti prie nuoseklaus geografinių tyrimų ir prognozių taikymo, EERRI, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, iki [data] pateikia šiame straipsnyje nustatytų nacionalinių reguliavimo institucijų įpareigojimų vykdymo gaires.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 6 dalis (pritaikytas)

ð naujas

623 straipsnis

Konsultacijų ir skaidrumo mechanizmas

Išskyrus atvejus, kai taikoma 732 straipsnio 9 dalis, 2026, ar 21 27 straipsnis, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nacionalinės reguliavimo institucijos Ö arba kitos kompetentingos institucijos Õ pagal šią direktyvą ar specifines direktyvas ketina taikyti priemones arba kai jos ketina numatyti apribojimus pagal 945straipsnio 3 ir 44 ir 5 dalis, kurie turi didelį poveikį atitinkamoms rinkoms, suinteresuotosioms šalims jos suteiktų galimybę per pagrįstai nustatytą laiką ð , atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą ir bet kuriuo atveju ne trumpiau nei per 30 dienų, išskyrus ypatingomis aplinkybėmis, ï pateikti pastabas dėl planuojamos priemonės.

Nacionalinės reguliavimo Ö ir kitos kompetentingos Õ institucijos skelbia savo konsultacijų procedūras.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įsteigtas vienas informacijos punktas, per kurį būtų galima sužinoti apie visas vykstančias konsultacijas.

Konsultacijų procedūros rezultatai nacionalinė reguliavimo institucija skelbiami viešai, išskyrus atvejus, kai pagal Bendrijos Ö Sąjungos Õ ar nacionalinę teisę dėl verslo slaptumo informacija yra konfidenciali.

ê 2002/22/EB

3324 straipsnis

Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 23 dalies a punktas

1. Valstybės narės užtikrina, kiek tai tikslinga, kad nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgtų į galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų (įskaitant pirmiausia neįgaliuosius vartotojus), gamintojų ir elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiančių įmoniųūkio subjektų nuomonę klausimais, susijusiais su visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų srityje, ypač kai jie turi didelę įtaką rinkoje.

Visų pirma, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos įsteigtų konsultavimosi mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinta, kad jos savo sprendimais, kurie priimami klausimais, susijusiais su galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų srityje, tinkamai atsižvelgtų į vartotojų interesus elektroninių ryšių srityje.

ê 2002/22/EB

2. Atitinkamais atvejais suinteresuotos šalys, vadovaujamos nacionalinių reguliavimo institucijų, gali sukurti mechanizmus, kuriuose dalyvauja vartotojai, paslaugų gavėjų grupės ir paslaugų teikėjai, bendrai paslaugų kokybei pagerinti nustatant ir stebint, inter alia, elgesio kodeksus ir veiklos normas.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 23 dalies b punktas (pritaikytas)

3. Nepažeisdamos nacionalinių taisyklių, atitinkančių Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisę, susijusią su kultūros ir žiniasklaidos politikos tikslais, pavyzdžiui, kultūros ir kalbų įvairove bei žiniasklaidos pliuralizmu, propagavimu, nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos atitinkamos institucijos gali skatinti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiančių įmoniųūkio subjektų ir sektorių, suinteresuotų teisėto turinio propagavimu teikiant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, bendradarbiavimą. Toks bendradarbiavimas taip pat gali apimti pagal 96 straipsnio 3 dalies a punktą ir 95 straipsnio 1 dalį skelbtinos Ö viešojo intereso Õ informacijos apie viešuosius interesus koordinavimą.

ê 2002/22/EB

3425 straipsnis

Neteisminis ginčų sprendimas

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 24 dalis (pritaikytas)

ð naujas

1. Valstybės narės užtikrina galimybes Ö vartotojams naudotis Õ skaidriomis, nediskriminuojančiomis, paprastomis Ö , greitomis, sąžiningomis Õ ir nebrangiomis ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūromis sprendžiant vartotojų ir elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiančių ūkio subjektų Ö spręsti Õ neišspręstus ginčus Ö su Õ įmonėmis, teikiančiomis ð viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, ï ð išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, ï pagal šią direktyvą dėl tokių ð tinklų ir (arba) ï paslaugų teikimo sutarčių sąlygų ir (arba) jų vykdymo. Valstybės narės priima priemones, užtikrinančias, kad Ö nacionalinėms reguliavimo institucijoms turi leisti veikti kaip ginčų sprendimo įstaigoms. Õ tTtokios prodedūros Ö turi atitikti Direktyvos 2013/11/ES II skyriuje nustatytus kokybės reikalavimus . Õ ginčai būtų sprendžiami sąžiningai ir greitai, o pateisinamais atvejais nustato sumokėtų sumų grąžinimo ir (arba) kompensavimo sistemą. Tokios procedūros sudarytų galimybes ginčus spręsti sąžiningai ir greitai, o pagrįstais atvejais gali nustatyti sumokėtų sumų grąžinimo ir (arba) kompensavimo sistemą. Valstybės narės gali nustatyti ð suteikti galimybę naudotis tokiomis procedūromis ï ir ginčams su kitais Ö ir Õ kitiems galutiniams paslaugų gavėjams ð , visų pirma labai mažoms ir mažosioms įmonėms. ï

ê 2002/22/EB (pritaikytas)

ð naujas

2. Valstybės narės užtikrina, kad jų teisės aktai netrukdytų įsteigti skundų nagrinėjimo tarnybas ir numatyti operatyvias kompiuteriniu ryšiu teikiamas atitinkamo teritorinio lygio paslaugas, kad vartotojams ir Ö kitiems Õ galutiniams paslaugų gavėjams būtų lengviau išspręsti ginčą. ð Ginčuose su vartotojais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 254/2013, to reglamento nuostatos taikomos, jei apie susijusią ginčų sprendimo įstaigą buvo pranešta Komisijai pagal Direktyvos 2013/11/ES 20 straipsnį. ï

3. Ö Nepažeidžiant Direktyvos 2013/11/ES nuostatų, Õ Kkai tokiuose ginčuose dalyvauja skirtingų valstybių narių šalys, valstybės narės koordinuoja savo pastangas ginčui išspręsti.

4. Šis straipsnis nepažeidžia nacionalinių teismo procedūrų.

ê 2002/21/EB

2026 straipsnis

Įmonių ginčų sprendimas

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 22 dalis (pritaikytas)

ð naujas

1. Tais atvejais, kai dėl galiojančių įpareigojimų pagal šią direktyvą ar specialiąsias direktyvas tarp įmonių, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas valstybėje narėje arba tarp tokių įmonių ir kitų įmonių valstybėje narėje, kurios naudojasi prieigos prievolėmis ir (arba) tarpusavio sąsaja ð arba tarp įmonių, valstybėje narėje teikiančių elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas ir susijusių priemonių teikėjų ï pagal šią direktyvą ar specialiąją direktyvą, kyla ginčas, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija bet kurios ginčo šalies prašymu ir nepažeisdama 2 dalies nuostatų priima sprendimą, įpareigojantį išspręsti ginčą per kuo trumpesnį laiką, bet kuriuo atveju per keturis mėnesius, išskyrus ypatingas aplinkybes. Atitinkama valstybė narė reikalauja, kad visos šalys visiškai bendradarbiautų su nacionaline reguliavimo institucija.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

2. Valstybės narės gali numatyti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos atsisakytų spręsti ginčą įpareigojančiu sprendimu, kai yra kiti mechanizmai, įskaitant tarpininkavimą, kurie geriau ir laiku pagal 38 straipsnįio nuostatas išspręstų ginčą. Apie tai jos nedelsdamos praneša šalims. Jei per keturis mėnesius ginčas neišsprendžiamas ir nukentėjusioji šalis jo neperduoda teismui, nacionalinė reguliavimo institucija bet kurios šalies prašymu priima sprendimą, įpareigojantį ginčą išspręsti per kuo trumpesnį laiką, bet kuriuo atveju per keturis mėnesius.

3. Spręsdama ginčą nacionalinė reguliavimo institucija priima sprendimus, kuriais siekiama 38 straipsnyje išdėstytų tikslų. Visi įpareigojimai, kuriuos nacionalinė reguliavimo institucija nustato įmonei spręsdama ginčą, turi atitikti šios direktyvos ar specifinių direktyvų nuostatas.

4. Nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas skelbiamas viešai atsižvelgiant į verslo slaptumo reikalavimus. Suinteresuotoms šalims pateikiami išsamūs sprendimo motyvai.

5. Šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodyta tvarka nekliudo bet kuriai šaliai pareikšti ieškinį teisme.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 23 dalis (pritaikytas)

ð naujas

2127 straipsnis

Tarpvalstybinių ginčų sprendimas

1. Jei tarp šalių Ö įmonių Õ skirtingose valstybėse narėse kyla ginčas dėl šios direktyvosar specifinių direktyvų, ir kai ginčas priklauso kelių valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijai, taikomos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos. ð Šios nuostatos netaikomos ginčams, susijusiems su radijo spektro koordinavimu, kuriam taikomas 28 straipsnis. ï

2. Ginčą atitinkamai (-oms) nacionalinei (-ėms) reguliavimo Ö institucijai ar Õ institucijoms gali pateikti bet kuri šalis. Kompetentinga (-os) nacionalinė (-s) reguliavimo Ö institucija arba Õ institucijos koordinuoja savo pastangas ir teisę konsultuotis su ð apie ginčą turi praneštiï EERRI, kad ginčas būtų išspręstas darniai pagal 83 straipsnyje išdėstytus tikslus.

Nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios yra kompetentingos spręsti tokį ginčą, gali paprašyti EERRI priimti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi pagal Pagrindų direktyvos ir (arba) specialiųjų direktyvų nuostatas ginčui išspręsti.

ò naujas

3. Per kuo trumpesnį laiką, bet kuriuo atveju per keturis mėnesius, išskyrus ypatingas aplinkybes, EERRI pareiškia nuomonę, kurioje atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai ar institucijoms nurodo imtis konkrečių veiksmų siekiant išspręsti ginčą (arba nesiimti veiksmų).

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 23 dalis

Jeigu toks prašymas pateikiamas EERRI, visos nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios yra kompetentingos spręsti bet kurį ginčo aspektą, prieš imdamosi veiksmų ginčui išspręsti, laukia, kol EERRI priims nuomonę. Tai neapriboja nacionalinių reguliavimo institucijų galimybės prireikus imtis skubių priemonių.

ò naujas

4. Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija ar institucijos, prieš imdamosi veiksmų ginčui išspręsti, laukia, kol EERRI priims nuomonę. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai reikia skubiai veikti, kad būtų galima išsaugoti konkurenciją ir apsaugoti galutinių paslaugų gavėjų interesus, bet kuri nacionalinė reguliavimo institucija gali šalių prašymu arba savo iniciatyva priimti laikinąsias priemones.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 23 dalis (pritaikytas)

ð naujas

Bet kokie įpareigojimai, kuriuos įmonėms taiko nacionalinės reguliavimo institucijos, sprendžiant ginčus atitinka šią direktyvą ir specifines direktyvas.

5. Bet kokie Ö sprendžiant ginčą Õ sprendžiančios atitikti nacionalinės reguliavimo institucijos įmonei nustatyti įpareigojimai turi Ö atitikti Õ šią direktyvą, arba specialiųjų direktyvų nuostatų, juos nustatant turi būti kuo labiauatidžiai atsižvelgiama į EERRI priimtą nuomonę ð ir jie turi būti priimti per vieną mėnesį nuo tokios nuomonės patekimo ï .

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 23 dalis, iš dalies pakeista klaidų ištaisymu, OL L 241, 2013 9 10, p. 8.

3. Valstybės narės gali numatyti galimybę kompetentingoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms kartu atsisakyti spręsti ginčą, kai veikia kiti mechanizmai, įskaitant tarpininkavimą, kurie geriau ir laiku pagal 8 straipsnio nuostatas išspręstų ginčą.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 23 dalis

Apie tai jos nedelsdamos praneša šalims. Jei per keturis mėnesius ginčas neišsprendžiamas ir nukentėjusioji šalis jo neperduoda teismui, nacionalinės reguliavimo institucijos bet kurios šalies prašymu koordinuoja savo pastangas ginčą išspręsti pagal 8 straipsnio nuostatas ir atidžiai atsižvelgdamos į EERRI priimtą nuomonę.

46. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka netrukdo bet kuriai šaliai pateikti ieškinį.

ò naujas

28 straipsnis

Radijo spektro koordinavimas tarp valstybių narių

1. Valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos užtikrina, kad radijo spektro naudojimas jų teritorijoje būtų organizuojamas taip, kad jokiai kitai valstybei narei nebūtų kliudoma, visų pirma tarpvalstybiniais valstybių narių žalingaisiais trukdžiais, leisti savo teritorijoje pagal Sąjungos teisės aktus naudoti suderintą radijo spektrą.

Jos imasi visų šiam tikslui pasiekti būtinų priemonių, nepažeisdamos savo įpareigojimų pagal tarptautinę teisę ir atitinkamus tarptautinius susitarimus, pvz., ITU radijo ryšio reglamentus.

2. Tarpvalstybiniu mastu koordinuodamos radijo spektro naudojimą, valstybės narės bendradarbiauja Radijo spektro politikos grupėje ir taip siekia užtikrinti, kad:

(a) būtų laikomasi 1 dalies reikalavimų,

(b)būtų išspręstos su tarpvalstybiniu koordinavimu arba tarpvalstybiniais žalingaisiais trukdžiais susijusios problemos arba ginčai.

3. Atitinkama valstybė narė ir Komisija gali paprašyti Radijo spektro politikos grupės pasinaudoti savo, kaip tarpininkės, įgaliojimais ir, jei reikia, pateikti nuomonę, kurioje siūlomas suderintas sprendimas, kad padėtų valstybėms narėms laikytis 1 ir 2 dalių reikalavimų.

4. Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija, kuo labiau atsižvelgdama į Radijo spektro politikos grupės nuomonę, gali priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis siekiama panaikinti tarpvalstybinius dviejų ar kelių valstybių narių žalinguosius trukdžius, neleidžiančius joms savo teritorijoje naudoti suderinto radijo spektro. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 110 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III antraštinė dalis. Įgyvendinimas

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 24 dalis (pritaikytas)

ð naujas

21 a29 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijųð , ir, prireikus, baudų ir periodinių sankcijų, ï taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ð arba bet kokiu kitu teisiškai privalomu nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos sprendimu ï ir specifinėmis direktyvomis, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. ð Nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos yra įgaliotos skirti sankcijas per nacionalinėje konstitucinėje teisėje nustatytą laiką. ï Numatytos sankcijos turi būti tinkamos, veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša apie šias nuostatas Komisijai iki 2011 m. gegužės 25 d. Ö [perkėlimo į nacionalinę teisę data] Õ ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus.

ê 2002/20/EB 10 straipsnis

1030 straipsnis

Bendrojo leidimo ar naudojimo teisių sąlygų ir specifinių įpareigojimų laikymasis

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 6 dalies a punktas (pritaikytas)

ð naujas

1. ð Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos ï Nacionalinės reguliavimo institucijos stebėtų ir prižiūrėtų, kaip laikomasi bendrojo leidimo arba ð radijo spektro ir numeriųï naudojimo teisių sąlygų ir ir 613straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių įpareigojimų vadovaudamosi 11 straipsniu, ð bei įpareigojimo naudoti radijo spektrą veiksmingai ir efektyviai pagal 4 ir 45 straipsnius ir 47 straipsnio 1 ir 2 dalis. ï

Nacionalinės reguliavimo ð ir kitos kompetentingos ï institucijos turi įgaliojimą reikalauti, kad elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas teikiančios įmonės, kurioms taikomas bendrasis leidimas arba kurios turi radijo ð spektro ï dažnių ar numerių naudojimo teises, pagal 1121 straipsnį pateiktų informaciją, būtiną patikrinimui, kaip laikomasi bendrųjų ar panaudos teisių sąlygų bei konkrečių 613 straipsnio 2 dalyje Ö arba 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse Õ nurodytų įpareigojimų.

2. Jeigu nacionalinė reguliavimo ð kompetentinga ï institucija nustato, kad įmonė nesilaiko vienos ar daugiau bendrųjų ar panaudos teisių sąlygų ar konkrečių 613 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų, ji apie tai praneša įmonei ir suteikia galimybę per pagrįstą laiką pareikšti savo nuomonę.

3. Atitinkama institucija turi turėti įgaliojimą reikalauti, kad 2 dalyje nurodytas pažeidinėjimas būtų nutrauktas nedelsiant arba per pagrįstą laiką, ir imasi atitinkamų proporcingų priemonių atitikčiai užtikrinti.

Valstybės narės atitinkamoms institucijoms suteikia įgaliojimus atitinkamais atvejais:

a) skirti, prireikus, atgrasančias finansines baudas, kurios gali apimti periodines baudas, taikomas atgaline data; ir

b) nurodyti nutraukti arba atidėti paslaugų arba į paslaugų rinkinį įeinančių paslaugų teikimą, nes, jei šios paslaugos ir toliau būtų teikiamos, būtų daroma didelė žala konkurencijai, iki tol, kol bus patenkinami prieigos įpareigojimai, nustatyti atliekant Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 65 straipsnyje minimą rinkos tyrimą.

Apie priemones ir priežastis, kodėl jų imamasi, nedelsiant pranešama atitinkamai įmonei ir nustatomas pagrįstas laikas įmonei tą priemonę įvykdyti.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 6 dalies b punktas (pritaikytas)

ð naujas

4. Nepažeisdamos 2 ir 3 daliųes nuostatų, valstybės narės suteikia įgaliojimus atitinkamai institucijai prireikus skirti finansines baudas įmonėms už įpareigojimo, nustatyto šios direktyvos 1121 straipsnio 1 dalies a arba b punktuosee arba Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 9 67 straipsnyje, nevykdymą ir informacijos nepateikimą per pagrįstą laikotarpį, kurį nurodė nacionalinė reguliavimo ð kompetentinga ï institucija.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 6 dalies c punktas (pritaikytas)

5. Rimtų Ö Rimto Õ 613 straipsnio 2 dalyje Ö arba 47 straipsnio 1 arba 2 dalyse Õ nurodytų bendrojo leidimo arba naudojimo teisių sąlygų pažeidimo arba pasikartojančių pažeidimų arba konkrečių įpareigojimų pažeidimų atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, neduoda rezultatų, Ö valstybės narės užtikrina, kad Õ nacionalinės reguliavimo Ö ir kitos kompetentingos Õ institucijos gali nebeleisti įmonei teikti elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų arba sustabdyti ar atimti naudojimo teises. Ö VValstybės narės suteikia įgaliojimus atitinkamai institucijai skirti Õ veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas ir baudas. Ö Tokios sankcijos ir baudos Õ gali būti taikomos pažeidimų laikotarpiu net ir tais atvejais, jei vėliau padėtis buvo ištaisyta.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 6 dalies d punktas (pritaikytas)

6. Nepaisant 2, 3 ir 5 dalių nuostatų, jeigu atitinkama institucija turi įrodymų apie 613 straipsnio 2 dalyje Ö arba 47 straipsnio 1 arba 2 dalyse Õ nurodytų bendrojo leidimo arba naudojimo teisių sąlygų ar konkrečių įpareigojimų pažeidimus, keliančius tiesioginį ir rimtą pavojų visuomenės saugai ir saugumui ar visuomenės sveikatai arba sudarančius didelių ekonominių ar eksploatavimo problemų kitiems elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjams ar naudotojams ar kitiems radijo spektro paslaugų gavėjams, ji gali imtis skubių laikinų priemonių padėčiai ištaisyti dar nepriėmusi galutinio sprendimo. Po to atitinkamai įmonei suteikiama pagrįsta galimybė pareikšti savo nuomonę ir pasiūlyti priemones padėčiai ištaisyti. Prireikus atitinkama institucija gali patvirtinti laikinąsias priemones, kurios galioja ne ilgiau kaip 3 mėnesius, tačiau kurios tais atvejais, kai vykdymo procedūros dar nėra užbaigtos, gali būti pratęstos dar ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

7. Įmonės turi teisę paduoti skundus dėl priemonių, taikomų pagal šį straipsnį, Ö šios Õ dDirektyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 4 31 straipsnyje nurodyta tvarka.

ê 2002/21/EB

431 straipsnis

Teisė pateikti apeliacinį skundą

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 4 dalies a punktas

ð naujas

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu veiktų veiksmingi mechanizmai, pagal kuriuos bet kuris paslaugų gavėjas ar įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, kuriai turi įtakos nacionalinės reguliavimo ð kompetentingos ï institucijos sprendimas, turėtų teisę paduoti apeliacinei institucijai, ð visiškai ï nepriklausomai nuo suinteresuotų šalių ð ir kuriai atliekant užduotis nebūtų kišamasi iš išorės ar nebūtų daromas politinis spaudimas, dėl kurio būtų pakenkta institucijos sprendimų nepriklausomumui ï , apeliacinį skundą dėl to sprendimo. Ši institucija, kuri gali būti teismas, turi turėti atitinkamas kvalifikacijas, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas. Valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į bylos sudėtį ir kad veiktų veiksmingas apeliacijų mechanizmas.

Kol nagrinėjamas apeliacinis skundas, galioja ð kompetentingos ï nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal nacionalinę teisę nustatomos laikinosios priemonės.

ê 2002/21/EB

2. Kai 1 dalyje nurodyta apeliacinė institucija nėra teismo institucija, jos sprendimo pagrindas visuomet pateikiamas raštu. Be to, tokiu atveju jos sprendimą peržiūri teismas, apibrėžtas Sutarties 267 straipsnyje.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 4 dalies b punktas

ð naujas

3. Valstybės narės renka informaciją apie apeliacijų bendrąjį turinį, apeliacijų prašymų skaičių, apeliacijų procedūrų trukmę ir priimtų sprendimų nustatyti laikinąsias priemones skaičių. Valstybės narės tokią informaciją ð , taip pat sprendimus arba teismo sprendimus, ï teikia Komisijai ir EERRI joms pateikus pagrįstą prašymą.

IV antraštinė dalis. Vidaus rinkos procedūros

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 6 dalis (pritaikytas)

732 straipsnis

Elektroninių ryšių vidaus rinkos stiprinimas

1. Atlikdamos savo užduotis pagal šią direktyvą ir specifines direktyvas, nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į 8 3 straipsnyje nustatytus tikslus, įskaitant ir tai, kiek jie susiję su vidaus rinkos veikimu.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos prisideda prie vidaus rinkos plėtros skaidriai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Komisija bei EERRI, kad visose valstybėse narėse šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatos būtų taikomos nuosekliai. Dėl to jos pirmiausia bendradarbiauja su Komisija ir EERRI, kad nustatytų, kokie teisės aktai ir kokios priemonės padėčiai ištaisyti geriausiai tinka vienai ar kitai situacijai rinkoje.

3. Išskyrus atvejus, kai pagal 7b 34 straipsnį priimtose rekomendacijose arba gairėse numatyta kitaip, pasibaigus 6 23 straipsnyje nurodytoms konsultacijoms, kai nacionalinė reguliavimo institucija ketina imtis priemonių:

a) kurioms taikomi šios direktyvos Ö 59, 62, 65 ar 66 Õ 15 ar 16 straipsniai arba Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyvos) 5 ar 8 straipsniai, ir ir

b) kurios daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai,

ji tuo pat metu priemonės projektą padaro prieinamą Komisijai, EERRI ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms kitose valstybėse narėse, tuo pačiu metu kartu pagal 520 straipsnio 3 dalį nurodo, kuo priemonė yra paremta, ir apie ją praneša Komisijai, EERRI bei kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Nacionalinės reguliavimo institucijos, EERRI ir Komisija pastabas atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai gali pateikti ne vėliau kaip per mėnesį. Vieno mėnesio termino pratęsti negalima.

4. Kai planuojama priemone, kuriai taikoma šio straipsnio 3 dalis, siekiama:

a) apibūdinti atitinkamą rinką, kuri skiriasi nuo rinkų, apibūdintų rekomendacijoje pagal 15 62 straipsnio 1 dalį, arba arba

b) spręsti, ar pagal 1665 straipsnio 3, 5 arba 4 dalis laikyti įmonę, atskirai ar kartu su kitomis įmonėmis, turint didelę įtaką rinkoje,

ir kai ši planuojama priemonė galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, ir kai Komisija yra nacionalinei reguliavimo institucijai nurodžiusi, kad planuojama priemonė sukurs kliūtį bendrojoje rinkoje, arba jei Komisija turi rimtų abejonių dėl planuojamos priemonės suderinamumo su Bendrijos Ö Sąjungos Õ teise, ypač su 83 straipsnyje nurodytais tikslais, planuojama priemonė netaikoma dar du mėnesius. Šio termino pratęsti negalima. Tokiu atveju Komisija informuoja kitas nacionalines reguliavimo institucijas apie šias abejones.

5. Per 4 dalyje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija gali

a) priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija panaikintų planuojamą priemonę, ir (arba)

b) priimti sprendimą panaikinti savo išlygas dėl 4 dalyje nurodytos priemonės projekto.

Prieš priimdama sprendimą Komisija kuo labiauatidžiai atsižvelgia į EERRI nuomonę. Kartu su šiuo sprendimu pateikiama išsami ir objektyvi analizė, kodėl Komisija mano, kad planuojama priemonė neturėtų būti patvirtinta, ir konkretūs pasiūlymai, kaip planuojama priemonė turėtų būti pakeista.

6. Per šešis mėnesius po to, kai pagal 5 dalį Komisija priėmė sprendimą, kuriame reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija panaikintų planuojamą priemonę, nacionalinė reguliavimo institucija planuojamą priemonę iš dalies pakeičia arba panaikina. Jeigu planuojama priemonė iš dalies keičiama, nacionalinė reguliavimo institucija 623 straipsnyje nurodyta tvarka surengia viešąsias konsultacijas ir pagal 3 dalies nuostatas vėl praneša Komisijai apie iš dalies pakeistą planuojamą priemonę.

7. Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija kuo labiauatidžiai atsižvelgia į kitų nacionalinių reguliavimo institucijų, EERRI ir Komisijos pastabas ir po to, išskyrus atvejus, kai taikomi 4 dalis ir 5 dalies a punktas, gali priimti planuojamą priemonę, o tai padariusi apie ją informuoja Komisiją.

8. Nacionalinė reguliavimo institucija Komisijai ir EERRI pateikia visas patvirtintas galutines priemones, kurioms taikomos Ö šio straipsnio Õ 7 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos.

9. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad nukrypstant nuo 3 ir 4 dalyse numatytų procedūrų reikia skubiai veikti, kad būtų galima išsaugoti konkurenciją ir apsaugoti paslaugų gavėjų interesus, ji gali nedelsdama imtis proporcingų ir laikinų priemonių. Apie tokias priemones ji nedelsdama praneša Komisijai, kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir EERRI, kartu išsamiai nurodydama priežastis. Sprendimą tokias priemones taikyti nuolat ar pratęsti jų galiojimo laiką, nacionalinė reguliavimo institucija priima pagal 3 ir 4 dalių nuostatas.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 7 dalis (pritaikytas)

7a33 straipsnis

TaisomųjųPadėties ištaisymo priemonių nuoseklaus taikymo tvarka

1. Jeigu pagal planuojamą priemonę, kuriai galioja 732 straipsnio 3 dalis, taikant 16 65 straipsnį kartu su Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 5 59 ir 967–13 74 straipsniais ir Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį, siekiama nustatyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti operatoriaus pareigas, Komisija per šios direktyvos 732 straipsnio 3 dalyje numatytą vieno mėnesio laikotarpį gali nurodyti atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai ir EERRI priežastis, kodėl ji mano, kad taikant planuojamą priemonę bus sukuriamos kliūtys bendrojoje rinkoje, arba kad ji turi rimtų abejonių dėl to, ar ši priemonė suderinama su Bendrijos Ö Sąjungos Õ teise. Tokiu atveju planuojamos priemonės negalima priimti dar tris mėnesius nuo Komisijos pranešimo.

Jeigu tokio pranešimo negauta, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali priimti planuojamą priemonę, kuo labiau atsižvelgdama į visas Komisijos, EERRI arba kitų nacionalinių reguliavimo institucijų pateiktas pastabas.

2. Per 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį Komisija, EERRI ir atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią priemonę, atsižvelgdamos į 83 straipsnyje nustatytus tikslus, kartu tinkamai atsižvelgdamos į rinkos dalyvių nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklios reguliavimo praktikos plėtrą.

3. Per 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių laikotarpio pirmąsias šešias savaites EERRI savo narių balsų dauguma priima nuomonę dėl pirmoje dalyje minimo Komisijos pranešimo, nurodo, ar, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti arba panaikinti planuojamą priemonę, ir, kai tikslinga, pateikia konkrečių pasiūlymų, kaip tai padaryti. Ši nuomonė turi būti pagrįsta ir skelbiama viešai.

4. Jei savo nuomonėje EERRI sutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis, ji glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama nacionaline reguliavimo institucija, kad būtų nustatyta pati tinkamiausia ir veiksmingiausia priemonė. Prieš baigiantis 1 dalyje nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui nacionalinė reguliavimo institucija gali:

a) kuo labiau atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą Komisijos pranešimą ir EERRI nuomonę ir patarimus, iš dalies pakeisti arba panaikinti planuojamą priemonę;

b) nekeisti savo planuojamos priemonės.

5. Jei EERRI nesutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis arba nuomonės nepateikia, arba jeigu nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeičia savo planuojamą priemonę arba jos nepakeičia pagal 4 dalį, Komisija, kuo labiau atsižvelgdama į EERRI nuomonę, jei tokios būta, per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių laikotarpio pabaigos gali:

a) siekdama šio tikslo priimti rekomendaciją, pagal kurią būtų reikalaujama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų arba atsiimtų siūlomos priemonės projektą, pateikiant konkrečių pasiūlymų, ir nurodo šios rekomendacijos priėmimo priežastis, visų pirma tais atvejais, jei EERRI nesutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis;

b) priimti sprendimą panaikinti savo išlygas pagal 1 dalį.

ò naujas

c) priimti sprendimą, kuriuo atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija būtų įpareigota panaikinti planuojamą priemonę, jeigu EERRI sutinka su rimtu Komisijos susirūpinimu. Kartu su šiuo sprendimu pateikiama išsami ir objektyvi analizė, kodėl Komisija mano, kad planuojama priemonė neturėtų būti patvirtinta, ir konkretūs pasiūlymai, kaip planuojama priemonė turėtų būti pakeista. Šiuo atveju mutatis mutandis taikoma 32 straipsnio 6 dalyje nurodyta procedūra

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 7 dalis (pritaikytas)

6. Per vieną mėnesį nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo pagal Ö šio straipsnio Õ 5 dalies a punktą arba po jos išlygų panaikinimo pagal 5 dalies b punktą atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija praneša Komisijai ir EERRI apie patvirtintą galutinę priemonę.

Šis laikotarpis gali būti pratęstas, kad nacionalinė reguliavimo institucija, vadovaudamasi 623 straipsnyje nurodyta procedūra, galėtų surengti viešąją konsultaciją.

7. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija, remdamasi pagal 5 dalies a punktą priimta rekomendacija, nusprendžia iš dalies nekeisti planuojamos priemonės arba jos nepanaikinti, ji pateikia pagrįstą paaiškinimą.

8. Nacionalinė reguliavimo institucija gali atsiimti siūlomos priemonės projektą bet kuriuo procedūros etapu.

7b34 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

1. Surengusi viešąsias konsultacijas bei konsultacijas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir kuo labiau atsižvelgdama į EERRI nuomonę, Komisija gali priimti su 732 straipsniu susijusias rekomendacijas ir (arba) gaires, kuriomis nustatoma pagal 732 straipsnio 3 dalį reikalaujamų pranešimų forma, turinys ir pateiktinos informacijos išsamumas, aplinkybės, kuriomis pranešimo nebūtina pateikti, ir terminų apskaičiavimas.

2. 1 dalyje nurodytos priemonės priimamos taikant 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

ò naujas

II SKYRIUS

Suderintas radijo spektro skyrimas

35 straipsnis

Tarpusavio peržiūra

1. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiami įgaliojimai bent nustatyti šias su radijo spektro valdymu susijusias priemones:

(a)individualių radijo spektro naudojimo teisių atveju – atrankos procesą, atsižvelgiant į 54 straipsnį,

(b)paraiškos teikėjo atitikties reikalavimams kriterijus, jei taikoma, atsižvelgiant į 48 straipsnio 4 dalį,

(c)radijo spektro ekonominės vertės nustatymo priemonių parametrus, pvz., rezervuojamąją kainą, atsižvelgiant į 42 straipsnį,

(d)naudojimo teisių galiojimo trukmę ir jų atnaujinimo sąlygas pagal 49 ir 50 straipsnius,

(e)kai būtina, konkurencijos skatinimo priemones pagal 52 straipsnį,

(f)sąlygas, susijusias su radijo spektro naudojimo teisių skyrimu ir perdavimu, įskaitant prekybą tomis teisėmis ir jų nuomą, atsižvelgiant į 51 straipsnį, pasidalijamuoju radijo spektro ar belaidžio ryšio infrastruktūros naudojimu, atsižvelgiant į 59 straipsnio 3 dalį, arba naudojimo teisių kaupimu, atsižvelgiant į 52 straipsnio 2 dalies c ir e punktus, ir

(g)aprėpties sąlygų parametrus pagal bendrus su tuo susijusius valstybių narių politikos tikslus, atsižvelgiant į 47 straipsnį.

Nustatydama šias priemones, nacionalinė reguliavimo institucija atsižvelgia į atitinkamus nacionalinius valstybės narės nustatytus politikos tikslus, taip pat į kitas atitinkamas nacionalines su radijo spektro valdymu pagal Sąjungos teisę susijusias priemones ir šias priemones grindžia išsamiu ir objektyviu konkurencinės, techninės ir ekonominės padėties rinkoje vertinimu.

2. Jei nacionalinė reguliavimo institucija ketina nustatyti priemonę pagal 1 dalies a–g punktus, ji sudaro sąlygas EERRI, Komisijai ir kitų valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms tuo pačiu metu susipažinti su planuojama priemone, kartu nurodydama, kuo priemonė yra pagrįsta.

3. Per vieną mėnesį arba ilgesnį laikotarpį, jei nacionalinė reguliavimo institucija sutinka pratęsti terminą, EERRI priima pagrįstą nuomonę dėl planuojamos priemonės, kurioje išanalizuoja, ar ši priemonė geriausiai padėtų:

(a)skatinti vidaus rinkos plėtrą ir konkurenciją, užtikrinti kuo didesnę naudą vartotojams ir, apskritai, siekti 3 straipsnyje ir 45 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų ir principų,

(b)užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo spektro naudojimą ir

(c)diegiant nuo radijo spektro priklausančioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti skirtus tinklus užtikrinti stabilias ir nuspėjamas investavimo sąlygas esamiems ir būsimiems radijo spektro naudotojams.

Pagrįstoje nuomonėje nurodoma, ar planuojamą priemonę reikėtų iš dalies pakeisti ar panaikinti. Atitinkamais atvejais EERRI tuo tikslu pateikia konkrečias rekomendacijas. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai taip pat gali teikti pastabas apie sprendimo projektą.

4. Vykdydamos savo užduotis pagal šį straipsnį, EERRI ir nacionalinės reguliavimo institucijos visų pirma atsižvelgia į:

(a)šioje direktyvoje numatytus tikslus ir principus, taip pat į visus atitinkamus Komisijos įgyvendinimo sprendimus, priimtus pagal šią direktyvą, taip pat sprendimus 676/2002/EB ir 243/2012/EB,

(a)visus konkrečius Sąjungos teisę atitinkančius valstybės narės nustatytus nacionalinius tikslus,

(b)būtinybę išvengti konkurencijos iškraipymo priimant tokias priemones,

(c)naujausio pagal 22 straipsnį atliekamo tinklų geografinio tyrimo rezultatus,

(d)būtinybę užtikrinti suderinamumą su dabartinėmis ir būsimomis skyrimo procedūromis kitose valstybėse narėse ir į galimą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, ir

(e)atitinkamą Radijo spektro politikos grupės nuomonę.

5. Prieš priimdama galutinį sprendimą atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija kuo labiau atsižvelgia į EERRI nuomonę ir Komisijos bei kitų nacionalinių reguliavimo institucijų pastabas. Savo priimtą galutinį sprendimą ji praneša EERRI ir Komisijai.

Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija, remdamasi pagal šio straipsnio 2 dalį pateikta pagrįsta nuomone, nusprendžia iš dalies nekeisti planuojamos priemonės arba jos nepanaikinti, ji pateikia pagrįstą paaiškinimą.

Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali panaikinti savo planuojamą priemonę bet kuriuo procedūros etapu.

6. Rengdamos savo planuojamą priemonę pagal šį straipsnį, nacionalinės reguliavimo institucijos gali prašyti EERRI paramos.

7. EERRI, Komisija ir atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos rasti tinkamiausią ir veiksmingiausią šioje direktyvoje nustatytus tikslus ir principus atitinkantį sprendimą, deramai atsižvelgdamos į rinkos dalyvių nuomonę ir į būtinybę užtikrinti nuoseklios reguliavimo praktikos plėtrą.

8. Nacionalinės reguliavimo institucijos priimtas galutinis sprendimas paskelbiamas.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

836 straipsnis

Radijo dažnių suderintas skyrimas

Jei dėl radijo dažnių naudojimo yra susitarta, prieigos sąlygos ir procedūros suderintos, o įmonės, kurioms turi būti paskirti radijo dažniai, parinktos pagal tarptautinius susitarimus ir Bendrijos Ö Sąjungos Õ taisykles, valstybės narės tokių radijo dažnių naudojimo teisę suteikia pagal tuos sutarimus ir taisykles. Jei visos tam tikro radijo dažnio naudojimo nacionalinės sąlygos yra įvykdytos taikant bendrą atrankos procedūrą, valstybės narės nenustato jokių kitų sąlygų, papildomų kriterijų ar procedūrų, kurios apribotų, pakeistų ar uždelstų tokių radijo dažnių teisingą bendrą skyrimą.

ò naujas

37 straipsnis

Bendras leidimų, kuriais suteikiamos individualios radijo spektro naudojimo teisės, išdavimo procesas

1. Dvi arba kelios valstybės narės, siekdamos įvykdyti savo įpareigojimus pagal 13, 46 ir 54 straipsnius, gali bendradarbiauti viena su kita ir su Komisija bei EERRI, bendrai nustatydamos bendrus leidimų išdavimo proceso aspektus ir bendrai vykdydamos atrankos procesą, pagal kurį suteikiamos individualios radijo spektro naudojimo teisės, kai tinkama, laikydamosi bendro pagal 53 straipsnį nustatyto tvarkaraščio. Bendras leidimų išdavimo procesas turi atitikti šiuos kriterijus:

(a)individualius nacionalinius leidimų išdavimo procesus turi pradėti ir įgyvendinti kompetentingos institucijos pagal bendrai sutartą tvarkaraštį,

(b)jį taikant, kai tinkama, numatomos bendros individualių teisių atrankos ir suteikimo atitinkamose valstybėse narėse sąlygos ir procedūros,

(c)jį taikant, kai tinkama, numatomos bendros arba panašios individualių naudojimo teisių sąlygos atitinkamose valstybėse narėse, kuriomis, inter alia, galima skirti paslaugų gavėjams panašius radijo spektro blokus,

(d)jis turi būti atviras kitoms valstybėms narėms iki kol bus baigtas vykdyti leidimų išdavimo procesas.

2. Jeigu priemonės, kurių buvo imtasi 1 dalies nuostatoms įgyvendinti, patenka į 35 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, tame straipsnyje numatytą procedūrą atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos vykdo vienu metu.

III SKYRIUS.

Suderinimo procedūros

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 21 dalis (pritaikytas)

ð naujas

1938 straipsnis

Suderinimo procedūros

1. Nepažeidžiant 9 šios direktyvos straipsnio ir Direktyvos 2002/20/EB (toliau – Leidimų direktyva) Ö 37 ir 45 straipsnių, 46 straipsnio 3 dalies, 47 straipsnio 3 dalies ir 53 straipsnio Õ , jei Komisija nustato, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ð arba kitos kompetentingos institucijos ï skirtingai atlieka šioje direktyvoje ir specialiosiose direktyvose nurodytas reguliavimo užduotis ir dėl to gali kilti kliūčių vidaus rinkai, Komisija, kuo labiau atsižvelgdama į EERRI nuomonę, gali priimti rekomendaciją arba sprendimą dėl suderinto šios direktyvos ir specialiųjų direktyvų nuostatų taikymo tam, kad būtų įgyvendinami 38 straipsnyje išdėstyti tikslai.

2. Priimdama rekomendaciją pagal 1 dalį, Komisija laikosi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Valstybės narės užtikrina, kad atlikdamos užduotis nacionalinės reguliavimo ð ir kitos kompetentingos ï institucijos kuo labiau atsižvelgtų į šias rekomendacijas Ö pagal 1 dalį Õ. Jei nacionalinė reguliavimo institucija ð arba kita kompetentinga institucija ï nusprendžia rekomendacijos nesilaikyti, ji apie tai praneša Komisijai pagrįsdama savo poziciją.

3. Pagal 1 dalį priimti sprendimai gali apimti tik suderinto arba koordinuoto metodo, kuris taikomas sprendžiant toliau išvardytus klausimus, nustatymą:

(a)tais atvejais, kai nacionalinės reguliavimo institucijos, taikydamos 15 62 ir 16 65 straipsnių nuostatas ir reguliuodamos elektroninių ryšių rinkas, nenuosekliai taiko bendruosius reguliavimo metodus, taigi kyla kliūčių vidaus rinkai. Šie sprendimai nėra susiję su nacionalinių reguliavimo institucijų specialiaisiais pranešimais pagal 7a33 straipsnį.

Tokiu atveju Komisija pateikia sprendimo projektą tik:

–praėjus mažiausiai dvejiems metams po Komisijos rekomendacijos, skirtos tai pačiai problemai spręsti, priėmimo, ir

–kuo labiau atsižvelgdama į EERRI nuomonę dėl tokio sprendimo priėmimo tvarkos, kurią, Komisijos paprašyta, EERRI pateikia per 3 mėn.;

(b)numeracijos, įskaitant numerių intervalus, numerių ir identifikatorių perkėlimo, numerių ir adresų transliavimo sistemų ir prieigos prie 112 skubios pagalbos iškvietimo tarnybų klausimus.

4. 1 dalyje minėtas sprendimas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamas taikant 22110 straipsnio 4 dalyje nustatytą reguliavimo ð nagrinėjimo ï procedūrą su tikrinimu.

5. EERRI gali savo iniciatyva patarti Komisijai, ar turėtų būti patvirtinta priemonė pagal 1 dalį.

ê 2002/21/EB

è1 2009/140/EB 1 straipsnio 19 dalies a punktas

1739 straipsnis

Standartizacija

1. Laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, Komisija sudaro ir Europos Sąjungos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbia è1 neprivalomų standartų ç ir (arba) specifikacijų sąrašą, kurio pagrindu būtų skatinama suderintai teikti elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas ir susijusias priemones bei paslaugas. Prireikus laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos ir konsultuodamasi su komitetu, įsteigtu Direktyva 2015/1535/ES 98/34/EC, Komisija gali reikalauti, kad Europos standartų organizacijos (Europos standartizacijos komitetas – CEN, Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas – Cenelec ir Europos telekomunikacijų standartų institutas – ETSI) parengtų standartus.

2. Valstybės narės skatina, kad teikiamoms paslaugoms, techninėms sąsajoms ir (arba) tinklų funkcijoms būtų taikomi 1 dalyje minėti standartai ir (arba) specifikacijos tokiu mastu, kokio būtinai reikia paslaugų sąveikai užtikrinti ir paslaugų gavėjams suteikti daugiau pasirinkimo laisvės.

Kol nėra pagal 1 dalį paskelbtų standartų ir (arba) specifikacijų, valstybės narės skatina įgyvendinti Europos standartų organizacijų priimtus standartus ir (arba) specifikacijas.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 19 dalies b punktas

Jei tokių standartų ir (arba) specifikacijų nėra, valstybės narės skatina įgyvendinti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU), Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT), Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) ir Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) priimtus tarptautinius standartus ir rekomendacijas.

ê 2002/21/EB

Jei tarptautiniai standartai yra, valstybės narės skatina, kad Europos standartų organizacijos juos arba jų atitinkamas dalis imtų kaip pagrindą savo sudaromiems standartams, išskyrus atvejus, jei tokie tarptautiniai standartai ar jų atitinkamos dalys būtų neveiksmingos.

3. Jei 1 dalyje minėti standartai ir (arba) specifikacijos nėra pakankamai įdiegtos ir paslaugų sąveika vienoje ar keliose valstybėse narėse negali būti užtikrinta, tokių standartų ir (arba) specifikacijų įgyvendinimas 4 dalyje nustatyta tvarka gali būti privalomas tokiu mastu, kokio būtinai reikia tokiai sąveikai užtikrinti ir paslaugų gavėjams suteikti daugiau pasirinkimo laisvės.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 19 dalies c punktas

4. Tais atvejais, kai Komisija ketina tam tikrų standartų ir (arba) specifikacijų įgyvendinimą padaryti privalomą, ji apie tai paskelbia pranešimą Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje ir paragina visas suinteresuotas šalis viešai pareikšti pastabas. Komisija imasi tinkamų įgyvendinamųjų priemonių ir atitinkamų standartų įgyvendinimą paskelbia privalomą, o Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamame standartų ir (arba) specifikacijų sąraše juos pavadina privalomaisiais standartais.

5. Kai Komisija mano, kad 1 dalyje minėti standartai ir (arba) specifikacijos nebeprisideda prie suderinto elektroninių ryšių paslaugų teikimo arba kad jie nebetenkina vartotojų poreikių ar kliudo technologijų plėtotei, Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, išbraukia juos iš 1 dalyje minėto standartų ir (arba) specifikacijų sąrašo.

ê 2002/21/EB

è1 2009/140/EB 1 straipsnio 19 dalies d punktas

6. Kai Komisija mano, kad 4 dalyje minėti standartai ir (arba) specifikacijos nebeprisideda prie suderinto elektroninių ryšių paslaugų teikimo arba kad jie nebetenkina vartotojų poreikių ar kliudo technologijų plėtotei, Komisija è1 imasi atitinkamų įgyvendinimo priemonių ir iš 1 dalyje minėto standartų ir (arba) specifikacijų sąrašo šiuos standartus ir (arba) specifikacijas išbraukia ç.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 19 dalies e punktas (pritaikytas)

ð naujas

6a7. 4 ir 6 dalyje nurodytos įgyvendinamosios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos taikant 11022 straipsnio 4 dalyje numatytą reguliavimo ð nagrinėjimo ï procedūrą su tikrinimu.

ê 2002/21/EB

78. Šis straipsnis netaikomas jokiems esminiams reikalavimams, sąsajų specifikacijoms ir suderintiems standartams, kuriems taikoma Direktyva 2014/53/ES 1999/5/EB.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

18 straipsnis

Skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugų sąveika

1. Siekdamos skatinti laisvą informacijos srautą, žiniasklaidos pliuralizmą ir kultūrų įvairovę, valstybės narės pagal 17 straipsnio 2 dalies nuostatas skatina:

a) teikėjus, teikiančius skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugas viešam paskirstymui Bendrijoje interaktyviomis skaitmeninės televizijos platformomis nepriklausomai nuo perdavimo būdo naudoti atvirą API (taikomųjų programų sąsają);

b) teikėjus, teikiančius visokią patobulintą televizijos įrangą, naudojamą skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugoms priimti interaktyviomis skaitmeninės televizijos platformomis remiantis atitinkamų standartų ir specifikacijų pagrindiniais reikalavimais laikytis atviros API;

c) teikėjus, teikiančius skaitmeninės televizijos paslaugas ir įrangą, bendradarbiauti teikiant neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams sąveikias televizijos paslaugas.

2. Nepažeisdamos Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 5 straipsnio 1 dalies b punkto, valstybės narės skatina API savininkus sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už atitinkamą atlygį teikti visą informaciją, kuri yra būtina, kad skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas API palaikomas veiksmingas paslaugas grynai funkcine forma.

V antraštinė dalis. Saugumas ir vientisumas

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 15 dalis (pritaikytas)

ð naujas

13 a40 straipsnis

Ö Tinklų ir paslaugų saugumas Õ ir vientisumas

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, imtųsi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių teikiamų tinklų ir paslaugų saugumui kylančios rizikos tinkamam valdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus, šiomis priemonėmis užtikrinamas saugumo lygis, atitinkantis atsiradusią riziką. Visų pirma imamasi priemonių siekiant užkirsti kelią su saugumu susijusiems incidentams arba sumažinti jų poveikį paslaugų gavėjams ir sujungtiems ð kitiems ï tinklams ð ir paslaugoms ï.

2. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus, imtųsi visų tinkamų priemonių savo tinklų vientisumui garantuoti, ir tokiu būdu užtikrintų šiais tinklais teikiamų paslaugų nepertraukiamumą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, ð nedelsiant ï praneštų kompetentingai nacionalinei reguliavimo institucijai apie saugumo ar vientisumo pažeidimus, kurie turėjo didelės įtakos tinklų veikimui arba paslaugų teikimui.

Siekiant nustatyti su saugumu susijusio incidento poveikio mastą, atsižvelgiama visų pirma į šiuos parametrus:

(a)naudotojų, kuriuos paveikė pažeidimas, skaičių;

(b)pažeidimo trukmę;

(c)geografinę teritoriją, kurioje pažeidimas daro poveikį;

(d)paslaugos teikimo sutrikdymo apimtį;

(e)poveikį ekonominei ir socialinei veiklai.

Prireikus atitinkama nacionalinė reguliavimo ð kompetentinga ï institucija praneša kitų valstybių narių nacionalinėms reguliavimo ð kompetentingoms ï institucijoms ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA). Atitinkama nacionalinė reguliavimo ð kompetentinga ï institucija gali informuoti visuomenę arba reikalauti, kad tai padarytų įmonės, jei ji nustato, kad pažeidimo atskleidimas atitinka visuomenės interesus.

Kartą per metus atitinkama nacionalinė reguliavimo ð kompetentinga ï institucija pateikia Komisijai ir ENISA apibendrintą pagal šią dalį gautų pranešimų ir įvykdytų veiksmų ataskaitą.

4. Komisija, atidžiai atsižvelgdama į ENISA nuomonę, gali patvirtinti tinkamas technines įgyvendinamąsias priemones, kad suderintų 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas priemones, įskaitant priemones, kuriomis apibrėžiamos aplinkybės, forma ir procedūros, taikomos nustatant pranešimo reikalavimus. Šios techninės įgyvendinamosios priemonės bus kuo labiau grindžiamos Europos ir tarptautiniais standartais ir nekliudo valstybėms narėms patvirtinti papildomus reikalavimus siekiant 1 ir 2 dalyse nurodytų tikslų.

Šios įgyvendinamosios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, patvirtinamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ò naujas

4. Šis straipsnis nedaro įtakos Reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje.

5. Komisija yra įgaliota priimti deleguotuosius aktus pagal 109 straipsnį, kad išdėstytų 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones, įskaitant priemones, kuriomis apibrėžiamos aplinkybės, forma ir procedūros, taikomos nustatant pranešimo reikalavimus. Deleguotieji aktai kuo labiau grindžiami Europos ir tarptautiniais standartais ir netrukdo valstybėms narėms patvirtinti papildomus reikalavimus siekiant 1 ir 2 dalyse nurodytų tikslų.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 15 dalis (pritaikytas)

ð naujas

13b41 straipsnis

Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įgaliojimą duoti privalomus nurodymus, įskaitant ir tuos, kurie susiję su ð pažeidimo taisomosiomis priemonėmis ir ï įgyvendinimo terminu, įmonėms, teikiančioms viešuosius ryšių tinklus arba viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, tam, kad būtų įgyvendintas 13a40 straipsnis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įgaliojimą reikalauti, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus arba viešąsias elektroninių ryšių paslaugas:

a) teiktų informaciją, reikalingą paslaugų ir tinklų saugumui ir (arba) vientisumui įvertinti, įskaitant dokumentus, susijusius su jų saugumo politika ir

b) leistų kvalifikuotai nepriklausomai įstaigai arba kompetentingai nacionalinei institucijai atlikti jų saugumo auditą ir pateiktų šio audito rezultatus nacionalinei reguliavimo ð kompetentingai ï institucijai. Audito išlaidas apmoka įmonė.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo ð kompetentingos ï institucijos turėtų visus reikalingus įgaliojimus tirti nurodymų nesilaikymo atvejus, taip pat atvejus, susijusius su nesilaikymo poveikiu tinklų Ö ir paslaugų Õ saugumui ir vientisumui.

ò naujas

4. Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant įgyvendinti 40 straipsnį, kompetentingos institucijos būtų įgaliotos gauti Reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybų (CSIRT), įsteigtų pagal Direktyvos 2016/1148/ES 9 straipsnį, pagalbą klausimais, susijusiais su CSIRT užduotimis pagal tos direktyvos I priedo 2 punktą.

5. Kai tinkama, kompetentingos institucijos, remdamosi nacionaline teise, konsultuojasi ir bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis teisėsaugos institucijomis, kompetentingomis institucijomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1148 8 straipsnio 1 dalyje, ir nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 15 dalis

4. Šios nuostatos nepažeidžia šios direktyvos 3 straipsnio.

ê 2002/20/EB

13 straipsnis

Mokesčiai už naudojimo teises ir teises įrengti įrenginius

Valstybės narės gali leisti atitinkamai institucijai taikyti tokius mokesčius už radijo dažnių ar numerių naudojimą ar teises įrengti įrenginius ant valstybinės ar privačios nuosavybės, virš jos ar po ja, kurie atitinka būtinybę užtikrinti tokių išteklių optimalų naudojimą. Valstybės narės užtikrina, kad tokie mokesčiai būtų objektyviai pagrįsti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi savo paskirčiai, ir atsižvelgia į Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnio tikslus.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

ð naujas

Ö II dalis. TINKLAI Õ

Ö I antraštinė dalis. Patekimas į rinką ir diegimas Õ

13 42 straipsnis

Mokesčiai už Ö radijo spektro Õ naudojimo teises ir teises įrengti įrenginius

Valstybės narės gali leisti atitinkamai Ö kompetentingai Õ institucijai taikyti tokius mokesčius už radijo dažnių ð spektro ï ar numerių naudojimą ar teises įrengti įrenginius ant valstybinės ar privačios nuosavybės, ð naudojamos elektroninių ryšių paslaugoms arba tinklams ir susijusioms priemonėms teikti ï, virš jos ar po ja, kuriais atitinka būtinybę užtikrinamas optimalus tokių išteklių naudojimas. Valstybės narės užtikrina, kad tokie mokesčiai būtų objektyviai pagrįsti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi savo paskirčiai, ir jais būtų atsižvelgiama į 3 ir 4 Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnio straipsnių bei 45 straipsnio 2 dalies tikslus. Ö , taip pat: Õ

ò naujas

(a)būtų neutralūs technologijų ir paslaugų atžvilgiu, jiems būtų taikomi tik 45 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti apribojimai ir jie skatintų efektyvų ir veiksmingą radijo spektro naudojimą bei kuo labiau didintų socialinį ir ekonominį radijo spektro naudingumą;

(b)būtų atsižvelgiama į būtinybę skatinti naujoviškų paslaugų kūrimą ir

(c)būtų atsižvelgiama į galimą išteklių alternatyvų panaudojimą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad rezervuojamosiose kainose, nustatytose kaip minimalūs radijo spektro naudojimo teisių mokesčiai, būtų atspindėtos papildos sąnaudos, atsirandančios dėl su šiomis teisėmis susijusių sąlygų, siekiant 3 ir 4 straipsniuose bei 45 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, kaip antai aprėmties įpareigojimų, kurie nepatektų į įprastus komercinius standartus pagal 1 dalį.

3. Vastybės narės taiko mokėjimo sąlygas, susijusias su faktiniu atitinkamo radijo spektro buvimu, kuriomis per daug neapsunkimos jokios papildomos investicijos į tinlus ir susijusias priemones, reikalingas veiksmingam radijo spektro naudojimui ir susijusių paslaugų teikimui.

4. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu kompetentingos institucijos nustato mokesčius, jos turėtų atsižvelgti į kitus mokesčius ar administracinius mokesčius, susijusius bendruoju leidimu arba naudojimosi teisėmis pagal šią direktyvą, kad nebūtų sukurta nereikalingos finansinės naštos įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių tinklus bei paslaugas ir paskatinti optimalų skirtų išteklių panaudojimą.

5. Nustatant mokesčius pagal šį straipsnį laikomasi 23 straipsnio ir, kai taikomi, 35 straipsnio, 48 straipsnio 6 dalies ir 54 straipsnio reikalavimų.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

I SKYRIUS

Ö PRIEIGA PRIE ŽEMĖS Õ

ê 2002/21/EB

1143 straipsnis

Priėjimo teisė

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija svarstydama:

–paraišką dėl įmonei, turinčiai leidimą teikti viešuosius ryšių tinklus, teisių suteikimo įrengti įrenginius valstybinėje ar privačioje nuosavybėje, virš jos ar po ja,

–paraišką dėl įmonei, turinčiai leidimą teikti visus kitus, ne tik viešuosius elektroninių ryšių tinklus, teisių suteikimo įrengti įrenginius valstybinėje ar privačioje nuosavybėje, virš jos ar po ja,

toji kompetentinga institucija:

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 13 dalies a punktas

–nedelsdama ir be jokios diskriminacijos veiktų laikydamasi paprastų, veiksmingų, skaidrių ir viešų procedūrų ir bet kuriuo atveju priimtų sprendimą per šešis mėnesius nuo paraiškos pateikimo, išskyrus ekspropriacijos atvejus, ir

ê 2002/21/EB

–numatydama tam tikras tokių teisių sąlygas, laikytųsi skaidrumo ir nediskriminacinių principų.

Minėta tvarka gali būti skirtinga priklausomai nuo to, ar pareiškėjas teikia viešuosius ryšių tinklus, ar ne.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 13 dalies b punktas

2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai viešosioms ar vietinės valdžios institucijoms nuosavybės teise priklauso ar jos kontroliuoja įmones, teikiančias viešuosius elektroninių ryšių tinklus ir (arba) viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, 1 dalyje nurodytų teisių suteikimo funkcija ir su nuosavybe ar kontrole susijusi veikla būtų veiksmingai struktūriškai atskirtos.

ê 2002/21/EB

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų veiksmingi mechanizmai, kurie įmonėms leistų pateikti nepriklausomai nuo suinteresuotų šalių institucijai apeliacinius skundus dėl sprendimų suteikti teises įrengti įrenginius.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 14 dalis

12 straipsnis

Elektroninių ryšių tinklų teikėjų bendra vieta ir bendras tinklo komponentų ir su jais susijusių įrenginių naudojimas

1. Kai elektroninių ryšių tinklus teikianti įmonė pagal nacionalinius įstatymus turi teisę įrengti įrenginius valstybinėje ar privačioje nuosavybėje, virš jos ar po ja, arba gali pasinaudoti nuosavybės eksproprijavimo ar naudojimo tvarka, nacionalinės reguliavimo institucijos, visiškai atsižvelgdamos į proporcingumo principą, turi galimybę nustatyti, kad tokie įrenginiai ar nuosavybė, įskaitant, inter alia, pastatus ar įėjimus į pastatus, pastatų elektros laidų sistemas, stiebus, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, kanalus, vamzdynus, šulinius, skirstymo spintas, būtų naudojami bendrai.

2. Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyti teisių turėtojai bendrai naudotųsi įrenginiais ar nuosavybe (įskaitant fizinę bendrą vietą) arba imtųsi priemonių viešųjų darbų koordinavimui palengvinti, kad būtų apsaugota aplinka, visuomenės sveikata, užtikrintas visuomenės saugumas arba kad būtų atsižvelgiama į miesto ir šalies planavimo tikslus ir tik po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pareikšti nuomonę. Į tokius bendro naudojimo ar koordinavimo susitarimus gali būti įtrauktos taisyklės dėl įrenginių ar nuosavybės bendro naudojimo sąnaudų pasidalijimo.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms taip pat būtų suteikti įgaliojimai po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pareikšti nuomonę, nustatyti 1 dalyje nurodytiems teisių turėtojams ir (arba) pastatų elektros laidų sistemų savininkams įpareigojimus bendrai naudotis šiomis sistemomis pastatų viduje arba iki pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško, jei jis yra pastato išorėje, tais atvejais, jei naujos tokios pačios infrastruktūros kūrimas ekonominiu požiūriu neveiksmingas arba fiziškai nepraktiškas. Į tokius bendro naudojimo ir koordinavimo susitarimus gali būti įtrauktos įrenginių ar nuosavybės bendro naudojimo sąnaudų, kurios prireikus koreguojamos atsižvelgiant į riziką, pasidalijimo taisyklės.

4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų reikalauti, jog įmonės teiktų būtiną informaciją, jei kompetentingos institucijos to prašo, kad šios institucijos kartu su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis galėtų nustatyti 1 dalyje nurodytų įrenginių pobūdžio, prieinamumo bei geografinės buvimo vietos išsamų sąrašą ir pateiktų jį suinteresuotosioms šalims.

ò naujas

44 straipsnis

Elektroninių ryšių tinklų teikėjų dalijimasis vieta ir tinklo elementais bei susijusiais įrenginiais

1. Tais atvejais, kai operatorius pasinaudoja nacionalinės teisės aktais jam suteikta teise įrengti įrenginius ant valstybinės ar privačios nuosavybės, virš jos ar po ja arba nuosavybės eksproprijavimo ar naudojimo procedūra, kompetentingos institucijos turi galėti įvesti reikalavimą dalytis vieta ir įrengtais tinklo elementais ir susijusiais įrenginiais, kad būtų apsaugota aplinka, visuomenės sveikata, užtikrintas visuomenės saugumas arba įgyvendinti miesto ir šalies planavimo tikslai. Reikalavimas dalytis vieta, įrengtais tinklo elementais bei įrenginiais ir nuosavybe gali būti įvestas tik po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę, ir tik konkrečiose vietovėse, kuriose toks dalijimasis yra būtinas siekiant šiame straipsnyje numatytų tikslų. Kompetentingos institucijos turi galėti įvesti reikalavimą dalytis tokiais įrenginiais ar nuosavybe, įskaitant žemę, pastatus, pastatų įėjimus, pastatų elektros laidų sistemas, stiebus, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, kanalus, vamzdžius, šulinius, skirstymo spintas ar priemones viešųjų darbų koordinavimui palengvinti. Jei reikia, nacionalinės reguliavimo institucijos numato pasidalijamojo naudojimosi įrenginiu ar nuosavybe ir inžinerinių darbų koordinavimo sąnaudų pasidalijimo taisykles.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 14 dalis

ð naujas

52. Pagal šį straipsnį nacionalinių reguliavimo ð kompetentingų ï institucijų taikomos priemonės turi būti objektyvios, skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos. Jei įmanoma, šios priemonės turi būti įgyvendinamos derinant su vietos ð nacionalinėmis reguliavimo ï valdžios institucijomis.

II SKYRIUS

PRIEIGA PRIE RADIJO SPEKTRO

1 skirnis. Leidimai

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 10 dalis (pritaikytas)

ð naujas

945 straipsnis

Elektroninių ryšių paslaugoms skirtų radijo dažnių Radijo Ö spektro Õ valdymas

1. Deramai atsižvelgdamos į tai, kad radijo dažniai ð spektras ï yra viešoji gėrybė, turinti svarbią socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, valstybės narės pagal 83 ir 48a straipsnius savo teritorijoje užtikrina veiksmingą elektroninių ryšių paslaugoms ð ir tinklams ï teikti skirtų radijo dažnių ð spektro ï valdymą. Jos užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos skirstytų elektroninių ryšių paslaugoms ð ir tinklams ï naudojamą ð radijo ï spektrą ir suteiktų bendrąsias arba individualias teises naudoti tokįius radijo dažnius ð spektrą ï remdamosi objektyviais, skaidriais, nediskriminuojančiais ir proporcingais kriterijais.

Įgyvendindamos šio straipsnio nuostatas valstybės narės turi laikytis atitinkamų tarptautinių susitarimų, įskaitant ITU radijo ryšio reglamentą ð ir kitus pagal ITU priimtus susitarimus ï, ir gali atsižvelgti į viešosios tvarkos sumetimus.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad radijo spektrą reikia efektyviai ir veiksmingai naudoti, taip pat siekiant naudos vartotojams, pavyzdžiui, masto ekonomijos ir paslaugų Ö ir tinklų Õ sąveikumo, stengiasi radijo dažnių ð spektro ï naudojimą derinti visoje Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ. Tai darydamos jos veikia laikydamosi 8a 4 straipsnio ir Sprendimo Nr. 676/2002/EB, (Radijo spektro sprendimas) ð inter alia ï :.

ò naujas

(a)užtikrina, kad gyventojams būtų teikiamas aukštos kokybės ir spartos ryšys ir tokio ryšio aprėptį jų nacionalinėje teritorijoje, tiek pastatų viduje, tiek išorėje, taip pat palei pagrindinius transporto kelius, įskaitant priklausančius transeuropiniam transporto tinklui;

(b)užtikrina, kad panašias savybes turinčiose srityse, visų pirma, kiek tai susiję su įdiegtu tinklu ir gyventojų tankiu, būtų taikomos nuoseklios aprėpties sąlygos;

(c)skatina greitą naujų belaidžio ryšio technologijų ir taikomųjų sistemų diegimą Sąjungoje, įskaitant, kai tinkama, laikantis tarpsektorinio metodo;

(d)užtikrina tarpvalstybinių ir nacionalinių žalingųjų trukdžių prevenciją atitinkamai pagal 28 ir 46 straipsnius ir šiuo tikslu imasi tinkamų prevencinių ir taisomųjų priemonių;

(e)skatina pasidalijamąjį radijo spektro naudojimą panašiu ir (arba) skirtingu spektro naudojimo tikslu, pagal tinkamas nustatytas bendro naudojimo taisykles ir sąlygas, įskaitant esamų naudojimo teisių apsaugą, remiantis Sąjungos teise;

(f)taiko kuo tinkamesnę ir paprastesnę leidimų sistemą pagal 46 straipsnį, kad būtų užtikrintas kuo didesnis radijo spektro naudojimo lankstumas, pasidalijamasis naudojimas ir veiksmingumas;

(g)siekdamos užtikrinti reguliavimo tikrumą, nuoseklumą ir nuspėjamumą, garantuoja, kad radijo spektro nadojimo teisių suteikimas, perdavimas, atnaujinimas, keitimas ir panaikinimas būtų aiškiai bei skaidriai apibrėžtas ir taikomas;

(h)užtikrina nuoseklumą ir nuspėjamumą visoje Sąjungoje, kiek tai susiję su leidimu naudoti radijo spektrą saugant visuomenės sveikatą nuo žalingų elektromagnetinių laukų.

Priimdama techninio derinimo priemones pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB, Komisija gali, kuo labiau atsižvelgdama į Radijo spektro politikos grupės nuomonę, priimti įgyvendinimo priemonę, kurioje nustatoma, ar, remiantis šios direktyvos 46 straipsniu, suderintos juostos teisėms taikomas bendrasis leidimas arba individualios naudojimo teisės. Tos įgyvendinimo priemonės priimamos laikantis 110 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jeigu Komisija ketina veikti siekdama numatyti priemones pagal 39 straipsnį, ji gali prašyti Radijo spektro politikos grupės patarimo dėl bet kokio tokio standarto ar specifikacijos poveikio radijo spektro koordinavimui, suderinimui ir prieinamumui. Imdamasi bet kokių tolesnių priemonių, Komisija kuo labiau atsižvelgia į Radijo spektro politikos grupės nuomonę.

3. Kai rinkoje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu nėra suderintos juostos naudojimo paklausos, valstybės narės gali, remdamosi pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB priimta derinimo priemone, leisti alternatyvų visos ar dalies tos juostos naudojimą, įskaitant esamą naudojimą, remiantis 4 ir 5 dalimis, jeigu:

(a)suderintos juostos naudojimo paklausos rinkoje nebuvimas nustatytas remiantis vieša konsultacija pagal 23 straipsnį;

(b)toks alternatyvus naudojimas neužkerta kelio naudotis suderinta juosta ir jos naudojimui kitose valstybėse narėse ir tam netrukdo ir

(c)atitinkama valstybė narė deramai atsižvelgia į ilgalaikę galimybę naudotis suderinta juosta arba jos naudojimą Sąjungoje bei įrangos masto ekonomiją, atsirandančią dėl suderinto radijo spektro naudojimo Sąjungoje.

Alternatyvus naudojimas leidžiamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Jis persvarstomas kas trejus metus arba jei galimas naudotojas pateikia kompetentingai institucijai prašymą naudoti juostą, remdamasis derinimo priemone. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie priimtą sprendimą ir bet kokios peržiūros rezultatus, taip pat pateikdamos pagrindimą.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 10 dalis (pritaikytas)

ð naujas

34. Išskyrus atvejus, kai antroje pastraipoje numatyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad visų rūšių radijo ryšio tinklo ir bevielės prieigos technologijos galėtų būti naudojamos radijo dažnių juostose ð spektre ï , kurios, kaip turi būti paskelbta jų nacionaliniame dažnių paskirstymo plane laikantis Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės aktų nuostatų, gali būti naudojamaos elektroninių ryšių paslaugoms ð arba tinklams ï .

Tačiau valstybės narės atskiriems radijo ryšio tinklams ar bevielio prisijungimo technologijos rūšims, naudojamoms elektroninių ryšių paslaugoms, gali pritaikyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, jei būtina:

a) išvengti žalingųjų trukdžių,

b) apsaugoti visuomenės sveikatą nuo elektromagnetinių laukų poveikio Ö , kuo labiau atsižvelgdamos į Tarybos rekomendaciją Nr. 1999/519/EB 94 ; Õ

c) užtikrint techninę paslaugos kokybę,

d) užtikrinti kuo didesnį radijo dažnių ð radijo spektro išteklių pasidalijamąjį naudojimą, remiantis Sąjungos teise; ï

e) užtikrinti veiksmingą ð radijo ï spektro naudojimą; arba

f) pasiekti bendrojo intereso tikslą pagal 54.

45. Išskyrus atvejus, kai antroje pastraipoje numatyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad visų rūšių elektroninių ryšių paslaugos galėtų būti teikiamos radijo dažnių juostose ð spektre ï , kurios, kaip turi būti paskelbta jų nacionaliniame dažnių paskirstymo plane laikantis Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės aktų nuostatų, gali būti naudojamaos elektroninių ryšių paslaugoms. Tačiau valstybės narės gali numatyti proporcingus ir nediskriminacinius teikiamų elektroninių ryšių paslaugų rūšių apribojimus, įskaitant, prireikus, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos radijo ryšio reglamentų reikalavimų patenkinimą.

Priemonės, pagal kurias reikalaujama, kad elektroninių ryšių paslauga būtų teikiama konkrečioje elektroninių ryšių paslaugoms skirtoje juostoje, turi būti pagrindžiamos būtinybe užtikrinti valstybių narių pagal Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisę nustatyto bendrojo intereso tikslui pasiekti, pavyzdžiui vienas iš toliau išvardytų tikslų, tačiau jais neapsiribojant:

a) gyvybės apsauga,

b) socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimas,

c) neveiksmingo radijo dažnių ð spektro ï naudojimo išvengimas arba arba

d) kultūrinės bei kalbų įvairovės ir žiniasklaidos pliuralizmo skatinimas, pavyzdžiui, teikiant radijo ir televizijos transliavimo paslaugas.

Priemonė, pagal kurią draudžiama teikti kitas elektroninių ryšių paslaugas konkrečioje juostoje, gali būti numatyta tik tuomet, jei ją galima pagrįsti poreikiu teikti gyvybės apsaugos paslaugas. Valstybės narės taip pat gali išskirtiniais atvejais išplėsti tokios priemonės taikymą, kad būtų įvykdyti kiti valstybių narių pagal Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisę nustatyti visuotinės svarbos tikslai.

65. Valstybės narės reguliariai peržiūri, ar 34 ir 45 dalyje nurodyti apribojimai yra būtini, ir viešai skelbia šių peržiūrų rezultatus.

ò naujas

7. Iki 2011 m. gegužės 25 d. nustatyti apribojimai turi atitikti 4 ir 5 dalis iki šios direktyvos taikymo datos.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 10 dalis

6. 3 ir 4 dalys taikomos elektroninio ryšio paslaugoms teikti skirtam spektrui, bendrosioms bei individualioms teisėms naudoti radijo dažnius, suteiktoms nuo 2011 m. gegužės 25 d.

Iki 2011 m. gegužės 25 d. jau paskirstytam spektrui, galiojančioms bendrosioms ir individualioms naudojimo teisėms taikomas 9a straipsnis.

7. Nepažeidžiant specifinių direktyvų nuostatų ir atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines aplinkybes, valstybės narės gali nustatyti taisykles, kad būtų išvengta spektro kaupimo, visų pirma naudojimo teisių turėtojams nustatyti griežtus faktinio naudojimosi teisėmis terminus ir taikyti sankcijas, įskaitant finansines baudas arba teisių panaikinimą tais atvejais, kai nesilaikoma tų terminų. Šios taisyklės nustatomos ir taikomos proporcingai, nediskriminuojant ir skaidriai.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

5 46 straipsnis

Radijo dažnių ir numerių naudojimo teisės Ö Radijo spektro naudojimo leidimas Õ

1. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas naudoti radijo ð spektrą, įskaitant pasidalijamojo naudojimo forma, ï dažnius pagal bendruosius leidimus ð ir individualių naudojimo teisių arba radijo spektro suteikimą riboja, jei tokios teisės yra būtinos siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimą atsižvelgiant į paklausą ir atsižvelgiant į antroje dalyje išdėstytus kriterijus. ï . ð Visais kitais atvejais radijo spektro naudojimo sąlygas jos nustato bendrajame leidime. ï

ð Šiuo tikslu valstybės narės nusprendžia dėl tinkamiausios radijo spektro naudojimo leidimo išdavimo tvarkos, atsižvelgdamos į ï Prireikus valstybės narės gali suteikti individualias naudojimo teises siekdamos:

ò naujas

(a)specifines atitinkamo radijo spektro charakteristikas;

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 3 dalis

ð naujas

(b)ð apsaugos nuo ï išvengti žalingųjų trukdžių būtinybę,;

ò naujas

(c)kai tinkama, patikimos pasidalijamojo naudojimosi tvarkos reikalavimus;

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

(d)ð atitinkamą imtuvo atsparumo lygį, siekiant ï užtikrinti ð ryšių arba ï paslaugos techninę kokybę,;

užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą, arba

(e)pasiekti kitus visuotinės svarbos tikslus, kuriuos nustatė valstybė narė laikydamasi Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės.

ò naujas

Taikydamos bendrąjį leidimą arba individualias teises ir atsižvelgdamos į pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB priimtas priemones, jeigu atitinkama radijo spektro juosta buvo suderinta, valstybės narės turi siekti mažinti žalingųjų trukdžių keliamas problemas, taip pat pasidalijamojo radijo spektro naudojimo atvejais, remiantis bendrojo leidimo ir individualių naudojimo teisių deriniu. Tai darydamos jos atsižvelgia į poreikį:

–išlaikyti paskatas į įrenginius įtraukti atsparias imtuvų technologijas;

–neleisti atsirasti alternatyvių naudotojų keliamoms kliūtims;

–kuo labiau vengti netrukdymo ir neapsaugojimo principą taikyti bendrojo leidimo tvarkai ir

–jeigu tas principas vis dar taikomas, užtikrinti apsaugą nuo trukdžių už dažnių juostos ribos.

2. Priimdamos sprendimą pagal 1 dalį, kad palengvintų pasidalijamąjį radijo spektro naudojimą, kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų aiškiai nustatytos pasidalijamojo radijo spektro naudojimo taisyklės ir sąlygos ir konkrečiai nurodytos aktuose, kuriais suteikiamas leidimas.

3. Kuo labiau atsižvelgdama į Radijo spektro politikos grupės nuomonę, Komisija gali patvirtinti įgyvendinamąsias priemones dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų, taisyklių ir sąlygų, susijusių su suderintu radijo spektru, taikymo sąlygų. Ji priima tas priemones laikydamasi 110 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

47 straipsnis

Bendrųjų leidimų ir teisių naudoti radijo spektrą sąlygos

1. Kompetentingos institucijos pagal 13 straipsnio 1 dalį nustato tokias individualių teisių ir bendrųjų leidimų naudoti radijo spektrą sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad bendrojo leidimo ar individualių teisių turėtojai arba bet kuri trečioji šalis, kuriai individuali teisė arba jos dalis buvo parduota arba išnuomota, kuo veiksmingiau ir efektyviau naudotų radijo spektrą. Jos aiškiai apibrėžia visas tokias sąlygas, įskaitant reikalaujamą naudojimo lygį ir galimybę prekiauti ir nuomoti laikantis šio įpareigojimo, kad būtų užtikrintas šių sąlygų vykdymas pagal 30 straipsnį. Radijo spektro naudojimo teisių atnaujinimo sąlygomis negali būti suteikiami nepagrįsti pranašumai esamiems šių teisių turėtojams.

Siekdama kuo labiau padidinti radijo spektro efektyvumą, kompetentinga institucija, nustatydama skirtino radijo spektro dalį ir tipą, visų pirma atsižvelgia į:

a. galimybę viename skyrimo procese derinti papildomąsias juostas ir

b. radijo spektro blokų dydžio svarbą arba galimybę derinti tokius blokus atsižvelgiant į galimą jų naudojimą, visų pirma į atsirandančių naujų ryšių sistemų reikmes.

Kompetentingos institucijos laiku konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis ir jas laiku informuoja apie individualių naudojimo teisių ir bendrųjų leidimų sąlygas, kol tos sąlygos dar nepradėtos taikyti. Jos iš anksto nustato šių sąlygų laikymosi vertinimo kriterijus ir apie tai skaidriai informuoja suinteresuotąsias šalis.

2. Nustatydamos individualių teisių naudoti radijo spektrą sąlygas, kompetentingos institucijos gali leisti dalytis pasyviąja ar aktyviąja infrastruktūra arba radijo spektru, taip pat gali leisti sudaryti komercinius tarptinklinio ryšio prieigos susitarimus arba bendrai diegti paslaugoms arba tinklams, kurie priklauso nuo radijo spektro naudojimo, būtinas infrastruktūras, visų pirma siekdamos užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo spektro naudojimą arba skatinti plėsti aprėptį. Naudojimo teisių sąlygos neturi trukdyti dalytis radijo spektru. Pagal šią pastraipą nustatytas sąlygas įmonės vykdo laikydamosi konkurencijos teisės nuostatų.

3. Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis siekiama nustatyti sąlygų, kurias valstybės narės gali susieti su leidimais naudoti suderintą radijo spektrą pagal 1 ir 2 dalis, išskyrus mokesčius pagal 42 straipsnį, taikymo būdus.

Kalbant apie I priedo D dalyje nustatytą aprėpties reikalavimą, įgyvendinimo priemonėje nurodomi tik kriterijai, kuriais turi vadovautis kompetentinga institucija apibrėždama ir vertindama aprėpties įpareigojimus, atsižvelgiant į regionų geografinių savybių panašumus, gyventojų tankį, tam tikrų rūšių elektroninių ryšių ekonominę ar tinklo plėtrą ir paklausos raidą. Įgyvendinimo priemonėse negali būti apibrėžiami konkretūs aprėpties įpareigojimai.

Šios įgyvendinimo priemonės priimamos laikantis 110 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir kuo labiau atsižvelgiant į Radijo spektro politikos grupės nuomonę.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

Ö 2 skirsnis. Naudojimo teisės Õ

48 straipsnis

Ö Individualių radijo spektro naudojimo teisių suteikimas Õ

21. Tais atvejais, kai radijo dažnių ar numerių ð spektro ï naudojimui būtina suteikti individualias naudojimo teises, valstybės narės įmonės prašymu suteikia tokias teises įmonėms, kad jos galėtų teikti tinklus ar paslaugas pagal 312 straipsnyje nurodytas bendrąsias teises pagal šios direktyvos 613, 754 straipsnių ir 1121 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas ir pagal kitas taisykles, užtikrinančias tų išteklių veiksmingą naudojimą pagal Ö šią Õ dDirektyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva).

2. Nepažeidžiant valstybių narių nustatytų konkrečių kriterijų ir procedūrų, pagal kuriuos radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams suteikiamos Ö Õ radijo dažnių ð spektro ï naudojimo teisės, kad pagal Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisę būtų pasiekti visuotinės svarbos tikslai, radijo dažnių ir numerių ð spektro ï naudojimo teisės suteikiamos laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminuojančių ir proporcingų procedūrų, o radijo dažnių atveju laikomasi Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 945 straipsnio nuostatų.

3. Reikalavimo taikyti atvirą procedūrą galėtų būti nesilaikoma tais atvejais, kai norint pasiekti visuotinės svarbos tikslą, kurį nustatė valstybės narės laikydamosi Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės, radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams svarbu suteikti individualias radijo dažnių ð spektro ï naudojimo teises.

ò naujas

4. Kompetentingos institucijos turėtų svarstyti galimybę nagrinėti individualių radijo spektro naudojimo teisių paraiškas pagal iš anksto nustatytus objektyvius, skaidrius, proporcingus ir nediskriminacinius tinkamumo kriterijus, kuriuose atspindimos su tokiomis teisėmis susijusios sąlygos. Jos turėtų galėti pareikalauti, kad paraiškos teikėjai pateiktų visą reikiamą informaciją, reikalingą pagal minėtus kriterijus įvertinti paraiškos teikėjo gebėjimą laikytis sąlygų. Jeigu atlikus vertinimą valdžios institucija nusprendžia, kad paraiškos teikėjas neturi reikiamo gebėjimo, ji turi pateikti deramai pagrįstą sprendimą.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

5. Suteikdamos naudojimo teises, valstybės narės išsamiai nurodo, ar šias teises teisių turėtojas gali perduoti ð arba išnuomoti ï ir kokiomis sąlygomis. Radijo dažnių ð spektro ï atveju tokios nuostatos atitinka šios direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 945 ir 9b 51 straipsnius.

Jeigu valstybės narės suteikia naudojimo teises ribotam laikui, teisių galiojimo trukmė pritaikoma pagal atitinkamą paslaugą, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, taip pat deramai atsižvelgiant į būtinybę skirti pakankamai laiko investicijų amortizacijai.

Kai individualaus radijo dažnių naudojimo teisės suteikiamos dešimčiai ar daugiau metų ir kai tokios teisės negali būti perduotos arba nuomojamos kitai įmonei, kaip leidžiama Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9b straipsnyje, nacionalinė reguliavimo institucija, visų pirma remdamasi pagrįstu teisės turėtojo prašymu, užtikrina, kad ji turi būdų patikrinti, ar kriterijai, pagal kuriuos buvo suteiktos individualios naudojimo teisės, tebetaikomi ir ar jų laikomasi visą leidimo galiojimo laiką. Jeigu suteikiant individualias naudojimo teises šie kriterijai nebetaikomi, individualios naudojimo teisės pakeičiamos bendrosiomis teisėmis naudoti radijo dažnius, pranešus iš anksto ir praėjus nustatytam pagrįstam laikotarpiui, arba šias teises galima laisvai perduoti ar išnuomoti kitai įmonei pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9b straipsnį.

36. Sprendimai dėl naudojimo teisių suteikimo priimami, pranešami ir paskelbiami kuo greičiau, kai tik nacionalinė reguliavimo institucija gauna visą paraišką: numerių, kurie skiriami specialiais tikslais nacionaliniame numeracijos plane, atveju – per tris savaites, radijo dažnių ð spektro ï , kurie skiriami naudoti ð , skirtame, kaip paskelbta ï nacionaliniame dažnių plane elektroninių ryšių paslaugoms, atveju – per šešias savaites. Nurodyti terminai Ö Šis terminas Õ turi nepažeisti jokių taikytinų tarptautinių susitarimų, susijusių su radijo dažnių ð spektro ï naudojimu ar orbitinėmis padėtimis.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

49 straipsnis

Ö Teisių galiojimo trukmė Õ

Jeigu valstybės narės ð leidžia naudoti radijo spektrą pagal individualias ï suteikia naudojimo teises ribotam laikui, ð jos užtikrina, kad leidimas būtų suteiktas atitinkamam laikotarpiui ï teisių galiojimo trukmė pritaikoma pagal atitinkamą paslaugą, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, taip pat deramai atsižvelgiant į būtinybę ð užtikrinti veiksmingą ir efektyvų naudojimą ir skatinti veiksmingas investicijas, be kita ko ï skirti Ö skiriant Õ pakankamai laiko investicijų amortizacijai.

ò naujas

2. Jeigu valstybės narės suteikia suderinto radijo spektro naudojimo teises ribotam laikotarpiui, tos suderinto radijo spektro naudojimo teisės galioja bent 25 metus, išskyrus laikinas teises, laikinai pratęstas teises pagal 3 dalį ir antrinio naudojimo suderintose juostose teises.

3. Valstybės narės gali pratęsti naudojimo teisių trukmę trumpam laikotarpiui, siekdamos užtikrinti, kad teisių galiojimas baigtųsi vienu metu vienoje ar keliose dažnių juostose.

50 straipsnis

Teisių atnaujinimas

1. Kompetentingos institucijos sprendimą dėl individualių suderinto radijo spektro naudojimo teisių atnaujinimo priima bent prieš 3 metus iki šių teisių galiojimo pabaigos. Tokį atnaujinimą jos turi apsvarstyti savo iniciatyva arba teisių turėtojo prašymu, pastaruoju atveju ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki atitinkamų teisių galiojimo pabaigos. Tai nepažeidžia esamoms teisėms taikytinų atnaujinimo sąlygų.

2. Priimdamos sprendimą pagal 1 dalį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į šiuos aspektus:

a) 3 straipsnyje, 45 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, taip pat nacionalinę ar Sąjungos teisę atitinkančių viešosios politikos tikslų įgyvendinimą,

b) priemonės, priimtos pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnį, įgyvendinimą,

c) deramo atitinkamos teisės sąlygų vykdymo peržiūrą,

d) būtinybę skatinti konkurenciją arba išvengti jos iškraipymo pagal 52 straipsnį,

e) efektyvesnį radijo spektro naudojimą atsižvelgiant į technologijų arba rinkos raidą,

f) būtinybę išvengti rimtų paslaugų teikimo sutrikimų.

3. Svarstydamos galimą individualių radijo spektro naudojimo teisių (kai tų teisių skaičius yra ribotas) atnaujinimą, kompetentingos institucijos taiko atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę 2 dalyje nustatytų kriterijų nagrinėjimo procedūrą ir visų pirma:

a) suteikia visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, galimybę pareikšti savo nuomonę per viešas konsultacijas, vykdomas pagal 23 straipsnį, ir

b) aiškiai nurodo tokio galimo atnaujinimo priežastis.

Jei per konsultacijas, vykdomas pagal pirmą pastraipą, iš įmonių, neturinčių atitinkamos juostos radijo spektro naudojimo teisių, gaunama rinkos paklausos įrodymų, kompetentinga institucija teises suteikia pagal 54 straipsnį.

4. Prie sprendimo atnaujinti teises pridedama su atnaujinimu susijusių mokesčių peržiūra. Atitinkamais atvejais kompetentingos institucijos gali pakoreguoti mokesčius už naudojimo teises laikydamosi 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų principų.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 11 dalis (pritaikytas)

9a straipsnis

Galiojančių teisių apribojimų peržiūra

1. Penkerius metu nuo 2011 m. gegužės 25 d. valstybės narės gali leisti radijo dažnių naudojimo teisių turėtojams, kuriems jos buvo suteiktos iki tos datos ir galios ne trumpiau kaip penkerius metus nuo tos datos, pateikti kompetentingai nacionalinei institucijai paraišką dėl tų teisių apribojimo pakartotinio įvertinimo pagal 9 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Prieš priimdama sprendimą, kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija praneša teisių turėtojui apie pakartotinį apribojimų įvertinimą, nurodydama teisių apimtį po pakartotinio įvertinimo, ir leidžia jam per pagrįstą laikotarpį atsiimti paraišką.

Jeigu teisių turėtojas atsiima paraišką, teisės nesikeičia iki galiojimo pabaigos arba iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

2. Pasibaigus 1 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog 9 straipsnio 3 ir 4 dalys būtų taikomos visoms likusioms bendrosioms ar individualioms naudojimo teisėms ir elektroninėms ryšio paslaugoms skirto spektro paskyrimams, kurie galiojo 2011 m. gegužės 25 d.

3. Taikydamos šį straipsnį valstybės narės imasi tinkamų priemonių sąžiningai konkurencijai skatinti.

4. Priemonės, priimtos taikant šį straipsnį nesuteikia naujos naudojimo teisės todėl joms netaikomos atitinkamos Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 5 straipsnio 2 dalies nuostatos.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

17 straipsnis

Esami leidimai

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 10 dalis (pritaikytas)

1. Nepažeisdamos Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9a straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad 2009 m. gruodžio 31 d. jau naudojamos bendrosios ir individualios naudojimo teisės atitiktų šios direktyvos 5, 6, 7 straipsnius ir priedą ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 19 d.

2. Jeigu, taikant 1 dalį, susiaurėja teisės ar sutrumpėja įpareigojimų galiojimo terminas pagal jau galiojančias bendrąsias ir individualias naudojimo teises, valstybės narės gali pratęsti šių teisių ir įpareigojimų galiojimą ne ilgiau kaip iki 2012 m. rugsėjo 30 d., jei tai neturi įtakos kitų įmonių teisėms pagal Bendrijos teisę. Apie tokius pratęsimus valstybės narės praneša Komisijai ir nurodo jų priežastis.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

3. Kai valstybė narė gali įrodyti, kad, panaikinus leidimo sąlygas, susijusias su elektroninių ryšių tinklo prieiga, galiojusias prieš įsigaliojant šiai direktyvai, susidaro per dideli sunkumai įmonėms, kurioms buvo naudinga privaloma prieiga prie kito tinklo, ir kai toms įmonėms iki 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos neįmanoma pagrįstomis komercinėmis sąlygomis iš naujo susitarti, valstybės narės gali prašyti atitinkamą sąlygą (sąlygas) laikinai pratęsti. Tokius prašymus būtina pateikti ne vėliau kaip iki 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos ir juose nurodyti sąlygą (sąlygas) bei laiką, kuriam prašoma ją (jas) pratęsti.

Valstybės narės Komisijai praneša priežastis, kodėl prašoma pratęsti. Komisija apsvarsto tokį prašymą atsižvelgdama į ypatingą padėtį toje valstybėje narėje ir atitinkamų įmonių (įmonės) ypatingą padėtį bei poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo aplinką Bendrijos lygiu. Ji priima sprendimą prašymą patenkinti ar atmesti ir tais atvejais, kai nusprendžia prašymą patenkinti, priima sprendimą, kokiu mastu ir kokiam laikui pratęsti. Apie savo sprendimą Komisija atitinkamai valstybei narei praneša per šešis mėnesius nuo prašymo pratęsti gavimo. Tokie sprendimai skelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 11 dalis (pritaikytas)

ð naujas

9b51 straipsnis

Individualių radijo dažnių Ö spektro Õ naudojimo teisių perdavimas ar nuoma

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, laikydamosi nacionalinių radijo Ö Õ dažnių ð spektro ï naudojimo teisių sąlygų, pagal nacionalines procedūras galėtų kitoms įmonėms perduoti arba išnuomoti individualias radijo dažnių ð spektro ï naudojimo teises juostose, kuriose tai daryti numatyta pagal 3 4 dalį priimtose įgyvendinimo priemonėse ð arba pagal bet kokią kitą Sąjungos priemonę, tokią kaip radijo spektro politikos programą, priimtą pagal 4 straipsnio 4 dalį ï .

Valstybės narės gali numatyti, kad pagal nacionalines procedūras įmonės kitoms įmonėms perduotų arba išnuomotų kitų radijo dažnių juostų individualias radijo dažnių naudojimo teises.

Ö Nedarant poveikio 3 daliai, Õ Iindividualioms radijo radijo dažnių ð spektro ï naudojimo teisėms nustatytos sąlygos po šių teisių perdavimo arba nuomos nesikeičia, išskyrus atvejus, kai nacionalinė kompetentinga institucija nustato kitaip.

Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad šios dalies nuostatos gali būti netaikomos tais atvejais, jei individualios radijo dažnių naudojimo teisės įmonei iš pradžių suteiktos nemokamai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad apie įmonės ketinimą perduoti teises naudoti radijo dažnius ð spektrą ï, taip pat apie faktinį jų perdavimą, pagal nacionalines procedūras būtų pranešta ð nacionalinei reguliavimo institucijai ir ï kompetentingai nacionalinei institucijai, atsakingai už individualių naudojimo teisių suteikimą, ir kad apie tai būtų paskelbta viešai. Jeigu radijo dažnio ð spektro ï naudojimas buvo suderintas taikant Sprendimą Nr. 676/2002/EB (Sprendimą dėl radijo spektro) arba kitas Bendrijos Ö Sąjungos Õ priemones, toks perdavimas turi atitikti tokį suderintą naudojimą.

ò naujas

3. Valstybės narės leidžia perduoti ar išnuomoti radijo spektro naudojimo teises, jeigu išlaikomos pirminės su naudojimo teisėmis susijusios sąlygos. Nedarant poveikio būtinybei užtikrinti, kad nebūtų iškraipoma konkurencija, visų pirma pagal šios direktyvos 52 straipsnį, valstybės narės:

a) prekybai ir nuomai taiko kuo mažiau sunkumų sudarančią procedūrą;

b) gavusios nuomotojo pranešimą, neatsisako išnuomoti radijo spektro naudojimo teises, išskyrus atvejus, kaip nuomotojas neprisiima atsakomybės laikytis pirminių su naudojimo teisėmis susijusių sąlygų;

c) gavusios šalių prašymą patvirtina radijo spektro naudojimo teisių perdavimą, išskyrus atvejus, kai naujas teisių turėtojas nesugeba laikytis pirminių su naudojimo teisėmis susijusių sąlygų.

a–c dalys neturi įtakos valstybių narių kompetencijai, laikantis nacionalinės teisės, bet kuriuo metu užtikrinti su naudojimo teisėmis susijusių sąlygų laikymąsi tiek nuomotojo, tiek nuomininko atžvilgiu.

Kompetentingos institucijos lengvina radijo spektro naudojimo teisių perdavimą arba išnuomojimą laiku apsvarstydamos bet kokį prašymą iš dalies pakeisti su teise susijusias sąlygas ir užtikrindamos, kad su jomis susijusios teisės arba radijo spektras kuo labiau galėtų būti dalinami arba išskaidomi.

Atsižvelgdamos į bet kokį radijo spektro naudojimo teisių perdavimą arba išnuomojimą, kai teisės yra sukuriamos, kompetentingos institucijos standartizuotu elektroniniu formatu skelbia visus su viešosiomis individualiomis teisėmis, kuriomis prekiaujama, susijusius duomenis ir tuos duomenis saugo tol, kol teisės egzistuoja.

ê 2009/140/EB (pritaikytas)

ð naujas

43. Komisija gali partvirtinti atitinkamų įgyvendinamųjų priemonių, kad būtų nustatytos dažnių juostos, kurių radijo dažnių naudojimo teises įmonės gali perleisti arba išnuomoti vienos kitoms. Šios priemonės neapima dažnių, kurie naudojami transliavimui.

Techninės įgyvendinamosios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, tvirtinamos laikantis 22 straipsnio 3 Ö 110 straipsnio 4 Õ dalyje nurodytos reguliavimo ð nagrinėjimo ï procedūros su tikrinimu.

ò naujas

52 straipsnis

Konkurencija

1. Priimdamos sprendimą dėl radijo spektro naudojimo elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams teikti teisių suteikimo, pakeitimo ar atnaujinimo pagal šią direktyvą, nacionalinės reguliavimo institucijos skatina veiksmingą konkurenciją ir užtikrina, kad nebūtų konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje.

2. Kai valstybės narės suteikia, pakeičia arba atnaujina radijo spektro naudojimo teises, jų nacionalinės reguliavimo institucijos gali imtis atitinkamų priemonių, kaip antai:

a) apriboti radijo spektro, kurio naudojimo teisės suteikiamos bet kuriai įmonei, dalį arba nustatyti tokių naudojimo teisių sąlygas, pvz., didmeninės prieigos, nacionalinio ar regioninio tarptinklinio ryšio suteikimą tam tikrose juostose arba tam tikrose panašių charakteristikų juostų grupėse,

b) rezervuoti, jeigu tai yra tinkama atsižvelgiant į išskirtinę padėtį nacionalinėje rinkoje, tam tikrą radijo dažnių juostos arba juostų grupės dalį naujiems rinkos dalyviams,

c) atsisakyti suteikti naujas radijo spektro naudojimo teises arba atsisakyti leisti naudoti radijo spektrą pagal naują paskirtį tam tikrose juostose, arba nustatyti naujų radijo spektro naudojimo teisių suteikimo arba leidimo naudoti radijo spektrą pagal naują paskirtį sąlygas, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo dėl naudojimo teisių skyrimo, perdavimo arba kaupimo,

d) uždrausti perduoti radijo spektro naudojimo teises, kurioms netaikomos nacionalinės arba Sąjungos bendrovių susijungimo kontrolės priemonės, arba nustatyti tų teisių perdavimo sąlygas, jeigu tokie perdavimai galėtų padaryti didelę žalą konkurencijai,

e) pakeisti esamas teises pagal šią direktyvą, kai to reikia siekiant ex post ištaisyti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl radijo spektro naudojimo teisių perdavimo arba kaupimo.

Nacionalinės reguliavimo institucijos, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas ir esamus lyginamuosius rodiklius, savo sprendimą grindžia objektyviu ir į ateitį orientuotu rinkos konkurencinių sąlygų vertinimu, tokių priemonių būtinybe veiksmingai konkurencijai išlaikyti arba užtikrinti, taip pat galimu tokių priemonių poveikiu esamoms ir būsimoms rinkoje veikiančių operatorių investicijoms, ypač investicijoms į tinklų diegimą.

3. Taikydamos 2 dalį, nacionalinės reguliavimo institucijos veikia laikydamosi šios direktyvos 18, 19, 23 ir 35 straipsniuose numatytų procedūrų.

3 skirsnis. Procedūros

53 straipsnis

Suderintas skyrimo laikas

Siekdama koordinuoti suderinto radijo spektro naudojimą Sąjungoje ir deramai atsižvelgdama į padėtį skirtingose nacionalinėse rinkose, Komisija gali, priimdama įgyvendinimo priemonę:

a) nustatyti vieną arba, jei reikia, kelis bendrus ilgiausius terminus, iki kurių turi būti suteiktas leidimas naudotis konkrečiomis suderinto radijo spektro juostomis,

b) jei būtina, užtikrinti veiksmingą koordinavimą, priimti su teisių galiojimo trukme susijusią laikinąją priemonę pagal 49 straipsnį, pvz., pratęsti arba sutrumpinti teisių galiojimo trukmę, kad esamas teises arba leidimus būtų galima priderinti prie šios suderintos datos.

Šios įgyvendinimo priemonės priimamos laikantis 110 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir kuo labiau atsižvelgiant į Radijo spektro politikos grupės nuomonę.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

7 54 straipsnis

Ö Suteikiamų radijo spektro naudojimo teisių skaičiaus ribojimo tvarka Õ

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 5 dalies a punktas (pritaikytas)

ð naujas

1. Ö Nedarant įtakos pagal 53 straipsnį priimtiems įgyvendinimo aktams, Õ jJeigu valstybė narė ð nusprendžia, kad radijo spektro naudojimo teisė negali būti suteikta pagal 46 straipsnįï Ö ir jeigu ji svarsto Õ , ar apriboti išduodamų radijo dažnių ð spektro ï naudojimo teisių skaičių arba ar pratęsti išduotų teisių galiojimo trukmę pagal sąlygas, kurios skiriasi nuo tokioms teisėms taikomų sąlygų, ji, inter alia:

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

ð naujas

a) ð aiškiai išdėstyti naudojimo teisių ribojimo priežastis, visų pirma ï Ö deramai atsižvelgdama Õ deramai atsižvelgia į poreikį didinti paslaugų gavėjų gaunamą naudą ir skatinti konkurencijos plėtrą ð , ir pagrįstais laiko tarpais ar remdamasi pagrįstais suinteresuotų įmonių prašymais persvarsto apribojimą ï ;

b) suteikia visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, galimybę Ö viešose konsultacijose Õ pareikšti savo nuomonę dėl apribojimo pagal 23 Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6 straipsnį ð . Suderinto radijo spektro atveju šios viešos konsultacijos pradedamos per šešis mėnesius nuo įgyvendinimo priemonės pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB priėmimo, išskyrus atvejus, kai vėlesnio termino reikia dėl techninių priežasčių ï;

ò naujas

2. Kai valstybė narė nusprendžia, kad naudojimo teisių skaičius turi būti ribotas, ji turi aiškiai apibrėžti ir pagrįsti atrankos procedūra siekiamus tikslus ir kai įmanoma nustatyti teisių kiekį, deramai atsižvelgdama į būtinybę siekti nacionalinių ir tarptautinių rinkos tikslų. Tikslai, kuriuos valstybė narė gali nustatyti siekdama parengti specifinę atrankos procedūrą, gali būti vienas ar daugiau iš šių tikslų:

a) skatinti aprėptį;

b) užtikrinti reikiamą paslaugos kokybę;

c) skatinti konkurenciją;

d) skatinti inovacijas ir verslo plėtrą ir

e) užtikrinti, kad mokesčiai skatintų optimalų radijo spektro naudojimą pagal 42 straipsnį.

Nacionalinė reguliavimo institucija aiškiai apibrėžia ir pagrindžia atrankos procedūros pasirinkimą, įskaitant bet kokį preliminarų prieigos prie atrankos procedūros etapą. Ji taip pat aiškiai nustato bet kokio susijusio konkurencinės, techninės ir ekonominės rinkos padėties vertinimą ir pateikia galimo priemonių pagal 35 straipsnį naudojimo ir pasirinkimo priežastis.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 5 dalies a punktas (pritaikytas)

ð naujas

3. c punktas Ö Valstybės narės Õ paskelbia bet kokį sprendimą ð dėl pasirinktos atrankos procedūros ir susijusių elementų ï apriboti naudojimo teisių suteikimą arba naudojimo teisių atnaujinimą, Ö aiškiai Õ išdėstydamos priežastis; ð ir kaip jos atsižvelgė į nacionalinės reguliavimo institucijos pagal 35 straipsnį priimtą priemonę. Jos taip pat paskelbia su naudojimo teisėmis susijusias sąlygas. ï

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

ð naujas

4. d) Nnustačiusi tvarką Ö valstybė narė Õ paskelbia priimanti paraiškas dėl naudojimo teisės; ir

e) pagrįstais laiko tarpais ar remdamasi pagrįstais suinteresuotų įmonių prašymais persvarsto apribojimą.

52. Kai valstybė narė padaro išvadą, kad galima suteikti daugiau radijo ð spektro ï dažnių ð arba įvairių teisių derinio ï naudojimo teisių, ð atsižvelgiant į pažangius apsaugos nuo žalingųjų trukdžių metodus, ï ji tą išvadą paskelbia ir ð pradeda tokių teisių suteikimo procesą ï priimanti paraiškas .

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 5 dalies b punktas (pritaikytas)

ð naujas

63. Kai radijo dažnių ð spektro ï naudojimo teisių suteikimą reikia riboti, valstybės narės tokias teises teikia remdamosi atrankos kriterijais, kurie turi būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminuojantys ir proporcingi, ð ir jų nacionalinių reguliavimo institucijų pagal 35 straipsnį nustatyta procedūra ï. Į tokius kriterijus būtina tinkamai atsižvelgti siekiant Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 8 straipsnyje tos direktyvos 3, 4, 28 ir 459 straipsniuose nurodytų tikslų ir reikalavimų.

ò naujas

7. Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones, kuriose nustatyti kriterijai siekiant koordinuoti valstybių narių įsipareigojimų pagal 1–3 dalis įgyvendinimą. Įgyvendinimo priemonės priimamos remiantis 110 straipsnio 4 dalyje nurodyta procedūra ir kuo labiau atsižvelgiant į Radijo spektro politikos grupės nuomonę.

ê 2002/20/EB

è1 2009/140/EB 3 straipsnio 5 dalies c punktas

ð naujas

84. Kai taikoma konkurencinė ir lyginamoji atrankos procedūra, valstybės narės ilgiausią šešių savaičių laiką, nurodytą 48 straipsnio 6 5 straipsnio 3 dalyje, gali pratęsti tiek, kiek reikia užtikrinti, kad tokia procedūra visoms suinteresuotoms šalims būtų sąžininga, pagrįsta, atvira ir skaidri, bet ne ilgiau kaip aštuonis mėnesius ð , remiantis bet kokiu konkrečiu pagal 53 straipsnį nustatytu tvarkaraščiu ï .

Šie terminai turi nepažeisti jokių taikytinų tarptautinių susitarimų dėl radijo dažnių ð spektro ï ir palydovų koordinavimo.

95. Šis straipsnis nedaro poveikio radijo dažnių ð spektro ï naudojimo teisių perdavimui pagal šios direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) è1 519b ç straipsnį.

ò naujas

III SKYRIUS

BELAIDŽIO TINKLO ĮRANGOS DIEGIMAS IR NAUDOJIMAS

55 straipsnis

Prieiga prie radijo ryšio vietinių tinklų

1. Kompetentingos institucijos leidžia teikti prieigą radijo ryšio vietiniais tinklais prie viešojo ryšių tinklo ir tuo tikslu naudotis suderintu radijo spektru tik pagal taikytinas bendrojo leidimo sąlygas.

Jei teikiama prieiga nėra komercinio pobūdžio arba papildo kitą komercinę veiklą ar viešąją paslaugą, kuri nėra priklausoma nuo signalų perdavimo tais tinklais, tokią prieigą teikiančiai įmonei, valdžios institucijai arba galutiniam paslaugų gavėjui neturi būti suteiktas joks bendrasis leidimas teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas pagal 12 straipsnį, jiems neturi būti taikomi įpareigojimai, susiję su galutinių paslaugų gavėjų teisėmis pagal šios direktyvos III dalies III antraštinę dalį ir įpareigojimai sujungti savo tinklus pagal 59 straipsnio 1 dalį.

2. Kompetentingos institucijos nedraudžia viešųjų ryšių tinklų arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams leisti visuomenei naudotis prieiga prie savo tinklų per vietinius radijo ryšio tinklus, kurie gali būti įdiegti galutinio paslaugų gavėjo patalpose, jei laikomasi taikomų bendrojo leidimo sąlygų ir jei iš anksto informuotas galutinis paslaugų gavėjas su tuo sutinka.

3. Kompetentingos institucijos, visų pirma remdamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2015/2120 95 3 straipsnio 1 dalimi, užtikrina, kad viešųjų ryšių tinklų arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vienašališkai neapribotų:

a) galutinių paslaugų gavėjų teisės prisijungti prie pasirinktų trečiųjų šalių teikiamų radijo ryšio vietinių tinklų,

b) galutinių paslaugų gavėjų teisės suteikti kitiems galutiniams paslaugų gavėjams abipusę ar platesnę prieigą prie tokių teikėjų tinklų per radijo ryšio vietinius tinklus, be kita ko, remiantis trečiųjų šalių iniciatyvomis sujungti ir padaryti viešai prieinamus įvairių galutinių paslaugų gavėjų radijo ryšio vietinius tinklus.

Tuo tikslu viešųjų ryšių tinklų arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai suteikia galimybę naudotis produktais ar konkrečiais pasiūlymais, leidžiančiais galutiniams jų paslaugų gavėjams suteikti trečiosioms šalims prieigą per radijo ryšio vietinius tinklus, ir aktyviai, aiškiai ir skaidriai juos siūlo.

4. Kompetentingos institucijos neriboja galutinių paslaugų gavėjų teisės leisti kitiems galutiniams paslaugų gavėjams abipusę arba platesnę prieigą prie savo radijo ryšio vietinių tinklų, be kita ko, remiantis trečiųjų šalių iniciatyvomis sujungti ir padaryti viešai prieinamus įvairių galutinių paslaugų gavėjų radijo ryšio vietinius tinklus.

5. Kompetentingos institucijos neriboja teisės teikti visuomenei prieigą prie radijo ryšio vietinių tinklų:

a) valdžios institucijoms jų užimamose patalpose ar artimiausioje tų patalpų aplinkoje, kai tokia paslauga papildo tose patalpose teikiamas viešąsias paslaugas,

nevyriausybinėms organizacijoms arba valdžios institucijoms, kai jų iniciatyva sujungiami įvairių galutinių paslaugų gavėjų radijo ryšio vietiniai tinklai ir teikiama abipusė ar platesnė prieiga prie jų, įskaitant, kai taikoma, radijo ryšio vietinius tinklus, prie kurių prieiga visuomenei teikiama pagal a punktą.

56 straipsnis

Mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų įrengimas ir eksploatavimas

1. Kompetentingos institucijos, taikydamos bendrojo leidimo išdavimo tvarką, leidžia įrengti, prijungti ir eksploatuoti mažai pastebimus mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus ir tokio įrengimo, prijungimo ar eksploatavimo be reikalo neriboja individualiais gyvenviečių planavimo leidimais ar bet kokiu kitu būdu, jei toks naudojimas atitinka pagal 2 dalį priimtas įgyvendinimo priemones. Tokiems mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškams netaikomi jokie mokesčiai ar rinkliavos, didesni nei administracinis mokestis, kuris gali būti susijęs su bendruoju leidimu pagal 16 straipsnį.

Ši dalis nedaro poveikio leidimų naudoti radijo spektrą, skirtą mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškams eksploatuoti, išdavimo tvarkai.

2. Siekdama užtikrinti, kad bendrojo leidimo išdavimo tvarka būtų vienodai įgyvendinama įrengiant, prijungiant ir eksploatuojant mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus, Komisija gali įgyvendinimo aktu nustatyti technines mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo charakteristikas, kurios atitinka bent Direktyvos 2013/35/ES 96 reikalavimus ir Tarybos rekomendacijoje Nr. 1999/519/EB 97 nustatytas ribas. Tomis techninėmis charakteristikomis Komisija nustato įrengiamų mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų didžiausią dydį, galią ir elektromagnetines savybes, taip pat jų vizualų poveikį. Laikantis nustatytų charakteristikų užtikrinama, kad mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškai būtų mažai pastebimi, kai jie naudojami įvairiomis vietos sąlygomis.

Techninės charakteristikos, nustatytos, kad įrengiant, prijungiant ir eksploatuojant mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus būtų galima taikyti 1 dalį, taikomos nepažeidžiant esminių Direktyvos 2014/53/ES 98 reikalavimų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 110 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

Ö II antraštinė dalis. Prieiga Õ

I II SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS Ö , PRIEIGOS PRINCIPAI Õ

357 straipsnis

Bendroji prieigos ir sujungimo sistema

1. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų jokių apribojimų, kurie įmonėms toje pačioje ar kitoje valstybėje narėje neleistų tarpusavyje pagal Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisę derėtis dėl susitarimų techniniais ar komerciniais prieigos ir (ar) sujungimo klausimais. Įmonei, prašančiai prieigos ar sujungimo, nereikia turėti leidimo veiklai vykdyti toje valstybėje narėje, kurioje prašoma prieigos ar sujungimo, jei ji toje valstybėje narėje neteikia paslaugų ir neeksploatuoja tinklo.

2. Nepažeisdamos 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) 99 31 106 straipsnio, valstybės narės panaikina teisines ar administracines priemones, kurios įpareigoja operatorius suteikiant prieigą ar sujungiant taikyti skirtingas sąlygas skirtingoms įmonėms už lygiavertes paslaugas ir (arba) nustatyti įpareigojimus, nesusijusius su faktinėmis prieigos ar sujungimo paslaugomis, kurios teikiamos nepažeidžiant sąlygų, nustatytų Ö šios Õ dDirektyvos2002/20/EB (Leidimų direktyva) I priede.

458 straipsnis

Įmonių teisės ir įpareigojimai

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

1. Siekiant užtikrinti paslaugų teikimą ir sąveiką visoje Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ , viešųjų ryšių tinklų operatoriai turi teisę, o, gavę kitų pagal Ö šios Õ direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 4 15 straipsnį taip pat įgaliotų įmonių prašymą, yra įpareigoti derėtis dėl tarpusavio sujungimo viešųjų elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Operatoriai kitoms įmonėms prieigą ir sujungimą teikia tokiomis sąlygomis, kurios atitinka nacionalinės reguliavimo institucijos jiems nustatytus įpareigojimus pagal 59, 60 ir 66 5–8 straipsnius.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

2. Viešieji elektroninių ryšių tinklai, skirti skaitmeninės televizijos paslaugoms skirstyti, privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės televizijos paslaugas ir programas. Tinklų operatoriai, kurie priima ir perskirsto plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, išlaiko tą plačiaekranį formatą.

23. Nepažeisdamos Ö šios Õ direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 11 21 straipsnio, valstybės narės reikalauja, kad įmonės, gaunančios informaciją iš kitos įmonės prieš derybas dėl prieigos ar sujungimo, joms vykstant ar pasibaigus, naudotų tą informaciją tik tuo tikslu, kuriam ji suteikta, ir visuomet išlaikytų perduotos ar saugomos informacijos slaptumą. Gaunamos informacijos negalima perduoti jokiai kitai šaliai, ypač kitiems skyriams, dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija suteiktų konkurencijos atžvilgiu palankią padėtį.

II SKYRIUS

PRIEIGA IR SUJUNGIMAS

559 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo institucijų galios ir pareigos, susijusios su prieiga ir sujungimu

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 3 dalies a punktas

ð naujas

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos, siekdamos Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 3 straipsnyje išdėstytų tikslų, skatina ir atitinkamais atvejais užtikrina pagal šios direktyvos nuostatas pakankamą prieigą ir sujungimą bei paslaugų sąveiką , vykdydamos savo pareigas taip, kad būtų skatinamas veiklos efektyvumas, tvari konkurencija, ð itin didelio pralaidumo tinklų diegimas ï, investicijų efektyvumasveiksmingos investicijos ir inovacijos ir kuo didesnė nauda galutiniams paslaugų gavėjams. ð Jos teikia gaires ir viešai skelbia procedūras, taikomas prieigai ir tarpusavio sujungimui užtikrinti, kad nustatyti įpareigojimai duotų naudos ribotą geografinę aprėptį turinčioms mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms ir operatoriams. ï

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

ð naujas

Svarbiausia, nepažeisdamos priemonių, kurios pagal 866 straipsnį gali būti taikomos įmonėms, turinčioms didelę įtaką rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos turi galėti taikyti:

a) tokiu mastu, koks būtinas užtikrinti tiesioginį sujungimą, įpareigojimus Ö toms Õ įmonėms, ð kurioms taikomas bendrasis leidimas ï Ö ir Õ kurios kontroliuoja prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant pateisinamais atvejais įpareigojimą sujungti savo tinklus, jei tai dar nepadaryta;

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 3 dalies a punktas, iš dalies pakeistas klaidų ištaisymu, OL L 241, 2013 9 10, p. 8.

ð naujas

ab) pagrįstais atvejais ir tokiu mastu, koks būtinas, įpareigojimus įmonėms, ð kurioms taikomas bendrasis leidimas ir ï kurios kontroliuoja prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kad jos galėtų teikti sąveikiąsias paslaugas;

ò naujas

c) pagrįstais atvejais įpareigojimus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio, paslaugų teikėjams savo paslaugas padaryti sąveikias, konkrečiai, kai kyla grėsmė galimybei naudotis skubios pagalbos paslaugomis arba galutinių paslaugų gavėjų tiesioginiam sujungimui dėl asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumo stokos.

ê 2002/19/EB

db) tokiu mastu, koks būtinas užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų prieinamumą prie valstybių narių nurodytų skaitmeninių radijo ir televizijos transliavimo paslaugų, įpareigojimus operatoriams, kad jie teiktų prieigą prie kitų priemonių, nurodytų II priedo II dalyje, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

ò naujas

Antros pastraipos c punkte minėti įpareigojimai gali būti nustatyti tik:

i) kiek to reikia asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumui užtikrinti ir gali apimti įpareigojimusAtsižvelgdamos į bet kokį radijo spektro naudojimo su 39 straipsnio 1 dalyje išvardytų standartų ar specifikacijų arba bet kokių kitų atitinkamų Europos ar tarptautinių standartų naudojimu ir įgyvendinimu, ir

ii) jeigu Komisija, remdamasi jos prašymu EERRI pateikta ataskaita, nustatė, kad yra didelė grėsmė galimybei veiksmingai naudotis skubios pagalbos paslaugomis arba tiesioginiam vienos ar kelių valstybių narių arba visos Europos Sąjungos galutinių paslaugų gavėjų sujungimui, ir priėmė įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomas įpareigojimų, kurie gali būti nustatyti laikantis 110 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, pobūdis ir apimtis.

ò naujas

2. Gavusios pagrįstą prašymą nacionalinės reguliavimo institucijos nustato įpareigojimus suteikti prieigą prie laidų ir kabelių pastatų viduje arba iki pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško, jei jis yra pastato išorėje, tų laidų ir kabelių savininkams arba įmonėms, kurios turi teisę naudoti tokius laidus ir kabelius, jei naujų tokių pačių tinklo elementų kūrimas ekonominiu požiūriu yra neveiksmingas arba fiziškai neįmanomas. Nustatytos prieigos sąlygos gali apimti specialias prieigos, skaidrumo ir nediskriminavimo bei prieigos sąnaudų paskirstymo taisykles, kurios, jei tinkama, yra priderinamos siekiant atsižvelgti į rizikos veiksnius.

Nacionalinės reguliavimo institucijos tiems savininkams arba įmonėms nustatytus tokius prieigos įpareigojimus gali sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis išplėsti už pirmojo koncentracijos arba skirtymo taško iki kuo arčiau prie galutinių paslaugų gavėjų esančio koncentracijos taško, tik jei to reikia, kad būtų panaikintos neįveikiamos ekonominės arba fizinės tokios pačios infrastruktūros kūrimo kliūtys mažesnio gyventojų tankio vietovėse.

Nacionalinės reguliavimo institucijos nenustato įpareigojimų pagal antrą pastraipą, jeigu:

a) bet kuriai įmonei suteikiamos perspektyvios ir panašios alternatyvios prieigos prie galutinių paslaugų gavėjų priemonės, su sąlyga, kad prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklo sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis siūlo įmonė, atitinkanti 77 straipsnio a ir b punktuose išvardytus kriterijus, ir

b) neseniai įdiegtų tinklo elementų atveju, visų pirma vykdant mažesnio masto vietos projektus, tokios prieigos suteikimas pažeistų jų diegimo ekonominį arba finansinį gyvybingumą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos būtų įgaliotos įmonėms, teikiančioms ar įgaliotoms teikti elektroninių ryšių tinklus, nustatyti įpareigojimus dėl bendro naudojimosi pasyvia ar aktyvia infrastruktūra, įpareigojimus sudaryti lokalizuotus tarptinklinio ryšio prieigos susitarimus arba bendrai diegti infrastruktūrą, tiesiogiai reikalingą paslaugoms, grindžiamoms radijo spektro naudojimu, teikti vietoje laikantis Sąjungos teisės, kai tai yra pagrįsta tuo, kad

a) naujos tokios pačios infrastruktūros kūrimas ekonominiu požiūriu būtų neefektyvus arba fiziškai neįmanomas ir

b) junglumas toje vietovėje, taip pat palei pagrindinius jos transporto kelius, būtų labai netobulas, arba vietos gyventojai susidurtų su dideliais paslaugų pasirinkimo arba kokybės (arba pasirinkimo ir kokybės) apribojimais.

Nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į:

a) būtinybę kuo labiau didinti junglumą Sąjungoje, visų pirma tam tikrose teritorinėse srityse,

b) veiksmingą radijo spektro naudojimą,

c) bendro naudojimosi technines galimybes ir susijusias sąlygas,

d) infrastruktūra grindžiamos ir paslaugomis grindžiamos konkurencijos būklę,

e) galimybę gerokai padidinti galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų paslaugų pasirinkimą ir kokybę,

f) technologines inovacijas,

g) svarbiausią poreikį paremti infrastruktūros šeimininko paskatą pirmiausia įdiegti infrastruktūrą.

Tokie bendro naudojimosi, prieigos ar koordinavimo įpareigojimai nustatomi pagal susitarimus, sudarytus sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis. Ginčo sprendimo atveju nacionalinės reguliavimo institucijos subjektui, kuriam nustatomas bendro naudojimosi arba prieigos įpareigojimas, gali inter alia nustatyti įpareigojimą bendrai naudotis jam skirtu radijo spektru su infrastruktūros šeimininku tam tikroje vietovėje.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 3 dalies b punktas

ð naujas

42. Pagal 1 ð , 2 ir 3 ï dalisį nustatomi įpareigojimai ir sąlygos turi būti objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir nediskriminuojantys; jie turi būti taikomi Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 236, 732 and 7a33 straipsniuose nustatyta tvarka. ð Nacionalinės reguliavimo institucijos per penkerius metus nuo ankstesnės tiems patiems operatoriams taikomos priemonės priėmimo įvertina tokių įpareigojimų ir sąlygų taikymo rezultatus ir ar būtų tinkama juos panaikinti arba pakeisti atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas. Nacionalinės reguliavimo institucijos praneša savo vertinimo rezultatus laikydamasi tų pačių procedūrų ï.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 3 dalies d punktas (pritaikytas)

53. 1 dalyje paminėtu prieigos ir sujungimo aspektu valstybės narės užtikrina, kad nacionalinei reguliavimo institucijai būtų suteikti įgaliojimai įsikišti savo iniciatyva, kai tai pateisinama siekiant užtikrinti 3 Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnio politikos tikslus, laikantis šios direktyvos nuostatų ir Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 236, 327, 2620 ir 21 27 straipsniuose nurodytos tvarkos.

ò naujas

6. EERRI, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija ir siekdama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos nuosekliai nustatytų tinklo galinių taškų vietą, iki [18 mėnesių po įsigaliojimo datos priima tinklo galinio taško identifikavimo skirtingose tinklo topologijose bendrų metodų gaires. Nustatydamos tinklo galinių taškų vietą nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į tas gaires.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

660 straipsnis

Sąlyginės prieigos sistemos ir kitos priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad sąlyginei prieigai prie skaitmeninių televizijos ir radijo paslaugų, transliuojamų žiūrovams ir klausytojams Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ , neatsižvelgiant į perdavimo būdus taikomos I priedo I dalyje nustatytos sąlygos Ö būtų taikomos II priedo I dalyje nustatytos sąlygos Õ.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

ð naujas

2. Atsižvelgdama į rinkos raidą ir technologinę pažangą, Komisija gali Ö įgaliojama Õ priimti įgyvendinimo priemones ð deleguotuosius aktus pagal 109 straipsnį,ï kad iš dalies pakeistų II priedą. Priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, tvirtinamos laikantis 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu .

ê 2002/19/EB

3. Nepaisydamos 1 dalies nuostatų, valstybės narės savo nacionalinei reguliavimo institucijai gali leisti persvarstyti pagal šį straipsnį taikomas sąlygas kuo greičiau po šios direktyvos įsigaliojimo, o po to – periodiškai, atliekant rinkos tyrimąanalizę pagal 65Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnio pirmą pastraipą, nuspręsti, ar taikomas sąlygas palikti, keisti ar panaikinti.

Kai, atlikusi tokįią rinkos tyrimąanalizę, nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad kuris vienas ar keli operatoriai neturi didelės įtakos atitinkamoje rinkoje, tiems operatoriams Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6 23 ir 32 straipsniuose nustatyta tvarka ji gali tas sąlygas pakeisti ar panaikinti tik tokiu mastu, kad toks pakeitimas ar panaikinimas nedarytų neigiamo poveikio:

a) galutinių paslaugų gavėjų priėjimui prie radijo ir televizijos programų transliavimo ir transliavimo kanalų bei paslaugų, nurodytų pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 31 106 straipsnį, ir

b) veiksmingos konkurencijos perspektyvoms rinkose, susijusiose su:

i) mažmeninėmis skaitmeninės televizijos ir radijo transliavimo paslaugomis ir

ii) sąlyginės prieigos sistemomis ir kitomis susijusiomis priemonėmis.

Šalims, kurioms toks sąlygų pakeitimas ar panaikinimas daro poveikį, pranešama gerokai iš anksto.

4. Pagal šį straipsnį taikomos sąlygos nepažeidžia valstybių narių galimybės nustatyti įpareigojimus, susijusius su elektroninių programų vadovų, panašių sąrašų ir navigacinių priemonių pateikimu.

III SKYRIUS

RINKOS TYRIMASANALIZĖ IR DIDELĖ ĮTAKA RINKOJE

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

1461 straipsnis

Įmonės, turinčios didelę įtaką rinkoje

1. Tais atvejais, kai specifinės direktyvos Ö šia direktyva Õ reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos 1665 straipsnyje numatyta tvarka nustatytų, ar operatoriai turi didelę įtaką rinkoje, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalys.

2. Laikoma, kad įmonė turi didelę įtaką rinkoje, jei jos vienos ar bendrai su kitomis įmonėmis padėtis prilygsta dominuojančiai, tai yra ji turi ekonominę galią, kuri jai leidžia būti gana dideliu mastu nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ar galų gale nuo vartotojų.

Spręsdamos, ar vienos ar kelių įmonių bendra padėtis rinkoje yra dominuojanti, nacionalinės reguliavimo institucijos visų pirma laikosi Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės normų ir su didžiausiu atidumu atsižvelgia į rinkos tyrimoanalizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo gaires, kurias Komisija paskelbia pagal 1562 straipsnį. Tokio vertinimo kriterijai pateikti II priede.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 16 dalis

3. Kai įmonė turi didelę įtaką tam tikroje rinkoje (pirminėje rinkoje), gali būti laikoma, kad ji turi didelę įtaką rinkoje ir glaudžiai susijusioje rinkoje (antrinėje rinkoje), jei tų dviejų rinkų ryšiai yra tokie, kad įtaka pirminėje rinkoje daro poveikį jos įtakai antrinėje rinkoje ir taip dar labiau sustiprėja įmonės įtaka rinkoje. Todėl priemonės padėčiai ištaisyti, kuriomis siekiama užkirsti kelią tokiam įtakos sustiprėjimui, gali būti taikomos antrinėje rinkoje pagal Direktyvos 2002/19/EB (toliau – Prieigos direktyva) 9, 10, 11 ir 13 straipsnius, o tais atvejais, kai paaiškėja, jog tokios priemonės yra nepakankamos, priemonės padėčiai ištaisyti gali būti taikomos pagal Direktyvos 2002/22/EB (toliau – Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį.

ê 2002/21/EB 15 straipsnis

1562 straipsnis

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 17 dalies a punktas

Rinkų nustatymo ir apibrėžimo procedūra

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 17 dalies b punktas (pritaikytas)

1. Po viešųjų konsultacijų, įskaitant konsultacijas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, bei kuo labiau atsižvelgdama į EERRI nuomonę, Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų (toliau – rekomendacija). Rekomendacijoje bus nurodytos tos elektroninių ryšių sektoriaus produktų ir paslaugų rinkos, kurių charakteristikos pagrįstai leidžia joms taikyti specifinėse direktyvose Ö šioje direktyvoje Õ nurodytus reguliuojamuosius įpareigojimus, jų netaikant rinkoms, kurios konkrečiais atvejais gali būti apibrėžtos pagal konkurencijos teisę. Komisija rinkas apibrėžia pagal konkurencijos teisės principus.

ò naujas

Jeigu, stebėdama bendras Sąjungos tendencijas, Komisija nustato, kad tenkinami visi 65 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, ji į rekomendaciją įtraukia produktų ir paslaugų rinkas.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

Komisija reguliariai persvarsto rekomendaciją.

2. Ne vėliau kaip šios direktyvos įsigaliojimo dieną Komisija paskelbia rinkos tyrimoanalizės ir didelės įtakos rinkoje įvertinimo gaires (toliau – Ö DĮR Õ gairės), kurios atitinka konkurencijos teisės principus.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 17 dalies c punktas (pritaikytas)

ð naujas

3. Kuo labiau atsižvelgdamos į rekomendaciją ir Ö DĮR Õ gaires, nacionalinės reguliavimo institucijos pagal nacionalines aplinkybes ir konkurencijos teisės principus apibrėžia atitinkamas rinkas, pirmiausia atitinkamas geografines rinkas savo teritorijoje. Nacionalinės reguliavimo institucijos ð atsižvelgia į geografinio tyrimo, atlikto remiantis 22 straipsnio 1 dalimi, rezultatus. ï Prieš apibrėždamos rinkas, kurios skiriasi nuo rekomendacijoje apibrėžtų rinkų, ð jos ï laikosi 623 ir 732 straipsniuose nurodytos tvarkos.

ò naujas

63 straipsnis

Transnacionalinių rinkų nustatymo procedūra

1. Pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija EERRI gali priimti sprendimą, kuriuo nustatomos transnacionalinės rinkos remiantis konkurencijos teisės principais ir kuo labiau atsižvelgiant į rekomendaciją bei pagal 62 straipsnį priimtas DĮR gaires. EERRI atlieka potencialios transnacionalinės rinkos tyrimą, jei Komisija arba bent dvi atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos pateikia pagrįstą prašymą ir patvirtinamuosius dokumentus.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 18 dalies b punktas (pritaikytas)

ð naujas

52. 15 straipsnio 4 dalyje minimame sprendime minėtų ð Pagal 1 dalį nustatytų ï transnacionalinių rinkų atveju rinkos tyrimą atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka kartu, kuo labiauatidžiai atsižvelgdamos į Ö DĮR Õ gaires, ir bendrai sprendžia, ar pradėti taikyti, palikti galioti, keisti ar panaikinti šio straipsnio 2 dalyje 65 straipsnio 4 dalyje minėtus reguliuojamuosius įpareigojimus. ð Atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos bendrai praneša Komisijai savo planuojamas priemones, susijusias su rinkos tyrimu ir bet kokiais reguliuojamaisiais įpareigojimais pagal 32 ir 33 straipsnius. ï

ò naujas

Jeigu transnacionalinių rinkų nėra, dvi ar daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų taip pat gali bendrai pranešti savo planuojamas priemones, susijusias su rinkos tyrimu ir bet kokiais reguliuojamaisiais įpareigojimais, jeigu jos mano, kad rinkos sąlygos atitinkamose jų jurisdikcijose yra pakankamai vienodos.

64 straipsnis

Transnacionalinės paklausos nustatymo procedūra

1. Gavusi pagrįstą Komisijos ar bent dviejų nacionalinių reguliavimo institucijų prašymą su patvirtinamaisiais dokumentais, kuriame nurodoma, kad egzistuoja didelė spręstina paklausos problema, EERRI atlieka galutinių paslaugų gavėjų sukurtos produktų ir paslaugų, kurie teikiami vienoje ar daugiau rekomendacijoje išvardytų Sąjungos rinkų, transnacionalinės paklausos tyrimą. EERRI taip pat gali atlikti tokį tyrimą, jei ji gauna pagrįstą rinkos dalyvių prašymą bei pakankamai patvirtinamųjų dokumentų ir mano, kad egzistuoja didelė spręstina paklausos problema. EERRI atliekamas tyrimas neturi įtakos pagal 63 straipsnio 1 dalį nustatytiems transnacionalinių rinkų egzistavimą įrodantiems faktams ir pagal 62 straipsnio 3 dalį nacionalinių reguliavimo institucijų nustatytiems nacionalinių arba subnacionalinių geografinių rinkų egzistavimą įrodantiems faktams.

Šis transnacionalinės galutinių paslaugų gavėjų sukurtos paklausos tyrimas gali apimti produktus ir paslaugas, kuriuos teikia viena ar kelios nacionalinės reguliavimo institucijos, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, skirtingai apibrėžtose produktų ar paslaugų rinkose, jei tais produktais ir paslaugomis galima pakeisti vienoje iš rekomendacijoje išvardytų rinkų teikiamus produktus ir paslaugas.

Jei EERRI prieina prie išvados, kad egzistuoja didelė transnacionalinė galutinių paslaugų gavėjų sukurta paklausa, kurią nepakankamai tenkina komercinė arba reguliuojamoji pasiūla, ji, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, parengia nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirtų bendrųjų metodų gaires, kad būtų tenkinama nustatyta transnacionalinė paklausa, įskaitant, kai tinkama, nustatydamos taisomąsias priemones pagal 66 straipsnį. Nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į šias gaires vykdydamos jų jurisdikcijai priklausančias reguliavimo užduotis.

2. Atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytas EERRI gaires, Komisija gali priimti sprendimą pagal 38 straipsnį, kad suderintų tokią nustatytą transnacionalinę paklausą patenkinti galinčių didmeninės prieigos produktų technines specifikacijas, kai jas nacionalinės reguliavimo institucijos nustato didelę įtaką rinkoje, kuriai tiekiami tokie prieigos produktai, turintiems operatoriams, kaip apibrėžta atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Tokiu atveju netaikoma 38 straipsnio 3 dalies a punkto antros pastraipos pirma įtrauka.

ê 2002/21/EB

1665 straipsnis

Rinkos tyrimoanalizės tvarka

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 18 dalies a punktas (pritaikytas)

ð naujas

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos

atlieka atitinkamų rinkų tyrimą, atsižvelgdamos į rekomendacijoje nustatytas rinkas ir atidžiai atsižvelgdamos į gaires ð nustato, ar pagal 62 straipsnio 3 dalį apibrėžta atitinkama rinka gali būti tokia, kuri pagrįstų šioje direktyvoje išdėstytų reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymą. ï Valstybės narės užtikrina, kad ši tyrimasanalizė atitinkamais atvejais būtų atliekamas kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis. ð Nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į DĮR gaires ir vykdydamos tokį tyrimą laikosi 23 ir 32 straipsniuose nurodytų procedūrų. ï

ò naujas

Rinka gali būti tokia, kuri pagrįstų šioje direktyvoje išdėstytų reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymą, jeigu tenkinami visi šie trys kriterijai:

a) esama didelių ilgalaikių struktūrinių, teisinių ar reguliavimo kliūčių patekti į rinką;

b) atsižvelgiant į infrastruktūra grindžiamos konkurencijos ir kitų konkurencijos šaltinių būklę, kuri kelia kliūčių patekti į rinką, veiksmingos konkurencijos per nagrinėjamą laikotarpį esamos struktūros rinkoje neatsiras;

c) vien konkurencijos teisės nepakanka, kad būtų tinkamai išspręsta (-os) nustatyta (-os) rinkos nepakankamumo problema (-os).

Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija atlieka į rekomendaciją įtrauktos rinkos tyrimą, ji laiko, kad tenkinami antros pastraipos a, b ir c punktų reikalavimai, išskyrus atvejus, kai nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia, kad konkrečiomis nacionalinėmis aplinkybėmis vienas ar daugiau tokių kriterijų netenkinami.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 18 dalies a punktas

2. Tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 3 ar 4 dalis, Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį arba pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8 straipsnį reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija nustatytų, ar įmonėms reikia skirti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus, ji, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tyrimu, turi nustatyti, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga.

ò naujas

2. Kai nacionalinė reguliavimo institucija atlieka 1 dalyje reikalaujamą tyrimą, ji vertina pokyčius atsižvelgdama į ateities perspektyvą, jei nėra reguliavimo, taikomo remiantis šiuo straipsniu toje atitinkamoje rinkoje, ir atsižvelgia į:

a) rinkos pokyčius, kurie gali didinti tikimybę, kad atitinkamoje rinkoje atsiras veiksminga konkurencija, kaip antai į tuos operatorių tarpusavio komercinius bendro investavimo arba prieigos susitarimus, kuriais tvariai didinama konkurencijos dinamika;

b) visus susijusius konkurencijos apribojimus, įskaitant mažmeniniu lygmeniu, nepriklausomai nuo to, ar laikoma, kad tie apribojimai atsiranda dėl elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ar kitų rūšių paslaugų ar taikomųjų programų, kurios, galutinio paslaugų gavėjo požiūriu, yra palyginamos, ir nepriklausomai nuo to, ar tokie apribojimai yra atitinkamos rinkos dalis;

c) kitų rūšių reglamentavimą arba priimtas priemones, kurios daro poveikį atitinkamai rinkai arba susijusiai mažmeninei rinkai ar rinkoms atitinkamu laikotarpiu, įskaitant, bet kita ko, pagal 44, 58 ir 59 straipsnius nustatytus įpareigojimus, ir

d) pagal šį straipsnį nustatytą kitų atitinamų rinkų reguliavimą.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

ð naujas

3. Jei nacionalinė reguliavimo institucija padaro išvadą, kad ð atitinkama rinka gali nebūti tokia, kad būtų pagrįstas reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą procedūrą arba jeigu neįvykdomos šio straipsnio 4 dalies sąlygos ï konkurencija rinkoje yra veiksminga, ji neskiria ir nepalieka galioti jokių specifinių reguliuojamųjų įpareigojimų šio straipsnio 2 dalyje minėtusÖ pagal 66 straipsnį Õ . Tais atvejais, kai įpareigojimai konkretiems sektoriams Ö jau Õ Ö paskirti pagal 66 straipsnį Õ paskirti, nacionalinė reguliavimo institucija atitinkamos rinkos įmonėms tokius įpareigojimus panaikina. Apie tokį panaikinimą šalims, kurioms jis turi įtakos, pranešama iš anksto.

ò naujas

Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad šalims, kurioms toks įpareigojimų panaikinimas turi įtakos, apie tai būtų pranešama prieš pakankamą laiką, kuris nustatomas suderinant poreikį šių įpareigojimų vykdytojams bei galutiniams paslaugų gavėjams užtikrinti tvarų perėjimą ir galutinių paslaugų gavėjų pasirinkimą, ir kad reglamentavimas nesitęstų ilgiau už būtiną laikotarpį. Nustatydamos tokį pranešimo laikotarpį nacionalinės reguliavimo institucijos konkrečias sąlygas ir pranešimo laikotarpius gali nustatyti esamuose prieigos susitarimuose.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 18 dalies b punktas (pritaikytas)

ð naujas

4. Jei nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad Ö Õ atitinkamoje rinkoje nėra veiksmingos konkurencijos ð reguliuojamųjų įpareigojimų nustatymas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis yra pagrįstas ï , ji pagal 14 61 sraipsnį nustato Ö visas Õ įmones, atskirai arba kartu su kitomis įmonėmis turinčias didelę įtaką toje Ö atitinkamoje Õ rinkoje. ir nNnacionalinė reguliavimo institucija Ö joms nustato Õ nustato atitinkamus konkrečius reguliuojamuosius įpareigojimus šio straipsnio 2 dalyje minėtusÖ pagal 66 straipsnį Õ arba jei jie jau nustatyti, juos palieka galioti ar iš dalies pakeičia, ð jei mano, kad, nesant šių įpareigojimų, vienoje ar daugiau mažmeninių rinkų nebūtų veiksmingos konkurencijos ï .

56. Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis taikant priemones laikomasi 623 ir 732 straipsniuose nurodytos tvarkos. Nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka atitinkamos rinkos tyrimą ir praneša apie atitinkamą planuojamą priemonę pagal 327 straipsnį:

a) per trejus ð penkerius ï metus nuo ankstesnės priemonės patvirtinimo ð , jeigu nacionalinė reguliavimo institucija nustatė atitinkamą rinką ir didelę įtaką rinkoje turinčias įmones ï su šia rinka susijusios. Tačiau iIšimtiniais atvejais šis Ö penkerių metų Õ laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau negu trejais ð vienais ï papildomais metais, jei nacionalinė reguliavimo institucija Komisijai ð ne vėliau nei prieš keturis mėnesius iki penkerių metų laikotarpio pabaigos ï praneša apie siūlomo pratęsimo priežastis, o Komisija per vieną mėnesį nuo pranešimo apie pratęsimą nepareiškia prieštaravimų;

b) tų rinkų, apie kurias anksčiau nebuvo pranešta Komisijai, atveju – per dvejus metus po patikslintos rekomendacijos dėl atitinkamų rinkų priėmimo arba

c) naujųjų valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą, atveju – per dvejus ð trejus ï metus po jų įstojimo.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 18 dalies c punktas (pritaikytas)

ð naujas

76. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija ð mano, kad ji gali nepabaigti, arba ï nepabaigia rekomendacijoje nurodytos atitinkamos rinkos tyrimo per 6 dalyje nustatytą terminą, EERRI, esant prašymui, padeda atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai pabaigti konkrečios rinkos tyrimą ir nustatyti taikytinus konkrečius įpareigojimus. Gavusi pagalbą, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija per šešis Ö 5 dalyje nurodyto termino Õ mėnesius praneša Komisijai apie planuojamą priemonę pagal 732 straipsnį.

ê 2002/19/EB 8 straipsnis (pritaikytas)

è1 2009/140/EB 2 straipsnio 6 dalies a punktas

è2 2009/140/EB 2 straipsnio 6 dalies b punktas

ð naujas

IV SKYRIUS

Ö PRIEIGOS GERINIMO PRIEMONĖS IR DIDELĖ ĮTAKA RINKOJE Õ

866 straipsnis

Įpareigojimų nustatymas, keitimas ar panaikinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įgaliojimus nustatyti è1 967–7813a ç straipsniuose nurodytus įpareigojimus.

2. Kai, atlikus rinkos tyrimąanalizę pagal šios direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 65 straipsnį, nustatoma, kad operatorius turi didelę įtaką tam tikroje rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos ð turi galėti ï atitinkamai skirti ð bet kuriuos ï šios direktyvos 9 67–13 75 ir 77 straipsniuose nurodytus įpareigojimus.

3. Nepažeisdamos:

–è2 595(1) ir 6 60 çstraipsnių nuostatų,

–šios direktyvos 12 44 ir 1317 Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva)straipsnių nuostatų, I priedo B D dalies 7 sąlygos to Directive 2002/20/EB (Authorisation Directive), taikomos pagal Ö šios Õ direktyvos 613 straipsnio 1 dalį, šios direktyvos 27, 28 91 ir 30 99 straipsnius 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) ir atitinkamas è2 Direktyvos 2002/58/EC nuostatas2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 100 ç , kuriose nurodyti įpareigojimai įmonėms, neturinčioms didelės įtakos rinkoje, arba

–poreikio laikytis tarptautinių įsipareigojimų,

nacionalinės reguliavimo institucijos neskiria 967–1375 Ö ir 77 Õ straipsniuose minėtų įpareigojimų operatoriams, kurie nėra nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 6 dalies b punktas (pritaikytas)

ð naujas

Išimtinėmis aplinkybėmis, kai nacionalinė reguliavimo institucija ketina operatoriams, turintiems didelę įtaką rinkoje, nustatyti kitus, 967–1375 Ö ir 77 Õ straipsniuose nenurodytus prieigos ar sujungimo įpareigojimus, ji tokį prašymą pateikia Komisijai. Komisija kuo labiauatidžiai atsižvelgia į EERRI nuomonę. Komisija, laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje Ö 110 straipsnio 3 dalyje Õ ð nustatytos tvarkos ï, priima sprendimą, kuriuo nacionalinei reguliavimo institucijai leidžia ar neleidžia taikyti tokių priemoniųtokias priemones.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

ð naujas

4. Pagal šį straipsnį nustatyti įpareigojimai turi būti pagrįsti nustatytos problemos pobūdžiu, ð visų pirma mažmeniniu lygmeniu ir, kai tinkama, atsižvelgiant į transnacionalinės paklausos nustatymą pagal 64 straipsnį. Jie turi būti ï proporcingi ð , atsižvelgiant į sąnaudas ir naudą ï , ir pagrįsti atsižvelgiant į Ö šios Õ diretyvos 2002/21/EB (Framework Directive) 83 straipsnyje nustatytus tikslus. Tokius įpareigojimus galima skirti tik po įvykusių pagal tos direktyvos 6 23 ir 732 straipsnius konsultacijų.

5. Tais atvejais, kai taikoma 3 dalies pirmos pastraipos trečia įtrauka, nacionalinės reguliavimo institucijos Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 32 7straipsnyje nurodyta tvarka Komisijai praneša apie savo sprendimus rinkos dalyviams nustatyti, keisti ar panaikinti įpareigojimus.

ò naujas

6. Nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į naujų pokyčių rinkoje, pavyzdžiui, susijusių su komerciniais susitarimais, įskaitant bendro investavimo susitarimus, kurie buvo sudaryti arba nenumatytai pažeisti ar nutraukti, darant įtaką konkurencijos dinamikai, poveikį. Jeigu šie pokyčiai yra nepakankamai svarbūs siekiant nustatyti poreikį atlikti naują rinkos tyrimą pagal 65 straipsnį, nacionalinė reguliavimo institucija įvertina, ar būtina peržiūrėti didelę įtaka rinkoje turintiems operatoriams nustatytus įpareigojimus, kad jie ir toliau atitiktų 4 dalies sąlygas. Tokie pakeitimai gali būti atliekami tik po įvykusių konsultacijų pagal 23 ir 32 straipsnius.

ê 2002/19/EB

967 straipsnis

Skaidrumo įpareigojimas

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 7 dalies a punktas (pritaikytas)

1. Pagal 866 straipsnio nuostatas nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti sujungimui ir (arba) prieigai taikomus skaidrumo įpareigojimus ir reikalauti, kad operatoriai viešai skelbtų konkrečią informaciją, kaip, pavyzdžiui , apskaitos informacija, techninės specifikacijos, tinklo charakteristikos, paslaugų teikimo ir naudojimo sąlygos, įskaitant bet kokias prieigos prie paslaugų ir programų ir (arba) jų naudojimo suvaržymo sąlygas, jei tokias sąlygas leidžia taikyti valstybės narės, laikydamosi Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės aktų, bei kainas.

ê 2002/19/EB

2. Tais atvejais, kai operatoriui nustatomi nediskriminavimo įpareigojimai, nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti, kad operatorius paskelbtų standartinį pasiūlymą, kuriame įvairūs elementai būtų pakankamai atsieti, kad įmonei nereikėtų mokėti už priemones, kurios prašomai paslaugai nėra būtinos, ir atitinkami pasiūlymai būtų apibūdinti ir išskaidyti į komponentus pagal rinkos poreikius, taip pat būtų nurodytos susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Nacionalinė reguliavimo institucija, inter alia, gali standartiniame pasiūlyme nustatyti pakeitimus, kad būtų vykdomi pagal šią direktyvą nustatyti įpareigojimai.

3. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali tiksliai nurodyti skelbtiną informaciją, jos išsamumo laipsnį ir skelbimo būdą.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 7 dalies a punktas (pritaikytas)

ð naujas

4. ðKad skaidrumo įpareigojimai būtų nuosekliai taikomi, EERRI, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, iki [vieni metai po direktyvos priėmimo priima minimalių standartinio pasiūlymo kriterijų gaires ir prireikus jas peržiūri, siekdama pritaikyti prie technologinės pažangos ir rinkos raidos. Nustatydama tokius minimalius kriterijus EERRI siekia 3 straipsnio tikslų ir atsižvelgia į prieigos įpareigojimų vykdytojų ir galutinių paslaugų gavėjų, veikiančių daugiau nei vienoje valstybėje narėje, poreikius, taip pat į EERRI gaires, kuriose nustatoma transnacionalinė paklausa pagal 64 straipsnį, bei į susijusius Komisijos sprendimus.ï

Nepaisydamos 3 dalies, kai operatoriui pagal 12 Ö 70 arba 71 Õ straipsnį taikomas įpareigojimas, susijęs su didmeniniu pagrindu teikiama prieiga prie tinklo infrastruktūros, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad būtų skelbiamas standartinis pasiūlymas, kuriame būtų bent tie elementai, kurie nurodyti II priede ð kuo labiau atsižvelgiant į EERRI gaires dėl minimalių standartinio pasiūlymo kriterijų ï.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 7 dalies c punktas

5. Komisija gali priimti reikalingus II priedo pakeitimus tam, kad pritaikytų šį priedą prie technologinės pažangos ir rinkos raidos. Priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, tvirtinamos laikantis 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. EERRI gali padėti Komisijai įgyvendinti šioje dalyje nurodytas nuostatas.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

ð naujas

1068 straipsnis

Nediskriminavimo įpareigojimas

1. Pagal 668 straipsnio nuostatas, nacionalinė reguliavimo institucija gali nustatyti nediskriminavimo įpareigojimus, kiek tai susiję su sujungimu ir (arba) prieiga.

2. Nediskriminavimo įpareigojimai užtikrina visų pirma, kad operatorius kitoms įmonėms, teikiančioms lygiavertes paslaugas, taikytų vienodomis aplinkybėmis vienodas sąlygas ir kitiems tokiomis pat sąlygomis teiktų tokios pat kokybės paslaugas bei informaciją, kokią jis nustato savo paslaugoms ar savo dukterinių įmonių ar partnerių paslaugoms. ðVisų pirma, kai operatorius diegia naujas sistemas, nacionalinės reguliavimo institucijos gali tam operatoriui nustatyti įpareigojimus teikti prieigos produktus ir paslaugas visoms įmonėms, taip pat sau, per tokius pačius terminus ir tokiomis pačiomis sąlygomis, įskaitant kainas ir paslaugų lygį, taip pat naudojant tas pačias sistemas ir procesus, kad būtų užtikrinta lygiavertė prieiga.ï

1169 straipsnis

Apskaitos atskyrimo įpareigojimas

1. Pagal 866 straipsnio nuostatas nacionalinė reguliavimo institucija gali nustatyti įpareigojimus atskirti tam tikros konkrečios su sujungimu ir (arba) prieiga susijusios veiklos apskaitą.

Visų pirma nacionalinė reguliavimo institucija, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimo nediskriminuoti pagal 68 10straipsnį, jei jis yra taikomas, arba prireikus būtų užkirstas kelias nesąžiningam kryžminiam subsidijavimui, gali reikalauti, kad vertikaliai integruotos bendrovės didmeninės ir vidinių pervedimų kainos būtų skaidrios. Nacionalinė reguliavimo institucija gali konkrečiai nurodyti, kokį formatą ir apskaitos metodiką naudoti.

2. Norėdamos patikrinti, kaip laikomasi skaidrumo ir nediskriminavimo įpareigojimų, ir nepažeisdamos Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 5 20 straipsnio, nacionalinės reguliavimo institucijos turi įgaliojimus reikalauti, kad jų prašymu joms būtų pateikti apskaitos įrašai, įskaitant duomenis apie pajamas, gautas iš trečiųjų šalių. Nacionalinės reguliavimo institucijos, laikydamosi nacionalinių ir Bendrijos Ö Sąjungos Õ taisyklių dėl verslo slaptumo, tokią informaciją gali skelbti, nes tai prisidėtų prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo.

ò naujas

70 straipsnis

Prieiga prie inžinerinių infrastruktūros objektų

1. Nacionalinė reguliavimo institucija pagal 66 straipsnį gali nustatyti įpareigojimus operatoriams, kad patenkintų pagrįstus prašymus dėl prieigos prie inžinerinių infrastruktūros objektų, įskaitant, be kita ko, prieigą prie pastatų arba įėjimų į pastatus, pastatų vidaus kabelių, įskaitant elektros laidų sistemas, antenų, bokštų ir kitų atraminių konstrukcijų, stulpų, stiebų, vamzdynų, kanalų, apžiūros ir surenkamųjų šulinių, skirstymo spintų ir dėl jų naudojimo, tais atvejais, kai rinkos tyrimas rodo, kad atsisakymas suteikti prieigą arba panašų poveikį turintis prieigos suteikimas nepagrįstomis sąlygomis trukdytų formuotis tvariai konkurencingai mažmeninei rinkai ir neatitiktų galutinio paslaugų gavėjo interesų.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti įpareigojimus operatoriams užtikrinti prieigą pagal šį straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar infrastruktūros objektai, su kuriais susijęs įpareigojimas, yra atitinkamos rinkos dalis pagal rinkos tyrimą, su sąlyga, kad įpareigojimas yra būtinas 3 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti ir jiems proporcingas.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

ð naujas

1271 straipsnis

Įpareigojimas dėl prieigos prie konkrečių tinklo priemonių ir jų naudojimo

1. Ö Tik jeigu Õ nNacionalinė reguliavimo institucija ð nusprendžia, kad pagal 70 straipsnį nustatytais įpareigojimais savaime nebūtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai, ji ï pagal 866 straipsnio nuostatas gali nustatyti reikalavimus operatoriams, kad jie tenkintų pagrįstus prašymus dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių bei jų naudojimo, inter alia, tokiomis aplinkybėmis, kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad tokio prašymo atmetimas ar panašų poveikį turintis nepagrįstų sąlygų taikymas trukdytų atsirasti subalansuotos konkurencijos mažmeninei rinkai Ö ir Õ arba prieštarautų galutinio paslaugų gavėjo interesams.

Galima, inter alia, reikalauti, kad operatoriai:

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 8 dalies a punktas, iš dalies pakeistas klaidų ištaisymu, OL L 241, 2013 9 10, p. 8 (pritaikytas)

ð naujas

a) ð atitinkamais atvejais ï suteiktų trečiosioms šalims prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (arba) priemonių, įskaitant prieigą prie Ö arba Õ šiuo metu neaktyvių tinklo elementų, ð arba fizinių elementų ï, ir (arba) ð aktyvią arba virtualią ï prieigą prie atsietos vietinės linijos, tam, kad, inter alia, būtų sudarytos sąlygos pasirinkti ir (arba) iš anksto pasirinkti operatorių ir (arba) pateikti pasiūlymą dėl abonento linijų perpardavimo;

ê 2002/19/EB

b) sąžiningai derėtųsi su įmonėmis, prašančiomis prieigos;

c) nenutrauktų prieigos prie priemonių, prie kurių prieiga jau suteikta;

d) didmeniniu pagrindu teiktų trečiosioms šalims perpardavimui nustatytas paslaugas;

de) suteiktų atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų pagrindinių technologijų, kurios yra būtinos paslaugų sąveikai ar virtualaus tinklo paslaugoms;

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 8 dalies b punktas

ef) leistų naudotis bendra vieta ar kitaip bendrai naudotis įrenginiais;

ê 2002/19/EB

ð naujas

fg) teiktų nustatytas paslaugas, būtinas tiesioginio sujungimo paslaugų vartotojams sąveikumui užtikrinti, įskaitant įrenginius ð programine įranga imituojamiesiems tinklams ï protingųjų tinklų paslaugoms ar tarptinkliniams ryšiams judriojo ryšio tinkluose;

gh) teiktų prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar panašių programinės įrangos sistemų, kurios būtinos užtikrinti sąžiningą konkurenciją teikiant paslaugas;

hi) sujungtų tinklus ar tinklų priemones;

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 8 dalies c punktas

ij) teiktų susijusių paslaugų, pavyzdžiui, tapatybės, vietos ir prisijungimo statuso nustatymo, prieigą.

ê 2002/19/EB

Nacionalinės reguliavimo institucijos gali tiems įpareigojimams nustatyti tam tikras sąlygas, susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir savalaikiškumu.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 8 dalies c punktas (pritaikytas)

ð naujas

2. Kai nacionalinės reguliavimo institucijos svarsto 1 dalyje nurodytų ðgalimų konkrečių ï įpareigojimų ð nustatymo tinkamumą ï, ypač kai jos vertina Ö , laikydamosi proporcingumo principo, ÕÖ ar Õ tokie įpareigojimai Ö turėtų būti Õ būtų nustatytiDirektyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje nustatytiems tikslams, , ð o jei taip, kaip jie turėtų būti nustatyti, jos analizuoja, ar kitų formų prieiga prie didmeninių paslaugų produktų toje pačioje arba susijusioje didmeninėje rinkoje jau būtų pakankama nustatytai problemai mažmeniniu lygiu išspręsti. Vertinimas turėtų apimti esamus arba numatomus komercinės prieigos pasiūlymus, reguliuojamą prieigą pagal 59 straipsnį arba esamą ar svarstomą reguliuojamą prieigą prie kitų didmeninių paslaugų produktų pagal šį straipsnį. ï Jjos visų pirma atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a) techninį ir ekonominį tikslingumą naudoti ar įrengti alternatyvias priemones atsižvelgiant į rinkos plėtrą ir konkretaus sujungimo ir (arba) prieigos pobūdį ir tipą, be kita ko, į kitų pirminės prieigos produktų, pavyzdžiui, kanalų prieigos, patikimumą;

ò naujas

b) numatomą technologijų raidą, darančią poveikį tinklo struktūrai ir valdymui;

ê 2002/19/EB

cb) esamų pajėgumų galimybes teikti prašomą prieigą;

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 8 dalies e punktas

ð naujas

(dc) pradines įrenginio savininko investicijas, atsižvelgiant į bet kokias padarytas viešąsias investicijas ir riziką, susijusią su investicinių projektų vykdymu ð , ypatingą dėmesį skiriant investicijoms į itin didelio pralaidumo tinklus ir susijusiai rizikai ï ;

(ed) ilgalaikės konkurencijos apsaugos poreikį, ypatingą dėmesį skiriant infrastruktūrų konkurencijos ekonominio naudingumo požiūriu skatinimui ð ir tvariai konkurencijai, grindžiamai bendromis investicijomis į tinklus ï;

ê 2002/19/EB

fe) prireikus atitinkamas intelektinės nuosavybės teises;

g) visos Europos paslaugų teikimą.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 8 dalies f punktas

3. Taikydamos operatoriui įpareigojimus teikti prieigą pagal šio straipsnio nuostatas, nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti technines ar eksploatacines sąlygas, kurių tokios prieigos teikėjas ir (arba) gavėjas privalo laikytis, kai būtina užtikrinti normalų tinklo darbą. Įpareigojimai laikytis specialių techninių standartų arba specifikacijų turi atitikti pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 1739 straipsnį nustatytus standartus ir specifikacijas.

ê 2002/19/EB

1372 straipsnis

Kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimas

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 9 dalis (pritaikytas)

ð naujas

1. Nacionalinė reguliavimo institucija pagal 668 straipsnio nuostatas gali nustatyti įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant reikalavimus, kad kainos būtų pagrįstos sąnaudomis, ir reikalavimus dėl sąnaudų apskaitos sistemų, reikalavimus, susijusius su konkrečiu sujungimo ir (arba) prieigos rūšimi , kai rinkos tyrimasanalizė rodo, kad veiksmingos konkurencijos nebuvimas reiškia, jog atitinkamas operatorius gali išlaikyti pernelyg dideles kainas ar daryti kainų spaudimą, tuo darant žalą galutiniams paslaugų gavėjams.

ð Siekdamos nustatyti, ar kainų kontrolės įpareigojimai būtų tinkami, nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į ilgalaikius galutinių paslaugų gavėjų interesus, susijusius su kitos kartos tinklų, visų pirma itin didelio pralaidumo tinklų, diegimu ir pateikimu. ï Siekdamosiant skatinti operatorių investuoti, taip pat į naujos kartos tinklus, nacionalinės reguliavimo institucijos visų pirma atsižvelgia į operatoriaus investicijas,. ð Jeigu nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad kainų kontrolė yra tinkama priemonė, jos ï ir Ö sudaro sąlygas operatoriui Õ kad jis gauti tam tikrą pagrįstą panaudoto kapitalo grąžos normą, atsižvelgiant į bet kokią konkrečią tam tikram naujų investicijų į tinklus projektui būdingą riziką.

ò naujas

Nacionalinės reguliavimo institucijos nenustato ir neišlaiko įpareigojimų pagal šį straipsnį, jeigu jos nustatė, kad egzistuoja įrodomas mažmeninės kainos apribojimas ir kad bet kokiais pagal 67–71 straipsnius nustatytais įpareigojimais, įskaitant visų pirma pagal 68 straipsnį nustatytą įpareigojimą atlikti ekonominio atkartojimo bandymą, užtikrinama veiksminga ir nediskriminacinė prieiga.

Kai nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad yra tikslinga įvesti kainų kontrolę, taikomą prieigai prie esamų tinklo elementų, jos taip pat atsižvelgia į nuspėjamų ir stabilių didmeninių kainų teikiamą naudą užtikrinant veiksmingą patekimą ir pakankamas paskatas visiems operatoriams diegti naujus ir patobulintus tinklus.

ê 2002/19/EB

ð naujas

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad privalomai nustatytas sąnaudų padengimo mechanizmas ar kainų nustatymo metodika tarnautų ð naujų ir patobulintų tinklų diegimui ï , veiklos efektyvumo bei subalansuotos konkurencijos skatinimui ir kiek įmanoma padidintų vartotojams teikiamą ð tvarią ï naudą. Nacionalinė reguliavimo institucija taip pat gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.

3. Kai operatorius įpareigojamas kainas pagrįsti sąnaudomis, prievolė įrodyti, kad kainos nustatytos pagal sąnaudas ir pagrįstą investicijų grąžos normą, tenka atitinkamam operatoriui. Siekdama apskaičiuoti veiksmingų paslaugų teikimo sąnaudas, nacionalinė reguliavimo institucija gali taikyti sąnaudų apskaitos metodus nepriklausomai nuo įmonės taikomų metodų. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti, kad operatorius visiškai pagrįstų savo kainas, ir prireikus gali reikalauti kainas koreguoti.

4. Nacionalinės reguliavimo institucijos tais atvejais, kai kainų kontrolės užtikrinimo tikslais reikalaujama taikyti sąnaudų apskaitos sistemą, užtikrina, kad sąnaudų apskaitos sistemos aprašymas būtų viešas ir jame būtų matyti bent pagrindinės kategorijos, pagal kurias suskirstomos sąnaudos, ir taisyklės, taikomos sąnaudų paskirstymui. Ar laikomasi sąnaudų apskaitos sistemos, tikrina nepriklausoma kvalifikuota institucija. Kasmet skelbiamas pareiškimas apie tai, kaip laikomasi sąnaudų apskaitos sistemos.

ò naujas

73 straipsnis

Skambučių užbaigimo paslaugų tarifai

1. Nacionalinė reguliavimo institucija, nustatydama su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole susijusius įpareigojimus didelę įtaką didmeninėje balso skambučių užbaigimo paslaugų rinkoje turintiems operatoriams, nustato didžiausius simetrinius skambučių užbaigimo tarifus, atsižvelgdama į efektyviai veikiančio operatoriaus patiriamas sąnaudas. Efektyvių sąnaudų vertinimas grindžiamas einamųjų sąnaudų vertėmis. Efektyvių sąnaudų apskaičiavimo metodika grindžiama modeliavimo metodu „iš apačios į viršų“, kurį taikant remiamasi ilgalaikėmis padidėjusiomis su srautu susijusiomis didmeninės skambučių užbaigimo paslaugos teikimo trečiosioms šalims sąnaudomis.

Išsami sąnaudų apskaičiavimo metodika nustatoma Komisijos pagal 38 straipsnį priimamame sprendime.

2. Iki [data] Komisija, pasikonsultavusi su EERRI, pagal 109 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl bendros didžiausios skambučio užbaigimo paslaugos kainos, kurią nacionalinės reguliavimo institucijos taiko didelę įtaką atitinkamai fiksuotojo ir judriojo ryšio balso skambučių užbaigimo paslaugų Sąjungos rinkose turinčioms įmonėms.

Priimdama tuos deleguotuosius aktus Komisija laikosi principų, nustatytų 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir III priede nustatytų kriterijų bei parametrų.

4. Taikydama 2 dalį, Komisija užtikrina, kad judriojo ryšio tinkluose taikomas bendras balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifas neviršytų 1,23 euro cento per minutę, o fiksuotojo ryšio tinkluose taikomas bendras balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifas neviršytų 0,14 euro cento per minutę. Komisija atsižvelgia į fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose taikomų didžiausių skambučių užbaigimo paslaugų tarifų, nustatytų laikantis 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytų principų, taikomų visoje Sąjungoje pirmą kartą nustatant bendrą didžiausią skambučių užbaigimo paslaugų tarifą, svertinį vidurkį.

5. Priimdama deleguotuosius aktus pagal 2 dalį, Komisija atsižvelgia į bendrą galutinių paslaugų gavėjų skaičių kiekvienoje valstybėje narėje, kad užtikrintų deramą didžiausių skambučių užbaigimo paslaugų tarifų svorinį koeficientą, taip pat į nacionalines aplinkybes, dėl kurių susidaro didelių skirtumų tarp valstybių narių nustatant didžiausius skambučių užbaigimo paslaugų tarifus Sąjungoje.

6. Komisija gali paprašyti EERRI parengti ekonominį modelį, kuris Komisijai padėtų nustatyti didžiausius skambučių užbaigimo paslaugų tarifus Sąjungoje. Komisija atsižvelgia į EERRI, nacionalinių reguliavimo institucijų arba tiesiogiai įmonių, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, pateiktą rinkos informaciją.

7. Komisija kas penkerius metus peržiūri pagal šį straipsnį priimtus deleguotuosius aktus.

74 straipsnis

Naujų tinklo elementų reguliavimo tvarka

1. Nacionalinė reguliavimo institucija nenustato su naujais tinklo elementais, kurie yra atitinkamos rinkos dalis, kuriai ji ketina nustatyti ar išlaikyti įpareigojimus pagal 66 ir 67–72 straipsnius, ir kuriuos didelę įtaką toje rinkoje turintis operatorius įdiegė arba planuoja įdiegti, susijusių įpareigojimų, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) naujiems tinklo elementams diegti teikiami bendro investavimo pasiūlymai taikant skaidrų procesą ir sąlygas, kuriomis skatinama tvari ilgalaikė konkurencija, įskaitant, inter alia, galimiems investavimo dalininkams siūlomas sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines sąlygas; su kiekvieno investavimo dalininko įsipareigojimo verte ir įvykdymo laiku susijusį lankstumą; galimybę ateityje šį įsipareigojimą padidinti; investavimo dalininkų po infrastruktūros, į kurią bendrai investuojama, įdiegimo suteikiamas abipuses teises;

b) įdiegti nauji tinklo elementai labai padeda įdiegti itin didelio pralaidumo tinklus,

c) prieigą gauti norintiems subjektams, nedalyvaujantiems bendro investavimo procese, suteikiama tokios pat kokybės bei spartos ir tokiam pačiam galutinių paslaugų gavėjų skaičiui skirta prieiga tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir prieš įdiegimą; ši prieiga suteikiama sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis grindžiamais komerciniais susitarimais arba kaip reguliuojama prieiga, kurią išlaiko arba pritaiko nacionalinė reguliavimo institucija.

Vertindamos pirmos pastraipos a punkte nurodytus bendro investavimo pasiūlymus ir procesus, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tie pasiūlymai ir procesai atitiktų IV priede nustatytus kriterijus.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 10 dalis

è1 2009/140/EB 2009/140/EB 2 straipsnio 10 dalis, iš dalies pakeista klaidų ištaisymu, OL L 241, 2013 9 10, p. 8

13a75 straipsnis

Funkcinis atskyrimas

1. Kai nacionalinė reguliavimo institucija padaro išvadą, kad pagal 67–729–13 straipsnius nustatytais atitinkamais įpareigojimais nepavyko užtikrinti veiksmingos konkurencijos ir kad esama svarbių, nuolatos pasikartojančių konkurencijos problemų ir (arba) rinkos trūkumų, susijusių su tam tikrų prieigos produktų didmeninėmis rinkomis, ji gali, laikydamasi 866 straipsnio 3 dalies antros pastraipos nuostatų, išimties tvarka nustatyti įpareigojimą vertikaliai integruotoms įmonėms, kad pastarosios skirtų visą su didmeniniu atitinkamų prieigos produktų teikimu susijusią veiklą vykdyti savarankiškai veikiantiems verslo subjektams. 2009/140/EB,

Toks verslo subjektas teikia prieigos produktus ir paslaugas visoms įmonėms, įskaitant kitus patronuojančiosios bendrovės verslo skyrius, per tokius pačius terminus, tokiomis pačiomis sąlygomis, įskaitant kainas ir paslaugų lygį, taip pat naudodamas tas pačias sistemas ir procesus.

2. Nacionalinė reguliavimo institucija, ketindama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, pateikia Komisijai prašymą, į kurį įtraukia:

a) įrodymą, kuriuo grindžiama 1 dalyje nurodyta nacionalinės reguliavimo institucijos išvada;

b) pagrįstą įvertinimą, kad per pagrįstą laikotarpį nevyks veiksminga bei tvari infrastruktūrų konkurencija arba ji bus silpna;

c) tikėtino poveikio reguliavimo institucijai, įmonei, visų pirma atskirtosios įmonės darbuotojams, ir apskritai visam elektroninių ryšių sektoriui, ir paskatoms investuoti į visą sektorių, visų pirma poreikiui užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą è1 ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams tyrimą, pirmiausia įskaitant tikėtiną poveikį konkurencijai ir potencialius atitinkamus padarinius vartotojams ç ;

d) priežasčių, kuriomis pagrindžiama, kodėl šis įpareigojimas būtų pats veiksmingiausias priemonių padėčiai ištaisyti, kurias taikant siekiama spręsti nustatytas konkurencijos ir (arba) rinkos nepakankamumo problemas, taikymo būdas, analizę;

3. Į planuojamas priemones įtraukiami šie aspektai:

a) tikslus atskyrimo pobūdis ir lygis, pirmiausia nurodant atskiro verslo subjekto statusą;

b) atskiro verslo subjekto turtas ir produktai bei paslaugos, kurias teiks tas subjektas;

c) valdymo tvarka siekiant užtikrinti atskiro verslo subjekto samdomų darbuotojų nepriklausomumą, taip pat atitinkamų paskatų struktūrą;

d) įpareigojimų laikymosi užtikrinimo taisyklės;

e) veikimo procedūrų skaidrumo užtikrinimo taisyklės, pirmiausia suinteresuotųjų šalių atžvilgiu;

f) atitikties užtikrinimo stebėsenos programą, įskaitant metinės ataskaitos skelbimą.

4. Vadovaudamasi Komisijos sprendimu dėl pagal 866 straipsnio 3 dalį priimtų planuojamų priemonių, nacionalinė reguliavimo institucija atlieka koordinuotą įvairių su vartotojų prijungimo tinklu susijusių rinkų tyrimą Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 1665 straipsnyje nustatyta tvarka. Remdamasi šiuo įvertinimu, nacionalinė reguliavimo institucija skiria, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus pagal šios direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 236 ir 327 straipsnius.

5. Įmonei, kuriai taikomas funkcinis atskyrimas, gali būti nustatyti 967–7213 straipsniuose nurodyti įpareigojimai bet kurioje konkrečioje rinkoje, jeigu pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 65 straipsnį buvo nustatyta, kad ji turi didelę įtaką toje rinkoje, arba nustatyti bet kurie kiti įpareigojimai, kuriuos nustatyti leido Komisija pagal 8 66 straipsnio 3 dalį.

13b76 straipsnis

Vertikaliai integruotos įmonės savanoriškas atskyrimas

1. Jeigu pagal šios direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6516 straipsnį buvo nustatyta, kad įmonės turi didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, jei įmonės ketina perduoti vietinio prieigos tinklo aktyvus arba didesnę jų dalį atskiram juridiniam subjektui, priklausančiam skirtingiems savininkams, ar įsteigti atskirą verslo subjektą tam, kad galėtų teikti visiems mažmeniniams teikėjams, įskaitant savo mažmeninės prekybos skyrius, visiškai lygiaverčius prieigos produktus, tai tokios įmonės iš anksto turi apie tai informuoti nacionalinę reguliavimo instituciją, ir tinkamais terminais, kad nacionalinė reguliavimo institucija galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį.

Įmonės taip pat praneša nacionalinei reguliavimo institucijai apie visus šių ketinimų pasikeitimus ir apie galutinius atskyrimo proceso rezultatus.

ò naujas

Įmonės taip pat gali pasiūlyti įsipareigojimų, susijusių su prieigos sąlygomis, kurie galios jų tinkle įgyvendinimo laikotarpiu ir įgyvendinus pasiūlytos formos atskyrimą, siekiant užtikrinti veiksmingą ir nediskriminacinę trečiųjų šalių prieigą. Įsipareigojimų pasiūlymas turėtų būti pakankamai išsamus ir jame, be kita ko, turėtų būti nustatytas įgyvendinimo laikas ir trukmė, kad nacionalinė reguliavimo institucija galėtų vykdyti savo užduotis pagal šio straipsnio 2 dalį. Tokie įsipareigojimai gali galioti ilgiau už 65 straipsnio 6 dalyje nustatytą ilgiausią rinkos apžvalgų laikotarpį.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 10 dalis (pritaikytas)

ð naujas

2. Nacionalinė reguliavimo institucija įvertina, kokį poveikį numatytas sandoris ð ir atitinkamais atvejais pasiūlyti įpareigojimai ï turės galiojantiems reguliuojamiesiems įpareigojimams pagal Ö šią Õ dDirektyvą2002/21/EB (Pagrindų direktyva).

Šiuo tikslu nacionalinė reguliavimo institucija pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 65 straipsnyje nurodytą procedūrą atlieka koordinuotą su prieigos tinklu susijusių skirtingų rinkų tyrimą.

ò naujas

Nacionalinė reguliavimo institucija atsižvelgia į visus įmonės pasiūlytus įsipareigojimus, visų pirma atsižvelgdama į 3 straipsnyje nustatytus tikslus. Tuo tikslu nacionalinė reguliavimo institucija konsultuojasi su trečiosiomis šalimis pagal 23 straipsnį, visų pirma su tomis trečiosiomis šalimis (tačiau jomis neapsiribojant), kurioms numatomas sandoris daro tiesioginį poveikį.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 10 dalis

ð naujas

Remdamasi šiuo įvertinimu, nacionalinė reguliavimo institucija skiria, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus pagal šios direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 236 ir 327 straipsnius, ð jei tinkama, taikydama 77 straipsnio nuostatas. Savo sprendime nacionalinė reguliavimo institucija gali nustatyti iš dalies ar visiškai privalomus įsipareigojimus. Nukrypdama nuo 65 straipsnio 6 dalies, nacionalinė reguliavimo institucija gali nustatyti, kad visi ar dalis įsipareigojimų būtų privalomi visu laikotarpiu, kuriam jie yra pasiūlyti. ï

3. ð Nepažeidžiant 77 straipsnio nuostatų ï Tteisiškai atskiram ir (arba) savarankiškai veiklą vykdančiam verslo subjektui ð prireikus ï gali būti nustatyti be kurie 67–91372 straipsniuose nurodyti įpareigojimai konkrečioje rinkoje, jeigu pagal 65 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnį buvo nustatyta, kad ji turi didelę įtaką rinkoje, arba nustatyti bet kurie kiti įpareigojimai, kuriuos nustatyti leido Komisija pagal 866 straipsnio 3 dalį, ð ir jeigu pasiūlytų įsipareigojimų nepakanka siekiant 3 straipsnio tikslųï .

ò naujas

4. Nacionalinė reguliavimo institucija stebi įmonių pasiūlytų įsipareigojimų, kuriuos ji pagal šio straipsnio 2 dalį nustatė kaip privalomus, įgyvendinimą ir pasibaigus pirminiam laikotarpiui, kuriam jie buvo pasiūlyti, sprendžia dėl jų vykdymo laikotarpio pratęsimo galimybės.

77 straipsnis

Vertikaliai atskiros įmonės

1. Nacionalinė reguliavimo institucija, pagal 65 straipsnį nustačiusi, kad įmonė, nevykdanti veiklos mažmeninėse elektroninių ryšių paslaugų rinkose, turi didelę įtaką vienoje ar keliose didmeninėse rinkose, apsvarsto, ar tai įmonei būdingos šios savybės:

a) visos vienos įmonės bendrovės ir verslo padaliniai, įskaitant visas bendroves, kurios yra kontroliuojamos to (tų) paties (-čių) pagrindinio (-ių) savininko (-ų), bet nebūtinai visiškai jam (jiems) priklauso, dabartinę veiklą vykdo ir būsimą veiklą planuoja vykdyti tik didmeninėse elektroninių ryšių paslaugų rinkose ir todėl veiklos nevykdo mažmeninėse galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų elektroninių ryšių paslaugų Sąjungos rinkose,

b) įmonė nėra sudariusi išimtinio susitarimo arba susitarimo, kuris de facto prilygsta išimtiniam susitarimui, su viena atskira vartotojų grandies įmone, kuri vykdo veiklą mažmeninėse privatiems ar komerciniams galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų elektroninių ryšių paslaugų rinkose.

2. Jei nacionalinė reguliavimo institucija padaro išvadą, kad įvykdytos šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, ji gali tai įmonei nustatyti įpareigojimus tik pagal 70 arba 71 straipsnį.

3. Jei nacionalinė reguliavimo institucija padaro išvadą, kad šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos nebetenkinamos, ji bet kuriuo metu apsvarsto įmonei pagal šį straipsnį nustatytus įpareigojimus ir atitinkamais atvejais taiko 65–72 straipsnius.

4. Nacionalinė reguliavimo institucija taip pat peržiūri įmonei pagal šį straipsnį nustatytus įpareigojimus, jei, remdamasi sąlygomis, kurias įmonė siūlo savo tolesniems klientams, institucija padaro išvadą, kad iškilo galutiniams paslaugų gavėjams neigiamą poveikį darančių konkurencijos problemų, dėl kurių reikia taikyti vieną ar daugiau 67, 68, 69 arba 72 straipsnyje nustatytų įpareigojimų arba pakeisti pagal 2 dalį nustatytus įpareigojimus.

5. Šiame straipsnyje numatyti įpareigojimai nustatomi ir jų peržiūra atliekama 23, 32 ir 33 straipsniuose nustatyta tvarka.

78 straipsnis

Perėjimas nuo senosios infrastruktūros

1. Didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose pagal 65 straipsnį turinčios įmonės nacionalinei reguliavimo institucijai iš anksto ir laiku praneša, kada jos planuoja nustoti eksploatuoti tinklo dalis, įskaitant senąją infrastruktūrą, būtiną varinių laidų tinklui, kuriam taikomi įpareigojimai pagal 66–77 straipsnius, eksploatuoti.

2. Nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad eksploatavimo nutraukimo proceso tvarkaraštis ir sąlygos, įskaitant, inter alia, tinkamą išankstinio pranešimo ir pereinamąjį laikotarpius, būtų skaidrūs ir nustato galimybę gauti alternatyvių panašių produktų, teikiančių prieigą prie tinklo elementų, kuriais pakeičiama nebeeksploatuojama infrastruktūra, jei reikia užtikrinti konkurencijos ir galutinių paslaugų gavėjų teisių apsaugą.

Kalbant apie turtą, kurio eksploatavimą siūloma nutraukti, nacionalinė reguliavimo institucija gali panaikinti įpareigojimus nustačiusi, kad:

a) prieigos teikėjas aiškiai nustatė tinkamas perėjimo sąlygas, įskaitant galimybę gauti panašų alternatyvų prieigos produktą, leidžiantį pasiekti tuos pačius galutinius paslaugų gavėjus, kokį buvo galima gauti naudojantis senąja infrastruktūra, ir

b) prieigos teikėjas laikosi visų sąlygų ir tvarkos, nacionalinei reguliavimo institucijai pateiktų pagal šį straipsnį.

Įpareigojimai panaikinami laikantis 23, 32 ir 33 straipsniuose nustatytos tvarkos.

III dalis. PASLAUGOS

I antraštinė dalis. Įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas

79 straipsnis

Įperkamos universaliosios paslaugos

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje visiems galutiniams paslaugų gavėjams priimtinomis kainomis, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas, būtų suteikta galimybė naudotis jų teritorijoje teikiamomis nustatytos kokybės veiksmingos interneto prieigos ir kalbinio ryšio paslaugomis, įskaitant pagrindinio sujungimo paslaugas, teikiamomis bent fiksuotoje vietoje.

2. Valstybės narės apibrėžia 1 dalyje nurodytą veiksmingą interneto prieigos paslaugą, kad ji pakankamai atitiktų paslaugas, kuriomis jų teritorijoje naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų. Tuo tikslu veiksmingos interneto prieigos paslauga turi padėti palaikyti V priede nustatytą minimalų paslaugų rinkinį.

3. Kai to pageidauja galutinis paslaugų gavėjas, 1 dalyje nurodyta jungtis gali būti skirta tik kabinio ryšio paslaugoms teikti.

80 straipsnis

Įperkamų universaliųjų paslaugų teikimas

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi 79 straipsnio 1 dalyje nurodytų rinkoje teikiamų paslaugų mažmeninių tarifų pokyčius ir dydį, ypač atsižvelgdamos į nacionalines kainas ir nacionalinių galutinių paslaugų gavėjų pajamas.

2. Jei valstybės narės nustato, kad, atsižvelgiant į nacionalines sąlygas, 79 straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų mažmeninės kainos yra neįperkamos, nes mažas pajamas gaunantiems ar specialių socialinių poreikių turintiems galutiniams paslaugų gavėjams nesudarytos sąlygos naudotis tokiomis paslaugomis, jos gali reikalauti, kad šias paslaugas teikiančios įmonės tiems galutiniams paslaugų gavėjams siūlytų tarifų pasirinkimo galimybes ar paketus, kurie skiriasi nuo taikomų įprastomis komercinėmis sąlygomis. Šiuo tikslu valstybės narės gali reikalauti, kad tokios įmonės visoje teritorijoje taikytų bendrus tarifus, įskaitant vidutines pagal geografinius rajonus kainas. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems siūlomos tokios tarifų pasirinkimo galimybės arba paketai, turėtų teisę sudaryti sutartį su įmone, teikiančia 79 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, ir kad šios įmonės nustatytų joms pakankamą numerio galiojimo laiką ir vengtų nepagrįsto paslaugos teikimo nutraukimo.

3. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, pagal 2 dalį teikiančios paslaugas mažas pajamas gaunantiems ar specialių socialinių poreikių turintiems galutiniams paslaugų gavėjams, nacionalinėms reguliavimo institucijoms praneštų išsamią informaciją apie tokius pasiūlymus. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad sąlygos, kuriomis įmonės teikia tarifų pasirinkimo galimybes ar paketus pagal 2 dalį, būtų visiškai skaidrios, skelbiamos ir taikomos laikantis nediskriminavimo principo. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti, kad būtų pakeistos ar panaikintos konkrečios schemos.

4. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas, užtikrina, kad mažas pajamas gaunantiems ar specialių socialinių poreikių turintiems galutiniams paslaugų gavėjams būtų teikiama parama, kuria siekiama užtikrinti įperkamą bent fiksuotoje vietoje teikiamą veiksmingos interneto prieigos ir kalbinio ryšio paslaugą.

5. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas, užtikrina, kad prireikus būtų teikiama parama neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams arba būtų imamasi kitų konkrečių priemonių užtikrinti, kad susiję galiniai įrenginiai, speciali įranga ir specialios paslaugos, kuriomis gerinama lygiavertė prieiga, būtų įperkami.

6. Taikydamos šį straipsnį, valstybės narės siekia kuo labiau sumažinti rinkos iškraipymus.

ê 2002/22/EB

3 straipsnis

Universaliųjų paslaugų prieinamumas

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje, nepriklausomai nuo geografinės vietos ir atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas, prieinama kaina visiems galutiniams paslaugų gavėjams būtų prieinamos nurodytos kokybės šioje direktyvoje nustatytos paslaugos.

2. Valstybės narės, laikydamosi objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų, nustato veiksmingiausią ir tinkamiausią būdą, kuris užtikrintų universaliųjų paslaugų įgyvendinimą. Jos stengiasi kuo labiau mažinti rinkos iškraipymus, ypač siekia, kad kainos ir kitos paslaugų teikimo sąlygos nesiskirtų nuo įprastų komercinių sąlygų, kartu saugodamos visuomenės interesus.

ê 2002/22/EB (pritaikytas)

8 straipsnis

Įmonių paskyrimas

1. Valstybės narės gali paskirti vieną ar kelias įmones universaliųjų paslaugų teikimui visoje nacionalinėje teritorijoje užtikrinti, kaip nurodyta 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose ir atitinkamais atvejais 9 straipsnio 2 dalyje. Valstybės narės gali paskirti skirtingas įmones ar įmonių grupes atskiriems skirtingiems universaliųjų paslaugų elementams teikti ir (arba) aprėpti skirtingas nacionalinės teritorijos dalis.

2. Skirdamos įmones universaliosioms paslaugoms teikti visoje teritorijoje ar jos dalyje, valstybės narės taiko veiksmingą, objektyvų, skaidrų ir nediskriminacinį mechanizmą, kad a priori gali būti paskirta bet kuri įmonė. Paskyrimo metodai užtikrina, kad universaliosios paslaugos bus teikiamos ekonominiu požiūriu efektyviai, ir jie gali būti naudojami kaip priemonė universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynosioms sąnaudoms nustatyti pagal 12 straipsnį.

3. Kai pagal 1 dalį paskirtasis ūkio subjektas ketina perleisti visą savo vietinio prieigos tinklo nuosavybę arba didelę jos dalį atskiram juridiniam asmeniui, priklausančiam kitam savininkui, jis iš anksto laiku apie tai praneša nacionalinei reguliavimo institucijai, kad ta institucija galėtų įvertinti numatyto sandorio poveikį 4 straipsnyje nurodytam prieigos fiksuotoje vietoje ir telefono ryšio paslaugų teikimui. Nacionalinė reguliavimo institucija gali nustatyti, keisti ar panaikinti specialius įpareigojimus pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyvos) 6 straipsnio 2 dalį.

ò naujas

81 straipsnis

Universaliųjų paslaugų prieinamumas

1. Kai valstybė narė, atsižvelgdama į pagal 22 straipsnio 1 dalį atlikto geografinio tyrimo rezultatus, deramai įrodo, kad fiksuotoje vietoje negalima užtikrinti pagal 79 straipsnio 2 dalį apibrėžtos veiksmingos interneto prieigos paslaugos ir kalbinio ryšio paslaugos įprastomis komercinėmis sąlygomis arba taikant kitas galimas viešosios politikos priemones, ji gali nustatyti atitinkamus įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas, kad būtų patenkinti visi pagrįsti prašymai dėl galimybės naudotis šiomis paslaugomis jos teritorijoje.

2. Valstybės narės, laikydamosi objektyvumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, nustato efektyviausią ir tinkamiausią būdą užtikrinti galimybę fiksuotoje vietoje naudotis pagal 79 straipsnio 2 dalį apibrėžta veiksmingos interneto prieigos paslauga ir kalbinio ryšio paslauga. Jos stengiasi kuo labiau mažinti rinkos iškraipymus ir ypač siekia, kad kainos ir kitos paslaugų teikimo sąlygos nesiskirtų nuo įprastų komercinių sąlygų, kartu saugodamos visuomenės interesus.

3. Visų pirma, kai valstybės narės nusprendžia nustatyti įpareigojimus užtikrinti fiksuotoje vietoje pagal 79 straipsnio 2 dalį apibrėžtą veiksmingos interneto prieigos paslaugą ir kalbinio ryšio paslaugą, jos gali paskirti vieną arba kelias įmones užtikrinti fiksuotoje vietoje pagal 79 straipsnio 2 dalį nurodytą veiksmingos interneto prieigos paslaugą ir kalbinio ryšio paslaugą, kad jos būtų teikiamos visoje nacionalinėje teritorijoje. Valstybės narės gali paskirti skirtingas įmones ar įmonių grupes veiksmingos interneto prieigos ir kalbinio ryšio paslaugoms fiksuotoje vietoje ir (arba) skirtingose nacionalinės teritorijos dalyse teikti.

4. Skirdamos įmones, kurioms taikomas įpareigojimas visoje nacionalinėje teritorijoje ar jos dalyje užtikrinti pagal 79 straipsnio 2 dalį apibrėžtą veiksmingos interneto prieigos paslaugą ir kalbinio ryšio paslaugą, teikiamas fiksuotoje vietoje, valstybės narės taiko efektyvų, objektyvų, skaidrų ir nediskriminacinį skyrimo mechanizmą, kad iš jokios įmonės nebūtų a priori atimta galimybė būti paskirtai. Tokiais paskyrimo metodais turi būti užtikrinama, kad veiksmingos interneto prieigos ir kalbinio ryšio paslaugos fiksuotoje vietoje bus teikiamos ekonomiškai efektyviai, ir tie metodai gali būti naudojami kaip priemonė įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynosioms sąnaudoms apskaičiuoti pagal 84 straipsnį.

5. Kai pagal 3 dalį paskirta įmonė ketina perleisti visą savo vietinio prieigos tinklo nuosavybę arba didelę jos dalį atskiram juridiniam asmeniui, priklausančiam kitam savininkui, ji iš anksto laiku apie tai praneša nacionalinei reguliavimo institucijai, kad ta institucija galėtų įvertinti numatyto sandorio poveikį pagal 79 straipsnio 2 dalį apibrėžtos veiksmingos interneto prieigos paslaugos ir kalbinio ryšio paslaugos teikimui fiksuotoje vietoje. Nacionalinė reguliavimo institucija gali nustatyti, iš dalies keisti ar panaikinti specifinius įpareigojimus pagal 13 straipsnio 2 dalį.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 3 dalis

4 straipsnis

Prieigos fiksuotoje vietoje teikimas ir telefono ryšio paslaugų teikimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad bent vienas ūkio subjektas tenkintų visus pagrįstus prašymus dėl sujungimo su viešuoju ryšių tinklu fiksuotoje vietoje.

2. Teikiamas sujungimas turi suteikti galimybę užtikrinti balso, faksimilės ir duomenų perdavimą tokiu pajėgumu, kokio pakanka veiksmingai interneto prieigai atsižvelgiant į daugumos abonentų naudojamas technologijas ir technologines galimybes.

3. Valstybės narės užtikrina, kad bent vienas ūkio subjektas tenkintų visus pagrįstus prašymus teikti 1 dalyje nurodytu tinklu viešąją telefono ryšio paslaugą, sudarančią galimybę inicijuoti ir gauti nacionalinius bei tarptautinius skambučius.

ê 2002/22/EB

5 straipsnis

Informacijos apie abonentus teikimo paslaugos ir abonentų knygos

1. Valstybės narės užtikrina:

a) kad galutiniams paslaugų gavėjams būtų prieinama bent viena išsami atitinkamos institucijos patvirtintos formos abonentų knyga, kuri gali būti spausdinta, elektroninė ar abiejų rūšių ir būtų reguliariai atnaujinama bent kartą per metus;

b) kad visiems galutiniams paslaugų gavėjams, įskaitant taksofonų naudotojus, būtų prieinama bent viena išsami informacijos apie abonentus teikimo paslauga.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 4 dalis

2. Laikantis 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 101 12 straipsnio nuostatų, į 1 dalyje nurodytus abonentų sąrašus įrašomi visi viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentai.

ê 2002/22/EB

3. Valstybės narės užtikrina, kad įmonė (įmonės), teikianti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, taikytų nediskriminavimo principą tvarkant kitų įmonių jai pateiktai informacijai.

6 straipsnis

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 5 dalis

Taksofonai ir kiti vieši balso telefonijos prieigos taškai

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų nustatyti įpareigojimus ūkio subjektams siekiant garantuoti pakankamą taksofonų arba kitų viešų balso telefonijos prieigos taškų geografinę aprėptį, taksofonų arba kitų viešų balso telefonijos prieigos taškų skaičių, prieinamumą neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams ir paslaugų kokybę, kad būtų galima patenkinti pagrįstus galutinių paslaugų gavėjų poreikius.

ê 2002/22/EB

2. Valstybė narė užtikrina, kad jų reguliavimo institucija galėtų nutarti nenustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų visoje savo teritorijoje ar jos dalyje, jei, pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, nurodytomis 33 straipsnyje, ji įsitikina, kad tokios priemonės ar palyginamos paslaugos yra plačiai prieinamos.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų galima iš taksofonų, surinkus vieną Europos skubaus iškvietimo telefono numerį "112" ar kitus nacionalinius skubaus iškvietimo numerius, skirtus ypatingiems atvejams, nemokamai ir be jokios mokėjimo priemonės paskambinti pagalbos tarnyboms.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 6 dalis

7 straipsnis

Neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams skirtos priemonės

1. Valstybės narės imasi neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams skirtų specialių priemonių, kad jiems užtikrintų vienodas galimybes gauti 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytas paslaugas už prieinamą kainą, kaip ir kitiems galutiniams paslaugų gavėjams, jei IV skyriuje nėra nustatyti lygiaverčio poveikio reikalavimai. Valstybės narės gali įpareigoti nacionalines reguliavimo institucijas įvertinti bendrą poreikį ir specialius reikalavimus, įskaitant tokių neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams skirtų specialių priemonių apimtį ir konkrečią formą.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas, gali taikyti specifines priemones siekdamos užtikrinti, kad galutiniai paslaugų gavėjai su negalia taip pat kaip ir dauguma kitų galutinių paslaugų gavėjų galėtų rinktis įmones ir paslaugų teikėjus.

3. Imdamosi 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių, valstybės narės ragina laikytis atitinkamų standartų arba specifikacijų, paskelbtų pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 17 ir 18 straipsnius.

ê 2002/22/EB

9 straipsnis

Tarifų prieinamumas

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 8 dalis

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi 4–7 straipsniuose nurodytų paslaugų, kurias teikia paskirtasis ūkio subjektas, vykdydamas universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimą, arba kurios teikiamos rinkoje be tokio paskyrimo, mažmeninių tarifų pokyčius ir dydį, ypač juos lygindamos su nacionalinėmis vartotojų kainomis ir pajamomis.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas, gali reikalauti, kad paskirtieji ūkio subjektai vartotojams suteiktų tarifų pasirinkimo galimybes arba paketus, kurie skiriasi nuo įprastomis komercinėmis sąlygomis taikomų tarifų, visų pirma siekdamos užtikrinti, kad mažas pajamas gaunantys ar specialiųjų socialinių poreikių turintys asmenys nevengtų prisijungti prie 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto tinklo ir naudotis 4 straipsnio 3 dalyje bei 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis paslaugomis, kurioms taikomi universalijų paslaugų teikimo įpareigojimai, ir kurias teikia paskirtieji ūkio subjektai.

ê 2002/22/EB

3. Numatydamos, kad paskirtosios įmonės privalo suteikti specialių tarifų pasirinkimo galimybes arba laikytis nustatytų aukščiausių ar vidutinių pagal geografinius rajonus kainų ar kitų panašių reikalavimų, valstybės narės taip pat gali užtikrinti, kad, nustačius, jog tam tikri vartotojai turi mažas pajamas ar specialius socialinius poreikius, jiems būtų teikiama parama.

4. Valstybės narės gali reikalauti, kad, atsižvelgiant į nacionalines sąlygas, įmonės, turinčios įpareigojimus pagal 4, 5, 6 ir 7 straipsnius, visoje teritorijoje taikytų bendrus tarifus, įskaitant vidutines pagal geografinius rajonus kainas, arba neviršytų didžiausių nustatytų kainų.

5. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tais atvejais, kai paskirtoji įmonė yra įpareigota teikti specialių tarifų pasirinkimo galimybes, taikyti bendrus tarifus, įskaitant vidutines pagal geografinius rajonus kainas, arba neviršyti nustatytų didžiausių kainų, sąlygos būtų visiškai skaidrios, skelbiamos ir taikomos be jokios diskriminacijos. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti, kad būtų pakeistos ar atšauktos specifinės schemos.

11 straipsnis

Paskirtųjų įmonių teikiamos paslaugos kokybė

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad visos paskirtosios įmonės, turinčios įpareigojimus pagal 4, 5, 6 ir 7 straipsnius ir 9 straipsnio 2 dalį, skelbtų pakankamą ir naujausią informaciją apie savo veiklos, susijusios su universaliosiomis paslaugomis, rezultatus, kurioje apibūdintų paslaugos kokybės parametrus, nustatymus ir vertinimo metodus, nurodytus III priede.

2. Tais atvejais, kai yra sukurti atitinkami parametrai, nacionalinės reguliavimo institucijos, inter alia, gali nurodyti papildomus paslaugos kokybės standartus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti įmonės teikiamas galutiniams paslaugų gavėjams su negalia ir vartotojams su negalia paslaugas. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad informacija apie tai, kaip įmonės paslaugos atitinka šiuos parametrus, būtų skelbiama ir pateikiama nacionalinei reguliavimo institucijai.

3. Be to, siekdama užtikrinti, kad galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams būtų prieinama išsami informacija, kuria lengva naudotis ir kurią galima palyginti su kita panašia informacija, nacionalinė reguliavimo institucija gali nurodyti privalomos skelbti informacijos turinį, formą ir būdą.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 9 dalis

4. Nacionalinės reguliavimo institucijos ūkio subjektams, turintiems įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas, gali nustatyti siektinus rezultatus. Nustatydamos tokius siektinus rezultatus, nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į suinteresuotų šalių nuomonę, ypač tų, kurios nurodytos 33 straipsnyje.

ê 2002/22/EB

5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų stebėti, kaip paskirtosios įmonės vykdo siektinų rezultatų planus.

6. Įmonei nuolatos nevykdant tokių planų, gali būti imamasi specialių priemonių pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) 102 . Nacionalinės reguliavimo institucijos, siekdamos užtikrinti įmonės, įpareigotos teikti universaliąsias paslaugas, teikiamų duomenų tikslumą ir palyginamumą, gali pareikalauti, kad būtų atliktas nepriklausomas auditas ar panašūs veiklos rezultatų patikrinimai atitinkamos įmonės sąskaita.

ò naujas

82 straipsnis

Esamų universaliųjų paslaugų teikimo statusas

Valstybės narės gali toliau užtikrinti galimybę naudotis kitomis paslaugomis nei pagal 79 straipsnio 2 dalį apibrėžta fiksuotoje vietoje teikiama veiksmingos interneto prieigos paslauga ir kalbinio ryšio paslauga, kurios galiojo iki [data], arba jų gauti už prieinamą kainą, jei, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, tinkamai įrodomas tokių paslaugų poreikis. Skirdamos įmones toms paslaugoms teikti visoje nacionalinėje teritorijoje ar jos dalyje, valstybės narės taiko 81 straipsnį. Šie įpareigojimai finansuojami laikantis 85 straipsnio.

Ne vėliau kaip per 3 metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o vėliau – kartą per metus valstybės narės peržiūri pagal šį straipsnį nustatytus įpareigojimus.

ê 2002/22/EB (pritaikytas)

ð naujas

1083 straipsnis

Išlaidų kontrolė

1. Valstybės narės užtikrina, kad paskirtosios įmonės Ö įmonės, teikiančios paslaugas pagal 79, 81 ir 82 straipsnius, Õ teikdamos papildomas priemones ir paslaugas šalia tų, kurios yra nurodytos 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose ir 9 straipsnio 2 dalyje Ö 79 straipsnyje Õ , nustatytų tokias sąlygas ir reikalavimus, kad abonentui ð galutiniam paslaugų gavėjui ï nereikėtų mokėti už priemones ir paslaugas, kurios nėra būtinos arba kurios nėra būtinos tai paslaugai, kurios abonentas prašo.

2. Valstybės narės užtikrina, kad paskirtosios Ö įmonės Õ, turinčios įpareigojimus pagal 4, 5, 6 ir 7 straipsnius ir 9 straipsnio 2 dalį, Ö teikiančios 79 straipsnyje nustatytas ir pagal 80 straipsnį įgyvendinamas balso ryšio paslaugas, Õ ð galutiniams paslaugų gavėjams, kuriems tokios paslaugos priklauso, ï teiktų specifines VI priedo A dalyje nurodytas priemones ir paslaugas, įskaitant tinkamą mechanizmą abonentai ð sekti suinteresuotumą naudotis paslauga, kad galutiniai paslaugų gavėjai ï galėtų stebėti ir kontroliuoti išlaidas ir ð įdiegti sistemą, kuri padėtų ï išvengti nepagrįsto ð kalbinio ryšio ï paslaugos nutraukimo.

3. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkama ð kompetentinga ï institucija visoje teritorijoje ar tam tikroje jos dalyje galėtų atsisakyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, jei įsitikina, kad tokios priemonės yra plačiai prieinamos.

1284 straipsnis

Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas sąnaudų apskaičiavimas

1. Jeigu nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad universaliųjų paslaugų ð pagal 79 straipsnio 2 dalį apibrėžtos veiksmingos interneto prieigos paslaugos ir kalbinio ryšio paslaugos teikimas, ï kaip nustatyta Ö 79, 80 ir 81 straipsniuose, arba 82 straipsnyje nustatytų esamų universaliųjų paslaugų teikimo tęsimas Õ 3 to 10 gali būti nepagrįstai didelė našta įmonėms, universaliųjų paslaugų teikimas paskirtosioms įmonėms, ð teikiančioms tokias paslaugas ir prašančioms kompensacijos ï , jos apskaičiuoja teikiamų paslaugų grynąsias sąnaudas.

Tuo tikslu nacionalinės reguliavimo institucijos:

a) apskaičiuoja universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynąsias sąnaudas atsižvelgdamos į rinkos naudą, kurią gauna įmonė, ð teikianti pagal 79 straipsnio 2 dalį apibrėžtą veiksmingos interneto prieigos paslaugą ir kalbinio ryšio paslaugą, kaip nustatyta 79, 80 ir 81 straipsniuose, arba tęsdama 82 straipsnyje nustatytos esamos universaliosios paslaugos teikimąï paskirta teikti universaliąsias paslaugas pagal IVII priedą , A dalį; arba

b) pasinaudoja universaliųjų paslaugų teikimo grynosiomis sąnaudomis, kurios yra nustatytos taikant skyrimo mechanizmą pagal 8 straipsnio 2 dalį 81 straipsnio 3 dalį, 81 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 5 dalį.

2. Sąskaitas ir (arba) kitą informaciją, kuria remiantis apskaičiuojamos universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynosios sąnaudos pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, patikrina arba auditą atlieka nacionalinė reguliavimo institucija arba nuo suinteresuotų šalių nepriklausoma įstaiga ir patvirtina nacionalinė reguliavimo institucija. Sąnaudų apskaičiavimo rezultatai ir audito išvados turi būti viešai prieinami.

1385 straipsnis

Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas finansavimas

1. Kai, remdamosi 8412 straipsnyje nurodytu grynųjų sąnaudų apskaičiavimu, nacionalinės reguliavimo institucijos nustato, kad įmonei universaliosios paslaugos įpareigojimai yra nepagrįstai didelė prievolė, valstybės narės Ö Õ paskirtosios Ö atitinkamos Õ įmonės prašymu nusprendžia:

A) pradėti skaidriai taikyti tai įmonei nustatytų grynųjų sąnaudų kompensavimo iš viešųjų lėšų mechanizmą.; ir (arba) ð Finansuoti galima tik 79, 81 ir 82 straipsniuose nustatytų įpareigojimų grynąsias sąnaudas, apskaičiuotas pagal 84 straipsnį. ï

b) paskirstyti universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynąsias sąnaudas elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams.

2. Kai grynosios sąnaudos paskirstomos pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės nustato sąnaudų paskirstymo mechanizmą, kurį administruoja nacionalinė reguliavimo institucija arba nuo naudos gavėjų nepriklausoma įstaiga, nacionalinei reguliavimo institucijai prižiūrint. Finansuoti galima tik 3–10 straipsniuose nustatytų įpareigojimų grynąsias sąnaudas, apskaičiuotas pagal 12 straipsnį.

3. Sąnaudų paskirstymo mechanizmas taikomas laikantis skaidrumo, kuo mažesnio rinkos iškraipymo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų pagal IV priedo B dalies nuostatas. Valstybės narės gali nereikalauti įnašų iš įmonių, kurių nacionalinė apyvarta yra mažesnė už nustatytą ribą.

4. Visi mokesčiai, susiję su universaliųjų paslaugų įpareigojimų sąnaudų paskirstymu, turi būti išskaidyti ir kiekvienai įmonei nurodyti atskirai. Tokie mokesčiai neturi būti taikomi ir renkami iš įmonių, kurios valstybės narės, nustačiusios sąnaudų paskirstymo mechanizmą, teritorijoje paslaugų neteikia.

1486 straipsnis

Skaidrumas

1. Kai yra nustatytas universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynosios sąnaudos kaip nurodyta Ö apskaičiuojamos Õ Ö pagal Õ 13 85 straipsnįnurodyta, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad sąnaudų paskirstymo Ö grynųjų sąnaudų apskaičiavimas, įskaitant Õ ir mechanizmas Ö išsamią informaciją apie naudotiną metodiką Õ , būtų vieši.

2. Atsižvelgdamos į Bendrijos Ö Sąjungos Õ ir nacionalines verslo slaptumo taisykles, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tais atvejais, kai fondas yra sudarytas ir jau veikia būtų skelbiama metinė ataskaita, kurioje būtų nurodytos Ö pateikta Õ universaliųjų paslaugų įpareigojimų apskaičiuotų sąnaudų Ö išsami informacija Õ, Ö įskaitant Õ visų dalyvaujančių įmonių įnašai informaciją apie bet kokią rinkos naudą, kurią paskirtoji įmonė (-s) gauna Ö pagal Õ teikdama universaliųjų paslaugų Ö įpareigojimus, nustatytus Õ Ö 79, 81 ir 82 straipsniuose Õ.

ê 2002/22/EB (pritaikytas)

V SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Papildomos privalomos paslaugos

Valstybės narės gali nuspręsti, kad papildomai prie paslaugų, teikiamų pagal II skyriuje apibrėžtus universaliųjų paslaugų įpareigojimus, jų teritorijoje būtų viešai prieinamos kitos paslaugos, bet tokiais atvejais konkrečioms įmonėms negalima taikyti kompensacijų mechanizmo.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

Ö II antraštinė dalis. Numeriai Õ

1087 straipsnis

Numeracijos ištekliai

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 12 dalies a punktas (pritaikytas)

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos kontroliuotų visų nacionalinių numeracijos išteklių naudojimo teisių suteikimą ir nacionalinių numeracijos planų valdymą. Valstybės narės užtikrina, kad Ö ir Õ kad visoms viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms Ö jos teiktų Õ būtų teikiama pakankamai numerių ir numerių intervalų. Nacionalinės reguliavimo institucijos nustato nacionalinių numeracijos išteklių naudojimo teisių suteikimo objektyvią, skaidrią ir nediskriminacinę tvarką.

ò naujas

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali suteikti teises naudoti nacionaliniame numeracijos plane nurodytus numerius teikiant specifines paslaugas elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų neteikiančioms įmonėms, jei tos įmonės įrodo, jog sugeba tvarkyti tuos numerius, ir jei suteikiama pakankamų ir tinkamų numeracijos išteklių dabartiniams ir numatomiems ateities poreikiams patenkinti. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali sustabdyti numeracijos išteklių skyrimą tokioms įmonėms, jei įrodoma, kad kyla rizika, jog numeracijos ištekliai bus išnaudoti. Kad ši dalis būtų nuosekliai taikoma, EERRI, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, iki [18 mėnesių po įsigaliojimo datos] priima bendrųjų gebėjimo tvarkyti numeracijos išteklius ir numeracijos išteklių išnaudojimo rizikos vertinimo kriterijų gaires.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 12 dalies a punktas

ð naujas

23. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad nacionaliniai numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi vienodai visiems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ð ir kitoms įmonėms, jei jie joms taikomi pagal 2 dalį ï . Svarbiausia valstybės narės užtikrina, kad įmonė, kuriai buvo suteikta teisė naudotis numerių intervalu, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų nustatydama numerių sekas, kuriomis pasiekiamos jų paslaugos.

ò naujas

4. Kiekviena valstybė narė nustato savo negeografinių numeracijos išteklių, kurie gali būti naudojami kitoms nei asmenų tarpusavio ryšio paslaugos elektroninių ryšių paslaugoms Sąjungos teritorijoje teikti, intervalą, nepažeisdamos Reglamento (ES) Nr. 531/2012 ir juo grindžiamų įgyvendinimo aktų bei šios direktyvos 91 straipsnio 2 dalies. Jeigu numerių naudojimo teisės buvo suteiktos pagal 2 dalį kitoms įmonėms nei elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas teikiančios įmonės, ši dalis taikoma konkrečioms tų įmonių teikiamoms paslaugoms. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad numerių, naudojamų paslaugoms už valstybės narės, kuriai taikomas atitinkamas šalies kodas, ribų teikti, naudojimo teisių sąlygos ir jų laikymosi užtikrinimas būtų ne mažiau griežti nei valstybėje narėje, kuriai taikomas tas šalies kodas, teikiamoms paslaugoms taikomos sąlygos ir jų laikymosi užtikrinimas. Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat užtikrina, kad paslaugų teikėjai, naudojantys savo šalies kodo numerius kitose valstybėse narėse, laikytųsi vartotojų apsaugos ir kitų nacionalinių taisyklių, susijusių su valstybėse narėse, kuriose tie numeriai yra naudojami, galiojančių numerių naudojimu. Šiam įpareigojimui nedaro poveikio tų valstybių narių kompetentingų institucijų vykdymo užtikrinimo įgaliojimai.

EERRI padeda nacionalinėms reguliavimo institucijoms koordinuoti jų veiklą, siekdama užtikrinti, kad numeracijos ištekliai būtų veiksmingai valdomi ir naudojami už teritorijos ribų, laikantis reguliavimo sistemos.

EERRI sukuria numerių, kurie gali būti naudojami už teritorijos ribų, centrinį registrą, į kurį nacionalinės reguliavimo institucijos perduoda reikiamą informaciją.

5. Valstybės narės užtikrina, kad kodas „00“ būtų standartinis tarptautinės prieigos kodas. Skambučiams tarp skirtingose valstybėse narėse esančių kaimyninių vietovių galima nustatyti specialią tvarką arba toliau taikyti esamą specialią tvarką. Galutiniai paslaugų gavėjai tose vietovėse turi būti išsamiai informuoti apie tokią tvarką.

Valstybės narės gali susitarti dalytis visų ar konkrečių numerių kategorijų bendru numeracijos planu.

6. Kai techniškai įmanoma, valstybės narės skatina belaidį numeracijos išteklių teikimą, siekdamos kitiems nei vartotojai galutiniams paslaugų gavėjams sudaryti palankesnes sąlygas keisti elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjus, visų pirma mašinų sąveikos paslaugų teikėjus ir gavėjus.

ê 2002/21/EB

37. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai numeracijos planai ir visi vėlesni jų papildymai ir pakeitimai būtų skelbiami ir jiems būtų taikomi tik nacionalinio saugumo sumetimais pateisinami apribojimai.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 12 dalies b punktas (pritaikytas)

ð naujas

48. Valstybės narės remia konkrečių numerių ar numeracijos intervalų suderinimą Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ, jei tuo kartu skatinamas vidaus rinkos veikimas ir visoje Europoje teikiamų paslaugų plėtojimas. Komisija ð toliau stebi pokyčius rinkoje ir dalyvauja tarptautinių organizacijų ir forumų, kuriuose priimami sprendimai dėl numeracijos, veikloje. Jeigu Komisija mano, kad tai yra pagrįsta ir tinkama, ji, bendrosios rinkos labui ï gali imasi atitinkamų techninių įgyvendinamųjų priemonių ð , kad išspręstų nepatenkintos tarpvalstybinės ar europinės numerių paklausos klausimą, kuris kitu atveju būtų kliūtis valstybių narių prekybai ï šiuo klausimu.

ðTie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 110 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. ï Šios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, patvirtinamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ê 2002/21/EB

5. Siekiant užtikrinti globalinę paslaugų sąveiką, kai tai yra tikslinga, valstybės narės koordinuoja savo pozicijas tarptautinėse organizacijose ir forumuose, kuriuose priimami sprendimai su elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų numeracija, pavadinimais ir adresais susijusiais klausimais.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

88 straipsnis

Numerių radijo dažnių irnaudojimo teisių suteikimas

1. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas naudoti radijo dažnius pagal bendrąsias teises. Prireikus valstybės narės gali suteikti individualias naudojimo teises siekdamos:

–išvengti žalingų trukdžių,

–užtikrinti paslaugų techninę kokybę,

–užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą, arba

–pasiekti kitus visuotinės svarbos tikslus, kuriuos nustatė valstybė narė laikydamasi Bendrijos teisės.

21. Tais atvejais, kai radijo dažnių ar numerių naudojimui būtina suteikti individualias naudojimo teises, ð nacionalinės reguliavimo institucijos ï valstybės narės įmonės prašymu suteikia tokias teises įmonėms, kad jos galėtų teikti Ö elektroninių ryšių Õ tinklus ar paslaugas pagal Ö , kurioms taikomas Õ 123 straipsnyje nurodytas bendrasis leidimasbendrosios teisės pagal šios direktyvos 613 straipsnio, 7 ir 11 21 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas ir pagal kitas taisykles, užtikrinančias tų išteklių veiksmingą naudojimą pagal šią dDirektyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva). ð Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat gali pagal 87 straipsnio 2 dalį suteikti numerių naudojimo teises kitoms įmonėms nei elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas teikiančios įmonės. ï 2. Nepažeidžiant valstybių narių nustatytų konkrečių kriterijų ir procedūrų, pagal kuriuos radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams suteikiamos radijo dažnių naudojimo teisės, kad pagal Bendrijos teisę būtų pasiekti visuotinės svarbos tikslai, Radijo dažnių ir nNumerių naudojimo teisės suteikiamos laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminuojančių ir proporcingų procedūrų, o radijo dažnių atveju laikomasi Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9 straipsnio nuostatų. Reikalavimo taikyti atvirą procedūrą galėtų būti nesilaikoma tais atvejais, kai norint pasiekti visuotinės svarbos tikslą, kurį nustatė valstybės narės laikydamosi Bendrijos teisės, radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams svarbu suteikti individualias radijo dažnių naudojimo teises.

Suteikdamos ð numerių ï naudojimo teises, ð nacionalinės reguliavimo institucijos ï valstybės narės išsamiai nurodo, ar šias teises teisių turėtojas gali perduoti ir kokiomis sąlygomis. Radijo dažnių atveju tokios nuostatos atitinka Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9 ir 9b straipsnius.

Jeigu valstybės narės ð nacionalinės reguliavimo institucijos ï suteikia naudojimo teises ribotam laikui, teisių galiojimo trukmė pritaikoma pagal atitinkamą paslaugą, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, taip pat deramai atsižvelgiant į būtinybę skirti pakankamai laiko investicijų amortizacijai.

3. Sprendimai dėl ð numerių ï naudojimo teisių suteikimo priimami, pranešami ir paskelbiami kuo greičiau, kai tik nacionalinė reguliavimo institucija gauna visą paraišką: numerių, kurie skiriami specialiais tikslais nacionaliniame numeracijos plane, atveju – per tris savaites, radijo dažnių, kurie skiriami naudoti elektroninių ryšių paslaugoms nacionaliniame dažnių plane, atveju – per šešias savaites. Nurodyti terminai turi nepažeisti jokių taikytinų tarptautinių susitarimų, susijusių su radijo dažnių naudojimu ar orbitinėmis padėtimis.

4. Jei, pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 623 straipsnį, nusprendžiama, kad išskirtinės ekonominės vertės numerių naudojimo teisė turi būti suteikiama konkurencinės ar lyginamosios atrankos tvarka, ð nacionalinės reguliavimo institucijos ï ð valstybės narės ï ilgiausią trijų savaičių laikotarpį gali pratęsti dar iki trijų savaičių.

Radijo dažnių naudojimo teisė konkurencine ir lyginamąja tvarka suteikiama pagal 7 straipsnį.

5. Valstybės narės ð Nacionalinės reguliavimo institucijos ï neriboja suteikiamų naudojimo teisių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai tai būtina veiksmingam ð numeracijos išteklių naudojimui ï radijo dažnių naudojimui pagal 7 straipsnį užtikrinti.

6. Nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrina, kad radijo dažniai būtų naudojami rezultatyviai ir veiksmingai pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 2 dalį. Jos taip pat užtikrina, kad perduodant ar sukaupus radijo dažnių naudojimo teises nebūtų iškraipyta konkurencija. Dėl to valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, jos gali nustatyti įpareigojimą parduoti radijo dažnių naudojimo teises arba jas perleisti pagal nuomos sutartį.

ò naujas

6. Jeigu numerių naudojimo teisė apima jų naudojimą Sąjungoje už šalies teritorijos ribų pagal 87 straipsnio 4 dalį, nacionalinė reguliavimo institucija naudojimo teisei nustato specialias sąlygas, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi visų atitinkamų nacionalinių vartotojų apsaugos taisyklių ir valstybėse narėse, kuriose numeriai yra naudojami, galiojančių numerių naudojimą reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų.

Gavusi kitos valstybės narės nacionalinės reguliavimo institucijos prašymą, kuriame įrodoma, kad buvo pažeistos atitinkamos tos valstybės narės vartotojų apsaugos taisyklės arba numerių naudojimą reglamentuojanti nacionalinė teisė, valstybės narės, kurioje buvo suteiktos numerių naudojimo teisės, nacionalinė reguliavimo institucija pagal 30 straipsnį užtikrina pagal 1 dalį nustatytų salygų vykdymą, be kita ko, rimtais atvejais pašalindama atitinkamai įmonei suteiktą teisę naudoti numerius už šalies teritorijos ribų.

EERRI palengvina ir koordinuoja skirtingų susijusių valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų keitimąsi informacija ir užtikrina tinkamą jų tarpusavio darbo koordinavimą.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

ð naujas

1389 straipsnis

Mokesčiai už numerių naudojimo teises

Valstybės narės gali leisti atitinkamai ð nacionalinei reguliavimo ïinstitucijai taikyti tokius mokesčius už radijo dažnių ar numerių naudojimąar teises įrengti įrenginius ant valstybinės ar privačios nuosavybės, virš jos ar po ja, kurie atitinka būtinybę užtikrinti tokių išteklių optimalų naudojimą. Valstybės narės užtikrina, kad tokie mokesčiai būtų objektyviai pagrįsti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi savo paskirčiai, ir atsižvelgia į Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 3 straipsnio tikslus.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 17 dalis

27 straipsnis

Europos telefono prieigos kodai

1. Valstybės narės užtikrina, kad kodas „00“ būtų standartinis tarptautinės prieigos kodas. Skambučiams tarp kaimyninių vietovių, esančių skirtingose valstybėse narėse, galima nustatyti specialią tvarką arba toliau taikyti esamą specialią tvarką. Galutiniai paslaugų gavėjai tose vietovėse turi būti išsamiai informuoti apie tokią tvarką.

2. Komisijos paskirtas ir Bendrijoje įsisteigęs juridinis asmuo atsako už Europos telefonijos numeracijos erdvės (ETNE) valdymą, įskaitant numerių skyrimą ir jos reklamą. Komisija priima reikiamas įgyvendinimo taisykles.

3. Valstybės narės užtikrina, kad visi viešąsias telefono ryšio paslaugas, kuriomis leidžiami tarptautiniai skambučiai, teikiantys ūkio subjektai tvarkytų visus į ETNE ir iš jos siunčiamus skambučius taikydami tarifus, panašius į tuos, kuriuos jie taiko skambučiams į kitas valstybes nares ir iš jų.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 18 dalis

27a straipsnis

Suderinti numeriai, skirti suderintoms socialinėms paslaugoms, įskaitant informavimo apie dingusius vaikus telefono liniją

1. Valstybės narės propaguoja skaitmenimis „116“ prasidedančius telefono ryšio numerių intervalo specialius numerius, nustatytus 2007 m. vasario 15 d. Komisijos sprendimu 2007/116/EB dėl nacionalinio skaitmenimis „116“ prasidedančio suderintų telefono ryšio numerių intervalo rezervavimo suderintoms socialinėms paslaugoms 103 . Jos skatina teikti paslaugas, kurioms tokie numeriai yra rezervuoti, savo teritorijoje.

2. Valstybės narės užtikrina, kad neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams būtų suteikiama kiek įmanoma geresnė prieiga naudotis paslaugomis, teikiamomis skambinant „116“ serijos telefono ryšio numeriais. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis tokiomis paslaugomis keliaujant kitose valstybėse narėse, taikomos priemonės turi būti grindžiamos atitinkamų standartų arba specifikacijų, paskelbtų pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 17 straipsnį, laikymosi užtikrinimu.

3. Valstybės narės užtikrina, kad piliečiai būtų pakankamai informuoti apie „116“ serijos telefono ryšio numeriais teikiamas paslaugas ir naudojimąsi jomis, visų pirma priemones, konkrečiai skirtas asmenims, keliaujantiems iš vienos valstybės narės į kitą.

4. Be bendrai visiems „116“ telefono ryšio numerių serijos numeriams taikomų priemonių, kurių buvo imtasi pagal 1, 2 ir 3 dalis, valstybės narės imasi visų įmanomų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad piliečiams būtų suteikta prieiga naudotis paslauga, kuri skirta pranešti apie dingusius vaikus pagalbos telefono linija. Pagalbos telefono linijos telefono ryšio numeris yra 116000.

5. Pasikonsultavusi su EERRI, Komisija gali priimti technines įgyvendinimo priemones, kad būtų užtikrintas veiksmingas „116“ telefono ryšio numerių serijos, ypač karštosios linijos pranešimams apie dingusius vaikus telefono ryšio numerio „116000“, paslaugų diegimas valstybėse narėse, įskaitant neįgaliųjų galutinių paslaugų gavėjų galimybę jomis naudotis keliaujant kitose valstybėse narėse. Tačiau šios techninės priemonės priimamos nepažeidžiant skubios pagalbos iškvietimo paslaugų organizavimo ir neturi daryti jam įtakos, kadangi šių paslaugų organizavimas priklauso išskirtinei valstybių narių kompetencijai.

Tos priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ò naujas

90 straipsnis

Karštosios pranešimų apie dingusius vaikus linijos numeris

1. Valstybės narės užtikrina, kad piliečiams būtų suteikta galimybė naudotis paslauga, kuri skirta pranešti apie dingusius vaikus pagalbos telefono linija. Šios pagalbos telefono linijos numeris yra „116000“.

2. Valstybės narės užtikrina, kad neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams būtų suteikiama kuo didesnė galimybė naudotis paslaugomis, teikiamomis skambinant „116000“ serijos telefono ryšio numeriais. Priemonės, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis tokiomis paslaugomis keliaujant kitose valstybėse narėse, turi būti grindžiamos atitinkamų standartų arba specifikacijų, paskelbtų pagal 39 straipsnį, laikymusi.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 19 dalis (pritaikytas)

ð naujas

2891 straipsnis

Galimybė naudotis numeriais ir paslaugomis

1. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės institucijos, kiek tai techniniu ir ekonominiu požiūriu įmanoma, išskyrus atvejus, kai abonentas ð galutinis paslaugų gavėjas ï, kuriam skambina, dėl komercinių priežasčių yra apribojęs skambučius iš tam tikrų geografinių vietovių, imtųsi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad galutiniai paslaugų gavėjai:

a) galėtų užsisakyti ir naudotis paslaugomis skambinant negeografiniais numeriais Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ ir

b) galėtų, nepriklausomai nuo operatoriaus naudojamų technologijų ir įrenginių rūšies, naudotis visais Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ teikiamais telefono ryšio numeriais, įskaitant nurodytuosius valstybių narių nacionaliniuose telefono ryšio numeracijos planuose, ETNE numerius ir nemokamo tarptautinio telefono ryšio numerius (UIFN).

2. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamoms ð nacionalinėms reguliavimo ï institucijoms būtų sudaryta galimybė reikalauti, kad viešuosius ryšių tinklus ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas teikiantys ūkio subjektai kiekvienu atskiru atveju blokuotų galimybę naudotis telefono ryšio numeriais arba paslaugomis, kai tai pagrindžiama sukčiavimo arba neteisėto naudojimo motyvais, ir reikalauti, kad tokiais atvejais elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neteiktų atitinkamo sujungimo ar atsisakytų kitų pajamų už paslaugas.

III SKYRIUS

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 10 dalis (pritaikytas)

ŪKIO SUBJEKTŲ, TURINČIŲ DIDELĘ ĮTAKĄ TAM TIKROSE MAŽMENINĖSE RINKOSE, REGULIAVIMAS

ê 2002/22/EB (pritaikytas)

17 straipsnis

Mažmeninių paslaugų reguliavimas

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 12 dalies a punktas (pritaikytas)

1. Valstybės narės užtikrina, kad ūkio subjektams, kurie pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 14 straipsnį nustatyti kaip turintys didelę įtaką tam tikroje mažmeninėje rinkoje, nacionalinės reguliavimo institucijos taikytų atitinkamus reguliavimo įpareigojimus:

a) kai atlikusi rinkos tyrimą pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 16 straipsnį nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia, kad tam tikroje mažmeninėje rinkoje, nustatytoje pagal tos Direktyvos 15 straipsnį, konkurencija nėra veiksminga; ir

b) kai nacionalinė reguliavimo institucija padaro išvadą, kad pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyvos) 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnius nustatyti įpareigojimai nepadės pasiekti Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje nustatytų tikslų.

ê 2002/22/EB (pritaikytas)

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį skirti įpareigojimai grindžiami nustatytos problemos pobūdžiu ir, atsižvelgiant į Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnį, turi būti proporcingi ir pateisinami. Tai gali būti reikalavimai, kad įvardytos įmonės netaikytų per didelių kainų, netrukdytų kitoms įmonėms įeiti į rinką, nevaržytų konkurencijos nustatydamos nesąžiningas kainas, neteiktų nepateisinamų privilegijų konkretiems galutiniams paslaugų gavėjams ir nepateisinamai neišskaidytų paslaugų. Nacionalinės reguliavimo institucijos, siekdamos apsaugoti galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatinti tikrą konkurenciją, tokioms įmonėms gali nustatyti aukščiausią mažmeninių kainų ribą, kontroliuoti atskirus tarifus, taikyti priemones, kuriomis tarifai pagrindžiami sąnaudomis arba kainomis palyginamose rinkose.

4. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tais atvejais, kai įmonei taikomos mažmeninio tarifo kontrolės priemonės ar kitokia mažmeninė kontrolė, įmonėje būtų įgyvendintos būtinos ir atitinkamos sąnaudų apskaitos sistemos. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nurodyti, kokį formatą ir kokius apskaitos metodus taikyti. Ar laikomasi sąnaudų apskaitos sistemos, tikrina nepriklausoma kvalifikuota organizacija. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tokio tikrinimo ataskaita būtų skelbiama kasmet.

5. Nepažeisdamos 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio, nacionalinės reguliavimo institucijos netaiko mažmeninės kontrolės mechanizmo pagal šio straipsnio 1 dalį geografinėms ar paslaugų gavėjų rinkoms, kai įsitikina, kad jose yra veiksminga konkurencija.

ò naujas

III antraštinė dalis. Galutinių paslaugų gavėjų teisės

92 straipsnis

Nediskriminavimas

Elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjai galutiniams paslaugų gavėjams netaiko jokių diskriminacinių reikalavimų ar sąlygų, susijusių su prieiga ar naudojimu, dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus, kai tokius skirtumus galima objektyviai pateisinti.

ê 2015/2120 8 straipsnis (pritaikytas)

93 straipsnis

Ö Pagrindinių teisių apsaugos priemonės Õ

31. Nacionalinės priemonės, susijusios su galutinių paslaugų gavėjų prieiga prie paslaugų bei programų bei naudojimusi jomis pasitelkiant elektroninių ryšių tinklus, turi atitikti pagrindines fizinių asmenų teises ir laisves, įskaitant teisę į privatumą ir į tinkamą procesą, Ö garantuojamas Õ kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje Ö Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir bendraisiais Sąjungos teisės principais Õ .

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 1 dalies b punktas (pritaikytas)

ð naujas

Priemonėmis, kurių valstybės narės imasi nustatydamos galutinių paslaugų vartotojų prieigą prie paslaugų bei programinės įrangos ir galimybes jas naudoti elektroninių ryšių tinkluose, gerbiamos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, garantuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir bendraisiais Bendrijos teisės principais.

2. Šios galutinių paslaugų gavėjų prieigą prie paslaugų bei programinės įrangos ir galimybes jas naudoti elektroninių ryšių tinkluose nustatančios priemonės, galinčios apriboti tas pagrindines teises ar laisves, gali būti nustatytos tik tuo atveju, jei jos ð yra numatytos teisės aktais ir jomis nekeičiama tų teisių ar laisvių esmė, ï yra tinkamos, proporcingos ir būtinos demokratinėje visuomenėje ir jų įgyvendinimui turi būti taikomos tinkamos procedūrinės apsaugos priemonės ð jos iš tikrųjų atitinka Sąjungos pripažįstamus bendro intereso tikslus arba būtinybę apsaugoti kitų teises ir laisves ï atitinkančios nustatytąsias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje Ö pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalį Õ ir bendruosius Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės principus, įskaitant veiksmingą teisminę apsaugą ir teisingą procesą. Atitinkamai šių priemonių galima imtis tik deramai laikantis nekaltumo prezumpcijos principo ir užtikrinant teisę į privatumą. Turi būti garantuojamas išankstinis teisingas ir nešališkas procesas, įskaitant atitinkamo asmens ar asmenų teisę būti išklausytiems, esant būtinybei – tinkamai pagrįstais skubos atvejais turi būti taikomos atitinkamos sąlygos ir procedūrinės priemonės, atitinkančios nustatytąsias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje Ö Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje Õ. Turi būti garantuojama veiksminga ir tinkamu laiku atlikta teisminė peržiūra.

ò naujas

94 straipsnis

Suderinimo lygis

Valstybės narės neturi palikti galioti ar priimti su šios antraštinės dalies dalyku susijusių nacionalinės teisės nuostatų dėl galutinių paslaugų gavėjų apsaugos, kuriomis nukrypstama nuo šios antraštinės dalies nuostatų, įskaitant griežtesnes ar švelnesnes nuostatas, kuriomis užtikrinama skirtingo lygio apsauga, išskyrus tuos atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje numatyta kitaip.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 14 dalis

20 straipsnis

Sutartys

1. Valstybės narės užtikrina, kad užsisakydami sujungimo su viešuoju ryšių tinklu paslaugas ir (arba) viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, vartotojai ir kiti jų pageidaujantys galutiniai paslaugų gavėjai turėtų teisę su ūkio subjektu arba ūkio subjektais, teikiančiais tokį sujungimą ir (arba) paslaugas, sudaryti sutartį. Sutartyje aiškiai, išsamiai ir lengvai suprantamu būdu nurodoma bent ši informacija:

a) ūkio subjekto tapatybė ir adresas;

b) teikiamos paslaugos, visų pirma įskaitant:

–ar suteikiama, ar nesuteikiama skubios pagalbos iškvietimo bei skambintojo vietos nustatymo paslauga ir bet kokie skubios pagalbos iškvietimo apribojimai pagal 26 straipsnį,

–informaciją apie bet kokias kitas prieigą prie paslaugų ir taikomųjų programų ir naudojimąsi jomis ribojančias sąlygas, kai jos yra leidžiamos nacionalinės teisės aktuose pagal Bendrijos teisę,

–siūlomos paslaugos užtikrinamą minimalų kokybės lygį, būtent pradinio sujungimo laiką, o tam tikrais atvejais kitus paslaugos kokybės parametrus, kurie apibrėžti nacionalinių reguliavimo institucijų,

–informaciją apie visas procedūras, kurias vykdo ūkio subjektas, siekdamas įvertinti ir reguliuoti srautus, kad būtų išvengta tinklo užpildymo arba perpildymo, bei informaciją apie tai, kaip šios procedūros galėtų paveikti tinklo kokybę,

–siūlomų techninės priežiūros paslaugų rūšis ir pagalbos vartotojams paslaugas, taip pat būdus kaip kreiptis pagalbos,

–visus teikėjo nustatytus galinių įrenginių, kuriuos suteikia teikėjas, naudojimo apribojimus;

c) jei taikomas įpareigojimas pagal 25 straipsnį – abonento galimybės pasirinkti, ar įtraukti ar neįtraukti jo asmens duomenis į abonentų sąrašą, ir atitinkami duomenys;

– d) informacija apie kainas ir tarifus bei priemones, kuriomis galima gauti naujausią informaciją apie visus taikomus tarifus ir techninės priežiūros mokesčius, siūlomus mokėjimo būdus ir sąnaudų skirtumus, priklausančius nuo mokėjimo būdo;

e) sutarties galiojimo laikotarpis ir paslaugų teikimo bei sutarties pratęsimo ir nutraukimo sąlygos, įskaitant:

–visą minimalią reikiamą naudojimo trukmę ir laikotarpį, kurie būtini norint pasinaudoti akcija,

–visus mokesčius, susijusius su telefono ryšio numerių ir kitų identifikatorių perkėlimu,

visus mokesčius, mokėtinus nutraukiant sutartį, įskaitant su galiniais įrenginiais susijusių sąnaudų išieškojimą;f) kompensacija ir grąžinamos sumos, kurios bus taikomos, jei paslaugų kokybė neatitinka kokybės, nurodytos pagal sutartį;

g) būdas, kaip pradėti ginčų sprendimo procedūras pagal 34 straipsnį;

h) veiksmai, kurių gali imtis ūkio subjektas, reaguodamas į įvykius, susijusius su saugumu arba vientisumu, arba į grėsmes ir pažeidžiamumą.

Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad sutartyje būtų pateikta 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta ir su teikiama paslauga susijusi informacija, kurią šiuo tikslu gali teikti atitinkamos viešosios institucijos, apie elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų naudojimą dalyvaujant neteisėtoje veikloje ar platinant žalingą turinį bei apie apsaugos priemones, skirtas nuo pavojų apsaugoti asmenį, jo privatumą ir asmens duomenis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad gavę pranešimą apie sutarties sąlygų pakeitimus, kuriuos siūlo elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiantys ūkio subjektai, abonentai turėtų teisę be nuobaudų nutraukti sutartį. Abonentams iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, tinkamai pranešama apie numatomus tokius pakeitimus ir kartu pranešama apie jų teisę be nuobaudų nutraukti tokią sutartį, jei naujos sąlygos jiems nepriimtinos. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtų sudarytos galimybės nurodyti tokių pranešimų formą.

ò naujas

95 straipsnis

Sutartims taikomi informacijos reikalavimai

1. Prieš vartotojui įsipareigojant pagal sutartį ar bet kurį atitinkamą pasiūlymą, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikėjai aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2011/83/ES 5 ir 6 straipsnius, neatsižvelgiant į atliktino mokėjimo sumą, ir šią informaciją:

a) kaip dalį informacijos apie kiekvienos teikiamos paslaugos pagrindines charakteristikas:

i) minimalų paslaugų kokybės lygį, jei tos paslaugos teikiamos, ir, vadovaujantis EERRI gairėmis, kurios bus priimtos pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis ir glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, yra susijusios su:

–interneto prieigos paslaugomis – bent gaištį, drebėjimą, paketų praradimą,

– viešosiomis su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis – bent pradinio sujungimo laiką, sujungimo nesėkmės tikimybę, signalų perdavimo vėlavimą ir

–paslaugomis, kurios nėra interneto prieigos paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 5 dalyje, – konkrečius užtikrinamus kokybės parametrus,

ii) nepažeidžiant galutinių paslaugų gavėjų teisės naudotis pasirinktais galiniais įrenginiais pagal Reglamento 2015/2120/EB 3 straipsnio 1 dalį, visus teikėjo nustatytus pateiktų galinių įrenginių naudojimo apribojimus;

b) kompensavimo ir grąžinimo tvarką, kuri bus taikoma tuo atveju, kai paslaugų kokybė neatitinka sutartyje numatytos kokybės;

c) kaip dalį informacijos apie kainas:

i) išsamią informaciją apie sutartyje numatytus tarifų planus ir, kai taikoma, ryšių duomenų kiekį (MB, minutės, SMS) per sąskaitų pateikimo laikotarpį ir papildomų ryšio vienetų kainą,

ii) informaciją apie telefono ryšio numeriams ar paslaugoms, kuriems taikomos tam tikros kainodaros sąlygos, nustatytus tarifus; atskirų kategorijų paslaugų atveju nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti, kad tokia informacija būtų suteikiama prieš pat skambučio sujungimą,

iii) susietųjų paslaugų arba paslaugų rinkinių, kurie apima ir paslaugas, ir įrangą, atveju – atskirų rinkinio elementų (su sąlyga, kad jie taip pat parduodami atskirai) kainą,

iv) informaciją apie garantinį aptarnavimą bei techninės priežiūros mokesčius ir

v) priemones, kuriomis galima gauti naujausią informaciją apie taikomus tarifus ir techninės priežiūros mokesčius;

d) kaip dalį informacijos apie sutarties trukmę ir jos pratęsimo bei nutraukimo sąlygas:

i) visą trumpiausią naudojimo trukmę arba laikotarpį, kurie būtini norint pasinaudoti reklamine akcija,

ii) su teikėjo keitimu ir numerių bei kitų identifikatorių perkeliamumu susijusius mokesčius, taip pat kompensavimo ir grąžinimo tvarką, taikomą tuo atveju, kai delsiama pakeisti teikėją ar tuo piktnaudžiaujama;

iii) mokesčius, mokėtinus anksčiau laiko nutraukiant sutartį, įskaitant su galiniais įrenginiais susijusių sąnaudų padengimą ir kitas reklamines akcijas,

iv) susietųjų paslaugų atveju – paslaugų rinkinio arba jo elementų teikimo nutraukimo sąlygas;

e) išsamią informaciją apie neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams skirtus produktus ir paslaugas ir apie tai, kaip galima gauti naujausią tokią informaciją;

f) ginčų sprendimo procedūrų taikymo priemones pagal 25 straipsnį;

g) veiksmų, kurių gali imtis įmonė, reaguodama į su saugumu ar vientisumu susijusius įvykius arba į grėsmes ir pažeidžiamumą, rūšį.

2. Be 1 dalyje reikalaujamos informacijos, viešųjų su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai aiškiai ir suprantamai pateikia šią informaciją:

–visus prieigos prie skubios pagalbos iškvietimo paslaugų ir skambinančio asmens vietos nustatymo duomenų apribojimus dėl techninių galimybių trūkumo;

–galutinio paslaugų gavėjo teisę pasirinkti, ar įtraukti jo asmens duomenis į abonentų sąrašą, ir atitinkamų duomenų rūšis pagal Direktyvos 2002/58/EB 12 straipsnį.

3. 1 ir 2 dalys taip pat taikomos tokiems galutiniams paslaugų gavėjams kaip labai mažos arba mažos įmonės, išskyrus tuos atvejus, kai jos aiškiai sutiko netaikyti visų ar dalies šių nuostatų.

4. Be Reglamento (ES) 2015/2120 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos informacijos, interneto prieigos paslaugų teikėjai pateikia 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją.

5. Iki [12 mėnesių po įsigaliojimo] EERRI priima sprendimą dėl sutarties santraukos formos, kurioje nustatomi pagrindiniai informacijos reikalavimų elementai pagal 1 ir 2 dalis. Šie pagrindiniai elementai apima bent šią išsamią informaciją:

(a)teikėjo pavadinimą ir adresą,

(b)kiekvienos teikiamos paslaugos pagrindines charakteristikas,

(c)atitinkamas kainas,

(d)sutarties trukmę ir jos pratęsimo bei nutraukimo sąlygas,

(e)informaciją apie tai, kiek produktai ir paslaugos yra skirti neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams,

(f)pagal Reglamento (ES) 2015/2120 4 straipsnio 1 dalį reikalaujamą informaciją apie interneto prieigos paslaugas.

Teikėjai, kuriems taikomi 1–4 dalyse nustatyti įpareigojimai, tinkamai užpildo šią sutarties santraukos formą reikalaujama informacija ir prieš pasirašant sutartį ją pateikia vartotojams ir labai mažoms bei mažoms įmonėms. Sutarties santrauka yra neatsiejama sutarties dalis.

6. Interneto prieigos paslaugų teikėjai ir viešųjų su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjai suteikia galutiniams paslaugų gavėjams galimybę stebėti ir kontroliuoti, kaip naudojama kiekviena iš tų paslaugų, už kurias sąskaitos teikiamos pagal naudojimosi laiką arba naudojamų duomenų kiekį. Tai apima galimybę laiku gauti informaciją apie naudojimosi į tarifų planą įtrauktomis paslaugomis lygį.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 14 dalis

21 straipsnis

Skaidrumas ir informacijos skelbimas

1. 1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų įpareigoti ūkio subjektus, teikiančius viešuosius elektroninių ryšių tinklus ir (arba) viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, skelbti skaidrią, palyginamą, pakankamą bei naujausią informaciją apie taikomas kainas ir tarifus, visus mokesčius, mokėtinus nutraukus sutartį, taip pat apie standartines jų paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams suteikimo bei naudojimosi jomis sąlygas, laikantis II priedo nuostatų. Tokia informacija skelbiama aiškia, išsamia ir lengvai prieinama forma. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nurodyti papildomus reikalavimus dėl tokios informacijos skelbimo formos.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos skatina teikti palyginamą informaciją, kad galutiniai paslaugų gavėjai ir vartotojai galėtų savarankiškai įvertinti alternatyvių naudojimosi paslaugomis galimybių sąnaudas, pavyzdžiui, pateikiant interaktyviuosius vadovus ar panašias priemones. Jei tokių priemonių, teikiamų nemokamai ar už priimtiną kainą, rinkoje nėra, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos pačios arba per trečiąsias šalis galėtų teikti tokius vadovus ar priemones. Trečiosios šalys turi teisę nemokamai naudotis elektroninių ryšių tinklus ir (arba) viešąsias elektroninių ryšių paslaugas teikiančių ūkio subjektų skelbiama informacija tokių interaktyviųjų vadovų arba panašių priemonių pardavimo arba pateikimo naudotis tikslais.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų įpareigoti ūkio subjektus, teikiančius viešuosius elektroninių ryšių tinklus ir (arba) viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, inter alia:

a) teikti abonentams informaciją apie tarifus, taikomus visiems telefono ryšio numeriams ar paslaugoms, kuriems taikomos tam tikros kainodaros sąlygos; atskirų kategorijų paslaugų atveju nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti, kad informacija būtų suteikiama prieš skambučio sujungimą;

b) informuoti abonentus apie visus galimybės naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis ir skambinančiojo vietos nustatymo duomenų pokyčius jų užsisakytos paslaugos atveju;

c) informuoti abonentus apie visus prieigą prie paslaugų ir taikomųjų programų ir naudojimąsi jomis ribojančių sąlygų, kai jos yra leidžiamos nacionalinės teisės aktuose pagal Bendrijos teisę, pokyčius;

d) teikti informaciją apie visas procedūras, kurias vykdo teikėjas, siekdamas įvertinti ir reguliuoti srautus, kad būtų išvengtas tinklo užpildymo arba perpildymo, bei apie tai, kaip šios procedūros galėtų paveikti tinklo kokybę;

e) informuoti abonentus apie jų teisę pasirinkti, ar įtraukti jų asmens duomenis į abonentų sąrašą, ir apie atitinkamų duomenų rūšis pagal Direktyvos 2002/58/EB (Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 12 straipsnį; ir

f) reguliariai teikti neįgaliesiems abonentams išsamią informaciją apie jiems skirtus produktus ir paslaugas.

Nacionalinės reguliavimo institucijos prieš nustatydamos įpareigojimą gali skatinti taikyti savireguliavimo ar bendrai vykdomo reguliavimo priemones, jei mano tai esant reikalinga.

4. Valstybės narės gali reikalauti, kad 3 dalyje nurodyti ūkio subjektai tam tikrais atvejais esamiems ir būsimiems abonentams nemokamai platintų informaciją apie viešuosius interesus tomis pačiomis priemonėmis, kurias jie paprastai taiko ryšiams su abonentais palaikyti. Tokiu atveju tokią informaciją rengia atitinkamos viešosios institucijos; ji yra standartinės formos ir, inter alia, apima šias temas:

a) dažniausi elektroninių ryšių paslaugų naudojimo būdai, siekiant dalyvauti neteisėtoje veikloje ar platinti žalingą turinį, ypač jei tokiu būdu gali būti pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės, įskaitant autorių ir gretutinių teisių pažeidimus bei jų teisines pasekmes; ir

b) apsaugos nuo pavojų asmens saugumui, privatumui ir asmens duomenų saugumui naudojantis elektroninių ryšių paslaugomis priemonės.

ò naujas

96 straipsnis

Skaidrumas, pasiūlymų palyginimas ir informacijos skelbimas

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad VIII priede nurodyta viešųjų elektroninių ryšių paslaugas, išskyrus viešąsias su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikiančių įmonių arba pačios nacionalinės reguliavimo institucijos skelbiama informacija būtų aiški, išsami ir lengvai prieinama. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nurodyti papildomus su tokios informacijos skelbimo forma susijusius reikalavimus.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų nemokamai naudotis bent viena nepriklausoma palyginimo priemone, kuri leistų jiems palyginti ir įvertinti kainas bei tarifus ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus viešąsias su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, kokybę.

Palyginimo priemonė turi:

(a)veikti nepriklausomai – ja turi būti užtikrinama, kad paslaugų teikėjams būtų taikomos vienodos rezultatų paieškos sąlygos,

(b)aiškiai atskleisti jos savininkus ir naudotojus,

(c)nurodyti aiškius ir objektyvius kriterijus, kuriais bus grindžiamas palyginimas,

(d)teikti informaciją paprasta ir nedviprasmiška kalba,

(e)teikti tikslią naujausią informaciją ir nurodyti, kada ji buvo paskutinį kartą atnaujinta,

(f)teikti platų didelę rinkos dalį apimantį pasiūlymų pasirinkimą ir, jei pateikta informacija nėra išsami rinkos apžvalga, tai aiškiai nurodyti prieš pateikiant rezultatus,

(g)joje turi būti įdiegta veiksminga pranešimo apie neteisingą informaciją procedūra.

Palyginimo priemones, atitinkančias a–g punktų reikalavimus, paprašius sertifikuoja nacionalinės reguliavimo institucijos. Trečiosioms šalims turi būti suteikta teisė nemokamai naudotis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikiančių įmonių skelbiama informacija, kad jos galėtų sukurti tokias nepriklausomas palyginimo priemones.

3. Valstybės narės gali reikalauti, kad interneto prieigos paslaugas arba viešąsias su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas teikiančios įmonės nemokamai platintų viešojo intereso informaciją esamiems ir būsimiems galutiniams paslaugų gavėjams, kai taikoma, tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis jie paprastai naudojasi palaikydami ryšius su galutiniais paslaugų gavėjais. Tokiu atveju viešojo intereso informaciją teikia atitinkamos valdžios institucijos – ji teikiama standartine forma ir, inter alia, apima šiuos aspektus:

(a)dažniausius interneto prieigos paslaugų ir viešųjų su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų naudojimo neteisėtai veiklai vykdyti ar žalingam turiniui platinti, būdus, ypač jei tokiais būdais gali būti pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės, įskaitant autorių ir gretutinių teisių pažeidimus bei jų teisines pasekmes, ir

(b) apsaugos nuo pavojų asmens saugumui, privatumui ir asmens duomenų saugumui naudojantis interneto prieigos paslaugomis ir viešųjų su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis priemones.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 14 dalis (pritaikytas)

ð naujas

9722 straipsnis

Paslaugų kokybė

1. Atsižvelgusios į suinteresuotųjų šalių nuomonę valstybės narės užtikrina, kadnNacionalinės reguliavimo institucijos galėtų Ö gali Õ reikalauti, kad ð interneto prieigos paslaugų ir ï viešųjų elektroninių ð su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ï ryšio tinklų ir (arba) paslaugų teikiantys ūkio subjektai Ö teikėjai Õ skelbtų galutiniams paslaugų gavėjams skirtą ð išsamią, ï palyginamą, pakankamą ð patikimą, patogią naudoti ï ir naujausią informaciją apie savo paslaugų kokybę ir apie priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygiavertes galimybes neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis paslaugomis. Nacionalinės reguliavimo institucijos prašymu tokia informacija jai teikiama prieš ją paskelbiant.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos, siekdamos užtikrinti, kad galutiniai paslaugų gavėjai, įskaitant neįgaliuosius galutinius paslaugų gavėjus, galėtų gauti išsamią, palyginamą, patikimą informaciją, kuria lengva naudotis, gali, inter alia, ð kuo labiau atsižvelgdamos į EERRI nuomonę, ï ð nurodo ï paslaugos kokybės parametrus, kuriuos reikia vertinti, ð taikomus vertinimo metodus ï ir skelbtinos informacijos turinį, formą bei skelbimo būdą, įskaitant galimus kokybės sertifikavimo mechanizmus. Atitinkamais atvejais galima taikyti ð taikomi ï III IX priede pateikti parametrai, apibrėžimai ir matavimo metodai.

3. Siekdamos užkirsti kelią paslaugos kokybės blogėjimui ir srauto tinkluose trukdymui ar sulėtėjimui valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ūkio subjektui ar ūkio subjektams, teikiančiam (-tiems) viešuosius ryšių tinklus, galėtų nustatyti minimalius paslaugų kokybės reikalavimus.

Nacionalinės reguliavimo institucijos tinkamu laiku prieš nustatant tokius reikalavimus pateikia Komisijai tokių veiksmų motyvų santrauką, reikalavimus, kuriuos ketinama nustatyti, ir informaciją apie siūlomą veiksmų eigą. Ši informacija taip pat teikiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai (EERRI). Komisija, išnagrinėjusi tokią informaciją, gali pateikti su ja susijusių pastabų ar rekomendacijų, ypač siekdama užtikrinti, kad reikalavimai neigiamai neveiktų vidaus rinkos veiklos. Spręsdamos dėl reikalavimų nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į Komisijos pastabas ar rekomendacijas.

Kad ši dalis būtų nuosekliai taikoma, EERRI, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, iki [18 mėnesių po įsigaliojimo datos] priima atitinkamų paslaugos kokybės parametrų, įskaitant neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams svarbius parametrus, taikomų vertinimo metodų, skelbiamos informacijos turinio bei formato ir kokybės sertifikavimo mechanizmų gaires.

ò naujas

98 straipsnis

Sutarties galiojimo trukmė ir nutraukimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad sutarties nutraukimo sąlygos ir procedūros neatgrasytų nuo paslaugų teikėjo pakeitimo ir kad vartotojų ir viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikiančių įmonių sudarytose sutartyse nebūtų numatytas ilgesnis nei 24 mėnesių pradinis įsipareigojimo laikotarpis. Valstybės narės gali nustatyti arba toliau taikyti trumpesnius ilgiausius pradinius įsipareigojimo laikotarpius.

Ši dalis netaikoma mokėjimo dalimis sutarties trukmei, kai vartotojas atskiroje sutartyje sutinka dalimis mokėti už fizinės jungties įdiegimą.

2. Jei sutartyje arba nacionalinės teisės aktuose numatyta, kad terminuota sutartis pratęsiama automatiškai, valstybė narė užtikrina, kad, pasibaigus pradiniam laikotarpiui (išskyrus tuo atveju, jei vartotojas aiškiai sutiko pratęsti sutartį), vartotojas turi teisę bet kada nutraukti sutartį, pranešęs apie tai prieš mėnesį, be jokių išlaidų, išskyrus paslaugų teikimo pranešimo apie sutarties nutraukimą laikotarpiu išlaidas.

3. Galutiniams paslaugų gavėjams turi būti suteikta teisė nutraukti sutartį be jokių išlaidų, kai jiems pranešama apie viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikėjų siūlomus sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus tuos atvejus, kai siūlomi pakeitimai yra naudingi tik galutiniam paslaugų gavėjui arba jie yra griežtai būtini teisės aktų ar reglamentavimo pakeitimams įgyvendinti. Teikėjai galutiniams paslaugų gavėjams ne vėliau kaip prieš mėnesį praneša apie numatomus tokius pakeitimus ir kartu praneša apie jų teisę nutraukti tokią sutartį be jokių išlaidų, jei naujos sąlygos jiems nepriimtinos. Valstybės narės užtikrina, kad pranešimas būtų aiškus, suprantamas ir teikiamas patvariojoje laikmenoje galutinio vartotojo sudarant sutartį pasirinktu formatu.

4. Kai pagal šią direktyvą arba kitas Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatas galutinis paslaugų gavėjas gali anksčiau laiko nutraukti sutartį dėl viešosios elektroninių ryšių paslaugos, jis nemoka jokios kompensacijos, išskyrus su sutartimi sudarant tą sutartį susietos subsidijuojamos įrangos pro rata temporis vertės kompensaciją ir pro rata temporis atlyginimą už pasinaudojimą bet kokiomis kitomis reklaminėmis akcijomis, kurios buvo taip įvardytos sudarant tą sutartį. Bet kokį apribojimą naudoti galinį įrenginį kituose tinkluose teikėjas nemokamai panaikina ne vėliau kaip sumokėjus tokią kompensaciją.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 21 dalis (pritaikytas)

3099 straipsnis

Palankesnių sąlygų pakeistiPpaslaugų teikėjoą sudarymas Ö keitimas ir numerio perkeliamumas Õ

ò naujas

1. Interneto prieigos paslaugų teikėjų keitimo atveju atitinkami teikėjai galutiniams paslaugų gavėjams suteikia reikiamą informaciją prieš keitimo procesą ir jo metu, kad būtų užtikrintas paslaugos teikimo tęstinumas. Naujasis paslaugos teikėjas užtikrina, kad paslauga būtų pradėta teikti su galutiniu paslaugų gavėju sutartą dieną. Paslaugos teikimą perduodantis teikėjas tęsia paslaugų teikimą tokiomis pačiomis sąlygomis iki kol paslaugas pradeda teikti naujasis paslaugų teikėjas. Dėl keitimo proceso paslaugų gavėjas negali likti be paslaugos ilgiau kaip vieną darbo dieną.

Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad keitimo procesas galutiniams paslaugų gavėjams būtų efektyvus.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 21 dalis

ð naujas

12. Valstybės narės užtikrina, kad visi nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane nurodytus telefono ryšio numerius turintys abonentai ð galutiniai paslaugų gavėjai ï , kurie to pageidauja, galėtų išlaikyti savo telefono ryšio numerį (-ius) nepriklausomai nuo paslaugą teikiančios įmonėsūkio subjekto pagal IVI priedo C dalies nuostatas.

23. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad su telefono ryšio numerių perkėlimu susijusi kainodara, kurią nustato operatoriai ir (arba) paslaugų teikėjai, būtų pagrįsta sąnaudomis ir kad ð galutiniams paslaugų gavėjams ï ð nebūtų taikoma jokių ï ð tiesioginių mokesčių ï tiesioginiai abonentų mokesčiai, jei taikomi, neatgrasytų abonentų nuo paslaugų teikėjo pakeitimo.

34. Nacionalinės reguliavimo institucijos mažmeninių tarifų už telefono ryšio numerių perkėlimą nenustato tokiu būdu, kuris iškreiptų konkurenciją, pavyzdžiui, nustatydamos specialius arba bendrus mažmeninius tarifus.

45. Telefono ryšio numerių perkėlimas ir jų aktyvavimas po perkėlimo vykdomi kuo greičiau. Bet kokiu atveju, abonentams ð galutiniams paslaugų gavėjams ï, kurie sudarė sutartį dėl telefono ryšio numerio perkėlimo pas naują įmonęūkio subjektą, tas telefono ryšio numeris aktyvuojamas per vieną darbo dieną ð nuo tokios sutarties sudarymo ï.

ð Teikėjo keitimo ir perkėlimo procesui turėtų vadovauti naujasis paslaugų teikėjas. ï Nepažeisdamos pirmos pastraipos nuostatų, kompetentingos nNnacionalinės ð reguliavimo ï institucijos gali nustatyti bendrą ð keitimo ir ï telefono ryšio numerių perkėlimo procedūrą, atsižvelgdamos į nacionalines nuostatas dėl sutarčių, technines galimybes ir poreikį toliau teikti paslaugas abonentui ð galutiniam paslaugų gavėjui ï. Bet kuriuo atveju, dėl telefono ryšio numerio perkėlimo paslaugų gavėjas negali likti be paslaugos ilgiau kaip vieną darbo dieną. ð Nepavykus perkelti numerio ankstesnis paslaugų teikėjas iš naujo aktyvina galutinio paslaugų gavėjo numerį iki kol tą numerį pavyksta perkelti. ï Kompetentingos nNnacionalinės ð reguliavimo ïinstitucijos prireikus, taip pat turi atsižvelgti į atitinkamas priemones, ð taip pat imasi tinkamų priemonių, ï kad abonentų ð galutiniai paslaugų gavėjai būtų tinkamai informuoti ir apsaugoti ï paslaugų teikėjo keitimo metu ir kad jie nebūtų priversti keisti paslaugų teikėjo be jų sutikimo.

56. Valstybės narės užtikrina, kad įmonėmsūkio subjektams būtų taikomos atitinkamos sankcijos, įskaitant įpareigojimą išmokėti abonentams ð galutiniams paslaugų gavėjams ï kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl telefono ryšio numerių perkėlimo vilkinimo arba jų netinkamo perkėlimo dėl paslaugų teikėjų arba jų įgaliotinių kaltės.

5. Valstybės narės užtikrina, kad vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugas teikiančių ūkio subjektų sudarytose sutartyse nebūtų numatytas pradinis įsipareigojimo laikotarpis, viršijantis 24 mėnesius. Be to, valstybės narės užtikrina, kad ūkio subjektai paslaugų gavėjams pasiūlytų galimybę sudaryti daugiausia 12 mėnesių galiojančią sutartį.

6. Nepažeisdamos minimalaus sutarties laikotarpio valstybės narės užtikrina, kad sutarties nutraukimo sąlygos ir procedūros neatgrasytų nuo paslaugų teikėjo pakeitimo.

ò naujas

100 straipsnis

Pasiūlymų rinkiniai

1. Jei galutiniam paslaugų gavėjui siūlomame paslaugų rinkinyje ar paslaugų ir prekių rinkinyje yra bent viešoji elektroninių ryšių paslauga, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, 95 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis ir 99 straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikomi visiems rinkinio elementams, išskyrus atvejus, kai galutiniam paslaugų gavėjui yra palankesnės kitam rinkinio elementui taikomos nuostatos.

2. Pasirašius abonentinę sutartį dėl papildomų paslaugų ar prekių, kurias teikia ar platina tas pats viešųjų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikėjas, pradinės sutarties laikotarpis nepradedamas skaičiuoti iš naujo, išskyrus tuo atveju, jei papildomos paslaugos ar prekės siūlomos už specialią reklaminės akcijos kainą, kuria galima pasinaudoti tik su sąlyga, kad esamos sutarties laikotarpis bus pradedamas skaičiuoti iš naujo.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 14 dalis

23101 straipsnis

Galimybė gauti paslaugas

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų visas įmanomas galimybes gauti viešąsias telefono ryšio paslaugas, teikiamas viešaisiais ryšių tinklais, tinklo gedimo katastrofos arba force majeure atvejais. Valstybės narės užtikrina, kad įmonėsūkio subjektai, teikiančiostys viešąsias telefono ryšio paslaugas, imtųsi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė nepertraukiamai naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 17 dalis (pritaikytas)

ð naujas

26102 straipsnis

Skubios pagalbos iškvietimo paslaugos Ö ryšys Õ ir bendrasis Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeris

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi 2 dalyje nurodytų paslaugų galutiniai gavėjai, įskaitant taksofonų naudotojus, galėtų nemokamai ir nenaudodami jokios mokėjimo priemonės paskambinti ð gauti ï skubios pagalbos tarnybų paslaugas ð skubios pagalbos ryšiais, paskambinę ï bendruoju Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu „112“, taip pat valstybių narių nurodytais nacionaliniais skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriais.

2. Valstybės narės, pasikonsultavusios su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis irÖ , Õ skubios pagalbos tarnybomis ir ð elektroninių ryšių paslaugų ï teikėjais , užtikrina, kad įmonėsūkio subjektai, teikiančiostys galutiniams paslaugų gavėjams elektroninių ð su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ï ryšių paslaugas inicijuojant nacionalinius skambučius naudojant telefono ryšio numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane,, suteiktų galimybę skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis naudotis ð tinkamiausiam BPC užtikrinant skubios pagalbos ryšį. Iškilus didelei grėsmei veiksmingai naudotis skubios pagalbos paslaugomis, pagal 59 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas ir procedūrą įmonėms gali būti nustatytas visas asmenų tarpusavio ryšių paslaugas apimantis įpareigojimas. ï

3. Valstybės narės užtikrina, kad , surinkus bendrąjį Europos skubios pagalbos iškvietimo ð į visus skubios pagalbos ryšius Europos skubios pagalbos ï telefono numeriu „112“ būtų tinkamai atsakoma, ir jie būtų tvarkomi taip, kad geriausiai atitiktų nacionalinę skubios pagalbos iškvietimo tarnybų sistemos darbo organizavimo tvarką. Į tokius skambučius ð skubios pagalbos ryšius ï atsakoma ir į juos reaguojama bent jau taip pat greitai ir veiksmingai, kaip atsakoma ir reaguojama į skambučius ð skubios pagalbos ryšius ï nacionaliniu skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu arba numeriais, jei šie ir toliau naudojami.

4. Valstybės narės užtikrina, kad neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis ð būtų užtikrintos skubios pagalbos ryšiais ir ï būtų lygiavertės galimybėms gauti paslaugas, kuriomis naudojasi kiti galutiniai paslaugų gavėjai. Siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galutiniai paslaugų gavėjai ð skubios pagalbos ryšiais ï galėtų naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis keliaudami kitose valstybėse narėse, priemonės, kurių imamasi šiam tikslui, bus kiek įmanoma grindžiamos Europos standartais arba specifikacijomis, paskelbtomis pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 17 39 straipsnio nuostatas, ir jomis nebus trukdoma valstybėms narėms patvirtinti papildomų reikalavimų siekiant šiame straipsnyje nustatytų tikslų.

5. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkami ūkio subjektai sudarytų galimybę ð užtikrinus skubios pagalbos ryšį ï ð BPC nedelsiant būtų pateikta ï skambintojo vietos informacijanemokamai naudotis. paslaugas tvarkančiai institucijai nemokamai naudotis skambinančiojo vietos nustatymo duomenimis, kai tik ta institucija gauna tokį skambutį. ð Valstybės narės užtikrina, kad ï Tai taikoma visų skambučiams ð skubios pagalbos ryšių ï bendruoju Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu „112“ atveju ð skambintojo vietos informacija būtų nustatoma ir galutiniams paslaugų gavėjams bei institucijai, tvarkančiai skubios pagalbos ryšius, pranešama nemokamai ï. Valstybės narės šį Ö tą Õ įpareigojimą gali taikyti ir ð skubios pagalbos ryšiui ï nacionaliniais skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriais. Kompetentingos reguliavimo institucijos nustato informacijos apie skambinančiojo vietą tikslumo ir patikimumo kriterijus.

6. Valstybės narės užtikrina, kad piliečiai būtų pakankamai informuoti apie bendrąjį Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numerį „112“ ir jo naudojimą, visų pirma priemonėmis, konkrečiai skirtomis asmenims, keliaujantiems iš vienos valstybės narės į kitą.

7. Kad ð skubios pagalbos ryšiu ï būtų užtikrinta veiksminga skubios pagalbos skambinant telefono numeriu „112“ paslaugų prieiga valstybėse narėse, Komisija , pasikonsultavusi su EERRI, gali Ö įgaliojama Õ priimti ð deleguotuosius aktus pagal 109 straipsnį dėl priemonių, susijusių su skambintojo vietos nustatymo sprendimais, neįgalių galutinių paslaugų gavėjų prieiga ir maršruto prie tinkamiausio BCP parinkimu, kurių reikia siekiant užtikrinti skubios pagalbos ryšių Sąjungoje suderinamumą, sąveiką, kokybę, patikimumą ir tęstinumą ï technines įgyvendinimo priemones.

Tačiau šios techninės Ö Šios Õ priemonės priimamos nepažeidžiant skubios pagalbos iškvietimo paslaugų organizavimo ir neturi daryti jam įtakos, kadangi šių paslaugų organizavimas priklauso išskirtinei valstybių narių kompetencijai.

Tos priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 15 dalis (pritaikytas)

ð naujas

23a103 straipsnis

Lygiaverčių galimybių naudotis paslaugomis ir pasirinkimo užtikrinimas neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjamsÖ Lygiavertės neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis paslaugomis ir pasirinkimas Õ

1. Valstybės narės sudaro galimybes Ö užtikrina, kad kompetentingos Õatitinkamoms nacionalinėms institucijoms tam tikrais atvejais nurodytųi reikalavimus, kurių turi laikytis įmonėsūkio subjektai, teikiančiostys viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, siekdamos užtikrinti, kad neįgalieji galutiniai paslaugų gavėjai:

a) turėtų galimybę naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, kurios būtų lygiavertės paslaugoms, kuriomis naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų; ir

b) galėtų naudotis daugumos galutinių paslaugų gavėjų pasirinktų įmoniųūkio subjektų bei jų paslaugų teikiamais privalumais.

2. Kad galėtų patvirtinti ir įgyvendinti specialias nuostatas dėl neįgaliųjų galutinių paslaugų gavėjų, valstybės narės turi skatinti specialių galinių įrenginių, kuriais teikiamos reikiamos paslaugos ir funkcijos, tiekimą.

ò naujas

2. Imdamosi 1 dalyje nurodytų priemonių, valstybės narės ragina laikytis atitinkamų standartų arba specifikacijų, paskelbtų pagal 39 straipsnį.

ê 2002/22/EB 25 straipsnis

è1 2009/136/EB 1 straipsnio 16 dalies a punktas

25104 straipsnis

è1 Informacijos apie telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugos ç

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 16 dalies b punktas

1. Valstybės narės užtikrina, kad viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentai turėtų teisę būti įtraukti į viešą abonentų sąrašą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kad informacija apie juos informacijos apie abonentus teikimo paslaugų teikėjams ir (arba) abonentų sąrašams būtų teikiama pagal šio straipsnio 2 dalį.

ê 2002/22/EB

ð naujas

21. Valstybės narės užtikrina, kad visos įmonės, skiriančios telefono numerius abonentams ð galutiniams paslaugų gavėjams ï, tenkintų visus pagrįstus prašymus, susijusius su viešosiomis informacijos apie abonentus teikimo paslaugomis ir abonentų knygomis, suteikti atitinkamą informaciją sutarta forma sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 1 dalis6c punktas (pritaikytas)

32. Valstybės narės užtikrina, kad visi galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems teikiama viešoji telefono ryšio paslauga, galėtų naudotis informacijos apie abonentus teikimo paslaugomis. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi galėti nustatyti įpareigojimus ir sąlygas įmonėmsūkio subjektams, kuriose kontroliuoja galutinių paslaugų gavėjų galimybes pasinaudoti informacijos apie abonentus teikimo paslauga pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 5 59 straipsnio nuostatas. Tokie įpareigojimai ir sąlygos turi būti objektyvūs, nešališki, nediskriminuojantys ir skaidrūs.

43. Valstybės narės netaiko norminių apribojimų, dėl kurių vienoje valstybėje narėje esantys galutiniai paslaugų gavėjai negalėtų, naudodamiesi balso skambučiais ar siųsdami trumpąsias tekstines žinutes (SMS), tiesiogiai gauti informacijos apie abonentus kitoje valstybėje narėje, ir imasi priemonių tokiai galimybei užtikrinti pagal 91 28 straipsnį.

54. 1–43 dalys taikomos laikantis Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės aktų reikalavimų dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, ir ypač Direktyvos 2002/58/EB (Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 12 straipsnio.

ê 2002/22/EB

24105 straipsnis

Vartotojų skaitmeninės televizijos įrangos sąveika

Pagal VIX priedą valstybės narės užtikrina ten nurodytos vartotojų skaitmeninės televizijos įrangos sąveiką.

ê 2002/22/EB Art.31

31106 straipsnis

Privalomojo programų siuntimo įpareigojimai

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 22 dalis (pritaikytas)

ð naujas

1. Valstybės narės savo jurisdikcijoje esančiomstiems įmonėmsūkio subjektams, teikiančiomstiems elektroninių ryšių tinklus, skirtus radijo ir televizijos programoms transliuoti visuomenei, jeigu didelė dalis tokių tinklų galutinių paslaugų gavėjų naudojasi jais kaip pagrindine priemone radijo ir televizijos programoms priimti, gali nustatyti pagrįstus privalomojo programų siuntimo („must carry“) įpareigojimus perduoti nurodytas radijo ir televizijos programas bei ð susijusias ï jas papildančias paslaugas, visų pirma siekdamos neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams sudaryti tinkamas galimybes naudotis tomis paslaugomis, ð ir duomenis, kuriais grindžiamos televizijos su ryšio galimybėmis paslaugos, bei elektroninių programų vadovus ï . Tokius įpareigojimus galima nustatyti tik tais atvejais, kai jie yra būtini kiekvienos valstybės narės aiškiai apibrėžtiems bendrojo intereso tikslams pasiekti; šie įpareigojimai turi būti proporcingi ir skaidrūs.

Valstybės narės peržiūri pirmoje pastraipoje nurodytus įpareigojimus ne vėliau kaip per vienerius metus nuo 2011 m. gegužės 25 d.[ Ö šios direktyvos įsigaliojimo data Õ ], išskyrus atvejus, kai valstybės narės atliko tokią peržiūrą per praėjusius dvejus Ö ketverius Õ metus.

Valstybės narės reguliariai Ö bent kas penkerius metus Õ peržiūri privalomojo programų siuntimo įpareigojimus.

ê 2002/22/EB

2. Nei šio straipsnio 1 dalis, nei Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 357 straipsnio 2 dalis nekliudo valstybių narių teisei nustatyti atitinkamą atlygį, jei reikia, už priemones, taikomas pagal šį straipsnį, užtikrinant, kad panašiomis aplinkybėmis kitos elektroninių ryšių tinklus teikiančios įmonės nebūtų diskriminuojamos. Jei valstybės narės numato atlygį, jos užtikrina, kad jis būtų taikomas proporcingai ir skaidriai.

ê 2002/22/EB

29107 straipsnis

Galimybė naudotis papildomomis priemonėmis

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 20 dalies a punktas

ð naujas

1. Nepažeisdamos 8310 straipsnio 2 dalies valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų reikalauti, jog visi ð interneto prieigos paslaugas ï viešąsias telefono ryšio paslaugas ir (arba) ð viešąsias su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas ï prieigą prie viešųjų ryšių tinklų teikiančiostys įmonėsūkio subjektai galutiniams paslaugų gavėjams suteiktų galimybę naudotis visomis arba kai kuriomis IVI priedo B dalyje išvardytomis papildomomis priemonėmis ir IVI priedo A dalyje išvardytomis visomis arba kai kuriomis papildomomis priemonėmis, jei tai techniniu ir ekonominiu požiūriu yra perspektyvu.

ê 2002/22/EB (pritaikytas)

2. Valstybė narė gali nuspręsti visoje savo teritorijoje ar tam tikroje jos dalyje Ö atsisako Õ šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės, jei, atsižvelgusi į suinteresuotų šalių nuomonę, ji mano, kad yra pakankamos galimybės naudotis tokiomis priemonėmis.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 25 dalis

ð naujas

35108 straipsnis

Priedų keitimas

ð Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 109 straipsnį dėl ï Priemones, skirtas neesminėms šios direktyvos nuostatoms pakeisti, ir reikalingas priimti V, VI, II VIII, III IX ir VI X priedų keitimo, ð siekiant atsižvelgti į ï technologinę ð ir socialinę ï raidą arba rinkos paklausos pokyčius priima Komisija 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta reguliavimo tvarka su tikrinimu.

IV dalis. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

ê 2002/21/EB

22 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas („Ryšių komitetas“).

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 25 dalies a punktas

3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1 - 4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

IV SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

14 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Ryšių komitetas, įsteigtas Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 22 straipsniu.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 11 dalies a punktas

3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1 - 4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 27 dalis

37 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Ryšių komitetas, įsteigtas Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 22 straipsniu.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1 - 4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

ò naujas

109 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 40, 60, 73, 102 ir 108 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [pagrindinio teisėkūros procedūra priimamo akto įsigaliojimo data arba bet kokia kita teisėkūros institucijų nustatyta data].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 40, 60, 73, 102 ir 108 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 40, 60, 73,102 ir 108 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].

110 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas (Ryšių komitetas), įsteigtas pagal Direktyvą 2002/21/EB. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. 45 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų įgyvendinimo priemonių atveju tas komitetas – tai Radijo spektro komitetas, įsteigtas pagal Sprendimo Nr.676/2002/EB 3 straipsnio 1 dalį.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo komiteto narys. Tokiais atvejais pirmininkas per priimtiną laikotarpį surengia komiteto posėdį.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

5. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo komiteto narys. Tokiais atvejais pirmininkas per priimtiną laikotarpį surengia komiteto posėdį

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

23111 straipsnis

Apsikeitimas informacija

1. Komisija Ryšių komitetui pateikia visą svarbią informaciją apie reguliarių konsultacijų su tinklų operatorių, paslaugų teikėjų, paslaugų gavėjų, vartotojų, gamintojų ir profsąjungų, taip pat trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovais rezultatus.

2. Atsižvelgdamas į Bendrijos Ö Sąjungos Õ elektroninių ryšių politiką, Ryšių komitetas skatina, kad valstybės narės tarpusavyje ir su Komisija keistųsi informacija apie elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų padėtį bei jų reguliavimo veiklą.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

24112 straipsnis

Informacijos skelbimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad naujausia informacija apie šios direktyvos ir specifinių direktyvų taikymą būtų viešai skelbiama taip, kad būtų lengvai prieinama visoms suinteresuotoms šalims. Savo nacionaliniuose oficialiuose leidiniuose jos skelbia pranešimus, kuriuose nurodo, kur ir kaip toji informacija yra paskelbta. Pirmas toks pranešimas skelbiamas prieš 11828 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą taikymo datą, o po to pranešimas skelbiamas visais atvejais, jei skelbiamoje informacijoje yra pakeitimų.

2. Skelbdamos pranešimą, valstybės narės Komisijai nusiunčia tokių skelbimų kopiją. Komisija informaciją atitinkamai pateikia Ryšių komitetui.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 9 dalis

13. Valstybės narės užtikrina, kad visa svarbi informacija apie teises, sąlygas, procedūras, mokesčius, rinkliavas ir sprendimus dėl bendrųjų teisių, naudojimo teisių ir teisių įrengti įrenginius būtų skelbiama ir nuolat tinkamai atnaujinama ir kad ji būtų lengvai prieinama visoms suinteresuotoms šalims.

ê 2002/20/EB

24. Kai šio straipsnio 13 dalyje nurodytą informaciją turi įvairaus lygio valdžios institucijos, ypač informaciją apie procedūras ir sąlygas, taikomas teisėms įrengti įrenginius, nacionalinė reguliavimo institucija, atsižvelgdama į sąnaudas, deda visas pastangas sukurti lengvai prieinamą ir suprantamą tokios informacijos, įskaitant informaciją apie atitinkamo lygio valdžios ir atsakingas institucijas, apžvalgą, kad būtų lengviau pateikti paraiškas dėl teisių įrengti įrenginius.

ê 2002/19/EB

15. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šią direktyvą įmonėms nustatyti konkretūs įpareigojimai būtų skelbiami ir kad būtų įvardytas konkretus produktas (paslauga) ir geografinė rinka. Jei informacija nėra slapta ir visų pirma nekenkia verslo paslaptims, jos užtikrina, kad naujausia informacija būtų viešai ir lengvai prieinama visoms suinteresuotoms šalims.

26. Valstybės narės Komisijai siunčia tokios paskelbtos informacijos kopiją. Komisija šią informaciją paskelbia lengvai prieinama forma ir atitinkamai nusiunčia Ryšių komitetui.

ê 2002/22/EB

36113 straipsnis

Pranešimai ir stebėsena

1. Iki 11838 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo dienos, o vėliau iškart po to, kai pasikeičia įmonių, paskirtų vykdyti įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas pagal 8(1) 84 straipsnio 1 dalį arba 85 straipsnį, pavadinimai, nacionalinės reguliavimo institucijos apie tai praneša Komisijai.

Komisija tą informaciją lengvai prieinama forma išplatina Ryšių komitetui, nurodytam 11137 straipsnyje.

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 26 dalis

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos praneša Komisijai apie įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas, nustatytus ūkio subjektams, paskirtiems teikti universaliąsias paslaugas. Komisijai nedelsiant pranešama apie visus šių įpareigojimų pakeitimus ar su ūkio subjektais susijusius pakeitimus pagal šios direktyvos nuostatas.

ê 2002/22/EB

3. Komisija reguliariai persvarsto, kaip ši direktyva veikia, ir pirmą kartą ne vėliau kaip per trejus metus nuo 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos šiuo tikslu Komisijai teikia būtiną informaciją.

ê 2002/19/EB 16 straipsnis

1. Iki 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos valstybės narės Komisijai praneša nacionalines reguliavimo institucijas, atsakingas už šioje direktyvoje nustatytas užduotis.

24. Nacionalinės reguliavimo institucijos Komisijai praneša operatorių, kurie pagal šią direktyvą laikomi turintys didelę įtaką rinkoje, pavadinimus ir jiems pagal šią direktyvą taikomus įpareigojimus. Apie visus pakeitimus, darančius poveikį įpareigojimams, nustatytiems įmonėms, ir apie įmones, kurioms daro poveikį šios direktyvos nuostatos, nedelsiant pranešama Komisijai.

ê 2002/21/EB

ð naujas

25114 straipsnis

Persvarstymo tvarka

1. Komisija reguliariai persvarsto šios direktyvos veikimą ir pirmą kartą ne vėliau kaip po trejų ð penkerių ï metų nuo 115 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Šiuo tikslu Komisija gali prašyti valstybių narių informacijos, kurią šios turi pateikti nedelsdamos.

ê 2002/19/EB

2. Komisija reguliariai persvarsto, kaip ši direktyva veikia, ir pirmą kartą ne vėliau kaip per trejus metus nuo 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Tuo tikslu Komisija gali valstybių narių prašyti informacijos, ir ji turi būti suteikta nedelsiant.

ê 2002/20/EB

3. Komisija reguliariai persvarsto, kaip veikia nacionalinės leidimų sistemos ir kaip Bendrijoje plėtojamas tarpvalstybinių paslaugų teikimas, ir apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai pirmą kartą ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos. Tuo tikslu Komisija gali valstybių narių prašyti informacijos, ir ji turi būti suteikta nedelsiant.

ê 2002/22/EB 15 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

12. Komisija reguliariai persvarsto universaliųjų paslaugų apimtį, ypač tais atvejais, kai Europos Parlamentui ir Tarybai ketina siūlyti ją keisti ar iš naujo nustatyti. Pirmą kartą universaliųjų paslaugų apimtis persvarstoma per dvejus metus nuo 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos, o po to kas Universaliųjų paslaugų apimtis persvarstoma kas trejus ð penkerius ï metus.

23. Universaliųjų paslaugų apimtis persvarstoma atsižvelgiant į socialinius, ekonomikos ir technologijos pokyčius, taip pat, inter alia, į mobilumą ir duomenų dažnius bei daugumos abonentų ð galutinių paslaugų gavėjų ï naudojamas technologines priemones. Persvarstymas atliekamas pagal V priedą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia persvarstymo rezultatų ataskaitą.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

26 straipsnis

Panaikinimas

Šia direktyva panaikinamos toliau nurodytos direktyvos ir sprendimai; panaikinimas įsigalioja nuo 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos:

–Direktyva 90/387/EEB,

–1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/396/EEB dėl vieno Europos skubaus iškvietimo telefono numerio įdiegimo 104 ,

–1992 m. birželio 5 d. Tarybos direktyva 92/44/EEB dėl atvirojo tinklo teikimo nuostatos taikymo skirtosioms linijoms 105 ,

–1992 m. gegužės 11 d. Tarybos direktyva 92/264/EEB dėl standartinio tarptautinio telefono prieigos kodo įvedimo Bendrijoje 106 ,

–Direktyva 95/47/EB,

–Direktyva 97/13/EB,

–Direktyva 97/33/EB,

–1998 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/10/EB dėl atvirojo tinklo teikimo (ATT) nuostatos taikymo balso telefonijai ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų konkurencinėje aplinkoje 107 .

ê 2009/140/EB 1 straipsnio 26 dalis

–

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

28 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2003 m. liepos 24 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Jos taiko tas priemones nuo 2003 m. liepos 25 d.

2. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų ir visų jų vėlesnių pakeitimų tekstus.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

18 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Jos taiko tas priemones nuo 2003 m. liepos 25 d.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų ir visų jų vėlesnių pakeitimų tekstus.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

18 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Jos taiko tas priemones nuo 2003 m. liepos 25 d.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų ir visų jų vėlesnių pakeitimų tekstus.

ê 2002/22/EB (pritaikytas)

38 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

2. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų ir visų jų vėlesnių pakeitimų tekstus.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

20 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

20 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

ê 2002/21/EB (pritaikytas)

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

30 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

ê 2002/22/EB

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

40 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

115 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip [metai / mėnuo / diena] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės ir administracinius aktus, būtinus, kad būtų laikomasi [...] straipsnių ir [...] priedų. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą.

Jos taiko tas priemones nuo [metai / mėnuo / diena].

Valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką ir suformuluoja minėtą teiginį.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

116 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/21/EB, 2002/22/EB, nurodytos XI priedo A dalyje, panaikinamos nuo [...] nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais XI priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą pagal XII priede pateiktą atitikties lentelę.

117 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

118 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, 2015 5 6, COM(2015) 192 final.

(2) Reguliavimo sistemos vertinimas pagal programą REFIT paskelbtas Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „REFIT. ES teisyno apžvalgos pradiniai rezultatai“, (SWD(2013) 401 final). Vertinimas yra 2015 m. Komisijos darbo programos dalis (COM(2014) 910 final, 2014 12 16, 3 priedas).

(3) Daugiau informacijos apie šį metodą žr. http://ec.europa.eu/dgs/legal_service/recasting_en.htm.

(4) http://berec.europa.eu/eng/document_register/subject_matter/berec/opinions/5577-berec-opinion-on-the-review-of-the-eu-electronic-communications-regulatory-framework

(5) http://rspg-spectrum.eu/wp-content/uploads/2013/05/RSPG16-001-DSM_opinion.pdf

(6) 2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas“ ( 2015/2147(INI) ).

(7) 2016 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 26/16).

(8) Ekspertų specializacija ir diskusijų ataskaita pateiktos poveikio vertinimo 13 priede.

(9) Bendroji Europos reguliuotojų grupės pozicija IP telefonijos klausimais, 2007 m. gruodžio mėn.

(10) Ataskaitas žr. https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/digital-scoreboard

(11) Visą informaciją žr. https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/download-scoreboard-reports

(12) OL C , , p. .

(13) OL C , , p. .

(14) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 7).

(15) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 21).

(16) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).

(17) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51).OL L 192, 1990 7 24, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/51/EB (OL L 295, 1997 10 29, p. 23).

(18) OL L 192, 1990 7 24, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/51/EB (OL L 295, 1997 10 29, p. 23).

(19) OL L 108, 2002 4 24, p. 7.

(20) OL L 108, 2002 4 24, p. 21.

(21) OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

(22) OL L 108, 2002 4 24, p. 51.

(23) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(24) Prie Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo pagrindų taip pat priskiriamas 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10), 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015 11 26, p. 1) ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61 dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (OL L 155, 2014 5 23, p. 1), taip pat keli teisės aktų leidėjų ir Komisijos sprendimai.

(25) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo (OL L 337, 2009 12 18, p. 1).

(26) Žr. šio Oficialiojo leidinio 21 puslapį.

(27) Žr. šio Oficialiojo leidinio 7 puslapį.

(28) Žr. šio Oficialiojo leidinio 51 puslapį.

(29) OL L 24, 1998 1 30, p. 1.

(30) OL L 298, 1989 10 17, p. 23. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60).

(31) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(32) OL L 91, 1999 4 7, p. 10.

(33) OL L 91, 1999 4 7, p. 10.

(34) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL L 153, 2014 5 22, p. 62).

(35) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(36) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998 8 5, p. 18).

(37) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(38) Byla 352/85. Bond van Adverteerders ir kt. prieš Nyderlandų valstybę. EU:C:1988:196.

(39) Abi apibrėžtys pateiktos 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/758 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB, (OL L 123, 2015 05 19, p. 77) ir 2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 305/2013, kuriuo dėl sąveikios europinės pagalbos iškvietos paslaugos suderinto teikimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES (OL L 91, 2013 04 03, p. 1).

(40) Apibrėžtis pateikta Reglamente (ES) 2015/758.

(41) OL L 81, 2012 3 21, p. 7.

(42) Byla C-614/10. Europos Komisija prieš Austrijos Respubliką, EU:C:2012:631.

(43) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (OL L 155, 2014 5 23, p. 1.)

(44) OL L 91, 1999 4 7, p. 10.

(45) OL L 320, 1998 11 28, p. 54.

(46) Žr. šio Oficialiojo leidinio 7 puslapį.

(47) Žr. šio Oficialiojo leidinio 33 puslapį.

(48) 2002 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimas dėl Radijo spektro politikos grupės įsteigimo (OL L 198, 2002 7 27, p. 49).

(49) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

(50) OL L 115, 1998 4 17, p. 31.

(51) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(52) OJ L 281, 23.11.1995, p. 51.

(53) OL L 77, 1973 3 26, p. 29.

(54) OL L 139, 1989 5 23, p. 19.

(55) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(56) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (OL L 108, 2002 4 24).

(57) 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo (OL L 199, 1999 7 30, p. 59).

(58) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(59) Žr. šio Oficialiojo leidinio 33 puslapį

(60) Žr. šio Oficialiojo leidinio 21 puslapį.

(61) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 364, 2012 11 14, p. 12).

(62) OL L 199, 1997 7 26, p. 32. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/61/EB (OL L 268, 1998 10 3, p. 37).

(63) OL L 101, 1998 4 1, p. 24.

(64) OL L 165, 1992 6 19, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 98/80/EB (OL L 14, 1998 1 20, p. 27).

(65) OL L 366, 2000 12 30, p. 4.

(66) OL L 199, 1997 7 26, p. 32. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/61/EB (OL L 268, 1998 10 3, p. 37).

(67) OL L 141, 1998 5 13, p. 6.

(68) OL C 265, 1998 8 22, p. 2.

(69) OL L 241, 2015 9 17, p. 1–15.

(70) 2013 m. rugsėjo 11 d. Komisijos rekomendacija 2013/466/ES dėl nuoseklaus nediskriminavimo įpareigojimų ir sąnaudų apskaičiavimo metodikų, skirtų konkurencijai skatinti ir geresnei investicijų į plačiajuostį ryšį aplinkai sukurti, taikymo (OL L 251, 2013 9 21, p. 13)

(71) OL C […], […], p. […].

(72) OJ L 24, 30.1.1998, p. 1.

(73) OL L 95, 1993 4 21, p. 29.

(74) OL L 144, 1997 6 4, p. 19.

(75) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(76) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(77) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/758 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 77).

(78) Žr. šio Oficialiojo leidinio 7 puslapį.

(79) 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose (OL L 249, 2002 9 17, p. 21).

(80) OL L 249, 2002 9 17, p. 21.

(81) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(82) OL L 336, 2000 12 30, p. 4.

(83) OL L 117, 1997 5 7, p. 15.

(84) OL L 281, 1995 11 23, p. 51.

(85) OL L 196, 1993 8 5, p. 48.

(86) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(87) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(88) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(89) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(90) OL L 198, 2002 7 27, p. 49.

(91) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo.

(92) Žr. šio Oficialiojo leidinio 51 p.

(93) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. xxxx/xxxx dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo (OL L []).

(94) 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 iki 300 GHz) poveikio žmonėms ribojimo (OL L 199, 1999 7 30, p. 59).

(95) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015 11 26, p. 1).

(96) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/35/ES dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB (OL L 179, 2013 6 29, p. 1).

(97) 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 iki 300 GHz) poveikio žmonėms ribojimo (OL L 1999, 1999 7 30, p. 59).

(98) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL L 153, 2014 5 22, p. 62).

(99) Žr. šio Oficialiojo leidinio 51 puslapį.

(100) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(101) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.;

(102)

Žr. šio Oficialiojo leidinio 21 puslapį.

(103)

OL L 49, 2007 2 17, p. 30.

(104) OL L 217, 1991 8 6, p. 31.

(105) OL L 165, 1992 6 19, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,padarytais Komisijos sprendimu 98/80/EB (OL L 14, 1998 1 20,p. 27).

(106) OL L 137, 1992 5 20, p. 21.

(107) OL L 101, 1998 4 1, p. 24.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 10 12

COM(2016) 590 final

PRIEDAI

prie

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos,

kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, pasiūlymo

{SWD(2016) 303 final/2}
{SWD(2016) 304 final}
{SWD(2016) 305 final}
{SWD(2016) 313 final}

PRIEDAI

prie

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos,

kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, pasiūlymo

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

I PRIEDAS

 SĄLYGŲ, KURIOS GALI BŪTI NUSATOMOS BENDROSIOMS TEISĖMS BENDRAJAM LEIDIMUI, TEISĖMS NAUDOTI RADIJO DAŽNIŲ SPEKTRĄ IR TEISĖMS NAUDOTI NUMERIUS, SĄRAŠAS 

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 1 dalis (pritaikytas)

ð naujas

Šiame priede išvardytos sąlygos – tai pats didžiausias sąrašas sąlygų, kurios gali būti nustatomos bendriesiemsosioms ð elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, ï teisėms (A dalis), ð elektroninių ryšių tinklų (B dalis), elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, (C dalis) ï teisėms leidimams naudoti radijo dažnius (DB dalis) ir teisėms naudoti numerius (EC dalis), kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kurios yra leistinos pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnius.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

A.  Bendrosios  sSąlygos, kurias galima nustatyti bendrajam leidimui

1. Finansiniai įnašai į universaliųjų paslaugų finansavimą pagal Direktyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva).

21. Administraciniai mokesčiai pagal šios direktyvos 12 16 straipsnį.

ê 2009/140/EB priedo 2 dalies b punktas

72. Asmens duomenų ir privatumo apsauga, skirta elektroninių ryšių sektoriui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 1 .

ê 2002/20/EB 3 straipsnio 11 dalis

è1 2009/140/EB priedo 2 dalies d punktas

103. Informacija, kuri turi būti pateikta laikantis pranešimų teikimo tvarkos pagal šios direktyvos 3 12 straipsnįio 3 dalį ir kitais tikslais, kaip nurodyta šios direktyvos 11 21 straipsnyje.

114. Leidimas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms teisėtai perimti informaciją pagal è1 Direktyvą 2002/58/EB ç ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 2 .

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 2 dalies e punktas

11a5. Valdžios institucijų pranešimų plačiajai visuomenei, skirtų įspėti visuomenę apie tiesioginį pavojų arba sumažinti didžiulių katastrofų pasekmes naudojimo sąlygos.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 2 dalies f punktas

126. Naudojimo sąlygos didelių nelaimių ar nacionalinių ekstremalių situacijų atveju siekiant užtikrinti ryšį tarp pagalbos tarnybų ir valdžios institucijų.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

147. Prieigos įpareigojimai, išskyrus įpareigojimus, numatytus šios direktyvos 6 13 straipsnyjeio 2 dalyje, taikomi įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas pagal Direktyvą 2002/19/EB (Prieigos direktyva).

ê 2002/20/EB

188. Priemonės, kuriomis siekiama, kad būtų laikomasi standartų ir (arba) specifikacijų, nurodytų Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 17 39 straipsnyje.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 2 dalies h punktas (pritaikytas)

199. Skaidrumo įpareigojimai, nustatyti viešuosius elektroninių ryšių tinklus teikiančioms įmonėms, kurios teikia elektroninių ryšių paslaugas, kuriomis gali naudotis visuomenė, siekiant užtikrinti ryšių galutinę sąveiką pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 8 3 straipsnyje išdėstytus tikslus ir principus, informacijos apie bet kokias prieigos prie paslaugų ir programų ir (arba) jų naudojimo suvaržymo sąlygas, jei tokias sąlygas leidžia taikyti valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės aktų, atskleidimas; prireikus ir kai tinkama ir proporcinga – galimybė nacionalinėms reguliavimo institucijoms gauti šią informaciją, būtiną šios atskleistos informacijos tikslumui patikrinti.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

 B. konkrečios sąlygos, kurios gali būti nustatomos elektroninių ryšių tinklų teikimo bendriesiems leidimams 

31. Paslaugų sąveika ir Ttinklų sujungimas pagal šią dDirektyvą 2002/19/EB (Prieigos direktyva).

ê 2002/20/EB

5. Aplinkosaugos ir miesto bei kaimo planavimo reikalavimai, taip pat reikalavimai ir sąlygos, susijusios su galimybe naudotis valstybine ar privačia žeme prieiga ar jos naudojimu, ir sąlygos, susijusios su naudojimusi bendra vieta ir priemonėmis pagal Direktyvą 2002/22/EB (Pagrindų direktyva), įskaitant atitinkamais atvejais finansines ir technines garantijas, būtinas, kad būtų tinkamai atlikti infrastruktūros darbai.

62. „Privalomojo programų siuntimo“ įpareigojimai pagal šią dDirektyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva).

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

ð naujas

133. Priemonės, kuriomis siekiama sumažinti ð visuomenės sveikata saugoma nuo ï elektroninių ryšių tinklų sukelto elektromagnetinio lauko poveikį plačiajai visuomenei pagal Bendrijos  Sąjungos  teisę, ð siekiant kuo labiau atsižvelgti į Tarybos rekomendaciją Nr. 1999/519/EB ï.

154. Viešųjų ryšio tinklų vientisumo palaikymas pagal šią dDirektyvą 2002/19/EB (Prieigos direktyva) ir Direktyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva), įskaitant reikalavimus užkirsti kelią elektromagnetiniams truikdžiams tarp elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų pagal 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyvą 89/336/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo 3 .

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 2 dalies g punktas

165. Viešųjų tinklų apsauga nuo neteisėtos prisijungimo pagal Direktyvą 2002/58/EB (Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių).

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

ð naujas

176. Radijo dažnių ð spektro ï naudojimo sąlygos pagal Direktyvos 1999/5/EB 2014/53/ES 7 straipsnio 2 dalį, kai tokiam naudojimui netaikomos individualios naudojimo teisės pagal šios direktyvos 5 46 straipsnio 1 dalį ir  48 straipsnį  .

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 2 dalies h punktas (pritaikytas)

197. Skaidrumo įpareigojimai, nustatyti viešuosius elektroninių ryšių tinklus teikiančioms įmonėms, kurios teikia elektroninių ryšių paslaugas, kuriomis gali naudotis visuomenė, siekiant užtikrinti ryšių galutinę sąveiką pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 8 3 straipsnyje išdėstytus tikslus ir principus, informacijos apie bet kokias prieigos prie paslaugų ir programų ir (arba) jų naudojimo suvaržymo sąlygas, jei tokias sąlygas leidžia taikyti valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės aktų, atskleidimas; prireikus ir kai tinkama ir proporcinga – galimybė nacionalinėms reguliavimo institucijoms gauti šią informaciją, būtiną šios atskleistos informacijos tikslumui patikrinti.

 c. konkrečios sąlygos, kurios gali būti nustatomos elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikimo bendriesiems leidimams 

ò naujas

1. Paslaugų sąveika pagal šią direktyvą.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 2 dalies a punktas (pritaikytas)

42. Galimybė galutiniams paslaugų gavėjams paskambinti į nacionalinio numeracijos plano numerius, Europos telefonijos numeracijos erdvės numerius, nemokamo tarptautinio telefono ryšio ir, kai tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kitų valstybių narių numeracijos planuose galiojančius numerius, bei sąlygos pagal šią dDirektyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva).

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 2 dalies c punktas (pritaikytas)

83. Vartotojų apsaugos taisyklės, skirtos elektroninių ryšių sektoriui, įskaitant sąlygas pagal Direktyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva), ir prieinamumo sąlygos neįgaliems paslaugų gavėjams pagal šios direktyvos 7 straipsnį.

ê 2002/20/EB

94. Apribojimai, susiję su neteisėto turinio perdavimu, pagal 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje 4 , ir apribojimai, susiję su žalingo turinio perdavimu, pagal 1989 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvąos 2010/13/ES 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 5 2a straipsnio 2010 dalį.

ê 2002/20/EB (pritaikytas)

BD. Sąlygos, kurias galima nustatyti radijo dažnių  spektro  naudojimo teisėms

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 3 dalies a punktas (pritaikytas)

1. Įpareigojimas teikti paslaugą ar naudoti tam tikros rūšies technologiją  laikantis šios direktyvos 45 straipsnyje nustatytų apribojimų  , kuriai naudoti suteiktos dažnio naudojimo teisės, atitinkamais atvejais įskaitant aprėpties ir  paslaugos  kokybės reikalavimus.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 3 dalies b punktas (pritaikytas)

ð naujas

2. Rezultatyvus ir Vveiksmingas ir efektyvus dažnių ð radijo spektro ï naudojimas pagal šią dDirektyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva).

ê 2002/20/EB

ð naujas

3. Techninės ir eksploatacinės sąlygos, būtinos siekiant išvengti žalingųjų truikdžių ir apsaugoti ð visuomenės sveikatą nuo ï apriboti elektromagnetinio lauko poveikį plačiajai visuomenei, kuo labiau atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją Nr. 1999/519/EB 6 , kai tokios sąlygos skiriasi nuo sąlygų, įrašytų į bendrąjį leidimą.

4. Ilgiausia trukmė pagal šios direktyvos 5 49 straipsnį, atsižvelgiant į nacionalinio dažnių plano pokyčius pakeitimus.

5. Teisių perleidimas ð arba išnuomojimas ï teisės turėtojo iniciatyva ir sąlygos tokiam perleidimui pagal šią dDirektyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva).

6. Naudojimo mokesčiai pagal šios direktyvos 13 42 straipsnį.

7. Bet kokie įsipareigojimai, kuriuos įmonė prisiėmė gaudama naudojimo teisę taikant ð leidimo arba leidimo atnaujinimo procesą iki leidimo išdavimo arba, jei dera, iki kvietimo teikti prašymus naudojimo teisėms gauti ï konkurencinę ir lyginamąją atrankos procedūrą.

ò naujas

8. Įpareigojimai sutelkti radijo spektrą ar juo dalytis arba leisti prie radijo spektro prieiti kitiems naudotojams konkrečiuose regionuose arba nacionaliniu lygmeniu.

ê 2002/20/EB

89. Įpareigojimai pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus, susijusius su dažnių naudojimu.

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo 3 dalies c punktas

910. Įpareigojimai, būdingi eksperimentiniam radijo dažnių naudojimui.

ê 2002/20/EB

CE. Sąlygos, kurias galima nustatyti teisėms naudoti numerius

ê 2009/140/EB 3 straipsnio 11 dalis ir priedo dalis

1. Paslaugos, kuriai bus naudojamas numeris, nurodymas, įskaitant visus reikalavimus, susijusius su tos paslaugos teikimu ir, siekiant išvengti abejonių, tarifų nustatymo principai ir didžiausios kainos, kurie gali būti taikomi konkrečiam numerių intervalui, siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą pagal šios dDirektyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 3 straipsnio 24 dalies db punktą.

ê 2002/20/EB

ð naujas

2. Efektyvus ir Vveiksmingas ir efektyvus numerių naudojimas pagal šią dDirektyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva).

3. Numerio perkeliamumo reikalavimai pagal šią dDirektyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva).

4. Įpareigojimas teikti viešosios abonentų ð galutinių paslaugų gavėjų ï knygos informaciją šios dDirektyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 5 ir 25 104 straipsnioų tikslais.

5. Ilgiausia trukmė pagal šios direktyvos 5 46 straipsnį atsižvelgiant į nacionalinio numeracijos plano pokyčius pakeitimus.

6. Teisių perleidimas teisės turėtojo iniciatyva ir sąlygos tokiam perleidimui pagal šią dDirektyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva).

7. Naudojimo mokesčiai pagal šios direktyvos 13 42 straipsnį.

8. Bet kokie įsipareigojimai, kuriuos įmonė prisiėmė gaudama naudojimo teisę taikant konkurencinę ir lyginamąją atrankos procedūrą.

9. Įpareigojimai pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus, susijusius su numerių naudojimu.

ò naujas

10. Įpareigojimai, susiję su numerių naudojimu be teritorijos ribojimo Sąjungoje, siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų laikomasi vartotojų apsaugos ir kitų su numeriu susijusių (ne šalies kodo) taisyklių.

ê 2002/19/EB (pritaikytas)

II PRIEDAS

PRIEIGOS PRIE SKAITMENINĖS TELEVIZIJOS IR RADIJO PASLAUGŲ, TRANSLIUOJAMŲ ŽIŪROVAMS IR KLAUSYTOJAMS BENDRIJOJE  SĄJUNGOJE , SĄLYGOS

I dalis.: Sąlyginės prieigos sistemų sąlygos, taikomos pagal 6 60 straipsnio 1 dalį

Pagal 6 60 straipsnį valstybės narės užtikrina, kad sąlyginei prieigai prie skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugų, transliuojamų žiūrovams ir klausytojams Bendrijoje  Sąjungoje , nepriklausomai nuo šių paslaugų perdavimo būdo, būtų taikomos šios sąlygos:

a) sąlyginės prieigos sistemos, eksploatuojamos Bendrijos rinkoje, turi būti techniškai pajėgios efektyviomis sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą, kurios tinklo operatoriams leistų vietiniu ir regioniniu lygiu visiškai kontroliuoti paslaugas naudojant tokias sąlyginės prieigos sistemas;

ba) nepriklausomai nuo perdavimo būdo visi sąlyginės prieigos paslaugų operatoriai, kurie teikia prieigą prie skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugų ir nuo kurių prieigos paslaugų priklauso transliuotojai norėdami pasiekti bet kurią potencialių žiūrovų ar klausytojų grupę, privalo:

–visiems transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminavimo pagrindais, suderintais su Bendrijos  Sąjungos  konkurencijos teise, siūlyti technines paslaugas, kurios žiūrovams ir klausytojams, turintiems paslaugų operatorių administruojamus teisėtus dekoderius, leistų priimti transliuotojų skaitmeniniu būdu perduodamas paslaugas ir laikytis Bendrijos  Sąjungos  konkurencijos teisės,

–sąlyginės prieigos teikimo veiklai turėti atskiras finansines sąskaitas;

cb) suteikiant vartotojų įrangos gamintojams, pramoninės nuosavybės teisių turėtojams licencijas sąlyginei prieigai, produktai ir sistemos turi užtikrinti, kad tai būtų daroma sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminavimo pagrindais. Atsižvelgdami į techninius ir komercinius veiksnius, teisių turėtojai licencijų teikimui neturi taikyti sąlygų, kurios draustų, trukdytų ar neskatintų į tą patį produktą įtraukti:

–bendrą sąsają, leidžiančią susijungti su keliomis kitomis prieigos sistemomis, arba

–priemonę, būdingą kitai prieigos sistemai, jei licencijos turėtojas laikosi atitinkamų ir pagrįstų sąlygų, užtikrinančių sąlyginės prieigos sistemos operatorių sandorių saugumą.

II dalis.: Kitos priemonės, kurioms gali būti taikomos sąlygos pagal 5 59 straipsnio 1 dalies b punktą

a) prieiga prie taikomųjų programų sąsajų (API);

b) prieiga prie elektroninių programų vadovų (EPG).

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 12 dalies a punktas

II PRIEDAS

PAGRINDINIS PUNKTŲ, BŪTINŲ NURODYTI STANDARTINIAME PASIŪLYME DĖL DIDMENINĖS PRIEIGOS PRIE TINKLO INFRASTRUKTŪROS, ĮSKAITANT IŠ DALIES ARBA VISIŠKAI ATSIETĄ PRIEIGĄ PRIE VIETINĖS LINIJOS FIKSUOTOJE VIETOJE, SĄRAŠAS, KURĮ TURI PASKELBTI NUSTATYTI DIDELĘ ĮTAKĄ RINKOJE TURINTYS OPERATORIAI

ê 2002/19/EB

Šiame priede:

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 12 dalies b punktas

a) „dalinė vietinė linija“ – vietinės linijos dalis, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku arba nustatytu tarpiniu viešojo fiksuoto elektroninių ryšių tinklo prieigos tašku;

ê 2002/19/EB

b) „atsieta prieiga prie vietinės linijos“ – visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos; atsietos prieigos suteikimas nereiškia nuosavybės teisių į vietinę liniją perėjimo;

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 12 dalies c punktas

c) „visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos“ – vietinės linijos gavėjui suteikta prieiga prie didelę įtaką rinkoje turinčio vietinės linijos operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti visus tinklo infrastruktūros pajėgumus;

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 12 dalies d punktas

d) „iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos“ – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie didelę įtaką rinkoje turinčio vietinės linijos operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti tam tikrą tinklo infrastruktūros pajėgumų dalį, pvz., dažnių spektro arba atitinkamo ekvivalento dalį.

ê 2002/19/EB

A. Atsietos prieigos prie vietinės linijos sąlygos

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 12 dalies e punktas

1. Tinklo elementai, prie kurių suteikiama prieiga, apima svarbiausia šiuos elementus, kartu su atitinkamais susijusiais įrenginiais:

a) (visiškai ir iš dalies) atsietą prieigą prie vietinių linijų;

b) (visiškai ir iš dalies) atsietą prieigą prie vietinių dalinių linijų, įskaitant, tam tikrais atvejais, prieigą prie tinklo dalių, kurios nėra aktyvios, kad būtų plečiami tranzitiniai tinklai;

c) prireikus, kanalus, suteikiančius galimybę įrengti prieigos ir tranzitinių tinklus.

2. Informacija apie fizines prieigos vietas, tarp jų skirstymo spintas ir paskirstymo stovus, vietinių linijų ir dalinių linijų, kanalų ir tranzitinio tinklo įrangos buvimą tam tikrose konkrečiose prieigos tinklo dalyse ir kanaluose.

3. Techninės sąlygos, susijusios su prieiga prie vietinių linijų, dalinių linijų ir kanalų ir jų naudojimu, įskaitant vytos poros, optinio pluošto, arba atitinkamo ekvivalento, kabelių paskirstymo įrangos, kanalų ir susijusių įrenginių technines charakteristikas.

ê 2002/19/EB

4. Užsakymo ir suteikimo tvarka, naudojimo apribojimai.

B. Bendros vietos naudojimo paslaugos

ê 2009/140/EB 2 straipsnio 12 dalies f punktas

1. Informacija apie didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių atitinkamas esamas vietas arba įrangos vietą ir planuojamą įrangos atnaujinimą 7 .

ê 2002/19/EB

2. Bendro naudojimo galimybės 1 punkte nurodytose vietose (įskaitant fizinę bendrą vietą, nutolusią bendrą vietą ir virtualią bendrą vietą).

3. Įrangos charakteristikos: apribojimai, jei yra, kokia įranga gali būti bendroje vietoje.

4. Saugumo problemos, nustatytų operatorių taikomos priemonės savų vietų saugumui užtikrinti.

5. Konkuruojančių operatorių darbuotojų prieigos sąlygos.

6. Saugos standartai.

7. Erdvės paskirstymo, kur bendros vietos plotas yra ribotas, taisyklės.

8. Sąlygos, pagal kurias paslaugų gavėjai gali apžiūrėti fizinę bendro naudojimo vietą ar vietas, kur prašymas dėl bendro vietos naudojimo buvo atmestas remiantis galimybių trūkumu.

C. Informacinės sistemos

Sąlygos, taikomos prieigai prie nustatyto operatoriaus operacinių palaikymo sistemų, informacinių sistemų ar duomenų bazių pateikiant išankstinius užsakymus, užsakant, pateikiant priežiūros ar remonto ir atsiskaitymo informacijos prašymus.

D. Tiekimo sąlygos

1. Reagavimo į paslaugų ir įrangos teikimo prašymus trukmė; paslaugų lygio susitarimai, gedimų šalinimas, tvarka, taikoma grįžtant prie įprasto paslaugų lygio ir paslaugos parametrų kokybė.

2. Standartinės sutarties sąlygos, įskaitant prireikus kompensaciją už tai, kad vėluojama reaguoti į prašymą.

3. Kiekvieno pirmiau išvardyto bruožo, funkcijos ir įrenginio kainos ir kainų formulės.

ò naujas

III PRIEDAS

DidmeniniŲ skambučiO užbaigimo tarifų nustatymo kriterijai

73 straipsnio 4 dalyje nurodyti didmeninių skambučio užbaigimo tarifų, taikomų fiksuotojo ir judriojo ryšio rinkose, nustatymo kriterijai ir parametrai:

(a)didmeninės balso skambučių užbaigimo paslaugos atitinkamos papildomos sąnaudos turi būti nustatomos remiantis operatoriaus, teikiančio visas paslaugas, visų ilgalaikių sąnaudų ir operatoriaus, neteikiančio didmeninės balso skambučių užbaigimo paslaugos, visų ilgalaikių sąnaudų skirtumu;

(b)prie atitinkamo skambučių užbaigimo priedo priskiriamos tik tos su srautu susijusios sąnaudos, kurių nebūtų, jei didmeninė balso skambučių užbaigimo paslauga nebūtų teikiama;

(c)su papildomu tinklo pajėgumu susijusių sąnaudų turi būti pridedama tik tiek, kiek jų reikia tinklo pajėgumui padidinti, kad būtų galima tinklu siųsti papildomą dėl didmeninių balso skambučių užbaigimo paslaugų susidarantį duomenų srautą;

(d)radijo spektro mokesčiai į judriojo ryšio skambučių užbaigimo priedą neįskaičiuojami;

(e)įskaičiuojamos tik tos didmeninės komercinės sąnaudos, kurios yra tiesiogiai susijusios su trečiosioms šalims teikiamomis didmeninėmis balso skambučių užbaigimo paslaugomis;

(f)turi būti laikoma, kad visi fiksuotojo ryšio tinklo operatoriai, nesvarbu, kokio jie dydžio, teikdami balso skambučių užbaigimo paslaugas turi tokias pačias vieneto sąnaudas kaip efektyviai veiklą vykdantis operatorius;

(g)judriojo ryšio tinklų operatoriams taikomas mažiausias efektyvios veiklos mastas turi būti ne mažiau kaip 20 proc. rinkos dalis;

(h)atitinkamas turto dėvėjimosi metodas turi būti ekonominio nuvertėjimo metodas ir

(i)perspektyvios modeliuojamų tinklų technologijos turi būti pasirenkamos remiantis IP pagrindiniu tinklu ir atsižvelgiant į įvairias technologijas, kurios, veikiausiai, bus naudojamos visą didžiausio tarifo galiojimo laikotarpį. Jei tinklas yra fiksuotojo ryšio tinklas, turi būti laikoma, kad skambučiams naudojamas tik paketinis ryšys.

IV PRIEDAS

BENDRO INVESTAVIMO PASIŪLYMŲ VERTINIMO KRITERIJAI

Pagal 76 straipsnio 1 dalies d punktą pateiktą bendro investavimo pasiūlymą nacionalinė reguliavimo institucija vertina tikrindama jo atitiktį pagal šiuos kriterijus:

(a)bendro investavimo pasiūlymas turi būti be diskriminacinių sąlygų atviras visoms įmonėms, kol eksploatuojamas pagal bendro investavimo pasiūlymą sukurtas tinklas. Didelę įtaką rinkoje turintis operatorius gali į tokį pasiūlymą įrašyti pagrįstas sąlygas, taikomas kiekvienos įmonės finansiniam pajėgumui, pavyzdžiui, kad galimi investavimo dalininkai įrodytų, kad yra pajėgūs sumokėti nuo planuojamo diegimo priklausomas periodines įmokas, sutiktų su strateginiu planu atsižvelgiant į rengiamus vidutinio laikotarpio diegimo planus ir t. t.;

(b)bendro investavimo pasiūlymas turi būti skaidrus:

–pasiūlymas skelbiamas ir lengvai atpažįstamas didelę įtaką rinkoje turinčio operatoriaus svetainėje,

–visos išsamios sąlygos (be kitų dalykų, teisinė bendro investavimo susitarimo forma ir, jei aktualu, bendro investavimo priemonės valdymo taisyklės) turi būti nedelsiant pateikiamos kiekvienam besidominčiam potencialiam investavimo pretendentui ir

–procesas, kaip bendro investavimo projekto parengimo ir plėtros planas, turi būti nustatytas iš anksto, jis turi būti raštu paaiškintas kiekvienam potencialiam investavimo dalininkui, o apie reikšmingiausius etapus turi būti be diskriminacijos pranešama visoms įmonėms;

(c)bendro investavimo pasiūlyme turi būti potencialiems investavimo dalininkams taikomos sąlygos, kuriomis būtų skatinama subalansuota ilgalaikė konkurencija, ypač:

–visoms įmonėms turi būti siūlomos sąžiningos, pagrįstos ir nediskriminacinės dalyvavimo bendro investavimo sutartyje sąlygos, kurios būtų priklausomos nuo laiko, kada tos įmonės prisijungia prie sutarties, be kitų dalykų, koks finansinis įnašas būtinas tam tikroms teisėms gauti, kokia apsauga tomis teisėmis užtikrinama investavimo dalininkams statybos ir eksploatavimo etapais, pavyzdžiui, visam tinklo, sukurto bendromis investicijomis, eksploatavimo laikui suteikiamos neatimamos naudojimo teisės, ir kokios prisijungimo prie bendro investavimo sutarties ir jos nutraukimo sąlygos. Reikalavimas, kad teisės būtų nediskriminacinės, šiame kontekste reiškia ne tai, kad visiems potencialiems investavimo dalininkams turi būti pasiūlytos visiškai vienodos sąlygos, įskaitant finansines sąlygas, o tai, kad visi pasiūlytų sąlygų variantai turi būti grindžiami tais pačiais objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir nuspėjamais kriterijais, pavyzdžiui, galutinio paslaugų gavėjo linijų, dėl kurių įsipareigota, skaičiumi;

–bendro investavimo dalininkų įsipareigojimo vertės ir terminų atžvilgiais pasiūlymas turėtų būti lankstus, pavyzdžiui, nustačius sutartą ir galimą didesnį galutinio paslaugų gavėjo linijų tam tikroje vietovėje procentą, dėl kurio investavimo dalininkai galėtų įsipareigoti palaipsniui ir kuris būtų nustatomas vieneto lygmeniu, kad mažieji investavimo dalininkai savo dalyvavimą galėtų didinti palaipsniui, tačiau būtų užtikrinti pakankami pradinio įsipareigojimo lygiai. Sprendžiant, kokio dydžio finansinį įnašą turi suteikti kiekvienas investavimo dalininkas, reikia atsižvelgti į tai, kad pirmutiniai investuotojai prisiima didesnę riziką ir paskiria kapitalą anksčiau;

–reikia laikyti pagrįsta, kad įsipareigojimams, kurių prisiimama vėlesniais etapais, ir naujiems investavimo dalininkams, kurie prie bendro investavimo dedasi po projekto pradžios, yra taikomas ilgainiui didėjantis priedas, siekiant atsižvelgti į mąžtančią riziką ir užkirsti kelią visoms paskatoms neskirti kapitalo ankstyvaisiais etapais;

–pagal bendro investavimo susitarimą investavimo dalininkai turi galėti savo gautas teises perduoti kitiems investavimo dalininkams arba trečiosioms šalims, norinčioms prisijungti prie bendro investavimo sutarties, jei teises gausianti įmonė įsipareigoja įvykdyti visus pirminius teisių perdavėjo įsipareigojimus pagal bendro investavimo susitarimą;

–laikydamiesi skaidrių sąlygų, kurios turi būti išaiškintos bendro investavimo pasiūlyme ir paskesniame susitarime, ypač jei investavimo dalininkai yra pavieniui ir atskirai atsakingi už tam tikrų tinklo dalių įdiegimą, investavimo dalininkai turi vieni kitiems suteikti lygiavertes teises sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis gauti prieigą prie infrastruktūros, sukurtos bendromis investicijomis, kad galėtų teikti mažmenines paslaugas, įskaitant paslaugas galutiniams paslaugų gavėjams. Jei sukuriama bendro investavimo priemonė, pagal ją prieiga prie tinklo visiems investavimo dalininkams turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai suteikiama laikantis sąžiningų ir pagrįstų sąlygų, įskaitant finansines sąlygas, nustatytas atsižvelgiant į pavienių bendro investavimo dalininkų prisiimtą įvairių lygmenų riziką.

(d)Bendro investavimo pasiūlymu, kuriuo remiantis būtų diegiami nauji tinklo elementai, kuriais reikšmingai prisidedama prie itin didelio pralaidumo tinklų diegimo, užtikrinamas subalansuotas investavimas, kurio veikiausiai užteks būsimiems poreikiams.

ò naujas

V PRIEDAS

SĄRAŠAS PASLAUGŲ, KURIOMS PAGAL 79 STRAIPSNIO 2 DALĮ TURI BŪTI TINKAMA VEIKSMINGOS PRIEIGOS PRIE INTERNETO PASLAUGA

(1)E. paštas

(2)Paieškos sistemos, kuriomis naudojantis galima ieškoti ir surasti visų rūšių informaciją

(3)Bazinio mokymo ir švietimo elektroninės priemonės

(4)Elektroniniai laikraščiai ir naujienos

(5)Elektroninis prekių arba paslaugų pirkimas / užsakymas

(6)Darbo paieška ir darbo paieškos priemonės

(7)Profesinių ryšių tinklai

(8)Elektroninė bankininkystė

(9)Naudojimasis e. valdžios paslaugomis

(10)Socialiniai tinklai ir akimirkinis pranešimų perdavimas

(11)Skambučiai ir (standartinės kokybės) vaizdo skambučiai

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 28 dalis I priedas (pritaikytas)

ð naujas

IVI PRIEDAS

10 83 STRAIPSNYJE (IŠLAIDŲ KONTROLĖ), 29 107 STRAIPSNYJE (GALIMYBĖ NAUDOTIS PAPILDOMOMIS PRIEMONĖMIS) IR 30 99 STRAIPSNYJE (PALANKESNIŲ SĄLYGŲ PAKEISTI PASLAUGŲ TEIKĖJĄ SUDARYMAS  IR NUMERIO PERKELIAMUMAS ) NURODYTŲ PRIEMONIŲ IR PASLAUGŲ APIBŪDINIMAS

A dalis. 10 83 straipsnyje nurodytos priemonės ir paslaugos

a) Detalios sąskaitos

Valstybės narės turi užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, laikydamosi atitinkamų įstatymų dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos reikalavimų, galėtų nustatyti sąskaitų, kurias ūkio subjektai įmonės nemokamai teikia abonentams ð galutiniams paslaugų gavėjams ï , pagrindinį detalizavimo lygį, kad jie galėtų:

i) patikrinti ir kontroliuoti mokesčius už naudojimąsi viešuoju ryšių tinklu fiksuotoje vietoje ir (arba) už susijusias viešąsias telefono ryšio ð kalbinio ryšio ï paslaugas ð arba su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, jei taikomas 170 straipsnis, ï ir;

ii) tinkamai stebėti šių paslaugų naudojimą ir išlaidas ir taip galėtų pakankamai gerai kontroliuoti savo sąskaitas.

Tam tikrais atvejais taikant pagrįstus tarifus arba nemokamai, abonentams ð galutiniams paslaugų gavėjams ï gali būti pasiūlyta sąskaitą papildomai detalizuoti.

Nemokami skambinančio abonento ð galutinio paslaugų gavėjo ï skambučiai, įskaitant skambučius į pagalbos linijas, tokioje abonento ð galutinio paslaugų gavėjo ï detalioje sąskaitoje nenurodomi.

b) Atrankinis siunčiamų skambučių ar padidinto tarifo SMS ar MMS ar, jei techniškai įmanoma, kitų panašių programų blokavimas nemokamai

Tt. y. priemonė, kuria abonentas ð galutinis paslaugų gavėjas ï gali, paprašęs paskirtojo ūkio subjekto įmonės, kuris teikia telefono ð kalbinio ï ryšio paslaugas arba ð su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, jei taikomas 170 straipsnis, ï nemokamai blokuoti siunčiamus nustatytų rūšių skambučius, padidinto tarifo SMS ar MMS ar kitas panašias programas arba skambučius į tam tikrus numerius

c) Išankstinio apmokėjimo sistemos

Valstybės narės turi užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų reikalauti, kad paskirtieji ūkio subjektai įmonės teiktų vartotojams galimybę sumokėti už prisijungimą prie viešojo ryšių tinklo ir už viešąsias telefono ryšio paslaugas ð naudojimąsi kalbinio ryšio paslaugomis arba su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis, jei taikomas 170 straipsnis, ï išankstinio apmokėjimo būdu

d) Prijungimo mokesčio mokėjimas dalimis

Valstybės narės turi užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų reikalauti, kad paskirtieji ūkio subjektai įmonės leistų vartotojams dalimis sumokėti mokestį už prijungimą prie viešojo ryšių tinklo.

e) Sąskaitų neapmokėjimas

Valstybės narės turi leisti taikyti tam tikras proporcingas, nediskriminuojančias ir skelbiamas priemones, kai neapmokamos pagal 8 straipsnį paskirtųjų ūkio subjektų įmonių  išrašytos  telefono ryšio sąskaitos. Šiomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad abonentai ð galutiniai paslaugų gavėjai ï iš anksto būtų tinkamai įspėjami apie galimą paslaugos teikimo nutraukimą arba atjungimą nuo tinklo. Išskyrus sukčiavimo atvejus, nuolatinį vėlavimą apmokėti sąskaitas ar sąskaitų neapmokėjimą, šios priemonės turi užtikrinti, kiek tai techniškai įmanoma, kad paslaugos nutraukimas būtų taikomas tik tai paslaugai. Nuo tinklo už sąskaitų neapmokėjimą turėtų būti atjungiama tik po to, kai abonentas ð galutinis paslaugų gavėjas ï apie tai tinkamai įspėjamas. Prieš visišką atjungimą valstybės narės gali leisti tam tikrą laiką teikti tam tikras paslaugas, kai abonentui ð galutiniam paslaugų gavėjui ï leidžiami tik tokie skambučiai, už kuriuos nereikia mokėti (pavyzdžiui, numeriu „112“).

f) Konsultacijos dėl tarifų

Tt. y. paslauga, naudodamiesi kuria abonentai ð galutiniai paslaugų gavėjai ï gali prašyti ūkio subjekto įmonės pranešti apie alternatyvius mažesnius tarifus, jei tokių yra.

g) Kainų kontrolė

Tt. y. ūkio subjektų įmonių galimybė siūlyti kitų priemonių, jei nacionalinės reguliavimo institucijos nusprendžia, kad šios priemonės tinkamos viešųjų telefono ð kalbinio ï ryšio paslaugų ð arba su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų, jei taikomas 170 straipsnis, ï išlaidoms kontroliuoti, pvz., nemokamai pranešti abonentams vartotojams apie neįprastą ar per intensyvų naudojimąsi paslaugomis.

B dalis. 29 107 straipsnyje nurodytų priemonių sąrašas

a) Toninis numerio rinkimas arba DTMF (dvigubo tono daugiadažnis veikimas)

i.e. viešuoju ryšių tinklu ir (arba) viešosiomis telefono ryšio paslaugomis remiamas DTMF tonų, apibrėžtų standarte ETSI ETR 207, naudojimas perduodant signalus nuo galinio iki galinio taško visame tinkle tiek vienos valstybės narės viduje, tiek tarp valstybių narių.

b) Linijos, iš kurios skambinama, nurodymas

Tt. y. prieš sujungiant, asmeniui, kuriam skambinama, parodomas skambinančiojo numeris.

Galimybė naudotis šia priemone suteikiama laikantis atitinkamų teisės aktų dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, visų pirma Direktyvos 2002/58/EB (Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių).

Kiek techniškai įmanoma, operatoriai turėtų perduoti duomenis ir signalus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nurodyti linijos, iš kurios skambinama, numerį ir užtikrinti toninį numerio rinkimą skambinant į kitas valstybes nares.

C dalis. 30 99 straipsnyje nurodytų telefono ryšio numerio perkeliamumo nuostatų įgyvendinimas

Reikalavimas, kad visi nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane nurodytus telefono ryšio numerius turintys abonentai ð galutiniai paslaugų gavėjai ï, kurie to pageidauja, galėtų išlaikyti savo telefono ryšio numerį (-ius) nepriklausomai nuo paslaugą teikiančios ūkio subjekto įmonės, taikomas:

a) geografinių numerių atveju – konkrečioje vietoje; ir

b) negeografinių numerių atveju – bet kurioje vietoje.

Ši dalis netaikoma telefono ryšio numerių perkėlimui tarp tinklų, teikiančių paslaugas fiksuotoje vietoje, ir judriojo ryšio tinklų.

ê 2002/22/EB (pritaikytas)

ð naujas

IVVII PRIEDAS

ĮPAREIGOJIMŲ TEIKTI UNIVERSALIĄSIAS PASLAUGAS GRYNŲJŲ SĄNAUDŲ  , JEI YRA,  APSKAIČIAVIMAS IR SĄNAUDŲ SUSIGRĄŽINIMO AR PASKIRSTYMO MECHANIZMO NUSTATYMAS PAGAL 12 84 IR 13 85 STRAIPSNIUS

A dalis. Grynųjų sąnaudų apskaičiavimas

Universaliųjų paslaugų įpareigojimai — tai valstybės narės reikalaujamos iš įmonės paslaugos, susijusios su tinklo ar paslaugos ð universaliosios paslaugos, kaip nustatyta 79, 81 ir 82 straipsniuose, ï teikimu visoje nurodytoje geografinėje teritorijoje, įskaitant prireikus vidutines kainas toje geografinėje teritorijoje už tos paslaugos teikimą ar specialius galimus tarifus vartotojams, turintiems mažas pajamas ar specialių socialinių poreikių.

Nacionalinės reguliavimo institucijos privalo apsvarstyti visas priemones, kurios užtikrintų įmonių (paskirtų ar nepaskirtų) paskatas ekonomiškai vykdyti universaliųjų paslaugų įpareigojimus. Universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynosios sąnaudos — tai paskirtosios įmonės grynosios sąnaudos, kai ji dirba teikdama universaliąsias paslaugas, ir jos grynosios sąnaudos, kai ji dirba tokių paslaugų neteikdama. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, ar tam tikroje valstybėje narėje tinklas yra iki galo išplėtotas, ar jis dar plėtojamas ir plečiamas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būtų teisingai apskaičiuotos sąnaudos, kurių paskirtoji įmonė būtų nusprendusi vengti, jei jai nebūtų nustatytaos universaliųjų paslaugų įpareigojimaus. Apskaičiuojant grynąsias sąnaudas, reikia įvertinti ir naudą, įskaitant nematerialią naudą, kurią gauna universaliųjų paslaugų operatorius.

Apskaičiuojama remiantis sąnaudomis, priskiriamomis:

i) konkrečių paslaugų elementams, kurie gali būti teikiami tik nuostolingai arba tokiomis sąlygomis, kurios peržengia įprastų komercinių normų ribas.

Į šią kategoriją gali įeiti tokie paslaugos elementai: prieiga prie telefono ryšio paslaugų ypatingais atvejais, galimybė naudotis tam tikrais taksofonais, tam tikros paslaugos ar įranga neįgaliems žmonėms su negalia ir t. t;

ii) konkretiems galutiniams paslaugų gavėjams ar jų grupėms, kurie, atsižvelgiant į konkretaus tinklo ir paslaugos teikimo sąnaudas, gaunamas pajamas ir valstybės narės nustatytas vidutines kainas geografiniu pagrindu, gali būti aptarnaujami tik su nuostoliu ar tokiomis sąnaudomis, kurios viršija įprastas komercines normas.

Į šią kategoriją įeina tie galutiniai paslaugų gavėjai ar jų grupės, kurių komercinis operatorius, neturintis įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas, neaptarnautų.

Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas specifinių aspektų grynosios sąnaudos apskaičiuojamos atskirai, kad būtų išvengta dvigubo tiesioginės ar netiesioginės naudos ir sąnaudų apskaitymo. Bendros įmonės patiriamos universaliųjų paslaugų grynosios sąnaudos — tai universaliųjų paslaugų visų konkrečių komponentų grynųjų sąnaudų suma atsižvelgiant į nematerialią naudą. Nacionalinė reguliavimo institucija atsako už grynųjų sąnaudų patikrinimą.

B dalis. Įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynųjų sąnaudų susigrąžinimas

Grąžinant ar finansuojant universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynąsias sąnaudas paskirtosioms įmonėms, kurioms nustatyti universaliųjų paslaugų įpareigojimai, kompensuojama už paslaugas, kurias jos teikia nekomercinėmis sąlygomis. Kadangi kompensuojant pervedami pinigai, valstybės narės privalo užtikrinti, kad pervedimai būtų vykdomi objektyviai, skaidriai, be diskriminacijos ir proporcingai. Vadinasi, tokie pervedimai turi kuo mažiau iškraipyti konkurenciją ir paslaugų gavėjų paklausą.

Pagal 13 straipsnio 3 dalį sąnaudų paskirstymo mechanizmas, paremtas fondu, turėtų taikyti skaidrias ir neutralias įnašų surinkimo priemones ir taip išvengti, kad įnašai nebūtų renkami du kartus, apskaičiuojant pagal įmonių produkciją ir sąnaudas.

Fondą administruojanti nepriklausoma institucija turi būti atsakinga už įnašų, kurie yra apskaičiuoti taip, kad galėtų padengti universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynąsias sąnaudas valstybėje narėje, surinkimą iš įmonių ir privalo prižiūrėti sumų ir (arba) administracinių mokesčių pervedimą įmonėms, turinčioms teisę gauti išmokas iš fondo.

IIVIII PRIEDAS

PAGAL 21 96 STRAIPSNĮ SKELBTINA INFORMACIJA

(INFORMACIJOS SKAIDRUMAS IR SKELBIMAS)

Nacionalinė reguliavimo institucija pagal 21 96 straipsnį turi užtikrinti, kad šiame priede nurodyta informacija būtų skelbiama. Kad vartotojai galėtų rinktis remdamiesi informacija, nacionalinė reguliavimo institucija turi nustatyti, kokią informaciją turi skelbti viešuosius ryšių tinklus ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas ð viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, ï teikiančiostys ūkio subjektai įmonės ir kokią informaciją turi skelbti pati nacionalinė reguliavimo institucija. ð Nacionalinės reguliavimo institucijos prieš nustatydamos įpareigojimą gali skatinti taikyti savireguliavimo ar bendrai vykdomo reguliavimo priemones, jei mano tai esant reikalinga. ï

1. Ūkio subjekto Įmonės (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai)  duomenys ryšiams 

Ūkio subjektų, teikiančių viešuosius ryšių tinklus ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas, pavadinimai ir jų pagrindinės buveinės adresai.

2. Teikiamų paslaugų apibūdinimas

2.1. Teikiamų paslaugų apimtis ð ir pagrindinės kiekvienos teikiamos paslaugos charakteristikos, įskaitant visus užtikrinamus siūlomos paslaugos minimalius kokybės lygius ir visus paslaugos teikėjo nustatytus suteiktų galinių įrenginių naudojimo apribojimus ï

2.2. Standartiniai ð Siūlomų paslaugų ï tarifai ð , įskaitant informaciją apie konkrečiame tarifų plane nustatytą ryšio apimtį ir tarifus, taikomus už papildomus ryšio vienetus, apie numerius arba paslaugas, kuriems nustatytos specialios kainos sąlygos, ï nurodant suteiktas paslaugas ir kiekvieną tarifo elementą (pvz., prisijungimo ir ð techninės priežiūros ï mokesčiai, visų rūšių mokesčiai už naudojimąsi paslaugomis, techninės priežiūros mokesčiai), įskaitant išsamią informaciją apie taikomas standartines nuolaidas ir specialiosias ar tikslinėses tarifų schemosas ir visius papildomius mokesčiaiius, taip pat įtraukiamos su galiniais įrenginiais susijusios sąnaudos

2.3. Kompensacijų ir sumokėtų sumų grąžinimo politika, įskaitant konkrečią informaciją apie siūlomas kompensavimo ir sumokėtų sumų grąžinimo schemas.

2.43. ð Po pardavimo ï tTeikiamos  paslaugos ir techninės  priežiūros paslaugosų rūšys ð ir tokių paslaugų teikimo punktų duomenys ryšiams ï

2.54. Standartinės sutarčių sąlygos, įskaitant, kai tinka, ð sutarties galiojimo trukmę ï minimalų sutarties galiojimo laikotarpį, sutarties nutraukimoą ð prieš terminą mokesčius, teises atsisakyti paslaugų paketų arba jų dalių ï bei su telefono ryšio numerių perkeliamumu ir kitais identifikatoriais susijusias procedūras ir tiesioginius mokesčius

ò naujas

2.5. Jei įmonė teikia su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, informacija apie prieigą prie pagalbos tarnybų ir informacija apie skambinančio asmens buvimo vietą

2.6. Duomenys apie produktus ir paslaugas, pritaikytus neįgaliems paslaugų gavėjams.

ê 2002/22/EB (pritaikytas)

ð naujas

3. Ginčų sprendimo mechanizmai, įskaitant pačiosties ūkio subjekto įmonės sukurtus mechanizmus.

4. Informacija apie teises, susijusias su universaliosiomis paslaugomis, įskaitant tam tikrais atvejais I priede nurodytas priemones ir paslaugas.

IIIIX PRIEDAS

PASLAUGOS KOKYBĖS PARAMETRAI

11 ir 22 97 straipsnyjeiuose nurodyti paslaugos kokybės parametrai, apibūdinimai ir matavimo metodai

Ūkio subjektui Įmonei, paskirtaim teikti prieigą prie viešojo ryšių tinklo

PARAMETRAS (1 pastaba)	APIBŪDINIMAS	MATAVIMO METODAS
Pirmo sujungimo trukmė	ETSI EG 202 057	ETSI EG 202 057
Gedimų kiekis vienoje prieigos linijoje	ETSI EG 202 057	ETSI EG 202 057
Gedimų šalinimo trukmė	ETSI EG 202 057	ETSI EG 202 057

Ūkio subjektui, paskirtam teikti viešąsias telefono ryšio paslaugas ð Su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms ï

 PARAMETRAS

(2 pastaba) 

 APIBŪDINIMAS 

 MATAVIMO METODAS 

Skambučio sujungimo trukmė

(2 pastaba)

ETSI EG 202 057

ETSI EG 202 057

Atsakymo trukmė teikiant informacijos apie abonentus teikimo paslaugas

ETSI EG 202 057

ETSI EG 202 057

Veikiančių taksofonų, iš kurių skambinant mokama monetomis ir kortele, dalis

ETSI EG 202 057

ETSI EG 202 057

Skundai dėl sąskaitų teisingumo

ETSI EG 202 057

ETSI EG 202 057

ð Kalbinio ryšio sujungimo kokybė ï

ð ETSI EG 202 057 ï

ð ETSI EG 202 057 ï

ð Nutrūkusių skambučių dalis ï

ð ETSI EG 202 057 ï

ð ETSI EG 202 057 ï

Nesėkmingų skambučių dalis

(2 pastaba)

ETSI EG 202 057

ETSI EG 202 057

ð Trikties tikimybė ï

ð Skambučio signalizavimo delsa ï

ETSI EG 202 057-1 versijos numeris yra 1.3.1 (2008 m. liepos mėn.).

ò naujas

Interneto prieigos paslaugų

PARAMETRAS	APIBŪDINIMAS	MATAVIMO METODAS
Gaištis
Drebėjimas
Paketų praradimas

ê 2002/22/EB

1 pastaba

Pagal parametrus turėtų būti galima analizuoti veiklos rezultatus regiono lygmeniu (t. y. ne žemesniu nei Eurostato nustatytos Teritorinių statistinių vienetų klasifikacijos (NUTS) 2 lygmeniu).

2 pastaba

Valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti naujausios informacijos, susijusios su šiais dviem parametrais, jei turima įrodymų, kad šiose dviejose srityse rezultatai yra patenkinami.

ê 2002/22/EB

V PRIEDAS

UNIVERSALIŲJŲ PASLAUGŲ APIMTIES PERSVARSTYMO PROCESAS PAGAL 15 STRAIPSNĮ

Spręsdama, ar reikia persvarstyti universaliųjų paslaugų įpareigojimų apimtį, Komisija atsižvelgia į šiuos veiksnius:

–socialinius ir rinkos pokyčius, susijusius su vartotojų naudojimusi paslaugomis,

–socialinius ir rinkos pokyčius, susijusius su paslaugų vartotojams buvimu ir pasirinkimu,

–technologijos pokyčius, susijusius su tuo, kaip paslaugos teikiamos vartotojams.

Svarstydama, ar reikia keisti ar iš naujo apibrėžti įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas, Komisija atsižvelgia į šiuos veiksnius:

–ar konkrečios paslaugos prieinamos daugumai vartotojų ir ar jie jomis naudojasi; ar tokių paslaugų trūkumas mažesniajai vartotojų daliai ir nesinaudojimas jomis sąlygoja socialinę atskirtį ir

–ar konkrečių paslaugų prieinamumas ir naudojimasis jomis teikia grynąją naudą visiems vartotojams, ar būtina viešai įsikišti tais atvejais, kai konkrečios paslaugos visuomenei neteikiamos įprastomis komercinėmis sąlygomis?

ê 2009/136/EB 1 straipsnio 28 dalis ir II priedas (pritaikytas)

VI X PRIEDAS

SKAITMENINĖS VARTOTOJŲ ĮRANGOS SĄVEIKA, NURODYTA 24 105 STRAIPSNYJE

1. Įprastas kodavimo algoritmas ir laisvas priėmimas

Visa vartotojams skirta įranga įprastiems skaitmeniniams televizijos signalams priimti (t. y. transliavimas antžemine, kabeline ar palydovine perdavimo sistema, kuri visų pirma skirta fiksuotam priėmimui, pavyzdžiui, DVB-T, DVB-C arba DVB-S), parduodama, nuomojama ar kitaip teikiama Bendrijoje  Sąjungoje  , galinti iškoduoti skaitmeninius televizijos signalus, turi galėti:

–leisti iškoduoti tokius signalus bendruoju Europos kodavimo algoritmu, kurį administruoja pripažinta Europos standartų organizacija, šiuo metu – ETSI;

–rodyti ekrane aiškiai perduotus signalus, jei tais atvejais, kai įranga yra nuomojama, nuomininkas laikosi atitinkamo nuomos susitarimo.

2. Analoginių ir Sskaitmeninių televizorių sąveika

Visi analoginiai televizoriai su integruotu ekranu, kurio įstrižainė didesnė kaip 42 cm, parduodami ar nuomojami Bendrijoje, turi turėti bent vieną atviros sąsajos lizdą, atitinkantį pripažintos Europos standartų organizacijos standartus, pavyzdžiui, Cenelec EN 50 049–1:1997 standartą, per kurį galima paprastai prijungti periferinę įrangą, ypač papildomus dekoderius ir skaitmeninius imtuvus.

Visi skaitmeniniai televizoriai su integruotu ekranu, kurio įstrižainė didesnė kaip 30 cm, parduodami ar nuomojami Bendrijoje  Sąjungoje  , turi turėti bent vieną atviros sąsajos lizdą (kurio standartą nustatė pripažinta Europos standartų organizacija arba kuris atitinka tos organizacijos standartus, arba kuris atitinka visoje pramonės šakoje taikomas specifikacijas), pavyzdžiui, DVB paprastą sąsajos jungtį, per kurįią galima paprastai prijungti periferinę įrangą ir kuris gali perduoti visus  reikiamus  skaitmeninės televizijos signalų elementus, įskaitant informaciją apie interaktyvias ir tam tikromis sąlygomis prieinamas paslaugas.



XI PRIEDAS

A dalis

Panaikinamos direktyvos
ir [jų vėlesnių pakeitimų sąrašas / pakeitimas]
(kaip nurodyta 116 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB (OL L 108, 2002 4 24, p. 33)
	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL L 337, 2009 12 18, p. 37)	1 straipsnis
	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 544/2009 (OL L 167, 2009 6 29, p. 12)	2 straipsnis
	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 717/2007 (OL L 171, 2007 6 29, p. 32)	10 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB (OL L 108, 2002 4 24, p. 21)
	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL L 337, 2009 12 18, p. 37)	3 straipsnis ir priedas
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB (OL L 108, 2002 4 24, p. 7)
	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL L 337, 2009 12 18, p. 37)	2 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB (OL L 108, 2002 4 24, p. 51)
	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (OL L 337, 2009 12 18, p. 11)	1 straipsnis ir I priedas
	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120 (OL L 310, 2015 11 26, p. 1)	8 straipsnis

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai [ir taikymo pradžios data (-os)]

(kaip nurodyta 116 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas	Taikymo data
2002/19/EB	2003 m. liepos 24 d.	2003 m. liepos 25 d.
2002/20/EB 2002/21/EB	2003 m. liepos 24 d. 2003 m. liepos 24 d.	2003 m. liepos 25 d. 2003 m. liepos 25 d.
2002/22/EB	2003 m. liepos 24 d.	2003 m. liepos 25 d.

XII PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 2002/21/EB	Direktyva 2002/20/EB	Direktyva 2002/19/EB	Direktyva 2002/22/EB	Ši direktyva
1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys				1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
1 straipsnio 3a dalis				1 straipsnio 4 dalis
1 straipsnio 4 ir 5 dalys				1 straipsnio 5 ir 6 dalys
2 straipsnio a punktas				2 straipsnio 1 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio b punktas				2 straipsnio 3 dalis
2 straipsnio c punktas				2 straipsnio 4 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 5 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 6 dalis 2 straipsnio 7 dalis
2 straipsnio d punktas				2 straipsnio 8 dalis
2 straipsnio da punktas				2 straipsnio 9 dalis
2 straipsnio e punktas				2 straipsnio 10 dalis
2 straipsnio ea punktas				2 straipsnio 11 dalis
2 straipsnio f punktas				2 straipsnio 12 dalis
2 straipsnio g punktas				-
2 straipsnio h punktas				2 straipsnio 13 dalis
2 straipsnio i punktas				2 straipsnio 14 dalis
2 straipsnio j punktas				-
2 straipsnio k punktas				-
2 straipsnio l punktas				-
2 straipsnio m punktas				2 straipsnio 15 dalis
2 straipsnio n punktas				2 straipsnio 16 dalis
2 straipsnio o punktas				2 straipsnio 17 dalis
2 straipsnio p punktas				2 straipsnio 18 dalis
2 straipsnio q punktas				2 straipsnio 19 dalis
2 straipsnio r punktas				2 straipsnio 20 dalis
2 straipsnio s punktas				2 straipsnio 21 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 22 dalis
3 straipsnio 1 dalis				5 straipsnio 1 dalis
-	-	-	-	5 straipsnio 2 dalis
3 straipsnio 2 dalis				6 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 3 dalis				6 straipsnio 2 dalis
3 straipsnio 3a dalies pirma pastraipa				8 straipsnio 1 dalis
-	-	-	-	8 straipsnio 2 dalis
-	-	-	-	7 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 3a dalies antra pastraipa				7 straipsnio 3 ir 4 dalys
3 straipsnio 3a dalies trečia pastraipa				9 straipsnio 1 ir 3 dalys
-	-	-	-	9 straipsnio 2 dalis
3 straipsnio 3b dalis				10 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 3c dalis				10 straipsnio 2 dalis
3 straipsnio 4 dalis				5 straipsnio 3 dalis
3 straipsnio 5 dalis				11 straipsnis
3 straipsnio 6 dalis				5 straipsnio 4 dalis
4 straipsnis				31 straipsnis
5 straipsnis				20 straipsnis
-	-	-	-	22 straipsnis
6 straipsnis				23 straipsnis
7 straipsnis				32 straipsnis
7a straipsnis				33 straipsnis
-	-	-	-	33 straipsnio 5 dalies c punktas
8 straipsnio 1 ir 2 dalys				3 straipsnio 1 ir 2 dalys
8 straipsnio 5 dalis				3 straipsnio 3 dalis
8a straipsnio 1 ir 2 dalys				4 straipsnio 1 ir 2 dalys
-	-	-	-	4 straipsnio 3 dalis
8a straipsnio 3 dalis				4 straipsnio 4 dalis
-	-	-	-	29 straipsnis
9 straipsnio 1 ir 2 dalys				45 straipsnio 1 ir 2 dalys
-	-	-	-	45 straipsnio 3 dalis
9 straipsnio 3 dalis				45 straipsnio 4 dalis
9 straipsnio 4 ir 5 dalys				45 straipsnio 5 ir 6 dalys
9 straipsnio 6 ir 7 dalys				-
9a straipsnis				-
9b straipsnio 1 ir 2 dalys				51 straipsnio 1 ir 2 dalys
9b straipsnio 3 dalis				51 straipsnio 4 dalis
-	-	-	-	51 straipsnio 3 dalis
10 straipsnio 1 dalis				89 straipsnio 1 dalis
10 straipsnio 2 dalis				89 straipsnio 3 dalis
-	-	-	-	89 straipsnio 2 dalis
-	-	-	-	89 straipsnio 4 dalis
-	-	-	-	89 straipsnio 5 dalis
-	-	-	-	89 straipsnio 6 dalis
10 straipsnio 3 dalis				89 straipsnio 7 dalis
10 straipsnio 4 dalis				89 straipsnio 8 dalis
10 straipsnio 5 dalis				-
11 straipsnis				43 straipsnis
12 straipsnio 1 dalis				44 straipsnio 1 dalis
12 straipsnio 2 dalis				-
12 straipsnio 3 dalis				59 straipsnio 2 dalis
12 straipsnio 4 dalis				-
12 straipsnio 5 dalis				44 straipsnio 2 dalis
13 straipsnis				17 straipsnis
13a straipsnio 1, 2 ir 3 dalys				40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
13a straipsnio 4 dalis -				- 40 straipsnio 5 dalis
-	-	-	-	40 straipsnio 4 dalis
13b straipsnio 1, 2 ir 3 dalys				41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
-	-	-	-	41 straipsnio 4 dalis
13b straipsnio 4 dalis				41 straipsnio 7 dalis
-	-	-	-	41 straipsnio 5 dalis
-	-	-	-	41 straipsnio 6 dalis
14 straipsnis				61 straipsnis
15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys 15 (4) (4)				62 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys -
-	-	-	-
-	-	-	-	64 straipsnis
16 straipsnis				65 straipsnis
17 straipsnis				39 straipsnis
18 straipsnis				-
19 straipsnis				38 straipsnis
20 straipsnis				26 straipsnis
21 straipsnio 1 dalis				27 straipsnio 1 dalis
21 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos				27 straipsnio 2 dalis
21 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa				27 straipsnio 3 dalis
21 straipsnio 2 dalies ketvirta ir penkta pastraipos				27 straipsnio 4 dalis
-				27 straipsnio 5 dalis
21 straipsnio 3 dalis				-
21 straipsnio 4 dalis				27 straipsnio 6 dalis
21a straipsnis				29 straipsnis
22 straipsnio 1 dalis				110 straipsnio 1 dalis
22 straipsnio 2 dalis				110 straipsnio 3 dalis
22 straipsnio 3 dalis				110 straipsnio 4 dalis
-	-	-	-	11 straipsnio 2 dalis
-	-	-	-	110 straipsnio 5 dalis
-	-	-	-	109 straipsnis
23 straipsnis				111 straipsnis
24 straipsnis				112 straipsnio 1 ir 2 dalys
25 straipsnis				114 straipsnio 1 dalis
26 straipsnis				116 straipsnis
28 straipsnis				115 straipsnis
29 straipsnis				117 straipsnis
30 straipsnis				118 straipsnis
II priedas				-
	1 straipsnis			1 straipsnio 1 dalis
	2 straipsnio 1 dalis			-
	2 straipsnio 2 dalis			2 straipsnio 22 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 23 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 24 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 25 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 26 dalis
	3 straipsnio 1 dalis			12 straipsnio 1 dalis
	3 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys			12 straipsnio 2 dalis
	3 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 sakiniai			12 straipsnio 3 dalis
	3 straipsnio 3 dalis			12 straipsnio 4 dalis
-	-	-	-
	4 straipsnis			15 straipsnis
	5 straipsnio 1 dalis			46 straipsnio 1 dalis
-	-	-	-	46 straipsnio 3 ir 4 dalys
	5 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa			48 straipsnio 1 dalis
	5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmas sakinys			48 straipsnio 2 dalis
	5 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa			48 straipsnio 5 dalis
	5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antras sakinys			48 straipsnio 3 dalis
-	-	-	-	48 straipsnio 4 dalis
	5 straipsnio 3 dalis			48 straipsnio 6 dalis
	5 straipsnio 4 ir 5 dalys			87 straipsnio 4 ir 5 dalys
	5 straipsnio 6 dalis			52 straipsnis
-	-	-	-	87 straipsnis
	6 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys			13 straipsnis
-	-	-	-	47 straipsnis
	7 straipsnis -			- 54 straipsnis
	8 straipsnis			36 straipsnis
	9 straipsnis			14 straipsnis
	10 straipsnis			30 straipsnis
-	-	-	-
	11 straipsnis			21 straipsnis
	12 straipsnis			16 straipsnis
	13 straipsnis			42 straipsnis
-	-	-	-	88 straipsnis
	14 straipsnio 1 dalis			18 straipsnis
	14 straipsnio 2 dalis			19 straipsnis
	15 straipsnis			112 straipsnio 3 ir 4 dalys
	16 straipsnis			-
	17 straipsnis			-
	18 straipsnis			-
	19 straipsnis			-
	20 straipsnis			-
	Priedas			I priedas
		1 straipsnio 1 ir 2 dalys		1 straipsnio 2 ir 3 dalys
		2 straipsnio a punktas		2 straipsnio 28 dalis
		2 straipsnio b punktas		2 straipsnio 29 dalis
		2 straipsnio c punktas		2 straipsnio 30 dalis
		2 straipsnio d punktas		-
		2 straipsnio e punktas		2 straipsnio 31 dalis
		3 straipsnis		57 straipsnis
		4 straipsnis		58 straipsnis
		5 straipsnis		59 straipsnis
		6 straipsnis		60 straipsnis
				-
		8 straipsnis		66 straipsnis
		9 straipsnis		67 straipsnis
		10 straipsnis		68 straipsnis
		11 straipsnis		69 straipsnis
-	-	-	-	70 straipsnis
		12 straipsnis		71 straipsnis
		13 straipsnis		72 straipsnis
-	-	-	-	73 straipsnis
-	-	-	-	74 straipsnis
		13a straipsnis		75 straipsnis
		13b straipsnis		76 straipsnis
-	-	-	-	77 straipsnis
-	-	-	-	78 straipsnis
		14 straipsnis		-
		15 straipsnis		112 straipsnio 5 dalis
		16 straipsnio 1 dalis		-
		16 straipsnio 2 dalis		113 straipsnio 4 dalis
		17 straipsnis		-
		18 straipsnis		-
		19 straipsnis		-
		20 straipsnis		-
		I priedas		II priedas
		II priedas		-
-	-	-	-	III priedas
			1 straipsnis	1 straipsnio 4 ir 5 dalys
			2 straipsnio a punktas	-
			2 straipsnio c punktas	2 straipsnio 32 dalis
			2 straipsnio d punktas	2 straipsnio 33 dalis
			2 straipsnio f punktas	2 straipsnio 34 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 35 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 36 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 37 dalis
-	-	-	-	2 straipsnio 38 dalis
-	-	-	-	79 straipsnis
-	-	-	-	80 straipsnis
			3 straipsnis	81 straipsnio 1 ir 2 dalys
			4 straipsnis	-
			5 straipsnis	-
			6 straipsnis	-
			7 straipsnis	-
			8 straipsnio 1 dalis	81 straipsnio 3 dalis
			8 straipsnio 2 dalis	81 straipsnio 4 dalis
			8 straipsnio 3 dalis	81 straipsnio 5 dalis
			9 straipsnis	-
-	-	-	-	82 straipsnis
			10 straipsnis	83 straipsnis
			11 straipsnis	-
			12 straipsnis	84 straipsnis
			13 straipsnis	85 straipsnis
			14 straipsnis	86 straipsnis
			15 straipsnis	114 straipsnio 3 ir 4 dalys
			17 straipsnis	-
-	-	-	-	92 straipsnis
-	-	-	-	94 straipsnis
			20 straipsnio 1 dalis	95 straipsnis
			20 straipsnio 2 dalis	98 straipsnio 3 dalis
			21 straipsnis	96 straipsnis
			22 straipsnis	97 straipsnis
			23 straipsnis	101 straipsnis
			23a straipsnis	103 straipsnis
			24 straipsnis	105 straipsnis
			25 straipsnis	104 straipsnis
			26 straipsnis	102 straipsnis
			27 straipsnis	-
			27a straipsnis	90 straipsnis
			28 straipsnis	91 straipsnis
			29 straipsnis	107 straipsnis
			30 straipsnio 1 dalis	99 straipsnio 2 dalis
			30 straipsnio 2 dalis	99 straipsnio 3 dalis
			30 straipsnio 3 dalis	99 straipsnio 4 dalis
			30 straipsnio 4 dalis	99 straipsnio 5 dalis
			30 straipsnio 5 dalis	98 straipsnio 1 dalis
			31 straipsnis	106 straipsnis
			32 straipsnis	-
			33 straipsnis	24 straipsnis
			34 straipsnis	25 straipsnis
			35 straipsnis	108 straipsnis
			36 straipsnis	113 straipsnis
			37 straipsnis	-
			38 straipsnis	-
			39 straipsnis	-
			40 straipsnis	-
			I priedas	V priedas
			II priedas	VII priedas
			III priedas	VIII priedas
			IV priedas	VI priedas
			V priedas	-
			VI priedas	IX
				IV priedas

_____________

(1) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(2) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(3) OL L 139, 1989 5 23, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/68/EEB (OL L 220, 1993 8 30, p. 1).

(4) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(5) OL L 298, 1989 10 17, p. 23. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60).

(6) 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija 1999/519/EB dėl gyventojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų poveikio (0 Hz–300 GHz), (OL L 199, 1999 7 30, p. 59).

(7) Gali būti, kad vengiant visuomenės saugumo problemų ši informacija bus prieinama tik suinteresuotosioms šalims.

 PARAMETRAS (2 pastaba) 	 APIBŪDINIMAS 	 MATAVIMO METODAS 
Skambučio sujungimo trukmė (2 pastaba)	ETSI EG 202 057	ETSI EG 202 057
Atsakymo trukmė teikiant informacijos apie abonentus teikimo paslaugas	ETSI EG 202 057	ETSI EG 202 057
Veikiančių taksofonų, iš kurių skambinant mokama monetomis ir kortele, dalis	ETSI EG 202 057	ETSI EG 202 057
Skundai dėl sąskaitų teisingumo	ETSI EG 202 057	ETSI EG 202 057
ð Kalbinio ryšio sujungimo kokybė ï	ð ETSI EG 202 057 ï	ð ETSI EG 202 057 ï
ð Nutrūkusių skambučių dalis ï	ð ETSI EG 202 057 ï	ð ETSI EG 202 057 ï
Nesėkmingų skambučių dalis (2 pastaba)	ETSI EG 202 057	ETSI EG 202 057
ð Trikties tikimybė ï
ð Skambučio signalizavimo delsa ï