19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/122

1.1

EESRK su susidomėjimu pritaria pasiūlymui dėl 2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų plano. Tačiau komunikate trūksta skyriaus, skirto paslaugų teikimo socialiniams aspektams, ir daugiau dėmesio reikia skirti socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros klausimams.

1.2

EESRK primena, kad atsakomybė už sėkmingą naujojo plano įgyvendinimą iš esmės tenka valstybėms narėms, nors Komisija ir atlieka svarbią paramos ir koordinavimo funkciją.

1.3

E. sveikatos srityje svarbiausia vieta turi būti skirta žmogiškiesiems aspektams. Būtina vengti „beasmeniškumo“ rizikos ir skirti pakankamai dėmesio psichologiniams veiksniams.

1.4

EESRK itin apgailestauja dėl mažėjančio sveikatos priežiūros darbuotojų skaičiaus šiuo metu, kai didėja sveikatos priežiūros sistemai keliami reikalavimai.

1.5

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad komunikate tik iš dalies nurodoma, kaip naujasis planas bus finansuojamas. Būtina pateikti bendrą apžvalgą, kurioje būtų nurodyta, kokio indėlio tikimasi iš viešojo sektoriaus, privačiojo sektoriaus ir, tam tikrais atvejais, pacientų ir apskritai mokesčių mokėtojų.

1.6

EESRK pabrėžia, kad siekiant išvengti dubliavimosi rizikos reikia visapusiškai koordinuoti komunikate nurodytas programas, veiksmus ir darbo grupių veiklą.

1.7

Reikalingų kompiuterinės įrangos funkcijų standartizavimo klausimu reikia pabrėžti, jog valdžios institucijos privalo vykdyti atitinkamą kontrolę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kaip kad jau yra atsitikę tam tikrose IRT srityse.

1.8

EESRK palankiai vertina sprendimą išnagrinėti kitą labai svarbų sąveikos aspektą, t. y. pagrindinius teisinius klausimus, trukdančius įdiegti tarpvalstybinę telemedicinos sistemą.

1.9

EESRK laiko tinkamais Komisijos planus su e. sveikata susijusios verslo struktūros plėtojimo srityje, visų pirma turint omenyje paramą MVĮ, tačiau konkretumo ir apskaičiavimų trūkumas neleidžia šių planų išsamiau įvertinti.

1.10

Kalbant apie 2014–2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę, EESRK pabrėžia, kad ji neturi apsiriboti „sistemų sujungimu“, bet taip pat piliečiams turi suteikti galimybę susipažinti su „junglios pilietybės“ privalumais, juos suprasti ir jais naudotis.

1.11

Naujosios e. sveikatos programos tikslas turi būti užtikrinti didesnę Europos piliečių lygybę prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų srityje. Šiuo požiūriu esminį vaidmenį atliks visuotinis plačiajuosčio ryšio įdiegimas.

Siekiant išvengti, kad esamos nelygios galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis nesusidarytų ir e. sveikatos srityje, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) turi imtis ryžtingesnių veiksmų ir daugiau investuoti.

1.12

Skaitmeninės sveikatos raštingumo ugdymas. a) Pacietų: atsižvelgiant į įgyvendinant projektą Sustains įgytą patirtį, labai svarbu išmokyti žmones pasiekti ir naudoti savo duomenis, kurie šiuo metu „išskirtinai priklauso“ sveikatos priežiūros informacinėms sistemoms. b) Sveikatos priežiūros specialistų: į jų rengimo programas būtina įtraukti skaitmeninės sveikatos žinias.

2.1

Nuo tada, kai ES pradėjo įgyvendinti pirmąjį e. sveikatos veiksmų planą (2004 m.), padaryta tam tikra pažanga, tačiau vis dar kyla kliūčių kuriant integruotą europinę sistemą, be kita ko, dėl šių priežasčių:

2.2

Tarpusavyje nesuderinamų produktų išplitimas Europoje – neišvengiama rinkos susiskaidymo ir komunikacijos bei duomenų keitimosi standartų nebuvimo ar stambių pirkėjų nežinojimo apie juos pasekmė. Dėl šios priežasties dažnai neįmanoma sujungti atskirų šalių, kaimyninių regionų ar netgi sveikatos centrų informacinių sistemų. Pavyzdžiui, kai kuriose ligoninėse radiologijos skyriaus programinė įranga yra nesuderinama su kitų tos pačios ligoninės skyrių naudojama programine įranga.

2.3

Vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ ir Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslais, naujojo e. sveikatos veiksmų plano tikslas – spręsti ir šalinti kliūčių problemas, taip pat patikslinti politikos sritį ir išdėstyti Europos e. sveikatos viziją.

2.4

Sparčiai auganti pasaulinė e. sveikatos rinka iki 2016 m. gali pasiekti 27,3 mlrd. JAV dolerių apyvartą. Kai kuriais atvejais stambios Europos įmonės užima pasaulinio lyderio pozicijas ir apskaičiuota, kad šiame sektoriuje iš viso veikia apie 5 000 bendrovių.

3.1

Komisija nurodo problemas, kylančias Europos sveikatos priežiūros sistemoms. Visų pirma, dėl demografinės raidos ir kitų veiksnių 27 ES valstybių narių valstybinės sveikatos priežiūros išlaidos iki 2060 m. gali pasiekti 8,5 proc. BVP, tuo pačiu metu sumažės dirbančių gyventojų skaičius ir padaugės vyresnių nei 65 metų žmonių. Kitas Europai kylantis uždavinys – aktyviai dalyvauti pasaulinėje e. sveikatos rinkoje.

3.2

Tikslai:

3.3

Priemonės: sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam sąveikumui (techniniai ir semantiniai aspektai, kokybės ženklinimas, sertifikavimas), paskelbti žaliąją knygą dėl sveikatos klausimų, gerinti rinkos sąlygas įmonėms ir didinti piliečių skaitmeninės sveikatos raštingumą (Bendroji konkurencingumo ir inovacijų programa ir programa „Horizontas 2020“) ir kt.

4.1

EESRK su susidomėjimu pritaria pasiūlymui dėl 2012–2020 m. veiksmų plano.

4.2

Vis dėlto, EESRK mano, kad į planą turėjo būti įtrauktas skyrius, skirtas socialiniams paslaugų teikimo aspektams. Konkrečiai reikėtų apsvarstyti tokius aspektus kaip tinkamas skaitmeninės atskirties šalinimas, technologijų prieinamumas, gebėjimas jomis naudotis arba galinčios didėti socialinės nelygybės sveikatos priežiūros srityje tyrimas. Taip pat reikėtų išsamiau išnagrinėti socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros klausimus, kuriuos spręsti būtų daug lengviau naudojantis IRT.

4.3

EESRK primena, kad, atsižvelgiant į kompetencijos sričių paskirstymą, atsakomybė už sėkmingą veiksmų plano įgyvendinimą iš esmės tenka valstybėms narėms, kuriose e. sveikatos diegimo padėtis šiuo metu labai skiriasi.

Komisija atlieka svarbią paramos ir koordinavimo funkciją, visų pirma remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114, 168, 173 ir 179 straipsnių teisiniu pagrindu. Valstybės narės ir Komisija turi visapusiškai bendradarbiauti ir aktyviai dalyvauti plėtojant e. sveikatos tinklo veiklą (direktyva 2011/24/ES).

4.4

E. sveikata turi skatinti abipusį pacientų ir specialistų pasitikėjimą, todėl būtina vengti „beasmeniškumo“ rizikos ir skirti pakankamai dėmesio psichologiniams veiksniams. E. sveikatos srityje svarbiausia vieta turi būti skirta žmogiškiesiems aspektams. Vis dėlto, EESRK nurodo, kad pasak kai kurių Europos atstovaujamųjų organizacijų, ginančių pacientų teises, pavyzdžiui, Europos pacientų forumo, šį procesą veikiau skatina technologijos nei pacientų poreikiai. Tai nerimą keliantis aspektas, kurį būtina turėti omenyje.

4.5

Kompiuterija negali atstoti darbuotojų trūkumo. EESRK itin apgailestauja dėl mažėjančio sveikatos priežiūros darbuotojų skaičiaus šiuo metu, kai didėja sveikatos priežiūros sistemai keliami reikalavimai. IRT yra tik pagalbos priemonė moterims ir vyrams, kurie kasdien atlieka pasiaukojantį sveikatos priežiūros paslaugų tiekimo pacientams darbą, o pastariesiems IRT suteikia galimybę paprasčiau palaikyti santykius su sveikatos priežiūros sistemų specialistais.

4.6

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad komunikate tik iš dalies nurodoma, kaip naujasis planas bus finansuojamas. Būtina pateikti bendrą apžvalgą, kurioje būtų nurodyta, kokio indėlio tikimasi iš viešojo sektoriaus, privačiojo sektoriaus ir, tam tikrais atvejais, pacientų ir apskritai mokesčių mokėtojų.

4.7

Atsižvelgdamas į komunikate nurodytas programas, veiksmus, planus ir darbo grupių veiklą, EESRK pabrėžia, kad juos reikia visapusiškai koordinuoti ir būtina išvengti dubliavimosi rizikos.

4.8

Kad naujasis planas sulauktų sėkmės, labai svarbu, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pakeistų savo darbo organizavimo metodus. Prieigos prie e. sveikatos sistemos įdiegti nepavyks, jeigu už tai bus atsakingos vien tik aukšto lygmens administracijos arba jeigu tai priklausys nuo gyventojų kaip galutinių naudotojų. Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios tarpinės organizacijos privalo dėti pastangas, kad jų struktūros ir darbuotojai prisitaikytų prie šių naujų paslaugų modelių.

5.2.1

EESRK mano, kad pagal programos „Horizontas 2020“ tikslą „Sveikata, demografinė kaita ir gerovė“ Komisijos pasiūlytos mokslinių tyrimų sritys yra tinkamos.

5.2.2

Kadangi ES dar nepriėmė sprendimo dėl asignavimų, kuriuos 2014–2020 m. ji skirs medicinos moksliniams tyrimams, EESRK primena, kad JAV Nacionalinis sveikatos institutas tam kasmet skiria 30,9 mlrd. dolerių.

5.2.3

Remdamasis tokių sveikatos priežiūros sektoriui atstovaujančių organizacijų, kaip Europos visuomenės sveikatos aljansas (angl. EPHA), pasiūlymais, EESRK rekomenduoja mokslinių tyrimų programose, be kita ko, atsižvelgti ir į šiuos aspektus:

5.5.1

Naujosios e. sveikatos programos tikslas turi būti užtikrinti didesnę Europos piliečių lygybę prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų srityje. Kaip EESRK jau yra pabrėžęs, akivaizdu, kad pagrindinės telemedicinos vystymo sąlygos yra plačiajuostė prieiga visose šalyse ir junglumas, todėl reikia gerinti regionų skaitmeninę įrangą, ypač kaimo ir atokiausiose vietovėse (8).

5.5.2

Dabartiniam ERPF programavimo laikotarpiui artėjant prie pabaigos EESRK tikisi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu bus įgyvendinami – visų pirma numatant tinkamą biudžetą – pasiūlymai plačiu mastu visoje ES teritorijoje diegti naujausios kartos technologijas. Tačiau siekiant išvengti, kad galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis srityje esanti nelygybė neišplistų ir į e. sveikatos sritį, ERPF turi imtis platesnio masto veiksmų ir daugiau investuoti.

5.6.1

EESRK manymu, labai svarbu žmones įgalinti pasiekti ir naudoti savo duomenis, kurie šiuo metu „išskirtinai priklauso“ sveikatos priežiūros informacinėms sistemoms. Tuo požiūriu norime paminėti projektą „Sustains“, kuris šiuo metu įgyvendinamas trylikoje Europos regionų ir kurio tikslas yra žmonėms sudaryti palankias prieigos prie savo sveikatos duomenų galimybes, žiniatinklio aplinkoje pasiūlant „asmeninius sveikatos aplankus“ ir kitas papildomas paslaugas.

5.6.2

Kalbant apie sveikatos priežiūros specialistus, būtina skatinti skaitmeninės sveikatos žinias įtraukti į specialistų – ir praktikų, ir administratorių – rengimo programas.

5.7.1

EESRK mano, kad bendrų vertybių ir vertinimo programų nustatymas, kurio imsis Komisija, e. sveikatos privalumų atveju yra vienas iš svarbiausių aspektų, kadangi dažnai technologinių permainų sparta neleidžia įvertinti jų konkrečios naudos. Atliktos apklausos parodė, kad visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų pritarimas e. sveikatai yra tiesiogiai susijęs su įsitikinimu, kad ji įkūnija konkretų sveikatos priežiūros sistemos patobulinimą.

5.7.2

EESRK taip pat turi pabrėžti, kad IRT grindžiamiems sveikatos modeliams būtinas geras teigiamą poveikį turinčių modelių ir technologijų išmanymas ir jų aktyvus skatinimas. Norint gauti naudos reikia taikyti lanksčias ir dinamiškas vertinimo metodikas ir ypatingą dėmesį skirti ne pačiai technologijai, o bendram teikiamos paslaugos įvertinimui. Taip pat būtina įvertinti ir paslaugos efektyvumą, kadangi jis susijęs su bendromis paslaugos ekonominėmis sąnaudomis ir duodama nauda, nors, savaime aišku, ekonominis efektyvumas neturi būti vieninteliu kriterijumi rekomenduojant naudoti IRT grindžiamus sveikatos priežiūros modelius.

5.7.3

Apskritai, valdžios institucijose, pramonės sektoriuose ir atstovaujamosiose organizacijose vyrauja nuostata, kad e. sveikata (kuri apima labai skirtingas prietaikas) gali būti naudinga sveikatos požiūriu. EESRK šiai nuostatai pritaria, bet pabrėžia, kad reikia atsižvelgti ir į konkrečia patirtimi pagrįstą nuomonę tų subjektų, kurie kritikuoja e. sveikatą abejodami dėl sutaupomų sąnaudų ir atkreipdami dėmesį į tokias problemas kaip informacinės klaidos, išvadų „klonavimas“, galimybė piktnaudžiauti, didelės sąnaudos ir kt.