2021 10 28

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 437/1

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Planų ir projektų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms vertinimas. Buveinių direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo metodinės gairės

(2021/C 437/01)

TURINYS

ĮVADAS

1.1.

Dokumento tikslas ir pobūdis

1.2.

Struktūra

BENDRASIS POŽIŪRIS IR PRINCIPAI

2.1.

6 straipsnio 3 ir 4 dalių procedūros etapai

2.2.

Požiūris į sprendimų priėmimą

SU 6 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIMIS SUSIJUSI METODIKA

3.1.

1 etapas – tikrinimas

3.1.1.

1 etapas – nustatymas, ar planas arba projektas yra tiesiogiai susijęs su „Natura 2000“ teritorijos tvarkymu arba tam reikalingas

3.1.2.

2 etapas – plano arba projekto ir jo poveikio veiksnių apibūdinimas

3.1.3.

3 etapas – nustatymas, kurioms „Natura 2000“ teritorijoms planas arba projektas gali daryti poveikį

3.1.4.

4 etapas – vertinimas, ar galima atmesti reikšmingo poveikio tikimybę, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus

3.1.5.

Išvados: remiantis tikrinimo rezultatu priimamas sprendimas

3.2.

2 etapas – tinkamas vertinimas

3.2.1.

1 etapas – informacijos apie projektą ir atitinkamas „Natura 2000“ teritorijas rinkimas

3.2.2.

2 etapas – plano arba projekto poveikio (atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais) vertinimas atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus

3.2.3.

3 etapas – plano arba projekto poveikio „Natura 2000“ teritorijos vientisumui nustatymas

3.2.4.

4 etapas – poveikio švelninimo priemonės

3.2.5.

Tinkamo vertinimo išvados

3.2.6.

Kiti aspektai: konsultacijos, tinkamo vertinimo kokybė, teisė kreiptis į teismą

3.3.

3 etapas – procedūra pagal 6 straipsnio 4 dalį

3.3.1.

1 etapas – alternatyvių sprendimų nagrinėjimas

3.3.2.

2 etapas – įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių vertinimas

3.3.3.

3 etapas – kompensacinių priemonių nustatymas, vertinimas ir patvirtinimas

Pagrindiniai kompensacinių priemonių tipai

Kompensacinių priemonių ir tikslų nustatymo esminiai principai

Kompensacinių priemonių taikymo laikas

Kompensacinių priemonių pagal 6 straipsnio 4 dalį vertinimas ir stebėsena

Kompensacinių priemonių nustatymas dėl planų

STRATEGINIS PLANAVIMAS IR PLANŲ TINKAMAS VERTINIMAS

4.1.

Strateginis planavimas

4.2.

Planų tinkamas vertinimas

4.3.

Jautrumo žemėlapių sudarymas

4.4.

Konsultavimasis ir dialogas atliekant strateginį planavimą

SĄSAJOS SU KITOMIS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCEDŪROMIS: PAV, SPAV, VANDENS PAGRINDŲ DIREKTYVA

5.1.

Poveikio aplinkai vertinimų racionalizavimas

5.2.

Poveikio aplinkai vertinimas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir tinkamas vertinimas

5.2.1.

PAV (SPAV) ir tinkamo vertinimo racionalizavimo galimybės ir nauda

5.2.2.

Konkretūs tinkamo vertinimo elementai ir skirtumai nuo PAV (SPAV) procedūrų

5.2.3

Ryšys tarp SPAV, PAV, tinkamo vertinimo ir Gamtos apsaugos direktyvų griežtų rūšių apsaugos nuostatų

5.3.

Vertinimai pagal Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 7 dalį, koordinuojami arba integruojami su 6 straipsnio 3 dalies procedūra pagal Buveinių direktyvą

PAGRINDINIAI ŠALTINIAI

PRIEDAS

1. ĮVADAS

1.1. Dokumento tikslas ir pobūdis

Šio dokumento tikslas – pateikti Buveinių direktyvos (1) 6 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo metodines gaires. Šiomis gairėmis siekiama padėti valstybių narių ir šalių kandidačių valdžios institucijoms ir nacionalinėms agentūroms, taip pat plėtotojams, konsultantams, teritorijų tvarkytojams, specialistams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams taikyti prievoles pagal šias nuostatas. Šiame dokumente išdėstyta Europos Komisijos nuomonė, jis nėra teisiškai privalomas; autoritetingai aiškinti Sąjungos teisę yra kompetentingas tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

Šios gairės turi būti skaitomos ir aiškinamos kartu su atitinkamomis direktyvomis ir nacionalinės teisės aktais ir kartu su rekomendacijomis, pateiktomis Komisijos pranešime „„Natura 2000“ teritorijų valdymas. Buveinių direktyvos (Direktyvos 92/43/EEB) 6 straipsnio nuostatos“ (2) (toliau šiame dokumente – 6 straipsnio vadovas), kuriuo visų pirma reikia remtis aiškinant pagrindinius Buveinių direktyvos terminus ir sąvokas. Kad būtų lengviau skaityti šį dokumentą, jame cituojamos aktualios 6 straipsnio vadovo dalys.

Komisija taip pat patvirtino kelis sektorinius rekomendacinius dokumentus įvairioms politikos sritims, tokioms kaip energetika, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, naudingųjų iškasenų gavyba, vidaus vandenų transportas, uostų ir upių žiočių infrastruktūros plėtra, žemės ūkis ir miškininkystė (3). Šiuose dokumentuose dažnai išsamiau analizuojama šių konkrečių sektorių planų arba projektų vertinimų specifika. Taigi jie gali papildyti dabartines bendras gaires konkretiems sektoriams aktualiais praktiniais aspektais.

Vadovaujantis procedūrinės autonomijos principu, kiekviena valstybė narė savarankiškai sprendžia, kaip taikyti iš Buveinių direktyvos kylančius procedūrinius reikalavimus. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija yra atsakinga už pagrindinių sprendimų priėmimą atliekant vertinimus pagal 6 straipsnio 3 ir 4 dalis. Šiose gairėse terminas „vertinimas“ apima visą procesą, kurio metu plano ar projekto plėtotojas, valdžios institucijos, gamtos apsaugos ir kitos tarnybos, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir visuomenė renka informaciją ir ta informacija pateikiama kompetentingai institucijai svarstyti ir vertinti.

Tada kompetentinga institucija nustato vertinimo rezultatus ir priima sprendimą, ar patvirtinti atitinkamą planą arba projektą, ir, jei taip, kokiomis sąlygomis. Atliekant šį procesą pripažįstama, kad pagal 6 straipsnio 3 ir 4 dalis reikalaujami vertinimai yra atliekami remiantis įvairių suinteresuotųjų subjektų surinkta patikima informacija ir duomenimis, taip pat konsultacijomis su jais ir tarp jų.

Šiuo dokumentu atnaujinamos ankstesnės metodinės gairės dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo (4) , (5). Jame remiamasi Buveinių direktyvos įgyvendinimo patirtimi ir susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat ES gairių ir literatūros apžvalga, atvejų tyrimų medžiaga, atsiliepimais ir pasiūlymais, gautais pasikonsultavus su ES valstybių narių valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais. Parengti šį gairių dokumentą padėjo ATECMA S.L. ir Adelphi consult GmbH pagal su Europos Komisija sudarytą sutartį (6).

1.2. Struktūra

Šį dokumentą sudaro trys pagrindinės dalys ir priedas.

—

Pirmoje dalyje aiškinamas bendras požiūris ir principai, kuriais grindžiamos šios gairės. Joje pateikiama 6 straipsnio vadovo schema, kurioje parodyta, kokia turėtų būti vertinimų pagal 6 straipsnio 3 ir 4 dalis struktūra ir kaip įvairūs šių vertinimų etapai siejasi su 6 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimais.

—

Antroje dalyje pateikiamos pagrindinės kiekvieno etapo metodinės gairės. Kiekvienas etapas apima tam tikrus metodus ir priemones, pavyzdžius ir pasiūlymus dėl to, kaip atlikti vertinimus. Be to, apie kiekvieną vertinimo etapą pateikiami kontroliniai sąrašai, matricos ir nuoseklūs nurodymai. Vis dėlto pažymėtina, kad jie pateikiami tik paaiškinimo tikslais ir negali apimti visų įmanomų situacijų.

—	Į trečią dalį įtrauktas skyrius, apimantis strateginį planavimą ir konkrečią planų vertinimo procedūrą. Šioje dalyje taip pat nagrinėjamos sąsajos su kitais pagal ES teisės aktus privalomais poveikio aplinkai vertinimais.

—	Priede pateikiama galimų metodų pavyzdžių dėl papildomų gairių bei priemonių, kurioms galima remtis atliekant 6 straipsnio 3 ir 4 dalių procedūras (pvz., kontroliniai sąrašai, formos).

2. BENDRASIS POŽIŪRIS IR PRINCIPAI

2.1. 6 straipsnio 3 ir 4 dalių procedūros etapai

6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3.

Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai. Kai atitinkamoje teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė rūšis, vieninteliai argumentai, kuriuos galima pateikti, yra argumentai, susiję su žmonių sveikata ar sauga, su labai svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis arba kitomis, Komisijos nuomone, įpareigojančiomis priežastimis neatsižvelgti į visuomenės interesus [įpareigojančiomis svarbesnio viešojo intereso priežastimis].“

6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta nuosekli kelių etapų procedūra, pagal kurią vertinami planai arba projektai, galintys turėti poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Ją sudaro trys pagrindiniai etapai:

—

Pirmasis etapas – tikrinimas. Pirmoji procedūros dalis yra etapas prieš vertinimą (tikrinimo etapas), atliekamas siekiant nustatyti, ar planas arba projektas yra tiesiogiai susijęs su „Natura 2000“ teritorijos tvarkymu arba tam reikalingas, o jei ne, tai ar jis gali turėti (atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais) reikšmingą poveikį tai teritorijai (7), atsižvelgiant į tos teritorijos apsaugos tikslus. Pirmasis etapas grindžiamas 6 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio pirmos dalies nuostata.

—

Antrasis etapas – tinkamas vertinimas. Jeigu negalima atmesti reikšmingo poveikio tikimybės, tolesniame procedūros etape vertinamas plano arba projekto (atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais) poveikis, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus, ir nustatoma, ar jis turės poveikį „Natura 2000“ teritorijos vientisumui, atsižvelgiant į bet kokias poveikio švelninimo priemones. Kompetentingos institucijos turės nuspręsti, ar patvirtinti planą arba projektą, ar ne, atsižvelgdamos į šio tinkamo vertinimo išvadas. Antrasis etapas grindžiamas 6 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio antros dalies ir antrojo sakinio nuostatomis.

—

Trečiasis etapas – nukrypimas nuo 6 straipsnio 3 dalies tam tikromis sąlygomis. Trečiasis procedūros etapas grindžiamas 6 straipsnio 4 dalimi. Jis vykdomas tik jeigu, nepaisant neigiamo įvertinimo, plano arba projekto plėtotojas mano, kad jį vis vien reikėtų įgyvendinti dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių. Tai įmanoma tik jeigu nėra alternatyvių sprendimų, esamos įpareigojančios svarbesnio viešojo intereso priežastys yra tinkamai pagrįstos ir imamasi tinkamų kompensacinių priemonių bendro tinklo „Natura 2000“ vientisumo apsaugai užtikrinti.

Kiekvienam procedūros etapui turi įtakos pirmesnis etapas. Todėl tinkamam 6 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų taikymui itin svarbu tiksli etapų seka. 1 paveiksle pateikiama šios procedūros schema.

2.2. Požiūris į sprendimų priėmimą

Buveinių direktyva, kaip ir visi ES aplinkos apsaugos teisės aktai, yra pagrįsta atsargumo principu (8): tai reiškia, kad tam tikro veiksmo reikšmingo neigiamo poveikio mokslinių įrodymų nebuvimas negali būti naudojamas kaip argumentas to veiksmo patvirtinimui pateisinti. Taikant 6 straipsnio 3 dalies procedūrą, atsargumo principas reiškia, kad prieš leidžiant įgyvendinti planą arba projektą būtina įrodyti, kad nebus neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms. Kitaip tariant, jeigu nėra tikrumo dėl to, ar bus koks nors neigiamas poveikis, plano arba projekto patvirtinti negalima.

Praktikoje tai reiškia, kad plano arba projekto plėtotojui tenka prievolė įrodyti, o kompetentingai institucijai – prievolė patvirtinti be jokių pagrįstų abejonių, kad:

—	1 etape (tikrinimas) galima atmesti reikšmingo poveikio tikimybę arba

—	2 etape (tinkamas vertinimas) galima atmesti neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijos vientisumui tikimybę.

Kai jau yra žinoma, kad neigiamas poveikis teritorijos vientisumui tikrai bus patirtas, arba negalima atmesti tokio poveikio tikimybės, vis vien galima leisti įgyvendinti planą arba projektą, darant išimtį pagal 6 straipsnio 4 dalį, su sąlyga, kad nėra jokių alternatyvų, jo vykdymas yra pateisinamas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių ir yra taikomos pakankamos kompensacinės priemonės bendram tinklo „Natura 2000“ vientisumui apsaugoti. Tokiais atvejais taip pat gali būti tinkama taikyti atsargumo principą, ypač dėl taikytinų kompensacinių priemonių masto (žr. 3.3.3 skirsnį).

Buveinių direktyvoje „teritorijos apsaugos tikslai“ yra aiškiai nurodyti kaip 6 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bylos Komisija prieš Graikiją, C-849/19, sprendime patvirtino, kad apsaugos tikslai turi būti oficialiai nustatyti ir kad jie turi būti nustatyti konkrečiai teritorijai, susiję su konkrečiomis toje teritorijoje esančiomis vertybėmis ir tiksliai suformuluoti (9).

Be to, Teismas kelis kartus nusprendė, kad būtent pagal apsaugos tikslus turėtų būti nustatoma, ką apima prievolė atlikti plano ar projekto poveikio saugomoje teritorijoje tinkamą vertinimą (10). Kitaip tariant, sprendimas, ar planas arba projektas gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, turėtų būti priimamas atsižvelgiant į tos teritorijos apsaugos tikslus (žr. 3.1 skirsnį „Tikrinimas“). Todėl itin svarbu, kad visų „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai būtų nedelsiant nustatyti ir viešai paskelbti.

Kaip toliau aiškinama 3.2.2 skirsnyje, konkrečios teritorijos apsaugos tikslai turi būti nustatyti dėl visų saugomų buveinių ir rūšių, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas (t. y. buveinių ir rūšių, dėl kurių tos teritorijos standartinėje duomenų formoje teritorijos įvertinimas yra „A“, „B“ arba „C“, bet ne „D“ (11)). Nustatant apsaugos tikslus turi būti nurodytos konkrečios kiekvieno iš atitinkamų požymių ar parametrų, nuo kurių priklauso saugomų elementų apsaugos būklė, siektinos reikšmės.

Jeigu planas ar projektas jo rengimo proceso metu yra keičiamas arba toliau plėtojamas, atlikti vertinimai turi būti peržiūrimi, tai darant ir tikrinimo, ir tinkamo vertinimo etapuose. Pavyzdžiui, jeigu tikrinimo etape negalima atmesti reikšmingo poveikio tikimybės, plano arba projekto plėtotojas gali nuspręsti peržiūrėti tą planą arba projektą, pakeisdamas jį taip, kad nebebūtų galimo reikšmingo poveikio rizikos. Tokiais atvejais iš dalies pakeistas planas arba projektas turėtų būti dar kartą patikrintas siekiant nustatyti, ar jis vis dar gali daryti reikšmingą poveikį tai teritorijai.

1 intarpas

Sprendimo priėmimas remiantis tinkamu vertinimu

Kompetentingoms institucijoms tenka atsakomybė, atsižvelgiant į tinkamo vertinimo išvadas dėl plano arba projekto poveikio atitinkamai „Natura 2000“ teritorijai, nuspręsti, ar galima patvirtinti tą planą arba projektą, ar ne. Suteikti patvirtinimą jos gali tik įsitikinusios, kad siūlomas planas arba projektas neturės neigiamo poveikio atitinkamos „Natura 2000“ teritorijos vientisumui. Tai reiškia, kad neturi būti likę jokių pagrįstų mokslinių abejonių dėl tokio poveikio nebuvimo (12).

Todėl turi būti akcentuojamas neigiamo poveikio nebuvimo įrodymas, o ne jo buvimo įrodymas; tai atitinka atsargumo principą (13). Taigi tinkamas vertinimas turi būti pakankamai išsamus ir pagrįstas, kad atsižvelgiant į geriausias turimas šios srities mokslo žinias būtų įrodyta, jog nebus neigiamo poveikio (14).

Tokio paties lygio tikrumą reikia pasiekti ir tuo atveju, jeigu sprendimas priimamas tikrinimo etape; šiame etape taip pat neturėtų būti pagrįstų abejonių, kad reikšmingo poveikio tikimybės nėra.

3. SU 6 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIMIS SUSIJUSI METODIKA

3.1. 1 etapas – tikrinimas

Šiame pirmame etape nagrinėjama tikimybė, kad planas arba projektas turės reikšmingą poveikį (atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais) „Natura 2000“ teritorijai. Jeigu reikšmingo poveikio tikimybės neįmanoma atmesti be pagrįstų abejonių, turi būti atliekamas išsamus to plano arba projekto tinkamas vertinimas pagal 6 straipsnio 3 dalį.

Terminai „planas“ ir „projektas“ turėtų būti suprantami plačiai.

Projektas gali apimti statybos darbus, įrenginių montavimą ir kitas intervencijas į natūralią aplinką, įskaitant reguliariai vykdomą veiklą, kurios tikslas yra naudoti gamtos išteklius.

Terminas „ planas“ taip pat pagal 6 straipsnio 3 dalį gali turėti plačią reikšmę, įskaitant žemėtvarkos ar teritorijų planus ir sektorinius planus (pvz., transporto, energetikos, atliekų tvarkymo, vandentvarkos, miškotvarkos ar kt.).

Direktyvoje plano arba projekto samprata konkrečiomis kategorijomis neapsiriboja. Pagrindinis veiksnys yra tai, ar jie gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai.

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 4.4.1 ir 4.4.2 skirsniuose.

Etape prieš vertinimą atliekamas tikrinimas paprastai gali būti grindžiamas jau prieinama informacija, įskaitant ekspertų (pvz., kompetentingų aplinkosaugos institucijų) nuomones arba paskelbtą medžiagą (pvz., buveinių žemėlapius ar rūšių aprašus), užuot reikalavus surinkti išsamių naujų įrodymų. Tačiau, kai nepakanka informacijos, pavyzdžiui, apie saugomų buveinių ir rūšių buvimą teritorijoje, kuriai gali turėti poveikį planas ar projektas, arba ta informacija yra pasenusi, gali reikėti surinkti ir išanalizuoti daugiau duomenų siekiant nustatyti, ar gali būti daromas reikšmingas poveikis. Jei tokios informacijos nėra, reikia daryti prielaidą, kad yra reikšmingo poveikio tikimybė ir reikia atlikti tinkamą vertinimą.

Tikrinimas turi būti atliekamas ankstyvame etape, paprastai dar prieš tai, kai išsamiai nustatomi visi plano arba projekto elementai: pavyzdžiui, kai jau yra žinoma projekto vieta ir bendras pobūdis, tačiau dar nepradėtas projektavimo procesas. Anksti atliekamas tikrinimas yra naudingas keliais atžvilgiais:

—	jis gali sumažinti vėlavimų ir papildomų išlaidų riziką vėliau, kai planas arba projektas bus pateiktas siekiant gauti plėtros leidimą;

—	jis teikia galimybę anksti konsultuotis ir keistis informacija tarp plano arba projekto iniciatorių, kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, turinčių reikiamus duomenis ir kompetenciją;

—	jis teikia plano arba projekto plėtotojui galimybę geriau numatyti tolesnius veiksmus, kurie gali būti reikalingi, tam neskiriant per daug laiko ir lėšų;

—

jis teikia galimybę nustatyti ir numatyti galimą riziką „Natura 2000“ teritorijoms ir pačiam planui arba projektui, pavyzdžiui, parodo poreikį rinktis alternatyvią įgyvendinimo vietą arba taip rengti planą ar projektą, kad būtų išvengta bet kokios žalos rizikos, arba surenkama papildomų duomenų, kad būtų lengviau atlikti vertinimą tinkamu laiku. Nors pradinio planavimo pagrindiniai aspektai turėtų būti aiškūs, taip pat turėtų būti galimybių prireikus keisti planą arba projektą.

Kai planas arba projektas tikrinamas ankstyvame etape, atliktą tikrinimą gali reikėti peržiūrėti vėlesniame etape, kai jau bus prieinami išsamesni plano arba projekto duomenys. Planų ir projektų tikrinimo metu atliekamos analizės apimtis gali skirtis priklausomai nuo numatomos plėtros masto ir tikėtino poveikio.

Keturi analizės etapai yra:

1.	nustatymas, ar planas arba projektas yra tiesiogiai susijęs su „Natura 2000“ teritorijos tvarkymu arba tam reikalingas;

2.	svarbių plano arba projekto elementų ir tikėtino jų poveikio nustatymas;

3.	nustatymas, kurios „Natura 2000“ teritorijos galėtų būti paveiktos (jei tokių teritorijų yra), apsvarstant galimą plano ar projekto poveikį atskirai arba kartu su kitų planų ar projektų poveikiu;

4.	įvertinimas, ar galima atmesti reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijai tikimybę atsižvelgiant į tos teritorijos apsaugos tikslus.

Tolesniuose skirsniuose išsamiau aptariamas kiekvienas iš keturių etapų, tikrinimo rezultatai ir susiję dokumentai.

Toliau 1 lentelėje parodyti pagrindiniai skirtumai tarp tikrinimo ir tinkamo vertinimo etapų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį.

1 lentelė

Tikrinimo etapo ir tinkamo vertinimo skirtumai

Tikrinimas	Tinkamas vertinimas
Nustatoma, ar tikėtina, kad įgyvendinant planą arba projektą bus padarytas reikšmingas neigiamas poveikis „Natura 2000“ teritorijai, atsižvelgiant į tos teritorijos apsaugos tikslus.	Įvertinamas tikėtinas poveikis „Natura 2000“ teritorijai, atsižvelgiant į jos apsaugos tikslus, ir įvertinama, ar bus arba galėtų būti padarytas neigiamas poveikis tos teritorijos vientisumui.
Jeigu neįmanoma užtikrintai atmesti reikšmingo poveikio tikimybės, turi būti atliekamas plano arba projekto tinkamas vertinimas.	Planą arba projektą galima leisti įgyvendinti tik tuo atveju, jei galima atmesti neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijos vientisumui tikimybę.
Paprastai remiamasi esamais duomenimis, prieinamomis žiniomis bei patirtimi ir ekspertų nuomone.	Reikalingas išsamus patikrinimas, dažnai atliekami tyrimai vietoje, ekspertų konsultacijos ir ekspertų atliekamas konkretaus atvejo įvertinimas.
Poveikio švelninimo priemonės nesvarstomos (15).	Įvertinamos poveikio švelninimo priemonės, taikytinos neigiamam poveikiui pašalinti arba sumažinti.

3.1.1. 1 etapas – nustatymas, ar planas arba projektas yra tiesiogiai susijęs su „Natura 2000“ teritorijos tvarkymu arba tam reikalingas

Šiame etape nustatoma, ar planas arba projektas yra susijęs su teritorijos tvarkymu arba yra tam reikalingas, t. y. ar juo padedama pasiekti tos teritorijos apsaugos tikslus.

Terminas „tvarkymas“ reiškia teritorijos tvarkymą siekiant jos apsaugos tikslo, t. y. jį reikia suprasti taip, kaip ši sąvoka vartojama 6 straipsnio 1 dalyje. Taigi, jeigu veikla yra tiesiogiai susijusi su apsaugos tikslais ir yra reikalinga jiems pasiekti, vertinimo reikalavimas tai veiklai netaikomas.

Planams arba projektams, kurie yra tiesiogiai susiję su „Natura 2000“ teritorijų apsaugos valdymu arba tam reikalingi, 6 straipsnio 3 dalies nuostatos apskritai netaikytinos, tačiau gali reikėti atlikti jų dalių, kurios nėra skirtos apsaugai, vertinimą.

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 4.4.3 skirsnyje.

Kai plano ar projekto, kurio vienas iš tikslų yra apsaugos valdymas, kuri nors dalis nėra skirta apsaugai, gali reikėti atlikti jos tinkamą vertinimą. Pavyzdžiui, tai gali būti taikoma miško kirtimui, įtrauktam į miškingo ploto, kuriame įsteigta „Natura 2000“ teritorija, apsaugos valdymo planą. Tinkamas vertinimas turėtų būti atliekamas tos veiklos dalies, kuri nėra reikalinga tos teritorijos apsaugos valdymui (16).

Taip pat gali būti aplinkybių, kai su vienos teritorijos (tikslinės teritorijos) tvarkymu tiesiogiai susijęs arba tam reikalingas planas arba projektas gali turėti neigiamą poveikį kitai teritorijai. Pavyzdžiui, siekiant gerinti potvynių valdymą tikslinėje teritorijoje, plane gali būti siūloma kitoje teritorijoje įrengti apsauginę užtvarą, kuri gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį pastarajai teritorijai. Taigi turi būti įvertintas ir galimas reikšmingas plano ar projekto poveikis tai kitai teritorijai.

Todėl planai arba projektai, kurie bus tiesiogiai susiję su „Natura 2000“ teritorijų tvarkymu pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas arba bus tam reikalingi, turėtų būti tokie planai ar projektai, kuriais siekiama ir kuriais bus padedama išsaugoti arba, kai tinka, atkurti saugomų buveinių ir rūšių palankią apsaugos būklę tose teritorijose.

2 intarpas

Kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar planas arba projektas yra tiesiogiai susijęs su „Natura 2000“ teritorijos tvarkymu arba tam reikalingas, pavyzdžiai

—

Plane arba projekte numatytos priemonės yra įtrauktos į atitinkamos „Natura 2000“ teritorijos tvarkymo planą arba jas siūloma įtraukti į kitas įstatymines, administracines ar sutartines priemones, reikalingas tos teritorijos ir jos buveinių tipų ir rūšių gerai apsaugos būklei palaikyti ir, jei reikia, atkurti.

—

Nustatyta už „Natura 2000“ teritorijos tvarkymą atsakinga institucija yra pagrįstai nurodžiusi, kad atitinkama veikla yra tiesiogiai susijusi su tikslinės teritorijos tvarkymu ir tam reikalinga ir kad ji akivaizdžiai siejasi su toje teritorijoje esančių buveinių tipų ar rūšių apsaugos būklės palaikymu ar gerinimu.

3.1.2. 2 etapas – plano arba projekto ir jo poveikio veiksnių apibūdinimas

Apibūdinant planą arba projektą būtina nustatyti visus aspektus, kurie (atskirai arba kartu su kitais planais arba projektais) gali turėti poveikį „Natura 2000“ teritorijai.

Būtina atsižvelgti į visus projekto etapus, įskaitant statybą, eksploataciją ir eksploatacijos nutraukimą.

Dėl planų būtina surinkti ir išanalizuoti atitinkamus duomenis apie veiklą, kuri bus vykdoma pagal planą, siekiant nustatyti, ar ji atskirai arba kartu su kita veikla (taip pat kartu su kitais planais arba projektais) gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms.

3 intarpe išvardyti pagrindiniai nustatytini plano ar projekto parametrai. Šie elementai yra tik orientaciniai ir juos reikėtų keisti arba papildyti, kaip tinka kiekvienu konkrečiu atveju. Dėl kai kurių planų arba projektų gali reikėti atskirai nustatyti statybos, eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo etapų parametrus.

3 intarpas

Plano arba projekto elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant tikrinimą, pavyzdžiai

—	Dydis (pvz., tiesioginio žemės užėmimo atžvilgiu);

—	bendras veikiamas plotas, įskaitant plotą, kuriam daromas netiesioginis poveikis (pvz., triukšmas, vandens drumstimas, vibracija);

—	fiziniai aplinkos pokyčiai (pvz., upių vagų ar kitų vandens telkinių morfologiniai pakitimai, miško dangos tankumo pokyčiai);

—	aplinkai jau daromo neigiamo poveikio intensyvumo pokyčiai (pvz., triukšmo, taršos ar eismo didėjimas);

—	su ištekliais susiję poreikiai (pvz., vandens gavyba, naudingųjų iškasenų gavyba);

—	išmetami teršalai (pvz., azoto iškritos) ir atliekos (ir ar jos šalinamos sausumoje, vandenyje ar į orą);

—	susisiekimo poreikiai (pvz., privažiuojamieji keliai);

—	statybos, eksploatacijos, eksploatacijos nutraukimo ar kitų procesų trukmė;

—	laiko aspektai (įvairių plano ar projekto etapų atlikimo laiko planavimas);

—	atstumas nuo „Natura 2000“ teritorijų ir ypač nuo pagrindinių elementų, kurių apsaugai jos įsteigtos;

—	suminis poveikis kartu su kitais projektais ir planais.

3.1.3. 3 etapas – nustatymas, kurioms „Natura 2000“ teritorijoms planas arba projektas gali daryti poveikį

Nustatyti „Natura 2000“ teritorijas, kurioms gali būti daromas poveikis, reikėtų atsižvelgiant į visus plano arba projekto aspektus, kurie galėtų turėti poveikį bet kokioms „Natura 2000“ teritorijoms, esančioms to plano arba projekto poveikio zonoje. Tai darant reikėtų atsižvelgti į visus pagrindinius elementus (rūšis, buveinių tipus), kurių apsaugai įsteigtos tos teritorijos ir kurių buvimas tose teritorijose yra reikšmingas, ir į jų apsaugos tikslus.

Visų pirma turėtų būti nustatyta:

—	bet kokios „Natura 2000“ teritorijos, geografiškai sutampančios su bet kurių plano ar projekto veiksmų ar aspektų vietomis bet kuriuose jo etapuose, arba esančios greta jų;

—

bet kokios „Natura 2000“ teritorijos, esančios galimoje plano arba projekto poveikio zonoje; „Natura 2000“ teritorijos, esančios arti plano ar projekto įgyvendinimo vietos (arba didesniu atstumu nuo jos), kurias vis dar gali netiesiogiai paveikti projekto aspektai, įskaitant gamtos išteklių (pvz., vandens) naudojimą ir įvairių tipų atliekas, išleidžiamas ar į orą išmetamas medžiagas arba energiją;

—	„Natura 2000“ teritorijos, esančios arti plano ar projekto įgyvendinimo vietos (arba didesniu atstumu nuo jos), kuriose esanti gyvūnija gali persikelti į projekto teritoriją ir ten žūti arba patirti kitokį poveikį (pvz., maitinimosi plotų praradimas, gyvenamojo arealo sumažėjimas);

—	„Natura 2000“ teritorijos, kurių ekologiniams ryšiams arba ekologiniam tęstinumui planas arba projektas gali turėti poveikį.

Vertinama „Natura 2000“ teritorijų aprėptis, t. y. zona, kurioje gali būti patiriamas plano ar projekto poveikis, priklauso nuo plano arba projekto pobūdžio ir nuo atstumo, kuriuo gali būti patiriamas poveikis. „Natura 2000“ teritorijose, esančiose prie upių žemiau pasroviui arba šlapynėse, maitinamose vandeningųjų sluoksnių, planas arba projektas gali paveikti vandens srautus, žuvų migraciją ir kt., net ir labai dideliu atstumu. Išmetami teršalai taip pat gali daryti poveikį dideliu atstumu.

Kai kurie projektai arba planai, neturintys tiesioginio poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, vis vien gali daryti reikšmingą poveikį joms, jeigu sukelia kliūties efektą arba neleidžia palaikyti ekologinių ryšių. Taip gali būti, pavyzdžiui, kai planai daro poveikį kraštovaizdžio elementams, jungiantiems „Natura 2000“ teritorijas arba galintiems kliudyti rūšių judėjimui arba sutrikdyti upės ar miško ekosistemos tęstinumą.

Siekiant nustatyti galimą plano arba projekto poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, būtina nustatyti ne tik atitinkamas teritorijas, bet ir buveines ir rūšis, kurių buvimas tose teritorijose yra reikšmingas, taip pat tos konkrečios teritorijos apsaugos tikslus.

4 intarpe pateikiama pavydžių, kokiais duomenų šaltiniais galima naudotis šiuo tikslu.

4 intarpas

Šaltiniai, naudojami nustatant poveikį „Natura 2000“ teritorijai

—	Atitinkamos teritorijos „Natura 2000“ standartinė duomenų forma;

—	konkrečios teritorijos apsaugos tikslai (nustatyti specialių saugomų teritorijų (SST) steigimo aktuose arba specialių apsaugos teritorijų (SAT) klasifikacijos aktuose, arba teritorijos tvarkymo plane, arba atskirame akte);

—	teritorijų tvarkymo planai (pvz., kuriuose nurodyti esami neigiami veiksniai ir grėsmės toje teritorijoje);

—	esami tyrimai ir stebėsenos duomenys dėl atitinkamų rūšių ir buveinių tipų, jų paplitimo toje teritorijoje ir jos apylinkėse, jų apsaugos būklės ir jų patiriamų neigiamų veiksnių bei grėsmių;

—	dabartiniai ir ankstesni teritorijos žemėlapiai;

—	žemėtvarkos planai ir kiti aktualūs esami planai;

—	esama teritorijos geodezinių tyrimų medžiaga;

—	esami hidrogeologiniai duomenys;

—	esami duomenys apie aktualias medžiagas (pvz., azoto iškritas, išleidžiamų nuotekų sudėtį);

—	panašių projektų ar planų poveikio aplinkai vertinimai;

—	aktualios ataskaitos dėl aplinkos būklės;

—	žemėlapiai ir geografinės informacinės sistemos;

—	teritorijos istoriniai dokumentai ir kt.

Informacija, pateikta „Natura 2000“ standartinėje duomenų formoje (17), yra pagrindas nustatyti buveinių tipus ir rūšis, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas ir kuriuos gali paveikti atitinkamas planas arba projektas, taip pat bet kokius esamus neigiamus veiksnius ir kitokį poveikį toje teritorijoje. Kitą informaciją teritorijos lygmeniu galima gauti iš tokių šaltinių kaip „Natura 2000“ teritorijos tvarkymo planas, galimai žalingų arba galinčių lemti būklės blogėjimą veiksmų sąrašai, buveinių ir rūšių stebėjimų toje teritorijoje rezultatai, taip pat kiti, ne tai konkrečiai „Natura 2000“ teritorijai skirti šaltiniai biogeografiniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

Svarbu, kad šie duomenys ir informacija būtų viešai prieinami, pavyzdžiui, centrinėje duomenų bazėje ar nacionalinių arba regioninių institucijų interneto portaluose ir svetainėse, ir reguliariai atnaujinami, kad jais galėtų lengvai naudotis visi suinteresuotieji subjektai ir atitinkamos institucijos.

5 intarpas

Pagrindiniai informacijos šaltiniai dėl elementų, kurių apsaugai įsteigtos „Natura 2000“ teritorijos

Yra prieinama kiekvienos „Natura 2000“ teritorijos standartinė duomenų forma. Joje pateikiama informacija apie ES saugomas rūšis ir buveinių tipus toje teritorijoje, taip pat pateiktas plataus pobūdžio įvertinimas, kokia yra kiekvienos rūšies ar buveinės tipo būklė (nuo A iki D) toje teritorijoje. Joje pateikiama informacija apie teritorijos plotą, joje esančių buveinių reprezentatyvumą ir apsaugos būklę, ir pateikiamas bendras tos teritorijos vertės atitinkamų natūralių buveinių tipų apsaugai įvertinimas. Dėl teritorijoje esančių rūšių šioje formoje pateikiama informacija apie populiacijas, statusą (teritorijoje gyvenanti, besiveisianti, žiemojanti ar migruojanti rūšis) ir teritorijos vertę atitinkamoms rūšims.

Šioje formoje taip pat pateikiama bendra informacija apie teritorijos sąlygas, įskaitant:

—	bendras teritorijos ypatybes, jos kokybę ir svarbą;

—	pažeidžiamumą (dėl žmogaus veiklos ir kitų veiksnių teritorijai daromas neigiamas poveikis, buveinių ir ekosistemų jautrumas);

—	poveikį, susijusį su žmogaus veikla ir gamtiniais procesais, kurie gali turėti teigiamos arba neigiamos įtakos teritorijos apsaugai ir tvarkymui, taip pat veikiamą teritorijos ploto dalį;

—	už teritoriją atsakingą valdymo organą;

—	teritorijos tvarkymo planus ir praktiką, įskaitant tradicinę žmonių veiklą;

—	teritorijos žemėlapį.

Apsaugos priemonės ir tvarkymo planai

Specialioms saugomoms teritorijoms (SST) valstybės narės turi nustatyti apsaugos priemones, atitinkančias į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių, esančių toje teritorijoje (Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalis), ekologinius reikalavimus. Jei reikia, tai gali apimti tvarkymo planus, specialiai parengtus toms teritorijoms arba integruotus į kitus plėtros planus, ir (arba) kitas įstatymines, administracines ar sutartines priemones.

Specialiose apsaugos teritorijose (SAT) taip pat turi būti taikomos tikslinės apsaugos priemonės. „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planuose (kai jie yra parengti) gali būti pateikiama informacija apie atitinkamų teritorijų apsaugos tikslus, teritorijoje esančių rūšių ir buveinių buvimo vietą ir statusą, joms kylančias grėsmes ir apsaugos priemones, reikalingas jų apsaugos būklei toje teritorijoje gerinti. Visa tai gali būti naudinga tikrinimo etape ir atliekant tinkamą vertinimą.

Komisijos svetainėje pateikiami visų ES „Natura 2000“ teritorijų duomenys ir žemėlapiai naudojantis „Natura 2000“ žiūrykle ir „Natura 2000“ vieša duomenų baze: http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/data/index_en.htm. Dauguma valstybių narių taip pat turi viešai prieinamos informacijos apie „Natura 2000“ teritorijas ir jų elementus. Geografinės informacinės sistemos (GIS) taip pat gali padėti suprasti ryšį tarp plano ar projekto aspektų ir konkrečių „Natura 2000“ teritorijos elementų.

Įvairiose šalyse yra prieinamų praktinių priemonių ir informacinių sistemų, padedančių nustatyti įvairių tipų projektų ir planų galimą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Toliau 6 intarpe pateikta tokių priemonių pavyzdžių.

6 intarpas

Informacinių sistemų, padedančių nustatyti įvairių tipų projektų ir planų galimą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, pavyzdžiai

Vokietija

Beveik visų tipų projektų galimam neigiamam poveikiui vertinti reikalinga informacija yra teikiama Federalinės gamtos apsaugos agentūros sukurtoje informacinėje sistemoje „FFH-VP-Info“. Joje yra didelės apimties duomenų bazė, kurioje pateikiama informacijos apie galimą poveikį ir padarinius konkrečių tipų buveinėms ir rūšims; ja galima naudotis atliekant tikrinimą ir tinkamą vertinimą. Joje teikiama išsami informacija apie jautrumą ir galimą įvairių poveikio veiksnių poveikį beveik visoms Vokietijoje esančioms buveinėms ir rūšims, saugomoms pagal gamtos apsaugos direktyvas. Joje taip pat pateikti kontroliniai sąrašai su kiekvieno poveikio buveinių tipams ir rūšims dydžio ir reikšmingumo įvertinimais.

Žr. http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Page.jsp.

Airija

Airijoje galima naudotis GeoTool prietaika, padedančia atlikti duomenų rinkimo procesą 1 etape (tikrinimas) ir 2 etape (tinkamas vertinimas). Ji teikia galimybę naudotojui pasirinkti tašką žemėlapyje ir tada atlikti specialių saugomų teritorijų (SST) ir specialių apsaugos teritorijų (SAT) paiešką tam tikru nustatytu atstumu nuo to taško (jį naudotojas gali pasirinkti priklausomai nuo plano arba projekto galimo poveikio aplinkai lygio). Apie kiekvieną pasirinktame plote esančią „Natura 2000“ teritoriją teikiama informacija apima buveinių ir rūšių, kurių apsaugai įsteigtos tos teritorijos, sąrašą ir nuorodą į kiekvienos teritorijos apsaugos tikslus.

Žr. https://gis.epa.ie/EPAMaps/AAGeoTool.

Nyderlandai

Nyderlandų vyriausybė sukūrė projekto galimo poveikio greitam įvertinimui pradiniame etape skirtą priemonę. Joje apibūdinami procedūros etapai, kuriuos reikia atlikti, jeigu poveikio „Natura 2000“ teritorijoms arba saugomoms rūšims vertinimas įeina į leidimo suteikimo procedūrą. Ji padeda nustatyti galimą poveikį atskiroms rūšims ir buveinių tipams ir suteikia informacijos apie rūšių ir buveinių tipų jautrumą įvairiai veiklai.

Žr. www.natura2000.nl (skyreliai „routeplanner beschermde natuur“ ir „effectenindicator Natura 2000-gebieden“).

Belgija

Siekiant vertinti rūgštėjimą ir eutrofikaciją dėl atmosferinių iškritų (NOx ir NH3 iškritų, siejamų su tokia veikla kaip intensyvus žemės ūkis, pramoninio šilumos tiekimo ir energetikos procesai bei susisiekimas), Belgijoje pateikta interaktyvi internetinė prietaika pradiniam tikrinimui atlikti. Tai yra priemonė, skirta greitai peržiūrai siekiant nustatyti galimą poveikį. Jei gautas peržiūros rezultatas žymimas sutartine žalia spalva, tai reiškia, kad žalingas poveikis nėra tikėtinas, o jeigu raudona, tai reiškia, kad gali būti patirtas žalingas poveikis, dėl kurio reikėtų nuodugnesnio tikrinimo atliekant tinkamą vertinimą.

Žr. https://www.milieuinfo.be/voortoets/.

Išsamiau apie informaciją ir praktines priemones, padedančias atlikti tikrinimą ir tinkamą vertinimą, žr. šio gairių dokumento priede (1.1 skirsnis).

3.1.4. 4 etapas – vertinimas, ar galima atmesti reikšmingo poveikio tikimybę, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus

Tolesnis tikrinimo etapo veiksmas yra pirmesniame etape nustatyto poveikio tikimybės ir galimo reikšmingumo įvertinimas atsižvelgiant ir į galimą suminį poveikį kartu su kitais planais arba projektais.

Reikšmingo poveikio tikimybės įvertinimas

Tikėtinas reikšmingas poveikis šiomis aplinkybėmis yra bet koks poveikis, kurį galima pagrįstai prognozuoti dėl plano ar projekto, kuris neigiamai ir reikšmingai paveiktų nustatytus buveinių ir rūšių, kurių buvimas toje „Natura 2000“ teritorijoje yra reikšmingas, apsaugos tikslus. Tas poveikis gali būti patiriamas dėl pačioje teritorijoje arba už jos ribų vykdomos veiklos, arba dėl sąveikų su kitais planais ar projektais.

Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad jeigu neįmanoma be pagrįstų abejonių atmesti reikšmingo poveikio tikimybės, turi būti atliekamas išsamus plano arba projekto tinkamas vertinimas pagal 6 straipsnio 3 dalį (apie galimo poveikio vertinimą išsamiau žr. 3.2.2.b skirsnyje).

Poveikio reikšmingumas skiriasi priklausomai nuo tokių veiksnių kaip poveikio dydis, tipas, mastas, trukmė, intensyvumas, laikas, tikėtinumas, suminis poveikis ir atitinkamų buveinių bei rūšių pažeidžiamumas.

7 teksto intarpe pateikta pavyzdžių, pagal kokius rodiklius kiekybiškai nustatomas šio poveikio reikšmingumas.

7 intarpas

Reikšmingumo rodiklių pavyzdžiai

Poveikio tipas	Reikšmingumo rodiklis
Buveinės ploto praradimas Degradacija	Prarandamos buveinės plotas hektarais, prarandamos buveinės procentinė dalis. Plotas (absoliutusis ir procentinė jo dalis), kuriame suprastėjo tie požymiai, pagal kuriuos nustatoma rūšies ar buveinės apsaugos būklė, taip pat kiekvieno iš tų elementų degradacijos mastas.
Trikdymas	Trikdančio veiksnio intensyvumo lygis, veikimo trukmė ar nuolatinis pobūdis, jo atstumas nuo veisimosi vietų.
Fragmentacija	Pokytis, palyginti su pradine būkle ir pageidaujama būkle (pvz., sukuriami keli maži buveinės ploteliai vietoj vieno didelio ploto, arba keliuose buveinės hektaruose patiriamas pakraščio efektas).
Netiesioginis poveikis	Kiek atitinkama teritorija tampa atvira kitoms grėsmėms (invazinėms svetimoms rūšims, žmonių ir gyvūnų skverbimuisi, papildomai plėtrai).

Tarp poveikio reikšmingumui vertinti svarbių informacijos šaltinių yra įrodymai, gauti dėl panašios veiklos, paveikusios teritorijas su panašiais elementais, dėl kurių tos teritorijos įsteigtos ir kurių apsaugos būklė ar apsaugos tikslai jose yra panašūs, ir ekspertų vertinimai remiantis prieinamais įrodymais. Vis dėlto, kadangi kiekvienas atvejis neišvengiamai yra skirtingas, būtina atsižvelgti į vietos aplinkybes. Todėl vertinimas visada turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju.

Kaip nurodyta 6 straipsnio vadove, tai, kas gali būti reikšminga vienai teritorijai, gali būti nereikšminga kitai teritorijai. Pavyzdžiui, prarastas šimto kvadratinių metrų buveinės plotas gali būti reikšmingas praradimas mažoje retų gegužraibinių augalų teritorijoje, tačiau panašus praradimas didelėje stepinėje teritorijoje gali būti nereikšmingas, jeigu nepaveikia tos teritorijos apsaugos tikslų.

Planų atveju, priklausomai nuo įvairių plano aspektų ir komponentų tikslumo ir išsamumo lygio, gali būti sunku šiame etape įvertinti visų tipų galimo poveikio atskiroms teritorijoms dydį ir reikšmingumą. Nepaisant to, reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijai tikimybė vis vien gali būti įvertinta, pavyzdžiui, atsižvelgiant į plano ar projekto tipą ir į jo galimą poveikio zoną.

Todėl planai turi būti tikrinami pakankamai atidžiai (kad neliktų pagrįstų abejonių) ir vadovaujantis atsargumo principu, kad nebūtų praleisti kai kurie komponentai ar veiksmai, galintys daryti poveikį „Natura 2000“ teritorijai, ir nereiktų toliau jų tikrinti atliekant tinkamą vertinimą.

Dėl poveikio švelninimo priemonių vertinimo (18) atliekant 6 straipsnio 3 dalies procedūrą Teismas nusprendė, kad „siekiant nustatyti, ar vėliau būtina atlikti plano arba projekto poveikio atitinkamai teritorijai tinkamą vertinimą, išankstinio vertinimo etape nereikia atsižvelgti į priemones, kuriomis siekiama išvengti plano ar projekto kenksmingo poveikio šiai teritorijai arba jį sumažinti“ (byla C-323/17).

Tačiau projektų plėtotojai kartais gali taip rengti projektus, kad nuo pat pradžių išvengtų neigiamo poveikio aplinkai arba jį kuo labiau sumažintų. Tai galima daryti naudojant geriausias prieinamas technologijas arba taikant prevencines priemones, įskaitant įstatymines priemones (pvz., suteikti žmonių nelankomų zonų statusą), nustatomas, pavyzdžiui, sektoriniuose teisės aktuose, „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planuose ar teritorijų (zonavimo) planuose.

Į tokius bendrus projekto komponentus galima atsižvelgti tikrinimo etape, priešingai nei to konkretaus plano ar projekto poveikio švelninimo priemones, į kurias šiame etape neturi būti atsižvelgta. Šie komponentai turėtų būti aiškiai nurodyti projekto aprašyme. Į konkrečias poveikio švelninimo priemones, pavyzdžiui, žaliųjų tiltų įrengimą, kad galėtų migruoti saugomos rūšys, kurių apsaugai įsteigta ta teritorija (ypač jei tas priemones taikyti nurodo kompetentinga institucija), turėtų būti atsižvelgiama tik atliekant tinkamą vertinimą, kaip apibūdinta 3.2.5 skirsnyje.

Galimo suminio poveikio kartu su kitais planais ir projektais vertinimas

Tikrinimo etape turėtų būti atliekamas plano arba projekto galimai reikšmingo poveikio atskirai arba kartu su kitais projektais ar planais vertinimas. Tokio suminio poveikio vertinimas tikrinimo etape dažnai yra mažiau išsamus negu tinkamo vertinimo etape, tačiau vis vien reikia nustatyti visus kitus planus arba projektus, dėl kurių galėtų atsirasti suminis poveikis su atitinkamu planu arba projektu.

Norint atlikti tokį bendrą tikrinimą, reikia nustatyti kitus planus ar projektus, galinčius turėti poveikį toms pačioms „Natura 2000“ teritorijoms, o tada įvertinti jų gebėjimą daryti reikšmingą poveikį kartu su vertinamu planu arba projektu. Jei po šios analizės neįmanoma padaryti galutinių išvadų, reikėtų bent nustatyti visus kitus susijusius planus ir projektus, kurie turėtų būti išsamiau nagrinėjami atliekant tinkamą vertinimą.

Suminio poveikio vertinimas tikrinimo etape

Keli projektai, kurių kiekvieno poveikis atskirai nėra didelis, kartu gali daryti reikšmingą poveikį. Nustatant galimą reikšmingą poveikį reikėtų taip pat apsvarstyti sąveikas su kitais planais ir (arba) projektais, kad vertinant planą ar projektą būtų atsižvelgiama į suminį poveikį.

Tokio bendro poveikio vertinimo nuostata taikoma kitiems planams ar projektams, kurie yra jau užbaigti; arba patvirtinti, bet dar neužbaigti; arba pasiūlyti (t. y. dėl kurių yra pateiktas prašymas suteikti patvirtinimą arba sutikimą). Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vertinant suminį poveikį neapsiribojama vien panašių tipų planų ar projektų tame pačiame veiklos sektoriuje vertinimu . Vertinant turėtų būti įtraukiami visų tipų planai ar projektai, kurių poveikis kartu su svarstomo plano ar projekto poveikiu galėtų būti reikšmingas.

Atliekant vertinimą panašiai turėtų būti atsižvelgiama ne tik į suminį kelių projektų ar kelių planų poveikį, bet ir suminį projektų kartu su planais (ir atvirkščiai) poveikį . Pavyzdžiui, naujas didelio greitkelio tiesybos projektas atskirai gal ir neturėtų neigiamo poveikio teritorijai, tačiau jeigu jį svarstant kartu būtų atsižvelgiama į jau patvirtintą gyvenviečių plėtros toje pačioje vietovėje planą, bendras poveikis gali būti pakankamai reikšmingas, kad neigiamai paveiktų tą teritoriją. Ir, priešingai, planas gali atskirai neturėti reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, tačiau vertinimo išvados gali būti kitokios, jeigu jį svarstant būtų kartu atsižvelgiama į jau pasiūlytą arba leidžiamą įgyvendinti didelės apimties plėtros projektą, kuris nėra to plano dalis.

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 4.5.3 skirsnyje.

Gali būti sunku gauti informacijos apie kitus planus ir projektus, galinčius kartu daryti suminį poveikį „Natura 2000“ teritorijai. Labai naudinga turėti duomenų bazes ar informacines sistemas, kuriose galima gauti tokią informaciją apie pasirinktą plotą; jas šiuo metu jau turi arba kuria kelios valstybės (19). Nustatant galimą suminį poveikį galima naudotis ir esamomis duomenų bazėmis, kuriose visuomenė informuojama apie planų ir projektų strateginius poveikio aplinkai vertinimus (SPAV) ir poveikio aplinkai vertinimus (PAV) (20).

Bet kokiu atveju turėtų būti konsultuojamasi su kompetentingomis (aplinkos apsaugos arba konkrečių sektorių) institucijomis; jos turėtų gebėti suteikti informacijos apie kitus planus arba projektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti atliekant tikrinimą.

2 lentelėje parodyti pagrindiniai suminio poveikio „Natura 2000“ teritorijai vertinimo etapai.

2 lentelė

Suminio poveikio vertinimas

Vertinimo etapai	Vykdytina veikla
Nustatyti vertinimo geografines ribas ir laikotarpį	Apibrėžti suminio poveikio vertinimo ribas; įsidėmėtina, kad jos skiriasi, priklausomai nuo poveikio tipo (pvz., poveikis vandens ištekliams, triukšmui), ir gali būti apimamos toliau (ne toje teritorijoje) esančios vietos.
Nustatyti visus projektus ir (arba) planus, kurių poveikis gali sumuotis	Nustatyti visus galimus svarstomo plano ar projekto poveikio šaltinius kartu su visais kitais toje aplinkoje esančiais poveikio šaltiniais ir kitu galimu poveikiu pagal kitus siūlomus projektus ar planus; projektų ar planų įgyvendinimo laiką ir etapus.
Poveikio nustatymas	Nustatyti, kokių rūšių poveikis (pvz., triukšmas, vandens išteklių mažėjimas, išmetami cheminiai teršalai) gali paveikti teritorijos, kuri yra pažeidžiama dėl pokyčių, struktūrą ir funkcijas.
Poveikio plitimo būdo nustatymas	Nustatyti galimas suminio poveikio plitimo būdus (21) (pvz., per vandenį ar orą; suminis poveikis laike ar erdvėje). Ištirti teritorijos sąlygas ir nustatyti, kur yra rizika pažeidžiamiems jos struktūros ir funkcijų aspektams.
Prognozavimas	Prognozuoti nustatyto galimo suminio poveikio dydį ir mastą.
Vertinimas	Atsižvelgiant į reikšmingumo vertinimo etape surinktą informaciją, paaiškinti, ar galimas suminis poveikis galėtų būti reikšmingas, ar ne.

Kai teritorijoje saugomos buveinės ar rūšies būklė jau yra nepalanki arba viršijamos poveikio tų buveinių ar rūšių specifiniams požymiams kritinės ribos (arba kai toje teritorijoje patiriamas suminis poveikis, dėl kurio susidarys tokia padėtis, kaip čia nurodyta), reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai gali daryti bet koks papildomas planas ar projektas, kuris atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais prisideda prie jau daromo poveikio.

3.1.5. Išvados: remiantis tikrinimo rezultatu priimamas sprendimas

Priimamas sprendimas dėl to, ar planas arba projektas gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, turi praktinių ir teisinių padarinių. Tie planai ir projektai, kurie, kaip nuspręsta be pagrįstų abejonių, reikšmingo poveikio neturi, gali būti vykdomi neatliekant tolesnių 6 straipsnio 3 dalies procedūros veiksmų.

Tikrinimo etapo pabaigoje, kaip ir po tinkamo vertinimo, turi būti priimamas kompetentingos institucijos rašytinis pagrįstas sprendimas, kad būtų užfiksuotos priežastys, dėl kurių padaryta ši išvada. Rengiant išvadas reikėtų atsižvelgti ir į „Natura 2000“ teritorijos valdymo organo nuomonę.

Sprendimas taip pat turėtų būti paskelbtas viešai. Nors tai nėra aiškiai nurodyta Direktyvos tekste, Teismas pripažino, kad ir tikrinimo etape pagal 6 straipsnio 3 dalį visuomenės dalyvavimas yra būtinas (sprendimas byloje C-243/15, 46–49 punktai). Be to, Teismas pripažino NVO teisę užginčyti institucijų po tikrinimo priimtą sprendimą (sprendimas byloje C-243/15, 56–61 punktai).

Kadangi tikimybė, kad teritorijai gali būti padarytas reikšmingas poveikis, yra pakankama priežastis, dėl kurios reikia atlikti tinkamą vertinimą, sprendimas dėl to gali būti priimtas arba po plano ar projekto nuodugnaus patikrinimo, arba remiantis nesudėtinga analize, kai jau numatoma, kad gali būti reikšmingas poveikis (dėl plano ar projekto tipo, dydžio ar masto, atitinkamos „Natura 2000“ teritorijos ypatybių arba didelės bendro poveikio kartu su kitais planais ar projektais rizikos). Tai suteiks galimybę kuo greičiau pradėti tinkamą vertinimą.

Jei kyla abejonių, t. y. jeigu, remiantis prieinama informacija, negalima atmesti plano ar projekto reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijai (atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais) tikimybės, turi būti atliekamas to plano arba projekto tinkamas vertinimas.

Taip pat būtų geriausia, kad po tikrinimo priimtame sprendime būtų pateikta gairių dėl būsimo tinkamo vertinimo apimties ir dėl galimo reikšmingo poveikio, kurį reikia tirti (22). Plano atveju apimamos visos „Natura 2000“ teritorijos, kurioms tas planas gali turėti poveikį.

8 intarpe pateikiama tikrinimo metu atliekamos analizės schema.

8 intarpas

Tikrinimo metu atliekamos analizės schema

Trumpas plano arba projekto ir pagrindinių aspektų, galinčių daryti poveikį, aprašymas

Plano arba projekto tikslai ir jo pagrindiniai bruožai bei veikla įvairiuose (pvz., statybos, eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo, kai tinka) etapuose.

Trumpas „Natura 2000“ teritorijų ir jų pagrindinių elementų aprašymas

Buveinės ir rūšys, kurių apsaugai įsteigtos atitinkamos teritorijos, ir jų apsaugos tikslai.

Atskirų plano ar projekto aspektų, galinčių daryti poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, aprašymas, apimantis:

—	dydį ir mastą;

—	atstumą nuo „Natura 2000“ teritorijų;

—	žemės užėmimą (tiesioginį / netiesioginį);

—	su ištekliais susijusius poreikius (pvz., vandens gavybą, dirvožemio ar naudingųjų iškasenų kasybą);

—	išmetamus teršalus (patenkančius į žemę, vandenį ar orą);

—	transporto poreikius;

—	statybos, eksploatacijos, eksploatacijos nutraukimo etapų trukmę ir atlikimo laiką;

—	įvairius poveikio veiksnius (pvz., triukšmą, azoto iškritas, vandens drumstimą).

Galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, atsižvelgiant į konkrečius nustatytus tų elementų, kurių apsaugai tos teritorijos įsteigtos, apsaugos tikslus, aprašymas, apimantis:

—	buveinių ploto mažėjimą, buveinių degradaciją ar fragmentaciją;

—	rūšių trikdymą, rūšių populiacijų ir tankio mažėjimą;

—	buveinių ir rūšių ekologiniams reikalavimams itin svarbių ekologinių funkcijų ir (arba) elementų (pvz., vandens kokybės ir kiekio) pokyčius;

—	pagrindinių ryšių, formuojančių teritorijos struktūrą ir funkcijas, trikdymą.

Galimo bendro poveikio kartu su kitais planais ar projektais aprašymas:

—	poveikio veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti dėl suminio poveikio;

—	prie suminio poveikio galinčių prisidėti projektų sąrašas ir aprašymas;

—	suminio poveikio masto ir reikšmingumo, atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus, vertinimas.

Kriterijai, pagal kuriuos vertinamas reikšmingumas, reikšmingumo rodikliai, atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus, pavyzdžiui:

—	buveinių nykimo (absoliutaus, santykinio) laipsnis, buveinių struktūros pokyčiai;

—	rūšių populiacijų išstūmimo rizika, trikdymo lygis, rūšių gyvenamojo arealo, maitinimosi ploto, prieglobsčio zonų sumažėjimas, veisimuisi palankių sąlygų pokyčiai;

—	poveikį patiriančių buveinių ir rūšių svarba, pvz., reprezentatyvumas, vietinė įvairovė;

—	teritorijos svarba (pvz., tam tikrų buveinių ir rūšių paplitimo arealo riba, atliekama jungiamoji funkcija, svarbi ekologiniams ryšiams);

—	ekologinių funkcijų trikdymas ar pakitimas;

—	teritorijos pagrindinių ekologinių savybių (pvz., vandens kokybės) pokyčiai.

Išvados: remiantis pirmiau nurodyta informacija, apibūdinami plano ar projekto aspektai arba kelių aspektų deriniai, galintys daryti reikšmingą poveikį, ir tie aspektai, kurių poveikio pobūdis ar mastas nėra žinomas.

Galimas reikšmingas poveikis:

☐ Nėra

☐ Yra arba abejotinas

3.2. 2 etapas – tinkamas vertinimas

Tinkamo vertinimo tikslas – įvertinti plano arba projekto poveikį atitinkamoje teritorijoje atskirai arba kartu su kitais planais arba projektais, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus.

Vertinimo išvados turėtų būti parengtos taip, kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti, ar planas arba projektas padarys neigiamą poveikį atitinkamos teritorijos vientisumui. Taigi atliekant tinkamą vertinimą konkrečiai orientuojamasi į rūšis ir (arba) buveines, kurioms apsaugoti įsteigta tinklo „Natura 2000“ teritorija.

6 straipsnio vadovo 4.6.1 skirsnis.

Tinkamas vertinimas atliekamas tiek projektų, tiek planų atveju. Jis gali būti koordinuojamas arba integruojamas su kitais poveikio aplinkai vertinimais, tokiais kaip projektų poveikio aplinkai vertinimas (PAV), planų ir programų strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV) ir pagal Vandens pagrindų direktyvą atliekami vertinimai (žr. 5.2 skirsnį).

Kaip ir per PAV ir SPAV procesus, plano arba projekto plėtotojas paprastai pateikia kompetentingai institucijai patikrinti atlikto tinkamo vertinimo ataskaitą. Jeigu atliekant vertinimą nustatomas neigiamas poveikis arba tokio poveikio tikimybė, plėtotojas taip pat gali šiame etape numatyti poveikio švelninimo priemones, kuriomis poveikis bus sumažintas.

Tada kompetentingai institucijai tenka atsakomybė patikrinti, ar planas arba projektas neigiamai paveiks atitinkamos teritorijos vientisumą, ar ne, taigi ar tą planą arba projektą galima patvirtinti, ar ne. Kompetentinga institucija taip pat gali nustatyti patvirtinimo sąlygas ir, jei tinka, iš anksto sužinoti plačiosios visuomenės nuomonę. Daugiau informacijos apie konsultavimąsi atliekant tinkamą vertinimą pateikta 3.2.7 skirsnyje.

Vertinimo procesas apima informacijos rinkimą iš įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalines, regionines ir vietos gamtos apsaugos institucijas, mokslo ekspertus ir NVO, ir surinktos informacijos vertinimą. Kompetentinga institucija, konsultuodamasi su vidaus ir išorės ekspertais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat gali remtis plano arba projekto plėtotojo pateikta informacija.

Yra atvejų, kai kompetentingai institucijai gali reikėti prašyti papildomos informacijos, siekiant užtikrinti, kad galutinis įvertinimas būtų kuo išsamesnis ir objektyvesnis. Reikėtų prisiminti, kad tinkamas vertinimas turi būti pakankamai išsamus ir pagrįstas, kad, atsižvelgiant į geriausias turimas šios srities mokslo žinias, būtų įrodyta, kad neigiamo poveikio nebus.

Apibendrinant, tinkamo vertinimo procesą sudaro šie etapai:

1.	Surenkama informacija apie projektą ir atitinkamą „Natura 2000“ teritoriją.

2.	Įvertinamas plano arba projekto poveikis (atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais), atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus.

3.	Nustatoma, ar planas arba projektas gali daryti neigiamą poveikį teritorijos vientisumui.

4.	Svarstomos poveikio švelninimo priemonės (įskaitant jų stebėseną).

Šiuos etapus gali reikėti atlikti kartotinai, grįžtant prie kai kurių iš jų, atsižvelgiant į paskesnių etapų rezultatus. Kiekvienas etapas apibūdinamas tolesniuose skirsniuose. Šio skyriaus pabaigoje aptariami tokie papildomi aspektai kaip viešos konsultacijos ir tinkamų vertinimų kokybės užtikrinimas.

3.2.1. 1 etapas – informacijos apie projektą ir atitinkamas „Natura 2000“ teritorijas rinkimas

Tinkamam vertinimui reikalinga informacija apima „Natura 2000“ teritorijų, kurioms gali būti daromas poveikis, taip pat rūšių ir buveinių, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas (vadinamų elementais, kurių apsaugai įsteigta ta teritorija), ir jų apsaugos tikslų apibūdinimą, taip pat atitinkamo plano ar projekto ir jo galimo poveikio teritorijos apsaugos tikslams apibūdinimą. Dalis šios informacijos gali būti jau surinkta tikrinimo etape, tačiau paprastai tinkamam vertinimui reikia išsamesnės informacijos.

Pagal PAV direktyvos 5 straipsnio 2 dalį ir SPAV direktyvos 5 straipsnio 4 dalį kompetentinga institucija plėtotojo prašymu turėtų nustatyti poveikio aplinkai vertinimo apimtį (apimties nustatymas). Apimties nustatymo tikslas – nustatyti tuos elementus, kurie turėtų būti įtraukti į plėtotojo rengiamą ir kompetentingai institucijai teikiamą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Visų pirma, apimties nustatymo užduotis turėtų padėti nustatyti svarbiausius elementus, kurie turi būti nagrinėjami, kad juos būtų galima išsamiau įvertinti (23).

Apimties nustatymas skiriasi priklausomai nuo plano ar projekto ir nuo atitinkamų teritorijų, tačiau paprastai jis apima teritorijos apibūdinimą, plano arba projekto apibūdinimą ir jo galimo poveikio teritorijai nustatymą atsižvelgiant į tos teritorijos apsaugos tikslus. Nepriklausomai nuo to, ar tinkamas vertinimas yra integruotas į PAV (SPAV), ar ne, nustatant apimtį turėtų būti nurodomos pradinės teritorijoje esamos sąlygos (t. y. saugomų buveinių ir rūšių, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, būklė, tos konkrečios teritorijos apsaugos tikslai ir kiti elementai, nuo kurių priklauso jos vientisumas ir teritorijos svarba viso tinklo vientisumui), kurias reikės nustatyti ir ištirti atliekant tinkamą vertinimą, taip pat analizės detalumo lygis, metodai, reikšmingumo vertinimo kriterijai, poveikio švelninimo priemonių rūšys ir nagrinėtinos alternatyvos, ir kt.

PAV direktyvos (Direktyva 2011/92/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/52/ES) 5 straipsnio 2 dalis

Užsakovo prašymu kompetentinga institucija, atsižvelgdama į užsakovo pateiktą informaciją, visų pirma apie projekto specifines charakteristikas, įskaitant jo vietą ir techninį pajėgumą, ir tikėtiną jo poveikį aplinkai, pateikia nuomonę dėl informacijos, kurią užsakovas turi įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pagal šio straipsnio 1 dalį, apimties ir išsamumo. Prieš pateikdama savo nuomonę kompetentinga institucija konsultuojasi su institucijomis, nurodytomis 6 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad kompetentinga institucija pareikštų savo nuomonę, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, neatsižvelgiant į tai, ar užsakovas to pageidauja.

SPAV direktyvos (Direktyva 2001/42/EB) 5 straipsnio 4 dalis

Priimant sprendimą dėl informacijos, kuri turi būti pateikta aplinkos apsaugos ataskaitoje, apimties ir išsamumo, būtina konsultuotis su 6 straipsnio 3 dalyje nurodytomis valdžios institucijomis.

Reikiamas duomenų rinkimo, tikrinimų ir tyrimų mastas ir lygis skiriasi priklausomai nuo atitinkamo projekto ir teritorijos arba teritorijų, kurioms daromas poveikis. Taigi dėl to turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Tai gali priklausyti, pavyzdžiui, nuo projekto ir teritorijos sudėtingumo, taip pat nuo teritorijos svarbos rūšims ir buveinėms, kurių apsaugai ji įsteigta. Tai taip pat priklausys nuo jau prieinamų duomenų apie teritoriją ir apie rūšis ir buveines, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, taip pat nuo ankstesnių vertinimų metu gautos informacijos ir kt.

Suderinta ir aukštos kokybės geografinė informacija paprastai palengvina plėtotojų, institucijų ir suinteresuotųjų subjektų darbą ir yra itin svarbi tarpvalstybinių projektų ir tarpvalstybinio poveikio atvejais. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai projektas daro poveikį per kelių valstybių teritoriją tekančiai upei arba pasienyje įrengtas objektas gali sukelti tarpvalstybinio masto taršą, labai svarbu, kad šis poveikis būtų nustatomas, vertinamas ir švelninamas vadovaujantis bendrais standartais. ES INSPIRE (Europos erdvinės informacijos infrastruktūros) direktyva siekiama, kad tokie standartizuoti duomenys būtų prieinami ir naudojami (24).

3 lentelėje pateiktas orientacinis kontrolinis sąrašas, kokia pradinė informacija yra reikalinga tinkamam vertinimui, o 4 lentelėje pateiktas pavyzdys, kokia informacija turėtų būti renkama vertinant planų ir projektų poveikį „Natura 2000“ teritorijoms.

3 lentelė

Tinkamam vertinimui reikalinga pradinė informacija: orientacinis kontrolinis sąrašas

Pradinė informacija apie „Natura 2000“ teritorijas ir jų elementus	Informacijos šaltiniai	Kur prieinama / šaltinis
„Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai. Nustatytos teritorijų apsaugos priemonės. Žemės naudojimas, draudžiama ir leidžiama veikla teritorijose. Pagrindinės teritorijose nustatytos grėsmės ir neigiami veiksniai. „Natura 2000“ teritorijų žemėlapiai (su pažymėtomis teritorijos ribomis ir atitinkamų elementų buvimo vietomis)	„Natura 2000“ standartinės duomenų formos Įstatyminiai SST arba SAT steigimo aktai Tvarkymo planai ir kiti teritorijos tvarkymo dokumentai ar priemonės (taisyklės, sutartys, susitarimai)	Nacionaliniai ar regioniniai interneto portalai Oficialieji valstybės leidiniai Apsaugos institucijos ar agentūros „Natura 2000“ žiūryklė (25) „Natura 2000“ duomenų bazė (26) Nacionalinės duomenų bazės
Atitinkamose teritorijose esantys buveinių tipai ir rūšys ir jų būklė: išsaugojimo laipsnis, reprezentatyvumas ir kt. Atitinkamų teritorijų svarba jose esančioms buveinėms ir rūšims. Atitinkamų buveinių tipų ir rūšių pagrindiniai ekologiniai reikalavimai, pažeidžiamumas ir jautrumas.	„Natura 2000“ standartinės duomenų formos Teritorijų tvarkymo planai Steigimo aktai Įstatymų nustatyti planai ir politika dėl gamtos apsaugos nacionaliniu, regioniniu, vietos lygmenimis Rūšių ir buveinių apsaugos veiksmų planai Dabartiniai ir istoriniai žemėlapiai, geodeziniai tyrimai ir kt. Ekspertų informacija	Nacionaliniai ar regioniniai interneto portalai „Natura 2000“ žiūryklė „Natura 2000“ duomenų bazė Nacionalinės duomenų bazės Kompetentingos institucijos Prieinama literatūra Mokslo institucijos
Buveinių ir rūšių apsaugos būklė, tendencijos, pagrindinės grėsmės ir neigiami veiksniai (biogeografinio regiono ir nacionaliniu lygmenimis).	Nacionalinės ataskaitos dėl apsaugos būklės pagal Buveinių direktyvos 17 straipsnį ir Paukščių direktyvos 12 straipsnį	Internete paskelbtos ataskaitos (27)
Pagrindinė informacija apie projektą ar planą	Informacijos šaltiniai	Kur prieinama / šaltinis
Išsamiai apibūdintos plano arba projekto charakteristikos: bendras projekto veikiamas plotas, projekto veikla, išmetami teršalai, naudojami gamtos ištekliai, etapai, laiko planavimas ir kt. Ryšys (pvz., pagrindiniai atstumai ar poveikio plitimo būdai) tarp plano arba projekto ir „Natura 2000“ teritorijos.	Plano arba projekto dokumentai (schema, žemėlapiai ir kt.) Žemėlapiai, GIS	Projekto ar plano iniciatorius „Natura 2000“ žiūryklė
Kitų (įgyvendinamų, patvirtintų arba siūlomų) planų ar projektų, kurie gali turėti bendrą ar suminį poveikį „Natura 2000“ teritorijoms kartu su vertinamu projektu, charakteristikos.	Duomenų bazės: pvz., SPAV, PAV; planų ar projektų tinkami vertinimai, regioniniai arba savivaldybių planai, vietos valdžios planavimo prietaikos	Kompetentingos institucijos Interneto platformos
Informacija apie kitus vertinimus, reikalingus sutikimui dėl projekto arba plano patvirtinimui gauti.	Nacionalinės teisės aktai	Kompetentingos institucijos Oficialieji valstybės leidiniai
Organizacijos, dalyvaujančios atitinkamo plano ar projekto sektoriuje ar veikloje arba turinčios su tuo susijusių interesų.	Sektorinės organizacijos ar asociacijos	Projekto ar plano plėtotojas Kompetentingos institucijos
Panašių planų arba projektų vertinimai.	PAV ir SPAV pranešimai, tinkamų vertinimų ataskaitos ir kiti dokumentiniai įrodymai dėl panašių praeityje įvertintų planų arba projektų	Oficialieji valstybės leidiniai Kompetentingos institucijos, atitinkamos agentūros ir kiti organai

4 lentelė

Informacija, renkama vertinant planų ir projektų poveikį „Natura 2000“ teritorijoms (Ispanijos gairės)

Elementai

Apimtis

Renkama informacija

„Natura 2000“ teritorijos

Buveinės

Bendra

—	Kodas, pavadinimas, prioritetinis pobūdis;

—	būdingos rūšys;

—	atitinkami struktūros ir funkcijų kintamieji ir ekologiniai reikalavimai.

Biogeografinis regionas (valstybės lygmeniu)

—	Buveinės apsaugos būklė tame biogeografiniame regione (nacionaliniu lygmeniu);

—	atitinkamos teritorijos vaidmuo ir svarba buveinės išsaugojimui.

„Natura 2000“ teritorija

—	Buveinės išsaugojimo laipsnis ir reprezentatyvumas toje teritorijoje;

—	buveinės apsaugos tikslas, nustatytas toje teritorijoje;

—	buveinės paplitimo arealas toje teritorijoje (įskaitant žemėlapius) ir bendro ploto proc. dalis (valstybėje / regione);

—	neigiami veiksniai, grėsmės ir poveikis tai buveinei toje teritorijoje;

—	pažeidžiamumas dėl projekto galimo poveikio.

Rūšys

Bendra

—	Kodas, pavadinimas, prioritetinis pobūdis, apsaugos statusas tame regione ar šalyje;

—	ekologiniai reikalavimai ir veiksniai, turintys įtaką rūšies populiacijų dinamikai.

Biogeografinis regionas (valstybės lygmeniu)

—	Rūšies apsaugos būklė biogeografiniame regione (nacionaliniu lygmeniu);

—	atitinkamos teritorijos vaidmuo ir svarba tos rūšies išsaugojimui.

„Natura 2000“ teritorija

—	Rūšies apsaugos būklė toje teritorijoje;

—	rūšies apsaugos tikslas, nustatytas toje teritorijoje;

—	rūšies paplitimo arealas ir naudojimasis ta teritorija (įskaitant žemėlapius);

—	populiacija ir tendencijos toje teritorijoje; sudaroma visos toje šalyje ar regione esančios populiacijos procentinė dalis;

—	esami neigiami veiksniai ir grėsmės tai rūšiai toje teritorijoje;

—	rūšies pažeidžiamumas galimam poveikiui (pvz., jautrumas trikdymui).

Tinklo „Natura 2000“ vientisumui svarbūs kraštovaizdžio elementai

Biogeografinis regionas (valstybės lygmeniu)

—	Tipas (ekologinis koridorius, jungiamąją funkciją atliekantis elementas ar kt.);

—	„Natura 2000“ ir kitos sujungtos ar ekologiniais ryšiais susijusios teritorijos (įskaitant žemėlapius);

—	rūšys (ar buveinės), kurioms tai svarbu, ir svarba jų išsaugojimui;

—	neigiami veiksniai, grėsmės ir poveikis atitinkamam elementui;

—	pažeidžiamumas dėl atitinkamo projekto ir galimo poveikio.

Parengta pagal: Rekomendacijos dėl informacijos, įtraukiamos į projektų poveikio „Natura 2000“ tinklui tinkamus vertinimus PAV dokumentuose Ispanijos nacionalinėje administracijoje (Ministerio de Agricultura y Pesca, Alimentación y Medio Ambiente, 2018). Prieinama adresu https://www.miteco.gob.es/es/calidad-y-evaluacion-ambiental/temas/evaluacion-ambiental/guias-directrices/.

3.2.2. 2 etapas – plano arba projekto poveikio (atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais) vertinimas atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus

Atliekant tinkamą vertinimą turėtų būti išsamiai nustatytas visoks galimas plano ar projekto poveikis, kuris gali būti reikšmingas atitinkamai teritorijai, atsižvelgiant į suminį ir kitokį poveikį, kuris gali būti patiriamas dėl vertinamo plano arba projekto bendro poveikio kartu su kitais planais ar projektais.

(6 straipsnio vadovo 4.6.2 skirsnis)

Atliekant tinkamą vertinimą turėtų būti užtikrinta, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į visus struktūrinius ir funkcinius aspektus, prisidedančius prie teritorijos vientisumo, tiek apibrėžiant pradines sąlygas, tiek prieš nustatant galimą poveikį, jo švelninimo priemones ir bet kokį po šių priemonių taikymo liekantį poveikį.

2 etapas apima šią veiklą:

—	„Natura 2000“ teritorijų, kurioms daro poveikį planas arba projektas, apsaugos tikslų nustatymą;

—	plano arba projekto poveikio nustatymą ir vertinimą atsižvelgiant į teritorijų apsaugos tikslus;

—	suminio poveikio kartu su kitais planais ir projektais svarstymą.

a) „Natura 2000“ teritorijų, kurioms daro poveikį planas arba projektas, apsaugos tikslų nustatymas

Atliekant tinkamą vertinimą plano arba projekto poveikis turi būti įvertinamas atsižvelgiant į nustatytus saugomų buveinių ir rūšių, esančių „Natura 2000“ teritorijose, apsaugos tikslus.

Kompetentingos institucijos turi nustatyti apsaugos tikslus kiekvienoje teritorijoje. Tie tikslai turi būti nustatyti dėl visų Bendrijos svarbos rūšių ir buveinių tipų pagal Buveinių direktyvą ir į Paukščių direktyvos I priedą įtrauktų paukščių rūšių, kurių buvimas toje „Natura 2000“ teritorijoje yra reikšmingas, taip pat dėl joje reguliariai aptinkamų migruojančių paukščių rūšių.

Teritorijos lygmens apsaugos tikslai – tai konkretūs nustatyti tikslai, kuriuos reikia pasiekti tam tikroje teritorijoje, siekiant užtikrinti, kad ta teritorija kuo labiau prisidėtų prie palankios apsaugos būklės pasiekimo tinkamu lygmeniu (atsižvelgiant į atitinkamų rūšių ar buveinių tipų natūralaus paplitimo arealą).

Nustatant teritorijos lygmens apsaugos tikslus turėtų būti apibrėžta pageidaujama toje teritorijoje saugomų rūšių ir buveinių tipų apsaugos būklė, siekiant, kad ta teritorija kuo labiau prisidėtų prie PAB [palankios apsaugos būklės] pasiekimo tinkamu lygmeniu. Kartais yra nustatoma keletas per tam tikrą laiką pasiektinų teritorijų lygmens apsaugos tikslų. Šie konkretūs tikslai turėtų būti nustatomi remiantis SDF [standartinėje duomenų formoje] užfiksuotu kiekvienos toje teritorijoje esančios rūšies ir buveinės tipo apsaugos būklės vertinimu.

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 2.3.1 skirsnyje ir Komisijos pranešime dėl apsaugos tikslų nustatymo (paskelbta https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm).

„Natura 2000“ teritorijos apsaugos tikslai paprastai nustatomi tvarkymo planuose ar atitinkamuose valdymo teisiniuose dokumentuose, arba kituose paskelbtuose dokumentuose dėl atitinkamų teritorijų (pvz., steigimo aktuose, kurie paskelbti oficialiajame valstybės leidinyje). Jie taip pat turėtų būti viešai prieinami.

Kiekvieno buveinių tipo ir kiekvienos rūšies toje teritorijoje apsaugos tikslai turėtų būti susieti su jų ekologiniais poreikiais ir nustatyti remiantis parametrais, pagal kuriuos nustatoma jų apsaugos būklė toje teritorijoje (pvz., užimamas plotas, struktūra ir funkcijos arba populiacijos). Jais turėtų būti nustatomos siektinos kiekvieno iš tų požymių ar parametrų reikšmės. Jie taip pat turėtų apimti siektinas arba ribines reikšmes dėl ekologinių funkcijų ir procesų, nuo kurių tos buveinės ir rūšys yra priklausomos (pvz., nustatoma vandens rūšims reikalinga vandens kokybė ir kiekis).

Apsaugos tikslai turi būti:

—	konkretūs , t. y. susiję su konkrečiu elementu (rūšimi ar buveinių tipu), ir jais turi būti apibrėžta apsaugos tikslui pasiekti reikalinga sąlyga ar sąlygos;

—

išmatuojami ir pranešami , t. y. apimantys siektinas kiekybines reikšmes (galbūt papildytas kokybinėmis reikšmėmis, kaip antai buveinės geros būklės apibūdinimu ar populiacijos struktūra), kad būtų galima vykdyti stebėseną siekiant įvertinti, ar pasiekiami apsaugos tikslai, ir taikant Buveinių direktyvos 17 straipsnį;

—	realiai pasiekiami , t. y . su pagrįstais terminais ir naudotinais ištekliais;

—	nuoseklūs , t. y. apsaugos tikslų struktūra turėtų būti, kiek įmanoma, tokia pati visose teritorijose, o to paties elemento apsaugai skirtose teritorijose naudotini panašūs požymiai ir siektinos reikšmės palankioms sąlygoms apibūdinti;

—	visapusiški , t. y. nustatyti požymiai ir siektinos reikšmės turėtų apimti atitinkamo elemento savybes, reikalingas jo palankiai arba nepalankiai būklei apibūdinti.

Nustatant tikslus taip pat turi būti nurodyta, ar jais siekiama atkurti, ar palaikyti atitinkamo teritorijos elemento apsaugos būklę (užmojų lygis, nuo kurio priklauso reikiamos apsaugos priemonės).

Parengta pagal Komisijos pranešimą dėl apsaugos tikslų nustatymo (paskelbta https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm).

Jei nėra konkrečiai teritorijai nustatytų apsaugos tikslų arba nustatomi apsaugos tikslai neatitinka pirmiau apibūdintų standartų, kyla pavojus, kad bus nesilaikoma 6 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

9 intarpe pateikiama teritorijų apsaugos tikslų pavyzdžių.

9 intarpas

„Natura 2000“ teritorijose saugomų buveinių tipų ir rūšių apsaugos tikslų pavyzdžiai

Rifai (1170)

—	nuolatinis buveinės plotas (xx ha) nekinta arba didėja, veikiant natūraliems procesams;

—	rifų paplitimas nekinta arba didėja (pridedamas žemėlapis);

—	išlaikoma natūrali šių tipų bendrijų būklė: atvirų potvynių ir atoslūgių zonos rifų bendrijų komplekso (xx ha); atvirų povandeninių bendrijų komplekso (xx ha) (pateikiamas kiekvieno bendrijų tipo aprašymas).

Išilgai jūros kranto pustomos kopos, apaugusios Ammophila arenaria (baltosios kopos) (2120)

—	buveinių plotas (xx ha) nekinta arba didėja, o jų paplitimas nemažėja (pridedamas žemėlapis), veikiant natūraliems procesams;

—	palaikoma natūrali nuosėdų ir organinių medžiagų apykaita be jokių fizinių kliūčių (pvz., fizinių užtvarų);

—	palaikomos bendrijos, kuriose negausu rūšių ir vyrauja Ammophila arenaria;

—	neigiamos indikatorinės rūšys (įskaitant nevietines rūšis, maisto medžiagų būklės pokyčius rodančias indikatorines rūšis ir tai buveinei būdingomis nelaikomas rūšis) sudaro mažiau nei 5 proc. dangos.

Sausieji viržynai (4030)

—	esamas buveinės užimamas plotas (xx ha) ir jos paplitimas teritorijoje padidėja x % (pridedamas žemėlapis);

—	palaikoma tipinių rūšių gausa (pridedamas sąrašas);

—	palaikoma žema pavienių vietinių medžių ir krūmokšnių danga (<10 proc. dangos);

—	mažiausiai 1 proc., bet ne daugiau kaip 10 proc. buveinės ploto dangos sudaro plika žemė;

—	azoto iškritų kiekiai nesiekia tai teritorijai nustatytų kritinių apkrovos verčių (pvz., 10–20 kg N/ha per metus).

Melvenių (Molinia) pievos ant kalkingo, durpinio arba dumblingo priemolio suspausto dirvožemio (Molinion caeruleae) (6410).

—	esamas buveinės užimamas plotas (xx ha) ir jos paplitimas teritorijoje padidėja x % (pridedamas žemėlapis);

—	pagerėja augmenijos sudėtis: yra ne mažiau kaip xx teigiamos indikatorinės rūšys, įskaitant vieną itin vertinamą rūšį, neigiamos indikatorinės rūšys visos kartu sudaro ne daugiau kaip 20 proc. dangos, tų atskirų rūšių danga mažesnė nei 10 proc., o nevietinių rūšių danga mažesnė nei 1 proc.;

—	pagerėja augmenijos struktūra: sumedėjusių augalų rūšių ir šakių (Pteridium aquilinum) danga ne didesnė kaip 5 proc., plačialapių žolinių augalų dalis augmenijoje yra 40–90 proc. Ne mažiau kaip 30 proc. žolyno yra 10–80 cm aukščio;

—	išlaikoma fizinė struktūra: plikos žemės yra ne daugiau kaip 10 proc.

Aktyvios aukštapelkės (7110)

—	buveinės plotas teritorijoje išplečiamas (pvz., esamas plotas padidėja 10 proc. – nuo xx ha iki yy ha) ir pagerėja jos būklė (pvz., būdingų pelkinių samanų Sphagnum rūšių danga padidėja iki ne mažiau kaip x proc.);

—

visoje teritorijoje atkuriamas tinkamas vandens lygis (vidutinis vandens lygis didžiąją metų dalį yra arti pelkės žolyno paviršiaus arba aukštesnis); sezoniniai vandens lygio svyravimai neturėtų viršyti 20 cm ir vandens lygis neturėtų nukristi daugiau kaip iki 10 cm gylio žemiau paviršiaus, išskyrus labai trumpus periodus);

—	palaikomas dirvožemio pH ir tinkami maisto medžiagų kiekiai (nurodomos tai teritorijai svarbios maisto medžiagos ir natūralios jų paplitimo vietos);

—	pavienių vietinių medžių ir krūmokšnių danga mažesnė nei 10 proc.

Bukų miškai Luzulo-Fagetum (9110)

—	palaikoma esama (gera) apsaugos būklė;

—	palaikomas esamas buveinės plotas toje teritorijoje – xx ha;

—

palaikomos būdingos medžių rūšys: ne mažiau kaip 70 proc. medžių lajos dangos sudaro Picea abies, Fagus sylvatica ssp. sylvatica, Abies alba įvairiomis proporcijomis, su retai pasitaikančiais Betula pendula, Sorbus aucuparia medžiais, su 80–90 proc. dangos dalį sudarančiomis 22–30 m aukščio eglėmis ir 18–24 m aukščio bukais (100 metų amžiaus);

—

palaikomos žolinei dangai būdingos rūšys: žolinės dangos 1 000 m2 plote yra ne mažiau kaip trys iš šių acidofilinių (rūgščiamėgių) rūšių: Calamagrostis arundinacea, Luzula luzuloides, Vaccinium myrtillus, Hieracium rotundatum, Athyrium filix-femina, Digitalis grandiflora, Dryopteris filix-mas, Festuca drymeia, Galium odoratum, Galium schultesii, Lamium galeobdolon, Luzula luzuloides, Oxalis acetosella, Poa nemoralis, Pteridium aquilinum, Veronica officinalis;

—	invazinės ir alochtoninės medžių rūšys, įskaitant nederančius ekotipus, sudaro mažiau nei 20 proc.; kertant paliekamų medžių dalis – ne mažiau kaip trys medžiai/ha; negyvos medienos kiekis – ne mažiau kaip 20 m3/ha.

Asperulo Fagetum bukų miškas (9130)

—	esamas buveinės užimamas plotas (xx ha) ir jos paplitimas teritorijoje padidėja x % (pridedamas žemėlapis);

—

buveinės kokybė (ekologinė struktūra ir funkcijos) pagerinama užtikrinant, kad ne mažiau kaip 95 proc. medžių lajos sudarytų vietinių rūšių medžiai, kaip antai bukų, uosių ir ąžuolų augavietė, su ne mažiau kaip 50 proc. Fagus sylvatica; apie 10 proc. medžių lajos būtų su dinamiškai kintančiomis proskynomis, skatinančiomis natūralią visų amžiaus grupių medžių rūšių regeneraciją; būtų ne mažiau kaip X brandžių medžių/ha ir ne mažiau kaip X atitinkamų pažemio augmenijos rūšių/ha (pridedamas atitinkamų rūšių sąrašas);

—	kur įmanoma, padidinamas negyvos medienos (stačios ir gulinčios) kiekis siekiant suteikti buveinę bestuburiams, grybams ir kitoms miško rūšims (nuvirtę medžiai ir nukritusios šakos, negyvos šakos ant gyvų medžių arba stati negyvi medžiai, visi >20 cm skersmens; nurodomas minimalus kiekis).

Ūdra (Lutra lutra)

—	palaikoma esama populiacija (xx individų);

—	pagerinama ekologinė gėlo vandens (upės) buveinės kokybė (xx km ruože);

—	išsaugomos ūdrų poilsio vietos ir urvai (nurodytas skaičius) ir nėra reikšmingo prieinamos žuvų biomasės (xx kg) kiekio sumažėjimo;

—	pagerinami ryšiai su kitomis ūdrų populiacijomis upėje.

Paprastoji jūrų kiaulė (Phocoena phocoena)

—	palaikoma teritorijoje esanti šios rūšies populiacija (xx individų);

—	povandeninio triukšmo lygis ribojamas iki xx dB;

—	teritorijoje palaikomas šios rūšies arealas, užtikrinant, kad nebūtų dirbtinių kliūčių, galinčių riboti jos naudojimąsi šia teritorija;

—	teritorijoje palaikomas medžiojamųjų gyvūnų (pvz., įskaitant tobius, merlangus, silkes ir šprotus) prieinamumas ir tankis;

—	teritorijoje užkertamas kelias paprastųjų jūrų kiaulių priegaudai naudojant žvejybos įrankius.

Mažasis pasagnosis šikšnosparnis (Rhinolophus hipposideros)

—	palaikoma esama populiacija, ne mažiau kaip xx šikšnosparnių naudojasi vasaros slėptuvėmis;

—	palaikomas vasaros ir papildomų slėptuvių skaičius ir gera būklė;

—	palaikomas galimos maisto paieškos buveinės dydis (xx ha) ir linijiniai elementai (xx km) be reikšmingo būklės pablogėjimo ar sunykimo 2,5 km atstumu nuo slėptuvės (pridedamas žemėlapis);

—	nėra reikšmingo dirbtinio apšvietimo intensyvumo padidėjimo arti slėptuvės ar ties šikšnosparnių skraidymo keliais 2,5 km atstumu nuo slėptuvės.

Jeigu nėra nustatytų apsaugos tikslų (28), atliekant tinkamą vertinimą reikėtų bent daryti prielaidą, kad tikslas yra užtikrinti, kad atitinkamų tipų buveinių arba buveinių, reikalingų rūšims, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, būklė netaptų blogesnė nei dabartinis jos lygis (vertinimo metu) ir nebūtų reikšmingo rūšių trikdymo, pagal 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus (29).

Nors atliekant vertinimą pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas paukščiams ir kitoms rūšims ir buveinių tipams, kurie yra Bendrijos svarbos ir kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, nereikėtų pamiršti, kad tuos tikslinius elementus taip pat sieja sudėtingos sąveikos su kitomis rūšimis, buveinių tipais ir natūralia aplinka. Kitos rūšys taip pat šiuo atžvilgiu gali būti svarbios nustatant galimą poveikį saugomoms buveinėms, jeigu jos yra atitinkamam buveinių tipui būdingos augalų ir gyvūnų rūšys (30) arba jeigu jos atlieka svarbią funkciją mitybos grandinėje, nuo kurios priklauso tikslinis „Natura 2000“ teritorijos elementas. Tai atspindi teritorijos apsaugos tikslai, ir atliekant tinkamą vertinimą taip pat, kai tinka, turėtų būti atsižvelgiama į plano arba projekto galimą poveikį toms kitoms rūšims.

Vertinant planų ir projektų poveikį „Natura 2000“ taip pat reikėtų, kai tinka, atsižvelgti į kraštovaizdžio elementus, prisidedančius prie viso tinklo ekologinio vientisumo, įskaitant jo ekologinius ryšius (žr. 4 lentelę).

b) Plano arba projekto poveikio nustatymas ir vertinimas atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus

Remiantis patikimiausiomis šios srities mokslo žiniomis turi būti nustatomi visi plano arba projekto aspektai, galintys atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais turėti bendrą poveikį atitinkamos teritorijos apsaugos tikslų pasiekimui.

Poveikio vertinimas turi būti atliekamas remiantis objektyviais ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinamais kriterijais. Poveikis turėtų būti kuo tiksliau prognozuojamas, o tų prognozių pagrindimas turėtų būti aiškiai nurodytas ir užfiksuotas tinkamo vertinimo ataskaitoje.

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 4.6 skirsnyje.

Vertinimas turi apimti viso atitinkamo plano arba projekto, įskaitant visą jo apimamą veiklą ir visus etapus (pasirengimą, statybą, eksploatavimą ir, kai tinka, eksploatavimo nutraukimą ar atnaujinimą), poveikį. Atliekant vertinimą būtina nustatyti ir skirti įvairių tipų poveikį, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį, laikiną ar nuolatinį, trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį ir suminį poveikį.

Atliekant vertinimą paprastai analizuojamas toks galimas poveikis:

—	tiesioginis nykimas – buveinės apimties mažėjimas dėl jos fizinio naikinimo (pvz., buveinės pašalinimo arba statybinių medžiagų ar nuosėdų atsiradimo joje); rūšių veisimosi, maitinimosi, poilsio vietų nykimas;

—

degradacija – buveinės kokybės prastėjimas, dėl kurio sumažėja jai būdingų rūšių gausa arba pakinta bendrijų struktūra (rūšinė sudėtis). To priežastis gali būti pakitusios abiotinės sąlygos (pvz., vandens lygis ar pagausėjusios drumzlės, teršalai arba dulkių nusėdimas); rūšių veisimosi, maitinimosi, poilsio vietų būklės blogėjimas;

—	trikdymas – esamų aplinkos sąlygų pokytis (pvz., padidėjęs triukšmas ar šviesinė tarša, padažnėjęs žmonių lankymasis ir transporto priemonių eismas). Trikdymas gali sukelti, be kita ko, rūšių individų išstūmimą, rūšių elgsenos pokyčius arba sergamumo ar gaištamumo riziką;

—	fragmentacija lemia atitinkamų buveinių ir rūšių paplitimo plotų pakitimus, pavyzdžiui, dėl atsiradusių fizinių arba ekologinių kliūčių fiziškai sujungtose ar funkciškai susijusiose teritorijose arba jų išskaidymo į mažesnius labiau izoliuotus vienetus;

—	kitas netiesioginis poveikis – netiesioginis aplinkos kokybės pokytis (pvz., dėl maisto medžiagų ir šviesos prieinamumo pokyčių arba dėl padidėjusio teritorijos pažeidžiamumo esant kitoms naujoms grėsmėms, kaip antai invazinėms svetimoms rūšims, žmonių ir gyvūnų skverbimuisi).

Šis poveikis turėtų būti analizuojamas atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus ir tai reiškia, kad analizę reikia atlikti remiantis ne tik tų buveinių ir rūšių, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, esama būkle, bet ir pageidaujama jų būkle, kuri apibrėžiama pagal apsaugos tikslus (pvz., populiacijos dydžio ar buveinės užimamo ploto padidėjimas x proc.).

Todėl poveikio analizė, atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus, taip pat turi būti atliekama remiantis tais konkrečiais požymiais arba parametrais, pagal kuriuos nustatoma tų saugomų elementų apsaugos būklė (pvz., arealas, buveinė, struktūra ir funkcijos, populiacijos dydis, ateities perspektyvos).

Kiekvienas plano arba projekto aspektas turėtų būti paeiliui išnagrinėtas ir jo galimas poveikis apsvarstytas atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus. Tada poveikis visoms veikiamoms buveinėms ir rūšims turėtų būti vertinamas bendrai ir viena kitos atžvilgiu, kad būtų galima atsižvelgti ir į jų tarpusavio sąveikas.

Planų arba projektų galimam poveikiui prognozuoti gali būti naudojami įvairūs metodai. Toliau 10 intarpe pateikiama pavyzdžių, kokius metodus galima naudoti poveikiui ir poveikio mastui prognozuoti.

10 intarpas

Poveikio prognozavimo metodų pavyzdžiai

Tiesioginiai matavimai, pavyzdžiui, sunykusios ar paveiktos buveinės ploto dydžio išmatavimas, gali padėti nustatyti rūšių populiacijų, buveinių ir bendrijų nykimo proporciją.

Naudojant struktūrines schemas, tinklų ir sistemų diagramas nustatomos dėl tiesioginio ir netiesioginio poveikio susidarančios poveikio grandinės pagal tai, kas jas sukelia, parodant tarpusavio sąsajas ir procesų seką.

Naudojant kiekybinio prognozavimo modelius gaunamos matematiniais skaičiavimais pagrįstos prognozės, remiantis duomenimis ir prielaidomis apie poveikio intensyvumą ir kryptį. Naudojant modelius galima ekstrapoliuoti prognozes, kurios daromos remiantis praeities ir dabarties duomenimis (tendencijų analize, scenarijais ar analogijomis, kai panaudojama iš kitų aktualių vietų gauta informacija) ir intuityviu prognozavimu. Pagal kai kuriuos dažnai naudojamus modelius prognozuojamas teršalų pasklidimas ore, dirvožemio erozija, tekančio vandens sudrumstimas ir deguonies kiekio sumažėjimas užterštose upėse.

Geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS) gali būti naudojamasi rengiant erdvinių ryšių modelius, pavyzdžiui, ribojamąsias sanklotas (angl. constraint overlays), arba sudarant jautrių teritorijų ir buveinių nykimo vietų žemėlapius. Naudojantis GIS derinamas kompiuterizuotas kartografavimas, žemėlapių duomenų saugojimas ir duomenų bazių tvarkymo sistema, kurioje saugomi duomenys apie tokias charakteristikas kaip žemės naudojimas ar reljefo nuolydis. Naudojantis GIS galima greitai parodyti, derinti ir analizuoti įvairius kintamuosius, kurių duomenys saugomi.

Gali būti naudinga informacija apie panašius ankstesnius projektus, ypač jeigu iš pradžių buvo pateiktos kiekybinės prognozės ir jomis remiantis buvo atliekami stebėjimai vykdant veiklą.

Remiantis ankstesne patirtimi ir konsultacijomis galima gauti ekspertų nuomones ir sprendimus.

5 lentelėje pateikiamas sisteminės kryžminės analizės tarp projekto elementų ir saugomų elementų „Natura 2000“ teritorijoje pavyzdys.

5 lentelė

Sisteminės kryžminės analizės tarp projekto komponentų ir saugomų elementų „Natura 2000“ teritorijoje pavyzdys –supaprastintas žuvininkystės ūkio pavyzdys

Projekto etapas	Projekto komponentas	1 buveinė Upė	2 buveinė Paupio miškai	3 buveinė Drėgni viržynai	1 rūšis Žuvys	2 rūšis Bestuburiai	3 rūšis Paukščiai
Statyba	Tvenkiniai	Upės vagos ir upės tėkmės pakeitimas (xx m ilgio ruože)	Ploto praradimas (xx m2)	Ploto praradimas (xx m2)		Rūšies bendrijų pokyčiai	Trikdymas, individų išstūmimas. Veisimosi buveinės sunykimas
	Statiniai			Ploto praradimas (xx m2)		Buveinės nykimas ir būklės blogėjimas
	Keliai		Vietiniai vandens tėkmės pokyčiai	Ploto praradimas (xx m2)		Buveinės nykimas ir būklės blogėjimas
Eksploatavimas	Žuvų šėrimas ir priežiūra	Vandens tarša organiniais ir cheminiais produktais			Vandens kokybės pokytis dėl vandens taršos		Trikdymas, individų išstūmimas
	Vandens gavyba	Buveinės pakitimas dėl srovės susilpnėjimo		Buveinės degradacija dėl srovės susilpnėjimo	Buveinės degradacija dėl srovės susilpnėjimo
	Apšvietimas					Trikdymas, individų išstūmimas	Trikdymas, individų išstūmimas
	Triukšmas						Individų išstūmimas

Vertinimas turi būti grindžiamas geriausiomis prieinamomis šios srities mokslo žiniomis. Tai reiškia, kad informacija turi būti išsami ir nepasenusi. Dėl šios priežasties dažnai reikia atlikti tyrimus vietoje siekiant užpildyti informacijos spragas ir surinkti tikslius duomenis. Tai gali apimti, pavyzdžiui, teritorijos žvalgymą (naudojant ėminių ėmimo metodus, surašymus, inventorinius sąrašus ir kt.) siekiant nustatyti ar patvirtinti natūralių elementų tikslią buvimo vietą ir išsidėstymą vertinamo plano ar projekto planuojamos veiklos atžvilgiu ir jų apsaugos būklę.

Gali būti naudinga atlikti išankstinį dokumentinį tyrimą siekiant apžvelgti prieinamas žinias ir nustatyti informacijos poreikius, dėl kurių reikėtų atlikti tolesnius tyrimus vietoje. Pavyzdžiui, tokia praktika gali būti naudinga tada, kai dokumentinis tyrimas parodo, kad yra pažeidžiamų buveinių, su kuriomis siejami reti floros ir (arba) faunos deriniai, arba kad tame plote, kuris bus paveiktas, gyvena teritorijos apsaugos tikslams itin svarbios rūšys.

Gauti tyrimų vietoje duomenys turėtų sudaryti objektyvų pagrindą vertinimo procesui, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus. Norint, kad lauko tyrimų duomenys būtų išsamūs, turi būti nustatytas pakankamas laikotarpis, pavyzdžiui, tyrimas turi trukti vienus ar daugiau metų ir apimti visą vegetacijos ciklą, atsižvelgiant į laukinės gamtos sezoniškumą, arba gali reikėti pakartotinai atlikti gyvūnijos tyrimus siekiant patvirtinti populiacijas ir tendencijas per tam tikrą laikotarpį.

Atlikti lauko tyrimus beveik visada būtina, jei numatoma didelio masto plėtra, kaip antai greitkelių, geležinkelių, vėjo elektrinių parkų, uostų, vandens kelių ir kt. statyba, dėl kurios masto ir pobūdžio yra prognozuojamas reikšmingas poveikis teritorijai. Tie tyrimai turi apimti saugomų buveinių, rūšių veisimosi ar poilsio vietų ar kitų elementų išsamų kartografavimą (nebent kai kurie iš tų tyrimų jau neseniai atlikti, pavyzdžiui, rengiant ar atnaujinant tvarkymo planą arba vertinant kitą didelio masto plėtros projektą toje teritorijoje).

Poveikis turėtų būti kiekybiškai įvertinamas arba užfiksuojamas taikant tokius parametrus, kurie leidžia įvertinti poveikio konkretiems buveinių ir rūšių, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, apsaugos tikslams mastą ir padarinių dydį (taip pat žr. 7 intarpą 3.1.4 skirsnyje dėl reikšmingumo rodiklių). Galėtų būti naudojami, pavyzdžiui, tokie parametrai kaip:

—

tam tikros buveinės ar rūšies buveinės, kuri negrįžtamai prarandama (pvz., dėl augmenijos pašalinimo arba veisimuisi ar lizdams tinkamų vietų sunaikinimo), ploto dydis, įvertinamas pagal atitinkamos buveinės plotą toje teritorijoje, taip pat regioniniu, nacionaliniu ir biogeografiniu lygmenimis (prarandamo buveinės ploto proc.), ir atsižvelgiant į nustatytą konkrečios teritorijos apsaugos tikslo siektiną reikšmę (galbūt įskaitant atkūrimo tikslo siektiną reikšmę);

—

buveinės ar rūšiai reikalingos buveinės, kuriai daromas poveikis (pvz., dėl taršos, triukšmo ar dėl kitų ekologinių sąlygų prastėjimo), ploto dydis, įvertinamas pagal atitinkamos buveinės užimamo ploto procentinę dalį toje teritorijoje, taip pat regioniniu, nacionaliniu ir biogeografiniu lygmenimis (paveikto buveinės ploto proc.), ir atsižvelgiant į nustatytą konkrečios teritorijos apsaugos tikslo siektiną reikšmę (galbūt įskaitant atkūrimo siektiną reikšmę);

—

veikiamų toje vietoje gyvenančių ir migruojančių rūšių populiacijų dydis, vertinamas pagal vietos, regioninio, nacionalinio ir tarptautinio lygmenų populiacijas (paveiktos populiacijos dalies proc.) ir atsižvelgiant į nustatytą konkrečios teritorijos apsaugos tikslo siektiną reikšmę (galbūt įskaitant toje teritorijoje esančios populiacijos didinimo siektiną reikšmę);

—

poveikio (pvz., dėl taršos, triukšmo ar dėl kitų ekologinių sąlygų prastėjimo) buveinės ar rūšies buveinės kokybei arba veikiamos rūšies išlikimui mastas atsižvelgiant į jų ekologinius reikalavimus toje teritorijoje, nustatytus pagal konkrečios teritorijos apsaugos tikslą (galbūt įskaitant dėl atkūrimo nustatytą siektiną reikšmę).

Kaip minėta pirmesniuose punktuose, vertinant galimą neigiamą poveikį, vertinimas turėtų apimti ne tik neigiamus esamos padėties pokyčius, bet ir tokius pokyčius, kurie galėtų sukliudyti pasiekti apsaugos tikslus, jeigu, siekiant tų tikslų, reikia gerinti esamas sąlygas.

c) Suminio poveikio kartu su kitais planais ir projektais vertinimas

Suminis poveikis gali būti patiriamas dėl kartotinio, kaupiamojo ir (arba) bendro poveikio, kurį turi tam tikra plėtra (pagal planą, projektą), prisidedanti prie kitos jau esamos, planuojamos ir (arba) pagrįstai numatomos plėtros (taip pat žr. 3.1.4 skirsnį, 2 lentelę dėl suminio poveikio „Natura 2000“ teritorijai vertinimo pagrindinių etapų). Suminio poveikio pavyzdžiai:

—	padidėjusios (ypač vandenyje ir dirvožemyje) teršalų koncentracijos, kurių lygiai viršija toje teritorijoje saugomų buveinių ar rūšių ekologiniams reikalavimams priimtinus lygius;

—	dėl vandens ėmimo keliose vietose sumažėjusi vandens tėkmė vandens baseine žemiau lygio, atitinkančio toje teritorijoje saugomų buveinių ar rūšių ekologinius reikalavimus;

—	migracijos maršrutų arba laukinių gyvūnų judėjimo trikdymas;

—	dėl įvairių plėtros darbų padidėjęs spaudimas buveinėms ir rūšims ekosistemoje.

Suminis poveikis apima platų poveikio įvairiu geografiniu mastu ir įvairiais laikotarpiais spektrą. Kai kuriais atvejais suminis poveikis patiriamas dėl vystomos to paties tipo projektų grupės. Pagrindiniai pavyzdžiai:

—	toje pačioje upėje ar tame pačiame vandens baseine vykdoma kelių hidroenergetikos projektų statyba arba planavimas;

—	vystomi keli naftos ir dujų gavybos arba naudingųjų iškasenų kasybos projektai arti vienas kito; arba

—	ties tuo pačiu paukščių skrydžių maršrutu ar tame pačiame regione statomi arba planuojami keli vėjo elektrinių parkai.

Kitais atvejais suminis poveikis patiriamas dėl įvairių tipų projektų bendro poveikio toje pačioje teritorijoje, pavyzdžiui, kai įrengiama naudingųjų iškasenų kasykla, privažiuojamieji keliai, tiesiamos elektros perdavimo linijos ir žemė apylinkėse naudojama kitais būdais. Kai kuriais atvejais skirtingi tos pačios plėtros komponentai įgyvendinami ir vertinami atskirai, ir tai reiškia, kad dėl šių komponentų suminio poveikio taip pat turėtų būti atliekamas suminio poveikio vertinimas.

Atliekant tinkamą vertinimą būtina atsižvelgti ir į kitus planus ar projektus, kurių bendras poveikis kartu su tiriamo plano arba projekto poveikiu toje teritorijoje galėtų būti reikšmingas. Pavyzdžiui, siūlomas kelias bus nutiestas gana toli nuo „Natura 2000“ teritorijos ir dėl jo patiriamas trikdymas (pvz., triukšmas) neturės reikšmingo poveikio toje teritorijoje saugomai paukščių rūšiai. Tačiau jeigu jau yra kitų įgyvendintų arba siūlomų projektų ar planų (pvz., kelias kitoje „Natura 2000“ teritorijos pusėje), bendras visų šių projektų triukšmo lygis gali sukelti reikšmingą tos rūšies paukščių trikdymą (triukšmo lygis viršija su tos rūšies ekologiniais reikalavimais suderinamą lygį).

Taip pat pažymėtina, kad suminis poveikis gali pasireikšti ten, kur yra veikiamų teritorijų sąlyčio taškų. To pavyzdys – atvejis, kai dėl siūlomo projekto gali sumažėti vandens lygis „Natura 2000“ teritorijoje. Tas išteklių sumažėjimas gali nebūti reikšmingas pats savaime, tačiau jeigu į teritoriją iš gretimų intensyvaus ūkininkavimo sklypų patenka trąšų ir pesticidų likučiai, žemesnis vandens lygis gali reikšti, kad dėl paviršinio nuotėkio susidarys tokios teršalų koncentracijos, bendras poveikis taps reikšmingas, t. y. teršalų koncentracijos viršys su toje teritorijoje saugomų buveinių ar rūšių ekologiniais reikalavimais suderinamus lygius.

Bendras poveikis turėtų būti išnagrinėtas jau tikrinimo etape (3.2 skirsnis) ir turėtų būti nustatyti bet kokie kiti planai ir projektai, kurių poveikis gali sumuotis. Tikrinimo etape gali būti atliktas supaprastintas vertinimas, tačiau nustatytas kitų planų ar projektų, galinčių turėti sąveikų su vertinamu planu arba projektu, poveikis turėtų būti deramai įvertinamas tinkamo vertinimo etape. Todėl reikia kiekybiškai ir (arba) kokybiškai išreikšti to kito poveikio dydį ir nustatyti „Natura 2000“ teritorijų elementus, kuriems daromas poveikis.

Kaip nurodyta 3.1.4 skirsnyje, bendro poveikio nuostata taikoma dėl kitų planų ar projektų, kurie yra jau užbaigti, arba patvirtinti, bet dar neužbaigti, arba pateikti siekiant gauti sutikimą.

Kartu su tų planų ir projektų, kurie yra pagrindinis vertinimo objektas, poveikiu gali būti tinkama kartu apsvarstyti jau užbaigtų planų ir projektų, įskaitant įgyvendintus iki Direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę arba iki saugomos teritorijos įsteigimo dienos, poveikį. Tokių užbaigtų planų ir projektų poveikis paprastai priskiriamas prie pradinių teritorijos sąlygų, į kurias atsižvelgiama šiame etape.

Pagal bendro poveikio vertinimo nuostatą taip pat turėtų būti įtraukiami jau patvirtinti praeityje, tačiau dar neįgyvendinti ar neužbaigti planai ir projektai. Dėl kitų siūlomų planų ar projektų, siekiant teisinio tikrumo, būtų tikslinga bendro poveikio vertinimo nuostatą taikyti tik tiems planams, kurie yra faktiškai pasiūlyti, t. y. tiems, dėl kurių pateikta paraiška siekiant gauti patvirtinimą arba sutikimą. Kartu turi būti aišku, kad vertindamos siūlomą planą ar projektą valstybės narės nesuteikia prielaidų ateityje palankiau vertinti kitus, dar nepasiūlytus, planus arba projektus.

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 4.5.3 skirsnyje.

Tinkama geografinė aprėptis svarstant suminį poveikį priklauso nuo plano ar projekto tipo ir nuo buveinių ir rūšių, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas. Ji gali būti nustatoma, pavyzdžiui, tam tikru spinduliu ar vandens baseino pagrindu arba ties paukščių migracijos maršrutu. Tačiau ji turėtų aprėpti visą geografinę teritoriją, kurioje visa plano ar projekto veikla ir jos suminis poveikis gali turėti padarinių atitinkamų „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslams.

Plano lygmens vertinimai yra ypač tinkami suminiam ir sinerginiam poveikiui vertinti, nes taip galima iš anksto išvengti vėlesnių problemų projekto etape, pavyzdžiui, pagal planus konkrečiuose, kaip antai transporto, energetikos ar vandentvarkos sektoriuose, taip pat regioninius planus ir strategijas, žemėtvarkos planus ir kt. Tokiomis aplinkybėmis gali būti itin naudinga remtis kitų esamų planų ir projektų poveikio aplinkai toje pačioje teritorijoje vertinimais (SPAV ir tinkamu vertinimu, kai yra).

Nuo atliekamo šių planų tinkamo vertinimo rezultatų taip pat gali priklausyti, kokia bus atskirų plano (projektų) komponentų tinkamo vertinimo, kuriuo siekiama nustatyti suminį jų poveikį, apimtis. Pavyzdžiui, nustatant naudingųjų iškasenų gavybos plano tinkamo vertinimo apimtį gali būti naudinga nustatyti arealą ar mastą, kuriuo platesnis gavybos vietų privažiuojamųjų kelių tinklas gali prisidėti prie suminio poveikio, pavyzdžiui, buveinių fragmentacijos, veikiančio rūšių populiacijas.

3 lentelėje parodyti šaltiniai, galintys suteikti informacijos apie bet kokius kitus planus ir projektus, dėl kurių gali atsirasti suminis poveikis. Priemonės, naudojamos suminiam poveikiui susieti, tokios kaip duomenų bazės, kuriose užfiksuojami svarstytinų projektų ir planų duomenys, gali padėti supaprastinti suminio poveikio vertinimą. Pavyzdžiui, įvairią veiklą yra daug lengviau apžvelgti tada, kai turima atnaujinama nacionalinė ar regioninė duomenų bazė (geriausia, kad ji būtų su dinaminiu žemėlapiu), kurioje naudotojai gali atlikti visų projektų, įskaitant tuos, kurie yra dar tik planavimo etape, paiešką. Kad tokios duomenų bazės būtų naudingos tinkamam vertinimui, kompetentingos institucijos turėtų stengtis, kad atitinkami dokumentai (pvz., poveikio vertinimas, nustatytos poveikio švelninimo priemonės ar nustatytos patvirtinimo sąlygos) būtų ir po leidimų suteikimo prieinami internetu.

Su kompetentingomis institucijomis (gamtos apsaugos, konkrečių sektorių) turėtų būti konsultuojamasi renkant informaciją apie kitus planus arba projektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti atliekant vertinimą. Kompetentingos institucijos taip pat gali prisidėti atliekant suminio poveikio vertinimą arba padėti jį atlikti, nes jos yra geriausiai pasirengusios apžvelgti kitą platesnių sričių veiklą ir turi apie ją žinių. Jos taip pat geba surinkti visą reikiamą informaciją ir pateikti ją projektų plėtotojams bei konsultantams.

Atliekant suminio poveikio vertinimą gali būti remiamasi informacija iš įvairių šaltinių, įskaitant poveikio aplinkai tyrimus ir programas, strateginius, sektorinius ir regioninius poveikio aplinkai vertinimus, projektų lygmens poveikio aplinkai vertinimus, suminio poveikio vertinimus panašiomis aplinkybėmis ir tikslinius tyrimus konkrečiais klausimais. Taip pat geru informacijos apie suminį poveikį šaltiniu gali būti ekspertų konsultacijos.

Suminiam poveikiui (kurio vertinimas paprastai taip pat apima apimties nustatymą ir vertinimo etapą) vertinti gali būti naudojami labai įvairūs metodai ir priemonės (žr. toliau 2 paveikslą).

Šaltinis: Europos Komisija, 1999. Gairės dėl netiesioginio ir suminio poveikio vertinimo, taip pat įskaitant poveikio sąveikas.

Konsultacijos, kontroliniai sąrašai, sanklotiniai žemėlapiai, tinklo ir sistemų analizė gali būti tinkamos priemonės aprėpties nustatymo užduočiai atlikti nustatant galimą poveikį, kuris bus toliau svarstomas atliekant suminio poveikio vertinimą.

—	Tinklo ir sistemų analizės grindžiamos prielaida, kad tarp atskirų aplinkos elementų yra sąsajų ir sąveikų ir, kai konkrečiai paveikiamas vienas elementas, tai turi poveikį ir kitiems su juo sąveikaujantiems elementams.

—

Erdvinėms analizėms naudojamos geografinės informacinės sistemos (GIS) ir sanklotiniai žemėlapiai nustatant, kur gali būti patiriamas kelių veiksmų suminis poveikis, ir nustatant poveikio sąveikas. Taip pat gali būti sanklotiniu būdu nustatomas projekto poveikis pasirinktiems receptoriams, elementams arba ištekliams, siekiant nustatyti, kur poveikis būtų didžiausias.

—	Taip pat gali būti naudingi jautrumo žemėlapiai, nes jie gali padėti prognozuoti galimą suminį tam tikros veiklos poveikį natūraliems elementams, pažeidžiamiems dėl tos veiklos poveikio (išsamiau žr. šio gairių dokumento 4.2.2 skirsnyje) (31).

—	Gali būti sudaromos ekspertų grupės suminiam poveikiui nustatyti ir vertinti. Gali būti naudojamos matricos vertinant poveikį arba svarstant kelių veiksmų suminį poveikį teritorijai arba elementui, taip pat įvairaus poveikio sąveikas.

—	Modeliavimas – analitinė priemonė, kurią naudojant kiekybiškai nustatomi poveikio priežastiniai ryšiai, modeliuojant aplinkos sąlygas. Tai gali apimti nuo oro kokybės ar triukšmo modeliavimo iki sudėtingą gamtinę sistemą reprezentuojančio modelio naudojimo.

—	Atliekant aplinkos (biologinės) talpos (32) analizes vertinamas kaupiamasis poveikis pagal nustatytas ribines vertes. Vis dėlto gali būti ne visada įmanoma nustatyti konkretaus elemento ar receptoriaus ribinę vertę ar biologinę talpą.

Kad ir kokie metodai būtų pasirenkami, juos reikėtų tikslinti atsižvelgiant į analizei prieinamą informaciją, ir, kai įmanoma, turėtų būti gaunamas kiekybinis suminio poveikio įvertinimas. Jeigu numatoma gauti kiekybinius suminio poveikio įvertinimus, jie turėtų būti pagrįsti savanorišku nepriklausomų ekspertų grupės vertinimu, o ne pavienio eksperto nuomone. Ekspertų grupės atliekamas vertinimas taip pat gali būti naudingas ir net reikalingas tada, kai, pavyzdžiui, suminis poveikis, kurį reikia vertinti, yra patiriamas dėl skirtingų toje pačioje upėje vykdomų projektų, kaip antai hidroelektrinės statybos, dugno gilinimo ir vandens ėmimo drėkinimui.

Visai nebūtina rinktis sudėtingo metodo. Reikėtų siekti pateikti rezultatus taip, kad jie būtų lengvai suprantami plėtotojui, sprendimus priimančiam subjektui (t. y. kompetentingai institucijai) ir visuomenei. Valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį suteikdamos ir įdiegdamos šį darbą palengvinančias sistemas ir padėdamos nustatyti bei valdyti suminį poveikį.

11 intarpe pateikiamas suminio poveikio vertinimo pavyzdys išvardijant visus etapus iš eilės. Šis procesas turi būti atliekamas lanksčiai, t. y. įvairūs etapai gali būti atliekami nebūtinai laikantis nustatytos sekos ir gali reikėti juos atlikti pakartotinai, grįžtant prie kai kurių iš jų, priklausomai nuo kitų etapų rezultatų.

11 intarpas

Suminio poveikio vertinimo (SPV) atlikimo proceso pavyzdys

1 etapas. Apimties nustatymas

—	Nustatyti suminio poveikio vertinimo (toliau – SPV) geografinės teritorijos ribas ir laikotarpį.

—	Nustatyti saugomas buveines ir rūšis, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, ir ekologinius procesus, į kuriuos reikia atsižvelgti.

—	Nustatyti kitus esamus ir planuojamus planus ir projektus (ir žmogaus veiklą), kurie daro (arba darytų) poveikį natūraliems elementams, įtraukiamiems į SPV.

—	Nustatyti natūralius aplinkos veiksnius, kurie taip pat turi įtakos vertinamų elementų būklei atliekant SPV.

2 etapas. Suminio poveikio saugomoms buveinėms ir rūšims vertinimas

—	Surinkti prieinamą informaciją apie kitų planų, projektų, veiklos ir natūralių veiksnių poveikį konkrečios teritorijos apsaugos tikslams, nustatytiems atsižvelgiant į toje teritorijoje esančius natūralius elementus.

—	Įvertinti suminį poveikį saugomų elementų konkretiems apsaugos tikslams toje teritorijoje, t. y. bendrą poveikį tiems saugomiems elementams, patiriamą dėl tiriamo plano ar projekto sąveikos su kitais planais arba projektais.

3 etapas. Numatomo suminio poveikio reikšmingumo vertinimas

—

Įvertinti numatomo suminio poveikio svarstomiems natūraliems elementams reikšmingumą atsižvelgiant į atitinkamus apsaugos tikslus. Pavyzdžiui, kai suminis poveikis natūralių elementų būklei artėja prie ribinės vertės arba viršija ribinę vertę, nustatytą dėl tam tikro požymio pagal to elemento apsaugos tikslą, tas poveikis yra reikšmingas.

4 etapas. Suminio poveikio valdymas

—	Kai reikia, nustatyti papildomas poveikio švelninimo priemones siekiant mažinti įvertintą suminį poveikį saugomiems elementams (norint įvertinti tokio papildomo poveikio sušvelninimo vertę, reikės atlikti apibūdintas 2 ir 3 etapų užduotis).

3.2.3. 3 etapas – plano arba projekto poveikio „Natura 2000“ teritorijos vientisumui nustatymas

Dėl įvairių plano ar projekto etapų galimo poveikio ir susijusių pokyčių dydžio ir intensyvumo surinkta informacija ir padarytos prognozės turėtų suteikti galimybę šiame etape įvertinti plano arba projekto poveikį teritorijos vientisumui.

Teritorijos vientisumo apibūdinimas ir poveikio vertinimas turėtų būti grindžiami parametrais, pagal kuriuos nustatyti apsaugos tikslai ir kurie konkrečiai susiję su toje teritorijoje esančiomis buveinėmis ir rūšimis bei jų ekologiniais reikalavimais. Tai taip pat gali būti naudinga atliekant vėlesnę plano ar projekto poveikio stebėseną jo įgyvendinimo metu.

Sąvokos „vientisumas“ konotacija ar reikšmė yra akivaizdžiai sietina su ekologiniu vientisumu. Jį galima laikyti buvimo visuma ar išbaigtu ypatybe arba būkle. Kintančiomis ekologinėmis aplinkybėmis ši sąvoka taip pat gali reikšti atsparumą ir gebėjimą vystytis apsaugos tikslų požiūriu palankiais būdais.

Teritorijos vientisumą galima praktiškai apibrėžti kaip darnią tos teritorijos ekologinės struktūros, funkcijų ir ekologinių procesų visumą visame jos plote, dėl kurios yra palaikomos buveinės, buveinių kompleksai ir (arba) rūšių populiacijos, kurioms apsaugoti ta teritorija įsteigta.

Teritoriją galima laikyti labai vientisa tada, kai realizuojamas jos vidinis potencialas atitikti nustatytus jos apsaugos tikslais, palaikyti jos savaiminę gebą atsikurti patyrus žalą ir savaime atsinaujinti kintančiomis sąlygomis, ir joje reikia tik minimalios išorinio valdymo pagalbos.

Žr. 6 straipsnio vadovo 4.6.4 skirsnį.

Todėl „teritorijos vientisumo“ sąvoka yra susijusi su teritorijos apsaugos tikslais, jos pagrindiniais natūraliais elementais, ekologine struktūra ir funkcijomis. Jeigu siūlomas planas ar projektas (atskirai arba kartu su kitais planais ir projektais) netrukdo pasiekti teritorijos apsaugos tikslų, laikoma, kad nėra neigiamo poveikio tos teritorijos vientisumui.

Teritorijos vientisumas taip pat reiškia pagrindinius ekologinius procesus ir veiksnius, nuo kurių priklauso saugomų rūšių ir buveinių ilgalaikis buvimas „Natura 2000“ teritorijoje. Paprastai tai įeina į atitinkamos teritorijos apsaugos tikslus (pvz., pagerinti buveinės kokybę arba išplėsti tam tikros rūšies arealą toje teritorijoje). Tų veiksnių būklės blogėjimas gali sukliudyti pasiekti šiuos tikslus ir gali turėti neigiamą poveikį net ir tada, kai rūšys ar buveinės nėra paveikiamos tiesiogiai. Pavyzdžiui, upės hidrologinis režimas, tekančio vandens morfologiniai procesai, erozija, nuosėdų pernešimas ir kaupimasis yra upių buveinių ir rūšių išsaugojimui itin svarbūs veiksniai ir tai atsispindi jų apsaugos tiksluose. Jeigu daroma įtaka šiems procesams, tai gali turėti poveikį teritorijos vientisumui, net jeigu nedaroma tiesioginio poveikio žinomiems natūralių buveinių plotams ir patvirtintoms saugomų rūšių buvimo vietoms.

Jeigu nustatoma, kad dėl projekto ar plano poveikio negrįžtamai sunyktų buveinės dalis ar rūšies populiacija, kurios buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, arba ilgam laikui pablogėtų teritorijos ekologinė struktūra, funkcijos ir procesai, galima daryti išvadą, kad planas arba projektas turės neigiamą poveikį teritorijos vientisumui.

Vis dėlto taip pat reikėtų manyti, kad kai kuriais atvejais dėl esamos atsikūrimo gebos ar atsparumo teritorijos ekologinė struktūra ir funkcijos galėtų būti atkuriamos per gana trumpą laiką, pavyzdžiui, bendrija ar rūšies populiacija gali natūraliai atsigauti po laikino sutrikdymo. Jei taip, gali būti laikoma, kad numatoma plėtra neigiamo poveikio teritorijos vientisumui neturėtų. Nustatant saugomų elementų apsaugos tikslus paprastai atsižvelgiama į jų savaiminio atsikūrimo gebą (pvz., nustatomos tam tikros ribinės vertės ar pokyčių apribojimai, kaip antai leidžiamas tam tikro lygio laikinas vandens drumstumas upėse ar kituose vandens telkiniuose dėl objektų techninės priežiūros darbų).

Nuo laikino neigiamo poveikio dydžio gali priklausyti išvada, ar bus daromas neigiamas poveikis teritorijai. Jeigu įvertinama, kad buveinei atsigauti reikalingas laikas yra tik kelios dienos, savaitės arba net pora mėnesių, galima laikyti, kad neigiamo poveikio teritorijos vientisumui nebus. Taigi nors trumpas trikdymo periodas daro poveikį kai kurioms buveinėms ar rūšims, neigiamo poveikio teritorijos vientisumui gali nebūti. Tačiau tai turi būti kruopščiai išanalizuota kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ekosistemų ciklus konkrečioje teritorijoje, bendrijų struktūrą, ekologines funkcijas ir procesus toje teritorijoje.

Mažose teritorijose, kuriose yra tik viena ar kelios buveinės ar rūšys ir aiškios ekologinės funkcijos, poveikio teritorijos vientisumui vertinimas gali būti gana nesudėtingas. Tačiau šį vertinimą bus sunkiau atlikti didelėse teritorijose su sudėtingomis ekosistemomis ir ekologinėmis funkcijomis, kuriose yra daug buveinių ir rūšių.

Siekiant sistemingai ir objektyviai vertinti poveikį teritorijos vientisumui, svarbu, kad būtų nustatytos ribinės vertės ir siektinos reikšmės, nustatytos dėl kiekvieno iš požymių, pagal kuriuos apibrėžiami toje teritorijoje saugomų buveinių tipų ir rūšių apsaugos tikslai. Siekiant padėti nustatyti, ar daromas poveikis „Natura 2000“ teritorijos vientisumui, toliau 12 intarpe pateikiamas orientacinis parametrų, pagal kuriuos apibrėžiami teritorijose saugomų buveinių ar rūšių apsaugos tikslai, kontrolinis sąrašas.

12 intarpas

Poveikio teritorijos vientisumui vertinimas: kontrolinio sąrašo pavyzdys

Ar dėl plano arba projekto gali būti:

—	sutrukdyta arba pavėlinta pažanga siekiant teritorijos apsaugos tikslų?

—	sumažėti teritorijoje esančių saugomų buveinių tipų ar saugomoms rūšims reikalingų buveinių plotas arba pablogėti jų kokybė?

—	sumažėti saugomos rūšies, kurios buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, populiacija?

—	sukelta sutrikdymų, galinčių paveikti populiacijų dydį ar tankį arba rūšių pusiausvyrą?

—	nulemtas saugomų rūšių, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, išstūmimas ir taip sumažintas tų rūšių paplitimo toje teritorijoje plotas?

—	nulemta į I priedą įtrauktų buveinių ar rūšių buveinių fragmentacija?

—	nulemtas atitinkamų buveinių ir rūšių palaikymui ar atkūrimui toje teritorijoje itin svarbių pagrindinių elementų, natūralių procesų ar išteklių (pvz., medžių dangos, potvynių ir atoslūgių poveikio, kasmetinių potvynių, medžiojamųjų gyvūnų, maisto išteklių) sunykimas arba sumažėjimas?

—	sutrikdyti veiksniai, padedantys palaikyti palankias sąlygas teritorijoje arba reikalingi palankiai tų sąlygų būklei teritorijoje atkurti?

—	sutrikdyta rūšių, kurios yra palankių sąlygų teritorijoje indikatoriai, pusiausvyra, paplitimas ir tankis?

3.2.4. 4 etapas – poveikio švelninimo priemonės

Jei atliekant tinkamą vertinimą nustatoma, kad bus padarytas neigiamas poveikis teritorijos vientisumui arba kad negali būti atmesta šio poveikio tikimybė, atitinkamas planas ar projektas negali būti patvirtinamas. Tačiau, priklausomai nuo nustatyto poveikio lygio, gali būti įmanoma taikyti poveikio švelninimo priemones, kuriomis būtų išvengta šio poveikio arba jis būtų sumažintas iki tokio lygio, kad nebebūtų neigiamo poveikio teritorijos vientisumui.

Žr. 6 straipsnio vadovo 4.6.6 skirsnį.

Plano ar projekto plėtotojas gali siūlyti poveikio švelninimo priemones arba kompetentingos nacionalinės institucijos gali reikalauti jas taikyti, kad atliekant tinkamą vertinimą nustatytas poveikis būtų pašalintas, jo būtų išvengta arba jis būtų sumažintas iki tokio lygio, kad nebebūtų poveikio teritorijos vientisumui.

Poveikio švelninimo priemonių poreikis praktikoje dažnai pripažįstamas anksti, dar plano ar projekto rengimo arba inicijavimo etapuose (pvz., prieš paraiškos pateikimą vykstant diskusijoms tarp plėtotojo (pareiškėjo) ir gamtos apsaugos srities konsultantų), ir jos įtraukiamos į paraišką dėl leidimo suteikimo. Nors plano ar projekto tikrinimo etape į poveikio švelninimo priemones negali būti atsižvelgiama, jų būtinumo pripažinimas gali labai padėti efektyviai, veiksmingai ir tinkamu laiku atlikti tinkamo vertinimo etapą, taigi nuspręsti, ar planui arba projektui galima suteikti leidimą pagal 6 straipsnio 3 dalį.

Pagal poveikio švelninimo priemonių hierarchiją pirma reikėtų imtis priemonių, skirtų poveikiui išvengti (t. y. užkirsti kelią reikšmingo poveikio atsiradimui), o tada mažinti poveikį (t. y. mažinti poveikio dydį ir (arba) tikimybę, kad jis bus patirtas). Toliau 6 lentelėje pateikiama pavyzdžių:

6 lentelė

Poveikio švelninimo priemonių tipų pavyzdžiai

Poveikio išvengimas:

—	techniniai plano ar projekto neigiamo poveikio prevencijos sprendimai (pvz., triukšmo, apšvietimo ar dulkių slopinimo įtaisai);

—	projekto elementų išdėstymas vengiant jautrių zonų (ištisų „Natura 2000“ teritorijų ar svarbiausių plotų, esančių „Natura 2000“ teritorijose arba jungiančių tokias teritorijas);

—	apsauginės tvoros ir kitos priemonės, naudojamos siekiant išvengti žalos augmenijai ar laukinei gyvūnijai;

—	vengimas atlikti darbus didesnio jautrumo periodais (pvz., rūšių veisimosi sezono metu);

—	optimizuotas darbų koordinavimas siekiant išvengti suminio poveikio.

Poveikio mažinimas:

—	teršalų išmetimo kontrolė;

—	nuo triukšmo saugančios priemonės, tokios kaip apsauginės sienelės;

—	teršalų surinkimo priemonės;

—	pateikimo į jautrias zonas kontrolė statybos ir (arba) eksploatavimo etapuose;

—	perėjos laukiniams gyvūnams (pvz., tiltai, tuneliai ir vadinamieji ekodukai);

—	poveikį darančių veiksmų pritaikymas, kad būtų kuo labiau sumažintas poveikis (pvz., patiriamas dėl triukšmo, šviesos, dulkių...).

Planų lygmeniu poveikio švelninimo priemonės gali apimti, pavyzdžiui, plano komponentų, kurie, kaip nustatyta, daro reikšmingą neigiamą poveikį teritorijos vientisumui, perkėlimą arba pašalinimą. Siūlomos priemonės gali būti patikslintos vertinimo proceso metu. Atliekant aukšto lygio planavimą (pvz., nacionaliniuose ar regioniniuose planuose) poveikio švelninimas gali reikšti potencialių priemonių nustatymą, numatant jas labiau detalizuoti žemesniu lygmeniu pagal ekologinius, vietos, laiko, teisinius ir finansinius parametrus, kuriuos turi atitikti bet kuri planavimo paraiška.

Poveikio švelninimo priemonės neturi būti painiojamos su kompensacinėmis priemonėmis, kurios svarstomos tik pagal 6 straipsnio 4 dalies procedūrą (žr. šio dokumento 3.3.3 skirsnį).

Poveikio švelninimo priemonės – tai priemonės, kuriomis siekiama sumažinti ar net panaikinti neigiamą poveikį, kuris gali būti daromas įgyvendinant planą ar projektą, ir taip išvengti neigiamo poveikio teritorijos vientisumui. Šios priemonės svarstomos pagal 6 straipsnio 3 dalį, jos yra plano ar projekto specifikacijų arba jo leidimo sąlygų dalis.

Kompensacinės priemonės (įskaitant bet kokias susijusias poveikio švelninimo priemones) nėra paties projekto dalis. Jos skirtos plano ar projekto neigiamam liekamajam poveikiui kompensuoti siekiant išlaikyti bendrą ekologinį tinklo „Natura 2000“ vientisumą. Jos gali būti svarstomos tik pagal 6 straipsnio 4 dalį.

Žr. 6 straipsnio vadovo 5.4.1 skirsnį.

Konkrečiai priemonės, kurios funkciškai nėra paties projekto dalis, tokios kaip buveinių gerinimas ir atkūrimas (net jei taip prisidedama prie buveinės ploto grynojo padidinimo paveiktoje teritorijoje (33)) arba atitinkamų rūšių veisimosi ar poilsio vietų kūrimas ir gerinimas, neturėtų būti laikomos poveikio švelninimo priemonėmis, nes jomis projekto neigiamas poveikis iš esmės nemažinamas. Šio pobūdžio priemonės (jeigu jos neįeina į įprastą privalomą atitinkamos teritorijos apsaugos praktiką) atitinka kompensacinių priemonių kriterijus.

Kiekviena poveikio švelninimo priemonė turi būti išsamiai apibūdinama, nurodant, kaip ja bus šalinamas ar mažinamas nustatytas neigiamas poveikis ir kaip, kada ir kas ją įgyvendins. Turi būti nurodyti šie aspektai:

—	atitinkamas poveikis, kuriam mažinti skirtos poveikio švelninimo priemonės, įskaitant informaciją apie aktualius parametrus (pvz., Bendrijos svarbos buveinių plotą, kuriame būklė blogėja, ir jų išsaugojimo toje teritorijoje laipsnį arba saugomos rūšies populiaciją, kuri yra trikdoma);

—	numatomi siūlomų poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimo rezultatai, nurodomi pagal kiekvieną parametrą (pvz., buveinės plotą, rūšių populiacijų skaičių arba struktūrą ir funkcijas);

—	siūlomų priemonių techninis ir mokslinis pagrįstumas ir numatomas veiksmingumo lygis;

—	už įgyvendinimą atsakingas asmuo ar organas;

—	teritorijos, kurioje bus įgyvendinamos poveikio švelninimo priemonės, tvarkymas (metodai, trukmė);

—	priemonių taikymo vieta ir laikas atitinkamo plano ar projekto atžvilgiu;

—	priemonių įgyvendinimo tikrinimo metodai;

—	priemonių finansavimas;

—	stebėsenos programa siekiant tikrinti priemonių veiksmingumą ir, prireikus, jas tikslinti.

Poveikio švelninimo priemonių veiksmingumą reikia įrodyti, pavyzdžiui, remiantis sėkmingu jų įgyvendinimu kitose panašios plėtros vietose, reikia vykdyti stebėseną ir sukurti sistemą, kurioje būtų stebimi rezultatai ir, nustačius trūkumus, būtų imamasi taisomųjų priemonių. Veiksmingumui vertinti gali būti naudojamas toliau pateiktas kontrolinis sąrašas:

13 intarpas

Poveikio švelninimo priemonių veiksmingumo vertinimas

—	Ar poveikio švelninimo priemonės pagal vertinamą planą arba projektą yra įmanomos įgyvendinti?

—	Ar poveikio švelninimo priemonės yra aiškiai taikomos per tinkamą vertinimą nustatytam poveikiui? Ar šis poveikis jomis veiksmingai sumažinamas iki tiek, kad nesiektų reikšmingumo lygio?

—	Ar numatoma skirti pakankamai priemonių ir išteklių šioms poveikio švelninimo priemonėms įgyvendinti?

—	Ar yra užfiksuotų duomenų apie siūlomų poveikio švelninimo priemonių sėkmingą įgyvendinimą praeityje?

—	Ar yra duomenų apie siūlomų priemonių taikymą ribojančius veiksnius ir tų priemonių (ne)sėkmingumo lygius?

—	Ar yra parengtas išsamus planas, kaip bus įgyvendinamos ir palaikomos poveikio švelninimo priemonės (įskaitant, kai reikia, stebėseną ir vertinimą)?

Poveikio švelninimo priemonių stebėsena yra itin svarbi siekiant tikrinti jų sėkmingą įgyvendinimą tinkamu laiku ir aptikti bet kokį nenumatytą poveikį, dėl kurio reikėtų imtis papildomų priemonių.

Prieš patvirtinant planą arba projektą turi būti įrodytas poveikio švelninimo priemonių veiksmingumas. Be to, kai poveikio švelninimo veiksmingumas priklauso nuo esamų stabilių natūralių sąlygų ar natūralių procesų, kurie gali keistis (pvz., dėl potvynių, sausrų, audrų ar kitokių reiškinių), stebėsena taip pat turėtų būti atliekama siekiant tikrinti numatytų rezultatų pasiekimą ir aptikti bet kokius galimus pokyčius, dėl kurių priemones reikėtų pritaikyti ar perplanuoti.

Stebėsenos rezultatais turėtų būti dalijamasi su kompetentingomis institucijomis siekiant padėti parengti galimas tinkamas atsako priemones, jei tai reikalinga, pavyzdžiui, šalinant bet kokį akivaizdų poveikio švelninimo priemonės trūkumą arba reaguojant į nenumatytą poveikį arba tokį poveikį, kurio buvo numatyta tik rizika. Toliau pateikta 7 lentelė – informacijos apie poveikio švelninimo priemones pateikimo lentelės pavyzdys.

Turėtų būti tinkamai dokumentuose užfiksuojami numatyti poveikio švelninimo priemonės įgyvendinimo rezultatai, susiję su vertinimo metu nustatyto poveikio prevencija ar mažinimu.

Toliau pateikta 8 lentelė – po poveikio švelninimo priemonės įgyvendinimo atlikto vertinimo rezultato pateikimo lentelės pavyzdys.

7 lentelė

Informacija apie siūlomas plano arba projekto poveikio švelninimo priemones

Nustatytas neigiamas poveikis (sąrašas)	Priemonių apibūdinimas, duomenys apie įgyvendinimą, veiksmingumą, stebėseną
Poveikis Nr. 1	Priemonė Nr. 1
Pavadinimas / apibūdinimas	Paaiškinti, kaip ši priemonė padės išvengti poveikio teritorijos vientisumui arba jį sumažinti	Paaiškinti, kaip ir kas ją įgyvendins	Įrodyti jos veiksmingumą (pvz., remiantis moksliniais įrodymais ar ekspertų argumentais)	Pateikti su planu arba projektu susietą įgyvendinimo tvarkaraštį	Nustatyti siūlomą stebėsenos sistemą ir ataskaitų teikimo reikalavimus, įskaitant numatomą atsaką į bet kokį galimą nenumatytą poveikį
	Pateikti išsamius duomenis apie poveikio švelninimo priemonę, paaiškinant elementus, kuriais bus mažinamas neigiamas poveikis	Tai gali apimti duomenis apie teisiškai privalomus susitarimus, kurie turėtų būti sudaryti prieš gaunant plano arba projekto leidimą	Tai gali apimti vertinimą remiantis: i) panašių projektų ar planų ataskaitomis arba įrodymais; ii) susijusių ekspertų pareiškimais arba iii) susijusios gamtos apsaugos agentūros parama.	Kai kurios poveikio švelninimo priemonės gali būti integruotos į planą arba projektą; kai kuriais atvejais tai bus papildoma priemonė, kurią reikės įgyvendinti dar prieš gaunant plano arba projekto leidimą arba netrukus po to.	Tai gali būti atliekama teisiškai privalomais susitarimais prieš gaunant plano arba projekto leidimą.

8 lentelė

Po poveikio švelninimo priemonių įgyvendinimo atliekamo vertinimo suvestiniai rezultatai

Atitinkami teritorijos elementai

Trumpas poveikio / neigiamo poveikio aprašymas

Poveikio reikšmingumas / dydis

Siūlomų poveikio švelninimo priemonių aprašymas

Numatomi poveikio švelninimo rezultatai

Buveinės

—

...

—

...

Rūšys

—

...

—

...

Kiti teritorijos vientisumui svarbūs natūralūs elementai

3.2.5. Tinkamo vertinimo išvados

Pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį atliktame vertinime turi būti pateikti išsamūs, tikslūs ir galutiniai nustatyti faktai ir išvados, pagrįsti patikimiausiomis šios srities mokslinėmis žiniomis. Jis turi išsklaidyti visas moksliniu požiūriu pagrįstas abejones dėl siūlomo plano ar projekto poveikio atitinkamai saugomai teritorijai.

Tinkamo poveikio išvados turi būti aiškiai susijusios su teritorijos vientisumu ir jos apsaugos tikslais. Kai atlikus vertinimą padaroma išvada, kad bus daromas neigiamas poveikis teritorijos vientisumui, reikėtų paaiškinti, kuriems aspektams būtų daromas likutinis poveikis po švelninimo priemonių taikymo. Tai bus svarbu tuo atveju, jei planas arba projektas bus toliau svarstomas pagal 6 straipsnio 4 dalį.

Kitame puslapyje 9 lentelėje pateiktas formos, kuri galėtų būti naudojama tinkamo vertinimo rezultatams užfiksuoti, pavyzdys.

9 lentelė

Tinkamo vertinimo duomenų įrašų pavyzdys

1 teritorija: SAT Xxx	Trumpas aprašymas: Šioje SAT yra didžiausia Xxxxxx regiono pelkė. Labai įvairios pakrančių buveinės šioje teritorijoje ištisus metus yra svarbios daugybei vandens paukščių.
Galimas poveikis	Veikiamas elementas	Apsaugos tikslai	Atskiro plano / projekto neigiamas poveikis atitinkamam elementui	Plano / projekto kartu su kitais planais ar projektais neigiamas poveikis veikiamam elementui	Galimas neigiamo poveikio išvengimas arba sumažinimas	Išvada dėl neigiamo poveikio teritorijos vientisumui: Yra. Nėra. Tiksliai nežinomas Ilgalaikis Trumpalaikis
Buveinių nykimas Rūšių trikdymas	Pakrantės buveinių paukščiai: ... ... (rūšių pavadinimai)	Palaikyti rūšių populiaciją ir paplitimą... (su apsaugos tikslais susiję duomenys). Palaikyti struktūrą ir funkcijas bei pagalbinius procesus, nuo kurių priklauso rūšių buveinės... (su apsaugos tikslais susiję duomenys).	Plano X komponentas sumažins rūšiai prieinamą druskingų žemapelkių plotą. Atliekant tinkamą vertinimą nustatyta, kad gali būti prarasta 110 ha ploto.	Kartu su kitais planais gali būti padarytas neigiamas jungtinis poveikis, kuris padidintų netiesioginį spaudimą atitinkamoms teritorijoms. Didesnis trikdymas dėl dažnesnio rekreacinio naudojimo, susijusio su kitais projektais, turėtų neigiamą poveikį teritorijai.	Nėra	Yra – ilgalaikis
Buveinės būklės blogėjimas	Žemumų drėgnų pievų paukščiai ... ... (rūšių pavadinimai)	Palaikyti rūšių populiaciją ir paplitimą... (su apsaugos tikslais susiję duomenys). Palaikyti struktūrą ir funkcijas bei pagalbinius procesus, nuo kurių priklauso rūšių buveinės... (su apsaugos tikslais susiję duomenys).	Plano Y komponentas gali taip pakeisti vandens tėkmės režimą, kad galėtų būti paveiktos drėgnos pievos, kuriose yra atitinkamoms rūšims tinkama buveinė….. (su apsaugos tikslais susiję duomenys)	Nėra tikėtinas	Tiksliai nežinomas	Tiksliai nežinomas (Y komponentas nėra detaliai apibūdintas, todėl neįmanoma tinkamai įvertinti ir kiekybiškai nustatyti poveikio tėkmės režimui).
...

Užbaigus tinkamą vertinimą, jo išvados turėtų būti aiškiai pateiktos ataskaitoje, kurioje:

a)	planas arba projektas pakankamai išsamiai apibūdintas, kad visuomenės nariai galėtų suprasti jo pobūdį, mastą ir tikslus;

b)	apibūdintos pradinės „Natura 2000“ teritorijos sąlygos, taip pat jos apsaugos tikslai;

c)	nurodytas plano arba projekto neigiamas poveikis „Natura 2000“ teritorijai, atsižvelgiant į tos konkrečios teritorijos apsaugos tikslus;

d)	paaiškinta, kaip to poveikio bus išvengta arba jis bus pakankamai sumažintas taikant poveikio švelninimo priemones;

e)	nustatytas tvarkaraštis ir nurodyta tvarka, kurią taikant bus užtikrinamos, įgyvendinamos ir stebimos poveikio švelninimo priemonės;

f)	parengta tinkamai pagrįsta išvada dėl poveikio teritorijos vientisumui.

Tinkamo vertinimo ataskaita turėtų būti parengta aiškiai, pateikiant: i) lengvai atsekamą įrodymų seką (pvz., nuo veiklos iki ja daromo spaudimo ir iki veikiamų gamtinių elementų jautrumo ir pažeidžiamumo) ir ii) tinkamo lygio įrodymus ar analizę, tinkamus konsultacijoms su atitinkamomis gamtos apsaugos institucijomis ir visuomene.

Kai kurių plano elementų ar dalių neigiamas poveikis teritorijos vientisumui gali būti neaiškus arba jo gali būti neįmanoma pakankamai užtikrintai nustatyti. Nepaisant to, būtina toliau svarstyti tokius aspektus. Daugelis nacionalinių strategijų apima pagrindines planuojamas investicijas, tokias kaip nauji vandens ištekliams kaupti skirti tvenkiniai ar transporto koridoriai, kurios gali paveikti „Natura 2000“ teritorijas, tačiau kurių tiksli vieta, konstrukcija ar eksploatacijos aspektai dar nenustatyti; tokie elementai turi būti tinkamai įvertinami projekto lygmeniu. Tokiais atvejais šis faktas, t. y. likęs neapibrėžtumas, turėtų būti užfiksuotas vertinimo rezultatuose ir tokios planų dalys arba elementai turi būti tinkamai įvertinti projekto lygmeniu (taip pat žr. 4.2 skirsnį).

Tinkamo vertinimo išvados kartu su bet kokiomis sutartomis poveikio švelninimo priemonėmis arba sąlygomis taip pat turėtų būti išduodamo leidimo ar bet kokio kito dėl svarstomo plano arba projekto priimamo sprendimo dalis.

Sprendimo priėmimas remiantis tinkamu vertinimu

Planą arba projektą tvirtina kompetentingos institucijos atsižvelgdamos į tinkamo vertinimo išvadas dėl to plano ar projekto poveikio atitinkamai „Natura 2000“ teritorijai. Planus ar projektus jos tvirtina tik įsitikinusios, kad planas ar projektas nepadarys neigiamo poveikio teritorijos vientisumui. Tai reiškia, kad neturi būti likę jokių moksliniu požiūriu pagrįstų abejonių dėl šio poveikio nebuvimo.

Kai yra abejonių dėl vertinamo plano ar projekto žalingo poveikio nagrinėjamos teritorijos vientisumui nebuvimo, kompetentinga valdžios institucija turi nepatvirtinti tokio plano ar projekto (C-127/02, 57 punktas).

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 4.7.3 skirsnyje.

3.2 skirsnio pabaigoje 16 intarpe pateikta pavyzdinė tinkamo vertinimo rezultatų pateikimo ataskaita.

Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad bus patirtas neigiamas poveikis arba kad jo tikimybės atmesti neįmanoma, atitinkamo plano arba projekto įgyvendinti negalima (nebent būtų taikomos 6 straipsnio 4 dalies sąlygos – žr. 3.3 skirsnį).

3.2.6. Kiti aspektai: konsultacijos, tinkamo vertinimo kokybė, teisė kreiptis į teismą

Konsultacijos

Konsultuojantis su ekspertais, kitomis valdžios institucijomis, NVO, tomis grupėmis, kurioms gresia patirti poveikį, ar plačiąja visuomene galima pasiekti, kad geresnė aplinkosauginė informacija būtų prieinama tiems, kurie atlieka tinkamą vertinimą ir priima sprendimus, pavyzdžiui, nustatant poveikį aplinkai arba rengiant tinkamas poveikio švelninimo priemones. Konsultavimasis taip pat gali padėti sumažinti galimų konfliktų ir vėlavimų.

Konsultavimasis su atitinkamomis institucijomis, biologijos ar ekologijos ekspertais, taip pat atitinkamų pramonės šakų ir politikos sektorių atstovais, suinteresuotaisiais subjektais ir NVO per 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas procedūras padidina informacijos prieinamumą ir dėmesingumą įvairiems požiūriams.

Gamtos apsaugos ir konkrečių sektorių institucijos turėtų vertinimo proceso metu bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti, kad: i) tinkamas vertinimas būtų grindžiamas geriausia prieinama informacija ir patirtimi; ir ii) būtų tinkamai atsižvelgiama į visus svarbius aspektus.

Visuomenės dalyvavimas su 6 straipsnio 3 dalimi susijusioje procedūroje

Buveinių direktyvoje nenustatyta aiškaus įpareigojimo tvirtinant planus ar projektus, kurių tinkamas vertinimas turi būti atliktas, išsiaiškinti plačiosios visuomenės nuomonę. Remiantis 6 straipsnio 3 dalies tekstu, su plačiąja visuomene konsultuojamasi tik jei reikia. Tačiau Teismas išaiškino, kad pagal Orhuso konvencijos reikalavimus (34) susiję visuomenės subjektai, įskaitant pripažintas aplinkos apsaugos NVO, turi teisę dalyvauti leidimo suteikimo procedūroje (C-243/15, 49 punktas). Ši teisė visų pirma apima teisę „veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos srityje“, „teikti pasiūlymus raštu arba prireikus viešo svarstymo ar klausimo svarstymo su paraiškos davėju metu bet kokius komentarus, informaciją, analizę arba nuomonę, kurie, jų manymu, sietini su planuojama veikla“ (C-243/15, 46 punktas).

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 4.7.2 skirsnyje.

Kai tinkamas vertinimas koordinuojamas arba vykdomas kartu su poveikio aplinkai vertinimu (PAV) ar strateginiu poveikio aplinkai vertinimu (SPAV), jį atliekant taip pat gali būti naudinga taikyti reikiamas nuostatas dėl visuomenės dalyvavimo pagal tas direktyvas. Tačiau svarbu, kad tinkamo vertinimo rezultatai būtų atskiri ir skiriami nuo PAV ir SPAV rezultatų. Tai reikalinga siekiant užtikrinti tinkamą 6 straipsnio 3 dalies antro sakinio taikymą (leidimas gali būti suteikiamas tik įsitikinus, kad tai neturės neigiamo poveikio atitinkamos teritorijos vientisumui).

Pagal PAV direktyvą (6 straipsnį) valstybės narės privalo: i) užtikrinti konsultavimąsi su atitinkamomis institucijomis; ir ii) suteikti galimybių anksti ir veiksmingai informuoti visuomenę ir leisti suinteresuotai visuomenei dalyvauti su aplinka susijusių sprendimų priėmimo procedūroje. Tai apima įvairių dalyvavimo etapų pagrįstų terminų nustatymą. Panašūs reikalavimai nustatyti ir SPAV direktyvos 6 straipsnyje.

Visuomenės dalyvavimas pagal PAV ir SPAV direktyvas

PAV direktyva

Preambulė:

—

veiksmingas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus sudaro palankias sąlygas visuomenei reikšti nuomonę, o sprendimų priėmėjams atsižvelgti į jos nuomones ir interesus, kurie gali būti svarbūs tiems sprendimams, kartu didindamas atskaitomybę ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei visuomenės informuotumą aplinkos klausimais ir paramą priimtiems sprendimams;

—	dėl to dalyvavimas, įskaitant asociacijų, organizacijų ir grupių, ypač aplinkosaugą skatinančių nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą, turėtų būti atitinkamai puoselėjamas, taip pat, inter alia, skatinant visuomenės švietimą aplinkosaugos klausimais;

—

vienas iš Orhuso konvencijos tikslų – siekimas užtikrinti visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais teises, kad būtų geriau saugoma teisė gyventi aplinkoje, tinkamoje žmonių sveikatai ir gerovei; Orhuso konvencijos 6 straipsnis nustato visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl konkrečių veiklos rūšių, išvardytų prie jos pridedamame priede, ir ten neišvardytų veiklos rūšių, kurios gali turėti didelį poveikį aplinkai;

6 straipsnio 2 dalis: Siekiant užtikrinti veiksmingą suinteresuotos visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procedūrose, atliekant 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūras visuomenė elektroniniu būdu ir viešais skelbimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis iš anksto informuojama ne vėliau kaip tada, kai tik informacija gali būti pagrįstai teikiama, yra informuojama <...>.

SPAV direktyva

Preambulė: Siekiant prisidėti prie skaidresnio sprendimų priėmimo ir užtikrinti, kad vertinimui pateikiama informacija būtų išsami ir patikima, būtina numatyti, kad, vertinant planus ir programas, būtų konsultuojamasi su už tam tikrus aplinkos apsaugos klausimus atsakingomis valdžios institucijomis ir visuomene, taip pat, kad būtų duota pakankamai laiko konsultacijoms, įskaitant nuomonės pareiškimą.

6 straipsnio 4 dalis: Taikydamos 2 dalies nuostatas, valstybės narės apibrėžia tam tikrą visuomenės dalį, įskaitant tuos jos narius, kuriems pagal šią direktyvą priimami sprendimai turi arba gali turėti įtakos arba kurie gali jais domėtis, taip pat įskaitant atitinkamas nevyriausybines organizacijas, kurios rūpinasi aplinkos apsauga, ir kitas suinteresuotas organizacijas.

Tinkamo vertinimo kokybės užtikrinimas

Kaip pirmiau nurodyta, tinkamas vertinimas turi būti grindžiamas patikimiausiomis šios srities mokslo žiniomis. Taigi, tinkamas vertinimas turi būti rengiamas asmens ar asmenų, turinčių reikiamą ekologijos srities kompetenciją ir patirtį. Atliekamas tyrimas turėtų būti, kai reikia, papildomas kitų dalykų (pvz., geologijos, hidrologijos, inžinerijos ar planavimo, aplinkosaugos teisės) kompetencija ir patirtimi ir atliekamas moksliškai išsamiai, profesionaliai ir objektyviai.

Tie, kurie siekia plano ar projekto patvirtinimo, paprastai pateikia tyrimą tinkamam vertinimui pagrįsti, tačiau kompetentingos institucijos turėtų įsitikinti, kad tas tyrimas parengtas pakankamai kompetentingai ir tikslingai ir turi pakankamą apimtį atitinkamais ekologijos ar kitais aktualiais (pvz., hidrologijos) klausimais, ir parengtas turint pakankamą kompetenciją bei laikantis standartų dėl mokslinės metodikos ir poveikio vertinimo. Kad būtų laikomasi šių kokybės reikalavimų, kai kurios valstybės patvirtino sertifikavimo sistemą ar kvalifikacijos (leidimų suteikimo) sistemą, taikomą tiems, kurie atlieka tinkamam vertinimui skirtą tyrimą (žr. 14 intarpą).

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos kokybės užtikrinimas pagal PAV direktyvą

Siekiant užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos būtų išsamios ir kokybiškos:

a)	plėtotojas užtikrina, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengtų kompetentingi ekspertai;

b)	kompetentinga institucija turi turėti pakankamai ekspertinių žinių arba prireikus galimybę jomis naudotis tam, kad ji galėtų patikrinti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, ir

c)	prireikus kompetentinga institucija prašo plėtotojo pateikti papildomos informacijos pagal IV priedą, kuri tiesiogiai svarbi siekiant padaryti pagrįstą išvadą apie projekto reikšmingą poveikį aplinkai.

Jei reikalinga, valstybės narės užtikrina, kad institucijos, disponuojančios atitinkama informacija, nurodyta 3 straipsnyje, suteiktų plėtotojui galimybę ja pasinaudoti.

(PAV direktyvos 5 straipsnio 3 ir 4 dalys)

14 intarpas

Licencijuotų ekspertų vykdomas tinkamas vertinimas Čekijoje

Čekijoje tinkamus vertinimus (toliau – TV) gali atlikti tik licencijuoti ekspertai. Licencijų išdavimo sistema yra įtvirtinta Gamtos apsaugos įstatymu ir išsamiai nustatyta ministro dekretu. Pirmas pagrindinis kriterijus, kurį reikia atitikti norint gauti licenciją, yra biologijos ar ekologijos srities kvalifikacinis laipsnis arba išlaikytas valstybinis ekologijos egzaminas. Neleidžiamos jokios išimtys iš šios taisyklės, nes praktinė šios srities patirtis rodo, kad ekologijos žinios yra būtinos vertinimams tinkamai atlikti.

Egzaminą leidimui gauti sudaro ekologijos, zoologijos, botanikos ir nacionalinės teisės (pastarasis dalykas susijęs su TV ir PAV / SPAV klausimais) žinių patikrinimas raštu ir atvejo tyrimo pristatymas žodžiu. Egzaminai vyksta maždaug du kartus per metus; taikomi gana aukšti standartai, ypač daug dėmesio skiriant ekologijos žinioms. Egzaminus išlaikiusiems kandidatams Aplinkos ministerija išduoda licenciją 5 metams.

Ši licencijavimo sistema turi ir teigiamą šalutinį poveikį – skatina viso TV proceso tobulinimą. Licencijuoti vertintojai rengia reguliarius susitikimus, kuriuose dalijasi patirtimi ir svarsto sudėtingus atvejus. Atsižvelgdama į tai, Aplinkos ministerija pateikė jiems užsakymą parengti kelis praktinius rekomendacinius dokumentus siekiant tobulinti TV ir užtikrinti požiūrio nuoseklumą.

Nepriklausomai nuo to, ar 6 straipsnio 3 dalies laikomasi pagal esamas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ar pagal kitus konkrečius požiūrius, vertinimų pagal 6 straipsnio 3 dalį rezultatai turėtų suteikti galimybę užtikrinti visišką galiausiai priimamų sprendimų atsekamumą.

15 intarpas

Tinkamo vertinimo kokybės užtikrinimo elementai

Atliekant vertinimą:

—

atsižvelgiama į visus elementus, kurie prisideda prie „Natura 2000“ teritorijos vientisumo, kaip nurodyta teritorijos apsaugos tiksluose, tvarkymo plane (kai yra) ir standartinėje duomenų formoje, ir į atitinkamų buveinių ir rūšių svarbą viso tinklo mastu, ir vertinimas grindžiamas geriausiomis prieinamomis šios srities mokslo žiniomis;

—	apsvarstomas atitinkamos teritorijos vaidmuo ir funkcijos biogeografiniame regione ir tinklo „Natura 2000“ ekologinis vientisumas;

—	išsamiai nustatomas visoks galimas plano ar projekto poveikis, galimai reikšmingas tai teritorijai, atsižvelgiant ir į suminį poveikį, kuris gali būti patirtas dėl vertinamo plano arba projekto bendro poveikio kartu su kitais planais ar projektais;

—	jei tinka, į planą ar projektą įtraukiamos veiksmingos poveikio švelninimo priemonės, kad būtų išvengta neigiamo poveikio atitinkamai teritorijai arba toks poveikis būtų sumažintas ar net panaikintas;

—	plano arba projekto poveikio atitinkamos teritorijos ar teritorijų ekologiniam vientisumui mastas vertinamas taikant geriausias prieinamas priemones ir metodus;

—	įtraukiami patikimi plano ar projekto įgyvendinimo stebėsenos rodikliai.

Kad būtų laikomasi vertinimo pagal 6 straipsnio 3 dalį reikalavimų, „Natura 2000“ institucijos gali parengti oficialius nurodymus dėl naudojamos informacijos pobūdžio ir kriterijų atliekant tinkamą vertinimą.

Labai rekomenduojama suteikti dalijimosi gerąja patirtimi ir mokymosi galimybių visiems, kurie yra suinteresuoti tinkamu vertinimu (pvz., atitinkamoms įstatyminėms institucijoms visais valdžios lygmenimis, konsultantams, projektų ar planų plėtotojams).

16 intarpas

Tinkamo vertinimo ataskaitos turinio pavyzdys

Plano ar projekto aprašymas

Tikslas, apimtis, vieta, pagrindinė veikla

„Natura 2000“ teritorijos, kurioms gali būti daromas poveikis, ir jų apsaugos tikslai

„Natura 2000“ teritorijų, kurioms gali būti daromas poveikis, apžvalga, atitinkamos rūšys ir buveinės, kurių apsaugai įsteigtos tos teritorijos, ir jų apsaugos būklė, taip pat teritorijų apsaugos tikslai.

Plano ar projekto poveikio teritorijos vientisumui vertinimas

—	Apibūdinti plano arba projekto elementus, kurie (atskirai arba kartu su kitais projektais ar planais) gali daryti reikšmingą poveikį atitinkamai „Natura 2000“ teritorijai (naudoti tikrinimo etape atlikto vertinimo rezultatus).

—

Apibūdinti, kaip planas ar projektas paveiks toje teritorijoje saugomas rūšis ir buveines, ir padarinius teritorijos apsaugos tikslams (pvz., buveinės praradimas ar suskaidymas, rūšių trikdymas, rūšių mirtingumas, cheminiai pakitimai, hidrologiniai ar geologiniai pakitimai). Pripažinti esamus neaiškumus ir bet kokias informacijos spragas.

—	Nurodyti, ar planas arba projektas turės poveikį teritorijos vientisumui, ar ne.

—	Pripažinti esamus neaiškumus ir bet kokias informacijos spragas.

Poveikio švelninimo priemonės

—	Apibūdinti, kokiomis poveikio švelninimo priemonėmis numatoma išvengti neigiamo poveikio teritorijos vientisumui arba tokį poveikį sumažinti, ir įrodyti, kad tomis priemonėmis šis poveikis būtų veiksmingai sumažintas iki tiek, kad nesiektų reikšmingumo ribos.

—	Pripažinti esamus neaiškumus ir bet kokias informacijos spragas.

—	Apibūdinti numatomą stebėseną.

Išvada

Nurodyti, ar planas arba projektas gali paveikti arba paveiks atitinkamos teritorijos vientisumą, arba kad vientisumas tikrai nebus paveiktas (atsižvelgiant į atsargumo principą).

Šaltiniai, kuriais naudotasi rengiant tinkamą vertinimą

Nurodyti naudotos informacijos šaltinius

Konsultacijų rezultatai

Tarnybų, organų ar ekspertų, su kuriais konsultuotasi, pavadinimai / pavardės

Gautų atsakymų santrauka

Teisė kreiptis į teismą

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat pripažino visuomenės, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, teisę užginčyti institucijų priimtus tinkamo vertinimo sprendimus (Sprendimas byloje C-243/15, 56–61 punktai), įskaitant šio vertinimo išvadų dėl teritorijos vientisumui plano ar projekto keliamos rizikos pagrįstumą.

3.3. 3 etapas – procedūra pagal 6 straipsnio 4 dalį

6 straipsnio 4 dalimi leidžiama taikyti 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės išimtis, tačiau ši dalis netaikoma savaime. Institucija savo nuožiūra sprendžia, ar gali būti taikoma nukrypti nuo 6 straipsnio 3 dalies leidžianti nuostata. 6 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma laikantis direktyvoje nustatytos nuoseklios tvarkos, t. y. tik tinkamai įgyvendinus visas 6 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 5.2 skirsnyje.

Planai ar projektai, kurių tinkamas vertinimas nesuteikė pagrindo daryti išvadą, kad jie neturės poveikio atitinkamų teritorijų vientisumui, gali būti kompetentingų institucijų patvirtinami tik tuo atveju, jei siekiama daryti išimtį pagal 6 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Šiomis nuostatomis nustatyti trys pagrindiniai reikalavimai, kurių turi būti laikomasi, tai tinkamai patvirtinant dokumentais:

Buvo apsvarstytos įvairios alternatyvos ir galima įrodyti, kad alternatyvus sprendimas, kurį prašoma patvirtinti, mažiausiai kenkia buveinėms ir rūšims ir „Natura 2000“ teritorijos vientisumui ir kad nėra kitų perspektyvių alternatyvių sprendimų, kurie nedarytų neigiamo poveikio teritorijos vientisumui.

2.	Yra įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso, tarp jų ir „socialinio ar ekonominio pobūdžio“ priežasčių.

3.	Imamasi visų reikiamų kompensacinių priemonių bendro tinklo „Natura 2000“ vientisumo apsaugai užtikrinti.

Šie trys pagrindiniai reikalavimai aptariami tolesniuose skirsniuose.

3.3.1. 1 etapas – alternatyvių sprendimų nagrinėjimas

Kompetentingų institucijų pareiga – užtikrinti, kad būtų vienodai nuodugniai išnagrinėti visi galimi projekto ar plano tikslus atitinkantys alternatyvūs sprendimai. Šis vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į rūšis ir buveines, kurių apsaugai teritorijai įsteigta, ir į teritorijos apsaugos tikslus.

Alternatyvų nebuvimas turi būti įrodytas prieš nagrinėjant, ar planas arba projektas yra reikalingas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių (Teismo sprendimo Castro Verde, C-239/04, 36–39 punktai).

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 5.3.1 skirsnyje.

Pirmoji prievolė pagal 6 straipsnio 4 dalies procedūrą yra ištirti, ar yra alternatyvių sprendimų atitinkamam planui arba projektui. Alternatyvūs sprendimai gali reikšti alternatyvų projekto planavimą (pvz., kitos kelio trajektorijos ar kitokio kelio juostų skaičiaus pasirinkimą). Jie taip pat gali reikšti įvairesnes galimybes pasiekti tą patį bendrąjį tikslą, pavyzdžiui, geležinkelių transporto jungties gerinimas galėtų būti svarstomas kaip alternatyva naujam automobilių keliui, o vėjo energetikos plėtra – kaip alternatyva hidroelektrinei.

Alternatyvių sprendimų nagrinėjimas pagal 6 straipsnio 4 dalį apima šias užduotis:

—	alternatyvių sprendimų nustatymą;

—	svarstomų alternatyvų lyginamąjį vertinimą;

—	pagal 6 straipsnio 4 dalį tinkamų svarstyti alternatyvų nebuvimo (kai tinka) pagrindimą.

a) Alternatyvių sprendimų nustatymas

Pirmoji užduotis yra apžvelgti galimas alternatyvas, kuriomis galėtų būti įmanoma pasiekti plano arba projekto tikslus. Ypač svarbu apsvarstyti „nieko nedarymo“ scenarijų (dar vadinamą nuline alternatyva), nes pagal jį lyginamos kitos alternatyvos.

Alternatyvomis gali būti šie įvairūs variantai:

—	būdai pasiekti siūlomos plėtros tikslus:

—	vietos, kurios galėtų būti tinkamos plėtrai vykdyti, atsižvelgiant į saugomas buveines ir rūšis: pavyzdžiui, nustatomi skirtingi sausumos transporto koridoriai pagrindiniuose kelių ir greitkelių planuose arba pasirenkamos skirtingos gyvenviečių plėtros zonos;

—	plėtros dydis ir mastas;

—	plėtros projektavimo sprendimai;

—	plėtros įgyvendinimo priemonės, statybos metodai ar veiklos metodai;

—	įvairios veiklos ir užduočių tvarkaraštis, parengiamas kiekvienam įgyvendinimo etapui, įskaitant statybą, eksploataciją, techninę priežiūrą ir, jei taikoma, eksploatacijos nutraukimą arba atnaujinimą.

Gamtos procesais pagrįsti sprendimai (vadinamosios pilkosios infrastruktūros priešingybė) dažnai gali būti ne mažiau perspektyvūs, o jų žala „Natura 2000“ teritorijoms mažesnė. Pavyzdžiui, atkuriant natūralesnę upės vagą su gretimomis šlapynėmis gali būti užtikrinama panaši ar dar geresnė apsauga nuo potvynių negu įrengiant dirbtinius pylimus ir (arba) tvenkinius, o kartu daromas kur kas mažesnis poveikis saugomoms buveinėms ir rūšims ar net pagerinama jų būklė. Taigi, atliekant įvairių galimybių analizę reikėtų skirti deramą dėmesį tokioms alternatyvoms.

Planų atveju nacionalinė ar regioninė politika ir strategijos bei kiti dokumentai, kuriuose nustatoma sektorių politika (pvz., dėl atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ar kitos infrastruktūros plėtros), sudaro pagrindą galimų alternatyvių sprendimų įvairovės ir pobūdžio vertinimui. Plano rengimo procesas ypač tinka alternatyvų analizei atlikti, nes tai yra kartotinis procesas, teikiantis galimybę rasti sprendimus, kuriais būtų apsaugotos „Natura 2000“ teritorijos ir būtų užtikrinta darni veiklos plėtra pagal visuomenės poreikius.

Turėtų būti svarstomos visų plano dalių, veiklos ir operacijų, kurių neigiamas poveikis „Natura 2000“ teritorijos (-ų) vientisumui yra nustatytas, alternatyvos.

Kaip aptariama 3.2.6 skirsnyje, planų atveju tam tikros plano dalys ar veiksmai gali būti nepakankamai konkretizuoti ir tai riboja alternatyvų vertinimo galimybes. Nepaisant to, turėtų būti nustatomos, apibūdinamos ir įvertinamos pagrįstos alternatyvos atsižvelgiant į plano arba programos tikslus ir į geografinę aprėptį. To reikalaujama ir SPAV direktyvoje (5 straipsnyje).

Atlikti 6 straipsnio 4 dalies procedūras gali būti lengviau, jeigu plano arba projekto plėtotojai ankstyvame proceso etape su kompetentingomis institucijomis ir (arba) įstatyminėmis gamtos apsaugos institucijomis apsvarsto galimas alternatyvas.

Tinkamą pagrindą alternatyvų paieškai suteikia viešo konsultavimosi procedūros, kaip antai nustatytos SPAV ir PAV direktyvose.

b) Svarstomų alternatyvų lyginamasis vertinimas

Kompetentingų institucijų pareiga – įvertinti alternatyvių sprendimų santykinį poveikį siekiant pagrįsti priimamą sprendimą pagal 6 straipsnio 4 dalį. Kompetentingos institucijos turi nustatyti, ar pateikta alternatyva, kurią prašoma patvirtinti, yra mažiausiai kenkianti buveinėms ir rūšims ir atitinkamos „Natura 2000“ teritorijos ar teritorijų vientisumui. Alternatyvių sprendimų vertinimą reikia atlikti, net jeigu investicijos būtinumas jau yra pagrįstas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, pavyzdžiui, pagal nacionalinės teisės nuostatas.

Įvairios alternatyvos turi būti palyginamos atsižvelgiant į jų poveikį buveinėms ir rūšims, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas, ir jų apsaugos tikslams, taip pat į tos teritorijos vientisumą ir jos svarbą viso tinklo „Natura 2000“ ekologiniam vientisumui.

Nustatytas kiekvienos alternatyvos poveikis turi būti išsamiai ir tiksliai apibūdintas ir kiekybiškai išreikštas, kiek įmanoma, pateikiant toliau nurodytus duomenis (pateiktas sąrašas nėra išsamus) ir atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus:

—	„Natura 2000“ teritorijos, kurioms daromas poveikis;

—	buveinių nykimo ir degradacijos plotas;

—	veikiamų rūšių populiacijų skaičiai;

—	svarbių funkcijų prastėjimas;

—	trikdymas;

—	rūšių populiacijų išstūmimas.

Tai turėtų suteikti pagrindą alternatyvų palyginimui ir nustatymui, kurios iš alternatyvų mažiausiai kenkia „Natura 2000“ teritorijoms, taip pat rūšims ir buveinėms, kurių buvimas ten yra reikšmingas, atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus. Tai reikia nustatyti remiantis kokybinių ir kiekybinių kriterijų rinkiniu.

Antrame etape gali būti remiamasi kitais kriterijais, tokiais kaip socialiniai aspektai ir analizuojamų alternatyvų ekonominės sąnaudos, renkantis alternatyvius sprendimus.

Alternatyvų peržiūros metu galimai atliekamų užduočių ekonominės sąnaudos negali būti vienintelis alternatyvių sprendimų pasirinkimą lemiantis veiksnys. Kitaip tariant, projekto plėtotojas negali teigti, kad alternatyvos nenagrinėtos todėl, kad jos per daug kainuotų.

(Žr. 6 straipsnio vadovo 5.3.1 skirsnį)

Toliau 17 intarpe apibendrinamos alternatyvų vertinimo užduotys.

17 intarpas

Kaip vertinti alternatyvius sprendimus:

—	konsultuotis su atitinkamomis tarnybomis ir organizacijomis;

—	naudotis vertinimų, atliekamų pagal 6 straipsnio 3 dalį, tikrinimo ir tinkamo vertinimo etapuose surinkta informacija;

—	nustatyti ir apibūdinti pagrindinius plano arba projekto tikslus, taip pat iš plačios (strateginės) perspektyvos (35);

—	nustatyti visus alternatyvius projekto arba plano tikslų pasiekimo būdus;

—	pateikti kuo daugiau informacijos, pripažinti informacijos spragas ir nurodyti informacijos šaltinius;

—	įvertinti (kokybiškai ir kiekybiškai) kiekvienos alternatyvos poveikį teritorijos apsaugos tikslams.

Toliau pateikta 10 lentelė – alternatyvų nustatymo ir vertinimo lentelė. Šią lentelę taip pat galima naudoti alternatyvų vertinimo rezultatams pranešti.

10 lentelė

Alternatyvių sprendimų vertinimo lentelė

Alternatyvių sprendimų vertinimas
Plano ar projekto aprašymas ir tikslai		„Nieko nedarymo“ scenarijus
Remiantis tinkamu vertinimu prognozuojamas plano ar projekto neigiamas poveikis „Natura 2000“ teritorijai
Palyginimas su planu arba projektu
Galimi alternatyvūs sprendimai	Alternatyvių sprendimų vertinimo atlikimo įrodymai		Apibūdinti santykinį poveikį „Natura 2000“ apsaugos tikslams (didesnis ar mažesnis neigiamas poveikis)
Alternatyvios vietos / maršrutai
1 alternatyva
2 alternatyva
3 alternatyva
Alternatyvūs dydžio ir masto variantai
1 alternatyva
2 alternatyva
3 alternatyva
Alternatyvios priemonės tikslams pasiekti (pvz., paklausos valdymas)
1 alternatyva
2 alternatyva
3 alternatyva
	Palyginimas su planu arba projektu (tęsinys)
Galimi alternatyvūs sprendimai	Alternatyvių sprendimų vertinimo atlikimo įrodymai		Apibūdinti santykinį poveikį „Natura 2000“ apsaugos tikslams (didesnis ar mažesnis neigiamas poveikis)
	Alternatyvūs metodai (statybos, eksploatacijos, eksploatacijos nutraukimo)
1 alternatyva
2 alternatyva
3 alternatyva
	Alternatyvūs terminai
1 alternatyva
2 alternatyva
3 alternatyva
Įvairių alternatyvų vertinimo išvados

Toliau 18 intarpe apibendrintai pateikti įvairių alternatyvų, svarstytų pagal pranešimus dėl Komisijos nuomonių pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį (36), pavyzdžiai.

18 intarpas

Pagal 6 straipsnio 4 dalies procedūrą svarstytų alternatyvų pavyzdžiai

1 atvejis. Upės laivakelio gilinimas ir platinimas

Pagal šį projektą buvo gilinamas ir platinamas laivakelis Maino upės ruožuose prie Vipfeldo, Garštato ir Šveinfurto vietovių Bavarijoje (Vokietija).

Atlikus tinkamą vertinimą padaryta išvada, kad būtų reikšmingas poveikis dviem „Natura 2000“ teritorijoms ir būtų padaryta tiesioginė žala dviejų tipų buveinėms, įskaitant prioritetinio 91E0* tipo buveinės 9 460 m2 ploto ir 6510 tipo buveinės 6 440 m2 ploto sunykimą.

Išnagrinėtos trys alternatyvos kartu su „nuline“ alternatyva. Pastaroji alternatyva parodė upės transporto tikslų svarbą. Viena iš alternatyvų atmesta todėl, kad būtų neigiamai paveikusi kitą „Natura 2000“ teritoriją, taip pat dėl jos būtų pailginta statybos darbų trukmė ir padidinta teritorinė projekto aprėptis. Kita alternatyva atmesta todėl, kad, nepaisant mažiau neigiamo jos ekologinio poveikio, ja nebūtų pasiektas laivybai tinkamų upės savybių pagerinimas – vienas iš šio projekto tikslų.

Pasirinkta alternatyva, pagal kurią būtų įrengtas ištisinis laivybos kanalas su vienodais minimalaus pločio ir gylio parametrais, daugiausia apsiribojant jau esama upės vaga. Nors ir būtų paveiktos minėtų dviejų Bendrijos svarbos tipų buveinės, kompetentingų institucijų manymu, siūlomu sprendimu būtų pasiekta geriausia ekologinių tikslų ir upės transporto tikslų darna. Atitinkamų buveinių praradimas būtų tinkamai kompensuotas.

2 atvejis. Tolimojo ir priemiesčių geležinkelių transporto jungtis

Šis projektas apėmė tolimojo ir priemiesčių geležinkelių transporto jungtį nuo Bad Kanštato iki Štutgarto (Vokietija). Jis būtų turėjęs reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, kurioje yra svarbi saugomos prioritetinės rūšies niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) buveinė.

Institucijos ištyrė alternatyvius maršrutus, apimančius visą šį ruožą ar kai kurias šio ruožo dalis, ir „nulinę“ alternatyvą. Pastaroji alternatyva neatitiko projekto kriterijų dėl Štutgarto ir Bad Kanštato stočių sujungimo ir geležinkelio tilto per Nekaro upę atnaujinimo. Visi kiti alternatyvūs sprendimai būtų turėję reikšmingą poveikį atitinkamai „Natura 2000“ teritorijai, įskaitant zonas su prioritetinėmis rūšimis, ir įvairių sprendimų palyginimas parodė, kad kai kurie iš jų būtų apėmę didesnį „Natura 2000“ teritorijos plotą negu pasirinktas sprendimas arba dėl jų būtų iškirsta daugiau medžių su galimomis šios saugomos rūšies buveinėmis. Taigi, siūlomas sprendimas reiškė geriausią ekologinių ir ekonominių tikslų darną.

3 atvejis. Naujo uosto statyba

Atitinkamas projektas apėmė naujo uosto statybą Granadiljoje (Tenerifė, Kanarų salos). Projektas būtų turėjęs neigiamą poveikį dviem „Natura 2000“ teritorijoms, įsteigtoms dėl prioritetinės vėžlių rūšies – logerhedo (Caretta caretta), taip pat dėl prioritetinio 2130 buveinių tipo (nurimusios pakrančių kopos, apaugusios žoliniais augalais (pilkosios kopos)).

Ispanijos valdžios institucijos ištyrė kelias alternatyvas, įskaitant galimybę toliau nevystyti uosto pajėgumų („nulinė“ alternatyva), taip pat Santa Kruse esančio uosto tolesnį augimą ir plėtrą. „Nulinė“ alternatyva buvo atmesta, kadangi turimi uosto infrastruktūros pajėgumai nebuvo pakankami, atsižvelgiant į numatomą jūrų eismo didėjimą, ir kadangi uosto pajėgumų didinimas buvo reikalingas salos ekonominei plėtrai. Plėtoti Santa Kruse esančio uosto infrastruktūrą nebuvo įmanoma dėl kelių techninių priežasčių. Pasirinkti kitų alternatyvių vietų nebuvo įmanoma dėl įvairių veiksnių, tarp kurių buvo jūros dugno gylis priekrantėje, negalėjimas eksploatuoti karjero pakankamai arti numatytos plėtros vietos, artimų laisvų sklypų, tinkamų krovinių tvarkymo ir logistikos operacijoms, prieinamumas, transporto jungčių su krašto giluma pakankamumas, taip pat artumas uosto naudotojams.

c) Rezultatai – alternatyvų nebuvimo pagrindimas

Baigus alternatyvių sprendimų vertinimą, turėtų būti užfiksuotos visos svarstytos alternatyvos ir jų vertinimo rezultatai ir nurodyta, su kokiomis tarnybomis bei kitais organais konsultuotasi. Tikslas yra nustatyti, ar galima objektyviai daryti išvadą, kad nėra jokių alternatyvių sprendimų. Jeigu nustatomi alternatyvūs sprendimai, kuriais būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio arba būtų sumažintas neigiamas poveikis atitinkamai teritorijai, jų galimą poveikį būtina įvertinti atliekant tinkamą vertinimą. Kita vertus, jei galima pagrįstai ir objektyviai daryti išvadą, kad jokių galimų alternatyvų nėra, būtina atlikti tolesnį etapą pagal 6 straipsnio 4 dalies procedūrą.

3.3.2. 2 etapas – įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių vertinimas

Jeigu nėra alternatyvių sprendimų, nedarančių neigiamo poveikio atitinkamos „Natura 2000“ teritorijos vientisumui, arba yra tokių sprendimų, kurių neigiamas poveikis aplinkai toje teritorijoje būtų dar didesnis, kompetentingos institucijos turi ištirti, ar yra įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio priežastis, dėl kurių tokio plano arba projekto įgyvendinimas būtų pateisinamas.

Sąvoka „įpareigojančios viršesnio viešojo intereso priežastys“ direktyvoje neapibrėžta. Tačiau jos 6 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, kaip tokių įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pavyzdžiai, minima žmonių sveikata, visuomenės saugumas ir labai svarbus aplinkai naudingas poveikis.

Dėl „kitų įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių“, kurios yra socialinio ar ekonominio pobūdžio, iš pačios nuostatos formuluotės yra aišku, kad už Direktyvos gamtos apsaugos tikslus gali būti viršesni tik viešieji interesai, nepriklausomai nuo to, ar juos remia viešosios institucijos, ar privačios organizacijos. Taigi privačių subjektų parengti projektai gali būti svarstomi tik tais atvejais, kai pagrindžiama, jog jie tarnauja visuomenės interesams.

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad įpareigojančios viršesnio viešojo intereso priežastys, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, yra susijusios su tokia padėtimi, kai įrodyta, jog numatyti planai ar projektai yra būtini:

—	kaip veiksmų ar politikos priemonių, kurių tikslas yra apsaugoti pagrindines piliečių gyvenimo vertybes (sveikatą, saugumą, aplinką), dalis;

—	kaip valstybės ir visuomenės pagrindinės politikos dalis;

—	kaip ekonominio ar socialinio pobūdžio veiklos, kuria vykdomos konkrečios viešųjų paslaugų teikimo prievolės, dalis.

Kompetentingų institucijų pareiga – plano ar projekto įpareigojančias viršesnio viešojo intereso priežastis įvertinti atsižvelgiant į natūralių buveinių bei laukinės faunos ir floros apsaugos tikslą. Planą ar projektą jos gali patvirtinti tik tada, jei plano ar projekto įpareigojančios priežastys yra svarbesnės už jo poveikį apsaugos tikslams.

Žr. 6 straipsnio vadovo 5.3.2 skirsnį.

Nustatydama įpareigojančias svarbesnio viešojo intereso priežastis kompetentinga institucija turi atsižvelgti į visus elementus, t. y. ar jos yra:

—	įpareigojančios: planas arba projektas atitinka svarbų viešąjį interesą, o ne privačius interesus;

—	svarbesnės: atitinkamas planu ar projektu tenkinamas interesas yra reikšmingesnis už teritorijos vientisumui daromą žalą (ar tokios žalos riziką), nustatytą atliekant tinkamą vertinimą;

—	atitinkančios viešąjį interesą: pavyzdžiui, kaip esminė valstybės ir visuomenės viešosios politikos dalis.

Viešųjų interesų gali būti nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu, tačiau bet kuriuo lygmeniu turi būti atitiktis ir kitiems šio kriterijaus elementams. Praktikoje labiau tikėtina, kad viešuosius interesus atitiks tokie planai ir projektai, kurie atitinka nacionalinius ar regioninius strateginius planus arba politiką (pvz., nustatytą nacionaliniame infrastruktūros plane). Tačiau vis vien reikia apsvarstyti, ar tie interesai konkrečiu atveju yra reikšmingesni už būsimą žalą teritorijoms, kurioms daromas poveikis, taigi ar galima įrodyti įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių buvimą. Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių buvimą gali būti įmanoma įrodyti ir dėl tokių planų ar projektų, kurie neįeina į nacionalinius strateginius planus, įskaitant ir žemesnio geografinio lygmens planus arba projektus.

Įpareigojančios svarbesnio viešojo intereso priežastys turi būti įvertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į i) konkretaus plano ar projekto tikslą ir ii) jo konkretų poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, kurioms poveikis nustatytas atliekant tinkamą vertinimą.

Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių reikšmingumo palyginimas su gamtos apsaugos tikslais

Plano ar projekto tikslų aprašyme jau gali būti elementų, kuriais remiantis galima įvertinti įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių buvimą. Atliekant šį vertinimą, kaip ir tą, kuriuo nustatomos mažesnę žalą darančios alternatyvos, reikia įvertinti bet kokių įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių reikšmingumą, palyginti su žala, kuri bus daroma „Natura 2000“ teritorijai dėl svarstomo plano ar projekto įgyvendinimo, atsižvelgiant į jos apsaugos tikslus, taip pat atsižvelgiant į bendrą tos teritorijos svarbą rūšims ir buveinėms, kurių apsaugai ji įsteigta.

Kuo svarbesnės ar pažeidžiamesnės vertybės saugomos teritorijoje, kuriai būtų daromas poveikis, tuo labiau ribotos yra įpareigojančios svarbesnio viešojo intereso priežastys, kurios gali būti laikomos priimtinomis, ir tuo sunkiau pateisinti žalą, kuri būtų daroma atitinkamai teritorijai, kaip nustatyta tinkamu vertinimu.

Kai daromas poveikis prioritetinio tipo natūraliai buveinei ar prioritetinei rūšiai, įpareigojančiomis svarbesnio viešojo intereso priežastimis pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį gali būti laikomos tik su žmonių sveikata, visuomenės saugumu ar labai svarbiu aplinkai naudingu poveikiu susijusios priežastys. O jeigu remiamasi kitomis įpareigojančiomis svarbesnio viešojo intereso priežastimis, būtina gauti Komisijos nuomonę.

Elementai, kuriais grindžiamos įpareigojančios svarbesnio viešojo intereso priežastys, gali būti iš dalies įtraukti į planų arba programų aprašymą, visų pirma į išdėstytus tikslus, kuriais grindžiami atitinkami plėtros veiksmai. Tokios priežastys taip pat turi būti nustatytos oficialiu sprendimu, priimtu tinkamu (pvz., regioniniu, nacionaliniu) valdžios lygmeniu, ir aiškiai užfiksuotos dokumentuose.

Atsižvelgti į įpareigojančias svarbesnio viešojo intereso priežastis gali būti iš esmės svarbu vykdant strateginį planavimą tam tikrose politikos srityse (pvz., dėl potvynių rizikos valdymo), kurios yra svarbios žmonių sveikatai, visuomenės saugumui arba viešųjų gėrybių apsaugai. Taigi, dėl veiklos, kurios vykdymas gali būti pateisinamas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, galima ankstyvame proceso etape atsižvelgti į poreikį svarstyti galimas alternatyvas ir kompensavimą (žr. toliau 20 intarpe pateiktą pavyzdį).

Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, kuriomis remtasi prašant Komisijos pateikti nuomones pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį (37), pavyzdžių toliau pateikta 19 intarpe.

19 intarpas

Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pagal 6 straipsnio 4 dalį pavyzdžiai

1 atvejis. Laivakelio gilinimas ir platinimas (38)

Maino upė yra transeuropinio transporto tinklo (TEN) dalis ir vienintelis vidaus vandenų kelias, jungiantis kelias valstybes nares pietryčių Europoje. Ji atlieka svarbias funkcijas kaip tarpvalstybinis prekių gabenimo tarp Roterdamo (Nyderlandai) ir Konstancos (Rumunija) maršrutas, todėl yra svarbi ekonomikai.

Šis projektas yra viena iš likusių trūkstamų grandžių siekiant pritaikyti šį laivakelį prie naujų politinių bei ekonominių aplinkybių ir prie išsiplėtusios Europos Sąjungos poreikių. Šiuo metu šiame Maino upės ruože yra 30 km ilgio susiaurėjimas, kuriame laivų eismas tebėra ribojamas dėl pločio ir gylio parametrų.

2 atvejis. Tolimojo ir priemiesčių geležinkelių transporto jungtis (39)

Pasak valdžios institucijų, šiuo projektu bus gerinamos regioninio ir tolimojo keleivių vežimo paslaugos kuriant ir stiprinant tarpregioninius ryšius su kitomis plėtros zonomis. Jis būtų šio regiono geležinkelių transportui gerinti reikalingos žiedinės sistemos dalis. Jis taip pat apimtų senesnės kaip 100 metų tilto perėjos atstatymą.

3 atvejis. Naujo uosto statyba (40)

Tenerifės sala (Kanarų salos, Ispanija) yra labai priklausoma nuo jūrų transporto ir efektyvios uostų sistemos. Pagrindinis uostas, kuris šiuo metu yra salos sostinėje, tampa vis labiau perpildytas.

Naujasis uostas suteiktų labai reikalingų pajėgumų: i) palaikyti būsimą jūrų eismo augimą, ypač konteinerių krovininio transporto, kurio intensyvėjimas saloje prognozuojamas, ir ii) išspręsti dabartinio uosto perpildymo problemą. Iš naujojo uosto tikimasi gauti gerą ekonominę grąžą, taip pat galimybę į salą pritraukti daugiau tarptautinio laivų konteinerių perkrovimo eismo.

3.3.3. 3 etapas – kompensacinių priemonių nustatymas, vertinimas ir patvirtinimas

Kai jau visiškai įsitikinama ir dokumentais patvirtinama, kad nėra atitinkamai teritorijai mažiau žalingų alternatyvų ir kad įpareigojančios svarbesnio viešojo intereso priežastys yra pagrįstos, būtina imtis visų reikiamų kompensacinių priemonių bendro tinklo „Natura 2000“ vientisumo apsaugai užtikrinti.

Kompensacinės priemonės – tai priemonės, taikomos dėl konkretaus plano arba projekto, papildomai prie įprastų pareigų pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas. Šių priemonių tikslas – kompensuoti būtent neigiamą plano ar projekto poveikį atitinkamoms rūšims ar buveinėms. Jos taikytinos tik kraštutiniu atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos galimybės taikyti apsaugos priemones pagal Direktyvą ir nuspręsta pripažinti, kad planas arba projektas vis vien daro neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijos vientisumui arba tokio poveikio tikimybės atmesti negalima.

Kompensavimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į „Natura 2000“ teritorijos apsaugos tikslus ir, proporcingai, į buveines ir rūšis, kurioms daromas neigiamas poveikis, pagal jų kokybę, kiekį, funkcijas ir būklę. Kartu reikia tinkamai kompensuoti atitinkamos teritorijos vaidmenį biogeografinio paplitimo atžvilgiu.

Žr. 6 straipsnio vadovo 5.4 skirsnį.

a) Pagrindiniai kompensacinių priemonių tipai

Kompensacinės priemonės pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį turėtų būti: i) konkrečiai skirtos svarstomam planui arba projektui ir ii) apimančios daugiau nei tos priemonės, kurias privaloma taikyti steigiant, saugant ir tvarkant „Natura 2000“ teritorijas, kaip nustatyta atitinkamos teritorijos apsaugos tiksluose.

Kompensacinėmis priemonėmis negali būti laikoma: i) teritorijos tvarkymo plano įgyvendinimas; ii) tam tikro buveinių tipo apsaugos būklei teritorijoje gerinti skirtos priemonės, kurios jau planuotos nepriklausomai nuo atitinkamo plano ar projekto; arba iii) teritorijos, kurios Bendrijos svarbos statusas jau nustatytas, pripažinimas specialia saugoma teritorija. Tačiau kompensacinės priemonės turėtų būti taikomos papildomai prie tų apsaugos priemonių, kurias reikia nustatyti ir įgyvendinti „Natura 2000“ teritorijoje, ir papildomai prie kitų Buveinių ir Paukščių direktyvų privalomų apsaugos nuostatų ar ES teisėje nustatytų prievolių.

Toliau 11 lentelėje pateikta kompensacinių priemonių tipų (kartu su papildomomis priemonėmis, galinčiomis suteikti galimybę įgyvendinti kompensacines priemones ir palengvinti jų įgyvendinimą) pavyzdžių. Svarbu pažymėti, kad visos šios priemonės turi apimti daugiau negu įprastos prievolės (įskaitant susijusias su teritorijų steigimu, tvarkymu ir atkūrimu) pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas.

11 lentelė

Pagal 6 straipsnio 4 dalį tinkamų kompensacinių priemonių tipų pavyzdžiai

Kompensacinė priemonė	Aprašymas
Buveinių atkūrimas ar gerinimas esamose teritorijose	Buveinės ploto atitinkamoje teritorijoje padidinimas arba tos buveinės atkūrimas kitoje „Natura 2000“ teritorijoje proporcingai tam, kiek ji sunyksta dėl plano ar projekto įgyvendinimo, jei tai dar nenumatyta pagal tos konkrečios teritorijos apsaugos tikslus.
Buveinių sukūrimas	Buveinės kūrimas ar atkūrimas naujoje arba išplėstoje teritorijoje, kurią numatoma įtraukti į tinklą „Natura 2000“, atsižvelgiant į jos apsaugą ar tvarkymą.
Naujos teritorijos įsteigimas tinkle „Natura 2000“ įgyvendinant papildomas tvarkymo priemones	Naujos pakankamai aukštos kokybės teritorijos įsteigimas pagal Paukščių ar Buveinių direktyvas ir tinkamų apsaugos bei išsaugojimo priemonių įgyvendinimas.
Rūšių reintrodukavimas, atkūrimas ir stiprinimas, įskaitant medžiojamųjų rūšių stiprinimą	Rūšių reintrodukavimas teritorijose, kuriose tos rūšys yra išnykusios (jei toks reintrodukavimas yra moksliškai pagrįstas), arba rūšių populiacijų papildymas teritorijose, kuriose jos mažėja, ir vėlesnė tų teritorijų apsauga ir tvarkymas pagal tų rūšių poreikius.
Galimos papildomos priemonės	Aprašymas
Žemės pirkimas ir tinkamų apsaugos ir išsaugojimo priemonių nustatymas / įgyvendinimas	Žemės ploto įgijimas gamtos apsaugos tikslais ir atitinkamų apsaugos ir išsaugojimo priemonių nustatymas / įgyvendinimas
Gamtos apsaugos teisių įgijimas ir atitinkamų apsaugos ir išsaugojimo priemonių nustatymas / įgyvendinimas	Žemės ar jūros ploto valdymo teisių įgijimas ir atitinkamų apsaugos ir išsaugojimo priemonių nustatymas / įgyvendinimas
Gamtos draustinio sukūrimas	Tam tikro sausumos ar jūros ploto naudojimo apribojimų nustatymas papildomai prie tų apribojimų, kurie yra reikalingi laikantis kitų Paukščių direktyvos ir Buveinių direktyvos nuostatų.
Grėsmių mažinimas	(Kitų) grėsmių mažinimas veiksmais dėl vieno šaltinio arba koordinuojamais veiksmais dėl visų grėsmės veiksnių.

Veiksmingų kompensacinių priemonių rengimo ir įgyvendinimo galimybės skiriasi priklausomai nuo įvairių atitinkamų buveinių ir rūšių ir nuo vietos sąlygų. Nors yra žinoma daug gerų pavyzdžių, kai buvo sėkmingai atkurtos arba sukurtos šlapynių paukščiams ar varliagyvių dauginimuisi skirtos naujos buveinės, daugelio rūšių ir buveinių veiksmingo atkūrimo metodai dar nėra gerai žinomi ar prieinami.

Ekosistemų ir rūšių buveinių atkūrimas ir sukūrimas kompensavimo tikslais turi būti visais atvejais grindžiamas patikimomis atkuriamosios ekologijos žiniomis (41).

Kai kuriais atvejais tinkamas kompensavimas atkuriamosiomis priemonėmis gali būti neįmanomas. Taip gali būti visų pirma šiomis aplinkybėmis:

—	kai gresiančioms išnykti rūšims ar buveinių tipams ypač svarbios vietos bus sunaikintos, tačiau jų neįmanoma pakeisti panašiomis svarbiomis vietomis (pvz., tinkamomis vietomis, kurios atitinkamos rūšies areale atlieka panašų vaidmenį kaip ir tos vietos, kurioms daromas poveikis);

—

kai atkūrimas nėra perspektyvus dėl to, kad labai ilgai truktų (pvz., pelkei veiksmingai atkurti reikėtų kelių tūkstančių metų), arba dėl to, kad šiuo metu trūksta žinių apie atitinkamos rūšies ar buveinių tipo atkuriamąją ekologiją (pvz., toks gali būti kalkingų šaltinių ar natūralių šarmingųjų žemapelkių atvejis).

Kai buveinių ir rūšių, kurioms padaryta žala, veiksmingo atkūrimo ar atstatymo garantuoti neįmanoma, nėra užtikrinamas 6 straipsnio 4 dalies laikymasis. Vis dėlto minėtomis aplinkybėmis dar gali būti įmanoma kaip kompensacinę priemonę įsteigti, saugoti ir tvarkyti naują teritoriją, kurioje būtų tinkamas tos pačios buveinės, kuri paveikta, ar kelių tokių buveinių plotas (žr. pirmiau 12 lentelėje).

b) Kompensacinių priemonių ir tikslų nustatymo esminiai principai

Pagrindinis kompensacinių priemonių pagal 6 straipsnio 4 dalį tikslas yra išlaikyti bendrą tinklo „Natura 2000“ vientisumą. Todėl būtina atsižvelgti į du aspektus, nuo kurių priklauso kompensacinių priemonių planavimas ir įgyvendinimas: tai yra proporcingumas ir ekologinis funkcionalumas.

Pagal šiuos du principus nustatomas plano ar projekto neigiamam poveikiui kompensuoti reikalingų priemonių mastas ir užmojų lygis. Kompensacinėmis priemonėmis turėtų būti siekiama kompensuoti ir blogiausio galimo neigiamo poveikio scenarijus.

Siekiant užtikrinti bendrą tinklo „Natura 2000“ vientisumą, siūlomos su projektu susijusios kompensacinės priemonės turėtų: a) proporcingai apimti neigiamai paveiktas buveines ir rūšis; ir b) užtikrinti funkcijas, panašias į tas, kuriomis buvo grindžiami kriterijai, pagal kuriuos pasirinkta pirminė teritorija, visų pirma užtikrinti tinkamą geografinį pasiskirstymą. Taigi kompensacinės priemonės nebūtų pakankamos, jei jos būtų susijusios tik su tuo pačiu biogeografiniu regionu ir ta pačia valstybe nare.

Atstumas tarp pradinės teritorijos ir kompensacinių priemonių taikymo vietos nebūtinai laikomas kliūtimi, jeigu tai nedaro poveikio atitinkamos teritorijos funkcionalumui, su geografiniu pasiskirstymu susijusiam jos vaidmeniui ir tiems dalykams, kurie buvo jos pradinio pasirinkimo priežastys.

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 5.4.2 skirsnyje.

Kompensacinių priemonių proporcingumas

Bendro tinklo „Natura 2000“ vientisumo palaikymas reiškia užtikrinimą, kad siūlomos kompensacinės priemonės būtų taikomos buveinėms ir rūšims proporcingai neigiamam poveikiui toje teritorijoje. Todėl kompetentingos institucijos turi nustatyti santykinę paveiktų „Natura 2000“ elementų svarbą ir neigiamą poveikį jiems pagal kiekybinius ir kokybinius kriterijus. Taip nustatomas kompensavimo bazinis lygis.

Kompensacinių priemonių taikymo santykius geriausia nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju. Jie turi būti iš pradžių nustatomi remiantis informacija, gauta atlikus tinkamą vertinimą pagal 6 straipsnio 3 dalį, ir jais turi būti užtikrinamas ekologinis funkcionalumas. Vėliau santykiai gali būti tikslinami remiantis gautais veiksmingumo stebėsenos rezultatais. Galutinis sprendimas dėl kompensavimo proporcijos turi būti pagrįstas.

Plačiai pripažįstama, kad paprastai šis santykis turėtų būti gerokai didesnis nei 1:1. Todėl 1:1 ar dar mažesnis kompensacinių priemonių taikymo santykis svarstytinas tik tada, kai įrodoma, kad tokio masto priemonėmis bus visiškai veiksmingai per trumpą laiką atkurta reikiama struktūra ir funkcionalumas (pvz., nedarant kompromisų dėl svarbiausių rūšių, kurias gali paveikti atitinkamas planas ar projektas, buveinių ar populiacijų išsaugojimo arba jų apsaugos tikslų).

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 5.5.4 skirsnyje.

Kompensacinių priemonių ekologinis funkcionalumas ir taikymo vieta

Taikant kompensacines priemones reikia ne tik proporcingai skirti dėmesį buveinėms ir rūšims, kurioms daromas neigiamas poveikis, – taip pat turi būti suteikiamos ekologinės funkcijos, panašias į tas, dėl kurių buvo iš pradžių pasirinkta atitinkama „Natura 2000“ teritorija.

Kompensacinių priemonių taikymo sritis nustatoma pagal konkrečius reikalavimus atkurti tam tikras ekologines funkcijas ir struktūras, kurios dėl plano ar projekto įgyvendinimo gali sunykti arba degraduoti. Ypač daug dėmesio būtina skirti tiems buveinių tipams ar rūšių buveinėms, kurių tokio paties lygio ekologiniam funkcionalumui pasiekti reikia daug laiko.

Apskritai sutariama, kad atitinkamiems ekologiniams ištekliams atkurti reikalingos vietos sąlygos paprastai turi būti randamos kuo arčiau tos teritorijos, kuriai daro poveikį planas arba projektas. Taigi, labiausiai pageidautinas variantas yra kompensacinių priemonių taikymas susijusioje „Natura 2000“ teritorijoje ar šalia jos ten, kur yra tinkamos sąlygos tas priemones sėkmingai įgyvendinti. Tačiau tai ne visada įmanoma, todėl, ieškant Buveinių direktyvos reikalavimus atitinkančių vietų, reikėtų vadovautis įvairiais prioritetais:

1)	kompensacinės priemonės taikomos „Natura 2000“ teritorijoje, jei toje teritorijoje yra ekologinį vientisumą ir tinklo funkcionalumą užtikrinančių elementų;

kompensacinės priemonės taikomos už atitinkamos „Natura 2000“ teritorijos ribų, tačiau tame pačiame topografiniame ar kraštovaizdžio plote, su sąlyga, kad pasirinkta teritorija turės tokią pačią reikšmę ekologinei struktūrai ir (arba) tinklo funkcijai. Nauja vieta gali būti kitoje įsteigtoje „Natura 2000“ teritorijoje arba tinklui nepriklausančioje teritorijoje. Pastaruoju atveju ta vieta turi būti įtraukta į tinklą „Natura 2000“ ir jai turi būti taikomi visi gamtos apsaugos direktyvose nustatyti reikalavimai;

kompensacinės priemonės taikomos už „Natura 2000“ teritorijos ribų, kitame topografiniame ar kraštovaizdžio plote. Nauja vieta gali būti kita įsteigta „Natura 2000“ teritorija. Jei kompensacinės priemonės taikomos į tinklą neįtrauktoje vietoje, toje vietoje turi būti įsteigiama „Natura 2000“ teritorija ir jai turi būti taikomi visi gamtos apsaugos direktyvose nustatyti reikalavimai.

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 5.5.5 skirsnyje.

Toliau 20 intarpe pateiktas supaprastintas pavyzdys, kaip kompensacinių priemonių taikymo sritis apibrėžiama pagal ekologines funkcijas.

20 intarpas

Kompensacinių priemonių taikymo srities apibrėžimas pagal ekologines funkcijas – specialios apsaugos teritorijos pavyzdys

Ekologinė funkcija, kuriai daro poveikį planas arba projektas: migruojančių rūšių paukščių, skrendančių šiaurės kryptimi, poilsio zonos specialioje apsaugos teritorijoje (SAT).

Kompensacinių priemonių tikslas:

a)	Kompensacinėmis priemonėmis tų migruojančių paukščių rūšių populiacijoms turi būti suteiktos alternatyvios poilsio zonos.

b)	Naujų tikslinėms rūšims tinkamų poilsio zonų vieta turi būti tinkamai parinkta tame pačiame migracijos kelyje.

Naujos tinkamos poilsio zonos turi būti lengvai prieinamos paukščiams, kurie naudojasi pradine „Natura 2000“ teritorija, paveikta atitinkamo projekto (42). Naujosios buveinės biologinė talpa turi būti mažų mažiausiai lygi paveiktos buveinės biologinei talpai. Naujosios poilsio zonos turėtų būti apsaugotos dar prieš įgyvendinant tą projektą.

Naujos poilsio zonos, skirtos tos pačios rūšies paukščiams, tačiau esančios ne migracijos kelyje, o atokesnėse vietose, arba esančios migracijos kelyje, tačiau toli nuo tos poilsio vietos, kuriai padarytas poveikis, nebūtų tinkama kompensacinė priemonė. Taip yra todėl, kad atkuriamo ekologinio funkcionalumo nepakaktų viso tinklo ekologiniam vientisumui užtikrinti.

Šio skyriaus pabaigoje pridedamas pagrindinių klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti rengiant kompensacines priemones, suvestinis kontrolinis sąrašas (15 lentelė).

c) Kompensacinių priemonių taikymo laikas

Planuojant kompensacines priemones yra itin svarbus laiko aspektas, nes jos turėtų būti įdiegtos ir visapusiškai veikiančios bei veiksmingos dar prieš tai, kai padaroma žala atitinkamoje teritorijoje.

Kompensacinių priemonių taikymo terminai kiekvienu atveju turėtų būti nustatomi atskirai. Priimtu tvarkaraščiu būtina užtikrinti ekologinių procesų, kurie labai svarbūs tinklo „Natura 2000“ bendrą vientisumą padedančiai biologinei struktūrai ir funkcijoms išlaikyti, tęstinumą. Tam reikia griežto koordinavimo tarp plano arba projekto įgyvendinimo ir kompensacinių priemonių įgyvendinimo. Tai priklauso ir nuo tokių klausimų kaip buveinėms vystytis ir (arba) rūšių populiacijoms atkurti ar sukurti tam tikrame plote reikalingas laikas.

Be to, būtina atsižvelgti ir į kitus veiksnius ir procesus:

—	iki pradedant taikyti kompensacines priemones, teritorijai negali būti padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis;

—	tuo metu, kai atitinkamai teritorijai padaroma žala, kompensacinės priemonės jau turėtų duoti rezultatų. Tam tikromis aplinkybėmis, kai tai negali būti visiškai įgyvendinta, reikėtų imtis papildomų kompensacinių priemonių laikinai žalai padengti;

—	vėluoti leidžiama tik įsitikinus, kad tai nekliudys siekti tikslo užtikrinti bendrą tinklo „Natura 2000“ vientisumą nepadarant jokios žalos;

—	vėluoti neleidžiama, jei, pavyzdžiui, dėl to gali būti padaryta žala rūšių, saugomų teritorijoje pagal Buveinių direktyvos II priedą ar Paukščių direktyvos I priedą, populiacijai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti Buveinių direktyvos II priede išvardytoms prioritetinėms rūšims;

—	kompensacinių priemonių taikymo terminus būtų galima sutrumpinti atsižvelgiant į laikotarpį (trumpą, vidutinį ar ilgą), per kurį gali pasireikšti reikšmingas neigiamas poveikis.

Patartina taikyti specialias priemones siekiant kompensuoti laikiną žalą, kuri gali būti padaryta, kol nebus pasiekti apsaugos tikslai. Visos techninės, teisinės ar finansinės sąlygos, reikalingos kompensacinėms priemonėms taikyti, turi būti įvykdytos prieš pradedant įgyvendinti planą ar projektą, kad būtų išvengta bet kokio nenumatyto delsimo, dėl kurio galėtų sumažėti priemonių veiksmingumas.

Išsamiau žr. 6 straipsnio vadovo 5.5.6 skirsnyje.

Ekologiniam funkcionalumui pagerinti, atkurti arba grąžinti reikalingo periodo trukmė priklauso nuo buveinių ir rūšių biologinių ir ekologinių savybių. Todėl tai reikia įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju ir gali reikėti atlikti tyrimą arba siekti gauti atkūrimo įrodymų panašiais žinomais atvejais.

Toliau 21 intarpe pateikiamas pavyzdys, kiek laiko gali trukti pievų bendrijų atkūrimas.

21 intarpas

Pievų bendrijoms atkurti reikalingas laikotarpis

Iš 22 tyrimų, atliktų 7 Europos valstybėse, turima informacijos apie pievų bendrijų atkūrimo trukmę. Tie tyrimai apima 16 kartotinių bandymų, iš kurių 9 taip pat buvo kontroliuojami, o 3 iš jų buvo peržiūros. 6 tyrimų metu teigiamų atkūrimo požymių gauta per mažiau nei 5 metus, 11 tyrimų – per 10 metų, o 2 tyrimų metu nustatyta atkūrimo trukmė buvo ilgesnė nei 10 metų. Šešių tyrimų metu nustatyti riboti arba lėti augalų bendrijų pokyčiai po atkūrimo.

Šaltinis – Restoration Evidence. Action: Restore/create species-rich, semi-natural grassland. http://www.restorationevidence.org

d) Kompensacinių priemonių pagal 6 straipsnio 4 dalį vertinimas ir stebėsena

Kad būtų laikomasi prievolės palaikyti tinklo „Natura 2000“ vientisumą, vykdant kompensacinių priemonių pagal 6 straipsnio 4 dalį programą turi būti įrodomas jų veiksmingumas ir pateikiami tai patvirtinantys dokumentai.

Kompensacinių priemonių geografinė vieta, mastas ir laikas yra poveikio kompensavimo sėkmę lemiantys veiksniai. Tinkamas kompensacinių priemonių taikymo santykis taip pat turi lemiamą reikšmę tam, kad būtų užtikrintas kompensavimo veiksmingumas prieš tai, kai pasireikš plano arba projekto poveikis.

Kompensacinių priemonių planavimas ir įgyvendinimas turi būti visapusiški ir moksliškai pagrįsti, t. y.:

—	deramai proporcingai skiriama dėmesio apsaugos tikslams, pagrindiniams elementams ir ekologinėms funkcijoms, kurie turi būti kompensuojami;

—	įtraukiamos reikiamos papildomos priemonės, įskaitant technines, administracines ir finansines priemones;

—	parengiamas pakankamai išsamus kiekvienos priemonės atskirų užduočių vykdymo tvarkaraštis, įskaitant numatomus palaikomuosius darbus ir stebėseną;

—	kiekvienos kompensacinės priemonės veiksmingumo mokslinis pagrindas paaiškinamas ir įrodomas konkrečiai siekiamo kompensuoti poveikio atžvilgiu;

—	nurodomi kiekvienos siūlomos priemonės numatomų rezultatų pasiekimo terminai;

—	priemonių įgyvendinimo prioritetų nustatymas grindžiamas „Natura 2000“ apsaugos tikslais ir moksliniais įrodymais.

Toliau pateikiami kai kurie veiksmingoms kompensacinėms priemonėms itin svarbūs elementai, susiję su jų taikymo vieta, laiku ir mastu. Priedo 3 skirsnyje pateikta pavyzdžių, kaip šie elementai taikomi praktikoje.

12 lentelė

Veiksmingoms kompensacinėms priemonėms svarbūs elementai

Vieta

Turi būti įmanoma palaikyti bendrą tinklo „Natura 2000“ vientisumą.

Turėtų būti konkretūs kompensavimui reikalingi elementai, struktūra ir funkcijos (arba galimybė juos išvystyti) pagal tinkamo vertinimo rezultatus.

Turi būti deramai atsižvelgiama į kokybinius ekologinius aspektus, tokius kaip elementų, kuriems bus pakenkta, unikalumas.

Vieta turi būti parinkta kruopščiai išanalizavus ekologines vietos sąlygas, kad kompensavimas būtų įmanomas ir vykdomas kuo arčiau plano arba projekto poveikio teritorijos.

Pasirenkama vieta turi būti tame pačiame biogeografiniame regione (taikoma pagal Buveinių direktyvą įsteigtoms teritorijoms) arba tame pačiame paukščių rūšių paplitimo areale, migracijos kelyje ar žiemojimo vietoje (taikoma pagal Paukščių direktyvą įsteigtoms teritorijoms) atitinkamoje valstybėje narėje.

Mastas

Nustatomas:

—	pagal plano ar projekto neigiamo poveikio pagrindiniams elementams ir ekologiniams procesams, kuris kenkia „Natura 2000“ teritorijos vientisumui, mastą;

—	remiantis moksliniais įrodymais dėl taikomų priemonių pajėgumo pasiekti laukiamus rezultatus, kad būtų išlaikytas bendras tinklo „Natura 2000“ vientisumas.

Geriausia nustatyti mastą kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis informacija, gauta atliekant tinkamą vertinimą pagal 6 straipsnio 3 dalį.

Mastas iš pradžių nustatomas siekiant kompensuoti ir blogiausio galimo neigiamo poveikio scenarijus.

Masto tinkamumas patvirtinamas stebint ir pranešant su ekologiniu funkcionalumu susijusius rezultatus.

Laikas

Turi būti užtikrinamas ekologinių procesų, svarbių prie tinklo „Natura 2000“ bendro vientisumo prisidedančiai struktūrai ir funkcijoms palaikyti, tęstinumas.

Atsižvelgiama į reikiamą koordinavimą tarp plano ir projekto įgyvendinimo ir kompensacinių priemonių įgyvendinimo.

Reikiamas laikas nustatomas pagal tai, kiek trunka buveinių vystymasis ir (arba) rūšių populiacijų atsigavimas ar įsitvirtinimas tam tikroje teritorijoje.

Turi būti nustatytos reikiamos teisinės garantijos dėl ilgalaikio įgyvendinimo ir apsaugos, stebėsenos bei priežiūros užtikrinimo atitinkamose teritorijose dar prieš tai, kai bus padarytas poveikis buveinėms ir (arba) rūšims.

Gali reikėti taikyti specialias priemones laikinai žalai, patiriamai iki tol, kol bus pasiekti apsaugos tikslai, kompensuoti.

Reikia nustatyti patikimas ir visapusiškas stebėsenos programas, pagal kurias būtų galima vertinti kompensacinių priemonių sėkmingumą.

Veiksmingų kompensacinių priemonių įgyvendinimas turėtų būti tikrinamas atliekant tinkamą stebėseną.

Veiksmingam stebėsenos procesui gali būti reikalingi šie elementai:

—	su kompetentinga institucija suderintas stebėsenos planas;

—	sutartis su specializuota įmone ar kitu subjektu, kuris vykdys stebėseną;

—	stebimų elementų nustatymas: tai gali būti gyvūnijos ir augalijos, vandens tėkmės, dirvožemio kokybės ar kiti elementai;

—	susitarimas dėl ataskaitų teikimo terminų (kasmet, kas dvejus metus ar kt.);

—	susitarimas dėl stebėsenos ataskaitos;

—	darbų pažangos dokumentavimas (nuotraukos, lauko tyrimų ataskaitos ar kt.);

—	rezultatų saugojimo ir perdavimo tvarka;

—	bendradarbiavimas su mokslininkais siekiant paskelbti kompensacinių priemonių taikymo rezultatus moksliniame leidinyje.

Kompensacinių priemonių stebėsena ir vertinimas taip pat turi teikti galimybę atsižvelgti į tokį neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, kurio nebuvo įmanoma numatyti atliekant tinkamą vertinimą. Be to, jeigu paaiškėja, kad kompensacinių priemonių nepakanka tokiam naujam poveikiui kompensuoti, gali reikėti jas iš dalies pakeisti taip, kad tebebūtų įmanoma pasiekti galutinį tikslą užtikrinti bendrą tinklo „Natura 2000“ vientisumą.

Kompensacinių priemonių stebėsena turėtų būti glaudžiai koordinuojama su bendra poveikio ir jo švelninimo priemonių stebėsena (žr. 3.2.4 skirsnį). Toks požiūris atitinka ES politikos reikalavimą koordinuoti stebėsenos programas pagal įvairius teisės aktus, kad jų administravimas būtų efektyvesnis.

Kai kuriais atvejais gali būti reikalingas pritaikomasis tvarkymas (tai yra sisteminis požiūris į apsaugos veiksmų gerinimą ir derinimą mokantis iš gautų tvarkymo rezultatų), kuris užtikrinamas teisiniu susitarimu. Šiomis aplinkybėmis pritaikomasis tvarkymas gali būti taikomas gerinant kompensacinių priemonių įgyvendinimą, kai gali būti neapibrėžtumų, dėl kurių reikia reguliariai vertinti realius priemonių rezultatus. Tai itin svarbu ten, kur nėra aiškus poveikio mastas, taigi ir kompensavimo mastas (pvz., kai siekiama kompensuoti poveikį dėl apsaugai nuo potvynių skirtos pakrantės infrastruktūros plėtros į sausumos pusę nuo saugomos teritorijos).

e) Kompensacinių priemonių nustatymas dėl planų

Planavimo etape gali būti tam tikrų apribojimų, kliudančių nustatyti reikiamas kompensacines priemones. Plano neigiamo poveikio tiksliniams tam tikrų „Natura 2000“ teritorijų elementams vertinimas ir nustatymas sudaro pagrindą, pagal kurį nustatomas kompensacinių priemonių poreikis. Jeigu prognozuojamas poveikis buveinėms, rūšims ar natūraliems procesams yra pakankamai užtikrintai žinomas ir turima patikimų žinių apie to poveikio mastą ir dydį, gali būti įmanoma nustatyti tinkamas kompensacines priemones, nustatyti tinkamą jų taikymo vietą ir tinkamą laiką.

Vis dėlto pačiuose planuose gali trūkti išsamios informacijos apie kai kurių plano dalių poveikį. Tokiais atvejais nustatyti, kokio pobūdžio kompensacinės priemonės bus reikalingos, gali būti įmanoma tik projekto lygmeniu (pvz., kad būtų kompensuotas tam tikrų buveinių nykimas arba suteikta papildomų buveinių tam tikroms rūšims). Kiek įmanoma, poreikiai, pavyzdžiui, buveinei atkurti reikalingas plotas, turėtų būti išreiškiami kiekybiškai.

Visais atvejais turėtų būti numatoma užtikrinti, kad reikiamos kompensacinės priemonės būtų apibrėžtos, suplanuotos ir įgyvendinamos tinkamu lygiu. Į planą galėtų būti įtraukta preliminari kompensacinių priemonių apibrėžtis. Kartu turėtų būti pateiktos gairės, kriterijai ir metodai, kuriuos reikėtų visapusiškiau ir detaliau nustatyti tada, kai vystant planą bus galima atlikti šią užduotį.

Toliau 13 lentelėje apžvelgiami kompensacinių priemonių programos rengimui, įgyvendinimui ir stebėsenai svarbūs aspektai.

13 lentelė

Aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti planams taikomų kompensacinių priemonių programoje

Kompensavimo teritorija:

—	kompensacinių priemonių taikymo vieta ir plotai (pridedant žemėlapius);

—	kompensavimo teritorijų statusas ir būklė.

Rūšys ir buveinės, dėl kurių taikomas kompensavimas:

—	rūšių ir buveinių, dėl kurių taikomas kompensavimas, ankstesnis statusas ir būklė kompensavimo teritorijose;

—	paaiškinimas, kaip siūlomomis kompensacinėmis priemonėmis numatoma kompensuoti neigiamą poveikį teritorijos vientisumui ir kaip bus galima išlaikyti tinklo „Natura 2000“ vientisumą.

Techninės charakteristikos:

—	priemonės ir metodai, taikomi įgyvendinant siūlomas kompensacines priemones,

—	ir jų numatomo veiksmingumo lygio vertinimas.

Administracinės nuostatos:

—	kompensacinių priemonių įgyvendinimui palengvinti taikomos administracinės priemonės (pvz., bet kokios planavimo garantijos);

—	nustatomos bet kokios papildomos administracinės priemonės, kurios gali būti reikalingos visapusiškai veiksmingam kompensacinių priemonių įgyvendinimui užtikrinti.

Kompensacinių priemonių taikymo laikas:

—	kompensacinių priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis (atsižvelgiant į ilgalaikį įgyvendinimą – žr. tolesnį skirsnį dėl sąnaudų), nurodant, kada bus pasiekti numatomi rezultatai;

—	stebėsenos rezultatų pateikimo kompetentingoms institucijoms tvarkaraštis;

—	stebėsenos pareigų perėmimo pagal kompensacinių priemonių programą tvarkaraštis.

Kompensacinių priemonių taikymo sąnaudos:

—	realios įgyvendinamų priemonių sąnaudos;

—	sąnaudų pokyčiai, palyginti su kompensacinių priemonių programoje planuotomis sąnaudomis;

—	bet koks laiko, kuriuo bus patirta sąnaudų, skirtumas priklausomai nuo administracinių koordinavimo veiksmų (pvz., žemės pirkimo, su išteklių naudojimo teisėmis susijusių vienkartinių išmokų ir (arba) reguliarių mokėjimų konkrečioms pakartotinai taikomoms priemonėms).

14 lentelė

Pagrindinių klausimų, svarstytinų planuojant kompensacines priemones, suvestinis kontrolinis sąrašas

Veiksmų kryptis

Aprašymas

Įtrauktini elementai

Techninė

Techninis planas

Vykdytina veikla, nurodant jos svarbą pagal:

—	pradinės teritorijos apsaugos tikslus ir

—	jų ryšį su bendro tinklo „Natura 2000“ vientisumo palaikymu.

Tikslai ir siektinos reikšmės pagal teritorijos apsaugos tikslus

Siūlomų kompensacinių priemonių aprašymas

Priemonių techninio galimumo įrodymas atsižvelgiant į jomis siekiamus apsaugos tikslus – ekologinį funkcionalumą

Veiklos, kuria kompensuojamas plano ar projekto neigiamas poveikis, moksliškai pagrįstas veiksmingumo paaiškinimas

Veiklos prioritetų nustatymas pagal gamtos apsaugos tikslus – su gamtos apsaugos tikslais suderintas tvarkaraštis

Stebėsenos apžvalga – pagal kiekvieną veiklos rūšį ir bendra

Finansinė

Finansinis planas

Kompensacinių priemonių programos įgyvendinimo ekonominės sąnaudos

Biudžeto paskirstymas pagal sąnaudų kategorijas

Biudžeto paskirstymas pagal įgyvendinimo tvarkaraštį

Priemonių finansinio perspektyvumo įrodymas pagal reikiamus terminus ir lėšų skyrimo patvirtinimo tvarkaraštį

Teisinė ir administracinė

Gamtos apsaugos garantijos

Valdymo teisių perspektyvų analizė: pagal veiklos rūšį ir pagal tinkamą vietą (pirkimas, nuoma, priežiūra ir kt.)

Priemonių taikymo teisinių ir (arba) finansinių galimybių įrodymas atsižvelgiant į reikiamą laikotarpį

Ryšių su visuomene poreikių nustatymas

Koordinavimas ir bendradarbiavimas – valdžios institucijos

Įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo pareigos ir atsakomybė

Konsultavimosi, koordinavimo ir bendradarbiavimo poreikiai pagal tvarkaraštį: kompensacinių priemonių programos suderinimas ir patvirtinimas, atliekamas „Natura 2000“ institucijų, vertinimo institucijų ir plėtotojo

Stebėsenos planas, pagrįstas pagal apsaugos tikslus nustatytais pažangos rodikliais, su ataskaitų teikimo tvarkaraščiu ir galimai nurodytomis esamomis vertinimo ir stebėsenos prievolėmis

4. STRATEGINIS PLANAVIMAS IR PLANŲ TINKAMAS VERTINIMAS

4.1. Strateginis planavimas

Veiksmingas būdas išvengti konfliktų su „Natura 2000“ teritorijų ir ES saugomų rūšių ir buveinių apsauga yra anksti apsvarstyti naujos plėtros padarinius aplinkai strateginio planavimo lygmeniu. Tai gali būti daroma pagal regioninį ar nacionalinį konkretaus sektoriaus veiklos plėtros planą (pvz., energetikos sektoriaus, transporto, išteklių gavybos veiklos, akvakultūros) arba pagal žemėtvarkos ar kitus teritorinius planus. Turint strateginį planą, galima ankstyvame planavimo etape susieti aplinkos sąlygas ir reikalavimus, ypač susijusius su gamtos apsauga, kad vėliau būtų galima išvengti potencialių konfliktų rizikos projektų lygmeniu arba sumažinti šią riziką ir atitinkamai nustatyti atskirų plėtros veiksmų įgyvendinimo galimumą ir būdus.

Taikant Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalis strateginis planavimas teikia galimybę daug lengviau platesniu mastu ir visapusiškai apsvarstyti galimus planuojamos veiklos padarinius „Natura 2000“ teritorijoms. Taip ankstyvame etape atsižvelgiama į teritorijų jautrumo aspektus, kai yra daugiau galimybių pasiekti plėtros tikslus, kartu sumažinant galimą susijusį poveikį aplinkai. Tai padeda, pavyzdžiui, nustatyti konkrečiai veiklai (ne)tinkamas vietas ir kuo labiau sumažinti galimų konfliktų su „Natura 2000“ teritorijų apsauga riziką atskirų projektų lygmeniu.

Strateginiu planavimu galima:

—	skatinti interaktyvesnio ir skaidresnio planavimo procesą, taip pat skatinant ankstyvą ir kartotinį dialogą su atitinkamomis institucijomis, interesų grupėmis ir kt., kuris gali reikšmingai sutrumpinti bendrą leidimų suteikimo procedūros trukmę;

—	suteikti platesnį ir tinkamesnį pagrindą svarstyti galimą suminį poveikį kartu su kitais planais ar projektais ir perspektyvias alternatyvas;

—	padėti išvengti galimų konfliktų, susijusių su konkrečia teritorija, arba sumažinti jų skaičių vėlesniame plėtros proceso etape, kai jau bus skirti finansiniai ir teisiniai ištekliai ir bus mažiau lankstumo galimybių;

—	suteikti plėtotojams aktualios informacijos ir teisinio tikrumo dėl aplinkosaugos problemų, kurias gali reikėti svarstyti jau pradinės projekto koncepcijos kūrimo etape;

—	padidinti ilgalaikį išlaidų efektyvumą (įtraukti potencialias poveikio švelninimo priemones gali būti techniškai lengviau ir pigiau, jeigu į jas atsižvelgiama jau ankstyvame planavimo etape);

—	analizuoti plačias alternatyvas, kaip antai galimą žaliosios infrastruktūros diegimą vietoj „pilkosios infrastruktūros“; kurti naujus, kūrybiškus ir inovacinius (taip pat gamtos procesais pagrįstus) sprendimus ir atrasti galimai visapusiškai naudingas situacijas;

—	padėti gerinti projektų ir atsakingų institucijų įvaizdį visuomenėje.

Šio dokumento priedo 5 skirsnyje pateikiama „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingo strateginio planavimo pavyzdžių.

4.2. Planų tinkamas vertinimas

Aplinkosaugos aspektų integravimo, atliekamo strateginio planavimo lygmeniu, bendrasis procedūrinis pagrindas yra nustatytas strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) nuostatomis SPAV direktyvoje (43). Pagal SPAV direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punktą turi būti atliekamas plano SPAV, jeigu manoma, kad reikia atlikti jo tinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvą (t. y. jeigu planas gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai (44)).

Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis taikoma visiems planams, galintiems turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Kaip paaiškinta pirmiau ir 6 straipsnio vadove, terminas „planas“ turi plačią reikšmę ir apima žemėtvarkos ir jūrinių teritorijų planus (45), taip pat sektorinius planus ir programas.

Tokių planų vertinimas pagal 6 straipsnio 3 dalį ir jų tinkamas vertinimas atliekami pagal tą pačią procedūrą, kaip apibūdinta šio dokumento 3 skyriuje. Tačiau planų vertinimas taip pat turi tam tikrų ypatumų, kurie išsamiau aprašyti toliau. Šie ypatumai yra susiję su galimais apribojimais, galimybių ribomis ir tinkamais požiūriais, kuriais vadovaujantis galima įveikti su išsamios informacijos trūkumu ar su nepakankamai aiškia visų plano elementų, dalių ir veiksmų apibrėžtimi susijusius sunkumus ir netikrumus.

Tinkamo vertinimo apimtis ir mastas priklausys nuo paties plano detalumo lygio, tačiau atliekant vertinimą visais atvejais būtina siekti nustatyti jautrias ir pažeidžiamas zonas arba kitokią galimą riziką ar konfliktus su „Natura 2000“ teritorijų apsauga, kad į tai būtų galima atsižvelgti vėlesniuose planavimo proceso etapuose.

Pavyzdžiui, savivaldybių arba miestų planai gali būti pakankamai detalūs, kad būtų įmanoma patikimai nustatyti galimą neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Kita vertus, kai platesnio masto teritorinių ar sektorinių planų, rengiamų regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu, atveju dar nėra nuspręsta dėl visų pagrindinių jų dalių įgyvendinimo vietos ir projektavimo, gali būti įmanoma nustatyti tam tikrų plano veiksmų ar dalių galimą poveikį tik bendrai, jų nekonkretizuojant atskirų teritorijų lygmeniu. Vis dėlto pagal platesnio masto planus galima tikslingai orientuoti tolesnę plėtrą į teritorijas, kuriose mažiau gresia konfliktai su „Natura 2000“ teritorijų apsauga (pvz., naudojant laukinės gamtos jautrumo žemėlapius).

Vertinimas turėtų būti proporcingas geografinei aprėpčiai, plano detalumo lygiui ir galimo poveikio pobūdžiui bei mastui. Kai kuriais atvejais šiame etape išsamiai išanalizuoti viso galimo poveikio atskiroms teritorijoms gali būti neįmanoma, tačiau turi būti atlikta pakankama analizė, kad būtų nustatyta:

—

pagrindinis poveikis tinklo „Natura 2000“ lygmeniu, įskaitant „Natura 2000“ teritorijų, kurios gali būti paveiktos, ir galimo poveikio ryšiams tarp teritorijų nustatymą, taip pat atsižvelgiant į pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas saugomų rūšių ir buveinių apsaugos tikslus nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu (kai yra);

—

galimos plataus masto poveikio švelninimo priemonės, tokios kaip jautrios biologinės įvairovės teritorijų aplenkimas arba tam tikrų standartų ir geriausios praktikos taikymas (pvz., nustatytas minimalus laukinių gyvūnų pralaidų tankis, apsauginių sienelių nuo triukšmo naudojimas ar apsauga veisimosi periodais);

—	galimos alternatyvos, įskaitant skirtingas projektų įgyvendinimo vietas ar skirtingus metodus norimiems rezultatams pasiekti (pvz., skirtingų transporto rūšių ar energijos gamybos technologijų naudojimas);

—	galimas suminis poveikis atsižvelgiant į kitus esamus arba siūlomus planus, programas ir strategijas.

Dėl strateginių planų, kurių poveikio atskiroms teritorijoms nustatyti neįmanoma, atliekant analizę reikėtų skirti dėmesį bent galimam poveikiui ir svarbiausiems rizikos veiksniams; tada poveikį konkrečioms teritorijoms reikia analizuoti projektų lygmeniu. Tokiais atvejais atliekant tinkamą vertinimą turėtų būti siekiama bent nustatyti „Natura 2000“ teritorijas, kurioms gali būti daromas neigiamas poveikis, taip pat bet kokias ES saugomas buveines ir rūšis, kurios gali būti paveiktos (ne tik tinkle „Natura 2000“, bet ir kitur), poveikį ekologiniams ryšiams, suskaidymą ir kitokį poveikį viso tinklo mastu. Tai turėtų padėti nustatyti atskirų projektų vertinimo apimtį ir kryptingumą.

Kai yra tam tikras neapibrėžtumas dėl neigiamo poveikio svarbiems „Natura 2000“ teritorijų elementams ir jų apsaugos tikslams, gali būti tikslinga atlikti ir užfiksuoti rizikos vertinimą, kuriame galėtų būti apsvarstyti šie aspektai:

—	galimi su planu siejami pavojai ir tikėtini jų padariniai specialios saugomos teritorijos ar Bendrijos svarbos teritorijos (specialios apsaugos teritorijos) elementų apsaugos tikslams;

—	su kiekvienu pavojumi siejama tikimybė, kad jis turės poveikį specialios saugomos teritorijos (SST) ar specialios apsaugos teritorijos (SAT) apsaugos tikslams;

—	su kiekvienu pavojumi siejamo poveikio dydis, tikėtina trukmė ir (ne)atitaisomumas (glaustai užfiksuojant darytas prielaidas ar įrodymus, kuriais pagrįsta atitinkama išvada).

Vis dėlto reikėtų atminti, kad pagrindinis tikslas visada yra išvengti rizikos arba panaikinti bet kokią riziką dėl galimo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijų vientisumui, arba pašalinti bet kokias priežastis pagrįstai susirūpinti dėl tokio neigiamo poveikio galimumo įgyvendinant planą.

Atliekant planų poveikio vertinimą pagal 6 straipsnio 3 dalį ir vertinimą pagal taikomas SPAV procedūras gali būti nustatyta tam tikra plano veikla arba elementai, kurie tikrai kenks „Natura 2000“ teritorijų vientisumui, net jeigu bus taikomos poveikio švelninimo priemonės; todėl tokia veikla ar elementai gali būti šiame etape pašalinti iš plano. Atliekant vertinimą galima papildomai apžvelgti, kokia kita veikla galėtų būti kenksminga saugomoms buveinėms ir rūšims, kad būtų galima kryptingiau atlikti vertinimą projektų lygmeniu.

Tačiau dėl būsimų projektų, kurie bus įgyvendinami pagal planą, turėtų būti atsižvelgiama į strateginio teritorinio ar sektorinio plano tinkamo vertinimo rezultatus. Tai neatleidžia nuo reikalavimo atlikti būsimų projektų, kurie bus vykdomi pagal tą planą, tinkamą vertinimą.

Yra aiškių sąsajų ir analogijų tarp planų tinkamo vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo, kaip aptariama 5 skirsnyje. Todėl rekomenduojama koordinuoti SPAV ir tinkamą vertinimą. Tai yra lygiagretūs, tačiau atskiri procesai, kurie paprastai iš dalies sutampa, tačiau taip pat keliais pagrindiniais atžvilgiais skiriasi. Tinkamo vertinimo apimtis yra siauresnė ir jį atliekant turi būti taikomi griežtesni kriterijai; pagrindinė užduotis yra „Natura 2000“ teritorijų išsaugojimas ir apsauga. Vadovautis tinkamo vertinimo išvadomis ir rekomendacijomis yra privaloma ir jos turi būti visapusiškai įtrauktos į planą, kuris pateikiamas patvirtinti. Kitaip tariant, nepakanka vien atsižvelgti į tinkamo vertinimo išvadas, – jomis taip pat grindžiamas sprendimas dėl to, ar atitinkamą planą arba projektą galima patvirtinti, ar ne.

Rekomenduojama, kad atskira tinkamo vertinimo dokumentų byla būtų tvarkoma per visą plano rengimo ar peržiūros procesą. Į šią bylą turėtų būti įtrauktos visų tinkamam vertinimui svarbių dokumentų kopijos ir ji padės užfiksuoti aplinkosaugos aspektų integravimą į planą.

Gali būti tikslinga planuoti tolesnę priežiūrą ir numatomo poveikio bei rizikos pakartotinį vertinimą visu plano galiojimo laikotarpiu. Taip bus užtikrintas prognozių ir įvertinimų pagrįstumas ir bus nustatomas bet koks galimas naujas poveikis, iki tol nesvarstytas dėl informacijos trūkumo ar atsiradęs dėl į planą įtrauktų naujų elementų arba pakeitimų. Bet kokio plano „galutinis“ tinkamas vertinimas turi būti pagrįstas galutine plano versija. Jeigu planas prieš jį patvirtinant yra bet kada reikšmingai pakeičiamas, tiems pakeitimams taip pat turėtų būti skiriama dėmesio atliekant tinkamą vertinimą kaip kartotinį procesą.

4.3. Jautrumo žemėlapių sudarymas

Planų tinkamo vertinimo dalimi gali būti tinkamų vietų nustatymas arba netinkamų vietų atmetimas. Tai turi būti grindžiama tinkama analize, kiek ES saugomi buveinių tipai ir rūšys, esantys visoje siūlomos plėtros teritorijoje, yra pažeidžiami dėl planuojamos veiklos.

Jautrumo žemėlapių sudarymas yra dažnai taikomas metodas nustatant teritorijas, kurios gali būti itin pažeidžiamos dėl konkrečių sektorių veiklos plėtros. Tai dažnai naudojama, pavyzdžiui, nustatant jautrias paukščių ir šikšnosparnių gyvenamas teritorijas, kuriose gali būti netinkama vystyti vėjo energetiką, arba nustatant galimų konfliktų dėl pramoninės veiklos ar dėl gyvenviečių plėtros zonas.

Jautrumo žemėlapiai gali būti naudojami ankstyvame planavimo proceso etape nustatant teritorijas su konkrečiai įtakai ar veiklai jautriomis ekologinėmis bendrijomis. Jais galima remtis priimant strateginio planavimo sprendimus plėtros proceso pradiniame teritorijų pasirinkimo etape; jie gali būti naudojami regioniniu, nacionaliniu ar tarpvalstybiniu mastu.

Jautrumo žemėlapiais grindžiamų metodų taikymas nekeičia poreikio atlikti su konkrečia teritorija susijusį tinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnį ir poveikio aplinkai vertinimus (PAV), tačiau jie gali būti naudojami atliekant tinkamus vertinimus ar PAV, taip pat kai jau yra gautas plėtros leidimas, vietos parinkimui ir galimiems tvarkymo nurodymams pagrįsti.

Jautrumo žemėlapiams yra naudojamos geografinės informacinės sistemos (GIS) susiejant, analizuojant ir vaizduojant erdvinius ir geografinius duomenis, remiantis esamais erdviniais biologinės įvairovės duomenimis apie rūšis ir (arba) teritorijas; tačiau kartais reikia rinkti duomenis konkrečiai tam, kad jie padėtų parengti atitinkamam planui reikalingą jautrumo žemėlapį.

Jautrumo žemėlapius reikia reguliariai atnaujinti. Šių atnaujinimų dažnumas ir mastas yra svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti rengiant jautrumo žemėlapius, nes ekologinės bendrijos yra dinamiškos ir kartais gali būti sunku prognozuoti jų elgseną. Taigi, gamtos jautrumo žemėlapių aiškinimais visada reikėtų remtis atsargiai.

Komisija parengė Laukinės gamtos jautrumo kartografavimo vadovą (46) – praktinį vadovą rengiant jautrumo žemėlapiais grindžiamus metodus dėl atsinaujinančiųjų išteklių energetikos technologijų. Šiame vadove pateikta duomenų rinkinių, metodikų ir GIS prietaikų apžvalga. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas pagal ES gamtos apsaugos direktyvas saugomoms rūšims ir buveinėms, visų pirma paukščiams, šikšnosparniams ir jūrų žinduoliams. Jame taip pat numatytas pakopinio laukinės gamtos jautrumo žemėlapių rengimo būdas, kuris toliau parodytas 22 intarpe.

22 intarpas

Jautrumo žemėlapių pakopinio rengimo būdas

Nustatyti įtraukiamus plėtros tipus (projektai, veikla, infrastruktūra ar kt.), taip pat rūšis ir buveines, kurios gali būti paveiktos. Tai darant atsižvelgti į:

—	rūšis ir buveines, kurios tikriausiai susidurs su plėtra (bet kuriame jų gyvenimo ciklo etape), atsižvelgiant į visus jų gyvenimo etapus (veisimąsi, migraciją ir kt.);

—	įvairius plėtros etapus (pvz., statybos, eksploatacijos etapus), taip pat susijusią infrastruktūrą;

—	kurios rūšys ar buveinės yra jautrios plėtrai;

—	kurios rūšys ar buveinės yra saugotinos (pvz., įtrauktos į Paukščių ir Buveinių direktyvų sąrašus);

—	kaip gali būti paveiktos rūšys: pvz., buveinės praradimas ir degradacija, susidūrimai su infrastruktūros objektais, vengimo, išstūmimo ir kliūties efektai.

Sudaryti jautrių rūšių, buveinių ir kitų svarbių veiksnių paplitimo duomenų rinkinius.

—	Peržiūrėti, kokie duomenys jau yra prieinami, ir nuspręsti, ar reikėtų surinkti papildomų duomenų.

—	Jeigu duomenų rinkiniai yra erdviniu požiūriu neišsamūs, apsvarstyti galimybę naudoti modeliavimą remiantis buveinių ir kraštovaizdžio prognozavimo rodikliais, prognozuojant paplitimą nepakankamai tirtose vietose.

—	Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į duomenų trūkumus ir kitus metodikos trūkumus.

Sukurti jautrumo vertinimo balais sistemą.

—	Priskirti rūšims ir buveinėms jautrumo balus pagal atitinkamas jų savybes (buveinių jautrumą, apsaugos būklę, rūšių elgseną ir kt.).

Sudaryti žemėlapį.

—	Nustatyti tinkamiausią žemėlapių formą, GIS programinę įrangą, kartografavimo vienetą ir kt.

—	Sudaryti tinkamu kartografavimo vienetu pagrįstą tinklelį ir įkelti rūšių paplitimo duomenis (ar modelius) ir galbūt kitus naudingų duomenų rinkinius, įskaitant svarbių buferinių zonų duomenis.

—	Nurodyti kiekviename kartografinio tinklelio langelyje esančias rūšis.

—	Pagal rūšių jautrumo vertinimo sistemas apskaičiuoti vertinimo balą kiekviename kartografinio tinklelio langelyje.

Išaiškinti žemėlapį

—	Gautus jautrumo balus grupuoti į kategorijas pagal jautrumo lygį (pvz., labai didelis, didelis, vidutinis, mažas) ar pagal tam tikrą apibūdinimą (pvz., žmonių nelankomos zonos ar mažos rizikos zonos).

—	Parengti gairių medžiagą, kurioje būtų paaiškinta, kokie duomenys naudojami, kaip sudaromas žemėlapis, kaip jį reikėtų aiškinti ir kokių išlygų yra dėl jo aiškinimo.

Toliau pateikta jautrumo žemėlapių naudojimo valstybėse pavyzdžių.

23 intarpas

Nyderlandų nacionalinis vėjo elektrinių parkų jautrumo žemėlapis

Nyderlandų nacionalinis vėjo jėgainių rizikos žemėlapis yra sausumos vėjo elektrinių parkų plėtros ankstyvam tikrinimui naudojama erdvinio kartografavimo priemonė. Pagal ją pagrindinis dėmesys skiriamas sausumos paukščių populiacijoms ir įtraukiamos svarbios ornitologinės teritorijos, kaip antai paukščių migracijos taškai, didelės gamtinės vertės žemės ūkio paskirties žemės plotai ir svarbios paukščių poilsio vietos. Taikant šią priemonę, rizika paukščių rūšims vertinama pagal jų apsaugos svarbą. Neįtraukiami jokie rūšių jautrumo susidūrimams vertinimai.

Duomenys surinkti iš įvairių šaltinių, įskaitant nacionalinį perinčių paukščių sąrašą, vandens paukščių skaičiaus duomenis, kolonijas sudarančių paukščių skaičiaus duomenis, duomenis pagal paukščių susidūrimų ore modelį (BAMBAS, skrendančių paukščių biomasės duomenys), „Natura 2000“ teritorijų ir konkrečių retų paukščių rūšių aprašus. Taip pat įtraukti paukščių migracijos taškai. Sudarant rizikos žemėlapius kaip atskiri žemėlapio sluoksniai pasirinktos konkrečios jautrios paukščių rūšys ar rūšių grupės (pvz., vandens paukščiai, pievų paukščiai, gulbės ir žąsys), „Natura 2000“ teritorijos ir Raudonosios knygos rūšių maitinimosi zonos. Naudojant šiuos atskirus sluoksnius sudarytas galutinis rizikos žemėlapis.

Kiekvienam Nyderlandų žemėlapio „sluoksniui“ kartografinio tinklelio langeliuose priskirtas žemas, vidutinis arba aukštas rizikos lygis, priklausomai nuo teritorijos svarbos ir (arba) esamo rūšių skaičiaus. Dėl kiekvienos rūšies nustatytos ir į žemėlapius įtrauktos buferinės zonos. Įvairių kartografinio tinklelio langelių balai apibendrinti galutiniame žemėlapyje.

Įsitikinta, kad šia priemone labai veiksmingai naudojamasi kaip tikrinimo priemone. Nors šis žemėlapis nebuvo oficialiai patvirtintas Nyderlandų planavimo sistemoje, jis tebėra plačiai naudojamas.

Bendras rizikos žemėlapis su parodyta rizika nuo didžiausios (purpurinė spalva) iki gana mažos rizikos (šviesiai mėlyna spalva)

(Šaltinis – Aarts, B., Bruinzeel, L. (2009) De nationale windmolenrisicokaart voor vogels. SOVON Vogelonderzoek Nederland/Altenburg & Wymenga

https://assets.vogelbescherming.nl/docs/e3b4524d-5cc2-4565-a65e-3226a124837e.pdf?_ga=2.19770104.1164016512.1551712082-129991070.1550147440)

24 intarpas

Jautrumo kartografavimo priemonė hidroenergetikos plėtrai Austrijoje

Hidroenergetikos plėtra turėtų būti vykdoma laikantis strateginio požiūrio, kad būtų galima apsaugoti likusius svarbius, jautrius ir neliestus upės ruožus. Tai remdamas Pasaulio gamtos fondas (WWF) parengė pagrindinį planą, kaip techniškai patikimą sprendimų priėmimo pagrindą vertinant Austrijos vandenų apsaugos poreikį (WWF Ökomasterplan, 2009). Šiame 2009 m. paskelbtame tyrime pirmą kartą įvertinta 53 didžiausių Austrijos upių, kurių baseinai kartu užima daugiau kaip 500 km2 plotą, ekologinė reikšmė. Jame taip pat pateikti oficialūs dabartinės padėties analizės duomenys iš ministerijos, kuri yra atsakinga už ES vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą, ir suteikta su apsauga susijusios informacijos, kaip antai apie „Natura 2000“ teritorijas ir kitas saugomas zonas.

Kiekvienas vandens telkinių ruožas klasifikuotas ir prioritetizuotas pagal svarbą remiantis įvairiais atrankos kriterijais (pvz., ekologinis statusas, padėtis saugomose zonose, hidromorfologija, ištisinio laisvos tėkmės ruožo ilgis) ir kiekvienas upės ruožas įvertintas pagal šias jautrumo klases:

—	1 jautrumo klasė – labai svarbi apsauga, grindžiama ekologine būkle;

—	2 jautrumo klasė – labai svarbi apsauga dėl padėties gamtos draustinyje (-iuose);

—	3 jautrumo klasė – labai verta apsaugos dėl morfologinių savybių;

—	4 jautrumo klasė – labai verta apsaugos dėl nepertraukiamos laisvos tėkmės ruožo ilgio;

—	5 jautrumo klasė – galimai verta apsaugos, nes neturima aplinkos būklės vertinimui tinkamų duomenų bazės;

—	6 jautrumo klasė – galimai verta apsaugos;

—	7 jautrumo klasė – mažai verta apsaugos;

—	8 jautrumo klasė – šiuo metu naudojama ekonominiais energetikos tikslais;

—	trūksta duomenų (apie ekologinę būklę, hidromorfologiją).

25 intarpas

Interneto platformos, per kurias yra prieinami jautrumo žemėlapiai Airijoje

Interneto platforma teikia galimybę greitai ir interaktyviai atlikti teritorinį aplinkos jautrumo ir galimų žemės naudojimo būdų konfliktų ištyrimą. Tai gali padėti atlikti strateginį poveikio aplinkai vertinimą ir tinkamą vertinimą ir, galiausiai, planuoti ir priimti sprendimus remiantis turima informacija. Kaip pavyzdį galima nurodyti Airijos biologinės įvairovės duomenų centro portalą, kuriame naudojant elektroninę saityno priemonę suteikiama prieiga prie paukščių jautrumo vėjo energetikai žemėlapio.

Šaltinis – https://maps.biodiversityireland.ie/Map.

4.4. Konsultavimasis ir dialogas atliekant strateginį planavimą

Pripažįstant dialogo ir konsultavimosi naudą, vis daugiau planuotojų šiuo metu pereina prie interaktyvesnio ir skaidresnio planavimo proceso. Toks požiūris skatina anksti pradėti konsultacijas su aplinkos apsaugos institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, kaip svarbų elementą užtikrinant, kad būtų rasti priimtini ir tvarūs sprendimai.

Konsultuotis vykdant strateginį planavimą yra ne mažiau svarbu siekiant bendro aktualių klausimų supratimo. Tai taip pat skatina daugiau bendradarbiauti ieškant sprendimų (t. y. galimų alternatyvų ar poveikio švelninimo priemonių) dėl ekologinio poveikio, nustatyto atliekant plano vertinimą.

Konsultavimasis ir dialogas su gamtos apsaugos institucijomis nuo pat pradžių yra būtinas siekiant nustatyti galimą riziką ir konfliktus su jautriomis zonomis ir rūšimis, geriau suprasti buveinių ir rūšių pažeidžiamumą dėl planuojamos plėtros ir nustatyti tinkamo vertinimo apimtį bei jį atlikti. Konsultavimasis su kitomis institucijomis, NVO, suinteresuotųjų subjektų grupėmis ir visuomene yra reikalingas ir pagal SPAV direktyvą (žr. teksto intarpą 47 puslapyje dėl visuomenės dalyvavimo pagal PAV ir SPAV direktyvas).

Dalyvavimas yra svarbus plano rengimo etape ir per interaktyvų bei kartotinį procesą, kurio metu ieškoma realių alternatyvių sprendimų probleminėms teritorijoms. Šiuo atžvilgiu svarbu nustatyti suinteresuotuosius subjektus ir juos įtraukti į konsultacijas, nes taip užtikrinama, kad per strateginio planavimo procesą būtų atsižvelgiama į visas svarbias žinias ir informaciją apie bet kokius galimus konfliktus.

Plėtotojai ir kompetentingos institucijos turėtų kuo ankstesniame etape pradėti glaudžiai bendradarbiauti tuo atveju, jeigu numatoma, kad bus svarstoma išimtis pagal 6 straipsnio 4 dalį. Tai gali būti daroma ankstyvuose pasiūlymo rengimo etapuose arba tada, kai tik tampa aišku, kad gali reikėti taikyti išimtį. Jie taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai ištirtos ir dokumentais patvirtintos išimties taikymo sąlygos, nes tai padeda išvengti vėlavimų per sprendimų priėmimo procesą ir užtikrinti skaidrų ir patikimą sprendimą.

5. SĄSAJOS SU KITOMIS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCEDŪROMIS: PAV, SPAV, VANDENS PAGRINDŲ DIREKTYVA

5.1. Poveikio aplinkai vertinimų racionalizavimas

Poveikio aplinkai vertinimas – procedūra, kuria užtikrinama, kad prieš priimant sprendimus būtų atsižvelgta į sprendimų poveikį aplinkai. Keliuose ES teisės aktuose yra nuostatų dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Be Buveinių direktyvos 6 straipsnio, jų yra visų pirma Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvoje (47), Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) direktyvoje (48) ir Vandens pagrindų direktyvos (VPD (49)) 4 straipsnio 7 dalyje.

Šių direktyvų poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų susiejimas ir koordinavimas gali labai padėti padidinti aplinkosauginių leidimų suteikimo procedūrų efektyvumą. Į PAV direktyvą įtrauktos nuostatos dėl su aplinkosaugos klausimais susijusių vertinimo procedūrų, reikalingų pagal įvairias ES direktyvas, įskaitant Buveinių direktyvą ir Vandens pagrindų direktyvą, racionalizavimo. Joje konkrečiai reikalaujama, kad valstybės narės, kai tinka, užtikrintų, kad būtų numatytos koordinuotos ir (arba) bendros procedūros, atitinkančios tų Sąjungos teisės aktų reikalavimus (PAV direktyvos 2 straipsnio 3 dalis).

Nuostatos dėl koordinuotų ar bendrų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, kartu taikomų pagal SPAV direktyvą ir kitus ES teisės aktus, taip pat yra nustatytos SPAV direktyvos 11 straipsnio 2 dalyje. Jomis siekiama išvengti vertinimų dubliavimo, nedarant poveikio konkretiems kiekvienos direktyvos reikalavimams.

Komisija paskelbė rekomendacinį dokumentą dėl poveikio aplinkai vertinimų racionalizavimo (50).

5.2. Poveikio aplinkai vertinimas, strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir tinkamas vertinimas

PAV ir SPAV direktyvose reikalaujama, kad prieš patvirtinant projektus, planus ir programas, galinčius turėti reikšmingą poveikį aplinkai, arba prieš suteikiant jiems leidimą būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Reikalavimas įvertinti reikšmingą planų ar projektų poveikį gali būti vienu metu taikomas pagal SPAV ar PAV direktyvą ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju vertinimo ir leidimų suteikimo procedūros gali būti atliekamos kartu arba koordinuojamos, kaip numatyta PAV ir SPAV direktyvose. Tačiau pagal šias direktyvas atliekami vertinimai negali pakeisti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos procedūros ir prievolių, nes nė viena iš šių procedūrų nėra viršesnė už kitą.

Tinkamo vertinimo ataskaita gali būti pateikiama PAV ar SPAV ataskaitoje arba kaip atskira ataskaita. Bet kuriuo atveju, tinkamam vertinimui svarbi informacija ir išvados turi būti skiriamos ir skirtingos nuo tų, kurios teikiamos pagal PAV ar SPAV. Tai reikalinga todėl, kad tarp PAV (SPAV) ir tinkamo vertinimo procedūrų yra keli svarbūs skirtumai (žr. toliau 5.2.2 skirsnį).

Itin svarbu, kad su tinkamu vertinimu ir jo išvadomis susijusi informacija būtų aiškiai skiriama ir nurodyta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kad būtų galima tai skirti nuo bendrojo PAV ar SPAV informacijos ir išvadų. Tai yra būtina, nes yra keli svarbūs skirtumai tarp PAV (SPAV) ir tinkamo vertinimo procedūrų, ir tai reiškia, kad PAV ar SPAV negali būti atliekamas vietoj tinkamo vertinimo ir negali jo pakeisti, nes nė viena iš šių procedūrų nėra viršesnė už kitą.

Žr. 6 straipsnio vadovo 4.6.1 skirsnį.

5.2.1. PAV (SPAV) ir tinkamo vertinimo racionalizavimo galimybės ir nauda

Yra keli PAV (SPAV) ir tinkamų vertinimų racionalizavimo pranašumai. Jie gali, pavyzdžiui, padėti geriau suprasti santykius tarp įvairių aplinkos veiksnių, išvengti vertinimų dubliavimo, prisidėti prie efektyvesnio vertinimams reikalingų išteklių naudojimo ir padėti geriau koordinuoti leidimų suteikimo procedūras.

Tinkamo vertinimo ir PAV (SPAV) veiksmingam racionalizavimui svarbūs elementai yra:

—	glaudus bendradarbiavimas tarp atsakingų institucijų;

—	tinkamas apimties nustatymas, įprastai atliekamas per PAV ir SPAV procedūras;

—	glaudus bendradarbiavimas ir tinkamas keitimasis informacija tarp ekspertų, rengiančių PAV (SPAV), ir ekspertų, atliekančių tinkamą vertinimą (pvz., atitinkamo eksperto informacija apie triukšmo, oro, vandens, dirvožemio aspektus teikiama biologinės įvairovės ekspertui);

—	kompetentingos institucijos atliekama kokybės kontrolė;

—	aiškios ir atskiros išvados dėl kiekvienos iš racionalizuotų vertinimo procedūrų.

Kelios PAV ir SPAV direktyvų nuostatos yra aktualios tinkamam vertinimui pagal 6 straipsnio 3 dalį ir gali padėti gerinti jo kokybę racionalizuoto įgyvendinimo aplinkybėmis. Jos apima šiuos dalykus:

Apimties nustatymas:

„Užsakovo prašymu kompetentinga institucija <...> pateikia nuomonę dėl informacijos, kurią užsakovas turi įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą <...>, apimties ir išsamumo“ (PAV direktyva, 5 straipsnio 2 dalis).

SPAV direktyvoje numatytas privalomas institucijų, turinčių įgaliojimus aplinkos srityje, konsultavimasis siekiant gerinti aplinkos apsaugos ataskaitos kokybę: „Priimant sprendimą dėl informacijos, kuri turi būti pateikta aplinkos apsaugos ataskaitoje, apimties ir išsamumo, būtina konsultuotis su 6 straipsnio 3 dalyje nurodytomis valdžios institucijomis“ (SPAV direktyva, 5 straipsnio 4 dalis).

Vertinimo kokybės ir išsamumo užtikrinimas:

„užsakovas užtikrina, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengtų kompetentingi ekspertai; kompetentinga institucija turi turėti pakankamai ekspertinių žinių arba prireikus galimybę jomis naudotis tam, kad ji galėtų patikrinti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, ir prireikus kompetentinga institucija prašo užsakovo pateikti papildomos informacijos <...>, kuri tiesiogiai svarbi siekiant padaryti pagrįstą išvadą apie projekto reikšmingą poveikį aplinkai“ (PAV direktyva, 5 straipsnio 3 dalis).

Konsultacijos ir visuomenės dalyvavimas:

„Valstybės narės privalo imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad projektu suinteresuotoms institucijoms <...> dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos būtų suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl užsakovo pateiktos informacijos ir dėl sutikimo dėl planuojamos veiklos <...>. Siekiant užtikrinti veiksmingą suinteresuotos visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procedūrose, atliekant <...> sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūras visuomenė elektroniniu būdu ir viešais skelbimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis iš anksto informuojama ne vėliau kaip tada, kai tik informacija gali būti pagrįstai teikiama <...>“ (PAV direktyva, 6 straipsnis).

„Valstybės narės užtikrina, kad su išvadomis [dėl to, ar planai arba programos gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai], įskaitant priežastis, dėl kurių <...> nereikia aplinkosauginio vertinimo, galėtų susipažinti visuomenė“ (SPAV direktyva, 3 straipsnis).

„<...> valdžios institucijoms ir <...> visuomenei turi būti suteikta galimybė prieš priimant planą ar programą arba prieš pateikiant juos svarstyti pagal įstatymų leidimo procedūrą kuo anksčiau ir veiksmingiau per pagrįstai nustatytą laikotarpį pareikšti savo nuomonę apie plano ar programos projektą ir pridedamą aplinkos apsaugos ataskaitą. Valstybės narės paskiria valdžios institucijas, su kuriomis bus konsultuojamasi ir kurios dėl savo konkrečios su aplinkos apsauga susijusios atsakomybės gali domėtis planų ir programų įgyvendinimo pasekmėmis aplinkai. <...> valstybės narės apibrėžia tam tikrą visuomenės dalį, įskaitant tuos jos narius, kuriems pagal šią direktyvą priimami sprendimai turi arba gali turėti įtakos arba kurie gali jais domėtis, taip pat įskaitant atitinkamas nevyriausybines organizacijas, kurios rūpinasi aplinkos apsauga, ir kitas suinteresuotas organizacijas.“ (SPAV direktyva, 6 straipsnis).

Stebėsena:

„<...> valstybės narės užtikrina, kad užsakovas įgyvendintų projekto charakteristikas ir (arba) numatytas priemones, kuriomis siekiama išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti ir, jei galima, jį kompensuoti, taip pat nustato reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai stebėsenos procedūras“ (PAV direktyva, 8a straipsnis).

„Valstybės narės atlieka planų ir programų įgyvendinimo reikšmingų pasekmių aplinkai monitoringą, kad, inter alia, laiku nustatytų nenumatytas neigiamas pasekmes ir galėtų imtis tinkamų veiksmų, reikalingų susidariusiai padėčiai ištaisyti“ (SPAV direktyva, 10 straipsnis).

Informacija visuomenei ir institucijoms, su kuriomis konsultuojamasi:

„Priėmusi sprendimą duoti sutikimą dėl planuojamos veiklos ar atsisakyti jį išduoti, kompetentinga institucija ar institucijos <...> nedelsiant informuoja apie jį visuomenę ir [galimai projektu suinteresuotas] institucijas ir užtikrina, kad <...> būtų prieinama ši informacija <...>: sprendimo turinys ir su juo susijusios sąlygos <...>; pagrindiniai motyvai ir aplinkybės, kuriais grindžiamas sprendimas <...>“ (PAV direktyva, 9 straipsnis).

Interesų konfliktas:

„Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija ar institucijos vykdytų iš šios direktyvos kylančias pareigas objektyviai ir nepatektų į padėtį, dėl kurios kiltų interesų konfliktai. Kai kompetentinga institucija yra ir užsakovas, valstybės narės savo administracinių kompetencijų sąrangoje vykdant pareigas, kylančias iš šios Direktyvos, tinkamai atskiria bent funkcijas, tarp kurių kyla konfliktas.“ (PAV direktyva, 9a straipsnis).

Tarpvalstybinis poveikis:

PAV direktyvos 7 straipsnyje yra nuostatos dėl tarpvalstybinį poveikį turinčių projektų vertinimo, įskaitant reikalavimus, kai prognozuojamas galimai reikšmingas plano ar projekto poveikis kitoje valstybėje narėje, informuoti tą valstybę narę. Tada ta valstybė narė, kurioje gali būti daromas poveikis, gali, jei nori, dalyvauti vertinime. ES yra pasirašiusi Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija). Siekiant koordinuoti ir palengvinti tarpvalstybinių projektų vertinimo procedūras ir, visų pirma, vykdyti konsultacijas pagal šią konvenciją, atitinkamos valstybės narės gali įsteigti bendrą organą lygaus atstovavimo pagrindu.

Tarpvalstybinės konsultacijos taip pat numatomos ir reglamentuojamos pagal SPAV direktyvą (7 straipsnį). Šios nuostatos dėl tarpvalstybinių konsultacijų taip pat yra labai svarbios siekiant Paukščių ir Buveinių direktyvų ir tinklo „Natura 2000“ bendrųjų tikslų, nes jomis suteikiama svarbi prevencinė priemonė atliekant plano ar projekto, kurio neigiamas poveikis gali kliudyti pasiekti tuos tikslus gretimoje valstybėje narėje, tinkamą vertinimą.

5.2.2. Konkretūs tinkamo vertinimo elementai ir skirtumai nuo PAV (SPAV) procedūrų

Racionalizuoti poveikio aplinkai vertinimus pagal Buveinių direktyvą ir PAV ar SPAV direktyvą yra naudinga ir rekomenduojama daugeliu atvejų, tačiau svarbu turėti omenyje konkrečius atitinkamų vertinimų elementus ir jų apimties bei kryptingumo skirtumus. Gali skirtis ir tam tikri vartojami terminai, ir šių vertinimų rezultatai. Visų pirma:

—

tinkamas vertinimas yra skirtas „Natura 2000“ teritorijų, t. y. europinės reikšmės didelės biologinės įvairovės vertės teritorijų apsaugai, todėl reikia atlikti griežtesnius tikrinimus. Jo išvadų laikytis privaloma, t. y. nuo jų priklauso, ar planą arba projektą galima leisti įgyvendinti, ar ne (kompetentingos institucijos gali sutikti su planu arba projektu tik įsitikinusios, kad jis neturės neigiamo poveikio atitinkamos teritorijos vientisumui). Kita vertus, į PAV ar SPAV rezultatus atsižvelgiama per plėtros leidimo suteikimo procedūrą arba rengiant ir patvirtinant planą;

—

atliekant koordinuojamas ar bendras procedūras būtų prasminga atlikti tinkamą vertinimą ankstesniame proceso etape. Taip būtų išvengta galimai brangiai kainuojančios ir ilgai trunkančios PAV (SPAV) procedūros, jeigu tinkamo vertinimo išvados jau yra nepalankios ir tai reiškia, kad negalima suteikti leidimo pagal 6 straipsnio 3 dalies nuostatas (nebent planą arba projektą būtų galima vykdyti pagal 6 straipsnio 4 dalies nuostatas);

—

pagal PAV direktyvą poveikio švelninimo ir kompensavimo priemonės numatomos siekiant išvengti tikėtino reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti ir, jei įmanoma, kompensuoti, visų pirma tai darant dėl poveikio rūšims ir buveinėms, saugomoms pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas. Todėl pagal poveikio švelninimo priemonių hierarchiją taip pat gali būti svarstomos kompensacinės priemonės siekiant kompensuoti likusį poveikį, kad būtų išvengta bet kokio grynojo biologinės įvairovės praradimo.

Ir, priešingai, pagal Buveinių direktyvą vertinamų planų ir projektų atveju poveikio švelninimo priemonės, kuriomis siekiama išvengti reikšmingo neigiamo poveikio teritorijos vientisumui ar užkirsti kelią tokiam poveikiui arba jį sumažinti, yra svarstomos atliekant tinkamą vertinimą pagal 6 straipsnio 3 dalį, tačiau kompensacinės priemonės likusiam poveikiui kompensuoti naudojamos tik kraštutiniu atveju pagal 6 straipsnio 4 dalies procedūrą. Tai būtų daroma, jeigu būtų nuspręsta vykdyti planą arba projektą nepaisant nepalankios tinkamo vertinimo išvados. Tokiu atveju būtina pirma įrodyti, kad nėra jokių alternatyvių sprendimų, kuriais būtų išvengta poveikio „Natura 2000“ teritorijų vientisumui, ir kad plano arba projekto įgyvendinimas yra pateisinamas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių;

—

be to, dėl vertinimo etapo, kuriame svarstomos „poveikio švelninimo priemonės“, pažymėtina, kad pagal PAV direktyvą į poveikio švelninimo priemones galima atsižvelgti jau tikrinimo etape. Į tokias priemones negalima atsižvelgti 6 straipsnio 3 dalies procedūros „tikrinimo“ etape, tačiau tik kai neigiamas poveikis analizuojamas paties tinkamo vertinimo etape.

<...> priemonės, kurių imamasi siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, ypač rūšims ir buveinėms, saugomoms pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti ir, jei galima, jį kompensuoti, turėtų padėti išvengti aplinkos kokybės blogėjimo ir grynųjų biologinės įvairovės nuostolių <...>.

<...> valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įgyvendintos poveikio mažinimo ir kompensavimo priemonės bei kad būtų nustatytos tinkamos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, kurį sukelia projektai statybos ir eksploatavimo etapais, stebėsenos procedūros, inter alia, siekiant nustatyti nenumatytą reikšmingą neigiamą poveikį, kad būtų galima imtis tinkamų taisomųjų veiksmų.

PAV direktyvos (Direktyva 2014/52/ES) preambulė (11 ir 35 konstatuojamosios dalys).

5.2.3. Ryšys tarp SPAV, PAV, tinkamo vertinimo ir Gamtos apsaugos direktyvų griežtų rūšių apsaugos nuostatų

PAV direktyvos 3 straipsnyje nustatyta: „Vertinant poveikį aplinkai kiekvienu konkrečiu atveju yra tinkamu būdu nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas tiesioginis ir netiesioginis reikšmingas projekto poveikis šiems veiksniams: <...> b) biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant rūšims ir buveinėms, saugomoms pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB“. Panašios nuostatos taikomos ir planams pagal SPAV direktyvos 5 straipsnio 1 dalį.

Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad Paukščių ir Buveinių direktyvose kartu su teritorijų apsauga, reglamentuojama Paukščių direktyvos 4 straipsniu ir Buveinių direktyvos 6 straipsniu, taip pat yra nustatyta griežtos tam tikrų rūšių apsaugos visame natūralaus jų paplitimo ES areale (t. y. „Natura 2000“ teritorijose ir kitur) sistema. Šios apsaugos priemonės taikomos į Buveinių direktyvos IV priedą įtrauktoms rūšims ir visoms ES laukinių paukščių rūšims. Tikslios nuostatos pateiktos Paukščių direktyvos 5 straipsnyje ir Buveinių direktyvos 12 straipsnyje (dėl gyvūnų) bei 13 straipsnyje (dėl augalų).

Šiomis nuostatomis iš esmės reikalaujama, kad valstybės narės uždraustų:

—	tyčia gaudyti arba žudyti šių rūšių individus;

—	tyčia trikdyti šių rūšių individus, ypač jų veisimosi, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu;

—	tyčia pažeisti ar naikinti veisimosi arba poilsio vietas;

—	tyčia naikinti lizdus arba kiaušinius arba rauti ar naikinti saugomus augalus.

Šie draudimai gali būti pažeidžiami dėl plano įgyvendinimo ar projekto plėtros arba vykdymo. Todėl, atliekant tinkamą vertinimą ir PAV (SPAV), plano ar projekto plėtotojas kartu su kompetentinga institucija turėtų patikrinti, ar planas arba projektas yra suderinamas su šiomis griežtomis rūšių apsaugos nuostatomis. Atliekant tokį tikrinimą reikia nustatyti rūšis ir jų buveines, kurios gali būti paveiktos, patikrinti jų buvimą teritorijoje, kuriai daro poveikį planas arba projektas, ir jų veisimosi ar poilsio vietas, išanalizuoti galimą poveikį toms rūšims ir tinkamas poveikio švelninimo priemones. Jeigu patvirtinamas poveikis tų rūšių individams ar jų veisimosi ir poilsio vietoms arba jeigu tokio poveikio tikimybės atmesti neįmanoma, gali reikėti taikyti griežtos rūšių apsaugos išimtis.

Tačiau pažymėtina, kad išimtys leidžiamos tik ribotais atvejais, pavyzdžiui, dėl su visuomenės sveikata ir saugumu susijusių interesų, jeigu nėra kitų priimtinų alternatyvų ir jeigu šių išimčių taikymo padariniai nėra nesuderinami su bendraisiais direktyvų tikslais. Išimčių taikymo sąlygos yra nustatytos Paukščių direktyvos 9 straipsnyje ir Buveinių direktyvos 16 straipsnyje.

Taip pat svarbu pažymėti, kad šios nuostatos gali būti taikomos ir tiems planams bei projektams, kurie atmesti dar tikrinimo etape prieš tinkamą vertinimą ir (arba) PAV (SPAV). Tokiais atvejais analizė, ar taikytinos išimtys pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnį ir Buveinių direktyvos 16 straipsnį, turi būti atlikta per atskirą procedūrą.

Taikyti griežtos rūšių apsaugos reikalavimų išimtį gali būti leidžiama atskiru sprendimu arba bendruoju leidimu, kuris suteikiamas po įvairių vertinimų ir leidimų procedūrų. Bet kuriuo atveju reikia aiškiai nurodyti tokios išimties darymo priežastis ir sąlygas.

Daugiau informacijos apie griežtos rūšių apsaugos reikalavimus, įskaitant naujausias gaires, pateikta Europos Komisijos svetainėje (51).

5.3. Vertinimai pagal Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 7 dalį, koordinuojami arba integruojami su 6 straipsnio 3 dalies procedūra pagal Buveinių direktyvą

Taip pat glaudūs ryšiai sieja Vandens pagrindų direktyvą (VPD) su Buveinių direktyva. Jos abi (bent iš dalies) taikytinos tai pačiai aplinkai – vandens ekosistemoms ir nuo jų tiesiogiai priklausomoms sausumos ekosistemoms bei šlapynėms. Jų siekiai taip pat apskritai yra panašūs, nes jomis siekiama užtikrinti vandens ekosistemų neprastėjimą ir gerinti jų ekologinę būklę. Todėl, kai tinka, reikėtų koordinuotai jas įgyvendinti, siekiant užtikrinti darnų jų veikimą (52).

VPD, kaip ir Buveinių direktyvoje, yra konkrečios nuostatos dėl naujos plėtros poveikio vandens telkiniams vertinimo. Pagal VPD 4 straipsnio 7 dalį valdžios institucijos gali patvirtinti išimtis naujiems pakeitimams ar subalansuotai žmonių veiklai, vykdomai plėtros tikslais, dėl kurių: i) blogėja vandens telkinio būklė arba ii) kliudoma pasiekti gerą ekologinę būklę ar potencialą arba, tam tikromis sąlygomis, gerą požeminio vandens būklę (53).

Pagal VPD 4 straipsnio 8 dalį valstybės narės privalo taikydamos VPD 4 straipsnio 7 dalį užtikrinti, kad toks taikymas derėtų su kitų ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimu. Kitaip tariant, jeigu projektui taikoma išimtis pagal VPD 4 straipsnio 7 dalį, jis vis vien turi atitikti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalis (jei taikoma).

Jeigu numatoma plėtra gali turėti poveikį ir VPD tikslui, ir „Natura 2000“ teritorijai, būtina atlikti ir VPD 4 straipsnio 7 dalies procedūrą, ir vertinimo procedūrą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Geriausia tai daryti koordinuotai arba integruotai, kaip rekomenduojama ir PAV direktyvoje. Skiriasi kiekvieno vertinimo kryptingumas: per pirmąjį iš jų vertinama, ar projektas gali kliudyti pasiekti pagrindinius VPD tikslus, o per antrąjį – ar projektas neigiamai paveiks „Natura 2000“ teritorijos vientisumą.

Tačiau tai nekliudo koordinuoti tam tikrų vertinimo aspektų, pavyzdžiui, atliekant tyrimus ir konsultacijas. Reikia pabrėžti, kad jeigu po VPD procedūros galima suteikti leidimą, tačiau atitinkamas planas ar projektas prieštarauja „Natura 2000“ reikalavimams, leidimo suteikti negalima, nebent tai būtų daroma pagal 6 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Tinkamo vertinimo procedūrų integravimas su PAV direktyvos procedūromis yra privalomas, o su VPD procedūromis – pasirenkamas. Vis dėlto kelios valstybės narės jau numatė arba šiuo metu nustato integruotas procedūras tiems atvejams, kai reikalingi visi šie vertinimai: PAV, tinkamas vertinimas ir vertinimas pagal VPD 4 straipsnio 7 dalį. ES VPD įgyvendinimo rekomendacijose (54) raginama racionalizuotai susieti šiuos vertinimus.

Atsižvelgiant į vertinimo, atliekamo pagal VPD 4 straipsnio 7 dalį, ir pagal PAV ir Buveinių direktyvas atliekamų vertinimų panašumus, tam tikri šių įvairių procedūrų etapai gali būti atliekami kartu. Tai visų pirma „tikrinimas“, „apimties nustatymas“ ir reikiamas duomenų rinkimas. Toks racionalizuotas požiūris gali padėti sutaupyti nemažai laiko ir sąnaudų, ypač duomenų rinkimo etape, kuris, pirmesniuose etapuose išaiškinus duomenų reikalavimus pagal kiekvieną direktyvą, gali būti atliekamas bendrai.

Galima naudotis tolesnėmis sąveikomis, pavyzdžiui, dėl alternatyvų paieškos ar poveikio švelninimo priemonių. Tačiau visais atvejais turi būti išlaikytas aiškus įvairių tikrinimų kryptingumas pagal kiekvieną direktyvą.

Jeigu vienos direktyvos sąlygos tenkinamos, o kitos ne, valdžios institucijos gali nesuteikti leidimo projektui, nes tokiu atveju projektu būtų pažeistos ES teisės nuostatos. Vietoj to reikėtų ištirti, ar galima atlikti tokius projekto pakeitimus, kad jis atitiktų visų atitinkamų direktyvų reikalavimus.

3 paveiksle parodyti pagal VPD 4 straipsnio 7 dalį, PAV ir Buveinių direktyvos 6 straipsnį atliekamų vertinimų pagrindinių etapų panašumai ir skirtumai.

Šaltinis: CIS, 2017. Common Implementation Strategy for the Water Framework Directive and the Floods Directive. Guidance Document No. 36. Exemptions to the Environmental Objectives according to Article 4(7).

6. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI

CIS, 2017. Common Implementation Strategy for the Water Framework Directive and the Floods Directive. Guidance Document No. 36. Exemptions to the Environmental Objectives according to Article 4(7) (Vandens pagrindų direktyvos ir Potvynių direktyvos bendro įgyvendinimo strategija. Rekomendacinis dokumentas Nr. 36. Aplinkosaugos tikslų išimtys pagal 4 straipsnio 7 dalį). Paskelbta https://circabc.europa.eu/sd/a/ e0352ec3-9f3b-4d91-bdbb- 939185be3e89/CISGuidanceArticle47FINAL.PDF.

Ecosystems, 2014. Article 6 of the Habitats Directive. Rulings of the European Court of Justice (Buveinių direktyvos 6 straipsnis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai). Paskelbta https://ec.europa.eu/environment/nature/info/pubs/docs/others/ECJ_rulings%20Art_%206%20-%20Final%20Sept%202014-2.pdf

Europos Komisija, 1999. Guidelines for the Assessment of Indirect and Cumulative Impacts as well as Impact Interactions (Gairės dėl netiesioginio ir suminio poveikio, taip pat įvairaus poveikio sąveikų vertinimo).

Europos Komisija, 2011. Links between the Water Framework Directive and the Nature Directives. Frequently Asked Questions (Vandens pagrindų direktyvos sąsajos su Gamtos apsaugos direktyvomis. Dažnai užduodami klausimai). Paskelbta http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm.

Europos Komisija, 2012. Komisijos pranešimas dėl „Natura 2000“ teritorijų apsaugos priemonių rengimo. Paskelbta http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/ management/guidance_en.htm.

Europos Komisija, 2013(a). Guidance on the Application of the Environmental Impact Assessment Procedure for Large-scale Trans-boundary Projects (Rekomendacijos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros taikymo didelio masto tarpvalstybiniams projektams), European Commission, 2013. http://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/Transboundry%20EIA%20Guide.pdf

Europos Komisija, 2013(b). Guidance Document ‘Streamlining environmental assessment procedures for energy infrastructure “Projects of Common Interest” (PCIs) (Rekomendacinis dokumentas „Energetikos infrastruktūros bendro intereso projektų (BIP) poveikio aplinkai vertinimo procedūrų supaprastinimas“), European Commission, May 2013. http://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/PCIguidance.pdf

Europos Komisija, 2016. Komisijos rekomendacinis dokumentas dėl poveikio aplinkai vertinimo pagal Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos 2 straipsnio 3 dalį procedūrų racionalizavimo. Paskelbta https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52016XC0727(01)&from=LT.

Europos Komisija, 2017(a). Guidance on Scoping. Directive 2011/92/EU as amended by 2014/52/EU (Gairės dėl apimties nustatymo pagal Direktyvą 2011/92/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/52/ES), European Commission. http://ec.europa.eu/environment/eia/eia-support.htm

Europos Komisija, 2017(b). Guidance on Screening. Directive 2011/92/EU as amended by 2014/52/EU (Gairės dėl tikrinimo pagal Direktyvą 2011/92/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/52/ES), European Commission. http://ec.europa.eu/environment/eia/eia-support.htm

Europos Komisija, 2019. Komisijos pranešimas „„Natura 2000“ teritorijų valdymas. Buveinių direktyvos (Direktyvos 92/43/EEB) 6 straipsnio nuostatos“ (OL C 33, 2019 1 25, p. 1). Paskelbta https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:C:2019:033:FULL&from=LT.

Europos Komisija yra paskelbusi kelis konkrečių sektorių rekomendacinius dokumentus (dėl neenergetinių išteklių gavybos pramonės, vėjo elektrinių parkų plėtros, uostų ir upių žiočių, vidaus vandens kelių transporto, akvakultūros ir kt.). Juose pateikta daugiau rekomendacijų, kaip atlikti tinkamą vertinimą dėl planų ir projektų plėtros kiekviename iš šių sektorių. Tie rekomendaciniai dokumentai yra prieinami adresu

https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm.

(1) Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(2) Europos Komisija, 2019. Komisijos pranešimas „„Natura 2000“ teritorijų valdymas. Buveinių direktyvos (Direktyvos 92/43/EEB) 6 straipsnio nuostatos“ (2019/C 33/01), paskelbta https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1555085968125&uri=CELEX:52019XC0125(07).

(3) https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm

(4) Metodinės gairės dėl Buveinių direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų taikymo, Europos Komisija, 2002.

(5) Šis atnaujinimas yra vienas iš „Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai“ (COM(2017) 198 final) įgyvendinimo rezultatų (1 veiksmas).

(6) ES paslaugų sutartis Nr. 07.0202/2017/770634/SER/ENV.D.3 dėl techninės ir mokslinės paramos vykdant Veiksmų planą gamtai, žmonėms ir ekonomikai (1, 2 ir 13 veiksmai).

(7) Praktikoje gali reikėti atsižvelgti į daugiau kaip vieną teritoriją.

(8) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnis.

(9) 58–59 punktai.

(10) 51 punktas.

(11) Žr. 4 intarpą „Šaltiniai, kuriais remiantis nustatomas poveikis „Natura 2000“ teritorijai“ šio vadovo 3.1.3 skirsnyje.

(12) Sprendimas byloje C-127/02, 59 punktas.

(13) Sprendimas byloje C-157/96, 63 punktas.

(14) Sprendimas byloje C-127/02, 61 punktas.

(15) Sprendimas byloje C-323/17.

(16) Techninėje ataskaitoje dėl „Natura 2000“ ir miškų (2015) (4.6 skyriuje) pateikta pavyzdžių, kaip išvengti prieštaravimų tarp miškotvarkos ir „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo tikslų: http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/docs/Final%20Guide%20N2000%20%20Forests%20Part%20I-II-Annexes.pdf.

(17) Žr. 2011 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2011/484/ES dėl informacijos apie „Natura 2000“ teritorijas teikimo formos (sprendimo, kuriuo nustatyta standartinė duomenų forma) aiškinamosios pastabos.

(18) Žr. http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=lt&num=C-323/17.

(19) Pavyzdžiui, Vokietijoje, duomenų bazė ir informacinė sistema dėl FFH suderinamumo testų Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje: http://ffh-vp.naturschutzinformationen.nrw.de/ffh-vp/de/start.

(20) Pavyzdžiui, Čekijoje veikia informacinė sistema, kurioje yra planų ir projektų, kurių PAV ir SPAV atlikti (įskaitant projektus, kurių tinkamas vertinimas atliktas), duomenų bazė: https://portal.cenia.cz/eiasea/view/eia100cr; https://portal.cenia.cz/eiasea/view/SEA100koncepce.

(21) Atliekant šią užduotį gali būti naudinga taikyti „šaltinio, plitimo būdo, receptoriaus“ (angl. source-pathway-reception) modelį.

(22) Žr. 3.2.1 skirsnį dėl apimties nustatymo.

(23) Europos Komisija, Projektų poveikio aplinkai vertinimas, gairės dėl apimties nustatymo, 2017.

(24) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

(25) http://natura2000.eea.europa.eu/

(26) Europos „Natura 2000“ teritorijų duomenų bazę sudaro Europos Komisijai valstybių narių pateiktų duomenų sąvadas. Ši duomenų bazė paprastai atnaujinama kartą per metus, atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinių duomenų bazių turinio atnaujinimus. Ji prieinama adresu https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/natura-10.

(27) https://nature-art17.eionet.europa.eu/article17/

(28) Valstybės narės turi per šešerius metus nuo teritorijos įtraukimo į ES sąrašą patvirtinti konkrečius teritorijos apsaugos tikslus ir nustatyti tos Bendrijos svarbos teritorijos, kaip specialios saugomos teritorijos (SST), statusą. Dėl specialių apsaugos teritorijų (SAT) konkretūs teritorijos apsaugos tikslai turi būti nustatyti jau nuo tos dienos, kurią nustatoma tokios teritorijos klasifikacija.

(29) Teismas patvirtino tokią poziciją byloje C-127/02: „Plano ar projekto patvirtinimas pagal Direktyvos dėl buveinių 6 straipsnio dalį reiškia, kad jis nedarys neigiamo poveikio nagrinėjamos teritorijos vientisumui, ir todėl nesukels pablogėjimų ar didelių trikdymų minėto straipsnio 2 dalies prasme“ (36 punktas).

(30) Konkrečių terminų paaiškinimus žr. Europos Sąjungos natūralių buveinių aiškinamajame vadove (ES 28): http://ec.europa.eu/environment/nature/legislation/habitatsdirective/indexen.htm#interpretation.

(31) Aplinkos jautrumo žemėlapių sudarymo internetinė priemonė, padedanti atlikti poveikio aplinkai vertinimo procesus Airijoje, yra prieinama adresu http://airo.maynoothuniversity.ie/mapping-resources/airo-research-maps/environmental-research-projects/environmental-sensitivity.

(32) Ekologijoje aplinkos (biologinė) talpa matuojama kaip maksimali aplinkos apkrova. Fiziniai aplinkos elementai veikia kaip ribojamieji veiksniai (pvz., maistas, vanduo, konkurencija ir kt.): https://www.biologyonline.com/dictionary/carrying-capacity.

(33) Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą C-521/12.

(34) Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Ši konvencija sudaryta 1998 m. birželio mėn. Orhuse (Danija). Nuo 2005 m. ES yra viena iš šios konvencijos šalių pagal Sprendimą 2005/370/EB, http://ec.europa.eu/environment/aarhus/legislation.htm.

(35) Plano arba projekto tikslai turėtų būti analizuojami atsižvelgiant ne į vieną konkrečią technologiją, o į konkretaus uždavinio įvykdymą (pvz., hidroenergetikos plano ar projekto tikslo analizė turėtų būti atliekama jį išreiškiant kaip „x MW energijos kiekio pagaminimą iš atsinaujinančiųjų išteklių“), kad būtų galima įvertinti ir kitų technologijų (pvz., vėjo, saulės ar geoterminės energijos) naudojimo galimybes.

(36) https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/opinion_en.htm

(37) https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/opinion_en.htm

(38) Komisijos nuomonė C(2013)1871 final, 2013 04 05. http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/docs/Commission%20Opinion%20Main%20EN%20SEC-2013-1871.pdf

(39) Komisijos nuomonė C(2018) 466 final, 2018 1 30. https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/docs/C2018466F1COMMISSIONOPINIONENV5P1961037.pdf

(40) Komisijos nuomonė dėl naujo uosto Granadiljoje (Tenerifė) statybos projekto, 2006. https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/docs/art6/granadillaen.pdf

(41) Atitinkami šaltiniai apima mokslinius žurnalus ar specialias svetaines (pvz., http://www.restorationevidence.org/), taip pat atkuriamuosius projektus, remiamus pagal programą LIFE (prieinami adresu https://ec.europa.eu/easme/en/life).

(42) Ta teritorija turėtų būti pakankamai arti, kad šių rūšių paukščiams nereikėtų eikvoti papildomos energijos persikeliant į naują vietą, nes dėl to gali sumažėti jų atsparumas ir padidėti pažeidžiamumas.

(43) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

(44) Sprendimas byloje C-177/11, 24 punktas, kuriame taip pat nustatyta: „Nagrinėjant, ar ši sąlyga įgyvendinta, neišvengiamai keliamas tik klausimas, ar, remiantis objektyviomis aplinkybėmis, galima atmesti galimybę, kad minėtas planas ar projektas atitinkamai teritorijai daro reikšmingą poveikį“.

(45) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135).

(46) Prieinamas adresu https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm.

(47) Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/52/ES (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

(48) Direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

(49) Direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(50) Komisijos pranešimas 2016/C 273/01, paskelbtas https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52016XC0727(01)&from=LT.

(51) https://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/index_en.htm

(52) Žr. Komisijos atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus dėl VPD ir Gamtos apsaugos direktyvų: http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/docs/FAQ-WFD%20final.pdf.

(53) Jurisprudenciją dėl 4 straipsnio 7 dalies taikymo žr. Teisingumo Teismo sprendimuose C-461/13 ir C-346/14.

(54) Visų pirma žr.: Vandens pagrindų direktyvos ir Potvynių direktyvos bendro įgyvendinimo strategija. Rekomendacinis dokumentas Nr. 36. Aplinkosaugos tikslų išimtys pagal 4 straipsnio 7 dalį. Paskelbta https://circabc.europa.eu/sd/a/e0352ec3-9f3b-4d91-bdbb-939185be3e89/CISGuidanceArticle47FINAL.PDF.

PRIEDAS

TAIKOMOS PRAKTIKOS, ATVEJŲ TYRIMŲ, METODŲ IR NACIONALINIŲ GAIRIŲ PAVYZDŽIAI

Įvadas

Šiame priede siekiama pateikti gairių ir pavyzdžių dėl procesų ir metodų, taikomų įvairiuose 6 straipsnio 3 ir 4 dalių procedūrų vykdymo etapuose. Jie atitinkamai sugrupuoti ir pateikti pagal pagrindinius šio gairių dokumento skirsnius ir punktus.

TURINYS

TIKRINIMAS IR TINKAMAS VERTINIMAS: ESAMI POŽIŪRIAI, METODAI IR PAVYZDŽIAI IŠ VALSTYBIŲ NARIŲ

1.1.

Informacija ir praktinės priemonės, padedančios atlikti tikrinimus ir tinkamus vertinimus

1.2.

Vertinimo gairės

1.3.

Nacionalinės elektros energetikos programos tinkamas vertinimas Airijoje – suminio poveikio vertinimas

ĮPAREIGOJANČIOS SVARBESNIO VIEŠOJO INTERESO PRIEŽASTYS

2.1

Įvairaus pobūdžio įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pavyzdžiai ir jų pagrindimas

KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS

3.1

Kompensacinių priemonių pagal 6 straipsnio 4 dalį pavyzdžiai

3.2

Su laiku susiję kompensacinių priemonių aspektai

RYŠIAI TARP POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCEDŪRŲ – TINKAMO VERTINIMO, PAV IR SPAV

102

4.1.

Tinkamo vertinimo (TV), PAV ir SPAV procedūrų palyginimas

102

STRATEGINIS PLANAVIMAS – PLANŲ VERTINIMAS

105

5.1.

Pavyzdys: greitkelių planavimas Austrijoje

105

5.2.

Pavyzdys: naujos hidroenergetikos plėtros Dunojuje strateginis planavimas

105

5.3.

Pavyzdys: jūros vėjo elektrinių parkų ir tinklo jungčių Vokietijos Šiaurės jūros išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) teritorinis planas

107

1. TIKRINIMAS IR TINKAMAS VERTINIMAS: ESAMI POŽIŪRIAI, METODAI IR PAVYZDŽIAI IŠ VALSTYBIŲ NARIŲ

1.1. Informacija ir praktinės priemonės, padedančios atlikti tikrinimus ir tinkamus vertinimus

Vokietija: Federalinės gamtos apsaugos agentūros (BfN) duomenų bazė ir informacinė sistema tinkamiems vertinimams

Beveik visų tipų projektų ir planų galimam neigiamam poveikiui vertinti reikalinga informacija yra teikiama Federalinės gamtos apsaugos agentūros informacinėje sistemoje „FFH-VP-Info“. Be to, joje yra didelės apimties duomenų bazė, kurioje pateikiama informacijos apie galimą poveikį ir padarinius konkrečių tipų buveinėms ir rūšims; ja galima naudotis atliekant tikrinimus ir tinkamus vertinimus: http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Page.jsp.

I.	Sistemos „FFH-VP-Info“ tikslai ir funkcijos

Sistemos „FFH-VP-Info“ pagrindinis tikslas – suteikti centrinę platformą, kurioje būtų teikiama informacija apie poveikio veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant planų arba projektų tikrinimą (1 etapas) ir tinkamus vertinimus (2 etapas), taip pat teikiant informaciją apie galimą poveikį konkrečioms buveinėms ir rūšims pagal Buveinių direktyvą ir Paukščių direktyvą.

1 tipo prieiga (dėl projektų tipų, planų, poveikio veiksnių) skirta pagalbai rėmėjams ir projektų vystytojams, suteikiant galimybę greitai peržiūrėti visus poveikio veiksnius, į kuriuos jie turi atsižvelgti.

2 tipo prieiga (dėl buveinių, rūšių) teikia galimybę atlikti nuodugnius tyrimus dėl tam tikro poveikio veiksnio daromo konkretaus poveikio buveinėms ar rūšims, kuris gali būti aktualus pagal atitinkamą projektą.

Teikiama papildoma informacija apima terminų žodynėlį, cituojamus literatūros šaltinius, duomenis apie rūšių judrumą ir gyvenamuosius arealus.

Apskritai „FFH-VP-Info“ siekiama pateikti geriausias mokslo žinias, palengvinti vertinimus, kuriuos atlieka ekspertai, ir leidimus išduodančių institucijų atliekamą jų tikrinimą. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, svarbu, kad vertinimai būtų išsamūs ir tikslūs, o suteikiant lengvą prieigą prie reikiamos informacijos galima padėti abiem proceso šalims sutaupyti laiko, finansinių išteklių ir asmeninių pastangų.

=> http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Page.jsp?name=ziel (sistemos „FFH-VP-Info“ įvadas)

II.	Projektų tipų ir planų bei jų galimo poveikio tikrinimo priemonė

Ši tikrinimo priemonė suteikia duomenų apie maždaug 140 projektų tipų, skirstomų į 19 grupių. Tai apima galimo reikšmingumo vertinimą pagal 36 įvairius poveikio veiksnius. Reikšmingumas vertinamas skaičiais:

0	=	paprastai nereikšminga (gali būti išimčių),
1	=	galimai reikšminga,
2	=	dažnai / paprastai reikšminga.

Dėl kiekvieno projekto tipo yra pateiktas kontrolinis sąrašas ir ataskaita su trumpais atskirais poveikio veiksnių reikšmingumo vertinimų paaiškinimais. Kiekvieno poveikio veiksnio aiškinimui skirtame tinklalapyje yra nuoroda į trumpą apibrėžtį ir išsamius atitinkamo veiksnio galimo poveikio apibūdinimus (žr. toliau).

=> http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Page.jsp?name=projekttypen (įvadas į projektus)

=> http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Projekt.jsp?start (projektų duomenų bazė)

III.	Duomenų bazė ir duomenų lapai dėl buveinių ir rūšių pagal Buveinių direktyvą ir Paukščių direktyvą

Tai yra visos informacinės sistemos pagrindas. Čia pateikta išsami informacija apie jautrumą poveikio veiksniams ir jų galimą poveikį beveik visoms Vokietijoje esančioms:

—	buveinėms pagal Buveinių direktyvos I priedą => http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Lrt.jsp,

—	rūšims pagal Buveinių direktyvos II priedą => http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Art.jsp,

—	paukščių rūšims pagal Paukščių direktyvos I priedo ir 4 straipsnio 2 dalį => http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Vog.jsp.

Pasirinkus konkretų dalyką, lentelėje parodomas įvairių poveikio veiksnių reikšmingumas tam tikrai buveinei ar rūšiai. Priklausomai nuo pasirinktos temos ar konkretaus poveikio, pateikiama tolesnė informacija pagal 5 kategorijas:

1.	jautrumas / galimas poveikis (geriausios mokslo žinios apie buveinių ir rūšių jautrumą ir apie visų 36 poveikio veiksnių galimą poveikį);

2.	regeneracinė geba (informacija apie natūralią savaiminę regeneraciją);

3.	sukurti poveikio vertinimo metodai (patarimai, nuorodos ir pastabos dėl taikomų parametrų, kriterijų ar metodų poveikiui prognozuoti);

4.	reikšmingumo ribos ir informacija tikrinimo etapui (pavyzdžiai, orientacinės vertės, ribinės vertės dėl atitinkamo poveikio);

5.	reikšmingumo ribos ir rekomendacijos tinkamam vertinimui (pavyzdžiai, orientacinės vertės, ribinės vertės dėl reikšmingo neigiamo poveikio).

Konkrečiau pasirinkus tam tikro poveikio veiksnio poveikį, atveriamas vienas ar daugiau tinklalapių, kuriuose pateikiamos mokslinių išvadų ištraukos, ekspertų žinios ir įverčiai iš duomenų bazės. Galima skaityti arba atsispausdinti atrankines arba išsamias šių duomenų ataskaitas.

Reikšmingumo vertinimai gaunami remiantis įvertintais ir apdorotais mokslinių duomenų šaltiniais. Kai tokių prieinamų šaltinių nėra, siūlomi vertinimų balai yra apytikriai, panašiai kaip ir projektų tipų reikšmingumo vertinimai.

Naudojami šaltiniai yra paženklinti pagal jų mokslinę kokybę ir (arba) specifiką.

=> http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Page.jsp?name=lebensraumarten (įvadas dėl buveinių ir rūšių)

IV.	36 poveikio veiksnių apibrėžtis ir apibūdinimas

Pateikta 36 poveikio veiksnių, suskirstytų į 9 grupes, žinių bazė su konkrečiomis apibrėžtimis ir išsamiais galimo poveikio buveinėms ir rūšims apibūdinimais. Šie poveikio veiksniai yra bendroji grandis, siejanti projektus su buveinėmis ir rūšimis. Informaciją apie juos taip pat galima skaityti arba atsispausdinti ataskaitose.

=> http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Page.jsp?name=wirkfaktoren (įvadas dėl poveikio veiksnių)

=> http://ffh-vp-info.de/FFHVP/Wirkfaktor.jsp (duomenų bazė dėl poveikio veiksnių)

V.	Papildoma informacija

Šiuo metu turima papildoma informacija apima sistemoje cituojamų literatūros šaltinių bibliografiją, terminų žodynėlį ir nuorodas, pavyzdžiui, į Vokietijos „Natura 2000“ teritorijų internetinių žemėlapių sistemą. Ateityje ši sistema galės veikti kaip platforma, skirta, kiek tinka, teikti tolesnei informacijai apie poveikio vertinimą federaliniu lygmeniu.

Airija: priemonė „AA GeoTool“ – tikrinimui ir tinkamam vertinimui skirta informacija

„AA GeoTool“ prietaika palengvina duomenų rinkimo procesą atliekant tikrinimą (1 etapas) ir tinkamą vertinimą (2 etapas). Airijos aplinkos apsaugos agentūra (EPA) ir Nacionalinių parkų ir laukinės gamtos tarnyba (NPWS) kartu sukūrė „AA GeoTool“. Duomenys šiai prietaikai gaunami tiesiogiai naudojantis NPWS teikiama internetine paslauga. Duomenys yra reguliariai atnaujinami, o vertinimai grindžiami naujausia prieinama informacija.

„AA GeoTool“ naudotojas gali pasirinkti tašką žemėlapyje ir tada atlikti SST ir SAT paiešką nustatytu atstumu (arba aukščiau prieš srovę ar žemiau pasroviui) nuo to taško. Naudotojo pasirenkamas atstumas priklauso nuo plano arba projekto galimo poveikio aplinkai lygio.

Apie kiekvieną pasirinktu spinduliu esančią „Natura 2000“ teritoriją renkama informacija apima:

1.	teritorijos tipą, pvz., SST ar SAT;

2.	unikalų teritorijos kodą;

3.	teritorijos pavadinimą;

4.	teritorijos atstumą nuo naudotojo pasirinkto pradžios taško;

5.	naudotojo pasirinktą paieškos kryptį;

6.	su kiekviena teritorija susijusių aktualių interesų sąrašą;

7.	interneto nuorodą į kiekvienos teritorijos apsaugos tikslus.

Nuoroda į „ AA GeoTool“: https://gis.epa.ie/EPAMaps/AAGeoTool.

Daugiau informacijos apie konkrečias „Natura 2000“ teritorijas galima rasti NPWS svetainėje http://www.epa.ie/terminalfour/AppropAssess/index.jsp, taip pat https://gis.epa.ie/EPAMaps/default.

Nyderlandai: tinkamo vertinimo priemonės ir gairės

Nyderlanduose galima naudotis „maršruto planavimo priemone“ siekiant atsižvelgti į saugomą gamtą per aplinkosauginių leidimų išdavimo procedūras (1). Ji padeda atlikti visus reikiamus proceso etapus. Ši planavimo priemonė skirta pareiškėjui, prašančiam išduoti aplinkosauginį leidimą, kai reikia atlikti gamtos patikrinimą. Ji taip pat skirta kompetentingai institucijai, dalyvaujančiai nagrinėjant paraišką dėl aplinkosauginio leidimo, t. y. savivaldybei ir provincijos valdžios institucijai. Šioje planavimo priemonėje apibūdinami procedūros etapai, kuriuos reikia atlikti, jeigu į aplinkosauginio leidimo suteikimo procedūrą įeina vertinimas dėl saugomų rūšių ar saugomų „Natura 2000“ teritorijų. Planavimo priemonė padeda pareiškėjams ir specialistams atsakyti į tokius klausimus: „Kaip sužinoti, ar reikia atlikti gamtos vertinimą?“, „Kuriame etape turėtų būti prieinami ekologiniai duomenys?“ ir „Kiek laiko trunka procedūra?“.

Taip pat yra priemonė, padedanti prognozuoti galimą poveikį „Natura 2000“ teritorijose esančioms rūšims ir buveinių tipams (bet ne pačios teritorijos vientisumui). Poveikio indikatorius „Natura 2000 – išankstinės ekologinės sąlygos ir trikdantys veiksniai“ – priemonė, skirta vystytojams, leidimus išduodančioms institucijoms ir planų rengėjams, kurių užduotys susijusios su veikla „Natura 2000“ teritorijose ar arti jų. Šis poveikio indikatorius yra priemonė, kurią naudojant galima tirti veiklos ir planų galimą žalingą poveikį. Poveikio indikatorius suteikia informacijos apie įvairių rūšių ir buveinių tipų jautrumą dažniausiems trikdantiems veiksniams. Ši informacija yra bendro pobūdžio; norint nustatyti, ar tam tikra veikla daro žalą praktikoje, būtina atlikti tolesnius tyrimus.

Internete taip pat pateiktos 2010 m. parengtos gairės dėl reikšmingumo (2), kuriose pateikta rekomendacijų dėl poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo vertinimo. Iš pradžių daroma prielaida, kad jeigu buveinės plotas, rūšių skaičius ar buveinės kokybės lygis dėl intervencinės veiklos yra mažesni negu nurodyta apsaugos tiksluose, tai rodo, kad gali būti reikšmingų padarinių. Vis dėlto dėl konkrečių veiklos ypatumų ar teritorijos sąlygų specifikos gali būti taip, kad, nepaisant nustatyto tų rodiklių sumažėjimo, reikšmingų padarinių nėra. Todėl teritorijos lygmeniu atlikus išsamią analizę gali būti padaryta kitokia išvada, kaip apibūdinta gairėse.

Be to, yra parengtos konkrečios gairės dėl projektų, kurių poveikis gali būti susijęs su azotu. Dėl azoto iškritų Nyderlanduose yra sukurta kompleksinė sistema, kurioje atsižvelgiama (tik) į azoto iš įvairių šaltinių suminį poveikį.

Vadinamajame leidimų duomenų banke dėl nacionalinių projektų yra pateikta visa susijusi informacija, atitinkamas sprendimas ir, nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pat išsamūs tinkami vertinimai dėl leidimų, susijusių su Gamtos apsaugos įstatymo įgyvendinimu.

1.2. Vertinimo gairės

Austrija: transporto infrastruktūros vertinimo gairės

Austrijos kelių ir geležinkelių transporto tyrimų asociacija (www.fsv.at) parengė vadinamąsias RVS gaires (3). Austrijos transporto, inovacijų ir technologijų ministerija, atsakinga už automobilių kelius ir greitkelius, nustatė, kad šios gairės yra privalomos ASFINAG (valstybės viešųjų kelių įmonei) ir įeina į kitų projektų vykdymo taisykles. Jose apibūdinama, be kita ko, kaip turi būti organizuojami planavimo procesai ir kokie metodai turėtų būti taikomi, kad būtų pakankamai atsižvelgiama į įvairius aplinkos apsaugos reikalavimus. Į šias gaires įeina, pavyzdžiui, rekomendacijos arba susitarimai dėl ribinių verčių, duomenų rinkimo metodų aprašymai ir techninių terminų apibrėžtys. Dėl gamtos apsaugos, ypač dėl „Natura 2000“ ir ES rūšių apsaugos reikalavimų, 2015 m. buvo parengtos ir paskelbtos specialios RVS gairės (Rūšių apsaugos vertinimai dėl infrastruktūros projektų, RVS 04.03.13). Tokios temos, kaip reikšmingo populiacijos trikdymo ar „Natura 2000“ teritorijos apibrėžtis, aiškinamos taip, kad jas lengvai suprastų naudotojai – projektų planavimo organai ir infrastruktūros vertinimo institucijos.

Belgija: atmosferinių iškritų sukelto rūgštėjimo ir eutrofikacijos vertinimo gairės

Yra parengtos gairės dėl tokio poveikio kaip „atmosferinių iškritų sukeltas rūgštėjimas“ ir „atmosferinių iškritų sukelta eutrofikacija“. Šios metodikos siejamos su tokia veikla kaip intensyvus žemės ūkis, pramoniniai šildymo ir energetikos procesai ir susisiekimas (NOx ir NH3 iškritos). Skatinama šį galimą poveikį vertinti pagal dviejų etapų metodą. Pradiniam tikrinimui yra prieinama interaktyvi internetinė priemonė, kurią naudojant galima per greitą patikrą nustatyti, kur gali būti patiriamas poveikis. Jei šios greitos iškritų patikros rezultatas yra žymimas sutartine žalia spalva, tai reiškia, kad žalingo poveikio nesitikima. Tačiau jeigu naudojant šią priemonę gautas rezultatas yra žymimas raudona spalva, tai reiškia, kad gali būti žalingas poveikis, kurį reikia nuodugniau ištirti atliekant tinkamą vertinimą (https://www.milieuinfo.be/voortoets/).

Vokietija: ribinių verčių nustatymas reikšmingam neigiamam poveikiui nustatyti

Vokietijoje, kaip ir kitose šalyse, dėl didelio subjektyvumo buvo sunku vertinti poveikio „Natura 2000“ tiksliniams saugomiems elementams reikšmingumą, kuris yra esminė tinkamo vertinimo dalis. Todėl kompetentingoms institucijoms dažnai trūko pagrįsto mokslinio tikrumo, kad galėtų tinkamai pagrįsti savo sprendimus leisti arba neleisti įgyvendinti tam tikrą planą arba projektą.

Siekdama spręsti šią problemą ir užtikrinti vienodesnį ir nuoseklesnį požiūrį vertinant poveikio reikšmingumą praktikoje, Vokietijos federalinė gamtos apsaugos agentūra (BfN) užsakė pagal mokslinių tyrimų projektą parengti moksliškai patikrintas taisykles ir nuostatas dėl poveikio visiems Vokietijoje esantiems į Paukščių ir Buveinių direktyvas įtrauktiems buveinių tipams ir rūšims reikšmingumo vertinimo. Parengtas gairių dokumentas buvo paskelbtas 2007 m. (Lambrecht ir Trautner, 2007).

A. Standartų parengimo aplinkybės ir statusas

Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Waddenzee byloje, Vokietijos aukščiausiasis nacionalinis administracinis teismas (BVerwG) padarė išvadą, kad į „Natura 2000“ teritorijos apsaugos tikslus įtrauktos buveinės praradimas apskritai laikytinas reikšmingu neigiamu poveikiu tos teritorijos vientisumui. Taip pat 2013 m. balandžio 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Galway byloje (C-258/11) aiškiai nurodyta, kad griežta „Natura 2000“ teritorijose esančių buveinių apsauga yra būtina ir kad net ir maži praradimai gali būti tam tikromis sąlygomis vertinami kaip reikšmingi.

Siekiant tinkamai vertinti palyginti mažus praradimus, Lambrecht ir Trautner (2007) standartuose pateikti orientaciniai reikšmingumo lygiai. Šie standartai buvo parengti pagal mokslinių tyrimų ir plėtros projektus ir tada svarstyti ir vertinti šešerių metų laikotarpiu per plataus masto ekspertų dalyvavimo procedūrą. Dabar jie yra plačiai pripažinti ir suderinti, rekomenduojami gairėse, į juos oficialiai ir nuolat atsižvelgia administraciniai teismai ir jais plačiai naudojamasi atliekant įvairius tinkamus vertinimus.

B. Standartų koncepcija

Šie standartai yra pagrįsti prielaida, kad į „Natura 2000“ teritorijos apsaugos tikslus įtrauktų buveinių tipų ir rūšių buveinių negrįžtamas praradimas apskritai turėtų būti laikomas reikšmingu neigiamu poveikiu atitinkamos teritorijos vientisumui. Vis dėlto kai kurių buveinių tipų ir rūšių praradimą iki tam tikro lygio tam tikromis sąlygomis būtų galima laikyti nereikšmingu.

Šiose gairėse pateikiami moksliškai patvirtinti kriterijai ir ribinės vertės reikšmingumui nustatyti, remiantis kokybiniais ir funkciniais aspektais, taip pat kiekybiniais kriterijais. Kad tam tikras poveikis būtų laikomas nereikšmingu, jis turi atitikti visas šias sąlygas:

A.	neturi būti paveikta jokia svarbi ar ypatinga buveinės funkcija ar variantas. Konkretūs buveinės elementai turi likti nepakitę.

B.	neviršijamos „kiekybinio – absoliučiojo teritorijos praradimo“ (nustatomo dėl kiekvieno buveinės tipo ir dėl rūšių buveinių) orientacinės vertės;

C.	neviršijamas „santykinio ploto praradimo“ dydis, lygus 1 proc. viso atitinkamos buveinės ploto toje teritorijoje;

D.	suminis poveikis kartu su kitais projektais neviršija minėtų (B ir C) verčių;

E.	suminis poveikis kartu su kitais poveikio veiksniais taip pat neviršija minėtų verčių.

C. Buveinių praradimo ribinių verčių nustatymas

Nereikšmingų praradimų orientacinės vertės parengtos pagal konkrečioms buveinėms ir konkrečioms rūšims taikomą metodą, naudojant nustatytus kriterijus. Ribinės vertės nustatytos atsižvelgiant į buveinių pažeidžiamumą, kuris įvertintas pagal 3 pagrindinius kriterijus ir 4 antrinius kriterijus:

Pagrindiniai su buveinės tipu susiję kriterijai:

—	minimalus ekologiškai gyvybingas buveinės plotas;

—	vidutinis buveinės plotas „Natura 2000“ teritorijose;

—	bendras buveinės plotas tinkle „Natura 2000“.

Antriniai kriterijai:

—	buveinės tipo retumas / dažnumas;

—	prioritetinės buveinės statusas;

—	buveinės išnykimo grėsmė;

—	regeneracinė geba.

Remiantis visos šalies buveinių, esančių tinkle „Natura 2000“, išteklių įvertinimu nustatytos penkios sausumos buveinių ir dvi jūrų buveinių pažeidžiamumo klasės (žr. 1 lentelę).

Tada sudarytoje matricoje pažeidžiamumo klasės susietos su trimis santykinio ploto praradimo lygiais (I, II ir III lygiai), atitinkančiais santykinį 1 proc., 0,5 proc. ir 0,1 proc. praradimą. Priimtino absoliučiojo ploto praradimo ribinės vertės kiekvienai buveinių klasei apskaičiuotos pagal kiekvieną buveinių klasę ir kiekvieną santykinio praradimo lygį (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Pagal Buveinių direktyvos 1 priedą saugomų buveinių priimtino nereikšmingo praradimo absoliučiųjų ir santykinių ribų orientacinės vertės (OV)

Santykinio praradimo atveju:	Lygis	Orientacinių verčių klasės (priimtino kiekybinio – absoliučiojo buveinės praradimo ribinės vertės)
		1	2	3	4	5	6a	6b
		1	2	3	4	5	Speciali jūr. klasė
<1 %	I. bazinė OV	0 m2	25 m2	50 m2	100 m2	250 m2	500 m2	0,5 ha
<0,5 %	II. vidutinė OV	0 m2	125 m2	250 m2	500 m2	1 250 m2	2 500 m2	2,5 ha
<0,1 %	III. viršutinė OV	0 m2	250 m2	500 m2	1 000 m2	2 500 m2	5 000 m2	5 ha

Praktiškai tai reiškia, kad 21 iš 91 buveinių tipo, esančio Vokietijoje, atveju joks praradimas nėra priimtinas, o likusių buveinių dalinis praradimas gali būti laikomas nereikšmingu, jeigu neviršijamos kiekvienai buveinei nustatytos orientacinės vertės.

Absoliučiojo ploto praradimo susiejimas su santykiniu praradimu reiškia, kad esant didesniam buveinės plotui yra leidžiamas didesnis absoliutusis praradimas, jei jis sudaro nedidelę paveikto ploto dalį. Nustatant ribines vertes atsižvelgta į minimalų gyvybingą buveinės plotą. Toliau 2 lentelėje pateiktos buveinių praradimo orientacinės vertės, nustatytos dėl kai kurių I priedo buveinių tipų Vokietijoje.

2 lentelė

Buveinių praradimo orientacinės vertės, nustatytos dėl kai kurių I priedo buveinių tipų Vokietijoje

Kodas	Buveinės tipas	Buveinės praradimo orientacinė vertė (m2)
		klasė	I lygis	II lygis	III lygis
		klasė	Jeigu prarandama ≤ 1 %	Jeigu prarandama ≤ 0,5 %	Jeigu prarandama ≤ 0,1 %
9110	Bukų miškas (Luzulo Faegetum)	5	250	1 250	2 500
9130	Bukų miškas (Asperulo Fagetum)	5	250	1 250	2 500
9170	Ąžuolų ir skroblų miškas	4	100	500	1 000
91E0*	Aliuvinis miškas	4	100	500	1 000
6510	Žemumų šienaujamos pievos	4	100	500	1 000
4030	Europiniai sausieji viržynai	3	50	250	500
6430	Hidrofilinės pakrančių aukštųjų žolių bendrijos	3	50	250	500
6120*	Sausų smėlynų kalkingos pievos	2	25	125	250
7110*	Aktyvios aukštapelkės	1	0	0	0
7220*	Šaltiniai su besiformuojančiais tufais	1	0	0	0

C. Gyvūnų rūšių buveinių praradimo ribinės vertės

Saugomų rūšių buveinių priimtino praradimo lygio nustatymas daugiausia pagrįstas įprastu rūšių buveinių dydžiu ir peržiūrėtais literatūros šaltiniais, atsižvelgiant į gyvenamuosius arealus, teritorijų dydžius, individų judrumą ir populiacijų arealus. Rūšys sugrupuotos į 8 klases pagal vidutinius gyvenamojo arealo dydžius, kurie nustatyti (pagal Bink, 1992) kaip <1 ha, 4 ha, 16 ha, 64 ha, 260 ha, 10 km2, 40 km2, 160 km2.

Tada reikšmingumo lygių „orientacinės vertės“ nustatytos kaip 1/100 arba 1/1 000 atitinkamos klasės vertės, priklausomai nuo to, ar ta konkreti klasė pasirinkta dėl individų, ar dėl populiacijų. Taikant orientacines vertes reikia atsižvelgti ir į praradimo santykinių ir absoliučiųjų verčių derinį.

Be to, reikia atsižvelgti į konkretų rūšies naudojimąsi buveine, siekiant nustatyti, kurioms buveinių dalims gali būti taikomos orientacinės vertės. Dėl rūšių, kurioms labai gresia išnykti, orientacinė vertė nepateikiama, t. y. reikšmingo poveikio ribine verte laikoma bet kuri vertė, didesnė nei nulis.

Ribinių verčių nėra dėl 16 iš 53 rūšių, įtrauktų į Buveinių direktyvos II priedą, ir dėl 20 iš 98 Paukščių direktyvos rūšių. Kitaip tariant, tikriausiai nebūtų priimtinas joks praradimas. Visos šios išvados, skaičiai ir ribinės vertės pateikiami tik kaip orientyrai. Tai reiškia, kad vis vien būtina rinktis konkrečiu atveju tinkamą požiūrį atliekant kiekvieną tinkamą vertinimą.

D. Standartų pranašumai

Po to, kai paskelbtas šis rekomendacinis dokumentas, jo tinkamumą patvirtino Vokietijos teismai ir dabar jis taikomas visoje šalyje. Remiantis daugiau kaip dešimties metų patirtimi, galima nustatyti kelis šio požiūrio pranašumus:

—	daugiau skaidrumo ir objektyvumo, aiškus vertinimo pagrindas vertinant reikšmingą neigiamą poveikį vientisumui;

—	tinkamo vertinimo taisyklės yra aiškios visiems (rėmėjams, konsultantams, kompetentingai institucijai, gamtos apsaugos institucijai, teisėjams, teismams ir visuomenei);

—	standartais užtikrinama vertinimų kokybė;

—	šiuo požiūriu gali būti naudinga vadovautis ir dėl kitokio poveikio (laipsniškų praradimų);

—	tai teikia daugiau teisinio ir su planavimu susijusio tikrumo.

Daugiau informacijos apie standartų rengimą ir naudojimą praktikoje, taip pat susijusią jurisprudenciją, žr.:

Lambrecht H., Trautner J. (2007): Fachinformationssystem und Fachkonventionen zurBestimmung der Erheblichkeit im Rahmen der FFH-VP — Endbericht zum Teil Fachkonventionen, Schlussstand Juni 2007 (Ekspertų informacijos sistema ir taisyklės dėl reikšmingumo vertinimo atliekant tinkamą vertinimą – galutinė ataskaita, dalis dėl ekspertų taisyklių, galutinė 2007 m. birželio mėn. redakcija, vokiečių k.) https://www.bfn.de/themen/planung/eingriffe/ffh-vertraeglichkeitspruefung.html.

Bernotat, D. (2013): Appropriate Assessment: Standards of significance for more planning certainty (Tinkamas vertinimas: reikšmingumo standartų taikymas siekiant labiau užtikrinto planavimo; pranešimas JASPERS seminare dėl gamtos apsaugos 2013 m. balandžio 10 d. Briuselyje) http://www.jaspersnetwork.org/download/attachments/13205585/Appropriate%20assessment%20standards%20-%20Germany.pdf?version=1&modificationDate=1400316957000&api=v2.

Vokietija: su projektais ir veikla susijusio laukinių gyvūnų gaištamumo vertinimo kriterijai

Vokietijoje 2008–2016 m. laikotarpiu sukurta gaištamumo dėl žmogaus veiklos įtakos, vertinamo rūšių lygmeniu, reikšmingumo klasifikavimo sistema. Šioje sistemoje atsižvelgiama į su populiacijų biologija ir gamtos apsaugos būkle susijusius parametrus.

Visų pirma, populiacijų biologinio jautrumo indeksas (PSI) sudarytas remiantis tokiais parametrais kaip gaištamumo lygis, ilgaamžiškumas, pirmo dauginimosi amžius, reprodukcijos lygis, nacionalinis populiacijų dydis ir populiacijų pokytis. Iš daugumos parametrų nustatytų verčių sudaryta balų sistema, parodanti pažeidžiamumą, siejamą su gaištamumu dėl žmogaus veiklos įtakos, – nuo didelio pažeidžiamumo (1 taškas) iki mažo pažeidžiamumo (9 taškai).

Taip pat sudarytas apsaugos vertės indeksas (NWI). Pagal šį indeksą atsižvelgiama į tokius parametrus kaip „statusas nacionalinėje raudonojoje knygoje“, „gausumas Vokietijoje“, „populiacijos būklė“ (pagal „Natura 2000“ sistemą) ir „nacionalinė atsakomybė už atitinkamą rūšį“.

Siekiant padėti atlikti konkrečių rūšių vertinimus, abu indeksai (PSI ir NWI) sujungti naudojant matricą, gaunant su gaištamumu susijusio jautrumo indeksą (MGI). Naudojant šį indeksą yra lengviau vertinti individo praradimo reikšmingumą visai populiacijai. Jis teikia galimybę nustatyti, kurių rūšių (priklausomai nuo to, kiek jos yra retos, gresiančios išnykti ir jautrios) keleto individų praradimą reikia laikyti reikšmingu atliekant vertinimus. MGI indeksas taip pat teikia galimybę nustatyti tas gausias rūšis, dėl kurių nereikia išsamiau tirti su projektu susijusio gaištamumo rizikos bent tais atvejais, kai tai susiję tik su keliais individais.

Institucijos kartu su indeksais taip pat parengė nurodymus, kaip taikyti MGI indeksą planavimo ir poveikio vertinimo sistemoje. Per planavimo ir leidimų išdavimo procesus susidūrimų arba gaištamumo rizika turi būti svarstoma konkretaus projekto pagrindu. Pavyzdžiui, paukščių gaištamumo dėl vėjo jėgainių, elektros linijų (susidūrimai ir žūtys nuo elektros smūgio) ir eismo maršrutų (kelių ir geležinkelių) rizika yra ne tik skirtinga įvairioms rūšims, bet gali priklausyti ir nuo projekto tipo. Taip yra ir dėl šikšnosparnių.

Todėl antrame etape su konkrečiais projektų tipais siejama kiekvienos rūšies gaištamumo rizika suskirstyta į keturias klases dėl paukščių (susidūrimai su elektros linijomis, žūtys nuo elektros smūgio ant vidutinės įtampos linijų stulpų, susidūrimai su automobiliais ir vėjo jėgainėmis) ir į dvi klases dėl šikšnosparnių (susidūrimai su automobiliais ir vėjo jėgainėmis). Šis vertinimas pagrįstas išsamia literatūros peržiūra dėl to, koks skaičius gyvūnų žūsta dėl kiekvieno tipo projektų Vokietijoje ir Europoje, taip pat žiniomis apie biologiją ir rūšių elgseną (pvz., judrumą, gyvenamojo arealo dydį, skrydžio aukštį, elgseną skrydžio metu, manevringumą, judėjimo greitį, kūno dydį, sparnų ilgį ar regėjimą), paskelbtais ekspertų įvertinimais (įskaitant paskelbtas nacionalines ir tarptautines gaires) ir savais įvertinimais. Aiškinant žūčių dėl įvairių projektų statistiką taip pat atsižvelgta į atitinkamų rūšių gausumą.

Tada su konkrečiais projektų tipais susijusi gaištamumo rizika buvo susieta su bendru su gaištamumu susijusio jautrumo indeksu (MGI), kaip su gaištamumu susijusio jautrumo indeksas pagal konkrečius projektų tipus (vMGI).

Siekiant geriau tai paaiškinti, paminėtina, kad „didelė susidūrimų rizika“ dėl elektros linijų, vėjo jėgainių arba kelių savaime nereiškia „reikšmingai didesnės gaištamumo rizikos“ (kaip apibrėžta gamtos apsaugos įstatymuose) rūšims, kurių natūralaus gaištamumo lygis yra 50–60 proc. Labiau kraštutiniai pavyzdžiai yra vabzdžiai (pvz., daug drugių ir žirgelių), kurių susidūrimų keliuose rizika yra didelė, tačiau 100 proc. subrendusių vabzdžių vis vien žūsta kiekvienais metais dėl natūralių priežasčių. Šie gyvūnai yra prisitaikę prie didelių nuostolių visomis savo ekologinėmis savybėmis (didelis natūralus gaištamumas, trumpaamžiškumas, aukštas reprodukcijos lygis, didelė populiacija). Todėl tam tikra gaištamumo dėl žmogaus sukurtos infrastruktūros rizika trumpai gyvenančioms rūšims yra kur kas mažiau reikšminga negu ilgai gyvenančioms rūšims, kurių natūralus gaištamumas nedidelis ir reprodukcijos lygis žemas (vadinamieji K strategai). Taigi, taikant MGI metodą šie rūšių ekologijos aspektai ir skirtumai apsvarstomi vertinant su konkrečiu projektu susijusią gaištamumo riziką.

Galiausiai kiekvienu atskiru atveju turi būti įvertinamas galimas projekto konfliktas su veikiamos rūšies individų skaičiumi. Šiuo tikslu taikoma „konsteliacijai būdinga rizika“ (KSR). Šios rizikos vertinimas grindžiamas konkrečios teritorijos duomenimis ir projekto parametrais.

Apibendrinant, su gaištamumu susijusio jautrumo indeksu (MGI) negalima pakeisti gaištamumo vertinimo kiekvienu individualiu atveju. Vietoj to objektyviai vertinti gaištamumo riziką padeda diferencijuotos klasifikacijos, pavyzdžiui, pagal Poveikio mažinimo reglamentą (priimtą pagal Vokietijos federalinį gamtos apsaugos įstatymą) ar Buveinių direktyvos 6 straipsnio (tinkamas vertinimas) ir 12 straipsnio (rūšių apsauga) nuostatas arba Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos nuostatas. Šiuo metodu siekiama suteikti standartizuotą poveikio rūšių gaištamumui vertinimo būdą, taip padidinant poveikio vertinimų objektyvumą ir skaidrumą.

Bernotat, D., Dierschke, V. (2016), Übergeordnete Kriterien zur Bewertung der Mortalität wildlebender Tiere im Rahmen von Projekten und Eingriffen. 3. Fassung – Stand 20.09.2016. – Leipzig (Bundesamt für Naturschutz), 460 S. https://www.bfn.de/themen/planung/eingriffe/besonderer-artenschutz/toetungsverbot.html

Italija: nacionalinės gairės dėl vertinimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalis

Italijoje neseniai paskelbtos nacionalinės gairės, kuriomis apibūdintos tikrinimo ir tinkamo vertinimo procedūros ir išimčių įgyvendinimas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3–4 dalis.

Šį dokumentą parengė iš nacionalinės ir regioninės valdžios institucijų ir poveikio vertinimo srityje kompetentingų viešojo administravimo įstaigų atstovų sudaryta darbo grupė. Jame atsižvelgta į pasiūlymus, gautus per tinkamumo patikrą, ir atnaujintas Komisijos rekomendacijas dėl 6 straipsnio.

Šiomis gairėmis siekiama suderinti 6 straipsnio 3–4 dalių įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Jomis skatinama, kad atitinkama procedūra apimtų planus, programas, projektus, intervencijas ir veiklą (toliau – P/P/P/I/V), taigi ne vien planus ir projektus. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį šiame etape ir standartinių vertinimo kriterijų taikymą nacionaliniu lygmeniu, pateikta „tikrinimo forma“. Taip pat parengta „vystytojo forma“ reikiamai informacijai apie P/P/P/I/V pateikti. Dėl tinkamo vertinimo šiose gairėse pateiktos išsamios nuostatos dėl turinio ir informacijos, į kurią reikia atsižvelgti, ir konkrečios nuostatos bei elementai, svarbūs atliekant tyrimą ir kokybinę bei kiekybinę analizę dėl poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo.

Atskirame gairių skyriuje aptariamas alternatyvių sprendimų vertinimas dėl išimties, daromos pagal 6 straipsnio 4 dalį. Gairėse pabrėžiama, kad šis vertinimas tebėra oficialiai ir visais atvejais privalomas kaip 6 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties taikymo procedūros sąlyga, nors manoma, kad atliekant tinkamą vertinimą tai taip pat turėtų suteikti galimybę pasiūlymui rinktis mažesnį poveikį aplinkai turinčius sprendimus.

Gairėse taip pat apibūdinti kriterijai, pagal kuriuos tikrinamos įpareigojančios svarbesnio viešojo intereso priežastys, ir tinkamų kompensacinių priemonių nustatymo bei įgyvendinimo metodai, taip pat pateikti paaiškinimai dėl jų tikrinimo ir pranešimo Europos Komisijai užpildant tinkamą formą proceso. Dėl kompensacinių priemonių siūlomi tokie minimalūs kompensacinių priemonių taikymo santykiai: 2:1 dėl Bendrijos svarbos prioritetinių buveinių ir (arba) rūšių (taip pat tinka prioritetinių rūšių buveinėms); 1,5:1 dėl Bendrijos svarbos buveinių ir (arba) rūšių (taip pat tinka rūšių buveinėms); 1:1 dėl papildomų buveinių, rūšių ar rūšių buveinių.

https://www.gazzettaufficiale.it/eli/gu/2019/12/28/303/sg/pdf

POVEIKIO „NATURA 2000“ TERITORIJAI REIKŠMINGUMO VERTINIMAS

(Į ITALIJOS NACIONALINES GAIRES ĮTRAUKTOS TIKRINIMO FORMOS DALIS)

1.	BENDRIJOS SVARBOS BUVEINĖS

Bendrijos svarbos buveinės (Buveinių direktyvos I priedas), kurioms turi įtaką pasiūlymas:

—

...

—

...

Galimas Bendrijos svarbos buveinių nykimas:

—	Buveinės kodas: ...

—	kartoti dėl kiekvienos susijusios buveinės

☐

Taip

☐	Negrįžtamas

☐

Laikinas

Galimas Bendrijos svarbos buveinių suskaidymas:

—	Buveinės kodas: ...

—	kartoti dėl kiekvienos susijusios buveinės

☐

Taip

☐	Negrįžtamas

☐

Laikinas

2.	BENDRIJOS SVARBOS RŪŠYS IR RŪŠIŲ BUVEINĖS

Bendrijos svarbos rūšys (Buveinių direktyvos II priedas ir Paukščių direktyvos 4 straipsnis), kurioms turi įtaką pasiūlymas:

—

...

—

...

Galimas Bendrijos svarbos rūšių trikdymas:

—	Rūšis: ...

—	kartoti dėl kiekvienos susijusios rūšies

☐

Taip

☐	Negrįžtamas

☐

Laikinas

Galimas tiesioginis / netiesioginis Bendrijos svarbos rūšių nykimas (kartoti dėl kiekvienos susijusios rūšies):

—	Rūšis: ...

—	Individų skaičius, porų skaičius, ... pagal SDF duomenis

☐

Taip

Nuostolių (individų skaičiaus, porų...) įvertinimas

Galimas rūšių buveinių nykimas / suskaidymas:

—	Rūšys: ...

—	Rūšių buveinės tipas:

...

(kartoti dėl kiekvienos susijusios rūšių buveinės)

☐

Taip

☐	Negrįžtamas

☐

Laikinas

3.	SUMINIO POVEIKIO VERTINIMAS

Ar kiti P/P/I/V gali daryti reikšmingą suminį ir (arba) sinerginį poveikį tai „Natura 2000“ teritorijai kartu su atitinkamu pasiūlymu?

☐ Taip ☐ Ne

Jei „Taip“, nurodyti tuos kitus P/P/I/V ir apibūdinti, kaip jie reikšmingai paveiks atitinkamą teritoriją kartu su svarstomu pasiūlymu:

...

4.	NETIESIOGINIO POVEIKIO VERTINIMAS

Ar pasiūlymas gali turėti netiesioginį poveikį „Natura 2000“ teritorijai?

☐ Taip ☐ Ne

Jei taip, nurodykite, kokį:

...

5.	VERTINIMO APIBENDRINIMAS

Ar atitinkami P/P/P/I/V gali (bent potencialiai) daryti tiesioginį, netiesioginį ir (arba) suminį poveikį Bendrijos svarbos buveinėms?

☐ Taip ☐ Ne

Jei taip, paaiškinkite, kodėl:

...

Ar atitinkami P/P/P/I/V gali daryti tiesioginį, netiesioginį ir (arba) suminį poveikį ar bent potencialų poveikį Bendrijos svarbos rūšims?

☐ Taip ☐ Ne

Jei taip, paaiškinti, kodėl:

...

Ar atitinkami P/P/P/I/V gali daryti tiesioginį, netiesioginį ir (arba) suminį poveikį ar bent potencialų poveikį „Natura 2000“ teritorijos (-ų) vientisumui?

☐ Taip ☐ Ne

Jei taip, paaiškinti, kodėl:

...

6.	TIKRINIMO IŠVADA

Išvados ir motyvai (pagrįsta nuomonė):

...

7.	TIKRINIMO REZULTATAS:

☐

Teigiamas: tinkamo vertinimo atlikti nereikia

☐

Neigiamas: reikia atlikti tinkamą vertinimą

Šaltinis: poveikio „Natura 2000“ teritorijoms vertinimo gairės (Italija). Linee guida nazionali per la valutazione di incidenza (VInCA). Direttiva 92/43/CEE "Habitat" art. 6, paragrafi 3 e 4. Gazzetta Ufficiale della Repubblica Italiana, 2019.

1.3. Nacionalinės elektros energetikos programos tinkamas vertinimas Airijoje – suminio poveikio vertinimas

„Grid25“ įgyvendinimo programa (toliau – IP) yra Airijos elektros energetikos tinklo plėtros planas iki 2025 m. Ja siekiama užtikrinti ilgalaikį tvarų ir patikimą energijos iš atsinaujinančiųjų ir tradicinių išteklių tiekimą miestams, miesteliams, kaimams, gyventojų būstams ir kitoms pagrindinėms rinkoms, kuriose yra elektros energijos poreikis.

Pagrindinės IP nuostatos iki 2025 m. apima:

—	esamo tinklo 2 530 km ilgio ruožo atnaujinimą

—	ir 828 km ilgio naujos infrastruktūros statybą.

„Grid25“ IP, kaip aukšto lygio strategijoje, nurodyta, kokio pobūdžio infrastruktūros poreikių gali atsirasti ateityje, atsižvelgiant į vyriausybės politiką dėl atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir į prognozuojamą paklausos augimą, tačiau aiškiai nenurodyta, kurioje vietoje bus ta infrastruktūra, kaip antai energijos gamybos jėgainės ar transformatorinės pastotės, arba kur eis energijos perdavimo linijų maršrutas. Vietoj to pateikiama orientacinė bendro požiūrio, kuriuo siūloma grįsti tinklo plėtrą ateityje, apžvalga.

Atliktas šios programos tinkamas vertinimas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Kadangi IP taikoma visoje Airijos Respublikos teritorijoje ir gali turėti sinerginį poveikį už Airijos ribų, atlikta tikrinimo procedūra apėmė visas „Natura 2000“ teritorijas Airijos Respublikoje ir Šiaurės Airijoje.

Atliktas preliminarus dėl IP galimo poveikio tipų tyrimas. Poveikio tipas priklauso nuo įrengiamos infrastruktūros tipo, įskaitant:

—	lokalizuotą infrastruktūrą, pvz., elektros jėgaines, transformatorines pastotes ir kt.;

—	linijinę infrastruktūrą, pvz., orines linijas, požeminius kabelius.

Poveikis, kuris gali būti patiriamas įgyvendinant ĮP, suskirstytas į kelias kategorijas:

—	buveinės ploto praradimas ar sumažėjimas;

—	svarbiausių rūšių trikdymas;

—	atitinkamo tipo buveinės ar rūšies buveinės suskaidymas;

—	rūšių tankio mažėjimas;

—	pagrindinių apsaugos vertės rodiklių pokyčiai, kaip antai vandens kokybės prastėjimas ir jo kiekio mažėjimas.

Šios įgyvendinimo programos (ĮP) pobūdis lėmė tai, kad poveikis apibūdintas bendrais bruožais, bet konkrečiau nustatytas dėl bet kurios iš tikrintų teritorijų. Tikrinimo proceso metu nustatyta apie 340 SST ir 97 SAT, kurios gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai paveiktos ĮP siūlomos infrastruktūros plėtros. Dar 18 SST ir 2 SAT Šiaurės Airijoje gali patirti tarpvalstybinių jungiamųjų linijų poveikį.

Tada atliekant tinkamą vertinimą apsvarstytas galimas neigiamas IP taikymo atskirai arba kartu su kitais planais, programomis ir (arba) projektais poveikis. Suminio poveikio vertinimas pirmiausia atliktas siekiant užtikrinti, kad į tai būtų tinkamai atsižvelgta vertinant galimą reikšmingą IP poveikį.

Suminio poveikio vertinimas

Atliekant vertinimą nustatyti pagrindiniai planai, politika ir programos (nacionaliniu, regioniniu ir grafysčių lygmenimis), pagal kuriuos vykdomos plėtros sukeltų pokyčių poveikis gali susidėti arba sąveikauti su „Grid25“ IP poveikiu. Šiai analizei atlikti reikėjo žinių apie visų svarstomų planų ir plėtros galimą poveikį, ir, nors informacija apie kai kurių planų galimą poveikį buvo ribota, buvo galima nustatyti sąveikas, lėmusias kai kurių planų suminį poveikį. Keli pavyzdžiai pateikti tolesnėje lentelėje.

Politika, planas, programa ar projektai

Sąveikos, dėl kurių patiriamas suminis poveikis

Nacionaliniu lygmeniu (pavyzdys)

Programa „Transport 21“

Potencialus bendras poveikis gali būti patiriamas ten, kur įrengiami nauji ar patobulinti transporto koridoriai kartu su nauja arba patobulinta energijos perdavimo infrastruktūra. Galimas poveikis:

—	buveinių nykimas ir trikdymas. Gali būti paveiktos visos įsteigtos sausumos teritorijos, priklausomai nuo to, kur yra arba per kur eina infrastruktūra ir perdavimo linijos;

—	vietos hidrologinių sąlygų pakitimai ir poveikis gretimoms buveinėms. Labiausiai tikėtinas poveikis nuo požeminio vandens priklausomoms buveinėms, tokioms kaip įvairių tipų pelkės ir turlogai (ežerai);

—	tarša nuosėdomis ir susijęs hidrologinis poveikis ten, kur paveikiamos nuo paviršinių vandenų priklausomos rūšys ir buveinės. Gali būti paveiktos lašišos, nėgės, baltažnypliai vėžiai ir gėlavandenės perluotės;

—	paviršinių ir požeminių vandenų užteršimas teršalais (pvz., degalais, tepalais, betonu) atliekant statybos darbus. Gali būti paveiktos lašišos, nėgės, baltažnypliai vėžiai ir gėlavandenės perluotės;

—

rūšių trikdymas atliekant statybos ir techninės priežiūros darbus. Rūšys, kurios gali būti paveiktos, apima pakrančių ir gėlo vandens telkinių specialiose apsaugos teritorijose (SAT) lizdus sukančius ir žiemojančius paukščius; ūdras ir tulžius ten, kur plėtra vykdoma arti arba skersai vandentakių; šikšnosparnius ten, kur plėtra daro poveikį miškingoms vietovėms, gyvatvorėms ar šikšnosparnių poilsio vietoms;

—	paukščių susidūrimų rizika ten, kur oriniai elektros perdavimo kabeliai įrengiami arti SAT arba skersai paukščių skrydžio kelių.

Regioniniu lygmeniu (pavyzdys)

Regioniniai atliekų tvarkymo planai

Potencialus bendras poveikis gali būti patiriamas ten, kur nauja atliekų tvarkymo infrastruktūra ir nauja energijos perdavimo infrastruktūra kartu įrengiamos įsteigtoje teritorijoje arba arti jos.

Galimas reikšmingas poveikis yra toks, kaip pirmiau nurodyta.

Grafysčių lygmeniu (pavyzdys)

Grafysčių

ir miestų plėtros planai

Potencialus bendras poveikis gali būti patiriamas ten, kur yra poreikis sukurti naują infrastruktūrą įgyvendinant grafysčių ir miestų plėtros planus. Susijusios energijos perdavimo infrastruktūros kūrimas galėtų sukelti galimą reikšmingą poveikį, kaip apibūdinta pirmiau.

Projektai

Jūros energijos gamybos projektai

Jungtinis poveikis gali būti patiriamas jūros ir kranto infrastruktūros sąlyčio vietoje. Galimas poveikis:

—

buveinių nykimas ir trikdymas. Gali būti paveiktos visos įsteigtos sausumos teritorijos, priklausomai nuo to, kur yra arba per kur eina infrastruktūra ir perdavimo linijos. Taip pat galimas buveinių nykimas litoralinėje ir pakrantės zonose. Buveinių nykimas yra didesnis ten, kur įrengiami požeminiai kabeliai;

—	tarša nuosėdomis ir susijęs hidrologinis poveikis ten, kur paveikiamos nuo paviršinių vandenų priklausomos rūšys ir buveinės. Gali būti paveiktos lašišos, nėgės, baltažnypliai vėžiai ir gėlavandenės perluotės;

—	paviršinių ir požeminių vandenų užteršimas teršalais (pvz., degalais, tepalais, betonu) atliekant statybos darbus. Gali būti paveiktos lašišos, nėgės, baltažnypliai vėžiai ir gėlavandenės perluotės;

—

rūšių trikdymas atliekant statybos ir techninės priežiūros darbus. Rūšys, kurios gali būti paveiktos, apima pakrančių ir gėlo vandens telkinių specialiose apsaugos teritorijose (SAT) lizdus sukančius ir žiemojančius paukščius; jūrų žinduolius ten, kur yra jungtys tarp jūros ir kranto infrastruktūros; ūdras ir tulžius ten, kur plėtra vykdoma arti arba skersai vandentakių; šikšnosparnius ten, kur plėtra daro poveikį miškingoms vietovėms, gyvatvorėms ar šikšnosparnių poilsio vietoms.

Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad naujos energijos gamybos infrastruktūros plėtra kartu su kitomis ekonominėmis plėtros iniciatyvomis gali lemti buveinių ir (arba) rūšių nykimą, rūšių (populiacijų) suskaidymą ir vandens kokybės ar kiekio pokyčius. Šiuos galimus konfliktus būtų galima sušvelninti priemonėmis, vėliau nustatytomis atliekant tinkamą vertinimą, ir tam atitinkamai būtų skiriama dėmesio atliekant žemesnio lygmens poveikio aplinkai vertinimą.

Galimo reikšmingo poveikio vertinimas ir poveikio švelninimo priemonių siūlymas

Kaip jau minėta, „Grid25“ įgyvendinimo programoje pateikta bendro siūlomo būsimos elektros energetikos tinklo plėtros metodo orientacinė apžvalga, tačiau konkrečiai nenurodyta infrastruktūros vieta. Tai riboja galimų vertinimų atlikimo lygį ir dėl to įmanoma tik apibendrintai atlikti galimo reikšmingo poveikio vertinimą. Todėl buvo atliktas bendras poveikio ir jautrumo aspektų tyrimas. Atliekant vertinimą nustatyti veikiamoms buveinėms ir rūšims daromo poveikio tipai, kuriuos galima numatyti dėl šių pagrindinių IP komponentų:

—	orinių perdavimo linijų;

—	požeminių kabelių;

—	naujų pastočių statybos ir esamų pastočių plėtros;

—	elektros energijos perdavimo sistemos regionuose stiprinimo.

Dėl pastarojo komponento nustatyti pagrindiniai jautrumo aspektai kiekviename regione ir parengtos rekomendacijos, kaip išvengti numatomo poveikio (pvz., stiprinant energijos perdavimo sistemą regione vengti tam tikrų ypač jautrių zonų, skatinti įrengti pastotes ir orines linijas miesto žemėje arba tose teritorijose, kuriose jau yra tankūs seniai įkurtų gyvenviečių koridoriai, vengiant jautresnių aukštumų teritorijų ir kt.).

Atliekant vertinimą taip pat nustatytas kelių tinklo plėtros iniciatyvų, kurios jau pasiekė detalaus planavimo etapą (nors šių projektų vieta ir maršrutas dar nenustatyti), poveikis arti esančioms „Natura 2000“ teritorijoms, kurios dėl to gali būti paveiktos atitinkamų atskirų projektų.

Tame etape dėl strateginio „Grid25“ IP pobūdžio nebuvo įmanoma galutinai nustatyti, kad IP neturės neigiamo poveikio tinklo „Natura 2000“ vientisumui. Todėl buvo pasiūlytos poveikio švelninimo priemonės, siekiant užtikrinti, kad reikšmingo poveikio būtų išvengta.

Pasiūlytos dviejų lygių poveikio švelninimo priemonės. Pirmojo lygio priemonėmis bus grindžiamas strateginis požiūris į poveikio švelninimą, o antrojo lygio poveikio švelninimo priemonės yra labiau orientuotos į konkretų poveikį ir taikomos ten, kur atlikus projekto lygmens poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir tinkamą vertinimą nustatomas reikšmingas poveikis.

Bendrosios poveikio švelninimo priemonės yra numatytos pagal pagrindines nustatytas poveikio kategorijas ir svarbiausias buveines bei rūšis, kurios gali būti paveiktos. Pavyzdžiui, dėl bendro buveinių nykimo ir trikdymo yra apibūdintos poveikio vengimo ir švelninimo priemonės, taikytinos dėl pelkių ir durpynų plotų, paukščių, šikšnosparnių, ūdrų, nuo vandens priklausomų buveinių ir rūšių, gėlavandenių perluočių, kitų saugomų rūšių ir t. t.

Svarstant poveikio švelninimo priemones pirmenybė bus teikiama poveikio vengimui ir bus švelninamas tas poveikis, kurio išvengti neįmanoma. Be to, dėl visų įgyvendinant IP vykdomų žemesnio lygmens projektų bus konkrečiai atliekamas tinkamas vertinimas, kai jau bus žinoma detalesnė projekto ir vietos informacija.

Manoma, kad „Grid25“ įgyvendinimo programa, įtraukus poveikio švelninimo priemones, neturės reikšmingo neigiamo poveikio tinklo „Natura 2000“ vientisumui. Nepaisant to, visi projektai, kuriuos numatoma įgyvendinti pagal IP, bus patikrinti ir, kai reikės, bus atliktas jų tinkamas vertinimas.

Šaltinis: prie „Grid25“ įgyvendinimo programos tinkamo vertinimo pridėtas pareiškimas dėl poveikio „Natura“ teritorijoms, paskelbtas

https://www.eirgridgroup.com/site-files/library/EirGrid/Natura-Impact-Statement-in-Support-of-the-Appropriate-Assessment-of-the-Grid25-Implementation-Plan.pdf.

2. ĮPAREIGOJANČIOS SVARBESNIO VIEŠOJO INTERESO PRIEŽASTYS

2.1. Įvairaus pobūdžio įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pavyzdžiai ir jų pagrindimas

Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalis:

„Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram „Natura 2000“ vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai.

Kai atitinkamoje teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė rūšis, vieninteliai argumentai, kuriuos galima pateikti, yra argumentai, susiję su žmonių sveikata ar sauga, su labai svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis arba kitomis, Komisijos nuomone, įpareigojančiomis [svarbesnio viešojo intereso priežastimis].“

I. Socialinio ar ekonominio pobūdžio įpareigojančios svarbesnio viešojo intereso priežastys (teritorija su neprioritetiniais tiksliniais elementais)

Projektas: siūlomas Loch Talte, Slaigo grafystėje, esančio vandens valymo įrenginio atnaujinimas (Airija, 2019 m.)

Projekto ir „Natura 2000“ teritorijos apibūdinimas

Loch Taltas – aukštumų ežeras, esantis SST IE0000633 Lough Hoe Bog teritorijoje, kuris nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio aprūpina vandens ištekliais daugiau kaip 13 000 gyventojų, eksploatuojant vieną vandens valymo įrenginį. Siekiant užtikrinti nuolatinį geriamojo vandens tiekimą, atitinkantį dabartinius gavybos lygius, šį vandens valymo įrenginį būtina atnaujinti. Atlikus hidrogeologinius tyrimus padaryta išvada, kad ilgesniais sauso oro periodais vandens gavyba iš ežero prisideda prie reikšmingo ežero lygio pažemėjimo, kuris daro neigiamą poveikį šlapyninių vijukų (Vertigo geyeri) buveinei. Siekiant išvengti šio poveikio, būtina, kad didelę metų dalį vandens gavyba būtų sumažinta apie 50 proc.

Nors V. geyeri sraigių šioje teritorijoje neužfiksuota nuo 2007 m., ši populiacija laikoma svarbia visos šalies mastu ir turi būti atkurta. Siūlomomis apsaugos priemonėmis bus pagerintos buveinės sąlygos, taikant drėkinimo ir drėgnumo atkūrimo sistemą, tačiau tai nesušvelnina ankstesnio šios rūšies praradimo dėl vandens gavybos sukelto spaudimo. Siūlomu projektu bus toliau keičiama abiotinių ir biotinių sąlygų dinamika, nuo kurios priklauso V. geyeri populiacijos struktūra ir funkcijos, ir tai pavėlins jos apsaugos tikslo pasiekimą.

Alternatyvūs sprendimai

Įvertintos septynios alternatyvos, įskaitant scenarijų, pagal kurį „nieko nedaroma“ (nulinė alternatyva), pagal jų poveikį sveikatai, socialinį ir ekologinį poveikį. Vienintelė artimiausiu trumpuoju laikotarpiu prieinama galimybė yra vandens valymo dabartinėje vandens valymo įrenginio vietoje patobulinimas, sustiprinant vandens valymu teikiamą apsaugą nuo parazitinių pirmuonių ir aplinkos teršalų trihalometanų (THM) kiekių leistinų ribų viršijimo. Po šio patobulinimo vanduo bus saugus vartoti vietos gyventojams maždaug 7–10 metų, iki bus sukurtas ir įgyvendintas ilgalaikis tvarus sprendimas.

Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pagrindimas

Siekiama daugiau kaip 13 000 gyventojų aprūpinti saugiu ir patikimai tiekiamu geriamuoju vandeniu.

Siūlomos kompensacinės priemonės

Atkurti tvarią šlapyninių vijukų populiaciją toje SST siūloma pagal išsamiai parengtą programą, pagal kurią pagrindinė kalkingos žemapelkės buveinė bus laikinai drėkinama, iki bus panaikintas vandens gavybos daromas spaudimas tai teritorijai. Kartu su drėkinimo valdymu siūloma nuolat stebėti drėkinimo sistemos veikimą ir į žemapelkės buveinę laipsniškai perkelti sraiges per ketverių metų laikotarpį, pradedant nuo mažiau jautrių rūšių ir galiausiai perkeliant Vertigo geyeri iš kitos SST, kurioje šios rūšies apsaugos būklė yra gera.

II. Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pagrindimas: gyvybių ir turto apsauga

Projektas: apsaugai nuo potvynių skirto reguliuojamo polderio įrengimas Rezoje (Vokietija, 2014 m.)

Projekto ir „Natura 2000“ teritorijos apibūdinimas

Šio projekto tikslas – pagerinti dabartines apsaugai nuo potvynių skirtas sauso polderio konstrukcijas prie Rezos (Rösa) kaimo iki HQ200 (aukščiausias maksimalaus vandens išsiliejimo lygis kartą per 200 metų) apsaugos lygio. Pagrindiniai projekto elementai yra apie 7,5 km ilgio atkuriami pylimai (5 m pločio apačioje ir 3 m pločio ant šlaito viršaus), nauji vandens įleidimo ir išleidimo įrenginiai ir dvi apsaugai nuo potvynių skirtos sienelės (1 225 m ir 310 m ilgio). Dabartiniais pylimais užtikrinama apsauga tik nuo HQ100 lygio potvynių, tačiau dėl neprognozuojamų ekstremalių meteorologinių reiškinių potvyniai, viršijantys šį lygį, yra tikėtini ir gali padaryti didelę žalą gyvenvietėms ir pramonės objektams žemiau pasroviui nuo dabartinio polderio.

Šio projekto statyba bus vykdoma SST DE4340301 Muldeaue oberhalb Pouch teritorijoje, taigi dėl tiesioginio žemės užėmimo bus paveiktos šių tikslinių tipų buveinės: 6430 tipo – 604 m2 (0,17 proc. šio tipo buveinių ploto toje SST); 6510 tipo – 40 665 m2 (20,33 proc.); 91F0 tipo – 456 m2 (0,46 proc.). Pagal Vokietijoje oficialiai taikomą poveikio reikšmingumo vertinimo metodiką „reikšmingu“ laikomas visas šis poveikis (taip pat tuo atveju, kai žemės užėmimas atrodo nedidelis, nes atsižvelgiama ne tik į žemės užėmimo procentinį dydį, bet ir į daugelį kitų veiksnių).

Alternatyvūs sprendimai

Galimų alternatyvų šiam projektui nėra dėl upės slėnio pobūdžio, tačiau alternatyvų paieška padėjo atlikti daug mažesnių projekto pakeitimų, kuriais bus sumažintas jo neigiamas poveikis (pvz., pylimo šlaito nuolydžio pakeitimas, dėl kurio galima atkurti pievas, nedideli pylimų ir sienelių vietos pakeitimai ir kt.).

Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pagrindimas

Polderio pylimo statyba yra būtina siekiant padidinti pylimo saugumą ir apsaugoti gyventojus nuo potvynių. Todėl svarbiausias įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pagrindimas yra susijęs su visuomenės saugumu ir žmonių sveikata.

Siūlomos kompensacinės priemonės

Toje SST bus sukurtos 6430 tipo buveinės santykiu 1:8. Ant pylimo šlaitų bus atkurtos 6510 tipo buveinės, daugiausia už SST ribų, santykiu 1:5. 91F0 tipo miško buveinių („D“ kokybės) praradimas bus kompensuotas pasodinant naują tokios pačios rūšinės sudėties mišką santykiu 1:4, taip pat prie esamų miškų pasodinant medžių juostą santykiu 1:16 (visur daugiausia už atitinkamos teritorijos ribų). Siekiant išlaikyti viso tinklo vientisumą, SST teritorija bus padidinta, kad apimtų kompensacinių priemonių taikymo vietas.

III. Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pagrindimas: kitos priežastys, įskaitant socialines ir ekonomines priežastis

Projektas: viešosios infrastruktūros darbai dėl greitojo traukinio maršruto tarp Tūro ir Bordo (Prancūzija, 2013 m.)

Projekto ir „Natura 2000“ teritorijos apibūdinimas

Šis projektas įgyvendinamas dėl naujos greitojo traukinio linijos tarp Tūro ir Bordo. Tai apima naujos (302 km ilgio) linijos tiesimą ir jos jungtį (38 km ilgio) su esamomis geležinkelio linijomis, taip pat šoninius kelius, baseinus, elektros infrastruktūrą, viadukus ir požemines perėjas (takus žemės ūkio reikmėms, gyvūnų perėjas), darbines platformas ir pagalbinius įrenginius.

Šis maršrutas eis per keturias SAT (FR5412006 Vallée de la Charente en amont d’Angoulême, FR5412018 Plaines du Mirebelais et du Neuvillois, FR5412021 Plaines de Villefagnan, FR5412022 Plaine de la Mothe St Héray Lezay) ir dvi SST (FR5402010 Vallée du Lary et du Palais, FR5400405 Coteaux calcaires laine de la Mothe St Héray Lezay). Neigiamas poveikis yra tikėtinas 1,9 ha drėgnų pievų ir 4,2 ha antrinių buveinių, svarbių griežlės (Crex crex) apsaugai, sunaikinimas. Taip pat bus tiesiogiai paveikta 185 ha ir netiesiogiai (dėl trikdymo) paveikta 2 947 ha galimų mažojo einio (Tetrax tetrax) buveinių; bus sunaikinta 2 ha didžiaakio satyriuko (Coenonympha oedippus) buveinių (šlapių viržynų); taip pat bus sunaikinta 0,35 ha vienos geriausių žinomų 6210 tipo buveinių – pusiau natūralių sausų pievų ir krūmų facijų ant kalkingų substratų (Festuco-Brometalia) ir bus sutrikdyti vietiniai ekologiniai šios buveinės ryšiai.

Alternatyvūs sprendimai

Įvertintos trys šio maršruto alternatyvos. Galimybių iš dalies pakeisti greitojo geležinkelio linijos maršrutą nėra daug, ir padaryta išvada, kad pasirinkta alternatyva daro mažiausią neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir kartu tebėra techniškai perspektyvi.

Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pagrindimas

Tiesiant 340 km ilgio naują geležinkelio liniją tarp Tūro ir Bordo, ši greitojo geležinkelio linija (TGV) yra vienas svarbiausių geležinkelio projektų visos Europos mastu. Taip bus sukurta efektyvi transporto jungtis Atlanto pakrantėje, tenkinanti didėjantį susisiekimo poreikį. Judant vidutiniu 300 km/h greičiu, keleiviams bus lengviau keliauti, ir pagerės šiame maršrute esančių miestelių aptarnavimas. Kadangi kelionė iš Paryžiaus į Bordo truks tik kiek daugiau kaip dvi valandas, bus akivaizdžiai matomas geležinkelio transporto konkurencinis pranašumas prieš oro transportą ir tai skatins transporto rūšių keitimą. Šis projektas atliks labai svarbų vaidmenį stiprinant transeuropinio tinklo ašį, Atlanto pakrantėje jungiančią Šiaurės ir Rytų Europos regionus su Prancūzijos pietvakariais ir Pirėnų pusiasaliu.

Tai taip pat skatins atitinkamų teritorijų aktyvumą – didės konkurencingumas ir plėsis regiono įmonių verslo rinkos; bus lengviau keliauti vykdant veiklą, kuriai reikalingas didelis judumas, o tai yra svarbus argumentas norint įsteigti naują įmonę ar perkelti verslą iš Paryžiaus į kitus šalies regionus; bus vystomas turizmas, ypač trumpi apsilankymai; bus kuriamos darbo vietos statybos ir eksploatacijos etapuose; bus vystomi dideli urbanistiniai projektai. Traukinys yra greita ir patogi transporto priemonė keliautojams, 34 kartus saugesnė už automobilį. TGV linija teikia galimybę vežti iki 1 000 keleivių 300 km/h greičiu. Tai taip pat energetiškai efektyvus ir nedaug erdvės užimantis kelionės būdas.

Greitasis traukinys atlieka svarbų vaidmenį mažinant energijos išlaidas ir darniai vystant regionus. Jis išmeta 20 kartų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu automobilis ir 45 kartų mažiau nei lėktuvas. Jis nesukelia jokios vietos oro taršos – 90 proc. eismo sudaro elektriniai traukiniai. Keleivių arba prekių vežimo automobilių keliais kaina visuomenei dėl taršos, eismo įvykių ir poveikio klimatui yra 4,5 karto didesnė negu geležinkelių transporto.

Siūlomos kompensacinės priemonės

Griežlių apsaugai nupirkta 35 ha žemės siekiant kompensuoti 6,1 ha buveinės praradimą. Mažųjų einių apsaugai skirta kompensacinių priemonių programa trijose SAT apims 702 ha plotą: bus nupirkta 160 ha žemės, o dėl 542 ha bus sudaryta valdymo sutartis, apimanti priemones, atitinkančias SAT tvarkymo planus. Numatoma vykdyti stebėsenos programą, o reintrodukavimo programoje dalyvaus privati organizacija. Bus nupirkta 5 ha žemės su 6210 tipo buveine (kompensavimo santykis 1:14).

IV. Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pagrindimas: kitos priežastys, pasirinktos remiantis Komisijos nuomone

Projektas: Dunojaus vandens kelio tarp Štraubingo ir Filshofeno gilinimas; ruožas tarp Štraubingo ir Degendorfo (Vokietija, 2019 m.)

Projekto ir „Natura 2000“ teritorijos apibūdinimas

Dunojaus upėje tarp Štraubingo ir Degendorfo (apie 40 km ilgio ruože) niekada nebuvo sudaryta sąlygų laivybai žemo vandens lygio periodais (grimzlė 2 m), kitaip nei ruožuose aukščiau prieš srovę (2,90 m) ir žemiau pasroviui (2,70 m), todėl šis ruožas yra kliūtis laivybai. 2,50 m grimzlė gali būti pasiekta tik vandentakio viduryje, ir tai įmanoma tik 144 dienas per metus. Projekto tikslas yra įveikti šią kliūtį laivybai ir įrengti geresnes apsaugos nuo potvynių priemones. Galutiniu projektu upės vaga bus pagilinta 20 cm, iki –2,20 cm gylio, palyginti su dabartiniu –2,00 m gyliu esant žemam vandens lygiui. Taip upės dugnas bus pagilintas 45 cm, iki –2,65 cm, 9,7 km ilgio ruože. Apsaugos nuo potvynių priemonėmis turėtų būti suteikta apsauga nuo Q100 lygio (didžiausias vandens išsiliejimas kartą per 100 metų) potvynių.

Projekto ruože nuo Štraubingo iki Filshofeno laivų eismo įvykių skaičius yra didžiausias dėl dabartinio laivakelio profilio. Tyrimo duomenimis, laivų eismo įvykių skaičius per metus yra 39 (2004 m.) ir dėl eismo didėjimo iki 2025 m. padidės iki 55,4.

Projektas paveiks didelę (4 720 ha) specialią saugomą teritoriją (SST) DE7142301 Donauauen zwischen Straubing und Vilshofen. Nustatytas galimas tiesioginis, netiesioginis ir bendras reikšmingas poveikis 7 žuvų rūšims, 1 drugių rūšiai ir 1 moliuskų rūšiai, taip pat 7 buveinių tipams, įskaitant prioritetinio 91E0* tipo aliuvinius miškus su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior.

Alternatyvūs sprendimai

Kartu su pasirinkta projekto koncepcija išsamiai įvertintos dar keturios alternatyvos, taip pat „nulinė“ alternatyva. Nė vienos iš alternatyvų poveikis nebūtų reikšmingai mažesnis negu pasirinkto varianto, nes jos užimtų didesnį SST plotą negu siūlomas projektas arba reikšmingai paveiktų didesnę saugomos rūšies buveinę.

Įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių pagrindimas

Nacionalinės ir Europos transporto politikos tikslo pasiekimas: pagilinus Dunojaus upę tarp Štraubingo ir Filshofeno, užpildoma trūkstama grandis baigiant kurti vandens kelių jungtį tarp Šiaurės jūros ir Juodosios jūros per Reino ir Maino upes, Maino–Dunojaus kanalą ir Dunojaus upę. Pagal ES reglamentą Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių Dunojaus federalinės reikšmės vandentakis yra pagrindinio Europos TEN-T tinklo dalis ir labai svarbus Europos ekonomikai.

Geresnis susisiekimas vidaus vandenų uostams: šiuo projektu bus pagerintos laivybos sąlygos projekto teritorijoje žemo Dunojaus vandens lygio periodais. Laivyba Dunojuje, kitaip nei kitos transporto rūšys, tebeturi neišnaudotų transporto pajėgumų, kurie galėtų būti efektyviau naudojami pagilinus laivakelį.

c)	Laivybos sauga ir lengvumas: įgyvendinus projektą, nepaisant eismo didėjimo, laivų eismo įvykių dažnis gali sumažėti nuo prognozuojamo skaičiaus (55,4) iki 42,4 per metus.

d)	Prognozuojamas transporto augimas: numatoma, kad krovinių vežimo apimtis padidės nuo 7,0 mln. tonų per metus (2007 m.) iki 9,7 mln. tonų per metus iki 2025 m., arba padidės 50 proc., iki 10,5 mln. tonų per metus.

Siūlomos kompensacinės priemonės

Poveikis visų paveiktų tipų, įskaitant prioritetinį 91E0* tipą, buveinėms bus kompensuotas kuriant naujas buveines santykiu 3:1. Bus sukurta naujų Maculinea nausithous skirtų pievų buveinių, taip pat naujų Unio crassus skirtų buveinių – naujų upės salų ir upės atšakų (pastarosios bus naudingos ir paveiktoms žuvų rūšims). Numatoma naujų buveinių ilgalaikė stebėsena ir apsaugos valdymas.

Komisijos nuomonė (visas tekstas paskelbtas (https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/opinion_en.htm).

3. KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS

3.1. Kompensacinių priemonių pagal 6 straipsnio 4 dalį pavyzdžiai

Planas arba projektas

Tolimojo geležinkelio transporto linija tarp dviejų mazgų ir 100 metų senumo tilto atnaujinimas Badeno-Viurtembergo žemėje (Vokietija).

Projektas apima paviršių lyginimą, kurio poveikis sušvelninamas įrengiant tunelius.

„Natura 2000“ teritorija, kuriai daromas poveikis

Teritorija, kuriai daromas poveikis, yra DE 7220-311 Glemswald und Stuttgarter Bucht (3 813 ha, dalijama į 31 smulkesnę teritoriją).

Poveikis

Poveikis patiriamas dėl žemės užėmimo ir paskesnio buveinių nykimo ir degradacijos, įskaitant brandžių medžių kirtimą. Bendrijos svarbos vertybės, kurioms daromas poveikis, yra:

Rūšys: Buveinių direktyvos II priedo prioritetinės rūšies Osmoderma eremita populiacija (geros apsaugos būklės).

Buveinė: 6510 tipas – žemumų šienaujamos pievos (Alopecurus pratensis, Sanguisorba officinalis).

Kompensacinės priemonės

—	50 ha plote arti nacionalinio gamtos draustinio (Neuweiler Viehweide) įsteigta „Natura 2000“ teritorija.

—	Įsteigtos teritorijos tikslinis tvarkymas dėl *Osmoderma eremita, atkuriant pagrindinius rūšies išlikimui reikalingus ekologinius elementus.

Tvarkomas paskirtas žemės plotas jungia dvi esamas pagrindines saugomas teritorijas, kurios iki tol buvo izoliuotos, su ekologiniu paribio efektu šiai prioritetinei rūšiai. Tikimasi, kad tikslinio tvarkymo rezultatai padės išlaikyti gerą šios prioritetinės rūšies apsaugos būklę.

Šaltinis: C(2018) 466 final, 2018 1 30.

Planas arba projektas

Kelias B173 tarp Bavarijos vietovių (Vokietija)

„Natura 2000“ teritorija, kuriai daromas poveikis

Teritorija, kuriai daromas poveikis, yra Bendrijos svarbos teritorija (BST) DE 5833-371 Maintal von Theisau bis Lichtenfels (872 ha), kurios didelė dalis sutampa su specialia apsaugos teritorija (SAT) DE 5931-471.02 Täler von Oberem Main, Unterer Rodach und Steinach.

Poveikis SAT teritorijos plotui yra didesnis nei BST. Šios teritorijos funkcionavimas yra susijęs su devyniomis kitomis žemyninio biogeografinio regiono „Natura 2000“ teritorijomis. Teritorijas sudaro salpų buveinės su stovinčio ir tekančio vandens telkiniais.

Poveikis

Kelio trasa kerta „Natura 2000“ tinklą ir daro poveikį dėl žemės užėmimo (buveinių nykimo) ir buveinių ir rūšių trikdymo bei degradacijos tiesiant ir naudojant kelią, daugiausia dėl azoto iškritų. Išsamiau:

I priedo buveinių tipai, kuriems daro poveikį projektas, yra šeši, iš jų vienas prioritetinis (91E0*).

II priedo rūšys, kurioms daromas poveikis, yra penkios, iš jų trys įtrauktos ir į IV priedą.

Reikšmingas poveikis:

Buveinių direktyvos I priedo 3150, 6430, 6510, ir 91E0* tipų buveinėms;

Paukščių direktyvos I priedo paukščių rūšiai Circus aeruginosus.

Kompensacinės priemonės

Kompensacinių priemonių proporcingumas, siekiant subalansuoti buveinių nykimą su bendru tinklo „Natura 2000“ vientisumu, nustatytas taip:

Santykis 1:3 dėl 3150, 6430 ir 91E0* tipų buveinių.

Santykis 1:6 dėl 6510 tipo buveinių.

Bendrijos svarbos teritorijos padidinimas 2 ha.

Nendrynų buveinių ploto sukūrimas rūšiai Circus aeruginosus.

Finansinis planas ir stebėsenos bei vertinimo planas.

Europos Komisija patvirtina šį kompensavimo planą su tokiomis sąlygomis:

—	įgyvendinimas pagal darbo planą, Europos Komisijai pateiktą Vokietijos valdžios institucijų;

—	stebėsenos ir vertinimo ataskaitos pagal pateiktą darbo planą, kaip susitarė Vokietijos valdžios institucijos. Ataskaita turi būti visuomenei prieinama internetu;

—	turi būti atsižvelgiama į tinklo „Natura 2000“ stebėsenos ir vertinimo rezultatus siekiant numatyti kompensacinių priemonių ir poveikio švelninimo priemonių, susijusių su projektu, vertinimą ir peržiūrą;

—	Vokietija vykdo įsipareigojimus dėl tinklo „Natura 2000“ teritorijos DE 5833 - 371 pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį.

Šaltinis: C(2015) 9085 final, 2015 12 18.

Planas arba projektas

Nacionalinis kelias B 252/B 62; 17.56 km ilgio naujo kelio ruožas aplink Miunchauzeno, Veterio ir Lantalio savivaldybes (Heseno žemėje).

Šiaurės–pietų jungtis tarp Paderborno-Korbacho ir Marburgo-Giseno regionų. Nacionalinis kelias B 62 jungia Bydenkopfą per Kelbę su tolimųjų Giseno–Marburgo–Kaselio krypčių maršrutais.

Dėl naujosios trasos keičiamas viešosios infrastruktūros dydis ir ji perkeliama į kitą vietą, pavyzdžiui, bendruomeniniai keliai, energijos tinklai, geležinkelio linija ir dujų vamzdynas.

„Natura 2000“ teritorija, kuriai daromas poveikis

Tinkamo vertinimo sritis apėmė kelias „Natura 2000“ teritorijas. Išvados buvo tokios:

Teritorijai DE 5017-305 Lahnhänge zwischen Biedenkopf und Marburg projektas neturi neigiamo poveikio.

Teritorijai DE 5018-401 Burgwald projektas turi teigiamą poveikį, nes bus vykdomas toliau nuo tos teritorijos ir sumažins didžiąją esamo nacionalinio kelio B 252 eismo apkrovos dalį.

Teritorijai DE 5118-302 Obere Lahn und Wetschaft mit Nebengewässern bus daromas reikšmingas poveikis.

Poveikis

Nacionalinio kelio B 252/B 62 trasa kerta tinklą „Natura 2000“ trijose vietose. Susijęs tiesioginis spaudimas yra buveinių nykimas ir buveinių degradacija; taip pat patiriamas kliūties efektas ir azoto iškritos, kurių bendras poveikis buveinėms ir rūšims daromas dėl buveinių trikdymo ir degradacijos. Vertybės, kurioms šis poveikis turi reikšmingų padarinių, yra:

—

Buveinių direktyvos I priedo buveinių tipai:

—	91E0* (aliuviniai miškai su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior),

—	3260 (lygumų ir priekalnių upės su Ranunculion fluitantis ir Callitricho-Batrachion augalija).

—	Buveinių direktyvos II priedo rūšys:

Cottus gobio ir Lampetra planeri.

Visiems į I priedą įtrauktiems buveinių tipams ir kitoms rūšių buveinėms reikšmingas poveikis daromas dėl didesnio azoto iškritų kiekio. Didesni nuosėdų kiekiai daro neigiamą reikšmingą poveikį visoms vandenyje gyvenančioms rūšims. Reikšmingiausia tiesioginė ir netiesioginė žala daroma 91E0* tipo buveinėms dėl tręšimo ir rūgštinimo azoto dujomis.

Kompensacinės priemonės

Dėl 91E0* tipo buveinių (aliuvinių miškų su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior) nykimo:

tiesioginio poveikio kompensavimas santykiu 1:3.

netiesioginio poveikio kompensavimas santykiu 1:2.

Šaltinis: C(2012) 3392, 2012 5 29.

Planas arba projektas

Laivakelio gilinimas ir platinimas Maino upės Vipfeldo, Garštato ir Šveinfurto ruožuose (Bavarija, Vokietija)

Pagrindinis šio projekto tikslas yra praplatinti esamą Maino upės laivakelį tarp Vipfeldo šliuzo vartų (ties 316,12 kilometro žyma) ir Otendorfo (ties 345,29 kilometro žyma) nuo 36 m iki 40 m ir pagilinti dabartinį upės vandentakį nuo 2,50 m iki 2,90 m. Taip bus padidintas fizinis laivų manevringumas.

Poveikis

Ypač didelis poveikis būtų padarytas Bendrijos svarbos prioritetinio 91E0* tipo buveinėms – aliuviniams miškams su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior, taip pat 6510 tipo buveinėms – žemumų šienaujamoms pievoms. Abiejų tipų buveinėms žala būtų padaryta tiesiogiai, įskaitant 9 460 m2 dydžio 91E0* tipo buveinės ploto ir 6 440 m2 dydžio 6510 tipo buveinės ploto praradimą.

„Natura 2000“ teritorija, kuriai daromas poveikis

Tinkamo vertinimo sritis apėmė tinklo „Natura 2000“ dalį arti šio vandentakio. Tinkamo vertinimo išvados dėl kiekvienos „Natura 2000“ teritorijos buvo tokios:

Teritorijai Maintal zwischen Schweinfurt und Dettelbach (SAT) reikšmingo poveikio nėra.

Teritorijai Mainaue zwischen Grafenrheinfeld und Kitzingen (BST) daromas reikšmingas poveikis.

Teritorijai Maintal bei Sennfeld und Weyer (BST) daromas reikšmingas poveikis.

Teritorijų, kurioms daromas reikšmingas poveikis, dydis yra 1 706 ha.

Kompensacinės priemonės

Susitarta dėl tokių proporcijų:

dėl 6510 tipo buveinių – santykis beveik 1:7;

dėl 91E0* tipo buveinių – santykis beveik 1:4.

Pastaruoju atveju nustatant proporcijas atsižvelgta į tai, kad buveinės atkūrimo laikotarpis gali trukti kelis dešimtmečius.

Kompensavimo teritorija pasirinkta toje pačioje vietovėje, nes arti yra visos reikiamos ekologinės funkcijos.

Paveiktos „Natura 2000“ teritorijos bus padidintos siūlomomis kompensacinėmis priemonėmis, ir vėliau valstybė narė įsteigs atitinkamas teritorijas ir apie jas praneš. Iš viso numatoma taikyti 10 priemonių Šveinfurto ir Vipfeldo užliejamoje zonoje.

3.2. Su laiku susiję kompensacinių priemonių aspektai

Vokietija – su laiku susiję kompensacinių priemonių aspektai (ištrauka iš LANA 2004) (4)

Vientisumui užtikrinti skirtos priemonės turėtų būti, jeigu techniškai įmanoma, jau įgyvendintos ir veiksmingos tada, kai patiriama žala. Europos Komisijos teigimu, paveiktai rūšiai tinkamos buveinės atkūrimas gali būti priimtina priemonė vientisumui užtikrinti tik jeigu „sukurta teritorija galima naudotis tuo metu, kai paveikta teritorija netenka savo gamtinės vertės“ (Europos Komisija 2000:49).

Todėl ekspertai apskritai sutaria, kad vientisumui užtikrinti skirtos priemonės turėtų būti įgyvendintos dar iki projekto įgyvendinimo (statybos darbų pradžios) arba bent prieš tai, kai pradedama daryti reikšminga žala atitinkamai „Natura 2000“ teritorijai, kad jos būtų parengtos taikyti ir, kiek įmanoma, veiksmingos tuo metu, kai patiriama žala (pvz., BAUMANN et al. 1999:470, AG FFH VERTRÄGLICHKEITSPRÜFUNG 1999:72, SSYMANK et al. 1998:39, WEYRICH 1999:1704, Europos Komisija 2000:49, SCHRÖDTER 2001:17, FGSV 2002:18, BERNOTAT 2003:25).

Šiuo klausimu Federalinis administracinis teismas (2002 m. gegužės 17 d. sprendime) taip pat nurodo pavojų dėl „vėlyvo funkcionalumo“. Europos Komisija (2000:50) reikalauja, kad priemonės taikymo rezultatas paprastai būtų jau pasiektas tada, kai teritorijoje patiriama su projektu susijusi žala, nebent būtų galima įrodyti, kad toks vienalaikiškumas nėra reikalingas atitinkamos teritorijos indėliui į tinklą „Natura 2000“ užtikrinti.

Žinoma, toks vėlyvas funkcionalumas gali būti leistinas (jei leistinas) tik kai galima užtikrintai tikėtis, kad taikomomis priemonėmis bus atliktas reikiamas kompensavimas, taigi bus atkurtas vientisumas (RAMSAUER 2000:608).

Todėl būtina kiekvienu konkrečiu atveju ištirti, ar toks vėlyvas funkcionalumas gali būti leistinas, ar ne, tinklo „Natura 2000“ ekologinio vientisumo atžvilgiu. Toliau apibūdinti galimų atvejų variantai (A atvejis – visiškas vientisumo užtikrinimo priemonių funkcionalumas yra būtinas jau tuo metu, kai patiriama žala; B atvejis – visiškas priemonių funkcionalumas nebūtinas tuo metu, kai patiriama žala).

Jeigu vėlyvas funkcionalumas yra nesuderinamas su atitinkamu apsaugos tikslu, tokia priemonė neturi būti pripažinta tinkama vientisumui užtikrinti.

A atvejis, kai visiškas vientisumo užtikrinimo priemonių funkcionalumas yra būtinas jau tuo metu, kai patiriama žala

Atitinkamo tipo buveinė arba rūšiai reikalingos buveinės turi būti visiškai funkcionalios dar prieš tai, kai patiriama žala, ypač jeigu yra pavojus prarasti reikšmingą (dalinę) pagal Buveinių direktyvos 2 priedą ar Paukščių direktyvos 1 priedą saugomos rūšies populiaciją. Tokiais atvejais pakankamomis vientisumui užtikrinti gali būti laikomos tik tokios priemonės, kurios įgyvendinamos iš anksto, todėl jau yra veiksmingos tuo metu, kai daroma intervencija. Dėl gamtos apsaugos priežasčių vėlyvas funkcionalumas nėra leistinas.

Rūšių buveinėms sukurti reikalingas laikotarpis iš esmės priklauso, viena vertus, nuo atitinkamų buveinių vystymosi toje vietovėje periodų ir, kita vertus, nuo atitinkamų teritorijų prieinamumo reikiamai populiacijai atkurti. Rūšies populiacijos atkūrimo potencialą lemia, be kita ko, teritorinis rūšies paplitimas, geografiškai artimų konkrečių paplitimo centrų ir pirminių populiacijų buvimas, rūšiai būdingas judrumas ir gebėjimas plisti bei nekliudomas atitinkamų teritorijų prieinamumas.

Jeigu intervencijos poveikis daromas labai izoliuotais rūšies buvimo atvejais arba mažai judriai rūšiai, labai mažai tikėtina, kad vientisumui užtikrinti skirtomis priemonėmis sukurta buveinė bus naujai apgyvendinta ar repopuliuota iš išorės. Tokiu atveju itin svarbu, kad buveinės būtų iš anksto sukurtos kuo arčiau veikiamos populiacijos ir kad tie patys individai ar populiacijos galėtų dar prieš intervenciją įsikurti toje buveinėje, kaip prieglobsčio buveinėje. Po to, kai populiacijai padaroma reikšminga žala, vėlesniu laikotarpiu dažnai nebeįmanoma visiškai užtikrinti populiacijos atkūrimo toje buveinėje.

Buveinių tipų atveju tai, kiek laiko trunka buveinių kūrimas, priklauso nuo jų regeneracinės gebos ir sudaromų abiotinių vietos sąlygų bei tipinių augalų ir gyvūnų rūšių kolonizacijos (plg., RIECKEN et al., 1994:21ff). Visišką funkcionalumą, kaip A atveju, pasiekti įmanoma tik tų tipų buveinėse, kurių vystymosi periodai trumpesni.

Išankstinis priemonių įgyvendinimas

Siekiant, kad būtų galima imtis veiksmų A atveju apibūdintomis aplinkybėmis, turi būti įmanoma finansuoti ir įgyvendinti priemones dar iki galutinio leidimo suteikimo projektui (…). Praktikoje yra, pavyzdžiui, galimybė užtikrinti, kad reikiamas žemės plotas būtų prieinamas dar iki planavimo patvirtinimo sprendimo, parengiamuoju etapu arba anksti įsigyjant žemės sklypus. Iš esmės palankesnės sąlygos tam yra taikant pakopines procedūras.

Dėl vėlesnio patvirtinimo sprendimo specialaus teisinio tikrumo reikalavimo, kai atliekama išankstinė poveikio vertinimo pagal Buveinių direktyvą procedūra (pvz., dėl ribų nustatymo arba teritorijų planavimo procedūrų), pagrindiniai sprendimai dėl vientisumui užtikrinti skirtų priemonių taikymo objekto, vietos ir masto dažnai turi būti priimami jau projekto rengimo etape (plg., pvz., KÜSTER 2001). Jeigu projekto struktūra lieka tokia pati, šie priemonių aspektai iš esmės nekeičiami per projekto leidimo suteikimo procedūrą; priemones galima iš anksto įgyvendinti iškart, kai tik iš esmės įsitikinama projekto įgyvendinamumu.

Teritorijų išteklių atkūrimo priemonės ir kompensacinės priemonės, jau nustatytos kitomis aplinkybėmis, taip pat rodo, kad yra įmanoma anksčiau įgyvendinti priemones ir tai gali būti praktiškai realizuojama iš planavimo perspektyvos (plg., pvz., AMMERMANN et al. 1998, BUNZEL ir BÖHME 2002). Papildomai yra galimybė dėl to sudaryti projekto vykdytojo ir žemės išteklių valdytojo susitarimus. Pagal tokius susitarimus žemės išteklių valdytojas galėtų perimti atitinkamų priemonių įgyvendinimą ir už jas būtų finansiškai kompensuojama tuo mažai tikėtinu atveju, jei projektas dėl kokios nors nenumatytos priežasties negalėtų būti įgyvendinamas.

Tolesnis A 26 kelio planavimo pavyzdys taip pat rodo, kad kartu su galimybe įsigyti žemės sklypus parengiamajame etape tinka naudotis statybos planavimo ir patvirtinimo etapais išankstinio priemonių įgyvendinimo tikslais.

Pavyzdys – išankstinis priemonių įgyvendinimas A 26 kelio atveju

Paukščių apsaugos teritoriją, kuriai turi poveikį šis projektas, veikia ir jos būklei kenkia keli sujungti kelio tiesybos ruožai. Dabartinio statybos etapo leidimo suteikimo procedūros metu jau nustatomos vientisumui užtikrinti skirtos priemonės, kurias iš dalies numatoma taikyti tik dėl būsimos žalos dviejuose vėlesniuose etapuose, kurių planavimo patvirtinimo sprendimas dar nepriimtas. Kad būtų galima pasiekti naujų buveinių kūrimo priemonių veiksmingumą, jau šio statybos etapo planavimo patvirtinimo procedūros metu turi būti patvirtinta, kad, remiantis tinkamu vertinimu, yra nustatytas reikiamas priemonių taikymo mastas. Taip priemonių įgyvendinimas paankstinamas maždaug penkeriais metais, todėl išvengiama laiko atotrūkio tarp žalos padarymo ir kompensavimo veiksmų.

Tam reikalingos išankstinės sąlygos yra žemės sklypų prieinamumas reikiamu ekspertų nustatytu mastu, susitarimas su ten dirbančiais ūkininkais dėl sklypų tvarkymo apribojimų ir, kur reikia, lėšų prieinamumas išankstinėms kompensacijoms, mokėtinoms dar prieš tai, kai priimamas sprendimas dėl vėlesnio statybos etapo patvirtinimo. Tokių pagrindinių įgyvendinimo sąlygų galimumas turi būti tikrai išaiškintas kiekvienu konkrečiu atveju. A 26 kelio projekto atveju akivaizdžiai yra sudarytos tokios sąlygos. Parengiamojo etapo žemės įsigijimas suteikė galimybę apsaugoti atitinkamas teritorijas. Pagal šią procedūrą pasirinktas tinkamas požiūris, nes taip išvengiama laikinų funkcionavimo sutrikimų grėsmės ir užtikrinamas nepertraukiamas tinklo „Natura 2000“ vientisumas įgyvendinant visą projektą, o kartu išvengiama projekto vėlavimų.

Taip pat įmanoma, kur reikia, gauti atskirą planavimo patvirtinimą dėl vientisumui užtikrinti skirtų priemonių; tai teikia galimybę jas įgyvendinti anksčiau. Žinoma, projekto iniciatoriai visada turi galimybę savanoriškai iš anksto įgyvendinti priemones savo sąskaita. Jeigu jos įgyvendinamos pakankamai anksti, atsižvelgiant į intervencijos nuostatas, vientisumui užtikrinti skirtos priemonės gali turėti teigiamą poveikį kompensacijos dydžiui ir pakaitinėms priemonėms, nes galima sumažinti dėl laikinų funkcionavimo sutrikimų patiriamas papildomas sąnaudas.

Viešojo sektoriaus projektų vykdytojai ir tie projektų vykdytojai, kurie įgyvendina daug arba didelių projektų, galimai pagal pakopinio patvirtinimo procedūras, šiuo atžvilgiu turi plačiausias galimybes imtis veiksmų, todėl jiems tenka ypatinga atsakomybė.

B atvejis, kai visiškas vientisumui užtikrinti skirtų priemonių funkcionalumas nebūtinas tuo metu, kai patiriama žala

Atitinkamo tipo buveinė arba rūšies buveinė nebūtinai turi būti visiškai funkcionali dar prieš tai, kai padaroma reikšminga žala. Dėl tam tikrų techninių priežasčių (kurias būtina išsamiai nurodyti) tam tikras funkcionalumo pavėlinimas, iki bus pasiektas visiškas priemonės veiksmingumas, yra pateisinamas ir turi būti kompensuojamas atitinkamai didesniu mastu įgyvendinant priemones. Įrodyta, kad ir taip užtikrinamas atitinkamos teritorijos indėlis į tinklą „Natura 2000“.

Šiais atvejais taip pat turėtų būti siekiama iš anksto įgyvendinti priemones. Įgyvendinant kitas gamtos apsaugos priemones įgyta patirtis teikia galimybę daryti išvadą, kad tam tikromis aplinkybėmis funkcionalumo pavėlinimą galima kompensuoti padidinant atitinkamos priemonės taikymo mastą. Tai grindžiama, be kita ko, faktu, kad šiuo būdu galima iš esmės kompensuoti pavėlinimo poveikį kai kurioms buveinių funkcijoms.

Atsižvelgiant į vėlyvą funkcionalumą, turėtų būti pasirenkami didesni papildomi žemės plotai, kadangi, kol atitinkamos priemonės (pvz., sodinimas) iš pradžių negali būti pakankamai veiksmingos, skiriant reikšmingai didesnius išteklius vis vien galima pasiekti maždaug tokį patį bendrą kompensavimo lygį. Didesnis priemonės taikymo mastas taip pat didina su funkciniais aspektais susijusio prognozavimo patikimumą.

Pavyzdys: tekančio vandens telkinį kertančio kelio projektas reikšmingai kenkia *91E0 tipo (uosių ir alksnių miškų prie tekančio vandens telkinių) buveinės būklei. Šios buveinės nykimą numatoma kompensuoti kitose teritorijose, kurių vieta ir funkcijos tinka priemonėms, skirtoms vientisumui užtikrinti; tai bus pasiekta tinkamu sodinimu ir šio tipo buveinės atkūrimu. Kadangi kitų papildomų priemonių, tokių kaip sengirių plėtra esamose panašių tipų buveinėse, imtis neįmanoma, planuojama įgyvendinti šią priemonę daug kartų didesniame plote, kaip kompensaciją dėl vėlyvo funkcionalumo. Šiuo atveju svarbu buveinės tipas, kuris dėl jam būdingų medžių ilgai vystosi, todėl jo kūrimo tikslo neįmanoma pasiekti net ir iš anksto įgyvendinant priemones.

Nepaisant to, ši priemonė turėtų būti iš esmės pripažįstama priemone, tinkama vientisumui užtikrinti, jei tam neprieštarauja jokie konkretūs atitinkamo atvejo aspektai.

4. RYŠIAI TARP POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCEDŪRŲ – TINKAMO VERTINIMO, PAV IR SPAV

4.1. Tinkamo vertinimo (TV), PAV ir SPAV procedūrų palyginimas

PAV

SPAV

Kokių rūšių plėtrai taikoma?

Bet kuriam planui ar projektui, kuris atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai (išskyrus su teritorijos apsaugos valdymu tiesiogiai susijusius planus ar projektus).

Visiems I priede išvardytiems projektams.

Poreikis atlikti II priede nurodytų projektų PAV nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju arba remiantis valstybių narių nustatytomis ribinėmis vertėmis ar kriterijais (atsižvelgiant į III priede pateiktus kriterijus).

Visiems planams ir programoms arba jų pakeitimams:

a)	kuriuos turi parengti ir (arba) patvirtinti nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens institucijos;

b)	kurie yra reikalingi pagal įstatymų, kitų teisės aktų ar administracines nuostatas;

kurie rengiami žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, energetikos, pramonės, transporto, atliekų tvarkymo, vandentvarkos, telekomunikacijų, turizmo, žemėtvarkos ar žemės naudojimo tikslais ir kuriais nustatomi būsimos plėtros leidimų išdavimo projektams, nurodytiems PAV direktyvos I ir II prieduose, pagrindai; arba

dėl kurių nustatoma, atsižvelgiant į galimą poveikį teritorijoms, kad būtina atlikti vertinimą pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 arba 7 straipsnį.

Koks svarbus poveikis gamtai turi būti vertinamas?

Vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į atitinkamos teritorijos apsaugos tikslus (susijusius su rūšimis ar buveinių tipais, kurių buvimas toje teritorijoje yra reikšmingas).

Poveikis turėtų būti vertinamas siekiant nustatyti, ar dėl jo bus neigiamai paveiktas atitinkamos teritorijos vientisumas.

Tiesioginis ir netiesioginis, antrinis, suminis, tarpvalstybinis, trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis, nuolatinis ir laikinas, teigiamas ir neigiamas reikšmingas poveikis gyventojams ir žmonių sveikatai; biologinei įvairovei, ypač daug dėmesio skiriant pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB saugomoms rūšims ir buveinėms; žemei, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui ir kraštovaizdžiui; materialiajam turtui, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui; taip pat įskaitant šių veiksnių tarpusavio sąveikas.

Tikėtinas reikšmingas poveikis aplinkai (įskaitant tokius aspektus kaip biologinė įvairovė), gyventojams, žmonių sveikatai, faunai, florai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimato veiksniams, materialiajam turtui, kultūros paveldui, įskaitant architektūrinį ir archeologinį paveldą, ar kraštovaizdžiui, taip pat įskaitant šių veiksnių tarpusavio sąveikas.

Kas atsakingas už vertinimą?

Kompetentingos institucijos atsakomybė – užtikrinti, kad būtų atliktas tinkamas vertinimas. Šiomis aplinkybėmis iš vystytojo gali būti reikalaujama atlikti visus būtinus tyrimus ir pateikti visą reikiamą informaciją kompetentingai institucijai, kad ji galėtų priimti išsamia informacija pagrįstą sprendimą. Tai darydama kompetentinga institucija gali tinkamais atvejais rinkti aktualią informaciją ir iš kitų šaltinių.

Vystytojas suteikia reikiamą informaciją, kad kompetentinga institucija, išduodanti plėtros leidimą, tinkamai atsižvelgtų į šią informaciją kartu su konsultacijų rezultatais.

Pagal SPAV direktyvą valstybėms narėms palikta daug laisvės savo nuožiūra skirti už SPAV atsakingas institucijas. Tai gali būti už plano ar programos rengimą atsakingos institucijos; aplinkos apsaugos institucijos, su kuriomis pagal įstatymus konsultuojamasi dėl informacijos, kurią būtina įtraukti į aplinkos apsaugos ataskaitą, taip pat į plano ar programos projektą bei pridedamą poveikio aplinkai ataskaitą, apimties ir išsamumo; arba institucijos, kurioms konkrečiai pavesta atlikti SPAV procedūrą.

Ar konsultuojamasi su visuomene ir (arba) kitomis institucijomis?

Buveinių direktyvoje nenustatyta aiškios prievolės sužinoti plačiosios visuomenės nuomonę suteikiant leidimus planams ar projektams, dėl kurių privaloma atlikti tinkamą vertinimą. Pagal 6 straipsnio 3 dalies nuostatos formuluotę tai turi būti daroma tik „jei reikia“. Tačiau Teisingumo Teismas išaiškino, kad pagal Orhuso konvencijos reikalavimus susiję visuomenės subjektai, įskaitant pripažintas aplinkos apsaugos NVO, turi teisę dalyvauti leidimo suteikimo procedūroje (C-243/15, 49 punktas). Ši teisė visų pirma apima teisę „veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos srityje“ ir dėl to „teikti pasiūlymus raštu arba prireikus viešo svarstymo ar klausimo svarstymo su paraiškos davėju metu bet kokius komentarus, informaciją, analizę arba nuomonę, kurie, jų manymu, sietini su planuojama veikla“ (C-243/15, 46 punktas).

Konsultuotis privaloma – prieš patvirtinant gautą plėtros pasiūlymą.

Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad institucijoms, kurioms projektas gali būti aktualus (įskaitant aplinkos apsaugos, vietos ir regionų valdžios institucijas), būtų suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę dėl prašymo išduoti plėtros leidimą. Tie patys principai taikomi ir konsultuojantis su atitinkamais visuomenės subjektais.

Jei gali būti daromas reikšmingas poveikis aplinkai kitoje valstybėje narėje, būtina konsultuotis su tos valstybės narės atitinkamomis institucijomis ir visuomene.

Konsultuotis privaloma – prieš patvirtinant planą arba programą.

Valstybės narės turi konsultuotis su institucijomis, kurioms dėl jų konkrečios su aplinkos apsauga susijusios atsakomybės gali būti aktualus plano ar programos įgyvendinimo poveikis aplinkai. Turėtų būti konsultuojamasi su visuomene, įskaitant visuomenės subjektus, kuriems daromas arba galėtų būti daromas poveikis arba kurie turi su priimamais sprendimais susijusių interesų, įskaitant NVO.

Prieš patvirtinant planą ar programą arba jį pateikiant priimti pagal teisėkūros procedūrą turi būti institucijoms ir visuomenei suteikta ankstyva ir reali galimybė per tinkamą laikotarpį išreikšti savo nuomonę dėl to plano ar programos projekto ir pridėtos aplinkos apsaugos ataskaitos.

Jei gali būti daromas reikšmingas poveikis aplinkai kitoje valstybėje narėje, būtina konsultuotis su tos valstybės narės atitinkamomis institucijomis ir visuomene.

Kiek privaloma atsižvelgti į vertinimo rezultatus?

Privaloma.

Kompetentingos institucijos gali pritarti planui ar projektui tik įsitikinusios, kad tas planas arba projektas neturės neigiamo poveikio teritorijos vientisumui.

Per plėtros leidimo suteikimo procedūrą „turi būti tinkamai atsižvelgta“ į konsultacijų rezultatus ir į informaciją, surinktą atliekant PAV.

Į sprendimą, kuriuo suteikiamas plėtros leidimas, įtraukiama bent pagrįsta išvada (t. y. PAV sprendimas) ir bet kokios su tuo sprendimu susijusios aplinkos apsaugos sąlygos.

Į aplinkos apsaugos ataskaitą ir išreikštas nuomones „atsižvelgiama“ rengiant planą ar programą ir prieš juos patvirtinant arba pateikiant priimti pagal teisėkūros procedūrą.

5. STRATEGINIS PLANAVIMAS – PLANŲ VERTINIMAS

5.1. Pavyzdys: greitkelių planavimas Austrijoje

Greitkelių planavimas Austrijoje – tikrinimas ir tinkamas vertinimas

Greitkelių planavimas Austrijoje vykdomas pagal tris atskirus projektų etapus, nuo kurių priklauso poreikis kartotinai atlikti tinkamą vertinimą.

1 etape (Voruntersuchung arba Korridoruntersuchung) nustatomos galimos konfliktinės zonos tiriamoje teritorijoje, kad būtų atmesti variantai dėl koridorių, kurių poveikis būtų nepriimtinas ir, atitinkamai, būtų didelė jų nepatvirtinimo rizika. Ypač daug dėmesio skiriama saugomoms teritorijoms, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas. 1 etapo rezultatai – preliminariai atrinkti galimi projekto variantai ir tyrimo programa 2 etapui. Šiame etape (tikrinimo etape) paprastai pripažįstamas poreikis atlikti tinkamą vertinimą.

2 etape (Vorprojekt arba Variantenuntersuchung) nustatomas buveinių ir rūšių jautrumas įvairiems galimiems projekto variantams ir prognozuojamas galimas šių variantų poveikis aplinkai. Pagal nacionalinius vidaus reikalavimus (RVS* (5)) šiame etape yra privalomi išsamūs tyrimai dėl tinkamo vertinimo. Taip siekiama užtikrinti, kad būtų kuo anksčiau atsižvelgta į ES mastu saugomas rūšis ir buveines. Šio etapo pabaigoje pasirenkamas vienas iš galimų projekto variantų.

3 etapas (Einreichprojekt) apima planavimą atlikti patvirtinimo procedūras. Išsamiau nustatomas galimas pasirenkamo maršruto poveikis aplinkai, o galimas neigiamas poveikis švelninamas tinkamomis priemonėmis. Tikslas yra dėl projekto parengti planą, kuris būtų atsakingas aplinkosauginiu požiūriu, neturėtų poveikio teritorijos apsaugos tikslams ar saugomoms rūšims ir būtų teisiškai patvirtinamas.

Anksti atliekamas tikrinimas yra pranašesnis tuo, kad laiku pripažįstamos reikalingos teisinės procedūros, šiuo atveju tinkamas vertinimas arba, kitais atvejais, išimties taikymo procedūra. Taip pakankamai anksti pripažįstama procedūrinė rizika ir galima įgyvendinti strategijas, padedančias jos išvengti.

Siekiant nustatyti galimų konfliktų vietas naudojamasi „Natura 2000“ teritorijų standartinėmis duomenų formomis kartu su duomenimis iš nacionalinio perinčių paukščių atlaso, regioninių ir vietos buveinių tyrimų (kiek jie yra prieinami ir jų duomenys nepasenę). Vertinant esamą padėtį ir galimą poveikį, taip pat atsižvelgiama į raudonąsias knygas (nacionalinio ar provincijos lygmens), pagal 17 straipsnį rengiamos ataskaitos duomenis, nacionalinius ir provincijų teisės aktus dėl nacionaliniu lygmeniu saugomų rūšių ir kitus tame regione prieinamus duomenis. Galima naudoti papildomus stebėsenos duomenis, kur jų yra, pavyzdžiui, pagal rūšių apsaugos projektus ar LIFE projektus, įgyvendinamus atitinkamame regione.

Šaltinis: ASFINAG pateiktas atvejo tyrimas.

5.2. Pavyzdys: naujos hidroenergetikos plėtros Dunojuje strateginis planavimas

Naujos hidroelektrinės strateginis planavimas Dunojaus baseine

Tarptautinė Dunojaus apsaugos komisija (TDAK) parengė pagrindinius darnios hidroenergetikos plėtros Dunojaus baseine principus, kuriuos 2013 m. birželio mėn. priėmė Dunojaus regiono valstybės. Šie pagrindiniai principai parengti per plataus masto dalyvavimo procesą, kuriame dalyvavo energetikos ir aplinkosaugos institucijų, hidroenergetikos sektoriaus, NVO ir mokslininkų bendruomenės atstovai.

Juose rekomenduojama naujų hidroelektrinių plėtrą grįsti strateginio planavimo požiūriu. Šis požiūris turėtų būti grindžiamas dviejų lygių vertinimu (įtraukiant rekomenduojamų kriterijų sąrašus), po nacionalinio ar regioninio lygmens vertinimo atliekant konkretaus projekto vertinimą.

Pirmame etape nustatomi upės ruožai, kuriuose nacionaliniais ar regionų teisės aktais ir (arba) susitarimais yra uždrausta hidroenergetikos plėtra (neliečiamos zonos). Kai kuriose Europos valstybėse nustatyti šios kategorijos kriterijai apima saugomas teritorijas, didelės ekologinės vertės ruožus, pavyzdinius ruožus ar baseino dydį.

Rekomenduojamas nacionalinių ir (arba) regioninių kriterijų sąrašas apima šiuos kriterijus:

—	natūralumas – upės ruožų ar vandens telkinio būklė, vertinama pagal nukrypimą nuo konkretaus tipo hidrologijos, morfologijos, biologinio ir nuosėdų pernešimo tęstinumo ir biologinių bendrijų natūralių sąlygų;

—	vandens telkinio būklė pagal retumą ir ekologinę vertę – upės tipo retumas, upės ruožo ekologinė būklė ir jautrumas;

—	upės ruožo konkreti ekologinė struktūra ir funkcijos, taip pat viso baseino ar pabaseinio ir ekosisteminių paslaugų atžvilgiu, pavyzdžiui, konkrečios jautrių ar vertingų žuvų rūšių buveinės arba kiti upės ekologijos biologinės kokybės elementai (pvz., raudonosios knygos rūšys);

—	apsaugos zonos ir saugomos teritorijos, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijos, pagal Ramsaro konvenciją saugomos teritorijos, UNESCO biosferos draustiniai, nacionaliniai, regioniniai ir gamtos parkai ir kt.

Antrame etape visi kiti ruožai bus įvertinti naudojant vertinimo matricą ir klasifikacijos sistemą.

Kadangi daugelis upių ruožų ir salpų Dunojaus baseine yra saugomos pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas, reikia atsižvelgti į „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo ir apsaugos nuostatas ir reikalavimus ir į poreikį atlikti galimų projektų atitinkamose teritorijose poveikio tinkamą vertinimą.

Nacionalinio ar regioninio lygmens vertinimas yra priemonė, padedanti administravimo institucijoms parinkti naujų hidroelektrinių statybai tas teritorijas, kuriose numatomas poveikis aplinkai būtų mažiausias. Kai tinka, reikia atsižvelgti į viso Dunojaus baseino ar tarpvalstybinius aspektus. Nacionalinio ar regioninio lygmens vertinimas yra naudingas ne tik aplinkai ir vandens sektoriui, bet ir hidroenergetikos sektoriui, nes jį atliekant didėja sprendimų priėmimo proceso nuspėjamumas ir skaidrumas dėl to, kur gali būti išduodami leidimai naujiems projektams.

Vertinimas nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu yra labiau bendro pobūdžio, o atliekant konkretaus projekto vertinimą, kurio metu upės ruožai klasifikuojami pagal tinkamumą galimam hidroenergijos eksploatavimui, pateikiamas išsamesnis ir nuodugnesnis konkretaus projekto naudos ir poveikio vertinimas. Tai padeda įvertinti, ar projektas yra tinkamai pritaikytas įgyvendinti konkrečioje vietoje. Konkretaus projekto vertinimas atliekamas gavus prašymą išduoti leidimą naujai hidroelektrinei, todėl priklauso nuo konkretaus projekto koncepcijos.

Tada reikia nustatyti poveikio švelninimo priemones, kuriomis būtų kuo labiau sumažintas hidroenergetikos įrenginių neigiamas poveikis vandens ekosistemoms. Žuvų migracijos ir gamtosauginio debito užtikrinimas yra prioritetinės priemonės, kuriomis palaikoma ir gerinama ekologinė vandenų būklė.

Kitos poveikio švelninimo priemonės, tokios kaip geresnis nuosėdų valdymas, dirbtinių vandens lygio svyravimų (išleidžiant vandenį hidroelektrinės pikinės apkrovos metu) neigiamo poveikio mažinimas, tinkamų požeminio vandens sąlygų palaikymas arba konkrečių tipų buveinių ir pakrantės zonų atkūrimas, yra svarbios upių ekologijai ir nuo vandens ekosistemų tiesiogiai priklausomoms šlapynėms. Todėl šios priemonės turėtų būti apsvarstytos projekto koncepcijoje, atsižvelgiant į išlaidų efektyvumą ir elektros tiekimo saugumą.

Pagal pagrindinius principus pripažįstamas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos procedūros taikymas, kai naujų hidroenergetikos objektų plėtra gali turėti poveikį „Natura 2000“ teritorijai.

https://www.icpdr.org/main/activities-projects/hydropower

5.3. Pavyzdys: jūros vėjo elektrinių parkų ir tinklo jungčių Vokietijos Šiaurės jūros išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) teritorinis planas

Vokietijos Šiaurės jūros išskirtinės ekonominės zonos jėgainių tinklo jūroje teritorinis planas

Šiame jūros jėgainių tinklo plane nustatyti jūros vėjo elektrinių parkai, tinkami prijungti prie bendro tinklo. Jūros jėgainių tinklo plane kartu su nustatytomis reikiamomis kabelių trasomis ir jūros vėjo elektrinių parkų tinklo jungčių įrengimo vietomis nurodytos jungiamųjų linijų kabelių trasos ir apibūdintos galimos kryžminės jungtys.

Vokietijos IEZ prioritetinės zonos nustatytos dėl laivybos, vamzdynų ir jūrų vėjo energijos gamybos; kiti nesuderinami naudojimo būdai tose zonose yra uždrausti. „Natura 2000“ teritorijose negali būti vėjo jėgainių. Ties šalies teritorinės jūros riba ir ten, kur susikerta jūros eismo atskyrimo sistemos, povandeniniai jūriniai kabeliai, kuriais perduodama IEZ pagaminta energija, turi būti nukreipiami specialiai kabeliams skirtais koridoriais. Parengus šį planą buvo atliktas SPAV.

Plane nustatyta, kad, siekiant kuo labiau sumažinti galimą neigiamą poveikį jūrų aplinkai tiesiant vamzdynus ir kabelius, jų negalima tiesti per jautrias buveines tais laikotarpiais, kai tam tikros rūšys yra ypač pažeidžiamos.

Būtina vengti žalos smėlėtoms pakrantėms, rifams ir saugotinų bentoso bendrijų plotams, kuriuose yra ypač jautrių buveinių, ir vengti jų naikinimo tiesiant ir eksploatuojant vamzdynus ir kabelius; be to, reikia laikytis geriausios aplinkosaugos praktikos pagal OSPAR konvenciją. Šiuo planu taip pat siekiama suderinti vamzdynų ir vėjo elektrinių parkų prioritetinių zonų paskirtį.

Vadovaujantis planavimo principais, pavyzdžiui, kartu sujungiant kuo daugiau kabelių ir vengiant maršrutų per „Natura 2000“ teritorijas, siekiama sumažinti tinklo infrastruktūrai reikalingą plotą ir sumažinti galimą poveikį jūros aplinkai. Šiame plane, kuriam taikyta SPAV procedūra, yra nustatytas per ateinančius 10 metų planuojamų sukurti jūrinio tinklo jungčių pajėgumas ir numatomi terminai.

https://www.bsh.de/EN/TOPICS/Offshore/Maritime_spatial_planning/maritime_spatial_planning_node.html

(1) https://www.synbiosys.alterra.nl/bij12/routeplanner.aspx

(2) https://www.commissiemer.nl/docs/mer/diversen/leidraad_bepaling_significantie27052010.pdf

(3) RVS (vok. ) – gairės ir taisyklės dėl kelių planavimo, tiesybos ir priežiūros, www.fsv.at.

(4) LANA / nuolatinis LANA „intervencijų reguliavimo“ komitetas (2004): techniniai reikalavimai dėl priemonių siekiant užtikrinti vientisumą pagal Federalinio gamtos apsaugos įstatymo (BNatSchG) 34 straipsnio 5 dalį. Priedas prie TOP 4.6 (87-asis LANA posėdis, 2004 m. kovo 4–5 d.).

(5) RVS (vok.) gairės ir taisyklės dėl kelių planavimo, tiesybos ir priežiūros, www.fsv.at.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 437

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. spalio 28d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2021/C 437/01	Komisijos pranešimas. Planų ir projektų poveikio Natura 2000 teritorijoms vertinimas. Buveinių direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo metodinės gairės	1