EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 05 12

COM(2021) 400 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Kuriame sveiką planetą visiems










ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“

{SWD(2021) 140 final} - {SWD(2021) 141 final}

1.Įvadas

Visame pasaulyje dedamos milžiniškos pastangos kovojant su COVID-19 pandemija, tačiau dėl nuolatinės grėsmės mūsų planetos gerovei taip pat reikia skubiai imtis veiksmų padėčiai pagerinti. Klimato kaita, aplinkos tarša 1 , biologinės įvairovės nykimas ir netvarus gamtos išteklių naudojimas kelia įvairaus pobūdžio riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei ekosistemų būklei. Tokia rizika gali būti infekcinės ir neužkrečiamosios ligos, įgytas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir vandens trūkumas 2 . Siekiant sukurti sveiką planetą visiems, Europos žaliuoju kursu 3 ES raginama, be kita ko, vykdyti geresnę oro, vandens, dirvožemio ir vartojimo prekių taršos stebėseną, teikti jos ataskaitas, vykdyti tos taršos prevenciją ir ištaisyti jos padarytą žalą.

Reikia imtis skubių veiksmų: tarša gali sukelti vėžį, išeminę širdies ligą, obstrukcinę plaučių ligą, insultą, psichikos ir neurologinius sutrikimus, diabetą ir kt. 4 (žr. 1 diagramą). Nors padaryta pažanga akivaizdi, 2015 m. visame pasaulyje dėl taršos pirma laiko mirė apie 9 mln. žmonių (tai sudaro 16 proc. visų mirčių) – tai triskart daugiau mirčių nei nuo AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos kartu sudėjus ir 15 kartų daugiau nei per visus karus ir patyrus kitų formų smurtą 5 . Kiekvienais metais ES vieną iš 8 mirčių lemia tarša 6 .

1 pav. 10 pagrindinių neužkrečiamųjų, aplinkos veiksnių sukeltų mirtinų ligų (šaltinis: EAA. „Healthy environment, healthy lives“, 2018 m., paremta PSO duomenimis (2016 m.)

Kova su tarša taip pat yra kova už teisingumą ir lygybę. Žalingiausią taršos poveikį žmonių sveikatai paprastai pajunta pažeidžiamiausios grupės, t. y. vaikai, kurie gali patirti didelę ilgalaikę žalą jų vystymuisi, sveikatos sutrikimų turintys žmonės, vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji ir prastesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenantys asmenys 7 . Visame pasaulyje su tarša susijusios ligos labiausiai paplitusios mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse – jose beveik 92 proc. mirčių susijusios su tarša 8 .

Tarša taip pat kelia grėsmę mūsų biologinei įvairovei ir spartina vykstantį masinį rūšių nykimą. Kartu su sausumos ir jūrų naudojimo pokyčiais, gamtos išteklių pereikvojimu, klimato kaita ir invazinėmis svetimomis rūšimis tarša yra vienas iš penkių pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių. Šiandien ji kelia grėsmę daugiau kaip 1 mln. iš 8 mln. planetos augalų ir gyvūnų rūšių išlikimui; manoma, kad, jei nieko nekeisime, padėtis blogės 9 . Apskritai darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimui grėsmę kelia įvairūs didėjantys ir vienas kitą papildantys pavojai aplinkai.

Ekonominės pažangos ir taršos mažinimo gali būti siekiama išvien: 2000–2017 m. ES BVP išaugo 32 proc., o išmetamųjų pagrindinių oro teršalų kiekis sumažėjo nuo 10 proc. (amoniako, daugiausia išskiriamo vystant žemės ūkį) iki 70 proc. (sieros oksidų, daugiausia išskiriamų pramonės gamybos metu) 10 . Tačiau dėl per pastaruosius penkis dešimtmečius penkis kartus išaugusios pasaulio ekonomikos pasaulinė aplinka patyrė didžiulę žalą 11 . 

Ekonominiai argumentai, kodėl reikia imtis veiksmų taršos srityje, yra aiškūs, o nauda visuomenei kur kas didesnė nei kaštai, lygiai taip pat, kaip neveikimo kaštai gerokai nusveria veiksmų kaštus. Pavyzdžiui, dėl oro taršos patiriamos išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūra ir ekonomine veikla, ES siekia apie 330–940 mlrd. EUR per metus 12 , įskaitant prarastas darbo dienas, sveikatos priežiūros išlaidas, derliaus nuostolius ir žalą pastatams, o visoms ES oro kokybės gerinimo priemonėms iš viso išleidžiama 70–80 mlrd. EUR per metus 13 . Didėjanti mažiau taršių prekių ir paslaugų paklausa atveria didelių verslo galimybių ir jau dabar skatina ES įmones ieškoti novatoriškų sprendimų. Ekonomikos gaivinimo pastangos gali šią tendenciją sustiprinti. Tai, kad imamės kovos su tarša veiksmų dabar, taip pat rodo kartų solidarumą.

Tuo pačiu mums reikia labiau integruotos taršos apžvalgos, kad viešojo ir privačiojo sektorių subjektai, priimdami sprendimus dėl politikos, investicijų ir pirkimo, galėtų spręsti tarpusavyje susijusius taršos klausimus, neatsižvelgdami į laiką ir vietą, ir kuo labiau atsižvelgti į tokių klausimų sąveiką su kitais aplinkos, socialiniais ir ekonominiais aspektais.

Dauguma europiečių pritaria kovos su tarša veiksmams – aplinkos apsauga laikoma labai svarbia sritimi, o tarša – po klimato kaitos aktualiausiu aplinkosaugos klausimu 14 . Dauguma atvirų viešų konsultacijų dėl šio veiksmų plano 15 respondentų mano, kad atitinkami visuomenės veikėjai nesiima pakankamai veiksmų ir kad veiksmų turi imtis ES ir nacionalinės vyriausybės. Nustatyta, kad veiksmingiausias būdas siekti tikslų – aktyvesni tarptautinio masto veiksmai, geresnis su tarša susijusių teisės aktų įgyvendinimas, formaliojo švietimo ir elgsenos pokyčių skatinimas. 

Tarša sienų nepaiso. Nors į ES tarša patenka per vandenynus, upes, vėjus ar importuotas prekes, ES gamybos modeliai, vartojimo įpročiai ir atliekos taip pat sukelia didelę taršą kitose pasaulio šalyse. Tuo pačiu ES turi veiksmingų priemonių, kuriomis gali prisidėti prie taršos mažinimo veiksmų visame pasaulyje, pasitelkdama savo politiką ir fondus, žaliąją diplomatiją, taip pat skatindama inovacijas, užtikrindama švaresnę gamybą ir tvaresnį prekių ir paslaugų vartojimą.

Visuomenės sveikatos, aplinkosaugos, moraliniai ir socialiniai bei ekonominiai argumentai, kad ES imtųsi pasaulinės kovos su tarša lyderės vaidmens, šiandien yra svaresni nei bet kada anksčiau 16 . Atėjo laikas siekti plataus užmojo tikslų, patenkinti teisėtus žmonių lūkesčius apsaugoti jų sveikatą, aplinką ir pragyvenimo šaltinius ir sudaryti taiką su mūsų planeta.

2.Nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos siekis

2.1.Nulinės taršos tikslas

Nulinės taršos užmojis 17 – kompleksinis tikslas, prisidedantis prie JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 18 įgyvendinimo ir padedantis siekti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, užtikrinant sąveiką su švaria žiedine ekonomika ir biologinės įvairovės atkūrimo tikslais. Nulinės taršos tikslas yra neatsiejama daugelio Europos žaliojo kurso ir kitų iniciatyvų 19 dalis ir Komisija ateityje jį taip pat įtrauks į būsimas politikos iniciatyvas.

Pagrindinis šio veiksmų plano tikslas – pateikti taršos prevencijos įtraukimo į visas atitinkamas ES politikos sritis gaires, kaip veiksmingai ir proporcingai kuo labiau padidinti jų sąveiką, paspartinti įgyvendinimą, nustatyti galimas spragas ar ieškoti kompromisų. Siekiant ES nukreipti 2050 m. sveikos planetos visiems vizijos link, šiame veiksmų plane nustatyti pagrindiniai 2030 m. tikslai, kuriais siekiama paspartinti taršos mažinimą.

Šiame veiksmų plane taip pat išdėstyti pagrindiniai 2021–2024 m. veiksmai, kuriais siekiama papildyti daugelį susijusių kitų Europos žaliojo kurso iniciatyvų, įskaitant Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, veiksmų.

Nors taikant izoliavimo priemones, skirtas kovoti su COVID-19 pandemija, daugelyje vietovių oras ir vandenys laikinai tapo švaresni, o triukšmo sumažėjo, tačiau sulėtėjusi visa ekonominė veikla nėra ES vizija siekiant nulinės taršos tikslo ES ir pasauliniu mastu. Priešingai – pakeisdama gamybos būdus bei vartojimo įpročius ir nukreipdama investicijas į nulinę taršą, ES gali ir toliau klestėti. Investicijos į netaršų ir darnų projektavimą, žiedinės ekonomikos verslo modelius, švaresnį transportą ir judumą, mažataršes technologijas, gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir darnią skaitmenizaciją suteikia puikių galimybių įtvirtinti ES lyderystę aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo srityje, kartu mažinant nelygybę, kuriant darbo vietas ir didinant kolektyvinį atsparumą.

2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir priemonė „Next Generation EU“ suteikia dar neregėtų galimybių biudžeto lėšomis paremti tokias investicijas ir kovoti su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu, išteklių išeikvojimu ir tarša ES ir visame pasaulyje 21 .

Atėjo laikas „apversti veiksmų piramidę“ ir persvarstyti prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos, tiekimo, atlikimo ir (arba) naudojimo bei šalinimo būdus. Tai reiškia, kad pirmiausia reikėtų užkirsti kelią taršai jos susidarymo vietoje. Tais atvejais, kai iš pat pradžių taršos visiškai išvengti (dar) neįmanoma, ji turėtų būti kuo labiau sumažinta. Galiausiai, susidarius taršai, ji turėtų būti pašalinta, o su ja susijusi žala – atlyginta.

2 pav.    Nulinės taršos hierarchija – apversta veiksmų piramidė, pirmenybę teikiant kovos su tarša metodams

2.2.Mūsų sveikatos gerinimas ir gerovės didinimas 

Siekdama mažinti aplinkos oro taršą, ES sukūrė tvirtą reguliavimo sistemą. Tačiau pirmalaikių mirčių ir kitų ligų, siejamų su oro tarša, skaičius tebėra didelis. Tai galima paaiškinti tuo, kad kai kurie ES oro kokybės standartai vis dar yra ne tokie griežti kaip 2005 m. rekomendavo PSO, o Aplinkos oro kokybės direktyvos veiksmingai įgyvendintos tik iš dalies 22 .

Mums reikia geresnės visuomenės sveikatos apsaugos, kuri derėtų ir su Europos kovos su vėžiu planu. Šiuo tikslu 2022 m. Komisija pasiūlys ES oro kokybės standartus labiau suderinti su būsimomis PSO rekomendacijomis ir sugriežtinti nuostatas dėl stebėsenos, modeliavimo ir oro kokybės planų, siekiant padėti vietos valdžios institucijoms, kartu užtikrinant geresnį bendros reguliavimo sistemos įgyvendinamumą. Komisija taip pat nustatys griežtesnius oro taršos mažinimo jos susidarymo vietoje, pavyzdžiui, žemės ūkio, pramonės, transporto, pastatų ir energetikos srityse, reikalavimus, be kita ko, taikydama įvairias Europos žaliojo kurso priemones ir strategijas (pavyzdžiui, Išsamią darnaus ir išmanaus judumo strategiją, iniciatyvas „Renovacijos banga“ ir „Nuo ūkio iki stalo“).

Antrojoje švaraus oro apžvalgoje Komisija pažymi, kad priemonių, apie kurias valstybės narės paskelbė savo nacionalinėse oro taršos valdymo programose, nepakaks, kad būtų pasiektas išmetamo amoniako kiekio mažinimo lygis, kurio reikia 2030 m. tikslams pasiekti: amoniakas yra galingas smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) pirmtakas, o visos ekonomiškai efektyviausios išmetamo amoniako kiekio mažinimo priemonės yra susijusios su žemės ūkiu, visų pirma su gyvūnų šėrimo praktika, mėšlo tvarkymu ir trąšų naudojimu 23 . Todėl, kaip skelbiama strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, Komisija, siekdama sukurti tvarią maisto sistemą ir užtikrinti tvaresnę gyvulininkystę, sudarys palankesnes sąlygas tiekti rinkai alternatyvias pašarines žaliavas ir naujoviškus pašarų priedus. Komisija taip pat vertina, ar reikia papildomų teisės aktų, kad būtų sumažintas išmetamo amoniako kiekis. Persvarstant Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą siekiama sumažinti vykdant intensyvią gyvulininkystę išmetamą amoniako kiekį. Be to, gali prireikti papildomų priemonių išmetamam amoniako kiekiui sumažinti, inter alia, įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką arba įvedant privalomą mėšlo tvarkymo reikalavimą.

Kaip skelbiama Išsamioje darnaus ir išmanaus judumo strategijoje, Komisija spręs transporto keliamos oro ir triukšmo taršos klausimą, be kita ko, taikydama naujus kelių transporto priemonių standartus „Euro 7“ ir griežtesnį išmetamųjų teršalų kiekio tikrinimą atliekant techninę apžiūrą derindama su išmetamo CO2 kiekio standartais. Komisija, remdamasi naujausiais duomenimis, svarstys, ar reikia nustatyti ribą įprastinėse transporto priemonėse esančių visų vidaus degimo variklių ir įprastinėse bei elektrinėse transporto priemonėse esančių stabdžių sistemų išmetamoms KD2.5 ir nanodalelėms. Ji taip pat svarstys, ar būtina sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį esant įvairioms transporto priemonių eksploatavimo sąlygoms ir per visą jų eksploatavimo laikotarpį.

Atsižvelgdama į 2017 m. Aplinkos triukšmo direktyvos 24 vertinimo išvadas ir 2020 m. Lauko triukšmo direktyvos 25 vertinimą, Komisija daugiausia dėmesio skirs tam, kad būtų geriau kovojama su triukšmu jo susidarymo vietoje, visų pirma užtikrindama deramą praktinį įgyvendinimą ir prireikus tobulindama ne tik ES su triukšmu susijusią padangų, kelių transporto priemonių, geležinkelių, orlaivių reguliavimo sistemą, bet ir tarptautinio lygmens. Be to, siekdama spręsti lauko sąlygomis naudojamos įrangos klausimą, Komisija imsis tolesnių veiksmų, kai bus įvertinta Lauko triukšmo direktyva. 2022 m. ji peržiūrės padarytą pažangą 26 ir apsvarstys, ar Aplinkos triukšmo direktyvoje reikia nustatyti ES lygmens triukšmo mažinimo tikslus. Triukšmo mažinimo veiksmų planus, kurių reikalaujama pagal direktyvą, reikėtų geriau integruoti į tvaraus judumo mieste planus, nes išplėtojus netaršų viešąjį transportą ir aktyvesnį judumą juos bus lengviau įgyvendinti. Visos kartu taikomos pirmiau minėtos triukšmo mažinimo priemonės gali padėti bent iš dalies pašalinti nuolatinio triukšmo taršos padarytą žalą.

Kalbant apie pastatų keliamą oro taršą, palaipsniui atsisakant šildymo aplinką teršiančiomis anglimis ir mazutu padaryta pažanga, tačiau deginant biomasę susidaranti tarša išlieka problema, ypač jei naudojami pasenę ir neefektyvūs įrenginiai. Įvairiomis iniciatyvomis ir veiksmais Komisija skatins nulinės taršos tikslą integruoti į švarios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus. Tai pasakytina apie iniciatyvą „Renovacijos banga“ ir naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, statybos atliekų regeneravimą ir pakartotinį naudojimą, taip pat šildymo prietaisų ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų, visų pirma susijusių su šildymu kietuoju kuru, peržiūrą iki 2024 m. pradžios. ES taip pat toliau rems perėjimą prie švaresnės energijos ir švaresnio būsto šildymo trečiosiose šalyse, visų pirma kaimyninėse šalyse.

Kalbant apie patalpų oro kokybę, įgyvendinant ES politiką kovojama su keletu ją lemiančių veiksnių – nuo aplinkos oro iki statybinių medžiagų ir vartojimo prekių, šildymo ir vėsinimo sistemų, taip pat rūkymo įpročių. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais taip pat reikšmingai prisidėta prie pažangos šioje srityje. Pažanga ir toliau bus daroma taikant kitą strateginę darbuotojų saugos ir sveikatos programą. Iniciatyva „Renovacijos banga“ 27 leis spręsti sveikatai tinkamos temperatūros ir drėgnio lygio klausimą naujuose ir kapitališkai renovuojamuose pastatuose, kartu sprendžiant valymo nuo nuodingųjų medžiagų, įskaitant asbestą, problemą. Tačiau ES trūksta visapusiško ir integruoto požiūrio. COVID-19 pandemija ir dėl jos atsiradę judėjimo apribojimai dar kartą parodė, kaip svarbu užtikrinti, kad patalpose ir lauke visą laiką kvėpuotume švariu oru. Gerėjant pastatų izoliacijai, užtikrinti gerą patalpų oro kokybę bus dar svarbiau. Mokyklų pastatams taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį. Atsižvelgdama į naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą ir atitinkamų programos „Europos horizontas“ projektų rezultatus, Komisija išanalizuos žinių ir politikos spragas. Pagal jas Komisija įvertins patalpų oro kokybės gerinimo būdus ir politikos galimybes, daugiausia dėmesio skirdama pagrindiniams taršą lemiantiems veiksniams ir jos šaltiniams ir ieškodama būdų, kaip didinti visuomenės informuotumą ir mažinti riziką.

Persvarstyta Geriamojo vandens direktyva, kuri įsigalios 2023 m. sausio mėn., bus užtikrinama geresnė žmonių sveikatos apsauga. Į ją įtraukti griežtesni vandens kokybės standartai, kuriais sprendžiamas susirūpinimą keliančių teršalų, tokių kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos ir mikroplastikas, klausimas. Ją taikant visiems tiekiamas vandentiekio vanduo bus švaresnis, o plastikinių butelių poreikis sumažės. Komisija iki 2023 m. įvertins, ar į naujus parametrus reikia atsižvelgti ir atliekant Maudyklų vandens direktyvos 28 peržiūrą. Atliekant būsimą Miesto nuotekų valymo direktyvos peržiūrą bus svarstoma galimybė įvesti nuolatinę nuotekų parametrų, darančių poveikį sveikatai, stebėseną. Tai galėtų padėti pasirengti bet kokioms naujoms epidemijos grėsmėms 29 . Peržiūrint ir atitinkamais atvejais modernizuojant kitus vandens ir jūrų srities aktus, visų pirma siekiant, kad jais būtų galima kuo labiau sumažinti cheminių teršalų ir mikroplastiko kiekį, taip pat bus prisidedama prie mūsų geriamo vandens ir vartojamų jūros gėrybių kokybės išsaugojimo. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ Komisija nustatė veiksmus, kurie padės pereiti prie nulinės taršos maisto sistemose, pavyzdžiui, naujas strategines ES akvakultūros gaires. Remiantis naujausiomis mokslinėmis įžvalgomis atnaujinus paviršinį ir požeminį vandenį teršiančių medžiagų sąrašus, gamta ir žmonių sveikata bus apsaugota nuo pagrindinių teršalų. Be to, kad pagerėtų oro kokybė laivuose, uostamiesčiuose ir pakrantės rajonuose, taip pat vandens kokybė pajūrio maudyklose, Komisija toliau skatins kurti išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus visose ES jūrose 30 .

Kaip skelbiama 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, Komisija, siekdama geresnės psichikos ir fizinės gerovės, savo būsimame pasiūlyme dėl teisiškai privalomų ES gamtos atkūrimo tikslų, naujojoje dirvožemio strategijoje ir visuose miestų žalinimo veiksmuose, apsvarstys galimybę populiarinti išvalytas ir renatūralizuotas vietoves kaip galimas viešas žaliąsias zonas. Taip bus siekiama pašalinti socialinę nelygybę, kad miestuose būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis žaliąja infrastruktūra. Be to, iki 2025 m. Komisija užbaigs išsamią daugumos ES atliekų teisės aktų peržiūrą, siekdama juos pritaikyti prie švarios žiedinės ekonomikos principų, kad būtų stiprinama atliekų prevencija, vykstant aukštos kokybės perdirbimo procesams būtų kuriami švarių antrinių medžiagų ciklai ir kuo labiau sumažėtų galutinių atliekų kiekis.

Įgyvendindama Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti Komisija užtikrins geresnę žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo pavojingųjų cheminių medžiagų. Visų pirma ji pasiūlys priemonių, kuriomis siekiama palaipsniui atsisakyti pavojingiausių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, endokrininę sistemą ardančių ir patvarių medžiagų, ypač vartojimo prekėse, ir priemonių, skirtų pakeisti visoms susirūpinimą keliančioms medžiagoms ir kuo labiau sumažinti jų kiekiui ekonomikoje ir visuomenėje 31 .

Bus stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), EBPO, Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos šalimis ir kitų pagrindinių tarptautinių iniciatyvų šalimis bei kitomis pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas organizacijas, pavyzdžiui, Tarptautinę jūrų organizaciją (IMO) ir Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO). Kalbant apie vandens ir dirvožemio taršą vaistais, be ES tikslo mažinti prekybą antimikrobinėmis medžiagomis, Komisija skatins tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiamas rizikos aplinkai klausimas kitose šalyse, kuriose vaistų keliama tarša iš gamybos ir kitų šaltinių gali, be kita ko, prisidėti prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimo 32 .

2.3.Gyvenimas neviršijant mūsų planetos pajėgumų

Kad mūsų taršos pėdsakas neviršytų mūsų planetos, taigi ir žmonijos, pajėgumų su tokia tarša kovoti 35 , turime sparčiau ir geriau taikyti esamas ES orą, gėlą vandenį, jūras ir vandenynus saugančias reglamentavimo sistemas, tuo pačiu skubiai kurdami reguliaraus ES dirvožemio būklės vertinimo sistemą, ir visais lygmenimis imtis veiksmų dirvožemio taršos ir degradacijos problemai spręsti. 

Kalbant apie oro kokybę, siekdama užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyva, t. y. kad iki 2030 m. sausumos ir gėlo vandens ekosistemų, kuriose eutrofikacija dėl oro taršos kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičius būtų sumažintas 25 proc., Komisija kartu su valstybėmis narėmis imsis tolesnių veiksmų, susijusių su nacionalinėmis oro taršos valdymo programomis ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimais 36 .

Kalbant apie gėlo vandens ir jūros taršą, ES, pasiekusi gerą būklę pagal Vandens pagrindų direktyvą ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, priartėtų prie nulinės taršos tikslo įgyvendinimo visose vandens ekosistemose.

Tačiau 2019 m. vertinime padaryta išvada, kad dėl tokių veiksnių, kaip investicijų trūkumas, ribotas gėlo vandens apsaugos tikslų įtraukimas į kitas politikos sritis, lėtas priemonių įgyvendinimas ir būtinybė geriau spręsti cheminės taršos problemą, kol kas gėlo vandens teisės aktai taikomi nepakankamai 37 . Todėl pagrindiniai veiksmai bus nukreipti į griežtesnį šių teisės aktų taikymą. Komisija visų pirma sieks užtikrinti, kad valstybės narės skatintų tausiai ir efektyviai vartoti vandenį, jo neteršti, o visiems vandens naudotojams ir teršėjams, įskaitant pramonės, žemės ūkio subjektus ir namų ūkius, pateiktų socialiniu požiūriu teisingą sąskaitą už vandenį ir gautas pajamas kuo geriau panaudotų tvarioms investicijoms 38 . Ji taip pat rems geresnę paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse esančių pagrindinių medžiagų keliamos taršos stebėseną ir mažinimą.

Siūloma misija „Gyvybingi vandenynai, jūros, pakrančių ir vidaus vandenys“ bus siekiama remti inovacijas ir ES politikos ir teisės aktų įgyvendinimą, kad vandenynai, jūros ir vandenys būtų gyvybingi ir neužteršti. Komisija taip pat priims 2021–2027 m. vidaus vandenų laivybos veiksmų planą (NAIADES III), kuriuo bus remiamas laipsniškas perėjimas prie netaršaus vidaus vandens kelių transporto 39 .

Atsižvelgdama į tai, kaip įgyvendinami su pagrindiniais taršos šaltiniais susiję ES teisės aktai ir į tai, kad būtina mažinti plastiko ir kitų šiukšlių kiekį, povandeninį triukšmą ir teršalų kiekį, Komisija iki 2023 m. peržiūrės Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Remdamasi sėkmingu neseniai sutartos paplūdimiuose išmestų šiukšlių ES ribinės vertės pavyzdžiu 40 , Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis dėl povandeninio triukšmo, kylančio dėl jūrų transporto, statybos, dugno gilinimo ir kitos veiklos jūroje, didžiausių ribinių verčių.

Būsima Miesto nuotekų valymo direktyvos 41 peržiūra kartu su Nuotekų dumblo direktyvos vertinimu 42 padės sustiprinti maisto medžiagų šalinimo iš nuotekų užmojus ir užtikrinti, kad išvalytas vanduo ir dumblas būtų paruošti naudoti pakartotinai, remiant labiau žiedinį ir mažiau taršų ūkininkavimą. Joje taip pat bus sprendžiamas naujų teršalų, pavyzdžiui, mikroplastiko ir mikroteršalų, įskaitant vaistus, klausimas. Bus imtasi veiksmų siekiant užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą ir anglies dioksido poveikio neutralumą, taip pat geriau taikyti principą „teršėjas moka“. Atliekant peržiūrą taip pat bus siekiama geriau užtikrinti visų asmenų teisę kreiptis į teismą, sanitarines sąlygas ir gauti informacijos. Ši peržiūra taip pat padės konkrečiai įgyvendinti būsimą integruoto maisto medžiagų valdymo veiksmų planą, kuriuo visapusiškai sprendžiamas ilgalaikis aplinkosaugos uždavinys, maksimaliai didinama įvairių politikos sričių sąveika ir kuo geriau išnaudojama naujosios bendros žemės ūkio politikos žalioji struktūra, visų pirma taikant paramos sąlygas ir ekologines sistemas. Panašiai, kaip skelbiama strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje, reikėtų sumažinti taršą pesticidais ore, vandenyje ir dirvožemyje, iki 2030 m. 50 proc. sumažinant bendrą jų naudojimą ir keliamą riziką, įskaitant pavojingiausius pesticidus. Šio tikslo bus siekiama aktyviau taikant integruotąją kenkėjų kontrolę, persvarstant Direktyvą dėl tausiojo pesticidų naudojimo, skatinant agroekologinę praktiką, įskaitant ekologinį ūkininkavimą, ir vengiant cheminių pesticidų naudojimo pažeidžiamose vietovėse. Tai ne tik padės mažinti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, bet ir sumažins geriamojo vandens valymo sąnaudas. Naujoviški metodai, įskaitant biotechnologijas, taip pat galėtų padėti mažinti priklausomybę nuo pesticidų 43 .

Be to, kartu su Europos žemės ūkio inovacijų partneryste (EIP AGRI) vykdant siūlomą misiją „Gera dirvožemio būklė ir maistas“ bus skatinama pasitelkti inovacijas ir keistis žiniomis, kad būtų plačiai išpopuliarintos pesticidų ir maisto medžiagų naudojimo mažinimo praktikos. Ja bus siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. 75 proc. dirvožemių būtų geros būklės, iš dalies įgyvendinant konkretų tikslą – mažinti dirvožemio taršą ir skatinti atkūrimą.

Įgyvendindama būsimą ES dirvožemio strategiją, Komisija parengs priemones, kurias taikant būtų dedama gerokai daugiau pastangų nustatant, tiriant, vertinant ir valant užterštas teritorijas, kad iki 2050 m. dirvožemio tarša nebekeltų pavojaus sveikatai ar aplinkai. Reikėtų dėti kuo daugiau pastangų, kad būtų išvengta naujos dirvožemio taršos, tačiau, jei nepaisant prevencinių ir kitų priemonių jis vis tiek užteršiamas, šią riziką reikėtų nedelsiant pašalinti. Apskaičiuota, kad visoje ES gali būti 2,8 mln. užterštų teritorijų, iš kurių 390 000, kaip manoma, reikia išvalyti. Pranešta, kad iki 2018 m. buvo išvalyta tik apie 65 500 teritorijų 44 . Labai svarbu, kad visos valstybės narės turėtų (galimai) užterštų teritorijų registrą, dėtų daugiau pastangų siekdamos išvalyti tokias teritorijas ir parengtų aiškius valymo prioritetų nustatymo kriterijus. Būsimame pasiūlyme dėl teisiškai privalomų ES gamtos atkūrimo tikslų bus apsvarstytas nualintų dirvožemio ekosistemų atkūrimo klausimas. Komisija taip pat parengs ES prioritetinių dirvožemio teršalų stebėjimo sąrašą ir gaires, pavyzdžiui, dėl saugaus, tvaraus ir žiedinio iškasto grunto naudojimo paso, remdamasi tokį pasą jau taikančių valstybių narių patirtimi. Siekdama geriau suprasti pasklidosios dirvožemio taršos ES klausimą, Komisija sieks į būsimą LUCAS dirvožemio tyrimą 45 įtraukti nulinės taršos modulį. Bus sudaromos palankesnės sąlygos tam, kad rastųsi viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo galimybių užterštam dirvožemiui nustatyti, tirti ir išvalyti, apie jas būtų geriau informuojama ir skatinama jomis pasinaudoti.

Tarptautiniu mastu ES rems pasaulinį ir regioninį tarpvalstybinį bendradarbiavimą vandens išteklių srityje 46 ir bendradarbiaus su pagrindiniais partneriais dvišaliu pagrindu. Ji toliau skatins atitinkamų regioninių forumų, pavyzdžiui, Europos upių (Reino, Dunojaus) baseinuose, bendradarbiavimą ir toliau sieks, kad UNECE tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija būtų taikoma ir įgyvendinama pasauliniu mastu. Siekdama užtikrinti, kad vandenynai būtų švarūs, gyvybingi ir tvariai valdomi, ji toliau stiprins tarptautinį vandenynų valdymą ir rems šalis partneres 47 . ES taip pat rems regioninių jūrų baseinų lygmeniu vykdomos veiklos koordinavimą, kad įvairių rūšių tarša būtų matuojama, vertinama ir šalinama bendromis jėgomis. Kai kurie regioniniai upių ir jūrų baseinai taip pat kenčia nuo ankstesnės taršos, kuri iš dalies vis dar siejama su Antruoju pasauliniu karu 48 . Tokie teršalai susikaupė nuosėdose ir kelia didelį pavojų ne tik vandens ekosistemoms, bet ir žmonių, valgančių žuvis ir vėžiagyvius, sveikatai. Ji taip pat stiprins bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis sprendžiant jūrą teršiančių šiukšlių problemą. Be to, pirmenybė ir toliau bus teikiama glaudesniam bendradarbiavimui Viduržemio jūros regione, visų pirma pasitelkiant Barselonos konvenciją ir jos protokolus bei Viduržemio jūros sąjungą. ES taip pat skatina pokyčius Tarptautinėje jūrų organizacijoje, kad būtų reguliuojamas laivų, kuriuose įrengtos išmetamųjų dujų valymo sistemos, atliekų išmetimas į jūrą 49 . Ji taip pat toliau rems Pasaulinę dirvožemio partnerystę, kad būtų galima toliau užkirsti kelią taršai ir kuo labiau sumažinti dirvožemyje likusios taršos riziką.  

2.4.Netaršios gamybos ir netaršaus vartojimo siekis

Norint, kad ES nebūtų taršos, reikia, užtikrinant glaudžią sąveiką su žiedinės ekonomikos veiksmų planu, skatinti tvaresnes pramonės sistemas 51 , švaresnes technologijas, mažiau taršius verslo modelius ir vartojimo įpročius, sparčiau įgyvendinti principą „teršėjas moka“ ir iš gamintojų toliau reikalauti didesnės atsakomybės.  

Pramoninių išmetamų teršalų direktyva (PITD direktyva) 52 – pagrindinė priemonė, reglamentuojanti daugiau kaip 52 000 didžiausių ES pramonės įrenginių išmetamų oro, vandens ir dirvožemio teršalų kiekį. Pagal PITD direktyvą leidimai pramonės įrenginiams išduodami tik tuo atveju, jei įrenginys atitinka geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB). Tai paskatino šių pramonės šakų įmones laipsniškai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir padėjo sudaryti vienodas sąlygas. Pavyzdžiui, šiuo metu dideli kurą deginantys įrenginiai išmeta septynis kartus mažiau oro teršalų nei prieš 20 metų. Tačiau iš įrenginių, kuriems taikoma PITD direktyva, į orą išmetami teršalai vis dar padaro beveik 100 mlrd. EUR žalos per metus 53 . Todėl reikia toliau dėti pastangas siekiant sumažinti likusių teršalų kiekį, be kita ko, patenkančių į vandenį ir dirvožemį, taip pat užtikrinti, kad atitinkami didelių pramonės įrenginių ir ypač pavojingų objektų operatoriai pašalintų užterštumą, kurį lėmė jų pramoninė veikla arba įvykusios didelės pramoninės avarijos.

Atlikusi naujausią PITD direktyvos vertinimą 54 , Komisija persvarstys ES taisykles dėl pramoninių išmetamųjų teršalų 55 ir pripažins, kad naujos technologijos arba nauji gamybos procesai dažnai leis sumažinti išmetamųjų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį net ir tuose sektoriuose, kuriems ši direktyva šiuo metu netaikoma. Persvarstant bus siekiama paspartinti nulinės taršos inovacijų diegimą, sudaryti vienodas sąlygas ir kitiems labai taršiems sektoriams, padidinti galimybes visuomenei susipažinti su informacija, dalyvauti priimant sprendimus ir pasinaudoti teise kreiptis į teismą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas palyginti valstybių narių rezultatus sprendžiant pramoninių išmetamųjų teršalų problemą. Naujas pagal PIT direktyvą įsteigtas inovacijų stebėjimo centras atliks svarbų vaidmenį stebint inovacijas ir sparčiau nustatant naujus metodus. Siekiant padėti reguliavimo institucijoms ir pramonės subjektams sparčiau ir naujais būdais spręsti pramoninių išmetamųjų teršalų problemą, gali būti pasitelkiamas skaitmeninimas, duomenų apdorojimas ir nauji novatoriški metodai, pavyzdžiui, nuotolinis stebėjimas, dirbtinis intelektas ir mašinų mokymasis. Be to, siekiant iki 2050 m. užtikrinti, kad į sąvartynus beveik nebūtų išmetama atliekų, o į vandenis beveik neišleidžiama nuotekų, įgyvendinant programos „Europos horizontas“ partnerystę „Processes4Planet“, Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos partnerystę ir Švariojo plieno partnerystę bus ieškoma būdų, kaip skatinti proveržio technologijas ir sistemingesnius sprendimus, pavyzdžiui, pramonės simbiozę ir žiedines tiekimo grandines, kuriose pramonės arba mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atliekos arba šalutiniai produktai taptų žaliava kitiems produktams gaminti. Komunikate dėl naujosios Europos mokslinių tyrimų erdvės minimose pramonės technologijų veiksmų gairėse, skirtose žiedinės pramonės šakoms, bus pateikta įrodymų ir pasiūlyta investicijų darbotvarkių 56 .

Siekis, kad gamyba ir vartojimas būtų netaršūs, taip pat reiškia, kad cheminės medžiagos, kitos medžiagos ir produktai turi būti kuo saugesni ir tvaresni jau jų kūrime etape ir išlikti tokiais per visą savo gyvavimo ciklą 57 . Tuomet ir medžiagų ciklai bus netoksiški. Komisija, siekdama spręsti šias taršos problemas, jau priėmė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, taip pat paskelbė keletą kitų iniciatyvų. Tvarių gaminių politikos iniciatyva bus siekiama užtikrinti, kad ES rinkai pateikiami gaminiai būtų vis tvaresni ir atitiktų žiediškumo principą, kad gamyba ir vartojimas būtų ekologiškesni, o atliekų kiekis ir tarša būtų kuo labiau mažinami. Produktų aplinkosauginio pėdsako ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodais 58 grindžiamas skaidrus, patikimas, sistemingas ir integruotas produktų ir organizacijų palyginimas ES rinkoje. Be kelių veiksmų, kuriais siekiama spręsti nustatytas su farmacijos produktais susijusias aplinkos problemas įgyvendinant vaistų strategiją ir taikant ES strateginį požiūrį į vaistus aplinkoje 59 , taip pat numatytos konkrečios priemonės, skirtos kovoti su tarša mikroplastiku 60 , patvariaisiais organiniais teršalais 61 atliekose ir kenksmingomis bei patvariomis medžiagomis, esančiomis tokiuose produktuose, kaip perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS), jei jie nėra naudojami būtinosioms reikmėms 62 . Komisija taip pat ragins viešuosius ir privačiuosius veiklos vykdytojus prisiimti nulinės taršos įsipareigojimus 63 skatinti vartotojus rinktis mažiau taršius produktus ir paslaugas, pavyzdžiui, pažymėtus ES ekologiniu ženklu. Šie įsipareigojimai bus susiję su fizinėmis parduotuvėmis ir elektroninėmis prekyvietėmis ir bus grindžiami patikrinamais ir skaidriais teiginiais – juos sustiprins būsima Ekologiškumo teiginių iniciatyva.

Tinkamos kainos priskyrimas taršai ir paskatų naudoti alternatyvas kūrimas, kaip reikalaujama pagal principą „teršėjas moka“, yra pagrindinė švaresnės gamybos ir vartojimo varomoji jėga 64 . Šiandien, nepaisant daugybės raginimų, taršos problema vis dar daugiausia sprendžiama taikant reguliavimą, o jos išorės sąnaudos nėra visiškai internalizuotos. Taikyti kainą kaip priemonę būtų galima dar gerokai labiau paskatinti 65 . Siekdama prisidėti prie šio proceso ir atsižvelgdama į būsimą Europos Audito Rūmų ataskaitą, Komisija priims rekomendacijas, kaip labiau įtvirtinti atitinkamas priemones ir paskatas siekiant geriau įgyvendinti principą „teršėjas moka“ ir taip pabaigti „nemokamos taršos“ erą. Tuo tarpu ji apsvarstys, kaip Energijos mokesčių direktyvos persvarstymas gali padėti užtikrinti, kad vartotojai būtų skatinami rinktis mažiau taršius energijos šaltinius.

Lygiagrečiai pasauliniu mastu dedamoms pastangoms pagal Minamatos konvenciją, 2022 m. Komisija persvarstys Gyvsidabrio reglamentą 66 , kad būtų palaipsniui atsisakyta dantų amalgamų ir uždrausta gaminti kai kuriuos produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, įskaitant tam tikras lempas, ir jais prekiauti. Peržiūra bus atliekama atsižvelgiant į atitinkamas ES priemones, įskaitant Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvą 67 .

Seveso III direktyva 68 siekiama kontroliuoti didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojų, todėl ji yra labai svarbi siekiant, kad itin industrializuotoje ES pramoninės avarijos nesukeltų jokios taršos. Per pastaruosius 10 metų apie 12 000 ES esančių pavojingų objektų, kuriems taikoma ši direktyva, kasmet įvyko mažiau nei 30 didelių avarijų, kurių padariniai yra vis mažesni. Komisija toliau didins savo paramą valstybėms narėms, pavyzdžiui, dėl objektų rizikos ir avarijų padarinių vertinimo. Tai taip pat papildys Sąjungos civilinės saugos mechanizmą 69 .

Tarptautiniu mastu ES toliau rems veiklą, susijusią su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB) pagal daugiašalius aplinkos susitarimus, pavyzdžiui, Stokholmo ir Minamatos konvencijas, be kita ko, vykdydama EBPO GPGB informacinių dokumentų projektą. Ji taip pat aktyviai prisidės prie Kijevo protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų peržiūros, kad būtų kaupiamos žinios apie pramoninių išmetamųjų teršalų kiekį ir tendencijas. Siekdama toliau mažinti ES išorinį taršos pėdsaką, Komisija pasiūlys atlikti plataus užmojo Atliekų vežimo reglamento peržiūrą, kad būtų geriau stebimas atliekų eksportas, užtikrintas tvarus jų apdorojimas ir ribojamas atliekų, turinčių žalingą poveikį aplinkai ir sveikatai, eksportas į trečiąsias šalis. Pavyzdžiui, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, kurios yra pavojingos atliekos ir negali būti eksportuojamos į EBPO nepriklausančias šalis, dažnai ženklinamos kaip naudoti automobiliai ir eksportuojamos neteisėtai 70 . Dėl to kyla didelių oro taršos keliamų grėsmių, kurias lemia netinkamas jų tvarkymas 71 . Kad būtų kovojama su neteisėta prekyba atliekomis ir sudaromos palankesnės sąlygos plėtoti tarpregioninį ir regionų bendradarbiavimą, ES taip pat toliau bendradarbiaus su atitinkamomis šalimis.

3.Bendradarbiavimas pereinant prie nulinės taršos

3.1.Griežtesnis įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

Remiantis antrąja aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra 73 , dabartiniai ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo trūkumai visuomenei kasmet kainuoja apie 55 mlrd. EUR, o 69 proc. šių išlaidų patiriama dėl nepakankamo teisės aktų dėl oro, triukšmo, vandens ir pramoninių išmetamųjų teršalų ir (arba) avarijų įgyvendinimo 74 .  

Komisija savo teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pajėgas vis labiau sutelks į tai, kad būtų veiksmingai laikomasi visų ES taršos prevencijos teisės aktų ir kad jie teiktų norimą naudą aplinkai ir sveikatai. Tai apima bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti greitą ir tikslų perkėlimą į nacionalinę teisę ir visų turimų priemonių propagavimą.

Siekdama, kad visos atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos geriau laikytųsi ES taršos prevencijos teisės aktų, Komisija:

·skatins glaudesnį nacionalinių institucijų ir Europos aplinkos agentūrų tinklų, inspektorių, auditorių, policijos, prokurorų ir teisėjų bendradarbiavimą Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forume 75 , kad būtų parengti nauji bendri veiksmai visoje atitikties užtikrinimo grandinėje;

·suburs aplinkos apsaugos ir kitas vykdymo užtikrinimo institucijas (pavyzdžiui, atsakingas už ES transporto, energetikos, žemės ūkio, žuvininkystės, jūrų stebėjimo ar vartotojų apsaugos teisės aktus), kad būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir parengtos tarpsektorinės atitikties užtikrinimo priemonės, kuriomis būtų siekiama visiško taršos netoleravimo nei nacionaliniu, nei tarpvalstybiniu lygmeniu;  

·tobulins horizontaliąją teisinę sistemą įtvirtindama Direktyvos dėl nusikaltimų aplinkai 76 nuostatas;

·iki 2023 m. įvertins, ar Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva atitinka paskirtį 77 , įskaitant su tarša susijusius aspektus, ir prireikus šią direktyvą persvarstys;

·apsvarstys galimybę parengti standartizuotas nuostatas dėl naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atitikties užtikrinimo ir stebės, kad taikomos galiojančios sąlygos dėl nuobaudų būtų proporcingos ir atgrasomos;

·skatins, kad visose valstybėse narėse būtų atliekami esami patikrinimai ir kitos atitikties patikros bei taikomos sąlygos dėl nuobaudų, ir prireikus įvertins galimybes juos tobulinti;

·skatins naudoti pažangiausias technologijas, kad būtų stiprinami nacionaliniai stebėsenos ir atitikties tikrinimo pajėgumai.

Pilietinė visuomenė atlieka svarbų atitikties sergėtojos vaidmenį. Komisija, vadovaudamasi savo komunikatu dėl teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais 78 , įvertins ir prireikus sugriežtins nuostatas dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismą. Pranešėjams, pranešantiems apie su tarša susijusius ES teisės pažeidimus, taip pat turėtų būti užtikrinama apsauga 79 .

Komisija taip pat skirs dėmesio nacionalinėms sistemoms, kad teisėjai galėtų užtikrinti asmenų ir NVO teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pagal ES teisę, laikantis persvarstyto Orhuso reglamento 80 .

3.2.Pokyčių visoje visuomenėje skatinimas siekiant nulinės taršos

Siekiant įgyvendinti nulinės taršos tikslą reikia kolektyvinių veiksmų ir kolektyvinių pokyčių, nes daugelyje ekonomikos sektorių taršą lemia įvairi veikla, kurią reguliuoja tarptautinės, ES, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir kuri galiausiai daro poveikį visiems žmonėms ir aplinkai visame pasaulyje. Kiekvienas turi atlikti tam tikrą vaidmenį. 

Įmonėms ir vyriausybėms nulinės taršos tikslas – puiki galimybė diegti inovacijas investuojant į švarias technologijas, produktus ir paslaugas. Svarbiausias veiksnys – privačios investicijos. 2019 m. visame pasaulyje buvo išleista 51 proc. daugiau žaliųjų obligacijų, palyginti su 2018 m. (bendra vertė – 257,7 mlrd. USD). Tai daugiausia lėmė padidėjęs jų naudojimas ES 81 . Aplinkosaugos kriterijų (vandens apsaugos, taršos prevencijos ir kontrolės, žiedinės ekonomikos ir biologinės įvairovės) įgyvendinimas pagal Tvarios taksonomijos reglamentą 82 – svarbi proga remti šią džiuginančią tendenciją. Siekdama įmonėms ir vyriausybėms padėti įvertinti verslo modelių ir projektų ekonominės veiklos rezultatus iš tikrosios gamtos vertės perspektyvos, Komisija toliau rems standartizuotą gamtinio kapitalo apskaitos praktiką ir griežtesnių aplinkosaugos ataskaitų teikimą, kaip numatyta pasiūlyme dėl Direktyvos dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo 83 . Prireikus ji taip pat skatins išvengti taršos atliekant didelių projektų, remiamų pagal programą „InvestEU“, tvarumo patikrą. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad plėtojant standartizuotą verslo, projektų, produktų ir valdžios praktiką būtų tinkamai atsižvelgiama į oro, vandens ir dirvožemio aspektus ir kad jie būtų skatinami įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes 84 .

ES tarptautiniu mastu toliau propaguos žaliojo finansavimo darbotvarkę, kad būtų sutelktas privatus kapitalas aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms, kuriomis būtų prisidedama prie nulinės taršos tikslų įgyvendinimo, be kita ko, pasitelkiant tarptautinę tvaraus finansavimo platformą. Ji bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, Europos investicijų banku ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis finansų įstaigomis, kad tokiomis priemonėmis kaip „Europos darnaus vystymosi fondas +“ būtų toliau plėtojamos ir didinamos investicijos į taršos prevenciją 85 . Nuo 2022 m. Komisija užtikrins, kad apdovanojant verslininkus (pavyzdžiui, teikiant Europos verslo apdovanojimus už veiksmus aplinkos srityje) jų pastangos siekiant nulinės taršos tikslo būtų tinkamai pripažįstamos ir viešinamos. Tai padės tokioms pirmaujančioms įmonėms įtvirtinti savo padėtį rinkoje ir kartu atkreipti būsimų klientų dėmesį į jų pastangas taršos mažinimo srityje.

Kartu su privačiomis investicijomis taip pat bus reikalingas viešasis finansavimas, nes norint pasiekti sutartus aplinkos apsaugos tikslus, visoje ES iki 2030 m. kasmet reikės papildomų 100–150 mlrd. EUR investicijų. Nemaža šios sumos dalis bus skirta investicijoms į taršos prevenciją ir kontrolę 86 . Persvarstant būsimą ekonomikos valdymo sistemą bus atsižvelgta į žaliąsias viešąsias investicijas kaip viešųjų finansų kokybės aspektą. Pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir priemonę „NextGenerationEU“ taip pat bus teikiama finansinė parama taršai mažinti ir kontroliuoti įgyvendinant sanglaudos politiką, nacionalinius planus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitas susijusias nacionalines strategijas, pavyzdžiui, nacionalinius strateginius planus pagal bendrą žemės ūkio politiką, kuriomis gali būti skatinamas naudingos žemės ūkio praktikos įgyvendinimas. Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad toliau plėtotų ir tobulintų nacionalinių konsultavimo tarnybų teikiamas paslaugas ūkininkams, kad būtų stiprinami pajėgumai taikyti mažiau taršią praktiką, visų pirma siekiant sumažinti išmetamą amoniako ir nitratų kiekį. Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai yra priemonė, padedanti spręsti su žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusius iššūkius ir pasinaudoti jos teikiamais pranašumais. Jie gali padėti užkirsti kelią taršai ir ją sumažinti, ypač konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodytose srityse. Vadovaudamasi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentu, Komisija įvertins planus atsižvelgdama, be kita ko, į dvejopos skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos tikslus. Teikiant finansavimą pagal sanglaudos politiką bus svariai prisidedama prie nulinės taršos tikslo įgyvendinimo: investicijos gali būti nukreiptos, pavyzdžiui, į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiąją energiją, nuotekų valymą, atliekų tvarkymą, oro kokybės kontrolės priemones, tvarų miesto transportą ir žaliąją infrastruktūrą. Taip bus remiami nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens veiksmai. Komisija taip pat yra pasirengusi padėti valstybėms narėms pagal techninės paramos priemonę teikti techninę paramą su tarša susijusioms reformoms ES valstybėse narėse, kurios gali būti finansuojamos nacionalinėmis priemonėmis arba ES lėšomis. Komisija taip pat rengia ilgalaikę kaimo vietovių viziją, kuria siekiama konkrečiais veiksmais prisidėti ir prie išmetamųjų teršalų mažinimo.

Vienas iš programos „Europos horizontas“ prioritetų bus remti tikslinius mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su nulinės taršos tikslu. Pagrindinės strateginės iniciatyvos yra misijos 87  ir partnerystės 88 , pavyzdžiui, siūlomos misijos „Gyvybingi vandenynai, jūros, pakrančių bei vidaus vandenys“ 89 ir „Gera dirvožemio būklė ir maistas“ 90 , „Neutralaus poveikio klimatui ir pažangieji miestai“ ir Cheminių medžiagų keliamos rizikos vertinimo partnerystė (PARC), Europos procesų pramonės pertvarkymo partnerystė („Processes4Planet“), Planetos aprūpinimo vandeniu partnerystė („Water4All“), Neutralaus poveikio klimatui vandens transporto partnerystė (ZEWT) ar Nulinės taršos kelių transporto partnerystė („2ZERO“). Be to, pagal programą „Europos horizontas“ bus toliau remiami naujų teršalų ir taršos rūšių, pavyzdžiui, šviesinės taršos ir jos poveikio biologinei įvairovei arba taršos nanodalelėmis, moksliniai tyrimai.

Taikant skaitmeninius sprendimus, kuriais siekiama mažinti taršą, atsiranda vis daugiau galimybių diegti inovacijas, o tai dažnai dera ir su kitais žaliojo kurso tikslais 91 . Jie gali paspartinti perėjimą prie nulinės taršos, tačiau, norint kuo geriau pasinaudoti galimybėmis ir kartu mažinti riziką, reikia laiku priimti sprendimus. Pavyzdžiui, sukūrus tikslines skaitmenines priemones, skirtas padėti ūkininkams mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką aiškiai vizualiai pailiustruojant ES teisės aktais nustatytus reikalavimus, būtų galima gerokai sumažinti tam tikros jų veiklos teršiamąjį poveikį. Apskritai, siekiant pagerinti viešojo ir privačiojo sektorių duomenų prieinamumą ir padėti įmonėms, politikos formuotojams, tyrėjams ir piliečiams geriau suprasti ir vizualizuoti taršą, su nulinės taršos tikslu susijusiais duomenimis 92 bus atvirai dalijamasi žaliojo kurso duomenų erdvėje 93 . Žemės stebėjimo programa „Copernicus“ taps ES iniciatyvos „Tikslas – Žemė“ pagrindu. Pagal ją bus teikiama daug Žemės stebėjimo ir stebėsenos duomenų ir informacijos. Komisija taip pat paskelbė iniciatyvą „GreenData4All“ 94 , kuria siekiama modernizuoti, aktyviai skleisti viešuosius ir privatiems subjektams priklausančius duomenis ir jais dalytis siekiant žaliojo kurso tikslų, remiantis įgyvendinant INSPIRE direktyvą 95 ir Direktyvą dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką 96 padaryta pažanga. Be to, įgyvendindama pažangiųjų miestų ir bendruomenių idėjas pagal Skaitmeninės Europos programą, Komisija investuos į skaitmeninių sprendimų, kuriais siekiama nulinės taršos, bandymą ir diegimą, taip pat į vietos skaitmeninių dvynių – virtualių miestų modelių – kūrimą, nes tai miestams padės įveikti sudėtingus aplinkosaugos ir planavimo iššūkius 97 .

Papildydama Europos klimato pakte numatytas priemones 98 , Komisija žmonėms suteiks naujų galimybių sužinoti apie taršą ir imtis veiksmų. Bus parengta speciali informacinė medžiaga ir sukurtos programėlės, pradedant oro kokybės indekso programėle 99 , kuria bus lengviau gauti tikruoju laiku prieinamus ir palyginamus ES masto duomenis, ir vartotojo ekologinio pėdsako skaičiuokle 100 , kuri žmonėms leis įvertinti savo vartojimo pėdsaką. Tikslinė komunikacijos apie nulinę taršą veikla su organizacijomis partnerėmis apims švietimo priemonių rinkinius ir tikslinės nulinės taršos veiklos, skirtos plačiajai visuomenei, studentams ir pažeidžiamoms grupėms, skatinimą.

Akivaizdu, kad siekiant pereiti prie nulinės taršos reikia ne tik lėšų ir technologijų, bet ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie žino, kaip kuo geriau jomis pasinaudoti. Tai pasakytina ne tik apie skaitmeninius įgūdžius. Komisija Įgūdžių darbotvarkę 101 įgyvendins, be kita ko, remdama darbo rinkai skirtų pagrindinių žaliųjų įgūdžių ugdymą, kad būtų tinkamai orientuotas mokymas visoje ekonomikoje, siekiant suformuoti atsakingai klimato, aplinkos ir sveikatos klausimus vertinančių specialistų ir žaliųjų ekonominės veiklos vykdytojų kartą. Be to, Komisija užtikrins, kad būtų plačiai diegiami specialiai pritaikyti ES mokymo moduliai, skirti sveikatos priežiūros ir kitiems socialinės rūpybos sektoriaus darbuotojams, siekiant pagerinti jų gebėjimus valdyti riziką aplinkai. Tuo pačiu bus užtikrinta, kad ES plačiai taikytų nuolat atnaujinamą geriausią praktiką, siekiant konkrečios pažangos nustatant ir mažinant pažeidžiamų grupių patiriamą su aplinka susijusią riziką.

Siekdama padėti užtikrinti, kad žalioji pertvarka ir tvarumas būtų įtraukti į švietimo programas, 2021 m. pabaigoje Komisija pasiūlys Tarybos rekomendaciją dėl švietimo aplinkos tvarumo klausimais ir Europos klimato kaitos ir darnaus vystymosi kompetencijos programą. 2020 m. gruodžio mėn. pradėjusi veikti koalicija „Švietimas klimato labui“ rems novatoriškus mokytojams ir moksleiviams skirtus sprendimus, be kita ko, susijusius su žaliųjų įgūdžių ugdymu. Įgyvendinant programą „Erasmus+“ bus didinama žaliojo aspekto svarba švietimo ir mokymo srityse ir judumo galimybės perspektyvių į ekologiją orientuotų studijų srityse, pavyzdžiui, miestų planavimo, tvarumo ir inovacijų arba gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos.

Kalbant apie su tarša susijusius teisės aktus, politiką ir programas, juos pirmiausia įgyvendina miestai ir regionai. Daugelis miestų jau imasi aktyvesnių veiksmų, o šios srities lyderiai dalyvauja Europos žaliosios sostinės ir Europos žaliojo lapo miestų tinklų veikloje. Vis dėlto daugeliui miestų vis dar sunku tinkamai kovoti su tarša. Pavyzdžiui, daugiau nei 100 ES miestų ES oro kokybės standartai vis dar pažeidžiami. Komisija pagal neseniai priimtą Žaliojo miesto susitarimą ir toliau skatins, motyvuos miestus ir su jais bendradarbiaus, kad jie pirmiausia imtųsi aktyvesnių vietos veiksmų oro, triukšmo, vandens, gamtos ir biologinės įvairovės, žiedinės ekonomikos ir atliekų srityse 102 . Įgyvendinant siūlomą programos „Europos horizontas“ miestų misiją, taikant į paklausą orientuotą ir tarpsektorinį požiūrį, suderintą su nulinės taršos tikslu, 100 miestų bus padedama iki 2030 m. neutralizuoti daromą poveikį klimatui, kad tai įkvėptų kitus Europos miestus iki 2050 m. neutralizuoti savo poveikį klimatui bei svariai prisidėti prie miestų taršos mažinimo.

3.3.Pasaulinio masto pokyčių skatinimas siekiant nulinės taršos

Tarša sienų nepaiso. Todėl vykdydama išorės veiksmus, įskaitant žaliojo kurso diplomatiją ir investicijas, ES propaguos nulinės taršos tikslą užtikrinti aplinką be toksinių medžiagų, teikdama ekspertines žinias ir finansinius išteklius. Tikslas – užmegzti daugiau tarptautinių partnerysčių ir suintensyvinti veiksmus trečiosiose šalyse ir su jomis.

Laikydamasi naujausių politikos ir regioninių strategijų 106 , ES glaudžiai bendradarbiaus su plėtros partneriais ir mūsų artimiausiais kaimynais pietuose ir rytuose, taip pat su Jungtine Karalyste ir ELPA šalimis partnerėmis sprendžiant su tarša susijusias problemas, be kita ko, siekiant ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti atitinkamus daugiašalius susitarimus dėl taršos. Siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamą Arkties regiono aplinką nuo su tarša susijusios žalos, taip pat bus svarbu bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis Šiaurės šalimis, JAV, Kanada ir Rusija, įskaitant nuolatinį bendradarbiavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose. Visų pirma ES skatins tarptautinį bendradarbiavimą juodosios anglies 107 politikos klausimais, kad būtų sumažintas jos poveikis klimatui ir pagerinta oro kokybė.

ES taip pat bendradarbiaus su pagrindiniais tarptautiniais partneriais, visų pirma Didžiojo dvidešimtuko (G 20) ir jos plataus dvišalių prekybos susitarimų tinklo šalimis, siekdama skatinti visuotinės nulinės taršos darbotvarkės įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skiriant sveikatos apsaugai ir taršos prevencijai, ir sieks atverti rinkos galimybių žaliosioms technologijoms, prekėms, paslaugoms ir investicijoms. Vykdydama vystymosi ir investicijų politiką, ES taip pat skatins įgyvendinti nulinės taršos tikslą, vertins su tarša susijusį poveikį prekybos politikos iniciatyvų ir laisvosios prekybos susitarimų atžvilgiu, taip pat stiprins prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.

Daugiašaliu lygmeniu ES:

·toliau rems tarptautinius veiksmus siekiant nulinės taršos ir principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą 108 , laikydamasi DVT ir atsižvelgdama į Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos rezoliucijas 109 , visų pirma įgyvendinimo planą „Kelias į švarią planetą“ 110 ir iniciatyvą „Misija – inovacijos“ 111 ;

·toliau vadovaus darbams, susijusiems su plataus užmojo tarptautine patikimo cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymo po 2020 m. sistema;

·stiprins veiksmus pagal Bazelio, Roterdamo, Stokholmo ir Minamatos konvencijas dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, pavojingųjų cheminių medžiagų, patvariųjų organinių teršalų ir gyvsidabrio;

·skatins sudaryti visuotinį susitarimą dėl plastikų 112 .

Be to, 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje ES sieks užtikrinti, kad su tarša būtų veiksmingai kovojama įgyvendinant plataus užmojo Pasaulinę biologinės įvairovės programą po 2020 m. 

Komisija skatins šalis partneres tobulinti savo politiką ir reguliavimo sistemas ir taikyti tinkamas paskatas taršai mažinti, visų pirma taikant žaliojo biudžeto sudarymo priemones ir aplinkosaugos mokesčius 113 . Be to, būsimoje iniciatyvoje dėl tvaraus įmonių valdymo bus nustatytos išsamaus patikrinimo pareigos, be kita ko, susijusios su verslo operacijų poveikiu aplinkai, visose ekonominės vertės grandinėse.

Komisija paspartins nulinės taršos tikslo integravimą į ES išorės veiksmų programas, kuriomis remiamas perėjimas prie mažataršės žiedinės ekonomikos, tvari miestų plėtra, švari energija ir maisto gamybos naudojant švarią energiją sprendimai, vanduo ir sanitarijos paslaugos, kovos su klimato kaita ir aplinkos apsaugos veiksmai, sveikatos priežiūra, tvarus judumas ir žemės ūkis. Komisija taip pat stiprins bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, siekdama vartotojams užtikrinti į ES elektronines ir neelektronines rinkas eksportuojamų produktų saugą.

Komisija išnagrinės galimybes į ES finansuojamas sveikatos programas įtraukti griežtesnę sveikatos ir kovos su tarša darbotvarkę tarptautiniu lygmeniu, be kita ko, skiriant daugiau dėmesio neužkrečiamąsias ligas sukeliantiems aplinkos veiksniams. Be to, kad būtų pasiektas atnaujintas visuotinis ir veiksmingas bendros sveikatos sutarimas dėl aplinkos taršos, Komisija bendradarbiaus su „Tripartite Plus“ organizacijomis (PSO, FAO, OIE, UNEP).

Komisija rems pasaulinius veiksmus, susijusius su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir naudotų transporto priemonių eksportu, ir skatins priimti griežtesnes taršiausių naudotų transporto priemonių importo taisykles, visų pirma Afrikoje. Atsižvelgdama į ES tarptautinius įsipareigojimus, ji taip pat pasiūlys naujas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių eksporto taisykles, kuriomis visų pirma siekiama geriau atskirti naudotus automobilius nuo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, ir išnagrinės galimybes susieti naudotų transporto priemonių eksportą su atitiktimi ES reikalavimams, pavyzdžiui, dėl techninės apžiūros ir išmetamųjų teršalų kiekio.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir baterijų atliekos yra vieni sparčiausiai augančių atliekų srautų, ypač besivystančiose šalyse. Komisija, pasitelkdama Bazelio konvenciją, rems iniciatyvas, skirtas geriau stebėti ir valdyti tarptautinę prekybą šiais atliekų srautais. Visų pirma, padidėjus automobilių, saulės energijos ir IRT technologijų naudojimui, itin išaugo besivystančiose šalyse naudojamų švino rūgštinių baterijų skaičius. Dėl to, kad tokios baterijos dažnai perdirbamos neoficialiai, žmonės apsinuodija švinu, o tai daro didelį poveikį vaikams ir jų vystymuisi. Komisija su tarptautiniais partneriais išnagrinės galimybes parengti pasaulinę iniciatyvą, kuria siekiama nutraukti naudotų švino rūgštinių baterijų neoficialų perdirbimą.

3.4.Pažangos stebėjimas, tendencijų numatymas ir nulinės taršos tikslo integravimas

Siekdama integruoti įvairių rūšių taršos stebėseną ir įvertinti jos poveikį sveikatai, aplinkai, ekonomikai ir visuomenei, Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamomis ES agentūromis 114 , parengs integruotą nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemą 115 , kuri bus platesnės 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) stebėsenos dalis. Siekiant užtikrinti ilgalaikį duomenų rinkimą ir prisidėti prie prognozavimo, reikės labiau atsižvelgti į atitinkamų novatoriškų mokslinių tyrimų, pavyzdžiui, žmogaus biologinės stebėsenos 116 , ekspozomo 117 , dirvožemio būklės 118 ar apdulkintojų 119 , rezultatus. Siekdama papildyti nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemą poveikio sveikatai aspektu, EAA parengs Europos aplinkos ir sveikatos atlasą, kurį vėliau taip pat galės naudoti Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centras 120 .

Remdamasi stebėsenos rezultatais ir perspektyvomis, Komisija, bendradarbiaudama su Regionų komitetu, sukurs naują suinteresuotųjų subjektų platformą nulinės taršos tikslui įgyvendinti, kuri suburs įvairių politikos sričių (pavyzdžiui, sveikatos, žemės ūkio, mokslinių tyrimų ir inovacijų, transporto, skaitmeninimo ir aplinkos) suinteresuotuosius subjektus ir ekspertus, kad būtų veiksmingai integruota nulinės taršos darbotvarkė, prisidedama prie bendros atsakomybės kūrimo, skatinama bendradarbiauti ir taikyti integruotus sprendimus ir veiksmus, kuriais dedamos pastangos būtų kuo labiau suderintos su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir atsigavimo po COVID-19 krizės veiksmais.

Ji kaups gerąją patirtį horizontaliaisiais klausimais, pavyzdžiui, nulinės taršos inovacijų ir darbo vietų finansavimo, tvarios gamybos ir vartojimo skatinimo, taip pat teminių centrų, pavyzdžiui, Žaliųjų skaitmeninių sprendimų centro, Švaraus oro technologijų centro ir Dirvožemio taršos klausimų centro, kūrimo klausimais, ir ja keisis. Be to, suinteresuotųjų subjektų platforma nulinės taršos tikslui įgyvendinti užtikrins sąveiką su kitomis atitinkamomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos klimato paktu. Šis reguliarus ir interaktyvus dialogas ir bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis, įmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, akademine bendruomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais taip pat padės iki 2024 m. parengti antrąją nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitą.

4.Išvados

Šis veiksmų planas parengtas tuo metu, kai ES nusistatė tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir dar kartą ryžtingai pritarė būtinybei pereiti prie švarios žiedinės ekonomikos modelio, pagrįsto atkurtomis ir sveikomis natūraliomis ekosistemomis, užkirsti kelią bet kokiam tolesniam biologinės įvairovės nykimui ir visiems savo piliečiams užtikrinti sveiką aplinką be toksinių medžiagų. Veiksmų plane išdėstoma švaraus pasaulio vizija ir visi vykdomi ir planuojami veiksmai sujungiami į integruotą strategiją, pagal kurią pirmenybė teikiama taršos prevencijai. Kadangi daugelis darbo krypčių vis dar vykdomos arba tik pradeda duoti rezultatų, Komisija, remdamasi antrąja nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaita, iki 2025 m. įvertins šį veiksmų planą įgyvendinant padarytą pažangą. Komisija nustatys, ar reikia imtis tolesnių veiksmų naujoms problemoms spręsti ir esamiems tikslams, pavyzdinėms iniciatyvoms ir veiksmams peržiūrėti. Šis dešimtmetis skirtas nukreipti ES nulinės taršos – vienos iš pagrindinių Europos žaliojo kurso tikslų sudedamųjų dalių – link.

(1) Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 2 dalis: „tarša – žmonių veiklos sukeliamas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo skleidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkos kokybei, darantis žalą materialiajam turtui, žalojantis gamtą ir trukdantis teisėtai ja naudotis“.

(2) Žr. UNEP (2021 m.). „Making Peace with Nature“.

(3) COM(2019) 640.

(4)   IEEP (2020 m.) . „Mental health and the environment“.

(5)  The Lancet Commission on pollution and health (2017 m. spalio mėn.).

(6) EAA ataskaita Nr. 21/2019 „Healthy environment, healthy lives“.

(7) EAA ataskaita Nr. 22/2018 „Unequal exposure and unequal impacts“.

(8) UNEP/EA.4/3 (2018 m.). Įgyvendinimo planas „Towards a Pollution-Free Planet“.

(9) IPBES (2019 m.), santrauka politikos formuotojams , p. 17–19, B.10–B.14; Europos aplinkos agentūra (2019 m.), „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ .  

(10) SWD(2019) 427.

(11)

UNEP ataskaita (2021 m.). „Making Peace with Nature“.

(12) SWD(2013) 531.

(13) IIASA (2017 m.). „Costs, benefits and economic impacts of the EU Clean Air Strategy and their implications on innovation and competitiveness“.

(14) Žr. specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 501 (2020 m. kovo mėn.) „Europos piliečių požiūris į aplinką“.

(15) „Ecorys“ (2021 m.). „Consultations on the EU Action Plan towards a zero pollution ambition for air, water and soil“, apibendrinamoji ataskaita (žr. portalą „Išsakykite savo nuomonę“ ).

(16)  The Lancet Commission on pollution and health (2018 m.).

(17) Kaip nustatyta šiame veiksmų plane ir Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti (COM(2020) 667).

(18) Žr. 3, 6, 11, 12, 14, 15 DVT.

(19) Pavyzdžiui, 2030 m. klimato srities užmojų, prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos, Klimato pakto, švarios energijos iniciatyvų, iniciatyvos „Renovacijos banga“, Išsamios darnaus ir išmanaus judumo strategijos, žiedinės ekonomikos veiksmų plano, Biologinės įvairovės ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijų, naujos Europos pramonės strategijos ir ES vaistų strategijos, Europos kovos su vėžiu veiksmų plano ir naujos vartotojų darbotvarkės, taip pat komunikato dėl 21-ojo amžiaus daugiašališkumo ir prekybos politikos peržiūros.

(20) Šių tikslų kilmė, pradinis taškas, metodika ir pagrindas aprašyti 2 priede.

(21) Ši sąveika aiškiai parodyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento VI priede.

(22) SWD(2019) 427, WHO (2006 m.). „Air quality guidelines – global update 2005“. Atnaujintą informaciją planuojama pateikti 2021 m.; EAA, „Air Quality in Europe – 2020 Report“ (13–14 p.).

(23)   COM(2021) 3 .

(24) Komunikatas dėl Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimo (COM(2017) 151).

(25)   COM(2020) 715 .

(26) Remiantis triukšmo taršos valstybėse narėse tendencijomis.

(27) COM(2020) 662; Direktyva 2010/31/ES, taip pat žr. Pastatų energinio naudingumo direktyvą 2010/31/ES.

(28)

Žr. portalą „Išsakykite savo nuomonę“ .

(29) Komisijos rekomendacija (ES) C(2021) 1925.

(30)

  https://www.iiasa.ac.at/web/home/research/researchPrograms/air/Shipping_emissions_reductions_main.pdf

(31) COM(2020) 667.

(32) COM(2020) 761; COM(2019) 128.

(33)

Planuojama 2022 m., priklausomai nuo bendro sprendimo procedūros trukmės.

(34) https://ec.europa.eu/info/horizon-europe/missions-horizon-europe/assessment-criteria_en.

(35) EAA ataskaita Nr. 1/2020 „Is Europe living within the limits of our planet ?“

(36)

Direktyva (ES) 2016/2284. Oro tarša, dėl kurios dirvožemiuose ir vandenyse nusėda perteklinis mitybinis azotas, prisideda prie eutrofikacijos.

(37) SWD(2019) 439 ir SWD(2020) 259.

(38) Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnis.

(39) Žr. portalą „Išsakykite savo nuomonę“ .

(40) Kiekviename 100 m pakrančių ruože – mažiau kaip 20 šiukšlių vienetų. Taip pat žr. https://ec.europa.eu/jrc/en/news/eu-member-states-agree-threshold-value-keep-europe-s-beaches-clean .

(41) Žr. portalą „Išsakykite savo nuomonę“ .

(42) Žr. portalą „Išsakykite savo nuomonę“ .

(43) https://ec.europa.eu/food/plant/gmo/modern_biotech/new-genomic-techniques_en

(44) JRC (2018 m.). „Status of local soil contamination in Europe“.

(45)   Žemės dangos ir žemės naudojimo statistinis tyrimas .

(46) Taip pat naudojantis regioninio bendradarbiavimo priemonėmis, pavyzdžiui, ES makroregioninėmis strategijomis, INTERREG programomis.

(47) JOIN(2016) 49.

(48) Tebevykstantis povandeninių, nesprogusių šaudmenų tyrimas gali suteikti daugiau svarbių įžvalgų ir pagrindo imtis tolesnių ES veiksmų, kuriais būtų siekiama padėti atitinkamoms valstybėms narėms.

(49) Tokios sistemos, taip pat vadinamos skruberiais, naudojamos į orą išmetamų teršalų kiekiui mažinti, tačiau jų išmetamos atliekos gali pakenkti jūros aplinkai.

(50) Remiantis esamomis platformomis, pavyzdžiui, gyvenimo kokybės Europos miestuose tyrimu (2020 m.) arba Teritorinės politikos žinių centru .

(51) Derinant su naująja Europos pramonės strategija.

(52) Direktyva 2010/75/ES.

(53) SWD(2020) 181.

(54) Wood (2021 m.). „Wider environmental impacts of industry decarbonisation“, galutinė tyrimo ataskaita .

(55) Direktyva 2010/75/ES ir Reglamentas (EB) Nr. 166/2006.

(56) COM(2020) 628.

(57)   EAA informacinis pranešimas (2021 m.) . „Safe and sustainable by design“; „Mapping study for the development of sustainable-by-design criteria“ (2021 m. balandžio 21 d.), https://op.europa.eu/s/o9e2 .

(58) https://ec.europa.eu/environment/eussd/smgp/

(59) COM(2020) 761, COM(2019) 128.

(60) Žr. portalą „Išsakykite savo nuomonę“ .  

(61) Žr. portalą „Išsakykite savo nuomonę“ .

(62) COM(2020) 667.

(63) Šie įsipareigojimai papildys Žaliojo vartojimo įsipareigojimo iniciatyvą ir pagal Europos klimato paktą prisiimtus įsipareigojimus. Bus siekiama užtikrinti jų sąveiką.

(64) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalis.

(65) 2019 m. aplinkosaugos mokesčių dalis, palyginti su visomis 27 ES valstybių narių pajamomis, buvo mažesnė nei 6 proc., t. y. mažesnė nei 2,5 proc. BVP. 78 proc. aplinkosaugos mokesčių grindžiami energijos mokesčiais, 19 proc. – transporto mokesčiais ir tik 3 proc. – tarša ir ištekliais. Per pastaruosius du dešimtmečius šie skaičiai iš esmės nesikeitė.

(66) Reglamentas (ES) 2017/852.

(67) Direktyva 2011/65/ES.

(68) Direktyva 2012/18/ES.

(69) Sprendimas (ES) 2013/1313. „Overview of natural and man-made disaster risks the EU may face“ SWD(2020) 330. Pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą reagavimo į nelaimes tarnybos bendradarbiauja siekdamos užkirsti kelią pramoninių ir jūrų avarijų bei kitų gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių keliamai taršai, į ją reaguoti ir ją pašalinti.

(70) ES yra didžiausia naudotų transporto priemonių eksportuotoja visame pasaulyje, visų pirma į Vakarų Afriką ir Rytų Europą, Kaukazą ir Vidurinę Aziją. Žr.  https://www.unenvironment.org/news-and-stories/press-release/new-un-report-details-environmental-impacts-export-used-vehicles .

(71) Įskaitant nesaugų alyvos, švino rūgštinių baterijų utilizavimą ir nekontroliuojamą plastiko ir (arba) gumos deginimą.

(72) Atitinkamais atvejais derinant su Europos klimato paktu ir kitomis atitinkamomis iniciatyvomis.

(73) COM(2019) 149.

(74) COWI / EUNOMIA (2019 m.). „ The costs of not implementing EU environmental law “, galutinė tyrimo ataskaita.

(75) COM(2018) 10.

(76) https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12779-Nusikaltimai-aplinkai-ES-aplinkos-apsaugos-taisykliu-tobulinimas-baudziamosios-teises-priemonemis_lt

(77) Direktyva 2004/35/EB.

(78) COM(2020) 643.

(79) Direktyva (ES) 2019/1937.

(80) COM(2020) 642.

(81) Iki šiol gautos pajamos daugiausia naudojamos energetikos sektoriui, pastatams ir transportui (daugiau kaip 80 proc.); vandens sektoriui tenka 9 proc., o atliekų tvarkymui ir žemės naudojimui kartu sudėjus – apie 6 proc. Šaltinis: Aplinkos GD vidaus analizė, paskutinį kartą atnaujinta 2020 m. liepos mėn. , remiantis Klimato obligacijų iniciatyva „2019 Green Bond Market Summary“ .

(82) Reglamentas (ES) 2020/852.

(83) COM(2021) 189.

(84) Veiksmai bus derinami su Europos žaliajame kurse paskelbtais gamtinio kapitalo apskaitos veiksmais.

(85) Visų pirma remiantis sėkminga patirtimi, įgyta įgyvendinant Kaimynystės investicijų platformą, Vakarų Balkanų investicijų programą, Investicijų į Viduržemio jūros regiono pagrindinių taršos šaltinių panaikinimo programą (angl. MeHSIP), Šiaurės dimensijos aplinkos partnerystę arba iniciatyvą „Švarūs vandenynai“.

(86)   COM(2020) 21, SWD(2020) 98.

(87)   https://ec.europa.eu/info/horizon-europe/missions-horizon-europe_en

(88)   https://ec.europa.eu/info/horizon-europe/european-partnerships-horizon-europe_en

(89) Pavyzdžiui, ši su vandenynais susijusi misija skirta plastiko šiukšlių, mikroplastiko, cheminių medžiagų, maisto medžiagų, povandeninio triukšmo klausimams spręsti.

(90) Pavyzdžiui, šios misijos tikslas – spręsti dirvožemio taršos kaimo ir miesto vietovėse, užterštų teritorijų atkūrimo klausimus ir skatinti plačiai taikyti pesticidų ir maisto medžiagų kiekio mažinimo praktiką.

(91) SWD(2021) 141; atkreipkite dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, teikiant programos „Copernicus“ paslaugas duomenys ir informacija apie oro kokybę, gėlo vandens telkinius, jūras ir dirvožemį jau teikiami.

(92) Remiantis jau esamomis platformomis ir iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklu („EMODnet“), Cheminių medžiagų stebėsenos informacijos platforma („IPCheM“), taip pat programos „Copernicus“ in situ rodiklių suvestine ir jūrų stebėjimo paslauga.

(93) COM(2020) 66.

(94) Kaip nustatyta Europos duomenų strategijoje, žr. portalą „Išsakykite savo nuomonę“ .

(95) Direktyva 2007/2/EB.

(96) Direktyva 2003/4/EB.

(97) Žr. SWD(2021) 141.

(98) COM(2020) 788, pavyzdžiui, „rengiant internetinius interaktyvius piliečių dialogus <...> dalyviai bus kviečiami pasidalyti savo nuomonėmis <...>, ką netarši ir nulinės taršos Europa reiškia jų bendruomenei ir kasdieniam gyvenimui;

(99) Naudojant naujausius oficialiai pateiktus oro kokybės duomenis, kurie prireikus papildomi modeliuotais oro kokybės duomenimis, gautais teikiant programos „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugą (CAMS).

(100) Priemonę numatyta paskelbti iki 2021 m. antrojo ketvirčio adresu https://eplca.jrc.ec.europa.eu/ConsumerFootprint.html .

(101) COM(2020) 274.

(102) https://ec.europa.eu/environment/topics/urban-environment/green-city-accord_en

(103) Remiantis ES (pavyzdžiui, Europos gyvųjų laboratorijų tinklo ) arba valstybių narių (pavyzdžiui, Vokietijos aplinkosaugos skaitmeninės politikos darbotvarkės ) patirtimi. Gyvosios laboratorijos mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus siekia integruoti į tikras bendruomenes ir aplinką. Veikdamos kaip tarpininkės tarp piliečių, mokslinių tyrimų organizacijų, įmonių, miestų ir regionų, jos padeda bendromis jėgomis kurti bendrą vertę, sparčiai kurti arba tvirtinti prototipus, kad būtų sparčiau plėtojamos inovacijos ir augtų įmonės.

(104) Žr. 2020 m. Aplinkos tarybos išvadas: „ Skaitmeninimas aplinkos labui “.

(105) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/companies-take-action-support-green-and-digital-transformation-eu

(106) Žr. COM(2020) 641, SWD(2020) 223, JOIN(2020) 7, JOIN(2021) 2.

(107) Juodoji anglis, paprastai vadinama suodžiais, – mažos dalelės, susidarančios nevisiškai sudegus iškastiniam kurui, degalų mišiniams ir sintetiniams degalams bei biomasei.

(108) COM(2020) 313.

(109) Rezoliucijos dėl, pavyzdžiui, oro, vandens ir dirvožemio taršos; cheminių medžiagų ir atliekų; jūrą teršiančių šiukšlių; vienkartinių plastikinių gaminių.

(110)   https://www.unenvironment.org/ietc/resources/publication/towards-pollution-free-planet  

(111) http://mission-innovation.net/

(112) COM(2020) 98.

(113) Daugelyje besivystančių šalių padidėjus pajamoms, gaunamoms apmokestinant taršą, galima sumažinti valstybės priklausomybę nuo pagalbos ir finansavimo skolintomis lėšomis ir padėti sutelkti vidaus išteklius viešosioms paslaugoms teikti. Kadangi aplinkosaugos mokesčių sunkiau išvengti nei, pavyzdžiui, pelno ar gyventojų pajamų mokesčių, jie taip pat gali didinti valstybės atskaitomybę, stiprinti mokestinę etiką ir fiskalinį valdymą, žr. https://www.oecd.org/environment/tools-evaluation/environmentaltaxation.htm .

(114) Visų pirma Europos aplinkos agentūra (EAA), Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos maisto saugos agentūra (EFSA) ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA).

(115) SWD(2021) 140.

(116)   https://www.hbm4eu.eu/

(117)   https://www.humanexposome.eu/

(118)   Žemės naudojimo ir žemės dangos tyrimas .

(119) „EU Pollinator Information Hive“ – ES iniciatyvos dėl apdulkintojų dalis, COM(2018) 395.

(120) https://climate-adapt.eea.europa.eu/observatory

(121) Glaudžiai bendradarbiaujant su Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), Europos maisto saugos agentūra (EFSA) ir kitomis atitinkamomis agentūromis.

(122) Glaudžiai bendradarbiaujant su kitais Komisijos departamentais, visų pirma Eurostatu.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 05 12

COM(2021) 400 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Kuriame sveiką planetą visiems







ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“

{SWD(2021) 140 final} - {SWD(2021) 141 final}

1 PRIEDAS. VEIKSMŲ SĄRAŠAS

NR.	VEIKSMAI	Tvarkaraštis
Mūsų sveikatos gerinimas ir gerovės didinimas
1 pavyzdinė iniciatyva	Nelygybės sveikatos priežiūros srityje mažinimas nulinės taršos priemonėmis  Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registrui ir Demografijos atlasui reguliariai teikiami taršos stebėsenos ir prognozių duomenys	nuo 2022 m.
2 pavyzdinė iniciatyva	Veiksmų nulinės miestų taršos tikslui įgyvendinti rėmimas Rengiantis būsimiems žalesnių miestų metams, pagrindinių miestų žalinimo ir inovacijų poreikių nustatymas, atsižvelgiant į siūlomą programos „Europos horizontas“ neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misiją, Judumo mieste dokumentų rinkinio persvarstymą, Merų paktą ir naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, kad būtų užkirstas kelias taršai, be kita ko, patalpose	nuo 2022 m.
1	Aplinkos oro kokybės direktyvų persvarstymas	2022 m.
2	Griežtesnių motorinių transporto priemonių išmetamų teršalų ribinių verčių nustatymas („Euro 7“)	2021 m.
3	Transporto priemonių į orą išmetamų teršalų ir skleidžiamo triukšmo mažinimas jų susidarymo vietoje, prireikus atnaujinant ES ar tarptautines reguliavimo sistemas	nuo 2021 m.
4	Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimo ataskaita	2022 m.
5	Tolesni veiksmai, susiję su Lauko triukšmo direktyvos vertinimu	2022–2023 m.
6	Patalpų oro kokybės gerinimo būdų ir politikos galimybių vertinimas ir prireikus teisėkūros priemonių siūlymas	2023 m.
7	Maudyklų vandens direktyvos peržiūra ir prireikus persvarstymas	2021–2023 m.
8	Naujosios Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimo rėmimas ir atitinkamų įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų priėmimas	nuo 2022 m.
9	Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos ir šildymo prietaisų ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų peržiūra ir prireikus persvarstymas	nuo 2021 m.
Gyvenimas neviršijant mūsų planetos pajėgumų
3 pavyzdinė iniciatyva	Nulinės taršos skatinimas regionuose  ES regionų aplinkosaugos rezultatų suvestinės, kurioje pirmiausia bus įvertintos ES regionų pastangos siekiant su tarša susijusių tikslų, pristatymas bendradarbiaujant su Regionų komitetu	2024 m.
10	Aplinkos kokybės standartų direktyvos ir Požeminio vandens direktyvos persvarstymas	2022 m.
11	Jūrų strategijos pagrindų direktyvos peržiūra ir prireikus persvarstymas	2021–2023 m.
12	Povandeninio triukšmo ir jūrą teršiančių šiukšlių kiekio mažinimas pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą nustatant ES ribines vertes	2022 m.
13	Miesto nuotekų valymo direktyvos persvarstymas kartu su Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos peržiūra ir Nuotekų dumblo direktyvos vertinimu	2022 m.
14	Parama įgyvendinant Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros strategines gaires, atsižvelgiant į aplinkosauginio veiksmingumo aspektus	2022–2023 m.
15	Užterštų teritorijų nustatymas ir valymas: ·sudarant ES prioritetinių dirvožemio teršalų stebėjimo sąrašą ir į būsimą LUCAS dirvožemio tyrimą įtraukiant nulinės dirvožemio taršos modulį; ·analizuojant geriausią patirtį ir teikiant gaires dėl saugaus, tvaraus ir žiedinio iškasto grunto naudojimo paso; ·sudarant palankesnes sąlygas ir informuojant apie viešąjį ir privatųjį finansavimą, skirtą užterštam dirvožemiui ir požeminiam vandeniui nustatytu, tirti, vertinti ir valyti	2022 m. 2024 m. 2024 m.
Netaršios gamybos ir netaršaus vartojimo siekis
4 pavyzdinė iniciatyva	Netaršių alternatyvų skatinimas  viešojo ir privačiojo sektorių veiklos vykdytojų skatinimas prisiimti nulinės taršos įsipareigojimus propaguoti geriausias prieinamas alternatyvas, iš kurių beveik nesusidaro atliekų, ir mažiausiai taršias alternatyvas	nuo 2022 m.
16	Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos ir E-IPTR reglamento persvarstymas	2021–2022 m.
17	Rekomendacijos, parengtos remiantis principo „teršėjas moka“ įgyvendinimo tinkamumo patikra	2024 m.
18	Gyvsidabrio reglamento persvarstymas	2022 m.
19	Parama vykdant tarptautinę veiklą, susijusią su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB), įskaitant naujas ir besiformuojančias technologijas, siekiant sumažinti pramoninių išmetamųjų teršalų kiekį. Parama taip pat bus teikiama persvarstant Kijevo protokolą, siekiant visuomenei suteikti daugiau galimybių susipažinti su informacija apie šiuos išmetamuosius teršalus	nuo 2021 m.
Griežtesnis įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas
5 pavyzdinė iniciatyva	Jėgų suvienijimas siekiant užtikrinti nulinės taršos tikslo įgyvendinimą  Aplinkos apsaugos ir kitų vykdymo užtikrinimo institucijų subūrimas, kad būtų pradėta keistis geriausia patirtimi, o valstybės narės būtų skatinamos parengti tarpsektorines atitikties užtikrinimo priemones, kuriomis būtų siekiama visiško taršos netoleravimo nei nacionaliniu, nei tarpvalstybiniu lygmeniu	nuo 2022 m.
20	Direktyvos dėl nusikaltimų aplinkai persvarstymas	2021 m.
21	Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos tinkamumo patikra	2023 m.
Pokyčių visoje visuomenėje skatinimas siekiant nulinės taršos
6 pavyzdinė iniciatyva	Pastatams skirtų nulinės taršos sprendimų demonstravimas  Remiantis iniciatyva „Renovacijos banga“ ir naujojo europinio bauhauzo iniciatyva, pateikiami pavyzdžiai, kaip statybos projektai ir naudojami vietos skaitmeniniai dvyniai gali padėti siekti nulinės taršos tikslų	nuo 2022 m.
7 pavyzdinė iniciatyva	Žaliųjų skaitmeninių sprendimų ir pažangios nulinės taršos gyvosios laboratorijos  Žaliųjų skaitmeninių sprendimų ir pažangios nulinės taršos gyvųjų laboratorijų steigimas, siekiant plėtoti vietos veiksmus, skirtus žaliajai ir skaitmeninei transformacijai skatinti	2021 m.
22	Pajėgumų stiprinimas ir žinių apie mažiau taršią praktiką gilinimas nacionalinėms konsultavimo tarnyboms teikiant paslaugas ūkininkams	nuo 2023 m.
23	Visų pagrindinių ES teisės aktuose nustatytų įpareigojimų dėl maisto medžiagų valdymo parengimas skaitmeniniu formatu ir jų paviešinimas, siekiant apriboti ūkininkavimo veiklos aplinkosauginį pėdsaką	2023 m.
24	Nulinės taršos indėlio į Europos žaliojo kurso duomenų erdvę sukūrimas, siekiant pagerinti duomenų prieinamumą	2023 m.
25	Iniciatyvos „Tikslas – Žemė“ parengimas, siekiant sukurti labai tikslų skaitmeninį Žemės modelį, pagal kurį programos „Copernicus“ duomenys būtų pagrindinis oro, gėlo vandens, jūrų ir dirvožemio būklės stebėjimo elementas	nuo 2024 m.
26	Geresnis mokymas ir pedagoginė pagalba rizikos aplinkai klausimais, įskaitant vaistus, be kita ko, ·taikant sveikatos priežiūros ir kitiems socialinės rūpybos sektoriaus darbuotojams specialiai pritaikytus ES mokymo modulius;  ·parengiant racionalaus vaistų vartojimo gaires sveikatos priežiūros specialistams ir teikiant paramą, skirtą įtraukti aplinkosaugos aspektus į mokymo ir profesinio tobulėjimo programas; ·rengiant mokymus ir teikiant pedagoginę pagalbą atsakingai klimato, aplinkos ir sveikatos klausimus vertinantiems specialistams ir ekonominės veiklos vykdytojams	nuo 2021 m.
Pasaulinio masto pokyčių skatinimas siekiant nulinės taršos
8 pavyzdinė iniciatyva	ES išorinio taršos pėdsako mažinimas  Skatinimas siekti nulinės taršos pasauliniu mastu visuose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis bei suinteresuotaisiais subjektais	nuo 2021 m.
27	Tarptautinio bendradarbiavimo juodosios anglies politikos klausimais skatinimas, siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį ir pagerinti oro kokybę	nuo 2021 m.
28	Pasaulinio masto veiksmų, susijusių su eksploatuoti netinkamų ir naudotų transporto priemonių eksportu, rėmimas	nuo 2021–2022 m.
29	Iniciatyvų, kuriomis siekiama geriau stebėti ir valdyti tarptautinę prekybą elektros ir elektroninės įrangos atliekomis ir baterijų atliekomis, rėmimas	nuo 2021 m.
30	Pasaulinės iniciatyvos, kuria siekiama nutraukti neoficialų panaudotų švino rūgštinių baterijų perdirbimą, rėmimas	nuo 2021–2022 m.
Pažangos stebėjimas, tendencijų numatymas ir nulinės taršos tikslo integravimas
9 pavyzdinė iniciatyva	ES žinių apie nulinę taršą centrų vaidmens stiprinimas  Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC), kaip ES žinių apie nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėseną ir perspektyvas centrų, vaidmens stiprinimas	nuo 2021 m.
31	Nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitos	2022 ir 2024 m.
32	Europos aplinkos ir sveikatos atlaso parengimas	2023–2024 m.
33	Suinteresuotųjų subjektų platformos nulinės taršos tikslui įgyvendinti paleidimas (įskaitant teminius centrus, pvz., skaitmeninius sprendimus, švarias oro technologijas, dirvožemio taršą)	nuo 2021 m.

Be šių veiksmų, siekiant nulinės taršos tikslo bus labai svarbūs ir daugelis kitų pagal Europos žaliąjį kursą ir kitas iniciatyvas jau suplanuotų nulinės taršos veiksmų 1 .

2 PRIEDAS

Nulinės taršos veiksmų plane nustatytų tikslų paaiškinimas

1 tikslas: iki 2030 m. ES turėtų daugiau kaip 55 proc. sumažinti oro taršos poveikį sveikatai (pirmalaikių mirčių skaičių)

Pagrindas: Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyva (ES) 2016/2284

Aprašymas: prognozuojama, kad šis tikslas bus pasiektas sumažinus išmetamų smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) kiekį, jei visos valstybės narės įgyvendins visas jų pirmosiose nacionalinėse oro taršos valdymo programose paskelbtas priemones (Direktyvos (ES) 2016/2284 6 straipsnis), kad būtų pasiekti direktyvos tikslai, ir jei bus visapusiškai įgyvendinti kiti susiję teisės aktai (visų pirma susiję su energetikos ir klimato politika). Kitų nei KD2,5 išmetamų oro teršalų (kuriems taip pat taikoma Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyva) kiekio sumažinimas turės papildomą teigiamą poveikį sveikatai.

Ataskaitiniai metai: 2005 m.

Įrodymų pagrindas: antroji švaraus oro apžvalga 2 ir ją pagrindžiantis tyrimas 3

Stebėsena: taikant nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemą atnaujinta švaraus oro apžvalga 4

2 tikslas: iki 2030 m. ES turėtų 30 proc. sumažinti žmonių, nuolat kenčiančių nuo transporto triukšmo, dalį

Pagrindas: Aplinkos triukšmo direktyva 2002/49/EB

Aprašymas: tikslas grindžiamas 2021 m. Komisijos tyrimu, kuriame analizuojami oficialūs valstybių narių duomenys apie triukšmo ekspoziciją (Aplinkos triukšmo direktyvos 7 straipsnis), 2018–2024 m. laikotarpio nacionaliniais su triukšmu susijusiais veiksmų planais (Aplinkos triukšmo direktyvos 8 straipsnis) ir 2020 m. EAA aplinkos triukšmo Europoje apžvalga 5 . Tyrime kiekybiškai įvertintas su triukšmu susijusių sveikatos problemų sumažinimas įgyvendinus ekonomiškai efektyvias priemones, įskaitant rinkoje jau taikomus sprendimus. Kai kurie iš šių sprendimų pagrįsti konkrečiomis triukšmo ribomis, kurias pagal ES teisę privaloma taikyti (pvz., padangoms 6 , kelių transporto priemonėms 7 , tyliesiems vagonams 8 ), o norint įgyvendinti kitus sprendimus (pvz., dėl tylesnių kelio paviršių, lygių ir tylesnių bėgių, skrydžių tvarkaraščių ir procedūrų) reikia imtis nacionalinio ir (arba) vietos lygmens priemonių pagal Aplinkos triukšmo direktyvą, atsižvelgiant į kitus susijusius ES teisės aktus 9 . Už bendrą pastarųjų priemonių koordinavimą ir užmojų lygį atsako atitinkamos nacionalinės ir (arba) vietos valdžios institucijos. Apskritai, įvertinus įvairius priemonių integravimo keliuose, geležinkeliuose ir oro uostuose scenarijus, nustatyta, kad tikėtina, jog, palyginti su 2017 m., su triukšmu susijusių sveikatos problemų iki 2030 m. sumažės 15–45 proc. Nuosaikiausias sumažinimas bus pasiektas taikant kelias priemones, susijusias su konkrečiomis pagal ES teisę privalomomis triukšmo ribomis, o didžiausias – derinant pirmąjį scenarijų ir griežtesnes vietos lygmens priemones. Taigi, kaip realistiškas užmojis siūlomas 30 proc. sumažinimas iki 2030 m., kurį iš esmės galima pasiekti geriau įgyvendinant atitinkamus ES teisės aktus ir tvirtai remiant miestų ir regionų nulinės triukšmo taršos veiksmus.

Ataskaitiniai metai: 2017 m.

Įrodymų pagrindas: ES tyrimas (2021 m.) „Assessment of potential health benefits of noise abatement measures in the EU“ 10  

Stebėsena: atnaujintas reguliarus EAA vertinimas (naujausia EAA ataskaita Nr. 22/2019 11 ), įtrauktinas į Nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemą 12

3 tikslas: iki 2030 m. ES turėtų 25 proc. sumažinti ES ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių

Pagrindas: Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyva (ES) 2016/2284

Aprašymas: antrojoje švaraus oro apžvalgoje ir ją pagrindžiančiame tyrime apskaičiuota, kad, remiantis visapusišku visų priemonių, apie kurias valstybės narės paskelbė savo pirmosiose nacionalinėse oro taršos valdymo programose (Direktyvos (ES) 2016/2284 6 straipsnis), įgyvendinimu, ekosistemų plotai, vertinami kaip azoto nuosėdų kritinę apkrovą viršijančios vietovės, gali iki 2030 m. būti sumažinti 20 proc., palyginti su 2005 m.

Šiais skaičiavimais neatsižvelgiama į papildomas priemones, kurių reikia siekiant 50 proc. sumažinti prarandamų maisto medžiagų kiekį, kaip nustatyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje, tiek 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje nustatytuose gamtos atkūrimo tiksluose. Taigi 25 proc. sumažinimas, palyginti su 2005 m., siūlomas kaip realus užmojis, kurį galima pasiekti įgyvendinant priemones, apie kurias valstybės narės jau paskelbė savo pirmosiose nacionalinėse oro taršos valdymo programose, ir kartu įgyvendinant papildomas priemones, kurių reikia norint pasiekti strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje nustatytus tikslus.

Ataskaitiniai metai: 2005 m.

Įrodymų pagrindas: antroji švaraus oro apžvalga 13 ir ją pagrindžiantis tyrimas (ypač 3.12 lentelė) 14

Stebėsena: taikant nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemą atnaujinta švaraus oro apžvalga 15

4 tikslas: iki 2030 m. ES turėtų 50 proc. sumažinti prarandamų maisto medžiagų kiekį, cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, pavojingesnių pesticidų naudojimą ir ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų naudojimą

Pagrindas: Biologinės įvairovės 16 ir „Nuo ūkio iki stalo“ 17 strategijose nustatyti šie tikslai:

·iki 2030 m. 50 proc. mažesnis prarandamų maisto medžiagų kiekis. Taip siekiama užtikrinti, kad dirvožemio derlingumas neprastėtų ir kad dėl to naudojamų trąšų kiekis sumažėtų 20 proc.;

·iki 2030 m. 50 proc. mažesnis naudojamų cheminių pesticidų kiekis ir jų keliama rizika ir 50 proc. mažesnis naudojamų pavojingesnių pesticidų kiekis;

·iki 2030 m. 50 proc. mažesnis ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimas.

Aprašymas: 

Maisto medžiagos: šis tikslas bus pasiektas visapusiškai įgyvendinant atitinkamus aplinkos ir klimato teisės aktus ir užtikrinant jų vykdymą, drauge su valstybėmis narėmis nustatant, kiek reikia sumažinti maisto medžiagų apkrovą, kad būtų pasiekti šie tikslai, taikant subalansuoto tręšimo ir tvaraus maisto medžiagų valdymo praktiką, regeneruotų maisto medžiagų rinkas ir geriau kontroliuojant azoto ir fosforo kiekį per visą jų gyvavimo ciklą.

Pesticidai: šis tikslas bus pasiektas keliais etapais, visų pirma persvarstant Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvą, siūlant griežtesnes integruotosios kenkėjų kontrolės nuostatas ir skatinant plačiau taikyti saugius alternatyvius derliaus apsaugos nuo kenkėjų ir ligų būdus. Tikslas apima tris aspektus – 50 proc. mažesnį cheminių pesticidų naudojimą, pavojingiausių pesticidų naudojimą ir mažesnę riziką, kurią kelia jų naudojimas.

Antimikrobinės medžiagos: naujuose reglamentuose dėl veterinarinių vaistų ir vaistinių pašarų numatyta įvairių priemonių šiam tikslui pasiekti ir bendrai sveikatos koncepcijai propaguoti.

Ataskaitiniai metai: palyginti su 2012–2015 m. (maisto medžiagos), 2011–2017 m. (pesticidai) ir 2018 m. (antimikrobinės medžiagos)

Įrodymų pagrindas: Biologinės įvairovės strategija, strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir rekomendacijų valstybėms narėms dėl bendros žemės ūkio politikos strateginių planų I priedas 18

Stebėsena: į nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemą 19 įtrauktini kiekybinių žaliojo kurso tikslų rodikliai 20

5 tikslas: iki 2030 m. ES turėtų 50 proc. sumažinti plastiko šiukšlių jūroje ir 30 proc. – į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį

Pagrindas: Direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (ES) 2019/904 (Vienkartinių plastikinių gaminių direktyva) ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva 2008/56/EB, cheminių medžiagų teisės aktai (REACH)

Aprašymas: 

Plastiko šiukšlės jūroje: tikslas iki 2030 m. 50 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį susijęs su vartojimo pokyčiais, kuriuos lemia patikimas esamų (daugiausia Atliekų pagrindų direktyvos) ir naujų (daugiausia Vienkartinių plastikinių gaminių direktyvos) ES teisės aktų įgyvendinimas. Kaip reikalaujama pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, pažanga bus vertinama vykdant paplūdimiuose išmestų šiukšlių kiekio stebėseną. Taigi šis tikslas bus pasiektas derinant numatytas priemones, kuriomis siekiama mažinti plastiko naudojimą ir atliekų kiekį ir skatinti švaresnę ir labiau žiedinę ekonomiką.

Mikroplastikas: remiantis 2018 m. Komisijos tyrimu 21 , iki 2035 m. 30 proc. sumažinti į paviršinius vandenis išmetamų mikroplastiko teršalų kiekį įmanoma su sąlyga, kad bus įgyvendintos įvairios kovos su mikroplastiku iš granulių, padangų ir tekstilės gaminių priemonės. Be to, Europos cheminių medžiagų agentūra ( ECHA ) išanalizavo, kad jei pagal REACH reglamentą mikroplastiko, kurio specialiai dedama į produktus (pvz., kosmetiką, ploviklius), naudojimui taikomos tinkamos prevencijos priemonės, per ateinančius 20 metų taip pat įmanoma 60 proc. sumažinti išmetamų mikroplastiko teršalų kiekį. Taigi, kaip realistiškas užmojis siūlomas 30 proc. sumažinimas iki 2030 m., kurį iš esmės galima pasiekti tinkamai įgyvendinant 2020 m. žiedinės ekonomikos veiksmų planą.

Ataskaitiniai metai: 2016 m.

Įrodymų pagrindas: Pasiūlymo dėl (galiojančios) Direktyvos (ES) 2019/904 (dėl plastiko šiukšlių) poveikio vertinimas 22 ir Europos cheminių medžiagų agentūros ataskaitos (dėl mikroplastiko) 23 , taip pat Vienkartinių plastikinių gaminių direktyvos poveikio vertinimą pagrindžiantys tyrimai 24

Stebėsena: Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės reguliariai stebėtų paplūdimiuose išmestų šiukšlių kiekį. Tuo remiantis parengta ataskaita „EU Marine Beach Litter Baselines“ 25 . Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje numatyta stebėsena (remiama Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo 26 ) bus įtraukta į nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemą 27 .

6 tikslas: iki 2030 m. ES turėtų gerokai sumažinti bendrą susidarančių atliekų kiekį ir 50 proc. – galutinių komunalinių atliekų kiekį

Pagrindas: Žiedinės ekonomikos veiksmų planas 28 ir Atliekų pagrindų direktyva 2008/98/EB

Aprašymas: siektinas tikslas susijęs su vienam ES gyventojui susidarančiu bendrų atliekų ir galutinių komunalinių atliekų kiekiu, kuris nuo 2014 m. nuolat didėjo. Komisija ketina, 2023 m. atlikdama numatytą Direktyvos 2008/98/EB peržiūrą, pasiūlyti atliekų mažinimo tikslus ir kitų atliekų prevencijos priemonių ir taip sustiprinti jos 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją, pagal kurią reikalaujama pirmenybę skirti atliekų prevencijai.

Ataskaitiniai metai: nustatytina

Įrodymų pagrindas: Eurostato atliekų duomenų bazė 29 , EAA atliekų prevencijos programų ataskaitos 30 ir duomenys apie pakartotinį naudojimą, kuriuos valstybės narės pateikė pagal Atliekų pagrindų direktyvos 37 straipsnio 3 dalį

Stebėsena: į nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemą 31 įtrauktini rodikliai pagal Eurostato atliekų duomenų bazę 32 ir žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemą 33  

(1)

 Žr. visų pirma šių iniciatyvų prieduose pateiktus veiksmų sąrašus (nebaigtinis sąrašas): COM(2020) 98, COM(2020) 102, COM(2020) 299, COM(2020) 301, COM(2020) 380, COM(2020) 381, COM(2020) 562, COM(2020) 662, COM(2020) 663, COM(2020) 667, COM(2020) 696, COM(2020) 741, COM(2020) 761, COM(2020) 788, COM(2020)789, COM(2021) 44, COM(2021) 66, COM(2021) 82 ir JOIN(2021) 3.

(2)

  COM(2021) 3

(3)

  https://ec.europa.eu/environment/air/pdf/CAO2-MAIN-final-21Dec20.pdf

(4)

SWD(2021) 141

(5)

https://www.eea.europa.eu/publications/environmental-noise-in-europe

(6)

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32009R0661

(7)

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32014R0540

(8)

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32019R0774

(9)

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32014R0598

(10)

 ISBN 978-92-76-30696-2, DOI: 10.2779/24566

(11)

  https://www.eea.europa.eu/publications/environmental-noise-in-europe

(12)

SWD(2021) 141

(13)

  COM(2021) 3

(14)

  https://ec.europa.eu/environment/air/pdf/CAO2-MAIN-final-21Dec20.pdf

(15)

SWD(2021) 141

(16)

COM(2020) 380

(17)

COM(2020) 381

(18)

COM(2020) 846, 1 priedas

(19)

SWD(2021) 141

(20)

COM(2020) 846, 1 priedas

(21)

  https://ec.europa.eu/environment/marine/good-environmental-status/descriptor-10/pdf/microplastics_final_report_v5_full.pdf

(22)

SWD/2018/254

(23)

  https://echa.europa.eu/lt/hot-topics/microplastics

(24)

  https://ec.europa.eu/environment/pdf/waste/Study_sups.pdf ;   https://ec.europa.eu/environment/marine/good-environmental-status/descriptor-10/pdf/microplastics_final_report_v5_full.pdf

(25)

  https://mcc.jrc.ec.europa.eu/main/dev.py?N=41&O=452

(26)

Daugiau informacijos apie Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą rasite SWD(2021) 141

(27)

SWD(2021) 141

(28)

COM(2020) 98

(29)

https://ec.europa.eu/eurostat/web/waste/data/database

(30)

https://www.eea.europa.eu/themes/waste/waste-prevention

(31)

SWD(2021) 141

(32)

https://ec.europa.eu/eurostat/web/waste/data/database

(33)

SWD(2018) 29