Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti https://unece.org/status-1958-agreement-and-annexed-regulations

JT taisyklė Nr. 17 „Vienodos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į sėdynes, jų tvirtinimo įtaisus ir galvos atramas, nuostatos“ [2023/406]

Įtrauktas visas galiojantis tekstas, įskaitant:

10 serijos pakeitimus. Įsigaliojimo data – 2021 m. birželio 9 d.

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai. Autentiški ir teisiškai privalomi tekstai:

ECE/TRANS/WP.29/2015/47

ECE/TRANS/WP.29/2017/121

ECE/TRANS/WP.29/2017/122

ECE/TRANS/WP.29/2018/142

ECE/TRANS/WP.29/2019/116

ECE/TRANS/WP.29/2019/35

ECE/TRANS/WP.29/2020/106

Turinys

TAISYKLĖ

Taikymo sritis

Apibrėžtys

Patvirtinimo paraiška

Patvirtinimas

Reikalavimai

Bandymai

Gamybos atitiktis

Sankcijos už gamybos neatitiktį

Transporto priemonių tipo pakeitimai, patvirtinto tipo išplėtimas, atsižvelgiant į sėdynes, jų tvirtinimo įtaisus ir (arba) jų galvų atramas

10.

Visiškas gamybos nutraukimas

11.

Naudojimo instrukcijos

12.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai bei adresai

13.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

Pranešimas

Patvirtinimo ženklo išdėstymas

H taško ir tikrojo liemens polinkio kampo nustatymo tvarka motorinių transporto priemonių sėdimosiose vietose

1 priedėlis.

Trimačio H taško įrenginio aprašas

2 priedėlis.

Trimatė atskaitos sistema

3 priedėlis.

Sėdimųjų vietų atskaitos duomenys

Mažiausio pločio matavimo bandymo procedūra

Poslinkio ir tvirtumo bandymo procedūra

Sėdynės atlošo energijos išsisklaidymo tikrinimo bandymo procedūra

Sėdynių tvirtinimo įtaisų ir jų reguliavimo, fiksavimo ir poslinkio sistemų tvirtumo bandymo metodas

Kiaurymių matavimo bandymo procedūra

Įtaisų, skirtų apsaugoti keleivius nuo bagažo poslinkio, bandymas

Priedėlis.

Vežimėlio lėtėjimo ar greitėjimo intervalas kaip laiko funkcija (priekinio susidūrimo modeliavimas)

Aukščio matavimo bandymo procedūra

Horizontaliai reguliuojamos padėties matavimo bandymo procedūra

Galvos atramos energijos sugerties iš priekio bandymo procedūra

Aukščio išlaikymo bandymo procedūra

Dinaminio eksploatacinio bandymo procedūra

Nenaudojimo padėties bandymo procedūra

1. TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma:

a)	M1 ir N (1) kategorijų transporto priemonėms, atsižvelgiant į sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų tvirtumą ir atsižvelgiant į jų galvos atramas;

b)	M2 ir M3 1 kategorijų transporto priemonių sėdynėms, kurioms netaikoma Taisyklė Nr. 80, atsižvelgiant į sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų tvirtumą ir atsižvelgiant į jų galvos atramas;

c)	M1 kategorijos transporto priemonėms, atsižvelgiant į sėdynių atlošų galinių dalių konstrukciją ir į įtaisų, skirtų apsaugoti keleivius nuo pavojingo bagažo poslinkio priekinio susidūrimo atveju, konstrukciją.

Ji netaikoma transporto priemonėms, atsižvelgiant į šoną atsuktas arba apgręžtas sėdynes ar bet kokias prie jų pritaisytas galvos atramas, išskyrus A ir I klasių M2 ir M3 kategorijų transporto priemones, laikantis 5.1.1 punkto nuostatų.

2. APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje vartojami šie terminai:

2.1.

transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų tvirtumą, sėdynių atlošų galinių dalių konstrukciją ir galvos atramų charakteristikas;

2.2.

transporto priemonės tipas – toliau nurodytais esminiais aspektais nesiskirianti motorinių transporto priemonių kategorija:

2.2.1.

sėdynių konstrukcija, forma, matmenimis, medžiagomis ir mase, nors sėdynės gali skirtis danga ir spalva; ne didesni kaip 5 % dydžio patvirtinto sėdynių tipo masės skirtumai nelaikomi svarbiais;

2.2.2.

sėdynių atlošų, sėdynių ir jų dalių reguliavimo, poslinkio ir fiksavimo sistemų tipu ir matmenimis;

2.2.3.

sėdynių tvirtinimo įtaisų tipu ir matmenimis;

2.2.4.

galvos atramų matmenimis, rėmu, medžiagomis ir kamšalu, nors jos gali skirtis spalva ir danga;

2.2.5.

jei tai atskiroji galvos atrama – jos tvirtinimo įtaisų tipu bei matmenimis ir transporto priemonės dalies, prie kurios tvirtinama galvos atrama, charakteristikomis;

2.3.

sėdynė – konstrukcija su apdailos detalėmis, kuri gali būti arba nebūti integruota į transporto priemonės konstrukciją ir kuri yra skirta sėdėti vienam asmeniu. Atsižvelgiant į sėdynės atsukimą, sėdynė apibrėžiama taip:

2.3.1.

į priekį atsukta sėdynė – sėdynė, kuri gali būti naudojama transporto priemonei judant ir kuri yra atsukta į transporto priemonės priekį taip, kad vertikali sėdynės simetrijos plokštuma sudaro mažesnį negu +10° arba –10° kampą su vertikalia transporto priemonės simetrijos plokštuma;

2.3.2.

apgręžta sėdynė – sėdynė, kuri gali būti naudojama transporto priemonei judant ir kuri yra atsukta į transporto priemonės galą taip, kad vertikali sėdynės simetrijos plokštuma sudaro mažesnį negu 10 ° arba 10 ° kampą su vertikalia transporto priemonės simetrijos plokštuma;

2.3.3.

į šoną atsukta sėdynė – sėdynė, kuri gali būti naudojama transporto priemonei judant ir kuri yra atsukta į transporto priemonės šoną taip, kad vertikali sėdynės simetrijos plokštuma sudaro 90° (±10°) kampą su vertikalia transporto priemonės simetrijos plokštuma;

2.4.

keliavietė sėdynė – parengta naudoti konstrukcija, skirta sėdėti daugiau kaip vienam suaugusiam asmeniui;

2.5.

tvirtinimo įtaisas – sistema, kuria sėdynė pritvirtinama prie transporto priemonės konstrukcijos, įskaitant susijusias transporto priemonės konstrukcijos dalis;

2.6.

skirta naudoti keleiviams – reguliavimo padėtys, kuriomis, kai reguliuojama sėdynė ir galvos atrama, naudojasi sėdintys asmenys transporto priemonei judant, o ne tik padėtys, skirtos užtikrinti, kad keleiviams būtų lengviau įlipti ir išlipti, patekti į krovinių laikymo vietas ir (arba) laikyti krovinius transporto priemonėje;

2.7.

reguliavimo sistema – įtaisas, kuriuo sėdynės arba jos dalių padėtį galima priderinti prie sėdinčio keleivio kūno sudėjimo. Šiuo įtaisu visų pirma galima reguliuoti:

2.7.1.

sėdynės poslinkį išilgine kryptimi;

2.7.2.

sėdynės poslinkį vertikalia kryptimi;

2.7.3.

kampinį poslinkį;

2.8.

poslinkio sistema – įtaisas, kuriuo sėdynę arba vieną iš jos dalių galima pastumti į kitą vietą ir (arba) pasukti be fiksuotos tarpinės padėties, kad keleiviai galėtų patekti į vietą, esančią už tos sėdynės;

2.9.

fiksavimo sistema – įtaisas, užtikrinantis, kad sėdynė ir jos dalys būtų išlaikomos naudojimo padėtyje;

2.10.

sulenkiamoji sėdynė – sėdynė, paprastai esanti sulenkta, kuri lengvai naudojama ir skirta keleiviui naudoti retkarčiais;

2.11.

skersinė plokštuma – vertikali plokštuma, statmena vidurinei išilginei transporto priemonės plokštumai;

2.12.

išilginė plokštuma – bet kuri plokštuma, lygiagreti vertikaliai išilginei transporto priemonės atskaitos plokštumai, kaip apibrėžta 3 priedo 2 priedėlyje;

2.13.

galvos atrama – bet kurioje nustatytoje sėdimojoje vietoje esantis įtaisas, kuris riboja sėdinčio keleivio galvos poslinkį atgal keleivio liemens atžvilgiu ir kurio aukštis yra ne mažesnis kaip 700 mm bet kuriame taške tarp dviejų vertikalių išilginių plokštumų, esančių 85 mm atstumu iš abiejų liemens linijos pusių, bet kurioje horizontaliai reguliuojamoje ir aukščio reguliavimo padėtyje, matuojant pagal 10 priedą;

2.13.1.

integruota galvos atrama – galvos atrama, kurią sudaro sėdynės atlošo viršutinė dalis;

2.13.2.

atskiriamoji galvos atrama – galvos atrama, sudaryta iš nuo sėdynės atskiriamos sudedamosios dalies, skirtos įkišti į sėdynės atlošo konstrukciją ir galinčios tvirtai laikytis šioje padėtyje. Šią apibrėžtį atitinka atskiriamoji galvos atrama, kurią nuo sėdynės galima atskirti tik įrankiais ir (arba) iš dalies arba visiškai nuėmus sėdynės dangą;

2.13.3.

atskiroji galvos atrama – galvos atrama, sudaryta iš sėdynei nepriklausančios sudedamosios dalies, skirtos įkišti į transporto priemonės konstrukciją ir (arba) galinčios tvirtai laikytis šioje padėtyje;

2.13.4.

reguliuojama galvos atrama – galvos atrama, kuri nepriklausomai nuo sėdynės atlošo gali judėti tarp bent dviejų keleiviams naudoti skirtų reguliavimo padėčių;

2.14.

galinis langas – į galą atgręžtas langas, esantis stogo plokštės gale;

2.15.

horizontaliai reguliuojama padėtis – horizontalus atstumas tarp galvos atramos priekinio paviršiaus ir toliausio galinio galvos taško;

2.16.

horizontaliai reguliuojama padėtis taško R atžvilgiu – pagal 11 priedą išmatuota horizontaliai reguliuojama padėtis;

2.17.

BioRID atskaitos horizontaliai reguliuojama padėtis – pagal 14 priedą nustatyta horizontaliai reguliuojama padėtis;

2.18.

H taškas – transporto priemonės sėdynėje pagal 3 priedą įtaisyto H taško nustatymo įrenginio liemens ir šlaunų sukimosi centras. Kai H taškas nustatomas pagal 3 priede aprašytą tvarką, jis laikomas nekintamu sėdynės sėdimosios dalies atžvilgiu ir, reguliuojant sėdynę X kryptimi, juda kartu;

2.19.

R taškas – transporto priemonės gamintojo kiekvienai nustatytai sėdimajai vietai apskaičiuotas projektinis taškas ir nustatytas atsižvelgiant į trimatę atskaitos sistemą, kaip apibrėžta 3 priede. R taškas apibrėžtas 3 priede ir:

2.19.1.

juo nustatoma kiekvienos transporto priemonės nustatytos sėdėjimo padėties galinė įprastinė vairavimo arba važiavimo padėtis;

2.19.2.

jo koordinatės yra nustatytos atsižvelgiant į projektuojamos transporto priemonės konstrukciją;

2.19.3.

juo modeliuojamas žmogaus liemens ir šlaunų sukimosi centro padėtis;

2.20.

atskaitos linija – ant manekeno esanti linija, parodyta šios taisyklės 3 priedo 1 priedėlio 1 paveiksle;

2.21.

projektinis liemens polinkio kampas – H taško nustatymo įrenginiu matuojamas polinkio kampas tarp vertikalios linijos, einančios per R tašką, ir liemens linijos, kuri atitinka transporto priemonės gamintojo nustatytą sėdynės atlošo projektinę padėtį;

2.22.

faktinis galvos atramos viršus – pagal 10 priedą nustatytas aukščiausias galvos atramos vidurio linijos taškas, žymimas kaip sankirtos taškas (IP);

2.23.

galvos atramos aukštis – atstumas nuo R taško, išmatuotas lygiagrečiai liemens linijai iki faktinio galvos atramos viršaus (IP) plokštumoje, statmenoje liemens ašiai;

2.24.

erdvinis H taško nustatymo įrenginys (H taško nustatymo įrenginys) – įtaisas H taškui ir tikrajam liemens polinkio kampui nustatyti. Šis įtaisas apibrėžtas 3 priede;

2.25.

liemens ašis – H taško nustatymo įrenginio liestuko, kai jis yra labiausiai į galą nutolusioje padėtyje, vidurio linija;

2.26.

tikrasis liemens polinkio kampas – H taško nustatymo įrenginiu matuojamas polinkio kampas tarp vertikalios linijos, einančios per H tašką, ir liemens linijos, nustatytas naudojant H taško nustatymo įrenginio nugarinės dalies kampo kvadrantą;

2.27.

R50 taškas – transporto priemonės gamintojo nustatytas projektinis taškas sėdinčiam 50-ojo procentilio vyrui nustatytai sėdėjimo padėčiai;

2.28.

atšokimas – galvos judesys po sąlyčio su galvos atrama (t. y. laikas po T-HRC(end));

2.29.

šoninė atrama – reguliuojami sėdynės elementai sėdynės sėdimosios dalies ir (arba) sėdynės atlošo šonuose, kad keleivį būtų galima prilaikyti iš šono;

2.30.

pertvarų sistema – dalys arba įtaisai, kurie kartu su sėdynių atlošais skirti keleiviams nuo bagažo poslinkio apsaugoti; pertvarų sistema gali būti padaryta iš vielos tinklo ar grotelių virš vertikalioje padėtyje esančių arba nulenktų sėdynių atlošų. Tokias dalis arba įtaisus turinčiose transporto priemonėse esančios galvos atramos, kurios įrengtos kaip standartinė įranga, yra laikomos pertvarų sistemos dalimi. Tačiau sėdynė, kurioje įtaisyta galvos atrama, viena pati nelaikoma pertvarų sistema.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Transporto priemonės tipo patvirtinimo paraišką pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.

Kartu su ja pateikiami trys toliau nurodomų dokumentų egzemplioriai ir šie duomenys:

3.2.1.

išsamus transporto priemonės tipo aprašas sėdynių konstrukcijos, jų tvirtinimo įtaisų, reguliavimo, poslinkio ir fiksavimo sistemų požiūriu;

3.2.1.1.

išsamus pertvarų sistemos aprašas ir (arba) brėžiniai, jei taikoma;

3.2.2.

pakankamai detalūs tinkamo mastelio sėdynių, jų tvirtinimo prie transporto priemonės įtaisų, reguliavimo, poslinkio ir fiksavimo sistemų brėžiniai.

3.2.3.

Kai sėdynė yra su atskiriamąja galvos atrama:

3.2.3.1.

išsamus galvos atramos aprašas, kuriame visų pirma išsamiai apibūdinama kamšalo medžiaga arba medžiagos;

3.2.3.2.

galvos atramos tvirtinimo prie sėdynės vietos, atramos tipo ir tvirtinimo įtaisų išsamus aprašas.

3.2.4.

Kai sėdynė yra su atskirąja galvos atrama:

3.2.4.1.

išsamus galvos atramos aprašas, kuriame visų pirma išsamiai apibūdinama kamšalo medžiaga arba medžiagos;

3.2.4.2.

galvos atramos tvirtinimo prie transporto priemonės konstrukcijos vietos ir tvirtinimo įtaisų išsamus aprašas.

3.3.

Už tvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai pateikiama:

3.3.1.

tvirtintiną transporto priemonės tipą atitinkanti transporto priemonė arba transporto priemonės dalys, kurios, techninės tarnybos nuomone, reikalingos patvirtinimo bandymams;

3.3.2.

papildomas transporto priemonėje įtaisomų sėdynių rinkinys su tvirtinimo įtaisais;

3.3.3.

jei tai transporto priemonės, kurių sėdynėse yra arba gali būti įtaisomos galvos atramos, kai papildomai atsižvelgiama į 3.3.1 ir 3.3.2 punktuose nustatytus reikalavimus:

3.3.3.1.

jei tai atskiriamosios galvos atramos: papildomas transporto priemonėje įtaisomų sėdynių rinkinys su galvos atramomis ir jų tvirtinimo įtaisais;

3.3.3.2.

jei tai atskirosios galvos atramos: papildomas transporto priemonėje įtaisomų sėdynių rinkinys su tvirtinimo įtaisais ir papildomas atitinkamų galvos atramų rinkinys bei transporto priemonės konstrukcijos dalis, prie kurios tvirtinama galvos atrama, arba visa konstrukcija.

4. PATVIRTINIMAS

4.1.

Jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateiktas transporto priemonės tipas atitinka susijusius reikalavimus (sėdynės, kuriose yra arba gali būti įtaisytos galvos atramos), transporto priemonės tipui turi būti suteiktas patvirtinimas.

4.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (dabar įrašyti 09 atitinka 09 pakeitimų seriją) nurodo pakeitimų, į kuriuos įtraukti patvirtinant tipą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, serija. Ta pati susitariančioji šalis negali suteikti to paties numerio tam pačiam transporto priemonės tipui su įtaisytomis kitų tipų sėdynėmis ar galvos atramomis, ar su kitaip transporto priemonėje pritvirtinamomis sėdynėmis (tai taikoma ir sėdynėms su galvos atramomis, ir be jų), arba kitam transporto priemonės tipui.

4.3.

Pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą arba patvirtinto tipo išplėtimą, arba patvirtinimo panaikinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio formą.

4.4.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo formoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris (2);

4.4.2.

į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto apskritimo – šios taisyklės numeris, toliau raidė R, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

4.4.3.

Tačiau jei transporto priemonėje yra įrengta viena arba daugiau sėdynių, kuriose yra arba gali būti įtaisytos galvos atramos, patvirtintų pagal 5.2 ir 5.3 punktų reikalavimus, po šios taisyklės numerio rašomos raidės „RA“. Šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio formoje nurodoma, kurioje (-iose) transporto priemonės sėdynėje (-ėse) yra arba gali būti įtaisytos galvos atramos. Ženklinimu taip pat parodoma, kad visos kitos transporto priemonės sėdynės, kuriose nėra arba negali būti įtaisytos galvos atramos, yra patvirtintos ir atitinka šios taisyklės 5.2 punkto reikalavimus.

4.5.

Jeigu transporto priemonė šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, atitinka transporto priemonių tipą, patvirtintą pagal vieną ar kelias kitas prie Susitarimo pridėtas taisykles, 4.4.1 punkte nurodyto ženklo kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklė ir visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas suteiktas šalyje, patvirtinusioje tipą pagal šią taisyklę, papildomi numeriai ir papildomi ženklai pateikiami stulpeliais 4.4.1 punkte nurodyto ženklo dešinėje.

4.6.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.

Patvirtinimo ženklas pateikiamas greta arba ant gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštelės.

4.8.

Šios taisyklės 2 priede pateikti patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

5. REIKALAVIMAI

5.1.

Bendrieji reikalavimai

5.1.1.

M1, N1, M2 (II, III ir B klasės) ir M3 kategorijų transporto priemonėse, kurių didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 10 tonų (II, III ir B klasės), draudžiama įrengti į šoną atsuktas sėdynes.

5.1.2.

Ši nuostata netaikoma greitosios pagalbos automobiliams arba transporto priemonėms, kurios skirtos naudoti ginkluotosiose pajėgose, civilinei gynybai, priešgaisrinei apsaugai bei viešosios tvarkos užtikrinimo tarnybose.

5.2.

Bendrieji reikalavimai, taikomi visoms M1 kategorijos transporto priemonių sėdynėms (3)

5.2.1.

Kiekvienoje pateikiamoje reguliavimo ir poslinkio sistemoje turi būti automatinė fiksavimo sistema.

Porankių arba kitų patogumo įtaisų fiksavimo sistemos nebūtinos, nebent tokie įtaisai susidūrimo atveju transporto priemonės keleiviams keltų didesnį pavojų susižeisti.

Sulenkiamosios sėdynės turi automatiškai užsifiksuoti keleivio naudojamoje padėtyje.

5.2.2.

Šios taisyklės 2.7 punkte nurodytas įtaiso atleidimo valdiklis turėtų būti sėdynės išorėje, prie durų. Jis turi būti lengvai pasiekiamas, net ir už tos sėdynės sėdinčiam keleiviui.

5.2.3.

6.8.1.1 punkte apibrėžtoje 1 srityje esančios galinės sėdynių dalys turi išlaikyti energijos išsklaidymo bandymą laikantis šios taisyklės 6 priedo reikalavimų.

5.2.3.1.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei atliekant bandymus šios taisyklės 6 priede nurodyta tvarka galvos pavidalo įtaiso lėtėjimas neviršija 80 g be pertrūkio ilgiau kaip 3 ms. Be to, per bandymą arba po jo neturi atsirasti arba likti pavojingų kraštų.

5.2.3.2.

5.2.3 punkto reikalavimai netaikomi galinėms sėdynėms, atlošais viena į kitą atsuktoms sėdynėms arba sėdynėms, atitinkančioms JT taisyklės Nr. 21 „Vienodos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į vidaus įrangą, nuostatos“ reikalavimus (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.1/Add.20/Rev.2, su paskutiniais pakeitimais).

5.2.4.

Sėdynių galinių dalių paviršius neturi būti pavojingai šiurkštus arba turėti aštrių kraštų, dėl kurių padidėtų keleivių susižeidimo pavojus. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei pagal 6.1 punkte nurodytas sąlygas išbandytų sėdynių galinių dalių kreivio spindulys yra ne mažesnis kaip:

1 srityje: 2,5 mm;

2 srityje: 5,0 mm;

3 srityje: 3,2 mm.

Šios sritys yra apibrėžtos 6.8.1 punkte.

5.2.4.1.

Šis reikalavimas netaikomas:

5.2.4.1.1.

skirtingų sričių dalims, išsikišančioms iš aplinkinio paviršiaus ne daugiau kaip 3,2 mm, su bukais kraštais, jei iškyšos aukštis yra ne didesnis kaip pusė jos pločio;

5.2.4.1.2.

galinėms sėdynėms, atlošais viena į kitą atsuktoms sėdynėms arba sėdynėms, atitinkančioms JT taisyklės Nr. 21 „Vienodos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į vidaus įrangą, nuostatos“ reikalavimus (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.1/ Add.20/Rev.2, su paskutiniais pakeitimais);

5.2.4.1.3.

galinėms sėdynių dalims, esančioms žemiau horizontalios plokštumos, einančios per žemiausią kiekvienos sėdynių eilės R tašką (jei sėdynių eilių aukštis yra skirtingas, plokštuma, pradedant nuo galo, paslenkama aukštyn arba žemyn per vertikalų žingsnį, einantį per priešais esančios sėdynių eilės R tašką);

5.2.4.1.4.

dalims, panašioms į „lankstų vielos tinklą“.

5.2.4.2.

6.8.1.2 punkte apibrėžtoje 2 srityje paviršių spindulys gali būti mažesnis kaip 5 mm, bet ne mažesnis kaip 2,5 mm, jei paviršiai išlaiko šios taisyklės 6 priede aprašytą energijos išsklaidymo bandymą. Be to, tokie paviršiai turi būti taip padengti, kad galva tiesiogiai nesiliestų su sėdynės rėmo konstrukcija.

5.2.4.3.

Jei pirmiau nurodytose srityse yra dalių, padengtų medžiaga, kurios kietis pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra mažesnis kaip 50, pirmiau minėti reikalavimai, išskyrus susijusius su energijos išsklaidymo bandymu pagal 6 priedo reikalavimus, taikomi tik standžioms dalims.

5.2.5.

Per 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytus bandymus arba po jų sėdynės rėmas ir jos tvirtinimo įtaisai, reguliavimo ir poslinkio sistemos ar jų fiksavimo įtaisai neturi sulūžti. Liekamoji deformacija, įskaitant trūkius, gali būti leistina, jeigu dėl jos nepadidėja pavojus susižeisti susidūrimo atveju ir išlaikomos nustatytos apkrovos.

5.2.6.

Atliekant toliau šios taisyklės 6.3 punkte ir 9 priedo 2.1 punkte nurodytus bandymus, fiksavimo sistemos neturi atsilaisvinti.

5.2.7.

Atlikus bandymus poslinkio sistemos, dėl kurių keleiviai gali įlipti ir išlipti arba kurios jiems leidžia lengviau įlipti ir išlipti, turi veikti tinkamai; turi būti įmanoma bent vieną kartą jas atrakinti ir pastumti sėdynę arba sėdynės dalį, kuriai skirtos šios sistemos.

Nebūtina, kad visos kitos poslinkio sistemos, taip pat reguliavimo sistemos ir jų fiksavimo sistemos veiktų tinkamai.

Jei sėdynės yra su galvos atramomis ir po 5 priede nurodyto bandymo sėdynė ar jos atlošas nelūžta, laikoma, kad sėdynės atlošo ir jo fiksavimo įtaisų tvirtumas atitinka 6.2 punkte pateiktus reikalavimus; priešingu atveju turi būti įrodyta, kad sėdynė atitinka 6.2 punkte nustatytus bandymo reikalavimus.

Jeigu (keliavietėse) sėdynėse yra daugiau sėdimųjų vietų nei galvos atramų ir jei 5 priedo 3.1 punkte nurodyto bandymo metu gamintojas nusprendžia netaikyti 53 daNm jėgos momento, be 5 priedo 3.1 punkte nurodyto bandymo papildomai atliekamas ir 6.2 punkte nurodytas sėdynės atlošo tvirtumo bandymas.

5.3.

Bendrosios specifikacijos, taikomos N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių sėdynėms ir M2 ir M3 kategorijų transporto priemonių sėdynėms, kurioms netaikoma JT taisyklė Nr. 80

Šie reikalavimai, išskyrus 5.1 punkto nuostatas, taip pat taikomi visų kategorijų transporto priemonių į šoną atsuktoms sėdynėms.

5.3.1.

Sėdynės ir keliavietės sėdynės turi būti tvirtai pritvirtintos prie transporto priemonės.

5.3.2.

Slankiojamosios ir keliavietės sėdynės turi automatiškai užsifiksuoti visose numatytose padėtyse.

5.3.3.

Reguliuojami sėdynių atlošai turi užsifiksuoti visose numatytose padėtyse.

5.3.4.

Visos sėdynės, kurios gali būti nulenktos į priekį arba turi sulenkiamus atlošus, ir sulenkiamosios sėdynės turi automatiškai užsifiksuoti keleivio naudojamoje padėtyje.

Šie reikalavimai netaikomi M2 arba M3 kategorijų I, II arba A klasės transporto priemonių sulenkiamosioms sėdynėms, kurios įrengtos neįgaliųjų vežimėliams arba stovintiems keleiviams skirtose vietose, ir sulenkiamajai (-osioms) sėdynei (-ėms), įrengtai (-oms) M2 arba M3 kategorijų transporto priemonių salono takuose.

5.4.

Galvos atramų įtaisymas

5.4.1.

Galvos atrama įtaisoma prie visų M1 kategorijos transporto priemonių visų kraštinių priekinių sėdynių. Pagal šią taisyklę taip pat gali būti patvirtinamos sėdynės su galvos atramomis, skirtos montuoti kitose sėdimosiose vietose ir kitų kategorijų transporto priemonėse.

5.4.2.

Galvos atrama įtaisoma visose M2 kategorijos transporto priemonėse, kurių masė ne didesnė kaip 3 500 kg, ir N1 kategorijos transporto priemonių kiekvienoje kraštinėje priekinėje sėdynėje; tokiose transporto priemonėse įtaisytos galvos atramos turi atitikti JT taisyklės Nr. 25 su 04 serijos pakeitimais reikalavimus.

5.5.

Specialūs reikalavimai sėdynėms, kuriose yra arba gali būti įtaisytos galvos atramos

5.5.1.

Galvos atrama neturi kelti transporto priemonės keleiviams didesnio pavojaus. Visų pirma, kad ir kokia būtų atramos padėtis, ji negali būti pavojingai šiurkšti arba turėti aštrių kraštų, dėl kurių padidėtų keleivių susižeidimo pavojus arba pavojus patirti sunkesnius sužalojimus.

5.5.1.1.

1 srityje esantys priekiniai ir galiniai galvos atramų paviršiai, kaip apibrėžta 6.8.1.1.3 punkte, turi būti padengti taip, kad tiesioginis galvos sąlytis su konstrukcijos elementais būtų neįmanomas, ir turi atitikti 5.2.4 punkto reikalavimus.

5.5.1.2.

2 srityje esantys priekiniai ir galiniai galvos atramų paviršiai, kaip apibrėžta 6.8.1.2 punkte, turi būti padengti taip, kad tiesioginis galvos sąlytis su konstrukcijos elementais būtų neįmanomas, ir turi atitikti 5.2.4 punkto reikalavimus, taikomus 2 srityje esančių sėdynių galinėms dalims. Kai galvos atramų priekiniams paviršiams taikomas 5.2.4.2 punktas, energijos išsklaidymo bandymas atliekamas pagal 12 priedą. Jeigu galvos atrama yra integruota į sėdynės atlošą, galvos atramos priekinis paviršius yra laikomas virš atskaitos linijai statmenos plokštumos, nutolusios 540 mm atstumu nuo R taško, ir tarp dviejų vertikalių išilginių plokštumų, nutolusių 85 mm atstumu nuo abiejų atskaitos linijos pusių, esančia vieta.

5.5.2.

1 srityje esančių galvos atramų galinių paviršių dalys, kaip apibrėžta 6.8.1.1.3 punkte, turi išlaikyti energijos sugerties bandymą.

5.5.2.1.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei atliekant bandymus 6 priede nurodyta tvarka galvos pavidalo įtaiso lėtėjimas neviršija 80 g be pertrūkio ilgiau kaip 3 ms. Be to, per bandymą arba po jo neturi atsirasti arba likti pavojingų kraštų.

5.5.3.

5.5.1 ir 5.5.2 punktų reikalavimai netaikomi galvos atramų, skirtų sėdynėms, už kurių nėra sėdimųjų vietų, galinėms dalims.

5.5.4.

Galvos atramos turi būti pritvirtintos prie sėdynės arba prie transporto priemonės konstrukcijos taip, kad pro galvos atramos dangą arba jos tvirtinimo prie sėdynės atlošo įtaisus, per bandymą veikiamus galvos pavidalo įtaiso sukeliamu spaudimu, neišlįstų jokių standžių ir pavojingų dalių.

5.5.5.

Jeigu sėdynėje yra įtaisyta galvos atrama ir sėdynė su šia galvos atrama atitinka 5.5.2 punkto nuostatas, sutarus su technine tarnyba, gali būti laikoma, kad 5.2.3 punkto sąlygos nepažeidžiamos.

5.6.

Eksploataciniai reikalavimai

5.6.1.

Bendrieji reikalavimai

5.6.1.1.

Kiekviena priekinė šoninė galvos atrama gamintojo nuožiūra turi atitikti 5.6.1.1.1 arba 5.6.1.1.2 punkto reikalavimus.

5.6.1.1.1.

Galvos atrama turi atitikti šios taisyklės 5.6.2.1, 5.6.3–5.6.7, 5.7, 5.8 ir 5.10 punktų reikalavimus.

5.6.1.1.2.

Galvos atrama turi atitikti šios taisyklės 5.6.2.1, 5.6.3–5.6.5, 5.6.7, 5.8, 5.9 ir 5.10 punktų reikalavimus.

5.6.1.2.

Transporto priemonių, kuriose įrengtos priekinės centrinės galvos atramos, galvos atrama gamintojo nuožiūra turi atitikti 5.6.1.2.1 arba 5.6.1.2.2 punkto reikalavimus.

5.6.1.2.1.

Galvos atrama turi atitikti šios taisyklės 5.6.2.2, 5.6.3–5.6.5, 5.6.7, 5.7, 5.8 ir 5.10 punktų reikalavimus.

5.6.1.2.2.

Galvos atrama turi atitikti šios taisyklės 5.6.2.2, 5.6.3–5.6.5, 5.6.7, 5.8, 5.9 ir 5.10 punktų reikalavimus.

5.6.1.3.

Transporto priemonių, kuriose įrengtos galinės šoninės galvos atramos, galvos atrama gamintojo nuožiūra turi atitikti 5.6.1.3.1 arba 5.6.1.3.2 punkto reikalavimus.

5.6.1.3.1.

Galvos atrama turi atitikti šios taisyklės 5.6.2.4, 5.6.3–5.6.5, 5.6.7, 5.7, 5.8 ir 5.10 punktų reikalavimus.

5.6.1.3.2.

Galvos atrama turi atitikti šios taisyklės 5.6.2.4, 5.6.3–5.6.5, 5.6.7, 5.8, 5.9 ir 5.10 punktų reikalavimus.

5.6.1.4.

Transporto priemonių, kuriose įrengtos galinės centrinės galvos atramos, galvos atrama gamintojo nuožiūra turi atitikti 5.6.1.4.1 arba 5.6.1.4.2 punkto reikalavimus.

5.6.1.4.1.

Galvos atrama turi atitikti šios taisyklės 5.6.2.6, 5.6.3–5.6.5, 5.6.7, 5.7, 5.8 ir 5.10 punktų reikalavimus.

5.6.1.4.2.

Galvos atrama turi atitikti šios taisyklės 5.6.2.6, 5.6.3–5.6.5, 5.6.7, 5.8, 5.9 ir 5.10 punktų reikalavimus.

5.6.1.5.

Jeigu bandymo manekeno neįmanoma pasodinti šios taisyklės 5.9 punkte nurodytose sėdimosiose vietose, atitinkama galvos atrama turi atitikti atitinkamai šios taisyklės 5.6.1.1.1, 5.6.1.2.1, 5.6.1.3.1 arba 5.6.1.4.1 punkto reikalavimus.

5.6.2.

Galvos atramos aukštis

Aukščio reikalavimai pademonstruojami pagal 10 priedo nuostatas.

5.6.2.1.

Nustatytos priekinės kraštinės sėdimosios vietos

Galvos atramos, esančios nustatytoje priekinėje kraštinėje sėdimojoje vietoje, aukštis turi būti:

a)	ne mažesnis kaip 830 mm bent vienoje galvos atramos reguliavimo padėtyje ir

b)	ne mažesnis kaip 720 mm bet kurioje galvos atramos reguliavimo padėtyje.

Išskyrus šios taisyklės 5.6.2.3 punkte numatytus atvejus.

5.6.2.2.

Nustatytos priekinės vidurinės sėdėjimo padėtys su galvos atramomis

Galvos atramos, esančios nustatytoje priekinėje vidurinėje sėdėjimo padėtyje, aukštis bet kurioje reguliavimo padėtyje turi būti ne mažesnis kaip 720 mm, išskyrus šios taisyklės 5.6.2.3 punkte nustatytus atvejus.

5.6.2.3.

Išimtis

Jeigu transporto priemonės stogo vidinis paviršius, įskaitant lubų dangą, fiziškai neleidžia galvos atramai, esančiai nustatytoje priekinėje sėdėjimo padėtyje, pasiekti aukštį, reikalaujamą pagal šios taisyklės 5.6.2.1 arba 5.6.2.2 punktą, kiaurymė tarp galvos atramos ir stogo vidinio paviršiaus, įskaitant lubų dangą, matuojant pagal 10 priedo 2.3.3.1 punktą, turi būti ne didesnė kaip 50 mm, kai galvos atrama yra aukščiausioje keleiviui naudoti skirtoje padėtyje. Tačiau galvos atramos, esančios nustatytoje priekinėje sėdėjimo padėtyje, aukštis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 700 mm, kai galvos atrama yra žemiausioje keleiviui naudoti skirtoje padėtyje.

5.6.2.4.

Nustatytos galinės kraštinės sėdėjimo padėtys su galvos atramomis

Galinėje kraštinėje sėdėjimo padėtyje esančios galvos atramos aukštis bet kurioje reguliavimo padėtyje turi būti ne mažesnis kaip 720 mm, išskyrus šios taisyklės 5.6.2.5 punkte nustatytus atvejus.

5.6.2.5.

Išimtis

Jeigu transporto priemonės stogo vidinis paviršius, įskaitant lubų dangą, arba galinis langas fiziškai neleidžia nustatytoje galinėje kraštinėje sėdėjimo padėtyje esančiai galvos atramai pasiekti aukštį, kurio reikalaujama pagal šios taisyklės 5.6.2.4 punktą, kiaurymė tarp galvos atramos ir stogo vidinio paviršiaus, įskaitant lubų dangą, arba galinio lango, matuojant pagal 10 priedo 2.3.3.1 punktą, neturi viršyti 50 mm, kai galvos atrama yra aukščiausioje keleiviui naudoti skirtoje padėtyje.

5.6.2.6.

Nustatytos galinės vidurinės sėdėjimo padėtys su galvos atramomis

Matuojant pagal 10 priedą, bet kurios galvos atramos, skirtos galinėms vidurinėms sėdynėms arba sėdėjimo padėtims, aukštis turi būti ne mažesnis kaip 700 mm.

5.6.3.

Mažiausias plotis

Matuojant pagal 4 priedą, galvos atramos šoninis plotis iš abiejų liemens ašies pusių turi būti ne mažesnis kaip 85 mm (atstumai L ir L’).

5.6.4.

Galvos atramos kiaurymės

Jeigu galvos atramos kiaurymė, išmatuota pagal 8 priedą, yra didesnė kaip 60 mm, didžiausias galvos pavidalo įtaiso poslinkis atgal turi būti mažesnis kaip 102 mm, kai galvos atrama bandoma ties ta kiauryme pagal 5 priedą.

Jeigu galvos atramos yra integruotos į sėdynės atlošą, įvertinamas šis plotas:

virš atskaitos linijai statmenos plokštumos 540 mm atstumu nuo R taško ir tarp dviejų vertikalių išilginių plokštumų, esančių 85 mm atstumu iš abiejų atskaitos linijos pusių.

5.6.5.

Kiaurymės tarp galvos atramos ir sėdynės atlošo viršaus

Matuojant pagal 8 priedą, kiaurymė tarp galvos atramos apačios ir sėdynės atlošo viršaus neturi būti didesnė kaip 60 mm, jei galvos atramos aukščio reguliuoti negalima.

Jeigu tai galvos atramos, kurių aukštis reguliuojamas daugiau nei vienoje padėtyje, skirtoje keleiviams naudoti, matuojant pagal 8 priedą, kiaurymė tarp galvos atramos apačios ir sėdynės atlošo viršaus neturi būti didesnė kaip 25 mm, kai galvos atrama yra žemiausioje aukščio padėtyje.

5.6.6.

Didžiausios statinės horizontaliai reguliuojamos padėties reikalavimas nustatytose priekinėse kraštinėse sėdėjimo padėtyse

5.6.6.1.

Reguliuojamo aukščio galvos atramų atveju reikalavimų turi būti laikomasi faktiniam galvos atramos viršui esant visose reguliuojamose 720–830 mm aukščio padėtyse imtinai. Jeigu faktinis galvos atramos viršus žemiausioje reguliavimo padėtyje yra didesnis kaip 830 mm, šios taisyklės reikalavimai turi būti įvykdyti tik toje padėtyje.

Galvos atramų, kurias galima reguliuoti išilginėje transporto priemonės plokštumoje, didžiausios horizontalaus reguliavimo reikalavimo turi būti laikomasi bet kurioje esamoje horizontaliai reguliuojamoje padėtyje.

5.6.6.2.

Matuojant pagal 11 priedą, horizontaliai reguliuojamas atstumas negali būti didesnis kaip 45 mm.

5.6.6.3.

Jeigu priekinė kraštinė galvos atrama nepritvirtinta prie sėdynės atlošo, sėdynės arba galvos atramos turi būti neįmanoma sureguliuoti taip, kad horizontaliai reguliuojamas atstumas būtų didesnis kaip 45 mm.

5.6.7.

Galvos atramų priekinio kontaktinio paviršiaus aukštis, išmatuotas, kaip aprašyta 10 priedo 10–6 paveiksle, negali būti mažesnis kaip 100 mm, išskyrus integruotas galvos atramas.

5.7.

Statiniai eksploataciniai reikalavimai

Kiekviena galvos atrama atitinka toliau išdėstytus statinius reikalavimus.

5.7.1.

Energijos sugertis

Kai į galvos atramos priekinį paviršių smūgiuojama pagal 12 priedą, galvos pavidalo įtaiso sulėtėjimas negali būti didesnis kaip 785 m/s2 (80 g) ilgiau kaip 3 milisekundes iš eilės. Be to, per bandymą arba po jo neturi atsirasti arba likti pavojingų kraštų.

5.7.2.

Poslinkis

Kai galvos atrama bandoma pagal 5 priedą, galvos pavidalo įtaisas 373 Nm momentu aplink R tašką neturi pasislinkti daugiau kaip 102 mm statmenai ir atgal nuo pasislinkusios liemens atskaitos linijos „r1“.

5.7.3.

Galvos atrama ir jos tvirtinimo įtaiso stiprumas

Kai galvos atrama ir jos tvirtinimo įtaisas bandomi pagal 5 priedą, galvos atramos apkrova siekia 890 N ir išlaiko šią apkrovą ne trumpiau kaip 5 sekundes, nebent sėdynė ar galvos atrama sulūžtų.

5.7.4.

Reguliuojamo galvos atramos aukščio išlaikymas

Atliekant bandymą pagal 13 priedą, reguliuojamos galvos atramos mechanizmas neturi sugesti taip, kad galvos atrama galėtų judėti žemyn daugiau kaip 25 mm.

5.8.

Nenaudojimo padėtys

5.8.1.

Vairuotojo galvos atrama neturi turėti nenaudojimo padėties.

5.8.2.

Priekinė šoninė keleivio galvos atrama gali būti sureguliuota taip, kad jos aukštis neatitiktų šios taisyklės 5.6.2.1 punkto reikalavimų. Tačiau bet kurioje tokioje padėtyje priekinė šoninė keleivio galvos atrama turi atitikti šios taisyklės 5.8.4.1 punkto reikalavimus.

5.8.3.

Visos galinės galvos atramos ir visos priekinės vidurinės galvos atramos gali būti sureguliuotos taip, kad jų aukštis neatitiktų šios taisyklės 5.6.2.2, 5.6.2.4 arba 5.6.2.6 punktų reikalavimų. Tačiau bet kurioje tokioje padėtyje galvos atrama taip pat turi atitikti vieną papildomą reikalavimą iš kelių alternatyvių reikalavimų rinkinio.

Alternatyvių reikalavimų rinkinys gamintojo nuožiūra gali būti šios taisyklės 5.8.4.1, 5.8.4.2, 5.8.4.3, 5.8.4.4 arba 5.8.4.5 punktas.

5.8.4.

Alternatyvūs reikalavimai galvos atramoms, kurios gali būti nenaudojimo padėtyje

Leidžiami visi 5.8.4.1–5.8.4.5 punktuose aprašyti gaminiai.

5.8.4.1.

Visose nustatytose sėdėjimo padėtyse su galvos atramomis, išskyrus nustatytą vairuotojo sėdėjimo padėtį, galvos atrama turi automatiškai grįžti iš nenaudojimo padėties į padėtį, kurioje jos mažiausias aukštis yra ne mažesnis už nustatytąjį šios taisyklės 5.6.2 punkte, kai III kategorijos hibridinio 5-ojo procentilio moters manekenas sėdi sėdynėje pagal 15 priedą. Gamintojo nuožiūra vietoj III kategorijos hibridinio 5-ojo procentilio moters manekeno galima naudoti žmogaus pakaitalus, kaip nurodyta 15 priede.

5.8.4.2.

Priekinėje vidurinėje ir galinėje sėdėjimo padėtyse su galvos atramomis, atliekant bandymus pagal 15 priedą, galvos atramą turi būti galima rankiniu būdu sukti į priekį arba atgal ne mažiau kaip 60° iš bet kurios keleiviams naudoti skirtos reguliavimo padėties, kurioje jos mažiausias aukštis yra ne mažesnis nei nurodytasis šios taisyklės 5.6.2 punkte. Laikoma, kad galvos atrama, pasukta ne mažiau kaip 60° į priekį arba atgal, yra nenaudojimo padėtyje, net jei tokioje padėtyje galvos atramos aukštis būtų didesnis nei nurodyta 5.6.2 punkte.

5.8.4.3.

Matuojant pagal 15 priedą, galvos atramos apatinio krašto aukštis (HLE) turi būti ne didesnis kaip 460 mm ir ne mažesnis kaip 250 mm nuo R taško, o storis (S) turi būti ne mažesnis kaip 40 mm.

5.8.4.4.

Atliekant bandymus pagal 15 priedą, dėl galvos atramos tikrasis liemens polinkio kampas turi būti bent 10° mažesnis nei tada, kai galvos atrama yra bet kurioje reguliavimo padėtyje, kurioje jos aukštis yra ne mažesnis nei nustatytasis šios taisyklės 5.6.2 punkte.

5.8.4.5.

Tai, kad galvos atrama yra nenaudojimo padėtyje, turi būti pažymima etikete piktogramos, kurioje gali būti aiškinamasis tekstas, forma. Etiketėje arba nurodoma, kada galvos atrama yra nenaudojimo padėtyje, arba pateikiama informacija, leidžianti keleiviui nustatyti, ar galvos atrama yra nenaudojimo padėtyje. Etiketė turi būti gerai pritvirtinta ir išdėstyta taip, kad keleivis galėtų ją aiškiai matyti, kai įlipa į transporto priemonę į nustatytą sėdėjimo padėtį. Galimų piktogramų modelių pavyzdžiai pateikti 1 paveiksle.

1 paveikslas

Perspėjimo apie nenaudojimo padėtį etiketės

5.9.

BioRID II reikalavimai

Kol bus atliktas tolesnis vertinimas, BioRID II UN manekenas naudojamas tik tose sėdynėse, kurių projektinis liemens polinkio kampas yra ne mažesnis kaip 20° ir ne didesnis kaip 30°. Tačiau gamintojo prašymu sėdynės, kurių projektinis liemens polinkio kampas yra 15–20°, gali būti bandomos esant 20° liemens polinkio kampui arba artimiausioje didesnėje fiksavimo padėtyje.

5.9.1.

Kiekviena galvos atrama, bandoma dinaminio bandymo platformoje greitėjant į priekį, naudojant 50-ojo procentilio BioRID II UN vyro manekeną pagal 14 priedą, turi atitikti 5.9.2 punkto reikalavimus.

5.9.2.

Vertinimo kriterijai

Kiekviena galvos atrama turi valdyti galvos ir kaklo judėjimą toliau nurodytose ribose.

1 lentelė

Sužalojimo kriterijai

NIC

Maks.

25 m2/s2

Viršutinė kaklo dalis

360 N

MY(Flx/Ext)

30Nm

Apatinė kaklo dalis

Monitorius

MY(Flx/Ext)

30Nm

Pastaba.

Sužalojimo kriterijai apskaičiuojami neatsižvelgiant į nuo kliūties atšokusios galvos judėjimą. Vertinant viršutinės ir apatinės kaklo dalių sužalojimo kriterijus, vertinamos ir teigiamos, ir neigiamos vertės.

5.10.

Jei galvos atramos aukštis reguliuojamas, ją turi būti įmanoma pakelti virš nustatyto didžiausio naudojimosi aukščio arba nuimti tik naudotojui sąmoningai atlikus veiksmą, kuris skiriasi nuo jos aukščiui didinti būtinų veiksmų.

5.11.

Laikoma, kad sėdynės atlošo ir jo fiksavimo įtaisų tvirtumas atitinka 6.2 punkte nustatytus reikalavimus, jeigu atlikus bandymą pagal 5.7.3 punktą sėdynė ar jos atlošas nesulūžta; priešingu atveju turi būti įrodyta, kad sėdynė atitinka 6.2 punkte nustatytus bandymo reikalavimus ir nesulūžta.

5.12.

Specialieji keleivių apsaugos nuo bagažo poslinkio reikalavimai

5.12.1.

Sėdynių atlošai

Sėdynių atlošai ir (arba) galvos atramos išdėstyti taip, kad jie yra priekinė bagažo skyriaus siena; visos savo vietoje įprastoje gamintojo nurodytoje naudojimo padėtyje esančios sėdynės turi būti pakankamai tvirtos, kad apsaugotų keleivius nuo bagažo poslinkio priekinio susidūrimo atveju. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei per 9 priede aprašytą bandymą ir po jo sėdynių atlošai ir fiksavimo mechanizmai išlieka savo vietose. Tačiau sėdynių atlošų ir jų tvirtinimo detalių deformacija per bandymą yra leidžiama, jei bandomo sėdynės atlošo ir (arba) galvos atramų, kurių kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra didesnis kaip 50, priekinė dalis nepajuda į priekį nuo skersinės vertikalios plokštumos, kuri eina per:

a)	tašką, nutolusį 150 mm atstumu į priekį nuo bandomos sėdynės R taško galvos atramos dalių atžvilgiu;

b)	tašką, nutolusį 100 mm atstumu į priekį nuo bandomos sėdynės R taško sėdynės atlošo dalių atžvilgiu; neatsižvelgiant į bandymų blokų grįžimo etapus.

Integruotų galvos atramų atveju riba tarp galvos atramos ir sėdynės atlošo apibrėžiama atskaitos linijai statmena plokštuma, nutolusia 540 mm atstumu nuo R taško.

Visi matavimai atliekami bandomos sėdynės išilginėje vidurinėje plokštumoje arba kiekvienoje sėdimojoje vietoje, kai kiekviena sėdimoji vieta yra bagažo skyriaus priekinė siena.

Per 9 priede aprašytą bandymą bandymų blokai turi likti už bandomų sėdynių atlošų. Pažeidus saugos diržo įtraukiklį, reikia patikrinti, ar įtraukiklis yra užsifiksavęs atliekant bandymą arba ar jį galima užfiksuoti rankiniu būdu patraukus dirželį.

5.12.2.

Pertvarų sistemos

Transporto priemonės gamintojo prašymu 9 priede aprašytas bandymas gali būti atliekamas, kai pertvarų sistemos yra įrengtos, jeigu šios sistemos konkretaus tipo transporto priemonėje įrengtos kaip standartinė įranga.

Pertvarų sistemų vielos tinklas, esantis virš įprastoje naudojimo padėtyje esančių sėdynių atlošų, išbandomas pagal 9 priedo 2.2 punktą.

Laikoma, kad šis reikalavimas yra įvykdytas, jei per bandymą pertvarų sistemos neišsijudina. Tačiau pertvarų sistemų deformacija bandymo metu yra leistina, jei pertvarų sistemos priekinė apybrėža (įskaitant išbandytų sėdynių atlošų ir (arba) galvos atramų dalis, kurių kietis pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra didesnis kaip 50) nepajuda į priekį nuo skersinės vertikalios plokštumos, kuri eina per:

a)	tašką, nutolusį 150 mm atstumu į priekį nuo bandomos sėdynės R taško galvos atramos dalių atžvilgiu;

b)	tašką, nutolusį 100 mm atstumu į priekį nuo bandomos sėdynės R taško sėdynės atlošo ir pertvarų sistemos, išskyrus galvos atramą, dalių atžvilgiu.

Kai galvos atrama integruota, tarp galvos atramos ir sėdynės atlošo taikoma riba yra nustatyta 5.12.1 punkte.

Visi matavimai atliekami bandomos sėdynės išilginėje vidurinėje plokštumoje arba kiekvienoje sėdėjimo padėtyje, kai kiekviena sėdėjimo padėtis yra bagažo skyriaus priekinė siena.

Po bandymo neturi atsirasti aštrių arba šiurkščių kraštų, galinčių padidinti keleivių sužeidimo pavojų. Pažeidus saugos diržo įtraukiklį, reikia patikrinti, ar įtraukiklis jau yra užsifiksavęs arba ar jį galima užfiksuoti rankiniu būdu patraukus dirželį.

5.12.3.

5.12.1 ir 5.12.2 punktuose nurodyti reikalavimai netaikomi bagažo laikymo sistemoms, kurios susidūrimo atveju suveikia automatiškai. Gamintojas techninei tarnybai įrodo, kad tų sistemų suteikiama apsauga yra lygiavertė 5.12.1 ir 5.12.2 punktuose aprašytai apsaugai.

6. BANDYMAI

6.1.

Visiems bandymams taikomos bendrosios techninės sąlygos

6.1.1.

Jeigu sėdynės atlošas yra reguliuojamas, atlošo padėtis užfiksuojama jį atlošus kuo tiksliau 25° kampu nuo manekeno vertikalios liemens atskaitos linijos, kaip aprašyta 3 priede, nebent gamintojas yra nurodęs kitaip.

6.1.2.

Jeigu transporto priemonės sėdynė, jos fiksavimo mechanizmas ir įrengimas yra vienodi arba simetriški kitos jos sėdynės atžvilgiu, techninė tarnyba gali bandyti tik vieną iš tokių sėdynių.

6.1.3.

Jeigu sėdynių galvos atramos reguliuojamos, bandymai atliekami galvos atramas nustačius į reguliavimo sistemos leidžiamą nepalankiausią padėtį (paprastai tai yra aukščiausia padėtis).

6.1.4.

Sulenkiamosios sėdynės išbandomos keleivių naudojamoje padėtyje.

6.1.5.

Siekiant įrodyti atitiktį šios taisyklės 5.6–5.8 punktams, bet kokia reguliuojama atrama turi būti nustatyta į paskutinę galinę arba atvirą projektinę padėtį.

6.2.

Sėdynės atlošo ir jo reguliavimo sistemų tvirtumo bandymas

6.2.1.

R tašką 53 daNm momentu veikianti jėga taikoma išilgine kryptimi ir atgal nuo viršutinės sėdynės atlošo rėmo dalies per sudedamąją dalį, imituojančią manekeno nugarą, kaip parodyta šios taisyklės 3 priedo 1 priedėlyje.

Keliavietės sėdynės atveju, kai atraminio rėmo dalis arba jis visas (įskaitant galvos atramas) priklauso daugiau kaip vienai sėdimajai vietai, poslinkio ir tvirtumo bandymas atliekamas vienu metu su visomis tomis sėdimosiomis vietomis.

6.3.

Sėdynės tvirtinimo, reguliavimo, fiksavimo ir poslinkio sistemų tvirtumo bandymas

6.3.1.

Pagal 7 priedo 1 dalies reikalavimus, imituojant priekinį susidūrimą, į visą transporto priemonės karkasą 30 milisekundžių nukreipiama ne mažesnė kaip 20 g išilginė horizontali lėtėjimo arba, pareiškėjo nuožiūra, greitėjimo jėga. Gamintojo prašymu kaip alternatyva gali būti naudojamas 9 priedo priedėlyje aprašytas bandomasis impulsas.

6.3.2.

Pagal 6.3.1 punkto reikalavimus išilginio lėtėjimo arba, pareiškėjo nuožiūra, greitėjimo jėga taikoma taip, kad būtų imituojamas galinis susidūrimas.

6.3.3.

Patikrinama visų sėdynių padėčių atitiktis 6.3.1 ir 6.3.2 punktuose nustatytiems reikalavimams. Jeigu sėdynės turi reguliuojamas galvos atramas, bandymas atliekamas galvos atramas nustačius į reguliavimo sistemos leidžiamą nepalankiausią padėtį (paprastai tai yra aukščiausia padėtis). Per bandymą sėdynė nustatoma taip, kad joks išorinis veiksnys nesukliudytų atlaisvinti fiksavimo sistemų.

Laikoma, kad šios sąlygos yra įvykdytos, jei sėdynė bandoma nustačius šias padėtis:

išilginę padėtį, nutolusią į galą per vieną žingsnį arba 10 mm nuo tolimiausios priekinės įprastinės važiavimo padėties arba gamintojo nurodytos naudojimo padėties (jei sėdynėse yra atskiras vertikalaus reguliavimo įtaisas, sėdynės sėdimoji dalis nustatoma į aukščiausią padėtį);

išilginę padėtį, nutolusią į priekį per vieną žingsnį arba 10 mm nuo tolimiausios galinės įprastinės važiavimo padėties arba gamintojo nurodytos naudojimo padėties (jei sėdynėse yra atskiras vertikalaus reguliavimo įtaisas, sėdynės sėdimoji dalis nustatoma į žemiausią padėtį), tam tikrais atvejais laikantis 6.3.4 punkte nustatytų reikalavimų.

6.3.4.

Tais atvejais, kai fiksavimo sistemos įrengiamos taip, kad sėdynę nustačius į tam tikrą padėtį (išskyrus 6.3.3 punkte apibrėžtas padėtis) fiksavimo įtaisus ir sėdynės tvirtinimo įtaisus veikiančių jėgų pasiskirstymas būtų mažiau palankus nei nustačius vieną iš 6.3.3 punkte nurodytų padėčių, bandymai atliekami nustačius sėdynę į tą nepalankiausią padėtį.

6.3.5.

6.3.1 punkto bandymo sąlygos laikomos įvykdytomis, jei gamintojo prašymu užuot jas taikius, atliekamas visos parengtos naudoti transporto priemonės susidūrimo su standžia kliūtimi bandymas, kaip nurodyta šios taisyklės 7 priedo 2 dalyje. Šiuo atveju sėdynė nustatoma į įtempių pasiskirstymo tvirtinimo sistemoje atžvilgiu nepalankiausią padėtį, kaip nustatyta 6.1.1, 6.3.3 ir 6.3.4 punktuose.

6.4.

Galvos atramos veiksmingumo bandymas

6.4.1.

Jeigu galvos atrama reguliuojama, ji nustatoma į jos reguliavimo sistemos leidžiamą nepalankiausią padėtį (paprastai tai yra aukščiausia padėtis).

6.4.2.

Keliavietės sėdynės atveju, kai atraminio rėmo dalis arba jis visas (įskaitant galvos atramas) priklauso daugiau kaip vienai sėdėjimo padėčiai, bandymas atliekamas vienu metu su visomis tomis sėdėjimo padėtimis.

6.4.3.

Galvos atramos poslinkio atgal nustatymo bandymas

6.5.

Galvos atramos aukščio nustatymas

6.5.1.

Galvos atramos aukštis nustatomas pagal 10 priedą.

6.6.

Galvos atramos pločio nustatymas

6.6.1.

Galvos atramos plotis nustatomas pagal 4 priedą.

6.6.2.

Galvos atramos plotis, į kurį turi būti atsižvelgta vykdant 5.6.3 punkto reikalavimus, yra „L“ ir „L’“ atstumas, išmatuotas S1 plokštumoje tarp vertikalių išilginių plokštumų P ir P’.

6.7.

Galvos atramos kiaurymių a atstumo nustatymas

6.7.1.

Galvos atramos kiaurymių a atstumas nustatomas pagal 8 priedą.

6.8.

Energijos išsklaidymo sėdynės atloše ir galvos atramoje tikrinimo bandymai

6.8.1.

Tikrinami tik sėdynių galinių dalių paviršiai toliau apibrėžtose srityse, prie kurių, sėdynę įrengus transporto priemonėje, gali prisiliesti 165 mm skersmens rutulys.

6.8.1.1.

1 sritis

6.8.1.1.1.

Atskirų sėdynių be galvos atramų atveju ši sritis aprėpia sėdynės atlošo galinę dalį tarp išilginių vertikalių plokštumų, esančių 100 mm atstumu iš abiejų sėdynės vidurio linijos išilginės simetrijos plokštumos pusių ir virš atskaitos linijai statmenos plokštumos, kuri yra 100 mm žemiau sėdynės atlošo viršaus.

6.8.1.1.2.

Keliaviečių sėdynių be galvos atramų atveju ši sritis tęsiasi tarp išilginių vertikalių plokštumų, esančių 100 mm atstumu iš abiejų kiekvienos gamintojo nustatytos kraštinės sėdimosios vietos išilginės simetrijos plokštumos pusių ir virš atskaitos linijai statmenos plokštumos, kuri yra 100 mm žemiau sėdynės atlošo viršaus.

6.8.1.1.3.

Sėdynių arba keliaviečių sėdynių su galvos atramomis atveju ši sritis tęsiasi tarp išilginių vertikalių plokštumų, esančių 70 mm atstumu iš abiejų sėdynės arba sėdimosios vietos išilginės simetrijos plokštumos pusių ir virš atskaitos linijai statmenos plokštumos, kuri yra nutolusi 635 mm nuo R taško. Jeigu galvos atrama yra reguliuojama, per bandymą ji turi būti nustatyta į jos reguliavimo sistemos leidžiamą nepalankiausią padėtį (paprastai tai yra aukščiausia padėtis).

6.8.1.2.

2 sritis

6.8.1.2.1.

Sėdynių arba keliaviečių sėdynių be galvos atramų ir sėdynių arba keliaviečių sėdynių su atskiriamosiomis arba atskirosiomis galvos atramomis atveju 2 sritis tęsiasi virš atskaitos linijai statmenos plokštumos, kuri yra 100 mm atstumu nuo sėdynės atlošo viršaus, išskyrus 1 srities dalis.

6.8.1.2.2.

Sėdynių arba keliaviečių sėdynių su integruotomis galvos atramomis atveju 2 sritis tęsiasi virš atskaitos linijai statmenos plokštumos, kuri yra 440 mm atstumu nuo sėdynės R taško arba nuo bandomos sėdimosios vietos, išskyrus 1 srities dalis.

6.8.1.3.

3 sritis

6.8.1.3.1.

3 sritis – sėdynės arba keliavietės sėdynės atlošo dalis virš horizontalių plokštumų, apibrėžtų 5.2.4.1.3 punkte, išskyrus 1 ir 2 srityse esančias dalis.

6.9.

Lygiaverčiai bandymo metodai

Jei naudojami 6.2 ir 6.3 punktuose ir 5, 6 ar 12 priede neapibrėžti bandymo būdai, turi būti įrodytas jų lygiavertiškumas.

7. GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties kontrolės procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarime (1 aprašas, E/ECE/TRANS/505/Rev.3) ir jas taikant galioja toliau nurodyti reikalavimai.

7.1.

Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas laikantis pirmiau 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Tačiau, atsižvelgiant į galvos atramas, kaip apibrėžta 2.13.2 ir 2.13.3 punktuose, niekas neturi kliudyti transporto priemonei atitikti patvirtintą transporto priemonės tipą, net jei transporto priemonė parduodama su sėdynėmis be galvos atramų.

7.2.

Tipą patvirtinusi tipo patvirtinimo institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekviename gamybos padalinyje taikomus atitikties kontrolės metodus. Institucija taip pat gali atsitiktine tvarka atlikti serijinės gamybos transporto priemonių patikrinimus laikantis 5 dalies reikalavimų.

8. SANKCIJOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

8.1.

Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma 7.1 punkte nustatytų reikalavimų arba jeigu atliktų transporto priemonių patikrinimų, nurodytų 7 dalyje, rezultatai yra nepriimtini.

8.2.

Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis panaikina savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nedelsdama praneša naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

9. TRANSPORTO PRIEMONIŲ TIPO PAKEITIMAI, PATVIRTINTO TIPO IŠPLĖTIMAS, ATSIŽVELGIANT Į SĖDYNES, JŲ TVIRTINIMO ĮTAISUS IR (ARBA) JŲ GALVŲ ATRAMAS

9.1.

Apie kiekvieną transporto priemonės tipo pakeitimą, susijusį su sėdynėmis, jų tvirtinimo įtaisais ir (arba) jų galvos atramomis, pranešama transporto priemonės tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tuomet institucija gali:

9.1.1.

manyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju transporto priemonė vis tiek atitinka reikalavimus, arba

9.1.2.

manyti, kad pakeitimai yra iš esmės nesvarbūs, atsižvelgiant į 6.2, 6.3 ir 6.4 punktuose nurodytus rezultatus, ir jie neturi būti patikrinti atliekant apskaičiavimus pagal patvirtinimo bandymo rezultatus, arba

9.1.3.

reikalauti iš techninės tarnybos, atsakingos už bandymus, kitos bandymų ataskaitos.

9.2.

Apie tipo patvirtinimą arba nepatvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims pranešama 4.3 punkte aprašyta tvarka.

9.3.

Patvirtintą tipą išplečianti tipo patvirtinimo institucija suteikia išplėtimo serijos numerį ir praneša apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

10. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

10.1.

Visiškai nutraukęs pagal šią taisyklę patvirtinto įtaiso gamybą, patvirtinimo sertifikato turėtojas apie tai informuoja tipą patvirtinusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

11. NAUDOJIMO INSTRUKCIJOS

11.1.

Gamintojai turi pateikti sėdynių su reguliuojamomis galvos atramomis naudojimo, reguliavimo, fiksavimo ir, kai taikoma, galvos atramų nuėmimo instrukcijas.

12.

UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijos, kuri tvirtina tipą ir kuriai turi būti siunčiami pranešimai apie kitose šalyse patvirtintą tipą, patvirtinto tipo išplėtimą, tipo nepatvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.

13. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

13.1.

Nuo oficialios 06 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti patvirtinti tipų pagal šią taisyklę su pakeitimais, kurių serijos numeris yra 06.

13.2.

Nuo 1999 m. spalio 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys tipą patvirtina, tik jei laikomasi šios taisyklės su 06 serijos pakeitimais reikalavimų.

13.3.

Nuo 2001 m. spalio 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pripažinti patvirtinimus, kurie suteikti ne pagal šią taisyklę su 06 serijos pakeitimais.

13.4.

Nuo oficialios 07 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti patvirtinti tipų pagal šią taisyklę su pakeitimais, kurių serijos numeris yra 07.

13.5.

Praėjus 24 mėnesiams nuo 07 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys patvirtina tipus, tik jei tvirtintinas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės su 07 serijos pakeitimais reikalavimus.

13.6.

Praėjus 48 mėnesiams nuo 07 serijos pakeitimų įsigaliojimo, pagal šią taisyklę galiojantys patvirtinimai taps negaliojantys, išskyrus transporto priemonių tipus, kurie atitinka šios taisyklės su 07 serijos pakeitimais reikalavimus.

13.7.

Nuo oficialios 08 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti patvirtinti tipų pagal šią taisyklę su pakeitimais, kurių serijos numeris yra 08.

13.8.

Praėjus 24 mėnesiams nuo 08 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys patvirtina tipus, tik jei laikomasi šios taisyklės su 08 serijos pakeitimais reikalavimų.

13.9.

Nuo oficialios 08 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos praėjus 36 mėnesiams, šią taisyklę taikančios susitariančios šalys gali atsisakyti pripažinti patvirtinimus, kurie buvo suteikti ne pagal šios taisyklės 08 serijos pakeitimus.

13.10.

Nepaisant 13.8 ir 13.9 punktų, transporto priemonių kategorijų patvirtinimai, kuriems netaikomi 08 serijos pakeitimai, lieka galioti, o taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi toliau juos pripažinti.

13.11.

Jeigu prisijungimo prie šios taisyklės metu susitariančiųjų šalių nacionaliniai reikalavimai neuždraudžia į šonus atsuktų sėdynių, susitariančiosios šalys gali toliau leisti montuoti į šonus atsuktas sėdynes, kai siekiama gauti nacionalinį patvirtinimą – šiais atvejais šių autobusų kategorijų tipas negali būti patvirtinamas pagal šią taisyklę.

13.12.

Nuo oficialios 09 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti patvirtinti tipų arba negali nepripažinti patvirtintų tipų pagal šią taisyklę su pakeitimais, kurių serijos numeris yra 09.

13.12.1.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neprivalo pripažinti pagal ankstesnės serijos pakeitimus pirmą kartą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. patvirtintų tipų.

13.12.2.

Iki 2022 m. rugsėjo 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys pripažįsta pagal šios taisyklės ankstesnės serijos pakeitimus pirmą kartą iki 2020 m. rugsėjo 1 d. patvirtintus tipus.

13.12.3.

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neprivalo pripažinti pagal šios taisyklės ankstesnių serijų pakeitimus patvirtintų tipų.

13.12.4.

Nedarant poveikio 13.12.3 punktui, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys ir toliau pripažįsta pagal šios taisyklės ankstesnių serijų pakeitimus patvirtintus transporto priemonių, kurioms netaikomi 09 serijos pakeitimai, tipus.

13.12.5.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys negali atsisakyti patvirtinti tipų arba išplėsti patvirtintų tipų pagal bet kurios ankstesnės šios taisyklės serijos pakeitimus.

13.13.

Nuo oficialios 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę Nuo oficialios 10 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis negali atsisakyti patvirtinti JT tipų arba jų pripažinti pagal šią taisyklę su 10 serijos pakeitimais.

13.13.1.

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neprivalo pripažinti pagal ankstesnės serijos pakeitimus pirmą kartą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. patvirtintų JT tipų.

13.13.2.

Iki 2026 m. rugsėjo 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys pripažįsta pagal šios taisyklės ankstesnės serijos pakeitimus pirmą kartą iki 2022 m. rugsėjo 1 d. patvirtintus JT tipus.

13.13.3.

Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neprivalo pripažinti tipų patvirtinimų, suteiktų pagal šios taisyklės ankstesnių serijų pakeitimus.

13.13.4.

Nepaisant 13.13.3 punkto, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys toliau pripažįsta pagal šios taisyklės ankstesnių serijų pakeitimus suteiktus transporto priemonių, kurioms 10 serijos pakeitimai netaikomi, JT tipų patvirtinimus.

13.13.5.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neturi atsisakyti suteikti JT tipo patvirtinimų pagal šios taisyklės ankstesnių serijų pakeitimus arba išplėsti patvirtintų tipų.

(1) Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3), dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, para. 2 - www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(2) 1958 m. Susitarimo susitariančiųjų šalių skiriamieji numeriai nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6, 3 priedas, www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(3) Šio punkto reikalavimus taip pat turi atitikti M2 kategorijos transporto priemonės, patvirtintos pagal šią taisyklę, kaip JT taisyklės Nr. 80 pakaitą (pagal tos taisyklės 1.2 punktą).

1 PRIEDAS

Pranešimas

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

(1)

išdavė:

Institucijos pavadinimas:

…

dėl transporto priemonės tipo (2):

patvirtinimo

patvirtinto tipo išplėtimo

atsisakymo suteikti tipo patvirtinimą

patvirtinimo panaikinimo

visiško gamybos nutraukimo

atsižvelgiant į sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų tvirtumą, kai sėdynėse yra ar gali būti įtaisytos galvos atramos arba kai šie įtaisai sėdynėse negali būti įtaisomi, ir galvos atramų charakteristikas pagal JT taisyklę Nr. 17.

Patvirtinimo Nr…

Išplėtimo Nr. …

Motorinės transporto priemonės prekybinis pavadinimas arba prekės ženklas …

Transporto priemonės tipas …

Gamintojo pavadinimas ir adresas …

Jei taikoma, gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas …

…

Sėdynių aprašas …

Sėdynių, kuriose yra arba gali būti įtaisytos reguliuojamos arba nereguliuojamos galvos atramos, skaičius…

…

Sėdynės arba jos dalių reguliavimo, poslinkio ir fiksavimo sistemų aprašas ir keleivių apsaugos nuo bagažo poslinkio sistemos aprašas …

…

Sėdynės tvirtinimo įtaisų aprašas: …

Sėdynių išilginė padėtis per bandymus: …

10.

Įtaiso tipas: lėtėjimo / greitėjimo2

11.

Transporto priemonė pateikta patvirtinti (data): …

12.

Už patvirtinimo bandymus atsakinga techninė tarnyba: …

…

13.

Tos tarnybos išduotos ataskaitos data: …

14.

Tos tarnybos išduotos ataskaitos numeris: …

15.

Pastabos (taip pat būklės stebėsenos vertės):

16.

Tipas patvirtintas / patvirtintas tipas išplėstas / tipas nepatvirtintas / tipo patvirtinimas panaikintas2

17.

Išplėtimo priežastis (-ys) (jei taikoma) …

18.

Patvirtinimo ženklo vieta ant transporto priemonės…

19.

Vieta: …

20.

Data: …

21.

Parašas: …

22.

Prie šio pranešimo pridėti dokumentai su pirmiau nurodytu patvirtinimo numeriu:

sėdynių brėžiniai, schemos ir planai, jų tvirtinimo transporto priemonėje įtaisai, sėdynių ir jų dalių reguliavimo ir poslinkio sistemos bei jų fiksavimo įtaisai;

sėdynių, jų tvirtinimo įtaisų, sėdynių ir jų dalių reguliavimo ir poslinkio sistemų, fiksavimo įtaisų ir papildomos keleivių apsaugos nuo bagažo poslinkio sistemos nuotraukos.

Pastaba.

Jeigu sėdynės yra su galvos atramomis, kaip nustatyta šios taisyklės 2.13.2 ir 2.13.3 punktuose, galvos atrama turi būti parodyta visuose brėžiniuose, schemose ir nuotraukose.

(1) Tipą patvirtinusios / patvirtintą tipą išplėtusios / tipo nepatvirtinusios / tipo patvirtinimą panaikinusios (žr. patvirtinimo nuostatas šioje taisyklėje) šalies skiriamasis numeris.

(2) Išbraukti, kas netaikoma.

2 PRIEDAS

Patvirtinimo ženklo išdėstymas

A modelis

(žr. šios taisyklės 4.4, 4.4.1, 4.4.2 ir 4.4.3 punktus)

Transporto priemonė bent su viena sėdyne, kurioje yra arba gali būti įtaisytos galvos atramos

a ≥ 8 mm

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkretus transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į sėdynių, kuriose yra arba gali būti įtaisytos galvos atramos, tvirtumą ir galvos atramų charakteristikas, buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal JT taisyklę Nr. 17, jo patvirtinimo numeris – 102439. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad, kai buvo suteiktas patvirtinimas, į taisyklę jau buvo įtraukti 10 serijos pakeitimai. Pavaizduotas patvirtinimo ženklas taip pat rodo, kad transporto priemonės tipas buvo patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 17, atsižvelgiant į transporto priemonės sėdynių, kuriose nėra arba negali būti įtaisytos galvos atramos, tvirtumą.

B modelis

(žr. šios taisyklės 4.4, 4.4.1 ir 4.4.2 punktus)

Transporto priemonė su sėdynėmis, kuriose nėra arba negali būti įtaisytos galvos atramos

a ≥ 8 mm

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad to tipo transporto priemonės sėdynėse nėra arba negali būti įtaisytos galvos atramos, o tipas, atsižvelgiant į sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų tvirtumą, buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal JT taisyklę Nr. 17, jo patvirtinimo numeris – 102439. Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad, kai buvo suteiktas patvirtinimas, į JT taisyklę jau buvo įtraukti 10 serijos pakeitimai.

C modelis

(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Transporto priemonė bent su viena sėdyne, kurioje yra arba gali būti įtaisytos galvos atramos

a ≥ 8 mm

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad bent vienoje to tipo transporto priemonės sėdynėje yra arba gali būti įtaisyta galvos atrama ir tas tipas buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal JT taisykles Nr. 17 ir 33 (1).

Patvirtinimo numeriai rodo, kad, kai buvo suteiktas patvirtinimas, į JT taisyklę Nr. 17. buvo įtraukti 10 serijos pakeitimai, o JT taisyklė Nr. 33 buvo pradinės redakcijos. Pavaizduotas patvirtinimo ženklas taip pat rodo, kad transporto priemonės tipas buvo patvirtintas pagal JT taisyklę Nr. 17, atsižvelgiant į transporto priemonės sėdynių, kuriose nėra arba negali būti įtaisytos galvos atramos, tvirtumą.

D modelis

(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Transporto priemonė su sėdynėmis, kuriose nėra arba negali būti įtaisytos galvos atramos

a ≥ 8 mm

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad to tipo transporto priemonės sėdynėse nėra arba negali būti įtaisytos galvos atramos ir kad tipas buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal JT taisykles Nr. 17 ir 331. Patvirtinimo numeriai rodo, kad tuo metu, kai buvo suteiktas patvirtinimas, į JT taisyklę Nr. 17 buvo įtraukti 10 serijos pakeitimai, tačiau JT taisyklė Nr. 33 vis dar buvo pradinės redakcijos.

(1) Antrasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

3 PRIEDAS

H taško ir tikrojo liemens polinkio kampo nustatymo, atsižvelgiant į sėdėjimo padėtį, tvarka motorinėse transporto priemonėse (1):

1 priedėlis.

Trimačio H taško nustatymo įrenginio aprašas1

2 priedėlis.

Trimatė atskaitos sistema1

3 priedėlis.

Sėdėjimo padėčių atskaitos duomenys1

(1) Tvarka aprašyta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 1 priede ir jo 1, 2 ir 3 priedėliuose (dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.6 - www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

4 PRIEDAS

Mažiausio pločio matavimo bandymo procedūra

1. Tikslas

Šios bandymo procedūros tikslas – įrodyti atitiktį šios taisyklės 5.6.3 punkte aprašytiems mažiausio pločio reikalavimams.

2. Pločio matavimo procedūra

2.1.

Sėdynė sureguliuojama taip, kad jos H taškas sutaptų su R tašku; jeigu sėdynės atlošas reguliuojamas, jis nustatomas projektiniu sėdynės atlošo kampu; abi šios reguliuojamos padėtys turi atitikti 11 priedo 2.1 punkto reikalavimus.

2.2.

S1 plokštuma yra atskaitos linijai statmena plokštuma, esanti 65 ± 3 mm žemiau faktinio galvos atramos viršaus.

2.3.

P ir P’ plokštumos yra vertikalios išilginės plokštumos, besiliečiančios su abiem matuojamos galvos atramos pusėmis.

2.4.

Išmatuojami L ir L’ atstumai S1 plokštumoje tarp liemens liniją kertančių vertikalių išilginių plokštumų ir P bei P’ plokštumų.

4-1 pav.

5 PRIEDAS

Poslinkio ir tvirtumo bandymo procedūra

1. Tikslas

Įrodyti atitiktį šios taisyklės 5.6.4 punkte nustatytiems poslinkio reikalavimams ir šio priedo 2 punktui.

Įrodyti atitiktį šios taisyklės 5.7.2 punkte nustatytiems poslinkio reikalavimams ir šio priedo 2 punktui.

Įrodyti atitiktį šios taisyklės 5.7.3 punkte nustatytiems tvirtumo reikalavimams ir šio priedo 3 punktui.

2. Poslinkiui taikoma procedūra

Apkrovos vektoriai, kurie sukuria momentą ant galvos atramos, iš pradžių yra vertikalioje plokštumoje, lygiagrečioje transporto priemonės išilginei atskaitos plokštumai.

2.1.

Sėdynės nustatymas

Jeigu sėdynės atlošas reguliuojamas, jis nustatomas į transporto priemonės gamintojo nurodytą padėtį. Jeigu yra daugiau kaip viena polinkio padėtis, kuri yra arčiausiai gamintojo nurodytos padėties, sėdynės atlošo polinkis nustatomas į padėtį, kuri yra arčiausiai gamintojo nurodytos padėties ir toliau link galo. Jeigu galvos atramos padėtis nepriklauso nuo sėdynės atlošo polinkio padėties, atitiktis nustatoma gamintojo nurodytoje sėdynės atlošo polinkio padėtyje. Galvos atrama nustatoma į aukščiausią keleiviui naudoti skirtą vertikalaus reguliavimo padėtį. Galvos atrama nustatoma į toliausią (sėdynės atžvilgiu) galinę horizontaliai reguliuojamą padėtį.

2.2.

Į sėdynę dedamas bandymo įtaisas, kurio matmenys žiūrint iš šono sutampa su erdvinio H taško nustatymo įrenginio nugarine dalimi ir liemens atskaitos linija (vertikalia vidurio linija), kaip nurodyta 3 priede, galvos liestukui esant toliausioje galinėje padėtyje.

2.3.

Pasislinkusi liemens linija nustatoma R taško atžvilgiu galine kryptimi susidarant 373 ± 7,5 Nm momentui, sėdynės atlošą spaudžiant per nugarinę dalį 2,5 Nm/s–3,7 Nm/s jėga. Momentą sudarančios jėgos vektoriaus pradinė padėtis nugarinėje dalyje yra 290 mm ± 13 mm aukštyje. Jėgos vektorius įprastai pritaikomas liemens linijai ir išlaikomas ne daugiau kaip 2° nuo vertikalios plokštumos, lygiagrečios transporto priemonės vertikalia išilgine atskaitos plokštuma. Nugarinė dalis laikoma taip, kad suktųsi aplink R tašką. Jėgos vektoriaus sukimosi kryptis sutampa su nugarine dalimi. Kai vienu metu išbandomos keliavietės sėdynės, keliavietės sėdynės visos sėdimosios vietos vienu metu veikiamos atgal nukreiptos jėgos momentu, nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje įrengta galvos atrama.

2.4.

Nugarinės dalies padėtis išlaikoma taip, kaip nustatyta šio priedo 2.3 punkte. Naudojant 165 ± 2 mm skersmens sferinį galvos pavidalo įtaisą, galvos pavidalo įtaiso pradinė atskaitos padėtis nustatoma statmenai pasislinkusiai liemens linijai galine kryptimi taikant pradinę sėdynės vidurio linijos apkrovą 65 ± 3 mm žemiau faktinio galvos atramos viršaus ir taip R taško atžvilgiu susidarys 373 ± 7,5 Nm momentas. Šis momentas išlaikomas 5 sekundes ir po to užrašomas galvos pavidalo įtaiso poslinkis galine kryptimi veikiant apkrovai.

2.5.

Pagal šios taisyklės 5.6.4 punktą nustatant galvos atramų galinį poslinkį galine kryptimi esant didesnei nei 60 mm kiaurymei, pirmiau nurodyta apkrova taikoma per mažiausių kiaurymės ruožų sunkio centrą išilgai skersinių plokštumų, lygiagrečių liemens linijai.

2.6.

Jei dėl kiaurymių šio priedo 2.4 punkte aprašyta jėga negalima veikti 65 ± 3 mm atstumu į apačią nuo faktinio galvos atramos viršaus nutolusios srities, tas atstumas gali būti sumažintas tiek, kad jėgos ašis eitų per arčiausiai kiaurymės esančio rėmo elemento vidurio liniją.

3. Tvirtumas

3.1.

Šio priedo 2.4 punkte nurodyta apkrova padidinama 5–200 N/s iki 890 N ± 5 N ir tokia apkrova išlaikoma 5 sekundes sėdynei ar galvos atramai nesulūžtant.

5-1 pav.

r	:	atskaitos linija
r1	:	paslinktoji atskaitos linija

6 PRIEDAS

Energijos išsklaidymo patikros bandymo procedūra

1. Įranga, bandymo įrenginys, registravimo prietaisai ir tvarka

1.1.

Pasirengimas

Sėdynė, kaip ir transporto priemonėje, gamintojo pateiktais įtaisais patikimai pritvirtinama prie bandymų stendo, kad per susidūrimą liktų savo vietoje.

Jei sėdynės atlošas reguliuojamas, jis užfiksuojamas šios taisyklės 6.1.1 punkte nurodytoje padėtyje.

Jei sėdynėje yra įtaisyta galvos atrama, atrama pritaisoma prie sėdynės atlošo, kaip transporto priemonėje. Jeigu tai atskirtoji galvos atrama, ji pritvirtinama prie tos transporto priemonės konstrukcijos dalies, prie kurios paprastai yra pritvirtinama.

Jeigu galvos atrama yra reguliuojama, ji nustatoma į jos reguliavimo sistemos leidžiamą nepalankiausią padėtį.

1.2.

Bandymo įranga

1.2.1.

Šis įrenginys sudarytas iš švytuoklės, kurios ašis sutvirtinta rutuliniais guoliais ir kurios sumažinta masė (*1) smūgio centre yra 6,8 kg. Apatiniame švytuoklės gale yra 165 mm skersmens standus galvos pavidalo įtaisas, kurio centras sutampa su švytuoklės smūgio centru.

1.2.2.

Galvos pavidalo įtaise turi būti įrengti du pagreičio matuokliai ir greičio matuoklis, galintys atlikti matavimus smūgio kryptimi.

1.3.

Registravimo prietaisai

Registravimo prietaisai turi būti tokie, kad matavimus būtų galima atlikti tokiu tikslumu:

1.3.1.

Pagreitis:

Tikslumas = ±5 % tikrosios vertės;

duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė: 600 klasė, atitinkanti ISO standartą 6487 (1980);

jautris tarp ašių = < 5 % mažiausios skalės vertės.

1.3.2.

Greitis:

Tikslumas: ± 2,5 % tikrosios vertės;

Jautris: 0,5 km/h.

1.3.3.

Laiko registravimas:

prietaisai turi gebėti užregistruoti visą veiksmo trukmę, o rodmenis pateikti vienos tūkstantosios sekundės dalies tikslumu;

įrašuose, naudojamuose analizuojant bandymą, nustatomi rodmenys, užregistruoti galvos pavidalo įtaisui pirmą kartą atsitrenkus į bandomąjį objektą.

1.4.

Bandymo procedūra

1.4.1.

Sėdynės atlošo bandymai

Sėdynė įtaisoma, kaip nurodyta šio priedo 1.1 punkte, ir smūgiuojama iš galo į priekį išilginėje plokštumoje 45° kampu nuo vertikalės.

Smūgio vietas parenka bandymų laboratorija, jos turi būti 1 srityje, apibrėžtoje šios taisyklės 6.8.1.1 punkte, arba, jei būtina, 2 srityje, apibrėžtoje šios taisyklės 6.8.1.2 punkte, paviršių kreivio spindulys turi būti mažesnis nei 5 mm.

1.4.2.

Galvos atramos bandymai iš galo

Galvos atrama įrengiama ir nustatoma taip, kaip nurodyta šio priedo 1.1 punkte. Smūgiuojama į bandymo laboratorijos parinktas vietas, jos turi būti 1 srityje, apibrėžtoje šios taisyklės 6.8.1.1 punkte, ir gali būti 2 srityje, apibrėžtoje šios taisyklės 6.8.1.2 punkte, paviršių kreivio spindulys turi būti mažesnis nei 5 mm.

1.4.2.1.

Į priekinį paviršių taikomas smūgis nukreipiamas iš priekio į galą horizontaliai išilginėje plokštumoje.

1.4.2.2.

Priekinė ir galinė zonos yra atitinkamai apribotos horizontalia plokštuma, kuri liečia galvos atramos viršų, kaip nustatyta šios taisyklės 6.5 punkte.

1.4.3.

Galvos pavidalo įtaisas turi smogti į bandomą objektą 24,1 km/h greičiu: toks greitis pasiekiamas naudojant vien tik varomąją energiją arba kartu naudojant ir papildomą stūmimo įtaisą.

2. Rezultatai

Lėtėjimo verte laikomas dviejų greitėjimo matuoklių rodmenų vidurkis.

3. Lygiavertės procedūros (žr. šios taisyklės 6.9 punktą).

(*1) Švytuoklės sumažintos masės mr ir bendros masės m santykis tarp smūgio centro ir sukimo ašis esant a atstumui, o tarp svorio centro ir sukimosi ašies – l atstumui, išreiškiamas šia formule:

7 PRIEDAS

Sėdynių tvirtinimo įtaisų ir jų reguliavimo, fiksavimo ir poslinkio sistemų tvirtumo bandymo metodas

1. Atsparumo inercijos poveikiui bandymas

1.1.

Bandytinos sėdynės sumontuojamos ant transporto priemonės, kuriai jos skirtos, kėbulo. Transporto priemonės kėbulas tvirtai pritvirtinamas ant bandymų vežimėlio, kaip nurodyta toliau pateiktuose punktuose.

1.2.

Transporto priemonės kėbulo tvirtinimo ant bandymų vežimėlio būdas turi būti toks, kad nereiktų papildomai sustiprinti tvirtinimo įtaisų.

1.3.

Sėdynės ir jų dalys nustatomos ir užfiksuojamos taip, kaip nurodyta 6.1.1 punkte, vienoje iš šios taisyklės 6.3.3 arba 6.3.4 punkte nurodytų padėčių.

1.4.

Jei grupės sėdynės, remiantis šios taisyklės 2.2 punktu, neturi didelių skirtumų, šios taisyklės 6.3.1 ir 6.3.2 punktuose nurodyti bandymai gali būti atliekami vieną sėdynę užfiksavus tolimiausioje priekinėje padėtyje, o kita sėdynė nustatoma į pačią tolimiausia galinę padėtį.

1.5.

Vežimėlio lėtėjimas arba greitėjimas matuojamas naudojant duomenų perdavimo kanalus, kurių dažnio klasė (CFC) 60, atitinkančius tarptautiniame standarte ISO 6487 (2002) pateiktas charakteristikas.

2. Sukomplektuotos transporto priemonės susidūrimo su standžia kliūtimi bandymas

2.1.

Kliūtis turi būti sudaryta iš ne siauresnės kaip 3 m, ne žemesnės kaip 1,5 m ir ne plonesnės kaip 0,6 m gelžbetonio plokštės. Priekinis paviršius turi būti statmenas įsibėgėjimo kelio galinei daliai ir padengtas 19 1 mm storio faneros plokštėmis. Už gelžbetonio plokštės turi būti supresuota bent 90 tonų žemės. Gelžbetonio kliūtį ir žemę galima pakeisti tokį patį priekinį paviršių turinčiomis kliūtimis, jeigu jas naudojant gaunami lygiaverčiai rezultatai.

2.2.

Per susidūrimą transporto priemonė turi judėti laisvai. Ji turi pasiekti kliūtį susidūrimo sienai statmena kryptimi; didžiausias leidžiamas šoninis nuokrypis tarp transporto priemonės priekio vertikaliosios vidurio linijos ir susidūrimo sienos vertikaliosios vidurio linijos turi būti 30 cm; susidūrimo metu transporto priemonė neturi būti papildomai vairuojama arba varoma. Susidūrimo metu turi būti 48,3–53,1 km/h greitis.

2.3.

Degalais arba lygiaverčiu skysčiu pripildoma bent 90 % degalų tiekimo sistemos talpos.

8 PRIEDAS

Kiaurymių matavimo bandymo procedūra

1. Tikslas

Šios bandymo procedūros tikslas – įvertinti visas galvos atramų kiaurymes, taip pat kiaurymes tarp galvos atramos apačios ir sėdynės atlošo viršaus pagal šios taisyklės 5.6.4 ir 5.6.5 punktų reikalavimus.

Visos galvos atramos kiaurymės matuojamos taikant šio priedo 2 punkte aprašytą sferos metodiką.

Kiaurymės tarp galvos atramos apačios ir sėdynės atlošo viršaus matuojamos taikant sferos metodiką, aprašytą šio priedo 2.1–2.5 punktuose, arba, gamintojo nuožiūra, taikant šio priedo 3 punkte aprašytą tiesinę procedūrą.

2. Kiaurymių matavimas naudojant sferą

2.1.

2.2.

Galvos atrama turi būti sureguliuota taip, kad būtų nustatyta jos žemiausia aukščio padėtis ir bet kokia horizontaliai reguliuojama padėtis, skirta naudoti keleiviui.

2.3.

Matavimo plotas yra bet kurioje vietoje tarp dviejų vertikalių išilginių plokštumų, esančių 85 mm atstumu iš abiejų liemens linijos pusių ir virš sėdynės atlošo viršaus didesniame kaip 540 mm aukštyje.

2.4.

Veikiant ne didesne kaip 5 N apkrova 2.2 punkte nurodytame matavimo plote, 165 2 mm skersmens sferinis galvos pavidalo įtaisas prie bet kokios kiaurymės dedamas taip, kad tame plote būtų bent du sąlyčio taškai.

2.5.

Kiaurymės matmuo nustatomas tiesia linija matuojant atstumą tarp dviejų toliausių sąlyčio taškų vidinių kraštų, kaip parodyta 8-1, 8-2 ir 8.3 pav.

2.6.

Jeigu galvos atramos kiaurymių matmuo, nustatytas šio priedo 2.5 punkte, yra didesnis nei 60 mm, siekiant įrodyti, kad laikomasi šios taisyklės 5.6.4 punkto reikalavimų, kiekvienai kiaurymei atliekama 5 priede aprašyta sėdynės atlošo poslinkio bandymo procedūra, naudojant 165 mm skersmens sferą, jėgą pritaikant per mažiausių kiaurymės ruožų sunkio centrą išilgai skersinių plokštumų, lygiagrečių liemens linijai, R taško atžvilgiu sudarant 373 Nm momentą.

8-1 pav.

Vertikalios kiaurymės a matavimas

Pastaba.

A-A pjūvis daromas toje kiaurymės vietoje, kurioje nenaudojant apkrovos rutulys gali giliausiai įlįsti į kiaurymę.

8-2 pav.

Horizontalios kiaurymės a matavimas

Pastaba.

A-A pjūvis daromas toje kiaurymės vietoje, kurioje nenaudojant apkrovos rutulys gali giliausiai įlįsti į kiaurymę.

8-3 pav.

Kiaurymės dalis, didesnė nei 540 mm

3. Tiesinis kiaurymės matavimas

3.1.

3.2.

Galvos atrama turi būti sureguliuota taip, kad būtų nustatyta jos žemiausia aukščio padėtis keleiviams įprastai naudotis ir bet kokia horizontaliai reguliuojama padėtis, skirta naudoti keleiviui.

3.3.

Kiaurymė matuojama išilginėje vertikalioje plokštumoje, einančioje per R tašką, kaip statmenas atstumas tarp dviejų lygiagrečių plokštumų, kaip aprašyta toliau (žr. 8-4 pav.):

a)	kiekviena plokštuma turi būti statmena projektinei liemens linijai;

b)	viena iš plokštumų turi liesti galvos atramos apačią;

c)	kita plokštuma turi liesti sėdynės atlošo viršų.

8-4 pav.

Kiaurymė tarp galvos atramos ir sėdynės atlošo viršaus

9 PRIEDAS

Įtaisų, skirtų apsaugoti keleivius nuo bagažo poslinkio, bandymų procedūra

1. Bandymų blokai

Standūs blokai, kurių inercijos centras yra geometriniame centre.

1 tipas

Matmenys:

300 mm × 300 mm × 300 mm

Visi kraštai ir kampai suapvalinti 20 mm spinduliu.

Masė:

18 kg

Inercijos momentas 0,3 ± 0,05 kgm2 (aplink visas tris pagrindines bagažo blokų inercijos ašis)

2 tipas

Matmenys:

500 mm × 350 mm × 125 mm

visi kraštai ir kampai suapvalinti 20 mm spinduliu

Masė:

10 kg

2. Pasirengimas bandymui

2.1.

Sėdynių atlošų bandymas (žr. 1 pav.)

2.1.1.

Bendrieji reikalavimai

2.1.1.1.

Automobilio gamintojo nuožiūra iš bandomos sėdynės ir galvos atramos gali būti pašalintos dalys, kurių kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, mažesnis nei 50.

2.1.1.2.

Du 1 tipo bandymų blokai padedami ant bagažo skyriaus grindų. Kad būtų nustatyta bandymo blokų padėtis išilgine kryptimi, jie pirmiau išdėstomi taip, kad jų priekinė pusė liestųsi su transporto priemonės dalimi, kuri yra priekinė bagažo skyriaus siena, o apatinė pusė remtųsi į bagažo skyriaus grindis. Tada jie perkeliami atgal lygiagrečiai su transporto priemonės išilgine vidurio plokšte, kol jų geometrinis centras horizontaliai pasislinks 200 mm. Jeigu dėl bagažo skyriaus matmenų neįmanoma paslinkti 200 mm atstumu ir jei galinės sėdynės yra reguliuojamos horizontaliai, sėdynės turi būti pastumtos į priekį iki keleiviams įprastai naudotis skirto reguliavimo intervalo ribos, arba 200 mm atstumu, atsižvelgiant į tai, kuris atstumas mažesnis. Kitais atvejais bandymų blokai padedami kuo toliau už galinių sėdynių. Atstumas nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos iki kiekvieno bandymų bloko į vidų atsuktos pusės turi būti 25 mm, kad tarp abiejų blokų būtų 50 mm atstumas.

2.1.1.3.

Per bandymą sėdynės turi būti nustatytos taip, kad būtų užtikrinta, jog dėl išorės veiksnių fiksavimo sistema negalėtų atsilaisvinti. Jei taikoma, sėdynės nustatomos pasirinkus:

išilginę padėtį, nutolusią į priekį per vieną žingsnį arba 10 mm nuo tolimiausios galinės gamintojo nurodytos naudojimo padėties (jei sėdynėse yra atskiras vertikalaus reguliavimo įtaisas, sėdynės sėdimoji dalis nustatoma į žemiausią padėtį). Bandymas atliekamas, sėdynių atlošams esant įprastoje naudojimo padėtyje.

2.1.1.4.

Jei sėdynės atloše įtaisyta galvos atrama, bandymas atliekamas galvos atramą, jei ji reguliuojama, nustačius į aukščiausią padėtį.

2.1.1.5.

Jei sėdynės (-ių) atlošą (-us) galima nulenkti žemyn, jie standartiniu fiksavimo mechanizmu nustatomi į įprastą vertikalią padėtį.

2.1.1.6.

Bandymų su sėdynėmis, už kurių negalima įtaisyti 1 tipo blokų, nedaroma.

2.1.1.7.

Visose bandomos sėdynių eilės sėdimosiose vietose įrengiamos visos prilaikymo funkciją atliekančios saugos diržo sudedamosios dalys, kurios yra sėdynės dalis.

9-1 pav.

Bandymų blokų padėtys prieš galinių sėdynių atlošų bandymą

2.1.2.

Transporto priemonės su daugiau kaip dviem sėdynių eilėmis

2.1.2.1.

Jei galinė sėdynių eilė yra išimama ir (arba) naudotojas gali nulenkti jų atlošus pagal gamintojo instrukcijas, kad padidėtų bagažo skyriaus plotas, tada taip pat turi būti bandoma prieš galinę sėdynių eilę esanti sėdynių eilė.

2.1.2.2.

Tačiau šiuo atveju techninė tarnyba, pasitarusi su gamintoju, gali nuspręsti nebandyti vienos iš dviejų tolimiausių galinių sėdynių eilių, jei sėdynės ir jų priedai yra panašios konstrukcijos ir jei paisoma bandymo reikalavimo laikytis 200 mm atstumo.

2.1.3.

Kai yra tarpas, leidžiantis paslinkti 1 tipo bloką už sėdynių, tada, techninei tarnybai ir gamintojui sutarus, bandymo apkrovos įtaisai (du 1 tipo blokai) įtaisomi už sėdynių.

2.1.4.

Bandymo ataskaitoje nurodoma tiksli bandymo konfigūracija.

2.2.

Pertvarų sistemų bandymas

Virš sėdynių atlošų esančių pertvarų sistemų bandymo tikslais transporto priemonėje įrengiamos paaukštintos nejudamos bandymo grindys su kroviniui krauti skirtu paviršiumi, ant kurio nustatomas bandymų bloko sunkio centras tarp gretimos sėdynės atlošo viršutinio krašto (neatsižvelgiant į galvos atramas) ir apatinio stogo apdailos krašto. 2 tipo bandymų blokas padedamas paaukštintų bandymo grindų, kurių didžiausias paviršius – 500 x 350 mm, viduryje išilginės transporto priemonės ašies atžvilgiu; bloko paviršius turi būti paslinktas 500 x 125 mm į priekį. Bandymams nenaudojamos pertvarų sistemos, už kurių negalima įtaisyti 2 tipo bloko. Bandymų blokas padedamas taip, kad liestųsi su pertvarų sistema. Be to, du 1 tipo bandymų blokai išdėstomi pagal 2.1 punktą, kad sėdynių atlošų bandymus būtų galima atlikti vienu metu (žr. 2 pav.).

9-2 pav.

Pertvarų sistemos bandymas virš atlošo

2.2.1.

Jei sėdynės atloše įtaisyta galvos atrama, bandymas atliekamas galvos atramą, jei ji reguliuojama, nustačius į aukščiausią padėtį.

3. Sėdynių atlošų ir pertvarų sistemų, naudojamų kaip bagažo sulaikymo sistemos, dinaminis bandymas

3.1.

Keleivinio automobilio kėbulas patikimai pritvirtinamas prie bandymų vežimėlio, jo tvirtinimo įtaisai neturi papildomai sustiprinti sėdynių atlošų ir pertvarų sistemos. Įtaisius bandymų blokus, kaip aprašyta 2.1 arba 2.2 punkte, keleivinio automobilio kėbulo greitis sumažinamas arba, pareiškėjui pageidaujant, padidinamas taip, kad kreivė išliktų 9 priedo priedėlyje pateikto grafiko zonos ribose, o bendras greičio pokytis ΔV būtų 50 +0/-2 km/h. Susitarus su gamintoju, užuot atlikus sėdynių tvirtumo bandymą pagal šios taisyklės 6.3.1 punktą, gali būti naudojama pirmiau aprašyta bandymo impulso kreivė.

Priedėlis

Vežimėlio lėtėjimo ar greitėjimo intervalas kaip laiko funkcija

9–3 pav.

(Priekinio susidūrimo modeliavimas)

10 PRIEDAS

Aukščio matavimo bandymo procedūra

1. Tikslas

Šios bandymo procedūros tikslas – įrodyti atitiktį šios taisyklės 5.6.2 punkte aprašytiems aukščio reikalavimams.

2. Aukščio matavimo procedūra

Atitiktis šios taisyklės 5.6.2 punkto reikalavimams įrodoma taikant aukščio matavimo procedūrą, aprašytą šio priedo 2.2 ir 2.3 punktuose.

2.1.

H taško ir R taško santykis

Sėdynė sureguliuojama taip, kad jos H taškas sutaptų su R tašku; jeigu sėdynės atlošas reguliuojamas, sėdynės atlošo polinkis atitinka projektinį liemens polinkio kampą; H taško ir R taško santykis turi atitikti 11 priedo 2.1.1 punkto reikalavimus.

Jeigu kitur atliekant galvos atramos bandymą nustatoma, kad H taškas ir tikrasis liemens polinkio kampas atitinka 11 priedo 2.1.1 punktą, atliekant šiame priede nustatytą aukščio matavimo bandymo procedūrą santykio tikrinimo kartoti nereikia.

Antraip:

Jeigu kitur atliekant galvos atramos bandymą H taškas ir (arba) tikrasis liemens polinkio kampas nebuvo nustatyti pagal 11 priedo 2.1.1 punktą, bet atitinkamai buvo taikomi 11 priedo 2.1.3 arba 2.1.4 punktai, matuojant aukštį santykio patikra nekartojama.

2.2.

Aukščio matavimo prietaisai

Aukštis matuojamas naudojant prietaisą, palengvinantį koordinačių matavimą.

2.3.

Aukščio matavimas

Visi matavimai atliekami nustatytos sėdėjimo padėties vidurinėje išilginėje plokštumoje.

2.3.1.

Sąlyčio taško (CP) nustatymas (žr. 10-1 pav.)

Galvos atrama sureguliuojama taip, kad ją galėtų naudoti vidutinio dydžio vyras (1), kaip nurodyta gamintojo. Jeigu specifikacijų nėra, galvos atrama sureguliuojama kuo arčiau vidurinės padėties. Jei dvi reguliavimo padėtys yra vienodai nutolusios nuo vidurinės padėties, galvos atrama sureguliuojama į viršų iš vidurinės padėties ir (arba) į galą.

Galvos atramų, kurių aukštis nereguliuojamas, atveju turi būti naudojama fiksuota padėtis.

Jeigu yra tik viena naudojimo padėtis, tai laikoma galvos atrama, kurios aukščio negalima reguliuoti.

CP – horizontalios linijos sankirta su galvos atramos priekiniu paviršiumi, kaip parodyta 10-1 pav., vidutinio dydžio vyro galvos užpakalinės dalies Z koordinatės aukštyje (žr. 10-1 lentelę).

Nustatytas CP taškas yra virtualus sėdynės atskaitos taškas (x ir z koordinatės).

Jeigu CP negalima nustatyti, nes vidutinio dydžio vyro galvos užpakalinę dalį kertanti horizontali linija yra virš galvos atramos, galvos atrama turi būti pakelta į kitą reguliavimo padėtį, kad būtų galima nustatyti CP tašką.

Tuo atveju, jei taip susikirtimo taško nustatyti nepavyksta, CP bus žymimas horizontaliame galvos [atramos] viršuje.

Horizontalus galvos atramos viršus apibrėžiamas kaip viršutinis galvos atramos taškas, nustatomas nuleidžiant horizontalią liniją nustatytos sėdėjimo padėties vidurinėje išilginėje plokštumoje tol, kol ji liečia galvos atramą (žr. 10-4 pav.).

Jeigu tame pačiame aukštyje yra daugiau taškų, išilgine kryptimi toliausiai į priekį esantis horizontalaus galvos atramos viršaus taškas žymimas CP.

Pastaba. Šiame 2.3.1 punkte aprašomas tik CP.

Kai CP negalima nustatyti, nes per vidutinio dydžio vyro galvos užpakalinę dalį einanti horizontali linija yra galvos atramos kiaurymės lygyje, CP nustatomas naudojant 165 mm skersmens sferą, kurios centras yra tame pačiame aukštyje kaip ir horizontali linija, einanti per vidutinio dydžio vyro galvos užpakalinę dalį.

Kai sfera pirmą kartą liečiasi su galvos atrama, CP žymimas kaip galinis sferos taškas kiaurymės srityje (žr. 10-5 pav.).

2.3.2.

Sankirtos taško (IP) nustatymas

Galvos atrama sureguliuojama į viršutinę padėtį. Jeigu galvos atrama pakreipiama arba reguliuojama priekine arba galine kryptimi, CP nustatyti naudojamas polinkis ir priekinė bei galinė padėtys yra išsaugomi.

IP nustatomas galvos atramos priekiniame paviršiuje kaip sankirta su vertikalia linija galine kryptimi nuo CP (žr. 10-2 pav.), esant x atstumui (kaip parodyta 10-1 lentelėje).

Jeigu IP būtų už horizontalaus galvos atramos viršaus, IP žymimas horizontaliame galvos atramos viršuje (žr. 10-4 pav.).

Pastaba. Apsvarstoma galimybė visoms nuorodoms į horizontalų viršų taikyti panašų sprendimą.

Kai CP žymimas horizontaliame galvos atramos viršuje, kaip nurodyta 2.3.1 punkte, o ant galvos atramos paviršiaus nėra esamo IP taško, IP taip pat žymimas horizontaliame galvos atramos viršuje, kaip nustatyta pagal šio priedo 2.3.1 punktą.

Nustatytas IP taškas laikomas bet kokioje reguliavimo padėtyje.

Galvos atramų, kurių aukštis nereguliuojamas, IP nustatomas fiksuotoje padėtyje.

10-1 lentelė

Galvos padėties lentelė

Dviejų nustatytų vyrų galvos užpakalinės dalies vieta automobilyje R taško atžvilgiu keliais projektiniais liemens polinkio kampais ir x atstumas tarp jų

Projektinis liemens polinkio kampas	Vidutinio dydžio vyrui apskaičiuotos galvos užpakalinės dalies X koordinatės	Vidutinio dydžio vyrui apskaičiuotos galvos užpakalinės dalies Z koordinatės	Didelio dydžio vyrui (2) apskaičiuotos galvos užpakalinės dalies X koordinatės	x atstumas – atstumas tarp abiejų vyrų galvų užpakalinėje dalyje esančių X koordinačių
	504,5*sin (projektinis liemens polinkio kampas – 2,6)+ 71	504,5*cos (projektinis liemens polinkio kampas – 2,6)+ 203	593*sin (projektinis liemens polinkio kampas – 2,6)+ 76	88,5* sin (projektinis liemens polinkio kampas – 2,6)+ 5
5	92	707	101	9
6	101	707	111	10
7	110	706	121	12
8	118	705	132	13
9	127	704	142	15
10	136	703	152	16
11	145	702	163	18
12	153	701	173	19
13	162	699	183	21
14	171	698	193	22
15	179	696	203	24
16	188	694	213	26
17	196	692	223	27
18	205	689	233	29
19	213	687	243	30
20	222	684	253	31
21	230	682	263	33
22	239	679	273	34
23	247	676	283	36
24	255	673	292	37
25	263	669	302	39
26	271	666	312	40
27	279	662	321	42
28	287	659	330	43
29	295	655	340	44
30	303	651	349	46

2.3.3.

Didžiausio galvos atramos aukščio nustatymas

Galvos atramos aukštis – tai atstumas nuo R taško, lygiagretus liemens atskaitos linijai ir apribotas linija, kuri yra statmena liemens atskaitos linijai, kertančiai IP (žr. 10-3 pav.).

Nustačius IP koordinates, didžiausią galvos atramos aukštį galima apskaičiuoti pagal jos išilginį (Δx) ir vertikalią (Δz) atstumą nuo R taško (žr. 10-3 pav.):

Galvos atramos aukštis = ΔX • SIN(projektinis liemens polinkio kampas) + ΔZ • COS(projektinis liemens polinkio kampas)

2.3.3.1.

Didžiausio galvos atramos aukščio nustatymas, jei taikoma išimtis pagal 5.6.2.3 ir 5.6.2.5 punktus.

Galvos atrama nustatoma į aukščiausią keleiviui naudoti skirtą padėtį ir išmatuojamas tarpas tarp aukščiausio galvos atramos vidurio linijos taško ir stogo linijos vidinio paviršiaus arba galinio lango, bandant tarp jų pravesti 50 ± 0,5 mm sferą.

2.3.4.

Mažiausio galvos atramos aukščio nustatymas

Galvos atrama nustatoma į žemiausią įprastam naudojimui skirtą reguliavimo padėtį, išskyrus bet kurią nenaudojimo padėtį, aprašytą šios taisyklės 5.8 punkte.

Šioje žemiausioje naudojimo padėtyje galvos atramos aukštis yra atstumas nuo R taško, lygiagretus liemens atskaitos linijai ir apribotas linija, kuri yra statmena liemens atskaitos linijai, kertančiai IP tašką (IP buvo nustatytas atsižvelgiant į didžiausią galvos atramos aukštį 2.3.3 punkte).

10-1 pav.

Goniometrija bandymo procedūroje naudojant prietaisą, palengvinantį koordinačių matavimą

H taško įrenginys parodomas tik siekiant paaiškinti koncepciją, tačiau nėra reikalingas šiai bandymo procedūrai.

10-2 pav.

10-3 pav.

10-4 pav.

10-5 pav.

10-6 pav.

(1) Vidutinio dydžio vyro galvos užpakalinę dalį vaizduoja HRMD, pritvirtintas prie erdvinio H taško nustatymo įrenginio, taip pat liemens ir kaklo jungtis, kurios gale įrengtas 71 mm galvos liestukas (žr. 10-1 pav.).

(2) Didelį vyrą atitinka virtualiai padidinta liemens ir kaklo jungtis; jeigu vidutinio dydžio vyro liemens ir kaklo jungtis yra 504,5 mm ir 203 mm, galvos liestukui esant 71 mm galine kryptimi, didesnio vyro atveju tai būtų atitinkamai 593 mm ir 219 mm, galvos liestukui esant 76 mm galine kryptimi.

11 PRIEDAS

Horizontaliai reguliuojamos padėties matavimo bandymo procedūra

1. Tikslas

Įrodyti, kad laikomasi 5.6.6 punkto reikalavimų, matuojant horizontaliai reguliuojamą padėtį, atskaitos tašku laikant R tašką.

2. Horizontaliai reguliuojamos padėties matavimo procedūra, atskaitos tašku laikant R tašką

Įrodyti, kad laikomasi 5.6.6 punkto reikalavimų, matuojant galvos atramos horizontaliai reguliuojamą padėtį R taško atžvilgiu, naudojant koordinačių matavimą palengvinantį prietaisą, remiantis 10 priedo 10-2 pav.

2.1.

Sėdynė nustatoma taip, kad jos H taškas sutaptų su R tašku pagal toliau nurodytus reikalavimus.

2.1.1.

H taško ir R taško santykis

Kai sėdynė nustatoma pagal gamintojo specifikacijas, laikantis 3 priede nustatytos tvarkos, H taškas, apibrėžtas jo koordinačių, turi būti 50 mm ilgio horizontalių ir vertikalių kraštinių kvadrate, kurio įstrižainės susikerta R taške, o tikrasis liemens polinkio kampas nuo projektinio liemens polinkio kampo skiriasi ne daugiau kaip 5°.

2.1.2.

Jeigu minėtų sąlygų yra laikomasi, atitiktis šios taisyklės 5.6.6 punkto nuostatoms patvirtinama atsižvelgiant į R tašką ir projektinį liemens polinkio kampą.

2.1.3.

Jei H taškas arba tikrasis liemens polinkio kampas neatitinka 2.1.1 punkto reikalavimų, H taškas ir tikrasis liemens polinkio kampas turi būti nustatomi dar du kartus (iš viso tris kartus). Jei dviejų (iš šių trijų) matavimų rezultatai atitinka reikalavimus, turi būti taikomos 2.1.2 punkto sąlygos.

2.1.4.

Jei mažiausiai dviejų iš trijų matavimų, anksčiau aprašytų 2.1.3 punkte, rezultatai neatitinka anksčiau 2.1.1 punkte aprašytų reikalavimų, turi būti imamas trijų išmatuotų taškų centroidas arba trijų išmatuotų kampų vidurkis; laikoma, kad šie dydžiai turi būti taikytini kaip šiame priede nurodytas R taškas arba projektinis liemens polinkio kampas.

2.2.

Sėdynės atlošas nustatomas projektiniu polinkio kampu.

2.3.

Priekinė galvos atrama sureguliuojama taip, kad jos IP taškas būtų bet kuriame šios taisyklės 5.6.2.1 punkto 720–830 mm aukštyje (imtinai), matuojant pagal 10 priedo aprašymą. Jeigu žemiausia reguliavimo padėtis yra didesnė kaip 830 mm, galvos atrama nustatoma į tą žemiausią reguliavimo padėtį.

2.4.

Jeigu galvos atrama reguliuojama horizontaliai, galvos atrama nustatoma į toliausią galinę padėtį taip, kad horizontaliai reguliuojamas atstumas pasiektų didžiausią vertę.

2.5.

Nustatomas galvos atramos D taškas, kai D taškas – tai iš C taško horizontaliai x kryptimi brėžiamos linijos sankirta su galvos atramos priekiniu paviršiumi, žr. 10 priedo 10-1 pav.

2.6.

Išmatuojama D taško X koordinatė. Horizontaliai reguliuojama padėtis R taško atžvilgiu yra D taško X koordinatės ir vidutinio dydžio vyro galvos užpakalinės dalies X koordinatės skirtumas, kaip nurodyta 10 priedo 10-1 lentelėje.

12 PRIEDAS

Galvos atramos energijos sugerties iš priekio bandymo procedūra

1. Tikslas

Įvertinti galvos atramos energijos sugerties galimybę įrodant atitiktį šios taisyklės 5.7.1 punkto reikalavimams pagal šį priedą.

2. Sėdynės nustatymas

Sėdynė įrengiama transporto priemonėje arba, kaip transporto priemonėje, gamintojo pateiktais įtaisais patikimai pritvirtinama prie bandymų stendo, kad per susidūrimą liktų savo vietoje. Sėdynės atlošas sureguliuojamas taip, kaip nurodyta taisyklės 6.1.1 punkte. Galvos atrama pritaisoma prie sėdynės atlošo, kaip transporto priemonėje. Jeigu tai atskirtoji galvos atrama, ji pritvirtinama prie tos transporto priemonės konstrukcijos dalies, prie kurios paprastai yra pritvirtinama.

2.1.

Priekinė zona yra atitinkamai apribota horizontalia plokštuma, kuri liečia galvos atramos viršų, kaip nustatyta šios taisyklės 6.5 punkte.

3. Energijos sugerties procedūra

Reguliuojamos galvos atramos matuojamos bet kuriame reguliavimo aukštyje ir bet kurioje horizontaliai reguliuojamoje padėtyje.

3.1.

Bandymų įranga

3.1.1.

Naudojamas 165 ± 2 mm skersmens pusiau sferinio galvos pavidalo įtaiso smogtuvas. Galvos pavidalo įtaiso ir susijusio pagrindo bendra masė turi būti tokia, kad susidūrimo metu 24,1 km/h greičiu būtų pasiekta 152 džaulių energija.

3.1.2.

Smogtuvas su pagreičio jutikliu, kurio išėjimo signalas registruojamas duomenų perdavimo kanalu, atitinkančiu 600 Hz kanalo klasės filtro reikalavimus, nustatytus ISO standarte 6487 (2002 m.). Pagreičio jutiklio ašis turi sutapti su galvos pavidalo įtaiso geometriniu centru ir smūgio kryptimi. Be to, smogtuve galima įrengti du akcelerometrus, veikiančius smūgio kryptimi ir išdėstytus simetriškai, palyginti su sferinio galvos pavidalo įtaiso geometriniu centru. Tokiu atveju lėtėjimo verte laikomas tuo pačiu metu nustatytų dviejų greitėjimo matuoklių rodmenų vidurkis.

3.2.

Bandymo įrangos tikslumas.

Registravimo prietaisai turi būti tokie, kad matavimus būtų galima atlikti tokiu tikslumu:

3.2.1.

Pagreitis:

Tikslumas = ±5 % tikrosios vertės;

Jautris tarp ašių = < 5 % mažiausios skalės vertės.

3.2.2.

Greitis:

Tikslumas: ± 2,5 proc. tikrosios vertės;

Jautris: 0,5 km/h.

3.2.3.

Laiko registravimas

prietaisai turi gebėti užregistruoti visą veiksmo trukmę, o rodmenis pateikti vienos tūkstantosios sekundės dalies tikslumu;

įrašuose, naudojamuose analizuojant bandymą, nustatomi rodmenys, užregistruoti galvos pavidalo įtaisui pirmą kartą atsitrenkus į bandomąjį objektą.

3.3.

Bandymo procedūra

3.3.1.

Smogtuvas stumiamas į galvos atramą. Susidūrimo metu smogtuvo išilginė ašis turi būti horizontali ir lygiagreti transporto priemonės išilginei ašiai ± 2° tikslumu, o smogtuvo greitis turi būti 24,1 km/h.

3.3.2.

Atsitrenkiama į sėdynės arba galvos atramos priekinį paviršių bet kuriame taške, didesniame kaip 635 mm aukštyje nuo R taško, esant 70 mm šoniniam atstumui nuo galvos atramos vertikalios vidurio linijos, ir išmatuojamas pagreitis.

13 PRIEDAS

Aukščio išlaikymo bandymo procedūra

1. Tikslas

Įrodyti atitiktį šios taisyklės 5.7.4 punkte nustatytiems aukščio išlaikymo reikalavimams pagal šį priedą.

2. Aukščio išlaikymo procedūros

2.1.

Sėdynės nustatymas

Reguliuojama galvos atrama sureguliuojama taip, kad jos faktinis viršus būtų bet kurioje iš toliau nurodytų aukščio padėčių bet kurioje horizontaliai reguliuojamoje padėtyje:

2.1.1.

Nustatytos priekinės kraštinės sėdėjimo padėtys:

2.1.1.1.

aukščiausia padėtis ir

2.1.1.2.

ne mažiau kaip 830 mm, bet arčiausiai 830 mm.

2.1.2.

Galinės kraštinės ir priekinės vidurinės sėdėjimo padėtys:

2.1.2.1.

aukščiausia padėtis ir

2.1.2.2.

ne mažiau kaip 720 mm, bet arčiausiai 720 mm.

2.1.3.

Galinės vidurio nustatytos sėdėjimo padėtys:

2.1.3.1.

aukščiausia padėtis ir

2.1.3.2.

ne mažiau kaip 700 mm, bet arčiausiai 720 mm.

2.2.

Cilindrinis bandymo įtaisas, kurio skersmuo žiūrint iš priekio yra 165 2 mm (statmenai sukimosi ašies atžvilgiu), o ilgis žiūrint iš šono yra 152 2 mm (per sukimosi ašį), nukreipiamas taip, kad sukimosi ašis būtų horizontali, o išilginėje vertikalioje plokštumoje eitų per vertikalią išilginę galvos atramos atskaitos plokštumą. Cilindro apatinio paviršiaus vidurinis taškas nustatomas susiliečiant su galvos atrama.

2.3.

Pradinė atskaitos padėtis nustatoma taikant 50 ± 1 N vertikalią žemyn nukreiptą apkrovą esant 250 ± 50 N/min. Cilindro atskaitos padėtis nustatoma po penkių sekundžių veikiant šiai apkrovai. Pažymima pradinė galvos atramos atskaitos padėtis.

2.4.

Išmatuojamas vertikalus atstumas tarp galvos atramos apatinio paviršiaus žemiausio taško ir sėdynės atlošo viršaus (žr. šio priedo 2.9 punktą).

2.5.

Apkrova didinama 250 50 N/min. bent iki 500 N ir ši apkrova išlaikoma ne trumpiau kaip penkias sekundes.

2.6.

Apkrova mažinama 250 ± 50 N/m, kol visiškai išnyks. Ši būklė išlaikoma ne ilgiau kaip dvi minutes. Apkrova didinama 250 ± 50 N/min. iki 50 ± 1 N, o praėjus penkioms sekundėms ir išlaikant šią apkrovą, nustatoma cilindrinio įtaiso padėtis jo pradinės atskaitos padėties atžvilgiu.

2.7.

Pakartojamas vertikalaus atstumo, matuojamo tarp galvos atramos žemiausio taško ir sėdynės atlošo viršaus, matavimas (žr. šio priedo 2.9 punktą).

2.8.

Atliekamas šio priedo 2.4 ir 2.7 punktuose nurodytų matavimų palyginimas. Skirtumą reikia matuoti, kad būtų laikomasi taisyklės 5.7.4 punkto reikalavimų.

2.9.

Jeigu galvos atramos konstrukcija yra tokia, kad neįmanoma atlikti matavimo iki sėdynės viršaus, vertikalus matavimas atliekamas pažymint horizontalią sėdynės atlošo priekinės dalies liniją bent 25 mm žemiau žemiausio galvos atramos taško ir matavimas atliekamas nuo šios linijos iki galvos atramos apatinės pusės.

2.10.

Kitu atveju, kai gamintojas įrodo, kad pagal šio priedo 2.3 ir 2.6 punktus išmatuotas cilindro atskaitos padėčių skirtumas yra mažesnis už šios taisyklės 5.7.4 punkte reikalaujamą vertę, bandymo rezultatas taip pat atitiks taisyklės 5.7.4 punktą. Šiuo atveju 2.4 ir 2.7 punktuose nurodytų matavimų registruoti nereikia.

14 PRIEDAS

Dinaminio eksploatacinio bandymo procedūra

1. Tikslas

Įrodyti, kad laikomasi 5.9 punkto reikalavimų pagal šį priedą, naudojant 50-ojo procentilio BioRID II UN vyro manekeną.

2. Bandymo įranga

2.1.

Pagreičio bandymo įrenginys

2.2.

50-ojo procentilio vyro manekenas

2.2.1.

BioRID II UN

2.2.1.1.

Laikantis Bendrojo nutarimo M.R.1 (ECE/TRANS/WP.29/1101/Add.1) 1 papildymo.

2.2.2.

Įrenginio pagreičio matavimo ir registravimo įranga.

3. Pasirengimo bandymui procedūros

3.1.

Sėdynės ir manekeno išdėstymas bandymo įrenginyje

3.1.1.

Naudojamas pagreičio bandymo įrenginys, manekeną pasodinus judėjimo kryptimi. Bandymo įrenginio pagreičiai matuojami atitinkamu akcelerometru, pritvirtintu prie bandymo įrenginio platformos.

Temperatūra bandymų laboratorijoje turi būti 22,5 ± 3 °C, santykinis drėgnis – 10–70 %. Manekenas ir sėdynė iki bandymo pradžios turi būti laikomi tokioje temperatūroje bent 3 valandas.

Visi bandymai atliekami su aktyviaisiais sistemos elementais, skirtais veikti galinio susidūrimo metu, jiems esant veikimo būsenoje (pvz., aktyvioji galvos atrama, sėdynės diržo įtempimo įtaisas). Tam tikriems aktyviosios galvos atramos elementams reikalingą laiko tarpą iki aktyvinimo (TTF) nurodo transporto priemonės gamintojas.

3.1.2.

Pagreičio bandymo įrenginys

3.1.2.1.

Transporto priemonės konstrukcijos dalys, kurios laikomos būtinomis transporto priemonės standumui atkartoti sėdynės, jos tvirtinimo įtaisų, saugos diržų tvirtinimo įtaisų ir galvos atramų atžvilgiu, turi būti pritvirtintos prie bandymo įrenginio.

Jis sukonstruojamas taip, kad atlikus bandymą nebūtų liekamosios deformacijos. Jeigu viršutinio tvirtinimo įtaiso aukštis reguliuojamas, jis nustatomas arčiausiai pagal projektą leidžiamos vidutinio diapazono padėties.

3.1.2.2.

Bandymo įrenginyje turi būti galima tinkamu būdu įtaisyti įrangą, kurią gamintojas gali nurodyti kaip būtiną, kad pažangiosios galvos atramos sistemos (aktyviosios galvos atramos) tinkamai veiktų.

3.1.2.3.

Turi būti įrengta nuožulni plokštė vairuotojo kojoms, sudaryta iš horizontalios dalies ir į priekį atgręžtos dalies, nukreiptos 45° kampu nuo horizontalės.

3.1.2.4.

Pradedant bandymą leidžiamas tam tikras bandymo įrenginio judėjimas (T=0), tačiau manekeno galvos, T1 slankstelio ir bandymo įrenginio greitis turėtų būti vienodas ± 0,1 m/s, kai T = 0. Manekeno galvos užpakalinė dalis ir T1 slankstelis turėtų būti tokioje pačioje padėtyje (± 5 mm) galvos atramos atžvilgiu esant T = 0, kaip ir pradinio bandymo atveju.

3.1.3.

Sėdynės pritvirtinimas prie bandymo įrenginio

3.1.3.1.

Sėdynė, įskaitant visus jos reguliavimo mechanizmus ir aparatinę įrangą, paprastai sujungiamą su transporto priemonės grindimis bandymo įrenginio platformoje, pritvirtinama taip, kad sėdynės padėtis horizontalės atžvilgiu būtų tokia pati, kokia ji būtų transporto priemonėje. Tarpas tarp sėdynės priekio ir nuožulnios plokštės vairuotojo kojoms galinės dalies turi būti ne didesnis kaip 100 mm. Platformoje įrengiamas akcelerometras, įtaisomas taip, kad jo jautrioji ašis būtų lygiagreti bandymo platformos eigos krypčiai.

3.1.4.

Sėdynių sureguliavimas

3.1.4.1.

Sėdynė nustatoma taip, kaip nurodyta gamintojo, atsižvelgiant tiek į sėdynės atlošo projektinę padėtį (žr. šios taisyklės 2.21 punktą), tiek į pačios sėdynės padėtį. Ši padėtis turi būti tokia, kad H taškas sutaptų su R50 tašku.

Jei gamintojas nėra pateikęs jokios specifikacijos, taikomos 3.1.4.2–3.1.4.5 punktuose nustatytos procedūros.

3.1.4.2.

Jeigu jos reguliavimas nenurodytas, sėdynė nustatoma į viduriniąją padėtį tiek horizontaliąja, tiek vertikaliąja kryptimis.

Jeigu tarp šių padėčių reguliavimo padėties nėra, sėdynė turi būti nustatyta viduryje nuo labiausiai priekinės iki tolimiausios galinės padėties. Turi būti naudojama reguliavimo padėtis, artimiausia vidurio taško galui.

3.1.4.3.

Kai sėdimosios dalies reguliavimas nenustatytas ir kai sėdynės sėdimąją dalį galima reguliuoti atskirai nuo sėdynės atlošo, sėdynės sėdimosios dalies polinkis nustatomas į vidurinę padėtį. Visos kitos sėdimosios dalies reguliavimo padėtys turi būti visiškai nenaudojamos, išskyrus šonines sėdimosios dalies atramas, kurios turi būti nustatytos į plačiausią padėtį.

3.1.4.4.

Visos reguliuojamos juosmens atramos turi būti nustatytos taip, kad juosmens atrama būtų labiausiai įtrauktoje padėtyje arba iš jos būtų visiškai išleistas oras. Rankų atramos turi būti sulankstytos.

3.1.4.5.

Bet koks kitas sėdynės reguliavimo įtaisas turi būti nustatytas labiausiai įtrauktoje padėtyje arba iš jo turi būti visiškai išleistas oras.

3.1.4.6.

Jeigu projektinis liemens polinkio kampas nenurodytas ir jeigu sėdynės atlošą galima reguliuoti, jis nustatomas pagal liemens polinkio kampą, artimiausią 25°± 1° nuo vertikalės, matuojant erdviniu H taško nustatymo įrenginiu, kaip nurodyta 3 priede. Jeigu yra daugiau kaip viena polinkio padėtis, artima 25° liemens polinkio kampui, ji nustatoma į 25° arčiausiai esančią padėtį galine kryptimi.

3.1.5.

Galvos atramos reguliavimas

3.1.5.1.

Jeigu galvos atrama sureguliuojama automatiškai, taikomos 3.1.4.1–3.1.4.6 punktų nuostatos.

3.1.5.2.

Galvos atrama sureguliuojama taip, kad ją galėtų naudoti 50-ojo procentilio vyras, kaip nurodyta gamintojo. Jeigu tai neįmanoma, galvos atrama nustatoma į vidurinę padėtį tarp žemiausios ir aukščiausios padėčių, laikantis šio priedo 3.1.5.2.2 punkto.

3.1.5.2.1.

Jeigu galvos atrama nereguliuojama automatiškai, ji nustatoma pagal gamintojo specifikaciją.

3.1.5.2.2.

Jeigu tarp žemiausios ir aukščiausios padėčių nėra vidurinės reguliavimo padėties, galvos atrama nustatoma į paskesniuose punktuose aprašytą padėtį.

Jeigu reguliavimo padėtis yra 10 mm vertikaliai į viršų nuo geometrinės vidurinės padėties; tai turi būti bandymo padėtis. Jeigu 10 mm atstumu nuo geometrinės vidurinės padėties vertikaliai į viršų nėra jokios reguliavimo padėties, bandymo padėtis turi būti kita reguliavimo padėtis. Ji nustatoma nuo galvos atramos viršaus.

14-1 pav.

A pavyzdžiai

(Reguliavimo padėtys geometriniame viduriniame taške)

B pavyzdžiai

(Reguliavimo padėtys iki 10 mm virš geometrinio vidurinio taško)

C pavyzdžiai

(Reguliavimo padėtys virš 10 mm virš geometrinio vidurinio taško)

1:	Žemiausioje padėtyje esanti galvos atrama.
2:	Aukščiausioje padėtyje esanti galvos atrama.
3:	Bandymo padėtis.
	Horizontali vidurinė padėtis tarp žemiausios ir aukščiausios galvos atramos padėčių.

Kai galvos atrama gali būti reguliuojama ją judinant į priekį ir atgal, ji turi būti nustatyta viduriniame taške. Jeigu reguliavimo padėtis yra iki 10 mm horizontaliai į priekį nuo geometrinės vidurinės padėties, tai turi būti bandymo padėtis. Jeigu 10 mm horizontaliai į priekį nuo geometrinės vidurinės padėties jokios reguliavimo padėties nėra, bandymo padėtis turi būti kita reguliavimo padėtis galine kryptimi, kaip parodyta 14.1 pav.

Jeigu galvos atramos negalima reguliuoti ją judinant į priekį ir atgal, ji turi būti nustatoma į paskutinę galinę padėtį.

3.1.6.

BioRID II UN etaloninis matavimas

3.1.6.1.

Naudojant erdvinį H taško nustatymo įrenginį, patikrinama, ar H taškas sutampa su R50 tašku, laikantis toliau nurodytų reikalavimų.

Tikrinant H taško santykį su gamintojo nurodytu R50 tašku, taikoma 3 priede nustatyta procedūra.

Nagrinėjamosios sėdėjimo padėties santykinės R ir H taškų padėtys turi būti laikomos tinkamomis, jei faktinis H taškas yra 50 mm ilgio horizontalių ir vertikalių kraštinių F kvadrate, kurio įstrižainės susikerta R50 taške, o tikrasis liemens polinkio kampas nesiskiria nuo projektinio daugiau kaip 5o.

3.1.6.2.

Galvos užpakalinės dalies atskaitos padėtis

BioRID II UN galvos užpakalinės dalies atskaitos padėtis yra galvos užpakalinės dalies vertė, nustatyta šios taisyklės 10 priedo 10-1 lentelėje nurodytam 50-ajam procentiliui, atsižvelgiant į nustatytą liemens polinkio kampą atėmus 15 mm (padidinant horizontaliai reguliuojamą atstumą, kaip parodyta 14-2 pav.).

Jeigu projektinis liemens polinkio kampas nenurodytas, nustatomas polinkio kampas, kaip nurodyta 3.1.4.6 punkte. Pateikiant nuorodas į 10 priedo 10-1 lentelę, naudojamas ir išmatuotas H taškas, ir polinkio kampas.

3.1.7.

Manekeno įtaisymas

3.1.7.1.

Manekeno drabužius sudaro dvi šortų poros ir dveji marškiniai, pagaminti iš nailono audinio. Išorėje audinio tekstūra skiriasi nuo vidaus – blizgus ir matinis paviršiai. Manekenas turi būti aprengtas abiem drabužių rinkiniais taip, kad blizgios medžiagų pusės būtų sudėtos viena su kita. Avalynė – tai vyriški batai uždėtine jungtimi (oksfordai), JAV 11 dydžio (europinio 45 dydžio) ir labai platūs, atitinkantys karines specifikacijas MIL-S-13192P. Kiekvienas batas sveria 0,57 ± 0,1 kg ir jo bendras ilgis yra 320–325 mm.

3.1.7.2.

Sėdynė turi būti neapkrauta bent 15 minučių prieš įtaisant manekeną.

3.1.7.3.

Manekeną sodinant į sėdynę turi būti naudojami atitinkami manekeno gamintojo rekomenduojami kėlimo įrankiai ir tvirtinimo vietos. Iš pradžių manekenas įtaisomas taip, kad jo H taškas būtų nukreiptas atgal nuo tikslinio taško H, o dubuo būtų paslinktas į priekį tik tiek, kad būtų pasiekta 3.1.7.6 punkte nurodyta padėtis. Jeigu manekenas perkeliamas į priekį nuo nustatyto tikslinio H taško, manekenas išimamas iš sėdynės ir kartojama visa įtaisymo procedūra. Dubens negalima slinkti atgal, kad dubens H taškas sutaptų su nustatyta taško H padėtimi.

3.1.7.4.

Nustatoma, kad manekeno vidurinė sagitalinė plokštuma būtų vertikali ir sulyginta su sėdynės vidurio linija. Matuoklių platforma galvoje šonine kryptimi turi būti lygi ne daugiau kaip ± 0,5° intervale.

3.1.7.5.

Dubens polinkio kampas nustatomas pagal tikrąjį liemens polinkio kampą, užregistruotą atliekant 2.1 punkte nustatytą procedūrą. 11 priedas plius 1,5 ± 2,5°.

3.1.7.6.

BioRID manekenas įtaisomas taip, kad jo H taškas būtų 20 ± 10 mm į priekį nuo R50 taško, kaip parodyta 14-2 pav., o dubens polinkio kampas neviršytų 3.1.7.5 punkte nurodyto intervalo.

14-2 pav.

3.1.7.7.

Galvos užpakalinės dalies reguliavimas

3.1.7.7.1.

BioRID manekeno galvos užpakalinė dalis (paskutinė galinė galvos padėtis, kai galva horizontaliai lygi ± 1°) nustatoma šio priedo 3.1.6.2 punkte aprašytoje atskaitos padėtyje su ± 5 mm leidžiamąja nuokrypa.

3.1.7.7.2.

Jeigu nustatoma, kad manekeno galvos užpakalinės dalies padėtis daugiau kaip ± 5 mm skiriasi nuo BioRID galvos užpakalinės dalies atskaitos padėties, kuri nustatyta atliekant šio priedo 3.1.6.2 punkte nustatytą procedūrą, taikomi 3.1.7.7.2.1 ir 3.1.7.7.2.2 punktai.

3.1.7.7.2.1.

Kad būtų laikomasi horizontalaus reguliavimo reikalavimo, galva judinama į priekį ar atgal ne daugiau kaip + 3,5 /-0,5° nuo horizontalaus lygio.

3.1.7.7.2.2.

Jeigu, atlikus 3.1.7.7.2.1 punkte nurodytus reguliavimo veiksmus, vis dar neįmanoma nustatyti manekeno horizontaliai reguliuojamos padėties neviršijant 15 ± 2 mm atstumo nuo 3.1.6.2 punkte nurodytos galvos užpakalinės dalies atskaitos padėties, manekeno dubens polinkio kampas ir H taško padėtis nustatomi atsižvelgiant į atitinkamus leidžiamųjų nuokrypų intervalus, pirmenybę teikiant dubens polinkio kampo nuokrypai, kad būtų pasiekta teisinga horizontaliai reguliuojama padėtis. Negalima pasiekti reikiamos padėties manekeną stumiant atgal.

3.1.7.8.

Ant vairuotojo sėdynės sėdinčio manekeno šlaunys į sėdynės sėdimąją dalį turi remtis tiek, kiek galima atsižvelgiant į pėdų padėtį. Atstumas tarp kojų nustatomas taip, kad kelių ir kulkšnių vidurio linija būtų 200 mm (± 10 mm) viena nuo kitos, ir užtikrinant, kad keliai būtų lygūs.

3.1.7.8.1.

Manekeno pėdos ir (arba) horizontali nuožulnios plokštės vairuotojo kojoms padėtis nustatoma taip, kad bato kulnas būtų pastatytas ant kulno paviršiaus. Bato galas turi būti ant kojoms skirtos platformos 230–270 mm atstumu nuo kulno paviršiaus ir nuožulnios plokštės vairuotojo kojoms sankirtos, matuojant išilgai tos plokštės paviršiaus. Kulno padėtis nustatoma remiantis kulno vieta, nustatyta atlikus transporto priemonės matavimus, arba pagal transporto priemonės gamintojo nustatytą tašką.

3.1.7.8.2.

Manekeno žastai turi būti išdėstyti taip, kad jie būtų kuo arčiau manekeno šonų, o žastų išorinė pusė liestų sėdynės atlošą ir alkūnės būtų sulenktos taip, kad abiejų manekeno rankų mažieji pirštai liestų transporto priemonės sėdynės sėdimąją dalį, o plaštakų delnai būtų nukreipti į manekeno šlaunis.

3.1.8.

Saugos diržo reguliavimas

3.1.8.1.

Kai manekenas yra pasodintas pagal 3.1.7 punkto reikalavimus, diržas dedamas aplink manekeną ir užsegamas. Juosmens diržas manekeną turi glaudžiai apjuosti. Viršutinę liemens dalį juosiantis diržas patraukiamas iš diržo įtraukimo įtaiso ir paleidžiamas, kad tas įtraukimo įtaisas diržą vėl įtrauktų. Šis veiksmas pakartojamas keturis kartus. Juosmens diržo dalis veikiama 9–18 N tempimo apkrova. Juosmens diržas pritvirtinamas laikantis įtaisymo procedūros ir jo padėtis neturi būti dirbtinai keičiama.

4. Bandymų procedūra

4.1.

Pagreičio bandymo įrenginyje įtaisoma sėdynė (BioRID II UN).

Impulso kreivės pavaizduotos 14-3 pav. Bandymo įrenginio pagreitis nustatomas laikantis 14-3 pav. ir 14-1 lentelėje aprašytų ribų visą laiko intervalą nuo 0 iki 0,15 s. Bandymo įrenginio impulsas turi atitikti 14-2 lentelėje nustatytus reikalavimus.

14-1 lentelė

Pagreičio ir laiko kreivės leidžiamosios nuokrypos

		Apibrėžtis	Leidžiamoji nuokrypa	Vienetas
Greičio pokytis	Δv	17,6	±0,9	km/h
Trukmė	ΔT	90,0	±5,0	ms
Vidutinis pagreitis	Vidutinis pagreitis	54,3	±5,0	m/s2
T=0 pagreitis	AT0	0,0	±3,0	m/s2

14-2 lentelė

Bandymo įrenginio impulso kreivės atskaitos taško vietos 14-3 pav.

Pradinė vertė

Laikas (ms)	Nuolydžio viršutinė riba (m/s2)	Laikas (ms)	Nuolydžio apatinė riba (m/s2)
4,2	10,8	8,4	10,8
5,3	14,2	9,5	14,2
6,3	18,0	10,5	18,0
7,4	22,3	11,6	22,3
8,4	27,0	12,6	27,0
9,5	32,2	13,7	32,2
10,5	37,8	14,7	37,8
11,6	43,7	15,8	43,7
12,6	49,8	16,8	49,8
13,7	56,0	17,9	56,0
14,7	62,2	18,9	62,2
15,8	68,4	20,0	68,4
16,8	74,3	21,0	74,3
17,9	80,0	22,1	80,0
18,9	85,2	23,1	85,2

Piko vertė

Laikas (ms)	Maks. horizontaliai (m/s2)	Laikas (ms)	Maks. vertikaliai (m/s2)
17,9	113,3	28,4	82,4
38,9	113,3	28,4	92,7

Galutinė vertė

Laikas	1g lygio viršutinė riba (m/s2)	Laikas	1g lygio apatinė riba (m/s2)
105,0	10,3	105,0	-10,3
147,0	10,3	147,0	-10,3

14-3 pav.

Pagreitis pagal laiko kreivę ir leistinas kreivės intervalas bandymo sąrankai pagal 3.1 skirsnį. (Tikslinis pagreitis ir laikas, išreikštas milisekundėmis, turi atitikti 14-2 lentelėje nurodytą vertę.)

4.1.1.

Duomenų tvarkymas ir apibrėžtys.

4.1.1.1.

Filtruojama pagal CFC 60.4.1.1.

Siekiant užtikrinti, kad žemo lygio triukšmas nedarytų įtakos rezultatams, greitėjimo signalas filtruojamas naudojant CFC60 filtrą. CFC60 filtras naudojamas pagal SAE J211 bandymo įrenginio pagreičio signalams.

4.1.1.2.

T0 apibrėžtis

T0(Tzero) apibrėžiamas kaip 5,8 ms laikas, per kurį taikant CFC60 filtrą bandymo įrenginio pagreitis pasiekia 1,0 g lygį.

4.1.1.3.

T(end) apibrėžtis

Laikas, per kurį taikant CFC60 filtrą pagreitis pirmą kartą yra < 0 g, vadinamas T(end).

4.1.1.4.

Laiko intervalo apibrėžtis

Laiko intervalas bandymo įrenginio impulso kreivės atveju apibrėžiamas kaip dT = T(end) - T0.

4.1.1.5.

Galvos ir galvos atramos sąlyčio trukmė (T-HRCstart, T-HRCend)

Galvos atramos sąlyčio trukmė, T-HRCstart, apibrėžiama kaip pirmojo manekeno galvos užpakalinės dalies ir galvos atramos sąlyčio laikas (apskaičiuotas pagal T=0), kai tolesnio nepertraukiamo sąlyčio trukmė viršija 40 ms. T-HRCstart išreiškiamas ms ir suapvalinamas iki dešimtųjų. Leidžiami du skaitmenys po kablelio sąlyčio trukmės atveju (iki 1 ms), jei galima įrodyti, tai juos lemia prasti elektros kontaktai; tačiau tai turi būti ištirta plėvelės atžvilgiu, siekiant nustatyti, ar kontakto pertrūkiai atsirado ne dėl biomechaninių reiškinių, pvz., manekeno polinkio, galvos atramos ar sėdynės atlošo lūžio arba galvos atsimušimo nestruktūrinio sąlyčio su galvos atrama metu. Dėl paskesnių kriterijų taip pat turi būti nustatytas sąlyčio su galvos atrama pabaiga, t. y. T-HRCend. Tai laikas, kai galva pirmą kartą praranda sąlytį su galvos atrama, kai vėliau nepertraukiamas sąlyčio nebuvimas trunka ilgiau nei 40 ms.

4.2.

Matavimai, kuriuos reikia užregistruoti

Toliau nurodytų akcelerometrų ir dinamometrinių jutiklių, sumontuotų ant atitinkamų manekeno dalių ir ant bandymo įrenginio, elektrinio matavimo duomenys registruojami nuo 20 ms prieš susidūrimą iki 300 ms po susidūrimo arba ilgiau.

a)	Išilginis pagreitis manekeno galvoje;

b)	išilginė jėga manekeno kaklo viršutinėje dalyje;

c)	vertikali jėga manekeno kaklo viršutinėje dalyje;

d)	šoninio sukimosi apie ašį momentas manekeno kaklo viršutinėje dalyje;

e)	išilginė jėga manekeno kaklo apatinėje dalyje;

f)	vertikali jėga manekeno kaklo apatinėje dalyje;

g)	šoninio sukimosi apie ašį momentas manekeno kaklo apatinėje dalyje;

h)	išilginis pagreitis į dešinę nuo manekeno T1 slankstelio;

i)	vertikalus pagreitis į dešinę nuo manekeno T1 slankstelio;

j)	išilginis pagreitis į kairę nuo manekeno T1 slankstelio;

k)	vertikalus pagreitis į kairę nuo manekeno T1 slankstelio;

l)	manekeno galvos užpakalinės dalies ir galvos atramos sąlyčio signalas.

4.3.

Sužeidimo kriterijai

Manekeno sužeidimo kriterijai apskaičiuojami toliau nurodytu metodu pagal 4.3 punkte nustatytą bangos formą.

4.3.1.

Kaklo sužeidimo kriterijus (NIC)

NIC nustatomas pagal galvos greitį T1 slankstelio atžvilgiu ir horizontalųjį pagreitį. Kiekvienas pagreitis apskaičiuojamas metrais per sekundę kvadratu (m/s2), o galvos išilginis pagreitis filtruojamas taikant CFC 60. T1 slankstelio pagreitis matuojamas iš abiejų pusių, tačiau, apskaičiuojant NIC, naudojamas kairiojo ir dešiniojo pagreičių, kurie abu filtruojami taikant CFC 60, vidurkis.

Šis vidutinis pagreitis nustatomas taip:

T1left(t)	=	pagreitis, išmatuotas akcelerometru T1 slankstelio kairėje
T1right(t)	=	pagreitis, išmatuotas akcelerometru T1 slankstelio dešinėje

Santykinis išilginis pagreitis tarp galvos ir T1 slankstelio (

) nustatomas atimant galvos išilginį pagreitį (

) iš T1 slankstelio išilginio pagreičio (

) kairėje ir dešinėje vidurkio.

Šis pagreitis apskaičiuojama taip:

Santykinis išilginis greitis tarp galvos ir T1 slankstelio (

) apskaičiuojamas integruojant santykinį pagreitį laiko atžvilgiu taip:

Tada NIC kanalas apskaičiuojamas kaip santykinio pagreičio, padauginto iš 0,2, derinys ir pridedamas prie santykinio greičio kvadrato. Skaičiavimas atliekamas pagal šią lygtį:

Didžiausia bendroji NIC vertė (NICmax) nustatoma atsižvelgiant tik į duomenų dalį nuo T=0 (bandymo pradžia) iki T-HRC(end) (galvos ir galvos atramos sąlyčio pabaiga) taip:

4.3.2.

Viršutinės kaklo dalies šlyties jėga (Upper Neck Fx) ir apatinės kaklo dalies šlyties jėga (Lower Neck Fx)

Tai šlyties jėgos, matuojamos manekeno viršutinėje kaklo dalyje ir apatinėje kaklo dalyje dinamometriniais jutikliais, įvertintais prieš atšokimo momentą.

Jeigu prietaisai konfigūruojami pagal SAE J211, santykinis galvos judėjimas galine kryptimi laikomas teigiamu, o santykinis galvos judėjimas į priekį laikomas neigiamu.

Duomenys filtruojami taikant CFC 1000 ir nustatoma didžiausia absoliučioji jėgos vertė, atsižvelgiant į duomenų dalį nuo T=0 iki T-HRC(end) taip:

4.3.3.

Viršutinės kaklo dalies šoninio sukimosi apie ašį momentas (Upper Neck My)

Tai šoninio sukimosi apie ašį momentas, išmatuotas manekeno viršutinėje kaklo dalyje dinamometriniu jutikliu, įvertintas prieš atšokimo momentą.

Jeigu prietaisai konfigūruojami pagal SAE J211, teigiamas šoninio sukimosi apie ašį momentas turi rodyti kaklo (galvos atsisukimo į priekį) lenkimą, o neigiamas šoninio sukimosi aplink ašį momentas turi rodyti išplėtimą (galvos atsisukimą atgal). Duomenys filtruojami taikant CFC 600. Atsižvelgiant į manekeno konstrukciją, atliekama pataisa, kad faktinis momentas, išmatuotas viršutinėje kaklo dalyje dinamometriniu jutikliu, būtų perskaičiuotas į momentą prie pakaušio krumplio (OC), kaip parodyta toliau:

D = 0,01778

Nustatoma didžiausia absoliučioji momento prie OC vertė, atsižvelgiant į duomenų dalį nuo T=0 iki T-HRC(end).

4.3.4.

Apatinės kaklo dalies šoninio sukimosi apie ašį momentas (Lower Neck My)

Tai šoninio sukimosi apie ašį momentas, išmatuotas manekeno apatinėje kaklo dalyje dinamometriniu jutikliu, įvertintas prieš atšokimo momentą.

Jeigu prietaisai konfigūruojami pagal SAE J211, teigiamas šoninio sukimosi apie ašį momentas turi rodyti kaklo (galvos atsisukimo į priekį) lenkimą, o neigiamas šoninio sukimosi aplink ašį momentas turi rodyti išplėtimą (galvos atsisukimą atgal). Duomenys filtruojami taikant CFC 600 ir nustatoma didžiausia absoliučioji momento vertė, atsižvelgiant į duomenų dalį nuo T=0 iki T-HRC(end), taip:

15 PRIEDAS

Nenaudojimo padėties bandymo procedūra

1. Tikslas

Galvos atramų sulankstymo arba įtraukimo procedūros visose nustatytose sėdėjimo padėtyse su galvos atramomis, išskyrus vairuotojo nurodytą sėdėjimo padėtį.

2. Automatinio grįžimo galvos atramų bandymo ir atitikties 5.8.4.1 punkto reikalavimams įrodymo procedūros

Procedūra užbaigiama įjungus uždegimą ir naudojant 5-ojo procentilio moters manekeną Hybrid III pagal šio priedo 2.1 punktą arba manekeną žmogų pagal šio priedo 2.2 punktą. Atitiktis nustatoma 23 ± 5 °C temperatūroje.

2.1.

5-ojo procentilio manekeno Hybrid III naudojimas

2.1.1.

Manekenas sėdynėje pasodinamas taip, kad jo vidurinė sagitalinė plokštuma būtų 15 mm atstumu nuo sėdėjimo padėties vidurio linijos ir būtų lygiagreti vertikaliai plokštumai, lygiagrečiai transporto priemonės išilginei vidurio linijai.

2.1.2.

Manekeno šlaunys prispaudžiamos žemyn, o viršutinė liemens dalis stumiama atgal, kad manekeno dubens polinkio kampas būtų kuo didesnis.

2.1.3.

Kojos dedamos kuo arčiau 90° kampui šlaunų atžvilgiu. Manekeno keliai stumiami atgal, kad dubuo atsidurtų sėdynėje ir kad tarp dubens ir sėdynės atlošo nebūtų tarpo arba kol manekeno blauzdų užpakalinė dalis ir sėdynės sėdimosios dalies priekis susiliestų taip, kad kampas tarp manekeno šlaunų ir kojų pradėtų keistis.

2.1.4.

Galvos atramos padėtis užregistruojama. Manekenas ištraukiamas iš sėdynės. Jeigu pašalinus manekeną galvos atrama grįžta į įtrauktą padėtį, rankiniu būdu ji nustatoma į pažymėtą padėtį. Nustatoma, ar laikomasi 5.6.2 punkte nustatytų aukščio reikalavimų, taikant 10 priede nustatytas bandymų procedūras.

2.2.

Manekenas žmogus

Galima naudoti nuo 47 iki 51 kg sveriantį ir 140–150 cm ūgio žmogų. Manekenas žmogus turi būti su medvilniniais marškinėliais, ilgomis medvilninėmis kelnėmis ir sportbačiais. Nurodytieji svoriai ir ūgiai apima ir drabužius.

2.2.1.

Žmogus pasodinamas sėdynės viduryje, dubeniui ir nugarai liečiant sėdynės atlošą.

2.2.2.

Patikrinama, ar žmogaus vidurinė sagitalinė plokštuma yra vertikali ir jos atstumas nuo sėdėjimo padėties vidurio linijos neviršija ± 15 mm.

2.2.3.

Patikrinama, ar skersinis atstumas tarp kelių priekinės dalies vidurių yra 160–170 mm. Keliai pastatomi per vidurį sėdynės vidurio linijos atžvilgiu.

2.2.4.

Jei reikia, kojos ištiesiamos taip, kad pėdos nesiliestų su grindimis. Šlaunys lieka ant sėdynės sėdimosios dalies.

2.2.5.

Jei manekenas žmogus liečiasi su stogo vidumi, sėdynė pastumiama atgal tol, kol pasiekiamas ne didesnis kaip 5 mm tarpas arba sėdynė atsiduria artimiausioje padėtyje, kurioje nėra sąlyčio.

2.2.6.

Keleivio kojų padėtis

2.2.6.1.

Pėdos padedamos ant kojoms skirtos nuožulnios plokštės arba

2.2.6.2.

jeigu kojų negalima padėti ant kojoms skirtos nuožulnios plokštės, pėda pastatoma statmenai blauzdai, o kulnas yra kuo toliau į priekį ant grindų plokštės arba

2.2.6.3.

jeigu kulnai neliečia grindų plokštės, kojos yra vertikalios, o pėdos – lygiagrečios grindų plokštei.

2.2.7.

Keleivio rankų padėtis

2.2.7.1.

Žmogaus žastai priglaudžiami prie liemens, kad rankų vidurio linijos būtų kuo arčiau vertikalios išilginės plokštumos.

2.2.7.2.

Žmogaus delnai turi liestis su išoriniu šlaunų paviršiumi.

2.2.7.3.

Mažieji pirštai liečiasi su sėdynės sėdimąja dalimi.

2.3.

Užvedamas transporto priemonės variklis arba įjungiamas uždegimas, priklausomai nuo to, kokiu būdu įjungiama slopinimo sistema, ir uždaromos visos transporto priemonės durelės. Galvos atramos padėtis užrašoma. Manekenas žmogus pašalinamas iš transporto priemonės. Jeigu pašalinus manekeną žmogų galvos atrama grįžta į įtrauktą padėtį, rankiniu būdu ji nustatoma į pažymėtą padėtį. Nustatoma, ar laikomasi 5.6.2 punkte nustatytų aukščio reikalavimų, taikant 10 priede nustatytas bandymų procedūras.

2.4.

Užvedimo jungiklis perjungiamas į padėtį „Išjungta“.

3. 60° sukimosi įvertinimas

Galinės ir priekinės dalių viduryje nustatytų sėdėjimo padėčių atitikties 5.8.4.2 punkto reikalavimams įrodymo procedūros.

3.1.

Galvos atrama nustatoma į bet kurią padėtį, atitinkančią taisyklės 5.6.2.2, 5.6.2.4 arba 5.6.2.6 punkto reikalavimus.

3.1.1.

Ant galvos atramos pažymima linija, kurios vienos galas yra sukimosi taške. Išmatuojamas galvos atramos atskaitos linijos kampas arba kampų intervalas, projektuojant vertikalioje išilginėje transporto priemonės plokštumoje.

3.1.2.

Galvos atrama sulankstoma arba įtraukiama, kad būtų padėtyje, kurioje jos mažiausias aukštis yra mažesnis nei nurodyta 5.6.2.2, 5.6.2.4 arba 5.6.2.6 punkte.

3.1.3.

Nustatomas mažiausias galvos atramos atskaitos linijos kampo pokytis, projektuojant vertikalioje išilginėje transporto priemonės plokštumoje pagal šio priedo 3.1.1 punkte išmatuotą kampą arba kampų intervalą.

4. Diskomforto parametras

Galinės ir priekinės dalių viduryje nustatytų sėdėjimo padėčių atitikties šios taisyklės 5.8.4.3 punkto reikalavimams įrodymo procedūros.

4.1.

HLE ir S matmenys apibrėžti 15-1 pav. – tai vertikali į priekį ir atgal judanti plokštuma, kertanti R tašką (t. y. nustatytos sėdėjimo padėties vidurio tašką), kertančią sėdynės sėdimąją dalį, sėdynės atlošą ir galvos atramą.

4.2.

Galvos atrama nustatoma į nenaudojimo padėtį.

4.2.1.

HLE – atstumas nuo R taško iki galvos atramos apatinio krašto, išmatuotas išilgai liemens linijos.

4.2.2.

S – didžiausias galvos atramos apatinio krašto storis (nustatytas 25 mm atstumu nuo galvos atramos apatinio krašto), išmatuotas statmenai liemens linijai tarp TH ir TS nuo P linijos.

4.2.3.

P yra liemens linijai lygiagreti linija, kertanti galvos atramą ties TS.

4.2.4.

TH yra linija, statmena liemens linijai ir liečianti apatinį galvos atramos kraštą.

4.2.5.

TS yra linija, lygiagreti TH ir esanti 25 mm atstumu nuo jos.

5. Tikrojo liemens polinkio kampo pakeitimas 10°

Galinės ir priekinės dalių viduryje nustatytų sėdėjimo padėčių atitikties šios taisyklės 5.8.4.4 punkto reikalavimams įrodymo procedūros.

5.1.

Galvos atrama nustatoma į bet kurią padėtį, atitinkančią šios taisyklės 5.6.1 punkto reikalavimus.

5.2.

Išmatuojamas tikrasis liemens polinkio kampas naudojant erdvinį H taško nustatymo įrenginį, kaip apibrėžta 3 priede.

5.3.

Galvos atrama sulankstoma arba įtraukiama, kad būtų padėtyje, kurioje jos mažiausias aukštis yra mažesnis, nei nurodyta šios taisyklės 5.6.2 punkte, ir

5.4.

vėl išmatuojamas tikrasis liemens polinkio kampas.

15-1 pav.